LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
Sveikatos reikalų komitetas
PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TABAKO, TABAKO GAMINIŲ IR SU JAIS SUSIJUSIŲ GAMINIŲ KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. I-1143 92 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-3849
2020-05-13 Nr. 111-P-14
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė A. Kubilienė, Komiteto pirmininkės pavaduotojas R. Martinėlis, Komiteto nariai: A. Armonaitė, K. Bartkevičius, D. Kaminskas, A. Kirkutis, J. Liesys, L. Matkevičienė, A. Matulas, I. Rozova, A. Vinkus, Komiteto biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjas A. Astrauskas, patarėja K. Civilkienė, patarėjas E. Jankauskas, patarėja V. Valainytė, padėjėja D. Jonelytė, padėjėja M. Neverkevičienė, Seimo narys M. Majauskas, Nacionalinės sveikatos tarybos atstovas A. Raslanas, Sveikatos apsaugos viceministrė L. Jaruševičienė, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja G. Belian, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento direktorė R. Radavičienė, Nacionalinės tabako gamintojų asociacijos vykdomasis direktorius A. Neverauskas, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovė G. Keso.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Elektroninių cigarečių asociacija, 2019-09-25 |
|
|
|
2019-09-24 Seimas pritarė Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (toliau - Įstatymas) Nr. 1-1143 9(2) straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau - Įstatymo projektas) pateikimui bei paskyrė Sveikatos reikalų komitetą (toliau - Komitetas) jo svarstymui. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2019-09-18 išvadoje Nr. XIIIP- 3849 dėl įstatymo projekto nurodė, kad jam reikalinga Vyriausybės išvada. Prašome Komiteto kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę dėl išvados Projektui gavimo, siekiant užtikrinti teisėtą Įstatymo projekto svarstymo procedūrą: (a) Konkurencijos įstatymo 41 straipsnis numato privalomą įstatymo projektui teisinio reguliavimo konkurencijai vertinimą; (b) Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 ir 161 numato privalomą įstatymo projektui teisinio reguliavimo poveikio vertinimą. Norime atkreipti Jūsų dėmesį, kad Konstitucinis Teismas 2019 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. KT12-N4/2019 jau yra konstatavęs būtinybę laikytis Teisėkūros pagrindų įstatymo, o jo nesilaikymo atveju - pripažinęs teisės akto prieštaravimą Konstitucijai. Prieštaraujame įstatymo projekto iniciatoriaus Seimo nario M. Majausko išsakytai pozicijai, kad elektroninių cigarečių skysčiai su nikotinu, turintys skonį, skirti pripratinti vaikus prie nikotino. Pabrėžiame, jog šie gaminiai skirti suaugusiems asmenims, taip pat kaip alkoholis, cigaretės, elektroninės cigaretės, energetiniai gėrimai ir kt. Tai, kad šie gaminiai skirti suaugusiems asmenims, nesudaro pagrindo jų apskritai uždrausti Lietuvoje. Mes palaikome elektroninių cigarečių skysčių su nikotinu, turinčių skonj, nelegalios prekybos kontrolės skatinimą bei neprieinamumo vaikams didinimą, bet ne apskritai uždraudžiant jų pardavimą suaugusiems, o jį tinkamai kontroliuojant. Įstatymo projektu siūlomas būdas uždrausti elektroninių cigarečių skysčius su nikotinu, turinčius skonį, yra neproporcingas, tik didinantis šešėlinę prekybą, būtent kurioje šiuo metu nepilnamečiai asmenys ir įsigyja šiuos gaminius. Šešėlinėje rinkoje išplitę nesertifikuoti elektroninių cigarečių skysčiai su nikotinu su skoniu padidins ir sukels papildomas naujas rizikas sveikatai. Atkreiptinas dėmesys j tai, jog tik 2 iš 28 ES šalių taiko tokį draudimą, ir nėra jokių duomenų ar tyrimų, kad šie dvejose valstybėse esantys draudimai būtų padėję išspręsti nepilnamečių rūkymo problemas. Todėl Sveikatos apsaugos ministrui, esant atsakingam už tabako kontrolę, yra reikalinga gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuomonę dėl projekto nuostatų. Akcentuojame, jog įstatymo projekto iniciatorius nutyli, kad šiuo metu: (a) EI. cigarečių skysčio sudėtį ES griežtai reglamentuoja Tabako gaminių direktyva Nr. 2014/40/ES; (b) EI. Cigarečių skystis yra akcizinė prekė, todėl yra griežtai kontroliuojamas jos teisėtas importavimas; (c) JAV įvykę nelaimingi atsitikimai buvo sąlygoti kanapių skysčio vartojimo (garinimo), kas yra neteisėta tiek ES, tiek JAV. Prašome Komiteto objektyviai [vertinti įstatymo projektą bei kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę dėl išvados įstatymo projektui gavimo. |
Atsižvelgti |
|
|
2. |
Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija, 2019-10-14 |
|
|
|
Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija (toliau – NTAKK) pritaria siūlomų pakeitimų esmei ir ragina palaikyti Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 92 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3849. Tarptautinių kvėpavimo ligų draugijų forumas (angl. Forum of International Respiratory Societies) 2014 m. paskelbė pranešimą įspėjantį, kad „elektroninių cigarečių rizika sveikatai nėra pakankamai ištirta“, todėl „galimą elektroninių cigarečių naudą vartotojui reikia vertinti atsargiai ir atsižvelgti į žalą, dėl didėjančio rūkymo priimtinumo ir paplitimo visuomenėje“. 2019 m. vasarį Europos kvėpavimo ligų asociacija (angl. European Respiratory Society) paskelbė naujausią elektroninėms cigaretėms skirtą ataskaitą, kurioje nurodoma, kad šių cigarečių aerozolyje yra toksiškų ir galimai pavojingų cheminių medžiagų. Taip pat pabrėžiama, kad vis dar stokojama mokslo įrodymų, kad elektroninės cigaretės ilguoju laikotarpiu nekenksmingos, ar yra veiksminga rūkyti mesti padedanti priemonė. Tuo tarpu yra įrodymų, kad elektroninės cigaretės normalizuoja rūkymą, kad didelė elektroninių cigarečių vartotojų dalis kartu rūko ir įprastas cigaretes. Ataskaitoje nurodoma, kad pakanka mokslo duomenų įrodančių, kad elektroninės cigaretės skatina vaikus pradėti rūkyti. JAV tyrimai rodo, kad nepilnamečiai daugiausiai vartoja tabako produktus su skoniais ir iš jų daugiausiai elektroninių cigarečių (Mantey et al, 2018). JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (angl. Centers for Disease Control and Prevention) nurodo, kad elektroninių cigarečių vartotojų skaičius per vienerius metus padidėjo 78 proc. ir šiuo metu net 20 proc. gimnazijos amžiaus moksleivių rūko elektronines cigaretes. JAV 12-17 m. jaunuolių apklausos atskleidė, kad net 81 proc. rūkyti pradėjo naudodami elektronines cigaretes su skoniu ir šias cigaretes renkasi todėl, nes jos yra „mėgstamo skonio“. 2019 m. Šiaurės šalių gerovės centras (angl. Nordic Welfare Centre) paskelbė ataskaitą, kurioje aptariami ir elektroninėse cigaretėse naudojami skoniai. Ten nurodoma, kad skonio priedai – svarbiausia elektronines cigaretes pasirinkti skatinanti priežastis, kad naujiems vartotojams labiausiai patinka saldūs skoniai, ir kad jauniems žmonėms atrodo, jog vaisių skonio elektroninės cigaretės yra mažiau kenksmingos nei tabako skonio. Ataskaitos autorių nuomone šios išvados tinka ir Šiaurės šalių populiacijai. Tabako gaminių direktyva (2014/40/EU), kurios nuostatas į Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymą yra perkėlusi ir Lietuva, draudžia rinkai tiekti pridėtinio tabako gaminio kvapo ar skonio tabako gaminius. Manome, kad šis ribojimas turėtų būti taikomas visiems su tabaku susijusiems gaminiams, tokiu būdu apsaugant pažeidžiamas grupes (vaikus, jaunimą, įvairių priklausomybių turinčius asmenis) nuo tabako produktų patrauklumo ir ankstyvo jų vartojimo. Pasaulio sveikatos organizacija (toliau – PSO) pabrėžia, kad visų rūšių tabakas yra kenksmingas. Tabakas iš prigimties yra toksiškas ir net natūralioje jo formoje yra kancerogenų. Todėl, atsižvelgiant į PSO Tabako kontrolės pagrindų konvenciją, visiems su tabaku susijusiems gaminiams turėtų būti taikoma vienoda kontrolės politika ir reguliavimo priemonės. Atkreipiame dėmesį, kad Suomija, kai kurios JAV valstijos jau yra uždraudusios elektroninių cigarečių ir skysčių (tiek su nikotinu, tiek ir be jo) su skonių priedais (išskyrus tabako skonį) prekybą. Pritardami svarstomam projektui, raginame visų rūšių su tabaku susijusius gaminius licencijuoti taip pat kaip ir tradicinius tabako gaminius. |
Pritarti |
|
|
3. |
Elektroninių cigarečių asociacija, 2019-10-23 |
|
|
|
Lietuvos Respublikos Seimo nario Mykolo Majausko iniciatyva Seime yra įregistruotas Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 9(2) straipsnio pakeitimo įstatymo projektas dėl draudimo prekiauti elektroninių cigarečių produktais, turinčiais kvapiųjų medžiagų. Jaučiame pareigą pranešti, kad įstatymą lydintis aiškinamasis raštas yra paremtas tikrovės neatitinkančia, klaidinančia ir netgi melaginga informacija. Taip pat atkreipiame jūsų dėmesį į tai, kad įstatymo projektą inicijavęs Seimo narys M. Majauskas, tam tikras aiškinamojo rašto aplinkybes grindžia nepilnamečių apklausos duomenimis, kurios duomenys niekaip neatsako į konkrečios rūšies elektroninių cigarečių, pvz. ar tai IQOS, ar kito pobūdžio elektroninės cigaretės, vartojimo paplitimą Lietuvoje, mokinių tarpe. Žemiau pateikiame tikrovės neatitinkančias aplinkybes iš p. M. Majausko parengto aiškinamojo rašto Lietuvos Respublikos Seimo nariams: 1. Aiškinamajame rašte p. M. Majauskas nurodo, kad: „Mokinių sveikos gyvensenos ir sveikatos tyrimas (HBSC) patvirtina elektroninių cigarečių populiarumą tarp nepilnamečių: elektronines cigaretes 2018 m. rūkė 38,5 proc. penktų, septintų ir devintų klasių mokinių.“ Pažymime, kad šis teiginys neatitinka tikrovės. Viešai prieinamoje HBSC mokinių sveikos gyvensenos ir sveikatos tyrimo ataskaitoje nurodoma, kad 2018 m. 38,5 proc. penktų, septintų ir devintų klasių mokinių tik bandė rūkyti elektronines cigaretes. Be to, lieka neaišku, kokias elektronines cigaretes konkrečiai tyrimo respondentai yra bandę, nes, kaip aiškėja iš tyrimo duomenų, jo metu konkrečių produktų bandymas tirtas nebuvo, o jų yra net keletas. Tad šis teiginys ne tik neatitinka ataskaitoje nurodytos informacijos, bet ir yra pateikiamas manipuliatyviai, sudarant įspūdį, kad 38,5 proc. mokinių nuolat rūko elektronines cigaretes, nors ataskaitoje apskritai nėra pateikiami duomenys, kiek mokinių nuolat rūko elektronines cigaretes. Taigi šis gerb. Seimo nario M. Majausko teiginys yra ne tik neatitinkantis tikrovės, bet ir klaidinantis, kadangi iš esmės iškreipia ataskaitoje pateiktos informacijos turinį ir reikšmę. Be to, rašte teigiama, kad 2014 m. elektronines cigaretes rūkė 24 proc. mokinių, nors ataskaitoje nurodoma, kad 2014 m. elektronines cigaretes bandė rūkyti 26 proc. mokinių. Taigi, šis teiginys vėlgi neatitinka tikrovės iš ataskaitoje nurodomos informacijos. Be to, jis sukuria įspūdį, kad rūkiusių (ne bandžiusių rūkyti) elektronines cigaretes mokinių augimas buvo didesnis (beveik 10 proc. nuo faktinių duomenų tyrime) nei faktiškai nurodoma ataskaitoje. Galiausiai aiškinamajame rašte nurodoma, kad „per pastarąsias 30 dienų elektronines cigaretes nurodė rūkę 17,9 proc. tyrimo dalyvių.“ Atkreipiame jūsų dėmesį į tai, kad ataskaitos duomenimis 17,9 proc. tyrimo dalyvių ne nurodė rūkę elektronines cigaretes per pastarąsias 30 dienų, kaip rašte teigia M. Majauskas, bet bandė rūkyti kanapes. Apgailestaujame, bet šis aiškinamojo rašto teiginys ne tik yra neteisingas, bet ir rodo, kad aiškinamasis raštas buvo rengiamas detaliai neįsigilinus į ataskaitoje pateiktą informaciją arba siekiant specialiai klaidinti gerbiamus Seimo narius. Taip pat dar kartą atkreipiame jūsų dėmesį į tai, kad raštas grindžiamas tyrimo ataskaita, kurioje nėra išskiriama, kokia dalis apklaustų mokinių naudojo kaitinamo tabako medžiagas, pvz. IQS produkciją ar kitą. Taip pat pažymėtina, kad iš ataskaitos aiškėja, jog bandžiusių rūkyti mokinių skaičius Lietuvoje nuolat mažėja. 2. Aiškinamajame rašte taip pat nurodoma: „[__] (pastarųjų metų su e-cigaretėmis susijusios mirtys ir susirgimai taip pat rodo, jog apie šių priemonių įtaką sveikatai yra žinoma nepakankamai).“ Pažymime, kad nurodytas teiginys yra prieštaringas, neteisingas bei nepagrįstas, kadangi nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad teisėtai ir tinkamai naudojamos elektroninės cigaretės ir tinkamai sertifikuoti jų produktai būtų sąlygoję žmonių mirtis ar susirgimus. Atkreipiame jūsų dėmesį į tai, jog Jungtinių Amerikos Valstijų Ligų kontrolės ir prevencijos centro tyrimai nustatė, kad elektronines cigaretes naudoję pacientai, naudojo produktus, turinčius THC (t. y. psichoaktyvioji kanapių medžiaga tetrahidrokanabinolis)1 ir / ar vitamino E acetato2, taip pat kitus tirštikius3. Taigi minėtas teiginys, kad mirtys ir susirgimai yra susiję su elektroninėmis cigaretėmis, yra neteisingas, nepagrįstas bei klaidinantis, kadangi viešai prieinami duomenys rodo, kad susirgimų ir mirčių atvejus lėmė netinkamų, nekokybiškų, taip pat ir narkotinių medžiagų elektroninėse cigaretėse vartojimas. 3. Aiškinamajame rašte taip pat nurodoma, kad: „Siekdamos kovoti su rūkymo plitimu, tokius ribojimus jau įvedė Suomija (2016 m.), Estija, Mičigano ir Niujorko valstijos JAV (2019 m.), taip pat diskutuojama dėl aromatizuotų nikotino skysčių uždraudimo JAV federaliniu lygiu.“ Aiškinamojo rašto teiginys, kad „tokius ribojimus jau įvedė [__] Mičigano ir Niujorko valstijos JAV (2019 m.)“ yra neteisingas ir klaidinantis, kadangi šiose JAV valstijose nebuvo įvesti nuolatiniai (neterminuoti) draudimai, kaip siūloma Lietuvoje, bet laikini ribojimai (90 dienų laikinas ribojimas Niujorko valstijoje ir 6 mėn. laikinas ribojimas Mičigano valstijoje). Tačiau šių draudimų galiojimas abejuose valstijose teismų yra sustabdytas. 4. M. Majausko parengtame aiškinamajame rašte nurodoma, kad: „Šiuo metu, Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme, elektroninių cigarečių ir jų pildyklių pateikimas rinkai nėra niekaip ribojamas pagal nikotino turinčiame skystyje esančias kvapiąsias medžiagas.“ Priešingai, nei teigiama aiškinamajame rašte, šių gaminių pateikimas į rinką nėra laisvas, tačiau jam yra keliami įvairūs ribojimai ir reikalavimai. Atkreipiame dėmesį, kad el. cigarečių, tiek su kvapais, tiek be kvapų ir jų pildyklių pateikimas yra detaliai reglamentuotas tiek Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme, tiek ir kituose Lietuvos bei Europos sąjungos teisės aktuose. Pavyzdžiui, Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 92 str. detaliai reglamentuoja elektroninių cigarečių ir elektroninių cigarečių pildyklių sudėties ir kokybės reikalavimus, to paties įstatymo 93 str. nustato reikalavimą teikti pranešimą Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui apie elektroninių cigarečių pateikimą rinkai, o 96 str. numato gamintojų ir importuotojų pareigą departamentui kiekvienais metais teikti ypač išsamius duomenis, susijusius su prekyba elektroninėmis cigaretėmis, įskaitant informaciją apie gaminių rūšį. Be to, prekyba elektroninėmis cigaretėmis, taip pat ir turinčiomis kvapiųjų medžiagų, yra prižiūrima ir kontroliuojama tiek Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento, tiek ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos. Pastaroji institucija prižiūri, ar elektroninių cigarečių ir elektroninių cigarečių pildyklių ženklinimas, sudėtis ir kokybė atitinka teisės aktų reikalavimus ir nekelia pavojaus vartotojų sveikatai (Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 97 str.). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymas, be kita ko, įgyvendina 2014-04-03 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/40/ES dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių tabako ir susijusių gaminių gamybą, pateikimą ir pardavimą, suderinimo ir kuria panaikinama Direktyva 2001/37/EB (OL 2014 L 127, p. 1), nuostatas. Šios direktyvos preambulės 36-41, 43 p., 20 str. bei kitos direktyvos nuostatos numato eilę ribojimų ir apsunkinimų, taikomų elektroninių cigarečių, įskaitant kvapiųjų medžiagų turinčias elektronines cigaretes, bei jų pildyklių patekimui į rinką (pvz. reikalavimus susijusius su šių produktų kokybe, prekybos ribojimus ir reikalavimus, informavimo reikalavimus ir pan.). Pažymėtina, kad didžioji dauguma šių reikalavimų yra perkelta į Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo nuostatas. Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 92 str. taip pat numato, kad elektroninių cigarečių pildymo mechanizmas turi atitikti reikalavimus, nustatytus 2016-04-14 Komisijos įgyvendinimo sprendime (ES) 2016/586 dėl elektroninių cigarečių pildymo mechanizmo techninių standartų (OL 2016 L 101, p. 15). Taigi elektroninių cigarečių pateikimas į rinką yra detaliai reglamentuotas ir ribojamas, t. y. į rinką gali būti teikiami tik nustatytus kokybės ir kitus reikalavimus atitinkančios elektroninės cigaretės bei jų pildyklės, o prekyba šiais produktais aiškiai apibrėžta bei yra prižiūrima ir kontroliuojama atsakingų institucijų. Todėl nurodyti aiškinamojo rašto teiginiai yra aiškiai nepagrįsti ir klaidinantys. 5. M. Majausko parengtame aiškinamajame rašte nurodoma, kad: „Elektroninių tabako alternatyvų patrauklumas gali būti aiškinamas keliais aspektais. Pirma, manoma, jog garinamo ar kaitinamo tabako priemonės yra mažiau kenksmingos sveikatai negu deginamų tabako produktų vartojimas. Antra, elektroninės priemonės leidžia išvengti kai kurių neigiamų su deginamu tabaku susijusių nepageidaujamų poveikių, tokių kaip nemalonus tabako kvapas rūkant ar baigus rūkyti. Trečia, elektroninės cigaretės rūkančiuosius įgalina vartoti itin platų spektrą produktų su kvapiosiomis medžiagomis, kurios rūkymo procesą daro malonesniu ir potencialiai įvairesniu, nei cigaretės. Dėl šių priežasčių, elektroninės cigaretės yra populiari alternatyva norintiems ilgainiui mesti rūkyti ar ieškantiems galimai mažiau už tradicinius deginamo tabako produktus žalingo rūkymo būdo. Tačiau būtina turėti omenyje, jog tos pačios priežastys elektronines cigaretes daro itin patraukliu pasirinkimu ir nepilnamečiams.“ Be to, gerb. Seimo narys M. Majauskas nurodo, kad: „Galimybė rinktis tabako kvapo beveik nepaliekančius produktus įgalina rūkyti, tikintis, jog jie nebus susekti tėvų ar kitų atsakingų asmenų. Įvairių elektroninių cigarečių užpildų skonių spektras, apimantis ir kramtomosios gumos, vaisių, uogų ir kitus nepilnamečiams ypač patrauklius aromatus, daro jas itin populiariomis nepilnamečių tarpe.“ Pažymime, kad nurodyti teiginiai yra spekuliatyvūs, nepagrįsti ir neatitinka tikrovės. Visų pirma, nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų teigti, kad elektroninės cigaretės yra „itin patrauklus pasirinkimas“ nepilnamečiams, taip pat, kad elektroninės cigaretės yra „itin populiarios nepilnamečių tarpe“. Apskritai nėra išsamių analitinių duomenų, leidžiančių spręsti apie elektroninių cigarečių paplitimą nepilnamečių tarpe, jų vartojimo kitimo dinamiką, jų vartojimo lygį, lyginant su kitais tabako gaminiais ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad aiškinamajame rašte cituojamas Mokinių sveikos gyvensenos ir sveikatos tyrimas (HBSC), tokių duomenų nenurodo, be to, šiame tyrime elektroninėms cigaretėms buvo priskirti ir tabako kaitinimui skirti gaminiai (pvz. IQOS, kuriais prekyba Lietuvoje pradėta 2017 m.). Dėl šios priežasties šis tyrimas, kalbant apie nikotino turinčių medžiagų garinimo priemones, yra ne tik netikslus, bet ir yra mažai informatyvus. Pastebėtina ir tai, kad vykdant tyrimą, dalis jame dalyvavusių asmenų nurodė vartoję narkotines medžiagas, kas, remiantis galiojančiais teisės aktais, sudaro pagrindą kreiptis į teisėsaugos institucijas. Primename, kad remiantis gerb. M. Majausko naudojamo tyrimo duomenimis, kanapes per paskutines 30 dienų bandė rūkyti 17,9 proc. tyrime dalyvavusių asmenų. Antra, nėra jokių objektyvių duomenų, kurie nurodytų priežastis, kodėl nepilnamečiai naudoja elektronines cigaretes. Juolab nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad nepilnamečiai elektronines cigaretes naudoja dėl aiškinamajame rašte nurodytų priežasčių, t. y. „tikintis, jog jie nebus susekti tėvų ar kitų atsakingų asmenų“ ar dėl „įvairių elektroninių cigarečių užpildų skonių spektro“. Tokie aiškinamojo rašto teiginiai yra nepagrįsti ir spekuliatyvus. 6. Aiškinamajame rašte taip pat nurodoma, kad: „Įstatymo priėmimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės.“ Toks aiškinamojo rašto teiginys yra nepagrįstas ir neteisingas. Visų pirma, aiškinamajame rašte nėra pateikiama jokių objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįsti tokią išvadą. Be to, patvirtinus siūlomą įstatymo projektą, išaugs nelegali elektroninių cigarečių su kvapiosiomis medžiagomis prekyba, kas sąlygos šešėlinės ekonomikos augimą ir menkesnį mokesčių iš akcizų surinkimą. Pažymėtina, kad minėtos prekybos mastas jau šiai dienai Lietuvoje gali siekti apie 5 milijonus eurų, o tokios nelegalios prekybos pavyzdžių galima rasti didžioje dalyje skelbimų portalų, patvirtinus siūlomą projektą jos apimtys toliau tik augs. 7. Aiškinamajame rašte taip pat nurodoma, kad: „Tikėtina, jog verslo subjektai, vykdantys prekybą elektroninėmis cigaretėmis ir jų pildyklėmis, turės siaurinti savo pasiūlos spektrą.“ Toks aiškinamojo rašto teiginys yra neteisingas ir klaidinantis. Norime pažymėti, jog įsigaliojus tokiems draudimams didžioji dalis verslo subjektų, vykdančių prekybą elektroninėmis cigaretėmis, turės ne „mažinti savo pasiūlos spektrą“, bet nutraukti savo veiklą, kadangi apie 90 proc. šių subjektų pajamų sudaro prekyba kvapiųjų medžiagų turinčiais produktais. Dėl šios priežasties yra neteisingas ir klaidinantis aiškinamojo rašto teiginys, kad: „Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.“ Verslo subjektams, vykdantiems prekybą elektroninėmis cigaretėmis, nutraukus savo veiklą, valstybė praras šių subjektų mokamus mokesčius bei Lietuvoje vykdomas investicijas, bus prarastos jų sukurtos darbo vietos ir kuriama pridėtinė vertė valstybei. Apgailestaujame, bet tokio pobūdžio tikrovės neatitinkančios informacijos naudojimas įstatymo projekto aiškinamajame rašte, t. y. įstatymo projektą aiškinančiame ir pagrindžiančiame dokumente, ne tik galimai kertasi su LR Seimo nario priesaika, bet ir sudaro prielaidas neatsakingai, neteisingai bei klaidinančia informacija pagrįstai teisėkūrai. |
Atsižvelgti |
|
|
4. |
Tarptautinė sveikatingumo asociacija, 2019-10-23 |
|
|
|
Tarptautinė sveikatingumo asociacija (toliau - InVVellSa) vienija Lietuvos bei užsienio į bendrą veiklą susijungusias organizacijas, kurių veikla orientuota į sveikos visuomenės kūrimą. Tai stiprios valstybės ir tvaraus verslo pagrindas, kuris reikalauja aktyvaus, socialiai atsakingų verslo ir mokslo dalyvavimo, jų aktyvios sinergijos, inovatyvių produktų ir paslaugų kūrimo bei taikymo kasdieniame Lietuvos, ir kitų valstybių žmonių gyvenime. InVVellSa savo veiklą pradėjo 2014 m. Šiuo metu InVVellSą sudaro 17 narių iš skirtingų pasaulio valstybių. InVVellSa misija - suburti mokslinius tyrimus atliekančias, farmacijos, medicinos, maisto, sveikatingumo ir grožio paslaugas teikiančias, aktyvų gyvenimo būda puoselėjančias organizacijas ir prisidėti prie sveikos visuomenės kūrimo, asociacijos narių verslo stiprinimo ir plėtros. InVVellSa, išnagrinėjusi šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime įregistruotus Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (toliau - TTGĮ) įvairių straipsnių pakeitimo projektus, taip pat vertindama Lietuvos Respublikos Seime keliamas iniciatyvas bei vykstančius procesus, susijusius su elektroninėmis cigaretėmis ir jų pildyklėmis (toliau - E-cigaretės), šiuo kreipiasi į Jus ir pateikia savo pastabas, komentarus bei pasiūlymus dėl: (i) TTGĮ 92 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau - Kvapų draudimo projektas); (ii) TTGĮ 10, 11, 12, 14, 15, 161, 171 ir 26 straipsnių pakeitimo ir 162 straipsnio panaikinimo įstatymo projekto (toliau - E-cigarečių veiklos licencijavimo projektas). Jūsų patogumui InVVellSa pastabos, komentarai ir pasiūlymai suskirstyti į dvi dalis – bendrąsias pastabas, kurios liečia abu TTGĮ projektus, bei specialiąsias pastabas, kurios skirtos kiekvieno TTGĮ projekto nuostatoms aptarti. 1. Bendrosios projektų pastabos 1.1. Projektai turi atitikti teisėkūros principus InVVellSa, išanalizavusi Kvapų draudimo bei E-cigarečių veiklos licencijavimo projektų pateikimo bei vertinimo procesus (eigą galima stebėti Lietuvos Respublikos Seimo Teisės aktų projektų duomenų bazėje), pažymi, jog paminėtiems projektams yra skiriamas ypatingas dėmesys, kadangi vien tik per 2019 m. spalio mėnesio 21 (dvidešimt vieną) dieną buvo įregistruoti 22 (!!!) dokumentai (projektai, aiškinamieji raštai, siūlymai, pastabos ir pan.), susiję su šiais projektais ir jų nagrinėjimu. Tai parodo klausimų aktualumą, svarbumą bei atitinkamai būtinumą išlaikyti visas privalomas teisines procedūras ir sąlygas, svarstant, nagrinėjant bei priimant paminėtus teisės aktų projektus. InVVellSa maloniai atkreipia Jūsų dėmesį, kad tiek Kvapų draudimo projektui, tiek E-cigarečių veiklos licencijavimo projektui be Lietuvos Respublikos Seimo Statuto taip pat taikomi Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo (toliau - Teisėkūros įstatymas) reikalavimai. Primintina, kad Teisėkūros įstatymo 3 straipsnis numato teisėkūros principus, kuriais privalo vadovautis įstatymo leidybos iniciatyvos teisę turintys subjektai, įskaitant Lietuvos Respublikos Seimą. Teisėkūros principai išreiškia tam tikrus imperatyvius reikalavimus, kurie turi būti įgyvendinami siekiant sukurti vientisą, nuoseklią, darnią ir veiksmingą teisės sistemą. InVVellSa įsitikinimu: (i) Kvapų draudimo projektas ir E-cigarečių veiklos licencijavimo projektas turi atitikti proporcingumo, efektyvumo ir aiškumo principus; (ii) Kadangi E-cigarečių veiklos licencijavimo projektas yra tiesiogiai susijęs su Kvapų draudimo projektu, jais siekiama tų pačių teisinio reguliavimo tikslų, todėl siekiant užtikrinti teisinio reguliavimo darnumą bei nuoseklumą būtina kartu vertinti šių siūlomų teisės aktų poveikį sektoriui, atitinkamai šakai, šalies ekonomikai, finansams, biudžeto sandarai, vartotojams ir kitoms aktualioms sritims. 1.1.1. Proporcingumo principas. InVVellSa primena, kad Teisėkūros įstatyme nustatytas proporcingumo principas reiškia, kad „pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti“. InVVellSa, susipažinusi su aptariamais projektai, atkreipia dėmesį, kad: (i) Kvapų draudimo projektu siekiama uždrausti tiekti rinkai E-cigaretes, jeigu nikotino turiniame skystyje yra kvapiųjų medžiagų, išskyrus tabako skonį. Šio projekto aiškinamajame rašte bei kitoje viešai paskelbtoje komunikacijoje yra teigiama, kad šis reguliacinis sprendimas siūlomas tikslu užkirsti kelią nepilnamečiams įsigyti ir pradėti vartoti E-cigaretes, kadangi pastarųjų kvapiosios medžiagos paskatina nepilnamečių vartojimą. Darytina išvada, kad: (a) Kvapų draudimo projekto rengėjų tikslas - užkirsti kelią nelegaliai E-cigarečių prekybai, E-cigarečių prekybai internetu iš užsienio šalių (kai nepilnamečiai įsigyja E-cigaretes internetinių prekybos platformų, socialinių tinklų ir kitų prekybos kanalų), kurios yra lengviausiais prieinamos nepilnamečiams šiuo metu. Tačiau šis tiksiąs iš esmės skiriasi nuo pasirinktos priemonės - drausti kvapiųjų medžiagų kaip priedų naudojimą E-cigaretėse, (b) Atitinkamų kvapiųjų medžiagų naudojimas E-cigaretėse iš esmės yra reikalavimai šio produktų gamybai (gera gamybos praktika) - dėl gamyboje leistinų naudoti priemonių, tačiau abejotina, ar gamybos reikalavimus galima riboti tiekimo sąlygomis („draudžiama pateikti rinkai"); (c) Kvapų draudimo projektu siūloma apriboti visų E-cigarečių tiekimą visoms vartotojų grupėms (tiek pilnamečiams asmenims, kurie rūko tabaką; tiek nepilnamečiams asmenims, kuriems šiuo metu draudžiama parduoti E-cigaretes), nors projekto autoriai akcentuoja tik nepilnamečių apsaugą. Aptariamu atveju, kai kalbama apie siūlomo reguliavimo proporcingumą, darytina išvada, kad Kvapų draudimo projektas neatitinka Teisėkūros įstatyme nustatyto proporcingumo principo, kadangi siekiant apsaugoti vieną konkretų visuomenės saugomą gėrį - nepilnamečių asmenų (konkrečios socialinės kategorijos) sveikatą, ribojamas E-cigarečių su kvapais tiekimas visiems asmenims (taikomas sprendimo mastas būtų žymiais didesnis, negu siūlomos saugoti vertybės ribos). (ii) E-cigarečių veiklos licencijavimo projektu siūloma išspręsti daugelį Kvapų draudimo projektu keliamų klausimų, įskaitant informacijos skleidimą apie E-cigaretes, jų kvapus ir pan. Si išvada grindžiama E-cigarečių veiklos licencijavimo projekto aiškinamajame rašte cituojama teismų praktika, PSO rekomendacijomis, būtinumu sureguliuoti iki šiol nekontroliuojamas veiklos sąlygas. InVVellSa atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 9 d. sprendime, priimtame sveikatos sektoriaus byloje (ypatingai saugomų ir reguliuojamų vertybių aplinkoje), konstatavo, kad „bet kokie ribojimai iicencijuojamai veikiai turėtų būti proporcingi siekiamam tikslui ir nesudaryti situacijos, kai tam tikrų paslaugų teikimas yra apskritai eliminuojamas. Tokie ribojimai turėtų būti aiškiai ir sistemiškai išdėstomi teisės aktuose, nes kitaip kiltų galimybė susijusioms institucijoms naudotis nepagrįsta veiksmų laisve“ Tad būtina itin išsamiai ir nuosekliai įvertinti kiekvieno E-cigarečių veiklos licencijavimo projekto siūlomo keitimo proporcingumą. 1.1.2. Efektyvumo ir aiškumo principai. Efektyvumo ir aiškumo principas sako, jog rengiant teisės akto projektą turi būti „įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų , teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės, turi būti skelbiami ir įvertinami dėl teisinio reguliavimo gauti pasiūlymai, o teisėkūros veiksmai atliekami per protingus terminus“. InVVellSa nemaloniai stebina Kvapų draudimo projekto prieštaravimas Teisėkūros įstatyme nustatytiems principams, kadangi siūlomas tiekimo ribojimas nėra ir abejotina ar galėtų būti veiksmingiausia ir ekonomiškiausia teisinio reguliavimo tikslą (apibrėžtas aiškinamajame rašte - apsaugoti nepilnamečius nuo E-cigarečių vartojimo) leisiančia pasiekti priemone. Akivaizdu, kad aptariamu atveju siūlomi ribojimai nėra ir nebus efektyvūs, nėra aiški jų kilmė ir paskirtis. 1.1.3. Teisinio poveikio vertinimas. Kaip buvo paminėta anksčiau šiame rašte, dėl abiejų projektų turi būti atliktas poveikio vertinimas, laikantis teisės aktų sąlygų ir tvarkos. InVVellSa jaučia pareigą dar kartą priminti, kad pagal Teisėkūros įstatymo 15 straipsnio 1 dalį, rengiant teisės aktą privalo būti atliekamas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas. InVVellSa įsitikinimu, siekiant maksimaliai visuomenės poreikius atitinkančios teisinės tvarkos, būtina atlikti jos poveikio vertinimą ir išsiaiškinti, koks reguliavimas palankiausias tiems asmenims, kurių teises apriboja ar pažeidžia. 1.2. E-cigarečių veiklos licencijavimo projektui būtina gauti Vyriausybės išvadą Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad valstybė, įstatymais reguliuodama ūkinę veiklą ir paisydama Konstitucijos, gali nustatyti specifinius ūkinės veiklos, susijusios su žmonių sveikatos apsauga, ribojimus. Tačiau tokie apribojimai turi būti pagrįsti, pamatuoti ir objektyviai būtini. Asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva - tai teisinių galimybių visuma, sudaranti prielaidas asmeniui savarankiškai priimti jo ūkinei veiklai reikalingus sprendimus. Valstybė ūkinę veiklą turi reguliuoti taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Reguliuojant ūkinę veiklą turi būti derinami ir visuomenės, ir privataus asmens interesai. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 9 d. sprendime konstatavo, kad „bet kokie ribojimai licencijuojamai veikiai turėtų būti proporcingi siekiamam tikslui ir nesudaryti situacijos, kai tam tikrų paslaugų teikimas yra apskritai eliminuojamas. Tokie ribojimai turėtų būti aiškiai ir sistemiškai išdėstomi teisės aktuose, nes kitaip kiltų galimybė susijusioms institucijoms naudotis nepagrįsta veiksmų laisve". Kvapų draudimo projektui Lietuvos Respublikos Seimo sveikatos reikalų komiteto priimtu sprendimu yra prašoma pateikti Vyriausybės išvadą. Atsižvelgus į tai, bei aplinkybę, kad šie teisės aktų projektai yra itin glaudžiai vienas su kitu susiję, įskaitant teisinio reguliavimo tikslus, bei siūlomo teisinio reguliavimo padariniai iš esmės veikia vienas kitą (pavyzdžiui, priėmus Kvapų draudimo projektą iš esmės nebebūtų E-cigarečių veiklos licencijavimo tikslo, kadangi nėra prasmės licencijuoti to, kas jau uždrausta), InVVellSa įsitikinimui E-cigarečių veiklos licencijavimo projektui yra tikslinga Vyriausybės išvada. Taip pat primename, kad E-cigarečių veiklos licencijavimo projekte, šio projekto aiškinamajame rašte, o taip pat kitose lygiagrečiai svarstomuose TTGĮ pakeitimo projektuose ir juos lydinčiuose dokumentuose yra minimos žemiau išvardintos valstybės institucijos, kurioms bus pavesta įgyvendinti siūlomų įstatymų pakeitimo projektus po jų priėmimo: (i) Lietuvos Respublikos Vyriausybė; (ii) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija; (iii) Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba; (iv) Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba; (v) Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Visos šios valstybės institucijos yra vykdančiosios valdžios įstaigos, tenkančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompetencijai. Kadangi tiek Kvapų draudimo projektą, tiek E-cigarečių veiklos licencijavimo projektą teikia Lietuvos Respublikos Seimo nariai, o ne vykdančiosios valdžios įstaigos, būtina gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą, kurioje kartu būtų vertinama Kvapų draudimo projektas bei E-cigarečių veiklos licencijavimo projektas, atsakant į klausimus: (i) kaip projektai įsikorporuoja į šalies teisinę sistemą? (ii) ar atitinka projektai teisės aktų reikalavimus? (iii) ką parodytų projektų poveikio vertinimas (koks poveikis visuomenei, verslui, šalies biudžetui ir finansams ir pan.); ar deklaruojami projektų tikslai būtų pasiekti, įgyvendinant juos? (iv) kokius įstatymus reikia priimti, pakeisti, patobulinti, kad priimti projektai ir galiojanti įstatyminė bazė neprieštarautų tarpusavyje? (v) kokius poįstatyminius teisės aktus reikia priimti, kad siūlomi priimti projektai būtų įgyvendinti? (vi) kokie būtų realūs projektų įgyvendinimo terminai? (vii) Kokį poveikį projektai turės konkurencijai. InVVellSa nurodo, kad, jos nuomone, Kvapų draudimo projekto bei E-cigarečių veiklos licencijavimo projekto svarstymas negavus Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvados dėl abejų projektų pažeistų Seimo statuto reikalavimus. 2. Specialiosios projektų pastabos 2.1. Kvapų draudimo projektas InVVellSa nuogąstauja, kad Kvapų draudimo projekto aiškinamuosiuose dokumentuose, taip pat viešai skleidžiamoje komunikacijoje cituojamas LSMU tyrimas, kuriame nėra aiškių, nuoseklių ir išsamių duomenų, kurie parodytų E-cigarečių paplitimą Lietuvoje bei pagrįstų siūlomą sprendimą riboti kvapiąsias medžiagas. Kaip buvo minėta bendrosiose pastabose, turi būti vadovaujamasi validuotais (patvirtintais) moksliniais ir įrodymais, kurie betarpiškai būtų susiję (pagrįstų) siūlomus sprendimus. InVVellSa pritaria Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos teisės departamento pastaboms dėl Kvapų draudimo projekto notifikavimo Europos Komisijai. 2.2. E-cigarečių veiklos licencijavimo projektas InVVellSa atkreipia dėmesį, kad planuojant veiklos su e-cigaretėmis licencijavimą, būtina įvertinti ir išanalizuoti visas numatomos licencijuotis veiklos sąlygas, kaip to reikalauja Licencijavimo pagrindų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 937 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. liepos 20 d. nutarimo Nr. 750 redakcija) (toliau – Licencijavimo pagrindų aprašas), reikalavimai. Pažymėtina, kad licencijavimo sprendimas turi būti pagrįstas duomenimis ir informacija, kad licencijavimo sprendimas yra būtinas ir tai yra neišvengiama priemonės visuomenės ir socialiniams gėriams (vertybėms) apsaugoti. Šiuo atveju InVVellSa išreiškia susirūpinimą dėl E-cigarečių veiklos licencijavimo projekte teikiamos informacijos apie E-cigarečių poveikį visuomenės sveikatai. Pabrėžtina, kad tinkamu pagrindu teisės akto priėmimui turi būti moksliškai pagrįsta, išsami ir kliniškai įrodyta informacija. InVVellSa atkreipia dėmesį, kad šiuo metu yra žinomi ir viešai paskelbti klinikiniai tyrimai ir paskelbtas E-cigarečių klinikinis vertinimas, informacija apie mažesni toksiškumą, lyginant su įprastomis cigaretėmis. Tenka apgailestauti, kad šių duomenų nėra nei teisės aktų aiškinamuosiuose dokumentuose, nei viešoje komunikacijoje šia tema. InVVellSa tikisi, kad pateikta informacija Jums bus naudinga, o pateiktos pastabos ir pasiūlymai leistų tinkamai patobulinti teisės aktų projektus, išlaikyti procedūrinius reikalavimus ir parengti aukštos kokybės, išdiskutuotą ir visapusiškai įvertiną bei su ES atitinkamomis institucijomis suderintą teisinį reguliavimą. Atsižvelgus j tai, kas išdėstyta, Lietuvos Respublikos Seimo sveikatos reikalų komiteto prašome kreiptis j Lietuvos Respublikos Vyriausybę dėl išvados gavimo E-cigarečių veiklos licencijavimo projektui. |
Atsižvelgti |
|
|
5. |
Nacionalinė tabako gamintojų asociacija, 2019-10-25 |
|
|
|
Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 9(2) straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3849 (Įstatymo projektas) siūloma uždrausti pateikti rinkai elektronines cigaretes ir elektroninių cigarečių pildykles, jeigu nikotino turinčiame skystyje yra kvapiųjų medžiagų, išskyrus tabako skonį (Skonių draudimas). Nacionalinė tabako gamintojų asociacija (NTGA) susipažino su parengtu Įstatymo projektu bei jį lydinčiais dokumentais ir, nustatytu terminu, teikia pastabas bei pasiūlymus. I. DĖL NAUJŲ RIBOJIMŲ ĮSIGALIOJIMO IR PEREINAMŲJŲ LAIKOTARPIŲ Remiantis pateiktu Įstatymo projektu, be šiuo metu Įstatyme numatytų tabako gaminių rinkoje veikiančių asmenų vykdomų įpareigojimų (vaizdinių įspėjimų ant tabako gaminių keitimas kiekvienų metų pradžioje, akcizo mokesčio keitimas kiekvienų metų kovą), Skonių draudimas būtų įvedamas – 2020-07-01. Įstatymo projekto įsipareigojimai būtų papildomi ne tik šiuo metu vykdomiems, bet ir Įstatyme esantiems 2020 m. gegužę įsigaliosiantiems įpareigojimams - 2020 m. iš prekybos turės būti išimamos ir mentolio skonio ar kvapo cigaretės. Be to, 2019 m. gegužę įsigaliojo nauji reikalavimai tabako gaminių atsekamumui bei nuo 2019 gegužės mėn. tabako gaminių gamintojai turėjo prisiderinti prie Direktyvos nuostatų ir pakeisti kombinuotųjų įspėjamųjų ženklų patalpinimo vietą. Visi nurodyti Įstatyme esantys ir per artimiausius metus įsigaliosiantys įpareigojimai bei draudimai ne tik sąlygoja didelius tabako rinkoje veikiančių subjektų kaštus, bet ir iš esmės pakeičia pačią rinką. Dėl šios priežasties skubotas naujų ir nepatikrintų reguliacinių priemonių įvedimas, turintis neigiamas ekonomines pasekmes tabako sektoriui, yra neproporcingas ir nebūtinas. Jei Įstatymo projektas bus priimtas iki šių metų pabaigos, verslui pasiruošti ir prisitaikyti naujiems reikalavimams liks mažiau nei pusė metų, o tai yra nepagrįstai trumpas laikotarpis įgyvendinti naujus įstatyminius reikalavimus, kurie iš esmės paveiktų elektroninių cigarečių rinką. Atitinkamai pabrėžtina, kad Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, tačiau pačiame Įstatymo projekte nėra nurodomas terminas, iki kada įgyvendinamieji teisės aktai privalo būti priimti. Taigi, elektroninių cigarečių ir elektroninių cigarečių pildyklių gamintojai ir pardavėjai negali būti tikri, kada tiksliai bus žinomos konkrečios teisės normos, kardinaliai paveiksiančios prekybą. Estijoje, kuri turi panašų, tačiau mažesnės apimties Skonių draudimą, buvo numatytas 1,5 metų pereinamasis terminas po teisės akto priėmimo, skirtas rinkos dalyviams prisitaikyti prie reguliavimo pakeitimų. Įgyvendinant tokios apimties reguliacinius pakeitimus, kokie yra siūlomi Įstatymo projektu, pereinamasis terminas negali būti trumpesnis nei 2 metai po įstatymo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad reikalavimas per tokį trumpą laiką įgyvendinti esminius rinkos pakeitimus yra neproporcingas ir neatitinkantis administracinės naštos mažinimo esminių principų. II. DĖL NOTIFIKAVIMO Pažymėtina, kad 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/40/ES dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių tabako ir susijusių gaminių gamybą, pateikimą ir pardavimą, suderinimo ir kuria panaikinama Direktyva 2001/37/EB preambulės 47 įtraukoje nurodyta, kad direktyva nėra siekiama visiškai suderinti valstybių narių teisę dėl reikalavimų elektroninėms cigaretėms ar jų pildyklėms (įskaitant reikalavimus dėl kvapiųjų medžiagų naudojimo), bet tai paliekama valstybių narių nuožiūrai. Tačiau ten pat taip pat įtvirtina, kad teisės akto projektas, kuriuo siūlomos tokio pobūdžio nuostatos, turi būti pagrįstas ir notifikuojamas Europos Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pagal Direktyvoje (ES) 2015/1535 įtvirtintas taisykles. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, NTGA nuomone, Įstatymo projektas, kuriuo yra numatomas Skonių draudimas, privalo būti notifikuojamas vadovaujantis Direktyvos 2015/1535 nuostatomis. Su tokia nuomone sutinka ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas, kuris 2019-10-08 pateikė išvadą dėl Įstatymo projekto. III. DĖL NUMATOMO TEISINIO REGULIAVIMO POVEIKIO VERTINIMO Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nustatyta – priėmus Įstatymo projektą̨ tikėtina, jog verslo subjektai, vykdantys prekybą elektroninėmis cigaretėmis ir jų pildyklėmis, turės siaurinti savo pasiūlos spektrą, o kriminogeninei situacijai Įstatymo projekto priėmimas pasekmių neturės. Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 str. 1 d. nustato, kad rengiant teisės akto, kuriuo numatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius, taip pat kuriuo iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas, projektą, privalo būti atliekamas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas. Šio vertinimo išsamumas turi būti proporcingas galimoms numatomo teisinio reguliavimo pasekmėms. 15 str. 2 d. nurodo, kad atliekant numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, nustatomas galimas teigiamas ir neigiamas poveikis to teisinio reguliavimo sričiai, asmenims ar jų grupėms, kuriems bus taikomas numatomas teisinis reguliavimas. Atsižvelgiant į teisės akte numatomo naujo teisinio reguliavimo pobūdį, mastą, turi būti įvertinamas poveikis ekonomikai, valstybės finansams, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, kriminogeninei situacijai, korupcijos mastui, aplinkai, administracinei naštai, regionų plėtrai ir kitoms sritims. Remiantis Konkurencijos įstatymo 41 str. 1 d., kuomet teisės akto projektu nustatomas, keičiamas ar panaikinamas reguliavimas apriboja ūkio subjektų galimybes vykdyti ūkinę veiklą, teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto poveikio konkurencijai vertinimą. EBPO parengtuose „Pagrindinių reguliavimo kokybės ir veiklos rezultatų principuose“ yra rekomenduojama nuolat, sistemiškai vertinti reguliavimo poveikį ir tai, ar išpildomi numatyti tikslai. Labai svarbu, kad vertinimas būtų atliekamas žiūrint ne iš reguliuotojo, bet iš tų, kurie yra reguliuojami, perspektyvos. Tik tokiu būdu valstybė gali suprasti, kokį poveikį piliečiams ar verslui sukelia aptariamas reguliavimas. EBPO teigimu, kiekvienas valstybinis reguliavimas turi turėti savo tikslą. Tad prieš įvedant naują reguliavimą, būtina nuolat atlikti esamo numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą ir įvertinti, ar jis efektyviai padeda pasiekti užsibrėžtą tikslą. Paaiškėjus, kad politika – neefektyvi, reguliavimo reikia arba atsisakyti, arba jį keisti. Tačiau ir šiuo atveju privalu atlikti numatomo reguliavimo efektyvumo vertinimą bei įvertinti jį per kaštų ir naudos prizmę, t.y. ar naujas reguliavimas tikrai sukels daugiau teigiamų nei neigiamų pasekmių. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nenurodomas dabar galiojančio teisinio reglamentavimo veiksmingumas Įstatymo projekte keliamiems uždaviniams pasiekti. Neįvertinamos teisinio reglamentavimo alternatyvos bei nepagrindžiamas pasirinkto teisinio reglamentavimo efektyvumas siekiant Įstatymo projekte keliamų tikslų. Įstatymo projekte yra nepateikiama Skonių draudimo įvedimo poveikis verslo aplinkai, tame tarpe kriminogeninei situacijai, neatsakoma į klausimą, kaip į tokius draudimus gali sureaguoti šešėlinė rinką, ar atsakingos institucijos bus pajėgios suvaldyti kylančias kriminogenines rizikas, nepateikiama duomenų ar valstybėse, įvedusiose Skonių draudimą, tai pasiekė keltus tikslus, kokias neigiamas pasekmės turėjo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytumėme, kad Įstatymo projektui privalo būti atliktas nuodugnus numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas bei teisės akto poveikio konkurencijai vertinimas. IV. DĖL SKONIŲ DRAUDIMO Kaip jau minėta, Įstatymo projektu siūloma uždrausti pateikti rinkai elektronines cigaretes ir elektroninių cigarečių pildykles, jeigu nikotino turinčiame skystyje yra kvapiųjų medžiagų, išskyrus tabako skonį. Tačiau Įstatymo projekto aiškinamajame rašte prie Įstatymo projekto rengimą paskatinusių priežasčių, projekto tikslų ir uždavinių nurodoma, jog Lietuvoje sparčiai populiarėja tradicinių tabako produktų, tokių, kaip cigaretės, pakaitalai, ypač elektroninės cigaretės. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, kaitinamojo ir kito rūkomojo tabako pirmąjį šių metų pusmetį parduota beveik penkis kartus (376 proc.) daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Taigi, nors Įstatymo projektas numato griežtus ribojimus tik elektroninėms cigaretėms ir elektroninių cigarečių pildyklėms, bet remiantis Įstatymo projekto aiškinamuoju raštu, šių produktų rinkos dalis ar jos kitimo tendencijos nepateikiamos, vietoje to pateikiant kaitinamojo tabako pardavimo tendencijas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad nėra pagrindo teigti, kad elektroninių cigarečių naudojimo mastas Lietuvoje auga sparčiau nei kiti Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme numatyti produktai ir dėl to atsiranda nenumatyti neigiami padariniai. Pažymėtina, kad Įstatymo projekto aiškinamajame rašte taip pat nurodyta, jog siekdamos kovoti su garinimo plitimu, tokius ribojimus jau įvedė Suomija (2016 m.), Estija, Mičigano ir Niujorko valstijos JAV (2019 m.), taip pat diskutuojama dėl aromatizuotų nikotino skysčių uždraudimo JAV federaliniu lygiu. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad priešingai nei nurodyta, Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas analogų pasaulinėje praktikoje iš esmės neturi. Štai teiginys, kad Estijoje ir Suomijoje parduodamose elektroninėse cigaretėse draudžiama naudoti kvapiąsias medžiagas, nėra visiškai teisingas. Faktiškai, kvapiosios medžiagos vis dar gali būti parduodamos atskirai, sumaišytos su elektroninių cigarečių skysčiu ir panaudotos atviro tipo talpyklų įrenginiuose. Kitaip tariant, kvapiosios medžiagos leidžiamos atviro tipo talpyklų elektroninėms cigaretėms ir draudžiamos uždaro tipo talpyklų elektroninėms cigaretėms. Reikia turėti omenyje ir tai, kad galima rizika sveikatai yra ženkliai didesnė, jei vartotojai patys susimaišo skystį (atviro tipo talpyklose), priešingai nei uždaro tipo talpyklose, kuriose skysčio mišinį kontroliuoja gamintojas. Dabartinė padėtis Estijoje ir Suomijoje iškreipia ir konkurenciją, kas neturėtų būti visuomenės sveikatos darbotvarkės tikslas. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateikiama informacija, kad JAV federaliniu lygiu yra svarstomas analogiškas draudimas kaip ir Įstatymo projekte taip pat neatitinka realybės. Federalinės maisto ir vaistų administracijos (FDA) direktorius 2019 m. rugsėjo 25 d. JAV Bendruomenių rūmuose pareiškė, jog „Federalinė maisto ir vaistų administracija neplanuoja drausti drausti kvapiąsias medžiagas, kaip teigiama kai kuriose spaudos pranešimuose. Tačiau planuoja griežčiau taikyti egzistuojantį teisinį reglamentavimą, kuris riboja tokių įrenginių prekybą.“ Taigi, kaip jau minėta, pasaulyje nėra valstybių, kuriose būtų taikomas toks teisinis reguliavimas, koks yra siūlomas Įstatymo projektu. NTGA pasisako tik už tarptautinėje praktikoje patikrintus ir vienareikšmiškai veiksmingus reguliacinius sprendimus. Europos Sąjungos ir JAV skirtumai reguliuojant elektronines cigaretes Taip pat, ypač atsižvelgiant į Įstatymo projekte minimus pastarųjų metų su elektroninėmis cigaretėmis susijusias mirtis ir susirgimus, vertėtų paminėti JAV ir Europos Sąjungos galiojančius elektroninių cigarečių reguliavimo skirtumus ir detalizuoti susirgimų JAV priežastis. Visų pirma, kalbant apie susirgimus JAV, atkreiptinas dėmesys, kad atitinkamos institucijos dar nepatvirtino susirgimų priežasčių ir tyrimas vis dar vyksta, tačiau vitamino E2 acetatas aptiktas elektroninių cigarečių skysčiuose, kuriuos vartojo susirgę asmenys šiuo metu yra laikomas pagrindine susirgimų priežastimi. Tai patvirtina ir FDA, nurodydama, kad tyrimo metu nustatyta, kad dauguma pacientų nurodė vartoję tetrahidrokanabinolio (THC) produktus savo atviro tipo talpyklose, todėl daroma prielaida, kad būtent THC garinimo produktai gali būti susirgimų priežastimi. Niujorko valstijos sveikatos departamentas laboratorinių tyrimų metu nustatė, kad THC garinimo produktuose buvo aptikti dideli kiekiai vitamino E2 acetato, bent jau vienas kurių, buvo vartojamas visų susirgusių asmenų. Tačiau, kaip minėta, panašios problemos Europos Sąjungoje paprasčiausiai negali pasikartoti dėl esminių reguliavimo skirtumų, lyginant su elektroninių cigarečių reguliacine aplinka JAV. Europos Sąjunga turi vieną griežčiausių reguliacinių mechanizmų elektroninėms cigaretėms visame pasaulyje. Remiantis Tabako produktų direktyvos nuostatomis tam, kad būtų galima rinkai tiekti garinimo produktus (skysčius ir įrenginius) Europos Sąjungoje: - Gamintojai turi 6 mėn. prieš jų pateikimą pranešti nacionalinėms kontroliuojančioms institucijoms; - Gamintojai ir importuotojai turi pateikti visų elektroninių cigarečių produktų ingredientų ir išskyrų, išsiskiriančių vartojant šiuos gaminius, sąrašą; - Gamintojai ir importuotojai neša pilną atsakomybę dėl savo teikiamų produktų saugumo ir kokybės; - Yra nustatomas maksimalus leidžiamas elektroninių cigarečių kapsulių (uždaro tipo talpyklų įrenginiuose) dydis bei maksimalus leistinas nikotino kiekis jose; - Europos Sąjungoje galioja išplėstinis sąrašas medžiagų, kurios yra draudžiamos naudoti elektroninių cigarečių skysčiuose (į šį sąrašą patenka ir vitamino E2 acetatas, taip ir THC ir kanapių aliejus). Tuo tarpu JAV teisės aktai reguliuojantys elektroninių cigarečių įrenginius ir skysčius yra priimti 2016 m. rugpjūčio mėnesį. Pagal juos, FDA turi iš anksto suteikti patvirtinimą dėl elektroninių cigarečių pateikimo rinkai. Tai yra daroma naudojantis išankstine paraiška dėl tabako produktų (Pre-Market Tobacco Product Application) (PMTA). Šiai dienai dėl labai sudėtingos procedūros ir reikalavimų FDA dar nepatvirtino nei vienos PMTA, tuo pačiu metu rinkos dalyviams buvo leista toliau teikti produktus, kurie rinkai buvo pateikti dar iki 2016 m. rugpjūčio mėnesio. Šis leidimas galioja iki 2020 m. (pabrėžtina, kad visų pirma, jis buvo numatytas iki 2018 m., vėliau iki 2022 m, dar vėliau nustatyta, kad iki 2021 m., kol pagaliau apsistota ties 2020 m.). Taigi, šiuo pereinamuoju laikotarpiu elektroninių cigarečių ir jų skysčių produktams, kurie rinkai buvo pateikti dar iki 2016 m., iš esmės nėra jokio reguliacinio mechanizmo. Tai, kaip minėta, yra pagrindinis skirtumas šiuo atžvilgiu, lyginant su Europos Sąjunga, kuris nulemia ir iš to kylančias problemas. Europos Sąjungoje egzistuojantį išsamų reguliacinį mechanizmą sprendžiant sveikatos problemas pažymi ir kitų Europos Sąjungos valstybių institucijos. Štai Anglijos visuomenės sveikatos departamento Tabako kontrolės vadovas Martin Dockrell pažymėjo, kad „iš to, ką žinome dėl pranešimų iš JAV, ten vartoti produktai daugiausia buvo pačių vartotojų „sumaišyti“ neteisėti narkotikai ir netinkami garinimo produktai. Priešingai nei Jungtinė Karalystė, kuri turi griežtą ... elektroninių cigarečių reglamentavimą, JAV neturi jokio reglamentavimo.“ Vokietijos Federalinė rizikos vertinimo tarnyba taip pat nemato padidėjusio pavojaus, kalbant apie pavojus, susijusius su elektroninėmis cigaretėmis. Pažymėtina, kad eilė visuotinai žinomų ir pripažįstamų institucijų ir asociacijų, netgi nekalba, apie elektroninių cigarečių reguliavimo griežtinimą, o pažymi, kad elektroninės cigaretės sukelia potencialiai ženkliai mažesnę riziką sveikatai nei tradiciniai tabako gaminiai. Anglijos visuomenės sveikatos departamentas pažymi, kad jos „vertinimu elektroninės cigaretės yra apie 95 proc. mažiau kenksmingos nei rūkymas.“ Tokios pat nuomonės laikosi ir Jungtinių Amerikos Valstijų vėžio draugija, kuri teigia, jog jos „pagal esančius duomenis galima daryti išvadą, jog elektroninės cigaretės yra mažiau kenksmingos nei rūkymas.“ Pažymėtina, kad elektroninių cigarečių vartojimas neturi jokio poveikio ir aplinkiniams. Nacionalinės sveikatos tarnybos (Jungtinė Karalystė) (NHS) vertinimu, „nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog garinimas kenkia aplinkiniams.“ Tuo tarpu Anglijos visuomenės sveikatos departamento teigimu, „nėra paskelbta mokslinių duomenų, kurie rodytų apie žalą aplinkiniams, kai yra vartojami garinimo produktai, o esantys duomenys parodo, kad rizika mažų mažiausiai yra ypatingai nežymi, ypač lyginant su rūkymu.“ Skonių draudimas nėra išeitis Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Skonių draudimu yra siekiama apsaugoti nepilnamečiu nuo elektroninių cigarečių vartojimo. Tačiau nėra pateikiama jokių konkrečių duomenų, kad būtent Skonių draudimas padės pasiekti šį tikslą. Visų pirma, vertėtų pabrėžti, kad Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 161 str. 1 d. nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti elektronines cigaretes ir elektroninių cigarečių pildykles asmenims iki 18 metų. Tuo tarpu šio straipsnio 2 d. yra nustatoma, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama asmenims iki 18 metų rūkyti (vartoti) elektronines cigaretes ir turėti elektronines cigaretes ar elektroninių cigarečių pildykles. Taigi, remiantis galiojančiais teisės aktais, Lietuvoje jau dabar draudžiama nepilnamečiams parduoti ir savo ruožtu jiems vartoti elektronines cigaretes, taigi, vertėtų susikoncentruoti ne į naujų draudimų įvedimą, o įrankius. Vienas iš veiksmingų įrankių dar labiau padėsiančių kontroliuoti Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo nuostatų įgyvendinimą galėtų būti Lietuvos Respublikos Seimo narių inicijuotas Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 10, 11, 12, 14, 15, 16(1), 17(1) ir 26 straipsnių pakeitimo ir 16(2) straipsnio panaikinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3903. Šiuo projektu siūloma įvesti su tabako gaminiais susijusių gaminių licencijavimą, kuris NTGA manymu būtų efektyvus įrankis, kontroliuojančioms institucijoms užtikrinant įstatymo nuostatų laikymąsi, įskaitant elektroninių cigarečių pardavimą nepilnamečiams. Pažymėtina, kad turimi duomenys rodo, kad pagrindiniai elektroninių cigarečių vartotojai yra tradicinius tabako gaminius vartojantys suaugusieji. 2014 m. atlikta pasaulinė apklausa parodė, jog iš 19 414 elektroninių cigarečių naudotojų tik 0,4 proc. nevartojo jokių tabako gaminių prieš pradėdami naudoti elektronines cigaretes. Anglijos sveikatos departamento teigimu, „Jungtinėje Karalystėje atlikti tyrimai rodo, kad elektroninių cigarečių naudojimas niekada nerūkusio jaunimo tarpe lieka itin žemas, mažiau nei 1 proc., o jaunimo rūkymas ir toliau drastiškai krenta.“ Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Įstatymo projekte nėra pateikiama konkrečių duomenų, kad nepilnamečiai naudoja elektronines cigaretes dėl jų skonių ar kad elektroninių cigarečių naudojimas skatina jų naudotojus ilgainiui pereiti prie tradicinių tabako gaminių vartojimo, kitų valstybių sveikatos institucijų praktika netgi rodo priešingai. Taigi, nėra jokio pagrindo manyti, kad Skonių draudimas pasieks Įstatymo projektų siekiamą tikslą. NTGA nuomone, siekiant užkirsti kelią nepilnamečiams įsigyti ir vartoti elektronines cigaretes vertėtų sustiprinti Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo atitikties kontrolę bei tuo tikslu suteikti papildomus įrankius kontroliuojančioms institucijoms, kaip pavyzdžiui su tabako gaminiais susijusių gaminių licencijavimo įvedimas. V. IŠVADOS IR PASIŪLYMAI NTGA, susipažinusi su Įstatymo projektu siūlo: 1. Atkreipdama dėmesį į išdėstytus argumentus, NTGA prašo atsisakyti idėjos įvesti draudimą tiekti rinkai elektronines cigaretes ir elektroninių cigarečių pildykles, jeigu nikotino turinčiame skystyje yra kvapiųjų medžiagų, išskyrus tabako skonį. 2. Apsvarstyti kitas teisinio reguliavimo alternatyvas, kurios gali efektyviau pasiekti Įstatymo projektu keliamų tikslų, pavyzdžiui, nustatymo, jog su tabako gaminiais susijusių gaminių gamyba, didmenine ir mažmenine prekyba, leidžiama tik turint nustatyta tvarka išduotas licencijas. 3. Vadovaujantis Direktyvos 2015/1535 nuostatomis, NTGA mano, jog Įstatymo projektas privalo būti notifikuojamas. 4. NTGA prašo pateikti nuodugnią numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo analizę, kurioje atsispindėtų Skonių draudimo veiksmingumas Įstatymo projekte keliamiems tikslams pasiekti, poveikis verslo aplinkai, įtaka kriminogeninei situacijai ir kiti veiksniai. |
Atsižvelgti |
|
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas, 2019-10-08 |
|
|
|
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 9(2) straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑3849 (toliau – Įstatymo projektas) atitikties Europos Sąjungos teisei aspektu, teikiame šią pastabą. Pažymėtina, kad Direktyvos 2014/40/ES preambulės 47 įtraukoje nurodyta, kad direktyva nėra siekiama visiškai suderinti valstybių narių teisę dėl reikalavimų elektroninėms cigaretėms ar jų pildyklėms (įskaitant reikalavimus dėl kvapiųjų medžiagų naudojimo), bet tai paliekama valstybių narių nuožiūrai. Tačiau ten pat taip pat įtvirtina, kad teisės akto projektas, kuriuo siūlomos tokio pobūdžio nuostatos, turi būti pagrįstas ir notifikuojamas Europos Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pagal Direktyvoje (ES) 2015/1535 įtvirtintas taisykles. Todėl, siekiant užtikrinti įsipareigojimų pagal Europos Sąjungos teisę vykdymą, Įstatymo projektą reikėtų notifikuoti, o jo priėmimas turėtų būti atidėtas trims mėnesiams, kad Europos Komisija ir kitos valstybės narės galėtų tinkamai susipažinti su siūlomu reglamentavimu bei, esant poreikiui, pateikti nuomonę. |
Pritarti |
|
|
2. |
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, 2019-10-18 |
|
|
|
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (toliau – Departamentas) išnagrinėjo ir pritaria Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 92 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3849 nuostatoms. Elektroninės cigaretės pastaruoju metu kelia itin daug diskusijų ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Jungtinių Amerikos Valstijų sveikatos apsaugos pareigūnai pateikė duomenis apie neįtikėtinai dažnus sunkius plaučių ligų susirgimo atvejus tarp žmonių, kurie naudojo e-cigaretes. Naujausiais duomenimis 38 valstijose nustatyti daugiau kaip 1300 sunkių plaučių ligų atvejų asmenims, kurie naudojosi elektroninėmis cigaretėmis, taip pat nustatyti 29 mirčių atvejai (2019-10-14), 16 procentų susirgimo atvejų – tarp asmenų, jaunesnių nei 18 metų. Mokinių sveikos gyvensenos ir sveikatos tyrimo (HBSC Lietuva) duomenimis, rūkančiųjų dalis tarp moksleivių didėja, taip pat dėl el. cigarečių, o didžioji dalis jaunuolių, rūkančių el. cigaretes, to nelaiko rūkymu. Atkreiptinas dėmesys, kad el. cigaretės savo sudėtyje, be nikotino, turi gausų rinkinį įvairių cheminių junginių ir skonio stipriklių. Dėl pastarųjų pastebėta, kad nikotino suvartojamas kiekis išauga daugiau nei 2 kartus (Rigotti, 2016). Vartojantys aromatizuotas el. cigaretes turi didesnę tikimybę tapti priklausomi nuo rūkalų (Herman 2019). Atsižvelgiant į surinktą tyrimų informaciją, teigtina, kad: 1) terminio poveikio metu iš kvapiųjų medžiagų susiformuoja sveikatai pavojingi cheminiai junginiai, 2) kvapiosios medžiagos sudaro sąlygas nikotino perdozavimui, 3) kvapiosios medžiagos yra ypač patrauklios jauniems žmonėms, sumažina rizikos, susijusios su produkto keliamu pavojumi sveikatai, suvokimą, padeda pritraukti naujų vartotojų, ypač tarp nerūkančių jaunų žmonių, 4) kvapiųjų medžiagų naudojimas el. cigaretėse vėliau gali skatinti įprastų cigarečių vartojimą, o tai didintų rūkymo paplitimą. Pažymėtina, kad pagal Pasaulio sveikatos organizacijos išreikštą poziciją, teiginiai apie el. cigarečių naudą sveikatai, veiksmingumą metant rūkyti ar pranašumą prieš įprastas tabako cigaretes turi būti draudžiami, jeigu tai nėra moksliškai įrodyta. Departamento nuomone, el. cigarečių skysčiai, kurių sudėtyje yra kvapiųjų medžiagų ypač nukreipti į vaikus, jaunimą ir yra patrauklus būdas skatinti juos pradėti rūkyti. Departamentas pritaria, kad Įstatymo projekte nustatytas draudimas naudoti pridėtinio skonio medžiagas, kurios nėra tabako skonio, el. cigarečių skysčiuose, mažina šių gaminių patrauklumą ir prisideda, kad mažiau vaikų ir nepilnamečių pradėtų juos naudoti. Atsižvelgiant į Tabako produktų direktyvos 2014/40/ES preambulės 47 įtrauką, Įstatymo projektas turi būti notifikuojamas Europos Komisijai. |
Pritarti |
|
|
3. |
Nacionalinė sveikatos taryba, 2019-10-23 |
|
|
|
Nacionalinė sveikatos taryba (toliau - Taryba), susipažino su Seimo Sveikatos reikalų komiteto 2019 m. spalio 9 d priimtu sprendimu Nr. 111–S–28 „Dėl Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės [statymo Nr. I-1143 9(2) straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3849 svarstymo parengiamųjų darbų“. Teikiamam įstatymo projektui, kuriuo siekiama Lietuvoje uždrausti pateikti rinkai elektronines cigaretes ir elektroninių cigarečių pildykles. jeigu nikotino turinčiame skystyje yra kvapiųjų medžiagų, išskynus tabako skonj, tikintis elektronines cigaretes padaryti mažiau paklausias nepilnamečių tarpe, kuriems įvairūs aromatizuoti rūkymo produktai yra itin patrauklūs, pritaria ir pastabų neturi. |
Pritarti |
|
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta.
7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas (pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): Pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-3849(2) ir Komiteto išvadai.
7.2. Pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
||||||
|
1. |
Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2020-05-13 |
1 |
|
|
|
Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas bei pasiūlymus, teikiama patobulinta Įstatymo projekto 1 straipsnio formuluotė.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1 straipsnis. 92 straipsnio pakeitimas
„4. Draudžiama pateikti rinkai elektronines cigaretes ir 1) vitaminų arba kitų priedų, kurie sudaro įspūdį, kad elektroninės cigaretės ir elektroninių cigarečių pildyklės yra naudingos ar mažiau kenksmingos sveikatai; 2) kofeino arba taurino, arba kitų priedų ir stimuliuojamųjų junginių, kurie siejami su energija ir gyvybingumu; 3) priedų, nudažančių išsiskiriančias medžiagas; 4) priedų, kurie nesudeginto pavidalo turi KMR savybių; 5) kvapiųjų medžiagų, išskyrus tabako kvapą ir (ar) skonį.“
|
Pritarti |
|
|
2. |
Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2020-05-13 |
2 |
|
|
|
Argumentai: tie patys.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2021 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
|
Pritarti |
|
8. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 1, susilaikė – 1.
9. Komiteto paskirti pranešėjai: L. Matkevičienė, A. Kirkutis.
10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.
PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkė Asta Kubilienė
Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėjas Egidijus Jankauskas