LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 289
STENOGRAMA
2019 m. gegužės 28 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami kolegos Seimo nariai, gerbiami svečiai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. gegužės 28 d. posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 88 Seimo nariai.
Gerbiami kolegos, kviečiu šiltai pasveikinti mūsų kolegas, kuriuos išlydime į Europos Parlamentą: R. Juknevičienę, A. Maldeikienę, A. Kubilių, J. Oleką, ir linkime sėkmės ir S. Jakeliūnui. (Plojimai)
Ta malonia gaida leiskite pratęsti sveikinimus ir pasveikinti R. Martinėlį gražaus jubiliejaus proga ir A. Armonaitę. (Plojimai)
10.02 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2019 m. gegužės 28 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės tvirtinimas. V. Čmilytė-Nielsen dėl darbotvarkės.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF*). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Norėčiau pasiūlyti išbraukti iš darbotvarkės 2-9 klausimą ir lydimuosius – Odontologijos praktikos įstatymo pakeitimo projektą Nr. XIIP-3955, nes yra registruotas alternatyvus projektas. Siūlome juos svarstyti kartu jau šios savaitės ketvirtadienį.
PIRMININKAS. S. Gentvilas. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Labas rytas! Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu norėčiau paprašyti grąžinti į darbotvarkę 1-2 klausimą – Žemės gelmių įstatymą su lydimaisiais. Jau yra pradėta Europos teisės pažeidimo procedūra. Komitetas pusantro mėnesio neturėjo pirmininko ir vėlavo apsvarstyti. Skubus įstatymas, reikalingas Lietuvai.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau dėl darbotvarkės pasiūlymų nematau.
Dėl 2-9 įstatymų paketo, kurį siūlė V. Čmilytė-Nielsen, išbraukimo iš darbotvarkės. Visą paketą. Prašau balsuoti. Seimo nariai, kurie pritaria V. Čmilytės-Nielsen pasiūlymui išbraukti iš darbotvarkės 2-9 klausimą dėl Odontologų rūmų, balsuoja už, kiti – kitaip.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 54, prieš – 16, susilaikė 26 Seimo nariai. Pasiūlymui pritarta. 2-9 klausimas iš darbotvarkės išbrauktas.
Kitas Liberalų frakcijos vardu pasiūlymas S. Gentvilo – dėl 1-2 projekto grąžinimo į darbotvarkę. Prašau apsispręsti balsuojant. Kas už tai, kad būtų įrašytas į darbotvarkę, grąžintas į darbotvarkę 1-2 klausimas, balsuoja už, kiti – kitaip.
Balsavo 101 Seimo narys: už – 39, prieš – 1, susilaikė 61 Seimo narys. Pasiūlymui nepritarta.
A. Salamakinas dėl vedimo tvarkos.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū. Seimo Pirmininke, aš dėl vedimo tvarkos. O kas išbraukė tą klausimą iš darbotvarkės? Man Seniūnų sueigos narys aiškina, kad Seniūnų sueiga neišbraukė, kol iš Seniūnų sueigos atėjo iki Seimo, jis dingo. Tai kas jį išbraukė?
PIRMININKAS. Seniūnų sueigoje buvo nuspręsta jį išbraukti. (Šurmulys salėje) Balsuojame dėl visos darbotvarkės. Pritariantys darbotvarkei balsuoja už.
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 95, prieš nėra, susilaikė 9 Seimo nariai. Darbotvarkė patvirtinta.
10.07 val.
Valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 2, 3, 5 straipsnių pakeitimo ir 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-3181(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Valstybės skolos įstatymo 2, 3, 5 straipsnių pakeitimo ir 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-3181(2). Priėmimas. Pranešėjas – V. Ąžuolas. Tačiau pasiūlymų priėmimo stadijoje nėra, todėl į tribūną nekviečiu. Priimame pastraipsniui. Nereikia į tribūną. Priimame pastraipsniui. 1 straipsniui siūlau pritarti bendru sutarimu. Pritariame. Dėl 2 straipsnio taip pat nėra pasiūlymų. Pritariame bendru sutarimu? Pritariame. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Ir 5 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas. Taip pat pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame dėl projekto priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 100 Seimo narių: už – 99, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3181(2) priimtas. (Gongas)
10.09 val.
Centrinių kredito unijų įstatymo Nr. VIII-1682 5, 15, 17, 20, 30, 32 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3099(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.1 klausimas – Centrinių kredito unijų įstatymo 5, 15, 17, 20, 30, 32 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3099(2). Pranešėjas – J. Varžgalys. Priėmimo stadija. Pasiūlymų negauta. Į tribūną nekviečiu ir priimame pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime jam pritarti bendru sutarimu? Galime. 2 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. 3 straipsnis. Taip pat pritariame bendru sutarimu. 4 straipsnis. Jam taip pat pritariame bendru sutarimu. 5 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 6 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 7 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 8 straipsnis – įstatymo taikymas.
Pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų už ir prieš Seimo nariai neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl šio projekto priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 100, prieš nėra, susilaikė 2 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3099) priimtas. (Gongas)
10.10 val.
Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 10, 29, 45, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir 52, 53 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-3100(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.2 klausimas – Kredito unijų įstatymo 10, 29, 45, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir 52, 53 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-3100. Pranešėjas – taip pat J. Varžgalys, tačiau pasiūlymų priėmimo stadijoje negauta, į tribūną nekviesime.
Priimame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų negauta. Pritariame bendru sutarimu? Pritariame. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų taip pat nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų taip pat negauta. Galime pritarti bendru sutarimu. 4 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. Pasiūlymų nėra. Dėl 5 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 6 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 7 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 8 straipsnis. Taip pat galime pritarti bendru sutarimu. Dėl 9 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 10 straipsnio pasiūlymų taip pat nėra. Pritariame bendru sutarimu. Ir 11 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas ir taikymas. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
Motyvai dėl viso projekto. Seimo nariai dėl motyvų neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl šio įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 101 Seimo narys – visi vieningai balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3100) priimtas. (Gongas)
10.13 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 22 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1987(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Užimtumo įstatymo 22 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1987. Priėmimas. Pranešėjas – J. Rimkus, tačiau pasiūlymų nėra, į tribūną pranešėjo nekviečiu. Priimame pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų taip pat nėra. Galime pritarti ir pritariame bendru sutarimu. 3 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Ačiū.
Motyvai dėl viso. Keturi – už, keturi – prieš.
Motyvai už – Seimo narė G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Noriu pasidžiaugti šiuo įstatymu, kuris iš tiesų sulygina žmonių teises į socialines garantijas. Anksčiau būdavo, kad žmogus dirba, moka socialinio draudimo mokesčius, sukaupia nedarbo draudimo stažą, tačiau atėjus laikui, kai netenka darbo, negauna nedarbo išmokos vien dėl to, kad turi ūkininko statusą. Pagal šį įstatymą tie žmonės, kurie gyvena ne iš žemės ūkio pajamų, tačiau turi darbą, jo netenka, turės tas pačias socialines garantijas, kurias turi kiti jų kolegos.
Manau, kad įstatymas labai reikalingas, labai lauktas. Tiesiog siūlyčiau, ištaisant šį neteisingumą apsiriboti ne vien tiktai smulkiais ūkiais, o atkreipti dėmesį ir į kitas žmonių grupes, tokias kaip, pavyzdžiui, studentai, kurie taip pat dirba, sukaupia nedarbo draudimo stažą ir lyg ir turėtų gauti bedarbio pašalpas tada, kai netenka darbo, tačiau vien dėl savo statuso, kaip ir buvo šiuo atveju, jie tos pašalpos negauna. Man atrodo, darant visą sistemą teisingesnę, reikia žiūrėti nuosekliai ir paremti ne tik regionuose gyvenančius smulkius ūkius turinčius žmones, bet taip pat ir miestuose gyvenančius studentus. Kviesčiau pritarti ir šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Mielieji kolegos, belieka konstatuoti, kad kryptis didinti socialinę apsaugą ūkininkams iš tiesų yra teisinga, tačiau nustatyti limitai kelia nerimą, ar nebus piktnaudžiaujama ir ar iš tikrųjų valstybė galės, ras reikalingus resursus skirti. Pagal pateiktus duomenis tokių asmenų gali būti daugiau nei 100 tūkst., ir tai gali pareikalauti iki 53 mln. eurų per metus papildomų išlaidų.
Taip pat kelia nerimą ir nustatyti limitai. Pagal tai, kaip yra surašytas įstatymas, negalėtų pretenduoti tie asmenys, kurie gauna daugiau negu 8 tūkst. 700 eurų pajamų per metus, tai yra 725 eurus per mėnesį. Būkime atviri, yra žmonių, dirbančių ir puse etato, kurie gauna mažesnes pajamas, ir negali būti laikomi bedarbiais. Šiuo atveju mes ūkininkams nustatome tokią ganėtinai aukštą kartelę, ir ji galbūt diskriminuos tuos, kurie yra darbo rinkoje ir dirba pagal darbo santykius.
Trečias dalykas, matau, kad yra vietos ir galbūt piktnaudžiauti tokia tvarka, nes pats ūkininkas galėtų deklaruoti, kiek ir ko jis uždirba, kiek ir ko jis augina, skirtingai nei per darbo santykius, kai darbdavys formaliai ir aiškiai praneša, kiek jis sumokėjo, o „Sodra“, Mokesčių inspekcija žino. Čia pats ūkininkas nuspręstų, kiek ir ko jis gali deklaruoti, kiek ir ko nori deklaruoti, ir atsirastų galbūt net paskata deklaruoti mažiau, negu yra nustatyti limitai, kad galėtų gauti tą papildomą bedarbio paramą. Kryptis teisinga, bet nerimauju, kad yra šiek tiek vietos ir piktnaudžiauti.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (LSDDF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Aš užsirašiau kalbėti už, nes po šio įstatymo svarstymų skaičiau nemažai straipsnių ir komentarų, kur buvo visiškai nuvažiuota, liaudiškai pasakius, į lankas. Arba tiesiog nesuprato to įstatymo esmės ir prasmės, arba tiesiog, galima kitąsyk pasakyti, kad tai buvo daroma beveik tyčia.
Noriu pasakyti, kad šis įstatymas kalba apie tuos asmenis, kurie gyvena kaimuose, bet, pavyzdžiui, dirba mokytojais biudžetinėse organizacijose, gydytojais, tuos, kurie turi darbo santykius. Bet, nutrūkus darbo santykiams, jie šiuo metu negauna jokios išmokos ir negali kelti nei kvalifikacijos, nei gauti kitos išmokos iš valstybės.
Antras dalykas, yra kalbama ir apie smulkius ūkininkus, kurie irgi moka socialinio draudimo įmokas, tai čia yra faktiškai dvi kategorijos žmonių, gyvenančių kaimuose, kuriems, priėmus šį įstatymą, bus suteiktos visos socialinės garantijos.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys J. Baublys.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Tikrai šis įstatymo projektas labai reikalingas, sakyčiau, galbūt ir pavėluotas. Tai yra tam tikra prasme atitaisoma nelygybė. O ką čia buvo paminėjęs gerbiamas kolega M. Majauskas, tai tikrai nevisiškai tikslu. Tas įvertinimas tūkstančiais yra ne tai, kad tiek yra gaunama pajamų iš to hektaro, o tiesiog jis pagal apskaitą tiek yra įvertinamas. Ir tai yra jokiu būdu ne pelnas, ne jo darbo užmokestis, kaip kiti…, tiesiog galimybė gauti tiek įplaukų iš to hektaro, bet nereiškia, kad ūkininkas gauna.
Kitas dalykas, daugumai kaimuose buvo išdalinta po 2–3 hektarus ir išgyventi, kad ir gaunant po 700 iš hektaro, jokiu būdu išgyventi iš to 12 mėnesių neįmanoma. Taigi siūlau visiems balsuoti už ir ištaisyti tą padarytą klaidą, kuri anksčiau kenkė dirbantiems, kaip buvo minėta, mokytojams, kitiems darbuotojams kaimuose, nes jie visiškai negalėjo pretenduoti į nedarbo pašalpą. Ačiū. Kviečiu palaikyti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narė V. Ačienė.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Noriu pasakyti prieš tai kalbėjusiems, kurie mato čia piktnaudžiavimą. Tai tikrai nėra piktnaudžiavimas, tai, galima sakyti, yra tiesiog teisybės atkūrimas. EDV, ekonominio dydžio vienetas, yra naudojamas mokesčių administravime. Valstybinio socialinio draudimo sistemoje yra nustatyta, kad ūkiai, kurių dydis yra keturi EDV ir daugiau, yra laikomi savarankiškai dirbančiais. O iki keturių EDV, kaip žinome, yra labai smulkūs ūkiai ir ūkininkai, ūkininkaujantys ir turintys tokio dydžio ūkius, be darbinių santykių paprasčiausiai negali išgyventi. Todėl galbūt pavėluotai, bet įstatymas yra teisingas, visus raginu balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, nuomonės išsakytos. Kviečiu balsuoti dėl šio projekto priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 100, prieš nėra, susilaikė 3 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1987) priimtas. (Gongas)
10.22 val.
Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 2, 3, 5, 6, 7, 8, 10 straipsnių ir ketvirtojo skirsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2647(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Teisėkūros pagrindų įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 10 straipsnių ir ketvirtojo skirsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2647(2). Priėmimas. Pranešėjas – S. Šedbaras, tačiau pasiūlymų priėmimo stadijoje negauta, į tribūną nekviesime. Priimame pastraipsniui.
1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Galime. 2 straipsnis. Taip pat pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu. 3 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 4 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 5 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 6 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 7 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 8 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 9 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas. Dėl jo pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu. Ačiū.
Motyvai už, prieš. Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 97, prieš nėra, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2647(2) priimtas. (Gongas)
Dėl vedimo tvarkos – K. Glaveckas, ar replika po balsavimo. Prašau.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos, pasklido gandas, kad Seimo Pirmininkas pietų valgys keptą viščiuką, o mes visi, kaip žinote, neturime galimybės čia pietauti. Ar nebus tai mūsų teisių pažeidimo klausimas? Galėtumėte atsakyti? Valgykla uždaryta, visi jaudinasi, ar neštis savo sumuštinius, ar kur nors kitur ieškoti. Labai ačiū. Su humoru.
PIRMININKAS. Galiu atsakyti – kepto viščiuko nevalgysiu. (Balsai salėje)
10.25 val.
Ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įstatymo Nr. I-1485 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2339(2), Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 2, 6, 8, 23, 24, 25, 41, 42, 43 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 451 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2340(2), Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo Nr. IX-1315 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2341(2), Nepaprastosios padėties įstatymo Nr. IX-938 2, 22 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2342(2), Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2343(2), Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr. VIII-1443 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2344(2), Strateginių prekių kontrolės įstatymo Nr. I-1022 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2345(2), Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2346(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-6.1 klausimas – Ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2339. Pranešėjas – NSGK pirmininkas V. Bakas. Svarstymas. Ir jo lydimieji projektai.
V. BAKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, komitetas apsvarstė įstatymo projektą. Bendru sutarimu pritarta. Primenu, kad šito paketo esmė yra naikinti Ginklų fondą, įstatymo įsigaliojimą atidedant iki 2020 metų, funkcijas perduodant įvairioms institucijoms. Iškart galiu pristatyti, ar ne?
PIRMININKAS. Taip, kaip minėjau, ir lydimieji.
V. BAKAS (LVŽSF). Taip. Su lydimaisiais projektais yra tas pats, tai yra jie susiję su pagrindiniu įstatymo projektu – Ginklų fondo įstatymu. Atsižvelgiant į tai, kad jo yra atsisakoma, taisomi ir kiti įstatymų projektai. Taip pat komitetas šiuos projektus svarstė ir bendru sutarimu pritarė.
PIRMININKAS. Kalbėjote apie projektą Nr. XIIIP-2340. Dabar projektas Nr. XIIIP-2341.
V. BAKAS (LVŽSF). Kaip minėjau, Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos srityje, įstatymo pakeitimo projektas yra susijęs su Ginklų fondo įstatymo pakeitimais. Taip pat komitetas svarstė, bendru sutarimu pritarė.
PIRMININKAS. Buvo Viešųjų pirkimų projektas Nr. XIIIP-2343. Projektą Nr. XIIIP-2342 komentavote, projektą Nr. XIIIP-2341 komentavote?
V. BAKAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Taip.
V. BAKAS (LVŽSF). Visiems projektams pritarta.
PIRMININKAS. Prašau?
V. BAKAS (LVŽSF). Su tam tikromis pastabomis.
PIRMININKAS. Visiems pritarta. Dėkoju. A. Baura – dėl Viešųjų pirkimų įstatymo.
V. BAKAS (LVŽSF). Viskas?
PIRMININKAS. Ekonomikos komiteto išvada.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiamas posėdžio Pirmininke, gerbiami kolegos, Ekonomikos komitetas dar praeitų metų rugsėjo 26 dieną svarstė minimą įstatymo projektą ir priėmė tokį sprendimą: pasiūlyti pagrindiniam Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ir L. Stacevičius dėl projekto Nr. XIIIP-2346. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada.
L. STACEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio Pirmininke. Gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė įstatymo projektą šių metų gegužės 15 dieną ir komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8 balsavo už, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
10.28 val.
Ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įstatymo Nr. I-1485 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2339(2) (svarstymo tęsinys)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, diskusija dėl 1-6.1 klausimo, arba projekto Nr. XIIIP-2339. Diskutuoti Seimo nariai neužsirašė.
Motyvai dėl viso. Seimo narys J. Razma. Prašau, motyvai už.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, be abejo, reikia pritarti pateiktam įstatymų projektų paketui ir kartu gal šiek tiek nusistebėti, kodėl mes tiek ilgai laikėme tą išimtinę teisę Ginklų fondui prekiauti trumpaisiais šaunamaisiais BRC kategorijos ginklais, kai tą puikiausiai gali daryti privačios struktūros, turinčios atitinkamas licencijas. Bet aš, čia pasisakydamas už, noriu kartu atkreipti dėmesį į vieną tikrai netinkamą valdančiųjų laikysenos aspektą. Pasakysiu, kad štai toks pats projektas naikinti Ginklų fondą buvo įregistruotas mūsų kolegos S. Gentvilo gerokai anksčiau, negu tai padarė Vyriausybė, anksčiau beveik metais. Bet štai mes opozicijos atstovo projektą atmesime kitu žingsniu, o Vyriausybės mat priimsime ir dėl statistikos turbūt vėl bus galima puikuotis – matote, opozicija kiek priregistruoja visokių projektų, paskui jie atmetami.
Tai yra tikrai netinkamas elgesio pavyzdys, turėjo būti korektiškai elgiamasi visai kitaip. Jeigu Vyriausybė pateikė iš esmės tapatų projektą kolegos S. Gentvilo projektui, turėjo būti atmetamas Vyriausybės projektas pasakant, kad Vyriausybė registruoja projektus tokius pat, kurie jau yra įregistruoti. Šia prasme nėra gerai, bet dabar, kai komitetas taip yra nusprendęs, čia sudėtinga ištaisyti tą, mano manymu, neteisingumą. Ką darysi, balsuosime dabar už Vyriausybės siūlymą, bet aš tikiuosi, kad Vyriausybė išgirs pastabą ir ateity taip nekorektiškai nesielgs.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – Seimo narys A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, Pirmininke. Išties kėdes perstumdžius iš vienos vietos į kitą funkcijos niekur nedingsta. Tas funkcijas vis tiek turės atlikti ar Policijos departamentas, ar kita institucija. Aš suprantu konservatorių džiaugsmą, kad bus uždarytas Ginklų fondas. Prisiminus Giraitės ginklų gamyklai nupirktą už kosminę kainą įrangą, kurią konservatorių pastatytas vadovas įsigijo būtent per Ginklų fondą, kuri negamino Lietuvai reikalingų šovinių, būtent trumpiesiems ginklams, o gamino kažkokį produktą, kurio nerado rinkoje kam realizuoti dėl mažų kiekų, dėl gamybos mažos apimties. Štai kur yra problema. Ir aš suprantu gerbiamą J. Razmą besidžiaugiant, kad visi galai galų gale į vandenį bus būtent iš prancūzų įsigytos tos ginkluotės įrangos, šovinių gamybos įrangos Giraitės ginkluotės gamyklai.
O mano siūlymas būtų nepritarti, nes Ginklų fondas kaip tokia institucija reikalinga, nes jos funkcijas vis tiek turės kas nors vykdyti, šiuo atveju Policijos departamentas. Ar jis vykdys geriau, ar ne, tai sunku pasakyti. Stumdyti kėdes dėl stumdymo – turbūt neverta tam leisti pinigus.
PIRMININKAS. Nuomonės išsakytos. Jos išsiskyrė. Kviečiu balsuoti po svarstymo dėl Ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIIIP-2339.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 71, prieš nebuvo, susilaikė 22 Seimo nariai. Projektui po svarstymo pritarta.
10.34 val.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 2, 6, 8, 23, 24, 25, 41, 42, 43 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 451 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2340(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 451 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2340(2). Svarstymas. Diskutuoti Seimo nariai neužsirašė. Yra pataisa.
Kviečiu V. Baką į tribūną, svarstysime pataisas. Pataisa yra pasiūlyta A. Ažubalio. Prašau autorių pristatyti. Seimo nary Audroniau Ažubali, prašau pristatyti pataisą. (Balsai salėje)
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Taip, alio! Dabar aš to pasiūlymo nematau niekur čia. Aš tik norėčiau, Pirmininke, pasitikslinti. Čia dabar kuris pasiūlymas, čia buvo keli?
PIRMININKAS. Čia antras. Europos fizinis asmuo ir Europos juridinis asmuo, norintis eksportuoti, importuoti, vežti šio įstatymo 3 straipsnio 6, 10 punktuose nurodytus ginklus, B, C, D kategorijų ginklus ir taip toliau. Tai yra pasiūlymas dėl 3 straipsnio.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Neturiu aš to 3 straipsnio. Kolegos, aš manau, kad komitetas jam pritarė.
PIRMININKAS. Komitetas nepritarė.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Bet pritarėme dėl kito punkto, yra dėl kito punkto. Aš dabar jo neturiu ir negaliu tiksliai pasakyti.
V. BAKAS (LVŽSF). Nepritarė, nes mes naikiname Ginklų fondą, todėl ir nepritarė.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Čia visai kitas?
V. BAKAS (LVŽSF). Taip, čia kitas projektas. Aš manau, jis neaktualus, būtų galima atsiimti.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Supratau, kolegos, mes čia siūlome… Argumentai yra tokie, kad perkeliant direktyvą dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės griežtinimo, šiuo metu B kategorijos ginklai, priėmus naują redakciją, taps A kategorijos ginklais, kuriuos tiek įsivežti, tiek prekiauti teisę turės tik Lietuvos ginklų fondas. Kolegos, ir iki šiol tokiais ginklais, kurie numatyti įstatymo projekto 3 straipsnio 6 ir 10 dalyse, galėjo prekiauti ir juos įsivežti kiti juridiniai ar fiziniai asmenys pagal aiškias ir griežtas taisykles. Kolegos, pasiūlymas yra, sakyčiau, atsisakantis tam tikros centralizacijos, ir siūlymas – palikti buvusią tvarką, iki šiol galiojusią tvarką.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
V. BAKAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė nepritarti.
PIRMININKAS. Ar autorius reikalauja balsuoti? Balsuojame dėl A. Ažubalio pasiūlymo, jam komitetas nepritarė. Kurie pritaria pasiūlymui, balsuoja už, kurie pritaria komiteto nuomonei, balsuoja kitaip. (Balsai salėje)
V. BAKAS (LVŽSF). Nepritarti.
PIRMININKAS. Balsavo 87 Seimo nariai: už – 31, prieš – 17, susilaikė 39 Seimo nariai. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas yra dėl 4 straipsnio, taip pat A. Ažubalio. Prašom pristatyti.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Čia yra siūlymas palikti dėtuves, kuriose telpa daugiau kaip 20 šovinių, nes šiuo metu čia siūloma, perkeliant direktyvą, siūloma, kad dėtuvėse būtų ne daugiau kaip 10 šovinių. Čia bet kokiu požiūriu žiūrint yra keistas siūlymas sumažinti galimybę, kad dėtuvėje būtų tik 10 šovinių. Aš manau, kad tai yra blogai, tai silpnina ir šaulių, ir kitų, kokių tik norite, ugnies galią.
V. BAKAS (LVŽSF). Bet čia projektas ne apie tai, ne apie dėtuves. Apie dėtuves bus ketvirtadienį. Čia yra projektas, susijęs su Ginklų fondo veikla.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė?
V. BAKAS (LVŽSF). Nepritarti. Ne apie tai, ponas Audroni, mes šiandien nesvarstome to projekto. Projektas Nr. XIIIP-2340(2). (Balsai salėje) Komiteto nuomonė – nepritarti.
PIRMININKAS. Dvi skirtingos nuomonės, todėl turime balsuti. Tie Seimo nariai, kurie pritaria A. Ažubalio pasiūlymui, balsuoja už, o kurie pritaria komiteto nuomonei – nepritarti, balsuoja prieš arba susilaiko. (Balsai salėje)
V. BAKAS (LVŽSF). Nepritarti. (Balsai salėje) Komitetas siūlo nepritarti.
PIRMININKAS. Ačiū, daugiau pasiūlymų nėra. Dėkoju pranešėjui.
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 31, prieš – 11, susilaikė 42. Pasiūlymui nepritarta.
Motyvai dėl viso. Motyvų dėl viso projekto Seimo nariai neužsirašė sakyti. Užsirašė. Motyvai prieš – Seimo narys S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį, kaip šis įstatymas eina. Ačiū J. Razmai, kuris reziumavo ir mato iš šalies tą pačią situaciją.
Opozicija, Liberalų frakcija, registruoja šį projektą 2017 metų lapkritį. Vyriausybė turi pateikti savo išvadą per keturias savaites, bet delsia pateikti ir pateikia tik po trijų mėnesių. Po trijų mėnesių pateikia išvadą, kurioje pasako, kad projektas yra geras, bet ji teiks tobulesnį, nors dėl šito projekto jokių pastabų neturi. Praeina dar keturi mėnesiai ir Vyriausybė pateikia maniškiam identišką projektą, kuris yra šis, ir pasako tada, kad Vyriausybės bus pagrindinis projektas.
Tai ar opozicijos nariai, kurie teikia kompleksinį įstatymų paketą su trimis lydimaisiais, turi teisę pateikti ką nors šitai valdančiajai daugumai ir būti įvertinti objektyviai? Mano atsakymas yra ne. Ir štai įrodymas, nes visas šis projektas, kuris eina antruoju numeriu šiandieninėje darbotvarkėje, yra visiškai identiškas Vyriausybės darbotvarkei… buvo pateiktas aštuoniais mėnesiais anksčiau už Vyriausybę ir iš esmės numestas į šoną.
Aš kviečiu elgtis solidžiai ir taip nesielgti su opozicija, jei norite, kad mes kaip nors objektyviai ir geranoriškai prisidėtume prie Vyriausybės arba jūsų darbo. Kviečiu iš esmės išlaikyti šią poziciją ir leisti toliau svarstyti mano projektą, kuris buvo pirminis ir yra visiškai identiškas Vyriausybės projektui. Ačiū už solidumą.
PIRMININKAS. Nuomonės išsakytos. Balsuojame po svarstymo dėl projekto Nr. XIIIP-2340.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 78, prieš – 2, susilaikė 10 Seimo narių. Po svarstymo projektui Nr. XIIIP-2340 pritarta.
10.42 val.
Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo Nr. IX-1315 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2341(2) (svarstymo tęsinys)
1-6.3 klausimas – Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2341(2). Nuomonių sakyti Seimo nariai neužsirašė. Gal pritariame bendru sutarimu po svarstymo? Pritariame bendru sutarimu. Dėkoju.
10.43 val.
Nepaprastosios padėties įstatymo Nr. IX-938 2, 22 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2342(2) (svarstymo tęsinys)
Nepaprastosios padėties įstatymo 2, 22 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2342(2). Diskutuoti Seimo nariai neužsirašė, dėl motyvų taip pat neužsirašė. Gal pritariame bendru sutarimu po svarstymo? Ačiū, pritariame.
10.44 val.
Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2343(2) (svarstymo tęsinys)
Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2343(2). Diskusija. Neužsirašė Seimo nariai. Dėl motyvų? Dėl motyvų taip pat nėra. Taip pat galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Pritarta.
10.44 val.
Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr. VIII-1443 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2344(2) (svarstymo tęsinys)
Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2344(2). Diskutuoti taip pat Seimo nariai neužsirašė. Dėl motyvų po svarstymo taip pat nėra užsirašiusių. Galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Pritariame.
10.45 val.
Strateginių prekių kontrolės įstatymo Nr. I-1022 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2345(2) (svarstymo tęsinys)
Strateginių prekių kontrolės įstatymo 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2345(2). Diskutuoti svarstymo metu Seimo nariai neužsirašė ir dėl motyvų po svarstymo Seimo narių taip pat nėra užsirašiusių. Taip pat siūlau pritarti šiam projektui po svarstymo bendru sutarimu. Prieštaraujančių nėra, pritariame
10.46 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2346(2) (svarstymo tęsinys)
Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2346(2). Diskutuoti Seimo nariai taip pat neužsirašė, dėl motyvų taip pat neužsirašė. Gerbiami kolegos, kviečiu pritarti po svarstymo bendru sutarimu. Pritariame. Dėkoju.
10.46 val.
Ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įstatymo Nr. I-1485 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1384 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-7.1 klausimas ir lydimieji. Ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1384. Svarstymas. Pranešėjas – Seimo narys, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas V. Bakas.
V. BAKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, gegužės 8 dieną komitetas svarstė įstatymo projektą. Komiteto sprendimas – projektą atmesti.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Vienas už, vienas prieš. Prieš – S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Kolegos, atsiprašau, prieš dvi minutes tą pačią argumentaciją pasakiau klaidingai ne dėl to įstatymo projekto. Tiesiog trumpai pakartosiu. Identiškas projektas Vyriausybės projektui, registruotas anksčiau opozicijos vardu, iš esmės ignoruotas Vyriausybės neparašant jokių pastabų, sakant, geras projektas, bet mes teiksime tobulesnį. Tai pateiktas Vyriausybės projektas nėra niekuo išskirtinis, nes šitas mano projektas yra su keturiais lydimaisiais, realių argumentų jį atmesti nėra, išskyrus tai, kad Vyriausybė yra pateikusi kitą. Aš kviesčiau solidžiau elgtis su opozicija, leisti svarstyti jį toliau ir balsuoti prieš.
V. BAKAS (LVŽSF). Nelieka prasmės svarstyti šito įstatymo projekto, mes ką tik pritarėme įstatymų projektams, kurie sprendžia šią problemą.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame. Kas pritaria komiteto nuomonei atmesti, balsuoja už, tie, kurie pritaria S. Gentvilo nuomonei svarstyti toliau, balsuoja kitaip.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 53, prieš – 13, susilaikė 19 Seimo narių. Pritarta komiteto nuomonei, projektas atmestas.
10.49 val.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2, 8, 23, 24, 43 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1385 (svarstymas)
Darbotvarkė 1-7.2 klausimas – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2, 8, 23, 24, 43 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1385. Svarstymas. Pranešėjas taip pat V. Bakas.
V. BAKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, gegužės 8 dieną komitetas taip pat svarstė šį įstatymo projektą ir bendru sutarimu siūloma projektą atmesti. Aš suprantu, galbūt buvo galima jungti, bet sprendimas tikrai priimtas bendru sutarimu su pagarba opozicijai… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ir su tokia pagarba, gerbiami kolegos, kadangi pirmasis buvo atmestas, čia yra lydimasis, tai būtų logiška atmesti ir šį. Siūlau bendru sutarimu pritarti šiam atmetimui. Prieštaraujančių nėra. Atmesta bendru sutarimu.
10.50 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 9, 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1386 (svarstymas)
Toliau darbotvarkės 1-7.3 klausimas – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 9, 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1386. V. Bakas. Prašau. Svarstymas.
V. BAKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, lygiai tas pats. Gegužės 8 dieną komitetas svarstė ir nutarė bendru sutarimu projektą atmesti.
PIRMININKAS. Siūlau ir čia pratęsti bendru sutarimu ir atmesti šį projektą. Prieštaraujančių negirdžiu. Ačiū, pritarta atmetimui.
10.50 val.
Policijos įstatymo Nr. VIII-2048 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1387 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-7.4 klausimas – Policijos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1387. Taip pat NSGK pirmininkas V. Bakas. Svarstymas. Prašau pristatyti išvadą.
V. BAKAS (LVŽSF). Taip pat gegužės 8 dieną komitetas svarstė projektą ir siūlo bendru sutarimu projektą atmesti.
PIRMININKAS. Ir bendru sutarimu siūlau Seimui pritarti tokiam atmetimui. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
10.51 val.
Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. XI-1307 3, 4, 5, 6, 9, 10, 11, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3252(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 3, 4, 5, 6, 9, 10, 11, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3252. Svarstymas.
Kaimo reikalų komiteto išvada – K. Starkevičius. Prašau.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiami kolegos. Kaimo reikalų komitetas kaip pagrindinis šių metų gegužės 15 dieną pritarė komiteto patobulintam Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo straipsnių, kuriuos išvardijo gerbiamas Seimo Pirmininkas, pakeitimui, aš jų nekartosiu. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu, už – 7.
Svarstymo Seime metu šio Vyriausybės pateikto įstatymo projekto nuostatas rengėja Susisiekimo ministerija suderino su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir valstybine įmone Registrų centru. Komitetas pritarė visoms Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms ir papildomais paskirtų Seimo komitetų pasiūlymams. Siūlome pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui po svarstymo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir Ekonomikos komiteto išvadą paskelbs Seimo narys A. Baura.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiamas Seimo Pirmininke, gerbiami kolegos, Ekonomikos komitetas kaip papildomas šių metų balandžio 10 dieną svarstė pateiktą įstatymo projektą ir priėmė tokį sprendimą – pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam Kaimo reikalų komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Ekonomikos komitetas. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą paskelbs Seimo narė A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas balandžio 3 dieną svarstė įstatymo projektą. Įvertinome visas Teisės departamento pastabas ir bendru sutarimu, tai yra 9 balsais už, pritarėme projektui ir pasiūlėme pagrindiniam komitetui tobulinti pagal pastabas ir argumentus, kuriems pritarėme.
PIRMININKAS. Diskusijoms Seimo nariai neužsirašė.
Motyvai už – Seimo narys K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, raginu pritarti šiam įstatymui, nes, kaip žinote, tiesiama labai svarbi trasa „Rail Baltica“ nuo Kauno iki Talino ir šis įstatymo projektas padės sutrumpinti procedūras.
O esmė yra ta, kad šiuo metu žemės paėmimo procedūras atlikdavo Nacionalinė žemės tarnyba ir jos padaliniai rajonuose. Šiuo atveju Vyriausybė galės įgalioti Susisiekimo ministeriją ir geležinkelius, kad jie atliktų procedūras. Tikimės, kad dėl to bus didesnis operatyvumas, lankstumas.
Ir dar svarstant pritarta pasiūlymams, kad pati Žemės tarnyba kartu su geležinkeliais galėtų lanksčiau spręsti žemės paėmimo klausimus, jeigu yra nedidelis kiekis žemės, kuris, tarkime, lieka: iš savininko paima 0,75 hektaro, o dar lieka 0,25, kad būtų neskaidyta žemė, galėtų šią žemę taip pat išpirkti iš savininkų nustatyta rinkos kaina. Toliau visos procedūros galios kaip ir anksčiau: jeigu savininkai nesutinka derybų metu, tada vyksta teisminiai procesai, bet pačiam geležinkeliui tiesti tai netrukdo, nes žemė vis tiek paimama visuomenės poreikiams.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos liberalai visada pasisakydavo už nuosavybės teisių gynimą ir šiuo įstatymu yra greitinama nuosavybės nusavinimo procedūra. Ir aš labai noriu atkreipti ypač Vyriausybės dėmesį. Nepaisant to, ką valstybė bedarytų dėl savo svarbių projektų, žmonėms nuosavybė turėtų būti nusavinama teisingai atlyginant, nes velnias slypi detalėse. Mes pagreitiname procedūras, tačiau gyventojai dažnai susiduria su… vieni prieš valstybe po to turi atsikovoti teisingą kompensavimą už valstybinių projektų nusavintą žemę, ir tai yra didelė problema.
Ateina dar vienas įstatymas, tai yra Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, kur bus aiškiai reglamentuota visų institucijų teisė į privačią nuosavybę. Ten yra pagrindinis kompensacijos už privačią nuosavybę klausimas. Jūs turite savo vienmandatėse aibę žmonių, kuriems stulpai eina per sklypus, keliai keliukai, apsauginės zonos, tai yra valstybinė infrastruktūra, kuri yra reikalinga, bet turi būti neperteklinė, nes nuosavybė gali būti pertekliškai nusavinama, jeigu tai bus per pigu. Aš labai atkreipiu dėmesį, visų pirma, į aplinkos ministrą ir finansų ministrą, nes kompensavimo klausimas yra ten, kur žmonės po to nusivilia valstybe, nepaisant to, kad ji daro valstybei svarbius projektus. Kviesčiau balsuoti už, bet labai atkreipiu dėmesį į įgyvendinamuosius aktus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonės išsiskyrė. Kviečiu balsuoti po svarstymo.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 87, prieš nebuvo, susilaikė 2 Seimo nariai. Po svarstymo projektui Nr. XIIIP-3252 pritarta.
10.58 val.
Maisto įstatymo Nr. VIII-1608 2, 4, 6, 7, 9, 11, 12, 121, 122, 123, 124, 127 straipsnių, ketvirtojo1 skirsnio pavadinimo ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 41, 42, 43 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-2993(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Maisto įstatymo 2, 4, 6, 7, 9, 11, 12, 121, 122, 123, 124, 127 straipsnių, ketvirtojo1 skirsnio pavadinimo ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 41, 42, 43 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-2993(2). Svarstymas. Pranešėjas A. Stančikas, Kaimo reikalų komitetas.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos. Kaimo reikalų komitetas šių metų balandžio 10 dieną pritarė Vyriausybės pateiktam ir Kaimo reikalų komiteto patobulintam Maisto įstatymo projektui Nr. XIIIP-2993(2) ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. Dėl šio įstatymo buvo surengti klausymai, kurių metu buvo atkreiptas dėmesys į įvairius pasiūlymus, aptarta ir susitarta. Seimo narių pasiūlymų dėl šio įstatymo projekto nėra pateikta.
Gerbiami kolegos, siūlau pritarti įstatymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Sveikatos reikalų komiteto išvadą paskelbs Seimo narys K. Bartkevičius.
K. BARTKEVIČIUS (TTF). Gerbiami kolegos, Sveikatos reikalų komitetas, kaip papildomas komitetas, kovo 20 dieną svarstė Lietuvos Respublikos maisto įstatymo projektą Nr. XIIIP-2993(2). Komitetas, 6 balsavus už, susilaikius 4, prieš nebuvo, iš esmės pritarė šiam įstatymo projektui ir siūlė pagrindiniam Kaimo reikalų komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Sveikatos apsaugos ministerijos pastabas bei pasiūlymus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, prieštaraujančių nėra. Motyvai. A. Vinkus. Prašom, motyvai už.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamieji Seimo nariai, turbūt nebūsiu labai originalus pasakydamas, kad džiaugiuosi, jog teikiamu Maisto įstatymo pakeitimu stengiamasi griežčiau apsaugoti maisto produkciją nuo maisto klastojimo, nuo vartotojus klaidinančios informacijos, nuo teisės aktų reglamentavimo pažeidimų. Taip pat galiojantį įstatymą keičiamame projekte kompleksiškai papildo atsakomybės už įstatymo nuostatų pažeidimus reglamentavimas. Teikiamo įstatymo projekto nuostatos derinamos su Europos Sąjungos direktyvų ir kitų teisės aktų reikalavimais.
Iki šiol taip pat galiojo atitinkamos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios saugaus maisto užtikrinimo rinkoje reikalavimus ir tų reikalavimų kontrolę. Tačiau šie reikalavimai, matyt, nebuvo principingi ir pasitaikydavo daug pažeidimų. Šis patobulintas įstatymo projektas, tikiu, ženkliai prisidės išvengiant pažeidimų, kurie neabejotinai padarytų žalą žmogaus sveikatai. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl motyvų prieš Seimo nariai neužsirašė. Kolegos, galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Balsuojame? Gerai, balsuojame.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 78, prieš – 2, susilaikė 3 Seimo nariai. Po svarstymo projektui Nr. XIIIP-2993 pritarta.
11.03 val.
Peticijų įstatymo Nr. VIII-1313 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3190(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Peticijų įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3190. Žmogaus teisių komiteto išvadą paskelbs V. Simulikas. Svarstymo stadija.
V. SIMULIK (LVŽSF). Gerbiamas Pirmininke, mieli kolegos, Žmogaus teisių komitetas buvo pagrindinis dėl Peticijų įstatymo Nr. VIII-1313 12 straipsnio pakeitimo įstatymo. Išklausęs autorius ir atkreipęs dėmesį į Teisės departamento siūlymus, komitetas bendru sutarimu pritarė projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti Seimo nariai neužsirašė. Dėl motyvų. Dėl motyvų taip pat ne.
Kviečiu balsuoti po svarstymo.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 75, prieš – 2, susilaikė 6 Seimo nariai. Po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3190 pritarta.
11.05 val.
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1937(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-13 klausimas – Energetikos įstatymo Nr. IX-884 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1937(2). Pranešėjas Ekonomikos komiteto išvadai paskelbti A. Baura. Kviečiu į tribūną. Svarstymas.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiami kolegos, šių metų balandžio 24 dieną Ekonomikos komitetas svarstė Energetikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir priėmė tokį sprendimą – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskutuoti Seimo nariai neužsirašė. Dėl motyvų – taip pat.
Gerbiami kolegos, kviečiu balsuoti, ar pritariame po svarstymo šiam projektui.
Balsavo 81 Seimo narys, vienbalsiai 81 pritarė įstatymo projektui Nr. XIIIP-1934 po svarstymo.
11.07 val.
Tikslinių kompensacijų įstatymo Nr. XII-2507 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3481 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-16 klausimas – Tikslinių kompensacijų įstatymo 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3481. Pranešėja – Seimo narė R. Šalaševičiūtė. Pateikimas. Kviečiu į tribūną.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Sveiki, gerbiami kolegos, noriu pateikti Tikslinių kompensacijų įstatymo 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
Iš tiesų šio projekto tikslas yra atsisakyti tikslinių kompensacijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, sudarančių nelygiavertes sąlygas, kai asmenims teikiamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamos slaugos, palaikomojo gydymo, paliatyviosios pagalbos paslaugos, ir efektyviai naudoti valstybės biudžeto lėšas, skirtas tikslinėms kompensacijoms mokėti.
Įstatymo projektas yra parengtas atsižvelgiant į tai, kad dažnai praktikoje pasitaiko atvejų, kai neįgalieji, dažnai senatvės pensijos amžiaus sulaukę asmenys, kuriems paskirta tikslinė kompensacija, grįžta iš palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninių ir dėl sunkios sveikatos būklės negali savivaldybės administracijai pateikti prašymo dėl tikslinės kompensacijos mokėjimo atnaujinimo. Tokiu būdu, nepateikus prašymo, tikslinė kompensacija nemokama ir specialieji poreikiai nepatenkinami. Projekte yra numatyta, kad to sunkaus kelio, kurį turi nueiti neįgalusis, nereikėtų jam eiti.
Vienintelė sąlyga, kad tikslinės kompensacijos gavėjo mirties atveju apskaičiuotos tikslinės kompensacijos sumos, kurios jam priklausė ir kurių jis dėl mirties negavo, išmokėjimas tik pateikus paveldėjimo liudijimą ir (arba) nuosavybės teisės į sutuoktinių bendro turto dalį liudijimą sukelia neproporcingai didelę naštą tikslinės kompensacijos paveldėtojams, kuomet paveldėta tikslinės kompensacijos suma yra lygi ar neženkliai didesnė už patirtas išlaidas pas notarą dėl paveldėjimo teisės išdavimo. Ypač didelė finansinė našta tikslinės kompensacijos paveldėtojui, kai tikslinės kompensacijos gavėjas buvo vaikas ar senatvės pensijos amžius sulaukęs asmuo ir neturėjo jokio turto. Beje, ši tikslinės kompensacijos gavimo paveldėjimo ir išmokos nuostata yra suvienodinta su Pensijų įstatymu, Šalpos įstatymu. Taigi tai yra suvienodinimas ir naštos neįgaliam asmeniui sumažinimas.
Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymo 7 straipsnyje įteisintos tikslinių kompensacijų skyrimo ir mokėjimo nuostatos, sudarančios nelygiavertes sąlygas, tai yra nustatyta, kad asmenims, kuriems palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje teikiamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamos slaugos, palaikomojo gydymo, paliatyvios pagalbos paslaugos, tikslinės kompensacijos neskiriamos, o paskirtos neapmokamos, kai tuo tarpu kuriems tokios pačios paslaugos yra teikiamos kitų gydymo įstaigų slaugos skyriuose, iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo yra ir toliau mokamos tikslinės kompensacijos.
Iš viso tikslines kompensacijas gauna apie 94 tūkst. asmenų, iš jų slaugos išlaidų tikslines kompensacijas – 37 tūkst., priežiūros pagalbos išlaidų tikslines kompensacijas – 57 tūkst. asmenų. Iš biudžeto 2018 metais tikslinėms kompensacijoms mokėti buvo panaudota 175 mln. eurų. Prašau kolegas palaikyti projektą, nes šiandien Tikslinių kompensacijų įstatyme yra įteisintos nelygiavertės sąlygos. Mes siekiame, kad būtų pataisyta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų paklausti nori Seimo narys R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiama kolege, aišku, mes išsiaiškinsime iki galo paskirtį, nes iš to, kaip jūs pateikėte, galbūt ne visi suprato, ką čia dabar gero jūs siūlote padaryti.
Klausimas mano susijęs su kitkuo. Tai yra tikrai didelė lėšų suma, turbūt tam reikėtų Vyriausybės išvados. Ar čia ji suderinta?
Kitas dalykas. Ar nemanytumėte Tikslinių kompensacijų įstatymu tikslinti ir kitas procedūras, nes žmonių nusiskundimai yra tokie, kad vis dėlto ganėtinai ilgai trunka tie dalykai. Jeigu žmogus tapo neįgalusis, kol atlieka visus įforminimus, visus biurokratinius dalykus, tai užtrunka labai daug laiko, nors faktai būna visiškai akivaizdūs – žmogus tiesiog reikalauja tam tikros skubios pagalbos. Toks būtų klausimas.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Pirmiausia turbūt reikėtų pasakyti, kad ne visi kolegos Seimo nariai gal žino, kas yra tos tikslinės kompensacijos. Tai yra išlaidos, patirtos tenkinant specialiuosius nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros, pagalbos poreikius turinčius asmenis. Džiaugiuosi, Rimantai, kad jūs pritarėte, kad tai yra sudėtinga asmenims ir ilgai trunka tų dokumentų tvarkymas, todėl mes projekte ir siūlome jų atsisakyti.
O dėl Vyriausybės išvados, manyčiau, teisingai, tai susiję su finansais, bet mes jų nedidiname Privalomojo sveikatos draudimo fondui, bet sutvarkome taip, kad suvienodiname pacientams, kurie yra slaugos ligoninėse ir kurie yra skyriuose, kurie šiandien gauna ir tikslines išmokas, kai tuo tarpu valstybė juos gydo, išlaiko ir apmoka. Nors palyginti tai nėra didelės sumos, bet tai išsaugotų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas. Mano tokia nuomonė būtų.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiama pirmininke, man šiek tiek neaišku. Kam daryti pataisas, jeigu niekas nesikeičia? Jūs aiškinamajame rašte rašote ir dabar sakote, atsakinėdama kolegai, kad pinigėlių papildomai nereikia. Dažniausiai visi mūsų įstatymai yra dėl pinigėlių. Aš neprisimenu įstatymų dėl garbės, na, vienas kitas yra, o visi kiti dėl pinigų. Aiškinamajame jūs sakote, nereikia, tikslinėms lėšoms išmokame 125 mln. eurų, pati pasakėte tą skaičių, ir dabar keičiame sistemą tam, kad nieko nekeistume. Tada čia monkės biznis. Ačiū.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Algirdai, jūs turbūt nesupratote, ką aš pasakiau atsakydama R. J. Dagiui. Visų pirma, ne 125, o 175 mln. Čia mes iš biudžeto neprašome. Mes priešingai – kai sulyginame… Jūs turbūt negirdėjote, kad kai žmogus guli slaugos ligoninėse, jam nemokamos tikslinės išmokos. Jeigu tokio paties lygio pacientas paprastose ligoninėse paguldomas į slaugos skyrius, kuriuos dabar dauguma ligoninių įsteigė ir turi, jam tikslinės išmokos mokamos, tai yra ligoninė išlaiko iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, teikia visas paslaugas, bet jis dar gauna ir tikslines išmokas. Tai yra nelygiavertė situacija. Todėl ir neaišku, kaip atsirado ši pataisa prieš priimant įstatymą, kuris įsigaliojo 2019 m. sausio 1 d. Galbūt mes ir komitetas pražiūrėjome pastatydami į nelygiavertę situaciją pacientus vienos kategorijos ir kitos kategorijos gydymo įstaigose.
Todėl ir yra pasakyta, kad pinigų nereikia. Šituo projektu mes stengiamės sutaupyti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas, kurios gali būti panaudotos kitoms būtinoms reikmėms.
PIRMININKAS. Ačiū. Atsakėte į visus klausimus.
Nuomonė už – Seimo narys G. Kindurys.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Įstatymo projektas nesudėtingas, tačiau reikalingas ir paliečiantis socialiai jautrius asmenis (vienoje dalyje – ypatingomis aplinkybėmis, kai žmogui yra tikrai sunkus laikotarpis, kai miršta artimasis), be to, atskirais atvejais leidžiantis išvengti dvigubo valstybės biudžeto lėšų panaudojimo toms pačioms paslaugoms apmokėti.
Siūlau pritarti, kadangi projektu siūloma grąžinti teisinį reguliavimą, kuris nekėlė neaiškumų, ir nustatyti, kad tikslinės kompensacijos gavėjo mirties atveju jį laidojusiam asmeniui, kuris pirmas kreipiasi, išmokama mirusio tikslinės kompensacijos gavėjo… negu to praėjusio mėnesio tikslinė kompensacija ir tikslinė kompensacija už tą mėnesį, kurį tikslinės kompensacijos gavėjas mirė. O dabar išmokama tik asmenims, pateikusiems paveldėjimo teisės liudijimą. Vadinasi, asmeniui nereikės kreiptis į notarą. Bus išvengta neaiškumų, nes pagal dabar galiojantį įstatymą nustatyta, kad paskirtos tikslinės kompensacijos mokėjimas sustabdomas, jeigu asmeniui, turinčiam teisę gauti tikslinę kompensaciją, palaikymo, gydymo ir slaugos ligoninėje teikiamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų apmokamos paslaugos, o projektu siūloma nustatyti, kad ne tik slaugos ligoninėje, o platesne apimtimi. Tai yra, ar asmens sveikatos priežiūros įstaigos slaugos skyriuje, ar šios įstaigos bendrajame skyriuje įsteigta vieta neįgaliojo asmens slaugai. Taip tikrai būtų nustatytos aiškios sąlygos visiems asmenims, kuriems sveikatos priežiūros įstaigoje teikiamos paslaugos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, ir bus išvengiama to dvigubo apmokestinimo.
Be to, siūlau pritarti, nes tikslinės kompensacijos mokėjimas dar gali būti atnaujinamas ir be atskiro asmenų prašymo, kai savivaldybės administracija gaus tam tinkamą informaciją.
PIRMININKAS. Laikas!
G. KINDURYS (LVŽSF). Taigi nereikės žmogui atskirai kreiptis. Taigi prašau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir nuomonė prieš – Seimo narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Tikrai nebalsuosiu prieš, bet kuo aš daugiau klausau aiškinimų apie šitą įstatymą ir jeigu dabar paklausčiau kurio nors Seimo nario, bent jau iš Socialinių reikalų ir darbo komiteto, pakartoti, ką pasakė mūsų pirmininkė ir ką pasakė pritariantys, turbūt ir dviejų sakinių niekas nepasakytų.
Gerbiamieji, tai – mūsų skubių darbų rezultatas. Jeigu įstatymo pataisa įsigaliojo sausio 1 dieną, tai yra šito Seimo, šitos daugumos ir šitos Vyriausybės brokas. Jeigu brokas, Vyriausybė ir turėtų teikti pataisą, ne Seimo nariai, ir aiškiai artikuliuoti: mes sutaupome į biudžetą ar išleidžiame daugiau? Dabar aiškinamajame rašte parašyta, kad pinigų nereikia. Gerbiama Rimantė man aiškina, kad bus sutaupyta. Jeigu sutaupyta, reikia parašyti, kad biudžete bus sutaupyta 5, 10, 20 mln. ar 5 tūkst. eurų. Šito neparašyta. Daug metų dirbu šitame komitete ir tokio aiškinimo niekaip negaliu suprasti. Tai išlošiame ar pralošiame? Nesuprantu, todėl tikrai prašau, kad būtų Vyriausybės išvada dėl tokių įstatymų, nes pataisa yra Vyriausybės. Dabar taisoma atgal. Ir aš susilaikysiu, nes tikrai manęs neįtikino nei vienas, nei kitas, kam reikia ką nors keisti, jeigu niekas iš to neišlošia? O gal išlošia, bet sako, kad niekas nesikeičia? Pinigus taupysime, tik kieno sąskaita? Klausimas akivaizdus.
Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, kad jau už lango vasara ir lyti pradėjo, kažkaip dirbti nesinori, prie pomidoro ar agurko palinkti norisi, ar dar prie ko, bet mes žiūrėkime, ką mes darome. Mes negalime, bet ko kurpti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonės išsakytos. Gerbiami kolegos, jos išsiskyrė. Po pateikimo kviečiu balsuoti.
Balsavo 81 Seimo narys: už – 72, prieš nebuvo, susilaikė 9 Seimo nariai. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Pritariame? Pritariame. Siūloma svarstyti birželio 25 dieną. Pritariame? Ir buvo paprašyta Vyriausybės išvados. Turbūt taip pat pritariame bendru sutarimu. Ačiū.
Gerbiami kolegos, pertrauka iki 12 valandos. Kviečiu užkąsti, pabandyti maisto ten, iš kur ateis tiekėjai į Seimą kitą savaitę. Bibliotekoje. (Balsai salėje) Taip. Pamėginti maisto galima šiandien bibliotekoje, o tie tiekėjai bus kitą savaitę Seime. (Šurmulys salėje) Galite eiti kitur. Martyno Mažvydo biblioteka, taip.
Pertrauka
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, 12 valandų. Prašau užimti darbo vietas, tęsiame rytinį posėdį. Pertrauka baigėsi.
12.00 val.
Seimo nutarimo „Dėl Viktorijos Sankauskaitės atleidimo iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nario pareigų“ projektas Nr. XIIIP-3356(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-11 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Viktorijos Sankauskaitės atleidimo iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nario pareigų“ projektas Nr. XIIIP-3356(2). Kviečiu Ekonomikos komiteto pranešėją V. Poderį į tribūną. Prašom. Svarstymas. Komiteto išvada.
V. PODERYS (LVŽSF). Yra pasiūlymas.
PIRMININKĖ. Gal priėmimo metu mes aptarsime pasiūlymą, o dabar tiesiog išvada.
V. PODERYS (LVŽSF). Pritarti komiteto patobulintam Seimo nutarimo projektui ir komiteto išvadoms. Bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje po svarstymo nėra. Galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Galime.
Priėmimas. Priimti, kaip kolega ir minėjo, yra gautas pasiūlymas. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime priimti? Galime. O dėl 2 straipsnio – nutarimo įsigaliojimas yra Seimo nario R. Sinkevičiaus pasiūlymas. Aišku, jis techninio pobūdžio, bet vis tiek pranešėją prašau patikslinti dėl Seimo nutarimo.
V. PODERYS (LVŽSF). Dėkui, pirmininke. Aišku, tai yra dėl datos, techninis pasiūlymas: iš gegužės 17 dienos į gegužės 29 dieną ištaisoma data. Komiteto nuomonė yra pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. (…) dėl Seimo nutarimo pritariame bendru sutarimu.
Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Prašome balsuoti dėl Seimo nutarimo „Dėl Viktorijos Sankauskaitės atleidimo iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nario pareigų“ priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 51 Seimo narys: už – 49, prieš nėra, susilaikė 2. Seimo nutarimą (projekto Nr. XIIIP-3356) skelbiu priimtą. (Gongas)
Gerbiami kolegos, leiskite jūsų visų vardu padėkoti V. Sankauskaitei už darbą, sąžiningą, atsakingą, ir palinkėti didžiulės sėkmės jos būsimuose darbuose. (Plojimai)
V. SANKAUSKAITĖ. Ačiū. Norėčiau palinkėti Seimo nariams. Kainų komisijoje prabėgo šešeri metai iš mano šešiolikos metų energetikoje. Tai buvo, ko gero, vieni drąsiausių, labiausiai įtemptų ir įdomiausių metų, kupini netikėtumų, atradimų, kartais nusivylimų. Visa tai užgrūdino ir dar kartą įtikino, kad prieš nemažai metų priimtą sprendimą būti energetikoje (ko gero, sunkiausio kelio pasirinkimas) pasirinkau teisingai ir niekada nebegalėsiu pasirinkti nieko kito. Norėčiau palinkėti savo kolegoms iš komisijos, jie visada, taip pat ir šiandien, lieka nematomi. Tačiau būtent jų dėka komisija sukasi ir darbas nenutrūksta. Ačiū Seimo nariams. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkojame.
12.04 val.
Seimo nutarimo „Dėl Medeinos Augustinavičienės skyrimo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nare“ projektas Nr. XIIIP-3357(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-12 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Medeinos Augustinavičienės skyrimo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nare“ projektas Nr. XIIIP-3357(2). Ekonomikos komiteto išvadą perskaitys Ekonomikos komiteto pirmininkas R. Sinkevičius. Prašom.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Labai ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Ekonomikos komitetas apsvarstė klausimą ir bendru sutarimu sutarė pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Motyvai.
Dėkoju. Galime bendru sutarimu? Bendru sutarimu.
Gerbiami kolegos, vykdoma. Tiesa, norėčiau atsiklausti, gal gerbiamoji M. Augustinavičienė norėtų tarti žodį? Prašom, tribūna jums.
M. AUGUSTINAVIČIENĖ. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Labai trumpai. Dėkoju už parodytą pasitikėjimą. Tikiuosi, nei jūsų, nei visų Lietuvos žmonių nenuvilsiu. Pažadu sąžiningai dirbti. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Čia svarstymo stadijoje buvo išreikšta pozicija. Dabar priėmimas. Motyvai. Prieš – V. Poderys.
V. PODERYS (LVŽSF). Dėkui, pirmininke. Tai yra tikrai svarbus paskyrimas. Kolegos, mes panašų klausimą svarstėme prieš mėnesį ar du, kai išimties tvarka Kainų ir energetikos kontrolės komisijos nariams ir pirmininkui sutarėme po sunkių, ilgų diskusijų pakelti algas. Tos algos yra maždaug dvigubai didesnės negu kitų tos grupės narių, kaip Vyriausiosios rinkimų komisijos, kaip Viešųjų pirkimų tarnybos atlyginimai. Buvau entuziastas to teikimo, daug diskusijų turėjau tiek komitetuose, komisijose, tiek plenariniame posėdyje. Pagrindinis argumentas buvo tas, kad tikrai bus skiriami žinomi ekspertai, išmanantys savo reikalą, praleidę daug metų šiame sektoriuje, kurie tikrai pridės pridėtinę vertę ir kurie temps į priekį komisiją tarptautine patirtimi, techniniu žinojimu, Energetikos komiteto, atsiprašau, energetikos, ekonomikos išmanymu. Šiuo atveju, manau, Seimas turi teisę tikėtis, kad toks ekspertas ir būtų teikiamas, turint galvoje, kad išimtine tvarka buvo gerinamos sąlygos ir keliami reikalavimai kaip ekspertams teikiamiems komisijos nariams. Todėl siūlau balsuojant susilaikyti.
PIRMININKĖ. Daugiau motyvų niekas nenori išsakyti.
Gerbiami kolegos, kaip ir pirmo Seimo nutarimo, įsigaliojimas būtų 2019 m. birželio 3 d., kita diena, negu buvo numatyta ankstesniame nutarimo projekte. Galime tam pritarti? Čia R. Sinkevičiaus pasiūlymas priėmimo stadijoje. Pritariame bendru sutarimu. Dėkoju.
S. Jovaiša nori kalbėti. Motyvai už.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš tiesiog norėjau pritarti kandidatūrai, replikuoti kolegai. Jis pasakė, kažkaip miglotai apie kompetencijas pakalbėjo, apie atlyginimus, bet visiškai neišgirdome neigiamų charakteristikų teikiamo asmens atžvilgiu. Todėl aš tikrai nematau problemos ir balsuosiu už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių sakyti motyvus nėra. Balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl Medeinos Augustinavičienės skyrimo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nare“.
Balsavo 68 Seimo nariai: už – 27, prieš nėra, susilaikė 41. Seimo nutarimas nepriimtas.
Gerbiami kolegos, tęsiame kitus mūsų darbotvarkės klausimus.
12.09 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 13, 14, 20 ir 201 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2984(2), Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 16 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2985(2) (svarstymas)
Klausimas 1-14 – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2984(2). Svarstymas. Kviečiu A. Skardžių. A. Skardžiaus kaip pranešėjo nematau. Aplinkos apsaugos komitetas. Ateina pranešėjas ir perskaitys pagrindinio komiteto išvadą.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Sveiki, kolegos, gerbiamoji pirmininke, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1375. Pagrindinio komiteto išvada. Yra keletas pasiūlymų. Turbūt, gerbiama pirmininke, galėtume pereiti prie pasiūlymų?
PIRMININKĖ. Taip, mes aptarsime pasiūlymus. Dabar komiteto išvada. Jūs kartu ir lydimąjį ar atskirai?
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Taip, taip, taip.
PIRMININKĖ. Kartu ir Elektros energetikos įstatymas. Svarstymas.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu dėl Atsinaujinančių išteklių įstatymo. O dėl lydimojo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1881 Aplinkos apsaugos komiteto išvada – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kaip papildomas buvo paskirtas Ekonomikos komitetas. V. Poderys kviečiamas perskaityti papildomo komiteto išvadą dėl Elektros energetikos įstatymo, tai yra pirmojo Atsinaujinančių išteklių ir lydimojo Elektros energetikos.
V. PODERYS (LVŽSF). Dėkui, pirmininke. Dėl atsinaujinančių komiteto sprendimas pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Ekonomikos komiteto siūlymus, kuriems komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Taip pat ir antrasis, ir lydimasis buvo, kaip minėjau.
V. PODERYS (LVŽSF). Mieli kolegos, dėl Elektros energetikos įstatymo sprendimas pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Ekonomikos komiteto siūlymus, kuriems komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu pagrindinio komiteto pranešėją A. Skardžių. Gerbiamas Artūrai, yra gautas Seimo nario S. Gentvilo pasiūlymas. Kolegos, pristato S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Aš atsiimu. Ačiū, atsiimu pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Atsiimate.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Abu?
PIRMININKĖ. Taip, nes komitetas buvo nepritaręs.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Komitetas yra gavęs pasiūlymus, kolega atsiėmė. Kadangi patys šio pasiūlymo iniciatoriai Saulės elektrinių asociacija mano, kad padaryti išimtį saulės elektrinėms būtų taip pat netikslinga, gerbiamas kolega S. Gentvilas todėl ir atsiėmė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir antras jūsų pasiūlymas susijęs su pirmu, tai jūs atsiimate taip pat. Nuoširdžiai dėkojame.
Motyvai po svarstymo. S. Gentvilas. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Lietuvoje balandžio mėnesį buvo įregistruotas tūkstantasis elektromobilis. Gal ir turėtume kuo džiaugtis, bet iš tikrųjų elektros energija turės didesnį poreikį ir reikia gyventojams suteikti galimybę ja apsirūpinti. Sveikintinas įstatymas, leidžiantis elektrą vartotojams gaminti nebūtinai ant savo stogo, bet kur nors kitur, ar tai būtų jų sklypas, ar tai būtų jų kaimo sodyba, ir vartoti tą energiją, kuri yra pagaminama, per atstumą. Aš kviesčiau pritarti ir skatinti kuo greičiau teikti įstatymą priimti, nes jis be galo dega, iki liepos 1 dienos turi būti priimti poįstatyminiai teisės aktai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kolegos, balsuojame dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekto ir lydimojo Elektros energetikos įstatymo po svarstymo.
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 73, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo pritarta.
12.14 val.
Juridinių asmenų nemokumo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2777(2), Civilinio kodekso 2.70, 2.106, 6.410, 6.572 ir 6.765 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2778(2), Civilinio proceso kodekso 34, 80, 83, 87, 137, 163, 166, 1751, 366, 632 ir 746 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2779(2), Darbo kodekso 62, 63, 149 ir 200 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2780(2), Baudžiamojo proceso kodekso 114 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2781(2), Fizinių asmenų bankroto įstatymo Nr. XI-2000 2, 6, 11, 12, 13, 14, 21, 23 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2782(2), Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 2, 3, 5, 6, 7, 8, 10 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2783(2), Bankų įstatymo Nr. IX-2085 83, 85, 86, 87 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 851 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2784(2), Centrinių kredito unijų įstatymo Nr. VIII-1682 66, 68, 69 ir 70 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2785(2), Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 73, 75, 76 ir 77 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2786(2), Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 20, 24, 34 ir 73 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2787(2), Draudimo įstatymo Nr. IX-1737 143, 147, 148, 154 ir 157 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2788(2), Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo Nr. VIII-366 18 ir 181 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2789(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas kompleksinis. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2777(2). Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėją A. Širinskienę.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas tikrai ilgai dirbo su Juridinių asmenų nemokumo įstatymo paketu. Yra begalė lydimųjų teisės aktų. Turėjome netgi tris labai išsamius klausymus. Aš esu be galo dėkinga tiek gerbiamam R. Andrikiui, tiek poniai I. Haasei, tiek kitiems komiteto nariams, kurie prisijungė prie tų klausymų ir diskutavo kartu.
Pavyko suderinti prieštaringas nuomones, ir komitetas vėliau savo posėdyje bendru sutarimu pritarė tiek pagrindiniam projektui, tiek ir lydimiesiems teisės aktams.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamoji pranešėja, taip pat ir lydimieji įstatymo projektai jūsų komitete svarstyti. Dėkojame už jų gausą ir išsamų svarstymą.
Gerbiamieji kolegos, aš tiesiog dėl protokolo, kad kartu išvados ir visi lydimieji įstatymų projektai Nr. XIIIP-2778, Nr. XIIIP-2779, Nr. XIIIP-2780, Nr. XIIIP-2781, Nr. XIIIP-2782, Nr. XIIIP-2783, Nr. XIIIP-2784, Nr. XIIIP-2785, Nr. XIIIP-2786, Nr. XIIIP-2787, Nr. XIIIP-2788 ir Nr. XIIIP-2789.
Atsiprašau, dar noriu pasakyti, kad yra L. Stacevičiaus pasiūlymas. Iš dalies pritarė ir kolega sutinka su tuo. Neprieštaraujame. Pagrindinis komitetas taip pat neprieštarauja.
Dar yra gautas vienas pasiūlymas, tačiau pagal laiką tai būtų šiandien dienos 8 val. 15 min. Komitetas jį svarstys ir per priėmimą mes galėsime šį pasiūlymą aptarti.
Diskusija. Niekas neužsirašė diskusijos. Motyvai. Norinčių kalbėti taip pat nėra.
Balsuokime dėl Juridinių asmenų nemokumo įstatymo projekto ir lydimųjų Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso, Darbo kodekso, Baudžiamojo proceso, Fizinių asmenų, Garantijų darbuotojams, Bankų, Centrinių kredito unijų, Kredito unijų, Akcinių bendrovių, Draudimo ir Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimo, kartu ir lydimųjų įstatymų projektų.
Balsavo 68 Seimo nariai: už – 64, prieš nėra, susilaikė 4. Po svarstymo pritarta.
12.18 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvių Chartos reikšmės“ projektas Nr. XIIIP-3482 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rytinės darbotvarkės klausimai visi aptarti. Ar, gerbiamieji kolegos, neprieštarautumėte, jeigu suteiktume galimybę A. Gumuliauskui pateikti Seimo rezoliuciją „Dėl Lietuvių Chartos reikšmės“? Neprieštaraujate? Iš vakarinės darbotvarkės 2-2 klausimas. Ačiū. Kviečiu A. Gumuliauską. Seimo rezoliucijos pateikimas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Gerbiamieji, čia šiek tiek anksčiau turėjome priimti rezoliuciją, faktiškai birželio 14 dieną, nes 1949 metais ir buvo priimta Lietuvių Charta, o šiais metais mes švenčiame šio svarbaus dokumento 70-metį. Aš manau, kad Lietuvių Charta, kurios išeivijoje daugiau neturėjo nė viena tauta – tik lietuvių, ir buvo tas dokumentas, kuris ne tik išsaugojo, bet ir puoselėjo lietuvybę emigracijoje, ne tik dokumentas, bet ir savotiška programa. Todėl pagerbiant istorinį atminimą šio dokumento, kuris, beje, yra labai aktualus ir šiandien, mes ir siūlome šios rezoliucijos tekstą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamas kolega, jūsų nori paklausti A. Anušauskas. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, šis dokumentas Lietuvoje yra mažai žinomas. Sakykime tiesiai – kažkada buvo priimtas. Dalis išeivijos organizacijų juo vadovavosi, nes jis buvo skirtas, kaip paminėjote teisingai, dėl Lietuvos laisvės, išlaisvinimo klausimo kėlimo. Dabar yra kitas kontekstas. Ar ta rezoliucija atsirado dėl to, kad siekiama užtikrinti atsiradimą mokymosi programose ar dar kur nors? Kokios priežastys, nes yra daug dokumentų, išeivijoje priimtų, irgi ne mažiau svarbių?
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Gerbiamasis Arvydai, aš esu rašęs gyvenime ir mokyklinius istorijos vadovėlius. Mano vadovėliuose iš tikrųjų Charta yra minima. Jeigu mokinys normaliai mokėsi mokykloje, jis turėtų žinoti apie tai. Bet iš tikrųjų jūs teisingai sakote, kad nėra tai garsiai akcentuojama. Iš prezidentų gal V. Adamkus yra plačiau paminėjęs šitą datą. Iš tikrųjų aš norėčiau, kad istorinė atmintis išsiplėstų mūsų visuomenės šito dokumento atžvilgiu. Kita vertus, Lietuvių Charta turėtų būti vis dėlto tas dokumentas, kuris būtų aktualus ir mūsų išeivijai, kuri per pastaruosius dešimt metų iš tikrųjų pagausėjo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių paklausti nėra. Svarstymas. Ar yra norinčių diskutuoti? (Balsai salėje) Nėra. Priėmimas. Motyvai. Tuoj įjungsime. Norinčių sakyti motyvus nėra. Balsuojame, kolegos, ar priimti rezoliuciją be pataisų, kaip ir numato Statuto 184 straipsnis. Balsuojantys už balsuoja už tai, kad priimtume rezoliuciją be pataisų.
Šios rezoliucijos priėmimas
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 75, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo rezoliucija „Dėl Lietuvių Chartos reikšmės“ priimta. (Gongas)
Gerbiami kolegos, norėjau jūsų paklausti. Mes šiandien sėkmingai ir spėriai dirbame, pateikimai yra ministrų, o dabar turime Seimo narį R. Karbauskį, kuris galėtų pateikti darbotvarkės 2-11 klausimą. Galime? Galime bendru sutarimu.
12.23 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. XIII-1999 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3490 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. XIII-1999 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3490, kad papildytume sesijos darbų programą. Prašome, R. Karbauskis. Pateikimas.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, siūlome papildyti darbotvarkę. Aš apie abu projektus kalbėsiu iš karto, tai yra Kultūros centrų įstatymas ir Bibliotekų įstatymas. Tai yra iš tikrųjų panaikinti vieną iš vertinimo formų – atestavimą, nes yra kita forma, kuri taikoma taip pat, tai yra darbuotojų veiklos įvertinimas per… Kad nesumaišyčiau žodžių dabar. Kasmetinis veiklos įvertinimas. Taip ir vadinasi.
PIRMININKĖ. Taip. Ar, kolegos, norite paklausti? Nėra norinčių klausti. Po pateikimo bendru sutarimu pritariame, kad būtų papildyta sesijos darbų programa? (Balsai salėje) Pritariame. Svarstymas. (Balsai salėje) Pritariame taip pat. Priėmimas. Motyvų niekas nenori sakyti. Balsuojame, kad papildytume sesijos darbų programą dviem įstatymų projektais – Kultūros centrų ir Bibliotekų įstatymų pateikimais.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 78, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
12.24 val.
Kultūros centrų įstatymo Nr. IX-2395 11, 12, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3483, Bibliotekų įstatymo Nr. I-920 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3484 (pateikimas)
Kultūros centrų įstatymo projektas Nr. XIIIP-3483. Jūs kartu pateiksime ir Bibliotekų įstatymo projektą?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Aš manau, kad tas pats klausimas.
PIRMININKĖ. Prašau. R. Karbauskis. Pateikimas.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Labai trumpai. Vėlgi siekiama atsisakyti atestavimo proceso kaip dubliuojančio kasmetinės veiklos vertinimą. Tai yra sumažės ir biurokratinių dalykų, ir administracinių sąnaudų. Iš tikrųjų tai perteklinis dalykas ir siūloma tą tvarką suvienodinti su kitų įstaigų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Juozapaitis. Ruošiasi J. Narkevičius. V. Juozapaičio nėra. J. Narkevičius. Prašom.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Jūs jau paminėjote pagrindinę priežastį, kad sumažėtų, kiek suprantu, darbo vertinimo formalizavimas. Ar nemanote, kad neseniai priimtas įstatymas, pagal kurį kultūros įstaigų vadovams yra įvestos kadencijos, kad tai nebuvo tinkama išeitis gerinant kultūros įstaigų valdymo kokybę? Ar buvo galima imtis kitų priemonių? Ar kartu nemanote, kad ir kitų sričių įstaigų, ypač švietimo įstaigų, vertinimo formalizavimo irgi reikėtų atsisakyti? Ačiū.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Čia truputį ne tas klausimas, bet suprantu ir bandysiu atsakyti. Aš nemanau, kad kadencijų atsiradimas yra neteisingas sprendimas. Manau, kad teisinga, kad mes neįvedėme jų skaičiaus, riboto skaičiaus. Tai, kad mes šiais metais turėjome daugelio muziejų vadovų pasikeitimą ir taip toliau, tai yra pozityvu ta prasme, kad žmonės dalyvauja konkursuose, žmonės išdėsto savo programas. Laimi tie, kurie jas turi patraukliausias.
Kita vertus, tie pokyčiai, jeigu jie yra kokybės link, kokybės kryptimi, visada yra pozityvūs. Aš nemanau, kad tie žmonės, kurie tuos konkursus organizuoja, turi kokių išankstinių nuostatų vieno ar kito kandidato atžvilgiu. Aš manau, kad jeigu žiūrėsime į tų asmenų, kurie, pavyzdžiui, tapo muziejų vadovais, pavardes, matysime, kad tikrai jokio politinio veiksmo tame procese nebuvo, nes vienas iš laimėtojų yra mūsų buvęs kolega, Liberalų sąjūdžio atstovas A. Gelūnas, Prezidentės patarėja tapo kito muziejaus vadove. Tai yra tie dalykai, kurių nebūtų buvę, jeigu nebūtų atsiradę kadencijų, nebūtų to proceso. Aš nemanau, kad yra blogai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių paklausti nėra. R. Šarknickas – motyvai už.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Iš esmės pasakė, bet aš gal kad būtų aiškiau kolegoms, kurie yra ne kultūros lauke. Čia esmė yra ta, kad nebūtų dubliuojamas atestavimas, tai palikti steigėjui. Dabar valstybei kainuoja, kad ir nedidelius pinigus, bet jie kainuoja ir iš esmės dubliuojama. Automatiškai ir tas biurokratų skaičius šiek tiek didokas dėl to yra. Tai tiek.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kadangi du įstatymų projektai, tai R. Popovienę taip pat prašome dėl motyvų.
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Mieli kolegos, taip pat norėčiau prašyti pritarti šiam įstatymo projektui, nes pagrindinė mintis ir kilo būtent iš kultūros įstaigų vadovų, nes dabar nesuderintas atestacijos klausimas su kasmetiniu vertinimu. Atestacija šiuo metu vis tiek turėtų būti kaip ir susieta su finansiniu mechanizmu, o to negalima daryti, nes kitas įstatymas to neleidžia. Todėl svarstyti, kaip toliau daryti, kad kultūros darbuotojai būtų arba atestuojami, arba tiesiog atestacija būtų susieta su finansiniu mechanizmu, tai yra tikrai būtina. Todėl siūlau pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji, balsuojame dėl ką tik pateiktų Kultūros centrų įstatymo ir Bibliotekų įstatymo projektų po pateikimo.
Balsavo 80 Seimo narių: už – 79, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Pritarta po pateikimo.
Kaip pagrindinis yra siūlomas Kultūros komitetas. Papildomų nėra numatoma. Ar yra kitų pasiūlymų? Nėra. Siūloma svarstyti birželio 25 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu pasiūlytiems… V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Mano balsą įskaitykite už, ne tą paspaudžiau.
PIRMININKĖ. Jūs balsavote?
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Už.
PIRMININKĖ. Už. Ne prieš, bet už. Ačiū. V. Rinkevičius balsavo už, tai lieka dėl protokolo.
O mano pasiūlymui, kad pagrindinis Kultūros komitetas ir kad siūloma svarstyti birželio 25 dieną, pritariame bendru sutarimu. Gerbiami kolegos, kviečiu registruotis. Baigsime rytinį posėdį.
Užsiregistravo 75 Seimo nariai. Rytinis posėdis baigtas. Lauksime jūsų 14 valandą.
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.