LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 414
STENOGRAMA
2020 m. birželio 4 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Laba diena, gerbiami kolegos, gerbiami svečiai, gerbiami Lietuvos žmonės. Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. birželio 4 d. posėdį. (Gongas) Registruojamės.
10.00 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2020 m. birželio 4 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Užsiregistravo 92 Seimo nariai. Darbotvarkės tvirtinimas. Dėl darbotvarkės nematau norinčių kalbėti. Siūlau darbotvarkę patvirtinti bendru sutarimu. (Balsai salėje) Yra. R. Budbergytė. Prašau.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF*). Mes prašytume išbraukti iš darbotvarkės klausimą dėl bendrojo plano, kadangi yra nevisiškai aiškiai suformuluota Teisės departamento išvada, kad Seimo nutarimu negalima numatyti lėšų skyrimo. Konstitucinis Teismas pasisakęs, kad tokius dalykus galima pavesti tiktai įstatymu, o ne Seimo nutarimu, todėl prašytume išbraukti iš darbotvarkės ir prašyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto pateikti savo išvadą dėl šio klausimo.
PIRMININKAS. J. Sabatauskas. Prašau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Norėjau patikinti, iš tikrųjų mes ne vieną kartą keitėme projektus vien dėl to, kad visada būdavo Teisės departamento pastaba dėl to, kad tik įstatymu galima duoti pavedimus Vyriausybei. Šiuo atveju iš tiesų reikėtų Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados, ypač prieš priimant.
PIRMININKAS. Gerai. S. Gentvilas, prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Laba diena, dėl bendrojo plano priėmimo. Teisės departamento išvadoms komitetas pritarė ir išbraukė tą 30 % finansavimą regioniniu lygiu, tai kaip ir nebėra to trukdžio. Aš siūlyčiau neišbraukti iš darbotvarkės bendrojo plano priėmimo.
PIRMININKAS. Daugiau pasiūlymų dėl darbotvarkės nematau. Turime vieną pasiūlymą – R. Budbergytė siūlė frakcijos vardu išbraukti darbotvarkės 2-1 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano valstybės teritorijos erdvinio vystymo krypčių ir teritorijos naudojimo funkcinių prioritetų patvirtinimo“ projektą Nr. XIIIP-4277. Balsuojame dėl pasiūlymo.
Balsavo 108 Seimo nariai: už – 37, prieš – 42, susilaikė 29 Seimo nariai. Pasiūlymui nepritarta. Darbotvarkė liko be pakitimų. Ar galime jai pritarti bendru sutarimu? Galime. Pritariame bendru sutarimu.
10.04 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 25, 41, 42 ir 481 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4901(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.1 klausimas – Užimtumo įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4901. Priėmimas. Pranešėja – R. Šalaševičiūtė. Yra pasiūlymų, kviečiu į tribūną. Priimame pastraipsniui. 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pasiūlymų nėra. Pritariame. 2, 3 straipsniams galime pritarti bendru sutarimu? Pasiūlymų nėra. Dėl 4 straipsnio yra Seimo narės R. Šalaševičiūtės pasiūlymas. Prašau pristatyti.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiamas Pirmininke, turbūt dėl 3 straipsnio čia buvo, dėl 42 straipsnio pakeitimo. Mano pasiūlymas yra tiesiog techninio pobūdžio. Taip išėjo, jog Užimtumo įstatymą svarstėme balandžio 30–gegužės 7 dienomis ir buvo neapsižiūrėta dėl savarankiškai dirbančių asmenų, kuriems skiriama parama darbo vietoms steigti. Tiesiog yra sutvarkyta įstatymo redakcija. Prašau pritarti, nes jokių esminių siūlymų čia nėra. Komitetas pritarė vienbalsiai.
PIRMININKAS. Taip, bet dar turi pritarti Seimas, kad pataisa būtų svarstoma. Turbūt nereikia klausti dėl 29, turime tuos 29. Dėl visos pataisos. Gal galime pritarti bendru sutarimu, nes nuomonių reikšti Seimo nariai neužsirašė? Pritariame bendru sutarimu šiai redakcijai ir galime pritarti visam straipsniui bendru sutarimu.
Motyvai dėl viso. Motyvai už – Seimo narys J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kviečiu pritarti svarstomam projektui, kuris turėtų šiek tiek pagelbėti išsaugoti darbo vietas vyresnio amžiaus žmonėms. Bet kartu balsuodami mes turime įvardinti, kokios yra esminės priežastys, kurios lemia štai tokių įstatymo pataisų būtinumą. Verta prisiminti, kad ne taip seniai Ministras Pirmininkas paskelbė pandemijos suvaldymo strategiją ir akcentavo, kad mūsų piliečiai bus suskirstyti į kelias kategorijas. Tai bus rizikos grupė, kuriai priskirti ir žmonės, kuriems virš 60 metų, jiems bus taikomi papildomi judėjimo ir darbo sąlygų apribojimai.
Dar primintina, kad ir sveikatos apsaugos ministras kiekviename savo įsakyme, kuriuo atlaisvindavo tam tikras paslaugas, uoliai prirašydavo, kad ant durų privalo būti iškaba, perspėjanti, kad nedera ten užeiti vyresnio amžiaus žmonėms.
Akivaizdu, kam darbdaviams, matantiems štai tokias aplinkybes, rizikuoti, išlaikant darbo vietose vyresnius žmones, kai jiems ateityje gali grėsti įvairūs reikalavimai dėl tokių žmonių darbo sąlygų. Todėl turime liūdną statistiką, kai išskirtinai dabar atleidžiami būtent vyresnio amžiaus žmonės.
Pasiūlytos priemonės, kad subsidija iki minimalios algos ne 90 %, o 100 % žmogui virš 60 metų, galbūt yra šiokia tokia paskata, bet nemanau…
PIRMININKAS. Laikas.
J. RAZMA (TS-LKDF). …kad tokia didelė, kad tikrai visais atvejais pagelbėtų. Bet tai vis dėlto geriau negu nieko. Kviečiu pritarti ir mėginti tą situaciją, kuri susidarė dėl mano paminėtų aplinkybių, švelninti.
PIRMININKAS. Ačiū. Laikas. Motyvai prieš – Seimo narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Aš ne prieš tai, kad žmonės gautų didesnes išmokas, aš prieš tai, kaip tai daroma. Turbūt visi prisimename, kad kiekvieną savaitę mes svarstome tą patį, noriu pabrėžti, tą patį Užimtumo įstatymą ir tuos pačius straipsnius. Akivaizdžiai kiekvieną savaitę vis nauja pataisa. O taip susidaro dėl to, kad yra laisvų pinigų, pasiskolintų laisvų pinigų, ir juos visus reikia iki rinkimų išdalinti. Daroma viskas, kad paskolinti pinigai patektų žmonėms.
Bet jeigu mes pažiūrėsime į mūsų kaimynus, į Europos Sąjungos valstybes, jūs niekur nerasite tokios programos, nes ten gerbia visus, nesvarbu, koks amžius. Jeigu tu atėjai į darbo rinką, esi laukiamas ir reikalingas. Yra normalūs susitarimai, o ne taip, kaip daroma Lietuvoje: pasirašo deklaraciją, kad nemažins atlyginimo, jeigu sumažins mokesčius. Nonsensas, bet pasirašoma tokia deklaracija. Bet nepasirašoma deklaracija, kad išlaikysime visus darbo rinkoje ir kad laikysimės Darbo kodekso ir Žmogaus teisių deklaracijos. Lietuvoje niekas to neatkeitė, įstatymai veikia.
Pakartosiu, bet valdžia, atsakydama į klausimus, įvardino priežastis, kad vyresnio amžiaus žmonių daugiau atleidžia. Bet kai pasidomime kodėl, pasirodo, visi išeina savo noru. Tik 47 žmonės praeitą savaitę kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl diskriminacijos pagal amžių. 47 iš 20 tūkst.!
PIRMININKAS. Laikas.
A. SYSAS (LSDPF). O mes dabar įstatymais bandome sureguliuoti tokius dalykus. Tai reikia bausti darbdavius, kurie elgiasi nesąžiningai ir ne pagal įstatymus, o ne priimti įstatymą, kuriuo mes stigmatizuosime šią grupę, ji po to nukentės, po tokio įstatymo.
PIRMININKAS. Ačiū, laikas. Motyvai už – Seimo narė R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas Pirmininke, mielieji kolegos, atkreipkime dėmesį į pačią esmę, į šio įstatymo tikslą – padėti išsaugoti darbo vietas, skirti subsidiją, skirti konkrečią paramą žmonėms nustatytu laikotarpiu.
Ką gi girdime diskusijose ir šiandien, ir prieš keletą dienų? Kad tai privilegija, kad tai diskriminacija dėl amžiaus, kad tai darbdavių papirkinėjimas. Kad neturime neva kur dėti pinigų. Gerbiami kolegos, kurgi dedame akcentus? Sunku net patikėti, kad tai, kas daroma dėl žmonių šiuo etapu, šiuo sunkiu laikotarpiu, jums sukelia tokį negatyvą. Rinkimai? Rinkimus jūs labiau matote ir vertinate. Jeigu padėsime žmogui vieną, antrą mėnesį, tai padėsime išties, kad jis turėtų galimybę toliau gyventi, dirbti ir būti patenkintas šioje šalyje.
Priimame išties labai reikalingą įstatymą, tad pasistenkime visi kartu, kaip greičiau ir kaip tikslingiau jį įgyvendinsime, kad Seimo priimtas įstatymas būtų įgyvendinamas sklandžiai, kad žmonės pajaustų, turėtų visą informaciją, kad darbdaviai saugotų darbo vietas, padėdami žmonėms išsaugotų jas ir žmonės turėtų visą informaciją. Tad mūsų dėmesys dabar turėtų būti nukreiptas į parlamentinę kontrolę, į mūsų priimtų įstatymų kontrolę, kad taip, kaip norime, kaip čia siekiame, su pagalba žmonėms, kad jie pasiektų kiekvieną. Balsuokime už.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, čia turbūt salėje nėra žmonių, kurie pasisakytų prieš tiesiogine prasme, bet labai daug klausimų atsiranda.
Visų pirma subsidija baigsis, akivaizdu, arba šis finansavimas, tie pinigai baigsis jau iki Naujųjų metų. Po Naujųjų metų problema tikrai išliks, o skola arba subsidija, kur užimtumas bus finansuojamas, taip pat išliks. Taigi visi šie klausimai yra labai sudėtingi ir labai neaiškūs. Be to, lūkesčiai tų vyresnio amžiaus žmonių, kuriems vieną laikotarpį bus kompensuota, o kitą – jau nebekompensuota, dėl to nebus per daug patenkinti. Taigi čia reikėjo, matyt, galvoti apie ilgalaikį visą laikotarpį, apie ilgesnį, nes po Naujųjų metų yra labai sunku tikėtis, kad iš tikro visa pandemija baigsis ir problemos baigsis. O jei jos dar nesibaigs, tada reikės vėl ieškoti kokių nors kitų variantų.
Todėl aš vis dėlto balsuosiu už, bet pasakau, kas, mano supratimu, yra neišspręsta, neatsakyta ir kas gali būti didžiule lūkesčių problema kitais metais. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, mūsų darbo rinkos status quo ir absoliuti duotybė yra išėjimas iš darbo savo noru. Deja, bet taip yra. Turbūt devyniais iš dešimties atvejų mūsų žmonės, kai yra atleidžiami, formaliai yra atleidžiami savo noru. Todėl pandemijos akivaizdoje mes turime ieškoti greitų ir efektyvių sprendimų.
Sisteminius pokyčius lemia kita politika, o šiandien žodis „diskriminacija“, jeigu mes jį vartojame pozityvia prasme, kaip pozityvios diskriminacijos apraišką, tai mes turime dauginti tos pozityvios diskriminacijos reiškinį. Mums reikia daugiau pozityvios diskriminacijos neįgaliųjų įdarbinimo srityje, mums reikia daugiau pozityvios diskriminacijos užtikrinant vyrų ir moterų lygias galimybes, mums reikia daugiau pozityvios diskriminacijos ir priešpensinio vyresnio amžiaus žmonių darbo santykių apsaugos srityje.
Šis įstatymas ypač svarbus ir dėl to, kad atsiras galutinis aiškumas dėl 200 eurų darbo paieškos išmokos, kuri bus mokama tuoj pat po įstatymo pasirašymo. Kiekvienas bedarbis, turintis ar neturintis stažą, gaunantis ar negaunantis nedarbo išmoką, gaus pranešimą į savo asmeninę paskyrą, jam tereikės pažymėti keletą varnelių ir galės gauti 200 eurų laikiną darbo paieškos išmoką. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, pasiklausius dar visai neseniai prieš pandemijos pradžią mūsų ekspertų, kurie darbo rinkos srityje pasakė daug teisingų įžvalgų, tuo metu, kai Lietuvai trūko darbuotojų, kvalifikuotų darbuotojų, buvo įvardinta kaip vienas iš šaltinių, iš kur paimti kvalifikuotų darbuotojų, būtent sugrąžinti į darbo rinką tuos žmones, kurie jau yra pensinio amžiaus. Čia mes kalbame apie 60 plius.
Ko aš bijau, kas atsitiks priėmus šį įstatymą? Kad pamatysime, ar tik nebus tokia statistika, kad tokių žmonių į prastovą bus išleidžiama kelis kartus daugiau negu kitų amžiaus grupių. Ir kodėl? Nagi verslininkui labiau apsimokės išleisti juos į prastovą, nes už tai gaus valstybės subsidiją, nors galbūt jis ir geras darbuotojas, reikalingas darbuotojas negu kitos amžiaus grupės. Todėl ateityje gali būti dar blogesnis efektas – taip, kaip atsitiko balandžio mėnesį. Balandžio mėnesį tokio amžiaus grupės žmonių atleista dvigubai daugiau negu pernai per tą patį mėnesį. Todėl iš tikrųjų man labai kelia nerimą tokios tendencijos. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė už – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, matyt, nėra tokio pasaulyje dalyko, kuris būtų vien teigiamas arba neigiamas, kaip nėra labai tobulos ir puikios partijos su vien gerais žmonėmis arba vien blogais. Kiek čia R. Karbauskis apie konservatorius piktai bešnekėtų, čia rasime labai daug gerų žmonių, kaip ir pas valstiečius. Dabar taip pat yra ir su įstatymais. Šiame įstatyme aš įžvelgiu ir teigiamų, ir neigiamų pusių. Aš iš tikro matau norą padėti žmonėms ir tai yra teigiama, yra surašyti būdai, kaip padėti. Bet žinau, kad žmonės nėra angelai ir jie gali pasinaudoti, ką ir Julius sakė. Aš lygiai tą patį įžvelgiu pavojų, kad čia gali piktnaudžiauti. Aš matau, kad negatyviai verslus verslininkas pajus naudą, kad jam būtina paimti tuos pinigus, ir tuos darbuotojus gali nebūtinai išleisti į kokias prastovas ar dar kaip nors, o tiesiog vokeliais atlyginti jiems ir taip sau sutaupyti lėšų. Tikrai tokie dalykai bus ir mes jų neišvengsime. Nereikėtų galvoti, kad čia yra vien teigiamas įstatymo poveikis. Aš suprantu tuos žmones, kurie įžvelgia neigiamą prasmę ir sunkiai apsisprendžia, kaip balsuoti. Tas pats yra ir man, man irgi sunku apsispręsti, kaip balsuoti dėl šito įstatymo.
PIRMININKAS. Nuomonės išsakytos. Gerbiami kolegos, kviečiu balsuoti dėl projekto Nr. XIIIP-4901 priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 118 Seimo narių, balsavo 115: už – 107, prieš – 2, susilaikė 6 Seimo nariai. Užimtumo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
10.20 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 111 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4902(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.2 klausimas – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 111 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4902. Priėmimas. Kviečiu pranešėją R. Šalaševičiūtę į tribūną. Priėmimo stadijoje yra gauta pasiūlymų.
Priimame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra Seimo narės R. Šalaševičiūtės pasiūlymas. Prašau pristatyti. (Balsai salėje) Tuoj, tuoj.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Visi pasiūlymai, susiję su šio įstatymo projektu, kuriuos įregistravau vakar, yra susiję su tuo, kad iš tikrųjų, reikia pripažinti, ne viską mes buvome sudėję į įstatymo projektą, kas buvo reikalinga. Yra patikslinamas įstatymo projekto 1 straipsniu dėstomo 111 straipsnio pavadinimas, būtent prie „paskelbus ekstremaliąją situaciją ir karantiną“ mes pridedame „ar“, vadinasi, pasibaigus karantinui šio įstatymo nuostatos kai kuriais atvejais būtų taikomos ir esant ekstremaliajai situacijai. Komiteto nuomonė – pritarta vienbalsiai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, turbūt galime sutarti bendru sutarimu, kad 29 pritariantys, kad būtų svarstomi pasiūlymai, yra? Pritariame. Ir pritarti tokiam pasiūlymui, kuriam komitetas pritarė, taip pat galime bendru sutarimu. Pritariame. Dėl motyvų nebuvo užsirašiusių.
Kitas pasiūlymas – taip pat R. Šalaševičiūtės. Prašau pristatyti.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Yra patikslinama įstatymo projekto 1 straipsniu dėstomo 111 straipsnio 1 dalis. Tai yra susiję su ligos išmokomis asmenims, kurie vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos… Ir čia vėlgi papildome „ar“, kadangi karantinui pasibaigus tai sietina daugiausia su medikų bendruomene ir su kitais, kuriems toliau gali tekti dirbti su sergančiaisiais COVID-19 ir turėti kontaktą su jais. Ir ne tik medikų bendruomenė, bet ir kiti, kurie, vykdydami savo profesines funkcijas, tiesiogiai bus susiję su ligomis. Tiesiog kad išliktų toks pat apmokėjimas ir nebūtų skriaudžiami asmenys, dirbantys šioje srityje, ir yra teikiamas šis pasiūlymas. Komiteto nuomonė – pritarta vienbalsiai.
PIRMININKAS. Ir Seimas gali bendru sutarimu taip pat pritarti šiam pasiūlymui, kad būtų integruotas į 1 straipsnį? Pritariame.
Trečiasis R. Šalaševičiūtės pasiūlymas.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Trečiasis pasiūlymas vėlgi susijęs su tomis pačiomis sąlygomis, tik yra patikslinama, kad ligos išmoka skiriama ne anksčiau, kaip nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino paskelbimo dienos. Komiteto nuomonė – pritarta vienbalsiai.
PIRMININKAS. Ir šiam pasiūlymui taip pat Seimas gali pritarti bendru sutarimu? Pritaria. Ačiū, pritarta.
Tada visam 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. (Balsai salėje)
Dar vienas pasiūlymas dėl 8 dalies. Atsiprašau.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Yra dar vienas pasiūlymas, todėl aš ir stoviu čia. Vėlgi yra pasiūlymas, tikslinamas 111 straipsnis, išbraukiama 1 dalis, yra paliekama tiktai 2 dalis. Numatoma, kokiais atvejais mokama netaikant šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatytų apribojimų, ir toliau tikslinama: „Asmenims, turintiems teisę gauti ligos išmoką šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka ir gaunantiems valstybinę socialinio draudimo, netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino laikotarpiu ligos išmoka šio įstatymo 111 straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju mokama netaikant šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatytų apribojimų.“ Komiteto nuomonė – pritarta vienbalsiai.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar jau visi pasiūlymai dėl 1 straipsnio. Šiam pasiūlymui taip pat galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Ir visam 1 straipsniui taip pat galime pritarti bendru sutarimu, integravę visus pasiūlymus, kuriems pritarė komitetas ir Seimas.
2 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu.
Motyvai dėl viso. Seimo nariai neužsirašė, kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 110 Seimo narių: už – 108, prieš nėra, susilaikė 2 Seimo nariai. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektas tampa įstatymu, jis priimtas. (Gongas)
10.25 val.
Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4903(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.3 klausimas – Nedarbo socialinio draudimo įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4903. Priėmimas. Pasiūlymų taip pat nėra gauta, pranešėjos nekviesiu į tribūną. Yra du straipsniai, kuriems Seimas gali pritarti bendru sutarimu. Pritariame. Pritariame bendru sutarimu. Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 106, prieš nėra, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4903) priimtas. (Gongas)
10.27 val.
Darbo kodekso 47 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4904(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.4 klausimas – Darbo kodekso 47 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4904. Priėmimas. Pasiūlymų priėmimo stadijoje taip pat nėra gauta, todėl galime priimti pastraipsniui. 1, 2 straipsniams pritariame bendru sutarimu? Pritariame. Dėl motyvų dėl viso užsirašė Seimo narys R. J. Dagys. Dėl motyvų už. Prašom. Jo nėra salėje. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 110 Seimo narių: už – 109, prieš nėra, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4904) priimtas. (Gongas)
10.28 val.
Vienkartinės išmokos vaikams, skirtos COVID-19 (koronaviruso infekcijos) pandemijos sukeltiems padariniams mažinti, įstatymo projektas Nr. XIIIP-4870(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Vienkartinės išmokos vaikams, skirtos COVID-19 pandemijos sukeltiems padariniams mažinti, įstatymo projektas Nr. XIIIP-4870. Svarstymas. Biudžeto ir finansų komiteto išvadą paskelbti kviečiu V. Rinkevičių.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, komitetas apsvarstė įstatymo projektą ir nutarė pritarti iniciatorių pateiktam ir komiteto patobulintam projektui, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pastabas. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš nėra, susilaikė 3.
PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narė R. Šalaševičiūtė paskelbs Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas, apsvarstęs projektą, iš esmės pritarė Vienkartinės išmokos vaikams, skirtos COVID-19 (koronaviruso infekcijos) pandemijos padariniams mažinti, įstatymo projektui ir pasiūlė pagrindiniu paskirtam komitetui svarstant šį projektą atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktą išvadą dėl projekto. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš nebuvo, susilaikė 3.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu diskutuoti Seimo narį M. Puidoką. Ruošiasi T. Tomilinas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, jaunos šeimos su vaikais yra mūsų valstybės stuburas, mūsų valstybės ateitis. Iš tiesų su kolega A. Mazuroniu ir Darbo partijos komanda parengėme siūlymą dėl pagalbos – vienkartinės išmokos vaikams, bet tuo metu jis nebuvo išgirstas, dėl to džiaugiuosi, kad Prezidentas G. Nausėda ėmėsi lyderystės ir subūrė mus visus, kad išgirstume argumentus, kad iš tiesų per karantiną jaunos šeimos, kurios augina vaikus, nukentėjo labiausiai todėl, kad dažnas tėtis ar mama turėjo likti su mokyklinio ar darželinio amžiaus vaikais namuose, negalėjo pilnai dirbti, sumažėjo jų atlyginimas ar net buvo prarastas darbas. Tam, kad jie visi galėtų savo vaiką dabar vasarą leisti į vasaros stovyklą, į būrelius, į baseiną ar tiesiog į dienos stovyklas, yra reikalingi pinigai, o tų pinigų daugeliui šeimų Lietuvoje tikrai labai trūksta. Daug šeimų kreipiasi į mane ir tikrai visos, su kuriomis bendravome, labai džiaugiasi šiuo projektu. Todėl, kai jį priimsime ir parodysime vienybę, susitelkimą, neįsileisdami į tuščius politikavimus, tikrai žmonėms taps lengviau, ypač toms šeimoms, kurios augina 508 tūkst. vaikų, nes būtent tokį skaičių vaikų pasieks tos vienkartinės išmokos.
Gerai, kad tos išmokos yra diferencijuotos, todėl tos šeimos, kurios yra daugiavaikės, gaus didesnę sumą pinigų. Tas šeimas, kurios augina neįgalius vaikus, taip pat pasieks didesnė išmoka. Aš manau, kad tai yra teisinga. Labai svarbu, kad mes parodome socialinį jautrumą, bet kartu vadovaujamės labai aiškiais ekonominiais kriterijais. Džiugu, kad šiam projektui pritaria premjeras ir Vyriausybė, taip pat Seimo komitetai, kurie svarstė. Mes matome, kad jaunos šeimos su vaikais yra aktyviausi vartotojai, todėl akivaizdu, kad visi šie pinigai tikrai grįš į valstybės biudžetą ir tikrai skatins vartojimą. Tą galime pasakyti ir būti tikri.
Kalbant apie ekonominius duomenis, iš tiesų Lietuvos Vyriausybė yra paskelbusi 5 % nuo bendrojo vidaus produkto vertės ekonomikos gelbėjimo planą. Palyginimui galėčiau pateikti informaciją, kiek procentų nuo BVP tam yra skiriama per skirtingas priemones, tai yra staigią finansinę pagalbą, atidėjimus ir kitas likvidumo garantijas, priemones kitose Europos Sąjungos šalyse. Pavyzdžiui, Danijoje tai yra 12,2 %, Vengrijoje, kuri galbūt yra kiek panašesnė į mus, – 8,7 %, didelėse šalyse, stipriose ekonomikose – Prancūzijoje tai yra 25,8 %, Jungtinėje Karalystėje – 20,8, Vokietijoje – net 59 %. Iš tikrųjų įspūdingi skaičiai. Ispanijoje – 11,7 %, Italijoje – beveik 44 %. Akivaizdu, kad šiuo atveju Lietuvos Respublikos Vyriausybės planai dėl teikiamos paramos mūsų valstybės žmonėms, verslui tikrai yra pamatuoti, tos sumos nėra per didelės, bet svarbiausia, kad tos priemonės būtų tikslinės, tokios, kokios jos yra šiuo atveju. Taigi tikrai kviečiu visus jus palaikyti ir parodyti susitelkimą.
PIRMININKAS. Kviečiu diskutuoti Seimo narį T. Tomiliną. Ruošiasi A. Vinkus.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, manau, kad verta priminti, kad vaiko išmokos sistema yra tikras išsigelbėjimas šeimoms, ir būtent COVID-19 krizė parodė jos išskirtinį pranašumą prieš buvusias mokesčių lengvatas, tada, kai mes turime pajamų netekimus, tada, kai sustojo darbai, būtent vaiko pinigai yra stabilumo garantas šeimoje ir būtent stabilių pajamų garantas.
Daug kam iškilo klausimas: kaip mes skaičiuosime išmoką vaikui, kai atsiras ši vienkartinė pagalba. Aš turiu tokį labai paprastą patarimą – kiekviena šeima tiesiog apskaičiuoja savo gaunamą sumą už vaikus, jeigu daugiau negu vienas vaikas, ir padaugina iš trijų, ir tai yra būtent ta suma, kurią vasarą gaus kiekviena šeima.
Vaiko pinigai prisidėjo prie išskirtinio vaikų skurdo mažėjimo Lietuvoje, mes esame pirmi Europoje pagal skurdo mažėjimo tendencijas, pagreitį: 2016 metais – 25 % skurdo rizikos riba, šiemet turime 18 % santykinio skurdo rizikos ribą. Su šiomis priemonėmis, su valstybės visų priemonių paketu kitais metams prognozuojama 14 %. Aišku, pati ekonominė krizė nulemia, kad santykinis skurdas mažėja, nes dramatiškai gali nukristi pajamos, tačiau bendra tendencija yra teigiama ir buvo teigiama iki pandemijos.
Kaip jūs žinote, šios priemonės – vienkartinės išmokos iš tiesų nebuvo Vyriausybės pakete, tai yra Prezidento iniciatyva ir mes jai pritariame. Mes diskutuojame su Prezidentu dėl mokestinių pokyčių – tikrai viskam pritarti negalėsime. Bet man norisi pasakyti, kad turėdami tokias dosnias išmokas turėtume galvoti strategiškai į priekį, kaip geriau panaudoti tokius didelius pinigus. Mano galva, ateityje projektuodami tokias socialines išmokas dalį tų pinigų turėtume skirti socialinėms paslaugoms finansuoti, nes nėra geresnio būdo padėti šeimoms kaip socialinių paslaugų plėtra per savivaldybės įstaigas, per nevyriausybines organizacijas. Tai yra didelė mūsų problema, kad socialinių paslaugų šeimoms daugėja, tačiau jų nepakanka ir papildomas vaučeris su tam tikra suma galėtų būti ateities sprendimų pagrindas. Ačiū.
PIRMININKAS. Diskusiją baigs Seimo narys A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami Seimo nariai, pastaruoju metu mes priėmėme nemažai įstatymų, padėsiančių sparčiau atsigauti ekonomikai, numatėme išmokas verslininkams, darbdaviams, senjorams ir panašiai. Visas paketas priimtų sprendimų numato valstybės paramą ne tik karantino laikotarpiu, bet ir atitinkamą laiką jam pasibaigus. Tačiau tarp pandemijos padarinių jautriai paliestų grupių yra ne tik bedarbiai, senatvės pensijos amžiaus sulaukę asmenys, neįgalieji ir kiti, bet ir vaikus auginančios daugiavaikės, vaikus su negalia auginančios ir nepasiturinčios šeimos.
Šiandien teikiamu įstatymo projektu ir siūlomos vienkartinės išmokos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, ir vaikams, netekusiems tėvų globos. Jos skirtos koronaviruso pandemijos sukeltiems padariniams mažinti. Taip pat čia numatomos tokių išmokų skyrimo ir mokėjimo sąlygos, tvarka ir finansavimas.
Pristatant projektą buvo detaliai konkretizuota, kam ir kokiais dydžiais būtų mokamos išmokos, todėl aš prie to neapsistosiu. Esmė yra ta, kad šios išmokos turės teigiamą poveikį gyventojų lūkesčiams, kurie dėl koronaviruso krizės ženkliai pablogėjo. Be to, išmokos tiesiogiai paskatins vaikus auginančių šeimų vartojimą, o tai tam tikru laipsniu prisidės ir prie ekonomikos augimo.
Kam teko augti daugiavaikėje šeimoje… aš pats augau dešimties vaikų šeimoje ir praėjus šitiek dešimtmečių prisimenu vargus ir bėdas, kartu ir džiaugsmą, kurie teko mano tėvams auginant daugiavaikę šeimą.
Tikiu, kad šiuo klausimu gali būti įvairių nuomonių, bet aš palaikau siūlomą įstatymo projektą ir manau, kad jis atspindi dabartinius mūsų valstybės lūkesčius. Birželio 1 dieną mes minėjome Tarptautinę vaikų gynimo dieną, ir manau, kad ne tik žodžiais – ir spaudoje pažymėjome tą dieną, ir tarpusavyje, ir televizijoje, ir kitur, bet čia bus praktinis žingsnis, praktinė parama mūsų vaikams. Kviečiu balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai. Po vieną dėl motyvų. M. Puidokas – motyvai už.
M. PUIDOKAS (MSNG). Dėkoju, Pirmininke. Iš tiesų pats esu tėtis, auginame du mažus vaikus ir gyvai galiu matyti situaciją, kokie yra poreikiai tų šeimų, kurie turi mažų vaikų, darželinio ar mokyklinio amžiaus, nes vienas vaikas eina į darželį, kitas yra pirmokas. Iš tiesų visi tie iššūkiai, kuriuos mes patyrėme per nuotolinio mokymo patirtį, kai turėjome mokytis visai kitokiomis pasikeitusiomis gyvenimo sąlygomis, ypač buvo sudėtingi būtent jaunoms šeimoms, kurios augina vaikus. Todėl manau, kad šis projektas, kai mes suteikiame tą pagalbą ir padedame šioms šeimoms įveikti bent dalį rūpesčių ir taip sudarome joms galimybes vaikus išleisti į stovyklas, vaikams leisti bent jau baseino ar kokio nors būrelio lankymą, kas yra ypač svarbu kalbant apie vaikų raidą ir ugdymą, tai yra tikrai efektyvi, teisinga ir savalaikė pagalba. Panašių pagalbos priemonių ypač reikia ir kuo daugiau. Raginu visus palaikyti ir pritarti šiam projektui.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Turiu tris vaikus ir papildomos pajamos mane tikrai pradžiugintų, tačiau ar nuo to būtų geriau Lietuvai, aš nesu tikras, nes tai didina deficitą, kuris ir taip jau yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje, tai augina skolą, kurią tiems patiems mūsų vaikams vis tiek reikės sugrąžinti, tai remia užsienio ekonomikas, nes skatiname importuojamų prekių vartojimą, nes didelė dalis Lietuvoje suvartojamų prekių yra importuojamos. Lygiai taip pat mes, jeigu deklaruojame, kad sprendžiame kokias nors sistemines problemas, tai su vienkartine išmoka mes tikrai neišspręsime šeimų skurdo klausimo, o išdalindami pinigus prieš rinkimus karštomis galvomis ir greitai, susidursime su tokiomis problemomis, kai reikės didinti mokytojų atlyginimus, medikų atlyginimus, didinti pensijas, o ižde pinigų neliks. Aš kviečiu susilaikyti.
PIRMININKAS. Balsuojame po svarstymo dėl Vienkartinės išmokos vaikams, skirtos COVID-19 (koronaviruso infekcijos) pandemijos sukeltiems padariniams mažinti, įstatymo projekto Nr. XIIIP-4870.
Užsiregistravo 102 Seimo nariai, balsavo 100 Seimo narių: už – 94, prieš – 1, susilaikė 5 Seimo nariai. Po svarstymo projektui pritarta.
10.43 val.
Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 211 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4839(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Azartinių lošimų įstatymo trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 211 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4839. Priėmimas. Priėmimo stadija, pasiūlymų nėra gauta. Yra du straipsniai. 1 straipsniui pritariame bendru sutarimu? Pritariame. Ir 2 straipsniui taip pat pritariame bendru sutarimu? Pritariame.
Motyvai dėl viso. Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 101, balsavo 96: už – 95, prieš nėra, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4839) priimtas. (Gongas)
10.44 val.
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 14 ir 87 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4695(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5.1 klausimas – Mokesčių administravimo įstatymo 14 ir 87 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4695. Priėmimas. Priėmimo stadija, pasiūlymų taip pat nėra gauta. Priimame pastraipsniui. 1 straipsniui pritariame bendru sutarimu? Pritariame. 2 straipsniui taip pat pritariame bendru sutarimu? Pritariame. Ir 3 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas. Taip pat pritariame bendru sutarimu? Pritariame. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 100 Seimo narių, balsavo 95 Seimo nariai: už – 94, prieš nėra, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4695) priimtas. (Gongas)
10.45 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4696(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5.2 klausimas – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4696. Priėmimas. Priėmimo stadijoje pasiūlymų nėra gauta. Priimame pastraipsniui. 1 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 2 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 3 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. Dėl motyvų už ir prieš Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 95 Seimo nariai, balsavo 93 Seimo nariai: už – 91, prieš nebuvo, susilaikė 2 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4696) priimtas. (Gongas)
10.47 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4697(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5.3 klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4697. Priėmimas. Priėmimo metu pasiūlymų nėra gauta. Yra du straipsniai, kuriems galime pritarti bendru sutarimu ir pritariame.
Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 97 Seimo nariai, balsavo 96 Seimo nariai: už – 96, prieš nebuvo, susilaikiusių Seimo narių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4697) priimtas. (Gongas)
10.48 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl vietinių ir regioninių veiksnių ir aplinkybių, lėmusių 2009–2010 metų krizės Lietuvoje reiškinius ir viešųjų finansų būklę, įskaitant viešojo sektoriaus skolos dydį ir šios skolos valdymo sąnaudas, išvados“ projektas Nr. XIIIP-4091(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl vietinių ir regioninių veiksnių ir aplinkybių, lėmusių 2009–2010 metų krizės Lietuvoje reiškinius ir viešųjų finansų būklę, įskaitant viešojo sektoriaus skolos dydį ir šios skolos valdymo sąnaudas, išvados“ projektas Nr. XIIIP-4091. Priėmimas. Yra vienas straipsnis. Straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Dėl motyvų. Motyvai už – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, Pirmininke. 2009–2012 metais Lietuva turėjo galimybę pasiskolinti pigiau iš Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo, ne už 10 %, o viso labo už 1,5–2 %. Asmeniškai Prezidentė D. Grybauskaitė neleido to daryti. Skolinantis iš komercinių bankų, valstybei ir jos piliečiams buvo padaryta didelio masto žala. Atsiprašau, kolegos, 2,1 mlrd. eurų. „Sodrai“ padaryta žala daugiau kaip 1 mlrd. eurų. Nukentėjo „Sodros“ pensininkai. Valstybės skola išaugo iki 8,5 mlrd. eurų, beveik tris kartus.
Užsienio valstybių komerciniai bankai diktavo savo sąlygas Lietuvos bankui. Lietuvos bankas šoko pagal komercinių bankų dūdelę. Lietuvos bankas manipuliavo VILIBOR indeksu.
Valstybės kontrolė 2010 metų pabaigoje savo audito ataskaitoje aiškiai nurodė, kad Finansų ministerija skolinosi be jokių taisyklių pagal komercinių bankų užgaidas, net nesant būtinumo skolintis. Valstybės kontrolė negavo dokumentų iš tuometinės finansų ministrės I. Šimonytės, taip pat Biudžeto ir finansų komitetas negavo duomenų iš Lietuvos banko. Lietuva skolinosi brangiausiai visoje Europoje. Šiandien, aš kalbu apie šią dieną, mūsų vertybiniai popieriai yra 3,4 % – brangiausi visoje Europoje. Tai Lietuva kas yra? Klondaikas, už kurį sumoka visi piliečiai?
Siūlau pritarti išvadai ir kreiptis į teisėsaugos institucijas.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narė G. Skaistė. (Triukšmas salėje)
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Iš šurmulio salėje akivaizdu, kad net jums patiems neįdomu ši krizė ir jos tyrimo išvados. Aš asmeniškai siūlyčiau nepritarti šiam sprendimui, šio tyrimo išvadoms dėl trijų pagrindinių priežasčių.
Viena iš jų, kad politinius sprendimus vertinti oponentų lūpomis yra paprastų paprasčiausiai neobjektyvu. Ir politinius sprendimus vertina vis dėlto ne politikai, o vertina rinkėjai, išrinkdami arba neišrinkdami tuos pačius politikus. Vertinimas galų gale iš dabarties perspektyvos irgi atrodo ganėtinai keistas. Neapibrėžtumas yra sunkiausiai suvaldomas kiekvienos krizės faktorius, ir šiandien vertinti sprendimus, žinant, kokie yra ateities scenarijai, taip pat yra ganėtinai neprofesionalu.
Trečias dalykas – tai krizė už durų, jeigu nepastebėjote, ir užsiimti archeologija, kaip jūs darote šiandien, tikrai yra mažai prasmės. Pažvelkite į dabartinės krizės valdymą. Nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams skirta parama šiandien siekia 10,6 %, kai karantinas jau eina į pabaigą, jeigu nepastebėjote. Ilgalaikė parama verslui įsisavinta 5 %. Jeigu jus tokie dalykai tenkina ir negalvojate, kad ateis kiti žmonės, vertinantys jūsų krizės valdymo strategiją, tai, man atrodo, jūs esate labai trumparegiai.
Kita vertus, galvoju, po 10 metų turbūt šioje vietoje sėdės kiti žmonės, kiti politikai, kurie vertins jūsų šiandieninius darbus. Jeigu jūs esate garantuoti, kad jūsų sprendimai išdalinti skolintus milijardus be jokio Seimo pritarimo, be biudžeto koregavimo yra tikrai teisėti ir patys optimaliausi, tai aš dėl to tikrai drįsčiau lažintis, sakyčiau, kad ne.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų svarbiausia, kad šį tyrimą atlikome ir iš klaidų nebesimokome. Kas buvo daroma tuo metu? Tuo metu buvo nekaupiami rezervai, užkraunama „Sodrai“ didžiulė skola, pensininkai turėjo sumokėti didžiules palūkanas.
O kaip buvo skolinamasi? Valstybės kontrolė pripažino, kad skolinimasis buvo vykdomas pažeidžiant įstatymus. Skolinamasi buvo uždaru būdu ir tiesiogiai iš bankų. Puikiai žinome, kokiomis palūkanomis buvo pasiskolinta. Kas buvo toliau? Toliau buvo drastiški pensijų mažinimai, išmokų mažinimai, atlyginimų mažinimai. Viskas buvo pjaustoma ir mokesčiai didinami. Tokia buvo tuometinė eiga visų pasekmių. Ir, deja, dėl politikų veiksmų teko susimokėti visai valstybei. Kaip būdavo vykdoma bankų priežiūra? Deja, bet baudos už rinkos manipuliacijas, už kitus dalykus buvo tik simbolinės.
Ir ką mes padarėme? Ko mes pasimokėme iš šio krizės tyrimo? Mes sukaupėme didžiulius rezervus per trejus metus, kuriuos dabar naudojame. Kaip dabar skolinamės? Skolinamės pagal įstatymus, tik atviru būdu. Palūkanos nuo tuo metu skolintų 6, 8 ir 10 % dabar nesiekia nei 0,5, nei 1 %. Ką mes padarėme su „Sodra“? Iš „Sodros“ mes skolą išėmėme ir „Sodra“ nebėra skolinga, ir dabartiniams pensininkams palūkanų nereikia mokėti už „Sodros“ skolą. Ką padarėme su priežiūros tarnyba? Ką padarėme su sankcijomis už rinkų manipuliavimą?
Būtent šios kadencijos metu buvo įvestos adekvačios baudos, kurios yra nuo apyvartos, ir ne taip, kaip anksčiau, kurios siekė tik kelis tūkstančius, o adekvati bauda už pažeidimą.
Mes iš šios krizės tyrimo pasimokėme, einame priešingu keliu ir tie sukaupti rezervai yra naudojami dabar esant šiai situacijai, ir viskas, ką mes skolinamės, yra tam, kad išlaikytume žmonių pajamas, didintume jų pajamas, neitume mokesčių didinimo keliu ir visų atlyginimų ir pensijų mažinimu. Tos pamokos yra išmoktos, ir mes padarėme viską kitaip, negu buvo per krizę. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Prisimenu tokį pasakojimą, jog graikų matematikas Archimedas žuvo neįvykdęs į jo namus įsibrovusio Romos kareivio reikalavimo ir įsakymo eiti su juo. Kareivis pareikalavo, sako: Archimedai, eik su manimi, Archimedas sako: negaliu, nes turiu užbaigti spręsti matematinę lygtį.
Panašiai ir čia: 2009 metų krizės tyrėjai, užuot reagavę į šalia esančią grėsmę ir susitelkę, ką nors konkrečiai darę, dabar, panašu, domisi tik savo pačių tyrinėjimais, užuot gesinę naujai įsiplieskusios ekonominės krizės gaisrus, visą energiją eikvoja tirdami praeities nelaimių liekanas. Taigi labai apmaudu dėl jūsų tokio elgesio.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Na, yra toks liaudies posakis, kad išmintingi mokosi iš svetimų klaidų, kiti mokosi iš savų klaidų, bet ir tai svarbu išanalizuoti ir iš jų mokytis, o kvailiai visai nesimoko iš klaidų ir visą laiką vėl daro tas pačias. Tai šiuo tyrimu svarbu, kad mes išsiaiškinome, nepaisydami jokių čia politinių atspalvių, ne tas tikslas buvo svarbiausias, kokias klaidas mes padarėme ir kaip jų nekartoti ateityje. Vadinasi, kad ir iš savų klaidų, bet vis tiek mes mokomės, turime mokytis, kad nebūtume visiški kvailiai.
Aš manau, ir esant šiai koronaviruso krizei dabartinė Vyriausybė taip pat turbūt skaitė, analizavo šio tyrimo metu išaiškintas klaidas, kas buvo blogai padaryta, ir darė išvadas. Manau, mažiau politizuokime, o mokykimės iš klaidų ir jų nedarykime, tada tikrai būsime turtingi ir protingi. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Kolega V. Rinkevičius ką tik pasakė, kad politiniai dalykai nebuvo svarbiausias motyvas šiame tyrime. Gerai, nesiginčysiu, gal tikrai nebuvo svarbiausias. Tačiau, 2018 metais sudarius tą komisiją, artėjant Prezidento rinkimams, ryškėjant galimiems kandidatams Prezidento rinkimuose, pasirinktas tyrimas, kuriame kaip taikinys buvo ir I. Šimonytė, ir G. Nausėda. Aš turėčiau atsekti tą dieną, kai komisija pirmą dieną susirinko dirbti. Tai buvo 2018 metų rugsėjis, aš jau esu čia, salėje, citavęs. S. Jakeliūnas po pirmojo komisijos posėdžio šiuo klausimu per Lietuvos radiją pasakė: „O Gitanas Nausėda apskritai neturėtų dalyvauti Prezidento rinkimuose.“
Taigi gal ir ne pagrindinis argumentas buvo politiniai dalykai, tačiau buvo naudojama politinėje kovoje padedant savam kandidatui ir sakant kritiką I. Šimonytei ir G. Nausėdai, kurie, kaip žinome, pateko į antrąjį turą.
Ar dabar mokomės iš tų klaidų, kurių, matyt, buvo padaryta? Aš neabejoju. Matyt, kad buvo padaryta ir neoptimalių veiksmų, tačiau kalbėti apie tai, kad tada skolinosi už 8 % ar 9 %, o dabar – štai už ką… Visų pirma Lietuva – jau euro zonos valstybė, antras dalykas: Pasaulio banko paskolų rinkose visiškai kitokia padėtis, tokia, kokios apskritai seniai nebuvo.
Aš manau, kad mes nepakankamai mokomės jau dabar. Aš galvoju apie šią situaciją, kai valstybė labai daug pinigų paleidžia į vartojimą. Nemanau, kad dešimt metų reikėtų laukti ir patikrinti, kaip buvo dabar daroma, kaip yra dabar daroma. Siūlau, siūlysiu po karantino atlikti auditą, kas vyksta su dabar mėtomais pinigais.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narė V. Ačienė.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Na, prieš tai pasisakiusiems noriu tiesiog priminti, kad istorija ir archeologija yra reikalinga tam, kad ateityje nedarytume jau padarytų klaidų. Apmaudu, kad pasisakantieji nedalyvavo nė viename komisijos posėdyje ir pasisako prieš ne iš tyrimo medžiagos, o savo įsivaizdavimo.
Tyrimo metu taip ir nebuvo atsakyta, kodėl mes, nors turėjome pasirinkimą, nėjome tuo pigesniu keliu, nesiskolinome iš Tarptautinio valiutos fondo. Peršasi mintis, kad mes esame tiesiog labai išdidūs ir nematėme tam reikalo. Manau, kad tikslas yra pasiektas, pasimokyta iš praeities ir tai, kas vyksta šiuo metu, yra išmoktos praeities pamokos, todėl balsuokime už.
PIRMININKAS. Ir motyvai prieš – Seimo narys J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš pirmiausia nuliūdinsiu pačius valdančiuosius, matyt, tiek atmestinai buvo žiūrėta į šio tyrimo užbaigimą, nes galbūt svarbiau buvo ne pats užbaigimas, o tas procesas, kai prezidentinės kampanijos metu buvo galima pasakyti, kad štai yra du svarbiausi S. Skvernelio konkurentai Prezidento rinkimuose, kurie neturėtų kandidatuoti ir drįsti pretenduoti tapti prezidentais. Bet dabar štai – mes tvirtinsime Seimo nutarimą, kur yra tik vienintelis sakinys: pritarti tyrimo išvadoms. Jeigu pažiūrėtume į pačias išvadas, į jų pabaigą, ten yra parašyta: komitetas siūlo Generalinei prokuratūrai kažką, pačiam Seimui, Vyriausybei. Jeigu mes šitų komiteto siūlymų neperkėlėme į Seimo nutarimą, vadinasi, ir liko tik komiteto siūlymai. Labai gerai, ačiū už tokį sprendimą, vadinasi, Seimui jie nėra priimtini, tai liko tik komiteto lygio siūlymai. Iš tikrųjų tuose siūlymuose yra tokių antikonstitucinių, antiįstatyminių dalykų, pavyzdžiui, trys įpareigojimai Lietuvos bankui. Seimas savo nutarimais negali įpareigoti Lietuvos banko ir gerai, kad tai liko tik Seimo komitetų fantazijų lygiu, nes dėl ko nors įpareigoti Lietuvos banką galima tiktai įstatymais, kurie turi būti suderinti su Europos Centriniu Banku.
O jeigu čia valdantieji formuluoja kokius nors kaltinimus buvusiai to sudėtingo laikotarpio Vyriausybei, tai kartu turėtų pridėti sakinį, jeigu kažkuo kaltina, kad dalį kaltės turi prisiimti ir Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, tuometinis ir dabartinis lyderis R. Karbauskis…
PIRMININKAS. Laikas.
J. RAZMA (TS-LKDF). …atskiru susitarimu parėmęs tuometinę Vyriausybę ir valdančiąją koaliciją.
PIRMININKAS. Dėkoju, nuomonės išsakytos. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 111 Seimo narių: už – 63, prieš – 41, susilaikė 7 Seimo nariai. Nutarimas (projektas Nr. XIIIP-4091) priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, Pirmininke. Generalinis prokuroras neteikia ataskaitos Seimui. Lietuvos bankas taip pat nepavaldus Seimui. Tai galų gale rinkėjai ir būtent senjorai, pensininkai įvertins, kas iš jų nugvelbė tą milijardą, o Lietuvos žmonės, kad jų vaikai turės atidavinėti šiemet, kitais metais ir dar 2022 metais tuos 8,5 mlrd. ir sumokėti dar iki šiol jūsų paskolintų pinigų dar visą 1 mlrd. palūkanų! Štai aš manau, kad rinkėjai tikrai įvertins. Tikėtis iš prokuratūros ar Lietuvos banko neverta, o nacionalinio saugumo aspektu VSD tikrai turi įvertinti, kad finansų visa rinka atiduota užsienio valstybei – Švedijai, tai yra, ko nepadarė švedai su kardu prieš kelis šimtmečius, tai tą padarė su finansiniais instrumentais, su euru.
PIRMININKAS. V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Aš noriu padėkoti visiems, kurie liudijo komisijoje ir nepaisė, ar buvo rinkimai, ar ne. O komisijos darbas buvo nukeltas, jo įgyvendinimas, rudeniui, kad nebūtų jokių sąsajų su rinkimais. Kas bijo liudyti mūsų komisijoje? Bijo liudyti tik G. Landsbergis, nes jis neina liudyti į komisijas. Net prezidentai, ir buvę, ir dabartinis, atėjo paliudyti į komisiją tam, kad būtų aišku ir mes nekartotume klaidų. Pasiskolinti pigiau valstybė tikrai turėjo galimybę – tą komisija taip pat nustatė. O 2 mlrd. eurų žalą, padarytą dėl to, kad nebuvo bandyta kreiptis kitur pasiskolinti, sumokėjo visi Lietuvos žmonės.
PIRMININKAS. M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Iš tikrųjų noriu pasidžiaugti, nes tai yra pirmas svarus politinis žingsnis link to, kad mūsų valstybėje įvyktų tai, ko mūsų žmonės labai seniai nori. Tai yra atsirastų politinė atsakomybė už priimtus žalingus sprendimus mūsų valstybei. Kai įvyksta tokie tyrimai kaip šitas tyrimas, ateityje, aš tikiuosi, kiekviena politinė jėga labai rimtai ir atsakingai pagalvos, ar imtis tokių nepasvertų žingsnių, kai nauda yra tikrai ne valstybei, bet privatiems žaidėjams, privatiems skandinaviškiems bankams, o žmonės nukenčia ir milijardinės skolos yra užkeliamos ant mūsų paprastų žmonių ir jų vaikų pečių.
Manau, kad tai yra svarbus žingsnis, ir tikiuosi, kad tai tik pirmas žingsnis ir kad mes tikrai įdiegsime tokią sistemą, kai politinė atsakomybė Lietuvoje už žalą, padarytą valstybei, tikrai bus, ir tapsime tikra teisine valstybe.
PIRMININKAS. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Linksma čia klausytis M. Puidoko ir visokių kitokių moralistų apie skolas. Čia ką tik nubalsavome, naujas skolas sudėjome ant tų pačių vaikų, ir ant tavo, Puidokai, vaikų, prikrovėme tų skolų sočiai, daugiau, negu tada buvo pridėta. Aš laukiu, kad dabar susiformuotų kitokia dauguma ir po septynių mėnesių būtų kuriama nauja komisija puidokams, ąžuolams ir kitiems patyrinėti. Bet aš, jeigu būčiau išrinktas, balsuočiau prieš, nes neproduktyvu taip dirbti parlamente.
Kai yra gaisras, gaisrininkai pridaro žalos. Pridaro žalos: ką nors nudrasko, ne visai tiksliai užgesina, apipila ir panašiai. Tuo metu buvo gaisras, parlamentas dirbo naktimis, o dabar čia atsiranda gudručių, visokių moralistų, kurie pradeda aiškinti, kaip reikėjo atsargiau gesinti gaisrą, ir dar pasmerks tuos gesintojus. Dar atsiranda tokių logikos perlų, kai sako, kad čia ne politinis sprendimas. Pažiūrėkite, kas kalbėjo už, kas kalbėjo prieš, kaip balsavo. Persiskiria visiškai per pusę. Ar jūs turite bent kiek sveiko proto savo galvose ir visose tose kalbose? Gana!
PIRMININKAS. P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Manau, tikrai buvo prasminga įsigilinti į krizės priežastis ir kodėl tiek brangiai mes sumokėjome už ją. Be abejo, mokėjome už politikų ambicijas, bet tą mokestį užkrovėme žmonėms. Lygiai tas pats dėl COVID-19 – irgi yra tam tikra politinė ambicija ir COVID-19 tampa tam tikra priemone įgyti didesnį žmonių pasitikėjimą prieš rinkimus. Tai akivaizdu.
Bet vis dėlto aš suklusau, kai komisijos pirmininkas paminėjo G. Landsbergį, kuris atsisakė liudyti šitoje komisijoje. Tikrai man šitas epizodas nėra žinomas, kiek galėjo G. Landsbergis prisidėti prie tų skolinimųsi ir dėl to, ką dabar konstatuoja komisija. Gal iš tikrųjų tada reikėtų man susilaikyti, nes aš balsavau už tas išvadas, nes manau, kad labai svarbi aplinkybė yra nutylėta ir kažkodėl komisija neišaiškino to slapto G. Landsbergio veikimo krizės metu.
PIRMININKAS. R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš norėčiau pasakyti tam Seimo nariui, kuris čia labai gerai gaisrą išmano, kalbėjo apie gaisrus. Noriu priminti, kad tie gaisrai buvo ne tik Lietuvoje, bet buvo ir Europos Sąjungoje, ir būtent Lietuva pasielgė kitaip. Bet mes dabar nekalbėkime, kas kaltas, kas ne. Tiesiog istoriją būtina žinoti, kad mes būtume budrūs ateityje. Tai tiek.
PIRMININKAS. Dar D. Kreivys nori kalbėti.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Aš tik trumpą komentarą apie istoriją. Istorijoje šiandien šitas krizės suvaldymas yra ekonomikos vadovėliuose. Maža to, pagal šį modelį buvo valdomos krizės Ispanijoje, Graikijoje ir visur kitur. Tai patylėkite, jeigu nesuprantate ekonomikos.
PIRMININKAS. T. Tomilinas. Maloniai prašom.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Jūs, pone Kreivy, pasakykite tai šimtams tūkstančių žmonių, kurie išvažiavo iš Lietuvos, kurie neteko darbo, kurie nuskurdo, nusižudė ir panašiai. Pasakykite apie savo vadovėlius tiems žmonėms.
PIRMININKAS. Nutraukiame diskusiją. Gražiai pakalbėjome, nė vieno gaisrininko, bet visi apie gaisrus.
11.09 val.
Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės šeimos tarybos sudėties“ projektas Nr. XIIIP-4874(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-7 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės šeimos tarybos sudėties“ projektas Nr. XIIIP-4874. Priėmimas. Pasiūlymų nėra gauta. Yra du straipsniai, jiems galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
Motyvai dėl viso. P. Urbšys – motyvai už.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami liberalių pažiūrų Seimo nariai, noriu jus patikinti, kad tikrai Šeimos taryba nebus šeimų cerberis, nes ji yra tik rekomendacinio pobūdžio institucija. Šeimos taryba – partneris, o ne kontrolierius. Tikrai Šeimos tarybos nariai neves apskaitos, kiek kartų šeimoje vienas kitam pasakė gerus, meilius žodžius, kiek kartų pabučiavo vienas kitą. Tikrai Šeimos tarybos nariai nepersekios neištikimų sutuoktinių ir nestovės su žvake prie jų lovos, ir tikrai nesikiš į profesionalių gėjų santykius.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Aš analogiškai kreipsiuosi. Gerbiami neliberalių pažiūrų Seimo nariai, aš nenoriu diskutuoti apie patį Šeimos įstatymą, iš kurio išeina šios Šeimos tarybos sudarymas. Taip, gali būti pasaulėžiūrų skirtumų, bala nematė, egzistuoja įstatymas, reikia sudaryti Šeimos tarybą, jai aš iš principo nepritariu, bet dabar noriu kalbėti apie Šeimos tarybos sudėtį.
Aš žiūriu į Lietuvos Respublikos šeimos stiprinimo įstatymą. Ten preambulėje parašyta: „Šeimos pagrindas yra laisvas vyro ir moters apsisprendimas prisiimti šeimai būdingas moralinio ir teisinio pobūdžio pareigas.“ Toliau cituoju: „Vyro ir moters papildomumas yra šeimos kaip pirminės ir prigimtinės bendruomenės bei palankiausios vaiko augimo, vystymosi ir ugdymo aplinkos kūrimo pagrindas.“ Vyras ir moteris, moteris ir vyras yra šeimos pagrindas. Ir štai sudaroma, sudarinėjama Šeimos taryba, kurios sudėtyje yra 14 moterų ir vienas vargstantis vyras.
Kolegos, jūs tokia Šeimos tarybos sudėtimi duodate visuomenei tą labai stereotipinį patriarchalinės visuomenės ženklą: vyras turi eiti žemę arti, vyras turi eiti pinigus uždirbti, vyras turi eiti į karą. Šeimos reikalas yra moters reikalas. Moteris tris trobos ramsčius laiko, moteris atsakinga už šeimą, už vaikų ugdymą. Štai į kokią patriarchalinę, vos ne viduramžišką visuomeninę šeimos sampratą jūs stumiate Lietuvos teisinius aktus, tokius kaip Šeimos tarybos sudarymas. Mano manymu, čia jūs sugebėjote parodyti savo juodžiausios valstietiškos viduramžiškos praeities instinktus.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Pacituosiu vieną iš Europos Sąjungos kūrimo klasikų R. Šumaną: „Arba bus krikščioniška demokratija, arba nebus Europoje jokios demokratijos.“ Tai yra jo citata ir tai mes matome būtent dabar iš liberaliosios pusės oponavimo. Pasirodo, dabar ką tik išgirdau, kad vaikų auginimas yra antrarūšis, palyginus su visokiomis medžioklėmis ir panašiai. Įsivaizduojate, kiek galima buvo prisigalvoti. Ne pagarbos vertas dalykas, o antrarūšis! Čia yra liberalios demokratijos požymis arba visų, kurie galvoja panašiai, taip yra.
Toliau. Kaip, kokiu būdu demokratui gali šauti į galvą priversti skėtines organizacijas, kurios rūpinasi daugeliu praktinių dalykų ir dirba labai konkrečius darbus nuo dienos centrų iki besirūpinančių neišnešiotų vaikų ir kitais klausimais, būtinai rinkti vyrą? Kaip tai siejasi su kokia nors demokratija? Arba būtinai moterį. Jie pasirinko tai, kas iš tikrųjų, mano, geriausiai jiems atstovaus. Šiaip mes kalbame apie šeimos stiprinimą, niekam ne paslaptis, kad vyras ir moteris turi vienas kitam padėti vaikus auginti, tą pasakys bet kuris nors šiek tiek gamtos mokslus išmanantis, bet mes vis tiek norime primesti kažkokias kitokias schemas. Tai yra mūsų reikalas, kiekvieno apsisprendimo reikalas, bet man tokios kvailystės tikrai nepriimtinos. Šitoje taryboje yra atstovaujama įvairiausioms nuomonėms, jeigu pažiūrėsite į tas organizacijas, nėra ji tokia vienspalvė. Manau, bus labai įdomi diskusija jų viduje, nes tikrai tos organizacijos pasirodė kaip savarankiškos, turinčios savo nuomonę ir mes turėsime neblogų patarimų iš jos.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narė A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Kas yra demagogija? Demagogija yra tokie plepalai, kai yra susikuriamas teiginys, jis pasakomas ir tada su juo diskutuojama. Tai štai mūsų kolega R. J. Dagys yra klasikinis demagogas, kuris gali dėstyti demagogiją universitetuose. (Balsai salėje)
Dabar apie patį sprendimą, dėl kurio diskutuojama. Beprasmis darbas yra sprausti šeimą į vienintelį teisingą teisinį modelį ir jį biurokratizuoti, o būtent čia šeima šiuo sprendimu ir yra biurokratizuojama kuriant papildomas struktūras, papildomas institucijas. Iš kai kurių deleguotų organizacijų į šitą tarybą būtent ir yra aišku, jog tai bus siekis įtvirtinti vieną vienintelį ir teisingą, šventą šeimos modelį Lietuvoje. Organizacijos, kurios priešinosi Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektui, kurios priešinasi LGBT lygiateisiškumui, kurios mano, kad neverta kovoti už moterų ir vyrų lygybę, yra šitos tarybos sudėtyje. Man labai gaila toje kompanijoje matyti save gerbiančias organizacijas ir taip pat kai kuriuos universitetus.
Žinau, matau, kad šitas sprendimas bus priimtas, nors ir balsuosiu prieš, tai norėčiau palinkėti šiai organizacijai sveiko proto, organizacijoms, kurios yra deleguotos į šitą tarybą, daugiau galvoti apie pagalbą nevaisingoms šeimoms, daugiau galvoti apie pagalbą vienišoms mamoms ir tėvams, daugiau galvoti apie pagalbą seneliams, kurie augina savo anūkus dėl įvairių priežasčių, pagaliau pagalvoti apie partnerystę visoms poroms. Tada galbūt mes ir galėsime pakalbėti apie tai, kad šita taryba iš tiesų rūpinsis visomis Lietuvos šeimomis.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narė R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiami kolegos, aš išties stebiuosi, kaip iš paprasto dalyko yra padaromas labai sudėtingas. Necituosiu šeimos kaip instituto, na, galbūt nemėgstančių, nepripažįstančių jo žmonių. Nereikėtų, aišku, įsivaizduoti ir menamų dalykų, apie kuriuos kalbame, nuogąstauti jau iš anksto dėl veiksmų, kurių net nėra. Mes manome, kad štai kažkoks neva blogis ateina. Tiesiog prisiminkime, kad priėmė šios kadencijos Seimas – šis, o tai reiškia – mes Šeimos stiprinimo įstatymą. Jo pagrindu turime sudaryti Nacionalinę šeimos tarybą, čia yra tvirtinamos pavardės, pavardės žmonių, kuriuos pateikė nevyriausybinės organizacijos, visi garbingi ir norintys padėti ir vienišoms mamoms, ir nuskriaustiems vaikams. Apskritai žmonės, kurie dirbs šioje taryboje, esu įsitikinusi, ateina dirbti pačiais kilniausiais siekiais ir kilniausiais tikslais, tikrai nenorėdami nieko diskriminuoti, o daryti gerus darbus ir patarti mums, kaip parlamento nariams, kaip įstatymų leidėjams, kaip teisės aktai atitinka šeimos, vaiko teises. Tai išties paprastas dalykas patvirtinti ir pasitikėti žmonėmis, kurie ateina daryti labai reikalingą ir naudingą darbą. Prašau balsuoti už.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narė D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Iš tiesų man labai gaila, kai pradedama daryti politika ten, kur yra reikalinga pagalba. Ir net ne politika, o politikavimas ta neigiama prasme. Šeima visiems mums yra svarbi. Noriu dar kartą priminti, mes kiekvienas esame kilę iš šeimos, mes kiekvienas turime savo šeimą, daugelis iš mūsų yra sukūrę savo šeimas, kai kurių iš mūsų ir vaikai turi savo šeimas. Nėra tokios atskiros visuomenės grupės kaip šeima ir negali būti atstovų iš tos atskiros visuomenės grupės šeimos. Mes visi esame šeimų nariai. Ir aš visai nenoriu, kad man kažkokie žmonės, kurių aš nedelegavau, nurodinėtų, kaip turi mano šeima gyventi, ir kištųsi į mano šeimos gyvenimą. Šeimos yra labai skirtingos. Aš esu iš tos šeimos, kuri dažnai vadinama tradicine šeima, bet aš suprantu, gerbiu ir stengiuosi padėti visoms šeimoms, nerūšiuodama jų pagal kokius nors kokybinius kriterijus.
Antras dalykas. Iš tiesų labai liūdina, kad toje Šeimos taryboje yra asmenų, kurie kursto neapykantą, kurie jau šiandien parodė, kad iš tiesų visai ne šeima jiems yra svarbi, visai ne saugi, rūpestinga, mylinti aplinka vaikams. Ir jeigu mes kalbėsime apie vaiko teisių apsaugą, ten yra asmenų, kurie platino socialiniuose tinkluose neapykantą kurstančias žinutes. Tai nieko gero iš to iš tiesų nesitikiu.
Trečias dalykas. Paslaugos šiandien vis dar yra neprieinamos daugeliui šeimų, joms nerandama pakankamai lėšų, bet mes turėsime kasmet po 60 tūkst. ar daugiau eurų biurokratinei institucijai, kuri iš esmės man panaši į moralės policiją, o ne į pagalbos teikėją. Ir tikrai labai norėtųsi, kad jau geriau tie pinigai būtų skirti paslaugoms teikti, kad nereikėtų šeimoms važiuoti 120 kilometrų iki psichologo, nereikėtų 8 mėnesius laukti gydymo nuo priklausomybės ir galėtų tikrai gauti realią pagalbą sprendžiant jautrias, skausmingas, šiandien daugelio šeimų patiriamas problemas. Prašau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Mieli kolegos, noriu nuraminti tuos, kuriems sudėtis kelia nerimą, atsižvelgiant į tai, kad joje yra absoliuti dauguma moterų. Galiu jus patikinti, kad aš turiu tikrai unikalią patirtį – aš visą gyvenimą esu apspistas moterų, merginų šeimoje ir visur kitur, ir tikrai niekada neturėjau jokios minties, kad tai galėtų kaip nors neigiamai paveikti mano gyvenimą ar aplinką. Juolab kad šiais laikais net ir tarp politikų yra labai daug vyrų tokių neapsisprendusių, kurie kartais keičia nuomonę. Tikrai moterys neturi tos savybės. Jeigu jau pasakė, tai bus taip, kaip pasakė.
Aš manau, kad tai yra tikrai privalumas, kad toje komisijoje, arba toje taryboje, bus absoliuti dauguma moterų, nes pats laikas Lietuvą atiduoti į moterų rankas, tai yra į motinų rankas, nes mes nė vienas nebūtume išvydę šio pasaulio be moters. Ir teigti kaip argumentą, kad tai yra kažkoks neigiamas atspalvis, na, tikrai nėra nei etiška, nei turbūt moralu, nors aš čia visai nesiruošiu moralizuoti. Taigi, pasikliaukite mano patirtimi, moterys tikrai yra tai, dėl ko verta gyventi. Ir aš manau, kad jos mums taip pat atiduos savo gyvenimą, jeigu mes būsime to verti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir motyvai prieš – Seimo narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, aš nuosekliai pasisakau prieš visokių neveikiančių ir pompastiškų įstatymų priėmimą. Aš tą dariau, kai mes priiminėjome Šeimos stiprinimo įstatymą, nes ne įstatymų tokių reikia šeimai, jeigu mes tikrai… Ir nieko asmeniškai neturiu prieš tuos žmones, už kuriuos aš pats balsavau, kad jie patektų į tą tarybą.
Mano galva, šeimas mes turime stiprinti sudarydami galimybę bent jau viešajame sektoriuje, jeigu negalima paveikti privataus, uždirbti orų atlyginimą, kad šeimos galėtų derinti darbą, šeimą, asmeninį gyvenimą, kad šeimos galėtų naudotis ikimokyklinėmis įstaigomis, kurių labai trūksta, kad šeimos, ką sakė ir mano kolegė, gautų rimtą, tikrą pagalbą vietoje, kad jos galėtų gauti konsultacijas, o ne metodinius nurodymus, kaip reikia gyventi. Turbūt kiekvienas neblogai išmano, kaip reikia gyventi. Net O. Benderiui buvo aišku, kad nereikia mūsų mokyti, suteikite mums materialinę pagalbą, jis sakė. Tad ir Seimas turėtų užsiimti įstatymų priėmimu, kad šeimos tikrai gautų realią pagalbą, o ne teorinę.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl nutarimo „Dėl Nacionalinės šeimos tarybos sudėties“.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 75, prieš – 8, susilaikė 12 Seimo narių. Nutarimas (projektas Nr. XIIIP-4874) priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji, kaip ir spėjau, buvo priimtas šis nutarimas. Nepaisant gražios V. Juozapaičio iškalbos apie moteris, apie kurias aš irgi labai gerai manau. Vis dėlto manau, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba turėtų patikrinti, ar šis norminis aktas nepažeidžia asmenų diskriminacijos lyties pagrindu. Todėl esu parengęs ir pasirašiau, ir einu siųsti savo kreipimąsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą.
PIRMININKAS. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiami kolegos, ačiū visiems, kad galų gale mes patvirtinome šią tarybą. Ji taps tikrai patariamuoju organu tiems žmonėms, kurie tiesiogiai tuo užsiima, kurie turi didelės patirties, tai ne vienoje savivaldybėje dirbančių organizacijų atstovai, mokslo įstaigų atstovai, savivaldybių tarybų atstovai. Manau, mes tikai rasime daug gerų sprendimų. O replika dėl demagogijos… Tokiu atveju, gerbiamoji Čmilyte-Nielsen, visas gamtos mokslas yra ištisinė demagogija. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. V. Čmilytė-Nielsen. Prašom.
R. J. DAGYS (MSNG). Atsiprašau iš karto – gerbiama Armonaitė. Atsiprašau gerbiamos V. Čmilytės-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ponas Dagy, aš, tiesą pasakius, irgi nepritariu, bet vis dėlto šią repliką pasakė A. Armonaitė. Ačiū.
PIRMININKAS. A. Armonaitė. Prašom.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Kolega, labai malonu susipažinti po trejų su puse metų, į kadencijos pabaigą. Galbūt kitoje dar pasimatysime.
PIRMININKAS. Linksmos mintys baigėsi. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Jums vadovaujant, pirmininkaujant plenariniam posėdžiui, priėmėme daug svarbių įstatymų projektų. Jūsų dėmesio dar laukia ir kiti įstatymų projektai.
11.26 val.
Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo Nr. XII-2702 1, 3, 4, 5, 8, 11 straipsnių ir Įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4699(2)ES (priėmimas)
Mieli kolegos, darbotvarkės 1-8 klausimas – Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo kai kurių straipsnių ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4699(2). Kviečiu… Nieko nekviečiu. Ar yra pasiūlymų? Yra pasiūlymų. Aptarsime pasiūlymus. Kviečiu A. Kupčinską, Ekonomikos komiteto pranešėją.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Dėl 2, 3, 4, 5, 6, 7 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Juos galime priimti? Priimame bendru sutarimu.
Dėl 8 straipsnio yra gautas Seimo nario V. Poderio pasiūlymas. Tikriausiai bus 29 Seimo nariai? Nekeliame šio klausimo balsuoti. V. Poderys. Prašom. Minutėlę, tuoj įjungsiu mikrofoną.
V. PODERYS (MSNG). Dėkui, pirmininke. Mano pataisymai ir pasiūlymai yra dėl datos dėl įsigaliojimo, kadangi perkėlėme direktyvą, o mes svarstydami užtrukome, reikia truputį nukelti įsigaliojimą datą, ir tai eis per kitus lydimuosius įstatymus, lygiai dėl tos pačios problematikos – dėl datos.
PIRMININKĖ. Ačiū. Komitetas pritarė?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Iš tiesų tai formalus pakeitimas. Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nors ir formalus, bet reikalingas pasiūlymas. Gerbiami kolegos, dėl V. Poderio pasiūlymo, kuriam komitetas pritarė ir mes pritarėme bendru sutarimu, norinčių išsakyti motyvus nėra.
Dėl viso įstatymo projekto motyvai. P. Saudargas – motyvai už.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiama posėdžio pirmininke. Iš tiesų šis įstatymas sukėlė praeitą posėdį šiek tiek diskusijų. Su kolegomis nesulygome skaitiklių įrengimo klausimais. Visada įrenginėjami nauji skaitikliai greičiausiai gula ant gyventojų pečių, todėl čia tikrai turime žiūrėti, kaip bus įgyvendinamas šis įstatymas. Guodžia tai, kad taikytina ši norma tik naujai statomiems ar renovuojamiems namams, tačiau bendresne prasme įstatymas tikrai yra reikalingas, nes išsikelti nemaži energijos taupymo iššūkiai, tikslai, kurių Lietuva ambicingai sieks naudodama įvairiausias priemones.
Aš tik vieną galbūt repliką, kad kitais metais greičiausiai mūsų taršos rodikliai, energijos suvartojimo rodikliai bus ir taip mažesni, nes kelis mėnesius sustojęs buvo ir turizmas, ir ekonomika, ir judėjimas, ir dirbome iš namų. Man atrodo, transporto sektoriuje, kituose sektoriuose gali apskritai tiesiog natūraliai būti sumažėjimai ir mes paskui prisiimsime nuopelnus, kad štai, žiūrėkite, kaip mes puikiai įgyvendinome energiją taupančias priemones, kai bus tik nelemtos pandemijos pasekmės. Aš čia tik, užbėgdamas už akių, primenu kolegoms, kad vis dėlto reikia diegti realias energijos taupymo priemones, ir ta statistika, kuri mums bus pateikta kitais metais, turi būti atsakingai įvertinta būtent šiuo aspektu. O šiaip įstatymą, žinoma, reikia paremti ir kviečiu kolegas balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. K. Masiulis. Jo nėra salėje. Motyvus būtų išsakęs prieš. A. Kupčinskas – motyvai už.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Iš tiesų, gerbiami kolegos, aš manau, kad reikia pereiti prie šiuolaikiškesnių būdų, kad būtų perduodami duomenys, ir link to turime eiti. Šis įstatymo pakeitimas kaip tik ir kalba, kad tie nuotoliniai skaitikliai būtų įvedami pirmiausia naujiems statiniams ir pastatams, taip pat renovuojamiems.
Jeigu kalbame apie renovuojamus namus, tai į renovacijos kainą taip pat patenka ir skaitiklių keitimas. Tai manau, tikrai pažangus būdas.
Kita vertus, mus patikino ir Finansų ministerija, kad šiems atvejams, nenumatytiems atvejams, kai bus keičiami skaitikliai, taip pat yra numatyta kitoje perspektyvoje 7 mln. eurų, todėl raginu palaikyti. Tai tikrai nėra prievartinis būdas, tai susiję tiktai su naujais statiniais, renovuojamais ir nenumatytais atvejais.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, daugiau norinčių kalbėti nėra, balsuojame dėl Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 84, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.33 val.
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4700(2) (priėmimas)
Lydimieji teisės aktai – Energetikos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4700(2). Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti? Priimame. Dėl 2 straipsnio, kaip ir minėjo gerbiamas kolega V. Poderys, yra jo pasiūlymas, komitetas pritarė. Tad ir komiteto pranešėjo nebekviečiu. Dėkoju. Pritarimas, kad įsigaliojimo data būtų birželio 26 diena vietoj minėtos anksčiau 15 dienos.
2 straipsnį su šiuo pasiūlymu galime priimti? Priimame. Ir dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 86, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.35 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 9, 12, 16, 17, 30, 31, 33, 35, 391, 59, 69 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 611 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4701(2) (priėmimas)
Lydimasis – Elektros energetikos įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti? Priimame. Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas jį įvertino. Matau, komiteto pirmininkas pasiruošęs, bet kadangi komitetas pritarė, galbūt tada ir mes pritariame, argumentų dėl to nekyla. Galime pritarti ir 2 straipsnį galime priimti? Priimame.
3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13 straipsniai. Pasiūlymų nėra. Galime priimti? Priimame. 14 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas jį įvertino ir šaunus komiteto išvadų rengėjas A. Kupčinskas taip pat sako, kad reikia priimti. Dėkoju. Mes tą įvertiname ir priimame. 15 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Dėl 16 straipsnio Teisės departamento pasiūlymas taip pat dėl datų suredagavimo. Komitetas pritarė Teisės departamento pasiūlymui. Mes pritariame taip pat ir 16 straipsnį galime priimti? Priimame.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 85, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.37 val.
Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 8, 11 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4702(3) (priėmimas)
Lydimasis – Šilumos ūkio įstatymo projektas Nr. XIIIP-4702(3). Čia jau prašysiu komiteto pranešėją ateiti į tribūną. Priėmimas pastraipsniui.
1 straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti? Priimame. Dėl 2 straipsnio V. Poderio pasiūlymas. Gerbiamas Virgilijau, prašom.
V. PODERYS (MSNG). Dėkui, pirmininke. Šiame įstatyme skaitikliai ir išeina į areną. Mano pasiūlymo esmė yra ta, kad naujai statomuose ir renovuojamuose namuose būtų įrengiami skaitikliai. Kam jie reikalingi?
Visų pirma, man atrodo, yra didelis nesusipratimas, kai šilumos sąskaita pateikiama visam namui. Ji turi būti padalinta butams. Kai nėra skaitiklių, kurie nuotoliniu būdu vienu metu nuskaičiuojami, atsiranda piktnaudžiavimų, visokios bendrų patalpų neaiškios sąskaitos, gyvatuko neaiškios sąskaitos. Šitam nesusipratimui sureguliuoti reikalingi nuotoliniu būdu vienu metu nuskaitomi skaitikliai. Tuo labiau kad tai yra direktyvos nuostata.
Tikrai labai prašau palaikyti. Tai nėra privaloma dabar visiems namams, tai yra neprivaloma, tai yra naujiems ir renovuojamiems, plius, kaip kolega Andrius sakė, yra numatyta valstybės pagalba dėl šios priemonės. Tikrai pažangi priemonė, prašau palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto… Gal daugiau norėsite pasakyti šalia vieno žodžio „pateikimas“.
B. Matelis dėl vedimo tvarkos. Prašau.
B. MATELIS (TS-LKDF). Aš norėčiau tiesiog atkreipti jūsų dėmesį, kad per karantiną mūsų Seimo posėdžių salėje yra daug netvarkos. Šiandien matau, kad prie ministro A. Verygos sėdi visiškai ne Seimo narys, pašalinis žmogus, galbūt balsuoja, galbūt ką nors pataria. Beje, neturi teisės sėdėti ne Seimo narys Seimo nario vietoje.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų pastabą. Gerbiamas Stasy Jakeliūnai, kolegos atkreipė dėmesį, norėtų, kad jeigu reikia, kalbėtumėte su Seimo nariu ne sėdėdamas Seimo nario vietoje. Ačiū, kad jūs dalyvavote. Seimas pakvietė S. Jakeliūną, kai vyko įstatymo priėmimas. Mes jį čia matome, gerbiame ir linkime sėkmės Europos Parlamento darbe. O kai Europos Parlamento nariai atvyksta mūsų kvietimu, mes tuo džiaugiamės. Ačiū, išsiaiškinome viską.
Dabar komiteto argumentai dėl Seimo nario V. Poderio pasiūlymo.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Komitetas taip pat bendru sutarimu pritarė, nes mano, kad šie skaitikliai, ką ir siūlė kolega V. Poderys, tikrai būtų, apsidraudžiant dar kartą, būtų įrengiami, jeigu techniškai įmanoma ir ekonomiškai naudinga.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai dėl pasiūlymo. Norinčių kalbėti už nematau dar užsirašiusių. Prieš – P. Urbšys
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, aš prašau jūsų dėmesio dvi minutes. Iš esmės V. Poderio siūlymas praplečia norą įvesti skaitiklius. Pirminėje fazėje buvo kalbama tik apie įvadinius karšto vandens skaitiklius, o dabar jie nori įeiti į kiekvieną butą. Dabar, jeigu jūs įsivaizduotumėte, yra 700 tūkst. karšto vandens skaitiklių, tiktai 34 % turi nuotolinio nuskaitymo funkciją. Jus klaidina sakydami, kad vien nauji pastatai, šiame straipsnyje yra ir nauji pastatai, ir renovuojami pastatai, ir remontuojami pastatai, ir, be abejo, yra tai, kad už to stovi labai aiškus verslo interesas, tas, kuris nori tuos skaitiklius įvesti. Mes žinome, kad paprastai tokių tiekėjų rinka yra iš anksto nulemta ir dominuoja tik keletas subjektų. Man atrodo, kad tikrai mes nepasiduokime tam liūliavimui, kad čia yra norima tik pataupyti, bet šiuo atveju tas taupymas bus žmonių sąskaita.
Jeigu žmonės nori, jie keičia. Jeigu ne, jie iš esmės tada turi spręsti, tas, kas teikia tą paslaugą, kaip būtų galima kompensuoti, juo labiau kad yra tarsi numatyta skirti 7 mln. Aš siūlau neįvesti to privalomumo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už. V. Poderiui negaliu suteikti žodžio, nes jūs pateikėte pasiūlymą. Kalbės J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš siūlyčiau į pataisą objektyviai pažvelgti, nes Virgilijaus pataisa sako, kad nuotoliniai skaitikliai yra įrengiami tik tuomet, jeigu tai yra ekonomiškai pagrindžiama. Jeigu mes šios nuostatos nepriimame, vadinasi, lieka galimybė skaitiklius įrengti net kai ekonomiškai neapsimoka. O kas dabar uždraus? Mes neuždraudėme įstatymu kur nors įrengti nuotolinio nuskaitymo skaitiklius, tai galės įrengti, net kai akivaizdžiai ekonomiškai neapsimoka. Mes čia kaip tik uždedame reikalavimą: įrengiami tik tada, kai tai ekonomiškai apsimoka. Tai aš tikrai siūlau… (Balsai salėje) Žmogui, be abejo, kai ekonomiškai apsimoka, kai tai išeina pigiau nei su paprastu skaitikliu. Aš manau, kad tikrai už tokią sąlygą reikia balsuoti ir tai yra naudinga sąlyga.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, prašau jūsų dėmesio. Balsuosime dėl Seimo nario V. Poderio pasiūlymo. Motyvus dėl jo jau išgirdome. Apsisprendžiame ir balsuojame.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 46, prieš – 3, susilaikė 34. Pasiūlymui pritarta.
2 straipsnį galime priimti? Galime. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti? Priimame. Dėl 4 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas taip pat dėl datos, kaip ir Seimo nario V. Poderio pasiūlymas. Jau apsisprendėme. Galime tam pritarti? Pritariame. Ir 4 straipsnį galime priimti. (Balsai salėje) Taip, atskirai dėl V. Poderio pasiūlymo išbraukti sąvoką „savivaldybių tarybos“. V. Poderys. Prašom.
V. PODERYS (MSNG). Šiuo atveju mano argumentacija yra ta, kad energetikos reguliatoriui būtų palikta teisė reguliuoti kainas ir reguliuoti atskiras sąnaudas. Išbraukti reikia dar ir dėl to, jeigu skaitiklio įvedimas mažintų galutinę sąskaitą ilgu laikotarpiu, ši nuostata neleistų net mažinti, jinai neleidžia keisti tarifo. Iš tikrųjų jinai pati iš esmės yra nelogiška.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto argumentai, matau, yra įrašyti labai atsakingai ir aiškiai, vienu žodžiu – pritarti. P. Urbšys. Norite kalbėti dėl šio pasiūlymo? Prašom, motyvai prieš.
P. URBŠYS (MSNG). Aš nežinau, aš stebiuosi Seimo narių darbu. Visada yra tokie argumentai, balsavimai ir po to nustemba, kai kažką sulaiko, kažkam pareiškia įtarimus, tai reikia aiškintis dėl Utenos kelio, tai reikia aiškintis dėl bankų apmokestinimo. Ir tada visi apsimetame, kad niekuo dėti. Akivaizdu, kad norima pašalinti saugiklį, kad nebūtų didinama kaina žmonėms. Jeigu kalbame apie tai, kad čia yra progresyvu, efektyvu, tai tie, kurie įveda, turi būtent savo pelnu padengti tuos padidėjusius kaštus. Nuo kada mažėjo kaina, kai buvo įvedami skaitikliai? Jūs norite patikėti šiuo naiviu melu? Kaip patikėjote tuo, kad jie su šventu naiviu noru nori įlįsti į kiekvieną butą ir pakeisti skaitiklius už ačiū? Už viską reikės mokėti. Jeigu jūs norite atstovauti toms verslo grupėms, kurios suinteresuotos tų skaitiklių realizavimu, o tie, kurie norite uždirbti iš jų, balsuokite ir apsimeskite, kad tikite tuo, ką jie sako.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl V. Poderio pasiūlymo. Komitetas pritarė, bet argumentus išgirdę priimame sprendimą.
Balsavo 76 Seimo nariai: už pasiūlymą – 31, prieš – 6, susilaikė 39. Pasiūlymui nepritarta. Gerbiami kolegos, 4 straipsnį tokios redakcijos galime priimti? Priimame. Jis bus suredaguotas pagal mūsų priimtą sprendimą.
Dėl viso įstatymo – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, man atrodo, čia tikrai tos pagrindinės aistros dėl nuotolinių skaitiklių ir visokie kaltinimai, kad kažkas kažką proteguoja, gal yra kiek perdėti. Man atrodo, kad įrašymas, jog tai būtų pagrįsta, jei tai yra ekonomiškai efektyvu ir naudinga vartotojui, yra pakankamas saugiklis, privalės būti toks pagrindimas, jeigu name norima juos įvesti. Tai yra tik dėl naujų ir renovuojamų namų. Man atrodo, kad reikia eiti ta pažangia kryptimi ir reikia siekti, kad apskritai namuose visi apskaitos prietaisai būtų nuotolinio nuskaitymo ir kad būtų bendros sistemos, nes jos pigiau kainuotų, kad būtų susitarimai tarp elektros tiekėjų, vandens tiekėjų, šilumos tiekėjų tuo klausimu. Bendros sistemos, be abejo, tokiu atveju vartotojui mažiau kainuotų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Bakas – motyvai prieš.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, kai mes atlikome parlamentinį tyrimą dėl neteisėto vadinamojo šešėlinio lobizmo, man teko susidurti praktiškai su visų verslo organizacijų vadovais. Visi sakė, ne, ne, mes nesame tokie, mes giname viešąjį interesą, neturime nieko bendro su kažkokiomis neaiškiomis schemomis. Dabar aiškėja, kad situacija yra įdomi, netgi komentuodami patys pripažįsta, kad tiesiog dirba tiems, kas sumoka. Žiūrėkite, dabar šitas projektas, gal jis yra geras, gal jis yra blogas, sunku pasakyti. Bet yra pono P. Urbšio pasiūlymas atkreipti dėmesį į korupcijos riziką, į tai, kad gali tarnauti siauroms interesų grupėms, galbūt leisti pasipelnyti gyventojų sąskaita. Mano siūlymas būtų toks – ieškome sprendimų, kaip stabdyti šito įstatymo priėmimą, kreipiamės į Specialiųjų tyrimų tarnybą ir pabandome išsiaiškinti, ar tikrai čia yra korupcijos rizika. Jeigu taip, ką reikia su tuo daryti. Bet iš tikrųjų argumentai, kuriuos sako Povilas, yra rimti ir į juos reikia įsiklausyti. Jie čia nėra paneigti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. Sinkevičius – motyvai už.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Labai ačiū. Aš manau, kad mes neturime gyventi visą gyvenimą naudodamiesi arklu. Kai atsiranda nauja technika, kuri leidžia taupyti energijos resursus, kuri teikia kitus patogumus, apskaitos, savalaikio reagavimo į parodymus ir taip toliau, tai manau, kad tokios sistemos turi būti diegiamos. Žinoma, visada galima iškelti abejonių, kam tai naudinga, kam tai reikalinga, kas iš to pasipelnys, ar nėra čia kokių nors korupcinių apraiškų. Aš manau, kad abejonių dėl kiekvieno įstatymo projekto mes galime rasti daugybę, bet tam egzistuoja Valstybinė kainų reguliavimo taryba, tam egzistuoja kiti dalykai. Manau, sudėti pakankamai geri saugikliai, kad tik naujiems namams, renovuojamiems namams ir ekonomiškai pagrįstu atveju galima tą priemonę diegti. Aš kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. P. Urbšys – motyvai prieš.
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai noriu jums visų pirma padėkoti, Seimo nariai, kurie neleidote pasipinigauti įvedant nuotolinius karšto vandens skaitiklius ir palikote saugiklį. Bet vis dėlto nerimą kelia tai, kad jūs atvėrėte galimybes įeiti į žmonių butus ir ten pradėti tą skaitiklių keitimo vajų.
Aš tik norėčiau jums pasakyti, kokia yra kaina. Šiuolaikinis įvadinis apskaitos prietaisas rinkoje kainuoja maždaug 400 eurų be PVM. Sutikite, tie, kurie planavo uždirbti, kad ir yra 700 tūkst. vartotojų, kuriems nereikia to įvadinio… Tai tikrai nelabai galėjo atitikti jų norą pasipinigauti, nes Lietuvoje apie 50 % įvadinių apskaitos skaitiklių jau yra pakeista. Tai štai yra taikinys tie 700 tūkst. Ir, be abejo, tai dešimteriopai ar net daugiau padidins tuos pelnus.
Nėra aiškiai atsakyta, kiek tai yra skaidru. Kolega Vytautas kalbėjo, kad būtų labai sąžininga, jeigu būtų atkreiptas STT dėmesys ir paprašyta išvadų. Tai būtų visiems ramiau – ir tiems, kurie už, ir tiems, kurie galbūt abejoja.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Poderys.
V. PODERYS (MSNG). Čia vis su tomis aliuzijomis apie korupciją. Visų pirma tai yra ir Vyriausybės teikimas, ir Vyriausybės pagrindimas, ir, man atrodo, autoriai, kurie vis apie korupciją… (Triukšmas salėje) Remigijau, būk geras! Tie, kurie kalba apie korupciją, na, tai čia ir Vyriausybės nuomonė tokia pati, ir direktyva tą patį rašo, ar ne per daug korumpuotų asmenų Lietuvoje yra.
Apie tuos butus ir įėjimą į butus. Tai tam nuotoliniai ir reikalingi, nes į butus negali nueiti patikrinti. Ir kai skaitiklis yra ant įvado, tai negali išdalinti… Yra didžiuliai piktnaudžiavimai, vieni už kitus privalo mokėti. Dėl ko žmonės skundžiasi? Neįmanoma suprasti sąskaitų, nes kai yra neapmokėtas šilumos likutis, jis yra išdalinamas, ir žmonės nesupranta, už ką moka. Taigi čia dėl to yra skirta. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Argumentai išsakyti. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 67, prieš nėra, susilaikė 18. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4702(3) priimtas. (Gongas)
11.54 val.
Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 31 ir 371 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4703(2) (priėmimas)
Dar vienas lydimasis teisės aktas – Gamtinių dujų įstatymo 31 ir 371 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4703(2). Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime priimti? Priimame. Dėl 2 straipsnio nėra. Galime priimti? Priimame.
3 straipsnis. V. Poderio pasiūlymas dėl datos. Dėl jo jau apsisprendėme, tad pritariame V. Poderio pasiūlymui. 3 straipsnį galime priimti? Priimame.
Dėl viso įstatymo projekto. V. Poderys atsisako, nekalbame. Siūlome balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 81 Seimo narys: už – 75, prieš nėra, susilaikė 6. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.55 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 6, 7, 9, 18, 31. 33 ir 78 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo dešimtuoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4401(3) (priėmimas)
Dar vienas rytinio posėdžio įstatymo projektas, kviečiu V. Poderį dėl Teisės departamento pasiūlymo aptarimo, Nr. XIIIP-4401(3). Manau, iki Vyriausybės valandos mes pasistūmėsime į priekį.
Teisės departamento pasiūlymas dėl 1 straipsnio, komitetas nepritarė. Prašom pasakyti komiteto argumentus.
V. PODERYS (MSNG). Nepritarė, bet turbūt dėl nesusipratimo, kad Teisės departamento specialistams turbūt buvo neaiški nauja paslaugos rūšis nepriklausomos elektros energijos paklausos telkėjui. Telkėjai – tai reiškia, kad atstovauja elektros vartotojams, kurie reikalui esant gali sumažinti elektros paklausą, kitaip sakant, atsiranda nauja paklausa, nauja verslo rūšis. Man atrodo, su tuo yra susijusi pastaba, kuriai komitetas nepritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar yra prieštaraujančių ir manančių, kad reikia grįžti prie šio straipsnio analizavimo? Ne, nėra. Pritariame komiteto argumentams nepritarti.
Dar yra Teisės departamento pasiūlymas dėl šio straipsnio, komitetas pritarė ir mes pritariame. 1 straipsnį galime priimti. 2, 3 straipsnius galime priimti? Pasiūlymų nėra, priimame. 4 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas, komitetas pritarė ir mes pritariame. 4 straipsnį priimame. Dėl 5, 6, 7 straipsnių pasiūlymų nėra. Galime priimti? Priimame. 8 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas, komitetas pritarė ir mes pritariame taip pat. Toliau yra dar vienas Teisės departamento pasiūlymas, komitetas pritarė dėl 706 straipsnio papildymo. Dėl 707 straipsnio Teisės departamento pasiūlymas, komitetas pritarė. Tad visas 8 straipsnis aptartas. Galime priimti? Priimame.
9 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas, komitetas pritarė ir mes pritariame. 9 straipsnį galime priimti? Priimame.
10 straipsnis. Komitetas pritarė Teisės departamento gautam pasiūlymui. Dėkoju pranešėjui. 10 straipsnį galime priimti? Priimame. Ir dėl 11 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta.
Dėl viso įstatymo projekto, gerbiami kolegos, norintys tik už? (Balsai salėje) Balsuojame? Sutinkate? Ačiū. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 83 Seimo nariai: vienbalsiai 83 pritarė įstatymui. Priimta. (Gongas)
Gerbiami kolegos, 11 valandų beveik 59 minutės. Tuoj bus 59 minutės. Netrukus pradėsime Vyriausybės valandą.
Informuoju jus, kad ministrai dalyvaus nuotoliniu būdu arba dalyvaus esantys salėje, nedalyvaus tik ministras E. Jankevičius, jis yra neformaliojoje Europos Sąjungos valstybių narių teisingumo ministrų videokonferencijoje, kuri šiuo metu vyksta.
Vyriausybės valanda, klaus visos frakcijos. Ne pusvalandis, o valanda.
12.00 val.
Vyriausybės valanda
Gerbiamieji kolegos, prašau jūsų dėmesio. 12 valandų.
Pradedame Vyriausybės valandą. Gerbiamieji ministrai, matau, jau užsiregistravę nuotoliniu būdu ir pasiruošę. Ministras A. Veryga yra salėje. Tradiciškai opozicijos lyderis… J. Razma nebetrukdo, o opozicijos lyderis užduoda du klausimus. Prašom, pirmasis jūsų klausimas.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Rima. Pirmiausia noriu pasidžiaugti gerbiamo premjero galimybe grįžti atgal į krepšinio aikštelę, norėčiau, kad ne tik į krepšinį grįžtų, bet ir per Vyriausybės valandas galėtume pabendrauti čia, Seime. Nepaisant to, tikiuosi, kad tai greitoje ateityje. Mano klausimas šiek tiek susijęs su istorine atmintimi. Premjere, praeitais metais, rudenį, jūsų frakcijos… koalicijos kolega iš Lenkų rinkimų akcijos užregistravo keistą įstatymą, tuomet pavadintą bankų aktyvų ir pasyvų įstatymu. Kiek vėliau pirmasis buvo atšauktas, užregistruotas naujas – viršpelnio įstatymas. Premjere, gal galėtumėte atsiminti aplinkybes, kuriomis pirmasis įstatymas buvo patrauktas ir atsirado naujasis, kuris įrašytas yra ir į biudžetą?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už palinkėjimą ir pasveikinimą. Tikrai tikiuosi grįžti artimiausiu metu ir prie įprastos formos, nors šita forma tikrai yra puiki, galinti ir leidžianti ministrams dalyvauti Vyriausybės valandoje ir nebūnant Vilniuje, nebūnant konkrečioje darbo vietoje. Noriu taip pat palinkėti, kad ir jūs grįžtumėte prie savo pomėgių turiningai leisti laisvalaikį. Kalbant apie istorinę atmintį, tai čia reikėtų klausti iniciatorių to įstatymo projekto, kaip ten kas keitėsi ir dėl ko pasikeitė. Tiesiog neturėčiau ką atsakyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Antrasis jūsų, gerbiamas Gabrieliau Landsbergi, klausimas. Ruošiasi A. Gedvilienė.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas premjere. Aš tiktai noriu priminti, grįžtant prie mano pirmojo klausimo, kad jisai iš karto tik pateikus buvo įrašytas, – aktyvų įstatymas buvo įrašytas į biudžetą. Jį patraukus biudžete atsirado maždaug, mano skaičiavimu, apie 50 mln. eurų skylė, kuomet buvo užregistruotas antras įstatymas. Vadinasi, įstatymas buvo derintas su Finansų ministerija. Vadinasi, jis buvo įrašytas į biudžetą. Vadinasi, jis turėjo eiti per Vyriausybę, todėl gal atmintis jūsų atsišviežins kada ateityje.
Bet, premjere, aš turiu kitą klausimą. Praeitais metais, pertvarkant Vyriausybę, jūs išsakėte pastabų tuomet atleidžiamam ministrui R. Masiuliui, pasakėte, kad jis ne iki galo gerai susitvarko su kelių priežiūra. Kiek anksčiau jūs buvote išsakęs, kad tai yra vienas geresnių ministrų jūsų Vyriausybėje. Sakykite, ar tuo tarpu tarp jūsų skirtingos nuomonės ir nuomonės pasikeitimo jūs bendravote su ponu V. Sutkumi?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Mielas kolega, matau, kad jūs darote pažangą ir tikrai galėtumėte pradėti nuo kokio nors tyrėjo stažuotojo vienoje ar kitoje tarnyboje, gal taip ateityje ir bus. Kalbant labai rimtai, tai, matyt, su V. Sutkumi bent porą metų, jeigu ne daugiau, nesu betarpiškai bendravęs, juo labiau tokiais klausimais, kokiais jūs čia dabar bandote kalbėti. Visi ministrai, kurie dirbo, kaip jie bedirbtų, turbūt stengėsi, kad darbas būtų atliekamas kuo geriau, bet išėjo įvairiai. Rezultatai dabar aiškiai rodo – atliekami taip mėgstami įprasti auditai susisiekimo srityje, kad buvo visko: ir gerų, ir ne visai gerų dalykų. Tai natūralu. Kiekvienas, kas dirba, daro ir pliusų, ir minusų išeina. Tai toks būtų mano atsakymas.
PIRMININKĖ. Dėkoju premjerui.
Klausia A. Gedvilienė. Ruošiasi V. Čmilytė-Nielsen
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas premjere, vakar oficialiai paaiškėjo, pabrėžiu, oficialiai, kad, kaip pareiškė STT, neskaidraus verslo ir neskaidrių lobistų buvo kompromituojamas jūsų Vyriausybės susisiekimo ministras. Puikiai visi pamename, kad į šią R. Masiulio diskreditavimo kampaniją aktyviausiai įsitraukė jūsų frakcijos Seime seniūnas ponas R. Karbauskis. Jūsų bendražygis V. Ąžuolas net organizavo specialų V. Sutkaus atėjimą į Biudžeto ir finansų komitetą, specialų posėdį, kur buvo puolamas susisiekimo ministras. Jūsų frakcijos Klaipėdos miesto taryboje lyderis, jūsų proteguojamas buvęs uosto vadovas, atleistas už privačių ir viešųjų interesų pažeidimus, A. Vaitkus kartu su V. Sutkumi organizavimo specialias spaudos konferencijas, puolančias R. Masiulį. Ar visas šitas, kaip aiškėja, jau ir kriminalinis puolimas prieš jūsų Vyriausybės narį buvo daromas…
PIRMININKĖ. Dėkoju, laikas.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). …su jūsų žinia, ar jums tiesiog tyliai toleruojant?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Jūs, kaip visada, miela kolege, sugebate iš karto atlikti vėlgi visas funkcijas – nuo prokuroro iki teisėjo. Vėl dabar apkaltinote tuos paimtus įtarimus kaip kažkokius faktus, kuriuos dar reikės įrodyti, apkaltinote vieną ar kitą žmogų. Yra detalės, pavardžių gal neminėsime.
Klausimai yra skirti kažkam kitam. Aš nedalyvavau jokiuose procesuose, juo labiau savo ministrų atžvilgiu, net ir buvusių ministrų, ir nedalyvauju. Tie ministrai, kurie turėjo kokių nors rūpesčių, problemų, juos išsakė. Tai buvo aptariama ir ministrų pasitarime, visi ministrai žinojo poziciją, kaip vieno ar kito atstovo, veikėjo atžvilgiu turėtų laikytis. Gaila, bet jie, viena sakydami, dėl galimo kokio nors neetiško elgesio ar spaudimo nesiėmė žingsnių, kad į tą veiksmą būtų tinkamai sureaguota. Toks yra atsakymas.
Matau ir jūsų kryptingą, tikslingą poziciją visą laiką atlikti visas funkcijas vienu metu ir nesilaikyti teisinės valstybės principų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Čmilytė-Nielsen. Ruošiasi J. Sabatauskas.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Mano klausimas yra premjerui. Gerbiamas premjere, lygiai prieš savaitę jūsų klausiau apie tai, kodėl karantinas arba kuo karantinas yra toks svarbus jūsų Vyriausybei kaip teisinis režimas. Tuo metu jūs stebėjotės mano susirūpinimu ir vardijote argumentus, kodėl vien ekstremaliosios situacijos šiandien nepakanka. Tačiau jau šią savaitę nuskambėjo jūsų patikinimai, kad tikriausiai už dviejų savaičių karantino režimas bus atšauktas.
Gal galite pasakyti, kas pasikeitė per tą savaitę? Nors, kita vertus, aš esu labai pamaloninta, kad jūs išgirstate mūsų nuomonę ir įsiklausote į ją.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Be abejo, visos nuomonės yra labai svarbios, į visas reikia įsiklausyti, priimti sprendimus po to vis tiek tenka galutinai, nepaisant, kokios nuomonės buvo. Tai kas keičiasi?
Keičiasi viskas tikrai gerai, keičiasi į gerą pusę. Galime, kas turime galimybę, pabelsti į medinį stalą, kalbėdami apie epidemiologinę situaciją, kriterijus, kurie yra labai reikšmingi. Tikiuosi, kad iki birželio 16 dienos bus tokios pačios tendencijos.
Ką aš jums praeitą kartą minėjau, ir dabar galiu pakartoti: Vyriausybė ieško teisinių sprendimų, esant situacijai, kad būtų galima atšaukti karantiną, kaip išlaikyti tą teisinį režimą, kad mes galėtume iš tikrųjų užtikrinti galimą ligos plitimą… neįvedę specialaus karantino statuso. Tai yra susiję su keliais labai svarbiais momentais, tarp jų, kaip pavyzdys, ir su izoliacijos arba saviizoliacijos reikalavimu. Matyt, jis pereis į kitą stadiją – į rekomendaciją. Jeigu leis epidemiologinė situacija mums taip rizikuoti, galbūt toks žingsnis bus žengtas. Taigi viskas kol kas keičiasi į gerą pusę, tikiuosi, kad ir toliau bus lygiai taip pat.
Ačiū už didžiulį susirūpinimą ir pagalbą, išreiškiant įvairias nuomones šiuo labai svarbiu klausimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Sabatauskas. Ruošiasi A. Skardžius.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Mano klausimas aplinkos apsaugos ministrui. Ar turime ministrą?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aplinkos turime.
PIRMININKĖ. Turime.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Atsiprašau, jūs realiai dalyvaujate. Gerbiamas ministre, jau ne vieną mėnesį diskutuojama apie padangų sutvarkymo sistemos keitimą, padangų kaip atliekų. Žinome, kad apie 15 tūkst. padangų lieka nesutvarkytų. Ir šiemet, nepaisant to, kad akcija „Darom“ nebuvo organizuojama, entuziastai švarino miškus, aplinką ir surinko ne vieną padangą, kuri dabar stovi pakelėse ar prie konteinerių. Gal reikėtų ryžtis vieną kartą ir įvesti depozito sistemą. Iš tikrųjų tai būtų gana efektyvu…
PIRMININKĖ. Dėkoju, laikas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …ir pernelyg neapkrautų valstybės. Būtų tikrai efektyvu, nes kaip matome su…
PIRMININKĖ. Laikas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …ir kitaip…
PIRMININKĖ. Išjungiame. Gerbiami kolegos, klausti minutė. Visiems vienodai. Atsakykite.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Gerbiamas kolega, ačiū už klausimą. Turbūt jums, kaip ir man, rūpi po Alytaus gaisro situacija, ir jūs, žinau, dalyvavote tame išvažiuojamajame komiteto posėdyje. Galiu tik pasakyti, jeigu kalbame apie šią situaciją, tai tie 5 ar 7 mln., kurie buvo sumokėti ekstremaliai situacijai išspręsti, turėtų būti išieškoti pirmiausia iš to savininko, kuris tą problemą sukėlė, nes ta įmonė nesilaikė aplinkosaugos reikalavimų ir priešgaisrinių reikalavimų. Čia turbūt vienas klausimas.
Ar depozitas išspręstų problemą, turbūt reikia platesnės diskusijos, nes ryžtis ar nesiryžti, tai yra turbūt vėlgi – galime tik prieš rinkimus mes čia kalbėti. Bet realiai žiūrint, stambiagabaričių atliekų aikštelių yra kiekvienoje savivaldybėje. Tų aikštelių vienur yra pakankamai, kitur jų plėtra yra suplanuota ir vyksta. Ten gyventojai, jūs galite pats nuvažiuoti į stambiagabaričių atliekų aikšteles ir įsitikinti, gali pristatyti ne tik padangas, bet ir visas susidariusias stambiagabarites atliekas. Joms sutvarkyti reikia tik pačių žmonių valios jas sudėti ir surūšiuoti į tam tikrus konteinerius. Ir jos priimamos visiškai nemokamai.
Šiuo atveju manau, kad reikia šviesti žmones, savivaldybės turi tam įrankius, numatytas lėšas ir visa kita. O diskusija apie depozitą yra prasidėjusi. Kolegė V. Vingrienė taip pat yra tų diskusijų iniciatorė. Ir jeigu net patys gamintojai kalba, ir padangų perdirbėjai, ir gamintojų asociacijos sėda prie bendro stalo ir kuria tą europinį modelį, manau, kad mums išradinėti dviračio ir skirti papildomai lėšų ar kurti kokią nors atskirą sistemą nėra šiandien prioritetinis klausimas. Palaukime, kol tos diskusijos pasibaigs.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Virginija taip pat, matau, linksi galvą, kad tai yra tikrai aktyvi stadija ir turėsime tą rezultatą. O šiuo metu…
PIRMININKĖ. Dėkoju.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). …mes visi galime paskatinti žmones naudotis tomis galimybėmis, kurios yra.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Skardžius. Ruošiasi A. Dumbrava.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Norėčiau paklausti energetikos ministro. Vakar buvo paskelbta informacija viešai, kad SGD terminalą pasiekė naujas „Statoil“, dabar „Equinor“, suskystintų gamtinių dujų krovinys. Gerbiamas ministre, jūs viešai žadėjote nutraukti šią sutartį, tą bambagyslę, kuri per metus iš Lietuvos iščiulpia 30 mln. eurų. Perkame brangiai, parduodame už rinkos kainą. Tas kiekis jau seniai Lietuvai nebereikalingas. R. Masiulio laikų sudaryta sutartis galioja iki šiandien. Per penketą metų dar 2015 metais pradėjusi veikti sutartis Lietuvai kainavo maždaug SGD terminalo kainą, daugiau negu 150 mln. eurų tas skirtumas. Tai kada, gerbiamas ministre, kirpsime tą bambagyslę ir nebečiulpsime pinigų iš Lietuvos? Ačiū.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Yra dvi dalys. Viena dalis yra dujų, kurios perkamos iš „Equinor“ kompanijos būtent vadinamaisiais sporiniais kontraktais, tai yra rinkoje už tą kainą, kuri yra palankiausia, žemiausia rinkoje. Šiuo atveju dujų kaina tikrai yra konkurencinga.
Antroji dalis, kaip ir minėjote, yra privalomas dujų tiekimas, keturi kroviniai per metus. Kaip ir minėta anksčiau, kaip ir esame diskutavę, viena dalis iš terminalo kaštų mažinimo buvo tie sprendimai, kurie buvo priimti Seime praeitų metų pabaigoje. Tai davė kaštų mažinimo efektą. Čia yra antroji dalis, kaip ir minėjote, 30 mln. eurų potencialas. Aš buvau pavedęs ir taip pat kreipęsis į Norvegijos ministrą, taip pat buvau pavedęs Lietuvos įmonei, „Igničio“ įmonei, persiderėti šio susitarimo sąlygas, nes sutarties nutraukimas taip pat yra… tuo metu, kai buvo sudaryta sutartis, buvo numatytos ganėtinai didelės finansinės sankcijos. Kol kas iš „Igničio“ neturiu konkrečių derybų rezultatų. Na, šios derybos, panašu, nebuvo sėkmingos.
Toliau grįšime į ministerijos lygmenį, bet, kaip ir žinoma, tai yra įmonės kontraktas, ieškome visų kitų galimų svertų. Atsakant į jūsų klausimą, kada tai bus padaryta, mes siekiame, kad tai būtų padaryta bent jau iki metų pabaigos, šis klausimas būtų išspręstas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Dumbrava. Ruošiasi A. Vinkus.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Labai ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas susisiekimo ministre, norėčiau paklausti. Šiandien mes svarstysime bendrąjį planą. Gerbiamas ministre, čia yra dvi alternatyvos, ar ne? Prašom pasakyti, šiandien jau po pietų bus priėmimas, ar bus kaip alternatyva, ar mes jau priimsime tą antrąjį planą, kur Rytų Lietuva lieka be nacionalinio koridoriaus, nekalbant apie kažkokius tarptautinius koridorius, tas traktas Kaunas–Sankt Peterburgas lieka kaip regioninis kelias? Ar čia tiesa, kad rytų pusė bus nuskriausta, ar mes čia ko nors nežinome? Šiandien iškilo tas klausimas ir truputį esame suglumę, nes šiaurė, vakarai ir pietūs yra labai gerai aprūpinti keliais ir matyti perspektyva, bet labai prastai į rytų pusę. Prašome atkreipti dėmesį į tai. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Ministre, ar turite komentarą? (Balsai salėje) Patikslinkite, gerbiamas Dumbrava.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Gerbiamas ministre, štai turiu tokį bendrąjį planą, na, perspektyvinį Lietuvos kelių išdėstymą. Du variantai yra. Tai mes kurį tvirtinsime – pirmą ar antrą? Pirmas variantas Rytų regionui yra žymiai geresnis negu antras, antrame plane – alternatyvoje jau nebėra nacionalinių kelių, lieka tik regioniniai. Sakykite, kodėl taip yra, kad šiaurė, pietūs ir vakarai yra gerai aprūpinti keliais ir perspektyva matyti, o į rytų pusę visai nieko nebelieka, tuščia faktiškai?
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Atsiprašau, kad reikėjo jums pakartoti. Na, man reikėtų susipažinti su tais brėžiniais arba schemomis ir tada galbūt jums atskirai pasakysiu, ką jūs čia turite omeny, gerai? Dabar nenorėčiau klaidinti nei jūsų, nei visuomenės, todėl turėčiau išsiaiškinti nuodugniau. Ačiū.
PIRMININKĖ. Galime sutarti, kad ministras patikslins ir atsakys Seimo nariui išsiaiškinęs situaciją. Ačiū. Klausia A. Vinkus. Ruošiasi E. Pupinis.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamas sveikatos ministre, iš tiesų mes džiaugiamės tuo, kad pandemija…
PIRMININKĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome leisti ministrams klausyti.
A. VINKUS (LSDDF). …kad pandemija gęsta ir matome šviesą tunelio gale, tačiau vis tiek esame neramūs dėl antros pandemijos bangos. Norėčiau jūsų paklausti. Kokį numatote to pasiruošimo planą, o planą turbūt jau dabar privalome kurti, kokias išvadas ir pamokas išmokome iš jau bepraeinančios bangos ir kokie pagrindiniai akcentai turėtų būti sudėlioti dėl valdžios ar įstaigų ir dėl gyventojų veiksmų ir elgesio tvarkos? Ar numatomos kokios nors papildomos priemonės dėl slaugos ligoninių ir globos įstaigų apsaugos, nes šie židiniai labiausiai buvo pažeisti?
PIRMININKĖ. Dėkoju. Bet prieš tai prašau pono P. Čimbaro, A. Dumbravos ir R. Šalaševičiūtės leisti ministrams dalyvauti Vyriausybės valandoje. Atsako sveikatos ministras. Prašau.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Dar nesibaigus pirmajai bangai pradėjome ruoštis tam, kas gali įvykti ateityje. Nežinome, ar iš tikrųjų bus ta antroji banga, ar bus kelios bangos, yra keletas dalykų, kurie vyksta iki šiol. Pirmiausia yra pasirengimas apsirūpinti asmens apsaugos priemonėmis, įstaigos dabar yra aprūpintos, dabar yra kaupiamas valstybės rezervas tam, kad mes tris mėnesius būtume maksimaliai pasiruošę intensyviam scenarijui. Įstaigos iki šiol vykdo pasirengimo plėtrą ir apsirūpinimą deguonies lovomis, dar iki šiol keliauja kai kuri įranga, kuri ir Europos lygiu buvo pirkta. Apskritai valstybės rezervo tam tikri pasirengimai, etapai, sakykime, gryninami ir dėliojami, kad būtų nustatyta aiškiai, kiek pačios sveikatos priežiūros įstaigos turėtų būti kokiam laikotarpiui apsirūpinusios ir pasiruošusios, ką turi padaryti savivaldybės, ką valstybė savo rezerve turi sukaupti, yra sukauptos vaistų tam tikros atsargos. Žodžiu, tikrai yra daroma viskas, kad rudenį mes būtume pasiruošę, jeigu vis dėlto tektų išgyventi antrąją vadinamąją bangą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi G. Vaičekauskas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Norėčiau pratęsti tą temą ir norėčiau paklausti gerbiamo Ministro Pirmininko.
Skubos tvarka šiandien jau per parlamentą eina nutarimas dėl teritorijos bendrojo plano tvirtinimo. Na, nežinau, kodėl yra toks skubotumas, nes iš esmės pristatymai įvyko regionuose, tačiau gilesnės diskusijos taip ir nebuvo. Kur čia tas interesas?
Kaip pastebėjo kolega A. Dumbrava, ir dabar ministras ministrui aiškinasi, susisiekimo ministrui aiškinasi aplinkos ministras, kas susiję su tais keliais. Pagal antrąją alternatyvą, kuriai šiandien ruošiamasi pritarti, Rytų Aukštaitijoje nelieka net magistralinių kelių, kurie buvo pagal pirmąją alternatyvą. Vadinasi, Vilniaus kelias tampa regioninis, toliau kitas kelias, kuris eina pro… nuo Ukmergės, Sankt Peterburgo, Varšuvos, taip pat tampa regioniniu keliu. Ar nemanote, kad vis dėlto reikėtų stabdyti tą procesą? Žmonės, savivaldybės turėtų geriau susipažinti ir pritarti arba nepritarti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, bet noriu patikslinti. Jokios skubos Seimas nėra priėmęs dėl šio įstatymo projekto. Jis eina nustatyta tvarka po to, kai komitetai išanalizavo ir pateikė išvadas. Premjere, prašom atsakyti.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiama vicepirmininke. Jūs faktiškai atsakėte už mane. Galbūt dar aplinkos ministras galėtų papildyti, nes diskusijų ir forumų įvairiausių buvo pakankamai. Gal mane kolega K. Mažeika ir papildys.
PIRMININKĖ. Dėkoju. K. Mažeika. Prašau.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, premjere. Tikrai taip, aš tikrai noriu patikinti ir pasakyti datą, nuo kada, tai yra nuo 2017 metų, diskusijos vyksta. Vyko daugybė forumų, net aštuoni buvo, kai ne tik Lietuvos, bet ir užsienio ekspertai dalyvavo, apie 30 asmenų. Kalbant apie savivaldybes ir apie tuos, ką jūs sakote, keliai ar vienokie, ar kitokie, mes jau dabar turime savivaldybėse perteklinių infrastruktūrų tiek, kad pagal tai, kiek tenka vienam žmogui ir jų išlaikymui, atsižvelgiant į tai ir buvo priimti sprendimai dalyvaujant savivaldybėms, taryboms, kurios toliau turi priimti sprendimus, kaip tą infrastruktūrą išlaikyti.
Turbūt yra logiški sprendimai, įvertinant ne tik 30 metų Lietuvos raidos patirtį, bet ir kaip vystosi kitos Europos Sąjungos šalys. Tos rekomendacijos buvo tikrai išdiskutuotos, buvo išdiskutuotos komitetuose, ir jūs turbūt dalyvavote ne vienoje diskusijoje, matėte.
Tikrai jokios skubos nėra, jokio slaptumo čia nėra. Jeigu mes neturėsime bendrojo plano ir tos vizijos, kaip Lietuva turėtų vystytis artimiausius dešimtmečius, tai turbūt ir būsime toje pačioje stadijoje, kiekvienas Seimo narys į savo apygardą bandys pritraukti pagal savo įtaką vieną ar kitą milijoną vienam ar kitam objektui. O galiausiai tie objektai apauga berželiais ir turime vaizdą tokį, koks buvo kažkada seniai. Taigi reikia priimti sprendimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. G. Vaičekauskas. Ruošiasi A. Sysas. Jo nematau salėje. R. Budbergytė. Jos taip pat nematau. Tada klaus A. Armonaitė. (Balsai salėje) Bus laikas, pagal grafiką.
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Ačiū, pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiama vidaus reikalų ministre, šis klausimas kilo prisiminus siaubingą Dembavos tragediją, kai valstybė nesugebėjo nustatyti pagrobtos merginos vietos ir ji žuvo. Prieš kelias dienas Klaipėdoje mergina vėl buvo neva pagrobta, tačiau vėl labai ilgai užtruko paieška, nes buvo skambinta telefonu, kurio kortelė apmokėta iš anksto. Taigi, klausimas yra paprastas: ar ši valstybė gali rasti žmogų, jeigu jis turi telefoną ir telefonas yra išjungtas arba jo sąskaita apmokėta iš anksto? Ačiū.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū už klausimą. Valstybė privalo rasti žmogų kiekvienoje situacijoje, kurioje jis kreipiasi ir kai pagalbos jam reikia. Šiuo atveju policija ėmėsi visų reikalingų veiksmų ir surado žmogų, kuris buvo menamai pagrobtas. Yra atliekamas tyrimas ir bus išsiaiškintos visos aplinkybės.
Ar yra skirtumas tarp iš anksto apmokėtų sąskaitų ir plano, turimo telefone, – taip, yra, bet iš karto paskambinus iš to telefono buvo nustatyta vieta. Gal jinai tokia platesne prasme nepasako konkrečios gatvės ir taip toliau, bet policija nuvyko būtent ten, iš kur buvo gautas skambutis, kviečiantis pagalbos, ir buvo sureaguota laiku. Kad užtruko paieškos, taip, paieškos užtruko, bet… Taip, buvo priimti tokie policijos sprendimai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Armonaitė. Ruošiasi A. Šimas. Jo nesant – R. Šarknickas.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Klausimas premjerui. Norėčiau pasiteirauti apie Konstitucinį Teismą. Kaip vis dėlto vertinate, jog Seimas daugiau negu du mėnesius nepaskiria naujų Konstitucinio Teismo teisėjų ir net nebando, atrodo, niekas net ir neieško naujų teisėjų. Be to, viešojoje erdvėje pasigirdo, kad siekiama deleguoti valdančiosios daugumos politikus. Pavyzdžiui, nuskambėjo J. Bernatonio pavardė. Kaip tai vertinate? Ar liberalioje demokratijoje, apskritai demokratijoje, jeigu nenorite girdėti to kito žodžio, yra normalu, kad Teismas neturi nuolatinių teisėjų, o dar ir politikai pretenduoja į tas pareigas?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiama kolege. Tikrai nebijau žodžio liberalumas arba liberalai, dėl to nereikia labai baimintis ir jums. Kalbant apie paieškas, puikiai žinote, kas turi iniciatyvos teisę – tiek Respublikos Prezidentas, tiek Seimo Pirmininkas, tiek Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Šiuo atveju yra problema, kad neturime nuolatinio ir Aukščiausiojo Teismo pirmininko, vadinasi, laikinai einantis pareigas galės tai padaryti.
Dėl Prezidento ir Seimo Pirmininko tikrai negaliu komentuoti, jie, matyt, kai ras, o tikrai šalyje galima rasti iškilių teisininkų, ir pateiks. Vis dėlto Konstitucinio Teismo darbas nėra sustojęs, teisėjai vykdo pareigas, nagrinėja bylas. Bet, aišku, norėtųsi, kad tie procesai būtų baigti.
Kalbant apie kandidatavimą, personalijas. Įstatyme labai aiškiai numatyta, kas gali tapti Konstitucinio Teismo teisėjais. Jeigu jūs kalbate apie gerbiamąjį J. Bernatonį, jis yra mokslinį vardą turintis teisininkas ir tikrai, kiek tenka bendrauti, pakankamai giliai išmanantis ir konstitucinę teisę. Jeigu Respublikos Prezidentas arba Seimo Pirmininkas ar Aukščiausiojo Teismo pirmininkas pasiūlys, matyt, jo kandidatūra čia, Seime, ir bus svarstoma. Bet a priori iš karto išbraukti, kad vienas ar kitas asmuo, atitinkantis reikalavimus, negali būti, matyt, irgi to nereikėtų daryti.
Aš tikiuosi, kad vis dėlto nepaskyrimas netrukdo sklandžiam darbui, o kandidatūros bus pasirinktos tokios, kad tikrai galėtų tinkamai nagrinėti tas problemas, tas bylas, kurios yra ypatingos Konstituciniame Teisme. Aišku, žvilgsniai krypsta, matyt, pirmiausia turėtų krypti… Aš nesu teikėjas, bet kryptų į konstitucinės teisės, civilinės teisės žinovus. Matyt, prioritetas būtų žmonės, turintys autoritetą teisininkų bendruomenėje, pateikę reikšmingų mokslinių darbų ir taip toliau. Matyt, kiekviena iš tų mano paminėtų institucijų, kurios turi teikimo teisę, tais principais galbūt ir vadovaujasi. Galbūt ir kitokiais, man sunku pasakyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. Šarknickas. Ruošiasi R. Martinėlis.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Mano klausimas būtų švietimo, mokslo ir sporto ministrui. Dėl emocinio raštingumo nebuvimo pasekmės jau 30 metų vis neatsiranda Lietuvos švietime. Ir mes dažnai kalbame komisijoje šiuo klausimu. Agresija, pyktis, savižudybės, smurtas, patyčios išties dar dominuoja ne tik visoje Europoje, bet ir mūsų valstybėje. Procentiškai šiek tiek lenkiame kai kurias valstybes. Ar būtų galima tikėtis, kad emocinis raštingumas jau nuo rugsėjo galėtų atsirasti mokyklose kaip integruotas į kitus dalykus? Žinoma, prieš tai turi būti, ko gero, paruošti ir mokytojai, auklėtojai, ir panašiai. Mes vėluojame daug metų ir jaučiame tą pasekmę būtent pastaruosius metus. Dėkoju.
A. MONKEVIČIUS. Ačiū jums už rūpestį ir šį klausimą. Manau, kad jūs esate teisus ir tam tikrai turi būti skiriamas dėmesys. Yra nemažai iniciatyvų ir bandoma jau ir dabar emocinį raštingumą, kaip jūs pasakėte, integruoti į socialinių dalykų disciplinas. Bet šiuo metu mes bandome atnaujinti bendrojo ugdymo programų turinį, ir per likusius penketą mėnesių, kai labai kvalifikuotai dirba ir praktikai, ir mokslininkai, ir ekspertai, ir tarptautinių šalių patirtis naudojama, pertvarkyti bendrojo ugdymo programas ir jas jau pradėti išbandyti rudenį. Kaip tik jų koncepcija numato šešias tokias pagrindines kompetencijas, kurios prasideda nuo vertybių, pilietiškumo dalykų ir apima, ką jūs ir kalbate, emocinę kultūrą, kaip būtų galima ir praktiškai, ir teoriškai suprasti savo emocijas, kaip galima kurti santykius, ir labai padėtų spręsti daugelį problemų, apie kurias jūs kalbate, – ir patyčių, ir pagarbos, tolerancijos ir kitus klausimus. Aš manau, kad kol pradės visa apimtimi veikti naujosios bendrosios programos, tikrai skatinsime, kad jau ir dabar, nelaukdami, artimiausiu metu, pasinaudodami ir technologinėmis naujomis galimybėmis, būtų skatinami mokytojai, padedant jiems įgyti ir kompetencijas reikalingas, kartu su universitetais tai vyksta, bet, mano galva, tai turėtų vykti, kaip minėjau, sistemiškai, įdiegiant į visas bendrąsias programas kaip labai svarbų komponentą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Visi klausia pagal užsirašymo eilę ir nereikia čia rodyti emocijų. Nuosekliai dirbame pagal tai, kaip Statutas liepia elgtis per Vyriausybės valandą. Klausia R. Martinėlis. Ruošiasi J. Varkalys.
R. MARTINĖLIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau sveikatos apsaugos ministro paklausti dėl gydytojų atlyginimų. Trys – VDU gydytojams, pusantro – slaugytojams ir vakar Sveikatos reikalų komitete Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas L. Labanauskas, profsąjungos, pasakė, kad tiktai 55 % pasieks rodiklį gydytojų ir slaugytojų darbo vietų. Tai tiesiog toks… Kadangi pusė nepasieks, ar buvo per mažai lėšų skirta ir ar jūs galvojate, kad galbūt įkainį, kadangi nepasiektų daugiau rajoninių ligoninių, tą įkainį diferencijuoti reikėtų skirtingai, nes tretinio lygio universitetinių ligoninių vis tiek už paslaugas gauna… kai kurie įkainiai yra didesni. Ar nemanote, kad galėtų būti diferenciacija įkainių, tada pasiektų rajonines ligonines, ir jeigu tiktai 55 %, jų prognozavimu, pasieks, tai irgi turbūt yra problema?
PIRMININKĖ. Ačiū, laikas.
A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Šiandien kaip tik pusę keturių yra suplanuotas pristatymas svetainės interaktyvaus žemėlapio, kur ir kokios savivaldybės, kokios įstaigos, kokia yra dinamika atlyginimų. Aišku, neturėsime tų paskutinių duomenų, nes jie dar nėra tiesiog surinkti. Liepos mėnesį turėsime paskutinio didinimo rezultatus, kaip pavyko, bet tikrai labai aktyviai kviečiu žiūrėti tą žemėlapį, analizuoti, ypač savivaldybių merus ir tarybas, ir pradėti pagaliau matyti realią situaciją, kas darosi, nes rizikas vardinome ir anksčiau ir dėl to siūlėme sisteminius, struktūrinius sprendimus.
Aš galiu juos dar kartą pakartoti, kad įstaigos, kurios nebeturi pacientų srautų, nebesuteikia paslaugų, yra blogai administruojamos, prastai tvarkomos, ir negalės pasiekti tokių rodiklių. Sprendimas tikrai yra neužpilti pinigais tų, kurie nedirba ir turi mažus pacientų srautus, paliekant su tokiu pačiu, sakykime, apmokėjimu tuos, kurie per parą net negali atsisėsti dėl labai intensyvaus darbo. Aš manau, kad tai yra neteisingas sprendimas. Kitaip turi būti ši problema sprendžiama. Deja, dar kartą pakartosiu, sprendimai buvo vetuoti, pakartotinai teiktiems buvo nepritarta. Dabar matome rezultatą, kurį, jeigu norime, susitelkę galime išspręsti. O jeigu nenorime, manau, kad išsispręs situacija savaime. Medikai, dabar skaidriai matydami, kur ir kokie yra atlyginimai, matyt, rinksis darbo vietą, kur tas atlygis yra normalus, tiesiog atitinkantis mediko lūkesčius ir jo išsilavinimą.
PIRMININKĖ. Klausia J. Varkalys. Ruošiasi M. Puidokas.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Klausimą norėčiau užduoti energetikos ministrui. Gerbiamas ministre, gyventojai džiaugiasi parama ir, be abejo, juridiniai asmenys, įrengiant saulės fotovoltines elektrines, bet nusivylę, kad elektros energijos pasaugojimas kainuoja labai brangiai – 5 euro centus, o atsipirkimo laikas tokių įrenginių išeina daugiau kaip 10 iki 12 metų. Iš kur ši kaina atsiradusi ir gal būtų galima viešai paaiškinti jos kalkuliaciją, pateikti visuomenei, kad tokių klausimų nekiltų? Iš viso galbūt yra galimybė pamažinti šią pasaugojimo kainą ir taip dar labiau paskatinti žmones įsirengti fotovoltines elektrines ir formuoti energetines salas? Ačiū.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą, tikrai aktualus klausimas. Kaip ir minėjote, šiuo metu tikrai aktyviai Lietuvoje yra įrengiamos saulės elektrinės ant namų stogų. Kiekvieną savaitę turime maždaug po 125 naujus prijungtus vartotojus, šiandien jau yra daugiau negu 5 tūkst. 300 tokių prijungtų vartotojų.
Atsakydamas į jūsų klausimą dėl atsipirkimo laikotarpio patikslinčiau, kad jeigu vartotojas pasirenka tinkamos galios elektrinę, tai yra tiek, kiek jam reikia suvartoti per metus, atsipirkimo laikotarpis su parama yra maždaug 6–7 metai, ne daugiau. Jeigu yra apsiskaičiuojama ir per daug didelė galia, tuomet, be abejo, atsipirkimo laikotarpis yra ilgesnis.
Dėl vadinamojo pasaugojimo mokesčio arba, tiksliau tariant, tinklų mokesčio. Šį mokestį nustato Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. Jis sudarytas iš dviejų pagrindinių dalių: ESO tinklų mokesčio dalies ir „Litgrido“ – būtent perdavimo sistemos operatoriaus dalies. Mes esame ne kartą šį klausimą diskutavę ir su Reguliavimo taryba, kad šita kaina turėtų būti daugiau mažiau fiksuota, ji neturėtų būti didinama.
Vienas iš klausimų yra, ar turėtų būti įtraukiama į šią kainą perdavimo tinklų operatoriaus dalis. Mano, kaip ministro, pozicija yra, be abejo, kad ta dalis neturėtų būti, nes tai yra tik žemos įtampos tinklų dalis. Tokį siūlymą esame pateikę. Manau, šia apimtimi ta kaina ateityje tikrai neturėtų didėti. Galbūt, jeigu rasime sprendimus, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba tą kainą galėtų ir šiek tiek sumažinti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. M. Puidoko nėra. Taip pat nėra ir G. Steponavičiaus, bet iš Mišrios Seimo narių grupės yra aktyviausias žmogus – seniūnas A. Mazuronis. Prašom.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkui, gerbiama posėdžio pirmininke. Norėčiau paklausti premjerą. Gerbiamas premjere, jau tikriausiai pusė metų, kai Lietuva gyvena be ekonomikos ir inovacijų ministro. Tą dar būtų galima toleruoti gyvenant normaliu ekonominiu laikmečiu, bet gyvenant tokiu ekonomiškai stipriai įtemptu laikotarpiu tai yra prabanga, kurią vargu bau ar galime sau leisti.
Norėčiau jūsų paklausti, kadangi čia iniciatyvos teisė, priešingai, nei Konstitucinio Teismo teisėjus skiriant, vis dėlto priklauso jums, kaip sekasi tartis su prezidentūra dėl galimo kandidato į ministrus? Jeigu derybos vyksta gana sunkiai ir ateitį tų derybų prognozuotumėte miglotą, ar nemanote, kad galbūt iš viso reikėtų tą ministeriją naikinti, nes jau pusę metų ji veikia be ministro ir niekas jo nepasigenda, gal iš viso ji yra nereikalinga?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū aktyviausiam Mišrios grupės Seimo nariui ir seniūnui. Išties derybos vyksta, jos vyksta gana intensyviai ir nesakyčiau, kad tokia miglota ateitis. Yra ministras. Jūs neteisus, kad ministro nėra. Ministras yra Ž. Vaičiūnas. Aš džiaugiuosi, kad tiek mano, tiek Prezidento vertinimai šio ministro atžvilgiu yra tikrai ypač palankūs.
Ką jau Prezidentas viešai pasakė, taip, buvo šita kandidatūra svarstoma kaip galimas pokytis iš energetikos į ekonomikos ministrą, tačiau puikiai suprantame tiek aš, tiek, tikiuosi, ir Prezidentas Ž. Vaičiūno tam tikrą ambiciją. Tikrai per šiuos beveik ketverius metus Energetikos ministerija padarė tuos darbus, kuriuos valstybė privalėjo padaryti prieš kelis dešimtmečius. Pirmiausia aš kalbu apie ypač svarbių geopolitinių projektų, tokių kaip sinchronizavimas, kaip dujų jungtis su Lenkija, įgyvendinimą, pasirengimą ir tolesnius žingsnius. Natūralu, kad ministras nori baigti kadenciją toje srityje, kurioje tikrai parodė pačius geriausius rezultatus, todėl nesutiko tiesiog tokios rokiruotės daryti. Tai yra gerbtina ir suprantama, tačiau atitinka tuos lūkesčius, ką kėlėme tiek aš, tiek Prezidentas, šis ministras vadovauja ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijai.
Tačiau procesas tuo nesibaigia ir su Respublikos Prezidentu aptarėme dar bent tris kandidatūras. Jeigu rasime tikrai tinkamą žmogų ir, svarbiausia, tas žmogus taip pat norės imtis atsakomybės šiuo trumpu laikotarpiu, tai tokie sprendimai bus padaryti. Kalbant apie ministerijų sujungimus, tai taip, jeigu nebūtų ištikusi, matyt, ši situacija, pasaulyje situacija, sprendimai, kiek yra ir Vyriausybės numatyti, šios ministerijos tikrai gali būti sėkmingai sujungtos ir tikrai tie rezultatai, tie tikslai, kuriuos keliame abiem ministerijoms, būtų puikiai pasiekti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia Ž. Pavilionis. Ruošiasi E. Gentvilas.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Norėčiau užduoti klausimą premjerui. Jūs ką tik labai gyrėte ministrą Ž. Vaičiūną, tačiau vakar Vyriausybės posėdyje tiek jūs, tiek užsienio reikalų ministras, tiek Prezidentas, tiek opozicija labai griežtai sukritikavo jo pateiktą Baltijos šalių susitarimą dėl nešvarios elektros pirkimo. Ar jūs iš tikrųjų manote, kad žmogus, kuris nepasiekė rezultato, kurio rezultatu mes nepatenkinti, gali toliau vesti šias derybas? Ar jūs tikite, kad jisai pasieks geresnį variantą ir įrodys savo klaidą, kad jis klydo pateikdamas vakar Vyriausybei tokį sprendimą? Ar jūs tik gelbėjate ministro mundurą, ar rūpinatės valstybės interesais ir ar neturėtumėte pats vesti šias derybas, kreiptis į Prezidentą, mus visus sutelkti, kad iš tikrųjų pasiektume rezultatą, nes po mėnesio atominė jau pradės veikti?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ne, tai jūs irgi, gerbiamas kolega, interpretuojate, kalbėdamas apie kažkokius netinkamus susitarimus. Tiek Respublikos Prezidentas, tiek Vyriausybė yra tikrai puikiai supažindinta su derybų eiga ir palaiko Ž. Vaičiūną, tiek kalbant ir man bendraujant su mūsų kolegomis partneriais, tiek su Latvijos, tiek su Estijos ministru pirmininku, nuolatos ir ne vieną kartą įvairiais formatais, tiek į tą procesą įtraukiant ir Europos Komisiją, ir Lenkijos Respubliką, kadangi taip pat yra labai aiškūs interesai, kalbant apie sinchronizaciją. Reikia suprasti mūsų broliškos Latvijos poziciją, ji yra labai aiškiai išsakyta, tai yra ir jų politiniai sprendimai.
Derybos sėkmingos būna tada, kai randamas kompromisas, atitinkantis geriausius interesus – tiek Lietuvos, tiek ir kitų valstybių. Lietuva daro viską, darė viską, kad tas susitarimas būtų pasiektas, ir manau, kad jis bus pasiektas, o vertinimas, tai yra, atleiskite, jūsų vertinimas. Aš tik noriu pasakyti, kad ministras, energetikos ministras, kaip niekas kitas per tą laikotarpį padarė tai, kad mes tikrai žengtume esminius žingsnius, kalbant apie sinchronizaciją su kontinentine Europa. Tą reikėjo, gerbiamieji, padaryti prieš kelis dešimtmečius ir dabar nebūtų tos problemos, kurią jūs bandote permesti kitiems. Mes problemas sprendžiame, neužsiimame tokiu pigiu rinkimų politikavimu šiuo labai svarbiu klausimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia E. Gentvilas. Ruošiasi A. Nekrošius.
E. GENTVILAS (LSF). Klausimas gerbiamam ministrui J. Narkevičiui. Mano žiniomis ir viešosios informacijos duomenimis, praėjusį rudenį jūs Minske lankėtės, ir su V. Sutkumi, ir su uostininkų delegacija buvote, kiek suprantama, kiek girdėti atgarsių, aptarinėjote galimą naują Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinio direktoriaus personaliją. Na ir dabar, šių metų balandžio pradžioje, konkursas įvyko, konkursą laimėjo A. Latakas. Praėjo beveik du mėnesiai, ponas A. Latakas vis dar nepaskiriamas generaliniu direktoriumi. Prašau atsakyti, kokios ten yra problemos, kodėl jis nėra skiriamas? Kas čia bendro šioje situacijoje su teisėsaugos pradėtais dalykais ir ar A. Latakas konkrečiai yra užpildęs klausimyną, kad gautų teisę naudotis slapta informacija? Nes yra tik ministerijos kreipimasis į Saugumo departamentą. Ar paties A. Latako veiksmai atlikti?
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū už klausimą. Ne pirmą kartą aš girdžiu, kad klausimo teigiamojoje dalyje yra pateikiama melaginga ir klaidinga informacija. Taigi, pirmas dalykas. Minske aš dalyvavau kaip ministerijos atstovas, ne su kuo nors, o su ministerijos delegacija. Be abejo, renginyje buvo įvairių dalyvių ir organizatorių, su jais renginio metu, be abejo, kiekvienas susitinka viena ar kita forma, bet ne individualia forma. Tai vienas dalykas. Papildysiu tik tai, kad į tą klausimą aš jau buvau atsakęs Seime Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžio metu ir čia pridurti nieko neturėčiau.
Be to, dėl Klaipėdos vadovo. Šis klausimas iš viso nebuvo minėtoje delegacijoje arba komandiruotėje aptarinėjamas. Bet jo eiga… Jūs esate teisus, kad vadovas dar nepaskirtas, nepaskirtas dėl dviejų priežasčių. Dėl to, kad dar neturime visų atsakymų iš atitinkamų institucijų, ir svarbiausia – dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija. Taip, ministerija iš karto po laimėtojų paskelbimo pateikė pagal nustatytą tvarką visoms institucijoms paklausimus. Iš daugumos, iš esmės iš visų gavome. Bet laukiame dar dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija. Nors, teisininkų aiškinimu, dėl šio skyrimo neturėjimas tos teisės negali būti priežastis neskirti, bet jis neskiriamas.
Antras dalykas. Mes kreipėmės papildomai, nors tai ir nebuvo būtina, į VTEKʼą su išaiškinimu, ar gali kilti dėl viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos, ar gali kilti kažkoks viešųjų ir privačių interesų konfliktas. Pirmadienį, gavęs išaiškinimą, aš pirmą kartą susitikau su laimėtoju ir aiškinausi ta tema. Laukiu jo raštiško atsakymo, kuris šiandien ar rytoj turėtų būti, ar jam teks nusišalinti nuo kai kurių veiksmų, jeigu jis bus paskirtas Klaipėdos jūrų uosto vadovu. Taigi situacija yra tokia. Laukiame tų dviejų atsakymų, po to bus priimtas galutinis sprendimas. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Nekrošius. Ruošiasi Tėvynės sąjungos… Matau, J. Razmos nėra, R. Petrauskienės nėra, bet yra V. Juozapaitis.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke.
PIRMININKĖ. Tėvynės sąjunga.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Mano klausimas būtų sveikatos apsaugos ministrui. Iš esmės norėjau paklausti dėl medikų atlyginimų, tačiau R. Martinėlis to paklausė. Tai aš klausiu šiek tiek kitaip. Sulaukėme daug gyventojų skundų dėl gydymo įstaigose teikiamų paslaugų arba, tiksliau, jų neteikimo. Žmonės skundžiasi, kad jie nėra priimami pas savo šeimos gydytojus, kad gydo nuotoliniu būdu ir esant kažkokiai kritinei, rimtai situacijai jų fiziškai tiesiog nepriima. Teko kalbėtis su savo rajono gydymo įstaigų vadovais, jie pripažįsta, kad faktiškai paslaugų suteikimo kiekis sumažėjo vos ne 50 %. Norėčiau jūsų paklausti, kokios to priežastys, galbūt tai yra karantino kažkokie reikalavimai, galbūt gydymo įstaigų vadovų…
PIRMININKĖ. Kolega, laikas.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). …galbūt savivaldybės arba gal ministerijos kontrolės kažkokie trūkumai? Ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Iš tikrųjų ir mes labai daug sulaukiame ir pacientų, ir laiškų, ir žinučių pačių įvairiausių būna. Būna kartais, aišku, ir nesupratimo, ir tokių, kur galima vertinti kaip pareigų neatlikimą. Tokie pavyzdžiai, kai žmogui neatliko piršto amputacijos, tai čia nėra planinės paslaugos. Jeigu kilo tokios ekstrinės chirurginės pagalbos būtinybė, tai šitos paslaugos niekada nebuvo sustabdytos ir žmogus turėjo laiku gauti pagalbą, nepriklausomai nuo to, buvo ar nebuvo karantinas.
Dabar dėl paslaugų atnaujinimo. Žinant, kad ta situacija yra labai sudėtinga, buvo priimtas sprendimas dėl įstaigų, kurios neatnaujins planinės, akcentuoju, kad tai yra planinė pagalba, ne ekstrinė, nes ji niekada nebuvo sustabdyta, jeigu bus neatnaujintos tos paslaugos iki birželio 8 dienos, bus nebemokama 1/12, o bus mokama už faktą, tai yra tik už suteiktas paslaugas. Aš labai tikiuosi, kad įstaigos, kurios to nepadarė, atnaujins savo veiklą, tos, kurios jau padarė, greičiau įsibėgės ir pradės teikti daugiau paslaugų. Yra tam tikri reikalavimai išlaikyti gydymo įstaigoms tam tikrą lovų rezervą tam, kad jeigu vis dėlto būtų pakartotini viruso protrūkiai, būtų galima pacientus greitai stacionarizuoti ir teikti jiems pagalbą. Dabar tas poreikis yra nykstantis ir peržiūrėsime, ar viso to rezervo bereikia, galbūt jo bus galima atsisakyti. Tai bus dar vienas žingsniukas palengvinant darbą.
Ir, aišku, yra reikalavimai, kurių tikrai nebus atsisakoma iki rudens – tai ir asmens apsaugos priemonių naudojimas, ir patalpų priežiūra, ir tam tikras pacientų srautų sutvarkymas. Bet aš manau, kad jeigu tai tvarkingai yra daroma, tikrai vadybiškai pasižiūrima, turėtų tikti ir patikti ir pacientams. Jeigu nereikia stumdytis prie kabineto durų, jeigu tada, kada esi užsiregistravęs, laiku priima, tai manau, kad ir pacientai turėtų būti patenkinti, jeigu visas procesas vykdomas tvarkingai. Bet tikrai reikia pripažinti, kad ne visos įstaigos tą daro. Todėl mes skelbiame duomenis, kaip įstaigos elgiasi, ir tikrai raginame steigėjus susirūpinti ir pareikalauti atsakomybės iš vadovų, jeigu įstaiga nepradeda veiklos arba ta veikla yra labai minimalios apimties.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Juozapaitis. Ruošiasi K. Glaveckas.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Klausimas gerbiamam premjerui. Tik iš anksto prašau nesišaipyti ir nepasiųsti manęs į stažuotę, nes klausimas išties yra labai svarbus, susijęs su mūsų lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusu ir besikalančiais tokiais želmenimis, kuriuose justi, kad tas statusas gali prarasti savo svarbą. Aš turiu omenyje vieną protokolinį Vyriausybės nutarimą, kuriuo buvo leista, atrodo, pasienyje ar kažkur pildant dokumentus vartoti tik užsienio kalbą, turbūt anglų kalbą.
Taip pat vienas iš tų požymių yra Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) dokumentai, kurie dabar jau pataisyti po mūsų Švietimo ir mokslo komiteto prašymo, kuriuose taip pat buvo įteisinta…
PIRMININKĖ. Dėkoju, laikas.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). …tiktai anglų kalba. Koks jūsų asmeninis požiūris kaip Vyriausybės vadovo ir Seimo nario, be jokios abejonės? Ar mums tikrai reikia išgyventi, ar vis dėlto mes savo kalbą apginsime kaip vieną pagrindinių valstybės simbolių ir tikrai mums nereikės aiškintis savo palikuonims, kad neišsaugojome? Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Tikrai nemanau ir nematau čia kokių nors grėsmių. Jeigu kalbėtume ir pradėtume diskutuoti, tai, matyt, nėra jokio ginčo ar fakto dėl lietuvių kalbos kaip valstybinės kalbos vartojimo, jokių suvaržymų ar diskriminacinių požymių negali būti. Reikėtų kalbėti apie konkrečius sprendimus.
Jeigu jūs kalbate apie tam tikrą dokumentų ar formų pildymą užsieniečiams, kurie atvyksta į Lietuvos Respubliką ir, natūralu, valstybinės kalbos nemoka, reikalavimas pateikti viską tik valstybine kalba turbūt irgi turi įvairiausių argumentų. Mes kalbame apie migracijos procesus ir kitus, kai žmonės, net ir norėdami atvykti, legaliai atvykti, dirbti galbūt čia, kurti, gyventi galiausiai Lietuvoje, nelabai seniai Migracijos departamento tinklalapį atsivertę visą informaciją galėdavo gauti tik lietuvių kalba. Dėl tos galimybės užsieniečiams būtinus dokumentus arba pirminę informaciją gauti ar užpildyti kita kalba nematau čia tikrai jokios grėsmės mūsų lietuvių kalbos egzistencijai, išlikimui ir taip toliau.
Čia galbūt reikėtų kitais aspektais diskutuoti, kur yra didžiausios grėsmės, tai galėtume atskirai padaryti. Mes tikrai matome, kalbant apie vaikų raštingumą, apie svetimybių vartojimą lietuvių kalboje viešajame gyvenime, ypač jaunimo. Tai čia, matyt, yra didžiausia problema, o ne tai, kad vienas ar kitas užsienietis, neturėdamas galimybės, turės užpildyti formą ar dokumentą ne lietuvių kalba. Bet reikėtų konkrečiai tada žiūrėti, koks čia teisinis reguliavimas ir kokią sritį konkrečiai liečia.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia K. Glaveckas. Ruošiasi S. Tumėnas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas finansų ministre, likote šiandien nepastebėtas, man net keista. Pagrindinis klausimas. Gerbiamas ministre, sakykite, kai mes visi įpuolėme į tą koronavirusą, tai po to iš karto, aišku, įšokome ir į skolinimąsi. Dabar, atrodo, ateina tas laikas, kada iš to skolinimosi reikės išeiti per grąžinimą. Kitaip tariant, per koroną mes prisiskolinome daug pinigų, nusmuko mūsų kelnės, o dabar reikės kaip nors tas kelnes atgal pakelti.
6 mlrd. eurų, kuriuos mes skolinomės, iš tikro yra neabejotinai teisingas žingsnis, mano supratimu. Nes visi skolinosi, o kuo mes blogesni? Bet iš tų pinigų dalis yra subsidinių pinigų, dalis yra kreditinių pinigų. Visi jie turės būti grąžinami, nepriklausomai nuo to, ar tiesiogiai, ar netiesiogiai. Bet dalis tų pinigų bus akivaizdžiai pravalgyta arba išleista ten, kur nebūtinai reikėjo išleisti, ir labai…
PIRMININKĖ. Klauskite.
K. GLAVECKAS (LSF). …maža bus investicijų dalis. Labai svarbus klausimas, gerbiama pirmininke. Be investicijų mes neatsigausime. Sakykite, kokia dalis, kas iš investicijų, iš tų 6 mlrd., numatoma padalyti realiai ekonomikai ir visiems finansiniams instrumentams, kad kapitalo rinka pakiltų? Nes priešingai mes kitais metais sąlyginai turėsime dykumą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ministre, atsakykite.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Iš tiesų labai su daug kuo galiu sutikti. Kalbant apie ekonominį šoką, paklausos ir pasiūlos šoką, kokį patyrė Lietuva, žinoma, kad tas ekonomikos skatinimas turi būti labai taiklus, jį būtų galima suskirstyti į tris dalis. Tai skubios pagalbos priemonės, kad būtų išsaugota kuo daugiau darbo vietų ir padėtų išsaugoti gyventojų pajamas, taip pat orientuotis į pagalbą verslui, kad būtų išsaugotas likvidumas, tai yra tokia greitoji pagalba.
Kalbant apie vidaus paklausos skatinimą, žinoma, kad didžiausią naudą duoda būtent investicijos. Tam taip pat yra numatytos labai reikšmingos sumos, spartinant įgyvendinimą projektų, kurie jau buvo numatyti, kurie yra pasiekę didelį parengtumą, tas vyksta.
Trečias dalykas. Manau, kad dėl tų galimybių, kurios Lietuvai atsiveria šiuo metu dėl geopolitinių poslinkių ir pokyčių tarptautinėje prekyboje, yra parengtas Ekonomikos DNR planas, jį taip pat artimiausiu metu po visų konsultacijų tvirtins Vyriausybė. Tai apima visas pagrindines sritis.
Kur neturėtume daryti klaidų? Manau, kad neturėtume daryti klaidų prisiimdami labai ilgalaikius įsipareigojimus, nes visiškai teisingai atkreipėte dėmesį, kad skolas reikia grąžinti. Dėl to visos priemonės turi būti labai taiklios ir orientuotos į labiausiai pažeidžiamus visuomenės sluoksnius, į investicijas ir į pasinaudojimą galimybėmis, kurias suteikia dabartinė situacija.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir paskutinis klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Noriu kreiptis į švietimo ministrą gerbiamą A. Monkevičių. Gerbiamas ministre, ar galite pakomentuoti, kokia dabar yra situacija dėl Šiaulių ir Vilniaus universitetų jungimosi proceso, kuris jau išėjo visai į finišo tiesiąją? Vakar Švietimo ir mokslo komitete turėjo būti apie tai diskutuojama.
Ir antra. Kaip jūs vertinate tokias žinias, ar tai yra teisybė, kai paskaitai Švietimo ministerijos svetainėje, kad Vilniaus ir Šiaulių susijungimui skirta… Vilniaus universitetui – 31 mln., Šiaulių universitetui skirta 4,3 mln. Tai absoliučiai neatitinka tiesos, nes tie pinigai jau buvo numatyti prieš ketvertą metų visai kitiems dalykams. Norėčiau du atsakymus išgirsti iš jūsų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Prašom, ministre.
A. MONKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Mes Vyriausybėje priėmėme protokolinį sprendimą, kuriuo yra patikslinta ir pasiūlyta sąmata, kas yra numatyta šiais metais, tai truputį per 5 mln. eurų, iš kurių 300 tūkst. yra darbo užmokesčiui, likusioji dalis yra minkštosioms ir infrastruktūros investicijoms iš Europos struktūrinių fondų. Ir po to, numatant pagrindines reikšmes, kas metus išdėstant jungimosi reikmėms, irgi apytikriai pasiūlyta suma pagal tai, kiek patys universitetai prognozavo. Tačiau iš anksto numatyti tų poreikių ir įtvirtinti perspektyvos į biudžetą neįmanoma, todėl ir pasiūlyta, kad kasmet gegužės mėnesį Vilniaus universiteto rektorius, kuris ir būtų šio jungtinio universiteto vadovas, poreikius patikslintų, pateiktų Seimui ir būtų numatyta metų biudžete.
Kaip Seimas ir siūlė, ir Vyriausybė tam pritarė, yra sutarta, kad liepos 1 dieną reorganizavimas turėtų įvykti, ir per keletą metų, etapais iki galo studentai, kurie studijuoja programose pabaigusių tas programas… Dėl kitų programų universitetai turi susitarti, jie yra iš esmės kaip ir susitarę, tačiau paskutiniu metu atsiuntė pasiūlymus, kurie yra šiek tiek kitokie, negu buvo siūlyti Vyriausybės protokoliniame nutarime. Būtent terminą yra siūloma vėlinti pusę metų ir numatomas šiek tiek didesnis lėšų poreikis. Aš manau, kad Vyriausybė kitą savaitę dar į tai atsižvelgusi operatyviai pateiks Seimui galutines savo išvadas ir pasiūlys spręsti šitą klausimą.
Dabar dėl lėšų. Taip, tai yra ilgalaikis procesas, kuris buvo suplanuotas jau anksčiau, matant Vilniaus universiteto ir Šiaulių universiteto jungtį kaip tokį darinį – Vilniaus universitetą ir turintį savo akademiją Šiauliuose. Bet matant visą Vilniaus universitetą, tarp jų labai daug projektų, kurie plėtojami jau kaip bendras universitetas, ir natūralu, kad didžioji dalis yra Vilniaus universiteto. Ir investicijos į infrastruktūrą, į jo plėtrą taip pat yra numatomos, matant šitą universitetą kaip jungtinį ir visą jo plėtrą palaikant, remiant, investuojant į ją. Tai yra ir Sveikatos mokslo centro plėtra, ir kai kurie kiti labai stambūs centrai, kuriuose yra sutelktas labai rimtas ir, sakyčiau, išskirtinis Lietuvos potencialas, kuris šiuo atveju tampa bendru Vilniaus universiteto ir prijungto Šiaulių universiteto potencialu. Taigi visos investicijos yra skaidriai, aiškiai išdėstytos, jos yra matomos, o ta dalimi, kiek liečia Šiaulius, tai irgi yra pavaizduota. Trumpai tiek.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, dėkojame Vyriausybės nariams. Baigėme Vyriausybės valandą. Ačiū klausiusiems. (Balsai salėje) Tie, kurie liko salėje, nori paspausti mygtukus, kad jie dar yra salėje. Taip, Vyriausybės valandą labai daug kolegų, kurie nenori paklausti, stebi savo kabinetuose. Klauso.
Užsiregistravo 19 Seimo narių, dar likusių salėje. Linkėdami visiems 1 valandos poilsio, sugrįžtame 14 valandą. Rytinį posėdį baigėme. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.