LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 192
STENOGRAMA
2018 m. birželio 26 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ,
Seimo Pirmininko pavaduotojai G. KIRKILAS ir I. ŠIAULIENĖ
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF*). Labas rytas, gerbiamieji Seimo nariai. Maloniai prašau užimti darbo vietas. Pradedame 2018 m. birželio 26 d., antradienio, plenarinį posėdį. (Gongas) Prašome registruotis.
Užsiregistravo 94 Seimo nariai.
Gerbiami kolegos, prašau jūsų dėmesio! Prieš aštuonerius metus anapilin išėjo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Seimo Pirmininkas, XII ir XIII Vyriausybės Ministras Pirmininkas, Prezidentas A. M. Brazauskas. Pagerbkime jo atminimą tylos minute.
Tylos minutė
Dėkoju. Mielieji kolegos, leiskite prieš pradedant tvirtinti darbotvarkę pagarsinti Lietuvos Respublikos Seimo nario daktaro M. Adomėno pareiškimą, adresuotą Lietuvos Respublikos Seimui, kuriame rašoma, kad „su didžiu apgailestavimu ir dėkodamas už bendrų darbų dešimtmetį, prašau mane išbraukti iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų parlamentinės frakcijos“. Pasirašo M. Adomėnas.
Daugiau pareiškimų, pranešimų nėra.
10.02 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2018 m. birželio 26 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės tvirtinimas. Kaip mačiau, J. Sabatauskas. Gerbiamas J. Sabatauskas atsistojo pirmasis ir jam suteikiu žodį dėl darbotvarkės. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, kadangi šią savaitę, kaip žinome, dirbsime ir šiandien, ir rytoj, ir ketvirtadienį, ir penktadienį, ir šeštadienį, t. y. keturias plenarinių posėdžių dienas, aš siūlau išbraukti projektus, kurie tikrai nebūtini. Mes tikrai turime svarstytinų klausimų, kuriuos užsibrėžę šią sesiją užbaigti, tai yra: mokesčių reformos, pensijų kaupimo, švietimo, valstybės tarnybos ir kitų. Siūlau išbraukti tuos projektus, kurių šiandien numatytas pateikimas ir kurių jokios mirtinos būtinybės šiandien svarstyti nėra reikalo.
PIRMININKĖ. Ką jūs turite omenyje konkrečiai?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). 1-5o klausimą – Seimo statuto pakeitimo 31 straipsnio projektą, toliau siūlau išbraukti pagal Seniūnų sueigą 1-11a, bet, kiek dabar mačiau elektroninėje bazėje, tai 1-10 klausimo, pradedant Seimo nutarimu ir kartu įtraukimu į sesijos darbų programą bei dėl savivaldybių tarybų rinkimų ir Europos Parlamento pateikimus, tikrai nėra būtinybės šiandien svarstyti.
Taip pat siūlau išbraukti iš popietinės darbotvarkės pateikimą Medicininės praktikos ir Odontologijos praktikos įstatymų, 2-7 kompleksinį klausimą, nes čia yra pateikimai. Jeigu mes šiandien norime užsibrėžti, ne šiandien, o šią savaitę užbaigti sesiją dirbdami sutelktai ir intensyviai, tai tikrai nekaišiokime visokių pateikimų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju už jūsų pasiūlymus. M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, nors iš tikrųjų sutelktai ir konstruktyviai dirbame, stengiamės ir skubame, bet panašu, kad su mokesčių reforma nesuspėsime. Norėčiau pacituoti Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnį, jame sakoma, kad įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo paskelbimo dienos. Ne priėmimo, bet paskelbimo dienos.
Pagal tai, kaip dabar yra sudėliota darbotvarkė – priėmimas mokesčių reformos klausimų numatytas ketvirtadienį, penktadienį, galimi du variantai. Arba Prezidentė yra statoma į nekonstitucinę padėtį, kai ji neturi dešimties dienų priimti sprendimą pasirašyti ar vetuoti, nes ji tada turėtų tiesiog stovėti su tušinuku, laukti suredaguoto projekto penktadienį vakare ir jį pasirašyti ir paskelbti (tas, matyt, būtų nepagarba Prezidentei), arba ji turėtų pasirašyti pirmadienį, kas reikštų, jog būtų pažeistas Mokesčių administravimo įstatymas.
Taigi prašau Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektą Nr. XIIIP-2215 išbraukti iš šios dienos darbotvarkės, nes jį priėmę mes arba Prezidentę statome į nekonstitucinę padėtį, arba pažeidžiame Mokesčių administravimo įstatymą.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų pastabas. Ar teisingai supratau, tai yra Tėvynės sąjungos siūlymas? Frakcijos vardu jūs siūlėte išbraukti iš darbotvarkės Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektą?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. Ačiū. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Frakcijos vardu dar keletą projektų siūlau išbraukti iš darbotvarkės. Pirmiausia 1-3 klausimas įrašytas į darbotvarkę – Politinių partijų įstatymo pataisų projektas Nr. XIIIP-2266. Kaip sakė mano kolegė Ingrida, tai gali būti politinės korupcijos tam tikra išraiška, kai už atitinkamus balsavimus yra siūloma atsidėkoti papildomomis biudžetinio finansavimo injekcijomis tų partijų atstovams.
Toliau. Siūlau išbraukti 2-3 klausimą, tiksliau, visą paketą popietinės darbotvarkės 2-3 klausimų, pradedant nuo projekto Nr. XIIIP-2220 – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo, o kiti susiję, nes čia būtų visiškai sutrikdoma nusistovėjusi sveikatos priežiūros įstaigų sistema, žlugdomas privatus sveikatos priežiūros įstaigų sektorius. Negalima tokių dalykų tikrai skubiai galvotrūkčiais spręsti.
Dar siūlau išbraukti rezervinį 4 klausimą – tai Seimo statuto pataisa, kuria bene pirmą kartą taip ryškiai bandoma siaurinti opozicijos teises, šiuo atveju galimybę opozicijai išsireikalauti ekspertinės išvados.
PIRMININKĖ. Ačiū. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama pirmininke, taip pat prisidėdamas prie frakcijos pasiūlymų…
PIRMININKĖ. Frakcijos vardu?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Taip, frakcijos vardu. Noriu atkreipti dėmesį, kad, svarstant Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymą (1-6a klausimas), praeitą kartą svarstymo stadijoje buvo priimtos pataisos, pareikalausiančios nemažų finansinių išteklių – preliminariai apie 4,5 mln. eurų. Norėčiau pacituoti 145 straipsnio 1 dalį, joje sakoma: „Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia lėšų, susijusių su valstybės biudžeto koregavimu, toliau svarstant įstatymo projektą (pabrėžiu, toliau svarstant įstatymo projektą) turi būti pateikti projekto iniciatorių pasiūlymai bei Biudžeto ir finansų komiteto ir Vyriausybės išvados dėl galimų šių lėšų šaltinių, taip pat turi būti pateiktas ir svarstomas Valstybės biudžeto pakeitimo įstatymo projektas“ ir t. t. Prašome atkreipti dėmesį ir išbraukti šį klausimą iš darbotvarkės. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. E. Jovaiša. Prašau.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Dėl darbotvarkės. Gerbiamieji kolegos, tai, kas ką tik buvo pasakyta E. Pupinio, neatitinka tikrovės, nes yra svarstymo stadija, padaryta pertrauka. Kai mes šitą svarstymą užbaigsime, tada prašysime visų šitų išvadų ir kitokių…
PIRMININKĖ. Po viso svarstymo?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Po viso svarstymo. Priėmimo stadijoje, atsiprašau, reikės ne vien tik Vyriausybės išvados, bet galimai bus įvairiausių pataisų, kviečiančių kitaip vertinti jau nubalsuotą klausimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dar nuo savęs pridėsiu E. Pupiniui. Jūs puikiai žinote, kad gali būti registruojami iš naujo iki priėmimo Seimo narių pasiūlymai, ir jūsų prašymas prašyti Vyriausybės išvados tiesiog nebetenka prasmės.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Atsiprašau, bet jūs šiek tiek interpretuojate. Parašyta Statute tiksliai – svarstant toliau.
PIRMININKĖ. Dar svarstymas nebaigtas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Vadinasi, toks svarstymas neturi prasmės, jeigu iš tikrųjų mes nesprendžiame biudžeto klausimų.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega, išsiaiškinsime, bet svarstymas nėra pabaigtas.
Dabar iš eilės. J. Sabatauskas siūlė išbraukti darbotvarkės 1-5o klausimą, Seimo statuto projektą Nr. XIIIP-2325, taip J. Sabatauskas įvardino. Prašome apsispręsti ir balsuoti, ar išbraukti Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 31 straipsnio pakeitimo“ projektą, t. y. Valstybės tarnybos įstatymo lydimąjį įstatymo projektą. (Šurmulys salėje) Gerbiamas Juliau, jūs įvardijote kaip 1-5o klausimą, vadinasi, suklydote, jūs tikriausiai turėjote omenyje rezervinį Statuto straipsnį, bet kadangi jūs taip paprašėte, Seimas apsispręs, ar išbraukti iš darbotvarkės. (Balsai salėje) Taip, čia yra pateikimas. Balsuojame dėl J. Sabatauskas frakcijos vardu išsakyto pasiūlymo.
Balsavo 111 Seimo narių: už – 56, prieš – 48, susilaikė 7. Pritarta išbraukti.
Kitas J. Sabatausko pasiūlymas – išbraukti iš darbotvarkės 1-10 klausimą, Seimo nutarimo papildyti sesijos darbotvarkę projektą. (Šurmulys salėje) Atsiprašau, kolegos.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Atsiprašau, aš balsavau už… prieš, atsiprašau, suklydau.
PIRMININKĖ. A. Kubilienė balsavo prieš, bet balsavimas jau įvyko, deja.
Seimo nutarimas ir su juo susiję Savivaldybių tarybų rinkimų ir Rinkimų į Europos Parlamentą… Aš manau, kolegos, jūs nieko negirdite, o tada ir suklystate. Prašome balsuoti dėl antrojo Socialdemokratų partijos frakcijos pasiūlymo, kad išbrauktume iš darbotvarkės Savivaldybių tarybų rinkimų ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymų projektų pateikimą.
Balsavo 117 Seimo narių: už – 59, prieš – 54, susilaikė 4. Išbraukta.
Kitas pasiūlymas dėl Medicinos praktikos, Odontologijos ir Mokslo ir studijų įstatymų projektų. Pateikimą siūlė išbraukti. Prašome balsuoti.
Balsavo 116 Seimo narių: už – 56, prieš – 51, susilaikė 9. Nepritarta pasiūlymui. Lieka Medicinos praktikos, Odontologijos…
Kitas pasiūlymas. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos vardu M. Majauskas siūlė išbraukti 1 klausimą… tai yra darbotvarkės 2 klausimą – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektą. Prašome apsispręsti ir balsuoti.
Balsavo 116: už – 52, prieš – 56, susilaikė 8. Nepritarta.
J. Razma Tėvynės sąjungos frakcijos vardu siūlė išbraukti darbotvarkės 1-3 klausimą – Politinių partijų įstatymą. Prašome balsuoti.
Balsavo 115 Seimo narių: už – 56, prieš – 52, susilaikė 7. Lieka darbotvarkėje.
Tėvynės sąjungos frakcijos vardu prašymas išbraukti 2-3 – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo projektą ir lydimuosius. Prašome balsuoti.
Balsavo 117 Seimo narių: už – 57, prieš – 52, susilaikė 8. Lieka darbotvarkėje.
Prašymas išbraukti rezervinį 4 klausimą – Seimo statuto 145 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Tėvynės sąjungos vardu J. Razma.
Balsavo 116 Seimo narių: už – 52, prieš – 53, susilaikė 11. Lieka darbotvarkėje.
E. Pupinis siūlė išbraukti iš darbotvarkės 6a ir 6b darbotvarkės klausimus – Valstybės ir savivaldybės įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas. Prašome balsuoti.
Balsavo 117 Seimo narių: už – 51, prieš – 54, susilaikė 12. Lieka darbotvarkėje.
Už visą darbotvarkę prašome balsuoti. Kas pritariate šios dienos darbotvarkei, prašom balsuoti už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 119 Seimo narių: už – 69, prieš – 21, susilaikė 29. Dirbame pagal patvirtintą šios dienos darbotvarkę.
10.19 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2215(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2215(2). S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Kadangi Biudžeto ir finansų komitete ką tik 8 valandą vyko pasiūlymų svarstymai ir juos reikia konsoliduoti, taip pat įvertinti, susipažinti, frakcijos vardu prašau pusės valandos pertraukos dėl minėto įstatymo projekto.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu pritarti pusės valandos pertraukai? Balsuojame. Prašome balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta ne mažiau kaip pusės valandos pertraukos laikui.
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 79, prieš – 10, susilaikė 20. Pusės valandos pertrauka.
10.20 val.
Politinių partijų įstatymo Nr. I-606 2 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2266 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Politinių partijų įstatymo Nr. I-606 2 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2266. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pranešėją J. Varžgalį.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, komitetas svarstė sprendimus ir pasiūlymus ir buvo suformuluota taip: grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Vyriausiosios rinkimų komisijos bei Teisingumo ministerijos pastabas ir pasiūlymus. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 4, susilaikiusių nėra.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, siūloma grąžinti tobulinti. Už tobulinimą pasisako M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, gana atidžiai ir atsargiai nagrinėjome šį projektą – atidžiai, nes jis tikrai turi reikšmingą įtaką partinei Lietuvos sistemai, ir atsargiai nagrinėjome, nes jis šiandien bendrame kontekste atrodo labai netinkamai, kuomet yra svarstomas kartu su mokesčių reforma. Kaip matėme, praeitą savaitę trūko balsų mokesčių reformai, buvo įregistruotas šis įstatymo projektas ir dabar mokesčių reformai balsų kaip ir nebetrūksta. Todėl šiandien galime drąsiai teigti, kad šis įstatymo projektas yra susijęs su mokesčių reforma, ir tai galime pavadinti labai paprastai – politine korupcija, kuomet tokiu partijų finansavimu, papildomu partijų finansavimu LSDDP, Lietuvos valstiečių partijai yra perkami reikalingi balsai dėl mokesčių reformos.
Šiandien taip pat turime ir atsakingų institucijų išvadas, Vyriausiosios rinkimų komisijos, turime Teisės departamento išvadas. Visos išvados rodo, kad įstatymas yra neparengtas, blogai parengtas, jis turi labai daug ydingų dalykų ir jį reikėtų iš naujo nagrinėti. Mes siūlytume nagrinėti ne kartu su mokesčių reforma, o svarstyti jį atskirai, todėl siūlome grąžinti iniciatoriams tobulinti šį įstatymo projektą ir nesvarstyti jo ypač dabar mokesčių reformos kontekste.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Su visa pagarba M. Majausko nuomonei negaliu sutikti. Atvirkščiai, šis įstatymo projektas parengtas labai gerai. Jo esmė, kad septynios didžiosios partijos nusprendžia valstybės dotaciją pasidalinti ne tarpusavyje, o su kitomis partijomis, kurios turi atstovus Seime ir savivaldybių tarybose.
Kitaip tariant, septynios didžiosios ir turtingiausios partijos nusprendžia 200 tūkst. per metus skirti dar devynioms mažoms partijoms, kurios turi atstovus savivaldybių tarybose. Tai kaip tik siejasi su mokesčių reforma. Valstiečių rinkimų programos ašis yra turtinės nelygybės mažinimas tarp žmonių. Šito projekto esmė yra turtinės nelygybės mažinimas tarp partijų.
Kolegos, tik Turkijoje yra sukurti tokie barjerai, kurių negali įveikti kitos mažesnės partijos. Norint patekti į Turkijos parlamentą, reikia surinkti 10 % balsų. Šita sistema nukreipta prieš mažąsias (…) partijas, dabartinė valstybės dotacijų sistema nukreipta prieš mažąsias partijas.
Tai būkite, didžiukai, geri ir priimkite šitą įstatymo pataisą, pasidalinkite pinigais su mažosiomis partijomis, sustiprinkite demokratiją. Nebūkite kaip didieji prekybos tinklai, nenaikinkite mažųjų politinių partijų, atvirkščiai, padėkite. Negi jums gaila 200 tūkst. eurų per metus padalinti kitoms mažoms partijoms? Jūs gi nenukentėsite. Kolegos, raginu atmesti šitą komiteto sprendimą.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, nuomonės išsakytos. Balsuojame. Balsuojantys už balsuoja už komiteto siūlymą grąžinti iniciatoriams tobulinti, balsuojantys prieš arba susilaikantieji nepritaria komiteto pozicijai.
Už komiteto nuomonę balsavo 55, prieš – 51, susilaikė 7. Komiteto nuomonei nepritarta.
151 straipsnis numato, kad jeigu nepritarta pagrindinio komiteto siūlymui, Seimas gali paskirti kitą pagrindinį komitetą. Kokių būtų siūlymų, kokį kitą komitetą?
A. Širinskienė. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Siūlyčiau paskirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Tuo labiau kad yra registruotas Seimo nario R. Karbauskio pasiūlymas, kuris, aš manau, tikrai dešinės pusės paranojas išsklaidys, ir visa įsigaliojimo data yra nukeliama iki kitų Seimo rinkimų.
PIRMININKĖ. A. Širinskienė siūlo skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą.
M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš suprantu, ką reiškia gerbiamos kolegės siūlymas svarstyti Teisės ir teisėtvarkos komitete (tai yra komitetas, kuris yra labai kietai ir aiškiai valdomas R. Karbauskio), tad vis dėlto siūlyčiau grįžti prie sprendimo ir pakalbėti apie šio klausimo svarstymą Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete, kur iš tikrųjų turėtų būti ir kompetencija valstybės valdymo klausimais, ir ten tie sprendimai turėtų būti priimami.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolegos. Ir gerbiamas A. Navickas. Prašau.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Aš net neabejoju, kad šiame Seime žmones vadinti idiotais negalima, o paranojikais – net būtina.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų repliką. Kolegos, apsisprendžiame balsuodami, kokį komitetą paskirti dabar kaip pagrindinį svarstant šį įstatymo projektą. Buvo vienas pasiūlymas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, vadinasi, mygtukas „už“, antrasis pasiūlymas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, mygtukas „prieš“. (Balsai salėje) Teisės ir teisėtvarkos komitetas – „už“, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas – mygtukas „prieš“.
Balsavo 115 Seimo narių: už Teisės ir teisėtvarkos komitetą – 58, už Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą – 57. Teisės ir teisėtvarkos komitetas skiriamas kaip pagrindinis komitetas.
Kolegos, kad pabaigtume svarstyti šį klausimą šioje sesijoje, ar galima prašyti skubos? (Balsai salėje) Balsuojame.
Kolega V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Gerbiama pirmininke, kažkas yra su aparatūra. Mano ir gerbiamos Onutės neveikia visai ir apskritai rodo kažkokius kliedesius.
PIRMININKĖ. Paprašysime technikų, kad ateitų ir išsklaidytų kliedesius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Reikia perbalsuoti. Jūs pažiūrėkite, kas darosi.
PIRMININKĖ. Gerai. Mes tuoj pat viską išsiaiškinsime ir prašau technikų pagalbos, kad būtų tuoj viskas ištaisyta.
Balsuojame. Aš siūlau skubą, kad pabaigtume šį klausimą svarstyti šioje sesijoje. (Balsai salėje)
Labai ramiai. G. Landsbergis turi pasiūlymą.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Visiškai ramiai. Gerbiama pirmininke, išties, jeigu dviem parlamentarams neveikė technika dėl kokių nors kliūčių, aš siūlau perbalsuoti. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Visada visa tai lieka į protokolą.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ne. Jeigu neveikė, techninė problema yra, nes… Yra ne suklydimas, o neveikimas. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Kolegos, ar O. Valiukevičiūtė ir V. Kamblevičius reikalauja perbalsuoti? Nes jūsų neveikė technika. (Triukšmas salėje) Vieną minutėlę! Tuoj įsijungsime balsavimo monitorių ir visi pasižiūrime. O. Valiukevičiūtė balsavo už, vadinasi, veikė. V. Kamblevičius… Jeigu jūsų, kolegos, valios išraiškoje… Atsiprašau, antrą kartą nebebalsuosime.
Tęsiame posėdį toliau. (Balsai salėje) Neklausysiu. (Balsai salėje) Aš manau, toliau darysis. Kolegos, dėl skubos balsuojame, kas pritariate, kad svarstytume šioje sesijoje. Kad pabaigtume, reikia priimti siūlymą dėl skubos.
E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Aš norėjau, gerbiama posėdžio pirmininke, dėl balsavimo motyvų. Tuo labiau sako, kad yra pono R. Karbauskio siūlymas, kad įsigalioja kažkada vėliau. Kur čia skuba? Ar jūsų įsipareigojimas Socialdemokratinei darbo partijai, frakcijai, kad parūpinsite jiems finansavimą jau šioje sesijoje? Turėkite saiko, tikrai skubos poreikio nėra, jeigu planuojamas vėlesnis įsigaliojimas. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, visada geriau yra pabaigti pradėtą darbą ir tada nebereikia prie jo grįžti antrą kartą. Prašau balsuoti, kad šį teisės aktą reikia svarstyti skubos tvarka, vadinasi, šioje sesijoje? (Šurmulys salėje)
Balsavo 115 Seimo narių: už – 60, prieš – 42, susilaikė 13. Skubai pritarta.
10.31 val.
Civilinio kodekso 3.3, 3.153, 3.212, 3.217, 3.219, 3.224, 3.253, 3.254, 3.259, 3.260, 3.261, 3.269 straipsnių pakeitimo, 3.220 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Kodekso papildymo 3.2541 straipsniu įstatymo Nr. XIII-645 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2123(2) (priėmimas)
Mūsų darbotvarkės 1-4a klausimas – Civilinio kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 3.2541 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2123. Priėmimas. Teisės ir teisėtvarkos komitetas buvo paskirtas kaip pagrindinis komitetas. Yra gauta keletas pasiūlymų. Aš prašau gerbiamosios komiteto pirmininkės ateiti aptarti pasiūlymus. O dabar pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galime. Dėl 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12 straipsnių nebuvo gauta pasiūlymų. Galime priimti? Galime. Dėl 13 straipsnio buvo gautas Teisės departamento pasiūlymas. Jam komitetas pritarė. Ar, gerbiamoji pirmininke, norėtumėte komentuoti?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Ne, tikrai nenorėčiau. Mes pritarėme, tai buvo techninio pobūdžio pasiūlymas.
PIRMININKĖ. Jūs pritarėte Teisės departamento pasiūlymui. Galime pritarti? Galime.
Dėl 14, 15, 16, 17, 18, 19 straipsnių pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galime. Dėl 20 straipsnio buvo gauta Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas nepritarė. Prašome pakomentuoti.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip, iš tiesų komitetas nepritarė šiam pasiūlymui. Mūsų manymu, Teisės departamento pastaboje, siūlant Civilinio kodekso 3 knygos 262 straipsnio 1 dalies nuostatos formuluotę, pripažinti… praleista jos dalis, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma nuo šio kodekso 3 knygos 250 straipsnio 3 dalyje nurodyto valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos nurodymo įregistravimo savivaldybės administracijoje dienos, turi būti įtvirtinta keičiamame straipsnyje. Tokiu atveju detalizavimas, nuo kokio nurodymo gavimo per tris dienas turi būti priimtas sprendimas dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo, tampa perteklinis. Mes tiesiog manome, kad tai yra perteklinis siūlymas.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti komiteto nuomonei ir nepritarti Teisės departamentui? Galime.
20 straipsnį galime priimti? Galime. Dėl 21, 22 straipsnių pasiūlymų nebuvo gauta. Galime juos priimti? Galime. Dėl 23 straipsnio gautas Teisės departamentas pasiūlymas. Komitetas pritarė iš dalies. Pirmininke, komentuokit.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip, mes pritarėte pasiūlymui iš dalies, patobulinome straipsnio pavadinimą ir kartu tas dalis, 1 ir 2 dalis, ir yra registruotas, jūs matote, patobulintas variantas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Taip pat dėl to paties straipsnio buvo gautas dar vienas Teisės departamento pasiūlymas. Jūs pritarėte iš dalies.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip, mes pritarėme iš dalies ir pakeitėme formuluotę 2 dalies.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime abiem Teisės departamento suredaguotiems ir įvertintiems, tai yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto suredaguotiems ir įvertintiems Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymams pritarti? Galime. Visą 23 straipsnį galime priimti? Galime.
24, 25, 26, 27, 28, 29 straipsniai. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti.
30 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas. Noriu paklausti komiteto pirmininkės, jis sąveikauja ir atitinka visas jūsų komiteto nustatytas datas?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip, jis buvo suderinta su (…) aktais.
PIRMININKĖ. Jį laikome ne 2 straipsniu, o 30 straipsniu?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Suredaguota. Dėkoju. Visą 1 straipsnį (naujoji redakcija) galime priimti? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto nuomonė už – R. J. Dagys. Prašau.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Tikrai šias įstatymo pataisas dabar būtina priimti. Bet primenu kolegoms, kodėl vėl priimame visą paketą pataisų dėl karštligiškai, skubos tvarka priimamų įstatymų, susijusių su vaikų teisėmis, jų paėmimu, globa ir t. t. Jau tada Seimas turėjo perrašyti 90 % šito įstatymo. Nepaisant to, pataisų reikia ir reikia. Čia mums yra gera pamoka ir visiems priminimas, kad vaikų klausimais priėmus įstatymus karštligiškai, pasidavus kokių nors interesų grupių norui staigiai prastumti savo idėją, pasekmės gali būti liūdnos. Ir dabar dar ne viskas iki galo sustyguota. Bet aš labiausiai bijau, kad nėra kam styguoti, nes po visų reformų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje už šeimos ir vaiko politiką liko atsakingas vienas žmogus. Žmonės išeina iš ministerijos, nėra žmonių, kurie prižiūri šitą sritį. Bijau, kad mums dar reikės taisyti ir taisyti čia, nes ministerijoje nebeliko pajėgumų.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega, jūs kalbėjote už Civilinį kodeksą priėmimo stadijoje. Noriu Seimo narius tiesiog informuoti, kad šis įstatymas nebuvo svarstomas skubos tvarka. Jis buvo svarstomas nuosekliai, išlaikant visą numatytą priėmimo, svarstymo ir pateikimo valandų skaičių.
Daugiau norinčių kalbėti nėra. Pastraipsniui mes priėmėme. Balsuojame dėl viso įstatymo projekto priėmimo stadijoje.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 104, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2123(2) priimtas. (Gongas)
10.38 val.
Civilinio proceso kodekso 28, 336, 404, 480, 481, 482, 483, 487, 489, 490 ir 582 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-646 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2124(2) (priėmimas)
Lydimasis teisės aktas – Civilinio proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2124(2). Priėmimas. Atkreipiu dėmesį, kad pasiūlymų nebuvo gauta, todėl prašau priimti pastraipsniui.
1 straipsnis. Galime priimti? Galime.
2 straipsnis. Dėl 2 straipsnio, kaip jau minėjau, pasiūlymų nebuvo gauta. 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15 straipsniai. Pasiūlymų nebuvo gauta. Visus šiuos straipsnius galime priimti? Galime. Visą 1 straipsnį (naujoji redakcija) galime priimti? Galime.
Norinčių kalbėti nėra. Prašome balsuoti dėl lydimojo Civilinio proceso kodekso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 106. Vienbalsiai pritarta Civilinio proceso kodekso įstatymui. (Gongas)
10.39 val.
Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 4, 16, 18, 19, 20, 21, 26, 29 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-647 4, 5 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2125(2) (priėmimas)
Kitas lydimasis teisės aktas – Socialinių paslaugų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2125(2). Pasiūlymų taip pat nebuvo gauta. Galime priimti pastraipsniui? Galime.
Dėl 1 straipsnio, 2, 3 straipsnių pasiūlymų nėra. Galime juos priimti? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 105 Seimo nariai, vienbalsiai 105 pritarė Socialinių paslaugų įstatymui (projektas Nr. XIIIP-2125(2). (Gongas) Priimtas.
10.41 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 6, 75 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2126(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4d klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 6, 75 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2126(2). Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galime. Dėl 2 straipsnio nebuvo gauta. Galime priimti? Galime.
Ir dėl 3 straipsnio yra gautas Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas jam pritarė. Galime pritarti komiteto pozicijai? Galime. Visą 3 straipsnį galime priimti? Galime. Dėkoju.
4 straipsnis – įsigalioja 2018 m. liepos 1 d. Galime priimti? Galime.
Dėl viso teisės akto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 108 Seimo nariai ir vienbalsiai pritarė Administracinių nusižengimo kodekso įstatymui. Priimta. (Gongas)
10.42 val.
Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo Nr. X-1238 7, 12, 17, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 29, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2127(2) (priėmimas)
Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2127(2). Priėmimas. Pasiūlymų nebuvo gauta. Pastraipsniui.
1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12 ir 13 straipsnis – įsigalioja nuo šių metų liepos 1 dienos. Galime pastraipsniui priimti? Galime visus straipsnius priimti.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 105 Seimo nariai, vienbalsiai 105 pritarė Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymui. Dėkoju. Skelbiu jį priimtą. (Gongas)
10.43 val.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2128(2) (priėmimas)
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2128(2). Priėmimas. Pasiūlymų nebuvo gauta. Priimame pastraipsniui.
1 straipsnis. Galime priimti? Galime. 2 straipsnis. Galime priimti? Galime. 3 straipsnis – įsigalioja nuo liepos 1 dienos. Galime priimti? Galime.
Už visą teisės aktą norinčių kalbėti nėra. Prašom balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 109 Seimo nariai, vienbalsiai 109 pritarė Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui (projektas Nr. XIIIP-2128) (Gongas) Priimta.
10.44 val.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-643 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2320(2) (svarstymas ir priėmimas)
Dar vienas lydimasis – Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-643 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2320(2). Svarstymas. R. J. Dagys. Prašom pagarsinti Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, komitetas apsvarstė Teisės departamento pastabas, joms pritarė. Taip pat komitetas pasiūlė pakoreguoti, įstatymo projektą papildyti nauju straipsniu atitinkamai pernumeruojant kitus straipsnius ir 1 straipsnį išdėstyti nauja redakcija, iš esmės skiriasi vienu žodžiu, įrašyti žodžius „Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas“.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Po svarstymo norinčių sakyti motyvus taip pat nėra. Galime bendru sutarimu? Galime. Kadangi tai lydimasis teisės aktas ir nėra jokių kitų pasiūlymų, galime priimti? Galime taikydami ypatingą skubą priimti.
Gerbiami kolegos, pastraipsniui. 1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. 2 ir 3 straipsniai. Galime priimti.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 109. Vienbalsiai pritarta įstatymo projektui Nr. XIIIP-2220(2). Priimta. (Gongas)
10.46 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1596(2) (svarstymo tęsinys)
Norėčiau skelbti kitą mūsų darbotvarkės klausimą – Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1596(2). G. Burokienė. Prašau.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Gerbiama pirmininke, komiteto vardu prašyčiau pertraukos iki kito posėdžio, nes labai didelė apimtis, nespėjome visko sutvarkyti, peržiūrėti. Norėtume, kad jau nebūtų klaidų.
PIRMININKĖ. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime pritarti bendru sutarimu. Dėkoju.
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas. (Balsai salėje) R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš vieno dalyko nesuprantu. Aną kadenciją, kai su jumis dirbome, jeigu reikėdavo pusės valandos pertraukos, tai komitetų pirmininkai su komitetu rinkdavosi, taisydavo arba sekretoriatas. Dabar Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas sėdi ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė sėdi. Tai ką čia reikia derinti? Bet aš suprantu, kad čia politika. Nieko tokio. Kas derina?
PIRMININKĖ. Ne. Čia ne politika, o teisės aktai turi atsispindėti mūsų monitoriuose. Suvestinis projektas turi būti jums aiškiai pateiktas toks, kokį mes svarstysime. Jeigu jau yra, jeigu jau praėjo laikas, o dabar sutiksliname… Jeigu kolegos nepyks, kad viena minute anksčiau negu pusė valandos, bet kol ateis į tribūną, manau, bus pats tas laikas.
10.48 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2215(2) (svarstymo tęsinys)
Grįžtame prie mūsų darbotvarkės 1-2 klausimo – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2215(2). Gerbiamasis Biudžeto ir finansų komiteto pirmininke, prašome į tribūną pateikti komiteto išvadą. Jūs tikriausiai taip pat kartu pateiksite atskirąją nuomonę. Prašau.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkui. Reaguodami į kai kurių Seimo narių paraginimą efektyviai dirbti, tai ir padarėme. Biudžeto ir finansų komitetas birželio 20 dieną apsvarstė minėto įstatymo projektą ir jo sprendimas buvo toks – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui atsižvelgiant į Seimo narių pasiūlymus, komiteto pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė, ir komiteto išvadoms. Už tokį sprendimą balsuodami už pasisakė 7 komiteto nariai, prieš – 3, susilaikė 1.
Kartu buvo suformuluota ir įregistruota atskiroji keturių komiteto narių nuomonė, joje dėstoma štai kas: „Kadangi nėra valstybės biudžeto rodiklių projektų 2020 ir 2021 metams, siūlymas didinti maksimalų taikytiną mėnesio neapmokestinamąjį pajamų dydį išplečiant jo taikymo apimtį iki 2,5 vidutinio darbo užmokesčio per trejus metus yra finansiškai nepagrįstas ir neatsakingas sprendimas. Jeigu šis sprendimas būtų priimtas, reikšmingai pablogėtų valstybės viešojo sektoriaus, savivaldybių ir pagrindinės pensijos dalies finansavimo galimybės. Nepritariame siūlomiems neapmokestinamojo pajamų dydžio pakeitimams, kurie lemtų 1,6 mlrd. eurų dydžio gyventojų pajamų mokesčio netekimus nuo 2019 iki 2021 metų imtinai. Šią nuomonę registravę ir ją pasirašę komiteto nariai: S. Jakeliūnas, R. Budbergytė, A. Kubilius ir M. Majauskas.
PIRMININKĖ. Dėkoju už komiteto ir už atskirosios nuomonės pateikimą. Ačiū.
Bendroji diskusija. Diskutuosime.
Gerbiami kolegos, noriu pasitarti. Yra užsiregistravę norintys išsakyti savo nuomonę diskusijos metu 10 Seimo narių. Ar galime skirti iki valandos laiko? (Šurmulys salėje) Aš manau, suspės visi. Klausimas atsakingas, rimtas, ir mes tikrai turime suteikti tam laiko.
Iš eilės. N. Puteikis. Prašom. Pagal užsirašymo eilę.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Kolegos, raginu pritarti atskirajai Biudžeto ir finansų komiteto narių nuomonei dėl to argumento, kurį jūs išgirdote paskutiniuose gerbiamojo S. Jakeliūno sakiniuose. Jeigu būtų pritarta Vyriausybės siūlymui, valstybė kasmet į biudžetą nesurinktų daugiau negu milijardo eurų. Aš manau, kad keturių komiteto narių atskiroji nuomonė mums, Seimui, brėžia tikrąsias, gerąsias gaires. Jokia Europos valstybė nesuka tokiu keliu, kad mažintų pajamas į valstybės biudžetą.
Todėl aš raginu nepritarti Vyriausybės siūlymui, o pritarti keturių Biudžeto ir finansų komiteto narių atskirajai nuomonei. Vienintelė normali ir civilizuota išeitis – tai didinti pajamas į biudžetą. Jeigu mes norime gyventojams padėti gauti daugiau pajamų ar uždirbti, reikia įvesti progresyvius tarifus visoms pajamoms. Kolegos, raginu nepritarti Vyriausybės nuomonei ir pritarti atskirajai Biudžeto ir finansų komiteto nuomonei.
PIRMININKĖ. Dėkoju. G. Skaistė. Prašom, kolege. Jums penkios minutės.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Laba diena, gerbiami kolegos. Iš principo dėl ko yra šita reforma ir nuo ko buvo pradėta? Buvo pradėta turbūt nuo tos minties, kad reikia bazinę pensiją iškelti į valstybės biudžetą ir ją finansuoti didesniu gyventojų pajamų mokesčio tarifu. Tačiau po mūsų svarstymų komitete išėjo, kad pritarta kitam pasiūlymui, kuomet sumažinta tik 1 %, tuo tarpu 1 % permestas „Sodrai“. Ir dabar išeina taip, kad tas bazinės pensijos iškėlimo į valstybės biudžetą finansavimas nėra visiškai padengiamas jokiais kitais finansiniais šaltiniais. Tuomet kyla klausimas, kuo bus finansuojama iškelta bazinė pensija dabartiniams pensininkams?
Kartu kyla klausimas, kam apskritai šita reforma buvo daroma? Buvo kalbama apie tai, kad bus sumažintas darbo apmokestinimas 2 %. Jis buvo sumažintas 2 %, bet kur nukreipti tie 2 %? Į papildomą kaupimą, į II pensijų pakopą. Realiai žmogus, gavęs 2 % didesnį atlyginimą, turės tuoj pat juos perversti į privačius pensijų fondus ir iš principo jam niekas nesikeičia. Čia mes iškeliame tik teisinį klausimą, ar apskritai teisėta įtraukti automatiniu būdu į II pensijų pakopą, tuo tarpu kai anksčiau buvo pervedimai per „Sodrą“ ir viskas būdavo tiesiog legalu.
Kalbant apskritai apie šito įstatymo taikymą ir atskirąją nuomonę, kurią minėjo ir kiti Seimo nariai, NPD taikymo išplėtimas kelia klausimų dėl šitos koalicijos centro kairumo ir apskritai kairumo, nes NPD taikymo išplėtimas iki 2,5 vidutinio darbo užmokesčio iš principo reiškia, kad virš 2 tūkst. eurų uždirbančiam žmogui vis dar bus taikomas neapmokestinamas pajamų dydis, tarsi jam tie keli eurai galėtų iš principo ką nors reikšti.
Ir dabartinė nuostata, kad neapmokestinamas pajamų dydis turi išsiplėsti iki 2,5 vidutinio darbo užmokesčio, reiškia, kad tik 6 % visos darbo jėgos neapmokestinamas pajamų dydis nebus taikomas. Iš principo mes tą nuolaidą taikome beveik visiems. Tuomet kyla klausimas, kas padengs biudžete tą skylę, apie kurią kalbėjo ir atskirąją nuomonę pareiškę Seimo nariai?
Kai lankausi regionuose, man išties darosi gėda už valstybę, kuomet susitinki su priešgaisrinės apsaugos tarnybos komanda, ir jų vidutinis darbo užmokestis, sveikų, jaunų vyrų, yra 420 eurų. Tuomet susitinki su muitinės pareigūnais, kurie pradeda tarnybą, iš jų valstybė reikalauja turėti aukštąjį išsilavinimą, tačiau tiems žmonėms vidutinis atlyginimas yra siūlomas 500 eurų. Tuo tarpu dar iki darbo vietos nurotuoja, turi nuvykti 200 kilometrų. Tuomet susitinki su socialiniai darbuotojais, kurių darbas yra ypač sunkus tiek fiziškai, tiek psichologiškai, kai reikia prižiūrėti senelius ar vaikus atiminėti iš tėvų, ir jų vidutinis užmokestis yra 450–500 eurų.
Asmeniškai man už tokią valstybę yra gėda. Aš manau, kad visus tuos pinigus, kuriuos mes dabar neva padaliname žmonėms, iš tikrųjų galėtume nukreipti ten, kur yra valstybės problemos. Dabartiniai atlyginimai viešajame sektoriuje yra žemiau kritikos ribos. Man atrodo, nepritarus šiam įstatymui, tiesiog reikėtų palikti neapmokestinamą pajamų dydį tokį, koks yra dabar, arba jį išplėsti iki pusantro vidutinio darbo užmokesčio. Ir tais pinigais tikrai būtų galima padengti bent jau dalį šių problemų.
Man atrodo, kad dabartiniai siūlymai, kurie yra nugulę šitame įstatymų projekte, iš principo suponuoja, kad šita mokesčių reforma yra tiesiog neatsakingai, populistiškai liberali. Visiškai čia jokios centro kairės nė kvapo nėra.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu diskutuoti K. Glavecką. Ruošiasi E. Gentvilas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, iš tikrųjų ta mokesčių reforma nėra tokia liberali, kaip čia buvo minėta. Iš principo mes visi puikiai žinome, kad algas moka ne Seimas, ne Vyriausybė, o moka pagaminta ir parduota produkcija ir paslaugos. Kitaip sakant, Lietuvos ekonomika, jos išsivystymo lygis. Jeigu mūsų didesnė ekonomika – turime daugiau pajamų ir atitinkamai galime daugiau skirti pinigų apmokėti darbo jėgai.
Ko liberalai neįžvelgia šitoje mokesčių korekcijoje (aš nepavadinčiau jos reforma)? Visų pirma, be minėtų, tai, kad NPD per trejus metus turėtų augti iki 2,5 ir jau 2021 metais tam reikėtų 700 mln. papildomų biudžeto pajamų, tai iš tikrųjų nėra labai apskaičiuota ir pagrįsta, nes tokiam užtikrinimui reikėtų bent apie 8–9 % ekonomikos augimo, o tai labai sunkiai tikėtina dabartiniame kontekste, kur yra ekonomika.
Antras dalykas, kurį, manau, mes iš tikrųjų praleidžiame ir pamiršome, tai, kad Lietuva yra Europos Sąjungoje. Europos Sąjungoje, kaip žinote, dabar yra labai daug problemų – ne tik politinių, bet ir ekonominių. Pavyzdžiui, burbulų kiekis per bankus euro zonoje, t. y. 40 % didesnė burbulų apimtis, negu buvo 2008 metais. Pasaulyje tas dydis yra 100 %.
Kitaip tariant, finansinis stabilumas, finansinės sistemos yra atsidūrusios sunkioje padėtyje. Negalima nežinoti to, kad dabartinė politinė krizė, kuri yra dėl pabėgėlių, atrodo, bus sprendžiama per specialaus solidarumo fondo sudarymą, norint padėti Graikijai, Italijai ir kitoms. To fondo dydis planuojamas apie 40–50 mlrd. eurų. Ir tie fondai turės būti suformuoti iš euro zonos valstybių lėšų. Jeigu pažiūrėtume proporciją, kiek į fondus reikėtų įnešti Lietuvai, susidarytų beveik 200 mln. eurų metinio įnašo. Taip pat yra valstybės išlaidos, ir natūralu, kad visi šitie dalykai, kaip ir visi kiti, turi būti suderinti su finansine perspektyva, 2021–2027 metais sumažinančia, kaip žinote, asignavimus Europos Sąjungai. Ir ta mokestinė sistema, kurią mes dabar koreguojame ir sąlyginai didiname jos išlaidas, nelabai dera su finansinės perspektyvos mažėjimu. Juo labiau kad jeigu valstybė norės išlaikyti investicijų lygį, o žinant tai, kad naujojoje finansinės perspektyvoje europinė parama negalės viršyti 50 %, sudarys apie 50 %, o kita reikės finansuoti iš valstybės arba savivaldybių biudžetų, tai suprantama, kad visa ekonomika dar labiau trauksis.
Kitaip sakant, rizikos yra labai daug, ir, mano supratimu, mokesčių korekcijų, pensinės sistemos korekcijų planas, turėtų būti suderintas ne tik su trimete programa ir apimti 2021 metus, bet ir tolesne finansine perspektyva. Mes iš tikro darome viską tik šia diena, o kas bus rytoj, tai bandome užsimerkti arba laukti, ką duos mums Dievulis. Liberalai šiuo požiūriu mato tokius trūkumus dabartinės mokesčių sistemos ir galvoja, kad ji nepasitarnaus taip efektyviai, kaip mes norėtume, atpiginant darbo jėgą, darbo mokesčius ir pritraukiant investicijų kapitalą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu E. Gentvilą. Ruošiasi A. Sysas.
E. GENTVILAS (LSF). Sveiki, mieli kolegos. Reforma – didžiulė, plačiai apimanti, bet nežinau, ar giluminė. Daug įstatymų projektų keičiama, vienas iš jų keičiamas šitas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas. Turime suprasti, kad kiekviena reforma daroma bent dešimčiai metų į priekį. Prisiminkime vadinamąją naktinę mokesčių reformą 2008 metų pabaigoje, pasaulinės krizės akivaizdoje.
Ši reforma skubi, mano manymu, daugelyje vietų nepamatuota, daugeliu atveju atrodo, kad svarbu daryti. Mes matome veiksmus, kai patys valdantieji nebepritaria savo Vyriausybės projektui, štai matome atskirąsias nuomones ir kitus balsavimus viename ar kitame komitete. Matome, kad nėra trišaliu formatu suderinimo – ir profsąjungos nepatenkintos, ir darbdaviai nepatenkinti. Matome, kad visiškai nekalbėta su opozicija ir net per įžanginę diskusiją, opozicijos prašymu, vieno balso persvara laimėjome, kad nekviestume Lietuvos banko vadovo, tai ir nutarta nekviesti, kam čia reikia kitokios nuomonės, galbūt geranoriškos. Mano manymu, reikėjo tą reformą neskubinant daryti, įtraukiant ir, vadinčiau, guru iš opozicijos, tokius kaip I. Šimonytė, K. Glaveckas, A. Maldeikienė, kurie galėtų daug dalykų padėti suprasti ir galų gale užtikrinti ir opozicijos sugebėjimą įsiklausyti, suprasti. Šiandien visų tų dalykų pritrūko.
Na ir ką mes matome šiuo projektu? Didėjantį progresyvumą, sakau didėjantį, nes jau dabartinėje mokesčių sistemoje yra užfiksuotas progresyvumas per NPD. Čiagi atsiranda iš esmės realiai progresiniai mokesčiai: nuo 120 vidutinių darbo užmokesčių – jau 27 % pajamų mokestis, o žinant, kad nuo 2021 metų numatoma jau nuo 60 vidutinių darbo užmokesčių taikyti 27 % GPM, akivaizdu, kad net ir tokias vidutiniškas pajamas gaunantis Lietuvoje dirbantis žmogus, apie 4,5 tūkst., gal 5 tūkst. eurų, jau apmokestinamas daugiau. Tas papildomas apmokestinimas tikrai kelia nerimą. Pasižiūrėkime, vakar nuskambėjo, kad po D. Trampo įvestų muitų Europos Sąjunga pateikia atsakomuosius muitus, tarp jų „Harley-Davidson“ motociklų gamintojams. Vakar „Harley-Davidson“ pareiškė, kad perkelia savo gamyklas į kitas šalis. D. Trampas, aišku, labai supyko, bet manau, kad tą prekybinį karą būtent jis pradėjo, kai žavimasi padidintais mokesčiais ar įvežimo muitais. Būkime atsargūs, nedarykime tų klaidų, nes rinkos ekonomikų pasauliuose labai gretai rinkos sureaguoja į tuos dalykus.
Mes, liberalai, siūlėme kaip kompromisą 21 % GPM, tačiau tai nelaikoma kompromisu. Aš skaitau spaudoje, kad pasiektas kompromisas tarp komiteto ir Vyriausybės. Jeigu jums pakanka rasti kompromisą tarp savų komitetų, kuriems patys vadovaujate, ir savos Vyriausybės, kurią patys pasiūlėte, tai jūs ir supraskite – visuomenei transliuojate. Tai yra kompromisas tik tarp jūsų, valdančiųjų. Tai nėra socialinis susitarimas su visa visuomene. Jūs to ir nesiekiate. Jūs siekiate – svarbu priimti iki liepos 1 dienos, tiesa, nežiūrėdami, kad Prezidentei iš tiesų nebepaliekate Konstitucijoje numatyto termino pasirašyti, kad tas įstatymas ar tie įstatymai įsigaliotų.
Svarbiausia, kad iš tos reformos ir iš šito projekto dingsta esminiai tikslai, ko siekiama. Valstybės konkurencingumas – vienas tikslas buvo formuluotas. Turbūt sutinkate, valstybės konkurencingumo čia tikrai nepadidinome. Buvo sakoma, bent jau Baltijos šalyse būsime su konkurencingiausiais mokesčiais, ai, dabar jau, sako, nebesvarbu.
Talentų pritraukimas, aukštos kvalifikacijos darbo vietų ir įmonių pritraukimas. Natūralu, progresiniu apmokestinimu to tikrai nepadarysime. Ir skurdo mažinimas – kaip tikslas. Čia yra dvi galimybės: arba užtikrinti mažas pajamas gaunančių asmenų pajamų augimą dirbant, arba apmokestinti tuos, kurie uždirba daugiau, ir tada teisingai perskirstyti. Atleiskite, man šitas skurdo mažinimo modelis netinka. Gal dėl to, kad aš esu liberalas. Net ne dėl to, kad aš esu opozicijoje, bet dėl to, kad esu liberalas. Mano manymu, valstybės ir visuomenės lūkesčiai čia nėra pateisinti, dėl to aš negaliu balsuoti už šitą projektą.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų nuomonę. Kviečiu A. Sysą. Ruošiasi S. Jakeliūnas.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiama pirmininke, gerbiami kolegos, pirmiausia turbūt norėčiau kreiptis į valdančiuosius. Kur dingo drąsa? Vienas drąsiausias Seimo narys važinėja su drąsiausiu tyrimu, o kur drąsi mokesčių reforma? Kur jinai? Apskritai kalbame apie drąsius sprendimus, bet šiuo atveju jau kolegos sakė, kad tai yra nesusikalbėjimas, skubėjimas.
Trišalėje taryboje su socialiniais partneriais mokesčių ir pensijų reforma pristatyta per 15 minučių. Tai galime laikyti rekordine diskusija šita tema, kuri palies visus dirbančiuosius, visus, gaunančius tam tikras išmokas, nes viskas suvedama į tai. Vien diskusijos Seime, kuri buvo padaryta, neužtenka, bet norėčiau priminti gerbiamo Ž. Maurico alegoriją, pasakytą apie laimingas avis. Bet jis turbūt turėjo omenyje ir kitokias avis. Apskritai avis. Ar šita mokesčių reforma laimingų avių padarys daugiau? Ką jis pastebėjo?
Pasigedome horizontalios ir vertikalios mokesčių reformos derinimo. Nėra jo. Nėra! Reikia tai pripažinti. Ar po tokios mokesčių reformos mes galėsime labiau finansuoti viešąsias gėrybes? Ne. Ar mes labiau galėsime sumažinti nelygybę? Ne – atsakau. Turbūt visi, mokantys šiek tiek skaičiuoti, tą pasakys. Atvirkščiai – nelygybė padidės, nes gyventojų pajamų mokesčio padidinimas įvedant „Sodros“ lubas netgi iki 27, pasiektas fantastinis kompromisas, nekompensuoja mokesčių praradimų.
Išvada labai paprasta – tai tiesiogiai didina nelygybę, nes tie pinigai, kurie lieka, lieka pas turtingus. Skaičiuojame nelygybę, lyginame vargingiausiai gyvenančius ir turtingiausiai gyvenančius. Po tokios reformos nelygybė tikrai didės. Kai prisimenu dabartinės Vyriausybės programą, nes teko prie jos šiek tiek dirbti, ten to nėra. Atvirkščiai, ten kalbama apie nelygybės mažinimą. Tai dar vienas kartas, kai prieš rinkimus rinkėjams šnekama viena, ir vėl dauguma išduria rinkėjus.
Nesimokote iš svetimų klaidų, lipate ant to paties grėblio. Manau, rezultatų ilgai laukti nereikės. Žmonės tai prisimins, nes blogiausia, kai šnekate viena ir padarote kita. Tai galiu pasakyti iš savo tam tikros patirties, ką darė ir mūsų partija, kai prieš rinkimus šnekėdavo viena, o darydavo kita.
Iš vienos pusės, vidutinės pajamos Lietuvoje priartėjo prie Europos Sąjungos vidurkio. Mums netgi ruošiasi mažinti Europos išmokas dėl to, kad vidurkis, o ne lygybė didėja. Akivaizdu – netinkama mokesčių sistema. Reikia rinkti daugiau mokesčių, ir ne iš vargšų, ką dažniausiai daro liberalios vyriausybės, o iš tų, kas pajėgia. O kad tokių yra, reikėjo įdėmiai klausyti, ką čia sakė ekonomistai. R. Lazutka labai aiškiai parodė galimybes, kokias pajamas turi kai kurie Lietuvos piliečiai dėl tokios mokesčių sistemos.
Kas trukdo padaryti tokį žingsnį, kad nelygybė Lietuvoje sumažėtų? Aš tikrai nesidžiaugiu ir man šiek tiek gėda, kad mes pagal nelygybę tik antroje vietoje nuo galo, mus lenkia Bulgarija. Bet jeigu perskaičiuotume Bulgarijos ir mūsų pajėgumus, tai mes užtikrintai pirmoje vietoje, nes apimtys šiek tiek skirtingos.
Manau, čia turėtų būti vienas iš svarbiausių dalykų, ką mes turėtume daryti, kad mes iš šitos sistemos ir iš šitų paskutinių vietų išeitume ir piliečių gyvenimas pagerėtų, nes jeigu žiūrime pagal perskirstymą, mes nuo savo artimiausių kaimynų atsiliekame 7 %. Mes galėtume išspręsti beveik visas problemas – ir atlyginimų, ir švietimiečių, ir medikų, ir valstybės tarnautojų, ir biudžetininkų, bet politinės drąsos nėra, o lobistai padaro savo. Tikrai siūlau nebalsuoti už tokį įstatymą. Ačiū.
PIRMININKĖ. S. Jakeliūnas. Ruošiasi A. Butkevičius.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Daug diskusijų, daug aistrų, daug interpretacijų. Pabandysiu priminti keliais sakiniais šios mokestinės ir pensijų reformos išlygas ir jos tikslus. Buvo iš esmės du dalykai, kurie buvo rinkimų programoje ir vienaip ar kitaip atsidūrė Vyriausybės programoje, tai yra socialinio draudimo įmokų sujungimas ir tam tikrų to socialinio draudimo komponentų perkėlimas į valstybės biudžetą. Tai yra realizuojama šiais pasiūlytais projektais. Ir kitas esminis komponentas, susijęs ir su mokesčių, ir su pensijų sistema, yra II pakopos pertvarka, sustiprinant ją, paverčiant pensijų sistema ir atskiriant nuo „Sodros“. Tai su tam tikromis išlygomis taip pat yra realizuojama.
Pakeliui Vyriausybė pasiūlė du esminius papildomus komponentus. Vienas – kovos su šešėliu priemonės, tikiuosi, bus efektyvios priemonės. Ir šiai daliai be jokių ypatingų diskusijų ir be aistrų tiek Biudžeto ir finansų komitete, tiek čia, Seime, po svarstymo buvo pritarta.
Ir dar vienas komponentas, susijęs su mokestinės naštos mažinimu. Pačiose ištakose tos reformos buvo toks siūlymas: jeigu mes po visų sprendimų galime apmokestinti didesniais tarifais kitas asmens pajamas, ar tai būtų dividendų pajamos, ar kokios nors kitos, kiek mes lėšų galime surinkti, tiek galime jų panaudoti mažinti su darbo santykiais susijusias pajamas. Tačiau Vyriausybė pasiūlė kur kas agresyvesnį mokesčių mažinimo planą, idėją, susidedančią iš trijų komponentų. Vienas jų yra 2 % mažinti bendrai apmokestinimą visiems, kitas komponentas – nepamokestinamasis pajamų dydis, jo kėlimas ir ypač jo taikymo plėtra iki 2,5 vidutinio atlyginimo. Ir trečias komponentas, taikytinas tiktai pasiturintiems, arba dideles pajamas gaunantiems žmonėms, yra „Sodros“ lubų įvedimas, to įvedimo sąskaitą iš dalies kompensuojant progresiniu gyventojų mokesčiu tarifu.
Šitie visi skaičiai, visi dydžiai ir visi sprendimai buvo intensyviai diskutuojami ir kol kas diskusijos tebevyksta. Konkrečiai dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio, ypač jo taikymo plėtros 2020 ir 2021 metais, tikrai yra mano nepritarimas, tai nuomonei pritaria ir keli Biudžeto ir finansų komiteto nariai, yra užregistruota ir atskiroji nuomonė. Kodėl tai sakau? Todėl, kad remiuosi galbūt šiek tiek kitu kontekstu, Biudžeto ir finansų komitete vykdomas tyrimas dėl lokalių ir regioninių krizės veiksnių, prisidėjusių prie krizės čia, Lietuvoje. Matydami ir vertindami tai, kas vyko 2006–2008 metais, gyventojų pajamų mokesčio tarifo mažėjimą, įsipareigojimų didinimą, pensijų kėlimą ir panašiai, ir kaip tai paveikė paskui viešuosius finansus, na, negalime užmiršti to. Kai kurie tie siūlymai vienaip ar kitaip, vienu ar kitu mastu primena tuos sprendimus, kurie tada buvo padaryti.
Mes neturime aiškių vertinimų, kaip atrodys mūsų ekonomika ir biudžetas 2020–2021 metais, todėl rudenį, įvertinę tuos būsimuosius rodiklius, galbūt galėsime priimti sprendimus, bent jau tokia mano nuostata buvo siūlyti neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymą 2020–2021 metams. Aš ne prieš mokestinės naštos mažinimą, bet, viena vertus, tai turi būti atsakingai daroma, kita vertus, turi būti kompensavimo finansavimo šaltiniai. Jie yra pasiūlyti, šiek tiek siūlė ir Vyriausybė, ir Seimo nariai, jie yra nepakankami ir dėl jų taip pat bus diskutuojama. Dar vienas veiksnys, apie ką šiek tiek buvo užsiminta, Europos Sąjungos parama. Jos mažėjimas, didesnis ar mažesnis, nekels didelių problemų, bet kofinansavimo reikalavimai arba tai, kas dabar pasiūlyta iš Europos Komisijos, gana drastiškai keistų tą situaciją, kuri yra dabar, ir gali būti, kad nemaža dalis projektų negalės net pradėti būti įgyvendinti. Ir tada pajamos į biudžetus gali smarkiai sumažėti, o jeigu reikės kofinansuoti kai kuriuos projektus, tai pareikalaus žymiai daugiau lėšų iš biudžeto. Šitie veiksniai, aš manau, lemia tą atskirąją nuomonę ir mano poziciją šitos mokestinės reformos atžvilgiu. Tikiuosi, kad dar toliau diskutuodami rasime sprendimus ir galbūt priimant bus atsižvelgta į tai, kas čia paminėta. Dėkui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu A. Butkevičių. Ruošiasi R. J. Dagys.
A. BUTKEVIČIUS (LSDDF). Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, kiek aš atsimenu nuo 1996 metų, tikriausiai pirmą kartą yra tokia situacija, kada mes svarstome mokesčių reformą ir Seimo nariai tiesiog nori pristabdyti tam tikrus, kaip sakyti, ambicingus gal Vyriausybės norus keisti fiskalinę politiką, gal kai kada įgyvendinti finansiškai nepamatuotus norus ir priimti, manau, šiuo metu sprendimus, kurie tikrai, aš manau, prasilenkia su paprasta ekonomine, finansine logika. Norėčiau pasakyti, kodėl aš darau tokią išvadą, kodėl kažkada pasisakiau, kad reikėtų šitą mokesčių sistemą svarstyti rudenį.
Mielieji, jeigu kalbame apie viešuosius finansus, tai mes turime matyti mažiausiai trejų ateinančių metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių prognozę, kurioje būtų aiškiai pasakyta, ar jau mes nuo 2019 metų didiname fiskalinį deficitą, nesilaikome tam tikrų įsipareigojimų, kurie numatyti finansinės drausmės įstatymuose, nes man niekas negali šiandien pateikti atsakymo, jeigu bus pritarta vadinamajam patobulintam variantui. Aš matau, kad vien 2019 metais GPM savivaldybėms sumažės apie 320 mln. eurų. Tai aš noriu paklausti, ar bus papildomos lėšos kaip dotacija skiriama savivaldybėms iš kitų mokestinių straipsnių, PVM, pelno mokesčio, nes vien iš savivaldybių donorių tų lėšų, kurios yra sukaupiamos valstybės biudžete ir kurios yra paskirstomos, nebepakaks ateinančiais metais. Mielieji, aš neturiu atsakymo.
Taip pat reikia vertinti, kad devynių mėnesių valstybės biudžeto surenkamų pajamų tikriausiai pirmą kartą po aštuonerių ar penkerių metų, matau, Stasys rodo po penkerių metų, buvo nesurinkta, nors vakar matėme Lietuvos banko ataskaitą, kad darbo užmokestis Lietuvoje augo 10 %. Pats didžiausias augimas per 10 metų. Kitas signalas, nesurenkamas pelno mokestis, kuris būdavo surenkamas ir viršijamas apie 120 %, iki 130 %. Vėl kyla klausimas, ar į holdingo kompanijas nėra dividendai išvežami iš Lietuvos ir ten apskaitomi ir gaunami.
Mielieji, aš tikrai noriu pasakyti, kad negalima daryti mokestinės reformos, nepateikiant išsamios analizės, nepateikiant kelių modelių, kaip atsilieps ekonomikos augimui ir pajamų surinkimui po dvejų, trejų metų. Man atrodo, kitą sykį, kad esame kažkokie mažamoksliai. Tiesiog pažeidžiame principus, kurių laikydavomės, ir diskutuodavome su frakcijų nariais, nesvarbu, opozicija ar pozicija, pateikdavome išsamias analizes su tam tikromis prognozėmis, jeigu GPM tarifas bus sumažintas, kiek mes gausime papildomai pajamų iš ekonomikos augimo.
Mielieji, 200 mln. eurų yra planuojama iš šešėlinės ekonomikos. Netikiu. Netikiu dėl to, kad, atsimenu, tikriausiai 2015 metais buvo rekordiniai metai Lietuvoje, kada buvo surinkta iš šešėlinės ekonomikos tikriausiai apie 140 mln. eurų. Tada buvo patys didžiausi pasiekimai.
Vis dėlto aš siūlyčiau pritarti Biudžeto ir finansų komiteto alternatyvai, parengtai Seimo narių, arba tiesiog būtų idealiausias atvejis, kad ta reforma būtų užbaigta svarstyti ir jai būtų pritarta rudenį, kai mes matysime visas finansines prognozes ateinantiems dvejiem, trejiems metams. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu R. J. Dagį. Ruošiasi R. Budbergytė.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aišku, matant, kas dedasi dabar salėje, vargu ar mes vienas kito klausome ir ar ta diskusija, kaip pirmininkė sakė, bus rimta. Bet kai kuriuos dalykus aš vis tiek turėčiau pasakyti, nes tai turbūt liks tolesniems vertinimams.
Apie kokią mes dabar reformą kalbame? Faktiškai netektis biudžeto į „Sodrą“ yra beveik 2 mlrd. eurų, t. y. 7 mlrd. litų seniau. Tai yra faktiškai tiek pat, kiek jūsų kritikuojama naktinė reforma, bet tuo metu buvo daroma krizės sąlygomis. O dabar kokiomis sąlygomis darome? Kas yra mums pasiūlyta?
Galiu pasakyti, kad socialinės atskirties mažinimo lūkesčiai tikrai neišsipildys, nes iš tos dalies, kur turėjome pasiimti, mes nepasiimame. Iš didelių pajamų ir turto liks panašus pusantro ar kiek ten procento perskirstymas, taip ir liks, palyginti su Europos Sąjunga, kelis kartus mažesnis. Tai buvo rezervas, iš kurio buvo galima finansuoti socialines, švietimo ir mokslo programas.
Mes šios dalies nepatvarkėme, o pradėjome nuo ko? Pradėjome nuo „Sodros“. Iš „Sodros“ atėmėme 2 %, dabar mėginame perskirstyti, bet tas perskirstymas nieko neduoda, nes tokiu būdu atidarome skylę valstybės biudžete, kur reikės perfinansuoti bazinę pensiją. Kieno sąskaita, kokių sričių sąskaita? Du trečdaliai biudžeto yra socialinis, švietimo ir sveikatos biudžetas. Neabejotinai šitų sąskaita, neabejotinai! Nėra iš ko kito paimti. Ponas S. Jakeliūnas sakė, kad dar kofinansavimo problemos atsiranda Europos Sąjungos. Iš ko paimsime? Tik iš čia. Kito kelio nėra.
Kalbame apie mokestinės naštos sumažinimą. Kam? Patys pamėginkime skaičiuoti, iki keturių visi mokame. 2 % sumažinome „Sodrą“, sujungdami visus mokesčius, minus 2, ir įteisinome prievartinį būdą paimti 4 % iš to, kas lieka nuo mūsų apmokestinus, tai yra mūsų pinigų prievartiniu būdu į kaupiamąją pensinę sistemą. Tai kiek bus minus 2 plius 4? Plius 2. Vadinasi, šioje sistemoje mes padidiname naštą, kurią mokame kiekvienas iš mūsų, o turto, kaip minėjau, ir kitų dalykų mes faktiškai beveik nieko nekompensuojame arba tas kompensavimas yra perdėm simbolinis.
Tai kieno sąskaita darome reformą? Apie kokius čia mes talentų pritraukimus kalbame? Talentai dabar dirba už 500 eurų. Taip, toks mokestinės naštos mažinimas, kaip šitas… Yra kaip tik užkraunama jiems našta, nes jų tai yra pajamos. Čia nekalbama apie didžiulius pinigus. Mūsų mokslininkų, talentų – 500–600 eurų atlyginimas. Jie kaip tik ir papuola į visus tuos dalykus. Tai ką mes čia darome?
Kaip minėjau, pabaigai pasakysiu, tas netekimas, kuris yra biudžete, su mistiniais visokiais pajamų įtraukimais, papildymais iš administravimo, už ką anksčiau labai kritikavome graikus, yra neuždirbtų pinigų svajonės, kad mes tą padarysime. Iš esmės siūloma nukarpyti pagrindines finansavimo sritis, pagrindines, ir pamatysite, kaip biudžete tas atsilieps. Visas programas, jautriausias programas, nes mes iš kitų trečdalio, kurios liks, tikrai nieko nekarpysime, karpysime tik socialines, švietimo ir sveikatos programas beveik tokia pat suma, nesant krizei, kaip buvo padaryta krizės metu. Štai jūsų biudžetas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu R. Budbergytę. Ruošiasi M. Majauskas.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Vyriausybė, užuot sprendusi, kaip subalansuoti valdžios sektoriaus pajamas, labai skubiai, galvotrūkčiais stumia Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, kurios, atvirkščiai, tiesiog tikrai mažina mūsų galimybes didinti perskirstymą per valstybės biudžetą.
Dar daugiau pasakysiu. Sprendžia artėjančių rinkimų problemas didindama sau palankių rinkėjų palankumą. O juk apie tai, kad netrukus gali išaušti juodasis scenarijus, kuris kartojasi cikliškai kas dešimt metų, jau prakalbo viešai ir mūsų ekspertai, kurie sako, kad šiuo metu kaip tik reikėtų kaupti perteklių, kad galėtume finansuoti tą netektį, kuri susidaro dėl nevaldomos emigracijos Lietuvoje, kai iš mūsų Lietuvos išvažiuoja darbingo amžiaus žmonės – ne tik gydytojai, ne tik slaugytojai, bet išvažiuoja tikrai darbingo amžiaus žmonės, kurie gali prisidėti prie to mūsų konkurencingumo didinimo ir ekonomikos bei BVP kūrimo.
Mes iš tiesų turime šiandien situaciją, kai yra pateikti siūlymai padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį ir jį padidinti taip ženkliai, kad per trejus ateinančius metus, jeigu jis būtų padidinamas iki 2,5 vidutinio darbo užmokesčio, biudžetas netektų 1,6 mlrd. eurų. Tai yra didžiulė skylė biudžete, kurios Vyriausybė jokiomis kitomis pajamomis niekaip nesiūlo padengti, išskyrus gražiais pažadais, kad bus kovojama su šešėline ekonomika ir bus iš to šešėlio ištraukiamos nemenkos pajamų sumos. Bet tos nemenkos pajamų sumos yra tie patys 200 mln. eurų kiekvienais metais, kai tuo tarpu iš tiesų didės, kaip teisingai pasakė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, kofinansavimo poreikis Europos Sąjungos lėšoms, jei norėsime jas panaudoti kitame laikotarpyje, iki 3,5 mlrd. eurų.
Taigi lieka klausimas, iš ko mes finansuosime tą bazinę pensiją, kuria šiandien taip džiaugiamės, kad perkėlėme iš „Sodros“ biudžeto į valstybės biudžetą? Iš ko mes didinsime algas, iš ko iš tiesų tiesime kelius, žvyrkelius mūsų regionuose ir toliau mažinsime tą regioninę atskirtį ir pajamų nelygybę? Juk Vyriausybė taip ir nesiryžo pasiūlyti rimtų progresinių mokesčių, kad labiau apmokestintų dideles ir labai dideles pajamas uždirbančius žmones. Mes metai iš metų neįgyvendiname Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijų padidinti tokį apmokestinimą ir ypač padidinti kapitalo pajamų apmokestinimą.
Socialdemokratai negali pritarti tokiems siūlymams, daugumai tokių siūlymų, nes iš tiesų matome, kad tai yra tiktai menki bandymai pertvarkyti gyventojų pajamų mokestį nesprendžiant ir toliau paliekant egzistuoti tam tikras išimtis, lengvatas, kurios labai prisideda prie pajamų nelygybės mažinimo. Mes galvojame, kad galėtume pritarti tiktai tokiu atveju, jeigu būtų įvestos „Sodros“ lubos dėl naujo tarifo – sumą, viršijančią 120 vidutinių darbo užmokesčių, apmokestinti 30 %.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjai. Kviečiu paskutinį pranešėją, kalbėtoją diskusijoje – M. Majauską. Ir mes išties būsime puikiai tilpę į mūsų sutartą diskusijų laiką iki valandos. Septynios minutės. Jūs kalbate frakcijos vardu.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Norėčiau pradėti nuo to, kuo baigiau šį rytą kalbėdamas apie tai, jog skubų darbą velnias renka. Mes iš tiesų skubėjome ir stengėmės, ir Ministras Pirmininkas sakė, kad turime pakankamai laiko, matyt, ir politinės valios, priimti sprendimus. Valios lyg ir atsirado daugiau, bet laiko reikšmingai sumažėjo ir sumažėjo iki tiek, kad, panašu, pažeisime Mokesčių administravimo įstatymą arba pastatysime Lietuvos Respublikos Prezidentę į nekonstitucinę padėtį, nes Konstitucijos 71 straipsnis labai aiškiai sako, jog Prezidentas Seimo priimtą įstatymą ne vėliau kaip per dešimt dienų po įteikimo arba pasirašo ir oficialiai paskelbia, arba motyvuotai grąžina Seimui pakartotinai svarstyti. Šiandien mes turime numatę ketvirtadienį, penktadienį priimti mokestinius įstatymus. Dabar arba mes pastatysime Prezidentę į labai keistą padėtį, kuomet, nežinau, ar vykdama į Vadovų Tarybą, ar oro uoste ant lėktuvo pakėlimo trapo turės su tušinuku laukti ir pasirašyti įstatymus, ir juos skelbti, arba šiuos įstatymus turės pasirašyti jau kitą savaitę, kas reiškia, kad pažeis Mokesčių administravimo įstatymą.
Taigi tokia situacija tikrai yra skubota ir, kaip ir minėjau, skubų darbą velnias renka, neabejoju, kad bus padaryta nemažai klaidų. Todėl vis dėlto kviečiu rimtai susimąstyti ir pagalvoti, ar verta skubėti, kai iš tikrųjų tai liečia visus Lietuvos gyventojus ir klausimai yra neišdiskutuoti. Tuo metu profesinės sąjungos sako: neskubėkime, atidėkime; pedagogai sako: neskubėkime, atidėkime; rinkos dalyviai, pensijų kaupimo fondų dalyviai sako: neskubėkime ir atidėkime šių klausimų svarstymą.
Vis dėlto klausimai keliauja į priekį ir, man atrodo, jeigu jie bus priimti, mes turime juos vertinti trim svarbiais aspektais. Pirma, kaip keisis gyventojų pajamos į rankas; antra, kaip keisis gyventojų ateities pensija; ir, trečia, kaip atrodys mūsų valstybės biudžetas, iš kurio finansuojamos viešosios paslaugos. Kaip ne kartą buvo kalbėta, reforma didelė, bet žmonių, kurie uždirba 400 eurų, atlyginimas į rankas padidės 2 eurais. Tų žmonių, kurie uždirba 700 eurų, atlyginimas per mėnesį padidės 16 eurų. Aš suprantu, kad kiekvienas euras yra pinigai ir kiekvienas euras yra svarbu, bet už tuos eurus, ką tie žmonės galės nusipirkti, jeigu mes valstybės biudžete atveriame skylę, kuri yra valstybės biudžetuose 1 mlrd. 600 mln., bendrai kartu su „Sodros“ skyle – 1 mlrd. 900 mln. Gerbiamieji, tai yra valstybės griovimas, nes už tuos pinigus, kuriuos žmonės gaus, nenusipirks papildomų sveikatos paslaugų, nenusipirks socialinių paslaugų, nenusipirks korepetitoriaus, švietimo ir dar visų kitų paslaugų.
O kas vyks su viešuoju sektoriumi? Medikai ir toliau emigruos, pedagogai bus ir toliau nepatenkinti, biudžetiniai darbuotojai ir toliau skųsis mažais atlyginimais. Taigi šita reforma iš esmės nesprendžia pamatinių valstybės problemų, nesprendžia viešojo sektoriaus problemų, nesprendžia medikų atlyginimų klausimo, nesprendžia pedagogų atlyginimų klausimo, nesprendžia biudžetininkų atlyginimų klausimo. Aš žinau, kad dar čia mes svarstome, bet labai greitai jau svarstysime ir etatinio apmokėjimo klausimus, Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas stovės tribūnoje ir sakys, kad pinigų padidinti mokytojams atlyginimus nėra. Bet šiandien ir čia, jūsų pateiktose lentelėse, matome, jog jų yra. Yra 1 mlrd. 900 mln. ir mes tikrai grįšime prie šių pinigų kiekvieną kartą, kai jūs sakysite, kad pinigų mokytojams nėra, medikams nėra, biudžetininkams nėra.
Taigi aš manau, kad ši reforma nieko nelemia. Jinai palieka didžiulę skylę valstybės biudžete, jinai nepasirūpina ateities pensijomis, nes pensininkai, kurie remsis ateityje valstybės pensija, valstybės finansuojama pensija, gali tikėtis tik 180 eurų per mėnesį. Kaip už tokią pensiją pragyventi, jūs pasakykite man? Taigi, pakartosiu – skylė paliekama. Atlyginimai nedidėja taip, kad jie galėtų išspręsti problemas, viešosios paslaugos ir toliau bus nefinansuojamos, ir pamatinės valstybės problemos yra nesprendžiamos. Todėl kviečiu neskubėti ir rimtai išdiskutuoti įstatymus prieš juos priimant. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolegos. Baigėme diskusiją. Aš norėčiau prašyti Seimo, kad leistų… Per skubėjimą nepaprašiau Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pateikti išvados. Tai prašau T. Tomiliną pateikti išvadą, ją jūs turėjote pateikti po pagrindinio komiteto išvados. Bet garbusis Seimas dėl to tikriausiai nesibars. Prašau.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, leiskite jums pateikti papildomo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo straipsnių pakeitimo, dėl vadinamosios mokesčių reformos. Pasiūlymas, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstytų projektą, nebuvo atsitiktinis, nes iš tikrųjų mes turime matyti ir socialinę dimensiją mokesčių reformos. Siūlyčiau, kad taip būtų visada.
Komitetas posėdžiavo birželio 13 dieną ir pritarė įstatymo projektui. Už balsavo 7, prieš nebuvo, susilaikė 5 komiteto nariai. Apskritai kalbant apie Seimo narių pasiūlymus, kam buvo pritarta, kam ne, aš galėčiau tik bendrais bruožais perteikti komiteto…
PIRMININKĖ. Galutinė išvada.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Išvada yra pritarti. Tuo metu, kai komitetas posėdžiavo, buvo pritarta „Sodros“ lubų išbraukimui. Bet mes priėmėme kitą sprendimą, ketvirtadienį svarstydami Socialinio draudimo įstatymą. Taip pat Socialinių reikalų ir darbo komitete buvo pritarta konservatyviam S. Jakeliūno ir kolegų pasiūlytam variantui, konservatyviam NPD plėtros variantui, tai reiškia, kad neįsipareigojama 2020 ir 2021 metais jį didinti. Taip pat verta paminėti, kad komitetas buvo iš esmės pritaręs pasiūlymams dėl visų kitų pajamų, ne iš darbo užmokesčio, progresyvesniam apmokestinimui. Žinoma, ieškoti galutinių sprendimų galima visiems kartu. Bet tokį sprendimą komitetas priėmė.
PIRMININKĖ. Ačiū.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame komiteto pranešėjui. Kviečiu pagrindinio komiteto pirmininką S. Jakeliūną, aptarsime pateiktus jūsų, gerbiamieji kolegos, pasiūlymus. Jūs monitoriuose matote suvestinį įstatymo projektą. Remdamiesi 118 straipsnio 7 dalimi, mes juos sudėliojome (ir komitetas taip pasiūlė) pagal tarifų didėjimo eilę. Visus pasiūlymus jūs matote. Gerbiamasis pirmininke, prašome.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta.
Dėl 2 straipsnio yra gautas Seimo narių S. Jakeliūno, V. Ąžuolo, T. Tomilino, V. Ačienės, P. Gražulio pasiūlymas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Šį pasiūlymą aš atsiimu, kadangi po svarstymo Seime pritarta vadinamosioms „Sodros“ įmokų luboms. Šitas pasiūlymas buvo su tuo susijęs, po to jis buvo modifikuotas, todėl šito pasiūlymo siūlau nesvarstyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Atsiima visi kolegos, kurie pasirašė šitą pasiūlymą. Dėkoju.
Kitas pasiūlymas – S. Jakeliūno taip pat papildyti projekto 2 straipsnį.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Šitas pasiūlymas buvo susijęs su kitų pajamų apmokestinimu to paties gyventojų pajamų mokesčio tarifu. Aš modifikavau šitą pasiūlymą ir jį taip pat atsiimu. Siūlau jo nevarstyti.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Seimo nariai S. Gentvilas, J. Varkalys, E. Gentvilas, V. Alekna, G. Vaičekauskas, J. Baublys ir R. Juška pateikė pasiūlymą. Kuris iš kolegų? J. Varkalys. Prašom. Minutėlę, tuoj įjungsime mikrofoną. Prašom kalbėti. Prašom.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Jeigu tai yra pasiūlymas dėl pensijų…
PIRMININKĖ. Čia yra dėl 21 % gyventojų pajamų mokesčio.
J. VARKALYS (LSF). Pasiūlymas yra sujungti abu mokesčius – (…) ir 1,86, pasiūlymas sujungti.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Nežinau, ar teisingai išdėstyta pasiūlymo esmė, bet nesiginčiju su pasiūlymo autoriais. Šiaip ar taip, šitam siūlymui komitetas nepritarė. O argumentai tokie: vėliau svarstydamas komitetas pritarė Seimo narių R. Karbauskio, G. Kirkilo, V. Sinkevičiaus ir S. Skvernelio birželio 19 dieną registruotam pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš pasiūlymą – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, liberalai siūlė apskritai darbdaviui nemokėti jokių įmokų: ir draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, ir į Garantinį fondą. Aišku, tam negalime pritarti. Apskritai mes ir taip darome revoliuciją, kai visą įmoką mokės darbuotojas. Nežinau tokių šalių, kuriose taip yra. Yra skaidomos tos išmokos, todėl aš siūlau nepritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame dėl Seimo narių…
Atsiprašau, E. Gentvilas – nuomonė už.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Gal per vėlai truputį užsirašiau. Kai aš kalbu apie tai, kad valdantieji teigia, kad pasiekė komitetų ir Vyriausybės kompromisą, na, gerai, galima sutikti. Mano manymu, tai yra per mažas kompromisas, kai valdantieji savo viduje susitaria. Štai mes siūlome kitą kompromisą: 21 %, kuris, mano manymu, yra valdančiųjų ir opozicijos, ir iš esmės planuojamų įstatymų normų, ir rinkos dalyvių kompromisas, nes yra didelis nepasitenkinimas dėl progresyvumo, kuris yra numatytas. Todėl mes ir siūlome apmokestinti gyventojų darbines pajamas 21 % tarifu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, nuomonės išsiskyrė, prašome balsuoti dėl S. Gentvilo, J. Varkalio, E. Gentvilo, V. Aleknos, G. Vaičekausko, J. Baublio ir R. Juškos pateikto pasiūlymo. Komitetas šiam pasiūlymui nepritarė.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 17, prieš – 45, susilaikė 27. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas – papildyti 6 straipsnio 11 dalį. Teikia A. Palionis, G. Kirkilas, V. Ąžuolas. A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kadangi buvo pritarta kitam pasiūlymui, tai mes atsiimame šį. Noriu pasakyti, kad ir kitą, kuris mano asmeniškai užregistruotas, lygiai taip pat atsiimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami Seimo nariai, pasiūlymą, kurį ką tik pagarsinau, iniciatoriai atsiima, todėl jo nesvarstome. Taip pat atsiimamas pasiūlymas, kurį teikia A. Palionis – papildyti 6 straipsnio 1 dalį.
Kitas pasiūlymas – Seimo nario R. Karbauskio – papildyti įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalį 1 dalimi. R. Karbauskis taip pat atsiima pasiūlymą, svarstyti nereikia.
Seimo nariai A. Sysas, R. Budbergytė siūlė pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio, 6 straipsnio pakeitimo 1 dalį.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, ko gero, tai yra esminis dalykas. Mes visi, kurie dalyvavome diskusijoje, kalbėjome apie tai, kad gali iškilti problema dėl bazinio pensijų finansavimo, nes nenumatyta jokių papildomų šaltinių. Juo labiau kad kaip tik kai kam mažinami mokesčiai. Mūsų siūlymas ir lieka, kad gyventojų pajamų mokestis, perdavus dalį mokėti darbuotojui, liktų 21, o svarbiausia yra progresija – ne 25 %, kaip buvo užregistruota pirminiame variante, o 30 %, kad bent pirmais metais atsirastų praradimo pinigų, kuriuos praranda „Sodra“, ir surinkimo ir tų pinigų, kurie patenka į biudžetą, balansas. Apskritai mes turėtume eiti visiškai kitu keliu, ką aš sakiau savo kalboje. Reikia mokesčius rinkti, mokesčius didinti pirmiausia tiems, kurie gali tą padaryti ir sumokėti. Daryti taip, kaip yra kitose Europos Sąjungos valstybėse, o ne uždėti mokestinę naštą mažiausias pajamas turintiems žmonėms ir stebėtis, kodėl mes turime tokią atskirtį ir skurdą. Siūlau balsuoti už mūsų pateiktą siūlymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Prieš išdėstydamas komiteto nuomonę, aš noriu kreiptis į šio pasiūlymo autorius, nes jūs įregistravote kartu su kitais Seimo nariais, su manimi analogišką pasiūlymą, kai gyventojų pajamų mokesčio tarifas būtų 20, o progresinis, viršijantis tam tikrą sumą pajamų, – 30 %. Noriu paklausti posėdžio pirmininkės, ar galima pasiūlyti autoriams atsiimti, ar norite balsuoti, ar jūs norite balsuoti už jūsų pirminį pasiūlymą?
PIRMININKĖ. Autorių valioje priimti sprendimą. Autoriai sutinka atsiimti ir neprašo balsuoti? (Balsai salėje) Autoriai prašo balsuoti. Tuomet komiteto nuomonė.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė buvo nepritarti. O komiteto argumentai jau girdėti, kad komitetas galų gale pritarė Seimo narių R. Karbauskio, G. Kirkilo, V. Sinkevičiaus ir S. Skvernelio birželio 19 dieną registruotam pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už pasiūlymą norinčių kalbėti kol kas nėra. Prieš pasiūlymą – A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš noriu trumpai tiktai dėl pasakytų pasiūlymo autorių argumentų pasakyti. Nuogąstaujama, kad neužteks pinigų bazinei pensijai mokėti, bet komitete buvo ilgos diskusijos, kodėl sumažinome nuo 21 % iki 20 %, kad perkėlėme pinigus tuos, kurie buvo pertekliniai, į nacionalinį biudžetą, perteklines pajamas, kurios būtų viršijusios išlaidas bazinei pensijai mokėti, perkėlėme atgal į „Sodros“ biudžetą. Aš tikrai negaliu sutikti su tais argumentais, kad bus problema mokėti bazinę pensiją. Tuo labiau kad dėl progresinio tarifo, kurį Vyriausybė siūlė 25 %, komitete yra pritarta 27 %. Siūlau nepalaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Garbusis Seime, prašom apsispręsti. Balsuojame už A. Syso, R. Budbergytės pasiūlymą, jam komitetas nepritarė.
Iš viso balsavo 93 Seimo nariai: už pasiūlymą – 15, prieš – 45, susilaikė 33. Pasiūlymui nepritarta.
Pakeisti 2 straipsnio 1 ir 4 dalis siūlė Seimo nariai S. Jakeliūnas, A.Sysas, R. Budbergytė, A. Maldeikienė, V. Bukauskas, R. J. Dagys, T. Tomilinas, K. Bartkevičius, R. Miliūtė ir N. Puteikis. Kuris iš kolegų pristatote?
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Jeigu galėčiau, gerbiamoji pirmininke, aš, kadangi buvau…
PIRMININKĖ. Prašom. S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). …vienas iš iniciatorių. Šis pasiūlymas panašus į prieš tai buvusį, kuriam ką tik Seimas po svarstymo nepritarė, tačiau jis skiriasi tuo, kad bazinis gyventojų pajamų mokesčio tarifas yra ne 21 %, o 20 %. Progresinis gyventojų pajamų mokesčio tarifas yra siūlomas 30 %, o ne 27 %, tam savo išvadoje yra pritaręs Biudžeto ir finansų komitetas. Argumentai šalia tų, kurie buvo išsakyti, yra tie, kad pirminio balsavimo metu, kai komitetas buvo papildomas dėl Socialinio draudimo įstatymo, vadinamosioms „Sodros“ luboms nebuvo pritarta ir kitame komitete taip pat buvo diskusijos apie „Sodros“ lubas, taip pat pradžioje buvo nepritarta. Aš manau, kad „Sodros“ lubų šiuo atveju įvesti nebuvo prasminga, bet kadangi Seimas iš esmės jau iš dalies yra apsisprendęs tam, kad būtų kompensuotos netektos lėšos ir kad apmokestinimas mažėtų ne tokiu dideliu mastu – ne 7 procentiniais punktais pajamoms, viršijančioms 120 vidutinių darbo užmokesčių, o vėliau mažesnį lygį, bet bent jau 3 % ar 4 %, galima siekti socialinio teisingumo toje viršutinėje pajamų dalyje, tačiau socialinis teisingumas turi išlikti ir visų kitų atžvilgiu, taip pat ir tų, kuriems bazinės pensijos gavimas turėtų būti užtikrintas iš sumažėsiančio dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio didėjimo ir jo taikymo plėtros valstybės biudžete. Todėl yra pasiūlymas, kad progresinis gyventojų pajamų mokesčio tarifas būtų 30 %, bet vis tiek apmokestinimas tų didelių pajamų būtų mažesnis, negu kad yra šiuo metu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir jūs kartu pasakykite komiteto išvadą.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Komiteto išvada buvo nepritarti remiantis tais pačiais argumentais, kadangi buvo pritarta Seimo narių R. Karbauskio, G. Kirkilo, Sinkevičiaus ir S. Skvernelio registruotam siūlymui, kurio esmė, kad nesutariant dėl bazinio tarifo 20 %, minėti Seimo nariai įregistravo ir tam komitetas pritarė, kad progresinis tarifas būtų 27 %.
PIRMININKĖ. Už pasiūlymą kalba A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Kaip ir reikėjo tikėtis, didesnio socialinio teisingumo iš save kairiosiomis partijomis laikančių frakcijų tikėtis nereikėjo. Tai akivaizdžiai parodė pereitas balsavimas. Analogiškas bus ir dabar. Aš apie tai sakiau – mulkiname rinkėjus prieš rinkimus į Seimą, o po to darome visiškai kitokius dalykus. Labai norėčiau, kad kolegos išsisaugotų balsavimą, kai juos klausinės rinkėjai, kodėl jie darė kitaip, kad nesakytų, kad balsavo arba kaip konservatoriai nebalsavo apskritai, arba balsavo prieš, nes bus balsavimas ir šiandien. Dabartinis balsavimas bus prieš akivaizdžiai toliau remiant turtinguosius ir nekalbant apie viešąjį gėrį finansavimo, nes manęs neįtikino kolegos aiškinimas, kad perdavus, perskirsčius biudžeto užteks. Akivaizdžiai matyti, kad per penkis mėnesius nesurinkome to, ką planavome. Nežinau, kaip jūs ten dabar iš šešėlių, nes ir saulė jau žemiau nusileido, šešėlis trumpėja, kai šviečia saulė. Kaip bus surinktas biudžetas, akivaizdu, iš viso didelis klausimas.
Todėl galima sutikti, kad mažiau surinksime, bet bent jau tie, kas gali mokėti, turėtų mokėti didesnius mokesčius į biudžetą. Taip gyvena Vakarų Europa. Mes vis liekame Rytuose.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš pasiūlymą – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, būkime atviri patys sau. Čia yra butaforinis socialinis teisingumas, nes žmonėms, kurie uždirba didelį atlyginimą, nėra jokio skirtumo, ar mokėti gyventojų pajamų mokestį, ar mokėti „Sodros“. Šioje situacijoje mes vieną mokestį pakeliame, kitą mokestį sumažiname, ir iš esmės dideles pajamas uždirbančių žmonių atlyginimas reikšmingai nepasikeičia. Kas iš tikrųjų reikšmingai pasikeičia, tai valstybės biudžeto pajamos dėl gyventojų pajamų mokesčio sumažinimo visiems. Dėl šio pasiūlymo valstybės biudžetas pajamų pirmais metais netektų apie 250 mln. eurų.
250 mln. eurų yra pakankamos lėšos ir resursai išspręsti mokytojų atlyginimų, išspręsti medikų atlyginimų, išspręsti biudžetininkų atlyginimų klausimus. Kviečiu nepritarti šiam pasiūlymui ir šiai pataisai, kuri, mano giliu įsitikinimu, yra socialinis butaforinis teisingumas turtingųjų atžvilgiu, o neturtingųjų, biudžetininkų iš tikrųjų yra tolesnis skurdinimas, nes pinigų didinti jų atlyginimus nelieka.
PIRMININKĖ. Taip, galima žavėtis M. Majausko gebėjimais. Balsuojame. (Balsai salėje) Balsuojame dėl pasiūlymo, kurį pateikė visa grupė Seimo narių ir kuriam komitetas nepritarė. (Šurmulys salėje) Labai daug audrų, kolegos, emocijos baigėsi balsavimu.
Balsavo 91 Seimo narys: už pasiūlymą – 23, prieš – 34, susilaikė 34. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas, jį teikia T. Tomilinas, V. Ačienė ir N. Puteikis, – pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį, keičiant įstatymo 6 straipsnį. Kuris pristatote? T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, tai nėra lengvas pasiūlymas. Mes pradedame esminę diskusiją, kurios pritrūko rengiant šią mokesčių reformą, t. y. dėl socialinio teisingumo mokestinėje srityje. Taip, mes šiandien jo, to teisingumo, neturime. Mes turime skirtingas gyventojų pajamų rūšis, labai skirtingas pajamas, ir labai dažnai pajamos priklauso nuo rūšių, bet ne nuo dydžių. Tai yra problema ir nuo to priklauso apmokestinimas.
Nesakau, kad mano pasiūlymas yra idealus ir sprendžia visas problemas. Nesakau, kad tai yra galutinis ir nepakeičiamas pasiūlymas. Taip, mes šiandien dar deriname ir diskutuojame, kaip tai turėtų būti teisingiau padaryta, bet aš nesugalvojau kito varianto kaip būtent tokį, kad universalų gyventojų pajamų tarifą, pradedant nuo pajamų, kurios viršys mūsų jau patvirtintas „Sodros“ lubas, mokėtų visi, gaunantys pajamas iš laisvųjų profesijų, kaip anksčiau mes jas vadinome, ūkininkai ir t. t.
Jeigu jūs turite pasiūlymą kitokį, geresnį, siūlykite, iki priėmimo yra variantų, jeigu yra kitokių kelių. Bet aš negaliu atsisakyti labai svarbaus aspekto. Mes turime 100 tūkst. žmonių, kurie uždirba daugiausia pinigų, ir 1 mln., kurie uždirba visą likusią mūsų pajamų dalį. Ta pajamų nelygybė per skirtingus tarifus, skirtingas rūšis vis gilėja. Tą problemą reikia spręsti. Taip, mano pasiūlymas neidealus, aš jo neidealizuoju. Siūlykite kitokį, bet mes negalime ignoruoti šitos diskusijos, nes čia yra esmė, čia yra milijardai, čia nėra kalbos apie vieną kitą milijoną dėl 30 ar 27 tarifo, čia yra smulkmenos, palyginus su šita tema.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas Tomai. Laikas. Jūs išsakėte argumentus. O komiteto nuomonė?
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra nepritarti. Argumentai buvo šį kartą tokie, kad individualiosios veiklos apmokestinimas buvo keičiamas 2017 metų pabaigoje ir pakeitimai įsigaliojo iš esmės visai neseniai, nuo šių metų sausio 1 dienos. Todėl šiame etape komitetas nepritarė individualios veiklos apmokestinimo keitimui ir šiuo atveju didinimui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už pasiūlymą kalba A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas Tomai, nereikia kuklintis. Iš principo tai yra labai reikalingas ir labai geras pasiūlymas. Nors mes, opozicija, išėjome iš diskusijos, bet aš stebėjau, ką šnekėjo lektoriai arba pakviesti panešėjai. Labai gaila, kad kairioji pusė, sėdėjusi salėje, to nepastebėjo. Noriu priminti, ką pasakė R. Lazutka apie individualią veiklą, kad turtingiausias pirmasis decilis gauna du kartus daugiau pajamų negu antras pagal turtingumą decilis. Yra, kam mokėti mokesčius, nes iš individualios veiklos yra žmonių, kurie uždirba ženkliai daugiau negu Seimo nariai, ministrai, prezidentai, ministrai pirmininkai.
Siūlymas – kad nuo 120 VDU būtų sumokėta ne 15, o 20 %, t. y. kokiu 100 ar 200 eurų daugiau. Aš manau, kad šitie žmonės nenuskurstų. Bet į biudžetą mes surinktume daugiau mokesčių.
Gerbiami konservatoriai, paspauskite mygtukus, nekalbėkite apie mokytojų atlyginimus, jeigu mes nenorime didinti jokių mokesčių. Mes jų ir nepadidinsime, nes tai yra šaltinis, iš kurio mes galime gauti ir lėšų atlyginimams. Nes apie biudžetininkus visai nešnekame, kalbame tik apie mokytojus. Čia yra Tomo pasiūlytas šaltinis, kad tie, kurie gauna iš individualios veiklos didesnes pajamas: kai 120 VDU per metus sumokėtų šiek tiek didesnius mokesčius, teisingumo nuo to Lietuvoje būtų šiek tiek daugiau. Labai gaila, kad sėdite salėje ir nesuprantate, ką rodo ir šneka lektoriai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame dėl T. Tomilino, V. Ačienės ir N. Puteikio pasiūlymo, jam komitetas nepritarė.
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 23, prieš 22, susilaikė 42. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas T. Tomilino, V. Ačienės ir N. Puteikio pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Ar sutinkate su komiteto redakcija? Sutinkate ir neprašote balsuoti. Dėkoju.
Kitas pasiūlymas yra Socialinių reikalų ir darbo komiteto. Jam komitetas pritarė iš dalies. Socialinių reikalų ir darbo komitetas neprašo balsuoti, pritardamas pagrindinio komiteto pasiūlymui.
Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra.
4 straipsnis. Dėl 4 straipsnio yra gautas Seimo narių S. Jakeliūno, V. Ąžuolo, T. Tomilino, V. Ačienės ir P. Gražulio pasiūlymas. Kuris iš kolegų pristatote?
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Jeigu galėčiau.
PIRMININKĖ. Prašom, gerbiamasis Stasy Jakeliūnai.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Šito pasiūlymo esmė, kad neapmokestinamas pajamų dydis būtų nustatytas toks, kokį suderinome su Vyriausybe, t. y. 300 eurų, jau perskaičiavus visus atlyginimus ir tarifus. Tačiau jo taikymo plėtra būtų lėtesnė, nuosaikesnė, o tai reikštų mažesnį gyventojų pajamų mokesčio praradimą biudžete. Ir sustotų prie pusantro vidutinio darbo užmokesčio. Vyriausybė siūlė kitokius dydžius.
Kitas esminis komponentas šito pasiūlymo, kad dėl 2020 ir 2021 metų, apie ką aš kalbėjau savo pasisakyme, diskusijos metu, šiame etape nebūtų diskutuojama ir svarstoma apskritai, o apie tai būtų atverta diskusija šių metų rudenį. Tačiau kadangi buvo… Argumentų jau nekartosiu, argumentai išlieka tie patys, bet šitą pasiūlymą aš modifikavau ir jį atsiėmiau, siūlysiu balsuoti dėl kito panašaus pasiūlymo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Visi kolegos, kurie pasirašė kartu su S. Jakeliūnu, sutinka, kad pasiūlymą atsiima.
Kitas pasiūlymas, kurį teikia S. Jakeliūnas… Todėl nesvarstome minėto pasiūlymo. O dabar svarstysime S. Jakeliūno pateiktą pasiūlymą pakeisti projekto 4 straipsnį. Prašom.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Visus argumentus išdėsčiau, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad Vyriausybė ryžtingai nori mažinti apmokestinimą link vidurinės klasės artėjančių žmonių pajamų, ką tik anksčiau minėtą pasiūlymą modifikavau ir siūlau taikyti neapmokestinamąjį pajamų dydį iki pajamų, siekiančių 1,75 vidutinio darbo užmokesčio, tačiau vėlgi netaikyti jo ar kol kas bent jau netaikyti 2020 ir 2021 metais. Tokia pasiūlymo esmė ir kviesiu balsuoti už jį.
O komiteto nuomonė, jeigu galiu iš karto ją pristatyti, tai šis pasiūlymas buvo apsvarstytas šiandien, komitetas jam nepritarė, nes pritarė anksčiau, birželio 20 dieną, jau minėtų Seimo narių… R. Karbauskio, šiuo atveju vieno Seimo nario R. Karbauskio registruotam pasiūlymui dėl šio projekto 4 straipsnio.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už S. Jakeliūno pasiūlymą kalba K. Glaveckas. Prašom.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, Stasys neminėjo, bet iš tikro reikia atsižvelgti į vieną esminį dalyką, tai visų pirma pigių pinigų era, atrodo, Europos Sąjungoje ir pasaulyje baigėsi. Amerikos „Fedas“ iš tikro perėjo prie bazinių 2 % palūkanų. M. Dragis, Europos Sąjunga, Europos Centrinis Bankas dar pratęsė iki kitų metų nulines palūkanas, o faktiškai QE, tai yra kiekybinio išplėtimo visą programą, sumažino nuo 80 iki 15 mlrd. Tai reiškia, vienaip ar kitaip, pigių pinigų era baigėsi. Esant tokiai situacijai, pasekmės labai greitai ateis ir į Lietuvą. O dėl tų pasekmių reiktų priimti nuosaikesnį korekcijų variantą, dėl to aš manau, kad reikėtų palaikyti pirmininko ir kitų kolegų siūlymą, kad būtų žymiai nuosaikesnės korekcijos apmokestinant ir didinant pajamas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame dėl S. Jakeliūno pasiūlymo, dėl kurio išsakyta nuomonė.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 28, prieš – 16, susilaikė 47. Pasiūlymui nepritarta.
G. Skaistė pateikė pasiūlymą dėl 4 straipsnio 1 ir 2 dalies. Gintare Skaiste, prašom pristatyti. Minutėlę, tuoj mikrofonai bus įjungti.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Mano pasiūlymo esmė buvo, kad NPD būtų taikomas 1,5 vidutinio darbo užmokesčio, o ne kaip dabar yra pasiūlyta išplėsti lengvatą iki 2,5 vidutinio darbo užmokesčio. Bet, matydama šią finansinę šizofreniją, kai niekas nesistengia suskaičiuoti, kokiomis pajamomis bus padengtos augančios išlaidos, tiesiog aš savo pasiūlymą atsiimu ir palieku valdančiajai daugumai priimti savo atsakomybe.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsiimate šį pasiūlymą, taip pat ir kitą pasiūlymą ir neprašote balsuoti. Ačiū.
Dar vienas pasiūlymas, kurį pateikė Seimo nariai S. Gentvilas, J. Varkalys E. Gentvilas, V. Alekna, G. Vaičekauskas, J. Baublys, R. Juška, pakeisti įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1, 2 ir 6 dalis. Kuris kolega pristatote? Niekas nenori pristatyti?
Gal tada leiskime komiteto pirmininkui pakomentuoti, ką kolegos norėjo pristatyti, ir pareikšti komiteto nuomonę.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Kolegos liberalai norėjo dar agresyviau mažinti mokesčius ir išplėsti neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymą maksimaliai jau 2019 metais, tiesą sakant, net ne iki 2,5 vidutinio darbo užmokesčio, tačiau, įvertinus tas formules, kurios yra sudėtos pasiūlyme, yra iki 2,8 vidutinio darbo užmokesčio. Komitetas, jausdamas atsakomybę, nepritarė šitam siūlymui, nes jau buvo pritarta ankstesniam R. Karbauskio siūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių kalbėti nėra. Prašom balsuoti dėl Seimo narių pasiūlymo. Visada balsuojame už Seimo narių pasiūlymą.
Balsavo 90 Seimo narių: už pasiūlymą balsavo 10, prieš – 39, susilaikė 41. Pasiūlymui nepritarta. Visas 4 straipsnis ir ten esantys pasiūlymai aptarti.
5 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta. Dėl 6 straipsnio S. Jakeliūnas, V. Ąžuolas, T. Tomilinas, V. Ačienė, P. Gražulis pateikė pasiūlymą. Gerbiamas pirmininke, jūs.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Kadangi yra atsiimtas prieš tai buvęs pasiūlymas, susijęs su šiuo, tai jis tampa nebeaktualus. Siūlau jo nesvarstyti.
PIRMININKĖ. Nebeaktualus ir jūs neprašote balsuoti. Nebalsuojame.
Dėl 7 straipsnio taip pat buvo gautas A. Palionio, G. Kirkilo, V. Ąžuolo pasiūlymas. A. Palionis. Prašau.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Jau mes apsisprendėme, nes čia buvo kompleksinis, kas ir 2 straipsnyje, tai atsiimate šį.
PIRMININKĖ. Aš ir norėjau, kad jūs patvirtintumėte. Dėkoju. Nebalsuojame. Seimo nariai S. Jakeliūnas, V. Ąžuolas, T. Tomilinas, V. Ačienė, P. Gražulis pateikė pasiūlymą ir G. Skaistė taip pat.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Jie visi analogiški, yra susiję su įgyvendinimu.
PIRMININKĖ. Analogiški, susiję. Nesvarstome.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Jeigu mes apsisprendėme dėl turinio, tai įgyvendinimas yra susijęs su tuo, kas buvo nuspręsta dėl tarifų ir neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. 7 straipsnis. Taip pat buvo gauti pasiūlymai S. Gentvilo, J. Varkalio, E. Gentvilo, V. Aleknos, G. Vaičekausko, J. Baublio ir R. Juškos. Ar yra kas pristato? Nėra. Gerbiamas pirmininke, prašom pakomentuoti ir pasakyti.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Čia analogiška situacija. Mes ką tik nubalsavome ir nepritarėme Seimo narių pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Jau pritarėme.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Kadangi įgyvendinimas negali būti tų straipsnių, kuriems nepritarta, tai atitinkamai tas taip pat yra, mano manymu, nesvarstytina.
PIRMININKĖ. Taip pat nebesvarstytinas Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymas, kuriam pagrindinis komitetas nepritarė. Ačiū, gerbiamasis pirmininke.
Mieli kolegos, visi pasiūlymai aptarti.
Motyvai. Už pasiūlymą… Prieš pirmiausia užsirašė kalbėti M. Majauskas. Prašau. Ne dėl pasiūlymo, bet jau motyvai po svarstymo.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų priimame dabar svarbų sprendimą – kalbame dėl viso Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo. Turėjome tikrai ilgas diskusijas, bet man atrodo, kad vis dėlto nepakankamas. Visuomenė nėra pakankamai supažindinta su tuo, koks poveikis bus viešiesiems finansams. Šiandien mes matome, jog šis įstatymo projektas jau vien pirmais metais sudarys 320 mln. eurų netekimą valstybės biudžetui.
Gerbiami kolegos, skaičiuokime. Kitu įstatymo projektu mes svarstysime mokytojų etatinį apmokėjimą. Šiuo metu vidutiniškai bendrojo lavinimo pedagogas ant popieriaus gauna 630 eurų. Jeigu mes paimtume tų pirmųjų metų netekimą – 320 mln. eurų, kurių neteksime dėl šio priimto sprendimo, ir juos skirtume pedagogų atlyginimams padidinti, tai išeitų 760 eurų papildomai ant popieriaus. Iš viso pedagogų mėnesinis atlyginimas priėmus sprendimą galėtų būti 1 tūkst. 400 eurų. Vietoje to jūs renkatės toliau laikyti pedagogus su 600 eurų per mėnesį atlyginimu, skurdinti valstybę, neužtikrinti kokybiškų viešųjų paslaugų ir pabarstyti visiems po 2, 3, 4, 5 ar 10 eurų. Tai atveria skylę valstybės biudžete, tai niekaip nelemia viešųjų paslaugų finansavimo ir toliau skatina emigraciją tiek medikų, tiek pedagogų, tiek biudžetininkų ir socialinių darbuotojų. Kviečiu nepritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė už – A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Klausantis ir diskusijų, ir dabar pasisakiusio kolegos prieš, man keista klausytis. Visi kalbame, kiek biudžetas neteks pajamų, bet skaičiai, kurie surašyti, šiais metais, ateinančiais metais – 320, 2020 metais – virš 0,5 mlrd., bet tai yra grynai buhalterinis skaičius. Mes visi puikiai suprantame, kad tie 320 mln. nepateks tiesiogiai į biudžetą, taikant NPD taisykles, taikant procentus, bet tie pinigai liks verslo apyvartai. Dalimi pinigų, didžiąja dalimi pinigų, sutaupytais pinigais bus padidinti darbo užmokesčio fondai, nuo kurių vėl bus mokamas gyventojų pajamų mokestis, mokama „Sodrai“. Gyventojas, gavęs atlyginimą, tuos pinigus išleis, bus sumokėtas PVM. Mes negalime žiūrėti į tuos skaičius kaip buhalteriai, nors esu buhalteris ir nenoriu įžeisti buhalterių. Gerbiami kolegos, jeigu yra 1 mlrd., tai darbo sąnaudos yra 40 % apmokestintos, PVM – 21 %, iš 1 mlrd. lieka klausimas tik dėl 400 mln. eurų. Nors ir juos būtų galima sumažinti čia labai greitai, tiktai suskaičiavau, nes ir valstybės asignavimai ministerijoms, valstybės tarnautojų darbo užmokesčio fondui, pagal darbo sutartis lygiai taip pat sumažės. Siūlau pritarti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju už išsakytus motyvus. Prašome apsispręsti ir balsuoti dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projekto po svarstymo. (Šurmulys salėje)
Balsavo 110 Seimo narių: už – 68, prieš – 19, susilaikė 23. Po svarstymo pritarta.
Gerbiami kolegos, noriu prašyti skubos, kad galėtume šioje sesijoje, ketvirtadienį, vykdyti priėmimo procedūrą? Bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame. Kas už tai, kad taikytume skubą ir ketvirtadienį vykdytume šio įstatymo projekto priėmimo procedūrą?
Balsavo 111 Seimo narių: už – 64, prieš – 39, susilaikė 8. Skubos tvarka priimsime šį įstatymo projektą ketvirtadienį.
Toliau posėdžiui pirmininkaus G. Kirkilas. Replikos. Prašom, T. Tomilinas – pirmasis.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, čia galėjo nustebinti ką nors mano ir Stasio balsavimai dėl trejų metų perspektyvos. Mes šiandien ryte dar diskutavome frakcijoje ir šiuo metu registruojame pasiūlymus, nebus to didinimo, tikrai į juos bus atsižvelgta, tie pinigai bus planuojami tvariai.
Dabar aš tikrai analizuosiu, kaip balsavo kiti kolegos dėl kitų pasiūlymų, tada galėsime diskutuoti toliau ketvirtadienį.
PIRMININKAS (G. KIRKILAS, LSDDF). M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, noriu atkreipti dėmesį, nors yra sprendimas priimti įstatymo projektą dėl gyventojų pajamų mokesčio ir mokesčių reformų ketvirtadienį ar penktadienį, tai vis tiek iš esmės nesprendžia konstitucingumo problemos, nes Prezidentei vis tiek nėra paliekama 10 dienų pasirašyti įstatymą ar vetuoti jį. Priimtą įstatymą ketvirtadienį vakare, liks penktadienį suredaguoti, o Prezidentei su tušinuku stovėti ant, kaip sakiau, oro uosto trapo ir laukti prieš išskrendant į Vadovų Tarybą, kad galėtų pasirašyti įstatymų projektus. Tai yra elementari nepa…
PIRMININKAS. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Noriu replikuoti M. Majauskui. Negi jums, kolega, iki šiol dar neaišku, kad buldozeris eina ir jokie jūsų argumentai dėl įstatymų ir kitų dalykų ar sveiko proto niekam nerūpi?
12.14 val.
Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 2, 3, 4, 7, 8, 14, 16, 17 straipsnių ir 5 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2181(2) (svarstymo tęsinys)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, tęsiame posėdį. Darbotvarkės 1-6a, 1-6b klausimai – Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2181. E. Jovaiša. Kviečiu, gerbiamas pirmininke, svarstymo tęsinys. Pirmininke, sustojome prie VII skyriaus. Prašau.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Taip, mes sustojome prie paskutinės pataisos, kurią pasiūlė Seimo nariai A. Papirtienė ir K. Smirnovas dėl pagalbos mokytis specialistų.
PIRMININKAS. Kolegė A. Papirtienė. Prašom.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Ačiū. Kadangi Seimas nepritarė kitų grupių, įrašytų IV–VI skyriuose dėl pagalbos mokiniui, specialistų atlyginimų didinimui, tai šį pasiūlymą mes atsiimame.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom toliau, pirmininke.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Taip, tai jie atsiima pasiūlymą, galime eiti toliau.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Žinau.
PIRMININKAS. Dėl 10 straipsnio pataisa, kurią teikia Seimo nariai M. Adomėnas, E. Pupinis, G. Steponavičius, A. Gelūnas, L. Kasčiūnas, G. Landsbergis ir t. t. Kolegos, visų neskaitysiu. Kas pristatytų pataisą? G. Steponavičius. Prašom. Dėl įsigaliojimo.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, turbūt 30-ies Seimo narių pateiktas pasiūlymas pakankamai aiškiai teikiamas suprantant, kokiomis aplinkybėmis yra bandoma patvirtinti vadinamąjį medų, kuris jau neskamba kaip medus, naują mokytojų darbo apmokėjimo sistemą. Geriausią idėją galima sužlugdyti ar prarasti suvokimą, kai žmonės statomi į poziciją, kai nuo rugsėjo 1 dienos planuojamas naujas apmokėjimo modelis kelia daugiau klausimų nei atsakymų. Dalis mokytojų iki šiol nėra tikri net ir turėdami pilnas klases, ar jie neuždirbs mažiau. Vadovai, savivaldybės negali susiskaičiuoti ir paruošti naujiems mokslo metams pagal naują etatinį apmokėjimą savo darbuotojams krūvio, paskirstymo kontaktinių, nekontaktinių valandų. Ir geriausias sprendimas būtų tiesiog stabtelti. Stabtelti, padirbėti prie skaičiavimų, išsiaiškinti įvairius niuansus, o 17 mln., kurie yra suplanuoti nuo rugsėjo 1 dienos, indeksuojant mokytojų koeficientus pagal dabartinę tvarką, tiesiog paskirstyti ir tą atlyginimo realų padidėjimą tokiu būdu mokytojai pajustų labiau, negu šitokiais tempais, iki galo neaiškiais ir pagrįstais skaičiavimais yra siūloma pagal MEUS’ą. Kolegos, kviečiame įsiklausyti, tai yra tikrai konstruktyvus siūlymas paties šito modelio labui ir prestižui išsaugoti. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė nepritarti. Prašom.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra nepritarti, nes yra daug argumentų. Pirmiausia tai šitas projektas nebuvo rengiamas paskubomis. Šitas projektas daug kartų yra išdiskutuotas, šito projekto įgyvendinimo vienas iš svarbių etapų yra ir vadinamoji karštoji linija ir yra specialus tinklalapis etatinis.lt, kuriame keliami visi dokumentai, jame teikiamos rekomendacijos ir visi kiti dalykai.
O dėl pasirengimo yra dar labai paprastas vienas iš argumentų – šių metų biudžetas, 2018 metų mokyklų biudžetas visiems yra žinomas. Visos mokyklos, visi direktoriai puikiai gali savo būsimą gyvenimą orientuoti pagal dabar esamą finansavimą. Jeigu bus priimtas etatinis ir jeigu bus galimybė įlieti papildomų 17 mln., tai kiekviena mokykla jau ir dabar gali suskaičiuoti, kiek pagal jų vadinamąsias tarifikacijas ir pagal turimus mokytojus gali padidėti jų finansavimas
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas pirmininke. Kolegos, už Seimo narių pasiūlymą norėtų pasisakyti E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Pritariu kolegų pasiūlymui. Aš manau, kad toks stabtelėjimas tikrai turi prasmę. Per savaitgalį pasikalbėjus su pedagogais tikrai kyla daugybė neaiškumų ir jokios čia skaičiuoklės ar internetinis puslapis negelbės. Pedagogai išeina atostogų ir atsiranda tiesiog praktinių problemų, su kuriomis susidurs rudenį visas įsigaliojęs įstatymas. Aš manau, kad maksimalus efektas ar palankumas pedagogų bendruomenėje nebus pasiektas, jeigu nedarysime jokių kompromisų. Aš suprantu, kad turint balsų persvarą nereikia ieškoti jokio kompromiso, bet galima eiti, va, taip nusistatome… Bet, mano manymu, tikrai yra racionalus pasiūlymas.
Kaip racionalus pasiūlymas galėtų būti apskritai daryti pilotinį projektą keliose savivaldybėse, kaip yra buvę su socialinės paramos lėšomis. Žingsnis po žingsnio įsitikinę, kad ta sistema veikia, tada einame į visuotinę sistemą, jeigu tikrai pasirodo, kad ji pasiteisina. Kadangi šiuo atveju nekalbama apie pilotinius projektus pavienėse mokyklose ar atskirose savivaldybėse, tai šis siūlymas tikrai turi prasmę, todėl siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš – V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Mieli kolegos, kaip tik siūlyčiau balsuoti prieš, nes negalima sustabdyti pinigų didėjimo mokytojams, nes šis sustabdymas reikštų, kad tie pinigai jų nepasieks. Žinoma, kad yra daug nuogąstavimų, kaip tie pinigai pasieks mokyklą, kokiu būdu, pagal kokią tvarką. Bet pagrindinis dalykas, kad ir kaip būtų, finansavimas didėja apie 20 %. Tik tarp įstaigų gali būti tam tikrų skirtumų – vienai įstaigai galbūt 10 % didės, kitai 15 %, gal kitai 20 %, bet bendrasis, kad ir į rajono veidą žiūrint, vis tiek tai bus didėjimas. Mielieji kolegos, negalime palaikyti šitokio dalyko, kuris reikštų papildomų pinigų neatėjimą į švietimo sistemą.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės nesutapo. Gerbiami kolegos, kas pritariate Seimo narių M. Adomėno, E. Pupinio, G. Steponavičiaus ir kitų nuomonei, balsuojate už, kas palaikote komiteto nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas. Gerbiami kolegos, prašyčiau dalyvauti balsavime.
Gerbiami kolegos, balsavo 109 Seimo nariai: už – 41, prieš – 40, susilaikė 28. Palaikome komiteto nuomonę.
Dėl viso. Ar yra norinčių kalbėti už, prieš? Yra. Už – M. Puidokas dėl viso įstatymo projekto. Prašom.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, svarstomas įstatymo projektas lemia vaikų ugdymą bei užimtumą iš esmės. Labai svarbu, kad moksleiviai būtų turiningai užimti ne tik pamokų metu, bet ir tada, kai pamokos baigiasi, o tėvai vis dar dirba. Tiesa, dalis mokinių yra užimti veiklomis įvairiuose būreliuose. Vis dėlto yra ir kita medalio pusė, kad apie 50 % mokinių tokių būrelių nelanko ir neaišku, ką veikia nuo 15 iki 17 valandos.
Taigi mokytojų dalyvavimas popamokinėje veikloje išspręstų nemažai socialinių problemų. Vystant vaikų domėjimąsi aplinka, dažnai praktikuojamos įvairios ekskursijos, kurios vyksta ir po pamokų ar išeiginėmis dienomis. Akivaizdu, kad lydinčio mokytojo veiklą reikėtų traktuoti kaip darbą, bet mokyklos vadovas neturi galimybių teisingai apmokėti mokytojui už tokio pobūdžio veiklą.
Tai tik vienas iš pavyzdžių, kurie akivaizdžiai skatina pereiti prie etatinio apmokėjimo. Etatinio apmokėjimo modelis priartins prie realios mokyklų veiklos ir padės teisingai apmokėti mokytojams. Etatinio apmokėjimo idėjai pritaria ir Lietuvos mokyklų vadovų asociacija. Etatinis apmokėjimas nekeičia mokytojo darbo laiko normos. Jis įgalina mokyklų vadovus sumokėti už visus mokytojų atliekamus darbus.
Galvodamas apie vaikų, tarp jų savo, ugdymą bei turiningą užimtumą, skatinu kolegas pritarti šiam apmokėjimo modeliui. Juk po daugybės metų vargų, blaškymosi ir lakstymo bandant ir stengiantis susirinkti valandas, mokytojai tikrai nusipelnė gauti galimybę nusiraminti ir ramiai kibti į darbus, žinodami, kad už tai jiems bus adekvačiai mokama. Jų pareiga ir tai, ko iš jų tikimasi, yra kokybiškas vaikų ir jaunimo ugdymas gaunant už tai atitinkamą atlygį, o ne energijos ir laiko švaistymas, stengiantis susirinkti pragyvenimui reikalingus pinigus. Taigi prašau tikrai visus palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. M. Majauskas – prieš. Prašom, kolega.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, neskaitysiu iš lapelio, nes ir taip žinau, ką noriu pasakyti. Atkreipsiu dėmesį, kad visas šis etatinis apmokėjimas didžiajai daliai mokytojų, mokyklų yra didelė abrakadabra, aš manau, kad net ir daliai Seimo narių, kurie nėra giliai ir atidžiai susipažinę su įstatymo projektu, taip pat.
Esminis klausimas, būkime atviri, šiandien pedagogai uždirba per mažai, ir tai, kas dabar yra, yra tiesiog skraistės tampymas nuo miestų prie rajonų, nes miestuose krūvio daug, vaikų daug, darbo daug, rajonuose vaikų mažai, krūvio mažai, darbo mažai. Todėl stengiamasi šiek tiek paimti ir pritempti tą skraistę link rajoninių, link kaimo mokyklų, kad jos išsilaikytų. Tebūnie! Žiūrėkite, gerbiami kolegos, mes galime tikrai nesipykti, galime nelaužyti iečių, paimti ir tiesiog padidinti atlyginimus visiems pedagogams, nes sąlygų ir galimybių tam yra.
Taigi šiandien šis įstatymo projektas iš esmės nelemia pedagogų atlyginimo klausimo, o tiesiog tampo skraistę iš vienos dalies į kitą. Kviečiu nepritarti šiam projektui, o iš esmės spręsti visų pedagogų atlyginimo klausimą, nes tam finansavimo tikrai yra.
PIRMININKAS. Balsuojame, gerbiami kolegos. Kas pritaria įstatymo… (Balsai salėje) Dar bus vienas. Dar bus. Gerai. Leidžiame A. Papirtienei. Prašau, Aušra. (Balsai salėje) Leisime ir opozicijai. Prašau, Aušra. Nereplikuojame!
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Aš primygtinai prašau balsuoti už, nes, nepriėmus etatinio, nuo rugsėjo 1 dienos baigia galioti 5 priedas, ir mokytojai tada pakliūna į tą bendrą visų biudžetininkų darbo apmokėjimo katilą, o ten biudžetininkams visai kitaip skaičiuojama. Štai tada tikras chaosas ir prasidės. Taigi turėkite, gerbiamieji, atsakomybės ir balsuokite už.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama kolege. Kita Aušra – A. Armonaitė. Prašau, Aušrine.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Aš vis dėlto negaliu pritarti šiam įstatymo projektui. Tiesą sakant, raginu kolegas nedaryti labai didelės klaidos, labai didelės skubos. Mokslo metai jau yra pasibaigę. Aš neįsivaizduoju, kaip mokyklos, mokyklų vadovai ir mokytojai pasiruoš šitai tvarkai, kuri jau turi įsigalioti nuo rugsėjo 1 dienos, nuo mokslo metų pradžios.
Kur šitoje reformoje yra mokinys? Man atrodo, kad švietimas ir mokykla pirmiausia yra skirti mokiniui, mokiniams, mūsų Lietuvos jaunimui. Ne biurokratijai, ne mokyklos sienoms, ne tuščioms sporto salėms, renovuotoms po, nežinau, 10 kartų, o toms mokykloms ir tiems mokiniams, kurie yra šios švietimo paslaugos vartotojai. Šitas projektas yra apie švietimo biurokratijos išlaikymą, subsidijavimą, bet ne apie paslaugos gerinimą ir kokybės kėlimą mokiniams. Prieš.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Nėra bendro sutarimo. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-2181. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Dėl įstatymo Nr. XIIIP-2181 po svarstymo.
Gerbiami kolegos, balsavo 112 Seimo narių: už – 68, prieš – 23, susilaikė 21. Po svarstymo pritarta.
12.28 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2182(2) (svarstymas)
Ir vėl kviečiu Švietimo ir mokslo komiteto pirmininką E. Jovaišą dėl įstatymo projekto 1-6b – Švietimo įstatymo Nr. I-1489 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2182. Kolegos iniciatoriai, čia yra susiję. Jau mes dėl terminų apsisprendėme. Gal galima atsiimti? Nenorite atsiimti? Nes mes jau ankstesniu įstatymu apsisprendėme. (Balsai salėje) Galima atsiimti? Tada nereikėtų svarstyti. Ačiū. Kolegos, galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Ne.
Balsuojame. Balsuojame dėl įstatymo projekto… Čia irgi taip pat dėl datos. Švietimo įstatymo 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2182. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Gerbiami kolegos, balsavo 106 Seimo nariai: už – 69, prieš – 11, susilaikė 26. Po svarstymo pritarta.
Gerbiami kolegos, ar galėtume pritarti skubos tvarkai? Tuoj, vieną minutėlę, aš matau. (Balsai salėje) Bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ne, balsuojame. Kas pritaria skubos tvarkai dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-2181, Nr. XIIIP-2182, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Gerbiami kolegos, balsavo 104 Seimo nariai: už – 63, prieš – 28, susilaikė 13. Pritarta skubos tvarkai.
Prašome, kolega R. Šarknickas. Prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš noriu pranešti apie linkėjimus nuo Estijos švietimo ir mokslo ministrės M. Reps. Tai pažymi jinai dabar rašydama tokį laišką: „Tai padarėme dėl to paties tikslo kaip dabar Lietuva, kad sutelktume geriausias dėstytojų ir ekspertų pastangas, kad mokytojų rengimas būtų pagrįstas mokslu.“ Dėkoju tiems, kurie balsavo už.
12.31 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 23, 58, 66 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2174(2) (svarstymas)
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, darbotvarkės 1-7 klausimas – Švietimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2174. Svarstymas. Kviečiu komiteto pirmininką E. Jovaišą į tribūną. 1-7 klausimas. Prašom, pirmininke.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Švietimo ir mokslo komitetas svarstė šitą įstatymo projektą, jis yra taip pat susijęs su anksčiau buvusiu vadinamuoju etatiniu apmokėjimu. Rezultatai yra štai tokie: už – 7, prieš – 2, susilaikė 1.
Gerbiami kolegos, kadangi tai susiję, prašytume taip pat skubos tvarkos. Ačiū.
PIRMININKAS. Čia pabaigoje nuspręsime. Pabaigoje nuspręsime, kai apsvarstysime. Dabar yra diskusija. G. Steponavičių kviečiu į tribūną. Frakcijos vardu.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos. Iš tiesų šalia etatinio mokytojų darbo užmokesčio sistemos projektų patyliukais Seimą pasiekė ir klasės krepšelį įvedantys Švietimo įstatymo pakeitimai. Nepelnytai menkai dėmesio skirta šiam klausimui, bet šiandien mūsų sprendimui ant stalo yra padėtas siūlymas ir mes turime pasverti, ar mokinio krepšelis, ar klasės krepšelis gali duoti daugiau naudos Lietuvos mokyklos, mokiniams ir mūsų švietimo kokybei. Žvelgiant ne tik į Lietuvos, bet ir į kitų valstybių patirtį, atsakymas yra aiškus – būtent finansavimas, pinigai paskui mokinį leidžia labiau mokykloms orientuotis į kokybę, žinoti, kad nuo jų rezultatų priklauso ne tik finansavimas, bet ir požiūris, tėvų indėlis ir apskritai kokybės daugybė dalykų.
Šiandien mes matome, kad aukščiausius ar aukštus švietimo standartus užtikrinančios valstybės finansuoja savo mokyklas pagal mokinio krepšelio sistemą. Pažvelkite į Suomiją, numeris vienas Europos valstybę, – mokinio krepšelis, Švedija, Olandija, Danija ir kitos šalys. Gerbiami kolegos, Lietuva ne vienintelė šiuos iššūkius sprendžia. Ne taip seniai lankantis toje pačioje Suomijoje mūsų komiteto nariams buvo aiškiai pasakyta – pabandė suomiai klasės krepšelį ir paaiškėjo, kad keliose mokyklose tai yra visiškai nepasiteisinęs modelis, padėjo į gilų stalčių ir atsisakė.
Antras mano pastebėjimas, susijęs su dabar svarstomu įstatymo projektu, yra tas, kad mes neturime griauti mokinio krepšelio finansavimo sistemos ten, kur jinai veikia gerai. Miestuose pasikalbėkite su mokyklomis, mokytojais, direktoriais, jie jums pasakys, ten, kur mokinių netrūksta, klasės krepšelio modelis demotyvuos, nes pagal skaičiavimus su 30 vaikų dirbantiems mokytojams atlyginimai pagal tokią skaičiavimo metodiką gali būti mažesni, arba jie nesiskirs nuo gerokai mažiau mokinių klasėje turinčių mokytojų atlyginimų.
Trečias mano pastebėjimas yra susiję su tuo, ką sako mokslu pagrįsti tyrimai, ekspertai, tarptautinės organizacijos. EBPO – organizacija, kurios slenkstį kaip visateisė narė mes dabar peržengėme, sako: nerekomenduojama Lietuvai įvesti klasės krepšelio modelio, kuris iš esmės neskatins efektyvumo. 2,5 % šito siūlymo, kurį jūs dabar pateikėte, palieka finansų pagal mokinio krepšelį. Mes girdime, kaip ministrė sako, kad čia yra neva mišrus modelis. Atleiskite, kvalifikacijai kelti, pažintinei veiklai palikti finansavimą pagal mokinių skaičių – niekaip nesako, kad tai yra mišrus modelis, visi atlyginimai, visas ugdymo planas bus vykdomas pagal klasės krepšelį, neefektyviai naudojant pinigus.
Atsiverskite praėjusių metų lapkričio mėnesio Valstybės kontrolės išvadą, kuri irgi aiškiai sako, kad mažų mokyklų didesnis finansavimas pagal klasės krepšelį nepasitarnavo didesnei kokybei. Šita ataskaita buvo svarstyta ir komitetuose, ji aiškiai tai rodo.
Jeigu dar kam kyla klausimų, pasikalbėkite su buvusiu Ministru Pirmininku A. Butkevičiumi. Jo laikotarpiu penkiose savivaldybėse buvo bandomasis klasės krepšelio modelis. Vėlgi tos mokyklos, kurios turi mažakomplektes klases, gavo daugiau pinigų. Bet ar pagerėjo kokybė tose mokyklose? Klaustukas tikrai didelis. Bandomasis modelis penkiose savivaldybėse parodė, kad didesnis kiekis pinigų nereiškia didesnės kokybės ir nereiškia orientacijos į geresnius rezultatus.
Ketvirtas mano pastebėjimas yra susijęs su tuo, kad, kaip ir su MEDUS’u, dar didesniu laipsniu yra nepasiruošta šito įstatymo įgyvendinimui. Ką aš turiu mintyje? Kai mes komitete paprašėme parodyti, kaip keisis visa metodika, kaip mokykla nuo rugsėjo 1-osios, kiekviena Lietuvos mokykla, gyvens, buvo pasakyta, kad, atleiskite, mes net nesame pasiruošę jums pristatyti šį modelį detaliau. Buvo keletas principų, viena skaidrė. Manote, kad tai yra normalu? Mes, komitetas, šito prašėme, tačiau nė viena Lietuvos mokykla šito nėra mačiusi.
Vyriausybės nutarimas, kuris turės būti priimtas, priėmus šitą įstatymą, jeigu jis bus priimtas, dar užtruks, nes jis formaliai taip pat turės būti derinamas su visomis suinteresuotomis šalimis: mokyklomis, asociacijomis, savivaldybėmis. Visa tai vyks liepos viduryje ar panašiai. Kolegos, prašom atsakyti, ar tai yra rimta, profesionalu, ar tai yra sąžininga mokyklų, mokytojų, direktorių atžvilgiu? Tokio jausmo niekas Lietuvoje neturi. Aš suprantu, kad yra valstiečių ir žaliųjų programa. Bet dar kartą yra gera proga stabtelti ir tartis dėl švietimo dalykų ir sprendimų, kurie veda prie kokybės. Todėl aš noriu pasakyti labai atsakingai: problema yra ne mokinio krepšelis, problema yra mokinio krepšelio dydis. Iš tiesų, jeigu tie pinigai, kurie dabar suplanuoti, būtų įdėti į mokinio krepšelio sistemą, jie tiesesniu keliu pasiektų ir teisingiau pasiektų visus Lietuvos mokytojus ir tai būtų teisinga ir sąžininga.
Kolegos, aš tikrai kviečiu remtis geriausia pasauline ir sėkmingų valstybių patirtimi ir priimti tokius sprendimus, kurie pasitarnautų mūsų švietimo kokybės labui, o ne kaip dabar su klasės krepšeliu žengtume atgal. Deja, tas paaiškės, bet turėsime prarastą laiką ir už tai mokėsime brangiai.
PIRMININKAS. Ačiū. Vėl kviečiu komiteto pirmininką. Yra pasiūlymų, pataisų. 1 straipsnio 6 punktas. Teikia Seimo nariai J. Razma ir E. Pupinis. Komitetas iš dalies pritarė. Prašom.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). J. Razmos pasiūlymas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, komitetas iš dalies atsižvelgė į mano pasiūlymą. Dabar, kaip suformulavo, yra keičiama pradinė nuostata. Nebus bet kam paliekama galimybių užsiimti kvalifikacijos tobulinimo programų įgyvendinimu. Mane tenkina ta redakcija ir aš neprašau balsuoti už mano pasiūlymą.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Komitetas iš dalies pritartų.
PIRMININKAS. Prašau. Iš dalies pritariate. Kolega J. Razma nekelia klausimo. Kita pataisa Seimo narės A. Papirtienės. Taip pat komiteto.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ši pataisa taip pat liečia 6 dalį.
PIRMININKAS. Aušra, prašom.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Taip pat analogiškai aš sutinku su komiteto nuomone.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuoti neprašote, taip? Dar viena pataisa dėl 4 straipsnio. Seimo nariai G. Steponavičius, E. Pupinis, S. Gentvilas, A. Armonaitė, V. Alekna, A. Gelūnas, G. Vaičekauskas, J. Liesys, E. Gentvilas, V. Gailius, I. Šimonytė. Prašom. Kas pristatys iš iniciatorių? G. Steponavičius? Prašom.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Aš tik pasitikslinsiu žiūrėdamas į komiteto pirmininką. Mes čia kalbame apie paprastesnę formuluotę, kuri palieka įstatymo lygmeniu alternatyvą: arba pagal klasės, grupės, arba pagal vienam mokiniui principą, taip?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Taip, ir (arba) vienam mokiniui principą. Tai yra iš esmės…
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Tiek, kiek galima vertinti patobulintą variantą, tai pritarimas iš dalies atspindi mūsų pasiūlymo esmę ir tikrai nereikėtų balsuoti.
PIRMININKAS. Tenkina, taip? Nebalsuojame. Toliau dar viena pataisa. Seimo nariai G. Steponavičius, E. Pupinis ir kiti. Komitetas nepritaria. Prašau, kas?.. Taip pat G. Steponavičius?
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Na, sykį jau mikrofonas įjungtas. Taigi, gerbiami kolegos, siūlymas, kuris jau svarstytas Seime, tačiau mes šiek tiek patobulintą variantą, kadangi dėl tų pačių straipsnių pakeitimų yra… Mūsų siūlymas yra susijęs su tuo, kad būtų nustatytos vienodos finansavimo sąlygos tiek valstybinėms, tiek nevalstybinėms švietimo įstaigoms, tiek mokykloms, tiek darželiams. Vėlgi susitikome su Suomijos mokyklų vadovais ir diskutavome, jie net nesupranta klausimo, ar privačios ir valstybinės yra finansuojamos skirtingai. Jie sako, pinigai keliauja ten, kur tėvai leidžia savo vaikus, nes yra išnykusi riba tarp nevalstybinių ir valstybinių švietimo įstaigų, nes jiems svarbu, kad būtų užtikrinta kokybiška mokymo ar ugdymo paslauga.
Mes suprantame, kad tam tikrų saugiklių buvimas irgi yra reikalingas, nes Suomija, Švedija neleidžia tokiu atveju imti priemokų iš tėvų, kitaip tariant, visiems vaikams, net ir iš nepasiturinčių šeimų, yra sudarytos galimybės eiti į jų norimą švietimo įstaigą. Tai mūsų formuluotėje irgi yra kalbama, kad tie dalykai Vyriausybės nustatyta tvarka turėtų būti apibrėžti. Manome, kad dabar tinkamas momentas pritarti mūsų siūlymui.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė – nepritarti. Prašom, pirmininke.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Motyvai. Pirmiausia, kaip jau buvo minėta, įstatymo projektas buvo pateiktas, jis neperėjo. Po to mes susitikome su socialiniais partneriais, būtent privačių mokyklų atstovais, direktoriais, asociacijomis, ir nutarėme, kad šitą naują projektą dėl vienodo finansavimo mes tęsime ir rugsėjo, spalio mėnesį kartu su jais, jų pačių siūlymu, rugsėjo, spalio mėnesį, mes rengsime šį pasiūlymą, todėl komitete nebuvo pritarta.
Dar yra svarbus motyvas, kad reikia labai stipriai pasverti finansines galimybes. Taigi – nepritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. E. Pupinis norėtų kalbėti už. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tiesų buvo kalbėta, kad galbūt perspektyvoje svarstysime, tačiau žiūrint į visus biudžetinius reikalus, į mokestinę sistemą, tai tikrai tam tikros fantazijos, nes biudžete, ko gero, niekada neatsiras tokių pinigų, kad būtų galima ir suvienodinti. Jeigu mes dabar atidedame problemą, tai būtų vis dėlto ganėtinai svarbus sprendimas, nes reikia pripažinti, kad tikrai neatsilieka privačios mokyklos kokybe ir paslaugomis, tai kodėl jų nepripažinti ir nesuvienodinti tam tikrų sąlygų? Iš esmės mes visi kalbame apie mokymo kokybę, o ją galima įvairiais būdais gauti, kai yra tam tikra konkurencija. Ją dabar stabdyti tikrai nėra tikslo, galima buvo, turėjome pakankamai laiko, dar pasvarstyti ir tokį kaip bazinį įstatymą priimti kartu. Bijau, kad atidėliojimas nieko nereiškia. Iš esmės jis bus atidėliojamas šiemet ir atidėliojamas bus kitais metais, galbūt tik pasvarstysime. Aš siūlau galbūt pritarti ir išspręsti problemą dabar.
PIRMININKAS. Ačiū. Kaip minėjau, komitetas nepritarė, todėl balsuojame. Kas pritarė Seimo narių G. Steponavičiaus ir kitų pataisai papildyti įstatymo projektą 41 straipsniu, balsuoja už, kas pritaria komiteto nuomonei, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Gerbiami kolegos, balsavo 103 Seimo nariai: už – 35, prieš – 40, susilaikė 28. Nepritarta.
Kolegos, dabar kita pataisa jau kaip ir neaktuali, nes mes jau apsisprendėme dėl laiko. Ar gali atsiimti Seimo nariai E. Pupinis, G. Steponavičius ir t. t.? Ačiū.
Ir dar viena pataisa. A. Papirtienė taip pat atsiimta. Taip?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Pirmininke!
PIRMININKAS. Prašau.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). G. Steponavičius nori dėl tos pataisos.
PIRMININKAS. Mes jau apsisprendėme. Ar reikia dar kalbėti?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ne. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Prašau leisti G. Steponavičiui. Turite teisę. Prašau. A. Armonaitė. Būtų nelogiška. Prašau, Aušrine.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Kolegos, mes dėl nieko neapsisprendėme, tai ačiū, kad leidote pristatyti pasiūlymą.
PIRMININKAS. Ankstesniuose įstatymuose.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėl visai kitų dalykų ankstesniuose įstatymuose buvome apsisprendę.
PIRMININKAS. Gerai, prašau.
A. ARMONAITĖ (LSF). Bet argumentai iš tikrųjų yra analogiški: nėra tvarkų, nėra aišku, kaip ta sistema atrodys. Yra tik keletas žodžių, kurie yra pakeičiami įstatyme, bet iš esmės sukrečia visą bendrojo lavinimo finansavimo sistemą. Visiškai neatitinka to, ką rekomenduoja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekspertai. Mums atrodo logiška, kad jeigu jau bus pritarta (o panašu, kad, deja, bus pritarta) šitai reformai, būtų logiška ją įgyvendinti ne už keleto mėnesių – rugsėjo 1 dieną, o nuo kitų metų, kad sistema vis dėlto galėtų pasiruošti ir amortizuoti bent jau tam tikrą riziką, kuri gali iškilti įgyvendinimo etape. Tiesiog siūlome pakeisti įsigaliojimo datą ir pritarti pasiūlymui, kad įstatymas įsigaliotų nuo 2019 m. rugsėjo 1 d.
PIRMININKAS. Prašau. Komiteto nuomonė.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra nepritarti. Tai visiškai neįmanoma, jeigu mes norime įvesti etatinį apmokėjimą ir poįstatyminius aktus priimti iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. Iš tikrųjų tada jokia mokykla nežinos, kaip jai gyventi.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, kas norėtų už? Už norėtų kalbėti G. Steponavičius. Prašau.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Laiko taupymo sumetimais būčiau nekalbėjęs, bet kai aš girdžiu komiteto pirmininko žodžius „tai yra visiškai neįmanoma“, tai yra netiesa. Gerbiamas komiteto pirmininke, jūs puikiai suprantate, kad tas MEDUS ir klasės krepšelio dalykai nėra tarpusavyje susipynę. Jeigu iš tiesų yra pritariama etatinio apmokėjimo finansavimui, toliau turi atsirasti mokyklų finansavimo metodika.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Taip.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Jeigu ji nesikeistų, kokia ji yra dabar, tai tas etatinis apmokėjimas puikiai įsipaišo ir pagal dabar galiojančią. Tiesiog reikėtų atlikti mažesnius pakeitimus negu visiškai nauja klasės ar grupės krepšelio metodika. Todėl šitaip teigti, kad yra visiškai neįmanoma… Veikiau priešingai – jums yra žymiai sudėtingiau, nes net teisės aktų įgyvendinamieji projektai nėra paskelbti viešai svarstyti. Ir jūs tai darysite visoms mokykloms uždarius duris ir atostogaujant. Puikus stilius, bet man gaila švietimo sistemos, kad tokiu būdu jūs tai bandote daryti. Todėl mes ir siūlome tiesiog nuosaikiai elgtis ir nepadaryti patiems sau meškos paslaugos. Šitai Vyriausybei nedaryti tam tikra prasme meškos paslaugos. Kviečiu balsuoti už pasiūlymą.
PIRMININKAS. Prieš – M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Aš kviečiu balsuoti kolegas prieš, nes ta sistema, kuri yra suformuota Švietimo ir mokslo komiteto, yra nuosekli ir pereinama prie klasės finansavimo. Tie siūlymai, kurie yra pateikiami kolegų, iš tikrųjų išbalansuoja tą sistemą. Aš manau, kad jeigu mes vis dėlto judame nuosekliai link kitokio modelio – link etatinės apmokėjimo tvarkos, link klasės finansavimo, o ne mokinio krepšelio, kaip kad buvo prieš tai, tai mes ir turime laikytis nuoseklaus kelio ir pritarti Švietimo ir mokslo komitetui.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės nesutapo. Balsuojame dėl pataisos. 5 straipsnio įsigaliojimas ir įgyvendinimas. Kas pritaria Seimo narių E. Pupinio, G. Steponavičiaus, A. Armonaitės ir kitų nuomonei, balsuoja už, kas pritaria komiteto nuomonei, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Gerbiami kolegos, balsavo 101 Seimo narys: už – 30, prieš – 45, susilaikė 26. Nepritarta. Lieka galioti komiteto nuomonė.
Dėl viso po svarstymo. Dėl viso įstatymo projekto Nr. XIIIP-2174. Už – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų galima pritarti anksčiau kalbėjusio kolegos teiginiui, kad daugelį problemų išspręstų apskritai didesnis švietimo srities finansavimas. Deja, kol tas finansavimas nesiekia to, ko mes norėtume, klasės krepšelis, o ne mokinio, sprendžia kai kurias problemas, kurios yra susijusios su mažesnių mokyklų išgyvenimu.
Tiesa yra ir tai, kad kokybė yra turbūt mūsų siektinumas, bet visiškos lygybės ir kokybės pasiekti neįmanoma, jeigu mes neparemsime ir tų mažesnių mokyklų. Nes kai kurios problemos yra susijusios ne tik su kvalifikuotų mokytojų buvimu ar nebuvimu, bet ir taip susiklostė, kad tas mažas mokyklas lanko ir skurdesnių šeimų vaikai, ir ne visų gebėjimai yra tokie, kuriuos galima būtų išlavinti iki to norimo mūsų kokybės lygio. Todėl padėti bent tą pagrindinį ugdymą vystyti tose mažesnėse mokyklose taip pat yra labai svarbu. Svarbu ir dėl mokinių, svarbu ir dėl ten dirbančių mokytojų, nes jie taip pat niekuo nekalti, kad tose vietovėse nėra tų vaikų, mokinių, kurie gali lankyti, pripildyti klases ir sudaryti tuos krūvis, kurie susidaro didžiosiose mokyklose.
Na, o perpildytose klasėse taip pat, man atrodo, kokybė nėra pati geriausia. Todėl mums reikia siekti to modelio, kad klasėje būtų optimalus skaičius vaikų, o mažesnes, norime ar nenorime, aš manau, mums tenka dar bent kurį laiką tikrai palaikyti. Todėl pritariu pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Jeigu čia, įstatyme, būtų nustatytas klasės komplekto finansavimo principas, gal aš taip pat, labiau atstovaudamas, sakykim, periferijos mokykloms, galėčiau balsuoti už. Bet aš pasisakau prieš, tiksliau, balsuodamas susilaikysiu, dėl visiško įstatymo projekto turinio neapibrėžtumo, nes čia, paprastai kalbant, yra pasakoma, kad Vyriausybė su mokyklų finansavimo principais gali daryti, ką nori. Yra parašyta, kad taikomi mokymo lėšų skyrimo klasei ir (arba) vienam mokiniui principai. Vadinasi, gali palikti Vyriausybė krepšelio principą, gali klasės principą, gali kokią nors mišrainę.
Tai mes, kaip įstatymų leidėjai, visiškai nieko nepasakome, kokį principą nustatome. Taip pat nepasakome, kokią dalį lėšų gali savivaldybės perskirstyti tarp mokyklų. Vėl nuspręs viską Vyriausybė. Iki šiol buvo 5 %, tai dabar neaišku. Mes, kaip įstatymų leidėjai, čia nieko nepasakome. Už tokį neapibrėžtą daiktą aš tikrai negaliu balsuoti, negaliu pasikliauti, kad Vyriausybė tą neapibrėžtumą išspręs būtinai protingiausiu būdu.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, nuomonės nesutapo, kviečiu balsuoti. Kas pritaria įstatymo projektui Nr. XIIIP-2174, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas. Kviečiu balsuoti, kolegos.
Gerbiami kolegos, balsavo 99 Seimo nariai: už – 67, prieš 14, susilaikė 18. Pritarta po svarstymo.
Gerbiami kolegos, taip pat prašoma skubos tvarka. Ar galime pritarti? Balsuojame. Kas pritaria skubos tvarkai, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-2174 skubos tvarkos.
Gerbiami kolegos, balsavo 100 Seimo narių: už – 62, prieš – 23, susilaikė 15. Skubos tvarkai pritarta.
J. Jarutis – dėl vedimo tvarkos. Prašom.
J. JARUTIS (LVŽSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, aš norėčiau paprašyti, kad prieš tai buvusiame balsavime įskaitytų už, man neveikė.
PIRMININKAS. J. Jarutis – už, įrašome.
12.56 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 37, 43, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 59, 60, 64, 68 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 51, 563 straipsniais įstatymo Nr. XIII-592 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2289(2), Švietimo įstatymo Nr. I-1489 59 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2290(2) (svarstymas)
Gerbiami kolegos, darbotvarkės 1-8a ir 1-8b klausimai. Kviečiu J. Narkevičių. Įstatymų projektai Nr. XIIIP-2289 ir Nr. XIIIP-2290. Pristatykite abu iš karto. Svarstymas. Prašom.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Yra daug Teisės departamento pasiūlymų, jiems komitetas pagal pirmą siūlo nepritarti.
PIRMININKAS. Reikia komiteto išvados.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Komiteto išvada: už balsavo 7, susilaikė 3, prieš nėra. Siūloma pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Yra norinčių kalbėti diskusijoje. Diskutuoti kviečiu E. Pupinį. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tiesų prieš nelabai išeina kalbėti, nes taisome klaidas, tas klaidas, kurias padarėme jau šioje kadencijoje, kai versdamiesi per galvą skubėjome priimti įstatymus neapsvarstę, neišanalizavę iki galo, nepažiūrėję, kaip tai susiję su kodeksu. Iš tiesų tikrai atsiranda įvairių pasiūlymų. Vienas iš pasiūlymų buvo netgi iki to, kad šį įstatymą apskritai reikia atidėti, nes dėl direktorių konkursų yra problemų, vėlgi problemų, ką daryti su tais direktoriais, kurie galbūt laimėjo konkursus, bet mokyklos užsidaro.
Iš tikrųjų tai rodo mūsų tam tikrą darbo broką, tačiau norėčiau rodyti į valdančiuosius, kad jie vėl imasi tokių blogų pavyzdžių ir vėl versdamiesi per galvą skubos tvarka, net nesuteikdami teisės normaliai apsvarstyti pataisas… Mes vėl teikiame tuos pačius įstatymų projektus, kurie yra labai svarbūs ir kurie lems tolesnį švietimo sistemos gyvavimą. Šiandien spręsti apie tai iš to, kad kažkam atrodo geriau, kažkam blogiau, kai nėra dokumentų, kai visa švietimo sistema vėlgi apskritai nežino apie to finansavimo dydį, nes daug kas atkeliaus netiesiogiai į mokyklas, daug kas atkeliaus per savivaldybes. Iš tikrųjų buriame iš tirščių, bet čia jūsų reikalas.
Tie įstatymai jau važiuoja, tai manyčiau, kad nereikėtų daryti tokių pačių klaidų ateityje. O dėl šito įstatymo projekto, savaime suprantama, geriau turime ieškoti kitų išeičių, nors yra problemų, negu kad vėlgi nieko nespręstume. Bet tos klaidos Seimui garbės nedaro ir tas skubėjimas yra tas tempas, yra tam tikra problema, su kuria gyvena šitas parlamentas. Siūlau ateityje gerai galvoti, ką darome.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskutuoti į tribūną kviečiu J. Narkevičių. Prašom, kolega.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Šitos pataisos turi tris aspektus. Yra bandoma liberalizuoti, arba palengvinti, kandidatų tapimą būti švietimo įstaigų vadovais. Antras momentas – bandoma konkrečiau apibrėžti tuos švietimo vadovus, kurie dirba, bet iki pensijos liko penkeri metai. Ir, trečia, kas lieka be darbo, kuris arba nelaimi konkurso, arba yra tiesiog nutraukiama sutartis, kad būtų liberalizuota ir pasiūlytas kažkoks darbas. Iš visų šitų esminių dalykų, aš galvoju, kad reikėtų atkreipti dėmesį į vieną palengvinimą dalyvauti konkursuose. Yra siūloma, kad būtent ministerija nustatytų alternatyvią arba papildomą tvarką, ne tik kompetencijų vertinimo testą, bet ir kitus įvertinimus, pagal kuriuos vadovas, kandidatas tapti vadovu būtų atleistas nuo to kompetencijos vertinimo. Gaila, yra tik apsiribojama tais, kurie 20 ir daugiau metų dirba švietimo įstaigų vadovais, ir tais, kurie jau dirba pagal naują tvarką. O kas su tais kandidatais, kurie dabar rengiasi kandidatuoti? O jų yra nemažai.
Reikia paminėti, kad iš viso buvo planuojama atlikti 2015 metais 167 konkursus, 2019 metais – 319, 2021 metais – 398 ir 2022 metais – 230 konkursų į mokyklų vadovų vietas. Dabar mes turime situaciją tokią, kad ateina kandidatas ir neišlaiko kompetencijos vertinimo egzamino arba testo, ir jis negali dalyvauti netgi konkurse. O kiek tokių neišlaikiusių? Pagal duomenis neišlaiko apie 70 % visų pretendentų. Tik apie 30 %, net mažiau išlaiko kompetencijų vertinimo testą. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad mes padarome taip, kad kandidatai bijo eiti, prarasti savo gerą vardą, daug pavaduotojų, dirbusių ir turinčių patirties, neišlaiko tų testų, gėdinasi to, ir tiesiog gerus kandidatus bandoma tuo atbaidyti.
Vienas iš mano teikiamų pasiūlymų bus praplėsti galimybes dalyvauti konkurse. Tai nereiškia, kad kandidatas laimėtų iš karto, tačiau kad tas kompetencijos vertinimo testo neišlaikymas neužkirstų kelio dalyvauti konkurse, kuriame komisija iš 7 asmenų vertins jo visus kitus gebėjimus. Tai būtų sąžininga, tvarkinga ir ypač pradedantiems, neturintiems vadovo patirties, tas psichologinių gebėjimų konkursas, arba testas, nenulemtų jo nedalyvavimo išvis konkurse. Per tą laiką dirbęs vadovu jis gali tobulinti, plėsti savo kvalifikaciją, būtų naudinga nedrausti dalyvauti.
Todėl, manau, iš principo vertėtų šiems pasiūlymams pritarti, bet juos plėsti, plėsti dar kartą, kad būtų galima dalyvauti konkurse ir duoti galimybę komisijai, susidedančiai iš ministerijos, iš steigėjo, iš socialinių partnerių, objektyviai įvertinti ir duoti šansą vadovams, kurie dar nedirbo, vadovavimo patirtį. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Vėl kviečiu komiteto pirmininką. Atsiprašau, čia nereikia. Einame tada pastraipsniui. Yra 1 straipsnis, 59 straipsnio pakeitimas. Yra Seimo nario J. Narkevičiaus pataisa. Prašom pristatyti. Prašom įdėti kortelę. Prašom.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Taigi iš dalies jau pristačiau. Aš dar kartą noriu paminėti, kad mano pataisos esmė yra sudaryti galimybę dalyvauti konkurse ir neišlaikius psichologinio vertinimo testo. Manau, tai būtų sąžininga ir teisinga. Pirmas dalykas. Visi privalės laikyti testus. Tai jau bus savotiška patikra. Tai jau bus galimybė save įvertinti ir tai bus nukreipta į ateitį save tobulinti. Tačiau tai nenulems, kad jis neišlaikęs tų testų negalės dalyvauti kitame etape, vertinime, kurį organizuoja jau steigėjas. Vėlgi pakartosiu, tai yra komisija iš 7 asmenų.
Atliekamos užduotys, specialiai parinktos praktiniam darbui ir juridiniams gebėjimams tikrinti. Tikrai kompetentinga komisija galės įvertinti ir atrinkti tinkamą kandidatą. Be abejo, mano pasiūlyme minima, kad jeigu konkurse dalyvaus ir sėkmingai išlaikęs psichologinio vertinimo testą, komisija jam turėtų suteikti prioritetą. Tačiau testo neišlaikymas neturėtų būti draudimas dalyvauti šitame konkurse. Taigi tokia yra mano pasiūlymo esmė. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Komitetas nepritarė. Už pataisą norėtų kalbėti J. Olekas. Gerbiamas kolega Sysai! Kalba J. Olekas. Prašau. Už pataisą.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Norėčiau paremti kolegos teikiamą pataisą. Man atrodo, kad problema yra labai rimta. Mes ne vieną kartą esame girdėję dėl šių testų išlaikymo, tiksliau, labai didelio skaičiaus žmonių, kurie kandidatuoja ar nori kandidatuoti į vadovo pareigas švietimo įstaigose… deja, testo barjero nepereina. Matyt, problema yra abipusė. Galbūt nėra ir pasirengę žmonės, bet kadangi čia mūsų klausosi ir švietimo ministrė, gal ji galėtų pasidomėti, ar tikrai testų reikalavimai ir metodika yra tokia, kurią turėtų būtinai laikyti būsimieji vadovai. Taip, mokyklose psichologinė atmosfera, vadovo gebėjimas suburti kolektyvą yra labai svarbu, ir būtų gerai, kad žmonės, ateidami į tą konkursą, būtų pasiruošę. Bet tiek, kiek man teko bendrauti, ypač su mažesnių rajonų ir ne tik, beje, ir didesniuose miestuose testo išlaikymo problema yra labai rimta ir dalį galimų kandidatų atbaido. O galbūt tiesiog ta kartelė, kuri pakelta laikant testą, yra per aukšta. Todėl aš kviečiu šiuo metu problemą spręsti palaikant kolegos pateiktą pasiūlymą, o ateityje galbūt ministerijai peržiūrėti kompleksiškai, ar testai iš tikrųjų yra atitinkantys tą lygmenį, kurio mes norėtume.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės nesutapo. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl… Oi, atsiprašau, dar E. Pupinis. Atsiprašau, kolega. E. Pupinis – prieš.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų galbūt ir buvo tam tikros tiesos dėl testų sudėtingumo, bet tai yra kitas klausimas. Iš tikrųjų reikia kalbėti. Testai galbūt per sudėtingi, galbūt lygį reikia mažinti, tarkim, daryti kelių sudėtingumo lygių testą, bet iš tikrųjų šis pasiūlymas iš esmės paneigia tai, ką mes svarstėme, kaip sakiau, prieš gerą pusmetį, kai svarstėme visą direktorių skyrimo sistemą, kai kalbėjome, kad reikia kelti kompetenciją.
Iš tikrųjų šiuo metu išbraukimas iš esmės kompetencijos testo nepalieka. Iš esmės tu gali dalyvauti konkurse, nors jo ir neišlaikęs, galbūt laikęs, pasėdėjęs tenai, ir tada atsiranda tam tikras vertinimas, kurį priima komisija. Vėlgi kompetencijos testus darėme, kad šiek tiek būtų nuasmeninti visi tie reikalai komisijų sudarymo. Žinome, visko būna su tomis komisijomis. Dažniausiai savivaldybės sudaro, daugumą žmonių į komisiją deleguoja. Manau, neturėtume grįžti atgal. Kiek girdėjau, ministerija kalba apie tų testų sudėtingumo mažinimą, tai eikime tuo keliu, o ne visai paneikime mūsų priimto įstatymo idėją. Aš tikrai susilaikysiu nuo tokių siūlymų.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės nesutapo, balsuojame. Atkreipiu dėmesį, balsuojame dėl Švietimo įstatymo 59 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, dėl pataisos. Kas pritaria Seimo nario J. Narkevičiaus pataisai dėl 1 straipsnio 59 punkto, balsuoja už. Komitetas nepritarė. Kas pritaria komiteto nuomonei, balsuoja prieš arba susilaiko. Komitetas nepritarė J. Narkevičiaus pataisai.
Gerbiami kolegos, balsavo 99 Seimo nariai: už – 21, prieš – 25, susilaikė 53. Nepritarta.
Yra dar viena pataisa dėl šio straipsnio. Taip pat prašyčiau pristatyti J. Narkevičių. Prašau, Jaroslavai, dėl 59 straipsnio 2 dalies. Įjungta, prašau.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Šis pasiūlymas yra analogiškas, tik jau lieka be gerbiamos ponios A. Papirtienės pasiūlymo. Esmė tokia – kokia šiandien situacija? Papildysiu. Šiuo metu yra per 110 švietimo įstaigų, kuriose ne mažiau kaip šeši mėnesiai nėra nuolatinio vadovo. Daugiau kaip 110 mokyklų, švietimo įstaigų, kuriose daugiau kaip pusę metų nėra švietimo įstaigų vadovo! Kodėl? Steigėjas negeba organizuoti? Vieta nepatraukli? Priežasčių yra daug, bet labiausiai paplitusi priežastis – tai baimė atlikti tą psichologinį vertinimą, testus, kuriuos, kaip sakau, išlaiko tik apie trečdalį, mažiau nei trečdalis. Aš sutikčiau, kad būtų galima palengvinti tų testų užduotis, tačiau patirtis rodo, kad nuo vasario mėnesio pakeitimas tų užduočių nepalengvino, o dar labiau apsunkino.
Taigi, geriausia praktika būtų ta, kad tegul kandidatas išlaiko, tačiau jeigu dalyvauja ir neišlaiko, tai reikia suteikti jam galimybę dalyvauti antrajame konkurso etape. Taip mes galėtume sklandžiai organizuoti konkursus ir tikrai sudarytume galimybę kandidatams tobulintis jau dirbant. O tobulinimasis yra akivaizdus, nes kiekvienais metais yra ir mokyklų vadovų darbo vertinimas, ir stebėsena, ir privalomi kursai, ir t. t. Taigi, siūlau pritarti vis dėlto mano pasiūlymui, kas leis tvarkingai organizuoti konkursus ir atrinkti geriausius. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Komitetas nepritarė. Norinčių kalbėti už, prieš nėra. Balsuojame dėl Seimo nario J. Narkevičiaus pataisos dėl 59 straipsnio 2 dalies, jai komitetas nepritarė. Kas pritaria J. Narkevičiui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Komitetas pataisai nepritarė. Prašau balsuoti. (Balsai salėje) Taip, taip.
Gerbiami kolegos, balsavo 102 Seimo nariai: už – 22, prieš – 11, susilaikė 69. Nepritarta.
Kolegos, dabar balsuojame dėl abiejų pasiūlymų projektų, t. y. dėl Nr. XIIIP-2289 ir dėl Nr. XIIIP-2290. Ar yra norinčių kalbėti už, prieš? Už – V. Simulikas. Prašau, Valerijau.
V. SIMULIK (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Mieli kolegos, noriu atkreipti dėmesį ir tikrai siūlyčiau palaikyti šiuos pasiūlymus, ypač A. Papirtienės patikslinimus, nes kolegė siekia sumažinti įtampą, kuri egzistuoja švietimo sistemoje, ypač tarp vadovų, nes ir šiandien, galiu pakartoti, kad atgaline tada naikinant neterminuotas sutartis, įvedant terminuotas, mano supratimu ir ne tik mano, buvo pažeisti teisiniai principai, kad įstatymai atgaline data negalioja. Bet tiek to, jau yra padaryta, bandysime aiškintis kitais formatais. Šiuo atveju kalbama apie tai, kad vadovai lieka savininkų, t. y. steigėjų, malonėje gauti poziciją, jeigu jie neina į konkursą arba jo nelaimi, ar likti plikiems, basiems, be jokių pareigų. Tuo tarpu daugelis jų yra buvę mokytojai ar esantys mokytojai, turintys vyriausiojo mokytojo ar mokytojo metodininko, ar mokytojo eksperto kvalifikacijas.
Šiuo atveju iš tikrųjų yra įpareigojimas savininkams, t. y. tiems, kurie valdo švietimo įstaigas, pasiūlyti variantus vadovams, nedalyvavusiems arba pralošusiems konkursus, kažkokį darbą. Džiugu, kad yra minkštinama tokia situacija, nes tas griežtas požiūris, kad vadovas yra kažkoks kitoks asmuo, kuris neturi socialinių, pilietinių garantijų, labai keistai atrodė iš vienos įstaigos, kuri teikia būtent šitą filosofiją – vadovų sutarčių keitimą. Kolegos, siūlyčiau palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, kas pritarė po svarstymo įstatymų projektams Nr. XIIIP-2289, Nr. XIIIP-2290, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas. Kolegos, kviečiu balsuoti.
Gerbiami kolegos, balsavo 104 Seimo nariai: už – 85, prieš – 3, susilaikė 16. Pritarta po svarstymo.
13.16 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos mokslo tarybos pirmininko ir jo pavaduotojų patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-2334 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 1-9 klausimas – projektas Nr. XIIIP-2334. Kviečiu švietimo ir mokslo ministrę į tribūną pristatyti Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos mokslo tarybos pirmininko ir jo pavaduotojų patvirtinimo“. Pateikimas. Ministre, prašom, kviečiame į tribūną. J. Petrauskienė, švietimo ir mokslo ministrė.
J. PETRAUSKIENĖ. Laba diena, gerbiami Seimo nariai, gerbiami kandidatai. Šiandien esu įpareigota jums pristatyti Vyriausybės teikiamus kandidatus į Lietuvos mokslo tarybos vadovus. Šiuo metu Lietuvos mokslo tarybos pirmininko pareigas einantis profesorius D. H. Pauža ir jo pavaduotoja Humanitarinių ir socialinių mokslų komiteto pirmininkė R. Petrauskaitė baigė antrą tarybos nario kadenciją. O Lietuvos mokslo tarybos nuostatai nustato, kad eiti pareigas galima ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Antrasis tarybos pirmininko pavaduotojas Gamtos ir technikos mokslų komiteto pirmininkas profesorius J. Banys yra pateikęs atsistatydinimo prašymą.
Vadovaujantis Lietuvos mokslo tarybos nuostatais buvo kreiptasi į mokslo ir studijų institucijas, ministerijas ir kitas įstaigas su prašymu siūlyti kandidatus į tarybos vadovų pozicijas. Kandidatai į Lietuvos mokslo tarybos vadovų pozicijas buvo atrinkti įvertinus kandidatų mokslo ir organizavimo, tarptautinio bendradarbiavimo, ekspertinio darbo patirtį ir mokslinius pasiekimus. Tarybos pirmininku siūlomas profesorius V. Razumas, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslo centro vyriausiasis mokslo darbuotojas.
Gerbiamas V. Razumas yra Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, dvi kadencijas ėjo Lietuvos mokslų akademijos prezidento pareigas, dalyvavo Vyriausybės mokslinių tyrimų eksperimentinės plėtros ir inovacijos strateginės tarybos veikloje. Buvo Aukštojo mokslo tarybos pirmininku, yra Lietuvos mokslo tarybos valdybos narys, 2016 metų Lietuvos mokslo premijos laureatas, paskelbęs keletą monografijų ir per 100 mokslinių straipsnių tarptautiniuose leidiniuose.
Tarybos pirmininko pavaduotoja ir kartu tarybos Humanitarinių ir socialinių mokslų komiteto pirmininke siūloma daktarė J. Poškienė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedros docentė. Kandidatė 2014–2015 metais dirbo Europos humanitarinio universiteto Istorijos departamento vadove, yra Aukštojo mokslo tarybos narė, Vilniaus universiteto Archeologijos bakalauro ir magistro studijų programų ir Paveldosaugos magistro studijų programų komiteto narė, dalyvauja įgyvendinant Lietuvos ir tarptautinių mokslinių tyrimų projektus.
Su mumis šiandien taip pat yra tarybos pirmininko pavaduotoju, kartu ir Gamtos ir technikos mokslo komiteto pirmininku siūlomas profesorius R. Rotomskis, Nacionalinio vėžio instituto Biomedicininės fizikos laboratorijos vedėjas. Kandidatas yra Singapūro mokslo fondo programų, Australijos medicinos tyrimų ir inovacijų nacionalinio fondo, Lietuvos mokslo tarybos, Studijų kokybės vertinimo centro, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro, Mokslo, technologijų ir inovacijų agentūros ekspertas. Yra paskirtas atstovauti Lietuvai Europos technologinėje platformoje „Nanomedicina“. Yra paskelbęs per 300 mokslinių publikacijų.
Kandidatai siūlomi skirti pareigoms penkerių metų kadencijai, jei bus pritarta, nuo birželio 28 dienos.
Prašau pritarti teikiamoms kandidatūroms.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama ministre. Klausimus mes pateiksime kandidatams.
Kviečiu į tribūną kandidatą į pirmininkus. Prašom. Yra norinčių jus paklausti. Kolegos, mes prašysime tik kandidato į pirmininkus, bet kandidatai į pavaduotojus taip pat dalyvauja. Jeigu jūs norėsite konkrečiai kurio nors pavaduotojo paklausti, mes jam įjungsime mikrofoną.
Pirmasis klausia J. Olekas. Prašom. Atsiprašau, Juozai.
Gal prisistatysite trumpai? Prašom.
V. RAZUMAS. Gerbiamas pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, ministrė J. Petrauskienė mane gana išsamiai pristatė. Gal keletą detalių savo biografijos galėčiau papildyti, kad 1973 metais baigiau Vilniaus universiteto Chemijos fakultetą ir… 1978 metais baigiau ir nuo tų pačių metų dirbau valstybiniame mokslinių tyrimų institute, kuris vadinosi Biochemijos institutu. Apsigyniau tuo metu abi disertacijas: 1981 metais chemijos mokslų kandidato disertaciją, 1990 metais apgyniau chemijos mokslų daktaro, dabar habilituoto daktaro disertaciją.
Nuo 1992 metų iki 2004 metų buvau Biochemijos instituto direktorius. Tai buvo ganėtinai sunkūs metai po nepriklausomybės atkūrimo. Nuo 2005 metų buvau išrinktas Lietuvos mokslų akademijos vyriausiuoju moksliniu sekretoriumi, o 2009 metais dviem kadencijoms buvau išrinktas Lietuvos mokslų akademijos prezidentu. Tuomet po poros metų pagal tuometinius Lietuvos mokslo tarybos nuostatus buvau ir ex offitio Lietuvos mokslo tarybos narys.
Taigi darbą Lietuvos mokslo taryboje žinau pakankamai gerai. Tuo labiau kad nuo praėjusių metų lapkričio vidurio premjero buvau paskirtas į Lietuvos mokslo tarybos valdybą, o valdybos buvau išrinktas valdybos pirmininku. Gal tiek trumpai.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. J. Olekas pirmasis. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš norėčiau palaikyti kandidatą. Teko iš tikrųjų nemažai bendrauti dirbant ankstesnėse pozicijose, kada vadovavo Lietuvos mokslo akademijai. Manau, kad mes turime ir puikų kandidatą į pirmininkus, ir pavaduotojus.
Aš norėjau ministrės paklausti. Ko taip ilgai uždelsėte, kad tik šiandien svarstome, o poryt jau turėtume priimti? Bet tikrai tai nesusiję su kandidatu. Tikrai palaikau ir kviečiu kolegas pritarti kandidatui.
PIRMININKAS. Ačiū. Ministrės neklausinėjame. R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš rizikuoju paklausti, nors esu draskomas interesų konflikto, nes baigėme tą patį fakultetą. Kadangi jūs turite didelę patirtį vadovavimo ir mokslo finansavimo, ir kitais klausimais, iš tikrųjų Mokslo taryba yra svarbus organas, ar nemanytumėte, kad reikia jūsų iniciatyvos tvarkant ir finansavimo tvarkas, ir konkursų tvarkas, kad jos būtų paprastesnės, prieinamesnės. Ką jūs tuo klausimu galėtumėte? Ar turite kokių minčių pasakyti mums čia? Ką reikėtų tvarkyti ir kuo greičiau, kad mes efektyviau tuos dalykus…
V. RAZUMAS. Nesusipažinusiems su tarybos veiklomis, tai galėčiau paminėti tokias tris pagrindines dimensijas Lietuvos mokslo tarybos veiklos. Visų pirma pagal Mokslo ir studijų įstatymą tai yra patarėjas mokslo politikos klausimais Seimui ir Vyriausybei. Šioje vietoje, akivaizdu, mano akimis žiūrint, reikia taisyti tai, kad taryba turėtų gerokai aktyviau šioje srityje veikti, t. y. nelaukti, kol su kokiu nors pasiūlymu kreipsis Seimas ar Vyriausybė, o pati tiesiog teikti siūlymus aktualiais mokslo klausimais, net ir teikti siūlymus dėl įvairių teisės aktų, kurie yra susiję su Lietuvos mokslo tarybos kompetencija, t. y. mokslo klausimais.
Antra sritis, ypač svarbi mūsų mokslo bendruomenei, yra konkursinis programinis finansavimas. Čia įžiūriu dvi dideles problemas. Viena problema – tai milžiniška biurokratija konkursinio finansavimo, ir antras dalykas – yra per daug programų, kurios yra labai nelygiavertės, o reikalauja lygiai tokio pat sunkaus tų programų administravimo. Kaip pavyzdys yra: doktorantų išvykoms galima skirti iki 1 tūkst. 300 eurų, o kartu dotacijos projektams galima skirti iki 1 mln. eurų metinių lėšų, o administracinis krūvis tarybai yra toks pats.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J. Narkevičius.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Švietimo ir mokslo komitete, kai buvo nagrinėta Mokslo tarybos ataskaita, mes diskutavome dėl to, kodėl būtent praeita Mokslo taryba kaip prioriteto nenagrinėjo švietimo raidos – mokslininkų dalyvavimo švietimo raidoje. Mes žinome, kad Edukologijos universitetas yra faktiškai likviduotas, pažemintas statusas mokslininkų, kurie galbūt formuotų progresyvią pedagoginę arba edukologinę Lietuvos mintį, pagal kurią galbūt visos reformos būtų sėkmingos būtent Lietuvoje. Šito nebuvo. Mokslo taryba negebėjo suburti arba nematė tokio poreikio skatinti mokslininkus būtent šiose švietimo srityse. Kaip jūs galvojate, dėl ko taip įvyko ir koks jūsų vaidmuo būtų? Ačiū.
V. RAZUMAS. Ačiū, gerbiamas Seimo nary, už klausimą. Aš dalyvavau tame posėdyje, ir tarybos (bent jau tuometinės vadovybės) reakcija buvo tokia, kad iš tikro į tą klausimą nebuvo atkreiptas tarybos dėmesys ir ateity tai reikėtų daryti. Bet aš kolegai ir prieš tai atsakiau, kad visų pirma reikia iš principo pertvarkyti visos tarybos veiklą: mažinti programų, didinti skiriamų projektų trukmes, jų lėšas didinti, kad atsilaisvintų tų pačių tarybos narių intelektualus resursas užsiimti ir ta sfera, kurią jūs minite. Aš tai tikrai prisimenu jūsų pastabą ir tikrai atkreipsime dėmesį į tai.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Iš tikrųjų mes žinome iš ankstesnių darbų, tačiau taip jau išeina, kad ir akademinėse institucijose, administracijose visur vyrauja, taip natūraliai susiklosto, vyrauja ne humanitariniai mokslininkai, o tiksliųjų mokslų. Aš tai nieko prieš, tačiau mes žinome, kokia pakankamai sudėtinga yra situacija ir dėl tų mokslininkų atlyginimų. Suprantu, kad Mokslo taryba tiesiogiai tam įtakos, be abejo, neturi, tačiau, jūsų požiūriu, kaip tas dalykas galėtų būti sprendžiamas žinant, kad humanitariniai mokslai, pavyzdžiui, lituanistinė kryptis, yra išimtinai Lietuvos – mūsų atsakomybė? Ir atlyginimo klausimas tiems mokslininkams vis dėlto turėtų būti vienas iš prioritetų. Egzistuoja koks nors jūsų požiūris?
V. RAZUMAS. Ne man turbūt priminti čia, šioje auditorijoje, kad Mokslo ir studijų įstatymas lituanistinius tyrimus įvardija kaip prioritetinius tyrimus Lietuvoje. Lietuvos mokslo taryba taip pat turi ir prioritetinę mokslo Lituanistikos plėtros iki 2024 metų programą, tačiau akivaizdu ir tai, kaip jūs sakote, kad, ko gero, tai programai reikėtų ženkliai didinti skiriamas lėšas.
Galiu pasakyti, kad dabartinė Lietuvos mokslo tarybos valdyba į humanitarinius ir socialinius mokslus atkreipė dėmesį jau pirmame savo posėdyje, kur buvo rekomenduota tarybos komitetams, ypač, žinoma, Humanitarinių ir socialinių mokslų komitetui, pasitelkus ekspertus, kartu parengti „Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų baltąją knygą“, kad turėtume šių mūsų mokslų žemėlapį.
Dėl mažų atlyginimų. Ne tik humanitarinių ir socialinių mokslų mokslininkų maži atlyginimai, taip pat ir visų kitų sričių. Čia bendras politinis ryžtas turi atsirasti. Žinoma, Lietuvos mokslo taryba tik pritartų, kad atlyginimai didėtų.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia M. Majauskas.
Pranešu, kad toliau pirmininkaus posėdžiui Seimo Pirmininko pavaduotoja I. Šiaulienė.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kandidate, tikiu, jog būsite patvirtintas, tad iš karto kreipiuosi su mokslo politikos patarimu. Kaip jūs vertinate aukštojo mokslo finansavimą? Jis, paprastais žodžiais kalbant, pakankamas ar nepakankamas Lietuvoje? Ir jeigu jis yra nepakankamas, kokius matote papildomus finansavimo resursus? Ir dar prieš jums pradedant atsakyti, kaip vertinate tokias sistemas kaip Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur aukštasis mokslas yra brangus, reikšmingai brangesnis negu bet kur kitur, bet labai lengvai yra prieinamos lengvatinės paskolos studentams? Jie susimoka už tą investiciją, kurią gauna, ir vėliau, kaip sakyti, per atlyginimą susigrąžina tuos pinigus, bet aukštasis mokslas gauna daugiau pinigų.
V. RAZUMAS. Ačiū už klausimą. Aukštasis mokslas nėra Lietuvos mokslo tarybos kompetencija. Tam yra įsteigta Aukštojo mokslo taryba prie Švietimo ir mokslo ministerijos. Bet apskritai, kiek aš žinau tą situaciją, tai aukštajam mokslui ir švietimo sričiai Lietuvoje skiriama lėšų ženkliai daugiau negu Europos Sąjungos valstybių vidurkis. Todėl ir aukštojo mokslo reformos klausimas kilo dėl to, ar racionaliai iš tikro tos lėšos Lietuvoje yra naudojamos.
Jeigu kalbėtume konkrečiai apie mokslinius tyrimus, tai reikia pasakyti, kad, lyginant, sakysim… nors Statistikos departamentas dar nėra pateikęs duomenų dėl 2017 metų, bet, lyginant su 2015 metais, moksliniai tyrimai Lietuvoje ženkliai mažiau finansuojami. 2015 metais buvo virš 1 % bendrojo vidaus produkto, 2016 metais tas finansavimas nukrito iki 7,4 % ir taip atsitiko todėl, kad labai lėtai pradėjo būti finansuojami projektai Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. Ir čia didžiausias pavojus ateičiai, taip pat ir Lietuvos mokslo tarybos uždaviniams įgyvendinti, tai, kad struktūrinės lėšos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai skirtoje dalyje sudaro daugiau negu 33 %, bent iki šiol taip buvo. Čia milžiniškas strateginis klausimas taip pat ir dėl auštojo mokslo ir mokslinių tyrimų, o kokie bus priimti sprendimai po 2020–2021 metų?
PIRMININKĖ (I. ŠIAULIENĖ, LSDDF). Dėkoju, gerbiamas pretendente, jūs atsakėte į visų norinčių paklausti Seimo narių klausimus.
Gerbiami kolegos, susitikimai su pretendentu į Mokslo tarybos pirmininkus pagal grafiką, kurį užpildysite sekretoriate, ir ketvirtadienį mes turėsime priėmimą.
13.32 val.
Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2246(2), Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 1, 2, 6, 7, 8, 23 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo VI1 skyriumi įstatymo projektas Nr. XIIIP-2247(2), Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2251(2), Pensijų sistemos reformos įstatymo Nr. IX-1215 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2253(2), Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 8, 10 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-949 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2257(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2246(2) ir lydimieji: projektas Nr. XIIIP-2247, projektas Nr. XIIIP-2251, projektas Nr. XIIIP-2252, projektas Nr. XIIIP-2253 ir projektas Nr. XIIIP-2257. Svarstymo stadija. Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto atstovą T. Tomiliną. Prašau.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Tuoj, kolegos, atidarysiu įstatymo projektą.
Gerbiami kolegos, svarstysime Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Tai yra dalis pensijų reformos, kurią mes pradėjome svarstyti ketvirtadienį. Įstatymo projektas ir lydimieji projektai tiesiogiai susiję su Socialinio draudimo įstatymo pakeitimais, o juos jau po svarstymo mes priėmėme. Pagrindiniame komitete, Socialinių reikalų ir darbo komitete, mes kelias dienas svarstėme Pensijų kaupimo įstatymą ir birželio 22 dieną priėmėme galutinį sprendimą. Už įstatymo projektą balsavo 8 Seimo nariai, prieš – 3, susilaikė 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką S. Jakeliūną. Ar gali kas nors pakeisti iš Biudžeto ir finansų komiteto? Nematau S. Jakeliūno salėje. Kas pristatytų išvadą? J. Varžgalys, prašom.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Biudžeto ir finansų komitetas svarstė, iš esmės pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlė pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui patobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Seimo narių pasiūlymus, jiems pritarė komitetas. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 2, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Taip pat, būkite malonus, dar pristatykite komiteto išvadą dėl Socialinio draudimo pensijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 1, susilaikė 5. Komiteto pirmininko balsas lemiamas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pradėsime bendrąją diskusiją. Pirmasis kalbės M. Majauskas. Atsisakote. Kviečiu G. Skaistę.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Sveiki. Šitas įstatymas turbūt yra susijęs su visa mokesčių ir pensijų reforma. Esminis aspektas yra tas, kad atsisakoma nuostatos, kad „Sodra“ perveda 2 % sumokėto darbo užmokesčio apmokestinimo, ir perveda pats gyventojas tuos pačius pinigus. Bet turbūt esminė nuostata, dėl kurios vyko diskusija komitete ir kuri išlieka kaip klausimas ir šiandien, yra automatinis dalyvių įtraukimas į II pensijų pakopą.
Nepaisant to, kad aš manau, kad II pakopoje dalyvauti apsimoka ir kaupti tikrai verta, pats mechanizmas kelia daugiau klausimų negu atsakymų. Teisės departamentas yra ne kartą sakęs, kad automatinis įtraukimas prieštarauja Konstitucijai, prieštarauja Civiliniam kodeksui, tačiau mūsų specialistai iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsivaizduoja, kad jie yra geresni teisininkai negu mūsų Teisės departamento.
Buvo pateiktas pakoreguotas pasiūlymas, iš kurio dingo pats pavadinimas, dingo pavadinimas „Automatinis dalyvių įtraukimas“, bet iš principo pats mechanizmas liko automatinis: jeigu žmogus nepareiškė noro nedalyvauti II pensijų pakopoje, jis vis tiek bus įtrauktas į sistemą, nepaisant to, ar jis sutinka su tuo, ar nesutinka.
Aš manau, kad mes patys užprogramuojame konfliktą, nes dalyviai, kurie bus įtraukti į II pensijų pakopą ir nenorės joje dalyvauti, kreipsis į Konstitucinį Teismą per atskirus Seimo narius ar per teismą ir galų gale visa šita sistema bus pripažinta neteisėta ir prieštaraujančia Konstitucijai. Man niekaip nesuvokiama, kodėl iš tikrųjų atsisakoma to modelio, kuris veikė anksčiau, kai valstybė mokesčių pavidalu surenka darbo užmokesčio apmokestinimą ir vėliau tuos pinigus, tuos procentus perveda privatiems pensijų fondams. Tas būdas buvo legalus, teisėtas ir iš tikrųjų niekam didelių klausimų nekėlė. Dabar tų klausimų yra tikrai neatsakytų. Nors manau, kad kaupimas yra gerai, bet manau, kad šitas naujas modelis yra tikrai ydingas, ir labai abejotina, ar jis apskritai yra teisėtas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu A. Armonaitę. Nėra salėje. K. Glavecko taip pat nematyti. Tuomet A. Sysas. Prašom. Frakcijos vardu.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiama pirmininke, gerbiami Seimo nariai, aš pirmiausia norėčiau, kad mes ir dėl kito įstatymo atskirą diskusiją rengtume, ypač dėl šalpos pakeitimų, nes ten irgi yra labai rimtas dalykas ir turintis ilgalaikių pasekmių. Mes negalime suplakti Pensijų kaupimo įstatymo, kuris, mano galva, yra kertinis, nes tai paliečia visus, kurie dalyvauja socialiniame draudime, ir apskritai tuos, kurie gyvena Lietuvoje, nes per pensijų sistemą ir ligoniai, ir bedarbiai, ir mamos, ir kūdikiai gauna tam tikras išmokas, net ir numirus iš socialinio draudimo sistemos išmokama laidojimo pašalpa, o ne iš valstybės biudžeto.
Kalbėdamas apie kaupimo įstatymą, pirmiausia ką norėčiau pasakyti? Tai vėlgi prisiminti, kaip buvo užsimota prieš rinkimus, kas buvo sakoma rinkėjams ir ką mes šiandien turime. Buvo sakoma, kad pensininkai ir kiti gavėjai galės ploti katučių, nes pagaliau 2 %… atsiprašau, ne 2 %, o „Sodra“ nustos pervesti į II pensijų pakopą po 170, po 180 mln. eurų, ir davė suprasti, kad šitie pinigai atiteks daugiausia pensininkams ir kitiems gavėjams. Deja, buvo tvirtinama, kad pagaliau bus sutvarkyta II pensijų pakopos veikla, nes dabartinė situacija, kai į tas pinkles įviliota 1 mln. 200 tūkst. ir tik 460 tūkst. dalyvauja personaliai mokėdami įmokas, nes tai yra privati pensijų sistema, manau, jau čia yra ne tai, kad skambutis, čia jau šūvis yra, kad ši sistema yra neveiksminga. Trečia, kad sumažins valdytojų apetitą ir sumažins pervedimus iš pensijų dalyvių į pensijų valdytojų kišenę, pinigėlius, kas buvo siūloma ir anksčiau. Deja, visų tų dalykų gal tik užuominos, bet esminių didelių dalykų nepadaryta.
Kaip sakiau, pirmiausia dėl pervedimų. Buvo garsiai pareikšta dėl „Sodros“ įmokos 2 % mažinimo. Po to labai atsižegnojo ir sakė, ne, čia mes nemažiname, daug ginčijomės ir buvo pasiūlyta 1 % mažinti. Bet, gerbiamieji, mes žinome, kad „Sodros“ biudžetas šiais metais yra subalansuotas. Bet jeigu mes žiūrime į pensijas, kurias gauna mūsų pensininkai, jos yra vienos mažiausių Europos Sąjungoje, jau aš nekalbu apie kitas išmokas. Todėl svarbu Valstybinio socialinio draudimo fondą labiau finansuoti, o ne mažinti. Atsisakymas atseit „Sodros“ naudai 1 % mažiau, bet tai vis tiek galutinis rezultatas – „Sodros“ fondas gaus mažiau pinigų, o ne daugiau. Ženklaus pensijų didinimo tikėtis nereikia ir nebus jo, ko labiausiai norėjo „Bočiai“, kitos pensininkų organizacijos, kurie čia siuntė laiškus ir reikalavo iš Vyriausybės šitų žingsnių. Šis signalas akivaizdus, kad mūsų pensijos yra įšaldomos atitinkamai kitų šalių lygmeniu. Tai, kas bus padaryta indeksavimu, tai ekonominis augimas, bet nebus galimybės, nebus kito šaltinio galimai gerokai padidinti pensijas. Įdomiausia, kad buvo kalbama, kad pagaliau „Sodra“, sakykime taip, nusiplaus rankas ir su II pensijų pakopa nieko bendro neturės. Deja, matyti, kad „Sodra“ ir toliau aptarnaus privatų verslą. Kokį privatų verslą dar Lietuvoje aptarnauja kokia nors valstybinė institucija? Pasakykite man. Kodėl privatų verslą turi Socialinio draudimo valdyba kuruoti, surinkti? Na, atsako dabar darbdaviai, bet per mūsų diskusiją komitete išryškėjo, kad regresą tai išstatys net tam žmogui, kuris automatiškai pateks vėlgi į „Sodrą“. Bet apie tai gal šiek tiek, jeigu užteks laiko, vėliau. Buvo kalbama apie II pensijų pakopos sutvarkymą. Kaip sakiau, daug nedalyvauja, tikrai privatus kaupimas turi būti, pirmiausia privatus, bet tai turi būti savanoriškas. Čia tą ir sakė kolegė, na, išbraukė žodį „automatiškai“, nes automatiškai kliuvo visiems. Bet esmė liko ta pati.
Čia kyla didžiausias ginčas, į kurį autoriai taip ir neatsakė, kam reikalinga… Kodėl priimant į fondą raštu sutarties nereikia, bet išstoti iš fondo raštu reikia. Arba tie nauji fondų dalyviai, kurie tris kartus galės pabelsti ir sakyti, kad aš nenoriu, jie turės tai padaryti raštu. Negalės žodžiu padaryti, nors priimami bus automatiškai, t. y. be jokios sutarties. Kaip toliau ta sutartis veiks, jeigu nėra raštiško sutarimo, mums autoriai vėl neatsakė. Kas bus, jeigu jums… Ne jums, o kam nors iš jūsų giminaičių atsiųs sutartį, kurią jis turi pasirašyti, o jis nepasirašys? Tai sutartis galios? Mums autoriai sako – galios. O jeigu jis apskųs teismui, kad iš jo išskaičiuoja pinigus be jo leidimo, tai kas čia bus? Niekas negali atsakyti.
Aš manau, kad tai skubėjimas, kuris neduoda naudos, o įvelia į dar didesnį problemų ratą. Ką darysime su tais 1 mln. 200 tūkst. kabančių? Duodame laiko išeiti iš pensijų fondų du mėnesius ir vėl parašyti pareiškimą. Kai pasiūliau šešis, dabar sugudravo – padarė tris. Aš manau, mes tokiais siūlymais dirbame prieš pačius Lietuvos piliečius.
Gerbiami kolegos, kadangi laikas baigėsi, tikrai siūlyčiau pristabdyti arklius, nes tai, ką padarėme prieš kažkiek metų, ta sistema nepasitvirtino. Nenorėčiau būti blogu pranašu, bet mes einame Vengrijos arba Lenkijos keliu, kai reikės nacionalizuoti šitą sistemą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu R. J. Dagį. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, keistai jaučiuosi šitoje tribūnoje, nes žalieji buvo tie, kurie labai skeptiški buvo pensijų fondų… Aš buvau šalininkas pensijų fondų būtent tokios įstatymų tvarkos, kokią mes esame priėmę. Dabar galiu tiesiai pasakyti: aš už juos daugiau nebeagituoju, nes tai, ką jūs žadate padaryti, jeigu mes priimsime įstatymus, tai iš jos naudos jokios nebus, tik didesnis chaosas. Mėginsiu tai pagrįsti.
Anksčiau ir dabar egzistavo tvarka, kai 2 % mokesčių buvo atskaitoma iš „Sodros“ ir eidavo į kaupimo sistemą. Ten buvo du variantai: tu galėjai, jeigu nori, pats prisidėti, tai tada tau valstybė dar irgi pridėdavo. Tai yra skatinimo forma. Arba išvis be skatinimo formos. Bet tai buvo mokesčiai, kuriuos valstybei šiuo atveju mokėjo darbdavys.
Ką mes turime dabar? Dabar po mokestinės reformos viskas yra viename krepšelyje. „Sodros“ mokestis bus mokamas kiekvieno iš mūsų, plius socialinio draudimo mokestis kiekvieno iš mūsų.
Ir ką mes dabar siūlome padaryti? Mes siūlome, kad šalia tų mokesčių, kuriuos turėsime sumokėti valstybei, mes priversime piliečius savo pinigus, kurie jau gauti atskaičius mokesčius, prievartiniu būdu pervedinėti kaupiamajai sistemai 4 %. Mūsų Teisės departamentas ir teisininkai sako, kad tai vienareikšmiai prieštarauja ir mūsų Civiliniam kodeksui, ir greičiausiai prieštarauja ir pačiai Konstitucijai, nes niekas manęs negali priversti. Mane gali skatinti tai daryti su papildoma priemoka, bet priversti negali.
Mes dabar pastatysime darbdavį į nepavydėtiną padėtį. Pagal siūlomų įstatymų projektus kas su juo atsitiks? „Sodra“ jį vers mokėti, atskaityti 4 %, o jeigu aš, kaip darbuotojas, nesutiksiu ir neprašysiu darbdavio to daryti arba kurį laiką mokėjęs tuos mokesčius nuspręsiu, kad iš manęs atskaityti nereikia, darbdavys negalės išskaityti tų mokesčių, bet „Sodra“ jį toliau terorizuos. Jis negali be sutarties su manimi mano lėšų konfiskuoti, nes tai bus lėšų konfiskacija be mano sutikimo. Tai bus ištisinio aiškinimosi rezultatas.
O kam reikėjo ką nors keisti? Reikėjo spręsti vieną vienintelę problemą – nenaudingą mokėjimą 2 %, be papildomų įmokų 2+2+2, tai viena sistema, kuri tvari, ir 2+0, kuri netvari, tik tą vieną klausimą. Bet mes viską taip sujaukėme, kad dabar ta privati sistema bus chaotinė. Kiek joje liks, aš nežinau, pasitikėjimas ja bus kritęs. Ir, maža to, su tokia sistema mes prognozuojame, kad perspektyvoje tas prieaugis, kurį žmonės gaus, bus net didesnis negu socialinio draudimo pensijos gaunama dalis.
Na, jūs kokiam nors normaliam ekonomistui tą pasakykite, iš kur tokios nesąmonės gali būti? Iš 2 %, iš 4 % mokėjimo? Nebus šito! Mes mėginame apgauti žmones, pasakyti, kad fondai jiems kompensuos. Niekas jiems nekompensuos, nes ekonominės krizės cikliškai visą laiką ateina ir suvalgo tuos visus mūsų priedus. Dabar mes visiškai sujaukėme šitą sistemą, absoliučiai. Pasitikėjimo neturime – „Sodrą“ mes jau pribaigėme, perspektyvos jinai neturi, ir dar pensinius fondus taip pat visus sugriauname.
Koks čia yra mūsų tikslas? Ką jūs norite padaryti? Darbo kodeksą praėjusioje kadencijoje priėmėme – tas pats, klausote, bet negirdite! Pasimokė socialdemokratai iš klausymo, bet ne girdėjimo. Tai jūs įsiklausykite, kas sakoma! Ne todėl, kad kažkas užsimanė, kažkokie lobistai kažką padarė.
Jūs žiūrėkite, kas bus perspektyvoje, kaip jausis žmonės, iš kurių prievarta atiminės tuos 4 %? Jie sakys, aš nenoriu mokėti ir kokią teisę tu turi? Teismai bus ištisiniai, teismai. Ir teisingai darys žmonės, nes savo privatinę nuosavybę turės ginti. (Balsai salėje) Todėl, kad mes nesuprantame, kad jau bus kitokia mokestinė tvarka, negu dabar yra.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu T. Tomiliną. Prašom. (Kalba ne per mikrofoną, negirdėti) Atsiprašau, jūs nekalbėsite? Diskusijoje jus keičia S. Jakeliūnas, ar ne? Jūs užsirašęs diskutuoti.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Aš užleidžiu jam vietą.
PIRMININKĖ. Taip, prašau. Tada kviečiu S. Jakeliūną.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkui. Aš tikrai dėkingas Vyriausybei, kad jinai ryžosi pasiūlyti pertvarkyti II pakopą, nes jos ištakos, jos pradžia yra susijusi dar su 2000 metais, kuomet buvo pensijų reformos Baltosios knygos rašomos ir panašūs dalykai. Pacituosiu vieną teiginį iš tos Baltosios knygos, kad vienu metu daryti indėlių atkūrimo ir pensijų reformos (o tai reiškia II pakopos įsteigimo pradžios) nėra galimybių, nes nėra tam lėšų. Indėlių atkūrimas yra padarytas ir prasidėjo pensijų reforma, II pakopos epopėja. Jinai tęsiasi iki šiol.
Ir kuomet 2013 metais man teko pasiūlyti pertvarkyti ją, tuomet buvo labai sunku įtikinti ir Seime, ir Vyriausybėje, kad galima ką nors padaryti esmingesnio, negu buvo surastas kompromisas. Vienas iš tų kompromisų buvo kaupimo formulę nustatyti. 2 % iš „Sodros“, jokio asmeninio kaupimo ir atitinkamai jokios paskatos iš valstybės biudžeto taip pat nėra.
Jeigu žmogus gauna minimalų atlyginimą arba netgi ir vidutinį, kaupiant po tuos 2 %, jo „Sodros“ pensija sumažėja 10–15 %, o jisai, sukaupęs kelis tūkstančius geriausiu atveju eurų, pasiima kaip vienkartinę išmoką. Ir to mes pensija tikrai negalime vadinti, nebent koks Laisvosios rinkos institutas sako, kad labai gerai, ir kuo daugiau mes privatizuojame „Sodros“, sveikatos draudimo ar dar kokių nors viešųjų išteklių, tuo geriau, bet tada turime kalbėti apie kitokią valstybę arba apie jokią valstybę apskritai.
Esminiai komponentai šitos reformos, II pakopos pertvarkos, kaip aš minėjau, vienas iš tikslų yra pertvarkyti ją, sustiprinti, kad jinai taptų pensijų sistema, labiau finansuojama privačiais ištekliais, ne viešaisiais ištekliais, ir kad tų vienkartinių išmokų epopėja, kurią finansuoja dabartiniai pensininkai ir būsimieji pensininkai savo busimos sumažėjusios „Sodros“ sąskaita, baigtųsi, kad būtų numatytas papildomas kaupimas, nes dabar žmogus kaupia 2+2+2. Ar kas pasikeis 4+2, ar panašiai, kodėl jisai negali kaupti 8 ar 9, ar 10 %, jeigu jis turi pajamų, turi galimybių ir gali kaupti daugiau. Toks tikslas yra, jisai yra pasiektas.
Tai nebus privalomas papildomas kaupimas, bet mokestinės lengvatos, kurios kainuoja, taip pat numatytos. Jeigu šnekama, kad čia apskritai privalomas dalyvavimas, kai kuriose valstybėse yra privalomas dalyvavimas privačiame kaupime arba pusiau privalomas dalyvavimas, tad čia galima kalbėti apie automatinį įtraukimą – pasiūlymą žmogui dalyvauti, bet su jo visišku pasirinkimu ir teise nedalyvauti, jeigu jis taip nuspręs.
Taip, tai yra diskusijų dalykas, bet, aš manau, tai yra modernus dalykas, kuris daromas Skandinavijoje, Danijoje, Švedijoje ir Didžiojoje Britanijoje, o jos Vyriausybę konsultuoja praėjusių metų Nobelio ekonomikos premijos laureatas. Neatsitiktinai tie dalykai veikia pasaulyje ir jie turi veikti čia.
Klausimas, kas čia per sistema, kaip ją finansuojame ir koks jos rezultatas? O rezultatas pensijų pertvarkos yra, kad turėtų būti didesnė pensija iš abiejų dalių – iš „Sodros“ dalies ir iš sukauptos dalies. Aš manau, tai pasieksime su dar vienu pasiūlymu, kuriam pritarė ir Lietuvos bankas, ir Vyriausybė, kad turėtų būti vienas anuiteto teikėjas, nes, kaip žinote, draudimo kompanijos, kurios čia rašo laiškus ir oponuoja tam dalykui, skundžia arba skųs Konkurencijos tarybai, dar kokiam nors Konstituciniam Teismui ar dar panašiai, bankrutuoja. Jeigu kas nors gali apdrausti nuo bankroto rizikos gyvybės draudimo kompaniją ir pasakyti: konkuruokite ir sumokėkite didesnę pensiją negu jūsų konkurentas… Jos tai darys tik rizikuodamos. Tuo tarpu valstybinis anuiteto teikėjas yra tas sprendimas, kurį pasiūlė ir Pasaulio bankas prieš Lenkijos reformą, pertvarkant, tiksliau sakant, uždarant II pakopą, ir taip pat mes čia radome sutarimą tarp tų valstybės institucijų, o tai tikrai nebuvo paprasta ir elementaru.
Grįžimas į „Sodrą“. Prieš tai buvo padarytas fiktyvus grįžimas į „Sodrą“, kai žmogus nustoja kaupti, pinigai lieka fonde, o „Sodros“ pensija lieka sumažėjusi. Tai visavertis grįžimas į „Sodrą“ reiškia, kad tu atkuri savo buvusią „Sodros“ pensiją, pervedi tuos pinigus, jeigu jau taip nusprendi, ir toliau nedalyvauji kaupime. Dabar šitas variantas tikrai bus realizuotas ir papildomai pasiūlyta alternatyva: arba kaupti, kaip jau žmogus nuspręs, su minimalia įmoka, arba didesne, beje, dalyvaujant ir darbdaviams, jeigu tokių sąmoningų atsiras, o aš tikiuosi, kad Lietuvoje tokių bus ir jiems sudarytos galimybės. Jeigu netinka nei vienas, nei kitas variantas, o pensinis amžius čia pat ir norisi, kad tie pinigėliai būtų kažkam palikti – vaikams, anūkams ar dar kam nors, galima juos palikti kapsėti pensijų fonde, iki sukaks pensija, ir tada paversti arba vienkartine išmoka, arba įsigyti vadinamąjį pensijų anuitetą.
Aš manau, kad reikalinga pertvarka. Deja, teko sutikti su kompromisu, kad ji finansuojama sumažėjusiomis šiuo atveju valstybės biudžeto ir iš dalies „Sodros“ pajamomis, bet tai buvo kaina tos reformos, kurią inicijavo Vyriausybė, kuriai mes padarėme pradžią dar rinkimų programą kurdami. Ir tikiuosi, kad jai bus pritarta Seime. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Visi norintys dalyvauti diskusijoje turėjo galimybę. Dabar, kolegos, mums reikėtų pasitarti, ką darome. Pertrauka – taip, aš nepamiršau. Kadangi dėl lydimojo Pensijų šalpos įstatymo dar nori padaryti diskusiją, ir vakarinis posėdis užsitęs, gal galėtume šį Pensijų kaupimo įstatymą pabaigti? Aš manau, kad per 20 minučių mes spėtume.
Prašau Seimą balsavimu apsispręsti. Dar per šoninį mikrofoną – J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Man atrodo, yra suplanuoti komitetų posėdžiai, ir bent Ekonomikos komitetas žada 14 valandą posėdžiauti. Negerai yra įlįsti į pertrauką – vienintelę, kuri kažką leidžia Seimo nariams numatyti. Tikrai nebalsuokime už pratęsimą.
PIRMININKĖ. Atsižvelgsime į komitetų ir komisijų pageidavimus posėdžiauti pietų pertraukos metu ir tęsime po pietų.
Rytinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.