LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 357
STENOGRAMA
2016 m. birželio 2 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas K. KOMSKIS
PIRMININKAS (K. KOMSKIS, TTF*). Laba diena, gerbiami kolegos. Popietinį birželio 2 dienos posėdį skelbiu pradėtą. (Gongas)
Registruojamės. Užsiregistravo 51 Seimo narys.
15.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl Visuomeninių teisėjų (tarėjų) instituto teismuose koncepcijos patvirtinimo“ projektas Nr. XIIP-4400 (pateikimas)
Pirmasis popietinis 2-1 klausimas – projektas Nr. XIIP-4400. Pranešėjas – teisingumo ministras J. Bernatonis. Pateikimo stadija.
J. BERNATONIS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos Seimo nariai, norėčiau jums pateikti Seimo nutarimo „Dėl Visuomeninių teisėjų (tarėjų) instituto teismuose koncepcijos patvirtinimo“ projektą, kurį teikia Vyriausybė. Šis nutarimo projektas parengtas įgyvendinant mūsų Vyriausybės programos 461 punkto nuostatą – „Atkursime žmonių pasitikėjimą teisine sistema, parengsime koncepciją ir įstatymų pakeitimo projektus dėl visuomeninių teisėjų (tarėjų) instituto teismuose“.
Nutarimo projektą parengė teisingumo ministro sudaryta darbo grupė, susidedanti iš teisės praktikų ir mokslininkų. Rengiant nutarimo projektą taip pat remtasi Teisės instituto mokslininkų praeitais metais parengtu tyrimu dėl tarėjų instituto perspektyvų Lietuvoje, jame kompleksiškai išanalizuota užsienio valstybių patirtis ir pateiktos įžvalgos dėl galimo tarėjų instituto modelio Lietuvoje. Jums buvo ši monografija išdalyta, kiekvienas galėjote susipažinti. Mūsų Teisės instituto mokslininkai išdėstė ir privalumus, ir galimas tam tikras grėsmes, ir įvairiausią praktiką Europoje. Pažymėtina, kad tarėjų institutas šiuo metu veikia Vokietijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Austrijoje, Belgijoje, Ispanijoje, Lenkijoje, Skandinavijos valstybėse ir kitur.
Pagrindiniai tarėjų instituto teismuose diegimo tikslai yra visuomenės pasitikėjimo teismais ir teisine sistema didinimas, teismų darbo atvirumo skatinimas, visuomenės teisinis švietimas. Mūsų užsakymu buvo atlikta reprezentatyvi apklausa ir, apklausų duomenimis, šiuo metu teismais pasitiki apie 29 % Lietuvos gyventojų, o nepasitiki apie 24 % gyventojų. Taigi pasitikėjimo ir nepasitikėjimo požiūris yra apylygis, todėl labai svarbu imtis priemonių, kad tą pasitikėjimą didintume.
Pažymėtina, kad galiojančiuose Lietuvos teisės aktuose jau šiuo metu yra įtvirtintos tam tikros visuomenės atstovų dalyvavimo teismų veikloje formos. Pavyzdžiui, visuomenės atstovai skiriami nariais į pretendentų į teisėjus atrankos komisiją, Teisėjų garbės teismą ir panašiai. Taigi tarėjų instituto įvedimas tai dar būtų vienas žingsnis teismų sistemos atvirumo ir skaidrumo linkme.
Nutarimo projektu tvirtinamoje koncepcijoje numatoma, kad tarėjų instituto teismuose teisinis pagrindas turėtų būti įtvirtintas Konstitucijoje, kuri nustatytų, kad teisingumą vykdo teisėjai ir kartu su teisėjais tarėjai, detaliau tarėjų teisinį statusą turėtų reguliuoti įstatymai. Kaip pamenate, diskusija dėl tarėjų vyksta jau turbūt dešimtmetį ir praeitą kadenciją buvo gana aktyvi diskusija. Tuomet nepriėjo teisininkai prie vienos nuomonės, koks turėtų būti tarėjų statusas. Dabar jau visi sutariame – ir šios koncepcijos rengėjai, ir Konstitucijos pataisų iniciatoriai, kad tarėjai turėtų turėti sprendžiamojo balso teisę nagrinėjant bylą teisme. Tai reiškia, kad būtinos Konstitucijos pataisos.
Nutarimo projektu tvirtinamoje koncepcijoje numatoma, kad tarėjų institutas teismuose turėtų būti įtvirtintas dėl mano minėtų priežasčių Konstitucijoje, tačiau koncepcijoje aptariami pagrindiniai tarėjų veiklos klausimai, tokie kaip reikalavimai tarėjams, tarėjų atrankos procedūra ir sąrašo sudarymas, tarėjų vaidmuo teismo procese, teisės ir pareigos, veiklos garantijos, atsakomybė ir panašiai. Koncepcijoje siūloma, kad tarėjais galėtų būti Lietuvos Respublikos piliečiai, įgiję bent vidurinį išsilavinimą, mokantys lietuvių kalbą, neinantys jokių pareigų teisėsaugos institucijose, kad tai būtų išties visuomenės atstovavimas, ir atitinkantys kitus nustatytus reikalavimus. Tokie asmenys į tarėjų sąrašą galėtų būti įrašomi savanoriškais pagrindais siekiant įtraukti pakankamai visuomenės atstovų ir užtikrinti tarėjų instituto teismuose veiksmingumą. Į tarėjų sąrašą taip pat būtų įtraukiami asmenys, atrinkti atsitiktinės atrankos būdu, jeigu nepakaktų savanorių. Manome, kad siūloma atrankos tvarka deramai užtikrintų tarėjų nepriklausomumą ir nešališkumą.
Koncepcijoje siūloma, kad tarėjai būtų skiriami dalyvauti tam tikrų kategorijų bylose, t. y. bylose dėl labai sunkių nusikaltimų, bylose dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimų, darbo bylose, bylose dėl žalos atlyginimo, dėl teisėsaugos institucijų neteisėtų veiksmų, civilinėse ir administracinėse bylose, kuriose pareikštas ieškinys ar pareiškimas viešajam interesui ginti, ir bylose dėl tarnybinių ginčų. Šios bylos neretai sulaukia didesnio visuomenės susidomėjimo, rezonansinio atgarsio, todėl visuomenė tokiose bylose turi didelį interesą dėl teisingo bylų išnagrinėjimo.
Taip pat koncepcijoje siūloma nustatyti, kad tarėjai dalyvautų žodinio bylos nagrinėjimo procese pirmosios instancijos teismuose. Tarėjų procesinės teisės ir pareigos šiuose teismuose būtų iš esmės prilygintos teisėjo procesinėms teisėms ir pareigoms. Taigi tarėjai kartu su teisėjais nagrinėtų minėtų kategorijų civilines, baudžiamąsias, administracines bylas ir kartu priimtų šiose bylose teismo sprendimus. Už sugaištą laiką vykdant pilietinę pareigą tarėjams būtų mokamos nustatyto dydžio kompensacijos. Žinoma, būtų galima nuspręsti, kad tokios kompensacijos galėtų būti ir nemokamos. Aš manau, kad žmonės mielai ir aktyviai dalyvautų ir be kompensacijų.
Svarbu akcentuoti, kad koncepcijos pagrindu būtų apsispręsta dėl pagrindinių numatomo teisinio reguliavimo krypčių taip, kaip numato Teisėkūros įstatymas. Pirmiausia mes svarstome koncepciją, nes tai labai svarbūs mūsų teisingumo sistemos pakeitimai, ir tik po to teiksime įstatymų projektus, kai šiai koncepcijai ar patobulintai koncepcijai bus pritarta Seime. Tik patvirtinus koncepciją, manytume, turėtų būti keičiama Konstitucija, kurioje būtų įtvirtintos tarėjų dalyvavimo vykdant teisingumą teisinės prielaidos. Einant šiuo keliu, būtų priimami argumentuoti sprendimai įvertinus kylančių klausimų visumą, pasirenkant optimalų reguliavimo modelį.
Mano manymu, Konstitucijoje turėtų būti apibrėžti du svarbiausi dalykai. Tai, kad tarėjai vykdo teisingumą kartu su teisėjais, ir jų nepriklausomumas. Šiandien gal būtų ankstyva apsibrėžti dėl paties modelio, nes mes žinome modelius tik kitose valstybėse. Koncepcija parengta daugiau remiantis turbūt Vokietijos modeliu, bet pačioje monografijoje išdėstyta patirtis įvairių valstybių. Turbūt aiškaus modelio įtvirtinimas Konstitucijoje gali sudaryti prielaidas dažnam Konstitucijos keitimui, todėl, mano manymu, svarbiausia ten įtvirtinti galimybę tarėjams vykdyti teisingumą kartu su teisėjais ir jų nepriklausomumą.
Gal tiek trumpai. Atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti net 12 Seimo narių. Aišku, tiek nespės, mes klausti skiriame 10 minučių. Pirmasis klausia A. Dumčius. Neįdėta dar kortelė, bet turbūt susitvarkysime.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkui. Ilgokai tęsiasi prisiekusiųjų teismo diskusijos, ir galų gale labai sveikinu, kad einame tarėjų sukūrimo institucijos keliu. Klausimas būtų maždaug toks: per kokį laikotarpį, jums atrodytų, jau pas mus pradėtų funkcionuoti šita sistema? Nuo šios dienos pradedant, vienas momentas.
Baziniai įstatymai, kuriuos reikia keisti, kad būtų įteisinta šita institucija. Ir, trečia, ar tam tarėjui bus įskaitomas darbo stažo kilimas dirbant šitą darbą, ar jis bus tik visuomenininkas?
J. BERNATONIS (LSDPF). Dėkui. Visų pirma dėl laiko, kada būtų galima įgyvendinti. Kadangi klausimas labai seniai diskutuojamas Lietuvoje ir buvo įvairių pamąstymų, aš labai tikiuosi, kad šiai koncepcijai bus pritarta, aš manau, kad svarstyti Teisės ir teisėtvarkos komitete bus pateikti siūlymai, tam tikri koregavimai, atsižvelgus į Seimo narių iniciatyvą dėl Konstitucijos keitimo, nes ten numatytas truputį kitoks modelis, nors iš esmės pagrindas yra tas pats – tie patys tarėjai, sprendžiamojo balso teise priimantys sprendimą ir dėl bausmės. Jeigu tai pavyktų padaryti šią sesiją, per vasarą Vyriausybė parengtų visas įstatymų pataisas, kadangi dabar pataisų apmatai pagal šią koncepciją Teisingumo ministerijoje yra parengti. Mes tikimės, kad galėsime jas gana greitai patikslinti pagal tuos pasiūlymus, kurie bus Seime, ir per rudens sesiją pateiksime įstatymų projektus. Jau nuo Seimo priklausys, kada tie pakeitimai bus priimti. Tačiau realu įgyvendinti, kadangi reikia atitinkamai pasirengti nuo 2018 m. sausio 1 d.
PIRMININKAS. Klausia K. Daukšys. (Balsai salėje)
J. BERNATONIS (LSDPF). Su socialiniu modeliu tai nesusiję.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, iš tikrųjų tikiu, kad tai gali būti greitai įgyvendinta, jeigu susiimsime, bet mano klausimas toks, ar tarėjų bus privalomas dalyvavimas, ar čia bus kokia nors speciali atranka? Ir ar už tą dalyvavimą bylose tiems tarėjams bus kaip nors mokama? Ir ar bus kiti dalykai daromi?
J. BERNATONIS (LSDPF). Tai priklausys nuo to, kokį modelį mes pasirinksime. Tačiau dažniausiai tai nėra nuolatinis darbas, tai yra daugiau pilietinė, visuomeninė veikla, už kurią atitinkamai atlyginama už sugaištą laiką.
Aš įsitikinęs, kad savanorių dalyvauti pagal tuos reikalavimus, kurie keliami, o reikalavimai labai platūs yra, turėtų pakakti. Ir tokios dirbtinės atrankos pagal gyventojų registrą nereikėtų taikyti, tačiau suprantama, kad per prievartą niekas negalėtų būti skiriamas tarėju, kadangi jo ir veikla bus formali, jis nesigilins į tą bylą ir gali būti pasekmės nekokios.
PIRMININKAS. Klausia B. Pauža. Nėra…
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, mano klausimas būtų vis dėlto dėl tos atrankos sąrašo sudarymo. Savanoriškumo pagrindu, kaip jūs minite, galvojate, kad pakaks tokių norinčių, ir tie griežti reikalavimai, ir t. t. Klausimas būtų toks, sakykite, tos kai kurios visuomeninės organizacijos, kurios geriau pažįsta žmones, sakykime, bendruomenės, dar kas nors, ar negali jos pasiūlyti tų tarėjų, nes tai yra labai svarbu, kad būtų žmogus žinomas ir toje terpėje, kur jis atstovauja tai visuomeninei organizacijai, būtų gerbiamas? Ačiū.
J. BERNATONIS (LSDPF). Dėkoju. Aš sutinku su jumis, kad gali būti numatytos ir tam tikros rekomendacijos, tačiau koncepcija – siūlomas principas, kad galėtų dalyvauti visi žmonės, atitinkantys reikalavimus, kurie nėra tokie griežti, kaip jūs teigiate, nereikalaujama netgi teisinio išsilavinimo, o sąrašas sudaromas tik tam, kad atsitiktine atranka būtų galima paskirstyti jiems bylas, kad būtų užtikrintas skaidrumas ir kad nebūtų pažeisti kokie nors interesai, nebūtų tam tikrų konfliktų.
PIRMININKAS. Klausia K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas ministre, jūs turbūt jaučiate, apie ką aš klausiu. Pirmas klausimas, kiek kainavo šios koncepcijos sukūrimas? Ir kiek kainuos šitos institucijos įsteigimas? Ir antras trumpas klausimas, kokiose Europos Sąjungos valstybėse yra taikomas šitas modelis? Ačiū.
J. BERNATONIS (LSDPF). Dėkoju.
K. GLAVECKAS (LSF). Tiek koncepcija, tiek…
J. BERNATONIS (LSDPF). Dėkoju. Noriu pasakyti, kad, skirtingai nei kitos ministerijos, Teisingumo ministerija nėra lepinama pinigais, mes neturime galimybės užsakinėti koncepcijų kam nors parengti. Teisės institutas dirba pagal savo tarybos suplanuotus darbus, tai yra valstybės institutas, kaip žinote. Man sunku pasakyti, kiek darbuotojų dirbo ir kiek formaliai per tą laiką jie padarė, aš galėsiu tuo dalyku pasidomėti ir jums atsakyti. Tačiau specialiai tyrimui lėšų mes neskyrėme, mes tiktai dalyvaujame tos tarybos veikloje, tai per tarybą prašėme, kad būtų toks tyrimas atliktas, o pati koncepcija buvo parengta mūsų ministerijos darbuotojų, kurie yra pakankamai kompetentingi ir pagal savo pareigybės aprašymus privalo rengti panašius projektus, todėl jiems papildomai mokėti nereikia. (Balsai salėje)
O pats įsteigimas kiek kainuos? Tai šiandien labai sunku apskaičiuoti, nes tai priklausys, kiek bylų bus atstovaujama. Aš įsivaizduoju, kad tam tikros išlaidos bus tobulinant sistemą e. byla, nes, kaip žinote, atsiras tam tikrų papildomų programinių reikalavimų. Bet visa tai nebus didelės lėšos. Mes esame įsipareigoję ir koncepcijoje pateikti, kiek konkrečiai kainuoja, kai pateiksime įstatymo projektus, nes šiandien tai būtų būrimas iš kavos tirščių, kol mes nežinome, koks modelis bus pasirinktas.
O dėl valstybių… Aš jau minėjau, kuriose valstybėse yra taikomas tarėjų modelis. Kaip žinote, yra trys pagrindiniai visuomenės dalyvavimo įgyvendinant teisingumą modeliai: prisiekusiųjų teismas, tarėjų institutas ir taikos teisėjai. Kalbant apie tarėjų institutą, tai čia taip pat buvo vardinta, kad jis veikia Vokietijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Ispanijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Bulgarijos, Skandinavijos valstybėse. Tačiau tie modeliai skirtingi, kai kur jie susipina, tarkime, su prisiekusiųjų teismo modeliu ir panašiai.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų tai keista, nes tarybų valdžios metais tokių dalykų buvo, bet Lietuvoje juk yra priimta, kad viskas, kas buvo tarybų valdžios laikais, yra ypač bloga. Tai man tikrai keista, kaip mes grįžtame prie tarybinių laikų. Bet klausimas ne apie tai.
Klausimas toks, kurios ministerijos lepinamos tais pinigais? Ar bedarbiai galės būti tarėjai? Ir kodėl tarėjai negalės būti valstybės pareigūnai? Ačiū.
J. BERNATONIS (LSDPF). Dėkoju. Labai geras klausimas, aš noriu pasakyti, kad tarybų valdžios metais ne viskas buvo bloga, buvo gerai tai, kad mes buvome jauni, o jaunystė visuomet yra gerai. Ir jūs, ir aš buvome jauni, ir turbūt gyvenimas irgi buvo intensyvus, įdomus.
Bet kalbant apie šį projektą, kodėl negali būti valstybės pareigūnai, tarnautojai, tai čia mes kalbame apie visuomenės atstovų dalyvavimą. Valstybės tarnautojas tarnauja valstybei. Jam keliami tam tikri lojalumo ir taip toliau reikalavimai, o mes norime atverti teismus visuomenei, t. y. tiems žmonėms, kurie, na, paprastiems mūsų žmonėms, kurie galėtų pamatyti, kaip vykdomas teisingumas, tobulinti jį, skaidrinti veiklą, viešinti ją.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Bedarbiai!
J. BERNATONIS (LSDPF). Bedarbiai taip pat, kodėl, jeigu jie laikinai nedirba, tai…
PIRMININKAS. Mečislovai, neišjungėme tau mikrofono ir iš karto ilgai šneki. Ačiū, ministre, už pristatytą klausimą, už atsakymus į klausimus. Motyvai už – P. Gražulis. Jo nėra.
Kolegos, balsuojame. Kas pritariate pateiktam projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote
Balsavo 88 Seimo nariai, visi už. Z. Žvikienė, prašau, per šoninį mikrofoną.
Z. ŽVIKIENĖ (DPF). Labai ačiū. Labai malonu, kad šiam įstatymo projektui buvo pritarta, tačiau aš norėčiau pasinaudoti proga ir, nors labai gerbiu gerbiamąjį ministrą, bet turiu jam repliką dėl visuomenės atstovų, valstybės tarnautojų. Iš tikrųjų šiandien valstybės tarnautojai yra, mano supratimu, tie patys visuomenės atstovai, ir štai kodėl. Šiandien jie gali būti savivaldybės tarybos nariais ir atstovauti visai visuomenei, kuri juos išrinko, dėl tam tikrų sprendimų. Aš pasilikčiau alternatyvą galvoti, kad vis dėlto ir valstybės tarnautojai galėtų atstovauti visuomenei, ir nenorėčiau, kad jie būtų diskriminuojami. Ačiū.
O kita dalis dėl papildomo komiteto. Aš labai norėčiau, kad Žmogaus teisių komitetas būtų papildomas komitetas svarstant šį įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Aš replikuosiu. Valstybės tarnybos tarnautojai tikrai negali būti tarybos nariais. Vida… Tikrai negali tarybos nariai. Negali. Prašau, V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, įskaitykite mano balsą už, dėl protokolo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėl protokolo V. M. Čigriejienė – už. Ačiū. Kolegos, yra…
Z. ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, už jūsų nuomonę, tačiau aš pati, būdama valstybės tarnautoja, buvau savivaldybės tarybos nare.
PIRMININKAS. Jeigu nepriklausote savivaldybei, nedirbate savivaldybėje, dirbate kitoje valstybinėje institucijoje, taip, bet kuri yra nepavaldi savivaldybei. Bet tai neapima visų valstybės tarnautojų.
Supratome. Kolegos, yra siūlomas pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomi komitetai: Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir Žmogaus teisių komitetas. Siūloma svarstyti jau Seimo IX (rudens) sesijoje. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ministras J. Bernatonis. Prašau.
J. BERNATONIS (LSDPF). Atsiprašau, gerbiamasis posėdžio pirmininke, tai ne koks nors sudėtingas įstatymas, tai yra Seimo nutarimas, aš manau, kad mes galėtume suspėti ir birželio mėnesį dar priimti jį Seime. Mes turėtume vasarą parengti įstatymus. Jeigu atidėsite rudeniui, mes, Vyriausybė, negalėsime pradėti rengti įstatymų ir neturėsime ką rudenį pateikti, nes čia mes kalbame tik apie koncepciją. Čia dar ne teisės aktai. Kalbame apie Seimo nutarimą.
PIRMININKAS. Ponas…
J. BERNATONIS (LSDPF). Aš manyčiau, kad būtų galima surasti laiko.
PIRMININKAS. Pone Sabatauskai, yra prašymas ministro viską paankstinti. Ar jūs sutiktumėte, kad būtų jau birželio 28 dieną, kad kiti komitetai ir jūs apsvarstytumėte iki tos dienos?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Aš sutikčiau, bet yra pareiga kitiems komitetams apsvarstyti anksčiau nei mūsų.
PIRMININKAS. Todėl aš tiek laiko ir numatau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Aš įtraukčiau į darbotvarkę šitą klausimą birželio 15 dieną.
PIRMININKAS. Žiūrėkite, uždėkime 28 dieną…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Bet tada iki 8 dienos turėtų papildomi komitetai…
PIRMININKAS. Todėl, kolegos, aš ir sakau, 28 diena būtų reali data ir turėtume dar per savaitę du posėdžius, jeigu būtų dar kokių nors pasiūlymų, tai 29 dieną ar 30 dieną mes priimtume vėliausiai. Ar tinka?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Tinka.
PIRMININKAS. Kolegos, yra pasiūlymas, kad svarstytume birželio 28 dieną. Kolegos, ar tinka? Ačiū, tinka.
15.25 val.
Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo Nr. IX-1905 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3984 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-2 klausimas, bet nematau energetikos ministro R. Masiulio. (Balsai salėje) Ne, kolegos, svarstysime 2-3 klausimą, projektą Nr. XIIP-3984. Pranešėjas – susisiekimo ministras R. Sinkevičius. Prašau. Ministre, čia ir daugiau jūsų klausimų, matau, yra, net trys iš eilės, bet pristatome po vieną.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kolegos Seimo nariai, pristatymas būtų labai lakoniškas ir labai paprastas. Kadangi jūsų valia buvo pakeistas Administracinių teisės pažeidimų kodeksas į Administracinių nusižengimų kodeksą, tai Geležinkelių transporto įstatymo 31 straipsnyje turi būti nuoroda ne į Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, kurio jau nebeliko, o į Administracinių nusižengimų kodeksą.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti S. Jovaiša. Prašau.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, toks pat paprastas klausimas, koks ir jūsų paprastas pristatymas. Kodėl tokiam paprastam pristatymui neatsiunčiate, pavyzdžiui, viceministro?
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Žinote, kaip pasakyti, pasitaiko taip, kad pagal mūsų darbo planavimą tenka dalintis darbais. Šiandien Lietuvoje vieši didelė Kinijos delegacija, virš 30 įvairaus rango narių, mes susiskirstėme pareigas. Dalis mano laiko buvo praleista pirmoje dalyje kartu su premjeru dalyvaujant, priimant delegaciją, antroji laiko dalis dabar pavesta konkrečiau užsiimti viceministrams, taigi… O vienas iš viceministrų yra komandiruotėje, tik dėl to.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre, už pristatytą klausimą ir atsakymą į klausimą. Prašau. Ačiū, ministre. Kolegos, dėl motyvų nėra užsirašiusių kalbėti, ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, yra pritarta. Kolegos, yra siūloma, kad pagrindinis ir vienintelis komitetas būtų Ekonomikos komitetas ir svarstytų birželio 28 dieną. Ar galime pritarti tokiam pasiūlymui? Ačiū, yra pritarta.
15.27 val.
Vidaus vandenų transporto kodekso 71 straipsnio pakeitimo ir 70, 72 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIP-3985 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-4 klausimas, projektas Nr. XIIP-3985. Pranešėjas – susisiekimo ministras R. Sinkevičius. Prašau.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Pirmininke, nežinau, ar kolegos Seimo nariai norėtų išgirsti pakartojimą. Klausimo esmė ta pati – pakeitus ATPK į ANK, reikia atitinkamai pakeisti ir mūsų Transporto įstatymo kai kuriuos straipsnius.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausti niekas nenori, ministre. Dėl motyvų, žiūriu, taip pat nėra užsirašiusių kalbėti. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. (Balsai salėje) Yra norinčių balsuoti?
Balsuojame. Būtinai. Balsuojame. Kas pritariate pateiktam projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje) Ministre, negalima nieko…
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 81, susilaikė 2. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Yra siūlomas pagrindinis Ekonomikos komitetas ir papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti birželio 28 dieną. Ar galime, kolegos, pritarti?
Ačiū, yra pritarta.
15.29 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 10 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4399 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-5 klausimas, projektas Nr. XIIP-4399. Pranešėjas – susisiekimo ministras R. Sinkevičius. Prašau, pateikimo stadija.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Dėkoju Seimo nariams, kad jie taip teisingai reaguoja į teisėkūros sistemos išlaikymą. Taigi trečias panašios esmės klausimas, kuriuo siūloma suderinti Administracinių teisės nusižengimų kodekso nuostatas su Saugaus eismo automobilių keliais atitinkamų straipsnių nuostatomis.
PIRMININKAS. P. Gražulio nematau. Jūsų paklausti niekas nenori. Ačiū, ministre, šį kartą jau tikrai. Ačiū už pristatytus klausimus. Motyvai. Nėra užsirašiusių kalbėti. Kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti pateiktam projektui? Ačiū. Pritarta. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Yra siūloma svarstyti Seimo IX (rudens) sesijoje. Kolegos, ar galime pritarti? Ačiū. Pritarta.
15.30 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 22 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3447 (pateikimas)
Kitas 2-6 klausimas – projektas Nr. XIIP-3447. Pranešėjas – vidaus reikalų viceministras A. Norkevičius. Pateikimo stadija. Prašom pristatyti.
A. NORKEVIČIUS. Laba diena, pirmininke, Seimo nariai, noriu jums pateikti ir pristatyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Jo tikslas yra labai aiškus ir paprastas – įteisinti administracinių paslaugų teikimo ribojimus asmenims, nesumokėjusiems jiems paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus. Projektu siūloma, pirma, nustatyti, kad asmeniui, kuris nesumokėjo visų jam paskirtų baudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nebūtų išduodamas vairuotojo pažymėjimas arba jis nebūtų keičiamas. Ir antra svarbi nuostata, kad Kelių transporto priemonių registre būtų registruojamos tik tos transporto priemonės, kurių valdytojai yra sumokėję visas jiems paskirtas baudas už padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus.
Šiais ribojimais mes siekiame skatinti valstybei skolingus asmenis ieškoti būdų ir priemonių sumokėti jiems paskirtas baudas ir manome, kad toks mechanizmas turėtų labiau motyvuoti asmenis nepadaryti kito pažeidimo.
Projektas yra parengtas vykdant Komisijos valstybės ekonominės bei finansinės kontrolės ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimui koordinuoti pavedimu, kurį vykdydama Vidaus reikalų ministerija ir parengė šito įstatymo pakeitimą. Į Seimo Teisės departamento išvadoje pateiktą pastabą mes atsižvelgsime, kai bus tikslinamas teisės akto projektas. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti šeši Seimo nariai. Klausia A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis viceministre, sveikinu ministeriją su šia iniciatyva. Gal galite pasakyti, kiek maždaug tokių atvejų yra, ir ar tas įstatymas, jeigu bus priimtas, neturės įtakos tiems chuliganams, kurie važinėja be teisių? Jie jų juk nei keis, nei gaus. Ar bus bandoma derinti tam tikras policijos iniciatyvas priėmus šitą įstatymą? Nes, kaip sakiau, čia daugmaž tas įstatymas bus taikomas padoriems žmonėms, kurie nepiktybiškai nesusimokėjo vieną ar kitą kartą. Bet ką darysime su tais, kurie, mano manymu, keliais važinėja be teisių, ir jų vis daugėja?
A. NORKEVIČIUS. Aš manau, kad ir kelių chuliganui ateis eilė, turint vairuotojo pažymėjimą, nes reikės arba išsiimti kitą, arba registruoti kitą transporto priemonę. Kelių chuliganus valdysime kartu su policijos akcijomis. Čia yra kompleksinis darbas. Šito pakeitimo tikslas yra siaurinti ratą tų asmenų, kurie iš esmės yra skolingi valstybei, nenori pripažinti šitos skolos ir to nedaro. Tiesiog valstybėje be esančio išieškojimo mechanizmo reikia papildomo administracinių paslaugų ribojimo, kad būtų daugiau tvarkos.
PIRMININKAS. Klausia K. Grybauskas.
K. GRYBAUSKAS (LSDPF). Apskritai baudų išieškojimo procentas yra labai žemas ir sukelia abejonių iš viso dėl baudų skyrimo tikslingumo. Lyg ir neįvykdomas pagrindinis bausmės neišvengiamumo principas. Koks, planuojate, bus efektas, jeigu šis įstatymas bus priimtas, ir kodėl nepasinaudojote dar ir mūsų kaimyninės šalies patirtimi, kad atliekant mašinos techninę priežiūrą irgi būtų patikrinama, ar žmogus su valstybe atsiskaitęs?
A. NORKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų buvo svarstoma ir tokia nuostata, kad būtų daugiau ribojimo tam asmeniui, kuris nori gauti tam tikras paslaugas, bet šiuo projektu (buvo sutarta ir Vyriausybėje) siūloma nustatyti tik šiuos tris ribojimus. O išieškojimo efektas valstybėje vis didėja, kadangi nuo praeitų metų yra įgyvendintas e. baudos projektas. Valstybinė mokesčių inspekcija administruoja visas paskirtas baudas. Mūsų požiūriu, sujungus ir padarius tam tikras akcijas su valstybinės įmonės „Regitra“ registrais, išieškojimas būtų dar didesnis. Faktiškai to išieškojimo ir nelabai reikės, kadangi žmonės bus labiau suinteresuoti sumokėti baudas.
PIRMININKAS. Klausia M. Zasčiurinskas. Mečislovai, prašom klausti. Lemputė nedega? (Balsas salėje: „Mano įjungėte!“) Jūsų kažkodėl įjungė. Tuoj pat grįšime. Prašom.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Klausimas toks. Žmonės kalba, kai kurie pareigūnai, ar tai tiesa, ar ne, kad didžiausia suma, kuri yra neišieškota iš vieno asmens, yra apie 60 tūkst. Lt? Ar tai tiesa, ar ne? Ir kokia, jūsų žiniomis, didžiausia suma yra šiandien Lietuvoje? Kas rekordininkas, kokia suma?
Ir dar vienas klausimėlis. Prašom pasakyti, šitos priemonės yra gerai, bet jos yra labai menkos. Tiksliau sakant, kodėl jūs nesuderinote su Teisingumo ministerija ar kuria kita ministerija platesnių priemonių? Pavyzdžiui, ar techninės apžiūros nutraukimas, ar kelionių, išvykimas į užsienį, ar bankų kortelių sustabdymas? Analogiškos priemonės, kaip yra su skolininkais. Ten informacija nueina visur, jis negali gauti paskolos banke ir t. t. Žodžiu, du klausimai – kokia didžiausia suma, ir antra, kas sustabdė platesnių priemonių taikymą? Ačiū.
A. NORKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Galbūt ir yra panaši suma paskirtų baudų, tikrai negaliu tiksliai pasakyti, kokia yra didžiausia, bet galiu pasakyti, kad ir mūsų ministerijoje, ir Mokesčių inspekcijai įvykdžius projektą, kuris gerai veikia nuo praeitų metų, valstybėje tikrai bus žinoma, kiek yra paskirta baudų, kiek sumokėta ir kiek nesumokėta. Tai viena. Kaip ir minėjau, Valstybės ekonominės bei finansinės kontrolės komisija teisėsaugos institucijų bendradarbiavimui koordinuoti akumuliavo visus visų ministerijų pasiūlymus dėl pačių įvairiausių ribojimų. Mūsų atveju buvo pasirinkti būtent tie ribojimai, kurie nustatyti teikiamame projekte, bet tai nereiškia, kad tai baigtinis sąrašas ir vėliau nebus galima nustatyti kitų. Jeigu mes matysime, kad šitų įrankių nepakanka, ieškosime naujų. Bet mes tikimės, kad atsiras normalus procesas ir išieškotinų baudų mažės.
PIRMININKAS. Klausia Z. Žvikienė.
Z. ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš iš tikrųjų esu už tai, kad nereikia pažeisti Kelių eismo taisyklių, bet atsitinka visiems, kaip atsitinka. Aš noriu paklausti dėl asmenų, kurie yra profesionalai ir kurių darbas yra susijęs su automobilių vairavimu. Tai yra jeigu padaręs pažeidimą jis neturės galimybės susimokėti pinigų, kitą dieną jis negalės dirbti savo tiesioginio darbo ir bus iš jo atleistas. Prašom pasakyti, ar jūs nemanote, kad reikėtų taip sutvarkyti, kad pradėjus išieškoti ir galbūt išdėsčius mokėjimus asmenims, kurių vairuotojo pažymėjimo paėmimas yra susijęs su darbo santykiais, klausimą reikėtų spręsti šiek tiek liberaliau? Ačiū.
A. NORKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Aš manau, kad yra įtvirtintos trys labai svarbios sąlygos. Pirmiausia, kad prasidėtų išieškojimo mechanizmas, reikia paskirtos baudos, reikia, kad ta bauda būtų paskirta, reikia, kad ji būtų nesumokėta ir kad laikas baudai sumokėti būtų praėjęs. Aš manau, tai yra pakankamos sąlygos ir laikas išspręsti vienas ar kitas bėdas, susijusias su tuo, kad tu esi padaręs vieną ar kitą teisės pažeidimą ir reikia už tai patirti neigiamas pasekmes.
PIRMININKAS. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamasis viceministre, du klausimėliai. Pirmas, ar jūs sužiūrėjote čia datas, nes dokumentas lyg ir 2015 metų ir turi įsigalioti nuo 2016 m. sausio 1 d., tai jau seniai praėjo, čia patikslinkite. Dabar dėl išplėstinių priemonių.
Žmogus, nesumokėjęs baudų arba neturintis teisių, turi vieną materialų daiktą – automobilį, kurį vairuoja. Ar negalvojama, kad tiesiog už tokį nepaisymą, nemokėjimą baudų būtų galima, tegul ir laikinai, mėnesiui ar dviem, išsikviesti tarnybas ir tą automobilį palaikyti, kol jis atsiskaitys? Tada būtų veiksminga. O be popieriaus ar be baudų mokėjimo, aš manau, čia tikrai mes nieko per daug nepasieksime. Ačiū.
A. NORKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų datos yra pasenusios ir mes svarstymo komitetuose metu prašysime kitos datos, nes teisės aktas buvo pateiktas 2015 metais, natūralu, kad datos yra kitos.
O apie tai, ką jūs kalbėjote. Matyt, populiarus neteisinis sprendimas toks ir būtų. Bet šiuo atveju mes turime laikytis teisės. Kaip žinome, automobilis gali būti konfiskuojamas, jei jis buvo ko nors įrankis, ar nusikalstamos veikos, ar teisės pažeidimo. Bet čia yra tiesiog mechanizmo klausimas. Aš manau, kad jis gali būti taip ir (…).
PIRMININKAS. Ačiū viceministrui už pristatytą klausimą.
J. Razma yra užsirašęs kalbėti už. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Iš tikrųjų noriu pagirti Vyriausybę už gerą pasiūlymą, kuris, manau, padės įvesti tvarką ir skatins susimokėti baudas, nes iki šiol, kai valstybė taip gana lengvai žiūrėjo į tą piktnaudžiavimą, natūralu, kad tarp neatsakingų piliečių tas užkratas savotiškai plito. Tikrai kviečiu pritarti ir kuo greičiau priimti tą pataisą. Gaila, kad mes ilgai nesugebėjome jos tokios priimti.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Z. Žvikienė.
Z. ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš esmės nebūčiau prieš, jeigu būtų tam tikros išlygos. Mes labai paprastai pagalvokime, kad paskyrė baudą, aš neturėjau pinigų, įsiteisėjo nutarimas, vairuotojo pažymėjimas yra sulaikytas, iki sumokėsiu baudą. Jūs man pasakykite. Aš prarandu darbą, mano prioritetai yra šeima, šeimos išlaikymas ir aš negaliu, pavyzdžiui, skirti pinigų baudai sumokėti. Galbūt aš galėsiu ją sumokėti po mėnesio, po dviejų, tačiau nutrūksta mano darbo santykiai.
Sutinku su viskuo, ką sako pranešėjas, tačiau negalima dėl to, kad valstybė neišieško baudų, sudaryti sąlygas asmenims, kad būtų nutrauktos darbo sąlygos. Todėl dėl vienos šitos priežasties aš negaliu pritarti šiam įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Balsuojame, kolegos. Kas pritariate pateiktam projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 71 Seimo narys. Už – 59, prieš – 1, susilaikė 11. Įstatymo projektui yra pritarta. Siūloma, kad pagrindinis ir vienintelis komitetas būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Būtų svarstoma Seimo IX (rudens) sesijoje. Ar galime pritarti, kolegos? Ačiū, pritarta.
Kolegos, 2-7a klausimas – J. Požela nesurinko 29 parašų, nesvarstome. 2-7b klausimas – taip pat J. Požela nesurinko 29 parašų, nesvarstome. 2-8 klausimas – J. Požela nesurinko parašų, nesvarstome. 2-9 klausimą atsiėmė.
15.45 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3622 (pateikimas)
Kolegos, iš tos grupės yra 2-10 klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3622. Pranešėjas – A. Mockus. Prašom pristatyti, pateikimo stadija. Kadangi tik vienas liko iš tos grupės, apsvarstykime. Ir parašai surinkti. Paskui žiūrėsime kitus. Prašom.
A. MOCKUS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, pristatau įstatymo projektą, kuris buvo pateiktas trijų Seimo narių, bet iš tikrųjų, manau, būtų ir daugiau. Parengtas kartu su specialistais, kurie išmano, kuruoja ir padeda mūsų transporto įmonėms.
Jis atsirado dėl to, kad gyvenimas bėga, konkurencijos sąlygos sunkėja, ypač transporto srityje, mūsų vežėjai uždirba nemažą BVP procentą, tačiau dažnai yra posūnio vietoje, ir dažnai mes manome, kad jie turi išgyventi bet kokiomis sąlygomis ir esant bet kokiai konkurencijai su kitais vežėjais. Tačiau laikas bėga ir daugelyje šalių, tokiose kaip Didžioji Britanija, Lenkija, Olandija, taip pat dabar jau ir Estija, Švedija rengia, transporto priemonės techninę apžiūrą galima atlikti ne tik tokiose nustatytose įmonėse, kaip pas mus buvo nustatyta prieš daugelį metų, dešimt įmonių, kurios faktiškai yra vienose rankose ir nėra jokios konkurencijos.
Susidaro kaip ir stagnacija, neatsižvelgiama į pokyčius, į tai, kad sunkėja konkurencijos sąlygos ir svarbi kiekviena diena. Faktiškai procesas yra toks, kad turi atvažiuoti tik tomis dienomis, kada gali priimti ir kada dirba. Tada transporto priemonė apžiūrima. Dažnai randama vienokių ar kitokių jos trūkumų. Po to ji siunčiama atgal, remontuojama, po kurio laiko vėl turi atvažiuoti ir tada gaunamas lipdukas, viskas tęsiasi ir t. t. Pakrauta priemonė negali būti apžiūrėta, o jeigu pakrauta atvažiuoja, tada už padarytus nuostolius turi mokėti vežėjas ir panašiai.
Kai kuriose šalyse (kaip minėjau, aš jau nekalbu apie Olandiją, kaip tik Tomas Garuolis, kuris padėjo rengti, buvo Olandijoje, vakar grįžo) yra visai kitokios sąlygos. Ten sertifikuotos įmonės, kurios turi atitinkamą įrangą, gali atlikti apžiūrą. Elektroniniu būdu susisiekus su tokiais centrais kaip mūsų, apžiūrėjus transporto priemonę, įvedama į kompiuterį ir tada gaunamas atsakymas, ar įskaityti ją, galima klijuoti lipduką ir ji atliko apžiūrą, ar ji turi padaryti kontrolinį patikrinimą, nes kontrolinius patikrinimus atlieka ik 3 % visų transporto priemonių. Jeigu per metus surenka 10 balų, tokių, kad jie neteisingai ar nekruopščiai atliko, atimama licencija.
Pas mus, deja, to nedaroma. Nors galiu pasakyti, kad įregistravus šį projektą yra tam tikras sujudimas ir į kai kurias didžiąsias įmones, pavadinimo prašė neminėti, jau dabar iš techninių apžiūrų centro atvažiuoja specialistas ir jam prižiūrint toje įmonėje, kurioje yra transporto priemonė, yra atliekama techninė apžiūra. Kol kas nusiskundimų nebuvo.
Taip pat galiu paminėti vieną Šiauliuose esančią įmonę, kuri turi ir B, ir C kategorijų patikrą ir atlieka tachografų patikrinimą ne tik savo transporto priemonių, bet ir kitų transporto įmonių. Kiek žinau, daug metų veikia ir kol kas jokių nusiskundimų, kad būtų nekvalifikuotai atlikta ar mažesnės garantijos, tikrai nebuvo.
Aš manau, kad jeigu įmonė gauna tam tikrą pasitikėjimą, tai ji kaip tik stengiasi įvykdyti ir atlieka dar kruopščiau. Juo labiau kad kai kreipiasi į tuos mūsų vieną iš dešimties centrų, jie nepasako, pagal kokius kriterijus ir kaip parengti, pavyzdžiui, specialistą, kad jis atvažiuotų transporto priemone ir nebūtų jokių nusižengimų.
Manau, kad pasitikėjimas turi būti. Ypač vakar įsitikinau Kaimo reikalų komitete, kad jie labai viskuo pasitiki, sakė, reikia pasitikėti žmonėmis, tai aš apeliuoju ir į juos. Manau, kad šiuo atveju, jeigu mes įmonėms, kurios turi parengtų aukštos kvalifikacijos specialistų, turi savo įrangą, leisime atlikti savo transporto priemonių techninę apžiūrą, o ateityje galbūt komitetuose svarstant gims idėja, kad galbūt ir kitoms įmonėms, tai čia jau C kategorija, tai bus teisingas požiūris ir padės mūsų verslui konkuruoti su aplinkinių šalių vežėjais, taip pat ir lenkais, kuriems netgi atvažiavus į tokį centrą, radus neatitikimą, duodamas lipdukas ir perėjus apžiūrą savo įmonėje jį galima užsiklijuoti.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti šeši Seimo nariai. Klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš, kaip suprantu, čia ne visas transporto priemones būtų galima?..
A. MOCKUS (LSDPF). Čia dabar…
K. MASIULIS (TS-LKDF). A, B, C, jeigu galite, pasakykite, aš nelabai suprantu.
A. MOCKUS (LSDPF). Ačiū. Šito įstatymo projektas dabar tik dėl sunkiojo transporto priemonių – sveriančių per 12 tonų, t. y. vilkikų ir puspriekabių, kurios skirtos vežti kroviniams. Kai kurios tos įmonės turi labai gerą įrangą, tai pradžioje tik tai, o ateityje, aš manau, būtų galima, kad tos įmonės ne tik savo transporto priemones, pavyzdžiui, autoservisai, kurie parduoda, „Volvo“ atstovai, MAN ir t. t., kad jie taip pat atvažiavusį sunkvežimį galėtų patikrinti, atlikti apžiūrą ir taip pat konstatuoti, ar ta techninė priemonė yra tvarkinga, yra netvarkinga.
PIRMININKAS. Klausia G. Mikolaitis.
G. MIKOLAITIS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamas kolega, aišku, gal jūsų mintis ir gera čia siūloma, bet, mano galva, tai tik ateitis, nes mūsų sąmoningumas dar labai atsilikęs nuo Olandijos, Anglijos. Manau, kad jūsų sunkvežimis neatvažiuos į tą labai gerą servisą, o lipdukas bus užklijuotas. Kaip žinome, ir dabartiniai automobiliai visi filmuojami, daroma, (…), aš niekaip netikiu, kad, kaip jūs sakote, atvažiuoja specialistas į privatų servisą ir užklijuoja lipduką. Manau, tai didžiulis nusikaltimas, jeigu taip yra, nes avaringumas šiandien labai didelis, ypač sunkvežimių. Ar tai nepadidins dar labiau avaringumo?
A. MOCKUS (LSDPF). Ačiū, kolega. Jeigu bus suteikta galimybė savo įmonei, kuri turi atitinkamą įrangą, patikrinti ir suteikti savo garantiją, tai kaip tik stengsis, kad, neduok Dieve, įvykus įvykiui… Ji atsako už tai, atsako ne tik kroviniu ir transporto priemone, bet ir pasekmėmis, skirtingai negu dabar, kai atvažiuoja į dešimt centrų. Kas gali paneigti, kad kai kuriais atvejais atsiranda ir ten nesąžiningų darbuotojų, kurie gal ir praleidžia? Tada atsakomybė gula niekam, gula įmonėms, bet ne konkrečiai tai, kuri patikrino, nes jos atlieka. Nėra tam tikros konkurencijos ir iš jų vis tiek licencijos neatims. Kaip minėjau, jeigu galės atlikti patys arba servisai, tai jie bijos, kad iš jų nebūtų atimta licencija, ir stengsis, kad ta patikra būtų kaip tik kokybiškesnė, jie dalyvaus konkurencinėje kovoje, kurią norės laimėti.
PIRMININKAS. Klausia Z. Žvikienė.
Z. ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš nelabai gal supratau. Sakykite, ar įmonė, turinti licenciją atlikti techninės apžiūros veiksmus, galės techninę apžiūrą daryti ir savo įmonės automobiliams? Jeigu taip, tai aš tiesiog atkreipčiau jūsų dėmesį ir norėčiau dar jūsų komentaro, ar iš tiesų tai nėra blogai, ar neturėtų galbūt atsirasti alternatyva valstybinėms įmonėms, toms, kurios atlieka technines apžiūras, tačiau jokiu būdu ne ta pati įmonė, nes tam tikras interesas, privatus interesas dėl veiklos, o ne dėl eismo saugumo klausimų, manau, būtų ne visai teisingas?
Bet aš vis tiek noriu paklausti jūsų vieno dalyko, nes jūs vis tiek ta tema domėjotės. Sakykite, kaip pas mus yra, ar neturėtų būti prievolės atlikti techninę apžiūrą transporto priemonės (atvažiavusios, nupirktos, pusiau naujos įvairios), kai ji yra padaryta kitoje Europos Sąjungos valstybėje arba apskritai yra naujas automobilis, kuriam yra iš naujo (gamintojas pagamino, išleido) vėl atliekama techninė apžiūra? Ar jūs tuo klausimu domėjotės, ar ne?
A. MOCKUS (LSDPF). Ačiū už įdomų klausimą. Manau, kad gal aš neakcentavau, bet šio pasiūlymo esmė ir yra, kad atlieka, ką jūs siūlote, tik savo transporto priemonei. Yra stiprios įmonės, kurios atlieka tik savo transporto priemonėms ir atsako už jų kokybę ir visa kita. Jūs sakėte, kad kitą, tačiau C kategoriją, jau sakiau, kad būtų galima, mes apie tai galvojome, bet bijojome iš karto išgąsdinti ir sukelti šoką, kad galėtų patikrinti ir kitas. Aš jau minėjau, kad autoservisai, tie, kurie parduoda, „Volvo“, MAN ir t. t., po dvejų metų negali atlikti patikrinimo, nors turi įrangą, jie turi važiuoti į tą valstybinę įmonę. Deja, ten ne valstybinė, aš irgi maniau, kad valstybinė, bet taip pat yra kažkieno rankose, kažkieno kontroliuojama ir turi nustatytą kainą. O čia, manau, ir kaina, ir konkurencija visai kita.
PIRMININKAS. Klausia M. Zasčiurinskas.
A. MOCKUS (LSDPF). Dėl Europos, aš manau, čia…
PIRMININKAS. Prašom nediskutuoti, kolegos! (Balsai salėje) M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamas pirmininke. Aš suprantu taip, kad transporto apžiūros yra labai svarbi valstybinė funkcija. Ji turi būti monopolizuota, mano nuomone, vien todėl, kad ji susijusi su visų, na, visų, ne visų, bet galimai su visų Lietuvos gyventojų ir žmonių gyvybėmis. Transporto priemonė yra visuomenės interesas, o privatininko interesas yra pelnas. Suderinti visuomenės interesą, kad transportas būtų saugus, ir privatininko interesą, kad jam reikia dabar pervežti, o ten, Dieve mano, gal nieko neatsitiks, aš suprantu, tai yra sudėtingas klausimas. Mano klausimas toks. Ar STT pažyma dabar yra, išvados apie šį jūsų projektą, nes jie dabar labai skiria dėmesį visokiems tokiems aspektams?
A. MOCKUS (LSDPF). Ačiū. Negąsdinkite iš tikrųjų, nemanau, kad čia reikia pažymos, jeigu reikės, tegul pasižiūri. Šiaip jūs klystate. Tai nėra valstybinis monopolis. Monopolį nustatė dešimčiai kažkokių įmonių, kurios nėra valstybinės. Atsakomybė. Aš manau, jeigu jūsų, mano ar kieno nors kito automobiliui atliktų techninę apžiūrą, tai jis visiškai atsakys, jeigu įvyks avarija ar bus sulaikytas, kad mūsų padaryta kažkas ne taip, bus atimta licencija, plius baudos ir panašiai. Dabar į tas įmones, kurios, mes manome, yra valstybinės, atvažiuoja, pavyzdžiui, amerikietiški automobiliai ar visi kiti, pakeičiamos lempos, išvažiuoja, vėl uždedama tai, kas buvo, arba pakeičiamos padangos, o ta transporto priemonė važiuoja toliau ir nėra jokios atsakomybės. Niekas neatsako, nei asmuo arba kokia nors įmonė, nes tai yra monopolizuota. O čia yra taip, kad atsakys, žinos, kad pono M. Zasčiurinsko įmonė neteisingai atliko, ir ponas M. Zasčiurinskas, kaip savininkas, visiškai atsakys už padarytą įvykį, už nužudytą žmogų ar panašiai.
PIRMININKAS. Na, M. Zasčiurinskas sako, kad neturi įmonės, jis purto galvą. Klausia E. Jonyla.
E. JONYLA (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, kiek prisimenu, ne pirmą kartą teikiamas panašus įstatymo projektas, ir teikia žmonės, turėdami kokį nors ryšį su tokiomis įmonėmis. Aš vis dėlto nesuprantu, kaip gali būti eksploatuojama mašina, jeigu nepereina techninės apžiūros, užlipdomas lipdukas ir lyg niekur nieko? Tai kam tada tą lipduką klijuoti? Negi tos transporto įmonės laukia paskutinės minutės, paskutinės valandos, kad galėtų pereiti tą techninę apžiūrą? Pavyzdžiui, pas mus Raseiniuose nemačiau, kad krovininės mašinos… Jos iš esmės važiuoja be eilės. Atvažiuoja tiesiai į techninę apžiūrą, atskira eilė joms yra. Nelabai įsivaizduoju, kam to reikia. Dėkui.
A. MOCKUS (LSDPF). Ačiū. Iš tikrųjų dabar monopolizuoti techninių apžiūrų centrai nedirba kiekvieną savaitės dieną, dirba nustatytomis darbo valandomis ir t. t. Tai sudaro sunkumų, nes minėjau, kad sunkusis transportas yra tam, kad uždirbtų. Manoma, kad praleista viena darbo diena duoda 300 eurų nuostolio. Jeigu tu grįžti vakare, pavyzdžiui, rytoj yra sekmadienis, tai tu turi laukti sekmadienį, neišsikrauti, pirmadienį ten dirba, nedirba, yra atskira eilė, bet tu turi užsirašyti ir turi neišsikrovęs laukti. O jeigu tu nepereini techninės apžiūros, tai vėl turi važiuoti atgal, vėl remontuotis. Išeina beveik savaitė, stovi vairuotojas, įmonė ir transporto priemonė. O privati, jeigu ne privati, o ta pati įmonė, aš kalbu apie įmones, kurios gali turėti aukšto lygio, geresnio negu dabar centrų, įrangą, aukšto lygio specialistus, kurie būtų kvalifikuotai parengti, ji atsako, šitas lipdukas bus užklijuotas, bus pažymėta, kuri perėjo. Yra visiškai atsakingas. Koks lipdukas… Ar samdomas žmogus, kuris dirba toje monopolizuotoje įmonėje ir, neduok Dieve, susigundo kokiu nors ten atlygiu ir uždeda lipduką, ar žmogus, kuris dirba savo įmonėje ir žino, kad jeigu padarys nuostolį, vadovas pirštu jam parodys ir bus ne tik jis atleistas, bet ir bus stabdoma įmonės veikla? Aš manau, čia didelis skirtumas. Kai kolega ponas bičiulis G. Mikolaitis sakė, kad mūsų mentalitetas kitoks, tai vieną kartą parodykime mentalitetą. Kodėl mes visą laiką vejamės estus, lenkus ir visa kita? Parodykime, kad ir mes galime mąstyti ir pasitikėti savo žmonėmis, ir daryti tai viską kokybiškai ir ne visada vilktis užpakalinėje kūno dalyje.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui, jūs atsakėte į penkių Seimo narių klausimus, už pristatymą. Laikas pasibaigė.
Kolegos, motyvai. Už – K. Masiulis. Prašau. Ačiū.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikro reikėtų palaikyti šitą iniciatyvą. Gaila, kad ji apsiriboja tiktai sunkvežimiais. Manau, kad būtų galima ir lengvuosius automobilius lygiai taip pat tikrinti. Visiškai nesuprantama, kodėl turėtų būti tikrinimų ir tų techninės apžiūros lipdukų išdavimas centralizuotas ir monopolizuotas. Yra daugybė įmonių, kurios atitinka visus kriterijus. Jos, tarkim, pačios gali suremontuoti automobilį, parengti jį eksploatuoti ir būdamos garantuotos, kad padarė viską tvarkingai, galėtų išduoti techninę apžiūrą. O tu dar gaišti laiką, važiuoji į kitą miesto galą tam, kad ant tokio pat stendo, kuris ką tik buvo panaudotas, vėl pastatytum tą patį automobilį ir atliktum tą pačią patikrą, tiktai kitas žmogus. Jeigu iškiltų kokių nors abejonių dėl nesąžiningai atliktos apžiūros, būtų galima tokiom įmonėm iš karto atimti jų licencijas, akreditaciją ir tokiu būdu rinka būtų valoma. Aš manau, kad daugelyje pasaulio valstybių taip yra, ir turėtų pas mus nebūti taip centralizuotai atliekama.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Išties lipdukai jau atgyvena, turbūt jau jie nenaudojami greičiausiai nuo kito mėnesio ar nuo birželio 1 dienos po techninių apžiūrų. Bet mes kalbame, gerbiami kolegos, apie viešąją funkciją, kuri atiduota privačiam verslui. Šiandien yra 10 privataus verslo įmonių, kurios turi monopolį atlikti šią išskirtinę veiklą. Kodėl 10 įmonių? Kodėl ne 15, kodėl ne 20 įmonių? Aš manau, kad vis dėlto turėtų įmonių skaičius būti suderintas su tuo, kaip patogu piliečiams, kaip patogu verslui atlikti paprastą, elementarų veiksmą. Be abejo, visi, atliekantys apžiūrą, turėtų būti licencijuoti, turėti tam tikrą įrangą, turėti licenciją, bet riboti skaičių ir monopolizuoti daugybę metų šitą sektorių turbūt niekam nevalia. Nežinau, kodėl Konkurencijos taryba miega? Ar niekas nesikreipia? Šis įstatymo pakeitimas, kad būtų atsisakoma maksimalaus 10 techninę apžiūrą vykdančių centrų modelio, teikiamas turbūt kiekvienoje kadencijoje po kelis kartus, bet tas lobizmas, matyt, toks stiprus, kad niekas nesugeba pramušti. Aš džiaugiuosi Arvydo iniciatyva kaip naujo Seimo nario, t. y. šios kadencijos Seimo nario. Galbūt jam ir pavyks. Todėl, kadangi niekas nekalbėjo prieš, aš tiesiog įsirašiau į tą langelį, o balsuojant siūlau pagalvoti labai atsakingai, nes vis dėlto mes turime kalbėti už žmones.
PIRMININKAS. Kolegos, supratau, kad Artūras norėjo pakalbėti.
Balsuojame. Kas už pateiktą projektą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Kolegos, pateikimo stadija. (Balsai salėje)
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 61, susilaikė 11. Taigi įstatymo projektui yra pritarta. Nemanau, kad čia… Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Prašo Vyriausybės išvados. Ar galime sutarti bendru sutarimu? J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš manau, kad Ekonomikos komitetas čia geriau tiktų. Čia nėra kokie nors teisiniai klausimai. Čia yra apžiūros techniniai dalykai, verslo reikalai. Aš siūlau Ekonomikos komitetą.
PIRMININKAS. Aš žadėjau siūlyti, irgi manyčiau, kad čia Ekonomikos komitetas, nes transportas yra ekonomikos… O gal papildomą galime Teisės ir teisėtvarkos komitetą? Ar galėtume pritarti taip, kolegos? Ir Vyriausybės išvadai. Ačiū. Yra pritarta. Siūloma svarstyti Seimo rudens jau IX sesijoje.
Kolegos, nors yra truputį daugiau negu 70, bet aš norėčiau, kad svarstytume būtent klausimą, dėl kurio mums vienaip arba kitaip reikia, tai 2-16a. Jeigu pritarsime, tada svarstysime 2-16b. Teisės ir teisėtvarkos komitetą prašyčiau. J. Sabatausko nematau, bet S. Šedbaras yra. Gal galėtumėte pristatyti komiteto nuomonę? Kadangi apsispręsime toliau, ar svarstyti… (Balsai salėje) Kolegos, kito klausimo dar nėra laikas, o neturime kitos pranešėjos B. Vėsaitės. (Balsai salėje) Kurio? Laikas yra ne toks. (Balsai salėje) Aš jau paskelbiau, kolegos. 2-16a. Ar girdėjote? Dabar 2-16a. Nes vienaip ar kitaip reikia 71 Seimo nario. Kolegos, labai prašyčiau neišeiti. Niekas neklauso. (Balsai salėje) A. Nesteckis, kol ruošiasi… Prašau.
A. NESTECKIS (LSDPF). Dėkui pirmininkui. Aš noriu pasakyti, kad salėje turime tiktai 66 Seimo narius, kurie turi…
PIRMININKAS. Ką tik balsavo 72.
A. NESTECKIS (LSDPF). Bet aš žiūriu, kiek įdėta kortelių – 66. Tada visiškai nėra tikslo svarstyti, nes viskas kaip ir aišku. Aš vis dėlto siūlyčiau šį klausimą atidėti dar iki kito posėdžio ir jį įtraukti į rytinio posėdžio dalį. Tada iš tikrųjų yra tikimybė, kad salėje bus 70 žmonių.
PIRMININKAS. Kolegos, žiūrėkite, teisėtas reikalavimas. Iš tiesų mes negalėsime atlikti net formalios procedūros, nes nėra 71 Seimo nario. Ar galime atidėti 2-16a ir 2-16b iki kito posėdžio, kad būtų daugiau negu 70? (Balsas salėje: „Užsiregistruojam!“) Kolegos, registruojamės. Teisingai. Užsiregistruojame. Pasitikrinsime, kiek yra, dar sykį, kad tikrai įsitikintume, kad negalime.
Yra tiktai 56 kolegos. Siūlau šitą klausimą atidėti. Kolegos, turbūt tada reikėtų dėl visiško aiškumo 2-13a, 2-13b ir 2-13c taip pat atidėti, nes nėra. Irgi tokia pat procedūra. Ar sutinkate, kolegos, išbraukti 2-13 bloką? (Balsai salėje) Ačiū.
16.10 val.
Civilinio proceso kodekso 273, 587, 771 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 7711 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4204 (svarstymas)
Kolegos, gerai. Rezervinis. Visiškai teisėtas reikalavimas. Būtent rezervinis 2 klausimas – projektas Nr. XIIP-4204. Pranešėjas S. Šedbaras pristato būtent Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šį projektą svarstė komitetas birželio1 dieną, t. y. vakar. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad išvados pabaigoje yra pasakyta: „Grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti pagal pastabas, kurioms komitetas pritarė. Ir balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už.“ Tačiau balsavimo rezultatai buvo kitokie. Du Seimo nariai: aš ir V. Gailius, pritarė projektui, trys komiteto nariai pasiūlė projektui nepritarti, tai šiuo atveju yra neteisinga, klaidinga išvada. Tai yra projektas, kuris buvo kaip Teritorijų planavimo įstatymo lydimasis, ir čia tiesiog yra tam tikros pasekmės, prilyginama vykdomiesiems dokumentams, Statybos inspekcijos sprendimai dėl visiškai nelegalių statybų, todėl du komiteto nariai tam pritarė, trys komiteto nariai nepritarė. Rezultatas yra toks, koks išvadoje, bet balsavimo rezultatai buvo ne tokie.
Aš siūlyčiau, kolegos, priimti tokį sprendimą, kad būtų galima šį projektą, kaip lydimąjį, perduoti kitam komitetui. Bet tai yra čia jau ne mano sprendimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, yra motyvų prieš – A. Salamakinas. Prašau.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Pranešėjas daugmaž pasakė, bet aš irgi palaikau tai, kad tas projektas būtų perduotas kitam komitetui ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai nebūtų pritarta. Paaiškinsiu kodėl.
Lietuvos Respublikos Prezidentė teikė trijų įstatymų pataisas, t. y. Statybos įstatymo, Teritorijų planavimo ir Civilinio proceso kodekso, jie yra kaip viena visuma. Projekto teikimo esmė yra sugriežtinti nelegalių statybų… arba kovą su nelegaliomis statybomis, kitus nukrypimus nuo projekto. Ir dabar kas išeina? Statybos įstatymas perėjo svarstymo stadiją šį antradienį Seime ir jam buvo pritarta. Dėl teritorijų planavimo taip pat pritarta. Ir staiga iš šito segmento iškrinta Civilinio proceso kodeksas, kuris grąžinamas iniciatoriams tobulinti. Yra numatyta šio mėnesio16 diena tiems įstatymams priimti, tai dabar Aplinkos apsaugos komitete nebežinau ką daryti, ar iš to Statybos įstatymo naujos redakcijos išbraukti Prezidentės teiktus siūlymus, ar paskirti kitą komitetą, kad jisai, dar pažiūrėjęs šitą Civilinio proceso kodeksą, kur nelabai mačiau, kokie Teisės ir teisėtvarkos komiteto argumentai, aš girdėjau, kad yra daug pataisų, bet mes visuomet tų pataisų daug gauname… Todėl aš tikrai, kolegos, nuoširdžiai prašau nepritarti Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymui ir paskirti kitą komitetą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame. Žiūrėkite, balsavimas… Mes puikiai išgirdome argumentus tiek komiteto, tiek… Kas pritariate komiteto nuomonei, balsuojate už, komiteto nuomonė yra nepritarti, grąžinti iniciatoriams tobulinti, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje) Komitetas nepritarė, kolegos! (Balsai salėje) Kas už komiteto nuomonę, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote!
Balsvo 58 Seimo nariai: už – 21, prieš – 17, susilaikė 20. Komiteto nuomonei yra nepritarta, buvo pasiūlymas grąžinti iniciatoriams tobulinti ir yra siūloma, kad svarstytų kitas komitetas. Kolegos, koks būtų tas komitetas, ne Teisės ir teisėtvarkos komitetas?
Prašau. A. Salamakinas. Prašau.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, logiškiausia būtų jį perduoti Aplinkos apsaugos komitetui, kadangi mes jau buvome paskirti kaip papildomas komitetas ir mes jį svarstėme. 8 balsavo už, 1 susilaikė ir buvo pritarta. Kadangi bendrame kontekste eina visas, manau, logiškiausia būtų Aplinkos apsaugos komitetui. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Taip. Kadangi Aplinkos apsaugos komitetas yra aiškiai suinteresuotas dėl šito klausimo, manyčiau, būtų negražu dabar jam atiduoti. Sakyčiau, Ekonomikos komitetas kaip nepriklausomas galėtų apsvarstyti ir pasakyti, ką daro.
PIRMININKAS. Kolegos, du pasiūlymai: Ekonomikos komitetas ir Aplinkos apsaugos komitetas. Pirmas pasiūlymas buvo Aplinkos apsaugos komiteto. Kas balsuojate už Aplinkos apsaugos komitetą, balsuojate už, kas balsuojate prieš, tas balsuojate už Ekonomikos komitetą. Alternatyvus balsavimas. (Balsai salėje) Už – Aplinkos apsaugos komitetas, prieš – Ekonomikos komitetas. (Triukšmas salėje)
Už – 38, prieš – 19. Taigi pagrindinis komitetas yra Aplinkos apsaugos komitetas. Ar papildomas Ekonomikos komitetas nori? (Balsas salėje: „Nereikia!“) Sako, nereikia. Na, gerai, jeigu nereikia. Ir, kolegos, data, kada galėtume datą numatyti? (Balsai salėje)
Komiteto pirmininkas. Prašau.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Nori nenori su šituo įstatymu mes turėsime pavyti visą bloką Statybos…
PIRMININKAS. Aš suprantu.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). …numatyta priėmimo data 16 diena, tai aš manau, kad šį trečiadienį komitetas apsvarstys, ir 14 dieną galima svarstyti Seime.
PIRMININKAS. Kolegos, į šią sesiją įtraukiame, o jeigu bus viskas gerai, tai anksčiau. Įsivaizduoju, kad iki 16 dienos mes galėtume mėginti apsvarstyti. Kolegos, ar galime pritarti? (Balsai salėje) Ačiū, yra pritarta.
Šiandien painu, daug išmesta pranešimų. 2-2 klausimo mes šiandien taip pat nesvarstysime, nes nėra energetikos pranešėjo dėl projekto Nr. XIIP-4062.
16.16 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3874, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3875 (pateikimas)
Grįžtame prie darbotvarkės 2-11a ir 2-11b klausimų – projektas Nr. XIIP-3874 ir projektas Nr. XIIP-3875. Pranešėjas aplinkos viceministras L. Jonauskas. Pateikimo stadija. Prašome pateikti iš karto abu įstatymo projektus.
L. JONAUSKAS. Gerbiamas pirmininke, gerbiami Seimo nariai, laba diena. Dėl Miškų įstatymo 2, 5 ir 7 straipsnių ir Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Įstatymo projektais įgyvendinami Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės pasiūlymai dėl miškų vertės įtraukimo į apskaitą, taip pat valstybinės darbo grupės pasiūlymai dėl viešojo intereso gynimo tobulinimo. Projektais siūlomo pakeitimo esmė: sudaryti teisines prielaidas įtraukti valstybinių miškų vertę į valstybinio turto apskaitą, panaikinant galiojančią išlygą, kad įvertinant miško urėdijų kapitalą žemė ir miškas į apskaitą neįtraukiami; sudaryti sąlygas miškų urėdijoms įgyvendinti didelių investicijų reikalaujančius projektus, suteikiant miškų urėdijoms teisę kooperuoti lėšas bet kokiam ilgalaikiam turtui, skirtam kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti, įsigyti; apibrėžti miškų infrastruktūros sąvoką ir nustatyti, kad iš miškų urėdijos lėšų ir jai skirtų valstybės lėšų sukurta miškų infrastruktūra nuosavybės teise priklausytų valstybei, taip pat siekiant pagerinti viešojo intereso gynimą, valstybinių miškų apsaugos srityje Valstybinei miškų tarnybai siūloma suteikti įgaliojimus, nustačius galimą viešojo intereso pažeidimą, kreiptis į teismą ir ginti viešąjį interesą. Atsižvelgiant į tai, kad projektu siūloma nustatyti Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo išimtį, ir siekiant Miškų įstatymo ir Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nuostatų tarpusavio darnos, kartu teikiamas ir Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Klausia K. Grybauskas.
K. GRYBAUSKAS (LSDPF). Iki šių metų spalio mėnesio pradžios Žemės ūkio ministerija žada užbaigti žemės ūkio reformos procesus, tai tada valstybinių miškų apibrėžimas, kurį jūs siūlote, ar sako apie tai, kad privatizavimui rezervuoti miškai visi bus perduoti urėdijoms, kad jos galėtų tinkamai apskaityti, nes Nacionalinė žemės tarnyba, manau, nei turės galimybės apskaityti 10 % miškų, nei įvertinti vadinamąja verte. Kitaip sakant, kyla klausimas, ar jūs galėsite įgyvendinti kitą įstatymo reikalavimą ir Valstybės kontrolės rekomendaciją? Kokia jūsų nuomonė šituo klausimu?
L. JONAUSKAS. Mano nuomone, kad apskaita turės būti įvykdyta ir tų rezervuotų miškų, kurie skirti nuosavybės teisėms atkurti, jų vertę, balansinę vertę mes tikrai žinosime.
Dabar yra rengiami kriterijai, pagal kuriuos toliau bus sprendžiamas tų miškų likimas. Be abejonės, jie be šeimininkų likti negali ir čia mūsų nuomonės visiškai sutampa. Miškai kuo greičiau turi turėti šeimininkus, kad valstybės turtas būtų naudojamas efektyviai.
PIRMININKAS. Klausia K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Prašom pasakyti, kas čia dabar atsitiko, kodėl tik dabar tas įstatymas atsiranda ir ko trūko, kad jis būtų anksčiau, ir ar tikrai su jūsų ta apskaita gerai?
L. JONAUSKAS. Atsakymas labai paprastas. Matyt, Valstybės kontrolės reikėjo prašyti anksčiau įvertinti šiuos niuansus, kuomet yra įvertinta, tos nuostatos ir atsiranda. Valstybės kontrolė auditavo Generalinę miškų urėdiją ir miškų sistemą 2015 metais. Kai tik yra pateikiamos jos išvados, mes parengiame teisės aktų projektus, atitinkamai pagal procedūras juos suderiname, teikiame Vyriausybei ir jie atkeliauja į Seimą.
PIRMININKAS. Klausia A. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Viceministre, prašau trumpai pasakyti, tai dabar į apskaitą bus įtraukiama ir žemė, ir miškai, viskas, ar kaip? Trumpai, nes iki šiol, kaip suprantame, į apskaitą nebuvo įtraukiama nei valdoma žemė, nei miškai.
L. JONAUSKAS. Į apskaitą bus įtraukti visi valstybiniai miškai.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Ir pagal tai bus skaičiuojama…
PIRMININKAS. Baikite diskutuoti, kolegos! Klausimas – atsakymas. (Balsai salėje) Iš karto paklauskite arba… Mums labai sudėtinga. Aurelija, palaukite, įjungsime, bet reikia iš karto.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Tai ekonominis efektyvumas galiausiai bus nuo ko skaičiuojamas? Nes urėdijos yra labai nevienodos pagal dydį, valdomus miškus ir valdomos žemės efektyvumą. Kaip bus skaičiuojamas ekonominis naudingumas? Urėdija dirba ekonomiškai naudingai ar nenaudingai?
L. JONAUSKAS. Jeigu jūs klausiate apie turto mokestį, tai turto mokestis nuo miško nebus skaičiuojamas, kaip nėra iki šiol, jis skaičiuojamas už kitą turtą, už pastatus ir taip toliu. Tačiau vienareikšmiškai Valstybės kontrolės išvadose buvo pasakyta, kad valstybė privalo žinoti savo turto vertę, tas turtas bus suskaičiuotas teisingiau ir visos apskaitos bus tikslesnės.
PIRMININKAS. Ačiū viceministrui už pristatytus klausimus, už atsakymus. Kolegos, dėl motyvų nėra užsirašiusių kalbėti. Gal galime bendru sutarimu pritarti pateiktiems projektams? Galime. Yra pritarta.
Darbotvarkės 2-11a klausimas, projektas Nr. XIIP-3874. (Balsai salėje) Norėjote dar kažką? Palaukite, palaukite! Aš baigiu. Projektas Nr. XIIP-3874. Pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomi: Audito komitetas ir Kaimo reikalų komitetas. Siūloma svarstyti birželio 16 dieną. Ar galime pritarti? (Balsai salėje) Ačiū, yra pritarta.
Ir dėl 2-11b klausimo, projekto Nr. XIIP-3875 pagrindinis ir vienintelis – Audito komitetas. Ir siūloma svarstyti birželio 16 dieną. Ar galime, kolegos, pritarti? (Balsai salėje) Ačiū, yra pritarta.
16.24 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XII-2251 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos“ projektas Nr. XIIP-4436 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dėl 2-12 klausimo dar nėra pranešėjo. Tada peršoksime per kelias vietas, nes sakėme, kad viso 2-13 klausimų bloko nesvarstome, tai 2-14a klausimas, projektas Nr. XIIP-4436. Pranešėjas – D. Ulickas. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas.
D. ULICKAS (DPF). Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Visų pirma norėčiau jūsų pritarimo, kad galėčiau į Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programą įtraukti projektą Nr. XIIP-4415, tai būtent Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Žiūriu… Kolegos, buvo pateikimo stadija. Klausti nėra užsirašiusių. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, yra pritarta.
Svarstymo stadija. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Yra pritarta.
Kolegos, priėmimo stadija. Kadangi nutarimas iš vieno straipsnio, tai galime balsuoti, kolegos, dėl viso įstatymo projekto. Balsuojame. Kas pritariate nutarimo projektui, kad būtų įtrauktas į pavasario sesijos darbų programą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 45 Seimo nariai: už – 43, susilaikė 2. Nutarimas (projektas Nr. XIIP-4436) yra priimtas. (Gongas)
16.25 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4415 (pateikimas)
Tada galime svarstyti kitą klausimą, būtent 2-14b, projektas Nr. XIIP-4415. Pranešėjas – D. Ulickas. Prašau.
D. ULICKAS (DPF). Šiuo projektu norėčiau papildyti Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnį 44 punktu, kuris skamba taip: „Sodininkų bendrijų kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas; 2 straipsnis. 44 punktą laikyti 45.“
PIRMININKAS. Žiūrime. Dar niekas nespėjo užsirašyti, labai greitai viską padarėte. (Balsai salėje) Yra užsirašęs. Klausia K. Grybauskas. Prašom.
K. GRYBAUSKAS (LSDPF). Kaip jūs rašote ir aiškinamajame rašte, dalis sodų tapo gyvenamosiomis teritorijomis ir dabar savivaldai, kad įvykdytų tai, ką jūs numatote įstatyme, reikia tikrai nemažai pinigų. Ar numatome kriterijus, kuriais remiantis savivalda vis dėlto turėtų priimti, nes aš manau, kad dalis savivaldybių nesutiks priimti tų kelių ir taip procesas labai užtruks? Ir dar. Ar numatote galimybę, kad bendrijos, savivalda ir žmonės galėtų kooperuoti pinigėlius, tada gal ta kelių priežiūra ir visa kita kitaip būtų sprendžiama?
D. ULICKAS (DPF). Galbūt pradėsiu nuo antros jūsų klausimo dalies. Tikrai šiandien taip pat gali kooperuotis ir nebūtinai tik sodininkų bendrijos, bet ir kelių, kurie yra savivaldybės, gyventojai prisideda savo lėšomis. Dėl pirmos dalies. Jau daugelis, ne daugelis, galbūt mažesnioji savivaldybių dalis jau ir turi sodų bendrijų rėmimo programas. Ta veikla yra, galima taip įvardinti, mėgėjiška. Priėmus šias įstatymo pataisas, savivaldybės turėtų teisinį pagrindą prižiūrėti, tiesti ir rūpintis eismo saugumu tuose keliuose, gatvėse, kurios yra sodininkų bendrijų teritorijoje.
PIRMININKAS. Klausia A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš gal ir neteisingai suprantu, bet pabandysiu paklausti. Taip suprantu, kad norint prižiūrėti, tiesti reikia iš pradžių žinoti, ką turėsi prižiūrėti, o pagal Sodų įstatymo tą patį 6 straipsnį nėra perimti tie sodų keliai. Jie net nėra inventorizuoti. Norint juos prižiūrėti, reikia žinoti jų ir plotį, ir ilgį tų kelių. Ar nemanote, kad iš pradžių reikėtų įgyvendinti Sodų įstatymo 6 straipsnio nuostatas, kurios yra su žvaigždute, kada valstybė skirs pinigus, nes, natūralu, nė viena savivaldybė neturi perteklinių lėšų ir negali skirti pinigų tiems keliams inventorizuoti ir sutvarkyti?
Dėl šio projekto, lygiai taip pat norėčiau pasakyti, rašote, kad nereikės biudžeto lėšų, bet akivaizdu, kad juos iš kažkokių pinigų reikės prižiūrėti ir remontuoti?
D. ULICKAS (DPF). Teisingai, vėl klausimas iš dviejų dalių. Į antrą dalį – aiškinamajame rašte parašyta, kad nereikės papildomų biudžeto lėšų, nes biudžetas yra toks, koks yra, ir įgyvendinant šį įstatymą neatsiras nei papildomai lėšų, nei reikės kokių nors daugiau. Iš to paties biudžeto. Aš manau, kad ir Finansų ministerija, ir Seimas, atsižvelgdami į atsiradusią naują funkciją, tikrai skirs daugiau savivaldybėms lėšų šiai funkcijai įgyvendinti, bent jau iš dalies įgyvendinti.
O pirmas jūsų klausimas buvo dėl Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio įgyvendinimo. Dėl to ir kilo kaip viena iš išeičių, galbūt ir vienintelė išeitis, nes kai 2015 metų sausio mėnesį įsigaliojo šis įstatymas, Aplinkos ministerija buvo įpareigota paruošti kelių ir gatvių perdavimo tvarką. Aplinkos ministerija tą darbą padarė, tačiau dėl nepaaiškinamų priežasčių Vyriausybės kancleris atmetė jų programą ir nepasiūlė jokios kitos išeities. Aplinkos apsaugos komitetas gruodžio mėnesį priėmė nutarimą, kad Kelių įstatymu būtų reglamentuota ši tvarka, bet iki šiandien dienos įstatymo projekto nėra. Tai aš, norėdamas paskubinti tą reikalą ir manydamas, kad būtent per Vietos savivaldos įstatymą būtų galima šiek tiek jau pradėti spręsti… todėl ir gimė šis projektas.
PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, negi jūs manote, kad čia sėdi naivuolių brigada ir nežino, ką tai reiškia kelio tiesimas? Tada pasakykite man, kiek žvyrkelių yra miestuose, pasakykite, kiek kilometrų, pirmiausia gal ten sutvarkome, o paskui persikeliame į bendriją? Ir jūs man neįrodysite, kad tam nereikia pinigų. Iš kur ta savivalda gaus, jeigu jai nebus papildomai skiriami pinigai? Aš žinau, kiek kainuoja keliai, ką jūs pasakas pasakojate! Siūlau nebalsuoti už tokį įstatymą.
D. ULICKAS (DPF). Tikrai aš nemanau, kad čia sėdi visiškai naivuoliai, tačiau jūs turbūt irgi nesate visiška naivuolė ir nemanote, kad kada nors Lietuvoje bus visi žvyrkeliai ir miestuose, ir kaimuose išasfaltuoti. Ir aš nenorėčiau išskirti miestiečių ar kaimiečių, ar žmonių, gyvenančių sodų bendrijose, jie visi turi tokią pačią teisę į gyvenimo gerovę. Kadangi įstatymo leidėjas prieš daugiau negu 20 metų suteikė teisę kurtis gyvenamosioms teritorijoms sodininkų bendrijose, tai reikia taip pat prisiimti savo atsakomybę.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Ačiū, Dariau. Dėl motyvų už tik užsirašė kalbėti. Galime nekalbėti ar norime? Prašom. Prašom, nori kalbėti. Yra visiškai teisėtas reikalavimas. Už – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Kaip įstatymo pristatytojas, jis pasakė esminį dalyką. Iš tikrųjų mes neturime diskriminuoti Lietuvos Respublikos piliečių, nes esmė yra ta, jeigu buvo padaryti sprendimai, kad soduose gali gyventi žmonės, ir tai, kad mes dabar turime ištisus privačių gyvenamųjų namų kvartalus soduose, tai yra faktas. Kodėl savivaldybės teritorijoje, pavyzdžiui, parko keliukas tai jau yra savivaldybei rūpimas klausimas, bet tas pats kelias, kuriuo naudojasi tos pačios savivaldybės žmonės soduose, tai jau nėra tos savivaldybės klausimas?
Dėl inventorizavimo. Miestuose net gatvės yra, kurios neinventorizuotos, bet jos yra tvarkomos, čia iš tikrųjų yra problema. Aš taip suprantu, kad savivaldybė pati spręs, kur jai skirti prioritetus. Bet tam, kad ji nuspręstų, reikalinga tokia įstatymo nuostata, kad ji galėtų patenkinti būtent savivaldybėse gyvenančių sodų gyventojų poreikius. Mes suteikime tą galimybę, bet tai nėra įpareigojimas.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – V. Mikalauskas.
V. MIKALAUSKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš manau, kad kiekviena deleguota funkcija savivaldybėms turi būti paremta finansiniais resursais. Aš manau, kad reikia Vyriausybės išvados, nes kitaip savivaldybės tikrai turės labai didelių problemų, ir šita nuostata nebus įgyvendinama.
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame. Kas pritariate pateiktam projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 49 Seimo nariai: už – 46, susilaikė 3. Įstatymo projektui po pateikimo yra pritarta. Yra siūloma, kad pagrindinis ir vienintelis komitetas būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti Seimo IX sesijos metu, tai yra jau rudenį. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
16.35 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 2098 straipsniu ir 237 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4443 (pateikimas)
Kolegos, grįžtame prie darbotvarkės 2-12 klausimo – projekto Nr. XIIP-4443. Pranešėjas – finansų viceministras R. Gėgžnas. Pateikimo stadija. Prašom pristatyti pateiktą projektą.
R. GĖGŽNAS. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Pristatau Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 2098 straipsniu ir 237 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektą. Projekto rengimą paskatino šios priežastys. Europos Parlamento ir Tarybos 2015 m. rugsėjo 9 d. reglamentas Nr. 2015/1525 numato valstybėms narėms pareigą nustatyti sankcijas už reglamente nurodytų duomenų apie jūrų laivais vežamų konteinerių padėtį nepateikimą, taip pat neišsamių, neteisingų duomenų pateikimą. Pagal reglamento nuostatas sankcijas būtina nustatyti iki 2016 m. rugsėjo 1 dienos. Pažymėtina, kad Vyriausybė yra pateikusi Seimui Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimą, numatantį atitinkamas sankcijas. Šiuo metu projektas svarstomas Seime. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas iš esmės jam pritarė. Kadangi Administracinių nusižengimų kodekso įsigaliojimas atidėtas iki 2017 m. sausio 1 d., o sankcijos pagal reglamentą turi būti nustatytos iki šių metų rugsėjo 1 dienos, todėl būtina sankcijas nustatyti Administracinių teisės pažeidimų kodekse.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aišku, tos sankcijos turi būti nustatytos, bet kaip yra praktiškai, ar mes kažkur atsiliekame pateikdami duomenis ir mums pirštu parodo, kad kažką mes pažeidžiame? Kokia yra padėtis dėl visos apskaitos?
R. GĖGŽNAS. Šiandien dar nebuvo tokios prievolės, tiesiog darbo tvarka viskas vyko, kaip vyko, bet dabar tas procesas turi būti reglamentuotas, todėl tos pataisos ir teikiamos.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui, ačiū, viceministre, už pristatytą klausimą, už atsakymą į klausimą. Kolegos, motyvai. Nėra užsirašiusių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu pritarti pateiktam projektui? (Balsai salėje) Kaip sakote? Balsuojame. Teisėtas reikalavimas. Balsuojame. Kas pritariate pateiktam projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 39 Seimo nariai: už – 39. Pateiktam projektui yra pritarta. Kolegos, Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar galime pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Yra siūloma, kad pagrindinis komitetas būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti birželio 9 dieną. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
16.39 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nepasiruošimo įgyvendinti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymą Nr. XII-1869 priežasčių išvados“ projektas Nr. XIIP-4396 (pateikimas)
Kolegos, einame iš eilės, 2-17 klausimas – projektas Nr. XIIP-4396. Pranešėja – M. Petrauskienė. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas. Prašom pristatyti komiteto išvadą.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Lietuvos Respublikos Seimas nutarė pritarti Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nepasiruošimo įgyvendinti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XIIP-1869 priežasčių išvadai. Išvada yra pridedama. (Ar čia reikia komentuoti?)
PIRMININKAS. Taip, taip, nereikia. (Balsas salėje) Ne, nereikia. Nereikia, jūs galite pasakyti keliais žodžiais, jeigu turite. Viskas. Jūsų nori paklausti. Milda, prašom dar pasilikti, dar nori paklausti net keturi Seimo nariai. Klausia K. Daukšys. R. Baškienė, K. Daukšio nematome.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Labai ačiū. Gerbiamoji kolege, tiesiog norėjau pasiteirauti, ar jūs, atlikdami šį tyrimą ir nagrinėdami, nemanėte, kad galbūt tai susiję su požiūrio pasikeitimu ir žmogaus perėjimu į kitą politinę partiją? Ar tai nebuvo esminė priežastis ir ar dėl to neatsirado noras nagrinėti ir teigti, kad yra kokių nors neaiškumų ir nesusikalbėjimo?
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Ne, gerbiama kolege, tikrai ne dėl to. Čia jau buvo aišku. SOS signalas turėjo būti praeitų metų spalio–gruodžio mėnesiais. Buvo aišku. Tačiau Vidaus reikalų ministerija kažkaip delsė, per vėlai kreipėsi į Vyriausybę, su raštu į Teisės ir teisėtvarkos komitetą, tačiau jų kaltės… Tai ne vien jų kaltė. Galų gale parlamentinį tyrimą vykdo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Čia ne tiek galbūt Vidaus reikalų ministerija. Aišku, yra ir iš vienos pusės, ir iš kitos. Tikrai reikėjo sukrusti ir Teisės ir teisėtvarkos komitetui. Negalima kaltinti vien Vidaus reikalų ministeriją.
PIRMININKAS. Klausia V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, pirmininke. Tiesiog man iškilo klausimas po gerbiamos R. Baškienės paklausimo. Miela kolege, jūs dabar pati supratote, kad anksčiau tik ministras S. Skvernelis politikavo, nebedirbo. Tik dabar viskas išryškėjo, tik man gaila, kad šitie dalykai pavėluotai padaryti. Todėl ir šiandien išeina, kad čia politikuojama, čia yra faktiškai nedarytas darbas.
PIRMININKAS. Kolega, klauskite!
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Kodėl tiek ilgai laukėme?
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Mes nieko kitko… Mūsų komitetas vykdo Seimo valdybos sprendimą. Mes ne patys sugalvojome, mums buvo pavesta atlikti tyrimą. Mes ir padarėme tą tyrimą.
PIRMININKAS. Klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, pirmininke. Aš irgi kažkiek norėčiau, nes dabar išgirdau viešojoje erdvėje išreikštą nepasitikėjimą jūsų komitetu. Jūs gal plačiau ką nors pasakykite, kad išsklaidytumėte abejones. Gal jūs tikrai čia politizuojate, pasikeitus šitai tvarkai, nes čia išties yra svarbu, nes iš to išvados yra pakankamai rimtos. Tai vienas klausimėlis.
Antras klausimėlis. Sakykite, jūsų šių išvadų kokios pasekmės? Kokios pasekmės, ką jos duos ir ką reikia daryti, kad tokių dalykų ateityje nebūtų, jūsų nuomone?
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Matote, gerbiamasis kolega, mūsų komitetas atliko pavestą darbą. Mes surengėme du komiteto posėdžius, išklausėme Vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamento, Finansų ministerijos atstovus, kodėl nebuvo skirtos lėšos, kodėl nebuvo perskirstyti asignavimai viduje. Išklausėme. Paskui pati ministerija savo viduje atliko patikrinimą. Vėlgi mes su to patikrinimo rezultatais, su pažyma susipažinome, ją svarstėme ir priėmėme tokias išvadas, kad tokių dalykų ateityje nebūtų, yra ir ministerijos kaltės, ir Seimo komiteto. Taigi čia niekas nieko nekaltina, o mūsų komitetas atliko darbą, kurį pavedė mums Seimas. Viskas.
PIRMININKAS. Ačiū už pristatytą komiteto nuomonę. Motyvai prieš – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai esu įsitikinęs, jeigu buvęs vidaus reikalų ministras S. Skvernelis būtų sutikęs likti socialdemokratų rinkimų sąraše, jis iki šios dienos būtų vidaus reikalų ministras. Niekas nebūtų kėlęs klausimų ir abejonių dėl konkrečių įstatymo nuostatų, nes Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas J. Sabatauskas ne kartą patikino, kad tikrai nebus problemų koreguojant datą. Kažkodėl Teisės ir teisėtvarkos komitetas vienareikšmiškai be jokių motyvų nustatė datą, kuria aiškiai buvo užkoduota, kad nepavyks iki to laiko padaryti. Nežinau, gal taip buvo planuojama pakenkti savo koalicijos partneriams „Tvarkai ir teisingumui“, kad buvo iš anksto tas dalykas daromas. Laikas parodys. Bet tik viena aišku – tos išvados atsirado tik po to, kai S. Skvernelis padarė savo politinį apsisprendimą. Todėl nereikėtų apsimesti, kad tai neturi jokios reikšmės dėl išvadų pateikimo.
PIRMININKAS. Motyvai už – V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Iš tikrųjų šie darbai, matyt, yra truputį pavėluoti ir, aišku, dabar kalbėti apie ministeriją, kuriai nebevadovauja buvęs ministras, gal ir nekorektiška. Tačiau aišku, kad mes daugelis, kurie tikrino, padarėme klaidų, nes reikėjo tą dalyką daug greičiau padaryti.
Bet aš visuomet taip mąstau. Faktiškai, kada įvardijame ministeriją, kuri padarė klaidų, reikia pirmiausia įvardinti ministro pavardę. O dabar, žinote, ministerija. Dabar į ministeriją atėjo naujas žmogus, visas šešėlis krenta ant naujo žmogaus. O už viską turėjo atsakyti tas, kuris buvo. Tai reikia įrašyti konkrečiai – vadovaujant tokiam ir tokiam ministrui padaryti tokie šiurkštūs nusižengimai.
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame. Kas pritariate pateiktam projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Tik noriu pasakyti, kad dėl šito įstatymo, dėl kurio buvo pateikta komiteto išvada, mes rinkomės papildomai į neeilinę sesiją, kad galėtume pataisyti ir nukelti datą net visiems metams.
Balsavo 35 Seimo nariai. Už – 27, prieš – 2, susilaikė 6. Taigi pateiktam nutarimui yra pritarta. Kolegos, kadangi neturime Seimo Pirmininkės, negalime šiandien toliau vykdyti svarstymo. Priėmimo taip pat. K. Daukšys – per šoninį mikrofoną.
K. DAUKŠYS (DPF). Prašau mano balsą įskaityti už.
PIRMININKAS. K. Daukšys (dėl protokolo) už yra įrašytas.
16.47 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Energetikos komisijos atlikto parlamentinio tyrimo dėl energetikos sektoriuje veikiančių asmenų finansinės komercinės veiklos 2009–2014 metais išvados“ projektas Nr. XIIP-4397 (pateikimas)
Kolegos, kitas klausimas yra 2-18 – projektas Nr. XIIP-4397. Pranešėjas – R. Sargūnas. Taip pat tik pateikimas, kolega, nes Seimo Pirmininkės neturime. Nors buvo numatyta, kad ir svarstymas, ir priėmimas, bet priėmimas šiandien visiškai neįmanomas. Tris valandas reikia laukti. Iš tiesų dėl tokių klausimų, dėl kurių yra diskusijų, mes paprastai paliekame daugiau laiko. Prašom.
R. SARGŪNAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, pristatau jūsų dėmesiui Seimo Energetikos komisijos atlikto parlamentinio tyrimo dėl energetikos sektoriuje veikiančių asmenų finansinės komercinės veiklos 2009–2014 metais išvadas.
2014 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. XII-1504 Seimo Energetikos komisijai buvo pavesta atlikti parlamentinį tyrimą dėl energetikos sektoriuje veikiančių asmenų finansinės komercinės veiklos 2009–2014 metais. Komisijai buvo pavesta išaiškinti ir ištirti vienuolika klausimų ir pateikti atitinkamas išvadas. Komisijos darbas buvo du kartus pratęstas. Pratęsimo motyvai buvo didelė tyrimo medžiagos apimtis, didelis kiekis žmonių, kuriuos reikėjo apklausti ir išsiaiškinti kai kurias aplinkybes.
Trumpai pristatysiu tuos vienuolika klausimų, kuriuos tyrė mūsų komisija.
Pirmas klausimas buvo, ar 2010 metais buvo importuota ir Lietuvos Respublikos vartotojams parduota kaip remtinos (AB Lietuvos elektrinėje pagamintos) 0,6 teravatvalandės elektros energijos, dėl ko vartotojai permokėjo 52 mln. Lt? Kokios šio pardavimo priežastys ir pasekmės?
Ministro A. Sekmoko įsakymas dėl numatytos didesnės kvotos negu būtina Lietuvos elektrinei.
Trumpai reziumuojant atsakymus į šį klausimą galima pasakyti, kad energetikos ministras 2009 metais pakeitė remtinos elektros energijos gamybos apimčių įsakymą ir 1.3 punktu nustatė elektros energijos, pagamintos AB Lietuvos elektrinėje, remtiną apimtį – 2,5 teravatvalandžių (prieš tai buvo numatytos trys teravatvalandės), nenurodydamas, kaip ir kokiais kriterijais Lietuvos elektrinės remtinos elektros energijos gamybos apimtys keisis. Viešuosius interesus atitinkantį paslaugų teikimo tvarkos aprašą (du punktus) jis pakeitė: 6.3 ir 13 punktą. To pasekmė – AB Lietuvos elektrinė, užtikrinanti elektros energijos tiekimo saugumą ir rezervus, vadovaudamasi šiuo pakeitimu, dalį elektros energijos kiekio pirko ir pardavė per biržą, tačiau rodė kaip remtiną elektros energijos kiekį ir gavo VIAP lėšas ne už faktiškai pagamintą kiekį, bet už dėl biržos sandorio įvykusius pardavimus. Akcentuotina tai, kad aprašo pakeitimas prieštaravo Elektros energijos įstatymo 2 straipsnio 40, 41 dalims ir Lietuvos elektros rinkos plėtros plano 3.1 punktui.
Įvertinta tai, kad dėl gautinų už pagamintą elektros energiją 1,9 teravatvalandės ir faktiškai gautų už nustatytą 2,5 teravatvalandės gamybos apimtį VIAP lėšų sąnaudoms padengti Lietuvos vartotojai permokėjo apie 117 mln. Lt. Kitas punktas. AB Lietuvos elektrinė patyrė beveik 20 mln. Lt nuostolių pirkdama ir parduodama 0,3 teravatvalandės elektros energijos. Taip pat buvo sumokėtas apie 60 tūkst. Lt biržos apyvartos mokestis už pirktą, parduotą 0,3 teravatvalandės elektros energiją.
Komisija siūlo: Generalinei prokuratūrai atlikti tyrimą dėl elektros energijos pirkimo ir pardavimo pagal AB „Lietuvos energija“ ir AB Lietuvos elektrinės 2010 m. liepos 23 d. dvišalę pirkimo ir pardavimo sutartį; antras punktas, Vyriausybei parengti Elektros energetikos įstatymo 74 straipsnio 7 dalies pakeitimo įstatymo projektą; trečias punktas, Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai išanalizuoti galimybę į viešuosius interesus atitinkančių lėšų metinę sąmatą įtraukti reguliavimo ir balansavimo elektros energiją pajamų saldo.
Antras klausimas, kurį turėjo tirti komisija, ar 2009–2011 metais AB „Lietuvos energija“ ir (ar) AB Lietuvos elektrinė vykdė komercinę prekybą apyvartiniais taršos leidimais (ATL), dėl kurių buvo patirta 147 mln. Lt nuostolių?
Komisija, tirdama nustatė, kad 2009 metais ir iki 2012 metų AB Lietuvos elektrinė ir AB „Lietuvos energija“ vykdė daug platesnės apimties ATL pirkimų ir pardavimų veiklą, negu tai buvo būtina veiklos vykdytojo atsiskaitymams už šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą užtikrinti. Tai lėmė 33,8 mln. Lt nuostolius, taip pat lėmė didesnes negu būtina, 200 mln. sąnaudas dėl perteklinio ATL (aplinkos taršos leidimų) įsigijimo. Taip pat pardavimo sandorio metu buvo uždirbta plius 29 mln. Lt, kuriuos gavo Lietuvos elektrinė ir „Lietuvos energija“.
Pabrėžtina, kad 2009 metais ir 2011 metais įvykę sandoriai su bendrovėmis „Amsterdam Capital Trading BV“ ir „Nordea Bank Finland Plc“ dėl ATL vienetų perleidimo, įsigijimo buvo nereikalingi, nes AB Lietuvos elektrinė sutarties pakeitimu numatytu įsipareigojimu nupirkti 4,3 mln. ATL (aplinkos taršos leidimų) vienetų buvo užsitikrinusi gerokai didesnį ATL vienetų skaičių, kuris reikalingas veiklos vykdytojui šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlaidoms padengti.
Pažymėtina, kad įvertinti galutinių nuostolių dėl 2009–2012 metais vykdyto ATL vienetų perleidimo negalima, nes 2012 m. gruodžio 31 d. AB „Lietuvos energija“ sąskaitoje buvo 1,8 mln. Lt aplinkos taršos leidimų vienetų, paskolinta bendrovėms buvo per 1 mln. ATL vienetų ir „Deutshe Bank AG“ sąlyginio deponavimo sąskaitoje buvo 650 tūkst. ATL vienetų.
Komisija siūlo: Valstybės kontrolei atlikti AB „Lietuvos energijos gamyba“ 2008–2014 metų nematerialiojo turto (ATL ir Kioto vienetų) prekybos rezultatų auditą ir jų atspindėjimą finansinėse ataskaitose.
Trečias klausimas. Priežastys, lėmusios tai, kad į AB „Lietuvos energija“, akcinės bendrovės Lietuvos elektrinės ir akcinės bendrovės „Lietuvos energijos gamyba“, akcinės bendrovės „Litgrid“, akcinės bendrovės LESTO reguliuojamos veiklos sąnaudas ir turtą buvo įtraukti nereguliuojamai veiklai priskirtinos sąnaudos ir turtas, taip pat tai, kad nebūtinos sąnaudos reguliuojamai veiklai vykdyti buvo įtrauktos į reguliuojamos veiklos sąnaudas; asmenys, kurie tai parengė ir priėmė šiuos sprendimus; ar tokiu būdu nebuvo iškraipyti reguliavimo ir finansinėse ataskaitose pateikti duomenys?
Akcinė bendrovė „Lietuvos energijos gamyba“ nepagrįstai reguliuojamos skirstymo veiklos sąnaudoms 2010–2012 metais priskyrė 195 mln. Lt. Šią sumą sudaro Lietuvos elektrinės pastoviosios sąnaudos, taip pat Lietuvos elektrinės kintamosios sąnaudos ir Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės pastoviosios sąnaudos, kurios sudarė apie 77 mln. Lt.
Akcinė bendrovė LESTO nepagrįstai reguliuojamos veiklos sąnaudoms 2011–2013 metais priskyrė 117 mln. sumą, kurią sudaro elektros energijos skirstymo veiklos sąnaudos, visuomeninio elektros energijos tiekimo veiklos sąnaudos ir elektros energijos įsigijimo sąnaudos.
Akcinė bendrovė „Litgrid“ nepagrįstai reguliuojamos veiklos sąnaudoms 2011–2013 metais priskyrė 60 mln. Lt. Įmonės, vesdamos nereguliuojamos veiklos apskaitą, nesilaikė reikalavimo į reguliuojamos veiklos sąnaudas įtraukti tik ekonomiškai pagrįstas ir būtinas reguliuojamai veiklai vykdyti sąnaudas, todėl visos bendrovių patirtos sąnaudos buvo įtrauktos į elektros energijos tarifą. Atsižvelgiant į tai, kad ne visos bendrovių patirtos sąnaudos būtinos reguliuojamai veiklai, darytina išvada, kad sąnaudas, kurias Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija buvo pripažinusi nepagrįstomis, t. y. nebūtinomis reguliuojamai paslaugai teikti, įmonės turėjo dengti iš nepaskirstyto pelno, prieš tai sumokėjusios pelno mokesčius.
Darytina išvada, kad galiojusio teisinio reglamentavimo išsamumo ir aiškumo stoka, palyginti su galiojusio 2015 metais, taip pat galėjo turėti įtakos minėtų įmonių veiksmams, kai į reguliuojamos veiklos sąnaudas buvo įtraukiamos ekonomiškai nepagrįstos sąnaudos.
Manytina, kad akcinės bendrovės „Lietuvos energijos gamyba“ pateiktos 2010, 2011, 2012 metų elektros energijos gamybos veiklos ir akcinės bendrovės LESTO 2011, 2012 ir 2013 metų elektros energijos skirstymo ir visuomeninio elektros energijos tiekimo veiklos bei akcinės bendrovės „Litgrid“ 2011, 2012, 2013 metų elektros energijos perdavimo veiklos ataskaitos neatspindėjo tikrųjų reguliuojamų sąnaudų, normatyvinio pelno apimčių ir buvo iškraipytos. Akcinė bendrovė „Lietuvos energijos gamyba“ yra parengusi 2010, 2011, 2012 metų, akcinė bendrovė LESTO ir AB „Litgrid“ 2011, 2012 ir 2013 metų konsoliduotas finansines ataskaitas pagal tarptautinius standartus, kurie priimti taikyti Europos Sąjungoje. Apie jas nepriklausomas auditorius yra pateikęs išvadas, kad visais reikšmingais atžvilgiais finansinės ataskaitos yra teisingos, išskyrus sąlyginę nuomonę, kurioje pasisakoma apie tai, kad akcinė bendrovė LESTO ir akcinė bendrovė „Litgrid“ neatliko vertės mažėjimo testo.
Noriu pažymėti, kad į komisiją kreipėsi „Energijos tiekimas“. Jie prašė patikslinti, užprotokoluoti vieną skaičių, kuris pirminio tyrimo metu buvo pateiktas netikslus. Noriu tą pagarsinti. Akcinė bendrovė „Lietuvos energija“ 2012 metais pirko iš UAB „Energijos tiekimas“ elektros energijos ne už 304 tūkst. Lt sumą, be PVM, bet iš tikrųjų pirko už 36 tūkst… 101,38 Lt, apvalinant už 36 tūkst. Lt. Pasikeičia dešimt kartų suma.
PIRMININKAS. Reikėtų baigti jau, Ričardai, pristatyti klausimą. Dar klausimų yra.
R. SARGŪNAS (DPF). Tada bandau skubinti, bet aš turiu visus klausimus perskaityti.
PIRMININKAS. Visi gi turime, kolega.
R. SARGŪNAS (DPF). Jeigu komentuotume…
PIRMININKAS. Kolega, laikas! Trumpinkime, jeigu dar ką reikia, pabaikite. (Balsai salėje) Leiskime pabaigti. (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos tik pabaigus, na, negražu pertraukti kolegą. Prašom.
R. SARGŪNAS (DPF). Kada komisija tyrė, kodėl visos sąnaudos buvo įtraukiamos į vartotojų tarifą ir galimai dėl to buvo elektros energijos vartojimo tarifas padidintas vartotojams, paaiškėjo tokie skandalingi dalykai, kad buvo į tuos elektros tarifus įtrauktos sąnaudos, susijusios su buhalterių mokymais Malaizijoje, su komandiruotėmis į Angliją, į Vokietiją, į Japoniją, į kitas egzotiškas šalis. Taip pat tokios pramogos, kaip pirčių kompleksų lankymas ir ten ypatingo smėlio atvežimas ir pramogos baseinuose, sporto kompleksuose, ir visa kita. Visu tuo įmonės turi teisę naudotis, tai daryti, bet tai turėjo būti atliekama iš pelno, prieš tai sumokėjus pelno mokesčius, bet neįtraukiama į tiesiogines reguliuojamos veiklos sąnaudas.
Klausimas komisijai buvo dėl dividendų mokėjimo. „Lietuvos energijos gamyba“ 2010–2014 metais išmokėjo 383 mln. Lt dividendų. Akcinė bendrovė LESTO 2010–2014 metais išmokėjo 537 mln. Lt dividendų. Dividendams išmokėti galimybę sudarė teigiamas skirtumas tarp nusidėvėjimo amortizacijos sąnaudų vertės bei ilgalaikio materialinio turto įsigijimo vertės, taip pat gautos paskolos. Čia galima pabrėžti, kad dauguma energetikos įmonių, siekdamos išmokėti dividendus, remdamosi amortizaciniais atskaitymais, perskaičiavusios turto vertes, ėmė paskolas iš bankų vien dėl to, kad mokėtų dividendus. Akcinė bendrovė „Litgrid“ išmokėjo 549 mln. Lt dividendų. Dividendai irgi buvo mokami iš sukauptų bendrovės lėšų, taip pat ir iš skolintų lėšų. Sprendimai dėl dividendų išmokėjimo buvo priimami įmonių visuotiniuose akcininkų susirinkimuose Akcinių bendrovių įstatyme nustatyta tvarka.
Taip pat „Lietuvos energijos“ įmonės – „Lietuvos energija“, akcinė bendrovė Lietuvos elektrinė užsiėmė parama. Jos 2010 metais išmokėjo beveik 0,5 mln. Lt paramos, o akcinė bendrovė „Lietuvos energijos gamyba“ 2014 metais išmokėjo 885 tūkst. Lt paramos, akcinė bendrovė „Litgrid“ per 2010–2014 metus, per ketverių metų laikotarpį, skyrė paramai 185 tūkst. Lt. Kaip pavyzdį galiu pateikti, kad buvo parama suteikta Lietuvos energetikų senjorų klubui, Alytaus sutrikusio vystymosi kūdikių namams, Rudaminos Švenčiausiosios Trejybės parapijai, taip pat Energetikos technikos muziejui ir Telšių arkivyskupijai.
PIRMININKAS. Reikia pabaigti. 15 minučių jau kalbame, o buvo skirta laiko… K. Daukšys. Prašau.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš frakcijos vardu, nes tai yra labai rimtas klausimas, siūlau padaryti pristatymo pertrauką ir pabaigti tą visą dalyką kitame posėdyje. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Teisėtas reikalavimas. Kolegos, eisime balsuoti, kiek aš suprantu. (Balsai salėje)
R. SARGŪNAS (DPF). Nedaug liko – keli klausimai.
PIRMININKAS. Kiek dar liko pačiam pristatyti? Daug?
R. SARGŪNAS (DPF). 10 minučių.
PIRMININKAS. Dar 10 minučių. Aišku, kolega. (Balsai salėje) Kolegos, buvo teisėtas reikalavimas. Mes puikiai žinome, kad pagal Statutą gali prašyti pertraukos. Prašau.
Kolegos, balsuojame. (Balsai salėje) Iki kito posėdžio, kolegos. Taip. (Balsai salėje) Prašom balsuoti. Kas už pertrauką, balsuojate už, kas turite… (Balsai salėje) Prašau? Labai daug čia liko, kiek aš suprantu. Kas už pertrauką, balsuojate už, kas turite kitokią nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Kolegos, balsavo 48 Seimo nariai: 38 – už, prieš – 7, susilaikė 3. Taigi pertrauka iki kito posėdžio. Ačiū.
17.04 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. X-1511 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes, į kurias atsižvelgiant nustatomos valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijos, patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-2426(2) (pateikimas)
2-19 klausimas – projektas Nr. XIIP-2426. Pranešėjas – V. Saulis. Prašom. Pateikimas.
V. SAULIS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, teikiu jau gana seniai registruotą Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo projektą, kurio registracijos Nr. XIIP-2426. Mes šį Seimo nutarimo projektą teikiame kartu su šiuo metu Seimo posėdžiui pirmininkaujančiu Seimo Pirmininko pavaduotoju kolega K. Komskiu.
Trumpai išdėstysiu šito Seimo nutarimo esmę. Mes manome, kad pagal veiklos pobūdį ir veiklos aprėptį Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras turėtų būti priskirtas prie antros grupės, t. y. prie institucijų, kurios dalyvauja formuojant daugiau kaip vienos valdymo srities valstybės politiką ar jos įgyvendinimą. Jums tikriausiai yra žinoma, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymo nustatytus kriterijus šio Genocido centro veikla yra vertinama 80 balų pagal jos vykdomą valstybės politiką ir atskirus jos veiklos straipsnius, o pagal kitą vertinimo kriterijų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro veiklos ir sprendimų galiojimo ribos yra visa Lietuvos teritorija, tai pagal kriterijų 2.1 punktą vertinama 100 balų. Aritmetiškai susumavus šituos du Genocido centro veiklos vertinimus, turėtų būti veikla vertinama 240 balų. Tų pačių kriterijų pagrindu antrai grupei įstaigos priskiriamos, jeigu įstaiga įvertinama 180 balų. Kaip matote, aritmetika yra gana paprasta – 180 balų galima vertinti. Genocido centras pagal vertinimo kriterijus surenka 240 balų.
Kadangi man tenka garbė šitą mūsų Seimo kadenciją vadovauti Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams komisijai ir nuolat kiekvieną savaitę ne po vieną ir ne po du kartus bendrauti su Gyventojų genocido centru, aš tikrai matau, kad jų veikla yra labai svarbi, tačiau atlyginimai Genocido centre yra pakankamai maži, nes jie priklauso trečiai institucijų grupei. Jau per paskutinius porą metų Genocido ir rezistencijos centras neteko daugelio darbuotojų, gerų darbuotojų – istorikų, kurie dėl mažo atlyginimo ir, jų nuomone, dėl nepakankamo jų darbo įvertinimo paliko šitą Genocido centrą. Mes taip pat esame gavę mano minimo Genocido centro darbuotojų kreipimąsi, kurį pasirašė daugelis specialistų. Taigi manome, kad perkėlimas į antrąją grupę būtų labai logiškas ir pagrįstas.
Kai mes rengėme šitą Seimo nutarimo projektą, buvome užrašę, kad jis įsigalioja jau nuo 2016 m. sausio 1 d., tačiau dėl susiklosčiusių priežasčių jį teikiame tiktai dabar. Siūlome šitą įsigaliojimo datą nustatyti nuo ateinančių 2017 m. sausio 1 d. Matyt, būtų pats laikas, nes formuojant kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžetus būtų pats laikas šitą klausimą labai rimtai apsvarstyti.
Aišku, reikėtų ir Vyriausybės išvados. Taip preliminariai paskaičiavus, metams reikėtų papildomai apie 40,5 tūkst. eurų skirti šitai institucijai, jų atlyginimams pakelti perėjus į aukštesnę grupę. Tiek trumpai, koncentruotai. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti net septyni Seimo nariai. Tam bus skirta 10 minučių. Kas spės, tas spės.
Klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, 26 metai, kai mes jau esame kitoje Lietuvoje. Jūs žinote, kad šitame centre iki šios dienos nėra nukentėjusių registro? Ar jūs nagrinėjote šitą klausimą? Juk ten jie užsiima nesuprantamais dalykais. (Balsai salėje) Pabandykite jūs paklausti statistikos, kiek, pavyzdžiui, tarybų valdžios metais ir ankstesniais yra nukentėjusių žmonių, jų pavardžių? Juk registro nėra. Yra daromi išrašai iš grožinės literatūros. (Balsai salėje) Suprantate? Skaičiai dubliuojasi, bet aš ne apie tai. Aš noriu taip paklausti. Ar jums neatrodo, kad tokia įstaiga, išsidėsčiusi Senamiesčio brangiausiose patalpose, ar išvis per 26 metus ji jau neatliko savo funkcijos? Jeigu ji per 26 metus dar nesugebėjo atlikti savo funkcijos, tai gal ji ne tą darbą dirba? Ar jums nekilo tokių klausimų? Ačiū.
V. SAULIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Tikrai jūs pateikėte rimtus klausimus. Nežinau, mums dirbant komisijoje dažnai tenka susidurti su šios institucijos veikla, ir aš nemanau… Galbūt tai neįvertinta, kaip jūs minėjote, kokiu nors konkrečiu registru, bet mes, užprašę vienų ar kitų duomenų, pakankamai gauname konkrečių, sakykime, tų pačių nukentėjusių žmonių – ar tai būtų buvusių tremtyje, ar žuvusių, ar šiaip kitais būdais represuotų žmonių, sąrašus ir dabar gauname gana tikslius skaičius. Ir mes jiems po truputį kiekvienais metais pridedame vis tam tikrų funkcijų, sakykime, ir ta muziejinė veikla, kuri Lietuvoje buvo savotiškai apleista, jiems atiteko. Manau, kad jie vykdo pakankamai daug funkcijų, o kad jie užima, kaip jūs sakote, prabangias patalpas, tai… Jeigu jūs tikrai ten buvote ir lankėtės… Aš tikrai ne vieną ir ne dešimt kartų ten lankiausi ir nematau jokios prabangos – sėdi visi kaip, liaudiškai pasakius, špokininke ir dirba tą darbą, kuris priklauso. Jūs žinote, kad mes jiems atidavėme ir kitą medžiagą iš Saugumo departamento, kuria disponuoja. Manau, kad jų darbo apimtis yra pakankamai nemaža. Labiausiai ten trūksta aukštos kvalifikacijos specialistų.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, kadangi Seimo valdybai tenka spręsti tai dėl darbuotojų skaičiaus, tai dėl atlyginimų, ar komisija, darydama šitas išvadas, pasidomėjo, kiek ten dirba žmonių, turinčių vidurinį išsilavinimą?
V. SAULIS (LSDPF). Jūs labai gerą klausimą… Tikrai negaliu konkrečiai atsakyti, kiek ten žmonių dirba, ar iš tikrųjų dirba turintys vidurinį išsilavinimą. Tačiau turinčius gerą išsilavinimą – bakalauro, magistro, istoriko, ten įdarbinti nėra taip lengva. Supraskite patys. Tikrai negaliu atsakyti, svarstymo metu aš tikrai pasidomėsiu ir jums labai tiksliai atsakysiu. Tarp kitko, pagal kuruojamą sferą Genocido tyrimo centras priklauso Seimo pavaldžiai struktūrai. Mūsų lyg ir būtų prievolė, garbės reikalas pasirūpinti savo kuruojama struktūra. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū. Aš norėjau paklausti, kokia yra jų vidutinė jų alga?
V. SAULIS (LSDPF). Sekundėlę! Vidutinė alga, tuoj pat! Vidutinė alga: skyriaus vedėjas (čia atlyginimas neatskaičius mokesčių) 500 eurų, vyriausieji specialistai – 450, vyresnieji – 406 eurai. Vyresniųjų specialistų pagal atitinkamą bazinio koeficiento lygį – 388 eurų atlyginimas, neatskaičius mokesčių. Tai toks oficialiai yra pateiktas jų atlyginimas mums, komisijai. Ačiū.
PIRMININKAS. Jeigu supratote, tai minimalus atlyginimas jau greitai pagins būtent mažiausiai apmokamų darbuotojų…
Klausia A. Dumčius.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkui. Aš galbūt klausdamas stengsiuosi ir atsakyti gerbiamam M. Zasčiurinskui. Aš manau, kad jūs pastebėjote dirbdamas pirmininku ir komisijos posėdžiuose, ir lankydamasis Genocido centre, kad nuo 1941 metų pirmųjų trėmimų iki 1953 metų įvyko maždaug 36 trėmimai, ir visa ta medžiaga sudėta į didžiulius tomus, sveriančius du kilogramus, pusantro kilogramo, viskas yra sudėta, suregistruota ir visos bylos yra labai tvarkingai saugomos Genocido centre. Tai šitą jūs pastebėjote ar ne?
V. SAULIS (LSDPF). Taip.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). O darbuotojai iš tiesų yra mokslo darbuotojai, kurių dauguma kaip tiktai dirba labai puikų, reikalingą darbą ir to darbo dar labai apstu, labai daug dar yra nepadaryta.
V. SAULIS (LSDPF). Dėkoju, gal čia ne klausimas. Dėkoju jums, profesoriau, už paramą, jūs irgi buvęs šios komisijos pirmininkas. Iš tikrųjų, kaip gerbiamas M. Zasčiurinskas klausė apie tą registrą, ten – tikrai dešimtimis kilogramų sveriančios knygos, ir galų gale mes jau suskaičiavome net ištremtuosius, žuvusiuosius įvairiose įkalinimo vietose jau nebe šimtais tūkstančių, o tiesiog dešimtimis arba net vienetais, ir galima tuos skaičius pateikti. Vadinasi, Genocido centras atliko tikrai didžiulį darbą. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Klausia S. Jovaiša. (Triukšmas salėje) Prašau netrukdyti dirbti posėdyje! (Triukšmas salėje) Prašau, Sergejau.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Mečislovai! Prašau.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Aš manau, kad Lietuvos valstybės skaudžioji patirtis ir atmintis turi būti kaip tik žmonių, nusimanančių, atsidavusių tam, rankose. Na, jeigu girdime, kad ten nėra turinčių tinkamą išsilavinimą, tai išgirdę jų atlyginimus suprantame kodėl.
Dabar tikrai ne vienas buvote užsienio šalyse, ypač Izraelyje, ten yra tas jų memorialas, aš manau, kad ten taip pat yra įstaigų, kurios rūpinasi genocido reikalais, taip pat Prancūzija, Lenkija. Jūs, gerbiamas pranešėjau, galbūt žinote, kokiai kategorijai tose šalyse priskiriamos ir vertinamos tokio pobūdžio įstaigos, nes pas mus, aš matau, visiškai nuvertinama, todėl aš palaikysiu būtinai šį jūsų sprendimą.
V. SAULIS (LSDPF). Aš taip garantuotai 100 % negaliu atsakyti, bet, sakykime, pastaruoju metu labai aukštai vertinamos tam tikros Lenkijos institucijos, jos pakeltos į ypač aukštą lygį, norėdamos išsiaiškinti visą tą istorinę sudėtingą praeitį, labai daug darbo dirba. Mūsų Genocido centras bendradarbiauja su tuo pačiu jūsų paminėtu memorialo susivienijimu ir tikrai gauna kvietimų vykti į tas jų rengiamas šventes. Genocido centras tikrai daug padarė darbų, kad įamžintų mūsų žuvusius žmones, tremtyje, statant paminklus. Įamžino tą visą pokarį, sudėtingą istorinį laikotarpį ir Lietuvoje. Aš manau, kad ten darbas atliekamas, ir jeigu mes… Čia tikrai ne kokios nors didelės pinigų sumos. Ir, kaip jūs minėjote, reikia išsilavinusių žmonių, taip, tie dirba daugiau iš idėjos, turėdami mokslo daktarų laipsnį, tačiau tas atlyginimas neadekvatus – jie išleidę jau dešimtimis knygų, tos knygos skaitomos. Kaip gerbiamas Mečislovas sakė, viskas – iš knygų, tai tos knygos ir rašomos iš tų visų sukauptų archyvų, iš vadinamųjų registrų, kad, kaip juos pavadintume, iš tikrųjų tobulumui ribų nėra.
PIRMININKAS. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, čia nenukrypkite į šalį dėl visokių registrų, čia tie registrai yra sutvarkyti, normaliai veikianti vienintelė institucija, kurioje galima gauti kažkokią normalią, susistemintą informaciją. Aš norėčiau paklausti, kaip jūs vertinate, ar yra dar kokia nors kita institucija, kuri dar užsiima mūsų istoriniu paveldu? Ir klausimas, ar nereikėtų iš viso jos statuso pakelti, nes mes nesugebame šitos susistemintos istorijos pateikti ne tik Lietuvai, kad mes žinotume, bet iš tikrųjų pateikti mūsų užsienio kolegoms, ta patirtis nėra pakankamai žinoma? Aišku, kad su tokiomis pajėgomis, kaip yra, ir su 400 eurų atlyginimu čia turbūt proveržio nebus. Ar nereikėtų apskritai tą statuso klausimą svarstyti, nes tai iš tikrųjų yra Seimo institucija ir įpareigoja mus tai daryti?
V. SAULIS (LSDPF). Dėkoju, kolega, už klausimą. Iš tikrųjų jūs jau pasakėte tai, aš tikrai tą patvirtinsiu, kad tą statusą reikia pakelti, nėra Lietuvoje kitos tokios institucijos, kuri rūpintųsi ta mūsų sudėtinga istorine praeitimi pradedant nuo pat 1939 metų. Aš nežinau, kas yra sukaupęs daugiau tos medžiagos ir daugiau tų bylų, sakykime, dabar tas… Ypač archyvai saugomi. Iš Valstybės saugumo departamento perduotos visos agentų bylos, kažkodėl Valstybės saugumo departamentas nusiplovė rankas ir atidavė Genocido ir rezistencijos centrui, turinčiam puikiai įrengtas patalpas su visa apsauga. Ir iš tikrųjų pritarė. Tai čia yra mūsų valia, tai pavaldi, dar kartą kartoju, Seimui institucija ir pasistenkime galbūt padaryti pirmą žingsnį, o po to žengsime toliau.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia P. Narkevičius. Vienas liko. Trumpas klausimas – trumpas atsakymas.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Tiesiog pačioje pradžioje noriu išreikšti pagarbą pirmininkui ir tiems žmonėms, kurie, gaudami tokį atlyginimą, sakykime, deda visas pastangas, kad tas darbas būtų produktyvus ir duotų naudą mūsų valstybei. Aš tiesiog turiu porą trumpų klausimėlių. Pirmas klausimėlis: kiek žmonių dirba ir kiek iš jų galėtų pretenduoti į antrą kategoriją?
Antras, aš galvoju, kad vis tiktai įvertinus šios dienos pasisakančius, matyt, Vyriausybės išvados reikėtų ne vien tiktai dėl finansų, bet reikėtų ir dėl galimybės ateiti ten dirbti aukštos kvalifikacijos žmonėms. Ačiū.
V. SAULIS (LSDPF). Iš viso visame Genocido ir rezistencijos centre, pradedant administracija ir baigiant eiliniais specialistais, yra 101 pareigybė, kuri apima viską – ir muziejus, ir, sakykim, dabar Tuskulėnų memorialą. Čia ne tik ta kontora, kuri yra, kaip gerbiamasis Mečislovas sakė, Didžiojoje gatvėje, tai ne vien ta kontora, tai yra visi muziejai, muziejų specialistai, panašiai yra 101 pareigybė. Iš tikrųjų, gerbiamasis Biudžeto ir finansų komiteto pirmininke, aš sutinku, kad ne tik finansinio įvertinimo, matyt, reikėtų ir kitokio įvertinimo, mes, kaip jau minėjau, po truputį pridedame, pridedame funkcijų, tačiau finansavimas kažkodėl stovi vietoje. Prašau visų paramos.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui.
V. SAULIS (LSDPF). Dėkoju.
PIRMININKAS. Jūs atsakėte į visų Seimo narių klausimus. Dėl vedimo tvarkos – M. Zasčiurinskas. Prašau.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Ne, aš tik norėčiau pasakyti, kad tiksliau reikėtų kalbėti. Jų puslapyje yra paskelbta, kad Kalėdų proga 135 darbuotojai gavo premijas. Dabar mums sako, kad 101, tai yra vienas dalykas.
Antras dalykas dėl registro. Jie veda atskirus užrašus, o kas yra registras, kolegos, pasidomėkite, yra Gyventojų registras, yra kitas registras, t. y. visiškai skirtingi dalykai. Taigi kas yra registras ir darbuotojų skaičius, turėtų būti tiksliau sakoma. Ačiū.
PIRMININKAS. Supratau, kad R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis Mečislovai, jeigu nežinote, tai geriau nekalbėkite. Tik tiek galiu pasakyti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Aš irgi kolegai trumpą repliką norėčiau: jeigu ten dirbantieji gautų Seimo nario atlyginimus, tai jie premijų tikrai neprašytų.
PIRMININKAS. Kolegos, motyvai už – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu jūs norite pamatyti, kaip atlyginimai atrodė prieš 20 metų, tai kreipkitės į Genocido ir rezistencijos centrą. Atlyginimai, kurie buvo prieš 20 metų ir siekė didesnį negu vidutinio atlyginimo lygį, per 20 metų tapo dvigubai mažesni negu vidutinis atlyginimas.
Antras dalykas dėl kvalifikacijos. Už minimalų atlyginimą tenai neina dirbti, atsiprašau, net studentai. Todėl, kad iš tikrųjų atlyginimas yra mizernas, ir aš atkreipsiu dėmesį, yra tenai žmonių, kurie 25 metus sudarinėja tuos minėtus registrus, apie kuriuos M. Zasčiurinskas pirmą kartą girdi ir jų nemato. 25 metus sudarinėja tuos registrus ir gauna tą patį patį minimaliausią atlyginimą – 280 eurų į rankas! Jie dirba tuos 25 metus. Jau geriau kalbėkime apie apdovanojimus tiems žmonėms, jų yra trys ar keturi tenai likę, nes visi kiti sunkiai išsilaiko. Kalbant apie premijas, prie 280 eurų pridedam 30 eurų premiją, taip?.. Gerai, kad atsirado toks nutarimas, siūlau jį palaikyti.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Iš tikrųjų problema yra. Niekas nesako, kad nėra jos, bet kada mes lopome skyles tik po lopinėlį, tai kas kitas pasibels čia į duris ir kam kitam mes kažkokią malonę darysime, nes yra daug sričių, kur algos tikrai yra nepavydėtinos. Paimkime tą pačią muitinę, kai muitininkas gauna 1,5 tūkst. Lt, paimkime mokesčių inspektorius, kurie užtikrina biudžeto vykdymą, gauna irgi 1,5 tūkst. Lt, kita sritis – bibliotekininkai, mokytojai ir taip toliau. Problemų yra labai daug, todėl išskirti tik vieną kažką ir spręsti klausimą… Aš tiesiog siūlyčiau kardinaliai pasižiūrėti tuos dalykus ir ne po vieną lopyti skylę, o su nauju biudžetu grąžinti bazines algas valstybės tarnautojams, kurie 2008 metų lygio dar nepasiekė. Dar turime daug spręstinų problemų, todėl aš pasisakau prieš ne dėl to, kad iš principo, bet prieš tokį algų didinimą po gabaliuką kažkam kažkur. Ateina, pasibeldžia ir viso gero, o reikia visiems spręsti tuos klausimus.
PIRMININKAS. Kolegos, aš jau skelbsiu balsavimą. Iš tiesų, ko gero, tai yra ne sisteminis dalykas, bet visai neseniai VTEK darbuotojų atlyginimų pakėlimą svarstėme, kiek žinau, ir Vyriausybės yra išvada. Yra ir kitas jau pateiktas, faktiškai, matyt, komitetai sujungs juos visus į vieną ir tikrai reikia peržiūrėti juos visus. Aš dabar skelbiu balsavimą. Po to replikos. Kas pritariate pateiktam projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Iš tiesų tai senas projektas, jis jau yra daugiau kaip metai, pusantrų užregistruotas, gaila, kad tik šiandien mes jį galime svarstyti. (Balsai salėje)
Jau mes per tą laiką tris kartus minimalų atlyginimą pakėlėme.
Balsavo 42 Seimo nariai: už – 31, prieš – 2, susilaikė 9.
Dabar replika – A. Anušauskas. Po to – O. Valiukevičiūtė.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, aišku, už pritarimą, tik keletas komentarų. Pastatas Didžiojoje gatvėje yra suteiktas A. M. Brazausko Vyriausybės. Jei ką, būkite informuoti. Pastate dirba tik administracijos darbuotojai. Visi kiti darbuotojai dirba dviejuose muziejuose ir mes perdavėme dar papildomas funkcijas, kelias funkcijas, visiškai jų nefinansuodami. Tai yra žmonės dalinasi papildomus darbus už tą patį atlyginimą.
PIRMININKAS. O. Valiukevičiūtė.
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Gerbiamieji, Genocido ir rezistencijos tyrimo centro veikla priklauso Žmogaus teisių komiteto kompetencijai. Būdama šiame komitete trečią kadenciją ir vertindama Genocido ir rezistencijos tyrimo centro veiklą, noriu pabrėžti, kad iš tikrųjų apie algas net gėda kalbėti, nes apie tai kalbame jau trečią kadenciją. Aš manau, kad Žmogaus teisių komiteto nariai turi teisę pareikšti, kad kalbėti apie mokslininkų, kurie ten dirba… Vertinant jų veiklą, vertinant knygas, leidinius, vertinant programas, vertinant parodas, kurias jie ten daro, tiesiog gėdinga kalbėti apie jų tas algas.
PIRMININKAS. A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau paprašyti Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Aš supratau, kad… Čia Seimo ir labai maža suma. (Šurmulys salėje) Kolegos, čia nutarimas. A. Dumčius. Prašau. Arimantai, įjungiau mikrofoną.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Aš tai norėjau kreiptis į gerbiamąjį Mečislovą, kuris yra garbingo Kauno pilietis, Seimo narys. Tikrai Seimo narys turi marazminį supratimą apie Genocido ir rezistencijos tyrimo centrą. Aš tikrai pasamdysiu taksi asmeniškai, tamstą nuvešiu ir jūs vizituosite visus mūsų Genocido ir rezistencijos tyrimo centro padalinius. Neturite jokio supratimo apie jų darbą. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, aš siūlau ne čia aiškintis, aš suprantu… Kolegos, noriu paskelbti ir pabaigti svarstyti klausimą. Yra siūlomas pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomi: Biudžeto ir finansų komitetas, taip pat Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti birželio 28 dieną. Kolegos, ar galime pritarti? Ačiū, yra pritarta. (Balsai salėje) B. Bradauskas dar nori. Prašau, Broniau, bet dėl vedimo tvarkos.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamieji, laikykimės Statuto. Dėl visų klausimų, kurie susiję su finansais, pagrindinis komitetas turi būti Biudžeto ir finansų komitetas, o papildomi visi kiti, kas tik nori. O dabar iškreipiame viską. Tada visus finansinius klausimus atiduokime šakiniams komitetams. Kas čia darosi, nesuprantu? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega Broniau, nereikia keisti Statuto. Darbo užmokesčio klausimai yra Socialinių reikalų ir darbo komiteto tiesioginė funkcija ir visada tais klausimais jūs esate papildomu komitetu.
PIRMININKAS. Dabar M. Zasčiurinskas, kiek supratau, ne dėl komiteto.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Ne, dėl komiteto tai aišku, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas, nes čia Statutas reikalauja. Bet aš norėčiau pasiūlyti, čia Arimantas labai gražiai pakalbėjo, nereikia politikuoti šitoje salėje. Arimantai, jeigu tu ką nors žinai…
PIRMININKAS. Kur politikuoti, jeigu ne šitoje salėje?
M. ZASČIURINSKAS (DPF). …ir aš ką nors žinau, tai nuvažiuokime kartu į centrą ir pasitikslinkime, ar tikrai jie turi, pavyzdžiui, nukentėjusiųjų registrą, ir tau tikrai bus aišku, nes tai yra mano darbas registrai. Supranti, tada mes gerbsime vienas kitą, o daryti pareiškimus apie kaunietiškus marazmus, siūlyčiau nekalbėti apie tai.
PIRMININKAS. Kolegos, nors buvo pasiūlymas prašyti Vyriausybės išvados, bet aš tikrai manyčiau, kad čia yra Seimo nutarimas ir tikrai jos nereikia. Sutinkate? Ačiū. Pritarta.
17.31 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XII-2251 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-4452 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas 2-20a klausimas (o jeigu pritarsime, tai svarstysime ir 2-20b) – projektas Nr. XIIP-4452. Pranešėjas – A. Sysas. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas. Aišku, jeigu pritarsime.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia aš prašau papildyti pavasario darbotvarkę vienu iš klausimų, kurį, jeigu papildysime, svarstysime. O tas įstatymas tai yra papildomas Darbo kodekso lydimasis. Vyriausybė, pateikusi įstatymą, kai kur kai ką užmiršo. Turiu omeny Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymą, nes ten, jeigu mes keisime Darbo kodeksą, tai keičiasi straipsniai ir tame įstatyme reikia irgi pakeisti straipsnius.
PIRMININKAS. Jūsų niekas nenori klausti. Kolegos, ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Svarstymo stadijoje galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Priėmimas. Kolegos, kas pritariate, kad būtų papildyta Seimo sesijos programa, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Kolegos, jeigu pritarsime, tai sujungsime su prieš tai papildyta sesijos darbų programa.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 39 Seimo nariai: už – 38, susilaikė 1. Nutarimas (projektas Nr. XIIP-4452) yra priimtas. (Gongas)
17.33 val.
Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo Nr. IX-1541 2 ir 8 straipsnių pakeitimo bei 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-4446 (pateikimas)
Dabar pereiname prie kito klausimo, 2-20b klausimo – projekto Nr. XIIP-4446. Pranešėjas taip pat A. Sysas. Pateikimas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, labai trumpai informuosiu. Kai mes, Lietuva, nutarėme uždaryti Ignalinos atominę elektrinę, buvo priimtas Papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymas. Vis dėlto tai yra specialus objektas, turintis tam tikrą specifiką ir galintis turėti didelių pasekmių. Darbuotojams išlaikyti, kad nebūtų jokių incidentų, buvo priimtas šitas įstatymas, jis garantavo tam tikras papildomas išlygas atleidžiant, permokant, perkvalifikuojant.
Siūlymai yra labai paprasti. Kadangi dabartiniame kodekse 129 straipsnis reglamentuoja išeitines, o dabar registruotame tai yra 57 straipsnis, tai aš siūlau būtent tą ir padaryti. Tai rengdamas, aš konsultavausi su Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų profesine sąjunga, jie siūlo išbraukti 7 straipsnį, tai yra darbuotojų draudimas. Ten buvo numatyta drausti penkeriems metams papildomu gyvybės kaupiamuoju draudimu. Deja, šita nuostata neveikia daug metų ir jie patys paprašė išbraukti. 3 straipsnyje aš perrašau tas garantijas, kurias jie papildomai turėjo, atleidimo atveju paliekame, tik pagal tą redakciją, kuri yra naujame Darbo kodekse, vietoj skaičių įrašyti mėnesiai. Ir 4 straipsnis – įsigaliojimas, kaip visi įstatymai, lydintys Darbo kodeksą, sausio 1 diena.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, tikrai pritariu tiems dalykams, ką jūs išdėstėte, bet man truputį sukėlė nerimą būtent tas darbuotojų draudimas. Įstatymas yra, bet praktiškai juo nebuvo naudojamasi. Kas dėl to kaltas ir kodėl taip atsitiko?
A. SYSAS (LSDPF). Aš kalbėjausi, paprasčiausiai tai nebuvo daroma nuo įstatymo įsigaliojimo ir patys darbuotojai paprašė jį braukti, jis niekinis, nes nė karto nebuvo suderėta ir padaryta.
PIRMININKAS. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, atitinkamos pataisos Darbo kodekso, kaip socialinio modelio, kur mes svarstėme dėl užimtumo, jos yra jūsų užregistruotos, kad nesikirstų, ar yra perkeltos nuostatos…
A. SYSAS (LSDPF). Iš Darbo kodekso.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). …jau dabar pateiktų projektų?
A. SYSAS (LSDPF). Taip, šiuo metu registruoto 3 varianto straipsniai, kad atitiktų, nes čia yra ir 57, ir dar… Ne, dabar viskas 57, anksčiau buvo dar 140 straipsnyje.
PIRMININKAS. Klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jūs sakėte, kad konsultavotės su įmonės profsąjungos atstovais, darbuotojais. Kiek aš suprantu, šis įstatymo projektas yra reikalingas tam, kad būtų sudėtinė dalis to socialinio paketo, su sąlyga, kad bus priimtas naujasis Darbo kodeksas. Dėl naujo Darbo kodekso nežinia, kaip čia bus, aišku, bet šitas įstatymas tenkina darbuotojus, dabartinis galiojantis įstatymas tenkina darbuotojus ir profsąjungos atstovus? Taip?
A. SYSAS (LSDPF). Aš specialiai teikiu prie Darbo kodekso, tikrai nereikia priiminėti atskirai, o tik tuo atveju, jeigu mes priimsime Darbo kodeksą, kad nebūtų taip, kad Darbo kodekse išeitines reglamentuoja 57 straipsnis, o mes gyvensime pagal 129 straipsnį, ten papildomos garantijos dabartiniame kodekse 140 straipsnis, dabar viskas surašyta viename straipsnyje. Tokio prieštaravimo neturėtų būti, nes iškils papildomų problemų, ginčų.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui už pristatytą klausimą. Jūsų niekas nenori klausti. Dėl motyvų taip pat kalbėti nėra norinčių. Kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū. Pritarta. Siūloma, kad pagrindinis ir vienintelis komitetas būtų Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti birželio 28 dieną. Kolegos, ar galime pritarti? Ačiū. Pritarta.
Kolegos, registruojamės. Iš tiesų daug klausimų negalėjome svarstyti, nes nebuvo pranešėjų ir parašų nebuvo surinkę, būtume padirbėję šiandien turbūt bent jau pora valandų ilgiau.
Užsiregistravo 35 Seimo nariai. Birželio 2 dienos vakarinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)
Jonai, prašom.
J. KONDROTAS (DPF). Nespėjau paspausti. Atsiprašau.
PIRMININKAS. Viskas. Rašome, kad J. Kondrotas dalyvavo posėdyje. Dėl protokolo. A. Zeltinis irgi dėl protokolo, nespėjo užsiregistruoti.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.