DERINIMO PAŽYMA

 

   Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo taisyklių patvirtinimo“

projekto

 

 

Institucijos pavadinimas

Pastabos ir pasiūlymai

Paaiškinimai dėl pastabų

Vyriausybės kanceliarijos Teisės departamento 2014-01-09 išvada Nr. NV-81 

 

1.      Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su šio straipsnio 1 dalyje nurodytais teisės akto projektu numatomais reguliuoti visuomeniniais santykiais. Atsižvelgiant į tai, kad įgaliojimus rengti teisės aktų projektus turi atitinkamos institucijos ir įstaigos, ir jos, kaip projektų rengėjai yra atsakingos už kokybiško teisės akto projekto parengimą ir jo įvertinimą korupcijos mastui, teisės akto projekto rengėjas turėtų būti institucija ar įstaiga, turinti įgaliojimus rengti teisės akto projektą ir atlikti jo poveikio korupcijos mastui vertinimą.

Pritarti.

2.      Abejotina, ar projektu tvirtinamose Teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo taisyklėse (toliau – Taisyklės) tikslinga nustatyti labai detalų, smulkmenišką reglamentavimą to, kas iš esmės vyksta atitinkamos institucijos ar įstaigos viduje (pvz., žr. Taisyklių 8-11 punktų nuostatas, Taisyklių priede siūlomą Teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo pažymos (toliau – Pažyma) formą). Vertinant teisės aktą antikorupciniu požiūriu ir pildant Pažymą, ši pažymą būtų labai detali, didelės apimties.

Nepritarti. Nutarimo projektą rengusi darbo grupė nustatė, kad praktikoje neretai susiklosto taip, jog asmuo, atlikdamas antikorupcinį teisės akto projekto vertinimą, tai daro pagal savo įsivaizdavimą, nes nėra bendrų visiems privalomų tokio vertinimo taisyklių, kuriose būtų nustatyta aiškios antikorupcinio vertinimo procedūros, apibrėžtos jį atliekančio subjekto teisės ir pareigos, nustatyti terminai, atlikto teisės akto projekto antikorupcinio vertinimo kokybės įvertinimo tvarka ir kt. Pagrindinis projekto tikslas yra įtvirtinti tokį teisinį reguliavimą, jog visi atsakingi subjektai teisės aktų projektų antikorupcinį vertinimą atliktų vadovaudamiesi tomis pačiomis taisyklėmis ir kriterijai, priešingu atveju, būtų sunku įvertinti ir palyginti (atsižvelgiant į platų subjektų, kurie privalės vadovautis Taisyklėmis, ratą) skirtingų subjektų atliktus teisės aktų projektų vertinimus, jų kokybę. Taisyklėmis detalizavus vertinimo procedūras, būtų išvengtą skirtingų vertinimo procedūrų interpretacijų. Glaustas, tačiau aiškus tam tikrų procedūrų (kas, kada ir kokius veiksmus atlieka) reglamentavimas paskatintų vientisos teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo praktikos formavimąsi, be to, projektą rengusios darbo grupės nuomone, gerokai palengvintų naudojimąsi šiuo instrumentu.

Nemanytina, jog Taisyklių priede esančios Pažymos pildymas antikorupcinį teisės aktų projektų vertinime dalyvaujantiems asmenims galėtų sukelti ypatingų sunkumų, o pati Pažyma yra pernelyg detali. Projektą rengusios darbo grupės manymu, Pažymoje yra numatyti tik tie vertinimo kriterijai, kurie yra būtini nuosekliam ir kokybiškam teisės akto projekto antikorupciniam vertinimui atlikti. Šiuo atveju aktualu tai, kad remiantis projekto nuostatomis, įstaigoje turėtų būti paskirtas konkretus asmuo ar asmenys, kurie ir atliktų minėtus vertinimus, todėl ilgai netruktų, kol jie įgytų reikalingus įgūdžius naudotis nauju ir pažangiu teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo instrumentu, kuris neabejotinai palengvins šios funkcijos vykdymą ir sudarys visas reikalingas prielaidas kokybiško vertinimo atlikimui.

3.      Pažyma, kuri būtų teikiama ne tos pačios institucijos ar įstaigos vadovui, kurio priimamas teisės aktas vertinamas antikorupcijos požiūriu, o kitai institucijai (pvz., Vyriausybei): 1) turėtų būti teikiama pasirašyta institucijos ar įstaigos vadovybės (analogiškai kaip teisės akto projekto derinimo pažyma arba numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažyma (žr. Vyriausybės darbo reglamento 56 punktą)); 2) jos turinys turėtų būti kitoks, t. y. atspindintis ne dviejų atskirų institucijos ar įstaigos darbuotojų požiūrį ir galimus nesutarimus, o atitinkamos institucijos ar įstaigos poziciją.

Pritarti iš dalies. Pažymėtina, kad Vyriausybės reglamento 56 punkte, be kita ko, numatoma, kokie, kartu su teisės akto projektu teikiami dokumentai turi būti vizuojami subjekto, kuris turi teisę Vyriausybei teikti teisės aktų projektus. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad Pažyma turėtų būti ne pasirašoma įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens, o vizuojama.

Atkreiptinas dėmesys, kad atsižvelgiant į projekte siūlomą nustatyti teisinį reglamentavimą, Pažymos tikslas nėra atspindėti vienareikšmišką įstaigos poziciją dėl teisės akto projekto įtakos korupcijai, t. y. ar teisės akto projektas atsparus korupcija ar ne. Tikėtina, kad paprastai tokiu atveju įstaigos pozicija būtų ta, jog projektas nesukuria korupcijos prielaidų ir pan., nes priešingu atveju toks projektas nebūtų teikiamas arba tvirtinamas. Taisyklių projekto rengėjų nuomone, yra svarbiau matyti ir žinoti, kad teisės akto projekto antikorupcinis vertinimas įstaigoje buvo atliktas kokybiškai, o nustačius korupcijos riziką, buvo imtasi konkrečių priemonių jai eliminuoti ar valdyti. Pažymėtina, kad pagal siūlomą nustatyti reglamentavimą, atliekant  teisės akto  projekto antikorupcinį vertinimą būtų siekiama identifikuoti, numatyti ar prognozuoti galimas korupcijos pasireiškimo grėsmes, o teisės akto projekto rengėjas, turėtų imtis atitinkamų priemonių tobulinant teisės akto projektą, siekiant jas maksimaliai pašalinti, minimizuoti, arba argumentuotai nurodyti, kad grėsmių neįžvelgia. Vertinimą atliekantis specialistas turi identifikuoti korupcijos riziką ir pateikti pasiūlymus dėl jos mažinimo/valdymo, tačiau konkrečias priemones, teisės akto projekto nuostatų formuluotes turėtų parengti teisės akto projektą parengęs subjektas.

Būtent tokio turinio informacija, Pažymos forma, būtų pateikiama įstaigos vadovui arba teisę priimti teisės aktą turinčiam subjektui, kuris turėtų spręsti, ar teisės akto projektas atsparus korupcijai, t. y. ar teisės akto projekte nustatyto teisinio reguliavimo pakanka, kad būtų pašalintos arba minimizuotos galimos korupcijos apraiškos, ar visgi teisės akto projektas koreguotinas (Taisyklių 10, 11 punktai). Įstaigos vadovas, teikdamas teisės akto projektą jį priimančiam subjektui, vizuodamas Pažymą (Taisyklių 10 punktas) patvirtintų, jog teisės akto projektas yra atsparus korupcijai, kad buvo imtasi visų reikalingų priemonių korupcijos rizikai minimizuoti. Be kita ko, svarbu įvertinti tai, kad tokia Pažyma būtų puikus, viešai prieinamas informacijos šaltinis vykdant priimto teisės akto įgyvendinimo monitoringą, vertinant jo reguliuojamų teisinių santykių atsparumą korupcijai.

4.      Iš Projekto nuostatų nėra aiškus įstaigos vadovo vaidmuo priimant galutinį sprendimą dėl teisės akto projekto antikorupcinio vertinimo (Taisyklių 10, 11 punktai).

Nepritarti. Taisyklių 10, 11 punktuose  nustatyta, kad  įstaigos vadovui gavus užpildytą Pažymą kartu su teisės akto projektu, jis turi priimti sprendimą, ar teisės akto projektą tobulinti, jį priimti, siųsti derinti, arba teikti teisės akto projektą priimančiam subjektui. Todėl manytina, kad vadovo vaidmuo priimant galutinį sprendimą dėl teisės akto projekto antikorupcinio vertinimo yra savaime aiškus ir papildomos Taisyklių korekcijos būtų perteklinės.

5.      Taisyklių 10, 11 punktuose po žodžio „pateikimo“ reikėtų nurodyti pateikimo kam, pvz., teisės aktą priimančiam subjektui.

Pritarti.

6.      Turėtų būti tikslinama teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo sąvoka (Taisyklių 3 punktas).

Pritarti.

 

7.      Nėra aišku, kas laikytina kitais specialistais Taisyklių 5 punkto prasme; taip pat nėra aišku, kokius kitus ir kam aktualius kitus klausimus taip pat gali nagrinėti teisės akto projekto vertintojas (Taisyklių 5 punktas).

Pritarti.

Kazimiero Simonavičiaus universiteto 2014-01-15 raštas Nr. 114

1.      Nutarimo projektu siaurinami vertinami antikorupciniu požiūriu objektai. Tai tiesiogiai prieštarauja Korupcijos prevencijos įstatymo (toliau – KPĮ) 5 straipsnio 3 punktui, kuriame nurodyta, kad poveikio korupcijos mastui vertinami ne tik teisės aktų projektai, bet ir teisės aktuose įtvirtinti teisiniai reguliavimai, t. y. jau priimti teisės aktai.

Nepritarti. KPĮ išskiria du teisės aktų ar jų projektų vertinimo atvejus:

-  KPĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato, kokius teisės aktų projektus privalo įvertinti teisės akto projekto rengėjas (t. y. kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, nustatytus minėtos straipsnio dalies 1 – 18 punktuose);

-  KPĮ 8 straipsnio 2 dalis nuostatos, detalizuoja Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) kompetencijai priskirtų antikorupcinio vertinimo funkcijų įgyvendinimą (t. y. nustato, kad galiojančių teisės aktų ir jų projektų, kuriais numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, antikorupcinį vertinimą atlieka STT savo iniciatyva arba Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, Seimo komiteto, komisijos, frakcijos teikimu).

Taigi, vertinant kompleksiškai, KPĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos tik teisės aktų rengėjams; o KPĮ 8 straipsnio 2 dalies nuostatos – tik STT ir subjektams, pagal kurių kreipimąsi STT privalo atlikti teisės aktų projektų arba jau galiojančių teisės aktų antikorupcinį vertinimą.

 Atkreiptinas dėmesys, kad teisės aktų (jų projektų) rengėjai teisėkūros procese tiesiogiai vadovaujasi ir Teisėkūros pagrindų įstatymo (toliau – TPĮ), kuris reglamentuoja teisėkūros principus, teisėkūros stadijas, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų teisėkūroje dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas, nuostatos: pagal TPĮ 2 straipsnio 1 dalį įstatymas skirtas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto arba valstybės pinigų fondo išlaikomoms įstaigoms, turinčioms teisės aktuose nustatytus įgaliojimus rengti teisės aktų projektus, taip pat Lietuvos bankui. TPĮ 16 straipsnis nustato, kad „numatomo teisinio reguliavimo poveikio korupcijos mastui vertinimas (teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas) atliekamas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais. Šio vertinimo tvarką nustato Vyriausybė“. Formuluotės „numatomo teisinio reguliavimo poveikio korupcijos mastui vertinimas (teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas)“ įgyvendinimas galimai gali būti suprantamas ir suvokiamas klaidingai (pavyzdžiui, kad pagal TPĮ 16 straipsnį Vyriausybės nutarimu turi būti reglamentuojamas ne tik teisės aktų projektų, bet ir galiojančių teisės aktų antikorupcinio vertinimo procedūros), tačiau būtina atkreipti dėmesį į šiuos faktus:

-  Teisės aktų ir jų projektų antikorupcinį vertinimą, kaip korupcijos prevencijos priemonę, reglamentuoja KPĮ – t. y. specialusis teisės aktas, kurio nuostatų reikšmė ir svarba kolizinėse situacijose yra vyraujanti (t. y. pirmiausiai taikoma);

-  Galiojančių teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas KPĮ ir TPĮ nuostatų taikymo kontekste ne visada gali būti sutapatinamas savo prasme:

1.  Pažymėtina, kad pagal TPĮ antikorupcinį vertinimą atlieka institucijos, įgyvendinančios valstybinę politiką tam tikroje visuomeninių santykių srityje, atstovai, todėl akivaizdu, kad antikorupcinio vertinimo išvados rezultatai atspindi tokių visuomeninių santykių galimų pokyčių antikorupcine prasme aspektus. Tuo tarpu pagal KPĮ antikorupcinius vertinimus gali atlikti ir STT – t. y. nešališka institucija, antikorupciniuose vertinimuose dėl teisės aktų ar jų projektų pateikdama išvadas, atspindinčias ilgametės kovos su korupcija patirties aspektus: STT atstovai gali neturėti specialiųjų žinių, tačiau vadovaudamiesi tik su STT veiklos specifika susijusiais teisės aktais (pavyzdžiui, savo parengta teisės aktų ir jų projektų antikorupcinį vertinimą reglamentuojančią metodika), paprastai pateikia išsamesnius ir savo turiniu platesnius antikorupcinius vertinimus (t. y. atspindinčius ne tik konkrečiai teisės aktu ar jo projektu reglamentuojamus visuomeninius santykius, bet ir galimą poveikį kitų visuomeninių santykių sritims);

2.  Pagal TPĮ 2 straipsnio 1 dalį įstatymas skirtas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto arba valstybės pinigų fondo išlaikomoms įstaigoms, turinčioms teisės aktuose nustatytus įgaliojimus rengti teisės aktų projektus, taip pat Lietuvos bankui. Tuo tarpu KPĮ įgyvendinti privalo didesnis subjektų ratas. Šiuo aspektu svarbios KPĮ 8 straipsnio 2 dalies nuostatos, nustatančios, kad galiojančių teisės aktų ir jų projektų antikorupcinį vertinimą atlieka STT savo iniciatyva arba Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, Seimo komiteto, komisijos, frakcijos teikimu: subjektų, turinčių teisę kreiptis į STT dėl antikorupcinio vertinimo ratas yra ribotas, tai aukščiausios šalies institucijos ir jų vadovai, kurių esminės funkcijos – įstatymų ar poįstatyminių teisės aktų priėmimas ir įgyvendinimas. Akivaizdu, kad sprendimų dėl tam tikrų kategorijų teisės aktų (pavyzdžiui, įstatymų) priėmimui svarbi ne tik teisės projekto rengėjo nuomonė, atspindinti teisinio reglamentavimo pokyčius konkrečių visuomeninių santykių reglamentavimo aspektais, bet ir kitų aktualijų įvertinimo požiūriu. Be to, vienas iš esminių tokios nuomonės kriterijų, kad išvadas pateiktų nepriklausoma ir nešališka, specialią kompetenciją turintis asmuo ar institucija. Šiuo aspektu logiška, kad KPĮ ir TPĮ tikslų požiūriais tiek teisės aktų kategorijos (t. y. galiojantys teisės aktai ir jų projektai), tiek antikorupcinį vertinimą įgaliotų atlikti asmenų ir institucijų kategorijos (t. y. rengėjai atlieka parengtų teisės aktų projektų vertinimą; STT gali atlikti tiek galiojančių teisės aktų, tiek ir jų projektų antikorupcinį vertimą) nesutapatinamos;

3.  TPĮ 16 straipsnis nustato, kad numatomo teisinio reguliavimo poveikio korupcijos mastui vertinimas (teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas) atliekamas KPĮ nustatytais atvejais. Taigi, numatomo teisinio reguliavimo poveikio korupcijos mastui vertinimas prilyginamas teisės aktų ar jų projektų antikorupciniam vertinimui: mūsų nuomone, minėtos nuostatos teisėkūros procedūrų kontekste yra teisingos ir nereiškia, kad minėtomis nuostatomis Vyriausybė yra įpareigota reglamentuoti ir galiojančių teisės aktų antikorupcinio vertinimo tvarką:

3.1.  TPĮ 16 straipsnyje nekalbama apie galiojančių teisės aktų vertinimą, o kalbama apie numatomo teisinio reguliavimo poveikio korupcijos mastui vertinimą. Akivaizdu, kad standartinėje situacijoje vertindamas teisės akto projektu numatomo teisinio reguliavimo poveikį, teisės akto projekto rengėjas privalo įvertinti ir esamą situaciją (status quo), galimai susijusią ne tik su keičiamo teisės akto reglamentavimo objektu, bet ir kitais konkrečius santykius reglamentuojančiais teisės aktais, tačiau tai nereiškia, kad savo išvadoje jis pateikia galiojančiam teisės aktui – pastabas, susijusias su teisės akto projektu numatomų teisinio reglamentavimo pokyčių įtaką korupcijai;

3.2.  Pažymėtina, kad sąvoka „teisės aktas“ ne visais atvejais sutampa su sąvoka „galiojantis teisės aktas“. Teisės aktas gali būti priimtas, tačiau jo įsigaliojimas gali būti nukeltas į ateitį. Tokių situacijų gali pasitaikyti už valstybės politiką tam tikrų visuomeninių santykių srityje atsakingos valstybės institucijos veikloje. Atsiradus reikalui reaguoti į aplinkos (pavyzdžiui, teisinį reglamentavimą) pokyčius, tokia institucija gali priimti sprendimą keisti priimtą, bet dar neįsigaliojusį teisės aktą.

 

2.      Taisyklės sudaro situaciją, kurioje Vyriausybė turės tvirtinti atskiras taisykles jau įsigaliojusių teisės aktų antikorupciniam vertinimui. Tai yra neracionalu, sudaro teisinę painiavą ir didina teisinę biurokratiją.

Nepritarti. Žr. 1 p. Atkreiptinas dėmesys, kad KPĮ ir TPĮ tikslai, o taip pat jų reglamentavimo objektai yra skirtingi. Be to, STT neturi įstatymų leidybos iniciatyvos teisės (Konstitucijos 68 straipsnis). Tuo atveju, jeigu STT turėtų tokią teisę rengti įstatymų projektus, juos rengdama privalėtų vadovautis ir TPĮ bei susijusiais teisės aktais. Pažymėtina, kad STT nėra įgaliota rengti teisės aktus, kurie reguliuoja visuomeninius santykius nurodytus KPĮ 8 straipsnyje. STT darbo patirtis leidžia daryti išvadą, kad tam tikrais atvejais būtina skubiai priimti sprendimus dėl konkrečių teisės aktų keitimo. Kitai valstybės institucijai suteikus įgaliojimus reglamentuoti antikorupcinio vertinimo procedūras, reagavimas į su korupcijos aplinka susijusius reiškinius gali užtrukti. Pagal KPĮ 8 straipsnio 2 dalį STT suteikti itin reikšmingi įgaliojimai, kurių efektyviam atlikimui būtina užtikrinti STT veiklos nešališkumą, objektyvumą ir politinį nepriklausomumą. Tik tuo atveju, jeigu STT galės pati savo priimamais teisės aktais reglamentuoti tam tikrų funkcijų įgyvendinimo procedūras, šių tikslų ir principų įgyvendinimas bus užtikrintas.

 

3.      Taisyklių 3 punktu antikorupcinis vertinimas siaurinamas tik iki sąlygų korupcijai susidarymo, tuo tarpu Korupcijos prevencijos įstatyme kalbama apie korupcijos mąstą.

Nepritarti. TPĮ (16 straipsnis) ir KPĮ (5 straipsnio 3 dalis) teisės aktų projektų antikorupcinis vertinimas įvardijamas, kaip teisės aktuose įtvirtinto ar teisės aktų projektais numatomo teisinio reguliavimo poveikio korupcijos mastui vertinimas. TPĮ Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas (2 straipsnio 3 dalis) įvardinamas kaip numatomo teisinio reguliavimo teigiamų ir neigiamų pasekmių nustatymas.

Atkreiptinas dėmesys į šias KPĮ nuostatas:

-  KPĮ 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta korupcijos prevencijos esmė - korupcijos priežasčių, sąlygų atskleidimas ir šalinimas sudarant bei įgyvendinant atitinkamų priemonių sistemą, taip pat poveikis asmenims siekiant atgrasinti nuo korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymo;

-  KPĮ 3 straipsnio 2 dalies 1 punktu nustatoma, kad pagrindiniai korupcijos prevencijos uždaviniai yra atskleisti korupcijos priežastis, sąlygas ir jas šalinti.

Taigi, KPĮ nuostatų kontekste taisyklės teisingai atskleidžia antikorupcinio vertinimo esmę.

 

4.      Taisyklių 5 punkte numatoma, kad teisės akto projekto vertintojas „prognozuoja, kaip teisė akto projekto nuostatos gali sudaryti sąlygas atsirasti ar plisti korupcijai“, tuo tarpu vertintojas dažniausiai modeliuoja teisinę situaciją. Vertindamas teisės aktą ar jo projektą specialistas pateikia ar sumodeliuoja tam tikrą teisinę situaciją, remdamasis subjektų galimais elgesio modeliais susiklosčiusioje teisinėje erdvėje.

Nepritarti. Pastaba neaktuali, formali, neturinti įtakos KPĮ tikslų įgyvendinimui.

 

5.      Taisyklių 5 punkte yra teisės akto antikorupcinio vertinimo turinį išplečianti nuostata“ „Teisės akto projekto vertintojas taip pat gali nagrinėti ir kitus aktualius klausimus“, kuri vertintojui suteikia didesnę vertinimo diskreciją nei nustatyta Korupcijos prevencijos įstatyme. 

Pritarti.

 

6.      Taisyklių 14 punkto antrojoje pastraipose numatytas  3 mėnesių atsakymo į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas terminas sunkiai dera su sparčiai vykstančiu valstybės ir savivaldybių teisės aktų priėmimo procesu ir gali trukdyti laiku sureaguoti į besikeičiančią ūkio, socialinę ir visuomenės plėtrą.

Nepritarti. Manytina, kad siūlomas nustatyti 3 mėnesių terminas yra optimalus ir pagrįstas atsižvelgiant į su teisėkūra susijusių procedūrų trukmę. Pažymėtina, kad siūloma nustatyti tik maksimalų terminą, per kurį valstybės ir savivaldybės įstaigos privalėtų užtikrinti atgręžtinį ryšį, t. y. reaguoti į Specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Atkreiptinas dėmesys, kad Specialiųjų tyrimų tarnybai pateikiamos informacijos apie tai, kaip buvo atsižvelgta į minėtos tarnybos pastabas, pateikimo terminai objektyviai gali būti labai skirtingi, tikėtina, jog jie tiesiogiai priklausytų nuo vertinto teisės akto projekto rengimo stadijos, su tuo susijusio teisėkūros proceso spartos.

 

 

 

Teisingumo ministras