LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LAIKINOJO SOLIDARUMO ĮNAŠO ĮSTATYMO NR. XIV-1936 PAVADINIMO, 1, 2, 4, 5, 6, 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 11 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS
ĮSTATYMO PROJEKTO
2024-05-27 Nr. XIVP-3779
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.
1. Projektu siūloma pakeisti Laikinojo solidarumo įnašo įstatymą (toliau – keičiamas įstatymas) ir, kaip nurodoma projekto aiškinamajame rašte, projektu „siekiama neribotai pratęsti solidarumo įnašo taikymą“. Teikiamas siūlymas svarstytinas.
Pirma, projektu teikiamas siūlymas nustatyti ne laikiną, o nuolat taikomą solidarumo įnašą, svarstytinas tuo aspektu, ar toks laikinojo solidarumo įnašo teisinio reguliavimo pokytis nesudaro pagrindo laikyti solidarumo įnašo mokesčiu Mokesčių administravimo įstatymo prasme. Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-2621 aiškinamajame rašte pagrindžiant, jog laikinojo solidarumo įnašas savo esme nelaikytinas mokesčiu, buvo nurodoma ir tai, kad „šis įnašas iš esmės laikytinas beveik vienkartine finansine prievole“.
Antra, keičiamo įstatymo preambulėje keičiamo įstatymo priėmimas ir tuo pačiu jo laikinumas buvo susietas su konkrečiomis keičiamo įstatymo preambulėje įvardytomis aplinkybėmis, kurios nors šiuo metu vis dar egzistuoja, tačiau yra laikinos. Atsižvelgus į tai, neaišku, kaip projektu teikiamas siūlymas dera su keičiamo įstatymo preambule.
Trečia, nors projektu siūlomas esminis laikinojo solidarumo įnašo teisinio reguliavimo pokytis, šio pokyčio dėstymas projekte yra nenuoseklus ir neišbaigtas – siekiant laikinąjį solidarumo įnašą pakeisti nuolatiniu solidarumo įnašu sistemiškai keistinas visas keičiamo įstatymo tekstas, t. y. ne tik išbraukiant žodį „laikinai“, o konkrečius metus ar laikotarpius keičiamo įstatymo tekste pakeičiant su konkrečiais metais nesusietomis formuluotėmis. Be to, projekte žodis „laikinai“ išbraukiamas ne visose keičiamo įstatymo nuostatose – pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje formuluotė „laikina piniginė prievolė“, keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje formuluotė „laikinojo solidarumo įnašo“ yra nekeičiamos.
2. Atsižvelgus į tai, kad projektu yra keičiama daugiau negu pusė keičiamo įstatymo straipsnių, visas keičiamas įstatymas dėstytinas nauja redakcija.
3. Siekiant teisinio aiškumo projekto 6 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies formuluotės „prasidėjusių šešis metus prieš atitinkamus kalendorinius metus“ ir „pasibaigusių dvejus metus prieš atitinkamus kalendorinius metus“ tikslintinos kalbiniu požiūriu. Atitinkamai ši pastaba taikytina projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai.
4. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 6 straipsnio 2 dalyje yra išdėstyta šiuo metu galiojanti keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies redakcija, todėl nėra galimybių įvertinti tiek šios nuostatos, tiek projekto 6 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 dalies bei projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pakeitimų.
5. Projekto 9 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas įsigaliotų 2025 m. birželio 18 d. Pažymėtina, jog keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad keičiamas įstatymas galioja iki 2025 m. birželio 17 d. Atsižvelgus į tai, kad keičiami galiojantys įstatymai, projekto 9 straipsnio 1 dalyje nustatytinas ankstesnis įstatymo įsigaliojimo terminas.
6. Atsižvelgus į Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytą sistemiškumo principą, reiškiantį, jog įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina, projekto 9 straipsnio 2 dalyje įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo terminas turėtų būti nustatomas nors viena diena ankstesnis negu įstatymo įsigaliojimo terminas, nustatytas projekto 9 straipsnio 1 dalyje.
7. Atsižvelgus į tai, kad Finansų ministerijos nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. 1088 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 7.11 papunktyje nustatyta, jog Finansų ministerija formuoja valstybės politiką mokesčių ir jų administravimo srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, o 8.11.2 papunktyje nustatyta, jog Finansų ministerija koordinuoja ir kontroliuoja valstybės politikos mokesčių ir jų administravimo srityje įgyvendinimą, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė.
Departamento direktorius Dainius Zebleckis
R. Dirgėlienė, tel. (0 5) 239 6350, el. p. [email protected]
A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (0 5) 239 6164, el. p. [email protected]