lietuvos respublikos kultūros rėmimo fondo įstatymo NR. X-1260 1, 2 IR 4 STRAIPSNIŲ PAkeitimo įstatymo projektO
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
1.1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys
Lietuvos Respublikos kultūros rėmimo fondo įstatymo Nr. X-1260 1, 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo pakeitimo projektas) parengtas siekiant sklandesnio Lietuvos kultūros tarybos (toliau – LKT) darbo. Kiekvienais metais LKT pateikiamos apie 7000 paraiškų, kurias reikia įvertinti ir užtikrinti skaidrų ir efektyvų Kultūros rėmimo fondo (toliau – Fondas) lėšų panaudojimą. Taip pat, siekiant efektyviai naudoti Fondo lėšas, yra būtina nuolat atlikti didesnės apimties tyrimus, kad išsiaiškinti, ar pasirinktos finansavimo kryptys ir finansavimo procedūros yra tinkamos, ar pasiekiami užsibrėžti rezultatai. Tokio pobūdžio tyrimų atlikimas yra numatytas Lietuvos kultūros tarybos įstatyme, kaip viena iš LKT funkcijų.
Šiuo metu atlygis ekspertui už vienos projekto paraiškos vertinimą siekia 5 - 7 EUR už paraišką. Šie įkainiai nėra pakankami norint pritraukti geriausius kultūros ar meno sričių ekspertus, todėl yra būtina nustatyti didesnius įkainius paraiškų vertinimui.
LKT kultūros ir meno srities ar programos paraiškų vertinimą atlieka ekspertų darbo grupė, kurią sudaro 3, 5 arba 7 ekspertai. Norint pateikti kuo objektyvesnes ir daugiau nuomonių atstovaujančias ekspertų išvadas dėl finansavimo skyrimo arba neskyrimo, planuojama dažniau naudotis didesnių ekspertų grupių paslaugomis (5 ar 7 ekspertų), o 3 ekspertų darbo grupės sudėtį taikyti tik išskirtiniais atvejais, t. y. kuomet srities ar programos tikslai bei pateikiamų paraiškų charakteristika leistų tai padaryti.
Pažymėtina, jog analogiško pobūdžio kultūros rėmimui skirtų fondų Latvijoje ir Estijoje skiriama lėšų dalis administravimui (įskaitant ir ekspertų darbo apmokėjimą) yra didesnė. Latvijos kultūros kapitalo fondo skiriama lėšų dalis administravimui siekia 5-6 procentus, o Estijos Kultūros rėmimo fondo – 4 procentus.
Įstatymo pakeitimo projektas teikiamas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. rugsėjo 12 d. posėdžio protokolą Nr. SPP-93.
1.2. Įstatymo projekto tikslas
Įstatymo pakeitimo projekto tikslas – sudaryti sąlygas LKT laiku ir efektyviai administruoti valstybės biudžeto lėšas, užtikrinti, kad būtų pasirenkamos tinkamiausios finansavimo kryptys ir procedūros.
1.3. Įstatymo projekto uždaviniai:
Įstatymo pakeitimo projektu siekiama padidinti Fondo lėšų kiekį, kuris gali būti skiriamas ekspertų paslaugoms įsigyti bei sudaryti galimybę šias lėšas skirti tyrimų išlaidoms apmokėti.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymų pakeitimų projektus parengė Meno ir kūrybinių industrijų politikos departamento Profesionalaus meno skyriaus (vedėja – Elė Ona Vilkienė, tel. 8 608 45 496, el. paštas elena.vilkiene@)lrkm.lt) patarėja Janina Krušinskaitė, tel. 8 608 45 515, el. paštas [email protected].
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
Šiuo metu Kultūros rėmimo fondo įstatyme yra nustatyta, kad iki 2 procentų Fondo lėšų gali būti skiriamos Fondo ekspertų paslaugoms apmokėti. Įstatyme nėra numatyta galimybė Fondo lėšomis apmokėti atliekamų tyrimų išlaidas.
Kultūros rėmimo fondo įstatyme taip pat numatyta, kad Fondo nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o kultūros ministras turi tvirtinti paraiškos formą, kurią LKT teikia asmenys, siekiantys gauti Fondo finansavimą.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Įstatymo pakeitimo projektu siūloma nuo 2 iki 4 procentų padidinti Fondo lėšų kiekį, kuris galės būti skiriamas ekspertų paslaugoms apmokėti, bei siūloma sudaryti galimybę šias lėšas skirti tyrimų išlaidoms finansuoti. Lėšų ekspertų paslaugoms apmokėti padidinimas užtikrins galimybę pritraukti geriausius kultūros ir meno ekspertus ir sudarys galimybę jiems nustatyti aukštesnius reikalavimus, pvz. teikti visuomenei išsamesnius komentarus ir argumentaciją dėl projektų finansavimo arba nefinansavimo.
Įstatymo projekte nėra siūloma konkrečiai išskirti, koks procentas lėšų galėtų būti skiriamas ekspertų paslaugoms apmokėti, o koks – tyrimams, nes kintant paraiškų skaičiui (kiekvienais metais atitinkamai didėjant arba mažėjant paraiškų kiekiui) yra būtina turėti galimybę lėšas planuoti lanksčiai, atsižvelgiant į poreikį. Planuojama iki 2,5 procentų skirti ekspertiniam vertinimui bei iki 1,5 procento skirti tyrimams atlikti.
Siūloma, jog nuostata leidžianti padidinti Fondo lėšų kiekį, kuris galėtų būti skiriamas ekspertų išlaidoms finansuoti ir tyrimams atlikti, įsigaliotų iš karto priėmus įstatymo projektą ir LKT iš karto turėtų galimybę pradėti skirti didesnes lėšas šioms reikmėms. (LKT dėl savo veiklos specifikos – keletą kartų per metus skelbiamų projektų finansavimo konkursų, esant reikalui, gali suplanuoti didesnes lėšas ekspertų paslaugoms apmokėti ir einamaisiais metais.)
Šiuo metu LKT Stebėsenos ir analizės skyriuje dirba 3 darbuotojai. Siekiant užtikrinti Fondo lėšų (apie 17 mln. EUR kiekvienais metais) racionalų naudojimą bei kelti Lietuvoje ir užsienyje vykdomų kultūros ar meno projektų kokybę, kartu reikšmingai prisidedant prie kultūrinio visuomenės ugdymo, LKT, atliekant veiklos analizę, yra būtina pasitelkti išorės ekspertus. Pažymėtina, kad efektyvus Fondo lėšų administravimas apima ne tik Fondo lėšomis finansuotų projektų įgyvendinimo ir lėšų panaudojimo tikslingumo, pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę, bet ir stebėseną bei analizę, kurių pagrindu formuojamos svarbios nacionaliniu lygmeniu išvados dėl kultūros politikos formavimo. Siekiant įgyvendinti tikslą, dėl kurio buvo įkurta LKT – reformuoti ir demokratizuoti kultūros valdymą, LKT darbuotojai turi turėti galimybę analizuoti kultūros ir meno procesus, darančius įtaką kultūros politikai, pasitelkiant finansuotų projektų stebėseną, kryptingų analizei būtinų rodiklių identifikavimą ir jų rinkimo būdo nustatymą, užtikrinti racionalų skirstomų lėšų panaudojimą, tobulinant lėšų skyrimo ir atsiskaitymo už jų panaudojimą procesus, didžiausią dėmesį sutelkiant į finansuojamų projektų kokybę, lėšų panaudojimo efektyvumo kontrolę.
Šiuo metu lėšos tyrimų įgyvendinimui yra numatomos Lietuvos kultūros tarybos biudžete, jos nėra pakankamos siekiant užtikrinti Kultūros rėmimo lėšų naudojimą efektyviausiu būdu.
Kadangi Fondo lėšas administruoja LKT, visas reikalingas teisinis reglamentavimas jau yra nustatytas Lietuvos kultūros tarybos įstatymo antrajame ir trečiajame skirsniuose bei Lietuvos kultūros tarybos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. ĮV-882 „Dėl Lietuvos kultūros tarybos nuostatų“. Atsižvelgiant į tai, siūloma atsisakyti reikalavimo, kad Fondo nuostatus tvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybė. (Nėra teisinio reguliavimo, kuris jau nebūtų nustatytas aukščiau paminėtuose šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose ir galėtų būti įtrauktas į Vyriausybės tvirtinamus Fondo nuostatus).
Taip pat yra tikslinga atsisakyti reikalavimo, jog paraiškos formą turėtų tvirtinti Lietuvos Respublikos kultūros ministras (toliau – kultūros ministras). Įgyvendinus tokį teisinį reglamentavimą, LKT galėtų operatyviau reaguoti į poreikį koreguoti šio dokumento formą.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Remiantis Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“, 36 punktu, poveikio vertinimo rezultatai atskira Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažyma neįforminami.
Numatoma, jog iki 2 procentų gali mažėti Fondo lėšos skiriamos Fondo veiklai. Tačiau, Fondui užtikrinant racionalų skirstomų lėšų panaudojimą, sutelkiant dėmesį į finansuojamų projektų kokybę ir lėšų panaudojimo efektyvumą, 2 procentų Fondo lėšų veiklai sumažėjimas neturės ženklios neigiamos įtakos Fondo veiklai.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Priimtas Įstatymo pakeitimo projektas įtakos korupcijai ir šalies kriminogeninei situacijai
neturės.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymo pakeitimo projektas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Keisti kitų įstatymų, priimti naujus ar pripažinti netekusiais galios nereikės.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo pakeitimo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir kitų norminių teisės aktų rengimo reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymo pakeitimo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, Europos Sąjungos teisės aktams.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti
Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. sausio 23 d. nutarimą Nr. 70 „Dėl Kultūros rėmimo fondo nuostatų patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. balandžio 4 d. nutarimą Nr. 380 „Dėl kultūros rėmimo fondo tarybos sudėties“.
Kultūros ministras turės keisti šiuo metu galiojančias Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų projektų teikimo gaires, o LKT turės patvirtinti paraiškos formą.
Įstatymo projekto pakeitimo įgyvendinamieji teisės aktai turės būti priimti iki 2018 m. gruodžio 31 d.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais);
Įstatymo pakeitimo projektui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės
13. Specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados
Negauta.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
Reikšminiai Įstatymo pakeitimo projekto žodžiai: „Kultūros rėmimo fondas“, „projektų finansavimas“
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.