LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

aplinkos apsaugos

 

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA

DĖL GAUTŲ NAUJŲ PASTABŲ IR PASIŪLYMŲ DĖL Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314  pakeitimo įstatymo projekto nr. xivp-2769(2)

 

2023-06-28 Nr. 107-P-23

Vilnius

 

1. Komiteto dalyvavo: Komiteto nariai: Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, pirmininko pavaduotojas Aidas Gedvilas, Kasparas Adomaitis, Andrius Vyšniauskas (pavaduojantis Agnę Bilotaitę), Ligita Girskienė, Petras Gražulis, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus;

Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai: Jolita Jakučionytė, Aistrida Latvėnė, Audrius Želvys, padėjėja Vida Katinaitė.

Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija: ministras Simonas Gentvilas, viceministrė Monika Juodvalkė, Seimo nario Jurgio Razmos patarėja Ramutė Ruškytė.

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto sprendimas

Argumentai,

pagrindžiantys sprendimą

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-06-26

1(3)

(3)

 

 

Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „sutikimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išduodamas, kai Nacionalinė žemės tarnyba valstybės registruose patikrina duomenis apie fizinių ir (ar) juridinių asmenų turimus žemės ūkio paskirties žemės plotus ir (ar) juridinio asmens akcininkų turimas akcijas (pajininkų – pajus, kitas teises) juridiniuose asmenyse, kurie valdo žemės ūkio paskirties žemę, ir nustato, kad bendras fizinių ir (ar) juridinių asmenų įsigytos ir (ar) jiems priklausančios žemės ūkio paskirties žemės plotas neviršija šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų didžiausių įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės plotų“. Atkreiptinas dėmesys, kad duomenys apie juridinių asmenų dalininkus (akcininkus, pajininkus ir pan.) yra kaupiama ne valstybės registruose, bet valstybės informacinėse sistemose. Kaip antai, Žemės ūkio bendrovių įstatymo 111 straipsnyje nustatyta, kad duomenys apie žemės ūkio bendrovių narius ir pajininkus kaupiami Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje. Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas reikėtų papildyti, nustatant, kad prieš išduodama asmeniui sutikimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, duomenis apie fizinių ir (ar) juridinių asmenų turimus žemės ūkio paskirties žemės plotus ir (ar) juridinio asmens akcininkų turimas akcijas (pajininkų – pajus, kitas teises) juridiniuose asmenyse, kurie valdo žemės ūkio paskirties žemę valstybės registruose, tikrina ne tik valstybės registruose, bet ir valstybės informacinėse sistemose.

Pritarti

Pakeisti projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Asmenys gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemės tik gavę Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padalinio pagal žemės buvimo vietą išduotą sutikimą. Sutikimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išduodamas, kai Nacionalinė žemės tarnyba valstybės registruose ir valstybės informacinėse sistemose patikrina duomenis apie fizinių ir (ar) juridinių asmenų turimus žemės ūkio paskirties žemės plotus ir (ar) juridinio asmens akcininkų turimas akcijas (pajininkų – pajus, kitas teises) juridiniuose asmenyse, kurie valdo žemės ūkio paskirties žemę, ir nustato, kad bendras fizinių ir (ar) juridinių asmenų įsigytos ir (ar) jiems priklausančios žemės ūkio paskirties žemės plotas neviršija šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų didžiausių įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės plotų. Asmenys, teikdami Nacionalinei žemės tarnybai prašymą išduoti sutikimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, savo prašyme nurodo, kad patvirtina ir garantuoja, kad aktualūs duomenys tikrinamuose valstybės registruose ir valstybės informacinėse sistemose apie fizinių ir (ar) juridinių asmenų turimus žemės ūkio paskirties žemės plotus ir (ar) juridinio asmens akcininkų turimas akcijas (pajininkų – pajus, kitas teises) juridiniuose asmenyse, kurie valdo žemės ūkio paskirties žemę, teisės aktų nustatyta tvarka yra pateikti valstybės registrų tvarkytojams. Asmenims, nepateikusiems Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padaliniui nustatytos informacijos ar pateikusiesiems neteisingą ar neišsamią informaciją, teisės aktų nustatyta tvarka taikoma administracinė atsakomybė.“

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

 

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-06-26

1(3)

(3)

 

 

Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „asmenims, nepateikusiems Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padaliniui nustatytos informacijos ar pateikusiesiems neteisingą ar neišsamią informaciją, teisės aktų nustatyta tvarka taikoma administracinė atsakomybė“. Siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas kelia abejonių.

Pirma, pažymėtina, kad asmenims nepateikus Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padaliniui nustatytos informacijos, Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padalinys paprasčiausiai neišduotų sutikimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemę. Be to, iš projekto nuostatų turinio nėra aišku, kokią informaciją Nacionalinės žemės tarnybos padaliniui asmenys turėtų pateikti. Atsižvelgiant į tai, gali kilti vertinamosios projekto nuostatos taikymo problemų. Svarstytina, ar atitinkama atsakomybė neturėtų būti nustatyta tuo atveju, kai asmuo garantavo ir patvirtino, kad aktualūs duomenys tikrinamuose valstybės registruose apie jo ir (ar) juridinių asmenų turimus žemės ūkio paskirties žemės plotus ir (ar) jo turimas akcijas (pajininkų – pajus, kitas teises) juridiniuose asmenyse, kurie valdo žemės ūkio paskirties žemę, teisės aktų nustatyta tvarka yra pateikti valstybės registrų tvarkytojams, tačiau nustatoma, kad atitinkamiems valstybės registrams aktualūs duomenys nebuvo pateikti, kai asmuo turėjo pareigą tokius duomenis pateikti. Kita vertus, manytina, kad asmuo galėtų garantuoti tik už tuos veiksmus, kuriuos jis pats privalo atlikti, taip pat patvirtinti tokius veiksmus, už kurių atlikimą jis yra atsakingas. Pažymėtina, kad asmenys paprastai ne patys teikia informaciją Juridinių asmenų dalyvių informacinei sistemai apie konkretaus juridinio asmens, tame tarpe tokio juridinio asmens, kuris turi nuosavybės teise įsigijęs žemės ūkio paskirties žemę, dalyvius. Kaip antai, Žemės ūkio bendrovių įstatymo 111 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už žemės ūkio bendrovės narių ir pajininkų duomenų pateikimą Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui atsako bendrovės valdybos pirmininkas ar administracijos vadovas (pirmininkas). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti bei ar ji atitinka teisėkūros tikslingumo principą.

Antra, pagal vertinamąją projekto nuostatą administracinė atsakomybė būtų taikoma ne tik fiziniams asmenims, bet ir juridiniams asmenims. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal su teikiamu projektu susijusio Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 3331 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-2781(2) 1 straipsniu keičiamo Administracinių nusižengimo kodekso 3331 straipsnį administracinėn atsakomybėn būtų traukiami tik fiziniai asmenys, o juridinių asmenų atsakomybė už analogiškus pažeidimus jokiame įstatyme nebūtų nustatyta. Atsižvelgiant į tai, jog projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 ir 7 straipsniuose reglamentuojama juridinių asmenų atsakomybė už žemės ūkio veiklos žemės sklype nevykdymą, šiuose straipsniuose, juos atitinkamai tikslinant, reikėtų nustatyti ir juridinių asmenų atsakomybę už keičiamame įstatyme nustatytos informacijos nepateikimą, neteisingos ar neišsamios informacijos pateikimą siekiant įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą (šią formuluotę reikėtų tikslinti, jei pagal aukščiau šiame punkte išdėstytą pastabą projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies vertinamoji nuostata būtų tikslinama).

Pritarti iš dalies

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-06-26

1(4)

(6)

(1)

 

Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad 20 procentų lėšų, gautų už parduotus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, paskiriama į Nacionalinės žemės tarnybos ar kito juridinio asmens sąskaitą žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti, įskaitant privačios žemės įsigijimą valstybės nuosavybėn pasinaudojus šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta pirmumo teise. Pažymėtina, kad pagal projekto nuostatas lėšos už parduotus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus galėtų būti paskirtos projekte neįvardintam juridiniam asmeniui. Atkreiptinas dėmesys, kad su teikiamu projektu susijusio Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2766(2) 1 straipsnio 2 ir 5 dalimis keičiamo Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 32 straipsnio 8 dalies nuostatas valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras vykdo funkcijas, susijusias su žemės konsolidacija, žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonių įgyvendinimu. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo ir įstatymų nuostatų suderinamumo, manytina, kad projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžių „kito juridinio asmens“ reikėtų įrašyti žodžius „valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centro“.

Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies trečiam sakiniui, vietoj žodžių „kitas juridinis asmuo“ įrašant žodžius „valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras“ bei projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 dalies pirmajam sakiniui vietoj žodžių „kitam juridiniam asmeniui“ įrašant žodžius „valstybės įmonei Žemės ūkio duomenų centrui“.

Pritarti

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-06-26

2

4

 

 

Projekto 2 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybė iki 2023 m. spalio 1 d. priima nutarimą, kuriuo suteikiami reikiami įgaliojimai įstaigoms ir (ar) institucijoms, ir (ar) kitiems juridiniams asmenims pagal kompetenciją atlikti atitinkamus šiame įstatyme Nacionalinei žemės tarnybai priskirtus veiksmus. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 1 straipsnyje dėstomoje naujoje keičiamo įstatymo redakcijoje nėra siūloma nustatyti, kad Nacionalinei žemės tarnybai priskirti veiksmai galėtų būti pavedami kitoms įstaigoms ir (ar) organizacijoms, o tuo labiau kitiems juridiniams asmenims. Be to, nėra aišku ir kokie Nacionalinės žemės tarnybos veiksmai turimi omenyje. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 4 dalies nereikėtų atsisakyti.

Pritarti

Siūloma atsisakyti Projekto 2 straipsnio 4 dalies:

„4. Vyriausybė iki 2023 m. spalio 1 d. priima nutarimą, kuriuo suteikiami reikiami įgaliojimai įstaigoms ir (ar) institucijoms, ir (ar) kitiems juridiniams asmenims pagal kompetenciją atlikti šiame įstatyme Nacionalinei žemės tarnybai priskirtus veiksmus.“

Atitinkamai pernumeruotinas projekto 2 straipsnis.

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-06-26

2

6

 

 

Nėra aišku, kokiais argumentais remiantis projekto 2 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad „procedūros gali būti tęsiamos“. Siekiant aiškumo, kuriais atvejais „gali būti“ tęsiamos iki 2025 m. sausio 1 d. pradėtos įsiterpusių žemės sklypų pardavimo juos laikinai naudojantiems besiribojančių žemės sklypų savininkams procedūros, o kuriais minėtos procedūros negalėtų būti tęsiamos, svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 6 dalyje nereikėtų išbraukti žodžių „gali būti“.

Pritarti

Pakeisti projekto 2 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Iki 2025 m. sausio 1 d. pradėtos įsiterpusių žemės sklypų pardavimo juos laikinai naudojantiems besiribojančių žemės sklypų savininkams procedūros gali būti tęsiamos ir baigiamos pagal iki 2025 m. sausio 1 d. galiojusią tvarką ir sąlygas.“

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

 

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto sprendimas

Argumentai,

pagrindžiantys sprendimą

str.

str. d.

p.

1.

Seimo narys Jurgis Razma
2023-06-26

1

(4)

 

(2)

 

 

 

 

(1) 

 

Argumentai:

Įstatymo 1 straipsniu keičiamo nauja redakcija išdėstyto projekto 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad teisę be aukciono pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę Vyriausybės nustatyta tvarka,  turi  asmenys  „nuosavybės teise turintys žemės ūkio veiklai naudojamus statinius ir įrenginius, – šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti jų naudojamus žemės ūkio paskirties žemės sklypus“. Pagrindinė sąlyga lengvatine tvarka įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypus – tuos sklypus naudoti nuosavybės teise turimiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, nevertinant, ar iš tikrųjų lengvatine tvarka nuosavybėn įsigyjamas žemės sklypas yra būtinas konkrečiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti. Siekiant užtikrinti Įstatymo 1 straipsnyje nurodytą tikslą – racionaliai naudoti žemės ūkio paskirties žemę, siūlau taikant lengvatinį žemės sklypo įsigijimo būdą sieti jį su būtinumu naudoti konkretų žemės sklypą.

Pasiūlymas:

Pakeisti 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir išdėstyti jį taip:

“Teisę be aukciono pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę Vyriausybės nustatyta tvarka  turi:

1) asmenys nuosavybės teise turintys žemės ūkio veiklai naudojamus statinius ir įrenginius, – šiems statiniams ir įrenginiams būtinus eksploatuoti jų naudojamus žemės ūkio paskirties žemės sklypus;“

Pritarti

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

2.

Seimo narys Jurgis Razma
2023-06-26

1

(7)

 

 

4 

 

 

Įstatymo 1 straipsniu keičiamo nauja redakcija išdėstomo įstatymo projekto 7 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad prašymas dėl žodinio proceso nagrinėjimo turi būti pateiktas per 5 darbo dienas. Atsižvelgiant į tai, kad asmuo turi susipažinti su bylos medžiaga, neretai pasitarti su advokatu dėl bylos esmės, kad nuspręsti dėl žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo, todėl 5 dienų terminas yra pernelyg trumpas. Siūlau vietoj 5 darbo dienų nurodyti 7 darbo dienas. Analogiškai šioje dalyje numatytas kitas terminas –   sužinojimas tik prieš 5 darbo dienas apie įvyksiantį  posėdį, kuriame nagrinėjama byla, nėra racionalus, nes asmeniui būtų sudėtinga surasti laisvą advokato laiką  posėdžiui ir tinkamai pasirengti gynybai, atsižvelgiant į tai, kad gali prireikti surinkti atitinkamus dokumentus, liudytojus ir kitus įrodymus, nes protokolas pagal Įstatymo 7 straipsnio 3 dalį gali būti surašytas ir asmeniui nedalyvaujant.  Todėl siūlau šiuo atveju palikti šiuo metu įstatyme galiojantį 10 kalendorinių dienų terminą.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Pažeidimo padarymu įtariamo juridinio asmens reikalavimu, pažeidimo bylos nagrinėjimas vyksta žodinio proceso tvarka. Reikalavimas dėl žodinio pažeidimo bylos nagrinėjimo turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 5 7 darbo dienas nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodyto prašymo išsiuntimo dienos. Pažeidimo padarymu įtariamas juridinis asmuo apie žodinio pažeidimo bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas 10 kalendorinių dienų informuojamas vienu iš šio straipsnio 3 dalyje nustatytų būdų. Jeigu pažeidimo padarymu įtariamo juridinio asmens atstovas neatvyksta į žodinį pažeidimo bylos nagrinėjimą, nors jam buvo tinkamai pranešta apie pažeidimo bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą, ir nepateikia neatvykimą pateisinančių dokumentų, pažeidimo byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka jam nedalyvaujant. Pažeidimo byla išnagrinėjama per 20 darbo dienų pasibaigus šio straipsnio 3 dalyje nurodytam 10 darbo dienų terminui pateikti paaiškinimus arba per 25 darbo dienas, bet ne ilgiau kaip per 30 darbo dienų pasibaigus šio straipsnio 3 dalyje nustatytam terminui pateikti paaiškinimus dėl naujų įrodymų.“

Pritarti

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

 

 

Komiteto pirmininkė                                                               (Parašas)                                                                      Aistė Gedvilienė

 

 

 

 

 

 

 

Biuro vedėja Birutė Pūtienė