LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 362
STENOGRAMA
2019 m. gruodžio 10 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. NEKROŠIUS
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami Seimo nariai, gerbiami svečiai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. gruodžio 10 d. posėdį. (Gongas)
10.02 val.
Informaciniai pranešimai
Prieš darbotvarkę keletas skelbimų. Registruojamės. Kol vyks registravimasis, turiu pranešti, kad pritarta Seimo tarpparlamentinių ryšių su Čekijos Respublika grupės pavadinimo pakeitimui – Tarpparlamentinių ryšių su Čekijos Respublika ir Slovakijos Respublika grupė.
Užsiregistravo 112 Seimo narių. Vienas iš jų šiandien švenčia (ne šiandien, šventė šeštadienį) neeilinį gimtadienį. Aš norėčiau visų mūsų vardu pasveikinti R. Šarknicką. (Plojimai)
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF*). Aš noriu padėkoti tiems žmonėms, kurie buvo su manimi, jų nėra šalia, ir tiems, kurie yra šalia. Labai jums ačiū, kad esu čia. (Plojimai)
10.03 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2019 m. gruodžio 10 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
PIRMININKAS. Darbotvarkės tvirtinimas. A. Širinskienė dėl darbotvarkės. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, labas rytas. Prašyčiau Seimo į rytinę darbotvarkę įtraukti projektą Nr. XIIIP-4269. Tai yra Seimo nutarimo projektas dėl laikinosios komisijos darbo pratęsimo.
PIRMININKAS. I. Šimonytė. Prašau.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Aš esu labai keistoje padėtyje, nes turiu prašyti išbraukti klausimą, kuris turbūt darbotvarkėje neturėjo net atsirasti. Man yra žinoma, kad Seimo valdyba priėmė sprendimą neužsakyti ekspertizės, dėl kurios buvo surinkti Seimo narių parašai, dėl darbotvarkės 2-5 klausimo. Aš skaitau Statutą. Statute labai aiškiai sakoma: „Jeigu įstatymo projektu siūloma iš esmės keisti teisinį reglamentavimą (nustatyti, pakeisti arba panaikinti teisės subjektų teises arba pareigas…)“, o tai yra tai, kas yra siūloma tuo įstatymu daryti, įvedant nelabai man aiškią viršpelnio sąvoką ir ją taikant tiktai siaurai grupei subjektų nežinia kodėl, tai gal ekspertizė paaiškintų, kad tai yra labai išmintingas sprendimas. Visų pirma klausimas yra, kodėl tas projektas yra atsiradęs darbotvarkėje? Jeigu jūs vis dar manote, kad jis turėtų būti darbotvarkėje, tada aš prašau Seimo balsuoti, kad jis būtų išbrauktas ir ekspertizė būtų užsakyta. 2-6, Pelno mokesčio įstatymo pataisos.
PIRMININKAS. Taip. Ir prašote frakcijos vardu?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Žinoma, kad frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Gerai. Daugiau pasiūlymų dėl darbotvarkės nematau. Turime apsispręsti. (Balsai salėje) S. Gentvilas. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Pirmininke, Statuto 145 straipsnyje nėra numatyta Seimo valdybai teisės balsuoti arba spręsti, ar imti išvadą, ar neimti, tą nusprendžia penktadalis Seimo narių. Jums nesuteikta teisė kaip valdybai. Čia nėra klausimas balsuoti ar nebalsuoti, čia tiesiog negali atsidurti šis 2-5 klausimas darbotvarkėje. Ačiū.
PIRMININKAS. Turėčiau pakomentuoti. Valdyba rėmėsi 145 straipsniu ir priėmė sprendimą, kad tai nėra iš esmės keičiamas projektas, todėl atsisakė prašyti ekspertinio vertinimo. I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Gerbiamas Seimo Pirmininke, bet minimas straipsnis kalba ne apie projekto keitimą iš esmės, nors viena pataisa, kuriai komitetas pritarė, keičia ir patį projektą iš esmės, kadangi Finansų ministerija pateikė visiškai kitokį projektą ir aiškinamajame rašte nieko panašaus nerasite. Bet Statute kalbama apie teisinį reguliavimą, kuris yra keičiamas, kai nustatomos subjektų teisės ir pareigos. Būtent tai ir yra daroma tuo nauju pakeitimu, kuris dabar į projektą įtrauktas. Tikrai ne valdybai spręsti, ar tai esminis, ar ne esminis dalykas.
PIRMININKAS. Ne pirmą kartą valdyba sprendė tokį dalyką ir apsisprendė, kad iš esmės nekeičiamas teisinis reguliavimas, bet bet kokiu atveju teiksiu balsuoti Seime.
Pirmasis pasiūlymas buvo A. Širinskienės dėl komisijos darbo pratęsimo – Seimo nutarimo projektas Nr. XIIIP-2469. Balsuojame. Tie, kurie manote, kad turėtų būti įtrauktas, balsuojate už, kiti – kitaip.
Balsavo 116 Seimo narių: už – 65, prieš – 36, susilaikė 15 Seimo narių. Projektas įtrauktas, Seimo nutarimo projektas įtrauktas į darbotvarkę.
Kitas pasiūlymas – Seimo narės I. Šimonytės. (Balsai salėje) Dėl balsavimo motyvų E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Tuoj balsuosime dėl I. Šimonytės pasiūlymo, todėl aš noriu dėl balsavimo motyvų. Prašau pasakyti man, valdybos nariai, kokį esminį teisinį reguliavimą keičia Vadovybės apsaugos departamentas su 30 lydimųjų projektų, dėl kurių pono V. Pranckiečio vadovaujama valdyba priėmė sprendimą kreiptis dėl ekspertinės išvados. Ar ten yra esminio teisinio reguliavimo pakeitimas išbraukiant poną V. Pranckietį iš saugomų asmenų? Arba kuo toks esminis teisinis reguliavimas, aš sutinku, kad ten yra esminis teisinis reguliavimas, skiriasi nuo viršpelnio sąvokos įvedimo Pelno mokesčio įstatyme? Kodėl vienu atveju valdyboje taikoma praktika parinkti ekspertus dėl tokios išvados (manau, kad ten teisingai padaryta dėl Vadovybės apsaugos departamento), kitu atveju sakoma, kad čia nėra esminio teisinio reguliavimo?
Štai tokie mano motyvai. Ir vienu, ir kitu atveju atsiranda esminis teisinis reguliavimo pakeitimas, todėl ir vienu, ir kitu atveju turi būti ekspertų išvada užsakoma, todėl prašau balsuoti už I. Šimonytės pasiūlymą.
PIRMININKAS. Daugiau dėl motyvų norinčių kalbėti nematau. T. Tomilinas. Prašau.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, visai neseniai jūs čia buvote pasikvietę Lietuvos banko vadovą, kuris kalbėjo apie tuos pakeitimus. Atėjo gana sisteminis pasiūlymas ir pati Bankų asociacija gana konstruktyviai žiūri į šitą procesą, todėl mes labai normaliai galime pasikalbėti apie tą įstatymą šiandien svarstymo metu. Jūs galite pasisakyti prieš, mes pasisakysime už, tačiau, būkite geri, nestabdykite proceso dėl stabdymo.
PIRMININKAS. R. Žemaitaitis. Daugiau nesuteiksiu žodžio.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Gerbiamas Seimo Pirmininke, yra tiesiog procedūrinis dalykas, yra Seimo statutas. Dabar kai kas postringauja apie V. Vasiliauską, (…), ne čia esmė. Yra surinktas Seimo narių prašymas dėl ekspertizės. Tai laikykimės procedūrinio dalyko, ir viskas. Jį reikia tiesiog atlikti. Dabar atsiranda interpretacijų. Tai tų interpretacijų dar 30 čia suformuosime.
PIRMININKAS. Dėkoju. Šiuo metu procedūrinis dalykas yra balsavimas dėl projekto 2-6 išbraukimo iš darbotvarkės, jį I. Šimonytė pasiūlė frakcijos vardu. Balsuojame. Kas pritaria šiam pasiūlymui, kad būtų išbrauktas, balsuoja už, kiti – kitaip.
Balsavo 120 Seimo narių: už – 54, prieš – 45, susilaikė 21. Pasiūlymui nepritarta.
Pasakiau, kad komentuoti daugiau nebeduosiu. Nebereikia atsakinėti į klausimus, kurie jau yra išspręsti. T. Tomilinas – dėl vedimo tvarkos.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Aš siūlau tą klausimą, tai yra pelno mokesčio pataisas, svarstyti pirmoje dienos pusėje, pakelti jį darbotvarkėje. Frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu buvo pasiūlymas svarstyti 2-6 klausimą pirmoje dienos pusėje. Teikiu balsuoti. Girdžiu ir vienokių, ir kitokių nuomonių. Kas pritaria pasiūlymui, balsuoja už, kiti – kitaip.
Balsavo 120 Seimo narių: už – 69, prieš – 45, susilaikė 6 Seimo nariai. Pasiūlymui pritarta.
Dėl visos darbotvarkės. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Balsuojame dėl visos darbotvarkės. Kurie pritaria, balsuoja už, manantys kitaip, balsuoja kitaip. Kol vyksta balsavimas, gerbiami kolegos, darbotvarkėje nenumatyta, bet pirmą valandą bus „Maltiečių sriuba“ čia, fojė prie salės, maloniai kviečiame. R. Šarknicko gimtadienio proga bus „Maltiečių sriuba“. Kviečiu aktyviai dalyvauti.
Balsavo 115 Seimo narių: už – 70, prieš – 30, susilaikė 15 Seimo narių. Darbotvarkei pritarta.
10.13 val.
2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4014(2) (antrasis svarstymas)
Darbotvarkės 1-2.1 klausimas – 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4014, antrasis svarstymas. Norėčiau perskaityti 177 straipsnio 4 dalį. Seimo posėdžio metu Vyriausybės atstovas praneša, kas pakeista valstybės biudžeto projekte, atsižvelgiant į Europos Komisijos rekomendacijas, kurie komitetų, frakcijų ir paskirų Seimo narių pasiūlymai įrašyti į valstybės biudžeto projektą, kurie atmesti, motyvuoja atmetimo priežastis, atsako į Seimo narių klausimus. Po diskusijos balsuojama dėl Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo priėmimo paskyrimo viename iš artimiausių Seimo posėdžių.
Kviečiu ministrą V. Šapoką į tribūną.
V. ŠAPOKA. Laba diena, gerbiami kolegos. Teikiu patobulintą 2020 metų biudžeto projektą. Koks yra biudžetas? Biudžetas išlaiko pagrindines tas pačias kryptis. Biudžetas yra realistinis, pagrįstas kompromisais su daugeliu bendruomenių, jis yra subalansuotas, visiškai atitinkantis fiskalinės drausmės taisykles, ką ir pabrėžė Europos Komisija. Ir, žinoma, atsižvelgiantis į tai, kad pasaulio ir Lietuvos ekonomikos laukia augimo lėtėjimas. Taigi natūralu, kad biudžetas nukreiptas į skurdo mažinimą. Balansas išlieka nepakitęs, siūlome laikytis fiskalinės drausmės ir išlaikyti 0,2 % viešųjų finansų perteklių. Pagrindinės išlaidų kategorijos išlieka tos pačios: tradiciškai tai – socialinė apsauga virš 6 mlrd., tai yra sveikatos apsauga – virš 2 mlrd., tai yra švietimas – daugiau nei 1,6 mlrd. eurų.
Kur įvyko pagrindiniai pokyčiai, palyginti su praėjusiais metais? Daugiau nei pusė papildomų lėšų keliauja socialinei apsaugai – tai 731 mln. eurų, sveikatos apsaugai – 161 mln. eurų, švietimui – 141 ir gynybai – 64.
Kalbant apie kompromisus su daugeliu bendruomenių, čia įvyko pagrindiniai pokyčiai, kuriuos pristatysiu. Švietimo pagalbos specialistų atlyginimams yra skirta papildomai 10,3 mln. eurų, mokytojų atlyginimams didinti papildomai skiriama 15,6 mln. eurų, dėstytojų ir mokslininkų atlyginimams – 4,6 mln. eurų, ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo darbuotojų atlyginimams didinti – 11,2 mln. eurų, taip pat kultūros ir meno darbuotojų atlyginimams papildomai – 6,4 mln. eurų. Nors laikotarpiai yra skirtingi, tačiau tikslas yra bendras, kad būtų galima užtikrinti, kad atlyginimas išaugtų vidutiniškai po 10 %.
Kokios sritys papildomai išskirtos ir skiriama? Medikų atlyginimams didinti perskirstoma papildomai 40 mln. eurų, ugniagesių atlyginimams didinti – papildomai 4 mln. eurų, policijos tarnautojų atlyginimams didinti – 3,5 mln. eurų.
Socialinės apsaugos srityje pokytis yra dėl vaiko pinigų. Siūloma, kad nuo sausio 1 dienos universali dalis išliktų 50 eurų, tačiau vaiko pinigus neįgaliesiems, gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams siūloma padidinti iki 90 eurų. Tada nuo liepos 1 dienos universali dalis didėtų iki 60, o vaiko pinigai neįgaliesiems, gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams padidėtų iki 100.
Kalbant apie senjorų situaciją, numatoma, kad senatvės ir netekto darbingumo pensijos išaugs 8,11 %, tai yra vidutinė senatvės pensija nuo sausio 1 dienos padidėtų 30 eurų iki 375, čia vidutiniškai. Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – 32,5 euro iki 397 eurų. Taip pat numatytas, atsižvelgiant į Prezidento siūlymą, papildomas bazinės pensijos indeksavimas nuo liepos 1 dienos. Ieškome čia kompromiso, tai yra skiriama papildomai beveik 16 mln. eurų tam, kad vidutiniškai augimą sudarytų 3,5 euro.
Kas iš esmės nesikeičia, tai maksimalus taikymas NPD. Kartu teikiame projektą, kad išlaikytume kompromisinį augimą nuo 300 iki 350 NPD. Neįgaliesiems, tiek turintiems vidutinį ar lengvą neįgalumą, tiek turintiems sunkų neįgalumą, pokyčių nesiūlome, atitinkamai turėtų didėti iki 600 ir 645 eurų. Dėl minimalios mėnesinės algos taip pat nesiūlome pasikeitimų, lyginant su ankstesniu projektu. Ant popieriaus minimali alga turėtų išaugti 52 eurais iki 607 eurų, o į rankas 41 euru.
Kokie įvyko pagrindiniai biudžeto pajamų pokyčiai? Tai yra numatyta papildomai dividendų ir pelno įmokų 52,2 mln. eurų. Dėl peržiūrėtos savivaldybių pajamų metodikos papildomai – 28,7 mln. eurų, pajamos už žemės pardavimą – 9,3 mln. eurų, loterijų ir lošimų mokesčių padidinimas – 4,5 mln. eurų. Taip pat matote, tiesiog atkreipiame dėmesį, į Vyriausybę projektas grįžo netekęs pajamų dėl priimtų pakeitimų, susijusių su akcizų, transporto priemonių mokesčių, nekilnojamojo turto mokesčio ir finansų rinkos dalyvių bei stambios prekybos mokesčių įvedimu.
Kalbant apie savivaldybes, pokyčiai yra labai nežymūs. Pirminiame projekte augimas buvo numatytas 11,9 %, o dabartiniame projekte dėl metodikos pakeitimų augimas yra numatomas 11,5 %.
Kaip kito pagrindiniai biudžetai? Pokytis, palyginti su pirminiu projektu: valstybės biudžete papildomai yra numatyta 55,3 mln. eurų, „Sodros“ – 15,9, PSD – 3,7 ir savivaldybių – minus 12,4 mln. eurų. Balansas išlieka nepakitęs. Atsižvelgdamas į Seimo Pirmininko priminimą, į ką turėčiau atkreipti dėmesį, tai kalbant apie Europos Komisijos išvadą, Europos Komisija pabrėžė, jog Lietuva – viena iš nedaugelio šalių, kurios visiškai atitinka fiskalinės drausmės taisykles. Kalbant apie Seimo komitetų, Seimo narių ir Vyriausybės siūlymus, be jau paminėtų pakeitimų, kuriuos pristačiau, yra numatyta, pirma, papildomai numatyta skirti 7,9 mln. eurų investiciniams projektams įgyvendinti, iš kurių didžiausia dalis – 6,7 mln. eurų tenka valstybei nuosavybės teise priklausančių inžinerinių melioracijos statinių rekonstravimo darbams finansuoti; 3,7 mln. eurų – kompensuoti 75 metų ir vyresnių bei mažas pajamas gaunančių gyventojų kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių priemokas; 1,88 mln. eurų – studentų ir moksleivių stipendijoms, tarp jų ir socialinei paramai, norminei studijų kainai padidinti dėl bazinės socialinės išmokos dydžio padidinimo nuo kitų metų sausio 1 dienos; 1,3 mln. eurų – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojų darbo užmokesčiui; 1 mln. eurų – olimpiniam krepšinio atrankos turnyrui organizuoti; 0,63 mln. eurų – ikimokyklinio ugdymo įstaigose vaikų maitinimui naudojamo ekologiškų ir išskirtinės kokybės produktų kainos skirtumui kompensuoti; 0,57 mln. eurų… iš jų 0,3 mln. eurų Vadovybės apsaugos departamento veiklai finansuoti, 0,2 mln. atkurti valstybės rezervą ir po 30 tūkst. eurų Kultūros ministerijai ir Statistikos departamentui projektams įgyvendinti.
Antra. Nekeičiant bendros asignavimų sumos, siūloma perskirstyti 43,7 mln. eurų asignavimų tarp išlaidų ir turto ir asignavimų valdytojo, atitinkama suma padidinti ir sumažinti asignavimus, iš jų darbo užmokesčiui – 8 mln. eurų, ir atitinkamai sumažinti ir padidinti asignavimai turtui įsigyti.
Didžiausi perskirstymai, atlikti šiose institucijose. Susisiekimo ministerijoje perskirstytos Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos – 47,1 mln. eurų, sumažinant asignavimus turtui įsigyti ir juos skiriant išlaidoms. Krašto apsaugos ministerijoje 7,7 mln. eurų sumažinti asignavimai turtui įsigyti ir jie skirti išlaidoms, iš jų – 7,1 mln. darbo užmokesčiui didinti dėl bazinio dydžio, minimalios mėnesinės algos dydžio ir bazinės socialinės išmokos didėjimo ateinančiais metais. Energetikos ministerijoje 13,9 mln. eurų sumažinti asignavimai išlaidoms ir jie skirti turtui įsigyti. Taip pat yra perskirstyta 1,9 mln. eurų, skirtų išlaidoms, tarp Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos mokslo ir studijų institucijų, iš jų dėl kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčio didinimo 0,58 mln. eurų sumažinti asignavimai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ir padidinti mokslo ir studijų institucijoms, ir dėl padidintos norminės studijų kainos 2020 metais – 10,4 % priimtiems studentams finansuoti, 1,36 mln. eurų sumažinti mokslo ir studijų institucijų asignavimai išlaidoms juos skirstant.
Taip pat, siekdama užtikrinti fiskalinę drausmę, Vyriausybė siūlo sumažinti 55,7 mln. eurų asignavimus, patikslina krašto apsaugos finansavimą, atsižvelgia į 2019 metų lapkričio mėnesį Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos paskelbtą BVP prognozę Lietuvai (čia yra tiesiog bazės efektas), bet užtikrina ne mažiau kaip 2,02 % nuo BVP; keičia išmokos vaikui padidinimo mokėjimo variantą, kurį jau pristačiau, patikslina mažų pensijų priemokų ribų padidinimui reikiamą lėšų poreikį, atsižvelgdama į siūlomą asignavimų padidinimą papildomai bazinei pensijai indeksuoti.
Antra. Patikslinti 14 straipsnio 2 dalies nuostatas, papildyti naujomis 3 ir 4 dalimis, nustatant, kad 2020 metų mokėjimams gali mokėti mažesnę sumą, negu 2020 metais suplanuota šiems fondams lėšų, tačiau suteikiant galimybę viršijančią nurodytą leistiną mokėjimams sumą naudoti papildomai suderinus su Finansų ministerija, kai dėl to nėra pažeidžiamos įstatymo 10 ir 19 straipsnių nuostatos, susijusios su fiskaline drausme: Aplinkos ministerijai iš Klimato kaitos programos – 7 mln. eurų, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai iš Sporto rėmimo fondo – 2,7 mln. eurų, viešajai įstaigai Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai – 1,3 mln. eurų.
Taip pat, atsižvelgiant į mažėjančias savivaldybių pajamas iš žemės mokesčio ir kartu teikiamą Savivaldybių biudžeto pajamų nustatymo metodikos įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, 28,7 mln. eurų mažėja GPM dalis, tenkanti savivaldybių biudžetams. Dėl šių priežasčių yra tikslinami įstatymo 2 straipsnyje įtvirtinami savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai ir su šiuo straipsniu susiję 5 ir 6 priedai.
Taip pat, atsižvelgus į minėtus pakeitimus, atitinkamai yra patikslinti su jais susiję patobulinto įstatymo projekto straipsniai ir priedai. Atsižvelgus į Seimo Biudžeto ir finansų komiteto išvadoje pateiktus sprendimus ir pasiūlymus bei į Vyriausybės siūlymus, taip pat yra patikslinti šie straipsniai: 3, 9, 10, 13 ir 14. Atsižvelgiant į patikslintas prognozuojamas pajamas iš valstybinės žemės sklypų pardavimo ir iš dividendų, pajamos į Rezervinį (stabilizavimo) fondą padidintos 26,6 mln. eurų, atitinkamai padidinti ir asignavimai Finansų ministerijai. Taip pat kitų metų Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų sąmatos projekte siūloma 67 tūkst. eurų padidinti lėšas valdymo išlaidoms dėl planuojamų didesnių neigiamų palūkanų už fondo sąskaitos likutį.
Ir dėl 5 dalies. Atsižvelgus į Seimo Biudžeto ir finansų komiteto išvadoje pateiktus sprendimus ir pasiūlymus bei į Vyriausybės siūlymus, patobulintame įstatymo projekte patikslinti šie straipsniai: 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas papildytas nuostatomis – išskyrus specialias tikslines dotacijas, skirtas mokytojų darbo užmokesčiui didinti nuo 2020 m. rugsėjo 1 d., kurias paskirsto savivaldybėms, ir apie tai praneša iki 2020 m. spalio 1 d. Taip pat iki 2020 m. sausio 15 d. pranešama šias dotacijas gaunančioms savivaldybėms apie joms nustatytus tikslus, jų pasiekimo vertinimo kriterijus, kuriuos jos turi pasiekti 2020 metais.
Tikslinamas 9 straipsnio 2 punktas. Dėl prisiimtų įsipareigojimų pagal valstybės garantijas patikslintas nurodytas limitas.
10 straipsnyje tikslinamas dėl pasikeitusio valstybės biudžeto balanso Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas.
13 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatoje dėl įsipareigojimų, susijusių su naryste NATO, įrašyti žodžiai: „Ne mažiau kaip 2,02 % BVP, bet ne daugiau kaip 2,05 %“. Patikslinta nuostata dėl nenumatytų išlaidų referendumui ir rinkimams. Taip pat papildyta nuostatomis dėl Europos Sąjungos teisės aktais numatytos nacionalinės paramos žemės ūkiui, ūkio subjektams teikti ir išlaidoms, susijusioms su ekstremalių situacijų likvidavimu, jų padarinių šalinimu ir padarytų nuostolių padengimu, kai nepakanka valstybės rezervo ir Vyriausybės rezervo lėšų, apmokėti.
Taip pat 13 straipsnio 4 dalies 2 punkte yra išbraukti žodžiai „ir auklėtojų“. 5 punktas papildytas žodžiais „dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo apmokėjimo sąlygų“. Ir papildyta 6 punktu, kur numatyta suteikti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai teisę skirti Lietuvos krepšinio federacijai 1 mln. eurų organizuoti olimpinį krepšinio atrankos turnyrą 2020 m. birželio 23–28 dienomis… mokesčio daliai sumokėti.
Taip pat 14 straipsnio 5 dalis, buvusi 3 dalis, – dėl Teisingumo ministerijos. Čia numatyta, kad Teisingumo ministerija iš jai skirtų asignavimų 13 mln. eurų turi naudoti taip, kad 2021 m. sausio 1 d. nebūtų įsiskolinimų kreditoriams. Ir 14 straipsnis papildytas nauja 6 dalimi: „Asignavimų valdytojai, siekdami, kad 2020 m. gruodžio 31 d. nebūtų darbo užmokesčio, įskaitant nuo jo mokamus mokesčius, įsiskolinimų, mokėtinų sumų, turi užtikrinti, kad valstybės institucijos ir įstaigos nepriimtų sprendimų padidinti darbo užmokestį darbuotojams daugiau, nei turi tam patvirtintų asignavimų darbo užmokesčiui.“
Taigi, atlikus šiuos visus pakeitimus, atsižvelgiant į įvairius siūlymus, atsižvelgiant į rastus kompromisus ir papildomus pajamų šaltinius, balansas išlieka nepakitęs, toks, kokį patvirtino Europos Komisija, – 0,2 % viešųjų finansų pertekliaus. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, siūlau apsispręsti dėl laiko, klausimams skirti 30 minučių, diskusijai – taip pat 30 minučių. Sutinkate? Pritariame? (Balsai salėje) Girdėjau žodį „ne“, ar turite kitų pasiūlymų? Taip pat ne. Pritarta tokiam pasiūlymui. Klausti užsirašė daug Seimo narių. Pirmasis klausia Seimo narys M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas finansų ministre, matyt, jums jau gerai žinoma, kad R. Karbauskis kapituliavo kartu su visa valdančiąja dauguma dėl prekybos mokesčio. Prieš tokį mokestį balsavo Ekonomikos komitetas, jo nepalaikė net ir šio projekto iniciatorius. Dėl šio projekto paėmė pertrauką, arba, kitais žodžiais, užblokavo Biudžeto ir finansų komitetas. Visiems suprantama, išskyrus jus, nes jūs dar į biudžetą įtraukėte pajamas iš šio mokesčio.
Labai panašus likimas, panašu, lauks ir transporto priemonių mokesčiu apmokestinti papildomai 200 tūkst. automobilių kiekvienais metais. Kaimo reikalų komitetas atmetė, Ekonomikos komitetas atmetė, Biudžeto ir finansų komitetas pritarė per Marytės plauką. Taigi toks siūlymas nesulauks pritarimo Seime – 71 dalyvaujančių balso. Mano klausimas jums: kuo padengsite šias negautas maždaug 40 mln. pajamas? Ar mažinsite išlaidas? Ačiū.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Ačiū, kad paaiškinote situaciją. Akivaizdu, kad aš turiu mandatą pristatyti Vyriausybės patvirtintą projektą. Natūralu, kad per tą laiką įvyko pokyčių Seime, ir tik noriu atkreipti dėmesį, kad Vyriausybės diskrecijos teisė yra apribota teisės aktų. Šiuo atveju pajamų dalies netekimą reikės uždengti, žinoma, išlaidų augimo mažinimais ir čia tas įmanoma jau tik su Seimo narių siūlymais. O tikrai turime įvairių variantų, įvairių alternatyvų, kaip tą situaciją ištaisyti, ir valdančiajai koalicijai tuos pasiūlymus pateiksime.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Man žiūrint į patobulintą biudžetą, toks jausmas, lyg būtų Black Friday, kai norisi visus pažadus įgyvendinti, bet kažkaip su nuolaida. Aš taip žiūriu į viešojo sektoriaus darbo užmokesčio didinimo strategiją. Dėstytojams lyg ir turėjo būti darbo užmokesčio augimas nuo sausio 1 dienos, yra nuo rugsėjo 1 dienos. Medikams turėjo būti 79 mln. skirta atlyginimams didinti nuo liepos 1 dienos, tačiau yra 40 mln., tai užtenka nuo spalio 1 dienos. Kultūros darbuotojams turėjo didėti 15 %, dabar auga valstybės pavaldumo įstaigose 10 %, savivaldybių – 6,8 %. Apie pareigūnų 1 tūkst. eurų į rankas jau turbūt apskritai kalbos nebėra. Mano klausimas: ar toje darbo grupėje, kuomet buvo sudaroma šita strategija, Finansų ministerija turėjo kažkokią poziciją, pateikė skaičiavimus ir įsivertino, kad biudžete tuos pinigus reikės numatyti, ar tiesiog buvo gražiai surašyti pažadai, lūkesčiai, bet be jokio įsipareigojimo juos įgyvendinti?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Taip, Finansų ministerija nuo pat pradžių turėjo labai aiškią poziciją, kad bet kokie didinimai negali būti prieštaraujantys fiskalinei drausmei. Tas buvo atspindėta ir strategijoje ir visi reikiami skaičiavimai buvo pateikti.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Aš turiu bendresnį klausimą (aš esu čia), bendresnį klausimą. Daugiau mokesčių, daugiau išmokų. Bet kur yra augimo perspektyva? Kur yra dėmesys kuriantiems verslą, kur yra dėmesys investicijoms, kur yra investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą? Mes jau dalinamės biudžetą, dalinamės tą produktą, kurį visi Lietuvos žmonės sukuria, labai didiname išmokas. SADM’o ministras šiandien per radiją labai gyrėsi dėl to. Bet kaip daugiau sukurti, kur investicijos į tai? Čia man trūksta akcento ir norėčiau išgirsti.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Tikrai tiek Lietuvos problema, tiek apskritai Europos Sąjungos problema yra ta, kad esame labai toli nuo numatytų tikslų, kiek reikia skirti tyrimams ir eksperimentinei plėtrai. Tas atsilikimas, tarkime, nuo JAV ar Kinijos yra akivaizdus. Kadangi, investuojant tas lėšas, investuojamos ne tik valstybės lėšos, bet ir privačios lėšos, manau, tai yra struktūrinė problema, kurią bando spręsti Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Manau, kad turėtų spartinti inovacijų pertvarką, kad būtų tikrai optimizuotas tinklas daugelio institucijų, kurios rūpinasi inovacijomis, tam, kad būtų aiški struktūra, aiškus bendradarbiavimas tarp verslo, mokslo ir valstybės institucijų.
Manau, tų problemų sprendimą reikia spartinti. Tikrai atsiečiau tai nuo biudžeto, nes ne pinigai čia turbūt problema, o kad tos idėjos, kurios gimsta Lietuvoje, būtų komercializuojamos, kad būtų pritraukiami papildomi ištekliai. Tarptautinis valiutas fondas buvo atlikęs tyrimą, įvardino, kokios yra problemos. Manau, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija, įgyvendindama inovacijų pertvarką, į tas rekomendacijas atsižvelgs.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė A. Bilotaitė.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Kaip galima įvardinti šį biudžetą? Atrodo, susidaro toks įspūdis, kad čia kažkoks fokusininkų biudžetas, kai iš skrybėlės traukiami vis nauji mokesčiai, nes kam nors nepatinka, pavyzdžiui, bankai, tai ištrauksime šitą mokestį, nepatinka prekybos centrai. Na, gal man, pavyzdžiui, nepatinka tokie oligarchai agrokoncernų, tai gal reikėtų tokį mokestį sugalvoti.
Bet klausimas yra apie tai, ką ekspertai sako. Ekspertai pirštu rodo, kad yra ir kitų galimybių gauti pinigų, kad, gerai pažiūrėjus tam tikrų sričių išlaidas, rezervų galima dabar rasti jau egzistuojančiame biudžete. Jūs labai gerai žinote, kad Valstybės kontrolė sako tai, kad 2018 metų pabaigoje buvo sukauptas 200 mln. eurų likutis fiksuoto finansavimo programose. Kita sritis yra viešieji pirkimai, kur yra 5 mlrd. eurų. Ekspertai pateikia, kad apie 1 mlrd. yra šešėlyje.
Kas buvo padaryta, siekiant tuos pinigus pakelti? Tiesiog jie dabar mėtosi, bet juos reikia pakelti. Bet gal tiesiog nėra gebėjimų, idėjų, noro?
V. ŠAPOKA. Kadangi ne viską išgirdau, tai ar teisingai supratau. Klausimas dėl viešųjų pirkimų, ar ne? Tai čia vienas. Antras dėl tų automatinių programų, kur automatinis finansavimas. Teisingai?
PIRMININKĖ. Klausia Seimo narys…
V. ŠAPOKA. Palaukite, dar neatsakiau.
PIRMININKAS. A. Bilotaitė dar papildytų klausimą, taip?
V. ŠAPOKA. Jeigu matysiu…
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Atsiprašau, aš galėčiau patikslinti, nes, kaip supratau, ministras neišgirdo.
Vienas klausimas buvo dėl Valstybės kontrolės išsakytų pastabų, kad 2018 metų pabaigoje turėjome sukaupę 200 mln. eurų likutį fiksuoto finansavimo programose. Ar kas nors buvo padaryta, siekiant tuos pinigus iš ten paimti, nes Valstybės kontrolė aiškiai pasakė, kad kai kurios programos 16 metų nėra peržiūrėtos.
Kitas klausimas buvo susijęs su viešaisiais pirkimais. Kaip žinote, ten yra 5 mlrd. eurų. Ekspertai teigia, kad apie 1 mlrd. eurų yra šešėlyje. Kas buvo padaryta, siekiant tuos pinigus paimti?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Kalbant apie fiksuoto finansavimo programas, manau, galutinį žodį pasakys vis dėlto Konstitucinis Teismas, nes yra ir iš Vyriausybės kreipimasis dėl šių programų, kiek tai atima teisę iš Seimo, iš Vyriausybės diskrecijos teisę numatyti tas išlaidas.
Kalbant apie tose programose liekančias sumas, tai jos toliau naudojamos pagal tas programas. Pavyzdys yra Kelių fondas. Jeigu paimtume tas lėšas, matyt, Valstybės kontrolė nebūtų laiminga, nes jas tiesiog reikėtų atiduoti atgal į tą Kelių fondą. Manau, kad čia yra tiesiog techninis pastebėjimas, kuris yra susijęs su laukiamu Konstitucinio Teismo sprendimu. O kalbant dėl viešųjų pirkimų, yra judama link centralizuoto modelio, tie svarstymai vyksta Vyriausybėje, tikrai yra atlikta Ekonomikos ir inovacijų ministerijos nemažai darbų, Na, o kalbant apie ekspertų lengvai randamus milijardus, na, žinoma, labai lengva surasti, kai neprisiimi jokios atsakomybės. Manau, kad tie pokyčiai viešuosiuose pirkimuose tikrai privalo įvykti, kad lėšos būtų naudojamos efektyviausiu įmanomu būdu, bet tam reikės dar ir Seime pritarimo dėl teisės aktų pakeitimų, kuriuos parengė Vyriausybė.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys K. Glaveckas. Kolegos, primenu, kad klausti – minutė, atsakyti būtų pageidautina iki dviejų.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas ministre, tame fone, kai Finansų ministerija yra užmėtoma Seimo narių išlaidų pasiūlymais, liberalai ištiesė ranką jums ir konkrečiai dalis liberalų siūlė, kaip padidinti pajamas. Konkrečiai buvo siūloma 2 procentiniais punktais bandyti sumažinti darbo užmokesčio mokos fondą, nes Lietuva maža, o valstybė yra didelė, taip pat siūlėme sumažinti išlaidas, susijusias su prezidentūros poreikiais (kaip žinote, ten yra apie 2,5 mln. ir prašoma daugiau), kad sumažintume milijonu, Lietuvos banko grynojo pelno likutį siūlėme padidinti dar 2,5 mln. Kitaip sakant, gana reikšminga pinigų suma, bet, kaip suprantu, Vyriausybė nepritarė visiems šiems siūlymams. Tai tame fone, kai neaišku, ar daugelis mokestinių projektų bus priimti, tos pajamos, kurias pasiūlė liberalai, galėtų būti reikšmingos ir reikalingos. Ačiū.
V. ŠAPOKA. Ačiū, profesoriau. Iš tikrųjų noriu pagirti už tai, kad ne tik rūpinamasi, kaip padidinti išlaidas, nes iš tiesų pasiūlymų gavome turbūt rekordiškai – už 1,8 mlrd. eurų papildomų išlaidų. Pakomentuosiu dėl kiekvieno: tiek dėl išlaidų darbo užmokesčiui mažinimo, tiek dėl prezidentūros asignavimų augimo mažinimo ir Lietuvos banko pelno.
Pradėsiu nuo Lietuvos banko. Lietuvos bankas – nepriklausoma institucija, mes negalime nurodyti, kiek jis turi uždirbti pelno, ir remiamės tik ta informaciją, kokią mums Lietuvos bankas pateikia.
Kalbant apie išlaidų darbo užmokesčiui mažinimą ir dėl prezidentūros asignavimų, na, manau, kad šiuo metu Lietuvai ypač svarbu surasti kompromisą. Tos sumos, kalbant apie prezidentūrą, 1 mln. ar 1,5 mln., iš esmės valstybės finansinės situacijos nepakeis, bet galėtų atrodyti kaip tam tikras Vyriausybės kerštavimas. Aš manau, kompromiso šviesoje mes susilaikėme nuo šių žingsnių, tikrai norime tuos kompromisus surasti. Manau, kad ir prezidentūra, šiuo atveju labai aktyviai įsitraukusi į biudžetą, taip pat nemaža dalimi prisiims atsakomybę už galutinį rezultatą.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamas ministre, noriu jūsų paklausti apie statutinių pareigūnų atlyginimus ir „Programą 1000“. Ministre, jūs gerai žinote, ką reiškia pasitikėjimas. Kai didėja nepasitikėjimas politikais, didėja nepasitikėjimas Vyriausybe, auga nepasitikėjimas ir valstybe. O tokį nepasitikėjimą skatina sulaužyti pažadai ir įsipareigojimai. Jūsų Vyriausybė yra įsipareigojusi iki 2020 metų įgyvendinti „Programą 1000“, kai pirminės grandies statutiniams pareigūnams turėjo pakilti atlyginimai į rankas iki 1000 eurų kitais metais. Situacija yra tokia, kad, pavyzdžiui šiandien, pradedančio ugniagesio gelbėtojo atlyginimas į rankas yra tik 600 eurų. Noriu jūsų paklausti visame šitame kontekste, dabartinis jūsų siūlomas biudžeto projektas, kaip jis atliepia Vyriausybės įsipareigojimą įgyvendinti „Programą 1000“ ir ar tai, jūsų manymu…
PIRMININKAS. Laikas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). …nėra duoto žodžio, ne kartą viešai patvirtinto ir Ministro Pirmininko S. Skvernelio…
PIRMININKAS. Laikas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). …sulaužymas? Ačiū.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Kas buvo padaryta jūsų minėtose srityse, tai matome, kad asignavimų valdytojai yra sustambinti. Tai yra viena, kodėl apie tai kalbu. Tikrai yra erdvės pertvarkoms tose srityse, ypač kalbu ir apie ugniagesius. Turime kai kuriais atvejais besidubliuojančias sistemas. Turiu omeny valstybės ir savivaldybių lygmenį. Šiuo metu papildomai taip pat yra skiriamos sumos tam, kad ta programa taptų realybe. Turi būti padaryta žymiai daugiau žingsnių tam, kad sistema veiktų efektyviai ir būtų atsisakyta nereikalingo dubliavimosi, kad ištekliai būtų naudojami efektyviausiu būdu. Daug kur yra pavyzdžių, kur net be papildomų asignavimų didinimo buvo optimizuotos struktūros ir labai reikšmingai padidinti atlyginimai, kad ir, pavyzdžiui, policijos atveju. Todėl, manau, viskas yra ministrės rankose. Jeigu bus pokyčių, tikrai bus… (Balsai salėje) Ne.
PIRMININKAS. Atsakėte? Klausia Seimo narys S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Gerbiamas ministre, kreipiuosi į jus kaip į profesionalą, šiuo atveju ne politiką. Cituoju jūsų žodžius, kad „politinės partijos ir politikai pridalijo tiek pažadų, kad sunku pakelti šitos visuomenės lūkesčius“.
Klausimas konkrečiai jums kaip profesionalui, nes jūs nepolitikuojate, ir štai prieš mus neprofesionalų Vyriausybė. Kaip konkrečiai atsižvelgta į liberalų siūlymą – mano ir K. Glavecko – mažinti 2 % visų ministerijų išlaidas, nes tai, man atrodo, pirmas darbas, kai yra lūkesčiai iškeliami visuomenėje ir apmokestinama vidurinioji klasė ar atskiri verslo sektoriai, kad pati valstybė įsivertintų, ar visos išlaidos yra pagrįstos. Valstybės kontrolė turi daugiau negu reikia patarimų. Ar nors į vieną jų įsiklausyta ir į kokius konkrečius pasiūlymus įsiklausyta peržiūrint valstybės išlaidas? Ačiū.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Kadangi net ir valdančiosios koalicijos sutartyje buvo numatytas tas bendras išlaidų mažinimas tiesiog administraciniams aparatams, tai, ko ėmėsi Finansų ministerija ir sulaukėme pritarimo Vyriausybėje, dėl išlaidų prekėms ir paslaugoms. Institucijose, kurios yra prie Vyriausybės ar pavaldžios Vyriausybei, tas mažinimas horizontaliai buvo atliktas.
Ko mes nedarėme, tai netaikėme to paties principo institucijoms, kurios yra nepriklausomos. Aš turiu omeny teismus, teismų administracijas ar kitas, kad niekam nekiltų abejonių dėl konstitucinio nepriklausomumo. Tai buvo atlikta. Galutinis rezultatas – tie mažinimai yra apie 10 % prekėms ir paslaugoms. Priminsiu, praėjusių metų pabaigoje prieš biudžetą taip pat kiek didesnis skaičius buvo padarytas. Manau, kad tai iš tikrųjų yra geras principas. Kai kuriose šalyse yra bazinė taisyklė, jog pradedamas biudžetas 2 % sumažintu finansavimu. Tai įpareigoja ieškoti efektyvumo, peržiūrėti procesus, skaitmeninti. Vyriausybė tai atliko, bet tik tose institucijose, kurios yra tiesiogiai pavaldžios.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas ministre, dėkoju, jūs vakar dalyvavote mūsų konferencijoje dėl gerovės ir biudžeto. Ten tų klausimų taip pat buvo aibė. Gaila, kad jūs išėjote. Profesorius R. Lazutka labai kritiškai po to skaidrių pavidalu įrodė, kad mes esame tarp lyderių Europos Sąjungoje pagal ekonominius rodiklius ir autsaideriai pagal visus socialinius rodiklius. Mano klausimas jums dėl patikslinto biudžeto. Ar galite pasakyti, kiek sumažės atskirtis 2020 metais, priėmus šitą biudžetą, būtent atskirtis, kuri dabar yra viena didžiausių Europos Sąjungoje? Labai ačiū.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Matyt, kokie pagrindiniai klausimai buvo vakar konferencijoje… Aš tikrai turiu apgailestauti, kad negalėjau ilgiau pasilikti. Buvo kalbama ir apie perskirstymo lygį. Tiesiog atkreipsiu dėmesį, kad su šiuo biudžeto projektu perskirstymo lygis numatomas pasiekti 31,6 %, o 2017 metais faktinis buvo 29,5 %. Matome, kad kryptis yra ta pati, visuomet norisi sparčiau.
Kalbant apie atskirties skaičius, žinoma, labai sudėtinga juos prognozuoti. Viena, ką galėčiau išskirti ir kas pagrįsta oficialiomis Europos Sąjungos institucijų prognozėmis, kad Lietuva pirmauja pagal vaikų skurdo mažinimo tempą, tuo norėtųsi pasidžiaugti. Kalbant apie santykinio skurdo rodiklius, na, kadangi statistika labai vėluoja, tikrai nenoriu spekuliuoti. Kryptis biudžeto yra ta, kad skurdas mažėtų, ir tai akivaizdžiai matyti. Aš tikrai tikiuosi, kad sumažės. Ministras L. Kukuraitis tai galės patvirtinti jau detaliais skaičiavimais.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, jūs pristatydamas biudžetą sakėte, kad 10 % augs atlyginimai mokytojams, dėstytojams, tik pamiršote paminėti, kad augs nuo rugsėjo mėnesio. Iš esmės ta 10 % augimo našta daugiausia teks, žiūrint į priekį, ateinančioms valdžioms, bet aš norėčiau paklausti apie savivaldybes. Auga biudžetas, bet, kaip žinome, ir dabar savivaldybės prisideda prie švietimo pagalbos. Aišku, 10 mln. duota, bet pagal Savivaldybių asociacijos reikalavimus dar apie 15 mln. savivaldybės turės pačios mokėti. Aš norėčiau paklausti, koks išeina balansas, nes nemažai socialinių grupių yra didinamas neapmokestinamasis dydis. Pagal Metodikos įstatymą dalinimasis maždaug vyksta – 70 % Vyriausybė prisiima, 30 % savivaldybėms. Iš tikrųjų kiek to didėjimo liks ir apskritai ar yra suskaičiuota, kokia dalis liks dėl kitų priimtų teisės aktų savivaldybei kitoms reikmėms? Ačiū.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Tiesiog noriu patikslinti, kad papildomai švietimo pagalbai numatyta 10,3 mln. Na, ir priminsiu, kad nors yra nemažai reikalavimų dėl šitos funkcijos, jinai laikoma galų gale vis tiek savarankiška savivaldybių funkcija, o ne deleguota, todėl tas argumentas dėl 20 ar kiek papildomų milijonų šiuo atveju tikrai ne iki galo korektiškas.
Kalbant apie sritis, kurias paminėjote, švietimo, kalbant apie mokytojus, dėstytojus, tai tikrai skaidrėse yra aiškiai parodyta, kad laikotarpiai skirtingi, taip, mes ieškojome kompromisų su bendruomene. O kalbant apie savivaldą, pirminiame projekte buvo numatytas 11,9 % bendras augimas tiek savarankiškoms, tiek deleguotoms, tai sudarė 350 mln. eurų, tikrai tas augimas įspūdingas. Kalbant apie patobulintą projektą, tas augimas yra kiek mažesnis, bet faktiškai paklaidos ribose, dabar yra numatomas 11,5 % augimas ir tai sudarytų beveik 340 mln. eurų.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiamas ministre, Finansų ministerija jau antrus metus rengia vadinamąjį piliečių biudžetą, kuriame glaustai pateikia tiek numatytas priemones, tiek rezultatus, kurių siekiama pasiekti. Pavyzdžiui, 2020 metų biudžete, jūsų vadinamajame piliečių biudžete, yra numatyta, kad sveikatos priežiūros paslaugoms bus 2,3 mlrd. eurų, bet nenurodoma, kaip pasikeis sveikatos priežiūros apimtis gyventojams, prieinamumas ir kokybė. Kaip tai pasikeis?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Glaustas biudžetas – tai informacinis dokumentas, kad nepasiklystume tarp tų šimtų puslapių. Manau, kad tikrai tas klausimas, per brūkšnelį pasiūlymas, tikrai yra geras. Manau, kad tuo atveju, kai kalbame apie finansus, daugiau dėmesio galėtume skirti, kokių rodiklių siekiame, kokių rezultatų tikimės pasiekti. Aš manau, tikrai tobulinsime šią formą ir atsižvelgsime į jūsų pastabą.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, vakar abu dalyvavome konferencijoje, kur vienas ekonomistas šiuos naujuosius mokesčius, siūlomus vieno ar kito valdančiosios koalicijos atstovo, įvertino kaip visiškai eksperimentinius. Kaip jūs vertinate tokius eksperimentus su įvairiomis visuomenės grupėmis?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Demokratija tuo ir stipri, kad reaguoja į visuomenės nuotaikas, į pasikeitimus, į dinamiką… atsinaujinanti sistema. Tos diskusijos, visi mokesčiai kažkada buvo eksperimentiniai, pasaulyje turėjome mokesčių ir nuo langų dydžio, ir nuo namo pločio. Buvo įvairių variantų. Tai, kad kai kuriose šalyse siūloma įvesti panašius mokesčius, taip pat indikuoja, kad mokestinės sistemos nestovi vietoje. Ir tai, kad vyksta diskusija šiais klausimais, aš irgi teigiamai vertinu. Tai, kad galbūt išvengsime staigių sprendimų, kurie galėtų įvelti į nesibaigiančias bylas, manau, irgi yra teisingas sprendimas. O ekspertai? Ekspertų darbas komentuoti, bet demokratija ir veikia taip, kad vienas pasiūlo, kitas pateikia savo argumentus, apsikeičiame argumentais, randamas sprendimas arba ne.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia Seimo narys T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, man labai patiko jūsų atsakymas į prieš tai klausimą uždavusios Seimo narės klausimą. Bet man nepatiko, tiesą pasakius, pasisakymas dėl „Programos 1000“, pareigūnų „Programos 1000“. Šitoje vietoje aš atkreipiu jūsų dėmesį į tai, kad jūs dažnai pabrėžiate įsipareigojimų svarbą. Šiuo atveju mes turime profesinę sąjungą, kuri labai aktyviai vykdo įsipareigojimus dėl pertvarkų, dėl sumažinimo, dėl įvairiausių atleidimų ir taip toliau. Profsąjunga rodo pavyzdį iš esmės kitoms profsąjungoms dėl to, kaip dalyvauti struktūrinėse permainose. Bet dabar mano klausimas yra ne apie tai, mano klausimas: jeigu mes drįstume šiek tiek koreguoti pertekliaus procentą, koks tai yra procesas, kaip tai yra suderinama su Europos Komisija, kaip tai bus derinama, kas tai darys?.. Mes puikiai žinome, kad augimo faktas yra šiek tiek didesnis negu prognozės, jūsų prieš tai darytos. Tikriausiai…
PIRMININKAS. Laikas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). …tas korekcijas mes galėsime daryti Seime. Bet gal jūs galėtumėte mums plačiau papasakoti apie procedūras?
V. ŠAPOKA. Šiuo metu yra numatyta 0,2 % viešųjų finansų pertekliaus, jis leidžia atitikti visas tiek europines taisykles, tiek mūsų Konstitucinio įstatymo taisykles. Jeigu būtų nukrypstama nuo 0,2 %, pavyzdžiui, taptų 0,1 %, būtų Konstitucinio įstatymo pažeidimas. Ir tokiu atveju, aš net neabejoju, Prezidentas pasinaudos savo veto teise.
PIRMININKAS. Liko minutė, dar P. Gražuliui suteiksiu teisę paklausti.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas ministre, aš truputėlį iš praeities. Kaip jūs vertinate buvusios konservatorių ir liberalų Vyriausybės eksperimentus, kai jūs puikiai žinote, jog krizę sukėlė bankai? Jie, gelbėdami bankus, 8 mlrd. skolino po 10 % metinių palūkanų, tuos pinigus atėmė iš pensininkų ir kitų, gaunančių… mažino visiems pajamas. Kaip jūs vertinate šiuos eksperimentus gelbstint bankus?
Ir dar toks trumpas techninis klausimas. Koks šiuo metu prezidentūros biudžetas?
V. ŠAPOKA. Pradėsiu nuo antro. Atmintinai tikrai nepasakysiu, visa tai yra projekte. Taip, atsižvelgiant į prezidentūros prašymą, yra numatytas didėjimas, kurį profesorius K. Glaveckas siūlė nuimti.
O kalbant apie praėjusių vyriausybių, praėjusių finansų ministrų veiksmus, aš sau esu davęs… priėmęs tokį sprendimą tiesiog nekritikuoti buvusių ministrų, nes… tegul mane kritikuoja, kai nesi buvęs tose situacijose, tikrai nežinai, kaip būtum elgęsis pats, nes po laiko, aišku, mes visi kur kas… Yra toks posakis: nėra nieko gudriau, negu lietuviai palaiko. Aš tiesiog renkuosi nekomentuoti praeities sprendimų.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Laikas išnaudotas.
Toliau tęsime diskusiją. Dėkojame ministrui. Diskutuoti skirta pusė valandos. Frakcijos vardu kalbės Seimo narys V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Laba diena, gerbiami kolegos. Štai ir turime biudžetą, grįžusį antram svarstymui. Po pateikto pirmam svarstymui turėjome labai daug baimių, labai daug gąsdinimų, įvairių grasinimų, kad jeigu nebus priimti vieni ar kiti mokestiniai įstatymai ar kokios nors pataisos, biudžetas sugrius ir sprendimų nebus priimta. Labai jautriai reaguodavo į kiekvieno komiteto pasisakymą, pasiūlymą, pritarimą arba nepritarimą, ir toks vaizdas, atrodė, lyg ir buvo jau paskutinis balsavimas ir biudžetas jau buvo patvirtintas. Bet, deja, visos šios baimės išsisklaidė. Daugelis sprendimų yra rasti Vyriausybei sugrąžintu biudžetu. Ir pasirašytos sutartys su profsąjungomis. Žinoma, gal jos nėra pačios geriausios, bet sprendimai yra rasti. Tie komitetai savo sprendimais pagrindė dalyku… kuriuo reikia papildyti. Biudžeto ir finansų komitetas, kaip pagrindinis, turėjo, žinoma, prisiimti pagrindinę ugnį. Jis dažnai turėjo būti tas ne pats geriausias, ne visada atliepiantis ar viską leidžiantis. Bet džiaugiuosi tuo, kad į Biudžeto ir finansų komiteto priimtą sprendimą padidinti asignavimus beveik 60 mln. Vyriausybės didžiąja dalimi buvo atsižvelgta, sprendimai buvo rasti. Tik, žinoma, kai kurioms dalims nebuvo rasta. Pavyzdžiui, nemokamas bakalauras. Bet tikiuosi, kad šį sprendimą rasime Seime. Ir turbūt nustokime toliau sakyti, kad įvyks kas nors blogo, kažkas negero. Seime, žinoma, gali būti pakoreguoti tiek mokestinių įstatymų priėmimai, tiek išlaidų tam tikrų punktų didinimai. Bet, kad ir kaip būtų, ar tą rodiklį – 0,2 atitiksime, ar jis bus šiek tiek mažesnis, biudžetas vis tiek turėtų būti priimtas. O visi kiti grasinimai, vetavimo teisė, visos kitos teisės… iš tikrųjų gal nustokime gąsdinti vieni kitus. Turime suprasti vieną dalyką – Lietuvos istorijoje dar nėra buvę, kad biudžetas būtų vetuotas, ir visi suprantame, ką reiškia gyventi su viena dvyliktąja. Tad priimkime teisingus sprendimus, gerus sprendimus, tokius sprendimus, kurių reikia mūsų valstybei. Tad pritarkime.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu kviečiu kalbėti Seimo narę V. Čmilytę-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, daug buvo pasakyta apie šį biudžetą, apie naujuosius mokesčius, kurių pusė vis dar įstrigo komitetuose ir kurių naujos versijos, atrodo, vis dar karštligiškai gimsta kai kurių valdančiųjų Seimo narių galvose. Daug kalbėjome apie vaiko pinigus ir jų menamą naudą, kuri, tikėtina, ištirps ją palyginus su išlaidomis, kurias šeimos patirs dėl augančių degalų kainų ir naujų mokesčių. Todėl šiandien aš noriu pakalbėti apie biudžeto formavimo principą, kuris, mano galva, yra visiškai neteisingas.
Stebint, kaip vyksta biudžeto svarstymai, apima jausmas, kad valdantieji į biudžetą žvelgia kaip į paprastą pajamų ir išlaidų sąmatą, kurią balansuojant pačiu elementariausiu būdu yra paimama kažkokia suma, kurią reikia mažiausiai skausmingai ir su didžiausia politine nauda paskirstyti. Mano, kaip liberalės, įsitikinimu, į biudžetą reikia žvelgti visiškai kitaip. Tiesmukas perskirstymas tokiu principu, kad papildomas lėšas duosime tiems, kurie garsiausiai protestuoja, ir paimsime iš tų, kurie šiandien dar tyli, nespėjo susiorganizuoti, leidžia pakamšyti biudžeto skyles, tačiau ilgesnėje perspektyvoje atneša daug žalos, nes supriešina visuomenę ir įtvirtina elgesio stereotipą, orientuotą į siekį atsiriekti kuo didesnę biudžetinio pyrago dalį.
Šiame biudžete aš nematau jokio dėmesio laisvam iniciatyviam žmogui, kuriančiam galimybes, kuriomis naudojasi jis pats ir nekliudomai gali naudotis kiti. Toks žmogus, liberalų įsivaizdavimu, yra sėkmingos modernios visuomenės varomoji jėga, tačiau ši valdančioji dauguma į tokį žmogų, išsilavinusį, kritiškai mąstantį, žvelgia su ypatingu nepasitikėjimu ir jis lieka kažkur paraštėse. Todėl liberalai negali pritarti tokiam biudžeto projektui, koks jis yra šiandieną.
Aš kreipiuosi į valdančiuosius, kurių, tikėtina, didelės dalies po metų čia nebebus, tačiau su kurių priimtais neadekvačiais sprendimais ir eksperimentiniais mokesčiais mums visiems teks gyventi dar kurį laiką. Jūs matote naujausius reitingus, suprantu, kad mėginate būti įžvalgūs ir apdairūs, ir šiandieną į darbotvarkę įtraukėte projektą dėl kartelės nuleidimo iki 3 %, tačiau po jūsų chaotiškų sprendimų paliksite suirutę. Todėl apeliuoju į sveiką protą ir kviečiu nepalikti po savęs mokestinės pelkės, nesileisti prarajon kartu su savo lyderiais, kariaujančiais asmeninius karus. Politika yra ne karai, politika yra kur kas daugiau. Priimdami sprendimus dėl to, kaip mūsų valstybė gyvens visus artėjančius metus, pasielkite kaip politikai, o ne kaip jos naujokai.
PIRMININKAS. Kalbės Seimo narė G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Išties, žvelgiant į biudžeto pokyčius nuo pirmojo jo varianto, apima jausmas, kad šiandien yra juodasis penktadienis – Black Friday, kai visus tuos pažadus, kurie buvo duoti viešojo sektoriaus darbuotojams, senjorams, vaikams, stengiamasi įgyvendinti, bet kažkaip pritaikant nuolaidas. Praeitą kartą sakiau, kad viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio strategijai įgyvendinti biudžete trūksta 212 mln. eurų. Žvelgiant į šiandieninį variantą, jame trūksta nei daug, nei mažai – apie 110 mln. pažadams įgyvendinti. Žiūrint, kaip yra pasiekti tie pažadų įgyvendinimai, truputį juokinga, nes, tarkim, dėstytojams atlyginimai turėjo augti nuo sausio 1 dienos, jie auga nuo rugsėjo 1 dienos, medikams turėjo būti 79 mln., kad atlyginimai augtų nuo liepos 1 dienos, yra perpus mažiau, tai galbūt augs nuo spalio 1 dienos, aš nežinau. Kultūros darbuotojams turėjo augti 15 %, valstybės pavaldumo įstaigose – 10 %, savivaldybių – 6,8 ir, atrodo, kad visiems viskas kažkaip po truputį. Vaiko pinigai – nuo liepos 1 dienos, pensijų papildomas indeksavimas – nuo liepos 1 dienos. Tačiau tai, ką jūs šiemet numatote keliems mėnesiams arba pusmečiui, kitai Vyriausybei reikės surasti visiems metams.
Man asmeniškai tai primena G. Kirkilo Vyriausybės veikimą 2008 metais, kuomet buvo pridalinta daugybė pažadų, ir ne tik pažadų, bet ir padidintos išmokos prieš pat krizę. Dabar krizės nėra, tačiau ateina ekonomikos lėtėjimas ir kam nors tuos pinigus reikės surasti, bet akivaizdu, kad jau nebe jums.
Žvelgiant į mokestinę politiką, apskritai atrodo, kad jus apėmė visiška desperacija. Atšaukiama gyventojų pajamų mokesčio reformos dalis. Kai opozicija tai sakė ją priimant, kad ji neatsakingai priimama, tuomet sakėte, kad trukdote dirbti, atstokite. Šiandien patys tą patį darote.
Žvelgiant į kitus mokesčius, apskritai atrodo, kad tai kažkokia egzotika, ko niekur nėra ir dar niekas to nebuvo sugalvojęs. Bet turbūt jūs didžiausi ekonomistai iš visų, geriausiai viską žinote ir turbūt atrasite tai, ko dar nė viena Europos Sąjungos valstybė nėra atradusi. Finansų rinkų mokesčiai transformuojami į pelno mokestį paskutinę minutę. Tik priminsiu, kad įsigaliojimas yra nuo sausio 1 dienos. Liko trys savaitės.
Į stambios prekybos mokesčius Mokesčių inspekcija pažiūrėjusi apskritai pasakė, kad tai yra neadministruotinas įstatymas, ir jis buvo atmestas. Jūsų pačių kūryba, įrašyta į biudžeto projektą.
Automobilių mokestis mutuoja nuo ridos ir taršos apmokestinimo tiesiog į registracijos mokestį. Man atrodo, tai visiškai neatitiks įstatymo pagrindinio tikslo – mažinti taršą, tačiau yra dar vienas pasipinigavimas, kuris išties tiesiog pabrangins transporto kaitą.
Laužomi pažadai verslui, kuris buvo susiplanavęs dėl akcizo mokesčio didinimo. Žemės mokestis atmestas. Žemės ūkio gazoliai skrenda pro langą. Tačiau atsiranda naujų nuolaidų individualiai veiklai ir atmetama ministerijos pozicija dėl lubų nustatymo. Nekilnojamojo turto mokestis atmetamas, paskui vėl grįžta.
Nežinau, man tai panašu tiesiog į visišką chaosą ir nekompetenciją. Aš sakyčiau, kad toks procesas, toks biudžeto priėmimo procesas, turės ilgalaikį poveikį ne tik ekonomikos augimui su kvailais mokesčiais, bet ir ilgalaikį poveikį žmonių pasitikėjimui politika ir politikais. Tikiu, kad tai atsilieps jums ir rinkimuose. Šis biudžetas anksčiau buvo melagių biudžetas, dabar jis yra tiesiog kažkoks išpardavimų biudžetas, kai išparduodami pažadai ir žmonių pasitikėjimas.
PIRMININKAS. Kalbės Seimo narys S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, bent 1 mln. 300 tūkst. Lietuvos gyventojų šiandien neturi galimybės mūsų klausytis, nes jie yra savo darbo vietose. Iš 2,8 ar 2,7 mln. Lietuvos gyventojų 1 mln. 300 tūkst. yra dirbantys, kas dieną kuriantys produktą ir mokantys mokesčius, kuriuos mes čia įsijautę skirstome. Paskutinę minutę atliekame pokyčius, kurių nelaukia nei patys gyventojai, nei verslas, nei bankai, nei šiaip politologai, kurie skaitė mūsų programas ir kalbėjo apie tai, kad politikai turėtų būti prognozuojami.
Šiandieninis vidutinis Lietuvos gyventojas arba vidutinė šeima yra Fabijoniškių gyventojų šeima su dviem vaikais, su vyru, kuris dirba ir uždirba truputį daugiau negu… dirbantis versle ir uždirbantis truputį daugiau negu vidutinį atlyginimą. Moteris greičiausiai bus viešojo sektoriaus darbuotoja. Abudu jie turės bendrą paskolą. Vaikai: jaunesnysis eis į privatų darželį dėl gerovės valstybės vis dar neužtikrinamo prieinamumo, o vyresnysis eis į mokyklą. Tėvai abiejų sutuoktinių greičiausiai gyvens kur nors provincijoje ir sutuoktiniai iš savo algos geranoriškai prisidės prie jų išlaikymo, o tai greičiausiai bus Aukštaitijos regione, kuris yra labiausiai senstantis.
Prieš metus šitai šeimai buvo pažadėtas milijardas. Milijardas ir iniciatyva, kad jie dirbdami, kiekvieną dieną eidami į darbą, galės užsidirbti ir padėti savo tėvams, galės greičiau išmokėti savo paskolą, galės savo vaikams garantuoti tai, kad jie turės normalų užimtumą valstybės finansuojamoje popamokinėje veikloje.
Vos po dešimties mėnesių viskas apsiverčia. Apsiverčia, nes valdantieji nusprendė gerovės valstybę kurti visai kitaip. Valdantieji suprato, kad rinkimų metais gerovės valstybė yra kuriama dalinant pašalpas, nustekenant gerovės valstybės funkcijas, kas tradiciškai yra sveikata, švietimas ir socialinė apsauga. Visoms šioms funkcijoms yra skiriama vis mažiau ir mažiau nuo mūsų ekonomikos. Perskirstymo procentas švietimui mažėja, sveikatai mažėja, socialinei apsaugai didėja, bet tiktai išmokų sąskaita, bet ne institucijų pagalbos ir pagalbos paslaugų plėtra. Valdantieji pasirenka išlaikytinių valstybės modelį.
Kitais metais augs tiek vaiko pinigai, tiek valstybės dalinama pensija, bet neaugs motyvacija dirbti. Dirbti Fabijoniškių šeimai, kuri, išgirdusi, kad įvedamas ir naujas bankų mokestis, ne iš karto suprato, kad brangs ir jų paskola, kurią jie pasiėmė šiam savo butui išmokėti. Gyventojai ne iš karto suprato, kad vaiko pinigai ir NDP, kuris buvo jiems pažadėtas, greičiausiai nekils taip, kad galėtų padengti popamokinę veiklą, kurios šiandien Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nebeįgali padengti.
Šis pasitikėjimas valstybe, kaip ir gerbiama G. Skaistė sakė, turi ilgalaikį efektą, nes mumis, politikais, nebegali pasitikėti nei politologai, nei rinkėjai, nes mato, kad paskutiniu etapu, likus dešimt mėnesių iki Seimo rinkimų, iš viso keičiama sistema. Vos prieš tris dienas registruotas pasiūlymas apverčia viso vieno sektoriaus apmokestinimą, ir šiandien valdyba pasako, kad tai nėra koks nors esminis pakeitimas, vos 15 dienų iki šio įstatymo įsigaliojimo.
Nenorma tampa norma ir taip toliau, nes šiandien pasiūlyti mokesčiai ir jų lietus niekaip nesusiję su prognozuotu verslo standartu, kai pasiėmęs septyneriems metams ar ilgesniam laikotarpiui paskolas turi mąstyti proaktyviai, kaip bus apmokestinamas šioje šalyje ir ar bet kokia veikla bus rentabili. Kai taisyklės keičiamos jau prasidėjus žaidimui, tai nebėra sąžiningas žaidimas.
Ir šiandien aš, kaip liberalų atstovas, raginu mus, kaip politikus, susiprotėti, kad gerovės valstybė nekuriama išlaikomo piliečio valia. Gerovės valstybė kuriama tuomet, kai valstybė turi stiprias sveikatos, švietimo ir socialinės apsaugos institucijas ir kiekvienas yra lygus prieš įstatymą.
PIRMININKAS. Laikas!
S. GENTVILAS (LSF). Kviečiu sugrįžti prie gerovės valstybės ir galimybių valstybės kūrimo finansuojant valstybines paslaugas, o neišdalinant pinigus, tiesiog paperkant rinkėjus. Kviečiu nepritarti.
PIRMININKAS. Kalbės Seimo narys L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kalbėsiu konkrečiai ir be ilgų išvedžiojimų. Ką tik turėjau galimybę paklausti klausimo mūsų finansų ministro apie pasitikėjimą – pasitikėjimą politikais, pasitikėjimą Vyriausybe ir galų gale pasitikėjimą valstybe. Žinote, kai auga nepasitikėjimas valstybe, kartu auga ir nepasitikėjimas demokratija.
Noriu pasakyti jums labai paprastą dalyką ir labai paprastą pavyzdį, tai yra pasitikėjimas, susijęs su mūsų statutiniais darbuotojais, su mūsų VRM sistema ir pažadais, kurie buvo jiems duoti. Pažadais, kuriuos simbolizuoja „Programa 1000“, kad 2020 metais statutinių pareigūnų, pirminės grandies pareigūnų, atlyginimas į rankas šios Vyriausybės duotu žodžiu turėtų siekti 1 tūkst. eurų į rankas.
Šiandien, deja, situacija yra visai kitokia. Noriu tiesiog iliustruoti vienu labai konkrečiu ugniagesių gelbėtojų pavyzdžiu. Jūs gerai žinote, kad, įvairių sociologinių apklausų duomenimis, ugniagesiais gelbėtojais pasitiki net 90 % Lietuvos gyventojų, tačiau, lyginant su kitų statutinių įstaigų pareigūnais, ugniagesiai gelbėtojai gauna mažiausius atlyginimus. Ką tik priimto statutinio ugniagesio atlyginimas su priedais, priemokomis už laipsnį, stažą, darbą naktį ir pavojingas sąlygas yra 550 eurų į rankas.
Šiuo metu Lietuvos priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui pavaldžiose tarnybose yra apie 606 laisvus etatus, iš jų apie 500 yra tiesiogiai susiję su incidentų likvidavimu: ugniagesių gelbėtojų, skyrininkų, pamainų vadų. Į gaisrus ir gelbėjimo darbus šešiaviečiuose gaisrinių automobiliuose atvyksta du, keturi pareigūnai, o ne penki ar šeši, kaip turėtų būti. Kyla reali grėsmė, kad dėl pareigūnų stygiaus ugniagesiai nebepajėgs atlikti savo pareigų. Matėme situaciją Alytuje, matėme mūsų didvyriškai sunkų darbą dirbančius ugniagesius. Tai, ką jie padarė Alytuje, tam tikra dalimi prilygsta tam, ką ugniagesiai gelbėtojai darė Jungtinėse Amerikos Valstijose po 2011 metų rugsėjo 11-osios katastrofos ir tragedijos. Turime galimybę šiek tiek pataisyti padėtį. Aš suprantu, kad vadinamoji profesionalų Vyriausybė dažnai neturi labai aiškaus sąlyčio su tomis visuomenės grupėmis, kurios turi savo lūkesčių, turi savo interesų ir yra išgirdusios joms duotą žodį. Todėl, valdančioji dauguma, jūs ne kartą jau pademonstravote, kad yra galimybė kartais pataisyti šitos Vyriausybės žiūrėjimą pro pirštus į tokius įsipareigojimus. Štai mes Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete esame vienbalsiai pritarę didinti finansavimą ugniagesiams gelbėtojams. Deja, nukeliavęs į pagrindinį komitetą tas mūsų pasiūlymas buvo nustumtas į šalį. Tikiu, kad priėmimo metu, biudžeto priėmimo metu, mes dar galime pataisyti situaciją. Mums tereikia surinkti 71 balsą. O pagrindas, pamatas tai situacijai pataisyti yra mūsų kelių kolegų iš įvairių frakcijų, taip pat ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos registruotas pasiūlymas dėl biudžeto – skirti papildomą 9,8 mln. finansavimą. Pirmiausia – įgyvendinti „Programos 1000“ tikslams.
Gerbiamieji, tikrai dar pamąstykime, įvertinkime galimybes ir gruodžio 17 dieną mes dar turėsime progą ištesėti žmonėms duotą žodį. Ta gaida ir baigiu.
PIRMININKAS. K. Glaveckas dėl vedimo tvarkos.
K. GLAVECKAS (LSF). Pirmininke, aš manyčiau, kad ministras turėtų būti artimesniu atstumu prie mūsų, negu ten kampelyje kažkur pasikavojęs. Kukū, ministre! Prašom pakviesti ministrą. Kukū.
PIRMININKAS. Gerbiamas ministre Šapoka, prašo jūsų dėmesio.
K. GLAVECKAS (LSF). Ministre, ateikite čia, būkite geras. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Kalbės Seimo narys M. Majauskas. M. Majauskas atsisakė. Kalbės Seimo narys K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Labai ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiamas ministre, neįsižeiskite, bet iš tikrųjų reikėtų arčiau stovėti, ne prie savo draugų, kuriuos jūs matote ištisai.
Kadangi aš čia vienintelis, kuris visuose biudžetuose dalyvavau ir vienaip ar kitaip buvau prisidėjęs prie jų, tai pasakysiu, kad šis biudžetas, aišku, nėra išimtis, jame yra visokių dalykų – ir gerų, ir blogų. Geri dalykai susiję su tuo, kad ekonomika iš tikrųjų labai smarkiai auga ir Europos pinigai mus labai smarkiai pakėlė per šiuos metus, ir kitus metus dar šiek tiek kels. Bet nepaisant to, aišku, problemų yra daug. Pagrindinės problemos, mano supratimu, yra štai kur.
Visų pirma liberalai teikia siūlymus, didžiąją jų daugumą, kaip padidinti pajamas. Jie akcentavo tai, kad iš tikrųjų valstybei reikia tuos išteklius geriau naudoti ir kad išteklių naudojimas, Simonas kalbėjo apie tai… tai valstybės tarnautojams darbo užmokestį reikėtų vien dėl to sumažinti 1 ar 2 %, kad maža valstybė neturėtų didelės Vyriausybės. Dabar išeina taip, kad mes esame iš tikrųjų maža valstybė, lanksti, kuri viską gali, bet Vyriausybė, visa biurokratija labai smarkiai išaugusi ir nemažėja. Iš esmės 30 tūkst. kaip buvo, taip ir liko per tuos pastaruosius visus ketverius metus. Problema ne jų skaičius, problema ne skaičius, problema ta, kad valdininkai, turėdami žemas algas, vienaip ar kitaip stengiasi privatizuoti tą funkciją ir daryti iš to kokią nors naudą sau gerais ar blogais norais. Iš čia atsiranda korupcijos pamatai, kuriuos Prezidentas dabar bando išravėti, bet, atrodo, nieko nesiravi ir kiti dalykai.
Kitas siūlymas buvo susijęs su pinigų, išlaidų mažinimu iš tikrųjų ten, kur jos yra, mano supratimu, tame fone, kuriame ir Lietuva, ir skurdas yra, yra perteklinės. Kalbant konkrečiai, tai išlaidos, kurios susidaro prezidentūroje, kaip žinote, yra numatytas 25 % didėjimas, tarp jų rezidencijos remontui – apie 350 tūkst., 150 tūkst. reprezentacinėms, 100 tūkst. komandiruotpinigiams ir kitos išlaidos. Mano supratimu, Prezidento kanceliarija tikrai galėtų sumažinti savo poreikį bent jau puse milijono arba milijonu eurų ir tuos pinigus skirti ne kam kitam kaip, pavyzdžiui, benamių, vaikų globos namams. Tai būtų iš tikro labai gražu ir tai Prezidentas V. Adamkus yra daręs. Pastato, kuriame gyvensi, remontas ir gražinimas yra svarbus, bet čia turėtų būti daugiau asmeninis Prezidento klausimas.
Kitas dalykas yra susijęs su Lietuvos banku. Prieš tai kalbėjęs ministras sakė, kad mes negalime Lietuvos bankui nurodyti įnešti į valstybės biudžetą daugiau pinigų kaip 11,5 mln., kiek jie parašė. Bet jie iš tikro disponuoja mūsų pagrindiniais rezervais, 6,5 mlrd. eurų, kurie saugomi ir kuriuos jie investuoja. Jie investuoja tik tiek, kad padengtų tas išlaidas, gautų kokį nors minimalų pelną ir atitinkamai pervestų. Aš manau, mes galėtume iš tikro priimti tokį įpareigojimą, kad jie bent jau kitais metais padidintų laisvo pelno likutį iki 15 mln. eurų. Tą jie tikrai gali padaryti sumažindami savo išlaidas ir geriau administruodami arba investuodami į tam tikrus finansinius instrumentus mūsų visų pinigus. Estijoje, Latvijoje ir kitose šalyse, kur sąlyginai mažesnis yra, jie atiduoda valstybei kur kas didesnį kiekį.
Tokių pasiūlymų yra daug, bet pagrindiniai pasiūlymai, kaip minėjau, sueina į tai, kad išlaidos, kurias daro valstybė, kurias viešieji finansai daro, iš tikro skirstomos labai neefektyviai, tas neefektyvumas išlieka ir iki šios dienos. Todėl baigdamas noriu pasakyti, kad liberalai siūlė ir siūlo būdus, kaip pagerinti biudžeto situaciją, kaip padidinti jo efektyvumą, ir nepritaria tiems siūlymams, kurie susiję su grynai atskirų Seimo narių arba atskirų interesų grupių tenkinimu per biudžetą. Kitaip sakant, tas, kas arčiau valdžios, tas turi teisę ir galimybę gauti daugiau. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir paskutinį kviečiu kalbėti Seimo narį E. Pupinį.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Laba diena, su kuo dar nesisveikinau. Svarstant tokį dokumentą turbūt reikėtų prisiminti daugiau ir savo politinę atsakomybę, nes tas biudžetas, kuris priimamas šiemet, atsilieps ir kitiems biudžetams. Jeigu mes planuojame biudžetą ir viską planuojame nuo metų pabaigos, tai automatiškai tai patvirtina, kad tame biudžete užtikrintos pajamos ir galimas tolesnis tęstinis finansavimas.
Kas yra su šiuo biudžetu, ypač kas susiję su švietimo sritimi, tai biudžetas priimamas taip, kad būtų pridėta politinių minų ateinančioms vyriausybėms. (Triukšmas salėje) Ką tai reiškia atlyginimo pakėlimas nuo rugsėjo mėnesio? Kalbant apie mokytojų atlyginimus, ką tai reiškia skaičiais? Jeigu šiandien Vyriausybė per negaliu surado 15,6 mln., ką tai reiškia metams? O tai reiškia, kad pridėjus 46,8 mln. metams kitame biudžete reikės 62,4 mln. Ką tai reiškia dar pridėjus 10 % nuolatinį augimą? Tai yra 124 mln. Ir tai tik mokytojų atlyginimams. Dėstytojų atlyginimai. Per vargą surasta 4,6 mln. paskutiniams keturiems mėnesiams. Ką tai reiškia dar plius 8 mėnesiai? Tai yra 14 mln. Ką tai reiškia metai? 18,6 mln. Ką reiškia 10 % augimas kitai Vyriausybei? Virš 37 mln. Iš tikrųjų toks yra biudžetas. Turint omenyje, kad apskritai biudžeto pajamos taip pat yra išdalintos per įvairias išmokas, per tą daugumos balsais priimtą mūsų Seimo sprendimą milijardas milijonui, tai yra faktiškai nusausintas biudžetas iki žemiausio lygio.
Kalbant apskritai, ar tikrai mes dar bandysime spręsti, nes Švietimo ir mokslo komitetas posėdyje pritarė ne tokiems skaičiams, tačiau buvo minėtas, pavyzdžiui, neformaliojo ugdymo krepšelis, ten yra daug klaustukų, nes iš esmės skirtas finansavimas nukreiptas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, ir šiandien, kiek žinau, dar nėra gautas pritarimas, kad tos Europos Sąjungos struktūrinės lėšos galėtų būti naudojamos neformaliajam švietimui. Ar neatsitiks taip, kaip su kultūros pasu, kurį Europos Komisija uždraudė naudoti tokiais tikslais. Tai vėlgi klausimas, ar mes galėsime tą programą finansuoti.
Toliau. Džiaugiuosi, kad pirmininkas užregistravo bent 1 mln. dėl mokyklų įstaigų galimybės racionalizuoti personalo tinklą. Toliau, ką darysime dėl mokslo finansavimo? Na, visi mes žinome skaičius, kad šios Vyriausybės finansavimas mokslui iš esmės ne gerėjo santykinai su bendruoju vidaus produktu, bet jis krito žemyn, o mes turime tam tikrų įsipareigojimų jį netrukus pakelti iki 2 %, nes beviltiškai atsiliekame. Visi kalbame čia apie dideles pridėtines vertes, kad ateityje biudžetai bus formuojami kur kas sėkmingiau, nes galbūt atsiras įmonių, kurios naudosis mokslo pasiekimais. Deja, tą prioritetą mes taip pat išbraukėme.
Dar vienas dalykas. Mes kalbėjome apie švietimo įstaigų kokybę, bet, žiūrėkite, kas atsitinka – ir dabar bendrojo lavinimo mokyklos nesuranda direktorių, nes atlyginimai tikrai netenkina, ir mes kažkada priėmėme tokius optimistinius sprendimus, kad turėtų būti rotacija kas kelerius metus, viskas gerai, direktoriai veršis į darbus, deja, to nėra, ir mes tos perspektyvos nenumatome – tam taip pat reikėtų virš 10 mln.
Nežinau, kaip mes elgsimės toliau Švietimo ir mokslo komitete, bet manau, kad turėtume elgtis vieningai, dar ne viskas prarasta, ir iš savo kolegų tikiuosi, kad nebus žengtas žingsnis atgal, bent tas žingsnis, kuris buvo daromas tuo metu, kai svarstėme biudžetą po pirmojo svarstymo. Sėkmės visiems ir, manau, tikrai turime dar atstovėti ir kitus skaičius, negu dabar yra pasiūlyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusija baigta. Dabar kalbėsime dėl motyvų: vienas už, vienas prieš, ir balsuosime dėl biudžeto priėmimo datos gruodžio 17 dieną. Motyvai už – Seimo narys K. Glaveckas. Gerbiamas Kęstuti Glaveckai, motyvai už.
K. GLAVECKAS (LSF). Dėl datos, taip? Atsiprašau. Gerbiami kolegos, opozicija – ir liberalai, ir konservatoriai išsakė daug esminių pastabų, ir, aš manau, būtų protinga, jeigu mes dabar visi, kurie esame užvesti į palėpę ir nuimtos kopėčios, kitaip sakant, su tais mokesčiais galėtume dar dešimt dienų palaukti ir pabandyti, kad Vyriausybė ištaisytų klaidas. Manau, kad priėmimo datos nukėlimas būtų iš tikrųjų logiškas ir labai šventiškas, ir žmonių labai gerai sutiktas. Todėl siūlau datai nepritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Mieli kolegos, aš siūlau balsuoti prieš. Trumpai ir aiškiai: nekilnojamojo turto mokestis, bankų mokestis, prekybos mokestis, automobilių mokestis, degalų mokestis, šnapso mokestis, tabako mokestis. Mielieji, galvą skauda nuo jūsų naujų mokesčių ir netikėtų siūlymų, kaip papildomai surinkti pajamas. Aš tik primenu, kad mokesčius sumoka tie patys žmonės, kurie dirba, užsidirba, perka duoną ir pieną.
Greičiausiai dabar jūs šiais visais mokesčiais socialinę atskirtį sprendžiate tų pačių socialiai atskirtų žmonių sąskaita. Tokiu būdu socialinės atskirties neišspręsite, nes jūs nesate Jėzus Kristus ir tuo pačiu paplotėliu visų nepamaitinsite. Negalima, manau, gyventi vien tik perskirstymo darbotvarke. Kur augimas? Ar yra šiame biudžete bent vienas punktas, bent vienas įstatymo projektas, kuris skatintų ekonomikos augimą, ar yra bent vienas įstatymas, kuris skatintų investicijas, skatintų kurti darbo vietas, ar bent vienas įstatymas, skirtas konkrečiai mokslui? V. Čerčilis prognozavo, kad ateities imperijos bus proto imperijos. Metas ir mums, manau, kalbėti apie ateities Lietuvą, kuri remiasi protu ir savarankišku žmogumi, o ne baudžiauninku, kuris tik laukia feodalo malonės.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, balsuosime dėl Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo priėmimo paskyrimo viename iš artimiausių posėdžių, tai yra gruodžio 17 dieną. Balsuojame dėl šios datos.
Balsavo 108 Seimo nariai: už – 70, prieš – 11, susilaikė 27 Seimo nariai. Biudžetą priimsime gruodžio 17 dieną.
Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Nekrošius.
11.41 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2020 metų, 2021 metų ir 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių“ projektas Nr. XIIIP-4015(2) (svarstymas)
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF). Sveiki, gerbiami kolegos. Skelbiu antrą darbotvarkės klausimą – Seimo nutarimo „Dėl 2020 metų, 2021 metų ir 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių“ projektas Nr. XIIIP-4015(2). Prie projekto Nr. XIIIP-4014. Kviečiu į tribūną V. Ąžuolą pristatyti Biudžeto ir finansų komiteto išvadą. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Biudžeto ir finansų komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą. Balsavimo rezultatai: 6 – už, prieš – 1, susilaikė 2.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną I. Šimonytę, kuri pristatys Audito komiteto išvadą.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Komitetas svarstė minimą nutarimo projektą. Kadangi nepritarė biudžeto projektui, tai taip pat nepritaria ir Seimo nutarimo projektui. Balsavimo rezultatai: už – 3, prieš – 1, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kviečiu į tribūną G. Burokienę, kuri pristatys Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas lapkričio 5 dieną svarstė įstatymo projektą ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Žiūrime, diskutuoti užsirašė trys Seimo nariai. Pirmasis – K. Glaveckas. Gerbiamas Kęstuti, kviečiu į tribūną.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, iš tikro nutarimas toks trumpas, bet jis yra gana prasmingas ir, mano supratimu, labai reikalingas. Kalbant apie trejų metų perspektyvą, mes ne tik nežinome, kas pas mus bus su mūsų pagrindiniais makroekonominiais dalykais, bet taip pat labai sunkiai įsivaizduojame, kas bus ir Europos Sąjungoje, žinant tai, kad Europos finansinė perspektyva kol kas nėra priimta, laukia gana dideli pakeitimai, taip pat ir ne Lietuvos naudai. Kaip žinote, jeigu mes dabartiniu laikotarpiu gaudavome 4 eurus iš Europos Sąjungos, o 1 eurą mokėdavome, tai ateityje tas skaičius gali pasikeisti į 1 su 3 arba net dar į mažesnį. Visi tie dalykai, tie skaičiai, kurie čia yra pateikti, gali būti iš esmės koreguojami, nes mūsų ekonomikai augti, kaip žinote, kolegos, iš tų 3 procentinių punktų mes beveik 2 procentinius punktus gauname iš europinės paramos. Jeigu išmestume tą 1,5 mlrd. eurų europinę paramą, iš esmės mes neturėtume ekonomikos augimo arba augimas būtų lygus labai mažam skaičiui. Todėl kalbėti apie algų padidinimą, pensijų padidinimą ar kitus dalykus tiesiog nebūtų pagrindo arba reikėtų baisiai didinti skolinimą, bet tam reikalingos vėl kitos aplinkybės ir visiškai kiti dalykai. Visi šitie skaičiai, kurie pateikti, yra norimi skaičiai, kad taip būtų, bet jokiu būdu neturi jokios didelės reikšmės.
Dar vienas dalykas, šitie skaičiai neatspindi, kaip keisis mūsų bendrojo vidaus produkto augimas, bedarbystė, infliacija ir kiti dalykai, juose taip pat nėra informacijos. Todėl to nutarimo priėmimas kaip visuomet susiveda į tai, kad jis yra priimamas, o paskui jo niekas nesilaiko.
Noriu dar kelis žodžius pasakyti apie Europos Sąjungą, ką Lietuva tikrai pajus artimiausiais metais. Žinote gana sudėtingą Vokietijos padėtį. Per šiuos metus Vokietijos pramonė sumažėjo maždaug 5 %, o eksportas sumažėjo 3 %. Nepaisant to, kad Vokietija turi didelius finansinius rezervus, jinai kaip Europos garvežys, ekonomikos garvežys labai smarkiai lėtėja. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad į Europos Sąjungos fondus bus pervesta mažiau pinigų ir mažesnės bus visos pagrindinės programos, kurias mes naudojame. Todėl aš manau, to nutarimo priėmimas yra formalus dalykas, kuris iš tikro neturi didelio turinio ir nekelia jokių įsipareigojimų. Tai nutarimas dėl kažkokių menamų arba galvojamų skaičių, kurie bus 2020 metais, 2021 metais, 2022 metais. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną P. Gražulį,
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas pirmininke, gerbiami Seimo nariai. Štai yra labai akivaizdus pavyzdys, ką prognozuoja Finansų ministerija, Seimas, koks bus biudžetas 2020 metais, 2021 metais, 2022 metais, tai yra prognozės. Be abejonės, tos prognozės, ką ir kalbėjo K. Glaveckas, gali neišsipildyti, gali atsitikti įvairiausių niuansų, lėtėja ekonomikos augimas, paminėjo Vokietiją. Gali būti ir kitokių dar gal nenumatytų krizių, o gal atvirkščiai – gal ekonomika pradės sparčiau augti. Šitos prognozės, kaip sako, bus didesnės, negu dabar planuojamos. Bet ką aš noriu tuo pasakyti? Pažiūrėkite, kas yra – lygiai taip pat valstiečiai žadėjo, kad galbūt biudžetas bus, tikėjosi, daugiau renkamas, galbūt planavo, kad iš šešėlio bus daugiau pinigų ištraukta, ir planavo tokį biudžetą, ir jie taip formavo. Deja, atėjus tai dienai, pamato, kad biudžetas yra toks, ir pagal tą biudžetą planuoja kitų metų išlaidas.
Kas daroma iš konservatorių pusės? Kritika milžiniška – o jūs žadėjote tiek, bet jūs neištesėjote. Bet nė vienai šakai pajamos nemažėja! Pensijos didėja, vaiko pinigai didėja, gydytojams didėja, mokytojams didėja, net statutiniams darbuotojams pajamos didėja – visiems pajamos didėja. Klausykite, triukšmas – milžiniškas, atrodo, kad čia karas vyksta. Streikuoja visi: ūkininkai streikuoja, mokytojai streikuoja, universitetai uždaromi, ugniagesiai streikuoja, statutiniai darbuotojai streikuoja. Kaip tai suprasti? Aš su vienu opozicijos atstovu, Seimo nariu kalbu privačiai, gana garbingas žmogus, nenoriu įvardinti jo pavardės, nes tai buvo privatus pokalbis, kas čia darosi? Sako – net krizės sąlygomis, kada konservatoriai atėmė pensijas, kada mažino atlyginimus, šitokių piketų, streikų nebuvo, išskyrus vieną suorganizuotą, kai daužė langus. Viskas. Daugiau nebuvo kokių nors streikų. Susitaikė žmonės su esama situacija. Šiandien niekas nepatenkintas, nes atseit, kaip konservatoriai kalba, žadėjo daugiau.
Dar vienas dalykas. Gerbiamieji, aš visą laiką tą pačią mintį sakau, jūs manote, kad valdančioji dauguma nenori daugiau surinkti į biudžetą pinigų? Nenori daugiau pakelti mokytojams atlyginimus, gydytojams, pensijas padidinti? Negi jūs manote, kad jie nenori to daryti? Jie nori, bet šiandien nėra lėšų. Yra Finansinės drausmės įstatymas, kurio mes pažeisti negalime, kad, atvirkščiai, nebūtų pridaryta tų minų ir bombų kitoms vyriausybėms.
Ir dar vienas dalykas. Pažiūrėkite, Lietuvos bankas patvirtina, kad biudžetas subalansuotas, Europos Komisija patvirtina, kad biudžetas subalansuotas, Lietuvos aukščiausia audito institucija patvirtina, kad biudžetas subalansuotas. Tik, deja, konservatoriai su liberalais rėkia, kad čia daug minų ir atėjus kitoms vyriausybėms reikės tas visas minas srėbti. Bet kiek jūs, pridėjote savo valdymo laikais minų, tai dešimtmečiais mes srebiame! Kiek milijardų atėmėte iš pensininkų, kiek milijardų atėmėte iš visų darbuotojų, mažinote atlyginimus? Pasakykite. Mažiausiai kokius 6 mlrd. Ir praeita valdančioji dauguma, ir dabartinė srėbė jūsų košę. O kam jūs padėjote? Bankai sukėlė krizę, o jūs atėmėte iš pensininkų ir iš bankų pasiskolinote dešimčiai metų beveik po 10 % metinių palūkanų. 2 mlrd. per 10 metų jūs jiems sukraunate į kišenes. 2 mlrd. jūs šiandien paduokite arba padalinkite iš 10 metų – daugiau kaip 200 mln. Tikrai jūsų visi lūkesčiai, ponai konservatoriai ir liberalai, bus įgyvendinti.
Jūs elementariausiai kritikuojate, bet pažiūrėkite į save, į savo padarytas klaidas. Jeigu ne jūsų klaidos, šiandien tikrai biudžetas būtų jau 200 mln. didesnis. Bet jūs negirdite, jūs nematote, jūs tik kurstote tautą, (…) ant kelių, kiršinate. Kaip taip galima? Aš įvardiju jus kaip kokią Maskvos penktąją koloną, kuri visada kenkia Lietuvai. Kuo valstybei blogiau, tuo konservatoriams geriau. Šitaip politikai neatsakingai, įžūliai kurstyti visuomenę negalėtų.
Aš manyčiau, aš suprantu, dabar pasiūlė, nori padidinti mokesčius. Sakote, jeigu įvesime bankams papildomą mokestį, jį apmokės gyventojai. Jeigu bankai dabar gauna apie 300 mln. pelno…
PIRMININKAS. Laikas.
P. GRAŽULIS (MSNG). …o jie gaus 280 mln. pelno ir tuo tenkinsis, nedidės jokie mokesčiai Lietuvos gyventojams, tiems, kurie pasinaudojo, ima paskolas ir naudojasi bankų paslaugomis. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Kviečiu T. Tomiliną. Prašom.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, jeigu domėjotės visų Europos ir ne tik Europos gerovės valstybių istorijomis, tai jos niekada nebuvo kuriamos švenčiant šventes, geriant šampaną ir džiūgaujant. Gerovės valstybė yra nuožmios kovos rezultatas. Taip buvo visada, taip yra pas mus. Mes už ją turime pakovoti.
Aš šį biudžetą vadinčiau ypatingu biudžetu. Taip, tai yra dar vienas žingsnis gerovės valstybės link. Ne paskutinis, ne idealus, bet konkretus. Seimą, Vyriausybę, apskritai politinį elitą labai dažnai vadina neturinčiais vizijos, veikiančiais savo naudai. Ne, mes turime viziją, mes ją atkakliai ir aršiai giname ir įgyvendiname.
Aš kiekvieną kartą, stovėdamas šioje tribūnoje, priminsiu, kad esame lyderiai pagal skurdo mažėjimo šeimose su vaikais tendencijas. Lyderiai Europoje. Ir tai padarėme mes visi: opozicija ir pozicija, per šią kadenciją.
Kodėl šitas biudžetas yra ypatingas ir šitas biudžeto priėmimas? Todėl, kad Seimas, skirtingai nuo ilgos seimų istorijos, deda didžiules pastangas dėl biudžeto pajamų. Labai komiškai atrodo netgi Finansų ministerijos kartojimas, kad Seimas pučia biudžetą, išlaidas. Nieko Seimas nepučia. Seimas pirmiausia rūpinasi pajamomis. Ir tai yra labai sąžininga. Kažkas tai vadina chaosu, kažkas tai vadina skriaudimu. Taip, galbūt metas šiek tiek, labai švelniai nuskriausti bankus. Mes už valandos tai darysime. Galbūt metas kalbėti apie kaitinamąjį tabaką ir jo akcizą. Mes jau praeitą savaitę pakalbėjome, Seimas kaito kaip kaitinamas tabakas. Bet, ačiū Dievui, rezultatas yra – 6 mln. ar gaisrininkams, ar universitetams, bet nueis.
Kitais metais mokestinė našta absoliučiai daugumai Lietuvos žmonių, dirbančių žmonių, mažės 100 eurų. Mes diskutuojame apie tai, kad neapmokestinamųjų pajamų dydžio taikymas grįžtų prie 1 tūkst. eurų ribos, tai reiškia, kad 100 eurų mažės mokesčiai, NPD didės 100 eurų, mažės mokesčiai tam tikra dalimi nuo NPD. Taip pat reikėtų priminti, kad per trejus metus ši Vyriausybė, be kasmetinio taupymo, iš įvairiausių nereikalingų išlaidų kiekvienoje ministerijoje gavusi per 500 mln. vienkartinių pajamų, dar taip pat rūpinosi sisteminėmis permainomis. Per trejus metus viešasis sektorius susitraukė 10 %, 30 tūkst. užimtųjų iš 300 tūkst. Tai yra labai reikšmingi skaičiai, tai yra adekvatūs skaičiai mūsų demografinės situacijos atžvilgiu. Mes darome sąžiningus sprendimus. Viešasis sektorius traukiasi pirmiausia Vilniuje centrinės valdžios sąskaita ir iš tų sutaupytų pinigų galima finansuoti socialinius tikslus, kuriuos matote prieš savo akis ekrane. Mums gerai sekasi ir seksis toliau. Ir nebandykite to stabdyti.
PIRMININKAS. Daugiau diskutuoti niekas neužsirašė. Motyvai už ir prieš. Tuoj pažiūrėsime. Motyvai prieš – K. Glaveckas. Nėra. Balsuojame po svarstymo.
Balsavo 101 Seimo narys: už – 65, prieš – 3, susilaikė 33. Po svarstymo pritarta.
11.57 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6, 10, 11, 14, 23, 29, 30, 32 ir 341 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4039(4) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4039(4). Kviečiu R. Šalaševičiūtę. Ji pristatys Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2019 m. gruodžio 4 d. apsvarstė ir pritarė patobulintam Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6, 10, 11, 14, 23, 29, 30, 32 ir 341 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui. Komiteto patobulintame projekte, pritarus iš dalies Seimo narių G. Burokienės ir T. Tomilino 2019 m. gruodžio 3 d. pasiūlymui, taip pat pritarus iš dalies Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymui, individualių įmonių savininkų, mažųjų bendrijų narių, ūkinių bendrijų tikrųjų narių įmokų bazė padidinta nuo 50 iki 60 % išsiimamos asmeniniams poreikiams lėšų sumos, kuri deklaruojama Valstybinei mokesčių inspekcijai kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos.
Dėl pirmiau paminėto pokyčio poveikis biudžetui, pajamoms bus tik 2021 metais deklaravus pajamas už praėjusius metus. VSDF 2021 metų biudžeto pajamos padidės 0,8 mln. eurų. Projekto 10 straipsnio 1 dalis patobulinta atsižvelgus į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, kuriai komitetas pritarė.
Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 2, susilaikė 3.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kviečiu V. Ačienę. Ji pristatys Biudžeto ir finansų komiteto išvadą.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas šių metų gruodžio 4 dieną svarstė minėtą įstatymo projektą. Biudžeto ir finansų komitetas pritarė T. Tomilino ir G. Burokienės pasiūlymui. Pritarta: 5 – už, 2 susilaikė. Sprendimas iš esmės yra pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4039.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskutuoti užsirašė du Seimo nariai. Pirmasis – A. Sysas. Kviečiu į tribūną.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, štai ir prasideda pats įdomumas. Dėl biudžeto mes ten pamojavom, bet čia jau yra labai konkretūs įstatymai. Ne veltui aš klausiau finansų ministro, ar priėmus šitą įstatymą atskirtis sumažės. Tai jūs turbūt patys galite atsakyti į šį klausimą. Jeigu mes atleidžiame nuo mokesčių turtingus, o uždedame mokesčius vargšams, tai atskirtis niekaip nesumažės, ji tik padidės. O mes kalbame apie solidariai veikiančią socialinio draudimo sistemą. Iš šitos sistemos mes visi norime įvykus nelaimingam atsitikimui, tapus bedarbiu arba sulaukus pensijos, jauniems žmonėms motinystės, tėvystės atostogų išeinant gauti išmokas. Tai šita sistema veikia solidarumo principu. Pažiūrėkite, ką šitas įstatymas daro. Jau ir taip į šitą bendrą katilą skirtingos grupės neša skirtingas įmokas, bet visi nori gauti didelę pensiją, didelę išmoką, laiku gauti išmoką. Buvo teisingi Vyriausybės žingsniai, ji buvo atnešusi ir bandė sulyginti įmokas, kurias mokame mes, dirbantys pagal darbo sutartis valstybės tarnybos sektoriuje, ir tų, kas dirba savarankiškai. Deja, jau per pirminius etapus jūs nutarėte, kad gyvulių ūkis turi klestėti, ir kai kuriems sumažinote įmokų bazę – vietoj 90 padarėte 50. Bet įdomiausia, kas įvyko šiomis dienomis. Kai reikėtų tą bazę stiprinti ir visiems padaryti nuo 90, jūs nutarėte sumažinti nuo 90 iki 50, na, o dabar jau padarėte tokį kietą žingsnį – padidinote iki 60. O rezultatas yra koks? Tai dideles pajamas gaunantys žmonės, yra ir sąrašai, galite pažiūrėti, dar gaus papildomai 15 mln. eurų. Čia yra įdomiausias dalykas, kad nutarėte subalansuoti biudžetą ir apmokestinti vargšus, tuos pačius smulkius ūkininkus, kurie ir šiandien nieko nemoka, nes neturi pajamų, jie yra šiandien nedrausti. Jūs nutarėte, kad jeigu šiek tiek padidinsim jų įmoką ir jie pradės po 120 eurų kas mėnesį mokėti draudimo, tai biudžetas surinks 12 mln. Na, stebuklai, 15 turtingiems atiduodam, 12 iš vargšų surenkame, balansas neblogas, tik minus 3 mln. Tai ar tie 3 mln. gelbėja ką nors? Jūs pamiršote, kad tai yra menami 12 mln., nes jeigu turtingas žmogus gauna 15 mln., tai vargu bau ar vargšui nukrenta 12 mln. Jeigu jie šiandien nemoka, tai jie nemokės ir rytoj, vadinasi, jūs tą prarają būtent savarankiškai dirbantiems žmonėms, nes tai jų būsimos išmokos, jų ir… jeigu jiems trūksta, tai visi kiti Lietuvos piliečiai už juos sumoka, nes mūsų sistema yra solidari. Tai štai čia aš to solidarumo nematau.
O dabar norėčiau priminti, nes jums sakė ir Prezidentas, ir ministras, kad šita kategorija žmonių ir taip jau šiandien gauna 120 mln. daugiau išmokų, negu sumoka įmokų. Tai yra paskaičiuota, tai neištraukta kažkur iš dangaus ar nuo medžio nuskinta. Tai yra faktas. Savarankiškai dirbantys žmonės sumoka 120 mln. mažiau mokesčių, negu gauna išmokų. Jeigu priimsime ar Seimas priims, nes aš nebalsuosiu už šitą įstatymą, tokias įstatymo pataisas, kurios čia dabar eina, tai turtingiems žmonėms – dar 15 mln., ir tas deficitas jau sudaro 135 mln. Pakelkite rankas, kas nenori gyventi kitų sąskaita? Nenori. (Balsai salėje) Tik vienas balsas sako ir dar du balsai. Visi nori gyventi kitų sąskaita. Bet kodėl mes taip žiūrime į kitus žmones, kuriems reikia sumokėti visas įmokas į socialinį draudimą, o kai kas gali nemokėti ir gilinti tą gyvulių ūkį ir toliau gauti dideles pajamas? Absoliučiai reikėtų didinti tokiems žmonėms įmokas, kad jie galėtų prisidėti prie bendro katilo daugiau, o tai, kas pasiūlyta, ir tai, kas priimta komitete, daroma visiškai atvirkščiai.
Todėl labai prašau pagalvoti. Jūs gi esate centro kairės partija ir Vyriausybė, deklaruojate, bet šiuo atveju teikiate dar vieną lengvatą turtingiems žmonėms ir apmokestinate vargšus, mažas pajamas turinčius žmones. Apie centro kairės Vyriausybę turbūt čia nereikėtų kalbėti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Į tribūną kviečiu R. J. Dagį.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiami kolegos, mes labai gražiai dažnai pakalbame iš tribūnų, kokie mes už bendrą solidarumą, kaip mes norime mažinti socialinę atskirtį, ir štai įstatymas, kuris konkrečiai ir parodo, kas yra kaip, absoliučiai kieno sąskaita ir kaip mes sprendžiame problemas. Aš nenoriu kartoti to, ką Algirdas pasakė. Šiuo atveju nepaisant to, kad mes, skirtingos kairės ar dešinės supratimu, esame politikai, bet jis pasakė visiškai absoliučią tiesą. Pasiūlytas sprendimas, tai, ką jūs dabar siūlote, yra turtingųjų naudai, tų žmonių, kurie gauna mažas pajamas, nenaudai. Ir daugiau nėra ko komentuoti. Tai yra jūsų apsisprendimas, taip jūs siūlote spręsti biudžeto lėšas. Aš tam visiškai nepritariu ir manau, kad tai yra labai neteisinga ir nesolidaru.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti daugiau niekas neužsirašė. Pranešėją R. Šalaševičiūtę kviečiu į tribūną. Yra Seimo narių pasiūlymai. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime jam pritarti bendru sutarimu.
Dėl 2 straipsnio – Seimo narių G. Burokienės ir T. Tomilino siūlymai.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Mano pasiūlymas yra visiems suvienodinti apmokestinamųjų pajamų bazę – tiek individualiai veiklai, tiek tikrosioms ūkinėms bendrijoms, tiek ūkininkams ir kitiems, kurie verčiasi individualia veikla, iki 60.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komiteto nuomonė yra pritarti iš dalies. Komiteto argumentai: pritarta tik Seimo narių G. Burokienės ir T. Tomilino 2019 m. gruodžio 3 d. pasiūlymo nuostatai dėl socialinio draudimo įmokų bazės padidinimo nuo 50 iki 60 % keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 1 punkte. Nepritarta Seimo narių pasiūlymo nuostatoms dėl socialinio draudimo įmokų bazės sumažinimo nuo 90 iki 60 %, taip pat toms, kuriomis nekeičiamas socialinio draudimo įmokų lubų dydis. Komitetas pritarė Vyriausybės pateiktai projekto 2 straipsnio pernumeruotos 2 dalies nuostatai dėl socialinio draudimo įmokų lubų padidinimo nurodytiems savarankiškai dirbantiems asmenims, nustatant jas tokio paties dydžio kaip ir samdomą darbą dirbantiems darbuotojams.
PIRMININKAS. Motyvai dėl pasiūlymo. Už – V. Ačienė. Prašau.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Vis dėlto manau, kad pasiūlymas yra logiškas, tai yra suvienodinama apmokestinamoji bazė visiems savarankiškai dirbantiems, išskyrus meno žmones. Pagal dabartinę redakciją tiesiog sunku rasti argumentų, kodėl individualių įmonių savininkai ir mažosios bendrijos moka nuo 50 % apmokestinamųjų pajamų, o individualios veiklos vykdytojai, ūkininkai moka nuo 90 % apmokestinamųjų pajamų? Peršasi tokia mintis, kad savarankiškai dirbančių ūkininkų ir individualios veiklos vykdytojų tampa tarsi nusikalstama veika. Jeigu taip pasižiūrėtume paraleliai, tas mokestis jiems išauga beveik keturis kartus, todėl ir pasiūlymas yra toks, kad būtų suvienodinta visiems savarankiškai dirbantiems apmokestinamoji bazė. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai prieš – I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama Vida, nesakykite, netiesos. Nustatyta 90 % bazė buvo nustatyta todėl, kad prijungus „Sodrą“ prie gyventojų pajamų mokesčio buvo perskaičiuoti tarifai, vadinasi, individualios veiklos vykdytojai dabar moka tokį pat „Sodros“ mokestį, kokį mokėjo pernai, tačiau jūs siūlote jį sumažinti trečdaliu.
Individualių įmonių savininkai, aš spėju, buvo Vyriausybės palikta klaida įstatyme, ir bazė tiesiog nebuvo perskaičiuota. Išties negalima tos bazės vienu kartu padaryti 90 %, turbūt tai yra per didelis šuolis, tačiau išdėlioti tai per laikotarpį, tarkime, per ketverius metus, kiekvienais metais padidinant procentinę dalį dešimčia procentinių punktų, tikrai yra įmanomas sprendimas, todėl aš dar kartą apeliuoju į tuos, kurie čia skaito mums moralę apie solidarumą ir panašius dalykus: ne laikas ir ne vieta nustatinėti lengvatas, kurių jau seniai nėra.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl G. Burokienės ir T. Tomilino siūlymų. Balsuojame.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 71, prieš – 21, susilaikė 11. Pasiūlymui pritarta.
Yra Biudžeto ir finansų komiteto siūlymas. Prašom pristatyti. Kas pristatys?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komitetas Biudžeto ir finansų komiteto nuomonei pritarė iš dalies. Komiteto argumentai: pritarta tik nuostatai dėl socialinio draudimo įmokų bazės padidinimo nuo 50 iki 60 jau minėtame projekte. Ir nepritarta pasiūlymo daliai dėl minimalių socialinio draudimo įmokų įvedimo nurodytiems savarankiškai dirbantiems asmenims, nes toks siūlymas paliestų visus paminėtus asmenis, kurie verčiasi viena savarankiška veikla, o padidėjusią įmokų naštą labiausiai pajaustų mažiausias pajamas gaunantys asmenys.
PIRMININKAS. Dėkoju. Žiūriu į Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką: ar pritariate, ar prašote balsuoti? (Balsai salėje) Pritaria. Gerai, neprašo balsuoti. Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Galime pritarti bendru sutarimu. (Balsai salėje)
Dėl straipsnio. Aš kaip tik dabar žadėjau siūlyti balsuoti dėl straipsnio. (Balsai salėje) Atsiprašau, priėmimo stadijoje dėl straipsnių balsuojame.
Kitas dėl trečio… Atsiprašau, dar yra trečias Seimo narių G. Burokienės ir T. Tomilino pasiūlymas. Kas pristatys? G. Burokienė. Prašom.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taip, čia yra susijęs su pirmuoju, dėl socialinio draudimo įmokų bazės, kurią draudėjas privalo taikyti kiekvienais kalendoriniais metais, mes atsisakome šito: nuo praėjusių 60 vidutinių mėnesinių uždarbių sumos, ir mes to norėtume atsisakyti, kad visiems būtų vienodai – nuo 60.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komiteto nuomonė, kadangi dabar jau to pasiūlymo atsisakoma, bet tam pasiūlymui buvo nepritarta, nes komitetas buvo pritaręs Vyriausybės pateiktai projekto 2 straipsnio pernumeruotos 2 dalies nuostatai dėl socialinio draudimo įmokų lubų padidinimo nurodytiems savarankiškai dirbantiems asmenims, nustatant jas tokio paties dydžio (60) kaip ir samdomą darbą dirbantiems asmenims. Biudžetas papildomai gautų 4,9 mln. eurų pajamų 2021 metų biudžete.
PIRMININKAS. Dėkoju. Iniciatoriai neprašo balsuoti, kaip suprantu? Ne, neprašo.
Toliau yra dėl 3 straipsnio. Jis iš esmės yra susijęs su prieš tai buvusiu, tai…
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komitetas irgi nepritarė tam siūlymui.
PIRMININKAS. Taip, kadangi jie neprašė balsuoti, tai tas pats ir dėl šio. Daugiau pasiūlymų dėl šio projekto neturime.
Dabar motyvai dėl viso. Nuomonė už – V. Ąžuolas. Dėl viso.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų aš dar kartą pakartosiu, mes turime suprasti, kad individuali veikla – tai verslo rūšis, o ne darbo santykiai. Jeigu pradėtume nuo to, kad tai yra verslo rūšis, individuali veikla neturėtų būti apmokestinama ženkliai daugiau negu UABʼai ir kitos verslo rūšys. Šiandien, pavyzdžiui, pasiekus tą pačią 35 tūkst. eurų ribą, individualios veiklos apmokestinimas yra apie 35 %. UABʼuose apmokestinimas – jeigu pasinaudoji pelno lengvata ir investuoji, tai nieko nemoki, o jeigu nepasinaudoji – 15 %.
Ir kita. Kaip konkuruoti individualiai veiklai su UABʼais, kai jų apmokestinimas taip ženkliai skiriasi? Praktiškai išeina, kad neįmanoma. Jeigu žiūrėtume, kaip buvo didinamas individualios veiklos apmokestinimas, tai nuo 2016 metų padidėjo netgi penkis kartus. Pavyzdžiui, toje pačioje Lenkijoje lubos yra 15 tūkst. eurų, ir viskas. Jie gali labai gerai konkuruoti. Lenkai net didžiuojasi savo smulkiuoju ir vidutiniu verslu.
Gerbiami kolegos, neišskirkime individualios veiklos, nepadarykime jos blogiu, minėdami tik antstolius ar ūkininkus ir sakydami, kad čia yra tik turtingųjų klasė. Tai nėra turtingieji, yra tik keli procentai, kurie gauna didesnes pajamas, visi kiti tik žiūri, kaip išgyventi, rizikuoja visu savo šeimos turtu tam, kad užsidirbtų. Šią verslo rūšį turėtume skatinti, o ne žlugdyti. Palaikykime šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Jeigu mes svarstytume verslo mokesčius, aš galėčiau suprasti, bet mes svarstome socialinį draudimą. Norėčiau atsakyti tuo pačiu, socialinis draudimas nėra labdara. Socialinis draudimas yra mūsų įmokos ir mūsų išmokos, ką mes po to gauname, kai įvyksta draudiminis įvykis arba sulaukiame pensijos. Tai kodėl mes skatiname dalį savo piliečių nedalyvauti arba iš dalies dalyvauti solidarioje sistemoje ir reikalauti panašių išmokų? Štai esminis dalykas, kurio nesupranta Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Aš negirdėjau, kad jūs siūlytumėte apmokestinti tą 1 % tų pačių ūkininkų, kurių pajamos yra 91 mln. ir vienam asmeniui per metus yra 85 tūkst. Aš negirdėjau, kad jūs apmokestintumėte kitus, individualia veikla užsiimančius, kurie turi 250 tūkst., 390 tūkst. metinių pajamų. Tokių žmonių Lietuvoje jau yra tūkstančiai. Bet jūs norite gyventi kitų sąskaita ir siūlote paprasčiausiai, užuot visi solidariai mokėtų vienodai, mūsų socialinio draudimo biudžetas būtų didesnis ir mūsų pensijos pagaliau būtų didesnės, jūs viską darote, kad jos būtų mažesnės, kad klestėtų gyvulių ūkis, ir prieštaraujate savo Vyriausybės politikai. Vyriausybės politika buvo – visi į šitą bendrą katilą turi sunešti vienodai, kad galėtų vienodai juo naudotis, o jūs vis ieškote lengvatų ir spragų. Štai ir šis pasiūlymas. Akivaizdu, kad yra gudručių Lietuvoje, kurie gali turėti dideles pajamas ir mokėti labai mažas įmokas „Sodrai“.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Kviečiu balsuoti dėl viso projekto po svarstymo.
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 68, prieš – 18, susilaikė 23. Pritarta po svarstymo.
Replika po balsavimo – V. Ąžuolas. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Norėčiau gerbiamam kolegai atsakyti, kad išeina įdomi diskusija. Vežėjams ką mes pasakome… vairuotojams? Jeigu turi 1,3 MMA, tai tau socialinių garantijų užtenka, nereikia daugiau. Dabar šnekame, kad galbūt reikėtų 165 socialinių garantijų. Ir viskas. Visa kita – gali būti mokesčiai nemokami. Mes kitiems UABʼams nenustatome, kad direktorius turi gauti kažkokį ne mažesnį atlyginimą, kad jo socialinės garantijos būtų didelės, bet individualiai veiklai mes pasakome tiesiai šviesiai: jūsų alga turėtų būti ne mažesnė kaip 2, 3, 4 VDU, 43 VDU per metus ir jūs būtinai turite už šias socialines garantijas susimokėti. Klausimas, kodėl individuali veikla yra išskirtinė ir jai mes nurodome, kokias socialines garantijas žmogus turi turėti? Tik gaila, kolega net negirdėjo.
PIRMININKAS. Per šoninį mikrofoną – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Gaila, kad mes turime Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką, kuris apie socialinį draudimą labai silpnai susigaudo, visiškai arba tiesiog beveik nesusigaudo iš viso. Socialinis draudimas yra mūsų tam tikros garantijos, kurias solidariai mes užtikriname visiems. Ir klausimas, kodėl viena asmenų grupė turi gyventi kitų suneštų mokesčių išmokomis, kurių mes dabar gauname? Dabar suma išeis minus 135 mln. kiekvienais metais. Kodėl kiti dirbdami turi sumokėti daugiau tam, kad gautų tokias pačias išmokas? Apie ką kalbame? Socialinio draudimo biudžetas turi būti lygus visiems! O visi kiti jūsų argumentai yra visiškai tušti ir nepamatuoti.
PIRMININKAS. Dėkui, gerbiami kolegos, nutraukiu diskusiją, nes labai vėluojame.
12.21 val.
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2020 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4038(4) (svarstymas)
Skelbiu kitą darbotvarkės klausimą – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2020 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4038(4). Kviečiu į tribūną R. Šalaševičiūtę, ji pristatys Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas šių metų gruodžio 4 dienos posėdyje pritarė patobulintam Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2020 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui, kuriuo siūloma patvirtinti kitų metų biudžetą – 4 mlrd. 878 mln. 147 tūkst. eurų pajamų ir 4 mlrd. 533 mln. 878 tūkst. eurų išlaidų.
Komiteto patobulintame projekte, pritarus Seimo nario A. Syso pasiūlymui, 3 mln. eurų padidintos fondo veiklos sąnaudos ir atitinkamai šia suma sumažintas einamųjų metų rezultatas, tai yra nustatyta, kad pajamos viršija išlaidas 344 mln. eurų. Atlikti susiję patikslinimai.
Komiteto siūlomas fondo veiklos sąnaudų padidinimas skirtas darbo užmokesčiui finansuoti. Siekiant tinkamai įgyvendinti Valstybės tarnybos įstatymo, įsigaliojusio 2019 m. sausio 1 d., nuostatas, perkelti „Sodros“ administravimo įstaigas į aukštesnę įstaigų grupę. Projekto 6 ir 8 straipsniai patobulinti, atsižvelgus į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, kuriai komitetas pritarė.
Pajamos fondo biudžeto 2020 metų projekte nesikeitė, nes poveikis dėl individualių įmonių savininkų, mažųjų bendrijų narių, ūkinių bendrijų tikrųjų narių įmokų bazės padidinimo nuo 50 iki 60 % bus tik 2021 metais, deklaravus pajamas už praėjusius metus. Komiteto patobulintame projekte, kaip pasiūlė Vyriausybė, numatyti asignavimai iš valstybės biudžeto, tai yra 15,9 mln. eurų bendrajai pensijos daliai finansuoti dėl 1,83 procentinių punktų didesnio indeksavimo nuo 2020 m. liepos 1 d. Išlaidos pensijoms dėl 1,83 procentinių punktų didesnio bazinės pensijos indeksavimo nuo 2020 m. liepos 1 d. – didesnės 15,9 mln. eurų.
Dėl 2020 metais siūlomo tvirtinti pensijų indeksavimo koeficiento – 1,08 11 nuo 2020 m. sausio 1 d. pensijos vidutiniškai didės 8,1 %, senatvės pensija turint būtinąjį stažą vidutiniškai padidės apie 30 eurų, o nuo liepos 1 dienos bazinė pensija bus papildomai indeksuojama 1,83 %, tai yra senatvės pensija turint būtinąjį stažą vidutiniškai padidės apie 3,5 euro.
Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš nebuvo, susilaikė 4 komiteto nariai.
PIRMININKAS. Dėkojame. Į tribūną kviečiu V. Ačienę. Ji pristatys Biudžeto ir finansų komiteto išvadą.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas šių metų gruodžio 4 dieną svarstė minėtą įstatymo projektą ir 5 balsuojant už, susilaikius 2 sprendimas yra pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui tobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskusija. Diskutuoti užsirašė trys Seimo nariai. Pirmoji – G. Skaistė. Kviečiu jus į tribūną.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Pats „Sodros“ biudžetas tikrai nėra koks nors išskirtinai negeras ar kritikuotinas, tačiau norėčiau atkreipti dėmesį ir paprašyti, kad pagalvotumėte apie paskutines korekcijas, kurios vis dėlto, ko gero, dar bus daromos, kad Prezidento pasiūlytas papildomas pensijų indeksavimas galėtų atsirasti ne nuo liepos 1 dienos, o nuo sausio 1 dienos.
Manau, dėl to sutarė daugelis partijų. Mes, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, kalbėdami ir rengdami savo rinkimų programą, taip pat buvome įsirašę prie savo pažadų, kad bazinės pensijos finansavimas bus iškeltas į valstybės biudžetą, ką jūs ir padarėte. Tačiau buvo kalbama ir apie tai, kad, iškėlus bazinės pensijos mokėjimą į valstybės biudžetą iš „Sodros“ biudžeto, reikėtų numatyti ir papildomas mokestines pajamas, iš kurių galėtų būti finansuojamas spartesnis pensijų augimas. Tačiau to nebuvo padaryta.
Susidarė situacija, kuomet pakeitimo norma, tai yra vidutinės pensijos ir vidutinio atlyginimo santykis, nepaisant turbūt precedento neturinčio ekonomikos augimo, krito nuo 45 % iki 40 %, tai yra pensininkų santykinė gyvenimo kokybė jūsų valdymo laikotarpiu tiesiog krito, nepaisant to, kad pensijos augo, ir mes tuo visi džiaugėmės, augo atlyginimai, augo ekonomika, augo ir pensijos. Tačiau, žvelgdami į santykinę pensininkų situaciją, matome, kaip kalbate ir džiaugiatės, kad jūsų kadencijos laikotarpiu rekordiškai krito vaikų skurdas, todėl taip pat turite girdėti ir kitus argumentus, kad jūsų kadencijos laikotarpiu rekordiškai augo pensininkų skurdas. Jis augo 14 % – tai daugiausia visoje Europos Sąjungoje. Dabar santykinis pensininkų skurdas sudaro 41,7 %.
Siūlyčiau pagalvoti apie tai, kaip atrasti tuos papildomus 15,9 mln., kad būtų galima papildomą pensijų indeksavimą įgyvendinti nuo sausio 1 dienos. Tiesiog kviečiu netaupyti skurstančių pensininkų sąskaita.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną P. Gražulį.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, aš manyčiau, būtų galima ir nekalbėti, jeigu konservatoriai nepraleistų progos patylėti, kai kalbama apie pensijas. Mielieji, turėkite elementariausios sąžinės, prisiminkite, kiek milijardų jūs pensijų atėmėte. Kiek? Ir atidavėte bankams tuos visus pinigus, atimtus iš žmonių, pensininkų, skurdžiausios visuomenės dalies.
Šiandien, kai didinamos pensijos ir vien šiuo metu bazė keliama su Prezidento pasiūlymu daugiau kaip 30 eurų (taip, norėtųsi galbūt ir 60, ir 100 eurų padidinti bazinę pensiją, bet pajamų daugiau nėra), jūs vis tiek sugebate kritikuoti, jūs sugebate prisikabinti, kad tai yra blogai.
Kaip jūs taip mokate, pasakykite, kas jus išmokė? Pažiūrėkite į akis man, kas jus išmokė šitaip kritikuoti? Nusisuko, net negali pažiūrėti. (Balsai salėje) Dabar, žiūrėkite, kitas dalykas. Prieš tai buvo diskutuojama dėl to, kad buvo mažinamos „Sodros“ įmokos. Bet kur jūs, kritikai ir visi krikščionys demokratai, buvote, kai lubas įvedė, kai milijonieriai „Sodrai“ nemoka? Ar jie nesugeba sumokėti? Kur buvo Dagys, kur buvo Sysas, kur jie, kai įvedė mokesčių lubas? Kur jūs, čia šaukėte, rėkėte? Tylėjote, nekalbėjote. O dabar, kai jau mažina individualiam verslui šiek tiek „Sodros“ įmokas, baisus riksmas, baisus triukšmas. Ar taip gali būti? Bet taip yra. Konservatoriai, jūs patys sau nors kartą pasakykite tiesą ir žmonėms pasakykite tiesą, ir nekalbėkite apie kitus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Į tribūną kviečiu R. J. Dagį.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiami kolegos, gerbiamas Petrai, mes žinome, kur tu buvai, kai reikėjo balsuoti už Konstitucijos pataisą dėl šeimos. Puikiai žinome tai ir kaip tavo balso pritrūko. Taigi gal geriau nediskutuok su manimi. Aš puikiai atsimenu, kaip tu praėjusį kartą balsavai dėl mano pataisos dėl lubų panaikinimo. Balsavai į kitą pusę. Gal jau nekalbėkime apie tai! (Balsai salėje)
Dabar apie esmę. Iš principo, dabar žiūrint į tą „Sodros“ biudžetą, jis iš tikrųjų daugmaž teisinga linkme yra judantis produktas, bet problemos susiformavo ne dabar. Jo problemos kilo tada, kai mes atsisakėme nieko neprašyti 1 % įmokų į socialinio draudimo įmokas. Dabar visi tie mūsų norai ką nors padaryti atsiremia į tai, kad mes tiesiog neturime pinigų. Pensijos… jos ne daugiau, kaip kiti sako, bet jų vertė nemažėtų, lyginant su pinigų verte apskritai, nes indeksavimo koeficientas įstatyme yra nepakankamas, ir Prezidentas pasiūlė tiesiog jį padidinti. O tam kaip tik reikia papildomų lėšų. Kuo tu jį vėliau padidinsi, tuo būsimų pensijų pakeitimo norma bus mažesnė. Jeigu mes nedarome nuo sausio mėnesio, tada tas mūsų šūvis, lyginant su lapkričio mėnesiu, pakels tą būsimą pakeitimo normą, vadinasi, būsimą pensijų vertę, lyginant su vidutine alga, žemiau, nes mums reikia vytis. O kuo tu vėliau pradedi tą vijimąsi daryti, tu tuo mažiau pasiveji. Tikrai reikėtų prieš priimant šį įstatymą dar vis dėlto grįžti prie pirminio komiteto siūlymo, kad mes galėtume tai daryti nuo sausio 1 dienos, bent jau dėl bazinės pensijos. Nors iš esmės reikia daryti ir dėl kitos jo dalies, bet tai kitai jos daliai mes niekaip nerandame pajamų.
Dabar pratęsiant diskusiją apie lengvatas ir „Sodros“ įmokas. Taip, Seimas gali padaryti pagal galiojančią tvarką kam nors lengvatų. Šiuo atveju, sakykim, vidutine individualia veikla užsiimantiems žmonėms, nes jų gaunamos išmokos yra mažesnės negu įmokos. Bet tada jis privalo šią sumą netektį pagal socialinio draudimo principus kompensuoti iš valstybės biudžeto. Ar mes numatę šią kompensaciją, tuos 120 mln.? Ne! O jeigu mes to nedarome, kas įvyksta? Iš ko mes paimame? Iš kitų rūšių draudimo. Iš kokios rūšies draudimo? Iš tos pačios pensijos paimame. 120 mln., dabar 135, padalinus iš 8… Kas su aritmetika nesipyksta, gali labai greitai suskaičiuoti, kiek tai yra. Tiesiog 17 eurų mažesnės pensijos. Ir visa aritmetika. (Balsai salėje) Taip, nes ir ši dalis, netektis nekompensuota iš valstybės biudžeto. Bazinę pensiją mes kompensuojame, bet netektis dėl mūsų padarytų lengvatų nesubalansuojant įmokas ir išmokas… Skylė vis tiek yra. Pagal socialinio draudimo principus, visur Europos Sąjungoje galiojančius principus, ši skylė, tos politikų fantazijos arba mūsų gal ne fantazijos – geri norai kitiems, kad būtų geresnis žodis, turi būti padengtos mūsų valstybės biudžeto, bet šito nėra. Užuot supratę padėtį, kad valstybės biudžetas irgi nėra guminis, mes eitume šitos tiems skylės mažinimo keliu, mes vis tiek sugalvojame dar kažkokias papildomas lengvatas tiems, kurie ir taip pakankamai mažai moka įmokų. Nors vieną kartą jau mūsų komitetas stebindamas nuoseklumu buvo pasiūlęs suvienodinti įmokas – ne 60 %, o 90 %, ir visi vieningai nubalsavo komitete. Kitą dieną jau viskas apsivertė. Žinote, kai mes pametame pagrindinius principus, daromos tam tikros klaidos, bet šiuo atveju biudžete, tame, kuris yra, palyginti su tuo, koks buvo pateiktas, bent jau tam tikras indeksavimas nuo lapkričio mėnesio neabejotinai yra tam tikras pliusas, kuris atėjo dabar jau pataisytame įstatymo projekte.
PIRMININKAS. Dėkoju. Visi pasisakėte. Motyvai dėl viso. Tuoj pažiūrėsime, ar yra užsirašiusių. R. Šarknickas – už.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Labai buvo keista klausytis pono R. J. Dagio netiesos. Nežinau, kaip socialiai tikrai turintis supratimą ir šitaip šnekėti atvirkščiai, yra nesuprantamas dalykas, nes yra tie pinigai iš PSDF rezervo.
Kitas dalykas, ką opozicijai aš norėčiau pasakyti. Tas pastovus jūsų pensijų skurdo lyginimas su dirbančiojo vidurkiu, jau išties, drįstu sakyti, darosi neskanus dalykas. Jeigu, tarkime, bus susitvarkyta kitais metais su pensininkų skurdu, mes jiems ir toliau padėsime, kad kaip ir jūs nenorėtumėte, ir tas vidurkis bus pasiektas, tai kitais metais jūs, ko gero, lyginsite su Prezidento vidurkiu. Jau visko galima prisigalvoti, tiesiog siūlyčiau adekvačiai elgtis ir protingai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Keli skaičiai. Šiandien 40 % pensininkų patiria skurdo riziką, tai yra du kartus daugiau nei prieš ketverius metus, ir dar niekada per visą istoriją Lietuvoje nebuvo taip blogai. Dar daugiau, pagal šią statistiką kartu su Latvija ir Estija mes esame absoliutūs lyderiai visoje Europos Sąjungoje. Statistikos departamento duomenimis, net 30 % pensininkų negali susimokėti už komunalinius mokesčius. 5 % neturi normalių dviejų porų batų. O mums gaila 3 eurais padidinti pensininkams pensijas taip, kaip Prezidentas siūlė nuo sausio 1 dienos. Viso labo 15 mln. eurų. Gerbiamieji, aš kreipiuosi į R. Karbauskį, kuris visai neseniai pažadėjo, kad bus rasti sprendimai nuo sausio 1 dienos padidinti pensijas taip, kaip siūlė Prezidentas. Negi dabar opozicijai reikia registruoti tokį siūlymą?
Gerbiamas Ramūnai, jūs pažadėjote ir aš tikiu, kad jūs padarysite, tai imkite ir darykite, ir mes palaikysime.
PIRMININKAS. Visi motyvai išsakyti. Kviečiu balsuoti dėl viso projekto po svarstymo.
Balsavo 101 Seimo narys: už – 83, prieš nėra, susilaikė 18. Po svarstymo pritarta.
Gerbiami kolegos, toliau darbotvarkėje atidėti balsavimai dėl projektų priėmimo, nes nebuvo reikiamo Seimo narių skaičiaus.
12.39 val.
Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 13, 14 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3735(2) (priėmimo tęsinys)
Kviečiu balsuoti dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3735(2). Skelbiu balsavimą.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 71, balsavo 70: už – 65, prieš – 2, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3735(2) priimtas. (Gongas)
12.40 val.
Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 89 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3737(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas klausimas – Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 89 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3737(2). Skelbiu balsavimą.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 71 Seimo narys, balsavo 69: už – 60, pieš – 1, susilaikė 8. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3737(2) priimtas. (Gongas)
Toliau darbotvarkėje…
Replika po balsavimo – J. Narkevičius.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Aš balsavau, bet matau, kad nėra mano registracijos. Pirmas dalykas, įskaityti už, o antras dalykas, einu išsiaiškinsiu, kame reikalas.
PIRMININKAS. Gerai, jūsų balsą įskaitome kaip už.
12.41 val.
Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo Nr. IX-326 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1191(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo Nr. IX-326 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1191(2). Skelbiu balsavimą.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 87 Seimo nariai, balsavo 84: už – 74, prieš nėra, susilaikė 10. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1191(2) priimtas. (Gongas)
12.42 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3491(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau – Miškų įstatymo Nr. I-671 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3491(2). Miškų įstatymas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 71 Seimo narys, balsavo 64: už – 54, prieš nėra, susilaikė 10. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3491(2) priimtas. (Gongas)
12.43 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3492(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3492(2). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 77 Seimo nariai, balsavo 76: už – 71, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3492(2) priimtas. (Gongas)
12.44 val.
Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 2 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3493(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas klausimas – Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 2 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3493(2). Balsuojame dėl viso.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 79 Seimo nariai, balsavo 77: už – 63, prieš nėra, susilaikė 14. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3493(2) priimtas. (Gongas)
12.44 val.
Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3494(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas klausimas – Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3494(2). Balsuojame dėl viso.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 80, balsavo 78: už – 66, prieš nėra, susilaikė 12. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3494(2) priimtas. (Gongas)
12.45 val.
Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo Nr. VIII-546 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3495(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas klausimas – Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo Nr. VIII-546 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3495(2). Balsuojame dėl viso.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 83, balsavo 82: už – 72, prieš nėra, susilaikė 10. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3495(2) priimtas. (Gongas)
12.46 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3496(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas klausimas – Žemės įstatymo Nr. I-446 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3496(2). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 83, balsavo 81: už – 70, prieš nėra, susilaikė 11. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3496(2) priimtas. (Gongas)
12.47 val.
Odontologijos praktikos įstatymo Nr. I-1246 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3955(4) (priėmimo tęsinys)
Kitas klausimas – Odontologijos praktikos įstatymo Nr. I-1246 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3955(4). Balsuojame. Atsiprašau, 3955. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 77, balsavo 65: už – 54, prieš – 1, susilaikė 10. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3955(4) priimtas. (Gongas)
Replika ar dėl vedimo tvarkos? Dėl vedimo tvarkos – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Taip, replika dėl vedimo tvarkos ir jau seniai laukiu, nes mūsų ekranuose buvo pasirodę, kad balsuojama dėl Odontologijos įstatymo, buvo mūsų kompiuterių ekranuose parodyta, kad balsuojame dėl Odontologijos įstatymo, tačiau tada jūs žodžiu pasakėte, kad dabar balsuojame dėl Miškų įstatymo. Kompiuteriuose staigiai, iš karto atsirado įrašas dėl Miškų įstatymo. Kai kurie žmonės galvojo, kad bus balsuojama dėl Odontologijos įstatymo, tempas jūsų didelis, pagiriamasis žodis jums, ir štai tokioje situacijoje vietoj Odontologijos užrašoma, kad balsuojama dėl Miškų įstatymo, ir dalis žmonių balsavo už Odontologijos įstatymą, o balsas buvo įskaitytas kaip balsavimas už Miškų įstatymą. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega.
E. GENTVILAS (LSF). Aš suprantu, kad jūs nepriimsite argumentų ir nepakartosite balsavimo, bet aš prašysiu šitą situaciją peržiūrėti Etikos ir procedūrų komisijos, nes klaidinantis užrašas – rašė vienaip, o balsuojama buvo už kitą dalyką.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, išsiaiškinkime labai paprastą dalyką. Balsavimo metu, kai vyko balsavimas, degė būtent tai, už ką balsavome. Aš sutinku, kad prieš tai galbūt buvo šiek tiek per anksti paleista sistemoje, tačiau, paskelbus klausimą, tas klausimas ir įsižiebė balsavimo metu.
Per šoninį mikrofoną – gerbiamas kolega A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, vis dėlto kaip Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas rekomenduočiau dėl Miškų įstatymo perbalsuoti. Aš asmeniškai su kolege, irgi matydami ekrane, kad balsuojame už Odontologijos, pasielgėme vienaip, o dėl Miškų būtume elgęsi kitaip. Tai dėl to tikrai prašyčiau perbalsuoti, nes dalis parlamentarų buvo suklaidinti.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, kviečiu nesiblaškyti ir balsuoti dėl to klausimo, dėl kurio yra paskelbtas balsavimas. Jeigu matote, kad yra pažeistos kokios nors jūsų teisės, kreipkitės į Etikos ir procedūrų komisiją. (Balsai salėje) Nutraukiu diskusijas.
12.50 val.
Odontologų rūmų įstatymo Nr. IX-1929 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1049(3) (priėmimas)
Toliau. Skelbiu kitą klausimą – Odontologų rūmų įstatymo Nr. IX-1929 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1049(3). Pasiūlymų nėra.
1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Motyvai dėl viso. Nuomonė prieš – R. Žemaitaitis. Nematau. Nėra. Balsuojame dėl viso projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 81, balsavo 74: už – 56, prieš – 2, susilaikė 16. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.51 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1050(3) (priėmimas)
Kitas klausimas – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1050(3). Pasiūlymų taip pat nėra gauta.
1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 3 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl viso.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 88, balsavo 83: už – 64, prieš nėra, susilaikė 19. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.52 val.
Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo Nr. VII-602 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3335(2) (priėmimas)
Toliau darbotvarkėje – Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo Nr. VII-602 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3335(2). Pasiūlymų taip pat nėra gauta.
Galime pritarti bendru sutarimu 1 straipsniui? Ačiū, pritarta. 2 straipsniui galime pritarti? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl viso projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 88, balsavo 84: už – 68, prieš nėra, susilaikė 16. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.53 val.
Farmacijos įstatymo Nr. IX-709 8 straipsnio įstatymo projektas Nr. XIIIP-3336(2) (priėmimas)
Farmacijos įstatymo Nr. IX-709 8 straipsnio įstatymo projektas Nr. XIIIP-3336(2). Pasiūlymų taip pat nėra gauta.
1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Žiūrime, ar užsirašė dėl motyvų. Tuoj pažiūrėsime. Niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl viso projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 92, balsavo 89: už – 67, prieš nėra, susilaikė 22. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.55 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimo Nr. XIII-1495 „Dėl laikinosios tyrimo komisijos dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje parlamentinio tyrimo atlikimo sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4269 (pateikimas)
Į tribūną kviečiu A. Širinskienę pristatyti nutarimo Nr. XIII-1495 „Dėl laikinosios tyrimo komisijos dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje parlamentinio tyrimo atlikimo sudarymo “ pakeitimo“ projekto. Prašau pristatyti.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, komisija buvo susirinkusi pasitarti praėjusią savaitę, trečiadienį. Tiesiog įvertinome tas aplinkybes, kad dalis informacijos reikšmingai vėluoja, iš prokuratūros prašytą informaciją gavome vos prieš tris savaites. Dabar žinote, kad yra biudžeto svarstymas, dėl to visas pajėgas Seimo nariai skiria ne komisijoms, bet biudžetui svarstyti. Tiesiog viską įvertindami ir įvertindami tai, kad dalis informacijos yra anglų ar ispanų kalbomis ir greičiausiai, bent jau iš ispanų kalbos, reikės vertimo, prašome pratęsti komisijos darbo laiką ir nukelti iki balandžio 30 dienos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia S. Tumėnas.
Dėl vedimo tvarkos – A. Salamakinas. Prašau.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Gerbiamas pirmininke, vis dėlto klausimas delikatus, ar reikia tęsti, ar ne, todėl aš frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gal galime pritarti bendru sutarimu siūlymui? (Balsai salėje) Galime pritarti. Ačiū, pritarta. Pertrauka iki kito posėdžio.
Dar turime iš esmės tris minutes. Tikriausiai jau nelabai spėsime.
Gerbiami kolegos, likę klausimai tada perkeliami į… Prašau, Asta.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas pirmininke, prašyčiau pusę valandos pratęsti posėdžio laiką. (Šurmulys salėje) Prašyčiau balsuoti.
PIRMININKAS. S. Gentvilas per šoninį mikrofoną.
S. GENTVILAS (LSF). Aš ne dėl pratęsimo, bet šiaip dėl įstatymų priėmimo. Čia T. Tomilinas labai propaguoja socialinį dialogą, bet aš apie teisėkūros tvarumą. Ar yra tvarūs įstatymai, kurie priimami dviejų balsų skirtumu, tai yra, ar išgirsta kritinė nuomonė ir ar mes galime valstybėje susitarti dėl ko nors? Man atrodo, tvarūs įstatymai yra tie, kurie surenka daugumos balsus, bet jeigu jūs šiandien einate taip buldozeriu ir tiktai vieno balso persvara, tai likimas toks, kad jie greičiausiu metu bus atkeisti.
PIRMININKAS. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamasis kolega Gentvilai, jūs mokėkite skaičiuoti. Prieš balsavusių nebuvo. 71 užsiregistravo, 69 – už, prieš nebuvo. Tai beveik vienbalsiai priimtas įstatymas. Jūs išmokite skaičiuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau pasisakančių nėra. Buvo siūlymas pusvalandžiu pratęsti posėdį. Kviečiu balsuoti dėl šito siūlymo. Kas už tai, kad posėdį pratęstume pusvalandžiu, balsuoja už, kas turite kitą nuomonę, balsuokite prieš arba susilaikykite. Tuoj įjungs balsavimą. Prašau. Balsuojame!
Užsiregistravo 95.
Balsavo 94: už – 46, prieš – 30, susilaikė 18. Nepratęsiame pusvalandžiu. Einame…
Gerbiami kolegos, Seimo Pirmininko vardu kviečiu 13 valandą į „Maltiečių sriubos“ akciją. Kviečiu aktyviai dalyvauti ir aukoti nepasiturintiems.
Rytinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LGF – frakcija „Lietuvos gerovei“; LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.