LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IX (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 443
STENOGRAMA
2020 m. rugsėjo 29 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF*). Labas rytas, gerbiamieji kolegos! Pradedame 2020 m. rugsėjo 29 d. plenarinį posėdį. (Gongas) Prašome registruotis.
Užsiregistravo 94 Seimo nariai.
10.00 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2020 m. rugsėjo 29 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės tvirtinimas. Pirmasis – E. Gentvilas. Prašom, kolega.
E. GENTVILAS (LSF). Mes frakcijoje pasitarėme ir siūlome išbraukti tris klausimus: 1-4 klausimą – Farmacijos įstatymą, nors ir surinkti parašai, bet, kaip žinome, Seimo salėje galima tą pateikti; 2-2 klausimą – Elektroninių ryšių įstatymą, kur numatytas užsienyje esančių Lietuvos Respublikos piliečių, jų artimųjų arba piliečių, turinčių teisę gyventi Lietuvoje, elektroninis stebėjimas, sekimas; ir 2-12 klausimą – Atitikties įstatymą. Pats įstatymas gal ir nebūtų blogas, tačiau ten yra 37 Teisės departamento pastabos. Įstatymas registruotas pernai gruodžio 10 dieną. Pastabos pateiktos šių metų sausio mėnesį, pastabos nepataisytos ir toks pusfabrikatis teikiamas Seimo posėdyje, baigiantis kadencijai. Tai siūlome išbraukti iš darbotvarkės, iniciatoriams, atsižvelgiant į Teisės departamento gausias pastabas, parengti antrą projekto variantą ir tada teikti Seimui, o ne tokį pusfabrikatį.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Toliau pasiūlymai. J. Razma – dėl darbotvarkės. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Frakcijos vardu pritariame siūlymui išbraukti 1-4 klausimą – valstybinių vaistinių kūrimo tą nesąmonę. Antras siūlymas – išbraukti 1-5 klausimą, tai yra Švietimo įstatymo pataisa, imituojanti mažų mokyklų išsaugojimo rūpestį, o iš tikrųjų nieko realiai neduodanti, kad tikrai tos mokyklos būtų saugomos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. P. Gražulis turi pasiūlymų dėl darbotvarkės.
P. GRAŽULIS (MSNG). Grupė Seimo narių yra surinkusi parašus dėl rezoliucijos ir prašo ją įtraukti. Čia siūlome, kad Amerikos prezidentui D. Trampui būtų suteikta Nobelio taikos premija. Tai gal jūs įtrauksite šitą klausimą? Pasiūlė Izraelio parlamentarai, yra pasiūlę Norvegijos parlamentarai, būtų gražu, kad ir mes pasiūlytume, nes tikrai JAV mums yra viena svarbiausių NATO šalių ir partnerių.
PIRMININKĖ. Tai nėra frakcijos siūlymas, taigi mes, gerbiami kolegos, jūsų iniciatyvos negalime tenkinti. S. Gentvilas. Prašom, kolega.
S. GENTVILAS (LSF). Laba diena, kolegos. 60 Baltarusijos įmonių, 4 tūkst. darbuotojų nori atsikraustyti į Lietuvą ir tam reikia keturių įstatymų pakeitimų, kad įmonės galėtų lengviau atidaryti sąskaitas. Praeitą savaitę yra surinkti 47 parašai dėl privalomo įtraukimo šitų keturių įstatymų paketo, bet buvo klaidingai išbraukta. Aš prašau juos grąžinti į darbotvarkę, tai yra projektai nuo Nr. XIIIP-5186 iki Nr. XIIIP-5189 – Akcinių bendrovių, Viešųjų įstaigų, Ūkinių bendrijų ir Pinigų plovimo prevencijos įstatymų projektai. Keturi įstatymų projektai, kurie leistų baltarusiškoms įmonėms įsikurti Lietuvoje. Prašau įtraukti pateikimus.
PIRMININKĖ. Frakcijos vardu?
S. GENTVILAS (LSF). Taip, į popietinę darbotvarkę.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, apsispręsime dėl pateiktų pasiūlymų. Buvo teiktas Liberalų sąjūdžio frakcijos ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos, dviejų frakcijų, siūlymas išbraukti darbotvarkės 1-4 klausimą – Farmacijos įstatymą. Prašome balsuoti. Kas už tai, kad išbrauktume, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 108 Seimo nariai: už išbraukimą – 52, prieš – 44, susilaikė 12. Lieka darbotvarkėje.
Kitas Tėvynės sąjungos pasiūlymas buvo išbraukti darbotvarkės 1-5 klausimą – Švietimo įstatymą. Prašom balsuoti.
Balsavo 105 Seimo nariai: už išbraukimą – 49, prieš – 41, susilaikė 15. Švietimo įstatymas lieka darbotvarkėje.
Taip pat buvo teiktas siūlymas išbraukti iš darbotvarkės 2-2 klausimą, tai yra Elektroninių ryšių įstatymą. Jį teikia L. A. Linkevičius.
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 55, prieš – 30, susilaikė 24. Įstatymas išbraukiamas iš darbotvarkės – 2-2 klausimas.
Taip pat Liberalų sąjūdis siūlė išbraukti 2-12 klausimą. Dėl jo yra daug pastabų ir jį teikia R. Sinkevičius. Prašom, kolegos, balsuoti. Atitikties įvertinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4293.
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 52, prieš – 30, susilaikė 24. Darbotvarkėje lieka 2-12 klausimas.
Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu buvo siūloma įrašyti ir leisti pateikti projektą Nr. XIIIP-5186 – Akcinių bendrovių įstatymą ir susijusius su juo. Prašom balsuoti, kad būtų papildyta darbotvarkė.
Balsavo 108 Seimo nariai: už – 56, prieš – 30, susilaikė 22. Papildome minėtais įstatymų projektais darbotvarkę ir tai būtų vakarinio posėdžio paskutiniai įstatymų projektai.
Dėl visos darbotvarkės. Gerbiami kolegos, galime bendru sutarimu? Balsuojame. Prašom balsuoti, kad patvirtintume šios dienos – 2020 m. rugsėjo 29 d. – posėdžių darbotvarkę.
Balsavo 112 Seimo narių: už darbotvarkę – 72, prieš – 3, susilaikė 37. Darbotvarkė patvirtinta.
10.09 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 3, 5 ir 111 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5191(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5191(2). Priėmimas.
Gerbiami kolegos, pasiūlymų priėmimo stadijoje nebuvo gauta, tad priėmimas pastraipsniui.
1 straipsnį galime priimti? Galime. 2-ą galime priimti? Galime. 3-ią galime priimti? Galime. Ir 4-ą galime priimti? Galime.
Motyvai. T. Tomilinas. Prašau, kolega.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, nepaisant įvairiausių prognozių, įvairiausių skaičiavimų, kad Lietuvos ekonomika žiauriai kris, šios pandemijos patirtis rodo, kad susitelkę mes galime įveikti bet kokią krizę. Ir Seime, ir Vyriausybėje žmonės dirbo dieną naktį, kad padėtų žmonėms, ar tai būtų verslas, ar tėvai, auginantys vaikus. Mes turime priimti šį įstatymą, kad tęstume šių metų praktiką, kai operatyviai viešasis sektorius sureaguoja ir padeda – šiuo atveju tėvams, auginantiems vaikus. Aš dar raginčiau tikrai nesėti panikos dėl valstybės skolos, dėl gąsdinimų, kad vartojimas turi kristi. Situacija Lietuvoje yra valdoma ir mes jau įrodėme, kad galime reikiamu momentu reaguoti ir mūsų gerovės neaukoti. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aišku, reikėtų papildyti mano kolegą, kai jis sakė, kad dirbo dieną naktį už padidintus atlyginimus, nes ypač Sveikatos ministerija gavo tūkstantinius priedus, nors šį įstatymą rengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kuriai tokių priedų neskyrė. Tai reikėtų pagalvoti, nes ši problema, kuri yra šiame įstatyme, buvo žinoma ir pavasarį, kai mes priėmėme tą įstatymą. Visiems buvo aišku, kad bus antras periodas, bus ruduo ir ne tik epidemija gripo, nuo kurio šiandien skiepija Seime, apsilankykite, bet ir COVID’as niekur nepasitrauks, visiems buvo aišku. Ir kad bus tokia situacija, kad mokiniai sugrįžę po karantino į mokyklas turės problemų ir kai kurias mokyklas ir klases reikės uždaryti, buvo žinoma irgi. Na, kaip sakoma, norėjome kaip geriau, bet padarėme kaip prieš rinkimus, tai yra prieš rinkimus parodėme, kad dar turime pinigų ir galime mokėti. Bet iš esmės šį įstatymą buvo galima sutvarkyti per pirmąjį etapą ir nereikėtų čia daryti papildomų svarstymų. Ačiū. Pritariu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. J. Dagys – motyvai už.
R. J. DAGYS (MSNG). Iš tikrųjų šis įstatymas, gaila, kad iš karto tos klaidos buvo nepamatytos, bet dabar jos taisomos, todėl nepritarti jam iš principo neišeitų, nes šiuo atveju aš neįsivaizduoju, kokiu būdu mes galėtume tada įgyvendinti visas tas priemones, kurios susijusios su karantinavimu, izoliavimu ir taip toliau, ir suderinti su mūsų Vaiko teisių pagrindų įstatymu, su pareigomis. Žmonės iš tikrųjų… Reikia aukoti tuos pinigus, nors iš tikrųjų socialinio draudimo sistemos ribos nėra begalinės ir mes faktiškai atsiduriame ties gana pavojinga riba, bet aš tikiuosi, kad vis dėlto biudžeto lėšomis mes tas skyles uždengsime ir galbūt didelių pasekmių socialinio draudimo biudžetui nebus. Todėl tikrai pritariu šiam siūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. E. Gentvilas. Prašom, kolega. Motyvai už.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gal paprašykite, pavyzdžiui, kad kolega R. J. Dagys garsiau kalbėtų, na, čia gale negirdėti. Aš tikiu, kad kolega Rimantas Jonas gerus, prasmingus dalykus kalbėjo, juo labiau kad ir aš noriu paagituoti balsuoti už šį įstatymą, nes jis tikrai reikalingas, tikrai šiuo laikotarpiu reikalingas.
Nereikia čia propagandinių klišių, kaip kai kurie kolegos bandė pateikti. Aš tik noriu priminti. Praėjusį antradienį buvo reikalaujama ypatingos skubos tvarka, laužiamasi, taip sakant, pro vartus ir langus. Pažadėjome, kad per savaitę priimsime paprasta skubos tvarka, ir nereikia čia taip skubinti. Tikrai džiaugiuosi, kad lemiamu apsisprendimu nerizikuota vėl pažeisti Konstitucinio Teismo doktrinos, paprastos skubos tvarka nutarėme svarstyti ir šiandien priimti. Aš agituoju balsuoti už šitą reikalingą įstatymą ir tikiuosi, kad tikrai niekur niekada jokiu būdu nepavėlavome galvodami apie ligos ir motinystės pašalpas žmonėms, kurie šiandien negali dirbti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, prašau jūsų dėmesio. Išties salėje didžiulis triukšmas ir labai teisinga pastaba, kad mes negirdime vieni kitų.
Dabar balsuojame dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo, kurį labai atsakingai svarstė Socialinių reikalų ir darbo komitetas, o dabar vykdome priėmimą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 111 Seimo narių – 111 Seimo narių pritarė įstatymo projektui balsuodami už. Įstatymas priimtas. (Gongas)
10.16 val.
Oficialiosios statistikos įstatymo Nr. I-270 2, 3, 4, 6, 13, 14, 17 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5151(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Oficialiosios statistikos įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5151(2). Priėmimas. Seimo narių pasiūlymų nebuvo gauta.
Priėmimas pastraipsniui, o aptardama paskutinį straipsnį pristatysiu ir Teisės departamento pasiūlymą. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galima priimti? Galima. 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 straipsnius galime priimti, nes pasiūlymų nebuvo gauta? Galime priimti. O štai dabar, kolegos, prašau jūsų dėmesio dėl 9 straipsnio. Buvo siūloma, kad šitas įstatymas įsigaliotų nuo rugsėjo 30 dienos. Teisės departamentas teikia išvadą ir siūlo nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą. Ar galėtume priimti sprendimą vadovaudamiesi 261 straipsniu, kad nepriimame 9 straipsnio, o įstatymas įsigaliotų nuo jo paskelbimo datos? Galime? Bendru sutarimu tam pritariame? Pritariame. Tada 9 straipsnio šiame mūsų įstatyme nelieka.
Motyvai. K. Glaveckas. Prašome, kolega. Motyvai už.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, iš tikro šito įstatymo tikslas ir veiksmai, kurie numatomi daryti, yra susiję su tuo, kad atėjo DNR planas ir ten gana daug pinigų yra skiriama visiems ekonomikos sektoriams, taip pat ir statistikai. Šio įstatymo tikslas yra naujos valstybės valdysenos informacinės sistemos sukūrimas. Reikia pripažinti, kad tokių sistemų Lietuvoje yra prikurta labai daug – ir elektroninės sveikatos, ir kitokios, muitinės sistemos, ir jos visos dirba atskirai. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad mes neturime kokio nors vieno skaitmeninimo ar valdysenos skaitmeninimo kodekso, kuris turėtų būti parengtas prieš tai, numatant asignavimus atitinkamai statistikai. Šitas įstatymas pareikalaus papildomų maždaug apie 20 darbo vietų sukūrimo. Aš manau, kad visų sisteminio pobūdžio problemų jis tiesiog nespręs, o bus kaip galimybė padidinti etatų skaičių. Nepaisydamas to, aš manau, kad reikia jam pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – M. Majauskas. Prašom, kolega.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų reikia stiprinti Statistikos departamento pajėgumus, ypač COVID-19 kontekste, tam, jog informacija būtų pateikta greitai, jinai būtų tiksli, jinai būtų suprantama ir mums leistų priimti reikalingus sprendimus atsižvelgiant į laiku ir tiksliai pateiktą informaciją. Tačiau atkreipsiu dėmesį, kad Statistikos departamentas jau ne vieną kartą yra pakliuvęs vykdydamas įvairiausius pirkimus. Dar šių metų pradžioje Viešųjų pirkimų tarnyba Statistikos departamentui nurodė nutraukti net du 82 tūkst. eurų vertės informacinių sistemų modernizavimo konkursus teigdama, jog Statistikos departamentas pažeidė skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Šiuo atveju mes turime 3,5 mln. vertės projektą. Man atrodo, labai svarbu, kad Statistikos departamentas išleistų tuos pinigus skaidriai ir būtų pasiekti deklaruojami tikslai, todėl kviečiu kolegas ne tik pritarti, bet ir užtikrinti nuolatinę kontrolę, kaip dirba Statistikos departamentas ir kaip yra panaudojamos lėšos. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Gerbiamieji kolegos, prašau dėmesio. Balsuojame dėl Oficialiosios statistikos įstatymo kai kurių straipsnių priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 113 Seimo narių: už – 112, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
10.21 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5152(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.2 klausimas – lydimasis Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5152(2). Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti? Galime.
Dėl 2 straipsnio yra analogiškai kaip ir dėl ką tik mūsų priimto įstatymo projekto. Teisės departamentas siūlo keisti įsigaliojimo datą, todėl prašau jūsų leisti taikyti Statuto 261 straipsnį ir šio 2 straipsnio nepriimti, kad įstatymas įsigaliotų nuo jo paskelbimo datos. Galime tam pritarti? Pritariame.
Gerbiami kolegos, motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 111 Seimo narių: už – 107, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-5152(2) priimtas. (Gongas)
10.22 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 35 ir 351 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1939(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Farmacijos įstatymo 35 ir 351 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1939(2). Priėmimas. Yra gauta pasiūlymų, todėl kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkę gerbiamą A. Širinskienę. Aptarsime gautus pasiūlymus.
Dėl 1 straipsnio yra gautas Teisės departamento pasiūlymas. Minutėlę, tuoj duosime jums.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Yra gautas Teisės departamento pasiūlymas. Jam komitetas nepritarė, sakydamas, kad projekte numatytas siūlymas leisti ligoninių vaistinėms parduoti vaistus atitinka visuomenės interesus ir užtikrina tinkamą pacientų aprūpinimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Galime pritarti komiteto argumentams? Negalime pritarti? Bet dėl Teisės departamento… (Šurmulys salėje)
Yra J. Razmos pasiūlymas. Gal, gerbiamas Jurgi, tada aptariame jūsų pasiūlymą. J. Razma taip pat teikia pasiūlymą dėl to paties straipsnio. Suteikiame žodį Seimo nariui J. Razmai. (Šurmulys salėje) Gerbiami kolegos, dar kartą prašau jūsų dėmesio ir tylos! J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš, žinoma, iš principo nepritariu šitam sumanymui sukurti ligoninių įsteigtas vaistines, bet jeigu dar ieškotume kokios nors prasmės, tai aš siūlyčiau apsiriboti, jeigu jau tokią vaistinę valdantieji vis dėlto norėtų kurti, kad ji dirbtų tik tuo laiku, kai mieste nėra nė vienos veikiančios vaistinės. Kitaip sakant, jeigu naktį žmogui prireikė vaistų ir kur nors rajone nėra nė vienos dirbančios vaistinės, kad ligoninės vaistinėje jis tų vaistų galėtų nusipirkti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar yra 29 Seimo nariai, kad galėtume pradėti svarstymo procedūrą? (Šurmulys salėje) Gerai, pirmą kartą balsuojame, o toliau matysime pagal balsavimo rezultatus, jeigu bus 29, dėl kitų pasiūlymų nebalsuosime, tikriausiai sutarsime, kad tikrai yra 29. Prašom balsuoti, ar yra 29 Seimo nariai.
Nėra. Balsavo 36 Seimo nariai: už pasiūlymą, kad svarstytume, – 27. Šio pasiūlymo nesvarstome.
Dėl 2 straipsnio. Gerbiami kolegos, kadangi priėmimo stadija, ar galime priimti 1 straipsnį? (Balsai salėje: „Ne!“) Dėl motyvų. Minutėlę, tuoj. Dėl motyvų užsirašykite, jeigu norite kalbėti. J. Razma – motyvai prieš.
J. RAZMA (TS-LKDF). Iš tikrųjų šis straipsnis yra esminis ir viską iškreipia. Iki šiol ligoninės vaistinė buvo suprantama kaip vaistinė, skirta vidiniams poreikiams, kaip tam tikra gydymo proceso dalis: kai stacionare gulintiems ligoniams reikalingi vaistai, per ligoninės vaistinę tai ir yra sprendžiama. Dabar, kai pasakoma, kad gali būti toje vaistinėje vaistai parduodami ir visiems gyventojams, viskas čia iškreipiama. Žinant tai, kad ligoninė yra biudžeto pinigais finansuojamas subjektas, būtų sunku užtikrinti sąžiningą tokios vaistinės konkurenciją su konkurencinėje aplinkoje veikiančiomis privačiomis vaistinėmis. Svarbiausia – nėra jokio poreikio tokioms vaistinėms atsirasti, nes privačių vaistinių tinklas yra gana platus ir žmonės tikrai gali apsirūpinti. Prisiminkime, kai dar buvo likusi viena kita valstybinė vaistinė, jokių stebuklų nebuvo – pigesnių vaistų ten nebuvo nė kvapo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – P. Urbšys. Už 1 straipsnį.
P. URBŠYS (MSNG). Perfrazuojant gerbiamojo J. Razmos išsakytas mintis, galima pasakyti taip: jeigu iki šiol privačios vaistinės buvo suvokiamos kaip šventos karvės, šis straipsnis, kuris naikina šventumą, neturi būti priimtas. Akivaizdu tai, kad nuo vaistinių skaičiaus, nuo vaistinių monopolio priklauso vaistų kaina. Kai kalbame apie tai, kad buvo likę valstybinių vaistinių likučiai, be abejo, buvo padaryta viskas, kad valstybinių vaistinių neliktų ir įsivyrautų tik kelių vaistinių monopolis, kuris iš esmės uždėjo tą kainų jungą žmonėms, ir tie žmonės iki šiol neša tą jungą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, balsuojame, ar priimame 1 straipsnį. Balsuojantys už balsuoja už šio straipsnio priėmimą, prieš arba susilaikę – balsuoja kitaip.
Balsavo 104 Seimo nariai: už 1 straipsnį – 57, prieš – 42, susilaikė 5. 1 straipsnis priimtas.
Dėl 2 straipsnio taip pat yra Seimo nario J. Razmos pasiūlymas. Gerbiamas Jurgi Razma!
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, jeigu jau balsavote už 1 straipsnį ir įteisinote ligoninių vaistines, bent atimkime iš jų pagundą dalyvauti internetinėje prekyboje. Tikrai nėra toks paprastas dalykas sukurti internetinės prekybos tinklą. Jeigu vėl kuri ligoninės vaistinė dar susigundytų ir šia sritimi, tai vėl, aš manau, mes neišvengtume paslėptų biudžetinių subsidijų, rinkos iškraipymo. Nors aš abejoju, žinoma, ar kuri nors ligoninės vaistinė, jeigu būtų įkurta, mestųsi į tą sritį. Todėl siūlau palikti bent jau išimtį, kad jos nedalyvauja internetinėje prekyboje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar yra 29 Seimo nariai? Prašom balsuoti. Ar yra 29, kurie mano, kad reikia toliau svarstyti J. Razmos pasiūlymą?
Taip, yra. Už tai, kad svarstytume, balsavo 41. Gerbiamoji komiteto pirmininke, komiteto argumentai.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas nepritarė J. Razmos pasiūlymui, pažymėdamas, kad dabar, ypač kai yra ekstremali situacija ir turime tikrai daug žmonių, kurie vengia socialinių kontaktų, turi tą daryti dėl pandemijos, antra vertus, turime gana daug žmonių, jų skaičius šiuo metu yra augantis, priverstų dėl saugumo izoliuotis, manytume, kad internetinė prekyba šiuo metu yra ypač aktuali ir tik pagerintų ir saugumo sąlygas gyventojams, ir kartu vaistų prieinamumą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Išklausysime argumentus. Už J. Razmos pasiūlymą kalba A. Armonaitė. Prašom, kolege.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Iš tiesų pats ligoninių vaistinių projektas yra planinės ekonomikos išdava, kurią čia valstiečiai yra suprojektavę naujai Seimo kadencijai. Atėjo valstybinių projektų laikai. Šis Seimo nario pasiūlymas blogą projektą padaro mažiau blogą, nes iš tikrųjų viešaisiais pinigais, kurie turėtų būti skiriami pacientams gydyti, medikų atlyginimams, vaistams kompensuoti, mes sukursime valstybinį verslą, monstrą, kuris veiks ir ligoninėse, ir internete, ir kitur. Tai čia bent jau bandoma padaryti šį blogą projektą mažesne blogybe ir mažiau kištis į rinkos santykius. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš J. Razmos pasiūlymą kalba P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Europos Sąjungos valstybėse, kuriose iš tikrųjų yra senos tradicijos, apibrėžiančios farmacininkų santykius su žmonėmis, apibrėžiančios vaistinių santykius su žmonėmis, aiškiai yra deklaruojama: vaistas nėra prekė, vaistas yra gydymo priemonė. Tai būtent tiems, kurie prieš tai balsavote už tai, kad atsirastų valstybinės vaistinės, būtent tam, kad panaikintų dirbtinį monopolį, naudingą tik keliems komercijos rinkos dalyviams, – šis straipsnis iš tikrųjų irgi tą valstybinių vaistinių įvedimą sustiprintų ir padarytų lygiaverčiu dalyviu toje rinkoje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, apsisprendžiame ir balsuojame. Balsuojantieji už balsuoja už J. Razmos pasiūlymą. Komiteto argumentus ir motyvus taip pat girdėjote.
Balsavo 105 Seimo nariai: už pasiūlymą – 50, prieš – 40, susilaikė 15. Pasiūlymui nepritarta.
2 straipsnį galime priimti? (Balsai salėje) J. Razma ir kiti sako – ne.
Motyvai. J. Razma – motyvai prieš.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš siūliau tam tikrą išlygą dėl šio straipsnio, kad bent jau negundytume tų įsivaizduojamų valstybinių ligoninių vaistinių internetine prekyba. Deja, į mano pastabą nebuvo atsižvelgta. Sukūrus jiems ir šią erdvę ligonių kasų pinigams įdėti, tikrai, aš manau, yra neatsakingas mokesčių mokėtojų pinigų naudojimas, kai tikrai nėra jokio reikalo bandyti kaip nors dar pagerinti tą situaciją konkurencingoje vaistinių rinkoje. Kviečiu balsuoti prieš šį straipsnį.
PIRMININKĖ. Už 2 straipsnį kalba P. Urbšys. Prašom, kolega. Motyvai.
P. URBŠYS (MSNG). Įsiklausykite, kas buvo pasakyta: jiems sukurti sąlygas, kurios sudarys galimybę neatsakingai naudoti lėšas. Tai mes kalbame apie ką, apie ligoninių vadovus? Tai aš nesuprantu, šioje frakcijoje būtent aršiausi yra tie, kurie gina ligoninių vadovus, bet ką tik dabar Seimo narys gerbiamas J. Razma pasakė, kad jais pasitikėti negalima.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, balsuojame, kad priimtume 2 straipsnį. Balsuojantys už balsuoja už 2 straipsnio priėmimą, balsuojantys prieš arba susilaikantys mano, kad 2 straipsnis negali būti priimtas.
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 56, prieš – 44, susilaikė 6. 2 straipsnis priimtas.
3 straipsnis. Dėl jo buvo gauti Seimo nario J. Liesio net du pasiūlymai. Yra J. Liesys. Gal jūs abu šiuos pasiūlymus?.. Ponas J. Liesys. Prašau. Pirmasis jūsų pasiūlymas. Prašom.
J. LIESYS (LSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, mano pasiūlymas yra pakeisti datą iki 2023 m. sausio 1 d., nors komitetas nepritaria, bet motyvai yra aiškūs ir paprasti. Mūsų valstybė negamina jokių vaistų, tai ji dabar pradės dirbti komerciniu būdu, tai, ką sakė ir Aušrinė. Jeigu mes gamintume vaistus, tai būtų kas nors panašaus, o šiuo metu ji turėtų būti… aš nenoriu, kad valstybę vadintų spekuliantu. Tai iki to laiko, per tuos dvejus metus, valstybė gal galėtų rasti savo produkciją, kurią galėtų platinti ir pardavinėti. Todėl šį mano pasiūlymą kviečiu palaikyti ir atidėti tą įstatymo įsigaliojimo terminą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar yra 29, kurie mano, kad reikia toliau tęsti svarstymo procedūrą?
Taip, yra, 44 balsavo, kad tęstume.
Komiteto argumentai. Prašom, kolege.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komitetas nepritarė Seimo nario J. Liesio pasiūlymui dvejiems metams nukelti įsigaliojimo datą motyvuodamas tuo, kad čia yra kiekvienos ligoninės vaistinės, kurios šiuo metu jau yra, tik neveikia rinkoje, teisė apsispręsti, ar ji nori gauti papildomą licenciją, ar ne. Jau reaguojant į tai, kas buvo pasakyta, tikrai rinkoje nėra nė vienos šiuo metu Lietuvoje veikiančios vaistinės, kuri turėtų ir savo vaistų fabrikus.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Išklausysime motyvus. A. Armonaitė – už J. Liesio pasiūlymą. Prašom.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Manau, duoti šiek tiek laiko persvarstyti šitą idėją yra racionalu, įvertinti su ekspertais. Aš kažkaip nujaučiu, kad prezidentūros veto yra galimas dėl šio projekto, nes akivaizdžiai pažeidžia rinkos santykius, konkurencijos taisykles, prisiima naujus finansinius įsipareigojimus valstybės PSDF biudžetui. Tai tikrai duoti laiko persvarstyti šitą idėją, man atrodo, yra racionalu ir kviečiu palaikyti nukėlimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. P. Urbšys – motyvai prieš.
P. URBŠYS (MSNG). Ko gero, visi šioje salėje suvokiame, kad dvejiems, trejiems metams atidėtume įstatymo įsigaliojimą, tai yra susiję su šio įstatymo numarinimu. Na, taip ir balsuokime, kurie nori numarinti, balsuokite už šitą siūlymą, kurie ne, tada nebalsuokite.
PIRMININKĖ. Dėkoju P. Urbšiui. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl J. Liesio pasiūlymo, kad įsigaliojimo data 2023 metai, įrašant 2023 metus.
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 48, prieš – 32, susilaikė 25. Pasiūlymui nepritarta.
Noriu paklausti gerbiamo Jono, ar jūs norite ir dėl antros datos prašyti visos procedūros ir balsuoti? J. Liesys. Prašau. Tuoj, įjungiame mikrofoną.
J. LIESYS (LSF). Man su mikrofonu šiandien nesiseka. Ne, negaiškime laiko. Aš manau, kad jeigu šiuo metu šitas mano pataisos projektas nepereina, tai nėra čia ko gaišti laiko ir…
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs labai racionaliai pasiūlote nebalsuoti dėl jūsų antro pasiūlymo. Ačiū.
3 straipsnį galime priimti? Priimame. Dėkoju. Bendru sutarimu.
Motyvai dėl viso įstatymo projekto. P. Urbšys – motyvai už.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, kelių privačių vaistinių tinklų monopolis neatsirado savaime. Jį įteisino čia, Seimo salėje. Dabar visos tos politinės jėgos, kurios iškreipė vaistų rinką ir sudarė sąlygas pelnytis iš žmonių ligų, mūru stojo prieš šio monopolio ardymą. Tie, kurie priešinasi valstybinių vaistinių steigimui, labai garsiai kritikuoja sveikatos apsaugos ministro nustatytą antikonstitucinę prievartą, atimančią galimybę pačiam žmogui pasirinkti vaistą. Tai kodėl tie patys Seimo nariai nenori, kad atsirastų didesnė galimybė žmogui pasirinkti vaistinę? Gal todėl, kad daugiau rūpi ne žmogus, o farmacininkų ir vaistininkų interesai.
Todėl aš raginu balsuoti už šį įstatymą, kuris vis dėlto atitiktų žmonių interesus, ir nesvarbu, kad rinkimai. Aišku, jie ir parodys, kas vis dėlto pelnosi, iš to pelno gauna kokią nors paramą, kuri, ko gero, nėra deklaruota, ir tai bus matyti pagal balsavimą ar nebalsavimą. Tai, kad bus blokuojamas šitas įstatymas, aš neabejoju, bet tai bus lakmuso popierėlis, kuris parodys, kas yra kas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. E. Gentvilas – motyvai prieš. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Taip, Povilai, tai bus lakmuso popierėlis, kuris parodys, ar laikomasi Konstitucijoje numatyto reikalavimo, kad valstybės ūkis remiasi privačios iniciatyvos pagrindu. Štai mes matome nuolatinius bandymus suvalstybinti kuriant valstybinį holdingą energetikoje, kuriant valstybinį banką, dabar kuriant valstybinių vaistinių tinklą. Jeigu tai būtų kuriama tam, kad konkuruotų su privačiais tinklais, tai dar būtų galima pateisinti, bet pasižiūrėkime, ką daro valstybinis energetikos monopolis „Ignitis“ – pradeda už mūsų mokesčių mokėtojų pinigus supirkinėti privačius vėjo jėgainių parkus, tai yra naikinama konkurencija ir įsigali valstybinė monopolija.
Bandote kurti valstybinį banką – iš karto pasigirsta ministro R. Sinkevičiaus pasakymas, kad galbūt mes nekursime naujo banko, o nupirksime kurį nors rinkoje jau veikiantį privatų banką. Vadinasi, naikinama konkurencija. Bijau, kad valstybinis vaistinių tinklas pradės supirkinėti privačias vaistinėles taip mažindamas konkurenciją rinkoje.
Noriu pabrėžti, kad konkurencija rinkoje šiandien yra pakankama. Lietuvoje vaistinių yra dvigubai daugiau negu vidutiniškai Europos Sąjungoje. Jūs norite dar išplėsti šitą konkurenciją? Ne. Aš manau, kad jūs norite kurti valstybinę vaistų prekybos monopoliją, kuri naikins privačios iniciatyvos pagrindu atsiradusias privačias vaistines.
Galų gale tai nėra sąžininga konkurencija, nes valstybinis vaistinių tinklas būtų kuriamas jau dabar mokesčių mokėtojų lėšomis išlaikomose viešosiose įstaigose, savivaldybių ir valstybės gydymo įstaigose. Štai dėl ko ir prieš ką aš stoju mūru, gerbiamas Povilai Urbšy, – prieš valstybinimo tendencijas Lietuvos ekonomikoje.
PIRMININKĖ. Dėkoju, dėkoju. T. Tomilinas išsako motyvus už.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Kolegos, man visiškai suprantama nuosekli dešiniųjų pozicija. Jie stengiasi valstybę vyti lauk iš rinkos, neprileisti prie rinkos, nemato rinkos ydų. Suprantama pozicija. Ji yra vertybinė, viskas suprantama. Bet ką toje kompanijoje daro Lietuvos socialdemokratai, man yra visiškai neaišku. Ką daro kiti žmonės, sėdintys kairiau nuo mūsų. Gintautai, aš kreipiuosi į G. Palucką, į Socialdemokratų partijos pirmininką, jūs čia deklaruojate visai Lietuvai, kad kuriate naują, atsinaujinusią kairiąją partiją. Kai valstybė atgauna pozicijas švietimo srityje ir traukiasi nuo krepšelizacijos, kai valstybė atgauna pozicijas valstybinių, savivaldybės įmonių valdymo srityje, kai valstybė atgauna pozicijas bankų srityje, jūs savo frakcijoje nutariate nepalaikyti valstybinių vaistinių. Kaip tai gali būti? Aš to visiškai nesuprantu. Tai nėra tikra socialdemokratinė vertybinė pozicija.
Ir, kolegos, visi čia esantys, kortelės ištraukimas yra atsakomybės vengimas. Pasakykite aiškiai. Ponia A. Armonaitė aiškiai sako kodėl, išdėlioja pozicijas. Gerai. Bet kortelės ištraukimas yra savo vertybinės pozicijos neišsakymas, savo atsakomybės vengimas. Vėl žmonės žiūrės į mus ir sakys, štai tie politikai, jie visą laiką manipuliuoja, jie visą laiką vengia atsakomybės. Pasakykite aiškiai – aš prieš, už. Viskas. Kodėl vėl tie žaidimukai? Žmonės pavargo nuo to. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, ramybės. (Plojimai) Gražiai išsakykime visi savo argumentus, išklausykime juos taikoje ir ramybėje. Dabar taikoje ir ramybėje kalbės A. Armonaitė. Motyvai prieš.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Sveikatos biudžeto lėšos turi būti skiriamos pacientams gydyti, medikų atlyginimams, vaistams kompensuoti, pasiruošti krizėms, bet ne valstybinėms vaistinėms steigti, ne valstybiniam verslui daryti. Svarbi informacija yra pateikta šio projekto aiškinamajame rašte. Čia sakoma, kad nereikės papildomų lėšų šiam įstatymo projektui įgyvendinti. Dabar, mielieji, atsakykite, ko jūs nedarysite? Nedidinsite medikams atlyginimų, mažiau kompensuosite vaistus pacientams ar mažiau skirsite pacientams gydyti, mažiau ruošitės krizėms, kad galėtumėte įgyvendinti šį valstybinio verslo projektą?
Tam pritarti iš tikrųjų negalima, tai yra nauji įsipareigojimai. Nauji įsipareigojimai ne šiaip biudžetui, kuris neturi vardo ir pavardės, tai yra nauji įsipareigojimai mokesčių mokėtojams. Ir dar ypač svarbi informacija, kurią pasakė R. Karbauskis žiniasklaidai šiandien čia, prie Seimo salės, jis pasakė, kad vaistai dėl šio projekto įgyvendinimo neatpigs. Tai aš nesuprantu, kam valstybei reikia naujų įsipareigojimų, jeigu net tų tikslų, kuriuos jūs deklaruojate, kurių, aišku, neįmanoma išpildyti, jūs atvirai net sakote, kad nesiekiate.
Tikrai kviečiu nepalaikyti. Iškalbinga yra tai, jog Sveikatos reikalų komitetas nepritaria šiam projektui. Iškalbinga yra tai, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kurio šiaip kompetencija yra visai kita, dabar stumia strimgalviais šį valstybinio verslo projektą. Prieš.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Veryga – motyvai už. Prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Gerbiami kolegos, aš manau, kad mes šioje diskusijoje nukrypstame nuo esmės, todėl ir atsiranda tas nesutarimas, ar čia valstybės kažkoks, kaip jūs sakote, ūkis plečiamas, ar panašūs dalykai. Aš noriu jūsų paklausti, ar mes tikrai vaistines nuvertinome ir nužeminome iki parduotuvių lygio. Jeigu mes manome, kad vaistinė yra viso labo sandėlis ir parduotuvė, tai tada ten nereikia nei vaistininkų, jų nereikia ligoninėse, tai yra tiesiog prekyba. Bet man labai gaila yra girdėti tokius argumentus, nes vaistinėje mes turėtume matyti ir girdėti vaistininkų pasakymus, tai turi būti ir sveikatos tam tikrų paslaugų teikimo vieta, jinai turėtų būti grąžinama į sveikatos sistemą. Tai tikrai aš nesutinku, kad čia valstybė kuria kažkokį, sakykim, prekybos monopolį, nes vaistinė neturėtų būti tiktai prekyba.
Maža to. Kai sakome apie investicijas, ko mes čia nefinansuosime, aš tikrai su kolege Aušrine nesutinku, nes šios vaistinės yra ir jos šiandien ir yra diskriminuojamos privačių atžvilgiu, nes privačios gali pardavinėti šiuos vaistus, šitos to daryti negali. Žinote, ko, aš manau, labiausiai yra bijoma? Ligoninių vaistinės ir dabar perka vaistus per centrinę perkančiąją organizaciją, tai daro skaidriai. Nėra jokių lentynų mokesčių, nėra kažkokių verslo planų, sudėliotų vaistininkams. Ir, matyt, labiausiai bijoma, kad visas šitas mechanizmas, patvirtinus tokį sprendimą, subyrės. Kolegos, prašau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. M. Majauskas – motyvai prieš.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Mieli kolegos, gerbiamas ministre, man atrodo, turime savęs paklausti dar ir dar kartą, kokio tikslo iš tikrųjų siekiame, nes iš šitų diskusijų ir valdančiosios daugumos pasisakymų nėra aišku. Jeigu vis dėlto tikslas yra atpiginti vaistus, tai sutikime, kad yra daug paprastesnių ir efektyvesnių būdų pasiekti šitą tikslą ir matyti labai aiškų rezultatą – pigesnius vaistus žmonėms. Tiesiog tam reikia skirti finansavimą ir kompensuoti. Kompensuoti daugiau vaistų ir kompensuoti didesnę kainos dalį. Kam ir kokiais tikslais iš tikrųjų reikia kurti dar vieną valstybinę instituciją, didinti biurokratiją? Rezultatas juk bus toks, kokį mes matėme dar ne taip seniai, sovietiniais laikais. Tai eilės, ypatingos paslaugos ir sąlygos nomenklatūrai ir, sutikime, regionuose darbas bus per pažintis. Tai ar tikrai mes norime tokio rezultato? Daug paprasčiau, kaip ir sakiau, būtų tiesiog skirti finansavimą ir atpiginti vaistus, juos kompensuojant. Vietoj to jūs siūlote valstybines vaistines, valstybinį banką, belieka dar sulaukti valstybinės parduotuvės ir valstybinės partijos ir būsime grįžę ten, iš kur taip nelengvai išsivadavome. Todėl, mieli kolegos, aš kviečiu nedalyvauti šitame priešrinkiminiame žaidime ir nebalsuoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Ąžuolas – motyvai už.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų labai stebina jūsų pasisakymai. Prekiauti buvo uždrausta prieš dešimtmetį, tai padarė konservatoriai, labai puikiai sukurdami monopolį. O iki tol 20 metų ta prekyba vyko. (Balsai salėje) Netgi rajoninė ligoninė galėjo įsigyti tų vaistų ir nebuvo problemos, nereikėjo nei papildomo finansavimo, nei kompensavimo, nei kažkokių valstybės pinigų, žmonės galėjo įsigyti vaistų. Tai kodėl dabar atsitiks kitaip? Bet pavyzdys: jūs atvažiuokite į Akmenę, atvažiuokite į kitus rajonus, užsidarė vaistinė ir arčiausia vaistinė už 50 kilometrų, už 70 kilometrų. Tai ką siūlote žmonėms? Kiekvieną kartą važiuoti 70 kilometrų įsigyti vaistų? Todėl sudarome galimybę žmonėms įsigyti ir gauti tų vaistų. Kas šiandien atsitinka? Žmonės eina į ligonines ir prašo paskolinti vaistų, nes kitaip negali jų gauti. Jūsų tie pasiūlymai atidėti įstatymo įsigaliojimą, leisti prekiauti tik naktimis yra tik desperatiški bandymai kažkokiu būdu išsaugoti farmacijos visą biznį, kad žmonės negalėtų nei pigiau įsigyti, negalėtų naktį įsigyti vaistų. Tai yra pagrindinis tikslas. O jeigu mes leisime, tai leiskime, viskas gerai, tegu žmonės gauna tuos vaistus, įsigyja. Atvažiuokite į tuos pakraščio rajonus ir pažiūrėkite, kaip ten lengva gauti vaistų. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. R. Žemaitaitis – motyvai prieš, kalba paskutinis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiama pirmininke. Iš tiesų, klausantis vienų ir kitų, susidaro toks vaizdas, kad artimiausiu metu mes turėsime idėją valstybinių batų krautuvės, panašu, greitai turėsime valstybinių advokatų asociaciją, nebus nė vieno privatininko, antstolių ir kitų panašių dalykų. Mielieji mano, mes pamiršome COVID-19 metu Sveikatos apsaugos ministerijos labai prastą vadybą, kai žmonės iš tikrųjų negalėjo pakliūti į valstybines ligonines ir pasirinko privačias. Ir jeigu ne privačios gydymo įstaigos, tai, ko gero, šiandien žmogus nebūtų gavęs gydymo. Bet nieko, buvo paliktas ir kitas variantas: sveikatos apsaugos ministras dalino lavonmaišius ir žadėjo visus sukišti į šaldiklius. Ar neatsitiks taip su tomis valstybinėmis vaistinėmis?
Dabar kyla klausimas. Vartant ligoninių steigimo dokumentus, aiškiai pasakyta, kad ligoninė yra skirta būtent gydyti ir suteikti gydymo paslaugas. Dabar girdžiu, ligoninės planuoja maitinimą, savivaldybės skiria po pusę milijono pinigų puodams, šaukštams ir remontui. Dabar girdžiu, ligoninės iš tų pačių PSDF lėšų atlieka remonto darbus. Dar įdomesnis dalykas, kas šiandien yra pastebima, kad yra noras bet kokia kaina reguliuoti ir kontroliuoti rajonines gydymo įstaigas arba jas netgi uždaryti.
Kyla kitas klausimas, ar mes ateisime prie to, kad turėsime ir valstybines degalines? Aš siūlyčiau kolegoms pažiūrėti į kitą dalyką. Nereikia kurti jokių valstybinių vaistinių, nereikia dar kažkokio antro antikūno padaryti Lietuvoje. Šiandien visos vaistinės yra vietoje, prieinamos, jų yra ganėtinai daug. Ir jeigu sakote, kad yra diskriminuojamos valstybinės vaistinės, ką pasakė ministras… Na, ministre, kas kas, bet jau jūs kaip diskriminuojate šiandien kai kurias gydymo įstaigas ir gydymo paslaugų teikėjus, tai, ko gero, nė vienas ministras taip nesielgė kaip jūs. Tai aš siūlyčiau – Lietuvos paštui perduokite funkciją, Lietuvos paštas gali išsiimti licenciją ir šiandien prekiauti vaistais.
Dabar sakėte, kad parduotuvėse nebus galima. Jūs gi patys pritarėte ir patys leidote prekybos centruose ir degalinėse prekiauti vaistais. Tai apie ką jūs čia šnekate?
PIRMININKĖ. Dėkoju, laikas. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Balsuojame. Vyksta Farmacijos įstatymo priėmimas. Balsuojame dėl Farmacijos įstatymo projekto Nr. XIIIP-1939(2) priėmimo.
Užsiregistravo ir balsavo 61 Seimo narys ir 61 Seimo narys balsavo už. Deja, įstatymas nepriimtas. Palauksime, matyt, geresnių laikų, kai salėje bus daugiau Seimo narių.
P. Urbšys – replika po balsavimo.
P. URBŠYS (MSNG). Aš bijau, kad tie geresni laikai tikrai neateis, nes privačių vaistinių stogas Seime tikrai yra tvarus ir tikrai galima pasveikinti privačių vaistininkų partiją su laimėjimu. Bravo! (Plojimai)
10.57 val.
Švietimo įstatymo Nr. XI-1281 44 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4501(2) (priėmimo tęsinys)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, liko atidėtas balsavimas dėl Švietimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4501(2), darbotvarkės 1-5 klausimas. Prieš tai noriu kreiptis į jus ir atkreipti dėmesį, kad reikėtų grįžti prie 2 straipsnio, nes 2 straipsnyje įsigaliojimo data yra nurodyta rugpjūčio 31 diena. Gerbiami kolegos, ar galime, vadovaudamiesi Statuto 261 straipsniu, grįžti prie 2 straipsnio ir kad įstatymas įsigaliotų, kaip buvo anksčiau siūloma, 2021 m. sausio 1 d.? Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju.
Dėl viso Švietimo įstatymo motyvai jau buvo išsakyti. (Šurmulys salėje) Mes buvome jau aptarę visus pasiūlymus, grįžome tik prie 2 straipsnio ir jūs tam pritarėte. Dėl 2 straipsnio, dėl įsigaliojimo datos, nes nelogiška būtų, jeigu Seimas priimtų įstatymą, kurio įsigaliojimo data – rugpjūčio 31 diena. Tai mes jau tą aptarėme ir sutarėme.
Gerbiamieji kolegos, ar galime priimti 2 straipsnį, kad įsigaliojimo data būtų 2021 m. sausio 1 d.? (Balsai salėje) Negalima, kolegos reikalauja. Kadangi negalima, tai motyvai dėl 2 straipsnio.
E. Pupinis – motyvai dėl 2 straipsnio. Prašom, Edmundai.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų straipsnis straipsniu, manau, kad galima rašyti ten ir 2030 metus. Iš tiesų tas įstatymas nieko nereiškia ir ta data tikrai nieko nereiškia, nes ir šiuo metu buvo galimybė kreiptis į ministerijas, galima buvo apskųsti. Iš tikrųjų šis policinis, populistinis prieš rinkimus veiksmas tik daro mums visiems gėdą ir visi tai supranta.
Šiuo metu siūlyčiau visiems geriau pasiskaityti Valstybės kontrolės išvadas ir pamatysite, kad per šį jūsų valdymo laikotarpį atskirtis pagal rezultatus ne tik nepamažėjo, bet jinai padidėjo. Manau, kad savo veiksmais jūs skatinate tik tokią demagogiją, neleidžiate savivaldybių taryboms priimti sprendimų, kurių ir taip dabar daug nepriimta dėl to, kad rinkimai po rinkimų. Siūlau nepritarti tam pasiūlymui ir apskritai visam įstatymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs kalbėjote, kad nepriimtume 2 straipsnio, prieš 2 straipsnį.
Už 2 straipsnio priėmimą ir sutvarkymą taip, kaip reikalauja Statutas, – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Jeigu įstatymas, kuris iš tikrųjų praplečia žmonių galias daryti įtaką būtent tam, kas jiems yra svarbu, turiu omeny švietimo ir ugdymo tinklo optimizavimą ar plėtimą, yra gėda, kas jums tada politikoje yra ne gėda? Man tikrai būtų įdomu išgirsti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, mes dabar balsuojame dėl 2 straipsnio priėmimo, kaip ir buvome sutarę pagal 261-ą, kad iš naujo grįžtume prie jo. Įsigaliojimo data būtų 2021 m. sausio 1 d.
Balsavo 60 Seimo narių: už – 54, prieš – 3, susilaikė 3. 2 straipsnis priimtas.
O dabar dėl viso. Kadangi mes grįžome pagal 261-ą prie 2 straipsnio, vadinasi, motyvus mes turime išgirsti. Dabar motyvai dėl viso įstatymo. T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, kai Vilniuje vyksta diskusijos dėl švietimo, labai dažnai ekspertai, kurie nelabai turi ką pasakyti, pradeda aiškinti, kad didžiausia Lietuvos švietimo problema yra kaimo mokyklos. Tai yra tikro idėjų skurdo ir tokio nenoro gilintis į tikras problemas požymis. Mes čia, Seime, absoliuti dauguma mūsų yra už bendruomenių, už savivaldos įgalinimą, už didesnius įgaliojimus būtent vietos lygmeniu, už subsidiarumą. Čia nėra žmonių, kurie aklai tiki ministerijų ir Vilniaus valdininkų aiškinimais dėl to, kaip funkcionuoja savivalda. Jūs visi, dauguma jūsų dirbo, susipažino su savivaldos problematika.
Situacijų yra labai įvairių, ir man teko tikrai daug matyti konfliktų dėl kaimo mokyklų uždarymo. Išvada yra tik viena: kiekviena istorija yra… žinote, kiekviena sėkminga mokykla yra panaši į kitą, bet kiekviena maža ir galbūt mažiau pasiturinti mokykla yra savita ir turi savitų problemų. Yra situacijų, kai tikrai uždaryti negalima, kai bendruomenė prieštarauja, tėvų kolektyvas prieštarauja, kai yra galimybė toliau auginti tą potencialą ir išlaikyti esamą sistemą ir tinklą. Yra situacijų, kai savivalda priima gana drąsų sprendimą uždaryti mokyklą. Tiesiog įgalinkime mūsų bendruomenę, įgalinkime mūsų žmones ir leiskime jiems spręsti patiems.
PIRMININKĖ. Dėkoju. E. Pupinis – motyvai prieš.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Buvo pasakyta, kad mažins konfliktus, atvirkščiai – didins konfliktus, didins konfliktus ne tik savivaldybėse, bet didins konfliktus ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje. Turbūt problema ne čia – kaimo mokyklos tegul gyvuoja ir 100 metų, tegul gyvuoja. Tik, manyčiau, neturėtų gyvuoti jungtinės klasės ir visi mes tai pripažįstame, kai ne tik pradinėse, bet ir pagrindinėse klasėse sėdi po dvi klases, pradinėse netgi po keturias kai kur. Matome tuos pačius rezultatus, kuriuos parodo Valstybės kontrolė, kai atneša rezultatus, ir pagrindinis jų pasakymas yra tai, kad vis dėlto taip neturėtų būti. Gaila, kad visos tos jungtinės klasės sumažėjo ne dėl ko kito, o tik uždarius mokyklas. Tos reformos nevyksta.
Dar vienas dalykas, ką Kontrolė sako, kad tas finansavimas, kuris buvo numatytas, būtų skiriamas iš savivaldybių, kad gyvuotų tos mažosios mokyklos pagal ministro įsakymą, bet tik trečdalis savivaldybių prisideda prie finansavimo. Ir finansavimo problemos neišspręstos.
Manau, kad esant tokiai situacijai mes pakelti lygio tikrai negalėsime, turbūt mes turėtume akcentuoti kitus dalykus: kad atsirastų daugiau stiprių mokyklų su centrais, kad ten būtų vežami vaikai, kad jie gautų pakankamai gerą išsilavinimą. Ką mes darome šioje situacijoje? Mes paprasčiausiai prieš rinkimus bandome kažką politiškai spręsti, kad neva kažkoks laiškas ministerijai, apskundimas išspręs problemas. Ne – tai tiktai sukiršinimas ir galbūt pliusiuko uždėjimas prieš rinkimus. Šis įstatymas nieko neišsprendė, tik sugaišino visų mūsų laiką. Šių diskusijų, manyčiau, neturėtų būti.
PIRMININKĖ. K. Mažeika – motyvai už. Prašom.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Prieš tai kalbėjęs kolega… Iš tiesų kažkada griovėme kolūkius, dabar jūs siūlote vėl juos kurti, taip? Dėl vaikų vežimo į miestus turbūt patys ne kartą kritikavote, kad 20 ar 30 kilometrų vežiojami vaikai kenčia, nesusikaupia, turi anksti keltis ir taip toliau. O mokyklų rezultatai parodė, kad rajonuose tikrai mokymosi rezultatai ne ką prastesni, o kartais net ir geresni negu miestų tose didžiosiose mokyklose. Vadinasi, reikia orientuotis būtent į mokymo kokybę. Tų mokyklų, kurios buvo renovuotos, ir kai kurios tik dėl to, kad dar gyvuoja nepasibaigę penkeri metai Europos Sąjungos lėšų įsisavinimo, ateityje turbūt lemtis visai aiški – galbūt ten kažkas, jūsų manymu, ruošiasi laikyti bulves. Aš manau, kad tos mokyklos bendruomenė turi teisę priimti sprendimą dėl mokyklos, o ne politikai, vienaip ar kitaip spręsdami savo kokius nors ginčus. Iš tiesų leiskime bendruomenei prisiimti atsakomybę ir prisidėti prie sprendimų priėmimo. Todėl raginu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Razma – motyvai prieš.
J. RAZMA (TS-LKDF). Prieš rinkimus valdantieji čia pažėrė krūvą propagandinių projektų, kurie iš esmės nieko praktiškai nereiškia. Šį projektą būtų galima priimti, nes jis nieko nekeičia. Ir dabar be šito įrašymo steigėjai – savivaldybės privalo konsultuotis su mokyklų bendruomenėmis, kai kažką reformuoja ar nori uždaryti mokyklas. Tai išplaukia iš bendrųjų Vietos savivaldos įstatymo nuostatų.
Dabar dėl to čia pasiūlyto mechanizmo, kad esant nesutarimui ministerija turi sudaryti komisiją. Ir kas iš to? Sudarys tą komisiją, komisija kažką pasakys. Ar jūs žinote bent vieną atvejį, kad ministerija laikytųsi palankesnės pozicijos dėl mažų kaimo mokyklų negu savivalda? Šiandien juk yra problema turbūt ne ta, o kad savivalda kartais net per daug tuo rūpinasi ir neuždaro faktiškai numirusios mokyklos. O jeigu jūs realiai norėjote ką nors padaryti dėl mažų mokyklų išsaugojimo, reikėjo įstatyme konkrečiai surašyti, kada dar tos mokyklos negali būti uždaromos. Pagrindinė mokykla, sakykim, negali būti uždaroma, kai yra tiek mokinių, pradinė – kai tiek ir panašiai. Tai būtų įstatymu įtvirtinta ir tai veiktų. O tokie projektai yra tiktai tuščias oro drebinimas. Tai tik leidžia propagandiškai šnekėti susitikus su rinkėjais, kad neva mes čia saugome mažas mokyklas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Ąžuolas – motyvai už.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, iš tikrųjų stebina tie pasisakymai, kad čia yra tik kaimo mokyklos, o kitų įstaigų nėra. Yra reorganizuojamos net tūkstantinės mokyklos, jungiamos, sujungiamos vien dėl to, kad, pavyzdžiui, direktorius ne iš tos partijos kaip meras. Realybė yra tokia. Gal kam nors atrodo, kad taip nėra. Mes šnekame apie ugdymo rezultatus. Kodėl rajonuose, kur ugdymo rezultatai yra vieni iš geriausių, iš didelių miestų vaikai yra vežami į kaimo mokyklas? Mes šnekame apie jungtines klases. Tai paklauskite tėvų, ar jų vaikams geriau mokytis jungtinėje aštuonių vaikų klasėje, ar geriau 30 vaikų klasėje? Čia yra tokia realybė.
Ar jums pačiam teko mokytis toje jungtinėje klasėje, kad jūs toks geras ekspertas? Nuo to ir pradėkime, kad reikia iš pradžių į viską įsigilinti. Labai gaila, kad statistika, reitingai, Valstybės kontrolė tik mechaniškai vertina švietimą – balų dydį, skaičių, o ne žiūri, ar pagerėjo pasiekimų rezultatai, ar gavo vaikas mokykloje tai, ko reikia. Vaikas turi gauti tai, ko reikia, jis turi progresuoti, eiti pirmyn, bet ne dešimtukai yra pagrindinis rezultatas. Jeigu mums reikia dešimtuko, imkime Vilniaus licėjų, išrūšiuokime vaikus, priimkime tik tuos, kuriuos reikia, o kitus nurašykime į šoną. Kaimo mokyklos to rūšiavimo niekada nedaro ir nedarys. Jos priima visus ir suteikia visiems reikalingas švietimo paslaugas. O bendruomenė turi teisę žinoti, kas yra numatoma ir kas yra lemiama. Pavyzdys – Panevėžio rajonas. Visos įstaigos pritaria pertvarkoms, nes joms prieš tai buvo išaiškinta, sutvarkyta ir paaiškinta, kaip bus su švietimu. Čia bijoti to, kad bendruomenės turės teisę žinoti, kas vyksta, šiandien yra sušvelnintas tas sprendimas, bus kuriama komisija, nereikia meluoti, kad iki šiandien tos komisijos buvo kuriamos… Iki šiandien komisijos nebuvo galimybės sukurti, užtekdavo iš ministerijos tik vieną raštą atsiųsti, kad vienas žmogus parašydavo pritaria, nepritaria…
PIRMININKĖ. Dėkoju, laikas!
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). …o dabar turės galimybę bendruomenės sužinoti.
PIRMININKĖ. J. Sabatauskas. Jo nėra. A. Armonaitė. Prašau, motyvai prieš.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Tai nėra klausimas regioninių prieš miesto mokyklas, tai yra klausimas, ar ministerija ir savivaldybė prisiima atsakomybę už tai, kad Lietuvos moksleiviai gautų geriausią išsilavinimą, kad jie lankytų užpildytas mokyklas, kuriose yra geriausi mokytojai, kuriose yra vaikų draugų, kuriose yra galimybė lankyti būrelį po pamokų. Dabar šitas projektas iš esmės stabdo bet kokį sveiką protą ir valdymą švietimo įstaigų.
Mes turėtume atkreipti dėmesį, jog savivalda, prieš priimdama gana sudėtingus sprendimus (esu buvusi miesto tarybos narė, žinau, kokie tai yra sudėtingi sprendimai), prieš kiekvieną tokį sprendimą konsultuojasi su bendruomene, nes niekas nenori kažkaip priešpriešos savo mieste, savo rajone. Tai yra natūralu. Tačiau Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, ką mes matėme per pastaruosius metus, visą laiką nusiplaudavo rankas ir atsakomybę sakydama – čia tik savivaldybių reikalas. Iš tikrųjų tai netiesa. Vyriausybė tvirtina tinklo taisykles. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija gali parodyti lyderystę. Čia yra slėpimasis, slėpimasis nuo atsakomybės ir politinės lyderystės vengimas. Valstiečiai, jūs turėsite prisiimti atsakomybę, jeigu priimsite šitą projektą, kad mūsų vaikai negaus geriausio išsilavinimo Lietuvos mokyklose.
PIRMININKĖ. Dėkoju. P. Urbšys – motyvai už.
P. URBŠYS (MSNG). Šis įstatymo projektas įgalina vietos bendruomenes stabdyti politinius buldozerius, kurie būtų nukreipti į mokyklas. Šis įstatymas suteikia galimybę įsiklausyti į žmones, ir jeigu dėl kokių nors priežasčių savivaldybė nesugeba išaiškinti, kodėl ji tą veiksmą daro, yra galimybė pritraukti ekspertus iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos. Ar tai yra blogai, kad vis dėlto būtų suteiktos platesnės galimybės? Jeigu kai kas mano, kad to daryti nereikia ir reikia blokuoti šitą įstatymą, tai tada man paaiškinkite, ką reiškia konservatorių šūkis – duok Lietuvai daugiau jėgos, liberalų, kurie teigia – kurti galimybių Lietuvą, kitos liberalų partijos – laisvės norintiems džiaugtis, o socialdemokratų – gerbti, girdėti ir ginti? Ką jūs turite omenyje? Kam duoti jėgos, kam sukurti galimybes, ką jūs ruošiatės gerbti, girdėti ir ginti, jeigu esate pasiruošę blokuoti šitą įstatymą, kuris būtent suteikia galimybę žmonėms turėti daugiau jėgų, daugiau galimybių ir suteikia galimybių būti daugiau išgirstiems dėl tų klausimų, kurie jiems rūpi, kurie nulemia jų vaikų ateitį?
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Liesys kalba paskutinis. Motyvai prieš.
J. LIESYS (LSF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, nereikia gadinti popieriaus ir tiek laiko dėl šio įstatymo pataisų taisymo vien todėl, kad viskas jau yra aptarta. Savivaldybė yra steigėjas. Jeigu norite viską sutvarkyti, tai atimkite steigėjo statusą ir tada išeis jums… Vadovaus bendruomenės, vadovaus susirinkimai, nereikės ministerijos nuotaikos prašyti… Dabar siūlau nebalsuoti ir negaišti laiko.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Švietimo įstatymo 44 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4501(2) priėmimas.
Balsavo 60 Seimo narių: už – 56, prieš – 1, susilaikė 3. Dėl stenogramos reikalingi skaičiai, būtinai juos paskelbiau. A. Salamakinas – replika po balsavimo.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Nežinau, sako, kad prasidėjo pavojinga mėnulio fazė, bet šiandien kažkokios įdomios šnekos. P. Gylys šneka apie socdemų programą, nors lyg ir apie švietimą klausimas. Kitas Seimo narys vėl apie kažką, apie kitų programas. Tam yra rinkimų kampanijos laikas LRT, eikite ten pas R. Miliūtę ir aiškinkitės, kurio programa geresnė. Tai aš norėčiau, kad gal baikime. Aišku, mėnulio fazė veikia, bet ką jau padarysi. Seimas – ne pacientų gydymo vieta, eikite į kitas įstaigas.
PIRMININKĖ. Jūsų replika. P. Gražulis. Replika po balsavimo.
P. GRAŽULIS (MSNG). Taip, gerbiamas Algimantai, tikrai, man atrodo, yra mėnulio fazė, nes P. Gylio čia nėra, yra tik P. Urbšys, todėl, man atrodo, veikia ne tik kitus, bet ir jus šita fazė. Aš noriu pasakyti repliką.
Gerbiamieji, kuriame bendruomenes, norime, kad bendruomenės būtų aktyvios, bet joms jokios sprendimo teisės nepaliekame. Buvo labai geras įstatymas – bendruomenė susirinkusi išklauso argumentus už ir prieš ir priima sprendimą, ar uždaryti mokyklą, ar neuždaryti mokyklos. Tai pagarba bendruomenei, pagarba žmogui. O kas dabar? Kalbame apie regionų plėtrą. Jeigu nebus regionuose, kaimuose mokyklos, bibliotekos, parduotuvės…
PIRMININKĖ. Ačiū.
P. GRAŽULIS (MSNG). …kas ten galės gyventi? Gerbiamieji, viena darome, kita kalbame. Labai gaila, kad socialdemokratai, liberalai, konservatoriai visada prieš eilinį žmogų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Šventas vardas Povilo buvo paminėtas. Kalba Povilas, nors pavardė ir kita.
P. URBŠYS (MSNG). Pavardę po to pataisė, būtent Povilas Urbšys.
Iš tikrųjų man irgi įdomu stebėti, kas su mumis darosi šiame Seime. Pasirodo, kuo didesnis kadencijų skaičius, tuo labiau mes galime ir pasikeisti, nes aš matau, kad gerbiamas A. Salamakinas jau yra tikrai kvalifikuotas psichiatras, jau nustatė diagnozę, tai aš po to jo paprašysiu išrašyti receptą.
PIRMININKĖ. Mieli kolegos, baigiame replikuoti, dirbame toliau.
11.17 val.
Darbo kodekso 179 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4925(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Darbo kodekso 179 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4925(2). Svarstymas. Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkę R. Šalaševičiūtę perskaityti komiteto išvadą.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiami kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė projektą ir, atsižvelgdamas į Teisės departamento, profsąjungų susivienijimų pastabas, jį patobulino. Tuo labiau atsižvelgė ir į tai, kad Lietuvos Respublikos trišalė taryba pritarė šiam projektui. Patobulinimai yra daugiau techninio pobūdžio. Tiesiog aš nekomentuosiu. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš nebuvo, susilaikė 1 komiteto narys.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Kaip ir minėjo, pasiūlymų taip pat nėra. Motyvai po svarstymo. J. Razma – prieš. J. Razmos nėra. Tada V. Bakas. Prašom.
V. BAKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, iš tiesų Lietuvos Respublikos Konstitucija sako tai, kad profesinės sąjungos Lietuvoje kuriasi laisvai ir veikia savarankiškai. Šiuo įstatymo projektu siūloma, aš kitaip negaliu pavadinti, suvalstybinti profesines sąjungas. Mes norėjome įsteigti valstybines vaistines, gal naktį jų ir reikia, kai miestuose nėra kur nusipirkti vaistų, bet valstybinių profesinių sąjungų dar neturėjome. Na, kažkada turėjome.
Mieli kolegos, aš kviečiu nesikišti į profesinių sąjungų veiklą, nes tai prieštaraus ir tarptautinei teisei, ir Konstitucijai. Ne Seimas turi nuspręsti, kokios profesinės sąjungos gali derėtis su valdžia. Profesinės sąjungos, žmonės gali susiburti ir ateiti derėtis su valdžia. Jeigu mes norime didinti žmonių pajamas, tai pakvieskime visas Lietuvoje veikiančias profesines sąjungas į forumą ir pasitarkime, kur mes matome jas mūsų DNR planuose.
Dabar, tiek COVID-19 krizės laikotarpiu, tiek artėjant antrai bangai, mes nepadarome elementarių dalykų, mes nepasikviečiame merų, aš kalbu apie Vyriausybę, apie daugumą, ir nepaklausiame, kaip galėtų merai, savivaldybės dalyvauti ekonomikos skatinimo planuose. Mes nepakviečiame profsąjungų ir nepaklausiame, kaip galėtume didinti žmonių pajamas arba mažinti atotrūkį tarp žmonių, gaunančių pajamas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kituose miestuose.
Kolegos, neimituokime veiklos ir nevalstybinkime profesinių sąjungų. Tai joms trukdys. Mes ir taip… Pastaruoju metu gal atsiranda iniciatyvų tarp mokytojų ir gydytojų, bet nevaržykime šių iniciatyvų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Papirtienė. Prašom, kolege.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš labai trumpai pasisakysiu. Tikrai raginu palaikyti šį įstatymo projektą, nes Trišalėje taryboje tam buvo pritarta. Didelė dauguma profesinių sąjungų jau seniai laukia tokių kriterijų, kurie padėtų derėtis nacionaliniu lygmeniu, ir darbdavių organizacija stebi šio įstatymo priėmimą, jie taip pat svarsto apie tokius kriterijus savo organizacijoms, taigi linkiu palaikyti, pradėti diskusiją ir eiti į priekį, o ne stabdyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame po svarstymo dėl Darbo kodekso 179 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 59, prieš – 1, susilaikė 16. Po svarstymo pritarta.
11.21 val.
Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo Nr. X-1262 10, 18 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4944(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4944(2). Pirmasis kalba Užsienio reikalų komiteto pirmininkas J. Bernatonis. Jūsų buvo pagrindinis komitetas, tad pagrindinio komiteto išvadą norime išgirsti pirmiausia. Po to ruošiasi Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą perskaityti.
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos Seimo nariai, Užsienio reikalų komitetas apsvarstė ir bendru sutarimu pritarė. Taip pat pritarėme ir papildomo komiteto siūlymui, todėl siūloma keisti dėl įstatymo įsigaliojimo 1 straipsnio datą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Papildomo komiteto išvadą perskaitys R. Šalaševičiūtė. Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui su komiteto pasiūlymu, o komiteto pasiūlymas buvo paankstinti įsigaliojimo terminą: vietoj 2021 m. sausio 1 d. – 2020 m. lapkričio 1 d. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusija. Niekas nenori kalbėti, pasiūlymų taip pat nėra gauta. Motyvai. Galime bendru sutarimu pritarti? Dėkoju, pritariame bendru sutarimu.
Gerbiami kolegos, dirbame toliau ar darome pertrauką? Dirbame toliau. Dėkoju už pritarimą dirbti toliau.
11.23 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 4, 7, 12, 13, 14, 15, 16, 19, 20, 24, 26, 27, 29, 32, 321, 33, 351, 53 straipsnių ir devintojo skirsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2834(3) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – tai yra sujungta nemažai įstatymų projektų ir Vietos savivaldos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2834(3). Svarstymas. G. Burokienė – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė. Prašom perskaityti išvadą.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Bendru sutarimu mes pritarėme komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-2834(3), Vietos savivaldos įstatymą keičiančių įstatymų projektų Nr. XIIIP-4128, Nr. XIIIP-4452, Nr. XIIIP-4159 ir Nr. XIIIP-4476 prijungimui prie komiteto patobulinto įstatymo projekto, jau minėto Nr. XIIIP-2834(3), ir komiteto išvadoms.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusija. K. Masiulis. Jo nėra. P. Urbšys. Maloniai prašome. Atsisakote. Kaip ir minėjome, pasiūlymų nėra. Motyvai? P. Urbšys nori išsakyti motyvus.
P. URBŠYS (MSNG). Gal ne, nes ponas Edmundas čia lyg…
PIRMININKĖ. K. Masiulio taip pat nėra. Motyvų niekas nenori išsakyti.
Gerbiami kolegos, galime bendru sutarimu pritarti? Pritariame bendru sutarimu po svarstymo. Dėkoju.
11.25 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 24, 31, 33 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4847(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4847(2). (Balsai salėje) Nesipiktinkite, kolegos, dirbame. G. Burokienę prašome perskaityti komiteto išvadą. Arba piktinkimės tyliai.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komitetas pritarė įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 2, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusija. K. Masiulis, jo nėra salėje. A. Strelčiūnas. Prašom.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš labai trumpai norėčiau pasakyti. Čia įstatymo projektu yra numatomos privalomos seniūnijos. Jeigu dabartiniu metu įstatyme nebūtų numatyta, kad privalomos seniūnijos, tai bet kuri savivaldybė tai galėtų panaikinti. Dabar įstatymu yra numatyta, kad yra privalomos seniūnaitijos, bendruomenės nariai aktyviai dalyvauja toje veikloje, todėl aš siūlyčiau šiam įstatymo projektui pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Pasiūlymai. Pasiūlymų nėra. Motyvai po svarstymo. A. Navickas – motyvai už.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Aš iš esmės matau, kad K. Masiulio vis tiek nėra, tai tada gal nekalbėsiu. Ai, yra K. Masiulis. Gerai. Tada norėčiau paraginti pritarti šiam įstatymui, nes, mano supratimu, jis vis tiek leidžia išlaikyti savivaldą, o ne vietvaldą. Man atrodo, kad savivalda ir seniūnijos, čia neapibrėžtas galbūt koks nors turinys, vis dėlto yra vienas iš pamatinių laisvos valstybės dalykų. Tikrai siūlyčiau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. K. Masiulis – motyvai prieš.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, nėra čia seniūnijose jokios savivaldos, gerbiamas kolega. Jeigu jūs paskaitytumėte, kas parašyta įstatyme, tai aiškiai pamatytumėte, kad galimi du tipai ir abu tipai iš tikro yra kaip filialai, atsiprašau, kaip administraciniai savivaldybių filialai. Tai čia vienas dalykas. Be to, savivaldybėse, kurios ir yra gyventojų atstovybės ir savivaldos organai, yra išrinkti asmenys. Kai kurios savivaldybės (Lietuvoje jau peikia savivaldybes) ir priėmė sprendimus neturėti seniūnijų. Jeigu taip, tai dabar turėtume steigti seniūnijas ten, kur jų nėra, kur žmonių atstovai nutarė, kad jų nereikia. Tokiose mažose savivaldybėse kaip Neringa arba Visaginas, kur iš esmės ir yra seniūnijos dydžio savivaldybės, mes turėsime steigti.
Dar vienas aspektas. Mums sako, kad čia tik priartinama valdžia prie žmonių. Tai ir artinkime tuos dalykus, kurie žmonėms rūpi. Jeigu reikia paslaugų kokių nors, kad jos lengviau būtų prieinamos žmonėms, tai ir darykime, kad tose vietose tos paslaugos žmonėms ir būtų suteikiamos, kada reikia, tam tikru metu, periodiškai ir panašiai. Yra sprendimo būdų, gali būti padaromi tokie sprendimai visai nesteigiant jokių seniūnijų. Čia yra lėšų švaistymas, labai menkų lėšų. Savivaldybės ir taip turi labai menkas lėšas, savarankiškai tų lėšų turi tik apie 5 %, visa kita yra valstybės paskirstomos lėšos.
PIRMININKĖ. Dėkoju, laikas. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl darbotvarkės 1-9 klausimo, dėl Vietos savivaldos įstatymo po svarstymo.
Balsavo 65 Seimo nariai: už – 52, prieš – 1, susilaikė 13. Po svarstymo pritarta.
11.30 val.
Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 8, 14, 18, 20, 27, 30, 31, 34, 35 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4065(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Viešojo administravimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4065(2). Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pranešėją V. Bukauską perskaityti komiteto išvadą. Ruošiasi R. Miliūtė – Ekonomikos komiteto išvadą.
V. BUKAUSKAS (MSNG). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas apsvarstė minėtą teisės aktą ir priėmė sprendimą pritarti patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Ekonomikos komiteto pranešėją R. Miliūtę. Ruošiasi Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė perskaityti komiteto išvadą.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininkas V. Pranckietis.
R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Ekonomikos komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė minėtą įstatymo projektą ir bendru sutarimu priėmė tokį sprendimą: pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui tobulinti jį pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pasiūlymus, kuriems pritarė komitetas. Ačiū.
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkę A. Širinskienę.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, įvertinęs ir faktiškai pritaręs visoms Teisės departamento pastaboms, pritarė tam, kad būtų siūloma pagrindiniam komitetui įstatymo projektą tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pastabas. Bendru sutarimu (11 balsų) už.
PIRMININKAS. Kviečiu V. Bukauską į tribūną. Valentinai Bukauskai! Svarstysime pataisas. Pirmoji pataisa – Seimo narės G. Burokienės. Prašau pristatyti.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju už suteiktą žodį. Tai yra labai paprasta pataisa pakeisti pavadinimą ir išbraukti kai kuriuos straipsnius, kadangi penki įstatymų projektai yra sujungiami į vieną.
PIRMININKAS. Komitetas?
V. BUKAUSKAS (MSNG). Pritarė iš dalies.
PIRMININKAS. Pritarė iš dalies. Ir jūs sutinkate su tokiu pritarimu?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taip, taip.
PIRMININKAS. Ir J. Narkevičius. Nematau. Pritaria taip pat?
V. BUKAUSKAS (MSNG). Taip.
PIRMININKAS. Jūs taip pat pritariate tam komiteto pritarimui iš dalies jūsų pataisai? Pritariate.
Vis tiek prašysiu jus, Jaroslavai Narkevičiau, pristatyti. Seimo nario pataisa dėl 2 straipsnio. Komitetas nepritarė.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Mes ten sureguliavome tą klausimą, sujungėme mūsų pastabas į vieną kartu su Seimo narių pasiūlymais. Taigi tiek. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs nereikalaujate balsuoti? Gerai. Ir į visus kitus pasiūlymus yra atsižvelgta. Ačiū.
Dėl viso. Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė.
Gerbiami kolegos, taip darniai galime pritarti po svarstymo šiam projektui bendru sutarimu? Pritariame. Dėkoju.
11.35 val.
Valstybės apdovanojimų įstatymo Nr. IX-957 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4932(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-11 klausimas – Valstybės apdovanojimų įstatymo 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4932(2) svarstymas. Švietimo ir mokslo komiteto išvadą kviečiu paskelbti Joną Jonaitį, atsiprašau, Liudą Jonaitį.
L. JONAITIS (LSDPF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos, dėl Valstybės apdovanojimų įstatymo 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto komitetas bendru sutarimu pritarė sprendimui iš esmės pritarti Valstybės apdovanojimų įstatymo Nr. IX-957 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui ir teikti jį Seimui svarstyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. J. Varkalys paskelbs Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė Valstybės apdovanojimų įstatymo projektą Nr. XIIIP-4932 ir nutarė pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl motyvų Seimo nariai po svarstymo neužsirašė. Kolegos, siūlau pritarti ir pritariame bendru sutarimu po svarstymo šiam projektui. Ačiū, pritarta.
11.37 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. VIII-1070 „Dėl valstybės sostinėje esančios Lukiškių aikštės funkcijų“ pripažinimo netekusiu galios“ projektas Nr. XIIIP-5123(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-12 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. vasario 11 d. nutarimo „Dėl valstybės sostinėje esančios Lukiškių aikštės funkcijų“ pripažinimo netekusiu galios“ projekto Nr. XIIIP-5123(2) svarstymas. Kultūros komiteto išvadą paskelbs S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū Pirmininkui. Gerbiami Seimo nariai, komiteto posėdis vyko rugsėjo 23 dieną. Projektui pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Kviečiu diskutuoti Seimo narį P. Urbšį. Ruošiasi R. Žemaitaitis.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, ar jūs galite įvardyti nors vieną reikšmingą mūsų istorinei atminčiai įamžinti darbą, kurį atliko R. Šimašiaus vadovaujama savivaldybė? Aš tokio neprisimenu. Jo atsainų požiūrį į valstybės atminimą charakterizuoja ne tik darkymasis Lukiškių aikštėje, bet ir tai, kas padaryta mums po nosimi, prie pat Seimo.
Mes jau apsipratome su tuo nevalyvumu ir mes laikome, kad tai yra norma. Aš kalbu apie tuos informacinius skydus, kurie neva simbolizuoja mūsų garsią valstybės praeitį, kuriais yra uždengtas neveikiantis fontanas. Ar mums ne gėda, į ką jis pavirto? Žmogus turi prieiti prie tų informacinių skydų, skaityti, kokia valstybė kokiais metais kaip atrodė, prieiti prie tų išblukusių blynų ir žiūrėti į mūsų valstybės kontūrus! Ir viskas gerai.
Gerai, kai mes tiktai vieni tai matome, bet atvažiuoja iš visos Lietuvos vaikai, kuriuos mes auklėjame, norime, kad jie mylėtų Lietuvos valstybę, užsieniečiai. Parodykite man nors vieną valstybę, kur taip tyčiojamasi iš savęs pačių! Vadinasi, čia yra norma, čia yra laisvė, kuria turime džiaugtis visi.
Iš tikrųjų ši pataisa, kuri yra daroma, yra susijusi su tuo, kad neleistume R. Šimašiui ir jo gerbėjams vilkinti priimtą įstatymą dėl valstybės reprezentacinės aikštės išsaugojimo, dėl Vyčio, kaip simbolio, kaip pagrindinio memorialinio akcento, šioje vietoje pastatymo.
Visi suvokiame tai, kad dabar iki rinkimų tikrai Vilniaus savivaldybė vilkins susitarimus, vilkins įstatymų vykdymą. Ji lauks kitų rinkimų rezultatų ir būtent ji padarys viską, kad vėl sugrąžintų atgal, kad būtų pilamas pliažas, kad vėl šioje aikštėje niekada neatsirastų mūsų garbės simbolis Vytis. Ir mes visi tą dalyką žinome, tik man keista tai, kad tie, kurie balsavo už Vytį, dabar kalba apie savivaldos savarankiškumą, apie tai, kad vis dėlto Seimas negali uzurpuoti savivaldos galių.
Bet tada aš nesuprantu, kodėl buvo balsuota už Vytį, nes pagal teisinę situaciją šita aikštė priklauso savivaldai. Gal tada reikėjo leisti ir toliau R. Šimašiui iš tos aikštės daryti tai, ką jis mano esant reikalinga, tai, kas susiję su jo matymu, su jo ribotumu, kas nieko bendro neturi su mūsų reprezentavimu, mūsų valstybės reprezentavimu.
Jeigu mes tą savo veidmainiškumą laikome politiniu įžvalgumu, tada nesistebėkime tuo, kad mes jau tiek metų tikrai nesugebame pagerbti save aukojusių už Lietuvos laisvę. Aš taip suprantu, kad iš principo Vytis yra vertybinis testas mums visiems. Mes galime apsimetinėti bet kuo, dangstytis bet kokiais gražiais žodžiais, bet jis tikrai mus apnuogina ir parodo, kas yra kas šiame Seime, kas iš tikrųjų yra svarbiausia.
PIRMININKAS. Diskutuoti kviečiu Seimo narį R. Žemaitaitį. Nėra salėje. Į tribūną kviečiu Seimo narį A. Anušauską. Ruošiasi R. Šarknickas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš nemoralizuosiu, matau, čia jau yra moralizuojantis, pamoralizavo visus – balsavusius ir už Vytį, ir prieš Vytį. Iš tikrųjų Lukiškių aikštė nėra vienintelė vieta, kurioje stovi arba turėtų stovėti Laisvės paminklas. Tų aikščių yra daugiau. Esmė yra visai kiti dalykai. Laisvės kovų paminklas jau senokai turėjo stovėti. Tačiau viskas buvo suvelta visokiais biurokratiniais dalykais. Ir dabar šiame įstatyme prie tų biurokratinių dalykų pridedamas dar vienas. Aikštės perėmimas, neskiriant jos tvarkymui jokių pinigų, net nenumatant, įrašant į įstatymo aiškinamąjį raštą, kad jam vykdyti nereikės jokių lėšų. Kiekvienas normaliai galvojantis žmogus supranta, kad aikštei miesto centre tvarkyti reikės pinigų, reikės nemažų pinigų. Jie turi būti iš kažkur paimti.
Kai mes per pastaruosius kelerius metus skyrėme šiek tiek didesnį finansavimą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, jo darbuotojams, tikėdamiesi, kad bent kažkiek padėsime tiems žmonėms, kurie atlieka tiriamąjį darbą, nes tokia pagrindinė centro funkcija, dabar gi, nenumačius jokių lėšų, bet įrašius į įstatymą šią funkciją, pinigai vėl bus iš jų pavogti. Aš manyčiau, kad nereikia čia mūsų moralizuoti. Reikia nemeluoti. Jeigu toks šio įstatymo pataisymas eina su melo žyme, aš manau, tai reikia aiškiai pasakyti.
Prieš ketvirtį amžiaus šalia Krašto apsaugos ministerijos atsirado paminklas partizanų generolui J. Žemaičiui-Vytautui. Ar buvo kilusi sklypo problema? Ne. Buvo sutarta. Susitarimai visada įmanomi. Gal jie nėra paprasti, bet jie yra įmanomi. Vyriausybė ir dabar galėjo daug ką padaryti, kad tas paminklas laisvės kovoms mūsų aikštėje atsirastų, tačiau, kiek suprantu, ministrai nesugebėjo surasti sutarimo. Aš nenorėčiau kaip nors išskirti Vilniaus savivaldybės šiuo atveju, nes iš jos pusės irgi galėjo būti daugiau to noro susitarti.
Kita vertus, priminsiu, kad prieš penkias dienas, kai mes svarstėme šio įstatymo pateikimą, aš pakviečiau, beje, kolegas apsilankyti Tuskulėnuose ir pasižiūrėti, kuo jie skiriasi nuo Lukiškių aikštės. Turiu pasakyti ką tik pamoralizavusiam kolegai, ten taip pat, matyt, jūsų nebuvo, siūlau vertinti žmones pagal darbus, o ne pagal žodžius. Aš manau, kad Lukiškių aikštė nusipelnė dėmesio, tačiau ne biurokratinio. Lietuvos laisvės kovoms pastatyti paminklą ten reikia. Tam tereikia politinės valios ir nieko daugiau. Dabar gi šis tuščias politikavimas tik supriešina visuomenę dar labiau. Aš siūlau atsakingai žiūrėti į savo žodžius, ir jeigu nenumatomi pinigai, tokie įstatymų projektai neturi būti priimami.
PIRMININKAS. Kviečiu Seimo narį R. Šarknicką.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Laba diena, gerbiami kolegos. Turbūt visi žinome, kad kiekvienais metais, ypač praėjusiame šimtmetyje, Lukiškių aikštė visada susilaukdavo tam tikrų ginčų tarp bendruomenių tiek tarybinės santvarkos, tiek mūsų dabartiniais laikais. Ir vis neprieinama prie tam tikro konsensuso susitarti, kokią funkciją turi atlikti Lukiškių aikštė.
Dabar, aišku, Lukiškių aikštė tapo rinkimų tašku, susijusi su viena politine partija, kuri valdo Vilnių, ir gaila, kad naudojama tokia kaina. Žodis „laisvė“ kiekvienam lietuviui yra kaip Biblija, ko gero, ir mums reikia jau išsigryninti ir išsiaiškinti, sudėti taškus, ko mes siekiame iš tos aikštės ir kokia turi būti jos vizija. Turbūt pamenate, kai buvo skelbiamas konkursas dėl paties Vyčio, ir ten, pasirodo, vyko nesklandumai. Asmeniškai man simpatijas teikė skulptoriaus S. Žirgulio Vytis, kuris bėga greityje. Jis atitiko ir praeitį, ir dabartį. Bet konkursantai susiginčijo, taip konkursas ir baigėsi iki kito konkurso. Aš manau, kad apskritai Lukiškių aikštė turėtų būti Kultūros ir paveldo departamento funkcija, bet jau mes nusprendėme, kam atitenka, tai ir nesiblaškysime.
Dabar dėl pinigų, ką kalbėjo ponas A. Anušauskas, kad reikia numatyti pinigų tam dalykui. Aš noriu pasakyti, kad tie pinigai yra ir dabar, juos atlieka Vilniaus savivaldybė… Jų papildomai nereikės naudoti. Todėl prašyčiau neklaidinti visuomenės ir Seimo narių. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai. Motyvai už – Seimo narys P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, čia požiūrio klausimas. Jau 30 metų nepriklausoma valstybė, bet niekaip nesugebama pastatyti sostinėje paminklo visiems žuvusiems už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Taip, jeigu savivaldybės valdančiojoje daugumoje liberalai kartu su konservatoriais būtų kitokių pozicijų, gerbtų tuos, kurie žuvo, kovojo už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, manau, paminklas seniai būtų. Bet jie sugebėjo pastatyti ten smėlio dėžę, kad galėtų turkštis toje dėžėje, na, kaip sako, žmonės, kaip čia pasakyti, neturintys vertybių. Ten, kur pralietas kraujas žmonių, kurie kovojo už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, jie sudarė sąlygas patyčioms. Na, kad okupantas ten Lenino paminklą pastatė, kad išniekintų kovotojus dėl nepriklausomybės, tai suprantama – taip okupantas elgėsi su mūsų valstybe, bet kad mes šitaip elgiamės, tai ko mes verti. Ar mes verti nepriklausomos Lietuvos, jeigu negerbiame tų, kurie žuvo už ją ir todėl šiandien mes turime šitą valstybę?
Gėda prieš visą pasaulį, prieš Lietuvos žmones. Ir nereikėtų nei šitų nutarimų, nei įstatymo pataisų, nei aikštės statuso nereikėtų keisti, jeigu tie liberalai, kurie yra valdžioje su konservatoriais, bent kiek gerbtų tuos, kurie žuvo už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, būtų gerai, kad mes vieni kitus geriau suprastume. Maždaug prieš dešimtmetį būtent aš, o ne kas nors kitas, ne ponas P. Urbšys, iškėliau idėją, kad man labai nepatinka, kas yra Lukiškių aikštėje, ir reikia, kad ten atsirastų Vyčio skulptūra. Būtent aš, Povilai Urbšy, iškėliau šitą idėją. Ją pasigavo daug kas ir tuo labai džiaugiuosi. Labai džiaugiuosi, kad šitą idėją pasigavo, labai išgyvenu dėl to, kad savivaldybė jos nepasigavo.
Procesas labai ilgai vazojosi, tačiau sutikite, kai Gedimino kalnas buvo priskirtas valdyti muziejui, jis pradėjo slinkti ir griūti. Ne muziejai turi valdyti Gedimino kalno griuvimą, negriuvimą – muziejai valdo fondus. Ne muziejai turi statyti paminklus. Tą turi daryti savivaldybė ir mes turėtume ieškoti susitarimo su savivaldybe, atrasti būdų ir panašiai. Labai blogai, kad Vyriausybėje nėra žmonių, kurie sugebėtų susėsti prie vieno stalo su sostinės vadovais ir atrasti sprendimą, kuris būtų priimtinas vilniečiams.
Aš esu už tai, kad ten būtų Vytis, bet ne tokiais sprendimais jis ten atsiras. Puikiai žinote, kad čia ne kas nors kitas vyksta – tik reklaminė akcija. Povilai, jūs ką – dalyvaujate valstiečių reklaminėje akcijoje? Nebus čia jokios Vyčio skulptūros po tokių sprendimų, muziejus nepastatys jos, jis nepajėgus, tam nėra skirta net pinigų. Neteisingai R. Šarknickas sako, kad čia savivaldybė statys. Jeigu muziejui bus pavesta, tai muziejui turi būti pinigai skiriami. Negali muziejus…
PIRMININKAS. Laikas.
K. MASIULIS (TS-LKDF). …paimti iš savivaldybės pinigus.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės išsiskyrė, kolegos. Balsuojame po svarstymo dėl Seimo nutarimo „Dėl valstybės sostinėje esančios Lukiškių aikštės funkcijų“ pripažinimo netekusiu galios.
Balsavo 56 Seimo nariai: už – 50, prieš – 1, susilaikė 5 Seimo nariai. Po svarstymo projektui Nr. XIIIP-5123 pritarta.
Replika po balsavimo – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Vienintelis laisvės kovų ekspertas Seime, pasirodo, veda savo juodąją buhalteriją ir fiksuoja, kurie Seimo nariai dalyvavo vienuose renginiuose, kurie – kituose, ir iš to nusprendžia apie jų lojalumą valstybei. Kai dabar aš girdžiu iš konservatorių, kad jie būtent buvo iniciatoriai Vyčio, būtent jie kviečia dėl susitarimo, aš noriu paklausti: gerbiamieji, kur jūs buvote 30 metų? Tikrai beveik pusę to laikotarpio jūs buvote valdžioje. (Balsai salėje) Atsiprašau, ne pusę, bet koks ket… (Balsai salėje) Keleriais metais mažiau negu pusę. O kas dabar Vilniaus savivaldybėje sudaro koaliciją su R. Šimašiumi? Irgi ne konservatoriai? Vėl meluoju?
Jeigu jūs kalbate apie susitarimą, tai pradėkite nuo savęs. Bet akivaizdu, kad to susitarimo tie, kurie priešinasi Vyčiui, nenori. Jūs savotiškai bendrininkaujate būdami koalicijoje Vilniaus savivaldybėje. Jūs dabar bandote kalbėti apie pinigus, atseit norima perduoti muziejui, bet pinigų neskiriama. Be abejo, tai gali būti problema, bet šiandien didesnė dalis Lukiškių aikštei sutvarkyti skiriama ne iš savivaldybės biudžeto, o iš valstybės biudžeto.
O jeigu mes kalbame apie Gedimino kalną, jeigu jis būtų savivaldybės žinioje, R. Šimašiaus žinioje, jis būtų seniai nugriuvęs. Taigi jūs akivaizdžiai matote jo (nerandu kultūringo žodžio) tą apsileidimą, kuris demonstruojamas mums prie Seimo, niekinant mūsų valstybės istoriją, ir jums tai yra gerai. Tada jūs neapsimetinėkite, kad jūs esate tie, kurie iš tikrųjų nori, kad ten atsirastų Vytis. Tiesiog nusiimkite savo veidmainių kaukes.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, gal diskusiją pratęsime priėmimo stadijoje.
A. Anušauskas – replika po balsavimo.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš suprantu, kad moralizavimo monopolis jau perėjo į kitas rankas, tai tikrai nemoralizuosiu. Tik noriu pasakyti tiems žmonėms, kuriems rūpi, kad neskyrus pinigų Genocido ir rezistencijos tyrimo centrui šiai aikštei tvarkyti, taip, jis gali gauti sąskaitas už jos tvarkymą, iš ko apmokės? Sakote, mažytė problema. Žmonėms reikia mokėti atlyginimus kiekvieną mėnesį. Tai nėra mažytė problema. Tada nukreipkite ir savo rūpinimąsi to centro specialistais, darbuotojais, kitų funkcijų vykdymu. Tyrimams taip pat reikalingi pinigai. Tai nėra mažytė problema. Kiekvienas įstatymo priėmimas turi būti, jeigu jis primeta funkciją, turi būti pagrįstas lėšomis, pagrįstas resursais. Apie tai ir kalbėkime, o jūs kalbate apie paminklą Vyčiui. Tai tada skirkite pinigų. Jūs irgi esate valdančiojoje koalicijoje, nesvarbu, kurioje vietoje jūs sėdite.
PIRMININKAS. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Ponai konservatoriai, prisimenu, kai valdančiosios daugumos premjeras buvo A. Kubilius, aš pasiūliau įstatymo projektą, kad būtų skiriamas finansavimas Lukiškių aikštei sutvarkyti. Deja, jūs pasijuokėte iš manęs. Net nesvarstėte to klausimo, atmetėte. Svarstėte, bet atmetėte. Jums tikrai nerūpėjo paminklas, kaip dabar jūsų padaliniui Vilniuje. Ar nors kartą konservatoriai kritikavo R. Šimašių už šitokį jo sprendimą? Jūs toliau dirbate su juo ranka rankon ir pritariate visiems jo veiksmams – tyčiojimuisi iš Lietuvos kankinių, kurie žuvo už nepriklausomybę.
Aš manau – kokia čia problema? Dabar bus pateiktas biudžetas. Visi draugiškai sutarkime, kad mes siūlome šiame biudžete numatyti pinigų Lukiškių aikštei sutvarkyti. Visai. Ne tik paminklui pastatyti. Man atrodo, mes vienbalsiai visi pritarsime. Kokia čia problema? Problema ta, kad jau 30 metų mes nesugebame pagerbti tų, kurie žuvo už Lietuvos laisvę, nepriklausomybę, o galutiniu variantu po 30 metų išniekinome visus tuos kovotojus už mūsų nepriklausomybę. Prisiimkite atsakomybę su Vilniaus konservatoriais ir jūs, ponai konservatoriai, arba bent čia už juos atsiprašykite, už savo konservatorius Vilniuje, iš šitos Seimo tribūnos.
PIRMININKAS. V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos ir visi, kurie stebite šį farsą ir šią tragikomediją, turėtumėte atkreipti dėmesį, kad tie žmonės, kurie čia dabar taip aistringai, nors ir pasikeitę kaukes, bet savo sąmonės nepakeitę, aiškina ir moralizuoja, bent sugebėtų perskaityti, apie kokį įstatymą arba apie kokį teisės aktą mes kalbame. Čia yra absoliučiai techninis sprendimas – panaikinti jau de facto nebegaliojantį nutarimą. Ponai Seimo nariai, ar jūs suvokiate, kur jūs dirbate, ką jūs kalbate ir už ką jūs balsuojate? Paskaitykite to nutarimo projektą. Jeigu jūs suprasite ir atsiprašysite bent savęs, tai bus gerai, bet šiaip jau iš tikrųjų tai yra farsas, kurio tikrai Seimas nėra vertas.
PIRMININKAS. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Aš kolegoms, kurie čia taip karštai bando savintis šitą idėją, noriu priminti, kad jeigu mes ir toliau svaidysimės vieni į kitus pirštais rodydami, kokie anie blogi, o aš, matai, pats geriausias, tai nieko ten niekados ir nebus. O šiaip progresas yra, gerbiamieji. Ta aikštė buvo visiškai apleista, dabar jinai tikrai aptvarkyta yra. Ten stovi stiebas, ant jo plevėsuoja vėliava su Vyčiu, mūsų valstybės istoriniu herbu. Aš matau tam tikrą progresą. Tikrai net ir tokiai pažangai reikėjo daug pastangų. Jūs ten labai daug prisidėjote? Darykite žingsnius, o ne pirštais badykite į kitus, kurie ką nors padaro. Povilai, ką tu ten esi nuveikęs?
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, ir aš myliu Vytį ir diskusijas nutraukiu. (Balsai salėje)
12.02 val.
Muitinės įstatymo Nr. IX-2183 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4923(2) (svarstymas)
Muitinės įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4923(2). Pranešėjas – V. Rinkevičius, Biudžeto ir finansų komitetas. Išvada po svarstymo.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, komitetas apsvarstė projektą ir pritarė jam bendru sutarimu. Buvo gauta Teisės departamento pastaba dėl įsigaliojimo datos (siūloma nuo lapkričio 1 dienos), jai komitetas pritarė. Taip pat siūlo papildyti projektą nuostata dėl reikalavimų pretendentui ir siūlo tokią galutinę redakciją: „Muitinės departamentui vadovauja Muitinės departamento generalinis direktorius, kuris skiriamas ir atleidžiamas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nustatyta tvarka. Į Muitinės departamento direktoriaus pareigas skiriamas asmuo turi turėti ne mažesnę negu trejų metų darbo patirtį einant vadovaujamas pareigas valstybės tarnyboje arba vidaus tarnybos sistemoje.“
PIRMININKAS. Ačiū. Diskutuoti kviečiu Seimo narį E. Gentvilą.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji, nežinau, ar visi prisimenate ir ar visi suprantate, kodėl atsirado šitas įstatymo projektas? Prieš dvejus metus liepos pabaigoje tuometinis Muitinės departamento direktorius išdrįso pasakyti, kad nešvarios rusiškos salietros ir kitų trąšų importuotojai į Lietuvą turi mokėti muito mokesčius ir muito mokesčio vertė 8 mln. eurų. Graži pozicija, kurios laukė daug žmonių Lietuvoje, kaip bus įvertinti E. Jakilaičio iškelti klausimai Agrokoncerno faktiniam vadovui R. Karbauskiui. Niekas nedavė tų atsakymų ir pagaliau Muitinės departamento direktorius prabilo. Paradoksas – kitą dieną tas pat Muitinės departamento direktorius paprašė savo noru būti atleistas iš Muitinės departamento generalinio direktoriaus pareigų ir sutiko būti paskirtas patarėju kažkuriame padalinyje Muitinės departamente. Turbūt jis ten ir toliau tebedirba. Taigi daugiau kaip dvejus metus Muitinės departamentas neturi generalinio direktoriaus. Reikalavimas susimokėti 8 mln. pakibęs ore. Šių metų vasarą ministras V. Šapoka, kuriam pagal dabar kol kas galiojantį įstatymą yra prievolė skirti departamento generalinį direktorių, per Lietuvos televiziją pareiškė štai ką: niekas nenori eiti į šitas pareigas – maži atlyginimai, be to, reikia atlikti fizinio pasirengimo testus, norint tapti muitinės generaliniu direktoriumi, todėl mes nerandame generalinio direktoriaus. Gražu, Muitinės departamentas be vadovo – dveji metai.
Ministras V. Šapoka (arba Vyriausybė plačiąja prasme), užuot ėmęsis peržiūrėti atlyginimų, paskatų sistemą, kad pritrauktų žmonių, arba panaikinęs tuos reikalavimus dėl fizinio pasirengimo patikrinimo testų, finansų ministras pasako: mes pakeisime Muitinės departamento generalinio direktoriaus skyrimo pagrindą. Ir štai atsiranda įstatymo projektas, kaip siūloma surasti Muitinės departamento generalinį direktorių. Esmė šito projekto, kuris šiandien svarstomas, yra tokia: Vidaus tarnybos statuto nustatyta tvarka yra paskiriamas, užtenka trejų metų darbo, einant vadovaujamas pareigas valstybės tarnyboje arba vidaus tarnybos sistemoje.
Gerbiamieji, be jokio konkurso, jeigu priimame šitą įstatymą, prieš rinkimus, o greičiausiai tarp pirmojo ir antrojo rinkimų turo, Muitinės departamentas turės šitos valdžios paskirtą naująjį generalinį direktorių. Aš klausiu: ar dėl kažkieno interesų, smulkiaburžuazinių, stambiaburžuazinių, bet kuriuo atveju savanaudiškų oligarchinių interesų, mes pasirengę balsuoti už tokį projektą, kuriuo keičiamas įstatymas, siekiant pastatyti ne konkurso būdu, bet pastatyti (vartoju šitą nelabai norminį žodį) sau palankų muitinės generalinį direktorių ateinantiems ketveriems metams.
Aš balsuosiu kategoriškai prieš. Raginu visus, suprantančius, kad oligarchai negali įsigalėti įstatymų leidyboje, kategoriškai pasisakyti prieš šitą įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Motyvai. Motyvai prieš – E. Gentvilas. V. Bakas – motyvai prieš.
V. BAKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, iš tiesų šiuo įstatymu toliau tęsiamas Lietuvos teisėsaugos įstaigų politizavimas, kitaip tariant, galutinai atsisakoma konkurso, kaip ir kitose vidaus reikalų įstaigose, ir nuo šiol teisėsaugos įstaigų vadovai, tarp jų ir muitinės įstaigos vadovai, bus skiriami protekcijos tvarka. Kitaip tariant, mes užkertame kelią pasikviesti dalyvauti atrankose gabiausius mūsų žmones, gabiausius mūsų šalies žmones. Tai priklausys nuo lojalumo ne valstybei, bet nuo šiol tai priklausys nuo lojalumo partijos lyderiui arba daugumos ministrui ar kitam vadovaujančiam asmeniui.
Aš manau, mes ne tuo keliu einame. Daug žmonių išvažiuoja iš Lietuvos vien dėl to, kad neturi politinių stogų, bet turi galvas, turi žinių, bet jie nerado darbo vien dėl to, kad de facto vyko protekcionizmas. Dabar jis įteisinamas, siūlomas įteisinti įstatymu. Mano siūlymas vis dėlto sudaryti sąlygas, kad Lietuvoje į aukščiausias pareigybes, vykdomosios valdžios įstaigų pareigybes, būtų skiriami žmonės atrankos būdu, kad mes sudarytume sąlygas mūsų gabiausiems žmonėms laimėti konkursus ir vadovauti teisėsaugos institucijoms. Todėl aš taip pat balsuosiu ir kviečiu balsuoti prieš šią protekcionizmą įteisinančią pataisą.
PIRMININKAS. Motyvai už – V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Šiek tiek stebina tos tikimybių teorijos ir kiti išvedžiojimai, kas būtų, jeigu būtų arba nebūtų. Gaila, kad kolegos nežino, kad daugelis įstaigų vadovų vidaus tarnyboje yra skiriami būtent tokia tvarka, kuri ir dabar yra siūloma, – tai policijos vadas, Apsaugos departamento, kitų departamentų vadovai. Dabar jau yra taip skiriama. Buvo ministerijų atstovai, viską ir pasakė: tai suvienodiname tvarką, kaip dabar yra skiriami kiti pagal Vidaus tarnybos statutą. Vienintelis muitinės vadovas yra likęs atskirai vien dėl to, kad jis prie Finansų ministerijos buvo priskirtas.
Dabar ta tvarka bus tokia pat kaip visų tarnybos atstovų ir vadovų. Kuo ji yra bloga? Jeigu mes kvestionuojame šito vadovo skyrimo tvarką, kad dabar bus netinkama, tai tada visų kitų vadovų tvarką irgi reikia kvestionuoti ir keisti, jeigu jau mes matome šešėlius ir tokias baimes. Taip, jis bus sulygintas su vidaus tarnybos skyrimo tvarka.
Žinoma, galima laukti, galima nieko nedaryti, galima laukti, dar kelerius metus be vadovo būti, tik turbūt buvimas be vadovo yra dar blogiau negu laukimas ir delsimas. Bus tik suvienodinta tvarka taip, kaip yra skiriami kiti. Nematau čia didelių baimių, dėl ko turėtume nedaryti. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Balsuojame po svarstymo dėl Muitinės įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.
Balsavo 61 Seimo narys: už – 39, prieš – 12, susilaikė 10 Seimo narių. Po svarstymo projektui pritarta. Replika po balsavimo – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Čia dėl protokolo, dėl balsavimo. Mano balsas yra prieš, bet kai išgirdau gerbiamojo Seimo nario V. Ąžuolo kalbėjimą, kad yra skiriami visos institucijos vadovai, aš drįsčiau suabejoti. Faktas, kad tiek ilgai neatsiranda muitinės vadovas, rodo, kad tie pareigūnai, kurie dirbo šioje sistemoje, kažkodėl nenori dalyvauti tose atrankose ir užimti šį labai svarbų postą. Labai rimtas signalas, kad tie, kurie tikrai išmano šį darbą, supranta, kad nebus reikalingi kaip specialistai ar dorai atliekantys savo pareigas, nes bus skiriamas tik tam tikras pastumdėlis.
Todėl kadencijos pabaigoje inicijuojami tokie įstatymų projektai, vėl prisidengiant tarsi skraiste, kad čia – kaip ir visur, tikrai neprideda pasitikėjimo tokiomis iniciatyvomis. Juo labiau jeigu prieš tai jūs balsavote už Vytį, kad jis atsirastų reprezentacinėje valstybės aikštėje, vis dėlto turite prisiminti, kad Vytis nėra vien tik paminklinis reliktas, tai yra mūsų dorovės reliktas ir įpareigojimas mums visiems. Todėl būkite nuoširdūs iki galo.
PIRMININKAS. B. Matelis – replika po balsavimo.
B. MATELIS (TS-LKDF). Ačiū. Mielieji, žiūrėkite, jei iš tiesų trukdo naują vadovą paskirti tai, kad reikia fizinio pasirengimo testo, yra paprasta – nereikia jokio įstatymo keisti arba vien tiktai peržiūrėti, kad nereikėtų to fizinio rengimo, ir viskas būtų išspręsta. Todėl aš į tą įstatymo projektą žiūriu kaip į bendrą tendenciją.
Žiūrėkime, kadencijos pradžioje buvo bandymų perimti nacionalinį transliuotoją. Vėliau atsirado bandymų kištis į Konstitucinio Teismo darbą, vėl nepatenkinti kai kurie Generalinės prokuratūros vadovu, kuris imasi tyrimų, kurie neįtinka valdantiesiems. Žiūrėkime į tą visą grandinę – tai yra bandymas užvaldyti ir kaip nors perimti iniciatyvą iš įvairių institucijų, taip pat ir nacionalinio transliuotojo, ir kitų. Mielieji, pakeiskime tą tvarką, kad nereikėtų tų atsispaudimų daryti vadovui, ir problemos nebeliks.
PIRMININKAS. V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Negaliu nereaguoti į tokį melą, kalbamą šaltu veidu. Aš manau, turėtų šitam ponui galbūt… pasidomėti rimtesnės institucijos. Bet noriu pasakyti, kad Muitinės departamento konkursas buvo paskelbtas praėjusiais metais. Dalyvavo trys kandidatai. Vienas iš tų kandidatų buvo laimėjęs atranką Europos Komisijoje, buvo paskirtas aukščiausiu pareigūnu Ukrainoje teisėsaugos klausimais. Žmogus ir fiziškai pajėgus, ir turi didžiulę patirtį. Jūs čia šnekate, kad nėra žmonių. Buvo trys kandidatai su didžiausia patirtimi. Šis įstatymas atsirado tik tam, kad būtų sužlugdytas šis konkursas. Jis buvo nutrauktas.
Iš esmės tai yra itin nešvarus įstatymas, gerbiamas kolega valstieti, kurį stumiate jūs tam, kad tiesiog politizuotumėte teisėsaugos institucijas.
12.15 val.
Branduolinės saugos įstatymo Nr. XI-1539 5, 22, 23, 24, 25, 26, 29, 32, 36, 391 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5130(2) (svarstymas)
PIRMININKAS. Darbotvarkės 1-14 klausimas – Branduolinės saugos įstatymo kai kurių straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5130. Svarstymas. Kviečiu Seimo narį V. Poderį Ekonomikos komiteto išvadą paskelbti.
V. PODERYS (MSNG). Pirmininke, mieli kolegos, Ekonomikos komiteto sprendimas yra pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-5130(2) ir komiteto išvadoms bendru sutarimu. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti Seimo nariai neužsirašė. Dėl motyvų taip pat. Galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Pritariame.
12.16 val.
Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 2, 4, 7, 9 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3536(3) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-15 klausimas – Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3536. Svarstymas. Pranešėjas – Kaimo reikalų komiteto pirmininkas A. Stančikas.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Kolegos, Kaimo reikalų komitetas rugsėjo 23 dieną svarstė du Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo projektus, juos sujungė ir pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-3536(3) ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti Seimo nariai neužsirašė. Dėl motyvų taip pat neužsirašė. Galime pritarti… (Balsai salėje) Balsuojame. Balsuojame po svarstymo dėl projekto Nr. XIIIP-3536.
Balsavo 58 Seimo nariai: už – 56, prieš nebuvo, susilaikė 2 Seimo nariai. Po svarstymo projektui pritarta.
12.17 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 569 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4438 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-16 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 569 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4438. Pateikimas. Pranešėjas – Seimo narys D. Gaižauskas.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, teikiu įstatymo pataisą, susijusią su greičio matavimo prietaisu, dabar dar visuomenėje geriau žinomu kaip trikojis. Išties greičio mėgėjai, greičio pažeidėjai tebelieka ir išlieka opi problema Lietuvoje. Tiek Lietuvos policija nuolat informuoja visuomenę, kad būtent dėl greičio įvyksta daugiausia sunkių nelaimių, tai yra kai žūsta žmonės arba sunkiai sužeidžiami. Tam policija jau pasitelkusi net kelias greičio matavimo sistemas tiems pažeidėjams tramdyti. Jau, rodos, nuo 2003 metų mes visi žinome, kad yra tokios stacionarios greičio matavimo priemonės, būtent avaringiausiose vietose įspėjančios vairuotojus, kad ten gali būti matuojamas greitis, todėl prevenciškai visi vairuotojai sumažina arba bent jau pasitikslina, kokiu greičiu važiuoja, dėl to tikrai saugumas padidėja maksimaliai.
Visai neseniai sužinojome apie sektorinius greičio matavimo prietaisus, kai tam tikroje atkarpoje imamas greičio vidurkis ir taip vėl vienaip ar kitaip apsaugomas kelio ruožas.
Ir pati naujausia, mobili greičio fiksavimo priemonė – tai trikojis. Jo pagrindinė paskirtis – kad būtent tam tikroje vietoje, būtent tam tikru laiku būtų galima matuoti greitį ir vienaip ar kitaip vykdyti prevenciją. Pavyzdžiui, rytais prie mokyklų ir darželių, kur didelis judėjimas, arba per pietus prie maisto, maitinimo įstaigų, vakarais, pavyzdžiui, gyvenamuosiuose rajonuose. Trikojo paskirtis yra vykdyti prevenciją tam tikru laiku ir tam tikroje vietoje.
Prieš pirmus du, pagal Kelių eismo taisykles, naudojami įspėjamieji ženklai, tačiau prieš trikojį policija vis dėlto ženklų nenaudoja. Kiek teko bendrauti, jų pagrindinė strategija grindžiama tuo, kad per baimę ir, šiaip ar taip, aš vadinu per represiją galima atbaidyti, atgrasyti greičio mėgėjus, tačiau, kaip matome, nelabai sekasi, nes išties tų pažeidėjų fiksuojama beveik kiekvieną dieną ir jų tikrai daugėja, niekur nemažėja.
O aš asmeniškai ir tikrai didelė bendruomenė, su kuria teko bendrauti, sakome, kad ne, vis dėlto prieš visus greičio matavimo prietaisus turi būti naudojami įspėjamieji ženklai, nes būtent ir paskirtis yra prevencija, o ne baudimas ir represija. Tikrai šią pataisą registravau dar pavasarį ir gaila, kad tiktai dabar rudenį aš galiu ją pateikti. Per tą pusmetį tikrai daug bendravau ir su policijos pareigūnais, ir taip toliau. Žinokit, kai visą laiką pateikdavau vieną pavyzdį, pavyzdžiui, vieną variantą, kai rytas, judri gatvė, vaikai eina į mokyklą, ir viena situacija – prie mokyklos paslėptas trikojis, o kita – su įspėjamaisiais ženklais, ir paklausdavau, kuri situacija saugiau jūsų vaikams patekti į mokyklą, visi sutikdavo, kad su įspėjamaisiais ženklais, o ne paslėptu trikoju.
Todėl, mano galva, tikrai reikia daryti pataisą ir būtent ši pataisa, kurią dabar teikiu, iš tiesų leistų naudoti visas greičio matavimo sistemas, bet tik su įspėjamaisiais ženklais, nes tai būtų efektyviau, saugiau ir būtų pasiektas tam tikras rezultatas.
Taip pat noriu priminti, kad policijoje jau buvo panašių represinių akcijų. Atsimenu, visuomenė labai stipriai arba piktai reagavo į tai, kai policijos pareigūnai krūmuose arba miškuose pasislėpę su greičio matavimo prietaisu bandė fiksuoti greičius. Tada žmonės sakė, kodėl jūs taip darote, kodėl jūs nepasitikite mumis, kodėl jūs bauginate? Iš tiesų jūs turite vykdyti prevenciją, mes jūsų turime nebijoti. Tuometinė policijos valdžia tikrai išgyvendino šitą procesą, uždraudė policijos pareigūnams slėptis, o prevenciją vykdyti tiktai viešai matomose vietose. Todėl būtent dėl tos pataisos, kurią aš dabar ir siūlau, tikiuosi, po pateikimo tikrai bus diskusijų ir svarstymas turėtų būti, ateitų ir policijos pareigūnai, ir už kelių eismą atsakingos institucijos, bendruomenė, ir manau, kad tikrai priimtume patį geriausią rezultatą. Dabar tada laukiu klausimų. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia G. Vaičekauskas. Ruošiasi P. Gražulis.
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Ačiū, Pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiamas pranešėjau, pažvelkime į šią problemą plačiau. Ar jums, kaip buvusiam represinių struktūrų darbuotojui, neatrodo, kad iš Lietuvos kelių apskritai dings kelių policijos patrulių automobiliai, nes jau dabar trūksta žmonių, ekipažuose dirba po vieną pareigūną? Ar nebus taip, kad apkaišiosime valstybę trikojais ir visiems bus gerai? Prevencija vykdoma, trikojai dūzgia, biudžetas pildomas, o padėtis keliuose blogėja, nes tiesiog trikojai kol kas neatlieka alkotesterio funkcijos. Ačiū.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Gerbiamas Vaičekauskai, aš Lietuvai tarnavau daugiau nei 20 metų kriminalinės policijos gretose, ne represinėse priemonėse, gaudžiau nusikaltėlius ir jus taip pat saugojau nuo nusikalstamo pasaulio.
Kita vertus, policijos pareigūnais iš tikrųjų dabar pasitikėjimas pakankamai aukštas, nes iš tiesų ir profesionalumas visai kitas, ir motyvacija, nėra ką ir kalbėti, nėra ką lyginti su ankstesniais policijos pareigūnais, kurie galbūt buvo iki nepriklausomos Lietuvos, ir dabar. Tai, kad mes techniškai tobulėjame, naudojame modernias priemones, yra labai gerai. Jų reikia ir tikrai jų reikia dar daugiau. Žiūrėkite, dabar atsiranda nauji matavimo prietaisai prie sankryžų, prie tam tikrų kažkokių sudėtingų, avaringų ruožų, bet visur dedami įspėjamieji ženklai tam, kad žmonės… Šiaip mes visi turime laikytis Kelių eismo taisyklių ir mes greičiausiai jų laikomės, bet dėl savo galbūt… gal kur nors užsikalba arba užsisvajoja žmogus, pamatęs ženklą, jis pasitikslina spidometre, ar tikrai neviršija greičio, ir kartu pristabdo, ir tai ženkliai saugiau. Čia ir turi būti pagrindinė techninių priemonių paskirtis, kad padėtų užtikrinti eismo saugumą. Plius eliminuotų kyšininkavimo galimybę, nes tu negalėsi kyšio paduoti aparatui, pinigo, kad paleistų. Ateina paprasčiausia fiksuota sistema. Tai mes susitvarkome ir su korupciniais dalykais, ir kartu įgyvendiname prevenciją. Kuo daugiau priemonių, bet jos turi būti ženklintos.
PIRMININKAS. Klausia P. Gražulis. Ruošiasi R. Šarknickas.
P. GRAŽULIS (MSNG). Faktiškai jūs, pristatydamas klausimą, beveik atsakėte į mano visus klausimus. Tai yra labai civilizuotas sprendimo būdas siekiant sumažinti avaringumą. Tikrai dėkoju jums, kad pateikėte šitą įstatymo projektą. Išvarėme iš miškų, iš krūmų policininkus, o dabar mes jau statome trikojus miškuose. Norime grįžti į tą pačią situaciją. Sveikinu, kad jūs pateikėte šitą įstatymo projektą.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš taip pat pritarsiu jūsų teikiamam įstatymo projektui. Tik noriu dar pasakyti prieš Petrą kalbėjusiam Seimo nariui, kuris sakė, kad trūksta policijos darbuotojų. Aš noriu pasakyti jam, kad policininkų paklausa yra išaugusi, norinčiųjų studijuoti – taip pat.
Dabar norėčiau paklausti dėl įspėjamųjų ženklų. Vadinasi, stovi ženklas, kad trikojis. Ar bus nurodyta, kiek kilometrų galios tas įspėjamasis ženklas, ar tiesiog?..
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Jūs, kolega, galbūt kalbate apie tuos sektorinius, kurie tam tikroje atkarpoje. Ne, čia ne sektorinis, čia yra momentinis tam tikroje vietoje. Pavyzdžiui, prie darželių rytais, mokyklų arba avaringose situacijose, vakarais, kai žmonės grįžta iš darbo, gyvenamuosiuose rajonuose. Tai nesudėtinga problema ir aptarėme su specialistais, kad yra ir dabar tie laikinieji pastatomi ženklai, jeigu remontuojamas koks nors kelio ruožas, tai įspėja sumažinti greitį iki 30, iki 20. Tai tikrai nesudėtinga. Pastatai, pavyzdžiui, pagal nustatytą tvarką ir tai dar geriau veikia prevenciškai, nes jau įspėja prieš 50 metrų. Ir nuvažiuojant dar galima pastatyti ženklą. Tai jūs pagalvokite, kokia atkarpa jau prevenciškai veikia ir saugo mus visus, tuos pačius kelių eismo dalyvius nuo galimos nelaimės. Tikrai ženklinimas tik dar geriau veiktų ir prevenciškai dar sustiprintų tą instrumentą, kuris yra naudojamas pažeidėjams.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Motyvai už – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, dažnai valstiečius vadina partija, kuri tik priima įstatymus, kurie draudžia, kad kuria policinę valstybę, kad žmonėmis nepasitiki. Tai, manau, vienas iš įstatymų, kuris parodo visai kitą požiūrį į valdančiąją daugumą. Pats buvęs vidaus reikalų sistemos darbuotojas pateikė tikrai gana civilizuotą įstatymo projektą ir tikrai bus sulaukta daug didesnio efekto, nes žmogus žinos, jeigu yra ribojimo ženklas ir stovi greičio matuoklis, mažins greitį ir avaringumas ten mažės. Todėl visose Europos Sąjungos šalyse visur yra ženklai, kad matuojamas greitis. Sveikinu už tokią gerą iniciatyvą ir manau, kad mes pritarsime vienbalsiai.
PIRMININKAS. Motyvuojančių prieš nėra. Galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? (Balsai salėje) Balsuojame? (Balsai salėje) Balsuojame.
Balsavo 60 Seimo narių: už – 55, prieš nėra, susilaikė 5 Seimo nariai. Po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Pritariame bendru sutarimu? Pritariame. Siūloma svarstyti lapkričio 12 dieną.
Prieikite prie šoninio mikrofono ir pasakykite, ką norite pasakyti. Prašau.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Tiesiog noriu pasiūlyti, kad toliau būtų popietinė darbotvarkė. Yra ministras, gal galėtų pristatyti. Mano pasiūlymas – jūsų sprendimas.
PIRMININKAS. Klausiau dėl datos. Dėl datos viskas gerai? Lapkričio 12 diena. Gerai, ačiū. Šis klausimas baigtas.
12.29 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 5 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5195, Civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 13, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 141 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-5196, Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5197, Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5198, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 5, 45, 50 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2756 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5199 (pateikimas)
Kadangi turime čia ministrą A. Verygą, tai galime tęsti ir svarstyti klausimus iš popietinės darbotvarkės. Darbotvarkės 2-1.1 klausimas – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 5 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5195 pateikimas. Pranešėjas – A. Veryga. (Balsai salėje) Ir lydimieji projektai Nr. XIIIP-5196, Nr. XIIIP-5197, Nr. XIIIP-5198 ir Nr. XIIIP-5199.
A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, leiskite pristatyti Sveikatos priežiūros įstatymą ir lydimųjų teisės aktų projektus. Projektų tikslas, dėl ko jie atsirado, tai yra reaguojant į šią situaciją, kurią teko išgyventi visai Lietuvai, susijusią su COVID-19 situacijos valdymu, sukurti stabilų mechanizmą, kad darbuotojai būtų aprūpinami asmens apsaugos priemonėmis ir kitomis būtinomis priemonėmis, jeigu panašios situacijos arba aplinkybės kartotųsi ateityje, ir kad įstaigos galėtų dirbti nepertraukiamai, kad joms nereikėtų stabdyti kokios nors veiklos.
Tam, kad toks mechanizmas veiktų, reikalingi tam tikri teisiniai įpareigojimai įstaigoms, institucijoms kaupti pakankamą asmeninės apsaugos priemonių atsargų rezervą. Yra teikiami, kaip ir minėjau, įstatymų projektų pakeitimai. Pirmiausia Civilinės saugos įstatymo, kuriuo atitinkamos valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos, ūkio subjektai įpareigojami kaupti asmens apsaugos priemonių atsargas, taip pat savivaldybių administracijos yra įpareigojamos kaupti tokias atsargas savo pavaldumo institucijoms ir įstaigoms. Taip pat Vyriausybės ar jos įgaliotos valstybės institucijos turėtų nustatyti pavedimus, reikalavimus dėl rinkinių sudėties, kiekio, laikotarpio, įstaigų tipo, nes įstaigos tikrai skiriasi pagal savo poreikį. Vienas yra, sakykim, sveikatos priežiūros įstaigoms reikalingų tų priemonių poreikis. Kitas, tarkim, socialinės priežiūros arba ugdymo įstaigoms. Bet Vyriausybės įgaliota institucija nustatytų, kokie rinkiniai yra reikalingi ir kokiai įmonių ar įstaigų grupei jie yra reikalingi.
Taip pat siūloma, paskelbus valstybės lygio ekstremalią situaciją, leisti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai neatlygintinai perduoti tokias priemones Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai nepavaldžioms socialinės globos įstaigoms. Čia vėl yra toks praktinis pastebėjimas, su kuriuo susidūrėme, kai reikėjo skirti tokių priemonių ir ministerija tiesiog pagal įstatymą to padaryti negalėjo. Nenorint sukurti kokių nors neskaidrumo prielaidų ar tokių klausimų, koks yra teisinis pagrindas šias priemones skyrus, ir yra parengti minėti pakeitimai.
Taip pat yra parengti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo ir Visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimai, kuriais siūloma asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo reikalavimus papildyti apsirūpinimu asmens apsaugos priemonėmis ir pavesti Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui vykdyti apsirūpinimo šiomis priemonėmis funkciją. Yra nustatomi trys lygmenys įstatymų projektais. Pirmas lygmuo, kad asmens apsaugos priemonėmis 30 dienų privalo apsirūpinti pačios savivaldybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ar ūkio subjektai. Antras lygmuo, tai yra savivaldybių administracijos savo pavaldumo įstaigoms taip pat turi sukaupti asmens apsaugos priemonių 30 dienų. Ir trečias lygmuo, tai yra valstybės rezerve asmens apsaugos priemonių turėtų būti sukaupta 60 dienų. Tai reiškia, kad mes daugiau ar mažiau tolygiai išdėstytume riziką ir kiekviena įstaiga, tiek savivaldybės ar valstybės, sukauptų atitinkamą asmens apsaugos priemonių rezervą. Kviesčiau palaikyti šiuos pakeitimus.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti nemažai Seimo narių. Pirmasis klausia M. Majauskas. Ruošiasi R. Budbergytė. M. Majausko nėra. R. Budbergytė. Nėra. Klausia I. Šimonytė. Nėra. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Yra. Laba diena.
PIRMININKAS. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, iš tiesų turbūt pamoka šiek tiek išmokta ir svarbus klausimas, kad iš tikrųjų tokių netikėtumų nebūtų. Ko gero, ir šiuo metu dar yra visokių nesusipratimų, kai kai kurios gydymo įstaigos bando iš pacientų susirinkti tam tikras priemones, kurias naudoja patys, bet kadangi finansavimo tokio nėra, tai jie kaip ir pateisina tai. Nors dabar, kiek žinau, kai kurie pakeitė savo sprendimus ir jau iš pacientų neima, ypač stomatologai.
Bet klausimas čia yra kitas. Kas sumokės už tai, kad reikalavimai tam tikri bus iškelti, privalės vykdyti, o pagal teisines normas, jeigu valstybė nustato, ypač savivaldybėms, tam tikrus reikalavimus, tai turi ir kompensuoti tas išlaidas. Ar bus jos kompensuojamos ir kaip tas mechanizmas veiks? Aš bijau, kad įstatymas bus, o kaip jį įgyvendinti, finansų nebus. Ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų jis labai teisingas ir jį reikėtų prisiminti, kai bus svarstomas biudžetas. Dėl asmens apsaugos priemonių sveikatos priežiūros įstaigose nėra labai sudėtinga atsakyti, tą galima įskaičiuoti į įkainį. Aišku, reikia įvertinti, kiek tokių priemonių reikia, nes tikrai labai skirtingai reikia. Vienas poreikis yra infekcinių ligų ligoninėje, kitas, sakykime, pirminės sveikatos priežiūros. Tai nėra sudėtinga padaryti. Aišku, savivaldybėms šiek tiek gal sudėtingesnė situacija yra ir iki šiol vyksta diskusijos, kaip ten bus apskaičiuojama, kiek ir ko reikia. Net ir dabar kompensuojant priemones ne viskas yra, sakykime, absoliučiai šimtu procentų kompensuojama tų patirtų išlaidų, bet tikrai tą reikėtų svarstyti ir derinti, kai bus svarstomi valstybės ir savivaldybių biudžetai. Tikrai, kaip jūs teisingai sakote, į tai turi būti atsižvelgta ir pinigai tam turi būti skirti.
PIRMININKAS. Klausia A. Matulas. R. Martinėlio nematau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Praeitais metais jūs savo įsakymu patvirtinote pasirengimo gripo epidemijai priemonių planą, kuriame įrašėte punktą, kad Sveikatos apsaugos ministerija aprūpins apsaugos priemonėmis visas gydymo įstaigas, bet to nepadarėte. Kaip jūs manote, ar parašymas, priėmimas įstatymo, kuriame nėra numatyta jokių šaltinių, išspręs šią problemą?
Ir kitas klausimas. Ar jau grąžinote lėšas įstaigoms už pirktas apsaugos priemones pirmojo koronaviruso epidemijos protrūkio metu?
A. VERYGA (LVŽSF). Dėl antros dalies negaliu pasakyti, ar jau jos yra pervestos, bet jos visos yra įvertintos ir tikrai aišku, kiek ir kokiai įstaigai kas yra kompensuojama. Ar tie pavedimai yra padaryti, tikrai nenorėčiau suklaidinti ir pasakyti.
O dėl įstaigų aprūpinimo, aš manau, kad kaip tik įstatymo pataisos suteiks daugiau aiškumo, kad tam tikrą kiekį priemonių turi turėti pati įstaiga, nes yra labai neracionalu visas tas priemones pirkti ir kaupti valstybės rezerve todėl, kad net ir priemonės, kurios nėra vaistai ar kažkokios tiesiogiai medicinos priemonės, švirkštai, net tos pačios kaukės ar respiratoriai turi ribotą galiojimo terminą, o viską sukaupus, sudėjus į vieną vietą reikėtų labai sudėtingos logistikos. Tad žinojimas, kad tam tikrą kiekį turi sukaupti įstaigos, aš manau, duos aiškumo. Asmens apsaugos priemonė tai yra tiesiog darbo priemonė, kuria kiekvienas darbdavys privalo pasirūpinti, rūpindamasis savo įstaigose dirbančiais darbuotojais.
PIRMININKAS. R. Budbergytė. Ar jūs norėtumėte klausti? Buvote užsirašiusi. Tuoj įjungsime.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Gerbiamas ministre, norėčiau jūsų paklausti. Apie kokius ūkio subjektus, kuriems reikės vykdyti šituos reikalavimus, kalbama? Vienas būtų mano klausimas.
O kitas būtų susijęs. Iš tiesų ar ne per daug būtų asmenų, kurie turėtų teisę kontroliuoti tas visas įstaigas? Aš suprantu, kad jų yra 6 tūkst. 900, bet ar ne per didelis skaičius tų pareigūnų, kurie turėtų kontrolės funkcijas? Labai ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Nežinau, kas yra per daug, kas yra per mažai. Aš manau, yra labai svarbu, kad įstaigos, institucijos, ūkio subjektai, kaip jūs sakote, iš esmės visos, kurios gali susidurti su rizika, infekcijos plitimu ir kurių darbuotojai turi būti apsaugoti tokiu būdu, kuriems tiesiog reikia veikti, tai jie ir turėtų turėti nustatytą kiekį tų apsaugos priemonių iš esmės tam, kad nesutriktų darbas, nes mes matome, kad jeigu nėra apsaugos priemonių, darbuotojai, būna, tiesiog atsisako dirbti, bijo, paima nedarbingumą ir panašiai. Nėra sudaryta tokio baigtinio ūkio subjektų sąrašo. Priklausys vėlgi nuo to, ar darbuotojui reikia apsaugos priemonių, ar nereikia. Aš manau, kad techniškai visų ir neišvardysime.
Dar daugiau, turėkime galvoje, kad šitos asmens apsaugos priemonės gali būti tinkamos ir kitose situacijose, nebūtinai tik infekcijų plitimo. Turime ir kitų grėsmių, kurių atveju, na, prisiminkime tą patį Alytaus gaisrą, tikrai būtų pravertę, matyt, respiratoriai, būtų pravertusios kitos priemonės dėl kietųjų dalelių, tai reikėtų ir šitą įsivardinti.
Dabar kur mes turėjome problemą? Visi įsivaizdavo, kad valstybės rezervas yra kaip kažkoks didžiulis logistikos ar prekių sandėlis, iš kurio galima neribotą kiekį paimti. Taip nėra. Todėl ir sakome, kad sudėliojome pagal tam tikrus lygius, su savivaldybėmis dabar yra derinama, kokioms įstaigoms ir kiek reikės. Vyriausybės įgaliota įstaiga, greičiausiai tai bus ministerija, ir sudėlios kartu su Savivaldybių asociacija, kam ir kokių priemonių reikia.
PIRMININKAS. M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, sakykite, kodėl, kai kalbame apie vakcinas ar net ir testus, imatės lyderystės, perkate centralizuotai ir matote savo labai aiškią atsakomybę šioje srityje, kodėl, kai pradedame kalbėti apie apsaugos priemones, kratotės šios pareigos ir atsakomybės ir norite decentralizuotai vykdyti pirkimus, taip galimai sukeldami riziką ir dėl skirtingos kokybės, ir dėl užtikrinimo, kad įstaigos turėtų pakankamai ir atitinkamų priemonių, ir galbūt susijusių įvairiausių kitų nesklandumų? Ar nebūtų prasmingiau krizinėje situacijoje turėti vieną atsakingą centrą, kuris užtikrintų, kad visi turėtų pakankamai?
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Tikrai nesikratau nei aš, nei ministerija nesikrato atsakomybės. O ir vakcinos kai kurios tikrai yra decentralizuotai perkamos, kad ir ta pati gripo vakcina, tiktai rizikos grupėms yra perkama centralizuotai, kitos įstaigos gali įsigyti komercinės vakcinos pačios.
Kalbant apie asmens apsaugos priemones, tikrai čia nėra daromas koks nors kompromisas su kokybe. Dar daugiau, dabar labai aktyviai į šitą procesą įsijungė Centrinė perkančioji organizacija, dalis tų priemonių atsiduria jų kataloge. Įstaigos galės tikrai labai skaidriai priemones, kurios atitinka visus būtinus reikalavimus, įsigyti.
O kodėl mes nenorime to visko daryti per vieną įstaigą, tai aš jau minėjau, tai yra tiesiog tokie labai praktiški, pragmatiški dalykai. Supraskime, kad iš vienos vietos vykdyti logistiką į visas sveikatos priežiūros įstaigas yra labai sudėtinga. Dar daugiau, turėkime galvoje, kad pasibaigus šitų priemonių galiojimui reikėtų organizuoti jų atidavimą, panaudojimą. Įstaigai, kuri dirba su šiomis priemonėmis, yra labai nesudėtinga atnaujinti savo bent jau šitą rezervą sunaudojant priemones, kurių galiojimas baigiasi, nusiperkant naujų ir tokiu būdu tiesiog nešvaistant išteklių. Priešingu atveju, supirkus viską į vieną vietą ir jų neišskirsčius, gali atsitikti taip, kad dalis tų priemonių tiesiog taptų netinkamos naudoti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausiančių nebuvo. Motyvai už – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš esmės idėja visai nebloga, bet aš jau minėjau, kad praeitais metais sveikatos apsaugos ministras parašė įsakymą dėl pasirengimo gripo epidemijai ir buvo numatyta priemonė aprūpinti visas gydymo įstaigas apsaugos priemonėmis. Ar buvo aprūpinta? Nebuvo, nežinau kodėl, ar pamiršo, ar pinigų nebuvo. Štai ir dabar lyg ir įpareigojama apsirūpinti per tam tikrą laiką priemonėmis, bet, pavyzdžiui, 52 įstaigos pusmetį baigė su minusu. Tai iš ko jos apsirūpins? Pinigai, mes jau girdime iš ministro du mėnesius komitete ir Seime, jau suskaičiuota viskas, jau tuoj pinigai bus grąžinti, bet jie kažkaip negrąžinami.
Dabar viskas centralizuojama, o čia decentralizuojama ir galvojama, kad čia taip bus pigiau. Galbūt išties, kolegos, kaip patirtis rodo, dar nebuvo tokių atvejų, kad įstaigos keturis kartus brangiau nupirktų kokios nors įrangos ar vaistų, ar priemonių, kaip buvo perkami testai, arba pripirktų nereikalingų priemonių, tokių kaip dabar monitoriai. Šiandien „Lietuvos ryte“ yra – nupirkti monitoriai, kurie neturi sertifikatų. Tai yra skandalas. Tokiu atveju galbūt įstaigos jau nedrįsta taip chamiškai tokiomis kainomis pirkti.
Aš (kaip ir man šioje kadencijoje Vyriausybė gal kokius aštuonis kartus yra atsakiusi) jūsų įstatymo projekto idėjai pritariu, bet realizavimas yra blogas. Todėl aš susilaikysiu balsuojant už šį įstatymo projektą, nes įpareigoti nupirkti priemones be pinigų yra tuščias švaistymas.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Mieli kolegos, gerbiamas ministras čia iš tribūnos mums sako, kad dirbti sudėtinga, pirkti centralizuotai yra komplikuota, bet, gerbiami Vyriausybės nariai, niekas nežadėjo, kad bus lengva. Nuoširdžiai apmaudu, kad COVID-19 krizės akivaizdoje Vyriausybė ieško lengviausių išeičių.
Šiandien mes visi suprantame, ypač prisimindami kovo mėnesio aplinkybes, kad yra kritiškai svarbu, kad apsaugos priemonės būtų prieinamos, jų būtų pakankamai ir jos būtų kokybiškos. Šiandien tai gali padaryti prisiimdama atsakomybę ministerija ar viena centralizuota įstaiga: užpirktų, kad tikrai būtų pakankamai, užtikrintų, kad kokybė atitiktų visus reikalavimus, ir būtų visiems prieinama. Vietoj to dabar kratomasi atsakomybės sukeliant riziką, jog ir priemonių bus nepakankamai, o ir pačios priemonės, jeigu įstaigos nuspręs taupyti, nebus kokybiškos. Todėl kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, nuomonės išsiskyrė. Balsuojame dėl pritarimo po pateikimo minėtiems projektams ir lydimiesiems projektams Nr. XIIIP-5195, Nr. XIIIP-5196, Nr. XIIIP-5197, Nr. XIIIP-5198 ir Nr. XIIIP-5199.
Balsavo 59 Seimo nariai: už – 47, prieš – 3, susilaikė 9 Seimo nariai. Po pateikimo šiems projektams yra pritarta.
Gerbiami kolegos, Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Skubos tvarka, atrodo, neišspręstume nieko, nes ketvirtadienio posėdis ir po to turėsime laisvą savaitę. Manau, kad netenka prasmės skubos tvarka. (Balsas salėje) Prašom.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas Pirmininke, mes tikrai įtrauksime šitą klausimą į savo darbotvarkę rytoj, ir galima jį svarstyti. Ketvirtadienį galimas priėmimas. Manau, kad COVID-19 klausimas yra labai svarbus, ypač rezervo klausimas.
PIRMININKAS. Gerai. Tada priėmimas vis tiek nusikels po pertraukos. Pritariame dėl skubos, kaip prašo Vyriausybė? (Balsai salėje) Nepritariame.
Balsuojame. Pritariantieji Vyriausybės siūlymui svarstyti skubos tvarka balsuoja už.
Balsavo 60 Seimo narių: už – 43, prieš – 7, susilaikė 10. Skubai pritarta.
Turime paskirti komitetus. Dėl visų, išskyrus projektą Nr. XIIIP-5198, yra siūlomas Sveikatos reikalų komitetas. Pritariame? Dėl Socialinių paslaugų įstatymo projekto yra siūlomas SRDK – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Pritariame, bendru sutarimu sutariame. Tada siūloma svarstyti spalio 1 dieną, poryt. Pritariame. Atrodo, kad dėl visko sutarėme. Replika po balsavimo – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, vis dėlto šios idėjos entuziastams ir ministrui norėčiau pareikšti, kad labai keista yra pati idėja. Ji prieštarauja šiuolaikinių valdymo sprendimų dvasiai. Šiuo metu yra visuotinai žinoma, kad kuo labiau centralizuoti viešieji įsigijimai, tuo jie labiau efektyvūs, taupantys lėšas ir leidžiantys įsigyti geresnius dalykus, kokybiškesnius dalykus.
O teisinti logistikos sumetimais, ką ministras darė, kad atseit efektyvesnis būtų dėl logistikos, logistikos požiūriu efektyvesnis būtų decentralizuotas įsigijimas. Šiais laikais, ypač Lietuvoje, tokioje mažoje valstybėje, imti ir apeliuoti į logistikos sunkumus būtų keista. Čia labai paprasta išspręsti logistikos sprendimus. Jūs pažiūrėkite į verslą. Verslas irgi panašiai elgiasi: yra didelės centralizuotos bazės, į kurias viską suvežame, o paskui logistikos būdais išsprendžiame. Keistas požiūris.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, rytinio posėdžio darbotvarkė išseko. Registruojamės.
Užsiregistravo 51 Seimo narys. Rytinis posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.