LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

JAUNIMO IR SPORTO REIKALŲ KOMISIJA

PAPILDOMOS KOMISIJOS IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SPORTO ĮSTATYMO NR. I-1151 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIVP-3748

2024-06-06 Nr. 116-P-5

Vilnius

1. Komisijos posėdyje dalyvavo: Komisijos pirmininkas Virgilijus Alekna; Komisijos nariai: Tomas Bičiūnas, Algirdas Butkevičius, Viktoras Fiodorovas, Jonas Gudauskas, Jonas Jarutis, Sergejus Jovaiša, Andrius Kupčinskas, Deividas Labanavičius, Marius Matijošaitis, Kęstutis Mažeika, Rasa Petrauskienė, Audrius Petrošius, Edita Rudelienė, Vilius Semeška; Seimo kanceliarijos patarėja Jurgita Petniūnaitė;  Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas Paulius Baltokas, Lietuvos studentų sporto asociacijos prezidentė Indrė Čelkienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Sporto grupės vyresnioji patarėja Ilona Šimkūnaitė, švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Aistė Zedelytė-Kaminskė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komisijos nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-05-15	1	1		Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos sporto įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymas nustato ir sportininkų teisių atstovo veiklą. Pažymėtina, kad formaliai šie atstovai atstovautų ne sportininkų teisėms, o patiems sportininkams (gindami jų teises). Atsižvelgiant į tai, projekte teisingiau būtų vartoti ne „sportininkų teisių atstovo“, o „sportininkų atstovo“ sąvoką.	Pritarti	Redakcinio pobūdžio pastaba
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-05-15	2	6, 10, 12		2. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje po žodžio „sportininko“ įrašytinas žodis skliaustuose „(sportininkų)“ (analogiškai kaip nustatyta šio straipsnio 5 dalyje). Taip pat siūlytina patikslinti ir kai kurias kitas keičiamo įstatymo 2 straipsnio nuostatas, pvz., 10 ir 12 dalis, jose nustatant, kad tam tikra veikla (fizinio aktyvumo pratybos, fizinio aktyvumo trenerio vadovaujama veikla) gali būti atliekama ne vieno, o kelių asmenų atžvilgiu.	Pritarti	Redakcinio pobūdžio pastaba
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-05-15	2	17, 19, 25		3. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 17 ir 19 dalyse prieš žodžius „įgyvendinimo terminai“ įrašytinas žodis „priemonių“, o 25 dalyje po žodžio „priemonių“ – žodis „įgyvendinimo“.	Pritarti	Redakcinio pobūdžio pastaba
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-05-15	2	34		4. Svarstytina, ar derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 34 dalyje po žodžių „patvirtintų taisyklių ir paskelbtų nuostatų“ neturėtų būti įrašyta formuluotė „(tiek, kiek tai neprieštarauja tarptautinės sporto šakos federacijos patvirtintoms taisyklėms)“ (t. y. analogiškai kaip nustatyta šio straipsnio 7 dalyje).	Pritarti	Redakcinio pobūdžio pastaba
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-05-15	3		4	5. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje apibrėžta būtent „manipuliavimo aukšto meistriškumo sporto varžybomis“ sąvoka, reikėtų patikslinti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte nurodyto manipuliavimo aukšto meistriškumo sporto varžybomis draudimo turinį, t. y. nurodyti, kad šis principas reiškia, kad asmenims draudžiama manipuliuoti būtent aukšto meistriškumo sporto varžybomis ir turi būti apsaugota visuomenės teisė į sąžiningas šias sporto varžybas bei užtikrintas sąžiningas sportininkų varžymasis aukšto meistriškumo sporto varžybose.	Pritarti	Redakcinio pobūdžio pastaba
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-05-15	9	1		6. Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje yra nurodytos tik olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos ir sporto šakų federacijos, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje vietoj dispozicinės nuorodos „šio įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų“ siūlome įrašyti žodžius „olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų ir sporto šakų federacijų“. Atitinkamai tikslintinos ir kitos šio straipsnio nuostatos, kuriame pateikta ši nuoroda.	Pritarti	Redakcinio pobūdžio pastaba
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-05-15	9	2		7. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad į sportininkų teisių atstovo pareigas gali pretenduoti nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, 9 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad sportininkų teisių atstovui taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje išdėstyta nuostata dėl nepriekaištingos reputacijos reikalavimų sportininkų teisių atstovui yra aiškesnio, konkrečiai apibrėžto turinio, siūlytina 9 straipsnio 2 dalyje atsisakyti abstraktaus turinio formuluotės „nepriekaištingos reputacijos“.	Pritarti	Redakcinio pobūdžio pastaba
8.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-05-15	9	3		8. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje reikėtų aiškiau atskleisti sportininkų teisių atstovo teisinį statusą. Nors šio asmens skyrimo į pareigas tvarka bei atleidimo iš jų pagrindai, kadencijos laikotarpis, valdingų įgaliojimų pobūdis, suteiktų teisių turinys, veiklos vertinimo bei apmokėjimo už darbą sąlygos implikuoja, kad sportininkų teisių atstovas turėtų turėti valstybės pareigūno statusą, tačiau tai paneigia nuostata, numatanti, kad su juo sudaroma darbo sutartis.	Pritarti	Siūlytina keisti pagal ŠMSM pasiūlymą: Nurodytina, kad jis yra darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį (papildžius tokiu sakiniu atsisakytina sakinio  „Su konkursą laimėjusiu asmeniu sudaroma darbo sutartis.“)
9.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-05-15	9	3		9. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai sportininkų teisių atstovo veikla visų eitos kadencijos metu atliktų vertinimų metu įvertinta kaip atitinkanti lūkesčius ir (ar) viršijanti lūkesčius, jis švietimo, mokslo ir sporto ministro sprendimu antrajai kadencijai gali būti skiriamas be konkurso, tačiau nenumatyta kokia tvarka sportininkų teisių atstovo veikla būtų vertinama. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje yra aptariamos tik biudžetinių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo sąlygos, tuo tarpu sportininkų teisių atstovas pagal siūlomą reguliavimą nebūtų laikomas biudžetinės įstaigos darbuotoju.	Pritarti iš dalies	Sportininkų teisių atstovas pagal siūlomą reguliavimą yra laikomas biudžetinės įstaigos – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (toliau – ŠMSM) – darbuotoju, tad jam yra taikomos Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatos. Jo veikla būtų vertinama Vyriausybės nustatyta tvarka.
10.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-05-15	9	4		10. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalies nuostata, numatanti, kad sportininkų teisių atstovas veikia savarankiškai, yra ne tik neaiški savo turiniu, tačiau ir nederanti su Darbo kodeksu. Pagal Darbo kodekso 21 straipsnį, darbo sutarties (o pagal keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalį su sportininkų teisių atstovu būtų sudaroma darbo sutartis) šalys yra darbuotojas ir darbdavys. Darbuotojas − fizinis asmuo, įsipareigojęs atlygintinai atlikti darbo funkciją pagal darbo sutartį su darbdaviu, o darbdavys − asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Atsižvelgiant į tai, neaišku koks sportininkų teisių atstovo galimybės ir teisės veikti savarankiškai turinys, ir šios galimybės santykis su sportininkų teisių atstovu sudarytos darbo sutarties sąlygomis. Taip pat pažymėtina, kad keičiamame įstatyme reikėtų aiškiai nurodyti subjektą (darbdavį), kuris su sportininkų teisių atstovu sudarytų darbo sutartį.	Pritarti iš dalies	Formuluotė „veikia savarankiškai“ yra vartojama ir kituose įstatymuose, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatyme (4 straipsnio 2 punktas), Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatyme (3 straipsnio 3 punktas), apibrėžiant veiklos laisvės ir savarankiškumo principą, t. y. Seimo kontrolieriai yra nepriklausomi nuo kitų institucijų, kiekvieno Seimo kontrolieriaus teisės ir pareigos lygios, kiekvienas jų pagal kompetenciją veikia savarankiškai. Papildytina nuostata, kad darbo sutartį sudaro ir ją nutraukia švietimo, mokslo ir sporto ministras.
11.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-05-15	9	4		11. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalies nuostata, numatanti, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras užtikrina sportininkų teisių atstovo veiklos ir organizacinį nepriklausomumą, stokoja teisinio aiškumo. Pirma, nėra aišku, koks veiklos nepriklausomumas, t. y. nepriklausomumas nuo kokio ar kokių subjektų turimas omenyje. Antra, sąvoka „organizacinis nepriklausomumas“ suponuoja tam tikros organizacijos veiklos nepriklausomumą, tuo tarpu sportininkų teisių atstovo veikla numatoma kaip savarankiška, nesiejama su jokia tam specialiai įsteigtos ar priskirtos organizacijos pagalba. Trečia, nėra aišku, kodėl šį „veiklos ir organizacinį nepriklausomumą“ ir kokiais veiksmais (sprendimais) turėtų užtikrinti švietimo, mokslo ir sporto ministras. Pažymėtina, kad pagal bendruosius valstybės institucijų veiklos valstybinio reguliavimo principus, jų nepriklausomumas užtikrinamas įstatymiškai, įtvirtinant tam tikras imperatyvias normas, kurių privalo laikytis visi teisinių santykių subjektai, t. y. kažkokie viešojo administravimo subjektų sprendimai, įgyvendinantys jau įstatymuose įtvirtintas atitinkamas valstybės institucijų nepriklausomumo garantijas, neturėtų būti reikalingi.	Nepritarti	Nuostata suformuluota pagal analogiją – Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 25 straipsnio  1 dalyje nustatyta, kad: „Už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingas subjektas yra tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas viešojo sektoriaus subjekto vadovui. Viešojo sektoriaus subjekto vadovas užtikrina už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingo subjekto veiklos ir organizacinį nepriklausomumą, korupcijai atsparios aplinkos kūrimo veiklai reikalingus išteklius, už šią veiklą atsakingų subjektų teises ir veiklos garantijas, įskaitant priemones, kuriomis už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingi subjektai ir (ar) jų darbuotojai apsaugomi nuo galimo neigiamo poveikio dėl jų atliekamų funkcijų.“
12.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-05-15				12. Nėra aiškus keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalies nuostatos, nustatančios, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras užtikrina sportininkų teisių atstovo veiklai reikalingus išteklius, santykis su kita šios dalies nuostata, numatančia, kad sportininkų teisių atstovą techniškai ir ūkiškai aptarnauja Vyriausybės įgaliota įstaiga. Kitaip sakant nėra aišku, už kokių išteklių suteikimą būtų atsakingas švietimo, mokslo ir sporto ministras (teisingiau numatyti, kad už tai atsakingas būtų ne pats ministras, o jo vadovaujama ministerija), o už kokių techninių ir ūkinių išteklių suteikimą – Vyriausybės įgaliota įstaiga. Svarstytina, ar apskritai logiška ir tikslinga už sportininkų teisių atstovo veiklai būtinų išteklių suteikimą (ūkinį ir techninį veiklos aprūpinimą) atsakingomis numatyti dvi skirtingas valstybės institucijas.	Nepritarti	Sportininkų teisių atstovo darbdavys – ŠMSM, tačiau siekiant jo veiklos nepriklausomumo, jis faktiškai dirbs kitoje ŠMSM pavaldžioje įstaigoje – Lietuvos antidopingo agentūroje, todėl tikslinga numatyti, kad tiek švietimo, mokslo ir sporto ministras (ŠMSM), kaip darbdavys, yra atsakingas už sportininkų teisių atstovo veiklai reikalingų išteklių, pvz., darbui reikalingų priemonių, paslaugų suteikimą, įsigijimą, tiek numatyti, kad sportininkų teisių atstovą techniškai ir ūkiškai aptarnauja Vyriausybės įgaliota įstaiga. Analogija – Mokslo ir inovacijų patarėjai ministerijose, kurie savo funkcijas atlieka ministerijose (faktiškai ten dirba), tačiau jų darbdavys Lietuvos mokslo taryba.
13.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-05-15	9	4		13. Atsižvelgiant į tai, kad sportininkų teisių atstovo veikla būtų finansuojama valstybės biudžeto lėšomis, o aiškūs kriterijai, kuriais remiantis iš valstybės biudžeto apmokamiems asmenims nustatomas apmokėjimo už darbą dydis (darbo užmokestis), yra esminis teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą elementas, todėl jie turi būti nustatomi įstatymu, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje vietoj nuostatos, kad sportininkų teisių atstovo veikla finansuojama valstybės biudžeto lėšomis, reikėtų aiškiai ir konkrečiai nurodyti sportininkų teisių atstovo darbo užmokesčio dydžio nustatymo ir jo mokėjimo pagrindus.	Pritarti	Siūlytina keisti pagal ŠMSM pasiūlymą: Sporto įstatymo projekto 9 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Sportininkų teisių atstovas veikia savarankiškai. Švietimo, mokslo ir sporto ministras užtikrina sportininkų teisių atstovo veiklos ir organizacinį nepriklausomumą, veiklai reikalingus išteklius. Sportininkų teisių atstovą techniškai ir ūkiškai aptarnauja Vyriausybės įgaliota įstaiga. Sportininkų teisių atstovo veikla finansuojama valstybės biudžeto lėšomis. Sportininkų atstovo darbo užmokesčio dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymu.“
14.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-05-15	9	5	1	14. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 1 punkte reikėtų atskleisti dėl kokių sportininkų teisių atstovo kompetencijai priklausančių veiksmų atlikimo į jį su prašymu gali kreiptis sportininkai. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Viešojo administravimo įstatymą prašymu laikomas su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus. Be to, derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, siūlytina šį punktą papildyti (perkeliant kai kurias 2 punkto nuostatas), nustatant, kad sportininkų teisių atstovas nagrinėja ne tik prašymus, tačiau ir skundus. Taip pat siūlome šiame punkte vietoj žodžių „pateikia atsakymą“ bei „atsakymo pateikimo“ reikėtų įrašyti atitinkamai žodžius „priima sprendimą“ bei „sprendimo priėmimo“.	Pritarti	Siūlytina keisti pagal ŠMSM pasiūlymą: Kaip kad nurodyta Sporto įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalyje, „nagrinėja sportininkų prašymus ir skundus, susijusius su šio įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų atliekamomis funkcijomis“.
15.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-05-15	9	5	2	15. Siekiant keičiamo įstatymo nuostatų dėstymo nuoseklumo, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 2 punkte siūlome reglamentuoti tik skundo pagrindu arba savo iniciatyva atliekamo tyrimo sąlygas (paties skundo, kuriam išnagrinėti nereikalinga atlikti tyrimą, nagrinėjimo funkciją atskleidžiant šios dalies 1 punkte). Be to, šiame punkte po formuluotės „ne ilgiau kaip 20 darbo dienų“ siūlytina įrašyti žodžius „nuo sprendimo atlikti tyrimą priėmimo dienos“, o po žodžių „du kartus“ – žodžius „ne ilgiau kaip“. Taip pat siūlome šiame punkte suvienodinti vartojamą terminiją, nes vienoje nuostatoje nustatoma, kad atlikus tyrimą sportininkų teisių atstovas pateikia išvadą, o kitoje – kad pateikia siūlymą (rekomendacijas). Jei turimi mintyje keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 6 punkte nurodyti „siūlymai (rekomendacijos)“, kurie teikiami olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančioms nevyriausybinėms organizacijoms ir sporto šakų federacijoms, aptariama keičiamo įstatymo nuostata atitinkamai tikslintina.	Pritarti
16.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-05-15	9	5	6	16. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 6 punkte siūlome išbraukti žodžius „tyrimo metu“, nes pažeidimai gali būti nustatomi ir neatliekant formalaus tyrimo, pvz., tik nagrinėjant skunde išdėstytas faktines sportininko teisių pažeidimo aplinkybes. Jeigu vis dėlto keičiamame įstatyme bet kuris skundo nagrinėjimas suprantamas kaip tyrimo atlikimas, siūlytina aiškiai atskirti skundo dėl pažeidimo nagrinėjimo bei tyrimo dėl galimo pažeidimo atlikimo savo iniciatyva sąlygas. Tokiu atveju keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 6 punkto pirmas sakinys turėtų būti dėstomas taip: „teikia siūlymus (rekomendacijas) olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančioms nevyriausybinėms organizacijoms ir sporto šakų federacijoms dėl skundo nagrinėjimo ar tyrimo savo iniciatyva atlikimo metu nustatytų pažeidimų ištaisymo“.	Pritarti	Siūlytina keisti pagal ŠMSM pasiūlymą: Siūloma Sporto įstatymo projekto 9 straipsnio 5 dalies 6 punkto pirmą sakinį išdėstyti taip: „teikia siūlymus (rekomendacijas) olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančioms nevyriausybinėms organizacijoms ir sporto šakų federacijoms dėl skundo nagrinėjimo ar tyrimo savo iniciatyva atlikimo metu nustatytų pažeidimų ištaisymo“.
17.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-05-15	9	5	7	17. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 7 punkte vietoj žodžių „valstybės institucijoms“ siūlytina įrašyti žodžius „valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms“.	Pritarti	Redakcinio pobūdžio pastaba
18.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-05-15	9	5	9	18. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 9 punkte vietoj žodžio „kreipimųsi“ reikėtų įrašyti žodžius „prašymų ir skundų“. Be to, šio punkto formuluotę reikėtų tikslinti, nes ji implikuoja, kad sportininkų teisių atstovas savo metinę veiklos ataskaitą viešintų ne rečiau kaip du kartus per mėnesį.	Pritarti	Siūlytina keisti pagal ŠMSM pasiūlymą: Išbrauti žodžius „ne rečiau kaip du kartus per mėnesį“.
19.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-05-15	9	6		19. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje reikėtų aiškiai nurodyti, ar ekspertų grupė sudaroma ad hoc kiekvienu konkrečiu atveju, ar vis dėlto švietimo, mokslo ir sporto ministras sudarytų nuolatinę ekspertų grupę, kuri sportininkų teisių atstovo prašymu ad hoc teiktų ekspertinę pagalbą. Taip pat siūlome šioje dalyje išbraukti perteklinius žodžius „ir jos personalinę sudėtį tvirtina“ bei „nuostatus ir“.	Pritarti iš dalies	Ekspertų grupė veiks ir ad hoc principu, ir bus nuolat veikianti – atvejus ir tvarką nustatys švietimo, mokslo ir sporto ministras. Išbrauktini žodžiai: „ir jos personalinę sudėtį tvirtina“ ir „nuostatus ir“.
20.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-05-15	9	8		20. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje brauktini žodžiai „valstybės informacinių išteklių“, nes sportininkų teisių atstovui duomenis teiktų ne patys valstybės informaciniai ištekliai, o šiuos informacinius išteklius valdantys subjektai – valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos.	Pritarti	Redakcinio pobūdžio pastaba
21.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-05-15	9	9		21. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad „Jeigu sportininkų teisių atstovo laikinai nėra, jo funkcijas švietimo, mokslo ir sporto ministras paveda atlikti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos valstybės tarnautojui ar darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį“. Nėra aiškus čia vartojamos formuluotės „laikinai nėra“ turinys: ar siekiama nustatyti, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos valstybės tarnautojui ar darbuotojui pavedama atlikti sportininkų teisių atstovo funkcijas, kol joks asmuo nepaskirtas į sportininkų teisių atstovo pareigas (nesudaryta darbo sutartis), ar kas kita. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir išbaigtumo, siūlytina aptariamą nuostatą tikslinti. Be to, keičiamame įstatyme turėtų būti aptarta ir tai, koks subjektas atliktų sportininkų teisių atstovo funkcijas sportininkų teisių atstovui laikinai negalint jų atlikti (pvz., dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių).	Pritarti	Siūlytina keisti pagal ŠMSM pasiūlymą: „9. Nutrūkus sportininkų atstovo įgaliojimams, tol kol kitas asmuo nepaskirtas į sportininkų atstovo pareigas, taip pat kai sportininkų atstovas atostogauja arba dėl kitų priežasčių (ligos, komandiruotės ir pan.) negali eiti savo pareigų, sportininkų atstovo funkcijas švietimo, mokslo ir sporto ministro pavedimu atlieka Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį.“
22.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-05-15	9	10		22. Atsižvelgiant į tai, kad bendrieji darbo sutarčių pasibaigimo pagrindai yra įtvirtinti Darbo kodekse, o kituose įstatymuose gali būti nustatyti tik papildomi, specialūs, su darbo santykių specifika susiję darbo sutarčių pasibaigimo pagrindai, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 10 dalį reikėtų tikslinti, nurodant, kad darbo sutartis su sportininkų teisių atstovu be Darbo kodekse numatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų nutraukiama ir tais atvejais, kai jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės arba nebeatitinka nepriekaištingos reputacijos kriterijų.	Pritarti iš dalies	Siūlytina keisti pagal ŠMSM pasiūlymą: Įvertinus tai, kad Darbo kodekso II dalies V skyriuje nėra numatyta, kad darbo sutartis gali būti nutraukta tuo atveju, kai asmuo pripažįstamas neveiksniu atitinkamoje srityje, siūlytume Sporto įstatymo projekto 9 straipsnio 10 dalį dėstyti taip: „10. Darbo sutartis su sportininkų atstovu, be Lietuvos Respublikos darbo kodekse numatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, nutraukiama ir tais atvejais, kai jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės, nebeatitinka nepriekaištingos reputacijos kriterijų arba teismas pripažįsta jį neveiksniu turtinių ir (ar) asmeninių neturtinių santykių srityse.“
23.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-05-15	11	1		23. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje po žodžio „teisėjui“ reikėtų įrašyti žodžius „darbo užmokestis ar“.	Pritarti	Redakcinio pobūdžio pastaba
24.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-05-15	11 13	2 2		24. Nėra aiški keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje po žodžių „sporto programas“ skliaustuose įtvirtintos formuluotės „(su aukšto meistriškumo sportu susijusias priemones)“ paskirtis ir santykis su pačios sąvokos „sporto programa“ apibrėžimu, kuris įtvirtintas keičiamo įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje. Pažymėtina, kad pagal minėtą apibrėžimą sporto programa laikomas aukšto meistriškumo sporto ir (ar) sporto šakų plėtojimo ir populiarinimo per fizinį aktyvumą planavimo dokumentas, todėl skliaustuose nustatant siūlomą siaurinančio turinio formuluotę, lieka neaišku, kokios sporto programos turimos omenyje. Jeigu šioje dalyje siekiama nustatyti būtent tik aukšto meistriškumo sporto priemones įtvirtinančias sporto programas, taip reikėtų ir nustatyti, t. y. vietoj žodžių „sporto programas (su aukšto meistriškumo sportu susijusias priemones)“ reikėtų įrašyti žodžius „aukšto meistriškumo sporto priemones įtvirtinančias sporto programas“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 daliai.	Pritarti	Siūlytina keisti pagal ŠMSM pasiūlymą: išbrauktini žodžiai skliaustuose „(su aukšto meistriškumo sportu susijusias priemones)“.
25.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-05-15	12	8		25. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies formuluotę, pagal kurią su sportininku, aukšto meistriškumo sporto treneriu ar teisėju gali būti sudaroma darbo arba sporto veiklos sutartis, siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 12 straipsnio 8 dalies nuostatą dėl paslaugų sutarties su tokiais asmenimis sudarymo (t. y. siūlytina numatyti, kad su minėtais asmenimis draudžiama sudaryti būtent sporto veiklos, o ne paslaugų teikimo sutartis).	Pritarti iš dalies	Siūlytina keisti pagal ŠMSM pasiūlymą: Šiuo atveju Sporto įstatymo projekto 12 straipsnio 8 dalyje nurodytos paslaugų sutartys būtų, pavyzdžiui, kai fizinio aktyvumo treneriai sudaro paslaugų sutartis su sporto klubu, o ne sporto veiklos sutartį (nurodytą Sporto įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalyje, papildomai pastebėtina, kad Sporto įstatymo projekto 11 straipsnio 2 dalyje nustatytos formos sporto veiklos sutartį sudarytų tik paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos, sporto šakų federacijos, įgyvendinančios  sporto programas su sportininkais). Atsižvelgiant į tai,  kas išdėstyta, Sporto įstatymo projekto 12 straipsnio 8 dalyje nurodytinos ir sporto veiklos sutartys, o Sporto įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „pagal darbo arba sporto veiklos sutartis“ įrašytini žodžiai „pagal darbo, sporto veiklos arba paslaugų sutartis“.
26.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-05-15	11	3		26. Manytina, kad keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta dispozicinė nuoroda į šio įstatymo 26 straipsnio 7 dalį yra perteklinė, nes ir taip akivaizdu, kad sportinės veiklos sutartyje turi būti įtvirtintos visos imperatyviosios įstatymo nuostatos, tame tarpe ir valstybės stipendijų nemokėjimo pagrindai. Jeigu vis dėlto šią nuostatą būtų nuspręsta palikti, formuluotę su dispozicine nuoroda į šio įstatymo 26 straipsnio 7 dalį reikėtų patikslinti, nes minėtoje 26 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos ne sutarties keitimo ir nutraukimo sąlygos, o aplinkybės, kurioms esant valstybės stipendija negali būti mokama. Atsižvelgiant į tai, vietoj žodžių „sutarties keitimo ir nutraukimo sąlygos, atitinkančios šio įstatymo 26 straipsnio 7 dalyje nurodytas aplinkybes“ siūlytina įrašyti žodžius „sutarties keitimo ir nutraukimo sąlygos, kuriose turi būti numatyta, kad sutartis nutraukiama, kai atsiranda šio įstatymo 26 straipsnio 7 dalyje nustatyti valstybės stipendijos nemokėjimo pagrindai“.	Pritarti	Siūlytina keisti pagal ŠMSM pasiūlymą: Vietoj žodžių „sutarties keitimo ir nutraukimo sąlygos, atitinkančios šio įstatymo 26 straipsnio 7 dalyje nurodytas aplinkybes“ įrašyti žodžiai „sutarties keitimo ir nutraukimo sąlygos, kuriose turi būti numatyta, kad sutartis nutraukiama, kai atsiranda šio įstatymo 26 straipsnio 7 dalyje nustatyti valstybės stipendijos nemokėjimo pagrindai“.
27.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-05-15	12	1		27. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad fizinio aktyvumo ir sporto pratybas gali vykdyti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto treneriai ir fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktoriai, vadovaujami fizinio aktyvumo ar sporto specialistų. Vertinant šią nuostatą, nėra aišku, pirma, kokie subjektai yra laikomi fizinio aktyvumo ar sporto specialistais (nes keičiamame įstatyme šių subjektų kategorija nėra apibrėžta), ir antra, ar vadovaujami šių specialistų turėtų būti tik fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktoriai, ar vis dėlto ir fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto treneriai.	Pritarti	Siūlytina keisti pagal ŠMSM pasiūlymą: Vietoje žodžių „vadovaujami fizinio aktyvumo ar sporto specialistų“ įrašyti žodžiai „vadovaujami fizinio aktyvumo ar sporto trenerių“.
28.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-05-15	12	1, 5		28. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies paskutinis sakinys, atsižvelgiant į jo turinį, turėtų būti dėstomas šio straipsnio 5 dalyje.	Pritarti	Redakcinio pobūdžio pastaba
29.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-05-15	12	2	1	29. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punkte brauktini pertekliniai žodžiai „arba jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją“.	Nepritarti	Ši nuostata galioja nuo 2019 m. Nuostata taikytina tokiais atvejais, kai, pavyzdžiui,  asmuo baigė studijas pagal vienpakopę sistemą, jo kvalifikacija švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka yra  prilyginta kvalifikacijai, kuri įgyjama baigus magistrantūros arba vientisąsias studijas, arba asmenų, baigusių neuniversitetines studijas, kvalifikacija yra prilyginta profesinio bakalauro kvalifikacijai. Ši nuostata taip pat reiškia lygiavertę užsienyje įgytą aukštojo mokslo kvalifikaciją.
30.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-05-15	12	3	2	30. Derinant keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies nuostatas tarpusavyje, šios dalies 2 punkte prieš žodžius „vidurinį išsilavinimą“ įrašytini žodžiai „ne žemesnį nei“.	Pritarti	Redakcinio pobūdžio pastaba
31.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-05-15	12	1		31. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, bei atsižvelgiant į tai, kad asmenys, vykdantys fizinio aktyvumo pratybas pagal ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo programas, turės atitikti ne keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 ir 3 dalyse, o Švietimo įstatymo nustatytus reikalavimus, keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje po žodžių „Fizinio aktyvumo ir sporto pratybas“ įrašytini žodžiai „išskyrus fizinio aktyvumo pratybas pagal ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo programas“.	Pritarti	Siūlytina keisti pagal ŠMSM pasiūlymą: Sporto įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalyje po žodžių „Fizinio aktyvumo ir sporto pratybas“ įrašyti žodžiai „išskyrus fizinio aktyvumo pratybas pagal ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo programas“.
32.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-05-15	12 26 27	7 7 3	2 3, 6 3, 6	32. Nors keičiamo įstatymo 12 straipsnio 7 dalies 2 punkto pirmajam sakinyje numatyti tik du sankcijų ir baudžiamosios atsakomybės taikymo atvejai, kai 1) buvo pritaikytos atitinkamos sporto šakos federacijos arba nacionalinės antidopingo organizacijos sankcijos ir 2) šios sankcijos buvo taikytos kartu su baudžiamąja atsakomybe, tačiau paskutiniajame šio punkto sakinyje numatomas ir toks atvejis, kai asmuo traukiamas tik baudžiamojon atsakomybėn, neskiriant jam atitinkamos sporto šakos federacijos arba nacionalinės antidopingo organizacijos sankcijos. Atsižvelgiant į tai, šio punkto nuostatos derintinos tarpusavyje. Taip pat pažymėtina, kad šiame punkte reguliacinio pobūdžio normos neturėtų būti dėstomos skliaustuose. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 26 straipsnio 7 dalies 3 ir 6 punktams bei 27 straipsnio 3 dalies 3 ir 6 punktams.	Pritarti	Siūlytina keisti pagal ŠMSM pasiūlymą: Sporto įstatymo projekto 12 straipsnio 7 dalies 2 punktą patikslinti taip: „2) kuriam dėl manipuliavimo aukšto meistriškumo sporto varžybomis ar už antidopingo taisyklių pažeidimą buvo pritaikytos pritaikyta baudžiamoji atsakomybė arba atitinkamos sporto šakos federacijos arba nacionalinės antidopingo organizacijos sankcijos arba šios sankcijos buvo taikytos kartu su baudžiamąja atsakomybe. (jJeigu už pažeidimą asmeniui buvo pritaikytos tik atitinkamos sporto šakos federacijos arba nacionalinės antidopingo organizacijos sankcijos, dirbti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto treneriu, fizinio aktyvumo instruktoriumi ar teikti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto trenerio, fizinio aktyvumo instruktoriaus paslaugų asmuo negali nuo šių sankcijų paskyrimo iki jų galiojimo termino pabaigos). Jeigu už pažeidimą asmeniui buvo pritaikyta tiek baudžiamoji atsakomybė, tiek ir atitinkamos sporto šakos federacijos arba nacionalinės antidopingo organizacijos sankcijos, dirbti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto treneriu, fizinio aktyvumo instruktoriumi ar teikti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto trenerio, fizinio aktyvumo instruktoriaus paslaugų asmuo negali atsižvelgiant į tai, kas įsiteisėjo anksčiau – teismo nuosprendis ar atitinkamos sporto šakos federacijos arba nacionalinės antidopingo organizacijos sankcijos, ir iki teistumo išnykimo ar panaikinimo arba atitinkamos sporto šakos federacijos, arba nacionalinės antidopingo organizacijos sankcijų galiojimo termino pabaigos (atsižvelgiant į tai, kas iš jų baigia galioti vėliau), jeigu pritaikyta tik baudžiamoji atsakomybė, – iki teistumo išnykimo ar panaikinimo;“. Analogiškai tikslintinos ir kitos pastaboje nurodytos Sporto įstatymo projekto nuostatos.
33.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-05-15	12	7	3	33. Abejotina, ar keičiamo įstatymo 12 straipsnio 7 dalies 3 punkte numatomi apribojimai, iš esmės susiję su fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto trenerių ar instruktorių ar fizinio aktyvumo ar sporto specialisto paslaugas teikiančių asmenų nepriekaištinga reputacija, yra proporcingi. Projekto aiškinamajame rašte teigiama: „Sporto įstatymo projekto 12 straipsnio 7 dalies 3, 4 ir 5 punktuose nustatomi ribojimai – pagal analogiją kaip ir Švietimo įstatyme, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme“. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog fizinio aktyvumo ar sporto trenerių, instruktorių bei fizinio aktyvumo ar sporto trenerio paslaugas teikiančių asmenų statusas nėra tapatus pedagogo statusui. Sporto įstatyme nurodyti asmenys, priešingai negu pedagogai, dirba ne tik su vaikais. Įstatyme numatant žmogaus teisių apribojimus, susijusius su jau išnykusiu ar panaikintu teistumu, turi būti kreipiamas didelis dėmesys ir į tai, kokioms kategorijoms priskiriamų nusikaltimų padarymas turėtų sąlygoti atitinkamus padarinius. Antai Konstitucinis Teismas, vertindamas kai kurių Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatų atitiktį Konstitucijai, 2020 m. birželio 5 d. nutarime pažymėjo, kad visą gyvenimą trunkantis teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis atėmimas laikytinas konstituciškai pateisinamu tų asmenų atžvilgiu, kurie yra padarę „<…> tam tikrus itin pavojingus nusikaltimus, už kuriuos numatytos pačios griežčiausios bausmės <…>”. Nors Sporto įstatymo bei Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo reguliuojami teisiniai santykiai skiriasi, tačiau manytina, kad cituota Konstitucinio Teismo doktrina aktuali ir Sporto įstatymo projekto kontekste. Dėl to abejotina, ar iš tiesų keičiamo įstatymo 12 straipsnio 7 dalies 3 punkte minimi sunkūs bei absoliučiai visi labai sunkūs (jų nediferencijuojant į, pvz., nusikaltimus gyvybei, sveikatai ir pan.) nusikaltimai yra tokie pavojingi, kad jų padarymas visam gyvenimui turėtų užkirsti asmeniui kelią dirbti keičiamo įstatymo 12 straipsnyje nurodytą darbą arba teikti fizinio aktyvumo ar sporto trenerio ar instruktoriaus paslaugas visiškai neatsižvelgiant į tai, jog galbūt toks asmuo konkrečiu atskiru atveju jau yra pasitaisęs ir jokios grėsmės visuomenei nebekelia. Be to, manytina, kad keičiamo įstatymo 12 straipsnio 7 dalies 3 punktas tiek, kiek jame numatomas draudimas galiotų sunkius ar labai sunkius nusikaltimus padariusiems asmenims nepaisant teistumo išnykimo ar panaikinimo fakto, sistemiškai nedera su kitomis Sporto įstatymo nuostatomis. Antai keičiamo įstatymo 7 ir 18 straipsniuose numatyta, kad Nacionalinės sporto tarybos bei sporto projektų komisijos nariais gali būti asmenys, atitinkantys Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį sunkų ar labai sunkų nusikaltimą padaręs asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos ne visą gyvenimą, o tik tol, kol nėra išnykęs ar panaikintas teistumas. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad formuluotėje „teistas už sunkų ir (ar) labai sunkų nusikaltimą” žodis „ir” yra perteklinis, kadangi nuteisimo faktai už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą keičiamo įstatymo 12 straipsnio 7 dalies 3 punkte nurodomi ne kaip kumuliatyvūs, bet kaip alternatyvūs. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 7 punkto a papunkčiui, kuriame numatyti reikalavimai juridinio asmens vadovui, kolegialaus valdymo organo nariams, asmeniui, turinčiam teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorį, finansininkui ar kitam asmeniui, tvarkančiam juridinio asmens apskaitą.	Pritarti iš dalies	Manytina, kad Sporto įstatymo projektu siūlomi 12 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatyti apribojimai yra proporcingi, taip pat vertinant ir analogiškas Švietimo įstatymo nuostatas, į kurias atsižvelgiant ir pritaikyta tokia analogija Sporto įstatymo projekte. Pagal Švietimo įstatymą: „mokytojas – asmuo, ugdantis mokinius pagal formaliojo arba neformaliojo švietimo programas (2 straipsnio 18 dalis), „mokinys – asmuo, kuris mokosi“ (2 straipsnio 17 dalis). Vadovaujantis Švietimo įstatymo 48 straipsnio  8 dalimi, „mokytoju negali dirbti asmuo: 1) neatitinkantis šio straipsnio 1, 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatytų reikalavimų; 2) kuris pagal šio įstatymo 5^1 straipsnį negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos; 3) teismo sprendimu pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu, – iki jo pripažinimo veiksniu ar veiksnumo apribojimo panaikinimo; 4) kuriam teismo sprendimu apribota tėvų valdžia, – apribojimo laikotarpiu; 5) sergantis Sveikatos apsaugos ministerijos atitinkamame sąraše nurodytomis ligomis; 6) buvęs SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) kadrinis darbuotojas, kuriam taikomi Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ numatyti apribojimai; 7) kitais teisės aktų nustatytais atvejais.“ Iš to darytina išvada, kad Švietimo įstatymas nustato reikalavimus visiems mokytojams, ne tik dirbantiems su vaikais, todėl tokios pačios nuostatos taikytinos ir aukšto meistriškumo sporto ar fizinio aktyvumo trenerių darbui, nes jie taip pat dirba ir su vaikais, ir su suaugusiais, o be to, jų darbas tiesiogiai yra susijęs su asmenų sveikata. Sutiktina su siūlymu formuluotėje „teistas už sunkų ir (ar) labai sunkų nusikaltimą” išbraukti žodį „ir”.
34.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-05-15	15	1		34. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „neleidžia“ siūlytina įrašyti žodžius „privalo neleisti“.	Pritarti	Redakcinio pobūdžio pastaba
35.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-05-15	16	1		35. Nėra aiški keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga sporto renginio organizatoriui, vykdančiam technikos sporto šakų (pvz., automobilių, motociklų, laivų, lėktuvų ir kt.) sporto renginį privačiose ar viešose vietose, apie tai pranešti savivaldybės vykdomajai institucijai arba jos įgaliotai savivaldybės administracijai, išduodančiai leidimą organizuoti šį sporto renginį. Kitaip sakant nėra aišku, kam reikalingas papildomas pranešimas, jeigu dėl šio renginio organizavimo leidimo bus kreipiamasi teisės aktų nustatyta tvarka.	Pritarti	Siūlytina keisti pagal ŠMSM pasiūlymą: Sporto įstatymo projekto 16 straipsnio 1 dalyje išbrauti žodžiai: „ir pranešti savivaldybės vykdomajai institucijai arba jos įgaliotai savivaldybės administracijai, išduodančiai leidimą organizuoti sporto renginį“.
36.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-05-15	18	7, 8		36. Reikėtų tarpusavyje suderinti keičiamo įstatymo 18 straipsnio 7 ir 8 dalis, nes 7 dalyje nustatoma, kad švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija administruoja šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytas programas ir projektus, o 8 dalyje nurodyta, kad švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai lėšos skiriamos šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytiems projektams administruoti.	Nepritarti	Nuostatos yra galiojančios šiuo metu ir iš esmės nėra siūlomos keisti naujai dėstomojoje redakcijoje. Ministro įgaliotai institucijai 4 procentai yra skiriami administruoti tik projektams – t. y. nuo sudaryto Sporto rėmimo fondo (Sporto įstatymo projekto 18 straipsnio 5 dalis). Visos kitos programos – sporto programos, nacionalinėms fizinio aktyvumo programos, antidopingo programai – nepatenka į Sporto rėmimo fondą ir joms administruoti, kaip ilgalaikio planavimo, ketverių kalendorinių metų trukmės, planavimo dokumentams, valstybės biudžeto lėšos nėra skiriamos.
37.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-05-15	19	4	2b	37. Pažymėtina, kad keičiamame įstatyme nėra atskleistas keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 2 punkto b papunktyje vartojamos sąvokos „fizinio aktyvumo renginio“ turinys. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 28 dalyje yra įtvirtinta tik sąvokos „sporto renginys“ apibrėžtis.	Nepritarti	Sporto įstatymo projekto 2 straipsnio 28 dalyje nurodyta, kad sporto renginys – viešas renginys, kuriame populiarinamas sportas ir (arba) varžomasi bei atitinkamai sąvoka sportas (Sporto įstatymo projekto 2 straipsnio 20 dalis) apima visas asmens fizinės veiklos formas, kuriomis siekiama ugdyti ir tobulinti fizines ir psichines jo savybes bei įgūdžius ar stiprinti sveikatą. Taigi vertinant sistemiškai, sporto renginiai yra išskiriami į fizinio aktyvumo ir aukšto meistriškumo sporto renginius. Sporto įstatymo projekto 19 straipsnio 4 dalies 2 punkto b papunktyje svarbu išskirti fizinio aktyvumo renginius, kadangi šie kriterijai yra skirti būtent fizinio aktyvumo veikloms ir tokioms veikloms skiriamos valstybės biudžeto lėšos, taigi įgyvendinant fizinio aktyvumo veiklas negali būti organizuojami aukšto meistriškumo sporto renginiai ar įgyvendinamos kokios nors su aukšto meistriškumo sportu susijusios priemonės.
38.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-05-15	19	9		38. Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 9 dalyje reikėtų patikslinti, kad atitinkamą informaciją savo interneto svetainėse skelbia ne pačios savivaldybės, o įgaliotos kompetentingos savivaldybių institucijos ir (ar) įstaigos.	Pritarti
39.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-05-15	20 21 22	1 1 3 1	6 6 2 7c	39. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punkte, 21 straipsnio 1 dalies 6 punkte bei 3 dalies 2 punkte ir 22 straipsnio 1 dalies 7 punkto c papunktyje prieš žodį „antidopingo“ įrašytinas žodis „nacionalinių“ (o 22 straipsnio 1 dalies 7 punkto c papunktyje prieš žodžius „antidopingo organizacijos“ dar ir žodis „nacionalinės“).	Nepritarti	Būtent šiose nuostatose vartojama Sporto įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžta sąvoka antidopingo taisyklių pažeidimas. Antidopingo organizacijos sąvoka yra platesnė sąvoka nei nacionalinės antidopingo organizacijos sąvoka: nacionalinė antidopingo organizacija šalyje gali būti tik viena, o antidopingo organizacijų yra daug. Konvencijos prieš dopingo vartojimą sporte 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antidopingo organizacija – tai subjektas, atsakingas už bet kokios dopingo kontrolės proceso dalies inicijavimo, įgyvendinimo ar vykdymo taisyklių patvirtinimą. Pavyzdžiui, tai gali būti Tarptautinis olimpinis komitetas, Tarptautinis paraolimpinis komitetas, kiti svarbūs renginių organizatoriai, testuojantys jų organizuojamuose renginiuose, Pasaulinė antidopingo agentūra, tarptautinės federacijos bei nacionalinės antidopingo organizacijos.
40.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-05-15	20	1	9	40. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 9 punkte reikėtų patikslinti, ką vartoti gydymui leidimus išduoda Nacionalinė antidopingo organizacija.	Nepritarti	Būtent tokia Sporto įstatymo projekto 20 straipsnio 1 dalies 9 punkte vartojama leidimų vartoti gydymui sąvoka yra apibrėžta Konvencijoje prieš dopingo vartojimą sporte (2 straipsnio 23 dalis). Kaip kad ir nurodyta Sporto įstatymo projekto 2 straipsnio 35 dalyje, kitos Sporto įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Tarptautinėje konvencijoje prieš dopingo vartojimą sporte.
41.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-05-15	20 26	2 8		41. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nereikėtų nurodyti, kad Nacionalinei antidopingo programai įgyvendinti valstybės biudžeto lėšos skiriamos būtent iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai numatytų valstybės biudžeto asignavimų. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 26 straipsnio 8 daliai. Valstybės biudžeto lėšų šaltinį, iš kurio mokamos rentos buvusiems sportininkams, reikėtų nurodyti ir keičiamo įstatymo 27 straipsnio 4 dalyje.	Pritarti
42.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-05-15	22	1	10	42. Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 10 punkte prieš žodį „ilgiau“ įrašytini žodžiai „juridinis asmuo“.	Pritarti	Redakcinio pobūdžio pastaba
43.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-05-15	24			43. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 24 straipsnis turėtų būti patikslintas, nurodant, kad valstybė skatina ne tik sportininkus, tačiau ir jų trenerius.	Pritarti
44.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-05-15	25	2, 4, 6,  8		44. Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 2 ir 4 dalyse po žodžio „tarptautinės“ įrašytinas žodis skliaustuose „(pasaulio)“. Taip pat, siekiant nuoseklumo, keičiamo įstatymo 25 straipsnio 8 dalyje dėstomą taisyklę reikėtų dėstyti šio straipsnio 6 dalyje, atitinkamai pernumeruojant toliau einančias dalis.	Pritarti
45.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-05-15	26	7	10	45. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 7 dalies 10 punkto nuostata, numatanti, kad sportininkui paskirtoji valstybės stipendija nemokama, kai jis per 2 metus nuo tam tikro laimėjimo pasiekimo dienos nesudalyvauja bent vienose šio straipsnio 1 dalyje nurodytose tarptautinėse aukšto meistriškumo sporto varžybose, nedera su šio straipsnio 4 dalimi, kurioje imperatyviai įtvirtinta, kad sportininkas, tapęs olimpinių žaidynių 1–16 vietos, paralimpinių, kurčiųjų žaidynių ar pasaulio čempionatų 1–6 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu tam tikros sporto šakos Europos čempionatai neorganizuojami) 1–3 vietos, pasaulio asmenų su negalia čempionatų 1 vietos laimėtoju, turi teisę valstybės stipendiją gauti 4 metus nuo tam tikro laimėjimo pasiekimo dienos.	Nepritarti	Sporto įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad sportininkui valstybės stipendija skiriama 4 metams, o 7 dalyje nurodomi atvejai, kuriems esant valstybės stipendija nemokama – 10 punkte numatant, kad sportininkui paskirtoji valstybės stipendija nemokama, kai jis per 2 metus nuo tam tikro laimėjimo pasiekimo dienos nesudalyvauja bent vienose nurodytose tarptautinėse aukšto meistriškumo sporto varžybose. Jei sportininkas per 2 metus nuo tam tikro laimėjimo pasiekimo dienos sudalyvauja bent vienose nurodytose tarptautinėse aukšto meistriškumo sporto varžybose, jam valstybės stipendija toliau mokama taip, kaip ir paskirta vadovaujantis Sporto įstatymo projekto 26 straipsnio 4 dalimi – iš viso 4 metus. Taigi šios dvi minėtos nuostatos neprieštarauja viena kitai, kadangi tam, kad valstybės stipendijos mokėjimą būtų galima sustabdyti po 2 metų, valstybės stipendija pirmiausia turi būti paskirta. Taip pat tai yra galiojančios nuostatos – Sporto įstatymo 24 straipsnio 5 dalies  nuostata perkeliama į Sporto įstatymo projekto 26 straipsnio 7 dalį (buvusio 24 straipsnio buvusi 8 dalis).
46.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-05-15	2 (prj)	3		46. Projekto 2 straipsnio 3 dalyje brauktini žodžiai „ir juos pabaigę, įsigaliojus šiam įstatymui“, nes šioje dalyje kalbama apie asmenis, atitinkamus mokymus pabaigusius iki įstatymo įsigaliojimo.	Nepritarti	Pritarus pastabai bus palikta spraga ir nepasisakyta apie asmenų grupę, kurie pradėjo lankyti mokymus, tačiau juos pabaigė jau įsigaliojus šiam Sporto įstatymui, t. y. asmenys gali pradėti aukšto meistriškumo sporto specialisto mokymus ir jų dar nespės baigti iki įsigaliojant šiam Sporto įstatymui bei mokymų baigimo pažymėjimai bus išduoti daug vėliau nei įsigalios šis Sporto įstatymas.
47.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-05-15	2 (prj)	4		47. Derinant projekto 2 straipsnio 4 dalies nuostatas tarpusavyje, šios dalies paskutiniajame sakinyje po žodžių „ar kompetencijų“ įrašytini žodžiai „arba nepradėjo studijuoti pagal šioje dalyje nurodytas studijų programas ar lankyti mokymų aukštojoje mokykloje“.	Pritarti	Siūlytina pritarti ŠMSM pasiūlymui: Taip pat sistemiškai įvertinus kartu ir šią pastabą, siūlytina vietoje 2029 metų įrašyti 2030 m., atitinkamai ir Kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1540 2 straipsnio pakeitimo projekto 1 straipsnyje dėstomo 2 straipsnio 7 dalyje.
48.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-05-15				48. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Seime yra registruotas Vyriausybės pateiktas Sporto įstatymo Nr. I-1151 2 ir 20 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 18-1 straipsniu įstatymo projektas (Reg. Nr. XIVP-3592), kurio tikslas – ratifikavus Konvenciją dėl manipuliavimo sporto varžybomis, užtikrinti tinkamą jos nuostatų įgyvendinimą. Pažymėtina, kad minėto projekto nuostatos nėra inkorporuotos į šiuo Vyriausybės teikiamu projektu nauja redakcija dėstomą Lietuvos Respublikos sporto įstatymą.	Atsižvelgti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komisijos nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos kyokushin karate federacija ir Lietuvos techninio sporto federacijų asociacija, 2024-05-30	24 26	1, 2		Lietuvos kyokushin karate federacija ir Lietuvos techninio sporto federacijų asociacija, (toliau – Asociacijos) yra narystės pagrindu įsteigtos savanoriškos sporto asociacijos, vienijančios atskiras asociacijas, sporto klubus, asmenis, užsiiminėjančius kyokushin karate ir techniniu sportu. Asociacijos vienija individualiomis sporto šakomis užsiimančius sportininkus, kurie kultyvuoja į olimpinių žaidynių programą neįtrauktas sporto šakas. Šiuo raštu žemiau pasirašiusios Asociacijos kreipiasi į Jus dėl Lietuvos Respublikos sporto įstatymo (toliau – SĮ) projekto (toliau – Projektas) 24 ir 26 straipsnių pakeitimo, kurie, Asociacijų nuomone, atlieptų ne tik mūsų atstovaujamų sporto bendruomenių poreikius, bet ir būtų suderinami su aktualia SĮ redakcija, kitais SĮ įtvirtintais sporto principais. Siūlome keisti SĮ Projekto 24 ir 26 straipsnių tokia apimtimi, kuri nediskriminuotų sportininkų kultyvuojančių tiek olimpines, tiek neolimpines sporto šakas: Pasisakydami apie SĮ Projekto 24 ir 26 straipsnių pakeitimų pasiūlymus ir jų būtinumo teisinę argumentaciją pabrėžiame, jog Konstitucijos 29 straipsnis nurodo, jog žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Asmenų lygybės principas yra konstitucinės žmogaus prigimtinės teisės būti traktuojamam vienodai garantija. Šis principas suponuoja pareigą nustatyti vienodą (nediferencijuotą) reguliavimą tam tikrų asmenų kategorijų, esančių vienodoje padėtyje atžvilgiu, kai tarp asmenų kategorijų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas jų traktavimas būtų objektyviai pateisinamas.^1 Lygiateisiškumas iš esmės reiškia nediskriminavimo principą sporte. SĮ 3 straipsnio 1 punktas numato, kad vienas iš sporto principų yra lygiateisiškumas, kuris reiškia, jog visi asmenys, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, amžiaus, negalios, religijos ar tikėjimo, seksualinės orientacijos ir socialinės ar ekonominės padėties, turi lygias teises sportuoti. SĮ Projekto reguliavimas numatantis galimybes į stipendijas pretenduoti tik olimpinių sporto šakų sportininkams už sportinius pasiekimus sukuria nelygiateises (diskriminacines) sąlygas tarp sportininkų sportuojančių olimpinėje sporto šakoje ir sportininkų sportuojančių neolimpinėje sporto šakoje. Sportininkas, sportuojantis olimpinėje sporto šakoje „apdovanojamas“ ar jam suteikiama galimybė gauti „privilegijas“, o sportininkas pasirinkęs kitokią sportinės veiklos kryptį, kuri nėra olimpinė, tokių „privilegijų“ negauna pagal teisinį reguliavimą. Tai ne tik diskriminuoja sportininkus, bet ir neolimpinėse sporto šakose, kur egzistuoja didelis vaikų masiškumas, skatina vaikus siekiančius aukšto meistriškumo sporto rezultatų, rinktis olimpines sporto šakas, nes jos pačios savaime turi galimybę būti „labiau apdovanotos“ netgi teisiniu reguliavimu. SĮ 3 straipsnio 6 punktas numato, jog sportas remiasi asmenų laisvo apsisprendimo ir pasirinkimo principu; šis principas reiškia, kad asmenys turi teisę laisvai pasirinkti fizinės veiklos formas ir sporto šakas, jungtis į asociacijas, vienijančias savo narius sporto pagrindu, užsiimti sporto veikla, kurios nedraudžia įstatymai. SĮ Projekto reguliavimas, kad stipendijas turėtų teisę gauti tik olimpinių sporto šakų sportininkai pažeidžia šį principą, nes įgalina sportininkus rinktis kitas sporto šakas, kurios, kaip jau minėta aukščiau, turi didesnes teisėkūros „privilegijas“ ir „paskatas“, nei kad mūsų atstovaujamos sporto šakos. Mūsų Asociacijų apimtyje sportuojantys sportininkai kaip neolimpinių sporto šakų sportininkai priverstinai verčiami rinktis sportuoti ne tai, kas jiems patinka ar sekasi, bet tas sporto šakas, kurių sportininkai turi teisę gauti stipendijas, t.y. olimpines sporto šakas. VTAPĮ 4 straipsnio 5 punktas reglamentuoja, jog tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis nediskriminavimo principu, t.y. kiekvienas vaikas turi lygias su kitais vaikais teises ir negali būti diskriminuojamas dėl savo arba savo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, sveikatos būklės, religijos, etninės priklausomybės ar kitų aplinkybių. Kiekvienam vaikui be jokios diskriminacijos garantuojamos visos Konstitucijoje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, jos fakultatyviuose protokoluose, Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje ir Jungtinių Tautų vaiko teisių deklaracijoje išvardytos teisės ir laisvės. SĮ Projekto reguliavimas, numatantis, kad į stipendijas pagal SĮ turi teisę pretenduoti ir gauti tik olimpinių sporto šakų sportininkai, sukuria diskriminacines sąlygas tarp vaikų sportininkų. SĮ Projekto reguliavimu sudaromos nevienodos sąlygos gauti stipendijas nepilnamečiams asmenims, kurie sportuoja ir siekia aukšto meistriškumo sporto rezultatų neolimpinėse sporto šakose.  Aukščiau nurodytų teisės aktų bei juose įtvirtintų principų pažeidimai yra akivaizdūs, sukuriantys nevienodas, nelygias (diskriminacines) sąlygas tarp olimpinių sporto šakų sportininkų ir neolimpinių sporto šakų sportininkų. Toks diskriminavimas tarp paminėtų sportininkų nėra objektyviai pateisinamas.  Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, prašome Jūsų atsižvelgti į Lietuvos kyokushin karate federacijos ir Lietuvos techninio sporto federacijų asociacijos teikiamus SĮ Projekto pasiūlymus / pakeitimus siekiant atliepti neolimpinių sporto šakų sportininkų interesus bei veiklos garantijas.	Nepritarti	Tai yra galiojančios Sporto įstatymo nuostatos, šių nuostatų Sporto įstatymo projektu nesiūloma keisti. Šiuo metu Sporto įstatyme nustatytas sportininkų skatinimas už sporto laimėjimus nėra diskriminuojantis, skiriamas įvertinus skirtingą asmenų padėtį, vadovaujantis Sporto įstatymo 22 straipsnyje įtvirtinta nuostata: valstybė užtikrina lygiateisiškumo principo įgyvendinimą ir skatina sportininkus už pasiektus sporto laimėjimus, atsižvelgdama į skirtingą atrankos varžybų, kvotų šalims sistemą, varžybų rangą, šalių ir dalyvių skaičių sporto varžybose. Skirtingi sportininkų skatinimo dydžiai už pasiektus laimėjimus nepažeidžia asmenų lygybės principo. Tokie skirtumai turi būti pagrįsti. Konstitucinis Teismas nurodo, kad Konstitucijos 29 straipsnio nuostatos nėra pažeidžiamos, jei įstatyme nustatytos sąlygos skiriasi pagal teisinio reguliavimo objekto, o ne teisės subjekto požymius (pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimas). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-12-27 sprendime Nr. A-438-1155/2010 pažymėjo, kad asmenų lygybės principas nepaneigia to, kad įstatyme gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu (Konstitucinio Teismo 2002-04-23, 2003-07-04, 2003-12-03, 2007-09-26 nutarimai). Atitinkamai Sporto įstatymo 22 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, kad lygiateisiškumo principas nėra pažeidžiamas, kai skatinant sportininkus už pasiektus laimėjimus, atsižvelgiama į skirtingą atrankos varžybų, kvotų šalims sistemą, varžybų rangą, šalių ir dalyvių skaičių sporto varžybose. Taigi toks Sporto įstatyme nustatytas sportininkų skatinimas už pasiektus laimėjimus taip pat atitinka ir valstybės ilgalaikius sporto tikslus, numatytus iki 2030 metų – įtvirtintus                 2022–2030 metų plėtros programoje valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sporto plėtros programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 240 „Dėl 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sporto plėtros programos patvirtinimo“. Taip pat pažymėtina, kad šiuo Sporto įstatymo projektu nenumatoma keisti nuostatų, susijusių su esminiais reikalavimais skiriant valstybės stipendijas ar valstybės premijas. Planuojama peržiūrėti, vertinant sistemiškai, ateityje, atsižvelgiant į valstybės strateginius tikslus, subalansuojant finansines galimybes. Reikalinga išsami analizė įvertinant esamą reguliavimą ir pateiktų pasiūlymų poveikio vertinimas. Dėl pakeitimų, susijusių su neolimpinių sporto šakų sportininkų skatinimu, pastebėtina, kad: - šiuo metu galiojančios Sporto įstatymo nuostatos suderinamos su Sporto plėtros programoje nustatytais tikslais – medaliais olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose olimpinėse rungtyse, olimpiečių skaičiumi; - sportininkai turi būti skatinami už išskirtinius laimėjimus, už pasiekimus aukšto meistriškumo sporto varžybose, kuriose yra didelė konkurencija (dalyvaujančių šalių  ir sportininkų skaičius); - neolimpinėse sporto šakose dažniausia nėra jokių atrankos sistemų į svarbiausias varžybas, daug mažesnis dalyvaujančių šalių skaičius, todėl jose konkurencija mažesnė nei olimpinėse sporto šakose, kurios yra labiau išvystytos, populiarios; - jei būtų sulygintas sportininkų skatinimas už pasiekimus olimpinėse ir neolimpinėse sporto šakose, neatsižvelgus į jų skirtumus, būtų diskriminuojamos olimpinės sporto šakos; - reikėtų labai didelių papildomų valstybės biudžeto lėšų, kadangi neolimpinėse sporto šakose (ir olimpinių sporto šakų neolimpinėse rungtyse) iškovojama daug daugiau aukštų vietų pasaulio ir Europos čempionatuose dėl mažesnės konkurencijos. Stipendijoms skiriama suma 2024 m. išaugo iki 5,9 mln. Eur, kai 2023 m. buvo 4,8 mln. Eur. Priėmus siūlymus reikėtų nuo kelių iki keliolikos papildomų milijonų (vien jaunimo amžiaus padidėtų apie 160, kai šiuo metu tokių yra tik 41); - dabartinei sistemai reikia leisti galioti bent 2–3 metus (paskutiniai pakeitimai įsigaliojo 2023 m. sausio 1 d.), kad būtų galima kompleksiškai išanalizavus, pateikti sisteminius siūlymus; - 2022 m. pakeitus su loterijomis susijusį reguliavimą ir Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui tekusias lėšas nukreipus į valstybės biudžetą, sporto įstatymu buvo priimti pakeitimai, kuriais sistemiškai buvo peržiūrėta sportininkų skatinimo sistema iš esmės, peržiūrėtos sportininkų pasiektos vietos, už kurias skiriamos valstybės premijos ir valstybės stipendijos, įtvirtintos visos socialinės garantijos sportininkams. - pagal užsienio praktiką Lietuvoje stipendijų sportininkams sistema yra viena dosniausių (tiek dėl mokamos stipendijos dydžio, tiek dėl mokėjimo termino, tiek dėl plataus gavėjų rato). Europos Sąjungos valstybėse narėse premijos sportininkams skiriamos (18 Europos Sąjungos valstybių narių): - 7 valstybėse olimpinių ar paralimpinių žaidynių 1–3 vietų laimėtojams premijas skiria ne valstybė, o olimpiniai ir paralimpiniai komitetai (Italija, Estija, Ispanija, Belgija, Vokietija, Austrija, Danija), - 5 valstybėse premijos nenumatytos (Liuksemburgas, Suomija, Švedija, Airija, Didžioji Britanija), 6 valstybėse premijas skiria vyriausybė (už olimpinių ir paralimpinių žaidynių 1–3 vietas skiria vienodo dydžio Slovakija, Slovėnija, Lenkija ir Kroatija (pavyzdžiui, už 1 vietą atitinkamai po 22 500 eurų, 17 160 eurų, 15 000 eurų, 13 900 eurų), už olimpinių žaidynių 1–3 vietas skiriama 2 kartus didesnė premija nei už paralimpinių žaidinių 1–3 vietą Vengrijoje (pavyzdžiui, už 1 vietą olimpinėse žaidynėse – 112 900 eurų ir 56 450 eurų už 1 vietą paralimpinėse žaidynėse).
2.	Nacionalinė sporto federacijų asociacija, 2024-05-30				Nacionalinė sporto federacijų asociacija (toliau – NSFA) teikia pastabas ir pasiūlymus Lietuvos Respublikos sporto įstatymo Nr. I-1151 naujos redakcijos projektui (toliau – Projektas).       Siūlome išbraukti Projekto 21 straipsnio 3 dalies 1 punktą.            Olimpiniam judėjimui Lietuvoje vadovaujanti nevyriausybinė organizacija yra tokia pat nevyriausybinė organizacija kaip ir visos kitos sporto organizacijos veikiančios sporto srityje. Šiuo Projekto punktu sudaromos išskirtinės sąlygos gauti ir naudoti valstybės biudžeto lėšas vienai organizacijai, o tai prieštarauja lygiateisiškumo principui. Atkreiptinas dėmesys, kad Projekto 21 straipsnio 1 dalies 10 punkto netaikymas olimpiniam judėjimui Lietuvoje vadovaujančiai nevyriausybinei organizacijai neatitinka gero valdymo principų ir sudaro riziką atsirasti korupcinėms apraiškos	Pritarti
3.	Nacionalinė sporto federacijų asociacija, 2024-05-30				NSFA siūlo iš Projekto 2 straipsnio išbraukti 19 punkto sąvoką, nes ji prieštarauja nevyriausybinių organizacijų savarankiškumo, nepriklausomumo, lygiateisiškumo principams. Nacionalinės skėtinės organizacijos atstovauja ir gina savo narių interesus. Jų veikla turėtų būti grindžiama ir finansuojama savanorišku organizacijos nario mokesčiu ar kitų subjektų parama. Tokių organizacijų finansavimas valstybės biudžeto lėšomis daro nevyriausybines organizacijas pažeidžiamomis ir priklausomomis, o valstybės institucija įgyja ne partnerius, o nuo biudžeto lėšų priklausomus palankius subjektus. Tai neskatina pažangos ir nuomonių įvairovės. Tokia formuluotė suteiktų prioritetą vienai ar kelioms organizacijoms prieš kitas, pažeistų lygiateisiškumo principą. Taip pat kyla grėsmė, kad lėšos šiam finansavimui gali būti skirtos iš programų, kurios tiesiogiai susijusios su sporto organizacijų veiklomis, kuriomis siekiama valstybės keliamų strateginių tikslų. Atitinkamai siūlome koreguoti Projekto kitus straipsnius, išbraukiant nacionalinių skėtinių nevyriausybinių organizacijų institucinio stiprinimo programos sąvoką.	Pritarti
4.	Nacionalinė sporto federacijų asociacija, 2024-05-30				Siūlome keisti SĮ Projekto 24 ir 26 straipsnius tokia apimtimi, kuri nediskriminuotų sportininkų kultyvuojančių tiek olimpines, tiek neolimpines sporto šakas.     Pasisakydami apie SĮ Projekto 24 ir 26 straipsnių pakeitimų pasiūlymus ir jų būtinumo teisinę argumentaciją pabrėžiame, jog Konstitucijos 29 straipsnis nurodo, jog žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Asmenų lygybės principas yra konstitucinės žmogaus prigimtinės teisės būti traktuojamam vienodai garantija. Šis principas suponuoja pareigą nustatyti vienodą (nediferencijuotą) reguliavimą tam tikrų asmenų kategorijų, esančių vienodoje padėtyje atžvilgiu, kai tarp asmenų kategorijų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas jų traktavimas būtų objektyviai pateisinamas.     Lygiateisiškumas iš esmės reiškia nediskriminavimo principą sporte. SĮ 3 straipsnio 1 punktas numato, kad vienas iš sporto principų yra lygiateisiškumas, kuris reiškia, jog visi asmenys, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, amžiaus, negalios, religijos ar tikėjimo, seksualinės orientacijos ir socialinės ar ekonominės padėties, turi lygias teises sportuoti.     SĮ Projekto reguliavimas numatantis galimybes į stipendijas pretenduoti tik olimpinių sporto šakų sportininkams už sportinius pasiekimus sukuria nelygiateises (diskriminacines) sąlygas tarp sportininkų sportuojančių olimpinėje sporto šakoje ir sportininkų sportuojančių neolimpinėje sporto šakoje. Sportininkas, sportuojantis olimpinėje sporto šakoje „apdovanojamas“ ar jam suteikiama galimybė gauti „privilegijas“, o sportininkas pasirinkęs kitokią sportinės veiklos kryptį, kuri nėra olimpinė, tokių „privilegijų“ negauna pagal teisinį reguliavimą. Tai ne tik diskriminuoja sportininkus, bet ir neolimpinėse sporto šakose, kur egzistuoja didelis vaikų masiškumas, skatina vaikus siekiančius aukšto meistriškumo sporto rezultatų, rinktis olimpines sporto šakas, nes jos pačios savaime turi galimybę būti „labiau apdovanotos“ netgi teisiniu reguliavimu.     SĮ 3 straipsnio 6 punktas numato, jog sportas remiasi asmenų laisvo apsisprendimo ir pasirinkimo principu; šis principas reiškia, kad asmenys turi teisę laisvai pasirinkti fizinės veiklos formas ir sporto šakas, jungtis į asociacijas, vienijančias savo narius sporto pagrindu, užsiimti sporto veikla, kurios nedraudžia įstatymai. SĮ Projekto reguliavimas, kad stipendijas turėtų teisę gauti tik olimpinių sporto šakų sportininkai pažeidžia šį principą, nes įgalina sportininkus rinktis kitas sporto šakas, kurios, kaip jau minėta aukščiau, turi didesnes teisėkūros „privilegijas“ ir „paskatas“, nei kad mūsų atstovaujamos sporto šakos. Mūsų federacijų apimtyje sportuojantys sportininkai kaip neolimpinių sporto šakų sportininkai priverstinai verčiami rinktis sportuoti ne tai, kas jiems patinka ar sekasi, bet tas sporto šakas, kurių sportininkai turi teisę gauti stipendijas, t.y. olimpines sporto šakas.     VTAPĮ 4 straipsnio 5 punktas reglamentuoja, jog tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis nediskriminavimo principu, t.y. kiekvienas vaikas turi lygias su kitais vaikais teises ir negali būti diskriminuojamas dėl savo arba savo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, sveikatos būklės, religijos, etninės priklausomybės ar kitų aplinkybių. Kiekvienam vaikui be jokios diskriminacijos garantuojamos visos Konstitucijoje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, jos fakultatyviuose protokoluose, Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje ir Jungtinių Tautų vaiko teisių deklaracijoje išvardytos teisės ir laisvės.     SĮ Projekto reguliavimas, numatantis, kad į stipendijas pagal SĮ turi teisę pretenduoti ir gauti tik olimpinių sporto šakų sportininkai, sukuria diskriminacines sąlygas tarp vaikų sportininkų. SĮ Projekto reguliavimu sudaromos nevienodos sąlygos gauti stipendijas nepilnamečiams asmenims, kurie sportuoja ir siekia aukšto meistriškumo sporto rezultatų neolimpinėse sporto šakose.     Aukščiau nurodytų teisės aktų bei juose įtvirtintų principų pažeidimai yra akivaizdūs, sukuriantys nevienodas, nelygias (diskriminacines) sąlygas tarp olimpinių sporto šakų sportininkų ir neolimpinių sporto šakų sportininkų. Toks diskriminavimas tarp paminėtų sportininkų nėra objektyviai pateisinamas.	Nepritarti	Pasiūlymas identiškas Lietuvos kyokushin karate federacijos ir Lietuvos techninio sporto federacijų asociacijos pasiūlymui, kuriam Komisija nepritarė (Žr. argumentus prie pasiūlymo Nr. 1).
5.	Nacionalinė sporto federacijų asociacija, 2024-05-30				NSFA siūlo iš Projekto 2 straipsnio 2 dalies išbraukti „ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams...“ Taip pat siūlome šią formuluotę išbraukti iš kitų straipsnių, kuriuose ji yra pavartota kaip atitinkanti aukšto meistriškumo sporto sąvoką. Intelekto negalią turinčių asmenų ir studentų sporto judėjimų veiklos nelaikytinos aukšto meistriškumo sportu. Intelekto negalią turinčių asmenų tarptautinė organizacija savo misijoje deklaruoja: „Mūsų sportininkai randa džiaugsmą, pasitikėjimą ir pasitenkinimą – žaidimo aikštelėje ir gyvenime. Jie taip pat įkvepia žmones savo bendruomenėse ir kitur atverti savo širdis platesniam žmonių talentų ir potencialo pasauliui. Mūsų tikslas yra pasiekti kiekvieną iš jų ir jų šeimas. Specialioji olimpiada tai daro per daugybę treniruočių, varžybų, sveikatos patikrinimų ir lėšų rinkimo renginių. Taip pat sukuriame galimybes šeimoms, bendruomenės nariams, vietos lyderiams, įmonėms, teisėsaugai, įžymybėms, aukštiems asmenims ir kitiems susiburti, kad pakeistume požiūrį ir paremtume sportininkus“. Atkreiptinas dėmesys, kad intelekto negalią turinčių asmenų sportui netaikomi Pasaulinio antidopingo kodekso ir antidopingo taisyklių pažeidimai, o tai yra vienas svarbiausių aukšto meistriškumo sporto reikalavimų. Lietuvoje studentai aukšto meistriškumo sportininkai yra tie patys sportininkai, kurie atstovauja savo sporto šakos federacijoms aukšto meistriškumo sporto varžybose. Tokiu būdu dubliuojamos, taigi neefektyviai naudojamos aukšto meistriškumo sportui finansuoti skiriamos valstybės biudžeto lėšos. O tuo tarpu, sporto šakų federacijos vis akcentuoja nepakankamą aukšto meistriškumo sporto finansavimą.	Pritarti
6.	Nacionalinė sporto federacijų asociacija, 2024-05-30				NSFA atkreipia dėmesį, kad Projekto 19 straipsnio 2 dalies formuluotė: „gali nustatyti bendrojo finansavimo dydį (dalį nuo skirtų valstybės biudžeto lėšų sumos) iš nuosavų lėšų ar kitų šaltinių“ yra paini ir nesuprantama bei gali būti skirtingai interpretuojama. Siūlytume patikslinti minėtą formuluotę.	Nepritarti	Tokia nuostata galioja nuo  2017 metų (patvirtinta Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsakymu), o 2019 metais perkelta į Sporto įstatymą. Iki šiol praktikoje nekilo problemų įgyvendinant šią nuostatą ar susidurti su skirtingomis šios nuostatos interpretacijomis. Pažymėtina, kad minėta nuostata nustato ne pareigą, o galimybę, t. y. kad švietimo, mokslo ir sporto ministras gali nustatyti bendrojo finansavimo dydį (dalį nuo skirtų valstybės biudžeto lėšų sumos) iš nuosavų lėšų ar kitų šaltinių. T. y. prieš priimdamas sprendimą, ar nustatyti tokį bendrojo finansavimo dydį ir kokio dydžio, ministras įvertina visas aplinkybes, atsižvelgia į esamą situaciją ir konsultuojasi su sporto organizacijomis (pvz., 2022 m. pakeitus loterijas ir paramą reglamentuojančius įstatymus ir Lietuvos olimpiniam komitetui tenkančias lėšas nukreipus į valstybės biudžetą, šis bendrojo finansavimo dydis buvo sumažintas nuo 10 iki 5).
7.	Nerijus Stukas, 2024-05-30				1. Įstatymo Nr. I-1151 2 str. 10 d. nekorektiškai suformuluota. 10) sporto šakos federacijos steigimo dokumente yra įtvirtinta sporto šakos federacijos <...> kolegialaus valdymo organo narių rotacija, numatant 2 kadencijas po 4 metus arba 4 kadencijas po 2 metus ir šioms kadencijoms pasibaigus kolegialus valdymo organas atnaujinamas ne mažiau kaip puse narių; Nėra aišku, kokia situacija yra su nariais, išbuvusiais maksimalų kadencijų skaičių. Tarkime visi 7 tuo pačiu metu išrinkti kolegialaus valdymo organo nariai išbuvo 2 kadencijas po 4 metus. Ar šioms kadencijoms pasibaigus reikia: a. perrinkti visus (pagal rotacijos reikalavimus), ar b. perrinkti 4 (ne mažiau kaip pusę) narių (pagal paskutinės eilutės reikalavimą atnaujinti ne mažiau kaip pusę narių)? 2. 2018-10-18 įstatymu Nr. XIII-1540 (TAR, 2018, Nr. 2018-17451) įvesta įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 10 punktas redakcija, įsigaliojusi 2019-07-01, numačiusi kadencijas. Dalis sporto federacijų savo įstatuose numatė, kad kadencijos skaičiuojamos nuo kadencijų reikalavimo įvedimo (pvz. Lietuvos lengvosios atletikos federacijos įstatų 9.4 punktas, LTU Aquatics įstatų 18.1 p., Lietuvos gimnastikos federacijos įstatų 18.2 punktas). Remiantis Įstatymo Nr. I-1151 aiškinamojo rašto 11.4 punktu, galima suprasti, kad kadencijos turėtų būti skaičiuojamos nuo 2019 m. Jeigu pagal Įstatymo Nr. I-1151 2 str. 10 d. nuo 2027-01-01 įsigalios reikalavimas pakeisti daugiau kaip pusę kolegialaus valdymo organo narių, mažiau kaip pusė narių (pvz. 3 iš 7), kurie nuo 2019 m. iš naujo skaičiavo kadencijas ir 2027 m. butų priartėję prie maksimalios 8 metų ribos, dėl įstatymo pakeitimo galės toliau eiti pareigas neribotai (pakeičiant daugiau kaip pusę kitų kolegialaus organo narių). Tokiu pakeitimu sudaroma galimybė ilgamečiams valdymo organų nariams pareigas eiti neribotai, tuo įgaunant neribotą ir bet kokios kontrolės nepaisančią valdžią. O įstatymo normos dėl kadencijų tampa neveikiančios, nes didžiausią įtaką turintys ilgamečiai vadovai jų išvengia. Nėra atliktas joks tyrimas, bet yra didelė tikimybė, kad skaičiuojant kadencijas nuo 2019 m. ar nuo naujų įstatų (rinkimų), priimtų po 2019 m., ir dabar yra valdymo organų narių, kelis kartus viršijančių maksimalią 8 metų ribą.	Nepritarti	Sporto šakų federacijos yra asociacijos, vadovaujasi Asociacijų įstatymu. Sporto įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad ne mažiau kaip pusė kolegialaus valdymo organo narių būtų perrinkta, tačiau sporto šakos federacija, būdama asociacija, gali nuspręsti perrinkti ir visus kolegialaus valdymo organo narius. Toks pasiūlymas Sporto įstatymo projektu teikiamas siekiant užtikrinti sporto šakos federacijos veiklos tęstinumą ir kad sporto organizacijų visi valdymo organų nariai nepasikeistų vienu metu.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Komisijos sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: pritarti Sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3748 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Komisijos pasiūlymus, kuriems Komisija pritarė.

6.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komisijos nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Jaunimo ir sporto reikalų komisija 2024-06-05	2	2		Argumentai: išdėstyti Nacionalinės sporto federacijų asociacijos pasiūlyme, kuriam Komisija pritarė (išvados lentelėje pasiūlymas Nr. 5.). Pasiūlymas:       Iš projektu keičiamo Sporto įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatytos aukšto meistriškumo sporto sąvokos apibrėžties ir atitinkamai kitų Sporto įstatymo straipsnių išbraukti intelekto negalią turinčių asmenų sportą ir studentų sportą (sporto judėjimams vadovaujančias organizacijas).       Pagrindiniam Švietimo ir mokslo komitetui kartu su     Švietimo, mokslo ir sporto ministerija numatyti projektu keičiamame Sporto įstatyme nuostatas, užtikrinančias intelekto negalią turinčių asmenų sporto ir studentų sporto finansavimą valstybės biudžeto lėšomis.	Pritarti	Intelekto negalią turinčių asmenų sportas ir studentų sportas nėra aukšto meistriškumo sportas, tačiau būtina užtikrinti valstybės paramą finansuojant šiems sporto judėjimams vadovaujančias organizacijas.
2.	Jaunimo ir sporto reikalų komisija 2024-06-05	2	19		Argumentai: išdėstyti Nacionalinės sporto federacijų asociacijos pasiūlyme, kuriam Komisija pritarė (išvados lentelėje pasiūlymas Nr. 3). Pasiūlymas: Išbraukti projektu keičiamo Sporto įstatymo 2 straipsnio 19 dalį ir 20-35 dalis laikyti atitinkamai 19-34 dalimis.	Pritarti
3.	Jaunimo ir sporto reikalų komisija 2024-06-05	6	5	2	Argumentai: atsižvelgiant į Komisijos pasiūlymą Nr. 2, keistina projektu keičiamo Sporto įstatymo                                        6 straipsnio 5 dalis. Pasiūlymas: Išbraukti projektu keičiamo Sporto įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir 3-8 punktus laikyti atitinkamai 2-7 punktais.	Pritarti
4.	Jaunimo ir sporto reikalų komisija 2024-06-05	19	1, 2, 6, 7, 9		Argumentai: atsižvelgiant į Komisijos pasiūlymą Nr. 2, keistina projektu keičiamo Sporto įstatymo                                        19 straipsnio 1, 2, 6, 7 ir 9 dalys. Įstatymo 19 straipsnio 9 dalis siūlytina keisti taip pat atitinkamai atsižvelgiant ir į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 38. Pasiūlymas: Pakeisti projektu keičiamo Sporto įstatymo 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Aukšto meistriškumo sportas ir sporto šakų plėtojimas ir populiarinimas per fizinį aktyvumą finansuojamas valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis. Aukšto meistriškumo sportas ir sporto šakų plėtojimas ir populiarinimas per fizinį aktyvumą valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, skiriant lėšų šio straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų pateiktoms sporto programoms ir nacionalinių skėtinių nevyriausybinių organizacijų institucinio stiprinimo programai įgyvendinti bei įstaigai, sudarančiai sąlygas rengti sportininkus, išlaikyti. Aukšto meistriškumo sportas ir sporto šakų plėtojimas ir populiarinimas per fizinį aktyvumą savivaldybių biudžetų lėšomis finansuojamas savivaldybių atstovaujamųjų institucijų nustatyta tvarka.“ Pakeisti projektu keičiamo Sporto įstatymo 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Švietimo, mokslo ir sporto ministras nustato valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų strateginių sporto šakų kriterijus 4 metams ir tvirtina strateginių sporto šakų sąrašą, valstybės biudžeto lėšomis finansuojamoms sporto programoms ir nacionalinių skėtinių nevyriausybinių organizacijų institucinio stiprinimo programai gali nustatyti bendrojo finansavimo dydį (dalį nuo skirtų valstybės biudžeto lėšų sumos) iš nuosavų lėšų ar kitų šaltinių.“ Išbraukti projektu keičiamo Sporto įstatymo 19 straipsnio 6 ir 7 dalis ir 8-13 dalis laikyti atitinkamai 6-11 dalimis. Pakeisti projektu keičiamo Sporto įstatymo 19 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija ir įgaliotos kompetentingos savivaldybių institucijos ir (ar) įstaigos savo interneto svetainėje svetainėse skelbia su sporto programomis ir nacionalinių skėtinių nevyriausybinių organizacijų institucinio stiprinimo programa, o savivaldybės savo interneto svetainėse – su sporto programa susijusią informaciją: programas pateikusių subjektų sąrašus, programų pavadinimus, nustatytus reikalavimus atitinkančių programų turinio santraukas, prašomų skirti lėšų sumas, programų turinio vertinimus, sprendimus dėl lėšų skyrimo (neskyrimo) ir šių sprendimų motyvus, informaciją apie programų įgyvendinimo rezultatus, valstybės biudžeto lėšų mokėjimo sustabdymą, mokėjimo sustabdymo panaikinimą ir (ar) mokėjimo atnaujinimą ar mokėjimo nutraukimą.	Pritarti
5.	Jaunimo ir sporto reikalų komisija 2024-06-05	21	3		Argumentai: išdėstyti Nacionalinės sporto federacijų asociacijos pasiūlyme, kuriam Komisija pritarė (išvados lentelėje pasiūlymas Nr. 2). Pasiūlymas:     Išbraukti projektu keičiamo Sporto įstatymo 21 str. 3 dalies 1 punktą ir 21 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančioms nevyriausybinėms organizacijoms, siekiančioms gauti valstybės biudžeto lėšų šio įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nurodytoms sporto programoms įgyvendinti, mutatis mutandis taikomi šio straipsnio 1 dalies 6–12 punktuose nustatyti kriterijai, išskyrus: 1) olimpiniam judėjimui Lietuvoje vadovaujančią nevyriausybinę organizaciją, kuriai netaikomas šio straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytas reikalavimas steigimo dokumente įtvirtinti valdymo organų nariui (nariams), kuris (kurie) yra Tarptautinio olimpinio komiteto narys (nariai), rotaciją; 2) intelekto negalią turinčių asmenų sporto judėjimui vadovaujančią organizaciją, kuriai netaikomas šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytas reikalavimas savo veiklos dokumentuose įtvirtinti atsakomybę už Pasaulinio antidopingo kodekso ir antidopingo taisyklių pažeidimus.“	Pritarti

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8. Komisijos paskirti pranešėjai: V. Alekna.

Komisijos pirmininkas                                                                                                                                                                                         Virgilijus Alekna

Seimo kanceliarijos patarėja Jurgita Petniūnaitė