LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
NEEILINĖS SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 378
STENOGRAMA
2020 m. sausio 28 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoja I. DEGUTIENĖ
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF*). Gerbiami kolegos, pradedame vakarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės. Užsiregistravo 66 Seimo nariai.
14.01 val.
Informaciniai pranešimai
Gerbiami kolegos, yra gautas Lietuvos Respublikos Seimo narių teikimas pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo narei I. Rozovai. Pagal Statuto 231 straipsnį Seimas turi susipažinti su šio statuto 228 straipsnio 1 dalyje nurodyto subjekto teikimu pradėti konkrečiam asmeniui apkaltos procesą. Kas nori susipažinti, tekstas yra. Projekto registracijos Nr. XIIIP-4450.
14.02 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 27, 28 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3649(2) (svarstymo tęsinys)
Dabar, kaip baigiant rytinį posėdį buvo nuspręsta tęsti svarstymą, Visuomenės informavimo įstatymo 2, 27, 28 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. M. Adomėnas – dėl vedimo tvarkos.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiama posėdžio pirmininke, kadangi išgirdome daug naujos informacijos, tai frakcijos vardu prašome pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKĖ. Sekretoriatas mane informuoja, kad jau dvi pertraukos svarstymo stadijoje buvo, trečios nebegalime jums suteikti, todėl tęsiame svarstymą. Kviečiu į tribūną gerbiamą S. Tumėną. Prašau. Yra Seimo nario M. Adomėno siūlymas pakeisti projekto 3 straipsnį – koreguojamą 28 straipsnį, 4 ir 12 dalis. Gerbiamas Adomėnai.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kurį straipsnį?
PIRMININKĖ. 3 straipsnis – koreguojamas 28 straipsnis.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Taip. Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke, iš tikrųjų siūlymas nemaža dalimi analogiškas kaip prieš tai buvęs, vienas esminis skirtumas. Iš tikrųjų, kadangi vienas iš fondo uždavinių yra remti tautinių bendrijų kalbomis leidžiamą žiniasklaidą ir kadangi fondo taryboje yra atstovaujama visoms pagrindinėms žiniasklaidos asociacijoms, tai yra siūlymas įtraukti kaip papildomą narį, šalia Žurnalistų draugijos ir Žurnalistų sąjungos, papildomų meno kūrėjų asociacijų, taip pat ir Lietuvos žiniasklaidos tautinių bendrijų kalbomis asociaciją. Mes iš tautinių bendrijų kalbomis leidžiamos žiniasklaidos girdėjome, kad jų teisėms nebūdavo atstovaujama, ir jie bijo, kad naujame sudaromame fonde jie vėl liks paraštėje. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti, nes pritarus šiam pasiūlymui senatas prarastų savo esminę funkciją.
PIRMININKĖ. B. Matelis – už pataisą.
B. MATELIS (TS-LKDF). Aš tik norėčiau iš tiesų priminti ir tiems, kurie rengia šį projektą, kad buvo daug kalbėta, remtasi tuo, kad iš tiesų buvo konsultuotasi labai plačiai. Dabar, mielieji, mes turime tą galimybę iš tiesų sustabdyti šio įstatymo svarstymą arba jį atmesti iki pavasario arba iki vasaros ir labai rimtai jį įvertinti.
Pirmiausia galime sakyti, kad su visomis žiniasklaidos organizacijomis šios pataisos nebuvo derintos. Dabar matome, kad iš tiesų turėtume įtraukti ir mažumų, tautinių mažumų žiniasklaidos asociaciją, kad jie irgi galėtų išsakyti savo poziciją ir aktyviai dalyvautų. Aš suprantu, čia visi susipriešinę, nenori tos mūsų, sakysime, lietuvių… bet kalbant apie tautines mažumas tai jau visi turime labai aiškią poziciją turėti ir aiškų signalą pasiųsti Europai. Mes turime juos irgi įtraukti į tą aktyvią veiklą. Siūlyčiau pritarti šiai pataisai.
PIRMININKĖ. Prieš – R. Šarknickas. Prieš pataisą.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Siūlau balsuoti prieš. Visi yra informuoti, jeigu kolega nežino, yra Tautinių mažumų departamentas, ten yra skirstomos irgi nemažos lėšos. Jie nepalikti likimo valiai – kiekvienais metais yra didinamas ir finansavimas, ir panašiai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Balsuojame.
Balsavo 81 Seimo narys: už – 38, prieš – 10, susilaikė 33. Pataisai nepritarta.
Toliau yra Seimo nario S. Šedbaro siūlymas pakeisti projekto 3 straipsnį keičiamo 28 straipsnio 4 dalimi. Prašom, S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mano pasiūlymo esmė… viršuje jau čia ir balsuota buvo, ir įvairūs pasiūlymai. Mano esmė yra, kad fondo taryboje… senatas yra senatas, dabar balsavome, kad jis liktų, tačiau kad fondo taryboje būtų teisininkų atstovas. Prisiminkime – gal kai kas, kolegos, ir nežinote, neskaitėte, nepasižiūrėjote: kada atsirado šis fondas, tarp tų pirmųjų steigėjų buvo ir Lietuvos teisininkų draugija. Ji nėra nei žiniasklaidos, nei kūrėjų organizacija. Tai yra nepriklausoma teisininkų organizacija. Kodėl? Todėl, kad dalinant pinigus šalia tų, kurie, vienaip ar kitaip, vis tiek yra suinteresuoti finansavimu, būtų nepriklausomas teisinis ekspertas ir tam tikra prasme ir padėtų, ir kartais paklaustų, kodėl taip.
Man teko nuo pat pradžių būti šiuose procesuose ir tikrai tai buvo didelė pagalba, sakyčiau. Ir tai, ką šiandien ir kolega, stovintis tribūnoje, ir kiti kalbėjo, kad kažkas atsitiko, kad buvo pretenzijų, iš ko tai kilo? Po to, kai Darbo partijos vadovavimo Kultūros ministerijai metu buvo pakeistas įstatymas ir įstatyme buvo įtvirtinta, kas turi būti taryboje, anksčiau buvo renkama, ten teisininkų neliko. Aš galvoju, kad čia būtų vienas iš būdų išskaidrinti ir sudėti tam tikrą reikalingą pagalbą fondo tarybai, jeigu čia atsirastų teisininkas, kuriam, kaip aš sakau, nieko nereikia, bet jau būtų intelektinis indėlis. Tai kodėl tam nepritarus?
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė?
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Komitetas nepritaria. Už tai, kad nebūtų pritarta, buvo 4, prieš – 2. Pradėsiu nuo teisininkų. Norėčiau patikslinti situaciją, nes projekte yra numatyta, kad Lietuvos teisininkų draugijos atstovas įeina į senato sudėtį ir šios organizacijos atstovo buvimas ir taryboje, ir senate prieštarautų projekto nuostatoms, draudžiančioms tam pačiam asmeniui būti ir tarybos, ir senato sudėtyje. Taigi Teisininkų draugija yra atstovaujama, tik atstovaujama yra senate.
O antras momentas – Lietuvos žurnalistų… Priminsiu, kad Lietuvos žurnalistų draugijos ir Lietuvos žurnalistų sąjungos atstovas, deleguotas dalyvauti darbo grupėje, minėtų organizacijų vardu atsisakė būti tarybos sudėtyje.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Ar B. Matelis dėl šios pataisos norėjo kalbėti? Tai nutraukiu balsavimą. B. Matelis – pritariantis…
B. MATELIS (TS-LKDF). Ačiū. Ši pataisa, kurią pateikė kolega S. Šedbaras, tik patvirtina, kad iš tiesų įstatymo pataisos parengtos nekokybiškai ir labai skubotai.
Dabar dar norėčiau atsakyti ponui R. Šarknickui, kuris gal jau šešis kartus šiandieną paminėjo, kad apie šias pataisas visi buvo informuoti, visos organizacijos buvo informuotos. Kolegai noriu priminti, kad rengiant tokio svarbaus įstatymo pataisas neužtenka vien tik informuoti, dar reikia pasikviesti, išklausyti ir suderinti visas nuomones. Galėčiau tik palyginti tą R. Šarknicko pasakymą maždaug su tuo, kad mes užkūrėme buldozerį, jis jau atvažiuoja, galite bėgti į šoną. Jeigu suspėsite pasilenkti ar pabėgti, tai viskas bus gerai, jeigu ne, visus sutraiškysime. Siūlyčiau valdantiesiems atsisakyti tokio metodo.
PIRMININKĖ. R. Šarknickas – prieš.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Na, nieko naujo nepasakėte iš esmės. Taigi informacija buvo paviešinta visur ir kvietimas visiems buvo suteiktas. Kiekvienas turi laisvą valią pasirinkti dalyvauti ar nedalyvauti. Dėkoju ponui S. Šedbarui. Taip, yra tam tikra detalė, bet Stasys jau apibūdino ir, kaip mačiau per atstumą, sutarimas rastas bendras su visais. Dabar kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas palaikote S. Šedbarą, už, kas prieš…
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 39, prieš – 12, susilaikė 32. Pataisai nepritarta.
Toliau yra Seimo narių J. Sabatausko ir S. Šedbaro siūlymai, kurie iš esmės yra visiškai vienodi, ir man Sekretoriatas sako, kad iš esmės dėl jūsų šių siūlymų mes jau anksčiau esame balsavę. Juliau, ar jūs tam pritariate, ar reikalaujate pristatyti ir iš naujo balsuoti?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Na, manau, kad dar turime teisę pristatyti, juolab kad čia tiesiogiai nekalbama apie tai, kad… Mano siūlymas prieš tai buvo dėl vienintelio dalininko išbraukimo, dabar – dėl naujos sudėties tarybos kadencijos pradžios skaičiavimo. Aš siūlau išbraukti tą sakinį, kuris yra paminėtas, nes manau, kad likusi norma visiškai atspindi, kaip turėtų dirbti taryba, nuo kada iki kada. Siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Už tai, kad būtų nepritarta – 4, prieš – 2. Jau nebenoriu kartoti… (Balsai salėje) Atvirkščiai sakyti? Gerai, ačiū. Nebenoriu, kaip ponas P. Urbšys sakė, kartoti mantros, bet čia yra tas pats iš Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaitos. Galėčiau pacituoti tą patį.
PIRMININKĖ. P. Urbšys – už pataisą.
P. URBŠYS (MSNG). Na, jūs nenorite kartoti tos mantros, aš pakartosiu. Kadangi Spaudos, radijo ir televizijos fondas administruoja ne nuosavas…
PIRMININKĖ. Gal galima garsiau?
P. URBŠYS (MSNG). Kadangi Spaudos, radijo ir televizijos fondas administruoja ne nuosavas, o valstybės biudžeto lėšas, todėl jo kontrolė turėtų būti tinkamai užtikrinama suteikiant įstaigai atitinkamą statusą, įgalintą efektyvią kontrolę. Žinote, sovietiniai laikai. Sovietiniais laikais buvo taip: partija lygu valstybei, institucija lygu valstybei. Bet jeigu mes kuriame nepriklausomą demokratinę valstybę, tai valstybė yra ne institucija, valstybė yra jos žmonės. Jeigu kalbame apie pinigus, tai valstybės institucijos tik administruoja mokesčių mokėtojų pinigus ir negalima sakyti, kad tada valstybinė institucija įgyja kokią nors monopolinę teisę dėl panaudojimo tų pinigų, kurie susiję su laisvu žodžiu. Man atrodo, viešasis interesas yra mokesčių mokėtojų, kad būtų įtvirtintas tas modelis, kuris šiandien yra. Jį galima tobulinti. Būtent savivaldos, saviraiškos modelis, o ne dabar tas, kurį siūlote padaryti grynai sovietinį modelį ir mums pasakyti, kad tai yra žingsnis į pažangą. Aš siūlau vis dėlto atsikvošėti ir pritarti Seimo nario J. Sabatausko siūlymams.
PIRMININKĖ. Balsuojame.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 40, prieš – 12, susilaikė 34. Pataisai nepritarta.
Dabar noriu paklausti S. Šedbaro, nes jūsų yra identiška pataisa, ar norite, kad ir dėl jos diskutuotume?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Ne, kolegos, čia yra kaip lydimosios normos, jeigu būtų buvę anksčiau pritarta mano pasiūlymui. Tai tikrai nėra prasmės.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau dar viena J. Sabatausko pataisa – pakeisti projekto 3 straipsniu keičiamo 28 straipsnio 9 dalį.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Šia 9 dalimi yra siūloma… Tiksliau, projekte numatyta, kad direktoriaus skyrimo į pareigas tvarką viešojo konkurso būdu ir nuostatus tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Šiaip tai mano siūlymo esmė yra ta, kad vis dėlto, jeigu yra steigėjas ir dalininkas, tai jis nustato administratoriaus tvarką. Tos nuostatos neturėtų būti.
PIRMININKĖ. P. Urbšys – palaikantis J. Sabatausko…
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji, aš sutinku – jūs jau nusprendėte leisti paklupdyti tiek fondo senatą, tiek fondo tarybą po Kultūros ministerijos kojomis. Bet čia lieka nors minimali galimybė turėti nors minimalų savarankiškumą fondo tarybai paskiriant administracijos direktorių, bet, pasirodo, ir šitą pareigybę reikia derinti su Kultūros ministerija.
Ką tai rodo? Čia akivaizdžiai yra tai, kad jūs norite net šitą pareigybę politizuoti, kad, neduok Dieve, lėšos nepatektų tiems, kuriems nereikia. Ar to jums reikia?
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti, nes šis pasiūlymas yra susijęs su siūlymu atsisakyti valstybės kaip vienintelio fondo dalininko.
Antra. Nuostatos dėl fondo administracijos direktoriaus skyrimo į pareigas viešojo konkurso būdu dera su Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatomis.
PIRMININKĖ. R. Šarknickas – prieš.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Praktiškai dauguma savivaldybių jau baigia sutvarkyti tokį dalyką kaip viešasis konkursas įmonėse, kurios yra pavaldžios savivaldybėms, ir jos skelbia viešuosius konkursus. Tai yra pats skaidriausias aparatas, kuriuo galima pasitikėti ir nepolitizuoti, nepolitikuoti. Tam yra kiekvienoje įmonėje sudarytos tarybos, įmonės, kaip bepavadinsi, bet jie prižiūri tą tvarką, o direktorius atlieka funkcijas. Kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Balsuojame.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 46, prieš – 11, susilaikė 35. Lygu. (Balsai salėje) Dar kartą balsuojame. Kas palaikote J. Sabatausko siūlymą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje)
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 47, prieš – 15, susilaikė 30. Pataisai pritarta.
Dabar noriu pasitarti, nes kiek man čia dabar ir komiteto biuro atstovė, ir Sekretoriatas sako, tai prieštarautų kitam straipsniui, dėl kurio jau buvo anksčiau balsuota, todėl reikia daryti pertrauką ir grąžinti komitetui iš naujo. Tai yra pagal 154 straipsnį…
S. TUMĖNAS (LVŽSF). 3 dalį.
PIRMININKĖ. Dėmesio! „Papildomos pertraukos įstatymo projekto svarstymo metu“. 3 dalis, teisingai: „Jeigu įstatymo projekto svarstymo Seime metu buvo priimtos pataisos, kurios panaikino įstatymo principus ir sandarą lemiančius straipsnius, taip pat atskirus skirsnius ar skyrius, pranešėjas iki svarstymo Seimo posėdyje pabaigos gali pasiūlyti atidėti projektą taisyti.“ Arba tą gali padaryti pirmininkaujantis. 4 dalis kalba apie tą patį.
Noriu dabar atsiklausti Seimo. Aš siūlau sustoti svarstymo metu ir daryti pertrauką iki kito posėdžio, kol bus suderinti straipsniai. Balsuojame. (Balsai salėje) Prašom, ką norite patikslinti?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Atsiprašau. Gerbiama pirmininke, ar darote pertrauką pranešėjui prašant, nes priimta norma prieštarauja iki šiol… kitoms normoms, iš naujo suderinti įstatymo projektą, taip?
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, aš gal nepacitavau 4 dalies, tada pacituosiu: „Jeigu Seimas šį pasiūlymą priima, procedūra kartojama nuo įstatymo projekto svarstymo pagrindiniame komitete.“ Dėl to ir balsuojame. Reikia viską suderinti. (Šurmulys salėje)
Balsavo 95: už – 51, prieš – 3, susilaikė 41. Taigi grąžiname komitetui. Ačiū pranešėjui. Ir linkime komitete tvarkingai viską sutvarkyti.
14.25 val.
Vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4167(2) (svarstymo tęsinys)
Dabar popietinės darbotvarkės 1 klausimas – Vadovybės apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4167(2). Svarstymo tęsinys. Kviečiu į tribūną A. Širinskienę. Man komentuoja, kad nieko nereikia kviesti, nes likęs tik balsavimas. Prašom. A. Nekrošius – dėl vedimo tvarkos.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Frakcijos vardu prašome pusės valandos pertraukos, kadangi yra Seimo nario pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė, tai turime dar padiskutuoti. Pusės valandos pertrauka.
PIRMININKĖ. Kiek prašote?
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Pusės valandos.
PIRMININKĖ. Prašo pusės valandos pertraukos šiuo klausimu. Balsuojame.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 45, prieš – 35, susilaikė 12. Pusės valandos pertrauka. (Balsai salėje) Gerbiami kolegos, ne paprasta balsų dauguma, o vienas trečdalis. O jeigu būtų prašiusi opozicija – vienas penktadalis. Taigi čia viskas teisingai. P. Urbšys – dėl vedimo tvarkos.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji, iš tikrųjų jūs dabar darote pertrauką tam, kad bandytumėte iš pakampių surinkti savo frakcijos narius. Bet čia esmė yra jūsų vidinė problema. Kodėl jūsų frakcijos nariai nesuvokia, kad šis darbas šioje Seimo salėje yra prioritetas, ypač kai kalbame apie tuos įstatymus, kur dauguma… (Garso įrašo negirdėti)
14.27 val.
Investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 91, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju2 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4206, Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4207, Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 4, 6, 17, 20, 23 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4208, Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4209, Žemės įstatymo Nr. I-446 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4210, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 2, 6, 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 81 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4211 (pateikimas)
PIRMININKĖ. Darbotvarkės 2-3.1 klausimas – Investicijų įstatymo 1, 2, 91, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo ketvirtuoju2 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4206. Pateikimas. Į tribūną kviečiu R. Sinkevičių.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke…
PIRMININKĖ. Gerbiamas pranešėjau, gal tada aš paskaitysiu, dar yra ir lydimieji įstatymai, tai yra įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Teritorijų planavimo įstatymo 2, 4, 6, 17, 20, 23 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Žemės įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2, 6, 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 81 straipsniu įstatymo projektas. Gerbiamas kolega, prašom pateikti visus.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Labai ačiū. Gerbiami Seimo nariai, Investicijų įstatymo ir susijusių projektų paketas yra parengtas, tiesą sakant, ne Seimo narių iniciatyva, bet Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva. Jis Ekonomikos komitete buvo pristatytas, bet prieš pristatymą buvo registruotas Seimo sekretoriate, turėjo labai daug teisinių pastabų, todėl Ekonomikos ir inovacijų ministerija susigrąžino įstatymo projektą, pataisė jį pagal teisininkų pastabas. Išklausę Ekonomikos komitete apie to įstatymo reikalingumą, pasakyčiau, būtinumą, Ekonomikos komiteto nariai, be manęs, J. Razma, E. Gentvilas, A. Kupčinskas, R. Miliūtė, A. Baura, pasirašė šį įstatymo projektą. Todėl, kad mano pavardė buvo įrašyta pirmoji, ir tenka ta pateikimo misija.
Kokia situacija motyvuojant buvo pateiktas minėtas įstatymų projektų paketas? Įgyvendindami stambius plyno lauko investicijų, apdirbamosios gamybos projektus, investuotojai susiduria su sunkumais. Galiojantis teisinis reguliavimas nustato ilgai trunkančias procedūras, už kurias atsakingos skirtingos valstybės ir savivaldybių institucijos, tarp kurių trūksta bendradarbiavimo ir tarpusavio veiksmų koordinavimo. Koordinatoriaus nebuvimas, ilgos ir sudėtingos procedūros mažina investicinės aplinkos Lietuvoje patrauklumą.
Įstatymų projektų paketo tikslas – nustatyti specialų reguliavimą stambiems, didelės pridėtinės vertės vietinių ir užsienio investicijų projektams pritraukti ir pagerinti Lietuvos galimybes konkuruoti su kitomis valstybėmis dėl investicijų pritraukimo į Lietuvą arba dėl tų investicijų plėtros. Įstatymų projektais nustatomos, įvedamos tam tikros ir naujos sąvokos. Įvedama stambaus projekto sąvoka. Jeigu nedetalizuotume labai smulkiai, tai stambiu projektu laikomas toks, pagal kurį investitorius pasiryžęs investuoti ne mažiau kaip 30 mln. eurų ir sukurti ne mažiau kaip 200 naujų darbo vietų. Šių projektų paketu siūlomos ir naujos kompleksinės priemonės, tai yra administracinės naštos mažinimas, tai yra sprendimų priėmimo trukmės mažinimas iki trijų dienų, projekto koordinatoriaus kaip personalaus asmens paskyrimas iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, taip pat, jeigu tai apima tarpinstitucinius ryšius, sukuriamas koordinacinis komitetas ministrų arba viceministrų lygmeniu. Numatomos ir paskatos savivaldybėms, toms, kuriose iš anksto bus paruoštos teritorijos galimoms stambioms investicijoms, gali būti paskirta iki 5 % valstybės dotacija nuo stambaus projekto pasiūlytos sumos.
Didinamas ir gerinamas, sakykime, žmogiškųjų išteklių pasiūlos didinimas. Galimybė atsiranda koreguoti profesinio mokymo programas pagal verslo poreikius, planuojant studijų veiklas atsižvelgti į stambaus projekto poreikius. Kitaip sakant, stambiam projektui uždegamas žaliasis koridorius, kad jo investicijos būtų greitos, be biurokratinio mechanizmo ir kad jo investuotojui taip pat būtų ekonominė nauda.
Šiandien Lietuvoje turbūt yra virš septynių laisvųjų ekonominių zonų ir teritoriniu požiūriu vietos kas kartą vis lieka mažiau. Šiuo atveju stambaus projekto įmonei, kuriai buvo suteiktas toks statusas ir su ja pasirašyta įgyvendinimo sutartis, suteikiamos LEZ įmonėms taikomos lengvatos, tai yra ne teritoriniu principu, o tiesiog projektiniu arba verslo principu.
Aš manau, kad šis įstatymų paketas vertas jūsų dėmesio, mūsų visų dėmesio, ir galvoju, kad vertas įgyvendinimo. Juo numatoma, kad per penkerius metus į Lietuvos ekonomiką gali ateiti apie 200 mln. eurų investicijų ir gali būti sukurta apie 2 tūkst. naujų darbo vietų. Per 15 metų ši sistema arba tokių projektų priėmimas ir tokios tvarkos nustatymas į biudžetą galėtų atnešti iki 130 mln. eurų pajamų, „Sodros“ biudžetas galėtų būti papildytas 65 mln. eurų ir taip toliau.
Kolegos, manau, kad įstatymų paketą vertėtų svarstyti, gilintis, gilintis į teisines pastabas ir pavasario sesijoje galėtų įgauti eigą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Jūsų nori daug klausti, yra šeši projektai, tai tikrai gali visi klausti. E. Pupinis pirmasis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų turbūt daugumos norai yra vis dėlto tas investicijas išskaidyti po Lietuvą, kad ne tik LEZ’ai gautų, bet ir kitos vietovės gautų tam tikrų investicijų. Aš nematau, kad projekte kaip nors būtų ta linkme judama.
Ir dar vienas dalykas, ypač ta dalis, kur investuotojas gauna tokią lengvatą, kad turėtų pats sau įrengti inžinerinius tinklus, susitvarkyti infrastruktūrą ir paskui atiduoti ją savivaldybei. Iš tikrųjų kai kurios tokios lengvatos ir neskatina ateiti – nėra infrastruktūros, nėra paruošti tam tikri sklypai. Manyčiau, gal reikėtų kaip nors plačiau pažiūrėti, galbūt siekiant, kad investuotų į regionus, gal padėti regionams susitvarkyti tam tikras infrastruktūras, pasiruošti tam tikras vietas, kad investitoriai ateitų į tam tikras zonas.
Ir dar vienas dalykas. Tam tikra lengvata numatyta – pelno mokesčio lengvatos, kaip numatyta Pelno mokesčio įstatyme. Kas ten numatyta Pelno mokesčio įstatyme? Ačiū.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Gerbiamas kolega, jūsų pasiūlytos idėjos yra svarstytinos. Aš suprantu, kad svarstytinos ir stambius projektus limituojančios ribos – 30 mln., o galbūt 20 mln. Svarstytini ir kiti klausimai, apie kuriuos jūs šnekate, kad būtų daugiau įvertinta nuosekli regionų plėtra, bet viso šio dalyko neišeina įstatyme apibrėžti.
Pirmą dalyką, kurį investitorius, ketindamas investuoti mūsų šalyje, turės padaryti, tai turės turėti sutartį. Sutartyje galima konkrečiau apibrėžti visus tuos dalykus, lengvatas regionuose ir panašiai.
Dėl infrastruktūros įrengimo. Na, kaip pasakysi, vienu atveju savivaldybei gali būti tai labai nepatrauklu, kad jai pačiai reikia įrengti infrastruktūrą, kitu atveju gali būti labai patrauklu, kad investitorius už savo lėšas įrengia infrastruktūrą ir perduoda galbūt atlygintinai arba panašiai infrastruktūrą. Tai čia klausimas toks dvipusis.
Dar norėčiau pridėti, kad investitoriui, pagal apklausą tų investitorių, kurie Lietuvoje jau investavo, svarbiausias faktorius yra kvalifikuota darbo jėga, o antrasis pagal svarbumą yra infrastruktūra ir logistika. Visi kiti faktoriai yra mažiau svarbūs.
PIRMININKĖ. A. Skardžius. A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų aš taip pat pasirašiau tą įstatymo projektą ir gana karštai pritariu, nes išties matome situaciją, kad septyniose laisvosiose ekonominėse zonose trūksta didesnės vertės sklypų, didesnės apimties, daugiau kaip 10 hektarų, ir čia mes susiduriame su problema, kad gerokai atsiliekame nuo lenkų, kurie jau 2018 metais priėmė įstatymą dėl specialiųjų ekonominių zonų. Jie suvienodino galimybes visoms savivaldybėms. Tai mes jau sekame jiems iš paskos ir atsiliekame keleriais metais.
Ar nemanote, kad iš tiesų mes turėtume gerokai skubinti? Keista matyti Vyriausybės poziciją, kad būtent komitetas inicijuoja šio įstatymo pakeitimus ir ateina su iniciatyva, o Vyriausybė, kuri turėtų rodyti iniciatyvą ir būti lydere, kažkodėl tyliai snaudžia ir nepalaiko ministerijos siūlomo varianto.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Nežinau, kaip komiteto pirmininkas kalbėjau su Vyriausybės atstovais, šiam įstatymų projektų paketui vis tiek bus reikalinga Vyriausybės išvada. Buvo pažadėta, kad ta išvada bus pateikta kaip galima skubiau. Grįžtu prie jūsų užduoto klausimo, kodėl tai daro ne Vyriausybė: tiesiog pirminiame variante buvo pateiktas Seimui, Vyriausybės išvada buvo, bet buvo labai daug teisinių pastabų, todėl jis nepasiekė Seimo posėdžių salės.
PIRMININKĖ. Klausia G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Sveiki. Mano klausimas būtų dėl stambių projektų koordinatoriaus. Jūs savo pristatyme įvardijote, kad tai būtų vienas ar kitas konkretus Ekonomikos ir inovacijų ministerijos darbuotojas. Tuo tarpu aiškinamajame rašte rašoma, kad tai būtų valstybės institucija.
Mano klausimas, kas visgi tai būtų? Ar tai būtų koks nors konkretus ministerijos darbuotojas, ar tai būtų kuriai nors įstaigai priskirta tokia funkcija ir ji paskirtų vieną ar grupę žmonių? Koks modelis būtų taikomas?
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Pasakysiu paprasčiau. Kiekvienam stambiam projektui būtų paskirtas kuratorius iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, na, kad mes taip suprastume. O koordinacinis komitetas būtų viceministrų arba ministrų lygiu, jeigu yra tarpinstituciniai klausimai, kurių kuratorius negali išspręsti savarankiškai, arba aukštesnio lygmens politiniai klausimai. Kitaip sakant, būtų ir kuratorius, ir koordinacinis biuras.
PIRMININKĖ. Klausia A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Mano klausimas būtų iš esmės dėl 13 straipsnio 1 dalies 7 punkto. Ten iš esmės pašalinama galimybė investuotojui investuoti į savivaldybės infrastruktūrą. Kodėl buvo pasirinkta tokia nuostata? Ačiū.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Nemanyčiau, kad taip turėtų būti. Investuotojui sutartiniu pagrindu gali būti leista investuoti į infrastruktūrą, paskui ją perduodant savivaldybės dispozicijai, jeigu būtų toks poreikis.
PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas kolega, nežinau… Jūs prisipažinote, kad ne jūs tai rengėte, o ministerija. Gal jūs iššifruosite tokią abrakadabrą, kuri čia parašyta. Aš perskaitau, kas parašyta Užimtumo įstatyme: „Trečiosios šalies pilietis įdarbintas įgyvendinant į Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme nurodytą stambių projektų sąrašą įtrauktą stambų projektą pagal galiojančią stambaus projekto investicijų sutartį…“ ir taip toliau. Be jokio taško, be kablelio. Čia reikia ilgai skaityti.
Bet mano klausimas būtų. Matau, su kalbininkais, ko gero, šie pasiūlymai nebuvo kaip nors derinti. Bet mano klausimas, ar šis įstatymas nėra būdas apeiti mūsų darbo rinką trečiųjų šalių piliečiams, nes būtent užsieniečių teisinio reguliavimo ir Investicijų įstatymuose yra visa skiltis, kuri reguliuoja, kaip šie žmonės, apeidami kitus įstatymus, ne tik akcininkai ir vadovas, bet ir kiti darbuotojai, gali patekti į Lietuvos darbo rinką.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Gal pirmiausia dėl literatūrinių pasakymų. Gal jie nėra labai jau taip su kalbininkais derinti, gal pražiūrėti, bet turima minty, kad stambus projektas turi būti vertinamas, kad jis turėtų tą statusą. Du kriterijai: investicijų suma ir darbo vietos. Bet darbo vietos užsieniečių arba trečiųjų piliečių į tą skaičių – 200 neįsiskaito. Matyt, tokį turinį norėta pasakyti.
Antras dalykas. Ir šiandien egzistuojantis verslas turi galimybę įdarbinti trečiųjų šalių piliečius. Suprantama, kad galima įdarbinti galbūt ir visus 200, bet tada nesiskaitys, kad tai stambus projektas, ir tų lengvatų jis neturės.
PIRMININKĖ. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Palaikydamas šį projektą ir, mielas kolega, nedrįsdamas abejoti jūsų kompetencija rengti ir rašyti tokius sudėtingus įstatymų projektus norėčiau paklausti, kas yra Gerardas Višinskis? Įstatymo projekto metaduomenyse nurodomas kaip šio projekto autorius. Ačiū.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Negalėčiau jums atsakyti, kas tiksliai yra, bet pagal viską, kaip aš minėjau, įstatymo projektą rengė Ekonomikos ir inovacijų ministerija, matyt, vienas iš darbuotojų.
PIRMININKĖ. V. Alekna. Nematau. S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, jums klausimas apie tai, ką aš girdėjau. Jūs sakėte, kad čia bus įmanoma investuoti apie 200 mln., jeigu aš neklystu, ar ne? Ar pakankamos čia būtų ambicijos, nes viena gera įmonė gali generuoti jau panašiai tokį skaičių? Bet mano klausimas dar ir apie Europos Sąjungos fondus. Ar bus galima naudojantis šiuo investiciniu įstatymu panaudoti Europos Sąjungos fondus tam, kad sukurtume pridėtinę vertę? Aš kalbu apie tai, apie ką kalbama paskutinėmis dienomis, ir ypač vakar televizijos laidoje „Forumas“ buvo šnekėta, kad reikia Europos pinigus panaudoti tam, kad jie uždirbtų mums biudžeto lėšas.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Šiame įstatymų pakete europinių fondų panaudojimas kartu su investuotojo pinigais nėra numatytas, tai yra investuotojo pinigai. Europiniai fondai galbūt galėtų būti panaudoti, jeigu savivaldybės jų prašytų infrastruktūrai sukurti.
PIRMININKĖ. Atsiprašau, čia išsitrynė kažkaip L. Balsys. Prašom paklausti…
L. BALSYS (LSDPF). Išsitrynė. Ačiū, kad… Čia užsirašymo problemos. Gerbiamas kolega, čia kitas kolega klausė apie metaduomenis ir poną G. Višinskį. Aš norėjau paklausti apie poną V. Zelenskį, nes labai panašų siūlymą Ukrainos prezidentas pateikė Davoso ekonomikos forume, kuriame irgi investuotojas, ateinantis su 300 investicijų, gauna iš vyriausybės kuratorių, kalbantį netgi penkiomis kalbomis. Dabar ar čia jūs nusižiūrėjote nuo ukrainiečių kolegų pavyzdžių, ar čia patys taip sugalvojote? Vienas klausimas.
O kitas dalykas, kaip čia su Europos konkurencingumo įstatymais, valstybės paramos įstatymais, juk tokiu būdu kai kuriems investuotojams būtų sudaromos nelygios konkurencinės sąlygos? Europoje tai kažkaip netoleruotina. Kaip jums atrodo? Ačiū.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Nežinau, kas nuo ko nusižiūrėjo, bet tai nemenkina idėjos vertės. Jeigu ji iš tikro yra vertinga ir matome jos rezultatą, tai, matyt, čia nėra taip blogai. Bet šiaip tai yra tarptautinė patirtis. Airija ir kitos šalys panašią sistemą taiko tam, kad pritrauktų stambųjį verslą. Aš nemanau, kad čia mes esame kokie nors išradėjai. Tiesiog mūsų žinojimas irgi didėja ir yra tokių investicijų poreikis. Taigi su Europos Sąjunga derinti, aš nežinau, kiek tai bus reikalinga, derinti, notifikuoti, bet jau tokia patirtis yra.
PIRMININKĖ. Dėkoju dabar jau tikrai pranešėjui. Atsakėte į visus klausimus. Dabar motyvai dėl visų. Yra vien tik norintys kalbėti už. Gal galime tada bendru sutarimu pritarti visiems projektams? (Balsai salėje) Balsuojame dėl pritarimo projektams po pateikimo, tai yra projektai Nr. XIIIP-4206, Nr. XIIIP-4207, Nr. XIIIP-4208, Nr. XIIIP-4209, Nr. XIIIP-4210, Nr. XIIIP-4211. Kas pritariate šiam paketui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 85, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Po pateikimo visiems įstatymų projektams pritarta.
Dabar dėmesio! Išvardinsiu komitetus, kurie siūlomi svarstyti. Dėl Investicijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo projekto kaip pagrindinis – Ekonomikos komitetas, kaip papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas, Kaimo reikalų komitetas, Socialinių reikalų ir darbo komitetas ir Užsienio reikalų komitetas. Svarstymas numatomas pavasario sesijoje.
Dėl įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto kaip pagrindinis – Užsienio reikalų komitetas, kaip papildomi – Ekonomikos komitetas ir Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Toliau dėl Teritorijų planavimo įstatymo kaip pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas, kaip papildomas – Ekonomikos komitetas. Dėl Užimtumo įstatymo kaip pagrindinis – Ekonomikos komitetas, kaip papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Dėl Žemės įstatymo kaip pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas, kaip papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Dėl Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo kaip pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas, kaip papildomi – Ekonomikos komitetas ir Kaimo reikalų komitetas. Visų įstatymų svarstymas numatomas pavasario sesijoje.
Ir dar viena. Girdėjote pranešėją – dėl visų šių įstatymų buvo paprašyta Vyriausybės išvados. Ar pritariame tam? Pritariame. Dėkoju.
14.52 val.
Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 7, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4386 (pateikimas)
Kadangi dar iki pertraukos pabaigos liko keturios minutės, siūlau Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 7, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto pateikimą. G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, visų komiteto narių vardu teikiu įstatymo pataisas. Kadangi ryte mes kaip tik svarstėme ir pritarėme Vyriausiosios rinkimų komisijos pataisoms dėl apygardų rinkimų komisijų, tokią pačią pataisą siūlome ir Vyriausiajai rinkimų komisijai.
Taigi vienas iš Vyriausiosios rinkimų komisijos uždavinių yra įstatymo nustatyta tvarka kontroliuoti politinių partijų ir politinių organizacijų finansavimą. Įstatymo projekto tikslas yra sudaryti galimybes visoms valstybės biudžeto asignavimus gaunančioms partijoms dalyvauti Vyriausiosios rinkimų komisijos darbe. Siūloma į įstatymą įtraukti nuostatas, sudarančias galimybę partijoms, gaunančioms valstybės biudžeto asignavimus, turėti savo atstovų Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Išplėtus partijų, turinčių teisę siūlyti asmenis į Vyriausiosios rinkimų komisijos narius, sąrašą, tikimasi daugiau pasitikėjimo rinkimų organizavimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Suprantu jūsų rūpinimąsi jūsų jaunesniaisiais broliais, bet tas įstatymas, kurį jūs paminėjote, nepriimtas ir gali būti nepriimtas. Ar reikia pradėti svarstyti dar vieną įstatymą, kuris kalba apie tai, kad partija, nedalyvavusi rinkimuose, gali turėti savo narį Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, nes mes darome precedentą, kai atėjusi viena ar kita partija, skilusi į keletą dalių, – visos reikalaus (ir ne viena) daugiau mokesčių mokėtojų pinigų, nes tai yra biudžetinės įstaigos? Gal mes stiprinkime politinį spektrą ir politinę sistemą, o ne griaukime ją.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, kolega, už klausimą. Kaip ir pristačiau pradžioje, tai nebuvo mano vienos sugalvota, tai yra išdiskutuota viso komiteto nuomonė. Komiteto logika buvo, diskusijų pagrindas toks, kad kuo daugiau žmonių galės dalyvauti, tuo skaidriau ir efektyviau galės dirbti Vyriausioji rinkimų komisija. Kaip žinome, šiuo metu Vyriausioji rinkimų komisija nagrinėja metus ir dvejus vieną skundą. Tai kuo daugiau bus žmonių, tuo greičiau išnagrinės.
PIRMININKĖ. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiama kolege, nežinau, ar jūs girdėjote mano neseną diskusiją su kolege A. Širinskiene, kuri „Delfi“ diskusijoje griežtai pasakė, kad ji nedelsdama registruos Teisėkūros pagrindų įstatymo pataisas, kad rinkimų įstatymai negalėtų būti keičiami, jeigu liko mažiau kaip metai iki rinkimų. Aš nepastebėjau, ar ji įregistravo tokį projektą. Aš pažadėjau karštai paremti. Bet jeigu buvo išsakyta tokia jos pozicija, ar jūs nenuogąstaujate, kad vėl jums teks, taip sakant, sutikti su kitokia pozicija, kaip vienąkart čia atsitiko, kai Seimas pritarė ne jūsų komitetui, o kolegės A. Širinskienės pataisai?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkui už klausimą. Manau, kai bus pateikta pataisa, tada ir svarstysime. Kol kas jos nėra, ir aš, kaip ir minėjau, išsakau ne savo asmeninę, o komiteto nuomonę.
PIRMININKĖ. Klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiama kolege, jūs teikiate įstatymo pataisą, kurioje yra du momentai: kad gauna teisę skirti VRK narį, tai yra siūlyti VRK narį, partija, kuri pagal Rinkimų įstatymą turi tokį… Vadinasi, kuri gauna finansavimą. O finansavimą gauna ne tik parlamentinės partijos, o tos partijos, kurios surinko tam tikrą procentą rinkimuose, bet gali būti nesurinkę pereinamojo balo Seimo rinkimuose.
Kitas momentas, išskiria, kurie nedalyvavo rinkimuose. Vadinasi, jūs siūlote padidinti galimybę ir toms partijoms, kurios surinko 3 %, palaukite, ar 2 % Seimo rinkimuose. Ar tą jūs turite omeny? Ar jūs rūpinatės tik tais, kurie nedalyvavo rinkimuose, bet nori turėti VRK atstovus?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Mes rūpinamės visais, ir nematau iš tikrųjų nieko blogo, kad kuo daugiau partijų įsitrauktų į šią veiklą, į darbą.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis. (Balsai salėje)
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Prašau? Atsakau, kad nematau nieko blogo, kad kuo daugiau partijų įsitrauktų į VTEKʼo darbą. Už visus.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiami kolegos. Iš tikrųjų turbūt ne visi pasirašė, nes, kiek žiūrime, A. Strelčiūno pasirašyta nebėra. Dar norėčiau taip pat pasakyti, kad vis dėlto turbūt neteisinga manyti, kad nuo kiekio priklauso ir komisijos kokybė. Nežinia, ką jūs ten įdėsite.
Ir dar norėčiau paklausti, ar nemanote, kad vėlgi be reikalo didinate išlaidas ir sąnaudas? Manyčiau, kad jas daugiau reikėtų didinti galbūt apygardose, kur iš tikrųjų daugiau darbų, galbūt mažiau norinčių dirbti. Ir kodėl jūs išbraukiate koalicijas? Jūs numatote, kad ir su koalicijomis patekusios partijos vėlgi dvigubintų savo narius, nes išbraukiate politines partijas, koalicijas išbraukiate, vadinasi, iš kiekvienos koalicijos gali ateiti dar po keletą narių. Ar taip supratau? Ačiū.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Kadangi buvo toks pasiūlymas, aš jį ir pristatau, bet manau, kad jūs teisingai atkreipėte dėmesį ir mes komitete apsvarstysime iš naujo.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjai. Atsakyta į visus klausimus. Motyvai dėl viso po pateikimo. P. Gražulis – už.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad yra gana nelengvos sąlygos įsteigti politinę partiją. Jei ji yra įregistruota teisingai Teisingumo ministerijoje, tai turėtų turėti visas politinės partijos teises, tarp jų – ir deleguoti į Vyriausiąją rinkimų komisiją savo narius, taip pat deleguoti į apygardų komisijas narius, ir tai būtų labai teisinga.
Šiandien, nepaisant to, kad vis dėlto politinę partiją gana sudėtinga įsteigti, yra šiek tiek sumažintas, bet išlieka diskriminacinis toks finansinis klausimas, kai partija įregistruota ir negauna visiškai lėšų. Kaip ji gali vykdyti veiklą? Faktiškai neįmanoma vykdyti veiklos. Tokiu atveju gali vykdyti veiklą tik tos partijos, kurios gauna finansavimą. Jeigu jau neskiriame finansavimo toms partijoms, bent jau negailėkime, kad jos galėtų deleguoti savo narius į Vyriausiąją rinkimų komisiją, apygardos komisijos narius. Ir iš tikro kuo komisijoje bus įvairesnis spektras politinių partijų atstovų, tuo, aš manau, bus demokratiškesni ir labiau išdiskutuoti visi sprendimai. Todėl aš pasisakau už.
PIRMININKĖ. J. Razma – prieš.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, bebras tikrai yra mielas gyvūnėlis, bet argi iš tos simpatijos šiam gyvūnui mes turime balsuoti už vis naujas privilegijas jį savo simboliu pasirinkusiai naujai politinei grupuotei? Ji nedalyvavo rinkimuose, nežinia, kiek rinkėjų palaiko, nepalaiko, prasimušė tą biudžetinį finansavimą ir štai mes dabar pagal biudžetinį finansavimą norime apdovanoti tą politinę grupę galimybe turėti VRK narius. Aš manau, kad pirmiausia reikia pelnyti tokią galimybę. Taip pat ir dėl kitų partijų, kurioms siūloma tokią galimybę suteikti ir kurios gauna kažkokią, kad ir menkutę, biudžetinę dotaciją, aš manau, nėra tokio pagrindo. Jeigu partija nėra tiek palaikoma, kad gautų rinkėjų balsų tiek, kad įveiktų Seimo rinkimų barjerą, tai gal irgi nereikia labai veržtis ir dalyvauti Vyriausiosios rinkimų komisijos darbe. Siūlau vis dėlto palikti dabartines nuostatas ir nekeisti Seimo rinkimų įstatymo, kai iki rinkimų, kol mes priimsime tą įstatymo projektą, tikrai liks apie pusmetį.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 51, prieš – 33, susilaikė 7. Po pateikimo pritarta.
Pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Numatomas svarstymas pavasario sesijoje.
15.02 val.
Vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4167(2), Įstatymo Nr. I-1706 „Dėl Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko ir oficialių svečių apsaugos departamento nuostatų patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-3960(2), Administracinių nusižengimų kodekso 506, 514, 589 ir 597 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3961(2), Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3962(2), Civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3963(2), Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo Nr. X-1262 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3964(2), Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymo Nr. VIII-1856 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3965(2), Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3966(2), Karo padėties įstatymo Nr. VIII-1721 2 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3967(2), Karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3968(2), Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 3, 14 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3969(2), Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3970(2), Nepaprastosios padėties įstatymo Nr. IX-938 22 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3971(2), Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio 7, 12, 19 skyrių pakeitimo ir Įstatymo priedėlio papildymo 221 skyriumi įstatymo projektas Nr. XIIIP-3972(2), Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 1, 3, 6, 7, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3973(2), Poligrafo naudojimo įstatymo Nr. VIII-1906 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3974(2), Prezidento įstatymo Nr. I-56 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3975(2), Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3976(2), Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo Nr. IX-1315 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3977(2), Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3978(2), Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 7 straipsnio, IX skyriaus pavadinimo, IX skyriaus pirmojo skirsnio ir 142 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3979(2), Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo Nr. I-130 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3980(2), Policijos įstatymo Nr. VIII-2048 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3981(2), Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3982(2), Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3983(2), Viešojo saugumo tarnybos įstatymo Nr. X-813 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3984(2), Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3985(2), Vidaus tarnybos statuto 4, 25, 36, 53 ir 69 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3986(2) (svarstymo tęsinys)
Gerbiami kolegos, baigėsi pusės valandos pertrauka, todėl kviečiu grįžti. Svarstymo tęsinys Vadovybės apsaugos įstatymo ir daugelio lydimųjų įstatymų. Dar kartą noriu priminti, kad visos svarstymo procedūros yra pereitos, likęs tik balsavimas, išskyrus vieną projektą, tai yra Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3964(2), kurį mes dar turėsime atskirai svarstyti, kadangi yra registruota pataisų.
Taigi, kolegos, gerbiamas M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Mieli kolegos, aš atkreipsiu dėmesį, kad yra gana svarbus projektas ir čia jau nebus pasisakymų dėl motyvų, čia mes balsuosime dėl to, ar padidinti, ar sumažinti eiliniams pareigūnams atlyginimą. Atkreipsiu dėmesį, kai buvo imama pertrauka, gerbiamas A. Nekrošius paėmė pertrauką dėl Vadovybės apsaugos įstatymo Nr. XIIIP-4167(2), mes vis dėlto frakcijos vardu prašome pertraukos dėl lydimųjų projektų. Mes perklausėme posėdžio įrašą ir matome, kad pertrauka buvo paimta tik dėl pirmojo įstatymo projekto, mes prašome pertraukos dėl lydimųjų įstatymų projektų iki kito posėdžio. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, prašymas kaip ir yra teisėtas, nes gerbiamas A. Nekrošius iš tikrųjų paprašė pusės valandos pertraukos dėl Vadovybės apsaugos įstatymo svarstymo. (Balsai salėje) Gerbiami kolegos, pirmiausia mes… Dėmesio, vėl nesusigaudysime. Pirmiausia tada turime apsispręsti. Kadangi yra svarstymo tęsinys ir buvo paimta pusės valandos pertrauka dėl pirmojo projekto, tai yra Vadovybės apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto, balsuojame. (Balsai salėje) Kas pritariate po svarstymo Vadovybės apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 91: už – 55, prieš – 18, susilaikė 18. Po svarstymo pritarta.
Dabar dėmesio! Kadangi frakcijos vardu buvo paprašyta pertraukos svarstant visus lydimuosius įstatymų projektus Nr. XIIIP-3960, Nr. XIIIP-3961, Nr. XIIIP-3962, Nr. XIIIP-3963, Nr. XIIIP-3964, Nr. XIIIP-3965, Nr. XIIIP-3966, Nr. XIIIP-3967, Nr. XIIIP-3968, Nr. XIIIP-3969, Nr. XIIIP-3970, Nr. XIIIP-3971, Nr. XIIIP-3972, Nr. XIIIP-3973, Nr. XIIIP-3974, Nr. XIIIP-3975, Nr. XIIIP-3976, Nr. XIIIP-3977, Nr. XIIIP-3978, Nr. XIIIP-3979, Nr. XIIIP-3980, Nr. XIIIP-3981, Nr. XIIIP-3982, Nr. XIIIP-3983, Nr. XIIIP-3984, Nr. XIIIP-3985 ir Nr. XIIIP-3986, mes turime čia apsispręsti ir balsuoti.
P. GRAŽULIS (MSNG). Dėl vedimo tvarkos!
PIRMININKĖ. Balsuojame. (Balsas salėje) Dėl pertraukos. (Balsas salėje) Duosiu, duosiu.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 43, prieš – 26, susilaikė 24. Taigi pertrauka iki kito posėdžio.
Dėl vedimo tvarkos – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, kad suteikėte žodį. Dėl Vadovybės apsaugos įstatymo projekto aš norėjau balsuoti už. Tiesiog paspaudžiau ne tą mygtuką. O kai kurios partijos šiuo balsavimu ir bendru vaizdu pateisina valstybinės partijos įvaizdį. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. A. Širinskienė dėl Vadovybės apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo po svarstymo balsavo už.
P. Gražulis – replika.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš pirmiausia noriu pasakyti repliką dėl vedimo tvarkos. Faktiškai, jeigu pertrauka imama dėl pagrindinio įstatymo, visada tai taikoma ir susijusiems įstatymams. Niekada nebalsuojama atskirai. Tokia yra susiklosčiusi tradicija, bet, deja, konservatoriai turi išimtį. Bet aš balsavau už pertrauką, nes aš manau, kad galbūt reikės pasiūlyti G. Landsbergiui dvigubą apsaugą, tikrai dabar padidinti pasiūlyme, nes šiuo metu liko tokia, kokia yra, nes, man atrodo, jam pavojų dabar yra dar daugiau – rinkimų laikotarpis, tai tikrai reikės pastiprinti G. Landsbergio apsaugą.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, dar lieka mums popietinėje darbotvarkėje… (Balsai salėje) Ne tiktai. Ir neeilinės sesijos darbotvarkėje Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pateikimas. M. Majauskas.
15.08 val.
Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4407 (pateikimas)
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū pirmininkei. Gerbiami kolegos, pristatysiu įstatymo projektą, kurį inicijuoja daug Seimo narių. Labai džiaugiuosi, jog prie jo prisidėjo kolegos iš visų skirtingų Seimo frakcijų. Čia mes bandome adresuoti problemas, susijusias su azartiniais žaidimais.
Azartiniai žaidimai, kaip žinome, savaime nėra blogis, tačiau jei nesugebama kontroliuoti neigiamų pasekmių ir padarinių, tai gali tapti ir visos Lietuvos problema. Šiuo metu per mėnesį užsiregistruoja maždaug tiek žmonių, kurie pripažįsta, kad turi problemą dėl lošimo, kiek anksčiau užsiregistruodavo per visus metus. Šiuo metu per metus užsiregistruoja tiek, kiek anksčiau per 13 metų programos „Nenoriu lošti“ gyvavimo laikotarpį. Taigi matome, kad problema dėl azartinių žaidimų ir dėl žmonių, kurie turi priklausomybę ir įvairių kitų su azartiniais žaidimais susijusių problemų, auga dramatiškai ir labai greitai. Šiuo metu tokių užsiregistravusių yra net 11 tūkst. Taigi matome, kad problema yra reikšminga ir didėja, kaip minėjau, gana sparčiai.
Puikiai suprantu, kad vien tiktai draudimais problemos neišspręsime ir turime ieškoti kitų sprendimų, pavyzdžiui, šviesti visuomenę apie neigiamas pasekmes. Viena vertus, matau, kad atsakingas verslas negali pelnytis iš žmonių, turinčių problemų dėl lošimų, kita vertus, verslas taip pat turėtų nešti ir didžiausią naštą, susijusią su problemomis, nes būtent jie organizuoja tuos lošimus.
Kitos Europos Sąjungos šalys labai panašias problemas sprendžia paprastai, sako: pirma, mes turime šviesti; antra, turime padėti tiems, kurie turi problemų; trečia, mes turime padėti artimiesiems, žmonėms, kurie turi artimųjų, turinčių problemų dėl lošimų. Viena iš pamatinių problemų sprendimo priemonių yra visuomenės švietimas, švietimas per socialines reklamas. Didelė dalis Europos Sąjungos šalių užtikrina, kad tos organizacijos, kurios reklamuoja savo prekių ženklus… greta tų prekių ženklų atsirastų ir labai paprasti užrašai: „Nepralošk gyvenimo“, „Pralošti gali ne tik pinigus, bet ir šeimą, išlošti tikimybė yra labai maža“.
Todėl remiantis panašia tvarka, kaip yra kontroliuojami tabako gaminiai, kaip žinome, ant tabako, ant cigarečių yra užrašai, jog tie tabako gaminiai gali sukelti neigiamą poveikį, tai siūlome nustatyti ir lygiai tokią pačią tvarką, tik ne ant gaminių, o šiuo atveju reklamose, kad kiekvieną kartą, kai yra reklamuojami azartinių lošimų organizatoriai, jų prekių ženklai, taip pat būtų nurodoma ir socialinė reklama, taip būtų paaiškinama, kad iš tikrųjų yra labai rimtų neigiamų pasekmių, susijusių su lošimais.
Įstatymu mes įpareigotume Lošimų priežiūros tarnybą nustatyti aiškias taisykles ir nustatyti tuos užrašus, kurie kaskart keistųsi. Ir taip pat tikimės atsakingo ir protingo požiūrio į tai, kaip šios taisyklės turėtų būti taikomos. Tai yra, kad jos nebūtų taikomos, pavyzdžiui, ant krepšinio žaidėjų marškinėlių, kur yra reklama, kad nebūtų dar papildomų užrašų, kad galbūt vitrinose neatsirastų papildomų užrašų, bet tiesiog, kai kiekvieną kartą reklamuojamas prekių ženklas reklamose, televizijoje, internetinėje žiniasklaidoje, atsirastų ir papildomas socialinis užrašas. Kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, sveikinu jūsų siekį, juo labiau kad esu Priklausomybių prevencijos komisijos narys daug metų ir žinau tas visas bėdas. Bet iš jūsų pristatymo ir to, ką aš perskaičiau, ar jūs tikite, kad dalis Lietuvos piliečių nesupranta, kad lošimai yra „gėris“? Taip pasakysiu, nesakysiu, kad blogis. Ačiū.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Iš tiesų Lošimų priežiūros tarnyba atliko reprezentatyvią apklausą žmonių, kurie lošia, ir net 70 % iš jų atsakė, kad reklama juos paskatina lošti. 70 % sako, kad reklama juos skatina lošti. Taigi mes matome, kad reklama yra paveiki ir, matyt, ne be priežasties. Kiekvieną kartą, kai žiūrime krepšinio varžybas, mes matome ištisai mirksinčią, kartais jau net ir pradedančią nervinti lošimų organizatorių reklamą. Jie jaučia, kad tai veikia, mano supratimu, jie pelnosi iš žmonių, kurie turi priklausomybę ir turi problemų, ir į tai turime atitinkamai reaguoti.
Taip pat atkreipsiu dėmesį, kad bendravau su visomis didžiausiomis asociacijomis. Jos visos pritaria šiam siūlymui. Aišku, nerimauja, sako, žiūrėkite, neseniai keitėte lošimų priežiūros įstatymą, lošimų reklamos tvarką, dabar keičiate vėl, bet, taip, tai būtų atsakingas sprendimas ir didelėje dalyje Europos Sąjungos šalių jau yra taikomas.
PIRMININKĖ. Klausia E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Mykolai, nuo kadencijos pradžios ar net ir anksčiau stebiu jūsų, kaip jauno, perspektyvaus politiko, veiklą. Po trejų metų veiklos šiame Seime jūs net buvote įgavęs laukinio liberalo epitetą, palyginti su kokiais nors kitais, naminiais, domestifikuotais, liberalais. Tačiau nuo rudens aš pastebiu, kad jūs vis daugiau imatės draudimų, persergėjimų politikos. Aš nesakau, kad tai yra blogai. Net ir šitas jūsų pasiūlytas projektas iš tikrųjų yra švietimo elementas, arba perspėjimo elementas, ir aš nesu prieš tą jūsų su kolegomis pateiktą projektą. Tačiau kokie čia poslinkiai jumyse vyksta jūsų kaip politiko, vis dėlto necituosiu klasikų, nes matyti tie pokyčiai, taip sakant, ant delno per pastaruosius mėnesius.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui už pastabas. Galiu tiktai pasakyti, kad gal bręstu kaip politikas, sunku pasakyti, galbūt mokausi iš geriausių, bet aš manau, kad mokausi ir iš jūsų, nes šiuo įstatymo projektu atkreipiu dėmesį, kad vien tik draudimais mes problemų neišspręsime. Turime užtikrinti ir visuomenės švietimą ir būtų gerai, kad už tą švietimą ir socialinę reklamą susimokėtų tie, kurie gauna daugiausiai naudos iš tos reklamos. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiamas pranešėjau, to jūsų pateikto projekto tikrai, mano galva, kryptis yra pasirinkta teisingai. Jūs minėjote, kad žiūrėjote į Europos Sąjungos praktiką. Sakėte, daugelyje valstybių tai įgyvendinta. Gal galėtumėte išsamiau pažiūrėti, kurios regiono šalys labiausiai tai taiko?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Airija, Latvija, Belgija, Čekija, Estija, Italija, Prancūzija, Vokietija, dar papildomai Australija, ne Europos Sąjungos šalis, ir Jungtinė Karalystė, kuri vis dar Europos Sąjungos šalis, Ispanija, dar Šveicarija – ne Europos Sąjungos šalis. Dominuoja tokie užrašai: Belgijoje – „Lošk subalansuotai“, Estijoje – „Dėmesio! Tai yra lošimų reklama. Lošimai nėra tinkama priemonė spręsti finansines problemas. Susipažinkite su taisyklėmis ir būkite atsakingi.“ Italijoje sako – „Lošimai gali sukelti priklausomybę“, Vokietijoje sakoma – „Nelošk tiek, kad taptum priklausomas“, ir daug įvairiausių užrašų.
Vienas iš svarbių elementų yra tas, kad tie užrašai keistųsi, kad jie netaptų tokie, prie kurių žmonės priprastų, nes priprastų ir nepastebėtų. Tai Lošimų priežiūros tarnybai būtų užduotis kas kartą parinkti vis naujus užrašus, kad visuomenė nepriprastų. Yra keletas pavyzdžių, aš juos galėčiau perskaityti: „Dalyvavimas azartiniuose lošimuose gali sukelti priklausomybę“, „Neatsakingas dalyvavimas azartiniuose lošimuose gali sukelti priklausomybę“, „Nesaikingas lošimas gali pakenkti tavo ir tavo šeimos gerovei“, „Įsitraukimas į azartinius lošimus gali sukelti priklausomybę“, Neatsakingai lošdamas, rizikuojate ne tik pinigais“. Ir mano pats mėgstamiausias – „Išlošti tikimybė – labai maža“.
PIRMININKĖ. Klausia J. Liesys.
J. LIESYS (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Aš pranešėjo noriu paklausti, ar neatsitiks taip, kaip mes su cigaretėmis dabar visokias reklamas naudojame, atgrasančius vaizdelius ir taip toliau ant pakelių, ir galų gale priimame sprendimą tuos pakelius paslėpti. Aš dabar nežinau, kaip rūkoriai nusiperka šitų paslėptų cigarečių ir kaip pardavėjo santykiai su jais, negali išsirinkti, ar pagal reikalaujamus kodus, ar pagal paveikslėlį dabar rinksis. Ar neatsitiks taip, kad mums dabar, uždraudus visą tą reklamą, kurią jūs sakote, reikės paslėpti ir pagrindinį skydą ir tada nereikės jokios reklamos, liks, matyt, tik internetinis adresas. Sakykite, kaip jūs įsivaizduojate, kaip praktiškai bus tai įgyvendinta ir kiek tai gali kainuoti, aš kalbu apie tai, gal ir televizijai, gal ir patiems lošimų organizatoriams ir taip toliau?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Aš manau, kad išlaidos minimalios, palyginti su tuo, kokia yra nauda socialinės reklamos. Atkreipsiu dėmesį, kad turi būti ir tam tikri protingumo kriterijai. Kaip minėjau, būtų turbūt keista, jeigu ant krepšinio žaidėjų marškinėlių dar reikėtų rašyti papildomus socialinius užrašus. Tas nėra numatoma. Šiuo atveju mes kalbame apie dažniausiai pasirodančią reklamą – internetinę reklamą, televizijos reklamą, kad atsirastų nedideli papildomi užrašai. Manau, kad tai tikrai nesukeltų didelių problemų.
PIRMININKĖ. Dėkui. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų dėl viso po pateikimo. Gal galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Pagrindinis numatomas komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Ir svarstymas – pavasario sesijoje.
15.20 val.
Seimo narių pareiškimai
Dar liko Seimo narių pareiškimai. Pirmiausia – N. Puteikis. Atbėga. Ruošiasi T. Tomilinas.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Dėl J. Imbraso elgesio šios dienos balsavimuose dėl klaipėdietiško aplinkosauginio paketo.
Komiteto pirmininkas atėjo į Valstiečių frakciją, ėjo per eiles, agitavo Seimo narius balsuoti prieš temperatūros pakėlimą. Aš nesakau, kad čia yra koks nors pažeidimas. Kiekvieno Seimo nario teisė agituoti kitus. Tikrai tai yra normalu. Bet, mano galva, yra nenormalus pirmininko požiūris. Šito komiteto pirmininku turi būti žmogus, mylintis aplinką ir žmonių sveikatą, o ne tas, kuris gina taršių įmonių interesus.
Gerbiamas Juozai Imbrasai, aš siūlyčiau jums užleisti šitą vietą žmogui, kuris turi didesnę meilę gamtosaugai ir žmonėms. O valdančiąją daugumą aš agituoju surasti tokį žmogų iš savo tarpo ir kovo mėnesį jį išrinkti.
PIRMININKĖ. Kviečiu T. Tomiliną. Ruošiasi M. Adomėnas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, kaip žinote, atsirado tarptautinių antraščių apie tai, kad Lietuvoje neva diskutuojama dėl rezoliucijos apie Holokaustą. Manau, kad verta iš šios tribūnos pasakyti keletą frazių, kurios sudės taškus.
Sausio 27 dieną mes minime Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną. Mes labai gražiai paminėjome tą dieną šįryt posėdyje. Mes reiškiame pagarbą Holokausto aukoms ir liudijame istoriją tokią, kokia ji buvo. Lietuvos Seime niekas nepritaria Holokausto istorinės atminties interpretavimo bandymams ir atsiriboja nuo iniciatyvų, kurios neatitinka tarptautiniu mastu pripažintų Holokausto ir antisemitizmo apibrėžimų.
Manau, kad tai svarbu pasakyti iš šios tribūnos, nes yra įvairiausių interpretacijų, kalbų apie Lietuvą, fake news vadinamųjų. Manau, kad dėl to ginčo nėra. Tai buvo svarbu padaryti sesijos metu.
PIRMININKĖ. Dėkui. M. Adomėnas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, noriu pranešti, kad šiandien 16-ka Lietuvos Respublikos Seimo narių susijungė į Laikinąją parlamentinę Honkongo draugų grupę. Laikinosios grupės pirmininku išrinktas M. Adomėnas, o pavaduotoja – A. Papirtienė.
Taip pat grupės nariai priėmė tokią deklaraciją: „Mes, Lietuvos Respublikos Seimo nariai, apsijungę į Honkongo draugų grupę, remiame Honkongo žmonių teisę į demokratinę savivaldą, garantuotą jiems dvišalėje Kinijos Liaudies Respublikos ir Jungtinės Karalystės sutartyje. Palaikome teisės viršenybę ir žmogaus teises, kurias Honkongo piliečiams užtikrina Honkongo pamatinis įstatymas ir tarptautinės sutartys. Palaikome Honkongo žmonių teisę į taikias manifestacijas ir protestus, ginant pamatines savo teises ir laisves bei demokratinę Honkongo santvarką. Smerkiame policijos prievartą ir nuolatinius piliečių teisių pažeidimus bei kviečiame atlikti nepriklausomą tyrimą dėl policijos veiksmų Honkonge vykstančių protestų metu.“
Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkui. Gerbiami kolegos, tiesiog dabar noriu jums pasakyti, kad Seimo Pirmininko potvarkis dėl neeilinės sesijos sušaukimo iniciatorių pasiūlymu buvo nuo sausio 23 dienos iki sausio 30 dienos. Tačiau pagal 261 straipsnį „Seimo statute nenumatytų procedūrinių klausimų sprendimas“… aš manau, galiu juo pasinaudoti, nes nenumatytos, neeilinės sesijos visi darbotvarkės klausimai yra išnagrinėti.
Toliau. Kai kas sakė, kad galima toliau dar dirbti ir 30 dieną vėl susirinkti tam, kad būtų priėmimai šiandien svarstomų įstatymų. To negalime padaryti, nes pagal Statutą nepraėjo 72 valandos. Todėl, remdamasi šiuo Statuto straipsniu, skelbiu, kad neeilinė Seimo sesija baigta, ir kviečiu sugiedoti Lietuvos himną.
Giedamas Lietuvos valstybės himnas
Ačiū. Posėdis ir sesija baigti. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.