LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
TEISĖS IR TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL PRELIMINARAUS ĮVERTINIMO
AR LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO SUBJEKTŲ, PERKANČIŲ-PARDUODANČIŲ ŽALIĄ PIENĄ IR PREKIAUJANČIŲ PIENO GAMINIAIS, NESĄŽININGŲ VEIKSMŲ DRAUDIMO ĮSTATYMO XII-1907 PAPILDYMO 31 STRAIPSNIU
ĮSTATYMO PROJEKTAS (NR. XIIP- 4501)
NEPRIEŠTARAUJA LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
2016 m. birželio 22 d. Nr. 102-P-25
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Juozas Bernatonis, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius.
Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. NNr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
SStr. |
SStr. d. |
P. |
|||||
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-06-20 |
1 |
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Projekto 1 straipsniu siekiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį žalią pieną superkantys ir perdirbantys subjektai būtų įpareigoti mokėti žalio pieno pardavėjams ne mažiau kaip 90 procentų Europos Sąjungos vidutinės žaliavinio pieno kainos, atėmus kaštus, susijusius su žalio pieno surinkimu, paruošimu ir pristatymu į perdirbimo įmones, taip pat būtų ribojamas pieno produktų antkainis mažmeninėje prekyboje. Pagal projekto 2 straipsnį įstatymas įsigaliotų nuo jo priėmimo dienos. Teikiamos projekto nuostatos diskutuotinos keliais aspektais, tame tarpe ir dėl atitikties Konstitucijai. Pirma, projekto 1 straipsniu pildomo įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje siekiama nustatyti fiksuotą minimalią žalio pieno supirkimo kainą, t.y. iš esmės siūloma apriboti žalio pieno pirkėjų galimybę žalio pieno pirkimo-pardavimo sutartyse laisvai nustatyti vieną iš sutarties sąlygų – kainą. Manome, jog tokiu būdu žalio pieno pirkėjui trukdoma savarankiškai priimti jo ūkinei veiklai reikalingus sprendimus. Kyla pagrįstų abejonių, ar tokiu būdu nebūtų kėsinamasi į sutarčių sudarymo laisvę tarp projekte minimų subjektų bei asmens ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą platesniame kontekste – turint omenyje Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva – tai teisinių galimybių visuma, sudaranti prielaidas asmeniui savarankiškai priimti jo ūkinei veiklai reikalingus sprendimus, suponuojanti inter alia sutarčių sudarymo laisvę, sąžiningos konkurencijos laisvę, galimybes nekliudomai pertvarkyti ūkio subjektus, keisti jų veiklos pobūdį taip, kad nebūtų trukdoma, reaguojant į rinkos pokyčius, steigti naujų ūkio subjektų ar likviduoti esančiųjų; ji yra neatsiejama nuo galimybės asmeniui, norinčiam užsiimti ūkine veikla arba, priešingai, norinčiam ja nebeužsiimti, be dirbtinių kliūčių patekti į rinką ir be dirbtinių kliūčių iš jos pasitraukti. <...> Konstituciniai teisinės valstybės, teisingumo principai suponuoja ir tai, kad ūkinės veiklos ribojimo (draudimo) priemonės turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (2009 m. spalio 8 d. Konstitucinio Teismo nutarimas). Atsižvelgiant į tai, manytina, kad siūlomas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 1 daliai. Šiame kontekste pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtinti principai sudaro vieną visumą – šalies ūkio konstitucinį pagrindą, todėl visų šio straipsnio dalių nuostatos yra tarpusavyje susijusios ir viena kitą papildo; tarp jose įtvirtintų principų yra pusiausvyra, kiekvienas jų aiškintinas nepaneigiant kitų, o pažeidus kurioje nors vienoje straipsnio dalyje esančią teisės normą, yra pažeidžiamos kitose šio straipsnio dalyse išdėstytos teisės normos arba sudaromos prielaidos jas pažeisti (2009 m. spalio 8 d. Konstitucinio Teismo nutarimas). Atsižvelgus į tai, jog siūlomas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 1 daliai, atitinkamai manytina, jog aptartos nuostatos taip pat prieštarauja ir Konstitucijos 46 straipsnio 4 daliai, įtvirtinančiai sąžiningos konkurencijos laisvę. Be to, kadangi Lietuvos ūkis yra grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva, rinkos kainų reguliavimas yra vertintinas kaip išimtinė priemonė ūkinės veiklos reguliavime pagal Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalį, t.y., toks valstybės ūkinės veiklos reguliavimas, kuris tarnauja bendrai tautos gerovei. Todėl svarstytina, ar projekto 1 straipsniu pildomo įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje siūlomas pieno produktų mažmeninės prekybos antkainių (vienos iš rinkos kainų sudedamųjų dalių) ribojimas, tarnautų bendrai tautos gerovei ir ar atitiktų proporcingumo principą, nes teikiamu siūlymu galėtų būti iškreipiama viena iš svarbiausių Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme numatytų konkurencijos sąlygų – kaina. Pastebėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nėra jokių objektyvių tai pagrindžiančių duomenų ir argumentų. Taigi gali būti, kad priimtas įstatymas ne tik neapgintų vartotojų interesų, bet priešingai – juos pažeistų, nes rinkos kainų reguliavimas galėtų riboti konkurenciją, trukdyti rinkos mechanizmams funkcionuoti prekybos pieno produktais rinkoje ir kt. |
Pritarti |
Pažymėtina, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2016 m. kovo 24 d, posėdyje preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo XII-1907 papildymo 31 straipsniu ir 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto XIIP-4158 1 straipsnio nuostatos, kuriomis siūlyta papildyti įstatymą 31 straipsniu „Ūkio subjektų superkamo žalio pieno kainos nustatymas“, siekiant tiesiogiai įstatyme nustatyti žalio pieno supirkimo minimalią kainą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1 daliai ir 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui.
|
2. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-06-20 |
2 |
|
|
Antra, projekto 2 straipsnio nuostata, kad „įstatymas įsigalioja nuo priėmimo dienos“ neatitinka Konstitucijos 70 straipsnio pirmosios dalies, pagal kurią „Seimo priimti įstatymai įsigalioja po to, kai juos pasirašo ir oficialiai paskelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas, jeigu pačiais įstatymais nenustatoma vėlesnė įsigaliojimo diena“. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalis nustato, jog teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. |
Pritarti |
|
3. Komiteto sprendimas: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu, apsvarstęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2016 m. birželio 20 d. išvadą, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo XII-1907 papildymo 31 straipsniu įstatymo projekto XIIP-4501 1 straipsnio nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1 ir 4 dalims, 2 straipsnio nuostatos – 70 straipsnio 1 daliai.
4. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“.
5. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras.
6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.
Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas