LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 342
STENOGRAMA
2019 m. spalio 22 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
G. KIRKILAS, J. LIESYS, I. ŠIAULIENĖ ir R. ŽEMAITAITIS
PIRMININKĖ (I. ŠIAULIENĖ, LSDDF*). O dabar pradėsime vakarinį spalio 22 dienos Seimo plenarinį posėdį. (Gongas) Prašom registruotis.
Užsiregistravo 114 Seimo narių.
14.06 val.
Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4024, Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 5 priedo pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1838 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4025 (pateikimas)
Tęsiame biudžetinių projektų pateikimą. Kadangi rytinėje darbotvarkėje liko, pradėsime nuo kompleksinio 1-9 klausimo. Projektai Nr. XIIIP-4024 ir Nr. XIIIP-4025. Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 5 priedo pakeitimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu ministrą L. Kukuraitį juos pateikti. Prašom.
L. KUKURAITIS. Dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, šiais įstatymų projektais įgyvendinamos 2020 metų nacionalinės kolektyvinės sutarties nuostatos, tai yra padidinami įstatymo 1, 2, 3 ir 4 prieduose numatyti minimalieji pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai, siekiant, kad nuo 2020 m. sausio 1 d., MMA nustačius 607 eurus ir bazinį dydį – 176 eurus, jų dydžiai eurais nebūtų mažesni už nustatytą MMA ir atitiktų Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad minimalusis darbo užmokestis – mažiausias leidžiamas atlygis už nekvalifikuotą darbą. C lygio pareigybės minimalus pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas nustatomas 4, buvo 3,31; B lygio pareigybės minimalus pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas nustatomas 4,3, buvo 3,35; A lygio pareigybės minimalus pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas nustatomas 4,7, buvo 3,8. Taip pat šiuo įstatymo projektu panaikinamos švietimo sektoriaus darbuotojų (išskyrus mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui ir mokyklų ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų) pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų ribos, paliekant maksimalius koeficientus.
Įstatymo projektu taip pat siūloma papildyti darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių grupių sąrašą nauja darbuotojų, su kuriais sudarytos darbo sutartys dėl mentorystės, grupe, pakeisti galimą biudžetinės įstaigos vadovo ar jo pavaduotojo pareiginės algos (pastoviosios dalies kartu su kintamąja dalimi) ir praėjusio ketvirčio biudžetinės įstaigos darbuotojų vidutinių pareiginių algų santykinį dydį iš 5 į 4 vidutinius darbo užmokesčius. Taip pat 10 % padidinti įstatymo 1, 2, 3 ir 4 prieduose numatytus maksimalius koeficientus, kartu mažinant kintamąją dalį, kuri buvo 50 %, siūloma 40 %, siekiant, kad darbuotojų pareiginės algos pastovioji dalis sudarytų didžiąją dalį jo darbo užmokesčio, kaip buvo numatyta ilgalaikėje darbo užmokesčio strategijoje.
Taip pat projektu siūloma suvienodinti kai kurias įstatymo nuostatas su Valstybės tarnybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis (bazinio dydžio sąvoka, premijų skyrimo atvejai ir materialinės pašalpos skyrimo tvarka). Taip pat siūloma patikslinti kasmetinio veiklos vertinimo tikslą bei procentinius pareiginės algos kintamosios dalies, paskirtos įvertinus biudžetinės įstaigos darbuotojo kasmetinę veiklą labai gerai ar gerai, dydžius. Atsižvelgiant į Darbo kodeksą, numatyti galimybę sudaryti rezultatų gerinimo planą, įvertinus biudžetinės įstaigos darbuotojo kasmetinę veiklą nepatenkinamai. Taip pat atlikti kitus redakcinio pobūdžio pakeitimus atsižvelgiant į per dvejus metus nuo įstatymo įsigaliojimo pateiktus fizinių ir juridinių asmenų paklausimus dėl įstatymo nuostatų taikymo. Priėmus įstatymo projektą padidės mažiausiai apmokamų kvalifikuotų darbuotojų, specialistų, struktūrinių padalinių vadovų bei jų pavaduotojų, įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų darbo užmokestis (C lygio pareigybių minimalieji pareiginės algos koeficientai padidės 21 %, padidėjimas bus apie 130 eurų, B lygio – 28 %, padidėjimas sieks apie 180 eurų, o A lygio – 39 %, padidėjimas sieks 240 eurų.
Taip pat bus labiau įvertinta kvalifikuotų darbuotojų, specialistų, struktūrinių padalinių vadovų bei jų pavaduotojų, įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų kvalifikacija, darbo sudėtingumas, todėl valstybė, kaip darbdavė, galės labiau konkuruoti darbo rinkoje, pasirinkdama geresnius darbuotojus, bus sukurtos prielaidos mažėti specialistų emigracijai bei racionaliau naudojamos lėšos, išleistos specialistams parengti.
Lydimuoju įstatymu, tai yra Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijos narių darbo apmokėjimo įstatymo 5 priedo pakeitimo įstatymo projektu, teikiamu kartu su pagrindiniu įstatymu, siekiama pripažinti netekusiu galios 1 straipsnio 1 dalį, turėjusią įsigalioti nuo 2020 m. sausio 1 d. Ši dalis įtraukta į naujai dėstomą įstatymo redakciją. Prašome projektams pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkojame, ministre. Jūsų nori klausti keletas Seimo narių. Pirmoji klausia G. Skaistė. Prašom.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Mano klausimas būtų dėl ikimokyklinio ugdymo pedagogų. Kaip buvo nustatyta anksčiau Valstybės kontrolės, kad vis dėlto yra skirtumas tarp ikimokyklinio ugdymo pedagogų ir bendrojo ugdymo, nors atlyginimai turėtų būti vienodi. Kiek pamenu, kolektyvinėje sutartyje buvo sutarta tuos atlyginimus suvienodinti, tačiau šiame įstatyme suvienodinamas tik priešmokyklinio ugdymo darbuotojų atlyginimas su bendrojo ugdymo. Ikimokyklinio didinamas, bet ne iki tokio lygio. Kodėl jie palikti nuošalyje?
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Šiuo atveju pilnai įgyvendinamas nacionalinis kolektyvinis susitarimas, kuris buvo pasirašytas šių metų pavasarį kartu su 16 profesinių sąjungų. Yra įdėtos nuostatos ir iš susitarimo. Tos dalys, apie kurias jūs kalbate, turbūt kalbate apie švietimo sektoriaus šakinę kolektyvinę sutartį. Tie sprendimai turi būti užtikrinami švietimui duotų asignavimų ribose.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, turbūt dar laukia nemaži svarstymai, nes buvo duota ir kitų įsipareigojimų be kolektyvinių sutarčių – per streikus ir su kitomis profsąjungomis. Ar nemanote, kad vis dėlto reikėtų kaip nors turbūt iškart tartis iš anksto, nes šiek tiek nėra aiškumo? Kai kurie Vyriausybės nariai pasirašė susitarimą su profsąjungomis, tačiau pritaria tam projektui, kuris šiek tiek mažesnis, negu buvo pasirašyti susitarimai. Galbūt reikėtų šitą atidėti, suderinti su profsąjungomis ir tik tada galutinį variantą atnešti, nes ir komiteto pirmininkas jau registruoja visai kitus skaičius. Čia darbas dėl darbo. Galbūt reikėtų kitaip elgtis, kai yra pasirašyti dokumentai?
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Kaip ir minėjau, šie įstatymo pakeitimai užtikrina nacionalinės kolektyvinės sutarties įgyvendinimą.
Dabar dėl šakinės sutarties. Nemažai yra sprendžiama ir vidinių asignavimų kontekste, taip pat ir su socialiniais darbuotojais mūsų susitarimai, kuriuos aš esu pasirašęs su socialiniams darbuotojams atstovaujančiomis profesinėmis sąjungomis. Tie susitarimai bent jau mūsų srityje įgyvendinami vidinių asignavimų būdu. Jei nematyti lėšų ar kitų dalykų, papildomai skiriamų vienai ar kitai profesinei grupei, tai dar nereiškia, kad yra nesilaikoma šakinės sutarties. Todėl dėl konkrečių klausimų švietimo darbuotojų atžvilgiu reikėtų daugiau bendrauti su švietimo, mokslo ir sporto ministru.
PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, fiziškai, morališkai, psichologiškai suprantu, ką jūs teikiate, bet nepritariu tokiam keliui, nes tai yra gaisrų gesinimas – padidinome minimalų mėnesinį atlyginimą ir tada didiname kai kuriuos koeficientus. Nematau jokios sistemos. Visgi suprantu, kad ir toje darbo grupėje, kurioje mes dirbome pavasarį Vyriausybėje, akivaizdžiai matyti didelis atotrūkis tarp vadovų ir darbuotojų, per didelis, ne skandinaviškas, net ne europinis, rytietiškas atotrūkis: viršininkai – daug, darbuotojai – mažai. Toks didinimas šiek tiek plokština, bet nesprendžia visų, visados kas nors užmirštama. Gal reikėtų pereiti prie bendro koeficiento indeksavimo? Prie bendrų visų, nes bus kitas įstatymas ir aš užduosiu jums kitą klausimą, nes ten dar keisčiau man atrodo. Ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkui. Iš tiesų tai taip, jūsų klausimas yra susietas su tuo, kad mes turime bendrą dydį, tai yra bazinis dydis, kurį pristatysiu kito įstatymo projekto pristatymo metu, bet, kalbant apie koeficientus, iš tiesų nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje, taip pat ir Valstybinio sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo strategijoje yra labai aiškiai įvardinti prioritetai, kam pirmiausia yra didinamas darbo užmokestis, tai būtent minimalūs koeficientai. Buvo sutarta su profesinėmis sąjungomis, kad būtent tai bus didinama ir 2020 metams sutarta nacionaline kolektyvine sutartimi.
Kalbant apie plokštinimą, iš tiesų tas veiksmas daromas, gal nepakankamai, kaip jūs sakote, kad tas turėtų būti plokštesnis, nes yra per didelės šakutės, mes tą suprantame, dėl to iš apačios spaudžiame, kad būtų mažiau, mažesnė nelygybė viešajame sektoriuje.
PIRMININKĖ. Klausia R. J. Dagys, bet salėje nematau. M. Navickienė. Taip pat nėra. Tuomet M. Majauskas. Prašom. Atsisakote. Klausimus užbaigs P. Urbšys, jeigu jis yra. Deja. Nebėra klausimų.
Gerbiamieji kolegos, prašome apsispręsti dėl teikiamų įstatymų projektų po pateikimo.
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 99, prieš – 1, susilaikė 5. Taigi įstatymų projektams Nr. XIIIP-4024 ir Nr. XIIIP-4025 yra pritarta. Siūlomi komitetai: dėl projekto Nr. XIIIP-4024 pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas; dėl projekto Nr. XIIIP-4025 pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas nenumatomas.
Per šoninį centrinį mikrofoną, prašom, M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Informacija dėl protokolo, kad balsavau už, tik technika nesuveikė.
PIRMININKĖ. Gerai, protokole pridėsime. Už balsavusių bus 100.
14.19 val.
Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2020 metais, įstatymo projektas Nr. XIIIP-3809 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, imamės darbotvarkės 1-10 klausimo – Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2020 metais, įstatymo projektas Nr. XIIIP-3809. Prašome, ministre, pateikti.
L. KUKURAITIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, atsižvelgiant į 2019 m. liepos 10 d. pasirašytą 2020 metų nacionalinę kolektyvinę sutartį, kurioje yra nustatytas pareiginės algos bazinis dydis 2020 metams, praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką, įstatymo projekte siūloma 2020 metams patvirtinti 176 eurų pareiginės algos bazinį dydį, kuris, palyginti su šiuo metu galiojančiu 173 eurų pareiginės algos baziniu dydžiu, didės 1,73 %. Nustačius minėtą dydį, valstybės politikų, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjų, karių darbo užmokestis ir kitos teisės aktuose nustatytos išmokos, tai liestų apie 200 tūkst. darbuotojų, padidėtų nuo 12 iki 96,90 eurų, nuo mažiausiai uždirbančio darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, iki Konstitucinio Teismo teisėjo. Tam 2020 metų valstybės biudžeto projekte numatoma 60 mln. eurų.
Prašome projektui pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūsų vėl nori klausti keletas Seimo narių. Pirmoji klausia G. Skaistė. Prašom.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Mano klausimas, kam yra kuriamos ilgalaikės strategijos? Pavyzdžiui, ilgalaikė viešojo sektoriaus darbo užmokesčio strategija, kurią svarsto komitetai. Jos dar nespėjome patvirtinti, tačiau šiuo sprendimu mes jau sulaužome du punktus, kurie ten yra nurodyti: 2020–2021 metais per dvejus metus atkurti bazinį dydį iki prieškrizinio lygio, tai yra iki 183 eurų, ir po to kas metus didinti ne mažiau kaip 2 %, nepriklausomai nuo infliacijos. Šiandien planuojama kitų metų infliacija – 2,1 %, dydį mes didiname 1,7 % ir tai tikrai nėra panašu į 183 eurus.
Pasakykite, kam ten sėdi tie žmonės, kuria, skaičiuoja ir planuoja? Aš asmeniškai suskaičiavau, kad tai strategijai įgyvendinti kas metus reikėtų papildomai apie 350 mln. Tų pinigų aš biudžete nematau nei šiemet, nei tikiu, kad pamatysiu kitais metais. Kam ten tie žmonės sėdi?
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Iš tiesų reikia pasakyti, kad jūsų minimoje strategijoje, kuri dar nėra patvirtinta Seime, bazinis dydis ir jo didinimas yra numatytas tik kaip trečias prioritetas. Pirmas prioritetas yra minimalių pareiginių algų didinimas ir dėl to buvo sutarta su visais socialiniais partneriais. Antrasis – atskirų viešojo sektoriaus sričių darbuotojų darbo užmokesčio didinimas ir disproporcijų tarp sektorių mažinimas. Ir tik trečiasis yra bazinis dydis. Dėl to, tariantis dėl nacionalinio kolektyvinio susitarimo, bazinis dydis auga tokiu lygmeniu, o kitiems, minimaliems, kuriems įsipareigojama praėjusiu įstatymu, kuriam pritarta po pateikimo fazės, taip pat ir atskiriems sektoriams papildomai lėšų skiriama tam, kad tos disproporcijos būtų mažinamos. Įsipareigojimas, jeigu bus priimta Seime, jeigu šita strategija bus patvirtinta, turės būti įgyvendinamas, nes dar turime ir 2021 metų biudžetą. Turėsime pasiekti tą rezultatą.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, aš vėl noriu tęsti tą patį. Ar vis dėlto nereikėtų tradicijos apskritai plokštinti bendras šakutes nuo aukščiausio atlyginimo iki žemiausio ir kartu didinti bazinį dydį pagal galimybes, nes iš tikrųjų ta disproporcija gana didelė? Turbūt ir čia balsuojant kai kuriems bus sunku balsuoti, kadangi iš tikrųjų dažnai kai kas paverčia tai politikavimu, kad neva iš esmės didinote atlyginimus, bet padidinote sau. Iš tikrųjų ar nereikėtų tokios tradicijos, kad vis dėlto, ateinant su tokiu paketu, pagal galimybes didiname bazinį dydį ir automatiškai didiname atotrūkį tarp žemiausio ir aukščiausio? Ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkui. Tai stengiamasi daryti – didinti mažiausius koeficientus turinčių darbuotojų darbo užmokestį. Atitinkamai dar yra deramasi šakos kolektyviniu susitarimu. Pavyzdžiui, su socialiniais darbuotojais yra sutarta dėl dar didesnių, negu yra šitie minimalūs koeficientai. Plokštinimas vyksta tiek šiuo įstatymu, tiek atitinkamai ir šakos kolektyvinių sutarčių būdu. Mes taip pat tai skatiname ir tam reikalingas abiejų pusių susitarimas. Šiais metais tai darome, kitais metais dar labiau plokštinsime ir, manau, sieksime tų tikslų, kuriems ir kviečiame.
PIRMININKĖ. Klausia T. Tomilinas, bet salėje nematyti. Tuomet A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, malonu, kad jūs šypsotės, kai išgirstate mano pavardę. Vis tiek visus įstatymus reikės mūsų komitete svarstyti, nes giliau diskutuosime. Bet jūsų paklausius susidaro įspūdis, kad derybininkai, kurie derėjosi dėl kolektyvinės sutarties, buvo prieš, kad bazinis dydis būtų didesnis. Aš manau, kad jūs čia pervertinate savo galimybes ar derybininkų pasyvumą dėl bazinio dydžio.
Mano klausimas labai trumpas ir aiškus. Aš suprantu, kad jūs nerašėte šios programos, bet man buvo didelė garbė rašyti jūsų Vyriausybės programą, ir ne šiaip sau mes ten įrašėme, kad bazinį dydį grąžinsime į prieškrizinį lygį. Jūs nevykdote pagrindinio pažado, dėl kurio valstiečiai ir žalieji laimėjo rinkimus. Buvo du klausimai: bazinis dydis ir pakeisti Darbo kodeksą. Su tais lozungais buvo eita į rinkimus. Kaip jūs dabar jaučiatės neįvykdę pagrindinio pažado rinkėjams? Bazinis dydis paliekamas kitoms Vyriausybėms. Ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Kadangi dar mūsų Vyriausybė pasirašys nacionalinį kolektyvinį susitarimą dėl 2021 metų, jeigu jame bus numatytas bazinio dydžio auginimas iki prieškrizinio lygio, tikėtina, kad taip, tam reikia, kad Seime pritartumėte viešojo sektoriaus darbo užmokesčio finansavimo strategijai. Kai priimsime, tikėtina, kad ir kita Vyriausybė laikysis to, ką mūsų Vyriausybė bus pasirašiusi. Taip mes įgyvendintume tai, kas valstiečių ir žaliųjų programoje yra pažadėta įgyvendinti.
PIRMININKĖ. Klausia M. Navickienė, bet salėje jos dar nėra. Tuomet A. Anušauskas. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, kaip žinoma, ir įgyvendinus šį projektą vis tiek, jei neklystu, beveik 5 eurų trūktų…
L. KUKURAITIS. 7-ių.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Bet mano klausimas būtų toks: vis dėlto per dešimtmetį nuo krizės pradžios visuose sektoriuose atlyginimai nušuoliavo nuo 1,3 iki 1,5 karto. Šiuo atveju, kai kalbame apie biudžetininkus, mes dar neatkūrę to prieškrizinio lygio. Jų atlyginimas keitėsi tik dėl stažo ir kitų dalykų, pavyzdžiui, jeigu pakeisdavo pareigas. Ar šiuo atveju, jūsų manymu, tikrai pakanka tų numatytų procentų ir kilimo tempo? Galbūt vis dėlto užsibrėžti jau ir 2020 metais įgyvendinti šį pakeitimą, nes iš tikrųjų valstybės tarnautojai ir biudžetininkai yra paliekami už borto jau daugybę metų.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų viešajame sektoriuje darbo užmokestis augo irgi gana sparčiai, kaip ir visoje šalyje, per tuos dešimt metų, kuriuos minite. Pastaraisiais metais augimas buvo kur kas spartesnis negu privataus sektoriaus. Vadinasi, ir kiti mechanizmai veikia, kad darbo užmokestis augtų. Šiuo atveju mūsų prioritetas, kaip ir sakėme, tai, ką sutarę su profesinėmis sąjungomis, – auginti minimalius koeficientus ir ten skirti lėšas. O dėl bazinio dydžio, visiems reikia žinoti, kad padidinimas 1 euru kainuoja 20 mln. biudžetui. Ir jeigu atmesime projektus, kurie renka pinigus į biudžetą, mums nepavyks padidinti ir tais 3 eurais.
PIRMININKĖ. Klausia R. Šarknickas. Gerbiamas Robertai, ar jūs klausite?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū, atsisakau.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Dėkojame, ministre. Daugiau klausiančių nėra. Gerbiami kolegos, prašom apsispręsti ir balsuoti dėl teikiamo įstatymo projekto. Teisingai, motyvai. T. Tomilinas – už. Nėra. Prieš – G. Skaistė. Prašom.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Iš principo, nors ir matyti, kad bazinis dydis šiek tiek auga, norėčiau pasisakyti prieš vien dėl to, kad jis auga taip mažai, kad net nepadengia metinės infliacijos. Ir jeigu kalbėdami apie tai ir darydami ilgalaikes strategijas viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčiui didinti mes iš anksto nesilaikome pažadų, kuriuos ten įrašėme, kurie dar net nespėti patvirtinti, kai kurie komitetai nusprendė, tai, man atrodo, mes iš principo diskredituojame pačią sistemą. Jeigu yra nustatyta tam tikra viešojo sektoriaus darbuotojų hierarchija, tai bazinis dydis yra tas dydis, kurį didinant galima padidinti visiems vienodai išlaikant tą pačią hierarchiją. Jei manome, kad hierarchija sugriuvo ir reikia iš naujo ją sukurti, tai būtent tam turėtų būti skirta viešojo sektoriaus darbo užmokesčio strategija. Tačiau, kaip matau, ji skirta ne tam, o tam, kad būtų padalinta labai gražių pažadų, kad žmonės tikėtų, kad jų atlyginimai kils iki 2025 metų, tačiau niekas nenori prisiimti atsakomybės už tų pažadų įgyvendinimą. Kaip matome, bazinis dydis šiemet didinamas 3 eurais, o jūs ten, nauja valdžia atėjusi, padidinkite dar likusiais kitais, kurie iki krizinio lygio liko. Man atrodo, kad tai yra paprasčiausia veidmainystė ir nenoras prisiimti atsakomybės už savo pažadus. Jeigu norite ką nors gražaus žadėti viešojo sektoriaus darbuotojams, tai būkite malonūs tuos pažadus ir įgyvendinti savo kadencijos metu, o ne užkarti kažkokias nepamatuotas iliuzijas kitiems, kurie ateis po jūsų.
PIRMININKĖ. Motyvus už nori išsakyti A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū. Kadangi valstiečiai jau atsisako kalbėti, turbūt patyrė didelį šoką po balsavimo, tai paprasčiausiai noriu vis tiek siūlyti pritarti įstatymo projektui. Gėda valstiečiams, jie apgavo rinkėjus, kuriems žadėjo, kad bazinis dydis bus atkurtas. Noriu priminti, kad pirmais metais padidino 1,5, antrais – 2, dabar – 3. Sprendžiant, kad ketvirtais metais bus 4, tai vis tiek skola dar liks mažiausiai 3 eurai. Gerbiamas ministre, pasakos apie tai, kad kitų metų kolektyvinėje sutartyje galima tikėtis 183, yra tolimos nuo realybės, sprendžiant, kokia progresija buvo didinamas šitas darbo užmokestis. Juo labiau kad šita Vyriausybė pasisako bent prieš didesnį mokesčių padidinimą ir surinkimą didesnių pinigų ir perskirstymą, kad viešasis sektorius tikrai gautų reikiamą kiekį pinigų finansuoti. Ne veltui šiandien jau girdime kalbas apie mokytojų, policininkų, gaisrininkų protesto akcijas, nes netgi to, kas buvo planuota kolektyvinėse sutartyse, nenorima įvykdyti iki galo. Ne veltui aš klausiau ir finansų ministro, kodėl toks didelis deficitas, net milijardas, kai kitais metais 400–700. Tam, kad prieš rinkimus atrodytų gražiau. Suvaldyti šią situaciją šiai Vyriausybei nelabai sekasi, tegu lieka neįgyvendinti jos pažadai, o valstybės tarnautojams, biudžetinių įstaigų darbuotojams – visiems, kas gyvena su baziniu dydžiu, atlyginimas turėtų kilti nors minimaliai, nes infliacija yra didesnė negu šitas padidinimas.
PIRMININKĖ. Taigi motyvai išsakyti. Prašom apsispręsti ir balsuoti dėl teikiamo įstatymo projekto.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 73, prieš nėra, susilaikė 16. Taigi po pateikimo projektui Nr. XIIIP-3809 yra pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Svarstymo data – lapkričio 21 diena. Lygiai taip pat, kaip ir anksčiau dėl pateiktų įstatymų projektų, svarstymo data – lapkričio 21-oji.
14.35 val.
Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 3, 5, 6, 7, 10, 13, 141, 142, 15, 17, 172, 174, 175, 178, 179, 18, 21, 23, 24, 37, 53 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 241 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3873 (pateikimo tęsinys)
Kolegos, darbotvarkė sudaryta taip, kad truputį pailsėsime nuo valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo problemų ir iš eilės imsimės darbotvarkės 1-11 klausimo – Žuvininkystės įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 241 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3873. Kviečiu žemės ūkio ministrą A. Palionį pateikti. Pateikimo tęsinys.
Per šoninį mikrofoną – K. Starkevičius. Prašom.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš siūlyčiau šį klausimą atidėti iki kito posėdžio. Kaip girdėjome, dabar neaišku tapo dėl menkės kvotų. Reikia dar jį pakoreguoti ir kitame posėdyje toliau svarstyti. Aš siūlyčiau atidėti iki kito posėdžio ir balsuoti.
PIRMININKĖ. Kieno vardu jūs siūlote?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Frakcijos.
PIRMININKĖ. Frakcijos vardu jūs prašote atidėti iki kito posėdžio.
Per šoninį mikrofoną – S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiama pirmininke, dėl šito klausimo jau buvo daryta pertrauka. Aš priminsiu, kad pats įstatymo įsigaliojimas numatytas lapkričio 1 dieną ir jis būtų nukeltas jau po lapkričio 1 dienos. O šituo įstatymu yra įteisinamas Europos Teisingumo Teismo sprendimas, kuris turi dar įsiteisėti prieš kvotų skirstymą. Siūlyčiau pertraukos nedaryti, nes argumentų nėra išsakyta. Čia reguliuojamas ne menkių gaudymas.
PIRMININKĖ. Taigi, opozicijos siūlymai išsiskyrė. Yra siūloma daryti pertrauką, liberalai prieštarauja. Viena pateikimo pertrauka buvo padaryta, dar galima daryti. Taigi prašau apsispręsti ir balsuoti, ar bus dar viena Žuvininkystės įstatymo pateikimo pertrauka.
Balsavo 90 Seimo narių: už pertrauką – 65, prieš – 6, susilaikė 19. Taigi daroma šio įstatymo projekto pateikimo pertrauka.
14.37 val.
Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4026 (pateikimas)
Tada vėl grįšime prie Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4026. Kompleksinis klausimas. Ir Teisėjų atlyginimų įstatymo 3, 4, 5 straipsnių ir priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4027. Pateikia socialinės apsaugos ministras L. Kukuraitis. Prašom.
L. KUKURAITIS. Dėkoju. Abu ir pristatyti? Gerai.
Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, teikiu Lietuvos Respublikos…
PIRMININKĖ. Atsiprašau, ministre, ne kompleksinis, reikės atskirai pristatyti.
L. KUKURAITIS. Atskirai? Gerai, pristatysiu atskirai.
PIRMININKĖ. Pirma nuo valstybės politikų.
L. KUKURAITIS. Gerai. Teikiu Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektą, kurio tikslas – savivaldybių merams ir jų pavaduotojams nustatyti papildomus objektyvius kriterijus pareiginei algai apskaičiuoti įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimą, taip pat padidinti valstybės politikų ir valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientus ir sistemiškai spręsti kitų valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo problemas, suderinant šių politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo dydžius su valstybės tarnautojų darbo apmokėjimu ir sudarant sąlygas mokėti teisingą darbo užmokestį, neleidžiantį atsirasti nepagrįstoms darbo užmokesčio dydžių disproporcijoms. Įstatyme siūloma valstybės politikams pareiginės algos koeficientus padidinti 13 %, kaip buvo didinti aukščiausių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai.
Įgyvendinant Konstitucinio Teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutarimą, savivaldybių merams ir jų pavaduotojams siūloma nustatyti papildomus kriterijus pareiginei algai apskaičiuoti ir sistemiškai suderinti jų darbo apmokėjimo dydžius su valstybės tarnautojų apmokėjimu. Valstybės pareigūnams – tai Seimo, lygių galimybių, vaiko teisių apsaugos, akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriams, žurnalistų etikos inspektoriui, institucijų ir įstaigų vadovams siūloma pareiginę algą didinti atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatyme I–III įstaigų grupių įstaigų vadovams ar departamentų direktoriams numatytas pareiginės algos schemų ribas. Jų pavaduotojams siūloma numatyti 10 % mažesnius pareiginės algos koeficientus nei jų vadovams, nariams – 5 % mažesnius pareiginės algos koeficientus nei pavaduotojams. Valstybės kontrolieriaus ir Seimo kontrolierių įstaigų vadovų pareiginės algos koeficientas numatytas 10 % didesnis nei Vyriausybės ar Seimo kanclerių pareiginės algos dydis. Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pirmininkui ir nariams įstatymo projekte pareiginės algos koeficientai sutampa su Lietuvos administracinių ginčų komisijos narių pareiginių algų dydžiais, nes minėtų komisijų nariams keliami panašūs nepriklausomumo ir profesinės kompetencijos reikalavimai.
Administracinių ginčų komisijos pirmininkui ir nariams pareiginės algos koeficientai buvo padidinti nuo 2019 m. sausio 1 d. Vyriausybės atstovo įstaigos vadovo pareiginės algos dydis prilyginamas savivaldybės mero, kurio savivaldybės teritorijoje gyvena per 500 tūkst. gyventojų. Savivaldybių merų ir jų pavaduotojų pareiginių algų dydžiai skirstomi pagal savivaldybės teritorijoje gyvenančių gyventojų skaičių, suskirstant juos į penkias grupes vietoj buvusių dviejų grupių.
Pirmoji grupė – kai savivaldybės teritorijoje gyvena per 500 tūkst. gyventojų, antroji grupė – kai savivaldybės teritorijoje gyvena nuo 100 iki 500 tūkst. gyventojų, trečioji – nuo 50 iki 100 tūkst. gyventojų, ketvirtoji – nuo 15 iki 50 tūkst. gyventojų ir penktoji grupė – kai savivaldybės teritorijoje gyvena iki 15 tūkst. gyventojų. Taip pat merų pareiginės algos padidintos nuo 5 % iki 11 %, merų pavaduotojų – atitinkamai 6–12 %, nei numatoma savivaldybių merams ir jų pavaduotojams pareigines algas padidinti pagal šiuos kriterijus. Jeigu savivaldybės teritorijoje yra kurortas – 5 %, jeigu savivaldybės teritorijoje yra kurortinė teritorija – 4 %. Šie kriterijai numatomi, nes kurortuose ir kurortinėse teritorijose teikiamos tam tikros paslaugos ne tik savo savivaldybės gyventojams.
Įstatymo projekte nebelieka įstatymo 3 straipsnio 9 dalies nuostatos, kad pareigūnų vadovų darbo užmokestis 115 % didesnis nei toje įstaigoje dirbančio valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, darbo užmokestis, nes, subalansavus valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų darbo užmokestį, ji taps nebeaktuali. Ši nuostata buvo priimta siekiant laikinai išvengti valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų atlyginimų disproporcijos.
Įstatymo projektas papildytas nauju straipsniu dėl materialinių pašalpų valstybės pareigūnams skyrimo, atsižvelgiant į tai, kad tokias pašalpas gali gauti valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad valstybės politikų, išskyrus savivaldybių merus ir jų pavaduotojus, bei valstybės pareigūnų, išskyrus prokurorus, žvalgybos pareigūnus, Administracinių ginčų komisijos ir Mokestinių ginčų komisijos narius, pareiginių algų dydžiai nuo 2014 metų, kai buvo sugrąžinti į prieškriziniu laikotarpiu galiojusius pareiginių algų dydžius, nė karto nebuvo didinti. Savivaldybių merų ir jų pavaduotojų pareiginės algos buvo padidintos 2015 m. balandžio 21 d. priimtu Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimo įstatymu.
Šis įstatymas įsigaliotų 2020 m. sausio 1 d., išskyrus Seimo narius. Nuo kito naujai išrinkto Seimo pirmojo posėdžio dienos jiems įsigaliotų ši nuostata.
Prašom projektui pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkojame, ministre, už įstatymo projekto pateikimą. Pirmoji jūsų klausia I. Šimonytė. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Aš turbūt pati ne vieną kartą esu viešai kalbėjusi apie tai, kad pigi valdžia apskritai labai brangiai kainuoja mokesčių mokėtojams ir kai tu neturi tinkamos kompetencijos institucijoms, kurios yra atsakingos už labai daug svarbių dalykų, nėra ko stebėtis, kad krūvos strategijų neveikia ir kairė nežino, ką daro dešinė.
Vis dėlto, ministre, aš turiu jums labai konkretų klausimą dėl konkrečios pozicijos. Seimo kontrolierių, valstybės kontrolierių, kitų svarbių pareigūnų, tikrai, manau, darbas turi būti vertinamas ir tinkamai atlyginimas, bet ar jūs manote, kad yra moralu siūlyti nuo sausio 1 dienos padidinti Vyriausybės narių atlyginimus? Gal siūlykite didinti kitos Vyriausybės narių atlyginimus, taip pat, kaip siūlote ir kitam Seimui?
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą ir už tai, kad suprantate šito projekto svarbą, tai įvardinate. Šis projektas, ypač dėl Vyriausybės, faktiškai yra tapatus tam projektui, kuris jau yra pateiktas Seimui, tai yra gerbiamo Seimo nario T. Tomilino projektas. Skirtingai nuo Seimo… Seimas negali sau pasiskirti algos, jūs nuspręsite, ar skirsite ministrams, ar ne. Šiuo atveju mes atnešame, bet sprendimą priimate jūs. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Ministre, ar baigėte atsakymą?
L. KUKURAITIS. Baigiau atsakymą. Nuspręsite jūs, ne mes.
PIRMININKĖ. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, visi ekspertai pirštu rodo, kad Lietuvoje per dideli atlyginimų skirtumai tarp aukščiausių pareigūnų ir žemiausių specialistų, taip pat ir viešajame sektoriuje. Jūs dabar turėjote puikią progą didinti tik mažesnių pareigybių koeficientus, o aukštesnių įšaldyti, aš turiu omeny ir ministrus, ir Seimo narius, ir premjerą. Bet kažkodėl to nedarote, nors vadinatės socialinės apsaugos ministru. Atrodo, jūs jautriausiai žiūrite į ministrų ir Seimo narių atlyginimų didinimą. Tai jūs tada turėkite drąsos pasakyti išreikštai, kiek pagal jūsų anksčiau pateiktą įstatymo projektą vidutiniškai didės mokytojų atlyginimas ir kiek dabar didės ministro atlyginimas, jeigu pritartume šiam projektui?
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Pirmiausia reikia pasakyti, kad susidariusi situacija, kai valstybės tarnautojai su tam tikrais koeficientais ir savo stažu jau pradeda viršyti ministrų ir kitų pareigūnų darbo užmokesčius, greičiausiai yra neadekvati. Deja, tokią situaciją mes jau esame pasiekę, nes valstybės tarnautojų koeficientai keitėsi. Galite matyti, ministerijose ir kitose valstybės tarnautojų gretose darbo užmokestis, atlyginimas, keliamas, ir gana sparčiai, tam, kad turėtume kiek galima aukštesnę kompetenciją. Kalbant apie mokytojų darbo užmokestį, iš tiesų jis priklauso nuo labai daug faktorių. Šiuo metu tikrai negaliu pasakyti, kiek vidutiniškai kils mokytojų atlyginimai. Galiu pasakyti, kiek yra numatyta didinti ministrams pagal šį projektą, – daugiau kaip 600 eurų popieriuje. Tai yra 13 %, tiek, kiek padidinami valstybės tarnautojų koeficientai. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, žvelgiant į kitų metų biudžetą, išsiskiria Vidaus reikalų ministerija, kurios asignavimai darbo užmokesčio fondui didėja 200 mln. eurų. Ar galėtumėte paaiškinti, kas nutiko Vidaus reikalų ministerijos sektoriuje, kad vietoj 180 mln. eurų darbo užmokesčio fonde šiemet planuojama 380 mln. eurų? Kaip čia sistemingai mums suprasti, tiems, kurie galbūt ne visada dalyvauja valstybės pareigūnų algų arba valstybės tarnautojų… kad net padvigubėjo? Ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkui. Šiuo atveju reikėtų klausti vidaus reikalų ministro, taip pat ir finansų ministro. Manau, šios diskusijos… šie klausimai tikrai bus atsakyti komitetuose.
PIRMININKĖ. Klausia A. Anušauskas. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, mes iš esmės kiekvienais metais atliekame tokią procedūrą, kuri, ko gero, Estijoje jau senokai neatliekama, nes ten visų valstybės tarnautojų, politikų atlyginimai yra skaičiuojami pagal tam tikrą formulę, atsižvelgiant į vidutinį atlygį, infliaciją ir visą kitą. Tiesiog visiems automatiškai keičiasi atlyginimai ir disproporcijų išvengiama. Šiuo atveju ar jūs nematytumėte tokio kelio ir Lietuvoje? Vis dėlto ir Seime sumažėtų aistrų, nes daug kas vyktų automatiškai, nereikėtų nereikalingų įstatymų pakeitimų, taisymų ir viso kito. Ar čia nebūtų lengvesnis kelias? Jam tiesiog reikia parengti atitinkamus įstatymų pakeitimus.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų Seimo diskrecija spręsti tiek dėl valstybės tarnautojų, tiek dėl pareigūnų, taip pat ir dėl biudžetinio sektoriaus darbuotojų, nustatant vienokį ar kitokį bazinį dydį, yra gana didelė. Sektorius yra labai didelis, todėl susieti su vidutiniu darbo užmokesčiu ar kitaip nuolat indeksuoti ekonomiškai yra netgi pavojinga, turint galvoje, kad gali užsisukti ekonomiką į krizę vedanti spiralė dėl valstybės biudžeto išlaidų augimo. Šiuo atveju Seimas turi ganėtinai aukštą diskreciją. Jeigu sprendžiame dėl biudžetinio sektoriaus darbuotojų, dėl valstybės tarnautojų, taip pat ir dėl politikų, nežinia, kodėl tam tikra grupė turėtų būti susieta su vidutinio darbo užmokesčio augimo tempu, ir jeigu Seimas nori tokios diskrecijos atsisakyti ir surasti mechanizmus, yra tokia galimybė, bet šiuo atveju visi susieti su baziniu dydžiu ir Seimo sprendimu tas darbo užmokestis yra keliamas ir reguliuojamas taip pat ir kriziniu laikotarpiu.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ministre, norėčiau paklausti, jūsų nuomone, ar nebuvo klaida tą sistemą, kuri susijusi su valstybės tarnyba, su politikais, išbarstyti? Iš tikrųjų Konstitucinio Teismo sprendimas buvo vienas, o per šią kadenciją mes kelis kartus… pradėjome, aišku, nuo jėgos struktūrų kažkodėl ir po to jau nebeliko sistemos. Ar nemanote, kad vis dėlto reikėtų kaip nors surinkti vėl viską į vieną vietą? Suprantu, kad kai kas atėjo iš jėgos struktūrų ir norėjo saviems padėti, bet iš tikrųjų sistema turėtų būti bendra. Ačiū.
L. KUKURAITIS. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija visada pasisakė už bendrą sistemą ir priešinosi bet kokioms pastangoms išeiti iš sistemos. Dabar, deja, mes turime tokią situaciją, kai vieniems didinama šiuo įstatymu, kitiems nedidinama. Tai yra taip pat ir prokurorų atžvilgiu, kuriems jau buvo padidinta anksčiau. Taip neturėtų būti. Darbo užmokesčio finansavimo strategijoje yra siekiama, kad sistema būtų bendra ir augimas būtų bendras. Mes pritariame jūsų išsakytai nuomonei ir to turėtume siekti, ir dar labiau neskaidyti sistemos, negu yra.
PIRMININKĖ. Klausia G. Skaistė. Atsisakote. T. Tomilino dar nėra. A. Nekrošius. Ar klausite, Arvydai? Atsisakote. Taigi A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, klausimas labai subtilus. Labai gerai, kad siūlote didinti darbo užmokestį, nes tai irgi Lietuvos piliečiai, kuriuos krizė palietė, ir pakankamai viskas buvo įšaldyta. Bet, mano galva, ar nereikėtų, jau čia panašus klausimas skambėjo apie Seimo narių koeficientų įsigaliojimą, kad tą turėtų analogiškai ir su ministrais, Ministru Pirmininku… Mano klausimas: kodėl atskiroms grupėms jūs didinate labai skirtingai? Vis tiek buvo šioks toks subalansavimas, nes dabar jūs einate dar didesnio išbalansavimo keliu – vieniems daugiau, kitiems mažiau. Mano klausimas būtų toks.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų taip, visos šios grupės, kurios atnešamos, kad padidintume, yra paskutinės grupės, kurioms buvo nedidinta per ilgą laikotarpį. Ir tikrai ilgai Vyriausybė laikėsi nenešdama šių teisės aktų. Atnešėme, ir iš tiesų augimas yra skirtingas numatomas, pavyzdžiui, su merais… skirtingas tarp politikų ir merų dalies. Valstybės politikų ir merų dalies skirtumas yra tas, kad merams jau buvo didintas tam tikras, buvo numatytas augimas anksčiau, ir dėl to tam, kad mes pasiektume tą subalansuotą variantą, kuris buvo iki tol, faktiškai visi siūlymai yra stengimasis grąžinti atgal į tą sistemą, kuri buvo prieš išsibalansavimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Laikas, skirtas šio įstatymo projekto pateikimui, baigėsi. Taigi motyvai už. Kalba M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Iš tiesų reikia pripažinti, kad šiame įstatymo projekte yra ir gerų dalykų. Reikia didinti Viešųjų pirkimų tarnybos vadovų atlyginimus, nes jie yra atsakingi už labai didelę dalį valstybės viešųjų pinigų ir užtikrinimą, kad tie pinigai būtų išleisti skaidriai ir efektyviai, Konkurencijos tarybai už tai, kad kainų kartelių nebūtų, kad gyventojai nemokėtų padidintų, per didelių kainų. Ryšių reguliavimo tarnyba, Valstybės kontrolė, Seimo kontrolieriai – ten iš tikrųjų reikia didinti atlyginimą. Tačiau aš niekaip negaliu pritarti, kad būtų padidintas atlyginimas šiai dirbančiai Vyriausybei. Už ką? Gerbiamas ministre, aš pratęsiu mano kolegės I. Šimonytės klausimą. Ar jūs manote, kad jūs esate verti 13 % didesnio atlyginimo, kai pensininkų skurdas siekia 40 %? Kodėl jums dabar reikėtų didinti atlyginimus, kai mes tiek nedidiname atlyginimų mokytojams? Man atrodo, gerbiamas ministre, aš tikrai gerbiu jus ir kaip asmenį, ir kaip ministrą, šiuo siūlymu jūs perpildėte kantrybės taurę. Aš tikrai kviečiu susirinkti žaislus ir eiti koreguoti šį biudžetą, koreguoti šiuos siūlymus. Niekaip negalėsiu tam pritarti.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, nepaisydamas Mykolo įvardintų kelių lyg ir pagrįstų atlyginimų didinimų tam tikriems pareigūnams, aš vis dėlto kviečiu balsuoti prieš, nes tikrai akis bado aukšti atlyginimų koeficientų kėlimai aukščiausiems politikams, kai kuriems kitiems, politinio pasitikėjimo pareigūnams. Kai mokytojai, gydytojai, kurie negauna Vyriausybės pažadėtų atlyginimų, panašu, ministras net nežino, kokie jie buvo pažadėti ir kiek iš tikrųjų yra padidinama, pamatys štai tuos didinimus, kurie skiriami aukščiausiems valstybėms asmenims, tikrai jūs čia menkais streikais neišsisuksite. Žmonės tikrai dar turi teisingumo jausmą.
Pats ministras čia teoriškai kažką lemena apie atlyginimų plokštinimą, bet aš vis dėlto linkėčiau pasižiūrėti, kur tą plokštinimą jis čia mato, kai viskas proporcingai didinama, nors tikrai aukščiausius atlyginimus ramiausiai būtų galima įšaldyti ir taip siekti solidaresnės atlyginimų sistemos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Gerbiami kolegos, apsispręskite ir balsuokite dėl teikiamo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4026.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 12, prieš – 41, susilaikė 33. Taigi po pateikimo įstatymo projektui nėra pritarta. (Balsai salėje)
Gerbiami kolegos, baigsime procedūrą, tada replikos. Ar grąžiname tobulinti? Kas už grąžinimą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę – atmesti įstatymo projektą, balsuojate prieš.
Balsavo 79 Seimo nariai: už tobulinimą – 36, prieš – 43. Taigi įstatymo projektas yra atmestas.
Per šoninį mikrofoną replika – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, aš kviečiu rimtai susimąstyti, ar jūs turite palaikymą šiame Seime, nes jūsų siūlymas didinti sau atlyginimą, akivaizdu, neturi pritarimo čia ir, aš manau, neturi visuomenės pritarimo. Vis dėlto aš siūlyčiau grįžti ir pabandyti kaip nors patobulinti įstatymo projektą, nes mes turime spręsti Viešųjų pirkimų tarnybos, valstybės kontrolieriaus, Konkurencijos tarybos, Ryšių reguliavimo tarnybos ir kitų institucijų klausimą. Bet jūsų atlyginimo klausimas, matyt, nebeturi čia prasmės, o ir klausimas, ar apskritai ši Vyriausybė ir jūs, ministre, turite čia pasitikėjimą.
PIRMININKĖ. Per šoninį mikrofoną – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Aš norėčiau paneigti gerbiamo M. Majausko žodžius. Vyriausybė turi palaikymą ir ministrų algos tikrai yra per mažos, jas reikės didinti, be jokios abejonės. Šitas balsavimas buvo dėl Seimo narių algų, akivaizdu, čia buvo esminis balsavimas, ir jis parodė tai, ką galvoja Seimas. O spręsti problemas dėl Seimo kontrolierių, dėl merų, dėl kitų pareigūnų, kuriems būtina pakoreguoti koeficientus, mes tikrai galime.
PIRMININKĖ. Ir R. Žemaitaitis taip pat per šoninį mikrofoną.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Iš tikrųjų, gerbiami kolegos, aš manau, tiek dešinė, tiek kairė šį kartą pasielgėme labai nedžentelmeniškai. Rinkimai yra rinkimai, politikavimas yra politikavimas. Vyriausybė tikrai, Mykolai, turi palaikymą ir tuo atveju mes šiandieną turėjome palaikyti, nes tame projekte buvo kalbama ir apie kitų žmonių darbo užmokestį: komisijų, tarnybų ir panašiai. Dėl to buvo galima padaryti pasiūlymą. Dabar tuos žmones mes kažkur išmetame už ribos ir dėl tam tikrų politinių viražų mes čia žaidžiame kažkokius žaidimus. Ir ministro atlyginimas, aš būsiu nepopuliarus, neadekvačiai yra mažas pagal atliekamą darbą ir funkcijas, žinant, kiek yra laikina ir kokį darbą jis turi atlikti. Mes galų gale susitarkime, ar mes norime turėti gerai mokamą Vyriausybę, gerai mokamus ministrus, viceministrus ir visą personalą, ar mes vėl po to juoksimės. Reikėjo užregistruoti projektą ir tuo atveju per pasiūlymus daryti: Seimo nariams – nuo kitos kadencijos, ir ministrams. Iš tikrųjų man labai gaila, kad mes elementarų, teisingą, gerą projektą padarėme politikos lauku, bet čia yra mums visiems… Mes, tiek dešinė, tiek kairė, tiek vidurinė, tiek mišrioji, šiandieną, man atrodo, tikrai turėtume pasimokyti.
PIRMININKĖ. Taigi ne pirmą kartą mokomės ir vis tos pačios klaidos.
15.01 val.
Teisėjų atlyginimų įstatymo Nr. X-1771 3, 4, 5 straipsnių ir priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4027 (pateikimas)
Taigi keliaujame toliau. Ministre, prašom pristatyti Teisėjų atlyginimų įstatymo kai kurių straipsnių ir priedėlio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4027.
L. KUKURAITIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, teikiame Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų ir priedėlio pakeitimo įstatymo projektą, kurio tikslas – padidinti teisėjų atlyginimo ir pareiginės algos koeficientus siekiant sistemiškai suderinti teisėjų, valstybės politikų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų darbo apmokėjimą, sudaryti sąlygas mokėti teisingą darbo užmokestį, neleidžiant atsirasti nepagrįstoms darbo užmokesčio dydžių disproporcijoms ir siekiant sistemiškai spręsti valstybės politikų ir valstybės pareigūnų, teisėjų darbo apmokėjimo problemas, taip pat suvienodinti teisėjų priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus skaičiavimo tvarką su valstybės tarnautojams taikoma minėto priedo skaičiavimo tvarka.
Įstatymo projektu siūloma Konstitucinio Teismo pirmininko, Konstitucinio Teismo teisėjų ir bendrosios kompetencijos bei specializuotų teismų teisėjų atlyginimų ir pareiginių algų koeficientus didinti 13 %. Tai yra lygiai tiek, kiek buvo padidinti aukščiausių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai. Nustačius naujus teisėjų atlyginimų ir pareiginės algos koeficientus ir Respublikos Seimui 2020 metams patvirtinus 176 eurų valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinį dydį, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjų atlyginimas padidėtų 836 eurais, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų pareiginė alga padidėtų nuo 446 eurų iki 562 eurų, apylinkių teismų teisėjų – nuo 435 eurų iki 494 eurų.
Priėmus įstatymą, darbo užmokestis padidėtų 797 teisėjams. Būtų sistemiškai suderinti teisėjų, valstybės politikų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo dydžiai, tinkamai įvertintas teisėjų darbas, užtikrinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė į teisingą darbo apmokėjimą, atsižvelgta į Konstitucinio Teismo doktriną, pagal kurią ši teisė yra susijusi su konstituciniu teisingumo principu ir reiškia asmens teisę gauti už darbą tokį atlygį, kuris būtų teisingas atsižvelgiant į jo atliekamo darbo pobūdį, funkcijų sudėtingumą ir apimtį, tenkančią atsakomybę už tų funkcijų vykdymą, einamų pareigų ypatumus, asmens profesinį lygį, kvalifikaciją. Įstatymas įsigaliotų nuo 2020 m. sausio 1 d. Prašome projektui pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Jūsų pirmasis klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, po to, kai Seimas nubalsavo dėl prieš tai buvusio įstatymo, ar nereikėtų lygiai tą patį padaryti su teisėjų atlyginimais, nes atlyginimų išbalansavimas ir taip yra. Mes, dabar atmetę (kolegos turbūt neskaitė) įsigaliojimo… 2 straipsnio 3 dalį, kurioje kalbama apie Seimo narių atlyginimus tik nuo kitos kadencijos, padarėme meškos paslaugą merams, vicemerams, visiems komisijų darbuotojams ir kitiems, kuriems atlyginimas nebuvo didinamas, bet didinti nuo sausio 1 dienos teisėjų atlyginimus būtų dar labiau nelogiška. Todėl ar… Čia palikime kiekvieno dispozicijai, bet kodėl jūs taip sudėtingai 3 straipsnyje įrašėte, kada ir kaip didinti teisėjų atlyginimus? Viskas buvo paprasta ir aišku. Jūs dabar surašėte ten tokią beletristiką, kur velnias galvą nusilaužtų, ir kaip bus skaičiuojama tada?
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą.
Apie klausimo pirmąją dalį. Kaip bazė paimti Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimai, kad buvo didinti koeficientai 13 %, tai visoms kitoms grupėms stengiamasi tokiu pačiu tempu auginti. Taip pat ir teisėjams. Tai, kad vienai grupei nepavyko, nežinau, ar reikėtų atmesti dėl to kitus. Manau, kad labiau turėtume sietis prie valstybės tarnautojų kaip atskaitos taško.
O kalbant apie 3 straipsnį, jeigu pereis šitas įstatymas, pristatysime komitete visą logiką, kodėl taip siūlome skaičiuoti teisėjų atlyginimus.
PIRMININKĖ. Klausia S. Tumėnas. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, jūs rytą pristatydamas biudžeto sandarą buvote užrašęs tokį sakinį, kad siekiama… Skurdo mažinimas, buvo parašyta, taip? Ar jums neatrodo, kad vis dėlto visiškai prieštarauja tam, ką jūs dabar pristatote šiuo projektu? Atlyginimų koeficientai: Konstitucinio Teismo pirmininkas – 35–36%, tiek didinama, Konstitucinio Teismo teisėjas – 33,7 %, Aukščiausiojo Teismo teisėjas – 23,62 %. Ar jums atrodo tai moralu, ar tai nėra tiesiog begėdiška kitų žmonių, kurie gyvena iš minimumo, atžvilgiu? Ar nebūtų, gerbiamas ministre, moraliau šitas jūsų pristatomas lėšas geriau skirti pensijoms padidinti?
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Kaip ir minėjau dėl praeito įstatymo projekto, taip ir dėl šio, tai yra paskutinės grupės, kurios atnešamos į Seimą tam, kad būtų didinama, kai jau visoms yra padidinta. Visoms, kurioms Seimas turi diskreciją didinti darbo užmokesčius. Tai yra paskutinės grupės.
Dabar kalbant apie lėšas, šitam įstatymui vykdyti nėra jokių papildomų lėšų. Viskas yra iš įstaigų vidinių asignavimų.
PIRMININKĖ. Klausia R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas ministre, iš tikrųjų mano kolegos pačią esmę kaip ir paklausė. Išties, kai žiūri į skaičius, tuos, kuriuos ir įvardino, Konstitucinio Teismo teisėjas – 36 koeficientas ir vertini jo tolygumą su Seimo nariais, ministrais, merais, su bet kuo, iš tikrųjų tai yra neadekvatu. Galbūt reikėjo ir klausimas būtų, ar nemanėte, kad gal ne visiems vienodai didinti, didinti tiems, kurie ir daug gauna, bet didinti, suprantu, gal apylinkių teismų teisėjams, kurių tiktai 16,2 ir vertėtų pakelti daugiau, kad būtų kaip nors pamatyti tie, kurie dirba, bet gauna mažą atlygį, kaip jūs teisingai sakėte, deramas atlygis už darbą. Aišku, aš prisidedu prie kolegų, kai kalbama apie skurdo mažinimą, apie visas kitas temas, išties Konstitucinio Teismo teisėjai, ko gero, nėra ta grandis. Ar jūs manote kitaip?
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Patį principą, kuriuo mes rėmėmės tiek praėjusiame projekte, kuris nebuvo priimtas, tiek šiame, jau esu pristatęs, tai yra daugiau techninis siūlymas didinti tokiu pačiu tempu. Visa tai galime spręsti Seime, jeigu įstatymas pereis teikimo fazę ir siūlys kitus auginimo tempus, vieniems spartesnius, kitiems lėtesnius, ir priimti tai Seime.
PIRMININKĖ. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, aš vėl prašysiu, kad jūs viešai įvardintumėte, kiek jūs siūlote padidinti Konstitucinio Teismo teisėjo ir Konstitucinio Teismo pirmininko atlyginimą? Ne procentais, o pinigais jau.
Ar jums neužteko nuovokos po ankstesnio Seimo balsavimo dėl politikų ir valstybės pareigūnų tiesiog pasakyti, kad šitą projektą jūs pats atsiimate? Kai anam nepritarėme, tai teisėjų iškėlimas, kai Konstitucinio Teismo pirmininko atlyginimas bus 30 % ar net daugiau didesnis už aukščiausių valstybės pareigūnų… Ar čia yra normalu?
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. (Balsai salėje) Esu įvardinęs sumą, tai yra 836 eurai.
PIRMININKĖ. Klausia A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamas ministre, norėčiau jūsų paklausti tokio paprasto klausimo. Kiek iš esmės šitas atlyginimų pakėlimas kainuos valstybės biudžetui? Ir ar nemanote, kad tuos pinigus geriau išleisti kitoms reikmėms?
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Jau esu sakęs, kad visi šitie auginimai, visi šitie didinimai valstybės biudžeto būtų tiek, kiek apima nacionalinės kolektyvinės sutarties sutarimą, tai yra…
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Kokia suma?
L. KUKURAITIS. Prašau?
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Kokia suma?
L. KUKURAITIS. Tai yra bazinio dydžio auginimo tempu, tai yra 3 eurus pridedant prie bazinio dydžio, tiek bus pridėta ir šioms institucijoms pagal jų biudžetus. Tačiau visi kiti auginimai būtų iš vidinių asignavimų, kurie nėra didinami.
PIRMININKĖ. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, ar galite patikslinti, galbūt šie siūlymai yra kaip nors susiję su korupcijos skandalais? Ar manote, kad didindami teisėjų atlyginimus mes galėtume išvengti korupcinių skandalų, ar čia šiaip tiesiog paimama ir tikimasi, kad padidėjus atlyginimams padidės ir teisingumas?
L. KUKURAITIS. Tokia prielaida yra. Kai buvo derinamas projektas Vyriausybėje, ja taip pat buvo remiamasi priimant šį sprendimą, siūlymą eiti į Seimą, didinti ir šiai grupei darbo užmokesčius, kurie, kaip ir sakiau, buvo nedidinti ilgą laiką.
PIRMININKĖ. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiamas ministre, ar jūs suprantate, kad jūs dabar pateikėte projektą, nagrinėjantį ypatingos grupės atlyginimų kėlimą? Savo laiku jie patys sau išaiškino, kad niekada negali būti paskui sumažinti. Visiems kitiems gali, išskyrus jiems. Pagal Konstitucinio Teismo sprendimą negali būti niekaip mažinami atlyginimai teisėjams ir Konstitucinio Teismo teisėjams. Tai gal vis dėlto, jeigu sprendėte šitą problemą, reikėjo eiti ne per jų atlyginimų didinimą, o galimybę mokėti kokius priedus ar dar ką nors? Priedų tai mes galime atsisakyti, bet niekada negalėsime mažinti ir automatiškai paskui turėsime viską pertvarkyti. Ar jūs jų pačių išaiškinimo sau pasekmes išsiaiškinote?
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Šitą informaciją mes turime, žinome ir vis tiek atėjome su projektu.
PIRMININKĖ. Klausia T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Ministre, aš ne kartą privačiame pokalbyje klausiau jūsų to paties ir dar kartą viešai noriu pasakyti savo poziciją ir kartu užduoti klausimą. Ar jums neatrodo, kad pats laikas (mes kartu dirbome darbo grupėje dėl viešojo sektoriaus atlyginimų), pats laikas nuspręsti, kad nedidiname atlyginimų per koeficientus? Viskas, jokių žaidimų su koeficientais nereikia. 20 yra Seimo nariui standartas, ir viskas, daugiau niekada nieko nejudiname, bent jau iš viršaus.
Apačioje – taip, mes dar turime problemų ir ten reikėtų koreguoti, kad sistema iš tikrųjų būtų neišsibalansavusi. Bet tiems aukščiausiems, kas simboliškai jaudina visuomenę, nei teisėjams, nei politikams nereikėtų judinti koeficientų. Per bazinio dydžio kėlimą kiekvienais metais algos didėja, ir tai yra teisinga. Kalbant apie konkrečius pareigūnus, pavyzdžiui, ministrus, mano galva, jiems tikrai reikėtų padidinti, nes tai yra netolygumas, kai ministras gauna mažiau už pašto vadovą, tačiau apskritai tik bazinio dydžio judinimas yra prasmingas, mano galva.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų šita diskusija yra aktuali. Viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio didinimo strategijoje jau yra numatyta, kad bazinis dydis yra pagrindas, tačiau kol kas netolygumai yra labai dideli ir mes juos turime koreguoti. Sistema buvo išdraskyta ir tam tikros grupės pasididino darbo užmokesčius anksčiau negu kitos grupės, tam Seimas pritarė. Kitos grupės, deja, nepasididino ir tik dabar yra atnešti įstatymai. O kalbant apie galutinį sprendimą, tai toje Darbo užmokesčio didinimo strategijoje buvo nuspręsta, kad šalia minimalių koeficientų didinimo, šalia bazinio dydžio didinimo taip pat yra tvarkomos disproporcijos, kurios susiformavo per tą laikotarpį, kai atskiros grupės pasididino darbo užmokesčius.
PIRMININKĖ. Ir paskutinė klausimus užbaigia V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Gerbiamas ministre, aš norėjau užduoti klausimą, ar tikrai ne didesnė problema yra, tarkime, teismų sistemoje dėl žemiausio personalo atlyginimų, tarkime, teisėjų padėjėjų, sekretorių. Čia iš tiesų šiandien didžiulė problema yra, dėl ko stringa teismų darbas. Ar nevertėtų atsižvelgti į tai ir kelti jiems atlyginimus?
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Jiems irgi yra keliami atlyginimai per kitus įstatymus.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Motyvai prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, šio nejautraus projekto pateikimo aš negaliu niekaip paaiškinti, nebent Vyriausybės nariai jaučiasi tiek prisidirbę, kad atsidurs teismuose ir tikisi, kad teisėjai bus maloningesni dėl šio atlyginimų padidinimo. Kai vargais negalais sugebama vidutinę pensiją padidinti tik 30 eurų ir čia pat lengva ranka Konstitucinio Teismo teisėjams 830 eurų algos padidinimas! Ar mes įsivaizduojame, kaip tą žinią priims ne tik pensininkai, bet ir mokytojai, gydytojai, kiti viešojo sektoriaus darbuotojai? Aš kviečiu balsuoti prieš ir paskui atmesti, kad Vyriausybė susimąstytų, ką daro, kad socialinio jautrumo bent minimaliausi momentai sugebėtų kaip nors sugrįžti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvų už išsakyti niekas nepageidauja. Prašom apsispręsti ir balsuoti dėl teikiamo įstatymo projekto, ar pritariate po pateikimo.
Balsavo 89 Seimo nariai: viso labo 2 – už, prieš – 45, susilaikė 42. Taigi po pateikimo nėra pritarta.
Gerbiami kolegos, turime nuspręsti, ar grąžiname tobulinti, ar atmetame įstatymo projektą. Skelbiu balsavimą. Kas už tai, kad įstatymo projektą tobulintume, balsuojate už, pasisakantys už atmetimą balsuoja prieš.
Taigi įstatymo projektas yra atmestas. Už tobulinimą – 31, prieš – 59.
15.18 val.
Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo Nr. X-1710 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4028, Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 8, 20, 221, 222 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4029 (pateikimas)
Keliaujame toliau. Kompleksinis 2-3.1 ir 2-3.2 klausimas – Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4028 ir Šalpos pensijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4029. Vėl tribūnoje – socialinės apsaugos ministras L. Kukuraitis. Prašom, ministre.
L. KUKURAITIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiami projektai susiję su 2020 metų valstybės biudžetu. Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto tikslas – tobulinti skurdo ir socialinės atskirties mažinimo priemones, didinant šalpos pensijų bazės dydį, susiejant jį didesniu procentiniu santykiu su minimalių vartojimo poreikių dydžiu.
Šalpos pensijų bazė yra Pensijų įstatyme nustatytų šalpos išmokų (šalpos neįgalumo pensijų, šalpos senatvės pensijų, šalpos našlaičių pensijų, šalpos kompensacijų ir socialinių pensijų) dydžio matas. Šalpos išmokų paskirtis – užtikrinti minimalias pajamas neįgalumo ir senatvės atvejais jokių pajamų negaunantiems arba labai mažas pajamas (kai socialinio draudimo pensija neviršija nustatyto šalpos pensijos dydžio) gaunantiems asmenims.
Įvertinus tai, kad didelė dalis senatvės pensininkų ir neįgaliųjų patiria skurdo riziką, manytina, kad šalpos pensijų bazės didinimas pagal įstatymu nustatytą procentinį santykį su minimalių vartojimo poreikių dydžiu neužtikrina pakankamo šalpos pensijų bazės ir šalpos išmokų dydžių augimo. Todėl įstatymo pakeitimo projektu siūloma nustatyti, kad šalpos pensijų bazės dydis negali būti mažesnis kaip 56 % praėjusių metų minimalių vartojimo poreikių dydžio, vietoj galiojančių 54 %.
Priėmus įstatymo projektą, nuo 2020 metų šalpos pensijų bazės dydis padidėtų 8 eurais, tai yra nuo 132 iki 140 eurų. Padidėjus šalpos pensijų bazės dydžiui, šalpos išmokos, priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos, padidėtų nuo 4 iki 18 eurų – atitinkamai pagal grupę, kuri gauna išmoką. Prognozuojama, kad 2021 metais šalpos pensijų bazės dydis turėtų siekti 143, o 2022 metais – 145 eurus, jeigu būtų didinama tik pagal indeksavimą, kuris numatytas įstatyme. Papildomai iš valstybės biudžeto 2020–2022 metais numatyta skirti šalpos pensijų bazei didinti 24,2 mln. eurų, 2020 metais – 4,9 mln. eurų, 2021 metais – 9 mln. eurų, 2022 metais – 10 mln. eurų.
Šalpos pensijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektu siūloma didinti pačias mažiausias šalpos neįgalumo pensijas iki 1 šalpos pensijų bazės dydžio. Šiuo metu mažiausią šalpos neįgalumo pensiją sudaro nuo 0,75 iki 0,99 šalpos pensijų bazės dydžio. Tokių pensijų gavėjų yra apie 7 tūkst.
Taip pat šiuo projektu siūloma nustatyti didesnę ribą, kuri būtų taikoma nustatant mažiausių socialinio draudimo pensijų gavėjų teisę gauti pensijos priemoką, tai yra nuo 0,95 iki 1 minimalių vartojimo poreikių dydžio. Šias pensijų priemokas gauna 72 tūkst. asmenų.
Šiuo įstatymo projektu siekiama Šalpos pensijų įstatymo nuostatas suderinti su BDAR’u, taip pat praplėsti asmens duomenų, teiktinų šalpos išmokas mokančiai įstaigai, sąrašą, siekiant užtikrinti teisingą šalpos išmokų mokėjimą.
Įgyvendinus įstatymo projektu siūlomus pakeitimus, neliks mažesnių nei 1 šalpos pensijų bazės dydžio šalpos neįgalumo pensijų. Pensijos didėtų: neįgaliesiems, netekusiems 45 arba 50 % darbingumo, – atitinkamai nuo 0,75 šalpos pensijų bazės dydžio iki 1 šalpos pensijų bazės dydžio ir nuo 0,98 šalpos pensijų bazės dydžio iki 1 šalpos pensijų bazės dydžio; neįgaliesiems (pripažintiems tokiais po 24 metų) – atitinkamai nuo 0,9 iki 1 šalpos pensijų bazės dydžio.
Teisę gauti pensijos priemoką įgis asmenys, kurių gaunamų socialinio draudimo pensijų ir kitų pensinio pobūdžio išmokų suma per mėnesį nesiekia 100 % MVPD, kuri šiuo metu yra tapati ir absoliučiai skurdo ribai Lietuvoje.
Preliminariais skaičiavimais, papildomai iš valstybės biudžeto šiems siūlymams įgyvendinti prireiks apie 30 mln. eurų. Lėšų poreikis įstatymų projektams įgyvendinti yra suplanuotas ir įtrauktas į Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Prašome pritarti pateiktiems įstatymų projektams.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pateikimą. Pirmoji jūsų klausia G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Išties tikrai reikia didinti šalpos pensijas. Pirmiausia norėčiau paklausti būtent dėl to konkretaus įstatymo. Manau, kad tikslas labai teisingas, šalpos pensijas didinti tikrai reikia, bet jas šiuo atveju didinate taip gana plokščiai – visiems mažiausias pensijas gaunantiems padidinate iki to konkretaus dydžio. Tačiau jūsų Vyriausybės programoje taip pat yra įrašyta kita priemonė – vienišų pensinio amžiaus asmenų paramos sistemos sukūrimas, 2019 metų II ketvirtis. Apie ką turbūt būtų kalba, tai turbūt iš našlių pensijų turėjo išeiti parama visiems vienišiems pensininkams, ne tiktai tiems, kurie neteko savo sutuoktinio, bet taip pat ir nesusituokusiems, ir išsiskyrusiems. Tačiau to nėra, nors tiems žmonėms iš tikrųjų skurdas labiausiai gresia, nes jiems reikia išlaikyti savo būstą. Kodėl šiuo atveju nebuvo nueita į tą skaudžiausią ir labiausiai rizikos grupę, kuriai iš tikrųjų parama reikalinga būtent būstui išlaikyti, tų išlaidų išvengti jie negali?
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Iš tiesų taip, pasirinkta eiti visų skurde esančių pensininkų skurdo problemos sprendimo link, nediferencijuojant pagal pobūdį, pagal gyvenimo būdą ir pagal namų ūkį, nes visi, kurie gyvena ir gauna mažesnę pensiją negu absoliutaus skurdo riba, yra žemiau pajamų, kurios leidžia išgyventi, pragyventi. Buvo pasirinktas šis kelias, juo einame. Norime pasiekti tokį standartą, kad pensininkai, kurie dirbo, uždirbo ir turi būtinąjį stažą, gautų ne mažesnę pensiją negu absoliutaus skurdo riba, tai tos minimalios lėšos pragyventi, išgyventi šioje šalyje. Kai pasieksime šį standartą, tada jau reikės taikyti labiau į tas grupes, kurios labiau skursta, ir vieniši pensininkai yra vieni iš jų.
PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, atsiprašau, čia buvo toks triukšmas po jūsų pristatyto įstatymo, visi aptarinėjo. Aš neišgirdau, kodėl vis dėlto buvo pasirinkta tik 2 % padidinti šitą dydį nuo 54 iki 56? Koks tai kriterijus, kuris apsiriboja 2%? Vėl pinigai ar turėjote rimtus kriterijus?
L. KUKURAITIS. Iš tiesų du dalykai yra daromi. Vienas – atsiranda šalpos pensijų išmokų grindys. Kitaip sakant, dalis neįgaliųjų gaus nebe mažesnę negu šalpos pensijų bazę, lėšas. Vadinasi, visi, kurie dabar gauna mažiau, gaus šalpos pensijų bazę. Mažiausiai. Įvedėme grindis.
Antrasis – pagal tas galimybes, kurias turime, ir finansines galimybes būtent didiname šitai grupei tiek, kiek galime pagal valstybės biudžeto grindis. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiamas ministre, kiek šitas jūsų siūlymas koreliuoja su Prezidento pateiktu projektu, kuriuo, kiek aš supratau, jis ieško papildomų pinigų būtent dėl šitos šalpos pensijų padidinimo? Kartu norėčiau atkreipti dėmesį, norėčiau jūsų komentaro dėl to, kad mes dabar prisirišame prie kažkokio minimalaus standarto. Savo laiku Lietuvoje mes irgi prisirišome… atsirado tas MGL, bazinės išmokos, kurias mes irgi… lyg ir turėjo išgyvenimo prasmę, bet paskui jis automatiškai tapo tokiu finansiniu rodikliu, kuris nieko neatspindi. Ar neišeis šiuo atveju tas pats, kai, spręsdami valstybės reikalus, mes tiesiog tą gyvenimo standartą koreguosime taip – pagal valstybės galimybes, tą krepšelį vis skurdinsime ir panašiai? Ar nereikėjo pasirinkti kitokių kriterijų, nes galime tiesiog atsidurti taip pat kaip ir anksčiau? Taip ir atsidūrėme.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Kiek man yra žinoma, Prezidentas teikia pensijų pagrindinės dalies didinimo įstatymų projektus. Tuo tarpu šalpos pensijų bazė apima tuos, kurie neturi teisės į sodrinę pensiją. Tokių senatvės pensininkų yra apie 10 tūkst. Visi kiti – apie 60 tūkst. yra neįgaliųjų. Tai koreliuoja tuo požiūriu, kad yra mažinamas pensininkų skurdas.
Dabar kalbant apie minimalių vartojimo poreikių dydį, tikrai tas pats dydis įtvirtintas yra tik šioje kadencijoje ir yra labai aiški metodika, kaip yra nustatomas, pagal kainas, kurios egzistuoja rinkoje, tiek maisto, tiek paslaugų visas kainas, ir pats dydis auga kasmet. Jis neauga tokiu greičiu, ne tokiu tempu kaip darbo užmokestis. Todėl išeina, kad žmonės, kurie uždirba pajamas… yra kur kas greičiau mažinamas tas absoliutus skurdas, kas yra MVPD riba. Gali būti taip, kad kažkada mes nebematysime prasmės jo matuoti kaip absoliutaus skurdo ribos dėl to, kad žmonių pajamos bus kur kas didesnės negu šitiems minimaliems vartojimo poreikiams užtikrinti. Jeigu taip bus, tai bus gerai, vadinasi, žmonės Lietuvoje turės bent minimalias pajamas pragyventi, didesnes nei minimalias pajamas pragyventi. Mūsų prognozėmis, absoliutus skurdas 2019–2020 metais gali pasiekti 5 % lygį.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, jūs, kalbėdamas apie valstybės tarnybą, apie atlyginimus teisėjams ir panašiai, šakutes didinate, čia atvirkščiai – šalpos pensijos suplokštėja iki minimalaus lygio. Bet iš tikrųjų, jeigu pasižiūrėtume, poreikiai turbūt irgi nevienodi, pagal neįgalumo lygį galimybės nevienodos. Iš tikrųjų ar tai yra taip pat teisinga? Iš tikrųjų, pagal grupes žiūrint, nemažai galbūt galėtų dar ir dirbti, ir užsidirbti kokiu nors būdu, per socialines įmones, tačiau šiuo atveju sulyginimas, nežinia, kaip paveiks ta lygiava visus. Ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų tai yra didinami dydžiai, nustatoma, kad dalis neįgaliųjų negautų mažiau, nei yra šalpos pensijų bazė, tai yra įvedamos tam tikros grindys. Bet, didinant pačią šalpos pensijų bazę, atitinkamai diferencijuojamos ir pajamos pagal darbingumo lygį ir kitus rodiklius. Taigi ta diferenciacija išlaikoma, tik nubrėžiama riba 7 tūkst. neįgaliųjų, kad jie negautų mažiau nei ši riba, nes gaunant tokias pajamas iš tiesų neįmanoma išgyventi.
PIRMININKĖ. Klausimus užbaigia M. Navickienė. Prašom.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, aš norėčiau grįžti prie mūsų diskusijos komitete, kuomet Valstybės kontrolė pristatė savo ataskaitą, apžvelgė visą socialinę paramą, kurią gauna žmonės, ir rezultatai iš tiesų ganėtinai nuliūdino. Jeigu pasižiūrėtume į vienišus žmones, kurie buvo tyrimo subjektai, tai tik 3 % gauna paslaugų ir paramos iki minimalių poreikių krepšelio, iki tų 240 eurų. Žinant šitą statistiką ir matant, kad šituo įstatymo projektu, už kurį aš balsuosiu, didėja šalpos išmokos, priklausomai nuo rūšies, nuo 4 eurų iki 18 eurų, tai ta vienišų žmonių problema nesprendžiama.
Jūs tikrai daug apie tai kalbėjote. Aš norėčiau sugrįžti prie savo kolegės klausimo ir paklausti, kada vis dėlto Vyriausybė, jūs ketintumėte grįžti prie vienišų žmonių, gaunančių socialinę paramą, gyvenimo gerinimo klausimo?
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Papildysiu, kad pagal Valstybės kontrolę apskritai mūsų parama yra mažai efektyvi dėl tokių minimalių išmokų, kurias mes mokame žmonėms. Tik apie 14 % visų, kurie gauna išmokas, suteikiamos pajamos, kurios pasiekia absoliutaus skurdo ribą. Tik 14 %. 3 % iš jų, kaip sakėte, tik 3 % vienišų asmenų padeda.
Čia reikalingi koncepciniai sprendimai ir ne tik dėl vienišų žmonių, bet ir dėl visų kitų grupių. Tų sprendimų ieškosime. Ką tikrai reikia didinti, tai ribą išplėsti, kad daugiau žmonių patektų į teisę gauti socialinę išmoką ratą, nes 2,6 % mūsų piliečių gauna tokias išmokas. Lyginant su Europos dydžiais, tai yra visiškai neadekvatu, vadinasi, mes apskritai nepasirūpiname tais, kurie patiria skurdą. Taip pat reikia tikslingai spręsti klausimus. Vaikų klausimus sprendžiame per vaiko pinigus, dėl vienišų irgi turėtume spręsti.
Šitoje sesijoje mes neatnešime sprendimo. Tikrai turiu pripažinti, kad nežinau, ar atnešime sprendimus, kokius nors išskirtinius, tikslinius, vienišų pensininkų grupės didesnėms pajamoms užtikrinti, negu tie, kurie teikiami iš apačios, didinant visiems.
PIRMININKĖ. Dėkojame, ministre. Motyvų sakyti niekas nepageidauja. Prašom balsuoti dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-4028 ir Nr. XIIIP-4029 po pateikimo.
Balsavo 92 Seimo nariai ir visi pritarė pateiktiems įstatymų projektams.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas abiem projektams. Svarstymo data numatoma lapkričio 21 diena.
Gerbiami kolegos, toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas G. Kirkilas. Linkiu sėkmės.
15.35 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 4 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1831 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4030 (pateikimas)
PIRMININKAS (G. KIRKILAS, LSDDF). Gerbiami kolegos, kitas darbotvarkės klausimas – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4030. Į tribūną kviečiu ministrą A. Monkevičių. Pateikimas.
A. MONKEVIČIUS. Gerbiamas Seimo posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, teikiame Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 4 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1831 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Jo tikslas – sudaryti prielaidas savivaldybėms ir toliau dalį nepanaudotų savivaldybių biudžetų lėšų piniginei socialinei paramai skirti švietimo pagalbai. Švietimo pagalba, savivaldybių savarankiška funkcija, yra labai svarbi užtikrinant mokinių teisę į mokslą bei veiksmingą ugdymą, sudaro sąlygas pozityviai socializacijai ir padeda laiku pastebėti, spręsti socializacijos procese kylančias problemas.
Aš noriu pabrėžti, kad iš valstybės biudžeto tikslinės dotacijos ugdymo reikmėms finansuoti švietimo pagalbai pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką 2019 metams skirta 56 mln. eurų. Ši suma naudojama psichologų, socialinių pedagogų, specialiųjų pedagogų etatams finansuoti. Pernai, atsižvelgiant į didelį lėšų poreikį švietimo pagalbai organizuoti ir atsižvelgiant į tai, kad savivaldybėms socialinės paramos lėšų gali likti, buvo priimtas Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymas. Pagal jį savivaldybėms 2019 metais buvo numatyta galimybė nepanaudotas savivaldybių biudžetų lėšas piniginei socialinei paramai mokėti panaudoti socialinių pedagogų, psichologų, specialiąją pedagoginę ir specialiąją pagalbą teikiančių specialistų darbo užmokesčiui mokėti.
Savivaldybių pateiktais duomenimis, 2019 metais buvo planuota panaudoti per 8 mln. eurų šiai paskirčiai. Tačiau ši nuostata galioja tik 2019 metais, todėl teikiame Piniginės socialinės paramos įstatymo pakeitimą, pagal kurį galimybė nepanaudotas savivaldybių biudžetų lėšas piniginei socialinei paramai mokėti panaudoti švietimo pagalbai būtų pratęsta dar 2020 metams. Tai būtų papildoma galimybė švietimo pagalbos trūkumui spręsti, todėl reikėtų, kad Piniginės socialinės paramos įstatymo nuostatų galiojimas būtų pratęstas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. Pirmasis – E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, jūs ir savo pristatyme pasakėte, kad kai kuriose savivaldybėse socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams lėšų gali likti. Iš tikrųjų norėtųsi sužinoti, kiek maždaug savivaldybių, kuriose gali likti ir kuriose negali likti, nes pagal situaciją iš tikrųjų visos savivaldybės nėra vienodos. Pagal esančią metodiką anksčiau buvo skaičiuojama maždaug vienodai, tačiau situacija pasikeitė. Vienose savivaldybėse, kur galbūt didesni miestai, centrai, problemos geriau sprendžiamos, tačiau ten, kur yra daug bedarbystės, – prasčiau. Ar nemanote, kad vis dėlto reikėtų atsisakyti tokios praktikos ir, pažiūrėjus, kas ten iš tikrųjų yra, kokie duomenys, bandyti vis dėlto iš Vyriausybės ieškoti lėšų. Ačiū.
A. MONKEVIČIUS. Ačiū už šį klausimą. Iš tiesų daugelyje savivaldybių, mūsų duomenimis, net 14 savivaldybių, kaip pačios savivaldybės pateikė, perkėlė lėšas, jos nebuvo panaudotos, beveik 12 mln. eurų į 2019 metus, nors šiuo metu irgi tų lėšų daugelyje savivaldybių lieka. Aš noriu pabrėžti, taip, tai yra svarbu ir mes stengiamės įsigilinti, kokia situacija kiekvienoje savivaldybėje, ir padėti projektu. Tarkime, vien psichologai, šiais metais yra 3,7 mln. eurų skirta psichologų etatams išlaikyti ir pagalbai savivaldybėms. Šiaip tai dar kartą noriu pabrėžti, šitas projektas yra ne prievarta, neprivalomas, bet yra kaip galimybė savivaldybėms. Jeigu jos nepanaudoja lėšų ir yra poreikis, jis svyruoja, tai priklauso nuo diagnostikos efektyvumo, nuo to, kiek galbūt vaikų grįžta iš užsienio, kuriems irgi tos paramos reikia, tarkime, mokytojų padėjėjų etatų, ir savivaldybė, jeigu tokių lėšų liko, gali panaudoti tiems tikslams. Tai yra 12 punktu įrašytas dar tas punktas, kad tai būtų galima panaudoti švietimo pagalbai. Noriu pabrėžti, tai ne prievolė, tai yra būtent galimybė.
PIRMININKAS. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū pirmininkui. Gerbiamas ministre, noriu priminti praeitų metų istoriją, nes pernai atsirado šita pataisa. Jūs žadėjote, kad tai yra laikina, kad jūs numatysite iš švietimo lėšų šitą apmokėjimą šitiems mokytojams, nes tai yra socialinės apsaugos lėšos, ne švietimo lėšos. Iš tų socialinei apsaugai skirtų lėšų jūs paprašėte, Seimas išgirdo ir nubalsavo – vieniems metams, laikinai. Dabar jau jūs ateinate su prašymu antriems metams. Mano klausimas. Ar padarėte analizę, kiek savivaldybės pagal galimybes, kaip jūs sakėte, skiria tiems mokytojams? Aš turiu informacijos ir man labai keistai atrodo, kad ten yra mizeris. Kodėl tų lėšų neskyrė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, numatydama kitų metų biudžete? Suprantu, pernai, dabartinė situacija, bet kitiems metams kodėl trūksta lėšų? Ačiū.
A. MONKEVIČIUS. Aš dar kartą noriu paminėti, tų lėšų skiriame ir Europos struktūrinių fondų projektu, ir aš manau, kad Seime svarstydami biudžetą dar irgi siūlysime, kad būtų galima atsižvelgti į šitą poreikį, ir tų lėšų, kaip aš minėjau, yra skiriama ne mažiau kaip 56 mln. eurų, tačiau kai kurioms savivaldybėms tikrai verta ir naudinga plėsti šitą paramą, nes dažniausiai parama yra būtent švietimo pagalba socialinės rizikos, socialiai jautrių šeimų vaikams, todėl tai nėra visiškai atskiras dalykas.
Kokia konkreti suma? Galiu dar kartą pasakyti, šiais metais tai yra 8,1 mln. eurų, savivaldybės skyrė šitai sričiai iš tų nepanaudotų lėšų, tai yra 8,1. Tai kodėl neverta būtų palikti dar tokią galimybę, tuo labiau kad ji siejasi, kaip aš minėjau, su socialinės rizikos šeimomis, su pagalba socialiai jautrioms grupėms.
PIRMININKAS. Kolega V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamas ministre, jūs pabrėžėte, kad tai nėra prievarta. „Prievarta“ galbūt tas žodis nelabai dera apskritai šiame kontekste, bet imperatyvas kodėl negalėtų būti? Jeigu lieka tų pinigų, ar savivaldybės paskui savo nuožiūra galės jais disponuoti, ar jie privalomai grįžta į biudžetą? Jeigu jie lieka vis tiek savivaldybėje, ar tai neturėtų būti imperatyvas, nes šita pagalbos pedagogams tema ir ta problema yra labai labai opi ir ji tikrai artimiausiu metu neišsispręs savaime.
A. MONKEVIČIUS. Savivaldybių aš tikrai jokiu būdu nenoriu kaltinti, bet kurios savivaldybės. Daugeliu atvejų savivaldybės labai dėmesingai ir jautriai sprendžia šiuos klausimus ir, jeigu tų lėšų lieka, būtent tai sričiai ir panaudoja. Čia tikrai jokios prievartos, tai yra sąmoningumo klausimas. Džiaugiuosi, kad, kiek man teko kalbėtis dabar su savivaldybių administracijomis ir merais, jie tą puikiai supranta ir kiek gali prisideda.
Kaip minėjau, ta suma nėra didelė, bet nėra ir maža – 8 mln., tačiau, mano galva, tikrai yra tokių dalykų, kurie priklauso nuo konteksto. Ne kiekvienoje savivaldybėje jis yra vienodas. Savivaldybės tą matydamos iš tikrųjų kaip galimybę pasilieka. O praeitais metais nepanaudota daugiausia buvo, gal ir perkelta su pateisinimu į kitus metus, todėl kad užtrunka tam tikros procedūros, ir tie 12 mln. eurų buvo susiję labiausiai su tuo, bet dėl sąmoningumo šiemet švietimo pagalbai buvo skirta per 8 mln. eurų, pernai – 6,8 mln. Todėl tai yra galimybė savivaldybėms, kai lėšų trūksta, prisidėti ten, kur reikia.
PIRMININKAS. R. J. Dagys. Nematau. J. Liesys.
J. LIESYS (LSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, noriu jūsų paklausti. Jūs ką tik pasakėte, kad tikrai savivaldybės sutaupo, bet jos nesugeba laiku savo projektų įgyvendinti. Svarbiausia, jeigu dabar mes siūlome savivaldybėms leisti apmokėti, tai manau, kad mes visus socialinius darbus apleisime tiek, kad negalėsime jų atlikti. Vien todėl, kad jie reikalingi ir neįgaliesiems, ir kitiems dalykams.
Aš vis dėlto manyčiau, kad asignavimai, kas ir yra, turėtų būti numatyti, o šitie pinigai, savivaldybės tikrai neišlaidauja, jos turi kam pateikti. Ir dabar savivaldybėms atiduoti viską, aš manau, irgi nėra aktualu. Jūs tik galimybės joms neatimate, o taip reikėtų duoti asignavimus.
A. MONKEVIČIUS. Ačiū už šitą klausimą. Aš dar kartą norėjau pabrėžti, kad yra 12 punktų, kam gali panaudoti socialinės paramos lėšas, ir šita pozicija yra paskutinė, dvylikta. Jeigu lėšų lieka, kad galėtų savivaldybės tai padaryti. Tai yra tik tokia galimybė. Mes tikrai rankų neišsukinėjame, bet jeigu savivaldybė mato, kad tai tikrai dera su kitomis funkcijomis ir tų lėšų liktų, kad galėtų tam panaudoti. Tai tikrai nėra jokia prievarta ir tik dvylikta pozicija iš dvylikos.
PIRMININKAS. Ačiū. G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, aš tik dar kartą pasitikslinsiu. Ar teisingai mes supratome, kad pakankamos, reikiamos pinigų sumos pagalbos specialistams finansuoti pagal tai, kaip reikalauja teisės aktai, kitų metų valstybės biudžete nėra numatyta? Ar teisingai supratome? Ypač turint mintyje, kad ir komiteto pirmininkas jau yra pateikęs pasiūlymą, jeigu teisingai supratome, dėl 10 mln. trūkstamų lėšų. Čia svarbu svarstant…
A. MONKEVIČIUS. Taip, mes kaip tik ir norėtume, kad būtų sprendimas priimtas dėl 10 mln. 300 tūkst. eurų sumos padidinti darbo užmokestį, padidėjus koeficientams iki 25 %, kas šiemet nebuvo padaryta. Taigi kitų metų biudžete norėtume, kad tai būtų padaryta ir tai nebūtų našta savivaldybėms. Ir nebūtų kokių nors aliuzijų į tai, kad štai šitas sprendimas yra kaip nors susijęs su tais 10 mln.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre, jūs atsakėte į visus klausimus.
Prieš norėtų kalbėti E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, na, manau, savivaldybės įvarytos į tam tikrą ceitnoto situaciją. Pernai jos priėmė žmones, galvojo, kad šiemet bus išspręsta iš valstybės biudžeto, bet vėl sako, na, jūs pernai išsprendėte, tai ir šiemet išspręsite. Iš esmės aš nepritariu tokiam požiūriui, kuomet kalbama apie švietimo sistemos ir savivaldybės galimybes. Manau, kad mūsų valstybėje sistema turi būti vienoda, vienodai visur turi būti vaikai mokomi, vienodą gauti švietimo pagalbą ir vienodą, kiek įmanoma, gauti išsilavinimą.
Dar šiais metais svarstant Valstybės ir savivaldybių biudžetų metodiką mes siūlėme šiek tiek pagelbėti, kad savivaldybės gautų daugiau lėšų už valstybės priimamus sprendimus ir Seimo priimamus įstatymus, bet, deja, tam nebuvo pritarta. Manyčiau, kad vis dėlto turėtume svarstymo metu grįžti prie to klausimo (Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkui yra pateikti siūlymai), pabandyti kiek įmanoma išspręsti šią problemą iš valstybės biudžeto lėšų.
Savivaldybės tikrai turi kur panaudoti lėšas, nes vykdo europinius projektus, ir galbūt kitiems dalykams būtų galima leisti. Kai kurie europiniai projektai yra socialinės krypties, tai čia tikrai būtų galima tikslingai panaudoti tas lėšas. Taip pat ne visur išspręstos neįgaliųjų judumo problemos. Savivaldybėse taip yra, na, kai kurios palaiko šiek tiek pinigų, nes nežino, kuo čia viskas baigsis, nežinia, kaip tas biudžetas bus vykdomas iki metų pabaigos. Neverta tikėtis, kad iš tų pinigų bus išspręstos problemos, susijusios su pagalba švietimui arba apskritai švietimu.
Manau, turime surasti lėšų iš valstybės biudžeto, o šias lėšas, kurias žadėjo kažkada valstybė palikti savivaldybėms sprendžiant socialines problemas, palikti ir tegul savivaldybės toliau sprendžia tas problemas, kurioms ir buvo numatytos lėšos.
PIRMININKAS. Ačiū. Nėra sutarimo.
Kolegos, balsuojame po pateikimo. Atsiprašau, už – kolega E. Jovaiša. Atsiprašau, profesoriau.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, visa tai yra teisybė. Turime padaryti, kad būtų iš valstybės biudžeto, bet ši nuostata tikrai neturi trukdyti kam nors savivaldybėje gyventi. Čia kalbama apie tai, jeigu savivaldybės pačios nori, pačios gali ir turi lėšų… Juk žinome, būna, kad savivaldybei skirtų lėšų nepavyksta panaudoti, kad jos turėtų galimybę prisidėti prie švietimo. Tik tiek. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dabar jau tikrai balsuojame dėl Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo projekto Nr. XIIIP-4030. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Kolegos, balsavimas pradėtas. Balsuojame.
Gerbiami kolegos, balsavo 84 Seimo nariai: už – 64, prieš – 3, susilaikė 17. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: Socialinių reikalų ir darbo komitetas pagrindinis, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Galime pritarti? Pritarta. Siūloma svarstyti lapkričio 21 dieną. Pritariame? Ačiū.
15.51 val.
Vidaus tarnybos statuto 39, 53, 61 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4031 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Vidaus tarnybos statuto 39, 53, 61 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4031. Pateikimas. Kviečiu ministrę R. Tamašunienę. Prašom, ministre, pateikti.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Laba diena. Mieli kolegos, pateikiamas įstatymo projektas, kurio tikslas – sudaryti teisines prielaidas pareigūnams taikyti nacionalinės kolektyvinės sutarties nuostatas, jas įgyvendinti ir taip pat įgyvendinti Konstitucinio Teismo rekomendacijas dėl tarnybinės atsakomybės teisinio reguliavimo tobulinimo. Pirmiausia siūloma įtvirtinti nacionalinės kolektyvinės sutarties apibrėžimą, ko nebuvo Vidaus tarnybos statute ir tai sukeldavo skirtingas profsąjungų reikalavimų traktavimo normas skirtingoms pareigūnų institucijoms.
Taip pat siūloma padidinti minimalius pareiginės algos koeficientus, kaip numatyta sutartyje, – 0,5 %, tačiau aukščiausios grandies pareigūnams taikyti 0,2 %, o einantiems žemiausios grandies pareigas – iki 0,8 %. Diferencijavimas mažesnes pajamas gaunantiems pareigūnams užtikrins didesnį atlyginimų didėjimą. Tai sudaro didžiausią tarnaujančių pareigūnų dalį.
Taip pat nustatomos pareigūno, traukiamo tarnybinėn atsakomybėn, teisės tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros metu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiama ministre, jūsų nori paklausti keletas kolegų. R. Šarknickas pirmasis. Prašom, kolega.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Šiuo metu visa Lietuva žino, kad jau septintą dieną vyksta gesinimo darbai Alytuje, ir šiandien greičiausiai bus pabaiga. Norėjau paklausti dėl ugniagesių atlyginimo. Jie tikrai ne per daugiausia uždirba, tačiau einama tuo keliu, kad būtų geriau.
Mano klausimas būtų: tiems ugniagesiams, kurie dieną naktį dirba, įeina tie dalykai, kuriuos pristatote, – ar priemoka, ar papildomas apmokėjimas ir panašiai? Ačiū.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Tai yra atlyginimo koeficientas, kuris dauginamas iš tam tikro skaičiaus ir jį padidinus, be abejo, atlyginimas padidėtų. Šiuo metu buvo pasirinktas kitas kelias – per trejus metus eilinio ir neeilinio vertinimo būdu buvo vertinami pareigūnai ir taip jiems keliami atlyginimai, tačiau yra tikslinga nustatyti koeficientus, kurie tenkintų ir profesinių sąjungų atstovus. Ši sutartis yra suderinta su profesinėmis sąjungomis. Yra daug pareigūnams atstovaujančių profesinių sąjungų. Jie mano, kad toks diferencijavimas ir koeficientų paskirstymas yra socialiai teisingas. Be abejo, matydama situaciją ir kaip dirba ugniagesiai gesindami gaisrą Alytuje – jie nusipelnė tų didesnių atlyginimų. O dėl kitų priemonių, kalbant apie ugniagesius, dirbančius Alytuje, tai jau viduje turėjome darbo grupę, įspėjome medicinos centrą dėl reikalingų patikrų, pirmiausia mūsų ugniagesių gelbėtojų. Įspėjome reabilitacijos centrus, kad būtų reguliuojamos eilės suteikti galimybę po gaisro užgesinimo reabilituotis, taip pat bus taikomos psichologinės šešių dienų atostogos. Manau, kad vadovai taip pat atsižvelgs ir visus pareigūnus įvertins būtent už tą gesinimą. O kiti dalykai, kaip premijavimas ir, be abejo, pažymėjimas, taip pat yra labai svarbūs, bus ir kitų valstybės vadovų, man atrodo, teisingai įvertinti, nes jie atlieka didvyrišką darbą gesindami ugnį.
Ar mes pabaigsime jau rytoj? Smilkstančios masės yra labai daug, ji bus išvežama į Šiaulių „Toksiką“. Šiandien atvyko specialistai, įvertino situaciją, rytoj turėtų pajudėti užgesintos masės furgonai į „Toksiką“. Stengiamės kuo greičiau, visų pajėgos bendros, suvienytos – savivaldybės, visų ministerijų: Aplinkos apsaugos, Sveikatos apsaugos, Ekonomikos šiuo atveju, Žemės ūkio ir mūsų, kad kuo greičiau gaisras Alytuje būtų užgesintas iki paties galo. Dabar pradedami padarinių likvidavimo darbai.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega S. Tumėnas. Prašom, kolega.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama ministre, jūsų kuruojamos ministerijos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento sektorius yra, ko gero, finansiškai daugiausiai nuskriaustas. Visi žinome, kad ugniagesiai gelbėtojai gauna pačius mažiausius atlyginimus. Jūsų projekte yra numatoma departamento vadovams, viršininkams kelti koeficientą nuo 15,2 iki 19. Tačiau ugniagesiams gelbėtojams tik nuo 4,4 iki 10,5. Tai ar to pakaks, kad ugniagesiai gelbėtojai iš tikrųjų realiai pajustų atlyginimų pakėlimą? Ar nebus taip, ką žada dabar ugniagesių profsąjungos? Rengs piketus. Ar tikrai išgelbės situaciją jūsų nupirktos brangios kopėčios?
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Kopėčios labai reikalingos. Matome, kai yra ekstremalios situacijos ir tokie gaisrai, tai kopėčios reikalingos taip pat. Aš, kaip ir jūs, norėčiau koeficientus visiems, ne tik ugniagesiams, bet ir mokytojams, kultūros, socialiniams darbuotojams padidinti maksimaliai. Šis įstatymo projektas suderintas su profsąjungomis. Juos tenkina padidėjimas ne visiems vienodas, kaip nacionalinėje sutartyje – 0,5, bet diferencijuotas, ir žemiausios grandies pareigūnams pritaikyti 0,8, tai beveik 1, tuo tarpu aukštesnės grandies pareigūnams – 0,2. Ir taip pagal grupes yra tas diferencijavimas. Bet pirmiausia mes galvojame apie žemiausios ir šiek tiek aukštesnės grandies pareigūnus.
Manau, kad tas įstatymo projektas yra socialiai teisingas. O noriu pasakyti, kad asignavimai kol kas nedidėja net tiek, kiek numatyta šiame įstatymo projekte. Yra bendras biudžetas ir, aš manau, mes ieškosime sprendimų. Dar yra tik pateikimas, aš prašau pritarti. O paskui, be abejo, komitetuose mes pristatysime plačiai. Manau, kad profsąjungos taip pat dirbs savo darbą. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia R. Baškienė. Prašom, kolege.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Gerbiamoji ministre, jūs iš tikrųjų labai nuoširdi ir kukli. Aš skatinčiau būti mažiau kuklią, nes mes ką tik sutaupėme apie 3 mln. eurų nepadidindami atlyginimų Konstitucinio Teismo teisėjams, ministrams, kitiems aukštiems pareigūnams. Tad gal yra galimybė dėl to šiek tiek daugiau didinti jūsų sistemos darbuotojams, kurie atlieka ypač atsakingą ir reikalingą darbą. Ar nemanote, kad mes, turėdami rezervą, dabar skatiname jus elgtis šiek tiek mažiau kukliai?
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Gerbiama Pirmininko pavaduotoja, tikrai jūsų pastebėjimas labai geras ir jūs jau nurodote šaltinius. Aš galvoju, kad tikrai įstatymo nuostatoms įgyvendinti tie 3,5 mln., kurių realiai reikia daugiau, bus labai reikalingi.
PIRMININKAS. Klausia G. Skaistė. Prašau, kolege.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Nenoriu sugadinti jūsų festivalio, bet taip pat noriu priminti, kad atmetėme Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą, taip pat kol kas išbrauktas bankų mokestis iš biudžeto projekto. Tie papildomi laisvi pinigai kol kas kaip ir nelabai mėtosi. Mano klausimas būtų apie tai, ką jūs minėjote anksčiau, kad netgi dabar biudžeto projekte nėra numatyta pakankamai asignavimų šitam įstatymui įgyvendinti. Tai kiek iš tikrųjų paties biudžeto projekte konkrečiai trūksta pinigų šitam įstatymui įgyvendinti?
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū Gintarei už klausimą. Pirmiausia noriu pasakyti, kad vis tiek bankų apmokėjimo įstatymas bus užregistruotas, ir aš labai tikiuosi, kad mes bent jau duosime pradžią, ir jį reikia svarstyti. Visos institucijos, ypač tos, kurios moka nedaug mokesčių, turi prisidėti, kad ir pareigūnų, ir viešojo sektoriaus žmonių atlyginimai tikrai didėtų. Šio įstatymo nuostatoms įgyvendinti reikia 7,8 mln. eurų mūsų ministerijos valdymo srities statutinėms įstaigoms, 2,4 mln. eurų – teisingumo ministrui, tai Kalėjimų departamentas ir jų statutiniai pareigūnai. Ir 0,9… Atsiprašau, tai iš viso reikės 11,1 mln. eurų, toks yra visas poreikis. (Balsai salėje) Prašau? Dabar yra numatytas labai nežymus didėjimas ir mes konsoliduojame visų statutinių pareigūnų biudžetus ir kitas išlaidas Vidaus reikalų ministerijos sistemos reguliavimo sričiai, taip pat peržiūrėsime šiek tiek perteklinius pirkimus. Žinome, kad kai kurių pareigūnų aprūpinimas yra labai geras, vertinant kitų, tikrai reikia aprūpinti daug geriau negu dabartinė situacija. Tai kažkiek mes bandysime tų pinigų rasti savo biudžeto viduje, planuodami savo darbus šiems biudžetiniams metams. Bet realiai šitoms nacionalinės sutarties nuostatoms, tas skaičius nėra paslaptis, mūsų reguliavimo sričiai reikia 7,8 mln. eurų.
PIRMININKAS. Kolega R. J. Dagys. Prašau.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiama ministre, jūs dabar pateikėte vieną fragmentą, tai yra Vidaus tarnybos statuto pakeitimus, bet jūs esate atsakinga už visą valstybės tarnybą. Šitie pakeitimai nėra sukoordinuoti su kitomis dalimis. Ir mes ilgą laiką, ministerija, jūs dar nebuvote ministre… Visą laiką buvome maitinami pažadais, kad kada jau kada, bet paskutiniais metais ateis darbo grupės bendra pataisų sistema per visas valstybės tarnybas, kad nebūtų fragmentiškai ištampyti mūsų biudžetai. Deja, kol kas aš nematau, nebent aš ko nors nežinau. Gal jūs galėtumėte mums patikslinti?
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Po šito įstatymo projekto pateikimo bus kitas – Valstybės tarnybos įstatymo pateikimas ir ten taip pat numatoma 9, 10 pareigybių grupių mažiausius pareiginių algų koeficientus didinti nulis kablelis koeficiento, kaip ir numatyta nacionalinėje sutartyje, ir kaip valstybės įsipareigojimas suteiktas tarnautojams.
PIRMININKAS. Kolega J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamoji ministre, jūs sakėte, kad projektą suderinote su profesinėmis sąjungomis. Ar tikrai su visomis profesinėmis sąjungomis, ar ir su Policininkų profesine sąjunga yra suderintas šis projektas? Kiek aš viešai esu pastebėjęs, jie deklaruoja siekį turėti policininkų, pareigūnų 1 tūkst. vidutinį atlyginimą. Tai po šio projekto priėmimo vis dėlto mes būsime dar gerokai toli nuo to skaičiaus.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Taip, Policijos departamentas iškėlė sau tokį tikslą, kad minimalus policininko atlyginimas siektų tūkstantį į rankas. Be abejo, nenoriu pasakyti netiesos, nes ir per kitus biudžetinius metus mes to nepasieksime. Bet vertinant vidutinį darbo užmokestį, tai jau dabar yra apie 940 eurų, minimalus yra apie 700 eurų, tik pradėjus dirbti pareigūnu. Skirtingai irgi, šiek tiek yra diferencijavimas, bet maždaug tokie skaičiai. Jeigu taikysime šias Vidaus tarnybos statuto nuostatas, bus galimybė būtent žemesnės grandies pareigūnams atlyginimus dar kilstelėti, kaip buvo sutarta nacionalinėje sutartyje.
Mūsų profsąjungoje pareigūnų yra daug, bet su centrinėmis profsąjungomis yra nuolatinis dialogas. Mes tarėmės, nes buvo parengtas kitoks įstatymo projektas. Jų iniciatyva buvo ir mes ieškojome bendro vardiklio, ir aš galiu šiandien sakyti, kad iš tiesų tikrai toks apsvarstytas įstatymo projektas.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Jūs atsakėte į visus klausimus. M. Puidokas nori pasisakyti už. Prašom, Mindaugai.
M. PUIDOKAS (MSNG). Noriu palaikyti teikiamą įstatymo projektą. Iš tiesų kai kurie kolegos skambėjo labai keistai, nes jie tarsi turi lūkestį, kad ministrė vos per du darbo mėnesius gali išspręsti visas valstybės tarnybos problemas.
Tikrai teko labai daug bendrauti su gaisrininkais, aš esu labai dėkingas, kad visiškai šalia manęs per dešimt metrų kaimynystėje užgesino gaisrą, ir matau, kokiomis sudėtingomis sąlygomis jiems tenka dirbti. Žinau, ir tą jūs visi taip pat žinote, kad jų atlyginimai yra vieni iš mažiausių, nepaisant sudėtingo darbo. Paprasto gaisrininko, remiantis šiuo projektu, atlyginimas didėja keturis sykius daugiau pagal koeficientą, tai yra 0,8, palyginti su vadovais.
Taigi tikrai šis įstatymo projektas yra reikalingas, ir aš manau, kad kiekvienam iš gaisrininkų tai tikrai yra ilgai lauktas ir svarbus projektas, todėl kviečiu visus palaikyti.
PIRMININKAS. Prieš – S. Tumėnas. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš nuoširdžiai vertinu trumpai, bet gerai dirbančios ministrės kilnias pastangas kelti atlyginimus, tačiau su sąlyga, jei ugniagesiams gelbėtojams realiai bus padidinti atlyginimai. Ir ne 4,4, o bent 7 ar 8 koeficientas. Dabar sudaromos sąlygos spekuliuoti. Parašytos žirklės nuo 4,4 iki 10,5. Jei bus bent per vidurį, tada gerai, nes dabar nėra gera situacija, kai viršininkui numatoma iki 15 koeficientas, o tam žmogui, kuris rizikuoja gyvybe, eina į ugnį, galima skirti ir 4,4. Taigi aš tikiu, kad ministrė žengs drąsius žingsnius.
PIRMININKAS. Kolegos, nėra sutarimo, balsuojame po pateikimo. Kas pritariate įstatymo projektui Nr. XIIIP-4031, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Kalbama apie Vidaus tarnybos statuto 39, 53, 61 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Prašom balsuoti, kolegos. Balsavimas pradėtas.
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 83, prieš nebuvo, susilaikė 4. Po pateikimo pritarta.
Kolegos, reikia pasitarti dėl komitetų. Seniūnų sueigoje nebuvo nutarta, kuris komitetas būtų kaip pagrindinis. (Balsas salėje: „TTK.“) TTK.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Biudžeto.
PIRMININKAS. Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Galime pritarti? Pritarta. Tada papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Tinka?
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Taip.
PIRMININKAS. Ir Biudžeto. Dar vienas papildomas. Ačiū, kolegos. Siūloma svarstyti lapkričio 21 dieną.
16.10 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4032 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas yra 2-6 – Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4032. Pateikimas. Ministrė R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Taip, ir šis įstatymo projektas dėl Valstybės tarnybos įstatymo priedo pakeitimo yra susijęs su nacionalinės sutarties įgyvendinimu. Turbūt čia pati kantriausia mūsų viešojo sektoriaus grupė, tai yra mūsų valstybės tarnautojai, ir jų 9 ir 10 pareigybių grupių mažiausius pareiginių algų koeficientus siekiama padidinti 0,5 koeficiento.
Jeigu bus pritarta tokioms įstatymo nuostatoms, Valstybės tarnybos įstatymo 1 priede nurodytų pareigybių grupių minimaliems pareiginės algos koeficientams didinti reikės, apytikriai tariant, apie 1 mln… 800 tūkst. eurų per metus valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų ir darbo užmokestis kils 58 eurais 1 tūkst. 153 valstybės tarnautojams neatskaičius mokesčių. Šiaip bazinis dydis didėja 3 eurais iki 176 eurų.
Šiuo metu minimalus trečios grupės įstaigų specialisto, teismo administracijos, teismo posėdžių sekretoriaus darbo užmokesčio, pagrindinės algos koeficientas yra 4, tai yra valstybės tarnautojo darbo užmokestis yra 692 eurai neatskaičius mokesčių, neįskaitant, be abejo, priemokų ir priedų, jeigu galima mokėti, už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir kitus. O imant visus, šiuo metu vidutinis valstybės tarnautojo darbo užmokestis yra 1 tūkst. 700 eurų neatskaičius mokesčių. Tai vos daugiau negu 1 tūkst. eurų.
Toks yra vidutinis visų valstybės tarnautojų darbo užmokestis. Noriu pasakyti, kad tai jau nebeviliojantis darbo užmokestis, jaunasis specialistas, baigęs aukštuosius mokslus, nori gauti mažiausiai 1 tūkst. eurų. Norime vis dėlto kelti valstybės tarnybos prestižą, pritraukti gabiausius žmones dirbti valstybės tarnyboje ir bent taip siekiama padidinti darbo užmokestį. Mieli kolegos, prašyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. Pirmasis R. J. Dagys. Prašau.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiama ministre, tikrai su tokiu projektu jūs jokio prestižo nepakelsite, pati ir paminėjote tuos skaičius. Mes turime tiesiog visiškai nukraujavusią valstybės tarnybą, konkursu tokių vietų niekas neužima. Jeigu mes norime, kad valstybę valdytų žmonės, kurie nelabai ką išmano, darytų klaidas, mes galime žengti tuo keliu, kaip jūs dabar ir pateikėte. Pažiūrėkite, koks adekvatumas. Šiuo atveju teisėjams vienas ministras siūlo išmesti 4 mln., o visai valstybės tarnybai, tai skylei užlopyti – 1,5. Koks čia tas Vyriausybės kompleksiškumas, kaip aš klausiau anksčiau, ar čia adekvatu kalbėti apie tai ir ar tai nėra tam tikras diskreditavimas visko, ką mes darome?
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Aš galvoju, kompleksiškumas yra toks, kad vis dėlto biudžetas nėra guminis ir išlaidos yra komponuojamos tokios, kokios yra pagal finansinius rodiklius, pagal galimas pajamas ir jų šaltinius. Todėl Vyriausybė siekia didinti nuosekliai darbo užmokestį, todėl ir buvo rastas kompromisas ir pasirašyta nacionalinė kolektyvinė sutartis. O aš, kaip ministrė, manau, jog sutarties reikia laikytis. Jeigu mes davėme žodį, bent minimaliai privalome eiti ta linkme, kad žmonės jaustų visuose sektoriuose, kad jų darbo užmokestis didėja. Aišku, man norėtųsi savo srities specialistams jį padidinti maksimaliai, tikriausiai kitiems ministrams, ir sveikatos, ir socialinės apsaugos, ir švietimo, kur tikrai reikia didinti tuos atlyginimus, irgi norėtųsi maksimaliai, bet biudžeto kompleksiškumas toks ir yra, kad turint ir vertinant pajamas ir šaltinius taip yra skirstomos valstybės lėšos, kad darbo užmokestis nuosekliai augtų.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Anušauskas. Prašau.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama ministre, be abejonės, geriau nedidelis augimas negu jokio. Tik aš neišgirdau, kokį skaičių žmonių palies šitas padidėjimas, nors jis net ir po padidėjimo, ko gero, bus labai arti jau atskaičiavus mokesčius minimalios algos. Ko gero. Ar taip suprantu?
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Kalbant apie arti minimalios algos, atotrūkis nėra didelis, bet, be abejo, ir vertinant taip pat valstybės tarnautojus jis didesnis negu minimalus darbo užmokestis. Kaip ir minėjau, šios grupės valstybės tarnautojų šiuo metu yra 1 tūkst. 153. Tai būtent tai grupei mes didiname atlyginimą. Jis pakiltų neatskaičius mokesčių 58 eurais.
PIRMININKAS. Klausia V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Gerbiama pranešėja, aš norėjau paklausti, kiek atlyginimai pakils valstybės tarnautojams? Tuo labiau kad yra keliama pati žemiausia riba. Ar iš esmės tai keisis, nes prieš tai aš irgi klausiau šį projektą pristatančio socialinės apsaugos ir darbo ministro dėl teisėjų atlyginimų, kaip tik buvo iškeltas klausimas dėl teisėjų padėjėjų, dėl teismo posėdžių sekretorių, kurių atlyginimai tikrai labai maži, o darbo krūviai dideli, darbo kaita yra labai didelė. Lygiai tas pats su valstybės tarnyba. Čia mes turbūt tiktai pakeliame pačių pačių žemiausių lygį, o toliau nesikeičia. Čia vėl turbūt tiktai perstūmimas vietoje. Kiek pasikeis ta situacija ir ar nereikėtų paieškoti? Suprantu, kad biudžetas yra „guminis“, bet gal mes turėtume pagalvoti apie tuos žmones, kurie iš tikrųjų turi krūvį. Tuo labiau kad jūs ir pati sakėte, kad turime pritraukti tikrai kvalifikuotus, motyvuotus žmones į valstybės tarnybą.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Mes kalbame apie tą sąlyginai neaukštą valstybės tarnybos grupę. Kaip tik jūsų paminėtos profesijos, kaip teismo administracija, teismo posėdžių sekretoriai, yra toje grupėje ir jiems tas atlyginimas numatomas, kad turėtų šiek tiek pakilti. Šiuo metu yra pakankamai lankstus Valstybės tarnybos įstatymas ir darbdavys per vertinimą gali tą atlyginimą pakelti. Yra neeilinių vertinimų galimybė, bet, be abejo, reikia įvertinti bendrą kiekvienos institucijos, ar tai savivaldybė, ar valstybės institucija, bendrą biudžeto dydį. Būtent per sutaupymą, jeigu, tarkim, tas sutaupymas toks sąlyginis, ar motinystės atostogų išeina, ar liga, tai tuomet laviruojama ir geriausiems darbuotojams per vertinimą yra keliami atlyginimai, bet tas dydis minimalus, kuris yra dauginant numatytą koeficientą iš bazinio dydžio, tai mes siekiame jį pakelti, kad užtikrintume jau tai žemesnei grupei be jokių vertinimų šiek tiek didesnį atlyginimo augimą.
PIRMININKAS. Kolegos, ačiū. Ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Yra norinčių kalbėti už, prieš. G. Burokienė – už.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Yra labai sveikintinas projektas. Tiktai gaila, kad tiek mažai pakelta apatinė pakopa, bet tikėkimės, kad atsiras noro ir galimybių pakelti aukščiau tiek naujai atėjusiems į darbą, tiek jau ir dirbantiems bus galima mokėti tikrai valstybės tarnautojo vertą atlyginimą. Taigi kviečiu palaikyti. Nors ir nedidelis žingsnelis Valstybės tarnybos įstatymo, bet einama į priekį ir balsuokite už.
PIRMININKAS. Prieš – R. J. Dagys. Prašau.
R. J. DAGYS (MSNG). Šį kartą turbūt pasakyčiau – visiškai nesveikintinas projektas, nes tiek metų buvo maitinami tuo, kad jau tikrai mes atkursime valstybės tarnybos atlyginimus, bent jau jie pasivys infliaciją ir panašiai. Viskas! Dabar yra galutinė iliuzijų pabaiga ir tai reikia aiškiai visiems suvokti, kad viskas, tikėjimo nebebus. Tai, ką jūs dabar čia pateikėte, yra žmonių, dirbančių valstybės tarnyboje, iliuzijų pabaiga, nes mes kalbame apie tuos žmones, kurie gyvena skurdo rizikos lygiu. Atkreipiu dėmesį – skurdo rizikos. Dirbančių valstybei yra skurdo rizikos lygmuo. Skiriame jiems 1 mln. eurų, tuo tarpu teisėjams radome keturis. Ką jūs kitiems žmonėms paaiškinsite? Jūs galite ką norite čia salėje kalbėti, visi tą akivaizdžiai mato. Mes indeksuojame bazinį dydį tik pusantro… dvigubai mažiau nei infliacijos koeficientas. Vėl jisai mažėja. Kokius čia priedus, sakau, jūs ten sutaupytas lėšas kažkur darote… Nusiimkime rožinius akinius.
Aš siūlau iš principo šitą projektą taisyti. Arba pati Vyriausybė turi taisyti, arba Seimas turi iš esmės pataisyti, nes viskas, žmonių tikėjimas baigėsi. Jeigu mes nenorime turėti valstybės tarnybos, tai taip ir sakykite. Paskui neverkite, kad priimami kažkokie blogi sprendimai. Jaunimo į tokią valstybės tarnybą neprisišauksite. Tai kas dirbs, kas priiminės sprendimus, paskutiniai specialistai išėję? Tai ar valstybė kiek nors rūpi? Aš tikrai siūlau iš esmės šitą projektą tvarkyti, todėl negaliu džiaugtis juo, nes ketverius metus, beveik ketverius metus buvo maitinami pažadais, kad jau tikrai, tikrai, na, jau kitą kartą mes išspręsime šitas problemas. Atėjo kitas kartas ir nieko nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, nėra bendro sutarimo. Balsuojame. Kas pritaria Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4032, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Kolegos, balsavimas pradėtas. (Šurmulys salėje)
Balsavo 90 Seimo narių: už – 82, prieš nebuvo, susilaikė 8. Pritarta.
Kolegos, pagrindiniu komitetu siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Galime pritarti? Pritarta. Papildomais – Socialinių reikalų ir darbo komitetas ir Audito komitetas. (Balsai salėje) Ir BFK? Ar reikia BFK? V. Ąžuolas mojuoja, kad nereikia. Gerai, tada nereikia. Pagal projektą yra taip: VVSK, AK ir SRDK. Siūloma svarstyti lapkričio 21 dieną. Tai taip pat yra susiję su biudžetu.
16.23 val.
Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4033, Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4034 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, darbotvarkės 2-7.1 ir 2-7.2 klausimai. Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo projektas Nr. XIIIP-4033 ir Mokesčių administravimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4034. Kviečiu aplinkos ministrą K. Mažeiką pristatyti. Pateikimas, kolegos.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, įvertinus teršalų daromą poveikį aplinkai, sveikatai, nacionalinius ir tarptautinius įsipareigojimus taršai mažinti, mokesčio tarifų už išmetamus į aplinką teršalus didinimu siekiama teršėjus skatinti diegti taršos mažinimo priemones, pereiti prie naujų technologijų, mažinančių teršalų susidarymą, jų išmetimą į aplinką, orą, vandenį, taikyti švaresnius gamybos būdus, mažinti iškastinio taršaus kuro naudojimą. Mokesčio tarifai diferencijuojami ir skirtingai taikomi perdirbamai ir neperdirbamai pakuotei. Tarifų diferencijavimu siekiama gamintojus ir importuotojus skatinti pereiti prie daugkartinės ir perdirbamos pakuotės naudojimo, kad mažėtų sąvartyne šalinamų atliekų kiekis.
Taip pat yra griežtinama atsakomybė už iš stacionarių taršos šaltinių išmestą normatyvus viršijantį ir nedeklaruotą teršalų kiekį, taikant dvigubai didesnį mokestį, taip pat už privalomos pakuočių ir gaminių apskaitos netvarkymą, kiekių nuslėpimą ir mokesčio nedeklaravimą, taikant 2 % tarifą nuo gautų pajamų. Svarbiausia, kad projektu mažinami mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamoms atliekoms tarifai 2022 metais nuo 65 iki 50 ir už pavojingų atliekų šalinimą taip pat suvienodinami. Suvienodinti šie tarifai taikomi, kad nebūtų piktnaudžiavimo pavojingas atliekas šalinti nepavojingų atliekų sąvartyne.
Siekiant įstatymo suderinamumo, kartu su projektu parengtas Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimas, kuriuo tikslinamos mokesčių administravimo nuostatos. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. P. Saudargas pirmasis. Prašom, kolega.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, visų pirma, šiame naujų mokesčių vajuje keistai ir šie mokesčiai atrodo – tarsi dar vieni Lietuvos gyventojams. Vis dėlto reikia įjungti protingumo kriterijų – Europos Komisija taip pat yra barusi Lietuvą už tai, kad aplinkosaugos mokesčiai yra mažesni. Ir norint kelti mokesčius, tai būtent šioje srityje, šioje sferoje – už aplinkos teršimą. Tačiau įvedami konkretūs nauji mokesčiai ne tik už pažeidimus, bet tiesiog už šalinimą, nebūtinai pavojingų atliekų ar tiesiog teršalų.
Klausimas: kuo vadovavotės, įvesdamas konkrečius naujus tarifus? Kita vertus, ar tai nebus smūgis verslui? Gal reikėtų pagalvoti apie įsigaliojimo datos pakeitimą, šiek tiek pavėlinti?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą ir pirmiausia už supratingumą, kad principu „moka teršėjas“ turime vadovautis. Tikslų įpareigoja siekti tiek Europos Komisija, tiek mūsų pačių įsipareigojimai mažinti šalintinų atliekų kiekį, ypač sąvartynuose. Būtent tuo tikslu žengiant ir ypač atkreipiant dėmesį į įmones, kad būtų motyvacija diegti aplinkai draugiškus perdirbimo būdus. Liūdna statistika – per paskutinius beveik dešimt metų įmonės neinvestavo, nors buvo ir parama tam skirta, į mažataršes priemones perdirbimui ir gamybai. Iš tiesų tai rodo, signalizuoja, kad susimokėti už daromą taršą apsimoka labiau, nei investuoti į mažataršius perdirbimo ir gamybos būdus.
Atskiriant būtent taršų ir netaršų gamybos būdą, perdirbamas ir neperdirbamas pakuotes, yra diferenciacija. Atsakingas verslas taip pat sutinka, nes, atsitikus nelaimėms, tokioms kaip dabar vyksta Alytuje, apie ją mes daug kalbame ir žinome, krenta juoda dėmė visam verslui, ir visas verslas turi atsakyti už vieno piktadario padarytą žalą. Tas principas turėtų galioti visiems.
PIRMININKAS. Kolega S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Ministre, visų pirma, norėčiau pasveikinti ir balsuosiu už šitą įstatymą, nors iš pirmo žvilgsnio tai atrodytų kaip mokesčių kėlimas. Tai yra labiau taršos prevencija, nes numatytas baudų už nesusitvarkymą kėlimas. Akivaizdu, kad kai kuriais atvejais jų reikia tam, kad paskatintume tvarkytis ūkio subjektus ir fizinius asmenis.
Ministre, aš norėčiau paklausti vieno klausimo. Įvedama nauja formuluotė „ne keliais judantys mechanizmai“, tai yra apmokestinimas keliais judančių mechanizmų, supraskime – automobiliai, sunkieji automobiliai ir ne keliais judantys mechanizmai. Kodėl trim kartais mažesniu mokesčiu apmokestinama… skliausteliuose iš tikrųjų neparašėte, bet tai yra žemės ūkio technika. Tarša yra ta pati, bet taikomas tris kartus mažesnis taršos mokestis. Gal galėtumėte čia argumentuotai pasakyti, be to, kad žemės ūkis nusipelno mažesnių taršos mokesčių? Ačiū.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Buvo derinta ir būtent šitas aspektas yra Žemės ūkio ministerijos – buvo suderinta su jų pozicija. Mes pritarėme, atsižvelgdami į daugybę kitų aspektų – ir į kuro akcizo mažėjimą, ir į patį būtinumą, kad žmonės neturi galimybės pasirinkti, juolab kad keliuose mažinti transporto taršą yra galimybių: žmonės gali rinktis mažiau taršius automobilius, elektromobilius, hibridinius automobilius, žemės ūkyje tokios galimybės kol kas nėra ir žmonės negali pasirinkti. Negali žmonės pasirinkti nearti, gali pasirinkti nearti, tai yra beariminės technologijos, tačiau, pavyzdžiui, nekulti javų arba kulti kaip nors kitaip negu kombainu, taip yra turbūt tik etnografiniuose būreliuose. Tai į tuos protingumo principus šiuo atveju ir buvo atsižvelgta.
PIRMININKAS. V. Vingrienė. Prašom, kolege.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, noriu pasidžiaugti dėl mokesčio už aplinkos teršimą – dėl padangų, būtent diferencijuoti pagal dydį. Taip pat jūs pakeitėte šiek tiek dioksinų ir furanų taršos mokestį, tik nežinau, ar čia yra prasmės. Gal geriau deginimo mokestį apskritai įvesti.
Bet aš norėčiau paklausti dėl pakuočių mokesčio. Tarkime, yra iki 618 eurų už toną PET pakuotei, kuri dažniausiai perdirbama, be abejo, ir čia būtent už perdirbamą, o, tarkim, kombinuotai pakuotei, kuri dažniausiai jau neperdirbama, yra mažesnė, tarkim, 504 arba 489. Čia perdirbamai, neperdirbamai – atitinkamai daugiau. Bet ar mes neskatinsime vėl teršti aplinkos? Ar nereikėtų, tarkim, tai perdirbamai pakuotei, kuri iš tikrųjų turi pliusinę vertę ir yra antrinė žaliava, tokių mokesčių nekelti? Faktiškai čia, nežinau, toks panašus atvejis, kai buvo metalo pakuotėms didesni mokesčiai ir kone skatino tik prekybą pažymomis. Kodėl tokia diferenciacija, tarkim, tarp kombinuotos pakuotės?..
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolege, už klausimą. Ir kalbame apie tai, kad būtent perdirbama ir neperdirbama. Jeigu tiksliau, tai perdirbamai pakuotei… būtent neperdirbamai nustatomas 5 kartus didesnis tarifas. Vadinasi, diferencijavimas ir turėtų paskatinti gamintojus ir importuotojus pereiti arba prie perdirbamos, arba prie daugkartinės pakuotės.
PIRMININKAS. Kolega K. Starkevičius. Prašom, kolega.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš norėčiau paklausti dėl pakuočių mokesčio, tai šienainio ir didmaišių. Kaip žinome, už kitas pakuotes pirkdamas ūkininkas moka ir jos yra surenkamos, tačiau būtent ši dalis, apie ką ir minėjau, – neišspręstas klausimas. Ar šiuo įstatymu čia bus išspręsta, ar?..
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Jūs puikiai žinote situaciją. Jau vieną kartą diskutavome ir per Vyriausybės valandą, kad būtent šienainio pakuotė yra neįtraukta. Buvo pritaikyta išimtis konkrečiai. Tai buvo būtent Kaimo reikalų komiteto ir Žemės ūkio ministerijos tokia pozicija anksčiau, priimant tą sprendimą. Nežinau, kodėl, tų pagrindų, tačiau atsižvelgiant ir atliepiant į tą situaciją ir į tą problematiką, kuri yra, kad yra susikaupę ir pas žmones namuose, jie galbūt norėtų to, mes tikrai už tai, kad ji būtų įtraukta. Bet ta žinutė, kad turės… galimai gali pabrangti pačios pirminės pakuotės kaina, padidėti, tai vėlgi turime pasakyti visiems, kad tai prisidės ir tas tvarkymas papildomai kainuos. Bet manau, kad tai yra sąžininga, nes kitu atveju arba matome nelegalius deginimus laužuose, arba tiesiog dideles nenaudojamas krūvas sandėliuose, kur vėlgi, atėjus laikui, gali kilti problema dėl gaisro ir taip toliau. Ta problema sprendžiama. Kaimo reikalų komitete jau buvo kalbėta. Tikiuosi, kad artimiausiu metu turėtų išsispręsti. Manau, iki kito sezono, kai jas reikės naudoti, turėtume turėti sprendimą.
PIRMININKAS. B. Bradausko nematau. M. Majauskas. Prašom, kolega. Ne? V. Aleknaitė-Abramikienė. Prašom.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, aš tikrai pritariu, kad tokio įstatymo, kurį jūs teikiate, reikia. Ypač šių dienų kontekste jaudina 16 punktas – apie teršalus, apie į aplinką išmetamas teršiančias medžiagas, jų mišinius, kurie gali pakenkti žmonių sveikatai. Man yra neaišku, dėl Alytaus aš čia klausiu, kodėl iki šiol nėra konstatuota, kad Alytuje įvyko ekologinė katastrofa? Mes matome net iš televizijos reportažų, kad žūsta gyvūnai. O jeigu žūsta gyvūnai, tai neabejotinai yra labai reikšminga žala ir žmonių sveikatai. Ir aš visiškai nesutinku su ta nuomone, kad čia yra regioninio pobūdžio problema. Kodėl nei karto nenuskambėjo toks teiginys apie ekologinę katastrofą?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Turbūt reikėtų pažiūrėti Terminų žodyne apie ekologinę katastrofą. Bet turbūt girdėjote ir mano pasakymus pačią pirmą dieną, kad tai viena didžiausių nelaimių ir gali būti viena didžiausių žalų, padarytų gamtai, kalbant apie mastą.
Kalbant apie katastrofos pobūdį, turbūt reikėtų identifikuoti lygiai taip pat kaip dėl ekstremalios situacijos. Pirmiausia susirinko miesto savivaldybė ir paskelbė, po trijų dienų rajono savivaldybė paskelbė ekstremalią situaciją, vėliau buvo susirinkusi Valstybinė ekstremalių situacijų komisija ir nenustatė pobūdžio. Ekstremali situacija nustatoma, kai grėsmė arba apimtis yra ne mažesnė negu trys savivaldybės. Taigi trečia aplinkinė savivaldybė nematė pagrindo skelbti ekstremalios situacijos. Mes tyrėme, kas priklauso Aplinkos ministerijos pavaldžioms institucijoms, tiek oro taršą aplinkinėse, tiek nutolusiose savivaldybėse, matėme parametrus, juos gavo ir savivaldybės ir jos pagal savo aplinkybes turėjo priimti vienokius ar kitokius sprendimus.
Kai susirinko Valstybinė ekstremalių situacijų komisija, įvertinus tas aplinkybes, ekstremali situacija Lietuvos mastu buvo neskelbiama, nes tą dieną, sekmadienį, gaisras buvo lokalizuotas, jis nebeplito, situacija buvo daugiau ar mažiau prognozuojama, todėl viskas buvo patikėta kaip iki šiol gerai besitvarkančiai Alytaus miesto savivaldybei ir šalia esančiai Alytaus rajono savivaldybei.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamas ministre, klausimų laikas baigėsi. Už norėtų kalbėti P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamas posėdžio pirmininke. Tikrai turiu dėl šio įstatymo nemažai kritikos, jau vien tai, kad turbūt komitete turėsime šlifuoti ir žiūrėti mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių leistinos taršos tarifus. Apskritai žiūrint, kas įstatyme yra mokesčių objektas, – iš stacionarių taršos šaltinių, kuriems teršalų išmetimui į aplinką… Dabar aš skaitau lentelėje: į aplinką išmestų teršalų, dioksinai ir furanai, toliau – asbesto turinčios kietosios dalelės. Mes skaičiuojame, čia ir ministro dėmesį atkreipiu, tarkim, kad ir 1 tūkst. 300 eurų už toną, tai mes skaičiuojame, kad kažkoks stacionarus taršos objektas išmes į aplinką tonas asbesto, tonas dioksinų ir furanų, kad ir pusę milijono tarifas, bet, atsiprašau, man atrodo, ten koncentracija galimai turbūt milijoninės dalys po kablelio išmetamuose dūmuose ir panašiai, jeigu kalbame apie deginimo gamyklas ir kitus objektus.
Aš manyčiau, kad tą lentelę reikės dar šlifuoti, koreguoti, ypač kalbant apie kancerogeninius darinius, tai lygiai taip pat asbestas ir tie patys furanai. Jų tikrai negalime prilyginti sunkiesiems metalams, kas yra toksiška, bet nėra kancerogeniška. Manyčiau, kad mes komitete tą lentelę turėsime gerokai peržvelgti. Bet, nepaisant to, pats įstatymas yra reikalingas, tik, matyt, galėtume kalbėti ir apie įstatymo datos, įsigaliojimo datos pakeitimą ir dialogą su verslo grupėmis. Manau, komitete turėsime plačią diskusiją, kad tai nekristų nauja didele našta, bet kad reikia už aplinkos taršą didinti mokesčius, tai turbūt reikia.
PIRMININKAS. Prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, negaliu pritarti projektui, nes matau labai skubų numatytą jo įsigaliojimą – nuo 2020 m. sausio 1 d. Aišku, kadangi tai yra projektas, einantis kartu su biudžetu ir nešantis papildomas įplaukas, suprantu, kad čia vargu ar kas pritars, kad kokiems metams atidėtume jo įsigaliojimą. Tokie projektai turėtų būti gana ilgai ir atidžiai svarstomi, vis dėlto reikia teisingai pasverti, kiek, kokią taršą apmokestinti, ir pagaliau duoti šiek tiek laiko tiems teršiantiems ir verslui pasiruošti. Dabar mes čia užsiėmę biudžetu tiek ir tepasigilinsime į šitą projektą. Gruodį priimame ir sausio 1 dieną jau galioja. Aš manau, negalima taip visa apimtimi, o čia keičiamas visas įstatymas tokiu įstatymu, skubos tvarka su biudžetu priimti. Viena kita pataisa mokestinio įstatymo gali būti kartu su biudžetu, bet ne nauji įstatymai, kaip šis ar kitas po to esantis.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, sutarimo nėra. Balsuojame po pateikimo dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-4033 ir Nr. XIIIP-4034. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Kolegos, balsavimas pradėtas. (Balsai salėje)
Kolegos, balsavo 87 Seimo nariai: už – 64, prieš – 1, susilaikė 22. Po pateikimo pritarta.
Gerbiami kolegos, toliau posėdžiui pirmininkaus… Ai, komitetai. Atsiprašau. Komitetai. Siūlomas pagrindiniu komitetu dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-4033 Biudžeto ir finansų komitetas ir papildomais komitetais – Aplinkos apsaugos komitetas, Kaimo reikalų komitetas. Ar yra kitokių pasiūlymų? Nėra. Siūloma svarstyti lapkričio 21 dieną.
Dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-4034 siūlomas pagrindiniu komitetu Biudžeto ir finansų komitetas. Pritariame? Pritariame. Papildomų reikia? Nereikia. Taip pat siūloma svarstyti (tai yra susiję su biudžetu) lapkričio 21 dieną.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas J. Liesys.
16.41 val.
Transporto priemonių taršos mokesčio įstatymo projektas Nr. XIIIP-4035, Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4036 (pateikimas)
PIRMININKAS (J. LIESYS, LSF). Gerbiami kolegos, siūlomas įstatymo projektas – Transporto priemonių taršos mokesčio įstatymo projektas Nr. XIIIP-4035. Pranešėjas – gerbiamas ministras K. Mažeika. Ir lydimasis Mokesčių administravimo įstatymo 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4036. Irgi K. Mažeika. Prašau, ministre.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mieli kolegos, daug diskusijų sulaukęs ir turbūt dar daugiau klausimų, matau, yra, buvo įvairių nuomonių viešojoje erdvėje kalbant apie transporto priemonių taršos mokestį. Jeigu prisimintume istoriškai, bene dešimt metų jau kalbama apie tai vienokia ar kitokia forma.
Šiandien pristatome projektą, kuris jau turbūt vieną kartą buvo atmestas kitos apimties. Šiandien pristatome atsižvelgdami į esamą situaciją, į pagrindinį tikslą, kad pirmiausia į Lietuvą patenkančios transporto priemonės, kurių paskutiniu metu Vakarų Europos šalys atsisako ir artimoje ateityje atsisakys, ypač galingų automobilių… kad ateityje ta našta visiems Lietuvos gatvėmis važinėjantiems automobiliams nebūtų netikėta. Kalbame apie naujai registruotus automobilius arba perregistruojamus, tai yra paliekama galimybė žmonėms pasirinkti. Apie galimybę, kad dabar žmonių eksploatuojami automobiliai, kurie yra techniškai tvarkingi, nepaisant, kokiomis aplinkybėmis jie įsigyti, tai yra kad žmogus turėjo teisėtų lūkesčių, galbūt poreikių, galbūt kaina buvo tinkama ir taip toliau…
Taigi registracijos mokestis susietas su taršos mokesčiu. Tai ir yra pirmas žingsnis siekiant apsaugoti Lietuvos rinką, Lietuvos orą, klimatą ir siekti bent jau žengti mažą žingsnį mažinant transporto srauto oro taršą. Deja, turime pripažinti, paskutiniais duomenimis, iš visų Europos šalių Lietuvos transporto tarša daugiausiai didėjo, o kitose šalyse arba mažėjo, arba didėjo gerokai mažiau negu Lietuvoje. Taigi principas „teršėjas moka“ su teise, su galimybe pasirinkti, manome, šiuo atveju yra socialiai teisingas, nes žmogus turės galimybę pasirinkti.
Taigi buvo įvairių svarstymų ir pasiūlymų: nuo nuvažiuotų kilometrų skaičiaus, nuo kasmetinio visuotinio mokesčio, dar pridedant turto mokestį ir taip toliau, taip toliau. Tačiau, kaip ir minėjau, buvo pasirinktas mažai administracinių kaštų reikalaujantis, be kokio nors baudžiamojo persekiojimo, analizavimo, ar žmogus atsuko, ar neatsuko spidometrą, kiek nuvažiavo, ir kitų dalykų, nes žmogus turi teisę pasirinkti, kokią transporto priemonę vairuoti. Manome, kad tai atspindi būtent šiandienos realijas, ypač regionuose, kad žmonės neturi daug galimybių pasirinkti važiuoti viešuoju transportu.
Aišku, yra didelis savivaldybių darbas ir numatytos tam lėšos taip pat iš Klimato kaitos programos dėl viešojo transporto plėtojimo. O miestuose paskutiniu metu ir praeitą savaitgalį, kai buvo siejama su tarša Alytaus mieste, bet jeigu paanalizuotume bet kurią dieną, kai keletą dienų nusistovi minimalus vėjo greitis, miestuose oro tarša kietosiomis dalelėmis yra ribinė arba viršija normas. Taigi transportas tikrai prisideda prie oro taršos. Lietuvos įsipareigojimas iki 2030 metų – 9 % sumažinti būtent oro taršą, o transporto sektorius, turbūt visi puikiai žinome jo amžių, jo parko situaciją, tikrai kelia didelių iššūkių.
Taip pat pasirinktas modelis ir nustatytos grindys, tai yra nuo kiek gramų CO2 kilometrui automobiliams netektų mokėti. Taigi yra galimybė žmonėms pasirinkti visai nemokėti jokio mokesčio, nors visi automobiliai yra taršūs. Apie tai mes irgi esame diskutavę. Tačiau mažiau taršiems suteikiant prioritetą, būtent iškeliant šiuo atveju į priekį, tas tikslas mažinti taršių automobilių, ypač miestuose, išlieka.
Be abejo, nėra lubų, kaip buvo diskutuota, ir pirminė informacija dėl tūkstantinio ir virš tūkstančio esančio mokesčio… Kalbame apie tai, kad kiekvienas taršus judantis objektas, tai yra automobilis, mokėtų tiek, kiek jisai išmeta teršalų. Šiuo atveju tikrai nematome prasmės mažiau taršių automobilių sąskaita nustatyti pačių taršiausių lubas. Matome prasmę suteikti žmonėms galimybę pasirinkti mažiau taršius, už kuriuos visai nereikėtų mokėti.
Vėlgi kalbant apie benzino ir dyzelino taršą ir skirtumus, kodėl jie skiriasi, taip pat buvo daug diskusijų. Mes jas tikrai išklausėme, bet vėlgi moksliškai įrodyta, yra patikimų duomenų, kad dyzeliniai yra taršesni. Turbūt kiekvieno nuomonė šiuo atveju kita, bet vertinant gamyklinius parametrus tikrai yra įrodyta ir tai nekvestionuojama.
Taigi tikimės, kad tas žingsnis bus žengtas. Kitu atveju, turbūt jau ir diskutuota, kokios sankcijos laukia Lietuvos, nuo 2021 metų tikrai turėsime daug iššūkių pasiekti tuos tikslus. Juo labiau kad tai yra tik viena iš priemonių, kitos taip pat reikalaujančios daug darbo, tiek atskirai ministerijose dėl poįstatyminių teisės aktų, tiek galbūt reikės ir kai kurių įstatymų pakeitimo.
Taigi tikimės palaikymo ir ėjimo į priekį mažinant oro taršą automobilių išmetamais teršalais.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas ministre, bet jūsų nori klausti. S. Gentvilas. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Laba diena, ministre. Šventas reikalas saugoti ir gelbėti mūsų planetą, bet ar teisingas instrumentas pasirinktas? Čia didžiausia diskusija, nes aiškinamajame rašte jūs niekaip nepaaiškinate, kaip šis registracijos mokestis prisidės prie emisijų sumažinimo. Summa summarum gali išeiti taip, kad žmonės, kurie neturi pinigų pasikeisti automobilį, yra prirakinami prie to automobilio, nes jį parduoti yra brangiau, negu vertas pats automobilis. Aš kaip klaipėdietis noriu jums pailiustruoti ir paklausti, kaip jūs spręstumėte tokią dilemą? Kiekvienais metais į Lietuvą per Klaipėdą dažniausiai įvežama reeksportuoti apie 30 tūkst. automobilių iš Amerikos, iš kitur. Jie Lietuvoje net neužsibūna, bet jie būna registruojami Transporto priemonių registre, čia jiems reikės sumokėti mokestį ir keliauti toliau fūromis ar traukiniais kažkur į Kirgiziją. Iš esmės šitas verslas iš Lietuvos išsikraustys, neužteršęs Lietuvos nė viena CO2 molekule. Čia tik vienas iš klausimų, kuris kyla, nes registravimas niekaip nesusijęs su tarša. Žinote, lapkričio 1 dieną, o dabar jau ir 2 dieną, išvažiuojantis senolis, mano senelis važinėjo iki 90 metų…
PIRMININKAS. Simonai, laikas.
S. GENTVILAS (LSF). …automobilį naudoja tik du kartus per metus, privalės mokėti tą mokestį. Kaip tai susiję su tarša?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Pirmiausia pradėsiu nuo jūsų senolio, kuris du kartus per metus išvažiuoja, tai jeigu važiuojantis automobilis kainuoja apie 500 eurų, plius draudimas, plius dar degalų reikia įsipilti į baką, nesvarbu, ar tai benzinas, ar dyzelinas, reikia techninės apžiūros, jam ta dviejų dienų kelionė per metus turbūt atsieis daugiau negu 1 tūkst. eurų, kuriuos jis galėtų gauti vien atidavęs savo automobilį. Turbūt reikėtų jums su juo vyriškai pakalbėti ir pasakyti, kad su prabangiausiu taksi galėtų nuvažiuoti du kartus per metus. Tai čia vienas klausimas.
Kalbant apie automobilius iš kitų šalių, tai yra diskusija, kurią mes išgirdome galbūt pavėluotai, aš pats susitikau su susirūpinusiais verslininkais ir tikrai nuraminau, kad komitete mes tai galime ištaisyti ir tikrai nematau problemos. Netgi galima numatyti vienos, dviejų dienų galimybę registruoti, kai atvažiuoja beveik nauji automobiliai ir po to išvažiuoja iš Lietuvos. Tai yra verslo modelis, kuriam taip pat neturime užkirsti kelio vykti. Lygiai taip pat ir kitiems, kad tam tikrą laiką būnant Lietuvoje, jeigu yra tikslas išvykti, kitas dalykas tie, kurie neregistruojami Lietuvoje, tiesiog įvežami ir neregistruojami, bet suremontuojami ir išvažiuoja ar atgal į Europą, ar išvažiuoja į trečiąsias šalis. Tokiems automobiliams jokio papildomo mokesčio negali būti ir tam tikrai yra išimtys. Mes kalbame apie tuos automobilius, kurie įtraukiami į mūsų eismą Lietuvoje, todėl tikrai tam pritariu, palaikau ir komitete, manau, čia yra tikrai labai nesudėtingas pataisymas, mes jį galėtume padaryti.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, klausti minutė, atsakyti dvi. Taupykime laiką. Klausti nori P. Saudargas. Atsisako. M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, aš siūlau lygiai taip kaip su nekilnojamojo turto mokesčiu, banko mokesčiu, taip ir su automobilių mokesčiu vis dėlto susirinkti siūlymus, pasidėti į stalčių ir negąsdinti žmonių.
Pirma, tai joks taršos mokestis, jis, atvirkščiai, skatins taršą, nes laužas jau yra įvažiavęs į Lietuvą, tad žmonės suprasdami, kad parduoti tą laužą bus tik dar sunkiau, iš esmės jį droš tol, kol sudroš, ir dar labiau terš gamtą.
Antras dalykas, tai didins socialinę atskirtį, nes šis mokestis iš esmės nuguls ant žmonių, kurie turi mažiausias pajamas ir negali įsigyti automobilių, kurie teršia mažiau. Apskritai tai yra joks taršos mokestis, o transakcijos mokestis, nes kiekvieną kartą perkant ir parduodant reikės automobilį registruoti ir reikės susimokėti už pardavimą ir pirkimą.
Mano klausimas jums būtų toks, kaip jūs apskaičiavote tuos 29 mln.? Ar skaičiuojate, kad dabar visi staiga ims pardavinėti, ar skaičiuojate, kad nauji įvežti automobiliai bus registruojami? Kaip jūs juos suskaičiavote?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas kolega. Tikrai hiperbolizuoti nieko nereikia ir vadintis… Turbūt gerbiamojo Simono senelio pavyzdys jums atsako į tai, kad žmogui du kartus per metus kažkur nuvažiuoti, ar į sodą, ar į kapus, tai yra daug pigiau nuvažiuoti pačiu prabangiausiu taksi, jeigu du kartus, ir dėl to turėti automobilį. Manau, kad mes turime kaip Seimo nariai ir vienmandatininkai kalbėtis su žmonėmis, aiškinti ir aiškinti taršos pasekmes pačiam žmogui, nes nesaugus, senas automobilis vien dėl to gali kainuoti tam pačiam žmogui gyvybę. Taigi siejimas su pirkimu yra mažiausių administravimo kaštų siekimas, kad nereikėtų kurti sistemų, kai norint pririšti prie bet kurių kitų parametrų tai kainuotų mažiausiai pusę milijono vien sistemą sukurti.
Kalbant apie tai, iš kur yra pinigai, dėl ko, tai yra vidurkis, kiek per metus yra įregistruojama Lietuvoje automobilių, kokio galingumo yra matuojant pagal CO2. Ir mes, tuos parametrus sudėję, sumodeliavome keletą modelių. Tikėtina, jeigu tas mokestis įsigaliotų, ateityje jis galėtų mažėti. Tikėkimės, kad jis galėtų mažėti, nes žmonių pasirinkimas galėtų būti mažiau taršesni automobiliai. Tai būtų siekiamybė. Ir tie surinkti pinigai galėtų eiti į skatinimo fondą, kur tūkstančio eurų kompensacija.
Šiandien tikrai gauname daugybę užklausimų, jau ir paraiškų, tikėkimės, gausime nuo lapkričio, kai atsiras galimybė susigrąžinti lėšas. Ateityje antruoju, trečiuoju etapu planuojama, kad įsijungs tūkstantis eurų. Žmonės galės nebūtinai pirkti kitą, mažiau taršų, automobilį, bet galės gauti kompensaciją viešojo transporto bilietui, arba net ne kuru varomai transporto priemonei. Galimybių išleisti tą tūkstantį yra daugiau, nebūtinai perkant automobilį. Čia kiti žingsniai, bet norint pirmiausia sustabdyti patekimą į Lietuvą senų taršių automobilių, tas žingsnis yra būtinas, nes kitaip mes visada suksimės toje pačioje karuselėje ir neturėsime galimybės iš jos išeiti, o atėjus laikui reikės įvesti visiems esamiems automobiliams mokestį. Šitą, kolegos, turime įsidėmėti.
PIRMININKAS. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, jūs čia taip nuoširdžiai aiškinate…
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Labai.
J. RAZMA (TS-LKDF). …lyg nesuprastumėte, kad jūsų tas projektas tikrai pretenduoja į kvailiausio mokesčio projektą šiame biudžetiniame pakete. Nes jeigu jūs pats sakote, kad norite apmokestinti CO2, tai lyg ir išeitų, kad ateina tas automobilis į registraciją, visą CO2 išpučia, ir jūs čia jį apmokestinate. Jeigu jau norite apmokestinti CO2 objektyviai, tai reikėtų per kiekvieną techninę apžiūrą pasižiūrėti, kiek pasisuko skaitiklis, ir apmokestinti. Bet kam išvis tai daryti, jeigu CO2 yra proporcingas sudegintiems degalams? Tiesiog didinkite akcizą ir apmokestinsite CO2. Kam čia reikia prisifantazuoti su naujais tokiais keistais mokesčiais ir vaizduoti, kad jūs čia CO2 apmokestinate?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už jūsų socialinį jautrumą, jeigu jau taip kalbant, nes buvo tų minčių. Tikimės to pasiūlymo iš jūsų dėl akcizo didinimo atitinkamai, kad jis pasijaustų žmonėms ir būtų reikšmingas pasirenkant. Bet jeigu kalbame apie būtinybes žmonių, kurie važinėja, užtikrina būtinąsias savo, šeimos, vaikų funkcijas regionuose, ką jūs dažnai akcentuojate, bet darote kitaip, tai šiuo atveju aš tikrai su jumis nesutinku ir manau, kad jūs esate neįsigilinęs ir galbūt tiesiog bandote pašiepti. Ir apie tą kvailumą, manau, reikėtų šiek tiek nutylėti, galbūt daugiau pasigilinti į situaciją. Atsiprašau.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamas E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas ministre. Supratau viena iš jūsų pristatymo, kad seneliams reikės važinėti taksi. Iš tikrųjų juokai juokais, bet taksi dar gauti reikia kaime iš kažkur, kol jis atvažiuoja, arba paprasčiausiai nevažiuoja. (Balsai salėje)
Bet jeigu rimtai, tai vis dėlto ar nesvarstėte kitų variantų? Ir ar nesvarstėte dar vieno dalyko, kad tai bus tam tikras smūgis ir ekonomikai? Nes nemažai mašinų dar įvežama į Lietuvą ir jos išvažiuoja. Jos yra paremontuojamos, įregistruojamos ir vėl išvežamos iš Lietuvos kad ir į Vokietiją. Neprognozavote, kokios netektys gali būti to verslo?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Gerbiamas kolega, tikrai prognozavome ir planavome, ir tie automobiliai, kurie įvežami iš trečiųjų šalių, iš Vakarų Europos šalių ir parduodami trečiosioms šalims arba grįžta atgal į Vakarų Europą suremontuoti, tos transporto priemonės nebus apmokestintos, nes dažniausiai jos net nėra registruojamos. Jos yra tiesiog suremontuojamos.
O kalbant apie naujus automobilius, kurie įregistruojami kelioms dienoms turbūt dėl mokestinių niuansų Europos Sąjungos kontekste, ta išimtis planuojama, kaip ir minėjau, kad ši situacija būtų ištaisyta ir kad ekonomika nepatirtų smūgio.
O kalbant apie taksi, dar kartą pasakysiu: na, reikia turbūt ir artimiesiems pasirūpinti seneliais ir juos pavėžinti kartais. (Balsai salėje) Nebūtinai taksi.
PIRMININKAS. Klausia A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, manau, kad intencijos tikrai labai geros, nes iš esmės retas žmogus galėtų pasiginčyti, kad pas mus viskas yra švaru ir ekologiška. Manau, transporto sektorius yra vienas iš tų, kur yra viena didžiausių taršų. Aš norėčiau šiek tiek kitaip paklausti jūsų: kaip metodiškai galėtumėte paaiškinti, kokią įtaką šis mokestis darys ekologinei situacijai šiame sektoriuje po metų, po dvejų, po trejų, kokie kriterijai bus vertinami? Ačiū.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Kaip ir minėjau, pagrindinis tikslas yra sumažinti taršių automobilių patekimą į Lietuvą. Kitos šalys, tokios kaip Vokietija, Olandija, artimiausiu metu iki 2030 metų iš viso nusimačiusios uždrausti prekybą benzinu ir dyzelinu varomais automobiliais, jeigu neklystu, nes dyzelinu tikrai. Tikėtina, kad tie automobiliai, pirmiausia ypač galingi, pateks į Lietuvą, juolab Paryžius su priemiesčiais, kur gyvena virš 5 mln. gyventojų, jau dabar yra uždraudęs 5 mln. gyventojų patekimą į tą teritoriją dyzelinu varomais automobiliais, kitos sostinės, miestai taip pat žengia tuos žingsnius. Todėl žmonės, atsikratydami automobilių, juos parduoda būtent į mūsų šalį, į kitas aplinkines šalis. Žmonės, matydami patrauklias kainas, nepaisydami taršos ir ekologijos, šiandien tikrai su malonumu perka tuos automobilius.
Taigi mes nedraudžiame importuoti, remontuoti ir parduoti toliau į Rytus, bet pasakome, siunčiame signalą, žinutę, kad Lietuva nuo dabar renkasi kelią, siūlo rinktis mažiau taršesnius automobilius – už labiau taršesnius reikės papildomai mokėti. Ta žinutė yra būtent tokia. O kaip pamatuosime? Pamatuosime pagal registruotų automobilių kiekį, kokie konkrečiai automobiliai bus registruoti. Tikiuosi, kad iš tų 29 mln. planuojamų, jeigu viskas gerai seksis, galbūt surinksime tik 2,9, nes žmonės rinksis hibridinius, mažiau taršius automobilius, kurie atitiks jų poreikius, o ne kitus, pigumo kriterijus.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas ministre, už pristatymą, klausiusiems – irgi. Dėl motyvų. J. Sabatausko nematau. V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Projektas yra taisytinas ir daug yra klausimų, manau, kad mes komitetuose toliau dirbsime ir tobulinsime, bet jis yra reikalingas ir išties kompromisinis sprendimas. Reikėtų gal neklaidinti visuomenės. Tikrai nereikės mokėti mokesčių gyventojams, kurie važinėja savo senais automobiliais. Šis mokestis yra vienkartinis mokestis registruojant automobilį, priklausomai nuo jo taršos. Suskaičiavus netgi yra atvejų, kad už kai kuriuos automobilius, beje, tuos pačius golfus ar opelius, kurių tarša mažesnė, tarkim, nei benzininių, netgi visiškai nereikės mokėti, nes jų CO2 išmetimas neviršija nustatytų ribų.
Kaip ir minėjo ministras, tai daugiau drausmintų pačius gyventojus neįsigyti taršių automobilių, kaip tik rinktis mažiau taršius, tai jau šiandieną faktiškai ir vyksta. Be abejo, senas automobilis būtų utilizuojamas ir dar būtų gaunama 1 tūkst. eurų kompensacija įsigyjant mažiau taršesnį. Klausimas yra diskutuotinas, ar 1 tūkst. eurų gerai, ar mažai, aš manyčiau, kad kompensuotina suma turėtų būti didesnė, ir apie tai mes tikrai kalbėsime ir diskutuosime. Juo labiau kad mokestis, surinktas už taršą, būtų skirtas kaip tik skatinti mažiau taršius automobilius.
Kita drausminimo priemonė būtų dėl galingesnių automobilių, kurie teršia daugiau, nepriklausomai, kokio amžiaus jie yra. Tarkime, važiuojant galingesniu automobiliu ir teršiant, be abejo, reikia prisidėti prie taršos mažinimo arba tokiu atveju rinktis mažalitražį automobilį, arba elektromobilį, jeigu turima pinigų galingam taršiam automobiliui. Manyčiau, kad čia yra gana teisinga, bet projektas, be abejo, yra tobulintinas, mes komitete tikrai dirbsime…
PIRMININKAS. Ačiū. Laikas!
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). …ir rasime tinkamiausią sprendimą. Taigi prašau palaikyti šį projektą.
PIRMININKAS. Kita nuomonė – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, labai atsakingai ir labai skausmingai aš, kaip aplinkosaugos politikas, priimu savo pasisakymą prieš, bet geriau negyventi iliuzijoje, kad mes, sukūrę tokį mechanizmą, kaip ministerija siūlo, gelbėsime Lietuvos gamtą. Beveik nėra garantijos, kad taršą tai kaip nors paveiktų. Šią naktį septintos didžiausios naftos eksportuotojos – Kanados Vyriausybėje rinkimus laimėjo liberalas premjeras Dž. Triudo. Jis aktyviai pasisakė už visuotinį CO2 įkainojimą. Konkurentų buvo plakamas, kad tai naujas mokestis. Ne, tai yra taršos įkainojimas. Šiandien Europoje aplinkos taršos leidimų prekyboje CO2 tona kainuoja 30 eurų. Tarptautinis valiutos fondas pasakė prieš savaitę, tam, kad klimatas nustotų šilti, reikėtų CO2 įkainoti bent 75 eurais pasauliniu mastu. Lietuvoje mes, prieidami ir kurdami šitą mechanizmą, užsiimsime saviapgaule. Neišspręsime. Aplinkos ministerijos parengtame aiškinamajame rašte sakoma apie tai, kad turime sutaupyti 3 mln. tonų CO2. Ir tai nėra tiktai transporto sektorius, tai yra ir dujų, kurias importuojame per SGD terminalą, suvartojimas, tai yra ir žemės ūkis. Milžiniški kiekiai metano, milžiniški kiekiai kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Reikia žiūrėti kompleksiškai. Šitas jūsų siūlomas mokestis būtų saviapgaulė, kad mes kažką darome. Taip, aš galiu vadinti tai gal ir kvailiausiu arba kvailu pasiūlymu, nes tai nėra efektyvu, ministre. Reikia gerų, teisingų mechanizmų, visuotinių CO2 įkainojimo iniciatyvų. Tai, ką daro Vokietija, ką tik paskelbusi apie 50 mlrd. klimato ekonomikos paketą. Apie modernias priemones, nes registravimo mokestis užrakins skurdžiausius Lietuvos gyventojus su savo taršiausiais automobiliais. Tai nespręs Lietuvos taršos problemų. Aš kviečiu ministeriją…
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, nuomonės išsiskyrė, todėl dėl šitų projektų prašom balsuoti. Balsuojame dėl Transporto priemonių taršos mokesčio įstatymo projekto ir Mokesčių administravimo įstatymo projekto.
Užsiregistravo 102, balsavo 100: už – 30, prieš – 36, susilaikė 34. (Plojimai) Projektui nepritarta. (Šurmulys salėje)
Gerbiami kolegos, gal baigsime ir tada, gerai? Gerbiami kolegos, yra nuomonė, ar grąžinti iniciatoriams tobulinti, ar atmesti. Jeigu iniciatoriams tobulinti, balsuojame už, už atmetimą – balsuojame prieš. Alternatyvus balsavimas. Prašom.
Užsiregistravo 99, balsavo 99: už – 51, prieš – 48. Skiriama iniciatoriams tobulinti.
Pirmas – gerbiamas K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Ministre, jūs įvertinkite, kaip čia buvo balsuojama. Iš tikro tas jūsų mokestis yra nelogiškas. Aš iš tikro labai norėčiau palaikyti žalias idėjas ir jas remiu – pats važinėju tik hibridiniu automobiliu, ir jau seniai, bet jeigu mes norime prisidėti prie CO2 mažinimo, tai tikrai turime apmokestinti arba kaip nors veikti, kad būtų mažiau naudojama kuro, kai sudeginama CO2. Galime akcizus įvedinėti, galime, ką Jurgis sakė, apmokestinti labai didelį važinėjimą, brangų važinėjimą, bet ne automobilį. Jisai gali būti metų metais nevažinėjamas ir jokio CO2 neišleisti. Tarp kitko, yra dar daug būdų, kaip tas CO2 pagaminamas, ne tik automobiliai. O automobilio sunaudojimas, sunaudojimas – 30 metų, 40 metų yra labai naudingas, nes jeigu jūs skatinsite, ką dabar darėte per visokias subsidijas naujiems automobiliams įsigyti, tai kas ketverius penkerius metus žmogus naują automobilį pirks?! Čia yra neekologiškas elgesys, neekologiškas! Sunaudoti daiktą, vežimėlį duoti kitam vaikui, sunaudoti drabužėlį ir panašiai yra ekologiška mąstysena. Reikia skatinti sunaudojimą, o ne visą laiką naujo automobilio pirkimą, ką jūs darote.
PIRMININKAS. Gerbiamasis K. Mažeika. Prašom. Į jūs kreipiasi, tai prašome atsakyti, ir tada…
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš tik vieną repliką gerbiamam Gabrieliui. Jis parodė gestą namo, tai, gerbiamas Gabrieliau, aš jums tą priminsiu, netgi būdamas namuose, kai jūs kalbėsite apie visuotinį automobilių mokestį, apie tai tada galėsime padiskutuoti. Ačiū jums, gerbiamieji, atnešime, aišku, patobulinę šį projektą, tada galėsime dar padiskutuoti, bet tokių gestų, gerbiamas Gabrieliau, tikrai, sakyčiau, vengti, nes tai tikrai ne tik neekologiška, bet ir nelogiška. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Prašau. Gerbiamas M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, siūlau taip emociškai nereaguoti, gal net ir netobulinti to projekto, negąsdinti daugiau žmonių. Aš pabandysiu gal tiesiog reziumuoti šios dienos rezultatą. Transporto priemonių mokestis praskrido – minus 29 mln., nekilnojamojo turto mokestis praskrido – minus 8 mln., bankų mokestis net neatėjo į darbotvarkę, nes prieštaravo Konstitucijai – minus 52 mln., žemės mokestis buvo priimtas vienu balsu, tai yra opozicijos balsais, iš esmės jisai irgi nebus priimtas, dar minus 7 mln., tai iš viso beveik 100 mln. minuso iš to, ką Vyriausybė atnešė šiandien čia, į Seimą. Mano klausimas ir kreipimasis į Vyriausybę, kaip jūs šitą biudžetą vertinate ir kaip jūs planuojate sudurti galą su galu? Nes jau šiandien yra minus 100 mln.
PIRMININKAS. Gerbiamas P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Įjungėte, ačiū. Tikiuosi, kad valdžia išvadas pasidarys ir kad kartais reikia įsiklausyti į tai, ką sako visuomenė, ir į tai, ką sako opozicija. Štai jums elementarus pavyzdys. Kartojame, kad automobilis pats savaime stovėdamas tikrai nesukuria taršos ir apmokestinti reikia tikrai ne registraciją. Kuras, rida, variklio dydis – yra apie ką galvoti, kai tobulinsite įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamas G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Mano pasakymas „namo“ buvo daugiau retorinis. Aš nesitikėjau, kad ministras jį priims tiesiogiai ir iš karto išeis namo. Kita vertus, aš kviečiu jį pirmiausia priskaičiuojant opozicijos balsus ir pasisakymus pažiūrėti į savus. Kai yra sulaukiama valdančiųjų dviejų balsų palaikymo dėl kokio nors mokestinio pataisymo, vis dėlto problemos reikėtų ieškoti savo namuose ar darže, ar ten, kas yra priimtiniau. Žiūrėkite, kolegos, pažiūrėkite, ar jūs dar turite kokią nors valdančiąją daugumą, kokią nors realią valdžią, nesugebėję nuimti Seimo Pirmininko, šiandien 100 mln. iš biudžeto išsibraukėte. Šypsenos jūsų veiduose rodo lyg dar ir pasitikėjimą, bet iš tikrųjų finansinio tvarumo, man rodos, yra kur kas mažiau. Mielieji, paskaičiuokite saviškius.
PIRMININKAS. Gerbiamasis R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Aš pradžioje norėjau tiesiog pasakyti, ne per paskutinį, o per prieš tai buvusį balsavimą mano balsas turi būti susilaikau ir manau, kad šitas projektas turi būti tobulinamas. Aš balsavau už, bet turėjau susilaikyti. Iš tikrųjų reikia ieškoti sprendimų, ką kolega P. Saudargas kalbėjo. Toks apmokestinimo būdas tikrai nėra ekologiškas ir neskatina ekologijos kaip tokios, nes reikia įvertinti visas sąnaudas ir žiūrėti, kaip apmokestinti būtent taip, kad mes kovotume su… už CO2 sumažinimą, bet (…) eksploatuoti naujų automobilių, juos gaminti, teršti aplinką ir taip toliau. Bet pajamų šaltinio, be jokios abejonės, mums reikia, nes kitaip apie pensijų ir kitų dalykų indeksavimą galėsime pamiršti. Čia valdantiesiems reikia galvoti, iš kur jūs dabar tą paketą padarysite. Nebent iš tikrųjų priimsite Prezidento pasiūlymus.
PIRMININKAS. Ačiū. Baigia gerbiamas A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Išties klausyti moralinių pamokymų labai smagu iš dabartinės opozicijos ir buvusios valdančiosios daugumos, kuri 2010–2012 metais pasiskolino viso labo 7 mlrd., kur 2 mlrd. permokame palūkanų, tai 10 metų po 200 mln. reikia kišti kažkur lobistams, skolai aptarnauti. Štai mes dabar kalbame – 8 mln., dar kažkur keli milijonai, bet po 200 mln. kiekvienais metais per 10 metų permokame. Ponia Šimonyte, 2 mlrd. – tai jūsų ir gerbiamojo A. Kubiliaus nuopelnas. Labai ačiū jums, visų Lietuvos žmonių vardu dėkoju.
PIRMININKAS. Tikrai, kolegos, daugiau neduosiu kalbėti. Gerbiama I. Šimonytė baigia. Prašau. I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, kad ponas A. Skardžius paminėjo mano pavardę. Gerbiamas tėvuk, pažiūrėkite jūs į biudžetą: skolos aptarnavimo išlaidų santykis su BVP yra toks mažas, kokio niekada Lietuvos istorijoje didžiausiais ekonomikos augimo laikais nebuvo. Taigi nepainiokite jūs, kaip sako tauta…
17.16 val.
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2020 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4038, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6, 10, 11, 14, 23, 29, 30, 32 ir 341 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4039, Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 2, 8 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4040, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4041, Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 8, 12, 13, 15, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4042 (pateikimas)
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, tęsiame – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2020 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4038. Gerbiamas ministre, čia yra klausimas, jūs kartu su lydimaisiais pristatote? Visus kartu? Labai ačiū. Ir lydimieji projektai Nr. XIIIP-4039, Nr. XIIIP-4040, Nelaimingų atsitikimų darbe įstatymo projektas Nr. XIIIP-4041 ir Nedarbo socialinio draudimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4042. Prašom, gerbiamas ministre.
L. KUKURAITIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, „Sodros“ 2020 metų biudžeto projektas parengtas atsižvelgiant į Finansų ministerijos paskelbtą šalies ekonominės raidos 2020–2022 metais scenarijų, vadovaujantis galiojančiomis teisės aktų nuostatomis ir įvertinus kartu su biudžetu teikiamus įstatymų projektus.
„Sodros“ biudžeto projekte įvertinta: savarankiškai dirbantiems asmenims įmokų lubų padidinimas nuo 43 VDU iki 60 VDU, samdomą darbą dirbantiems socialinio draudimo lubų mažėjimas iki 84 VDU, asmenų, prižiūrinčių neįgalius asmenis, kuriems yra specialusis nuolatinės priežiūros ir pagalbos poreikis, draudimas valstybės lėšomis, komandiruočių, dienpinigių apmokestinimas, dalinio darbo išmokų išlaidos ir tai, kad 2020 metais socialinio draudimo įmokų tarifai nesikeičia.
Pajamos. Prognozuojama, kad 2020 metais „Sodros“ biudžeto pajamos sieks 4 mlrd. 862,3 mln. eurų, tai yra bus 6 %, arba 277 mln. eurų, didesnės, negu 2019 metais laukiama. Pajamų didėjimui daugiausia įtakos turės apdraustųjų skaičiaus didėjimas ir jų darbo užmokesčio didėjimas. 21 mln. eurų numatyta gauti iš dienpinigių apmokestinimo pakeitimo. Iš valstybės biudžeto numatyta gauti 1 mlrd. 878,9 mln. eurų bendrai pensijos daliai kompensuoti.
Išlaidos. Prognozuojama, kad 2020 metais „Sodros“ biudžeto išlaidos sieks 4 mlrd. 515 mln. eurų ir bus 7,7 %, tai yra 322,3 mln. eurų, didesnės, negu laukiama 2019 metais. Didžiausią išlaidų dalį sudaro išlaidos pensijoms. Joms numatyta skirti 240 mln. eurų, arba 7,5 % daugiau, nei laukiama 2019 metais. Šių išlaidų didėjimą lemia numatomas pensijų didinimas pagal apskaičiuotą indeksavimo koeficientą 2020 metams. Prognozuojama, kad 2020 metais vidutinė metinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, sieks 395,16 eurų, tai yra 30,66 euro, arba 8,4 %, didesnė negu 2019 metais.
Ligos socialinio draudimo išlaidos sieks 358,8 mln. eurų, tai yra bus 28,3 mln. eurų, arba 8,6 %, didesnės nei 2019 metų atitinkamos išlaidos. Motinystės socialinio draudimo išmokoms 2020 metais numatoma panaudoti 375,1 mln. eurų, tai yra 24 mln. eurų, arba 6,8 %, daugiau negu 2019 metais. Nedarbo socialiniam draudimui numatoma skirti 217 mln. eurų, išlaidos bus 22 mln. eurų, arba 11,3 %, didesnės, negu laukiama 2019 metais, nes numatoma 6,2 mln. eurų skirti dalinio darbo išmokoms.
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išlaidas sudarys 32,5 mln. eurų ir bus 9,7 %, arba 2,9 mln. eurų, didesnės, nei laukiama 2019 metais.
Veiklos sąnaudas 2020 metais sudarys 85 mln. eurų, tai yra jos bus 5,3 mln. eurų, arba 6,7 %, didesnės, nei laukiame 2019 metais. Šių išlaidų didėjimą daugiausia lėmė išmokų mokėjimo sąnaudų dėl pensijų indeksavimo bei darbo užmokesčio fondo dėl valstybės tarnybos stažo ir pareiginės algos atlyginimo bazinio dydžio augimas.
Fondo administravimo įstaigų sąnaudų dalis 2020 metais sudarys 1,8 % fondo biudžeto išlaidų, o nevertinant veiklos sąnaudų, patiriamų vykdant kitas pavestas funkcijas, tai yra 7,7 mln. eurų, – 1,6 % visų fondo išlaidų.
Bendras metinis rezultatas. Einamųjų metų pajamos viršys išlaidas 347,3 mln. eurų. Sukauptos rezervinio fondo lėšos sieks 509,5 mln. eurų. Iš jų 2019 metais pervesta už 2018 metus 195 mln. eurų. 2019 metų laukiamas rezultatas, pervestinas į Rezervinį fondą 2020 metais, bus 314,5 mln. eurų.
Kartu su „Sodros“ metų biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu – lydimieji projektai. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad socialinio draudimo įmokų bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas savarankiškai dirbantis asmuo, kalendoriniais metais negali būti didesnė negu praėjusių metų 60 šalies vidutinių darbo užmokesčių suma.
Taip pat nustatoma, kad iš valstybės biudžeto mokamos pagrindinės pensijos dalies balansas valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetuose suvedamas praėjus vieniems metams nuo faktiškai atliktų mokėjimų. Taip pat siūloma nustatyti… siūloma tobulinti Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos sudarymą ir vykdomų funkcijų peržiūrą. Siūloma nustatyti, kad fondo valdyba, atlikdama neįgalumo lygio laikinojo nedarbingumo ar darbingumo lygio priežiūrą, pasitelks asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių antrinio bei tretinio lygio specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, su kuriomis sudaryta paslaugų teikimo sutartis, gydytojus, specialistus klausimams pagal jų kompetencijas spręsti.
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad draudėjų priskyrimą nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos tarifų grupėms tvirtina fondo valdyba. Socialinio draudimo pensijų įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad indeksavimo koeficientas ir pagal jį indeksuoti bazinės pensijos ir apskaitos vieneto vertės dydžiai, taip pat našlių pensijos bazinis dydis euro cento tikslumu tvirtinami atitinkamų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu.
Nedarbo socialinio draudimo įstatymo projektu siūloma suvienodinti nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo kartu su kitomis socialinio pobūdžio išmokomis tvarką, papildant asmenų, kuriems iš nedarbo draudimo lėšų mokama nedarbo draudimo išmokos dalis, viršijanti gaunamą pensijų, kompensacijų, rentų ar išmokų sumą, sąrašą asmenimis, kurie gauna buvusiems sportininkams skiriamas rentas, kompensacines išmokas profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams, našlių, našlaičių ir maitintojų netekimo pensijas, kompensacijas už ypatingas darbo sąlygas.
Taip pat siūloma suvienodinti nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmę pailginant iki 28 kalendorinių dienų bedarbiams, kurie asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose stacionarinio priklausomybės ligų gydymo paslaugas, savanoriškai gydosi patologinį potraukį į azartinius lošimus, priklausomybės sindromą vartojant psichoaktyviąsias medžiagas. Nustatyti, kad nelegalaus darbo atveju asmuo turi grąžinti nedarbo išmoką, jeigu ne jis pranešė apie nelegalų darbą, nesvarbu, ar apdraustųjų registrui pateikti duomenys apie asmeniui apskaičiuotą darbo užmokestį ir ar išmokėtas atlyginimas. Taip pat patobulinti dalinio darbo išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarką. Prašome visam paketui pritarti.
PIRMININKAS. Gerbiamas ministre, jūsų nori klausti M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, aš grįšiu prie pensininkų skurdo temos ir pasitaisysiu: ne tik per jūsų kadenciją buvo sprendžiama dėl pensininkų skurdo, metai iš metų, bet jums esant ministru jis tapo didžiausia pensininkų skurdo rizika ir jų yra net 40 %. Tai yra didžiausias per bet kada, per Lietuvos nepriklausomybės istoriją, didžiausias skaičius pensininkų, esančių skurdo rizikoje. Tai yra absoliutus dugnas visoje Europos Sąjungoje. Kaip ir kalbėjau rytinio posėdžio metu, Statistikos departamento duomenimis, 30 % negali kas antrą dieną valgyti mėsos, susimokėti komunalinius mokesčius, pakankamai pasišildyti, 26 % negali nusipirkti normalių drabužių ir vaikšto su sudėvėtais drabužiais. Problema viena – tai yra nepakankamas indeksavimas. Antra, nesu tikras, ar supratote iš mūsų pokalbio per Vyriausybės valandą, kad tai klaidingas ministerijos prognozavimas, nes ministerija prognozavo pesimistišką darbo užmokesčio fondą, o jis faktiškai augo didesnis, todėl pensininkų indeksavimas buvo mažesnis 140 mln. Ar nemanote, kad…
PIRMININKAS. Prašau, ministre, atsakyti į klausimą.
L. KUKURAITIS. Aš neišgirdau klausimo.
PIRMININKAS. Aš kartoju, minutė, skaičiuokite laiką, kai klausiate, taupykite laiką ir savo, ir kitų. Prašom, gerbiamas Majauskai, bet kitiems… Aš įspėjau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Atsiprašau, pirmininke, klausimas. Sau didinate 600 eurų atlyginimą, pensininkams – 33 kartu su Prezidentu. Ar nemanote, kad reikia apkeisti šitą proporciją? Ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Iš tiesų socialinė rizika tarp pensininkų auga ir tą turime pripažinti. Kitose grupėse pavyksta mažinti, vaikų, neįgaliųjų, o tarp pensininkų auga. Tai yra susiję su tuo, kad iki šiol darbo užmokestis augo kur kas sparčiau, negu pensijos buvo indeksuotos septynerių metų laikotarpiu. Ką jūs teigiate, kad neteisingai numatomas darbo užmokesčio augimas, tai jis įskaičiuojamas į pensijos indeksavimo formulę tuo metu, kai mes skaičiuojame faktą – darbo užmokesčio lygį septynerių metų laikotarpiu. Kitaip sakant, visi tie tariami neįskaičiavimai įskaičiuojami kitais metais, kai yra numatomas koeficientas. Todėl mes dabar indeksavimo formulėje turime didesnį koeficientą, didesnį indeksavimo koeficientą negu darbo užmokesčio augimas, kuris numatomas 6 %, o čia dabar 8,11. Pridedu prie to – pensininkų absoliutus skurdas ir kiti rodikliai mažėja, palyginti su tuo laikotarpiu, kada jis buvo didžiausias, o jis buvo didžiausias per krizinį laikotarpį jūsų valdymo metu.
PIRMININKAS. G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Mano klausimas būtų apie nedarbo socialinio draudimo lėšas. 2019 metų patvirtintame biudžete buvo numatyta toms nedarbo socialinio draudimo išmokoms mokėti 144 mln. Dabartiniame biudžete matau 217 mln. ir augimas yra 73 mln., tai 50 % nuo 2019 metų patvirtinto biudžeto, nors pensijų socialinio draudimo augimas yra tik 10 % Mano klausimas, kas čia nutiko per tuos 2019 metus? Ar bedarbių skaičius išaugo taip be proto dėl mūsų vykdomos socialinės politikos, ar padidinta pati išmoka, ar laikotarpis, kai mokamos bedarbio pašalpos? Kas atsitiko, kad reikalingas toks drastiškas lėšų augimas?
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Iš tiesų pajamos auga pagal santykį su tuo, kaip auga darbo užmokesčio fondas. Kadangi tarifai nesikeičia, vadinasi, pajamos auga pagal tą patį tarifą, kuris buvo 2019 ir 2020 metais. Kadangi planuojamas didesnis darbo užmokesčio fondas, atitinkamai auga ir nedarbo draudimas. Apskritai balansas nedarbo draudimo, lyginant pajamas ir išlaidas, yra apie 50 mln. plius, o pensijų draudimo yra kitoks balansas tarp įmokų ir išmokų.
Dabar jūsų klausimas, kodėl, kas nutiko, kad turime tokį augimą, bet vis dar balansą mažesnį negu augimas? Vadinasi, išmokų yra išmokama daugiau, ir tai yra susieta. Dar socialinio modelio kontekste buvo padidinta tiek išmoka iki aukštutinės ribos, tiek ir laikotarpis iki devynių mėnesių.
PIRMININKAS. Gerbiamas Algirdas…
L. KUKURAITIS. Bedarbių skaičius kol kas laikosi tas pats, bent jau pagal Užimtumo tarnybos duomenis.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, apskritai bet kuri Vyriausybė ir jūs… Visiškai suprantu, kad reikia pasigirti, kad per jūsų laikotarpį pensijos auga labai ženkliai, bet čia ne jūsų, ne Vyriausybės įtaka, o čia yra įstatymas, kuris priimtas, aš manau, teisingas. Ir apskritai Lietuvos žmonių dėka auga darbo pajamos ir auga atlyginimai. Šitą temą gal mes palikime vidinėms diskusijoms, o ne popsu užsiimkime.
Mano klausimas dėl savarankiškai besidraudžiančių, nes akivaizdu, kad jų įmokos, pavyzdžiui, motinystės draudimui yra 5–6 kartus mažesnės negu išmokos. Aš nematau, kad jūs ką nors siūlytumėte, kad visgi dalis žmonių, kurie naudojasi bendru gėriu, mokėtų ir didesnę įmoką. Čia yra akivaizdus „gyvulių ūkio“ pavyzdys socialiniame draudime, kai atbuline data deklaruoja pajamas, kurių nedeklaravo laiku. Tokiu būdu paprasčiausiai…
PIRMININKAS. Gerbiamas Algirdai, visą laiką žiūrėkite laiką.
A. SYSAS (LSDPF). Matau. Ačiū. Jūs supratote, apie ką kalbu: ką darome su savarankiškai besidraudžiančiais, motinystės draudimu?
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Dėl savarankiškai dirbančių iš tiesų reikia pripažinti, kad balansas jų įmokų ir gaunamų išmokų yra neigiamas. Tai grupė žmonių, kurie įmoka mažiau negu jiems yra išmokama per „Sodros“ išmokas. Čia mes turime ieškoti sisteminių sprendimų. Mūsų siūlymas kol kas pradėti nuo daugiausia pajamų uždirbančių. Didinti įmokų lubas, kad jos pasiektų tas, kurias 2021 metais pasieks samdomi darbuotojai, nes samdomų darbuotojų įmokų lubos leidžiasi nuo viršutinių žemyn. Atitinkamai šiuo atveju mes siūlome savarankiškai dirbantiems padidinti iki 60 VDU. Tai pridėtų „Sodros“ biudžetui arti 5 mln. eurų ir apie 1 tūkst. žmonių mokėtų šias įmokas didesnes negu mokėjo iki šiol.
PIRMININKAS. K. Starkevičius. Nėra. R. J. Dagys. Prašau.
R. J. DAGYS (MSNG). Mano klausimo paklausė.
PIRMININKAS. Atsakėte, gerbiamas ministre, į visus klausimus. Dėkoju už pristatymą.
Dabar dėl motyvų – M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, man iš tikrųjų labai apmaudu, kad jūs, kaip ministras, atsakingas už pensijų sritį, nesuprantate, kaip veikia indeksavimo formulė. Jūs teigiate, kad ateityje pakoregavus praeities blogai suprognozuotą skaičių nebus daroma klaida į priekį, bet tai nepataisys jau padarytos klaidos tais metais, kai pensija buvo padidinta mažiau negu kad ji turėjo būti padidinta, jei būtų tinkamai suprognozuotas darbo užmokesčio augimas. Pensininkai dėl šios priežasties (jūs grįžkite namo, pasidarykite namų darbus) prarado 142 mln. eurų. Tai yra ganėtinai reikšminga suma – apie 157 eurus per mėnesį.
Gerbiamas ministre, čia yra dėl Finansų ministerijos prognozavimo klaidos. Aš suprantu, kad ministerija neturi krištolinio rutulio, kuris pasakytų tiksliai, koks bus augimas, ir tiksliai pataikytų, bet dėl to, kad nepataikė, pensininkai negavo labai reikšmingos sumos. Ją reikia kompensuoti, ją reikia grąžinti.
Antras dalykas. Šiandien mes turime skurdo rizikoje, kaip minėjau, didžiausią visuomenės grupę, jos dalis yra net 40 %. Man atrodo, kad tai yra viena iš svarbiausių problemų mūsų visuomenėje, sprendžiant socialinę atskirtį, ir ją turime spręsti ne indeksuojant, 30 eurų padidinant, kas taip gerai yra, ir taip gerai, bet man atrodo, kad tai yra nepakankama spręsti tą problemą, kurią mes šiandien turime. Prezidento siūlymas geras, bet nesprendžia, jūsų taip pat geras, bet nesprendžia problemos. Šiandien jūs siūlėte sau padidinti 600 eurų atlyginimą, o pensininkams – tik 30 eurų. Man atrodo, kad taip yra neteisinga, todėl balsuosiu prieš.
PIRMININKAS. Gerbiamasis R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Pradėsiu gal nuo to, kad, deja, mūsų Vyriausybė priėmė tokią kvailą nuostatą, kai Finansų ministerijos prognozės, kurios nepasitvirtino… turėtų būti amortizuojamos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos biudžetu iš kitų programų. Tam aš tuo metu prieštaravau, bet, deja, čia yra mūsų šedevras, todėl mūsų ministras dabar yra įkaitas.
Kalbant apie šitą įstatymą, mes privalome jį svarstyti. Yra daug visokių siūlymų, kuriuos tikrai būtina priimti ir sutvarkyti šią sistemą, nes kitaip mes dabar visą laiką… Jinai yra pakankamai išbalansuota, nesuderinta ir ta našta yra labai skirtinga įvairioms grupėms. Mes kalbame, kad reikės suvienodinti, kad visi visuomenės nariai į socialinį draudimą ir kitas išmokas dėtų tą patį indėlį, bet tai apskaičiuoti ir teisingai įvertinti (individualią veiklą, kitas veiklas) nėra taip paprasta, bet manau, kad tikrai reikia svarstyti, rimtai svarstyti ir dėlioti. Turbūt labai sunku įsivaizduoti be tokio įstatymo biudžeto priėmimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, nuomonės išsiskyrė dėl šių projektų. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 91, balsavo 89: už – 71, prieš – 1, susilaikė 13. Projektams pritarta.
Gerbiami kolegos, dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto įstatymo pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomi – Audito komitetas ir Biudžeto ir finansų komitetas. Svarstysime lapkričio 21 dieną.
Valstybinio socialinio draudimo straipsnių pakeitimo įstatymas. Pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – BFK. Svarstysime lapkričio 21 dieną.
Dėl Socialinio draudimo pensijų įstatymo pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Svarstysime lapkričio 21 dieną. (Šurmulys salėje) Sekundėlę!
Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
Ir dėl Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Svarstysime taip pat lapkričio 21 dieną.
Yra kitų pasiūlymų. Prašom.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Dėl projekto Nr. XIIIP-4039 kaip papildomas norėtume, kad būtų Kaimo reikalų komitetas.
PIRMININKAS. Sutinkame? Taip, pritariame. Ačiū. Daugiau nėra pasiūlymų. Pritarta ir komiteto nuomonei.
17.39 val.
2020 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4043, Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4044 (pateikimas)
Kviečiame į tribūną gerbiamą pranešėją A. Verygą. 2020 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas ir Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Taip? Labai ačiū. Prašom, ministre.
A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, leiskite pristatyti, kaip ir buvo minėta, 2020 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimą ir Sveikatos draudimo įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
Pradėsiu nuo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto įstatymo, jo 1 straipsnis skamba taip: „2020 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto įplaukų, išlaidų ir likusių patvirtinimas“. Juo siekiama patvirtinti 2020 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą – 2 mlrd. 300 mln. 958 tūkst. eurų įplaukų ir 2 mlrd. 300 mln. 958 tūkst. eurų išlaidų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apyvartos lėšų likutį – po 5 tūkst. 792 eurų pagal 2020 m. sausio 1 d. ir pagal 2020 m. gruodžio 31 d. būklę, numatomą 2020 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervą – 400 mln. 732 tūkst. eurų pagal 2020 m. sausio 1 d. būklę.
Leiskite trumpai pakomentuoti tiek įplaukas, tiek išlaidas ateinančių metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Planuojama, kad kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas turėtų augti 11,7 %, tai yra daugiau negu 241 mln. eurų. Didžiąją dalį to augimo turėtų sudaryti 9,7 % didėjančios įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, taip pat 15,6 % didėjančios valstybės biudžeto įmokos už draudžiamuosius valstybės lėšomis, kurios turėtų sudaryti 438 eurus. Taip pat numatoma skirti iš valstybės biudžeto valstybės deleguotoms funkcijoms vykdyti – 1,6 % augimas.
Išlaidų dalyje 6 %, arba daugiau negu 80 mln. eurų, didėtų išlaidos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti. Taip garantuojamas šiais metais įvykęs atlyginimų padidinimas, tai yra tiesiog padengiama tai, kas šiemet jau buvo padaryta – padidintos išlaidos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms. Turint galvoje, kad šiemet tai vyko ne nuo metų pradžios, kitais metais yra numatytos papildomos lėšos, kurios yra reikalingos tam tęstinumui užtikrinti.
Taip pat papildomai yra numatytos lėšos naujoms paslaugoms – tai ir tuberkuliozės genetiniams molekuliniams tyrimams, klasterinėms greitosios medicinos pagalbos brigadoms ir kitoms paslaugoms. Taip pat daugiau negu 13 %, skaitine išraiška – daugiau negu 46 mln. eurų, didėja išlaidos vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms apmokėti. Čia įskaičiuojami ir tie nauji vaistai, kurie dar šiemet yra įtraukiami į kompensavimą, ypač brangūs, onkologinėms ligoms skirti vaistai. Prognozuojama, kad jų visas augimas, kaip ir minėjau, kitais metais išlaidos turėtų sudaryti papildomai daugiau negu 46 mln. eurų.
Taip pat 5,1 % auga išlaidos medicininei reabilitacijai, sanatoriniam gydymui. Taip pat didinamos išlaidos ortopedijos techninėms priemonėms. Didėja 9 % išlaidos sveikatos programoms. Kaip ir minėjau, numatomas rezervas metų pradžioje – 400 mln. 732 tūkst. eurų.
Taip pat kartu yra teikiamas, kaip ir buvo minėta, Sveikatos draudimo įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriame siūloma nustatyti: tuo atveju, jeigu vykdant Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą jo išlaidos pagal atitinkamą išlaidų straipsnį viršija įstatyme numatytą tų metų lėšų sumą ir dėl to negali būti laiku įvykdyti šio fondo įsipareigojimai kreditoriams, tuomet mokėjimai šio biudžeto lėšomis gali būti atliekami viršijant atitinkamų išlaidų straipsniui numatytą lėšų sumą, tačiau bendros pervestos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšos negali viršyti bendros Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatyme numatytos išlaidų sumos, išskyrus atvejį, kai panaudojamos viršplaninės einamųjų metų pajamos. Taigi pagal vieną Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidų eilutę susidaręs lėšų perteklius galės būti panaudojamas lėšų trūkumui pagal kitą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidų eilutę padengti ir lėšų trūkumas galės būti padengtas dar tais pačiais biudžetiniais metais.
Paprastai kalbant, ką tas pasiūlymas leistų realizuoti, tai mums leistų tam tikrą lankstumą ir judėjimą tarp eilučių. Nepaisant tikrai ganėtinai efektyvaus biudžeto planavimo, kai kuriose eilutėse įvyksta sutaupymų, dėl pačių įvairiausių priežasčių gydymo įstaigos nesuteikia paslaugų ar yra nepanaudojamos tam tikros profilaktikos programoms skirtos lėšos ir dabar tos eilutės mums varžo galimybes tas lėšas tais pačiais metais panaudoti dar kur nors kitur. Nepanaudotos lėšos, jūs puikiai žinote, patenka į tą patį rezervą, ir mes vėl kitais metais jų nebegalime išleisti. Tai yra labai praktinis siūlymas, kuris, aš manau, leistų, bent jau šitų lėšų, kurios susitaupo tarp eilučių, nebedėti į rezervą ir panaudoti dar einamaisiais metais.
Prašyčiau pritarti šiam biudžeto projektui.
PIRMININKAS. Bet, gerbiamas ministre, jūsų nori klausti M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, prašau atsakyti, kodėl kaupiate 600 mln. eurų rezervą, kai jau dabar trūksta pinigų medikų atlyginimams? Ir nemeluokite, kad čia ruošiatės juodai dienai, nes, atkreipsiu dėmesį, visų valstybės rezervų dalį PSDF sudaro 40 % pagal tiek, kiek jūs numatote kaupti, tau tarpu pajamų dalį – vos 10 %. Tai rodo milžinišką disproporciją pagal tai, kokią PSDF dalį sudaro visų pajamų, tuo tarpu rezervą jūs didinate iki 40 %. Ir tai 10 kartų daugiau… daugiau, net 20 ar 30 kartų, negu reikalauja įstatymas. Ir niekada nebuvo tokio rezervo. Greičiausiai niekada nepavyks išleisti šių pinigų medikų atlyginimams, nes konstitucinis įstatymas aiškiai pasako, kad PSDF biudžetas turi būti subalansuotas ar perteklinis. Jūs ar galite atsakyti, kodėl kaupiate tokį?.. Tikrai sunku pavadinti jį sveiku rezervu.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Iš tiesų jis tik iš dalies, aš manau, yra skirtas man. Tai, kas šiandien vyko Seime su visais balsavimas, susijusiais dėl papildomų pajamų į biudžetą, kelia dar didesnę riziką dėl įvairių rezervų, ir jūs puikiai suprantate, kad nors aš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą teikiu atskirai, bet valstybės išlaidos yra skaičiuojamos bendrai ir fiskalinė drausmė galioja visiems. Tai kuo neefektyviau mes planuojame kitas sritis, tuo labiau į kampą esu pastatomas aš. Todėl aš ir sakau, kad ką reiškia sutinku ar nesutinku, mes visi esame in corpore atsakingi. Aš manau, nustokime iš tikrųjų patys save apgaudinėti. Arba mes pasakome, kad kažkokių lėšų kur nors atsisakome, arba gauname papildomų įplaukų į biudžetą, ir tada mes galime tiesiog daugiau išleisti visur, ne tik iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.
Aš noriu tik tą baisų pesimizmą šiek tiek nuimti. Taip, aš, žinoma, norėčiau turėti daugiau galbūt išlaidų, ir kiekvienas ministras norėtų tokį dalyką turėti, bet jeigu viskas bus gerai su apskritai ateinančių metų biudžeto pajamomis ir mes neprikvailiosime visi čia, Seime, in corpore, tai galėsime tą patį rezervą, dalį jo, matydami augimą, prašyti iš Finansų ministerijos papildomai išleisti. Tą mes darome šiemet. Matant, kad trūksta vėlgi pinigų vaistams, vaistų eilutė auga, nes yra didžiulis noras ir spaudimas įtraukti naujų ir papildomų, ir iš tikrųjų tai viršija praėjusiais metais suplanuotas išlaidas, aš manau, kad mes tą leidimą gausime. Turėsime, aš tikiuosi, mes tokį leidimą kitais metais ir tiems patiems atlyginimams pinigų paimti, bet, sakau, nustokime vieni kitus apgaudinėti ir iš tikrųjų statyti sveikatos ministrą į kampą sakant, kodėl mes kažkokių pinigų neišleidžiame. Todėl, kad apie išlaidas mes čia kalbame Seime in corpore.
PIRMININKAS. Ministre, jūsų nori klausti A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamas ministre, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto įstatymo projektas daro nemažą įspūdį, pokyčiai yra kardinalūs ir kartu labai neįprasti. Kaip minėjo ponas M. Majauskas, iš tiesų ir mane jaudina tie 600 mln. eurų rezervo, tai yra 26 % biudžeto apimties. Kokia strateginė vizija, dar kartą klausiu, slepiasi po tokiu sprendimu?
Antras klausimas. PSDF biudžetas 2020 metais, palyginti su 2019 metais, auga 8 %, o valstybės biudžeto asignavimai neauga nė vienu euru.
Ir paskutinis. Einame prie išlaidų dalies. Sveikatos priežiūros paslaugoms numatomos lėšos didinamos 6 %, vaistams – 13 %, ortopedijos technikai – 12 %. Kodėl vaistams ir ortopedijos priemonėms numatomas toks prioritetas (viena vertus, tai yra gerai), palyginti su paslaugų finansavimu, drįsčiau paklausti.
A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū už klausimus. Grįžtu prie rezervo. Nemanau, kad yra blogai iš principo turėti rezervą, ypač žinant nervingas nuotaikas dėl pasaulio ekonomikos. Aš drįsčiau priminti, kad iš tiesų mes esame išgyvenę ne vieną ekonominę krizę, kai labai skausmingai buvo nurėžiami pinigai, įvedami tam tikri indeksai ir įstaigos iš tikrųjų prarasdavo didžiulius pinigus, tada tekdavo ir atlyginimus mažinti, ir nemokamų atostogų eiti.
Rezervo turėjimas iš principo leistų ateityje apskritai tokių dalykų išvengti. Aišku, galime ginčytis ir diskutuoti, koks jis turėtų būti. Na, galite matematiškai apskaičiuoti, jeigu vis dėlto įvyktų krizė, kiek mes galėtume su tokiu rezervu gyventi. Turint galvoje, kad mūsų bendros išlaidos paslaugoms yra apie 1,5 mlrd. eurų, tai tie 600 mln. net nepilnus metus leistų mums gyventi. Sakau, galime ginčytis, ar jis didelis, ar nedidelis, aišku, norėtųsi jį išleisti, bet pagalvę turėti yra neblogai.
Dabar dėl ortopedijos priemonių. Aš manau, kad labiau akis bado procentas, o ne absoliuti išraiška, nes absoliučia išraiška ortopedijos priemonėms tas augimas nėra didelis. Procentais jis yra 12 % – didelis ir tikrai bado akis, bet absoliutus augimas yra 1,5 mln., aš dabar pasižiūrėjau, tai nėra labai didelė suma. Juo labiau turint galvoje, kad mes iš tiesų su neįgaliųjų organizacijų atstovais turime darbo grupę. Jie iškėlė daug klausimų tiek dėl ortopedijos avalynės kokybės, tiek dėl anglies pluošto įtvarų, tiek dėl panašių dalykų, kurie yra įtraukiami dabar į kompensavimą gerinant kokybę. Tai va čia gal būtų toks paaiškinimas. Procentinė išraiška kitą kartą gal suklaidina, nes pinigine, skaitine išraiška tai nėra dideli pinigai.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamas R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, mane vienas dalykas labai suglumino iš teisinės pusės. Jūs, prieš tai atsakydamas į M. Majausko klausimą, pasakėte, kad jums daro milžinišką spaudimą kažkokios grupės, kad būtų įtraukiami vaistai ir jie būtų kompensuojami. Gal galite įvardinti, kokios grupės daro spaudimą ir kokią finansinę išraišką planuojamame biudžete jų daromas spaudimas sudarys? Nežinau, galite atsakyti, galite ne.
Dabar jūs sakote, kad mes, Seimas, galime persvarstyti rezervą. Dar niekada istorijoje prie šios Vyriausybės mes tokios galimybės neturėjome. Tai kam tada formuoti tokį didelį rezervą, jeigu mes jo nepanaudojame? Mes nepanaudojame net tai pačiai reabilitacijai. Jūs įvardijote 5,1 % medicininei reabilitacijai, tai 5,1… arba 3,7 % iš tos reabilitacijos sudarys būtinieji kaštai – komunaliniai mokesčiai ir darbo užmokestis, kuris galimai gali kilti nuo 7 iki 12 %. Vadinasi, daugiau žmonių reabilitacijos paslaugų faktiškai negaus.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Aš gal pasitikslinsiu, kad tas jums taip baisiai neskambėtų kaip kažkokios mistinės interesų grupės. Atsiprašau, jeigu taip baisiai nuskambėjo. Iš esmės yra pacientų, kurie laukia tam tikrų vaistų. Tai yra ateinantys nauji, modernūs vaistai. Jie iš tikrųjų labai brangiai kainuoja. Aš minėjau tą sumą, kiek kainuos. Mes 2018 metais 38 tokius naujus įtraukėme, iš jų, jeigu neklystu, apie 18 buvo skirta onkologijai. Šiemet vėl apie devynis įtraukėme ir vėl papildomai dar šiek tiek įtrauksime. Tai yra dideli pinigai. Kitais metais apie 46 mln. eurų reikia tam, kad viską išlaikytume. Vėlgi mūsų apsisprendimas, to norime ar ne. Aš manau, kad teisinga yra tuos vaistus kompensuoti.
Dabar dėl rezervo. Aš tik priminsiu, kad mums norint leisti naudoti savo rezervo pinigus reikia pagal įstatymą atsiklausti Finansų ministerijos. Čia, Seime, net nebereikia nieko keisti. Mes vieną kartą tokį leidimą jau esame gavę 2018 metais, kai didinome medikams atlyginimus. Tada mes tai padarėme iš rezervo. Tam nebereikia Seimo sprendimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir klausia I. Šimonytė. Prašau.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū. Kadangi aš buvau užsirašiusi paklausti prie abiejų, nežinau, ką dabar daryti. Pirmą tokį trumpą klausimą ministrui užduosiu. Nuo to priklausys jau ilgas klausimas. Kai jūs, ministre, atidedate 10 % savo pajamų taupyti, čia yra jūsų išlaidos?
A. VERYGA (LVŽSF). Nelabai suprantu klausimo, kuria prasme išlaidos.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Tiesiogine. Tai yra išlaidos ar tai yra taupymas?
PIRMININKAS. Gerbiamas ministre, jau jūs atsakėte, matyt, į visus klausimus. Ar dar ne? (Balsai salėje) Prašau.
A. VERYGA (LVŽSF). Nelabai suprantu aš klausimo esmės.
PIRMININKAS. Dar, Šimonyte, prašau pakartoti klausimą. (Balsai salėje) Tuoj įjungsime. Sekundėlę! (Balsai salėje)
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Dėl to ir aišku, kad jūs nelabai suprantate, nes jūsų teikiamame biudžeto projekte pervedimai į rezervus yra rodomi kaip išlaidos. Nieko nėra kvailiau, kaip taupymą rodyti kaip išlaidas. Aš nežinau, ką jums daro finansų ministras, kad priverčia atidėti į šoną 200 mln. eurų pajamų, kurios ateina į sveikatos draudimo biudžetą. Man tiesiog nesuvokiama, nes jūs jau šių metų pabaigoje turėsite 400 mln. rezerve. Ar jūs prognozuojate, kad galima krizė gali sumažinti biudžeto pajamas penktadaliu, kad jums šis rezervas atrodo nepakankamas užtikrinti Sveikatos draudimo fondo tęstinumą ateinančiais metais?
A. VERYGA (LVŽSF). Aš suprantu jūsų tą naratyvą ir norą, kaip aš ir sakiau, pastatyti mane į kampą, tokiais būdais bandant parodyti mane kaip nesirūpinantį savo sritimi, ir finansų ministrą, kuris čia mus prispaudžia ar neprispaudžia. Žinote, aš, prieš ruošdamasis šiam pristatymui, išsitraukiau visų, balsavusių už Fiskalinės drausmės įstatymą, konstitucinį, lentelę. Nemaža dalis tų, kurie man šiandien užduoda klausimus ir dėl ko nors priekaištauja, balsavo už tokį įstatymą. Aš galiu dar kartą pakartoti, kad, nepaisant to, kad tai yra atskiras biudžetas, valstybės išlaidos yra skaičiuojamos kartu. Jeigu Seimas in corpore nuspręs kur nors sumažinti išlaidas, aš manau, kad mes galėsime daugiau panaudoti savo rezervo, bet visi ir nuspręskime dėl to.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū, gerbiamas ministre, už atsakymus, už pateiktus projektus.
Kolegos, dėl motyvų. M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tiesų reikia nusiimti kepurę ir padėkoti gerbiamam sveikatos apsaugos ministrui už atvirumą ir nuoširdumą. Mes, man atrodo, pirmą kartą išgirdome tikrai nuoširdžią poziciją, ką ministras čia daro ir ką jis planuoja daryti. Jis labai aiškiai pasakė, kad visą fiskalinės drausmės reikalavimą, įstatymą planuojama išvežti ant medikų ir pacientų kupros. Sveikatos apsaugos ministras buvo aiškiai priremtas prie sienos ir sutiko visą fiskalinės drausmės reikalavimą sutaupyti lėšų prisiimti ant savo, ant medikų ir pacientų kuprų. Man atrodo, kad nėra priimtina tokia pozicija. Iš tikrųjų reikėtų dar gerai padiskutuoti, kaip ši našta turėtų būti padalinta tarp visų solidariai, o ne tik ant medikų, kaip minėjau, ir pacientų kupros.
PIRMININKAS. Ir gerbiamas A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, išties nėra dar to buvę, kad visą valstybės deficitą padengti, subalansuoti pagal Europos Komisijos reikalavimus siūloma iš esmės vien tik sveikatos draudimo sąskaita. Ne veltui, kada kolegė Ingrida uždavė klausimą, ar tai yra išlaidos, jeigu pasidedi, kolega socialinių reikalų ministras nuoširdžiai šypsojosi. Aš galvojau, kolega, kad jūs sunkiausiai orientuojatės finansuose, bet, pasirodo, blogai galvojau, atsiprašau, jūs šaunuolis, nes iš jūsų biudžeto 4,8 mlrd. jūs biudžeto rezerve turite 400 mln., čia mes iš 2,3 mlrd. turime 600 mln.
Kitas dalykas. Žiūrėkite dėl vaistų. Nežinau, kaip balsuos A. Kirkutis ir D. Kepenis, jūs čia kalbate apie sveiką gyvenseną, reabilitaciją, apie sveiką mitybą. Žiūrėkite, praeitą savaitę iš rezervo, po visos vaistų reformos iš rezervo PSDF sutiko leisti paimti 36 mln., nes po tos vaistų reformos viršytos išlaidos vaistams 36 mln. Kitais metais ne reabilitacijai, ne sveikai gyvensenai, ne prevencinėms programoms auga daugiausiai, daugiausiai auga vaistams – virš 13 %, arba 46 mln. Tai yra baisu, kolegos. O perspektyva medikams didinti atlyginimą, kaip buvo žadėta, yra nulinė, nes pats ministras pasakė, kad lėšų paslaugoms apmokėti, o iš jų galima kelti atlyginimus, užteks tik padengti šių metų pakėlimą kitais metais visus metus. Mano prognozė tokia: kitais metais, liepos mėnesį, labai geras ministras kreipsis į finansų ministrą ir prašys leisti prieš rinkimus iš rezervo paimti kokius 100 mln., ir pakels medikams atlyginimus nuo kokio rugsėjo ar spalio mėnesio. Spalio mėnesį arba lapkritį, nes spalio ar lapkričio mėnesį rinkimai, ir, atrodo, tada žmonės atsimins, koks geras ministras metų pabaigoje paprašė savo atiduotas lėšas…
PIRMININKAS. Ponas Antanai, laikas!
A. MATULAS (TS-LKDF). …leisti panaudoti medikams, medikų atlyginimams…
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, kadangi nuomonės išsiskyrė, siūlau balsuoti.
Užsiregistravo 96, balsavo 96: už – 59, prieš – 22, susilaikė 15. Projektams pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas Sveikatos reikalų komitetas, papildomas – Audito komitetas. Dėl lydimojo projekto – Sveikatos draudimo 14 straipsnio pakeitimo projekto taip pat pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas, papildomas – Audito komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 21 dieną. Ar kitų pasiūlymų nėra? Ne, nėra. Ačiū, tinka. (Balsai salėje) Dėl pirmo – ir Biudžeto ir finansų komitetas.
Gerbiami kolegos, toliau pirmininkauja Pirmininko pavaduotojas gerbiamas R. Žemaitaitis.
PIRMININKAS (R. ŽEMAITAITIS, MSNG). Gerai, ačiū, gerbiamas Algirdai. Laba diena, gerbiami kolegos.
18.03 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Ernestą Rimšelį Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“ projektas Nr. XIIIP-3946(2) (svarstymas)
Dabar bus darbotvarkės 2-13 klausimas, nes yra atvykę kolegos, Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Ernestą Rimšelį Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“ projektas. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada. Gerbiama Agne Širinskiene, komiteto pirmininke, gal galite išvadą paskaityti? Gerbiama Agne!
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė pono E. Rimšelio skyrimo į Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus klausimą ir vieningai šio teisėjo skyrimui pritarė.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama komiteto pirmininke. Svarstymo stadija. Čia nutarimas. Kolega, gal norėsite keletą žodžių? Ne. Ačiū. Kolegos, diskutuoti niekas neužsirašė. Svarstymas yra baigtas.
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas. Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininką pristatyti lapkričio 7 dienos darbotvarkę. (Balsai salėje) Gal R. Baškienė? Ar Pirmininkas? Kaip suprantu, Pirmininkas. Jis ką tik buvo.
Per šoninį mikrofoną – S. Gentvilas. Prašau, Simonai.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, mes Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu norėtume šito klausimo pertraukos iki kito posėdžio, nes jisai yra vos už dviejų savaičių ir yra opozicinė darbotvarkė, mes visus projektus dar norime suregistruoti. Norėtųsi, kad tvirtintume antradienio rytą.
PIRMININKAS. Seimo Pirmininkas turi dar pristatyti. Bet kokiu atveju jis turi pristatyti, tokios procedūros. Nematau. Kolege, jūs irgi norėsite?
18.06 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4048, Bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4049, Suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4050, Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 77 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4051, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4052 (pateikimas)
Kolegos, tada darbotvarkės 2-11 klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4048 ir lydimieji teisės aktai. Kviečiu viceministrą. Kaip matau, jis yra. E. Jurkonis. Prašom, gerbiamas viceministre. Gal visą bloką iš karto iki projekto Nr. XIIIP-4052. Prašom, tribūna jūsų.
E. JURKONIS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite pristatyti darbo grupės, kuri buvo sudaryta Teisingumo ministerijoje ir Sveikatos apsaugos ministerijoje, parengtą jungtinį projektą, kurio esmė yra integruoti nuteistus ir suimtus asmenis į privalomojo sveikatos draudimo sistemą.
Pagrindiniai projektuose siūlomi pakeitimai yra tokie, kad suimtieji ir nuteistieji būtų valstybės lėšomis draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu. Taip pat pateikiamuose įstatymų projektuose siūloma sukurti prielaidas pakelti atlyginimus už gaunamas paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo įkalinimo įstaigose dirbantiems medicinos darbuotojams. Ir trečias punktas – įtvirtinti laikinai nesančių laisvės atėmimo įstaigose dirbančių specialistų pavadavimo mechanizmus.
Įstatymų pakeitimuose yra numatytas mechanizmas, kad teritorinės savivaldybės turėtų su jų veiklos teritorijoje veikiančiomis įkalinimo įstaigomis sudaryti sutartis. Ir kai įkalinimo įstaigoje dėl objektyvių priežasčių negalima suteikti pirminės medicininės pagalbos nuteistiesiems, tokią pagalbą galėtų užtikrinti savivaldybių viešos įtaigos.
Iš esmės tokie būtų pagrindiniai pakeitimai, numatyti įstatymuose. Atsižvelgiant į teisės techniką, siūlytina numatyti tokią organizavimo mišrią finansavimo formą specialiajame Bausmių vykdymo kodekse. Tai trumpai tiek. Laukiu jūsų klausimų.
PIRMININKAS. Viceministre, jūsų nori paklausti 3 Seimo nariai. Pirmas klausia A. Matulas. Prašau, kolega. Gerbiamas Antanai Matulai, jūs klausiate. Minutė klausti, jau praėjo 19 sekundžių.
A. MATULAS (TS-LKDF). Atsiprašau, klausimą atsiimu.
PIRMININKAS. Gerai. Klausia G. Vasiliauskas. Prašom, Gediminai.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Sveikatos sistemos įstatymo projekto tikslas suimtuosius ir nuteistuosius integruoti į nacionalinę sveikatos sistemą yra sveikintinas. Tačiau ar galėtumėte plačiau pakomentuoti taikymą numatomų mechanizmų, pagal kuriuos savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigos būtų įpareigotos užtikrinti pirminių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą tokiems asmenims, kai to negali suteikti patys laisvės atėmimo įstaigų sveikatos priežiūros specialistai?
Klausimą patikslinu. Teisės aktai nereglamentuoja laisvės atėmimo vietose sveikatos priežiūros įstaigų kūrimo arba laisvės atėmimo įstaigų asmens sveikatos priežiūros padalinių steigimo. Kaip tokiu atveju bus vykdoma sveikatos priežiūra?
E. JURKONIS. Siūlomais pakeitimais yra numatyta, kad įstaigose pirminę sveikatos priežiūrą ir antrinę sveikatos priežiūrą užtikrina arba laisvės atėmimo ligoninė, arba gali būti steigiami specialūs sveikatos priežiūros padaliniai. Jie turės atlikti sveikatos priežiūrą pačioje įstaigoje. Jeigu dėl objektyvių priežasčių tokios pagalbos suteikti negalima, pavyzdžiui, gydytojas susirgo, išvyko, laikinai yra nesukomplektuota pareigybė, savivaldybė, kurios teritorijoje dirba įkalinimo įstaiga, per tris mėnesius turėtų būti sudariusi sutartį su įkalinimo įstaiga ir esant tokioms aplinkybėms sudaryti galimybes jos žinioje esančių įstaigų medicinos darbuotojams suteikti pirminio lygio paslaugas. Kalbama apie gydytojo psichiatro, stomatologo arba šeimos gydytojo paslaugas. Vadinamasis minimalus būtinas pirminės pagalbos paketas. Šios paslaugos bus apmokamos teisingumo ministro ir sveikatos ministro bendra nustatyta tvarka.
PIRMININKAS. Ačiū, viceministre. Dar jūsų nori paklausti D. Kaminskas. Prašom, kolega Dariau, jūsų klausimas.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas prelegente, man klausimas kyla, jeigu dabar tos įstaigos bus įkalinimo įstaigoje, taip, medicininės? Ir jos teiks tas paslaugas, jūs dabar norite visą šią sistemą perkelti į Privalomojo sveikatos draudimo fondą?
E. JURKONIS. Tai yra mišrusis modelis, nes ir dabar dalis išlaidų yra finansuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Tai yra vaistų pavojingoms užkrečiamosioms ligoms kompensuoti išlaidos. Mes jau dabar turime mišrųjį finansavimo modelį.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Tada dar noriu patikslinti. Jie būtų kaip valstybės įkalintieji ar, sakysime, suimtieji, draudžiami valstybės lėšomis?
E. JURKONIS. Tikrai taip.
PIRMININKAS. Galėsime komitete padiskutuoti. Ačiū, gerbiamas viceministre. Motyvai už, prieš. Sekundėlę. Prieš – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, neišeina būti visiškai prieš. Be abejo, kalėjimų medikų problemos yra didžiulės. Bandyta čia daryti kažkokią reorganizaciją, mes buvome išvažiuojamajame posėdyje ir matėme, kad iš esmės bandoma kažkokius administracinius etatus mažinti, bet situacija labai sudėtinga, niekas nenori dirbti, atlyginimai maži. Bet taip, kaip dabar daroma, neturi taip, kolegos, būti.
Kadencijos pradžioje buvo 19 grupių žmonių, kurie iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto turėjo tam tikras mokestines lengvatas arba nuolaidas. Dabar mes jau turime 22 grupes. Dabar nori atiduoti kalėjimų medikų finansavimą PSDF biudžetui.
Kolegos, visos funkcijos, kurias paveda Seimas, Vyriausybė PSDF biudžetui, turi būti kompensuojama per asignavimus. Jau pristatant PSDF biudžetą kažkas pasakė: šiandien valstybė pavedė PSDF biudžetui finansuoti įvairių paslaugų ir lengvatų už 150 mln. eurų, kompensavo šiais metais 36 mln., kitais metais – lygiai tiek pat, lygiai tiek pat. Nė vieno euro nepridėjo. Kolegos, 600 mln. padeda į rezervą, 150 mln. valstybė atiduoda, paveda funkcijas vykdyti, bet neatiduoda pinigų. Tai kokį mes čia gyvulių ūkį turime?
Jeigu dabar darome kokias nors lengvatas neįgaliesiems ar kuriai nors kategorijai žmonių, galbūt turi kompensuoti Socialinių reikalų ministerija, Teisingumo ministerija? Dabar pinigai lieka Teisingumo ministerijoje, mes toliau medikų darbą apmokėsime iš PSDF biudžeto. Be abejo, reikia tą problemą spręsti, bet tada atiduokite tuos pinigus PSDF biudžetui. Negalima toliau kurti tokio gyvulių ūkio, kaip dabar PSDF biudžetas.
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame. Nuomonės išsakytos, balsuojate, kolegos. Kas už tai, kad būtų pritarta įstatymo projektui po pateikimo, balsuojate už, kas manote kitaip – prieš arba susilaikote.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 70, prieš – 1, susilaikė 15. Po pateikimo pritarta.
Kaip pagrindinis komitetas dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-4048 – Sveikatos reikalų komitetas, dėl Bausmių vykdymo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4049 – kaip pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip papildomas – Sveikatos reikalų komitetas, dėl Suėmimo vykdymo įstatymo projekto – kaip pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip papildomas – Sveikatos reikalų komitetas, dėl Sveikatos sistemos įstatymo projekto – kaip pagrindinis Sveikatos reikalų komitetas, dėl Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo projekto – kaip pagrindinis Sveikatos reikalų komitetas. Numatomas svarstymas lapkričio 11 dieną.
18.16 val.
Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. lapkričio 7 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininką V. Pranckietį pristatyti lapkričio 7 dienos darbotvarkę. Prašau, gerbiamas Pirmininke.
V. PRANCKIETIS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, lapkričio 7 dieną, tai yra po pertraukos, po biudžeto svarstymo komitetuose, yra labai daug įstatymų, kuriuos ateina laikas jau priimti. Tai yra ir Konvencijos dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizavimu ratifikavimas, ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pataisos. Dėl Seimo statuto jau buvo pateikta ir svarstyta. Baudžiamojo kodekso 79 straipsnio pakeitimo priėmimas turėtų būti įgyvendintas. Toliau, daug įvairių įstatymų svarstymų. Grįžta į svarstymą Urėdijų įstatymas ir lydimieji. Yra svarbi Miškų įstatymo 4 ir 11 straipsnių pataisa dėl žemės paskirties, kur po pastatais miške. Toliau, numatoma Vyriausybės valanda, o po pertraukos bus opozicinių Liberalų sąjūdžio frakcijos ir Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos darbotvarkė, kurioje taip pat siūloma daug įstatymų. Tai Gyvūnų gerovės ir apsaugos, Atsinaujinančių išteklių, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo, Valstybės ir savivaldybės įmonių ir dar daugelis kitų įstatymų, Ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnio pataisa. Toliau eina daug pateikimų iš opozicinės darbotvarkės. Tai būtų tokie. Ir dar tikėtina, kad tie projektai, dėl kurių šiandien buvo nubalsuota tobulinti, matyt, bent jau du iš jų taip pat sugrįš į ketvirtadienio darbotvarkę.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis klausia M. Majauskas. Prašau, kolega.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas Seimo Pirmininke, ar galite paaiškinti, kokiu pagrindu tie įstatymų projektai sugrįš į darbotvarkę, nes Mokesčių administravimo įstatymas labai aiškiai sako, kad mokestiniams įstatymams įsigalioti turi būti mažiausiai pusė metų, nebent jie yra teikiami su biudžetu. Tie įstatymų projektai buvo pateikti su biudžetu ir buvo atmesti. Tai ar galite paaiškinti, kokiu pagrindu jie grįš, nes jeigu grįš, jie niekaip negali būti traktuojami kaip kartu su biudžetu teikiami, todėl jų įsigaliojimas nuo sausio 1 dienos niekaip nėra įmanomas. Tai pasakys bet kuris Konstitucinis Teismas, manau, tai labai nesudėtingai išaiškins.
V. PRANCKIETIS. Turbūt kelias nėra visiškai uždarytas. Teikiami – tai nereiškia, kad jie turėjo būti jau pateikti iš karto, bet, matyt, tai teisine forma turėtų būti paaiškinta. Bet jeigu Vyriausybė apsispręs juos atnaujinti ir pateikti, tai, matyt, mes galėtume svarstyti, o įsigaliojimas gali būti nukeltas ir pusei metų.
PIRMININKAS. Pagal Seimo statutą gali, gerbiamas kolega. Klausia S. Jovaiša. Prašau.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, pirmiausia leiskite pasveikinti laimėjus jau dabar ne mūšį, bet visą karą. Buvo girdėti kalbų, kad nuo antradienio jūsų kabinetas bus laisvas, tai pasakykite, nuo kurios valandos, kad būtų galima užeiti pageidaujantiems. Ir paskutinis toks jau rimtas klausimas. Kada jūs pasakysite, kieno jūs Seimo Pirmininkas dabar esate – pozicijos ar opozicijos?
V. PRANCKIETIS. Pradėsiu nuo trečio. Kaip jūs ir pasakėte, Seimo Pirmininkas, tai aš ir norėčiau būti Seimo Pirmininkas, ne pozicijos ar opozicijos. Dėl kabineto laisvumo, tai jis visada yra atviras visiems. Ryt išvažiuoju į Strasbūrą, į Europos parlamentų pirmininkų dviejų dienų konferenciją, tai dvi dienas bus visiškai laisvas, maloniai prašome ir tuo metu užeiti. O pirmoji jūsų klausimo dalis turbūt atsakymo nereikalauja. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūsų klausia A. Matulas. Prašau, kolega.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, irgi sveikinu. Žiūrėkite, šitoje kadencijoje ypač yra ryškus plagiato fenomenas tarp Seimo narių. Štai aš tris kartus su kolegomis teikiau įstatymo pataisas, kad įteisintume farmacijos rūpybos paslaugą – vakcinavimą vaistinėse. Visą laiką atmesta. Praeitą savaitę mes gal šeši registravome vėl šitą iniciatyvą, kad būtų leista vakcinuoti žmones vaistinėse, bet štai, rodos, vakar ministras A. Veryga paskelbė, kad tai yra jo iniciatyva, teikia įstatymų projektus ir kad reikia įteisinti tą idėją ir leisti vaistinėse skiepyti žmones. Akivaizdu, yra projektų ir idėjų plagiatas.
Kaip jūs, kaip dabar viso Seimo, parlamento Pirmininkas, kuris pusę metų galite ramiai sau gyventi ir sakyti, reikšti laisvai savo mintis, vertinate tokį atvejį? Tarp kitko, tai yra jau gal šeštas ar septintas mano idėjos nuplagijavimas.
V. PRANCKIETIS. Turbūt galėtume padaryti paralelę su akademinės etikos kontrolieriaus darbu – mūsų Etikos ir procedūrų komisija galėtų prisiimti, padarykime jai tokią funkciją dėl plagiato tikrinimo. Tai nėra labai sudėtinga ir tada būtų galima… Jeigu Etikos ir procedūrų komisija konstatuotų, kad tai yra plagiatas, bent jau reikėtų prisiimti į autorystę ir tuos žmones, kurie buvo kūrę prieš tai. Keliai atviri.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas Pirmininke.
Už, prieš nėra. Kolegos, galime bendru sutarimu? Galime, kolegos.
18.22 val.
Baudžiamojo kodekso 79 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3991(2) (svarstymas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Baudžiamojo kodekso 79 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3991. Pranešėja – A. Širinskienė, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Prašau, kolege.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, svarstėme įstatymo projektą keliuose Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžiuose. Paskutinis dėl pono A. Anušausko pataisų buvo surengtas šiandien. Bendrai pirmojo posėdžio metu, tai yra spalio 17 dieną, pritarėme patobulintam variantui 7 balsais už, prieš Seimo narių nebuvo ir susilaikė 2.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama pirmininke. Diskusija. A. Anušauskas. Prašau, kolega.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų jau dabar yra antrasis šio projekto variantas, kur pakeisti žodžiai, dabar liko tiktai „asmuo, veikęs valstybės interesais“. Tačiau ar įmanoma vis dėlto nuspėti ir kitos pusės veiksmus, nes, sutikime, ši pataisa liečia ne NATO šalis, mūsų partnerius, ne kitas valstybes, su kuriomis mes turime normalias teisinės pagalbos, ekstradicijos sutartis, ir, tiesą sakant, ir su Rusija turime bendravimą šitoje srityje, liečia gana specifinę sferą.
Pateiksiu pavyzdį, kas būtų, jeigu atsirastų lietuviškas režisierius O. Sencovas kaip Ukrainoje. Jis buvo sulaikytas, jeigu neklystu, Kryme, iškalėjęs penkerius metus, iškeistas į Ukrainos pusėje sulaikytus ar nuteistus asmenis Rusijos piliečius, bet kuo jis buvo apkaltintas? Teroro aktų rengimu. Nuteistas 20 metų. Fiktyvūs kaltinimai, tačiau taip buvo. Šiuo atveju mes turime kalbėti ne tik apie kokius nors tikrus kaltinimus, kurie gali būti iškelti asmenims, kurie galėtų vykdyti kitoje valstybėje žvalgybines užduotis, tačiau galime tikėtis, kad ir Rusijos veiksmai būtų skirti įkaitams paimti, siekiant iškeisti į savo sulaikytus saugumo agentus.
Aš manau, kad siūlomą projektą reikia priimti vis dėlto su pataisa. Aš tą pataisą esu pateikęs, jai nepritarta, bet vis dėlto projektas su šia pataisa tikrai išlaikys savo turėtą prasmę ir tuo projektu bus galima naudotis esant reikalui apsikeisti asmenimis su kaimynine valstybe.
PIRMININKAS. Gerbiamas pranešėjau, galite iš karto pataisą pristatyti ir dėl jos galėsime balsuoti.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš jau paminėjau, kad įstatymo projekte siūlau tiesiog išbraukti vieną frazę „veikęs valstybės interesais“.
PIRMININKAS. Kolegos, pagrindinis komitetas nepritarė: už – 3, prieš nebuvo, susilaikė 5. Galime balsuoti, vis tiek reikia balsuoti. Balsuojame, kolegos, kas… Motyvai už, prieš. Už – kolegė V. Aleknaitė-Abramikienė. Prašau, kolege. (Šurmulys salėje) Sekundėlę! Jeigu galima, per šoninį mikrofoną, mes iš karto įjungsime jums. Labai atsiprašome, matyt, techniniai nesklandumai. Nereikia kortelės, gerai.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tiesų aš siūlau pritarti šiai A. Anušausko pataisai, nes formuluotės pati pradžia nusako aplinkybes, kuriomis ši norma būtų taikoma: būtent kai mūsų valstybė rengiasi iškeisti žmones, sulaikytus arba įkalintus kitoje valstybėje, į tos kitos valstybės asmenį, kuris įkalintas arba sulaikymas pas mus. Todėl nekiltų klausimų dėl turinio. Tačiau tai, kad jis neapibrėžia asmens kaltės ar jo intencijų, savotiškai yra gerai, nes suteikia tam tikro konfidencialumo ir šiai procedūrai, ir asmeniui, ir, svarbiausia, to asmens artimiesiems, tas jiems iš tikrųjų gali būti svarbu. Pagalvokime apie tai. Tikrai ji neiškreipia nei tikslo, nei turinio. Pritarkime tai pataisai ir tikrai galėsime, Prezidentas turės visišką diskreciją taikyti ją pagal poreikį ir pagal aplinkybes.
PIRMININKAS. Gerbiama komiteto pirmininke, prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kadangi jau per šoninį mikrofoną mes sakome balsavimo motyvus, tai aš tiesiog pasakysiu, kodėl komitetas…
PIRMININKAS. Neveikia mikrofonas tenai. (Balsai salėje)
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). …nes komiteto nuomonė nebuvo išklausyta, nepritarė pono A. Anušausko pasiūlymui. Iš tiesų mes labai ilgai diskutavome ir mūsų ta sąvoka, kuri dabar yra projekte, yra kompromisinė, suderinta tiek su Prezidento patarėjais, tiek buvo kitų komitetų atvykę atstovai, ir šiuo atveju lieka valstybės interesas kaip saugiklis. Sąvoka iš tiesų apimtų tuos teisėjus, kurie, neduok Dieve, pakliūtų į Rusijos rankas atstovaudami Lietuvai ir Sausio 13-osios byloje, ir lygiai taip pat apsaugotų Seimo narius ar kitus subjektus. Tikrai komitetas pono A. Anušausko pasiūlymui nepritarė.
PIRMININKAS. Gerbiama pirmininke, aš tiesiog dar kartą pakartosiu. Komitetas buvo išklausytas, nes aš informavau, kad už A. Anušausko pasiūlymą balsavo 3, prieš nebuvo, susilaikė 5. Tiesiog dar kartą dėl bendro žinojimo pasakau.
Kolegos, vis tiek balsuojame. Nuomonės yra išsakytos. Už pasisakyta. Prašau, kolegos, balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta kolegos A. Anušausko pasiūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, – prieš arba susilaikote.
Kolegos, balsavo 87 Seimo nariai: už – 31, prieš – 25, susilaikė 31. Po svarstymo nepritarta.
Dėl viso nuomonės išsiskyrė. Bendru sutarimu, ko gero, nepritarsime. Už – D. Gaižauskas. Prašau, kolega, už visą įstatymo projektą.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kolegos, tikrai labai prašau palaikyti šį įstatymo projektą, nes jis tikrai jau pataisytas ir pataisytas atsižvelgiant į visas pastabas. Labai lauktas projektas ir iš tiesų dar padaro aiškesnį būtent malonės instituto taikymą tokiais atvejais. Norint išlaikyti slaptumą, iš tikrųjų buvo galima malonę taikyti pagal pirmąją dalį, o atsitikus tam tikroms situacijoms, kaip ir dabar jos apibūdintos, kai reikia keistis piliečiais, iš tiesų ši pataisa išspręs visas problemas. Tikrai labai prašau palaikyti, nes tik dar daugiau praplečia malonės institutą. Labai ačiū už palaikymą.
PIRMININKAS. Prieš – kolega A. Anušauskas. Prašau, kolega.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Tiesą sakant, malonės institutą galima taikyti ir be šio papildymo, tačiau tegu jums sukelia minčių hipotetinė situacija. Įsivaizduokite, kad jūs dabar, iš anksto įvardiję žmogų, kuris tariamai veikia valstybės interesais, susigrąžinate į Lietuvą, bet realiai jis jau buvo apkaltintas fiktyviai, gal buvo kaip koks įkaitas. Bet kadangi jis jau oficialiai pripažintas kaip veikęs valstybės interesais, manau, už tuos iškalėtus metus kur nors Rusijoje turės visiškai pagrįstą, netgi teisiškai, pagrindą reikalauti iš Lietuvos, ne iš Rusijos, o iš Lietuvos valstybės kompensuoti už tuos išgyvenimus. Aš manau, kad vis dėlto reikia žiūrėti, kad teisinė norma būtų kuo universalesnė.
PIRMININKAS. Kolegos, nuomonės už ir prieš išsakytos. Balsuojame. Kas už tai, kad po svarstymo būtų pritarta įstatymo projektui, balsuojate už, kas manote kitaip, – prieš arba susilaikote.
Kolegos, balsavo 90 Seimo narių: už – 73, prieš nėra, susilaikė 17. Po svarstymo įstatymui pritarta.
Taip pat, kolegos, noriu trumpą informaciją… Kai svarstėme Sveikatos priežiūros įstatymo paketą, pasakiau, kad svarstymas numatytas lapkričio 11 dieną, o iš tikrųjų lapkričio 21 dieną.
18.32 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko pavaduotojo paskyrimo“ projektas Nr. XIIIP-4011 (svarstymas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko pavaduotojo paskyrimo“ projektas Nr. XIIIP-4011. Kviečiu R. Šarknicką. Prašau, kolega, tribūna jūsų.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Pagrindinė Kultūros komiteto išvada dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko pavaduotojo paskyrimo“ projekto Nr. XIIIP-4011. Komiteto bendras sutarimas pritarti. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pastabų neturi.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas pranešėjau. Už ir prieš nėra. Gal galime pritarti bendru sutarimu? Galime. (Balsai salėje) Balsuojame? Prašau, kolegos, nuomonė yra. Balsuojate. Kas už tai, kad būtų pritarta Seimo nutarimo projektui po svarstymo, balsuojate už, kas manote kitaip, – prieš arba susilaikote. Kolegos, balsuojame.
Kolegos, balsavo 85 Seimo nariai: už – 73, prieš nėra, susilaikė 12. Po svarstymo pritarta.
18.34 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 papildymo 221 straipsniu ir Įstatymo ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4053, Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 55, 56, 57 ir 60 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 591 ir 592 straipsniais bei IV skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4054, Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 3621 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4055, Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 401 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4056 (pateikimas)
Kitas mūsų įstatymo projektas ir lydimieji teisės aktai, tai yra Statybos įstatymo projektas Nr. XIIIP-4053, projektas Nr. XIIIP-4054, Nr. XIIIP-4055, Nr. XIIIP-4056, Nr. XIIIP-3988… Atsiprašau, čia atskirai. Kviečiu ministrą L. Kukuraitį. Prašau, kolega. Ir lydimieji teisės aktai kartu. Prašau, ministre.
L. KUKURAITIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, teisės akto projekto rengimo priežastys. Vyriausybė parengė statybininko ID kortelės koncepciją, pagrįstą pirmiausia ID kodo suteikimu, sudarant galimybes pagal jį identifikuoti statybvietėje dirbančius asmenis, taip pat susieti su jų darbine veikla statybvietėje susijusius duomenis. Fizinė kortelė yra tik viena iš galimybių pateikti suteiktą ID. Atsižvelgiant į tai įstatymo projektuose vartojama sąvoka yra „Statybininko ID kodas“, o ne „Statybininko identifikavimo kortelė“. Įdiegus statybininko ID kodą, valstybės institucijoms, vykdančioms statybininkų ID kontrolę, bus greičiau ir lengviau nustatyti statybvietėje dirbančio fizinio asmens tapatybę ir darbdavį, taip bus užtikrinta, kad statybininko ID kodo turėtojas dirba legaliai, atitinkamai operatyvus nelegaliai dirbančių ir pašalinių asmenų statybvietėje identifikavimas. Taip pat bus galima lengviau ir greičiau nustatyti statybvietės ir darbuotojų darbo vietą realiu laiku, panaikinant galimybę turėti šešėlinius objektus, nuotoliniu būdu bus vykdoma kontrolė, ar surengti reikiami instruktažai, gauti visi leidimai ir kita.
Taip pat bus galima lengviau ir greičiau nustatyti realią darbo laiko apskaitą, mažinant galimybes nedeklaruoti dalies darbo laiko ir darbo užmokesčio, realias prielaidas kontroliuoti darbų saugą ir aplinkosaugą. Bus žinomi visi objektai, kurie gali būti inspektuojami.
Teisės akto projektu siūlomi nustatyti teisinio reguliavimo tikslai. Įstatymo projekto tikslas – siekiant skaidraus verslo ir teisės aktų nuostatų laikymosi statybos sektoriuje įteisinti šešėlinės ekonomikos mažinimo priemones, turint galvoje, kad viso mūsų ekonomikos šešėlio penktadalį sudaro statybos sektorius. Šia priemone siūlomas statybininko ID kodo privalomumas fiziniam asmeniui, kuris atlieka statybos darbus statybvietėje darbo sutarties ar paslaugų teikimo sutarties pagrindu. Taip pat siūloma suteikti laikiną, iki 18 mėnesių, statybininko ID kodą statybvietėje statybos darbus atliekantiems asmenims, komandiruotiems darbuotojams.
Taip pat sukurta darbo sąlygų darbo vietose nuolatinės stebėsenos informacinė sistema, kuri suteiks identifikacinį kodą. Informacinės sistemos valdytoja bus Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, o tvarkytoja – Valstybinė darbo inspekcija.
Užimtumo įstatymo projekte ir Administracinių nusižengimų kodekso projekte yra nustatyta atsakomybė už Statybos įstatymo projekte nustatytų reikalavimų dėl statybininkų saugos, tapatybės identifikavimo nevykdymą. Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimuose nustatoma, kad mokesčių mokėtojas taip pat gali būti įtrauktas į neatitinkančių minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų sąrašą.
Tarpinstitucinės statybininkų identifikavimo informacinės sistemos kūrimo, įgijimo ir modernizavimo priežiūros komisija šių metų spalio 14 dienos posėdžio metu išnagrinėjo pateiktas nagrinėti alternatyvas, tokias kaip Valstybinės darbo inspekcijos informacinių sistemų modernizavimą, sukuriant statybininkų tapatybės informacinę posistemę, naujos statybininkų tapatybės informacijos sistemos sukūrimą, naujos statybininkų tapatybės informacinės sistemos nuomą, pirkimą ar naudojimą Lietuvos statybininkų asociacijai priklausančią STATREG informacinę sistemą, ir pritarė šiai teikiamai alternatyvai, tai yra Valstybinės darbo inspekcijos informacinių sistemų modernizavimui, sukuriant statybininkų tapatybės informacinę posistemę perkant IT diegimo paslaugas iš tiekėjų.
Kadangi šis projektas teikiamas kartu su biudžetu, prašome pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Pirmas klausia S. Gentvilas. Prašom, kolega.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, sveikinu su iniciatyva. Tik natūralūs klausimai yra bent keli. Jau rinkoje yra alternatyva, kurią jūs tikrai diskutavote ir Vyriausybėje. Kas yra pagrindiniai argumentai, kodėl jūs nesiimate 11 profesinių inžinerinių statybinių asociacijų jau sukurtos sistemos padaryti veikiančios ir planuojate išleisti 1,5 mln. eurų naujai sistemai kurti? Informacinių išteklių įstatyme yra aibė žingsnių, ką reikėtų padaryti prieš imantis naujos informacinės sistemos kūrimo. Kaip matau aiškinamajame rašte, jie dar nepadaryti jūsų atveju, o jūs sakote, kad sukursite jau kitais metais. Tai kodėl negalima paimti veikiančio instrumento, jį pritaikyti, įgalinti asociacijas, kas yra vakarietiška, ir eiti pirmyn, ir teikti įstatymų projektus, kurie galimai legalizuotų asociacijų turimą infrastruktūrą, pritaikius ir duomenų apsaugą? Kas yra pagrindinis trikdis, kodėl nepasirinkta esama alternatyva?
L. KUKURAITIS. Dėkui. Iš tiesų šitas klausimas visą laiką lydėjo šito projekto rengimo procesą. Pagrindiniai argumentai tiek diskutuojant su Viešųjų pirkimų tarnyba ir kitomis tarnybomis, taip pat ir su partneriais Vyriausybės viduje, buvo tokie, kad tai, ko siekiama su statybininko ID kortele, yra viešojo administravimo funkcija ir tai turėtų užtikrinti viešojo administravimo funkciją atliekanti įstaiga.
Antrasis argumentas būtų interesų konflikto problema, kad LSA jungia tik dalį įmonių, virš 8 tūkst. įmonių šiame sektoriuje. Pagal LSA pateiktus duomenis, kortelę naudoja 146 bendrovės ir 4 asociacijos. Jeigu tai teiktų asociacija, kurioje ne visi nariai sektoriuje yra asocijuoti nariai, atsirastų tam tikro interesų konflikto, galimo interesų konflikto, galimybė, kai asociacija turėtų tam tikrų konkurencinių privalumų dėl to, kad disponuoja duomenimis, kurių neturi kiti konkurentai, nepriklausantys asociacijai.
Taip pat administraciniai argumentai. Statybininkų ID kodą, tai yra duomenų sistemą, yra planuojama jungti su 16 registrų, kurie šiuo metu egzistuoja Lietuvoje, ir tai administraciškai būtų patogiau ir geriau padaryti naudojant viešojo sektoriaus registrus, disponuojant tokiu prie Valstybinės darbo inspekcijos.
Ir asmens duomenų apsauga. Buvo vertinta taip pat ir šiuo aspektu.
Dar atsakau jums apie pinigus. Įvertinus visas alternatyvas, buvo pasirinkta pati pigiausia, tai yra dirbti su Valstybinės darbo inspekcijos duomenų sistema, kuri jau egzistuoja, ir ją vystyti. Tam reikėtų 0,5 mln. lėšų ir tos sistemos atnaujinimo, vystymo paslaugos būtų perkamos iš privačių teikėjų. Jeigu asociacija norėtų dalyvauti ir savo kompetenciją perduoti, tikrai galėtų būti šitų pirkimų dalyvė.
PIRMININKAS. Klausia A. Butkevičius. Prašau, kolega.
A. BUTKEVIČIUS (LGF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, buvo organizuojama Seime konferencija kaip tik dėl statybininko kortelės pristatymo. Ten dalyvavo Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovai, Darbo inspekcijos atstovai, Viešųjų pirkimų tarnybos darbuotojai. Ir kaip tik tam modeliui, kuris buvo pateiktas tuo metu Seime ir dėl kurio buvo diskutuojama, tikrai visos institucijos pritarė.
Aš jums galiu pasakyti kaip buvęs premjeras. Jau 2015 metais mes pradėjome diskutuoti, kaip sumažinti šešėlį statybos sektoriuje. Ir tikrai esame truputį nustebę dėl jūsų tokių optimistinių projektų pristatymo. Žinokite, to, ką jūs šiandien čia esate pateikęs, aš galiu pasakyti, šimtu procentų per kitus metus jūs neįgyvendinsite. Informacinė sistema, studija dėl viešojo administravimo įvertinimo kiek kainuos, kokie kaštai bus? Man yra visiškai nesuprantami tokie dalykai, kodėl taip daroma, nors Ministras Pirmininkas 2017 metais kaip tik yra pasirašęs su Verslo konfederacijos vadovais, su profesinių sąjungų vadovais tam tikrą memorandumą, kad dalį viešojo administravimo funkcijų kaip tik reikia jiems perduoti. Tai reikėtų sveikinti, koks yra atliktas darbas, o ne konkuruoti ar bijoti. Nežinau, kaip tai vertinti.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už kvietimą ir siūlymus, kartu ir klausimą. Sakau, tikrai tai nėra paprastas sprendimas. Buvo dėliotos penkios alternatyvos ir buvo apsispręsta dėl šitos, kuriai pritarė Vyriausybė ir Ministras Pirmininkas, kurią mes atnešame į Seimą. Kaštai yra įvertinti, ambicija yra didelė, kad jau nuo kitų metų lapkričio 1 dienos statybininko ID kodas startuotų.
PIRMININKAS. Klausia G. Skaistė. Prašau.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Išties statybų sektoriuje šešėlis yra gana didelis ir akivaizdu, kad sisteminius sprendimus daryti reikia.
Mano klausimas būtų, kas, jūsų nuomone, laukia verslo liudijimų statybos sektoriuje, nes Vyriausybė yra įregistravusi, kaip supratau, projektą, kad jų nebeliktų? Kas iš tikrųjų nutiks, ar jų tikrai nebeliks? Kadangi planuojamos tikrai nemažos lėšos šiam konkrečiam projektui įgyvendinti, visą laiką įdomu, koks planuojamas atsipirkimas ir per kiek laiko planuojate ištraukti iš šešėlio, tarkim, per metus, kad šios lėšos atsipirktų?
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Kas laukia verslo liudijimų, atsakys… Tuo metu, kai bus priimti sprendimai, tai ir atsakysime, nes kol kas tai yra svarstoma. O pats efektas… Iš tiesų laukiama pakankamai didelio efekto. Žinoma, šioje kadencijoje mes to nepajausime, bet tai bus, jeigu bus įgyvendintas projektas, jeigu jam bus pritarta ir mes turėsime galimybę jį paleisti. Suomiai per 18 mėnesių iš biudžeto lėšas padidino 500 mln. eurų ir tai priskiria būtent šitai priemonei. Mes tikimės, kad ženkliai prisidės prie šešėlio mažinimo būtent statybų sektoriuje, kaip ir sakiau, jis sudaro penktadalį mūsų visos ekonomikos šešėlio.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Pati kortelė šešėlio nemažina. Mažina žmonės, kurie turi tą kortelę arba sąžiningai dirba.
Gerbiamas ministre, tai – antra kortelė, kurią jūs sugalvojote. Pirma buvo šeimos kortelė. Mano klausimas: kuri duos didesnį efektą, nes mes daug girdėjome apie šeimos kortelę, dabar kažkaip nutilo, nors, žinau, viskas vyksta. Jūsų galva, kuri kortelė valstybės mastu duos didesnį efektą? Ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Šiuo atveju, kaip ir sakėme, nebūtinai tai turėtų būti fizinė kortelė. Užtektų statybininko ID kodo. Vadinasi, elektroninis kodas. To galėtų užtekti. Pačių kortelių tikrai negalima palyginti. Šiek tiek informuojant apie šeimos kortelę, pakankamai sparčiai auga ir šeimų, kurios jau naudoja kortelę, kurioms yra atsiųsta į namus. Jau turime link 15 tūkst. šeimų. Tai yra pakankamai gausus skaičius. Taip pat auga ir teikiančių nuolaidas skaičius.
Dėl statybų kortelės. Iš tiesų labai priklausys nuo to, kaip bus kontroliuojama sistema ir kiek mūsų tarnybos, tai yra VDI, kuri disponuos visa informacija, veiks efektyviai, kad ši kortelė būtų kiekvieno statybininko kasdienybė.
PIRMININKAS. Klausia A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, mano klausimas iš dviejų dalių. Pirmoji būtų, kas sistemoje privalės registruotis, tai yra ar privalės tik stambieji, ar turės registruotis ir smulkieji, vadinkim, amatininkai, kurie ten padažo sieną ir taip toliau?
Antroji klausimo dalis yra apie kvalifikaciją, nes pagal esamą sistemą, kurią dabar naudoja Statybininkų asociacija, jie ten užsiima ir vertinimu, nes natūralu, kad baigę universitetą ne visi specialistai gali ir geba dirbti tam tikrus darbus. Ar šioje sistemoje taip pat bus numatyti kokie nors kvalifikacijos vertinimai, kiek tai galimai galėtų kainuoti ir kas visa tai administruos?
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Statybininko ID kodą turėtų turėti visi, kurie dirba statybų sektoriuje. Vadinasi, ar samdomą darbą, ar savarankiškai dirbantys.
Kalbant apie kvalifikacinį reikalavimą, kol kas per ID kortelę tai nebūtų diegiama, bet čia tikrai galėtų būti gero bendradarbiavimo su Statybininkų asociacija laukas į kitus etapus, kai bus jau paleista kortelė, kai mes vystysime jos galimybes, įtraukti ir kvalifikacijos kėlimo reikalavimo aspektus.
PIRMININKAS. Viskas. Laikas klausti baigėsi. Ačiū, gerbiamas ministre. Nors daug įstatymų projektų, iš tikrųjų dar buvo A. Skardžius dėl motyvų užsirašęs. Prašom tada, gerbiamas kolega. Labai atsiprašau, nežiūrėjau…
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Gerbiamas ministre, jeigu galima, atsakykite dar į klausimą, nes jūsų diametraliai priešingi tikslai yra su Statybininkų asociacija. Statybininkų asociacija pirmiausia kelia kvalifikacinius reikalavimus, kad štai atėjo statybininkas pas jus statyti namą, remontuoti butą, nesvarbu, štai gali užsakovas pasitikrinti, kokie yra jo gebėjimai, kokie atlikti projektai, kokia atlikto darbo kokybė. Jūs šiandien sprendžiate kitus, mokesčių administravimo, klausimus. Kaip, sakykime, sujungti tuos du esminius dalykus, kurie svarbūs, ne mažiau svarbūs yra mažinant ir šešėlį, bet ir, kalbant apie statybininko kortelę, – prieinama ta informacija apie gebėjimus to statybininko. Ir kodėl negalima palikti asocijuotoms struktūroms šios viešosios funkcijos administravimo?
PIRMININKAS. Ministre, trumpai.
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Iš tiesų jūs teisingai pastebite, kad bent jau dabartiniame etape, kuris yra siūlomas, statybininko ID yra siekiama mažinti šešėlį, kad būtų aišku, kur žmogus dirba, koks žmogus dirba ir ar jis yra toje vietoje. Turint šiuos duomenis galima ženkliai sumažinti šešėlį statybiniame sektoriuje. Tam reikalingas registrų jungimas, tam reikalinga duomenų apsauga, tam reikalingas viešasis administratorius, kad šitą funkciją užtikrintų.
Kalbant apie kvalifikacijos kokybės aspektą, ar statybininkas yra kvalifikuotas, ar ne, tai tikrai tuo turėtų rūpintis, ir teisingai, kad asociacija tuo rūpinasi. Klausimas, ar mes to negalėtume integruoti ID kodo sistemoje kitame etape, kai jau vesime patį ID kodą, tada tikrai bus plečiama, arba tai galėtų būti paraleliniai procesai, kurie galėtų vykti, viešojo administravimo būdu užtikrintume, kad būtų dirbama toje vietoje, registruotoje vietoje, ir dirbtų žmonės, kurie turi ID kodą, o Statybininkų asociacija rūpintųsi kompetencija. Gali būti, kad bus sujungiama, tačiau tai yra kito etapo klausimas. Čia mes tikrai kartu su Statybininkų asociacija apie tai kalbėsime ir ieškosime būdų, kaip padaryti vartotojui maksimaliai patogų instrumentą.
Dar papildomai pasakysiu, kad tokie kodai, ID kodai, ir tokios kortelės reikalingos ne tik statybiniame sektoriuje, jos plėstinos ir į kitas sritis. Ir kitos šalys tą daro. Dėl to taip pat mums nesinori prisirišti prie Statybininkų asociacijos, nes būtent šitą duomenų sistemą norime išplėsti ir į kitas paslaugas, sukūrus duomenų sistemą bus galima tai padaryti gana nesunkiai ir kituose sektoriuose.
PIRMININKAS. Prieš – S. Gentvilas. Prašau, gerbiamas kolega.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, šiek tiek persūdytas entuziazmo projektas. Kaip ministras sako, kad jisai lapkričio 1 dieną, lygiai po metų, jau veiks. Vien viešųjų pirkimų procedūros, atrinkimas, apskundimai, tai jau ir sako, kad neįmanomas procesas. 1,5 mln. šitai sistemai numatyta, kai yra… gerai, gal 0,5 mln., atsiprašau, kai yra iš esmės jau veikianti alternatyva. Ministre, ne visiškai jūs teisus, kad nėra asociacijų, kurios atlieka viešojo administravimo funkciją. Tai ir Žemės ūkio rūmai, ir Prekybos, pramonės ir amatų rūmai, kurie turi viešojo administravimo funkcijas. Taip, jie turi atskirus įstatymus, bet tai sako apie ką? Kalbama apie tai, kad reikia pasitikėti profesinėmis asociacijomis ir joms suteikti dalį savivaldos funkcijų. Lietuvoje profesinė savivalda vis plėtojama architektūroje, advokatūroje, odontologijoje ir taip toliau, tai čia irgi reikėtų eiti, ypač kai sektorius parodė lyderystę gydyti save nuo chroniško šešėlio ir nori konkuruoti ne slėpdami mokesčius, bet iš esmės rodydami ir konkuruodami pilnais kaštais. Man atrodo, ministerija neparodė tokio pažangumo, vakarietiškumo, kad asociacijos galėtų prisiimti šitą funkciją.
Taip, dėl duomenų apsaugos, dėl konkurencijos, viešojo intereso susikryžminimo – šie klausimai teisingai keliami, bet eiga ir sprendimas turėtų būti ne ministerijai ir valstybei prisiimti šias funkcijas, o atiduoti jas pačioms asociacijoms, kai jos jau rodo lyderystę. Čia norėtųsi tikėti, kad buvo pasitikima sektoriumi, bet šituo konkrečiu projektu einama atgalios. Kodėl aš taip kalbu? Yra įregistruotas Viešojo administravimo įstatymo projektas, kuris iš esmės iki 2025 metų siūlo atimti visas viešojo administravimo funkcijas iš privačių profesinių savivaldų ar asociacijų. Tai yra žingsnis atgal link stipresnės valstybės, kuri viską žinos ir viską kontroliuos. Aš kritiškai vertinu projektą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Nuomonės išsiskyrė. Už ir prieš. Kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad po pateikimo būtų pritarta įstatymo projektui, balsuojate už, kas manote kitaip, prieš arba susilaikote. Kolegos, balsuojate. Ir lydimieji teisės aktai, balsuojame už visus.
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 63, prieš – 3, susilaikė 11. Pritarta po pateikimo.
Dėl Statybos įstatymo pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, dėl Užimtumo įstatymo kaip pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, dėl Administracinių nusižengimų – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, dėl Mokesčių administravimo kaip pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas. Planuojama svarstyti lapkričio 21 dieną.
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Statybos įstatymo projektas Nr. XIIIP-3988. Autorius – A. Butkevičius. Bet kadangi nesurinkta parašų, kolega, negalime pristatyti. Reikėjo 29 parašų. Ir dėl kito jūsų – Administracinių nusižengimų kodekso irgi, deja, nėra surinkta 29 parašų.
18.57 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. XIII-2426 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4058 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Mūsų darbotvarkės 2-17 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. XIII-2426 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4058 ir jo lydimasis teisės aktas – Stambios prekybos mokesčio įstatymo projektas. Kviečiu T. Tomiliną. Prašau. Pirma dėl įtraukimo, jeigu pritars kolegos, o tada dėl svarstymo.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, gal leiskite pristatyti įstatymo projektą tiesioginėje dalyje, tiesiog priimkime tą nutarimą… Aš dabar nenorėčiau pristatyti viso įstatymo esmės, nes bus skirtas laikas būtent svarstant įstatymą. Tiesiog leiskite priimti nutarimą dėl įtraukimo į sesiją, nes du kartus…
PIRMININKAS. Supratau. Kolegos, dėl įtraukimo į sesiją M. Majauskas nori klausimą. M. Majausko nematau. S. Gentvilas dėl įtraukimo ar dėl projekto? Dėl įtraukimo?
S. GENTVILAS (LSF). Dėl įtraukimo. Teisėkūros pagrindų įstatymas sako – mokesčiai turi būti įvedami šeši mėnesiai iki jų įsigaliojimo, ypač toks kritinis mokestis, kurį Europos Komisija turi suderinti. Kaip jūs dėl šitos nuostatos? Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega, čia ne dėl įtraukimo, dėl paties projekto.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, Teisėkūros įstatymas nesako nei ypač, nei labai, ten nėra tokių apibrėžimų, mes tiesiog turime teisinį pagrindą kalbėti apie šį mokestį būtent dėl to, kad svarstome biudžetą, ir tuo naudojamės. Ar galėtume mes tą diskusiją pratęsti po nutarimo priėmimo?
PIRMININKAS. Kolegos, dėl įtraukimo į rudens sesijos darbų programą balsuojame, ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame. Kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo, balsuojate už.
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 59, prieš – 6, susilaikė 11. Po pateikimo pritarta.
Svarstymas. Dėl svarstymo už ir prieš nėra. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo dėl įtraukimo į rudens sesijos darbų programą, balsuojate už, kas manote kitaip, – prieš arba susilaikote.
Balsavo 71 Seimo narys: už – 55, prieš – 5, susilaikė 11. Pritarta.
Priėmimas. Už, prieš taip pat nematau. Balsuojame. Kas už tai, kolegos, kad būtų priimtas Seimo nutarimas dėl įtraukimo į rudens sesijos darbų programą, balsuojate už, kas manote kitaip, – prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 77: už – 60, prieš – 5, susilaikė 12. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIII-4058) priimtas. (Gongas)
19.01 val.
Stambios prekybos mokesčio įstatymo projektas Nr. XIIIP-3950, Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3951 (pateikimas)
Į tribūną kviečiu gerbiamąjį T. Tomiliną. Stambios prekybos mokesčio įstatymo projektas ir lydimasis teisės aktas – Mokesčių administravimo įstatymo projektas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, šiandien Seime pradedame diskusiją dėl Stambios prekybos mokesčio įstatymo projekto. Mokestį mokės ypač stambios prekybos įmonės, kurių mėnesinė apyvarta viršija 2 mln. eurų, ir būtent ta 2 mln. eurų viršijanti dalis bus apmokestinta 1 % tarifu.
Kaip palyginimą pateiksiu jums paprastą pavyzdį. Ypač stambus prekybos tinklas X pernai gavo 116 mln. eurų pelno. O iš visų ypač stambių prekybos tinklų bendra surinktų mokesčių planuojama suma, jau įvertinus pelno mokesčio nuostolius, bus 31 mln. Mokestis nebus renkamas už vaistus, degalus. Galimai mes galėsime tartis ir dėl kitų išimčių, kad ir ekologinei produkcijai. Mažmeninėje rinkoje mes turime tūkstančius dalyvių, o šį solidarumo mokestį mokės vienetai.
Žinote, aš nestovėčiau Seimo tribūnoje, jeigu mes neturėtume sėkmingos, augančios, socialiai orientuotos kaimyninės valstybės Lenkijos pavyzdžio, kuriuo mes ir sekame. Tai tikrai ne pirmas kartas, yra ko pasimokyti iš kaimynų ir kitose srityse, mes tai sėkmingai darome.
Svarbiausia šiuo atveju yra Lenkijos laimėta byla 2019 m. gegužės 16 d. Europos Teisingumo Teismas pripažino, kad Lenkijos vyriausybė yra teisi savo sename ginče su Europos Komisija ir mažmeninės prekybos ypač stambiems subjektams mokestis yra teisėtas, atitinka Europos Sąjungos teisę. Būtent šis Teismo sprendimas ir buvo rimčiausias postūmis iš viso realiai pradėti kalbėti apie analogišką projektą Lietuvoje.
Aš nežinau, kiek man užteks laiko, bet aš mielai jums pacituosiu ir pačią bylą, ir bylos esmę. Turbūt klausimais bus labai daug bandoma kvestionuoti šitos bylos sprendimą, bet esmė yra paprasta.
Suvereni valstybė XXI amžiuje turi mokestinės sistemos laisvę ir toks mokestis tam tikriems, ypač stambiems, subjektams pagrįstas tam tikra rinkos specifika, neprieštarauja Europos teisei todėl, kad stambūs subjektai turi neproporcingai didelę galią rinkoje, gali naudotis masto ekonomija, todėl toks mokestis turi eilinio normalaus mokesčio visus požymius ir gali būti įprastos mokestinės sistemos dalis. Aš nekalbu pats, aš cituoju Europos Teisingumo Teismo sprendimus.
Beje, aišku, mums reikėtų pagrįsti patiems, kodėl mes einame link to. Tai tikrai nėra biudžeto lopymas, mes tikrai galime išgyventi be to mokesčio. Šiandien buvo priimta nemažai klaidingų sprendimų, bet, turint minty, kad vienaip ar kitaip biudžetiniai sprendimai bus priimti, mums svarbu kalbėti, kodėl mums reikalingas papildomas mokestis, kodėl mums reikia plėsti mokestinę bazę. Pirmiausia todėl, kad pati Europos Komisija turbūt penktus metus iš eilės mums kartoja: plėskite mokestinę bazę. Tai nebūtinai reiškia automobilių mokestį. Kas pasakė, kad tai turi būti automobilių mokestis? Mes plečiame mokestinę bazę dėl to, kad kuriame gerovės valstybę, ne dėl ko nors kito, mes turime tokį tikslą. Jeigu neturime bendrų ambicingų socialinių tikslų, mums tikrai nereikia jokių naujų mokesčių, mus viskas tenkina, gyvename, kaip gyvenome. Bet jūs gi pirmi sakote, kad reikia tos gerovės valstybės, teisingus žodžius kalba Prezidentas, teisingi yra Europos Komisijos baksnojimai ir teisingos pastabos. Taigi šiandien mes svarstome būtent rimtos, solidžios priemonės įvedimą.
Mūsų Vyriausybė trejus metus iš eilės smarkiai didino išmokas socialinei politikai. Augo pensija, 115 eurų paaugs nuo kadencijos pradžios. Puikiai žinote, kad vaiko pinigai daugiavaikėms šeimos kitais metais jau pasieks 100 eurų. Mes turime augančius atlyginimus viešajame sektoriuje. Bet aš būčiau tikrai nesąžiningas, jeigu nesiūlyčiau konkrečių mokestinių pajamų šaltinių, kai turime tokią visai neblogą situaciją socialinės politikos srityje. Todėl ir remiu kolegų iniciatyvą dėl bankų mokesčių ir siūlau tokį sprendimą. Tai, aišku, nėra galutinis siūlymas. Mes galime kalbėti apie mokesčių dizainą, bet aš siūlyčiau remtis kaimynų… trys minutės dar, kolegos… kaimynų patirtimi, neišradinėti dviračio ir įvesti tokį ar panašų mokestį. (Balsai salėje)
Aš suprantu, kad yra labai daug argumentų, kad šis mokestis gali pakenkti vartotojams, bet tai teigdami jūs darote vieną esminę klaidingą prielaidą. Taip teigdami jūs neigiate laisvos rinkos egzistavimą šiame sektoriuje. Ne, laisva rinka veikia, blogai, gerai, yra problemų, žinoma, yra dominavimo, bet laisva rinka veikia ir joks subjektas nerizikuos savo klientais keldamas kainas, nepagrįstai keldamas kainas. Lygiai taip pat, jeigu jūs bijote kartelinio susitarimo, tai tiesiog primenu, kad mes turime Konkurencijos tarybą, mes turime labai griežtus konkurencijos įstatymus, mes turime… Šiandien yra precedentas, vienas didelis prekybos tinklas gavo milžinišką baudą už gana smulkų pažeidimą, o kalbant apie kainų derinimą, mūsų baudos yra 10 % metinės apyvartos. Tai yra labai rimtos baudos ir kalbėti apie lengvą kartelį šioje srityje taip pat nėra pagrįsta.
Galbūt baigdamas, apibendrindamas noriu paraginti jus taip iš esmės pažiūrėti į šį pasiūlymą. Progresiniai mokesčiai atsirado moderniais laikais Anglijoje, XVIII amžiaus pabaigoje. Buvo labai revoliucinė idėja, kaip turtingesnis žmogus gali mokėti didesnį tarifą negu tas, kuris uždirba mažiau. Paskui, XX amžiuje, progresiniai mokesčiai tapo visų Vakarų valstybių mokestinės sistemos pagrindu, ir mūsų tai visai nestebina. Pasaulis vystosi ir mokestinė sistema vystosi. XXI amžiuje taršos mokesčiai, CO2 mokesčiai yra tai, kas atitinka nūdienos iššūkius. Pasaulis diskutuoja apie feisbuko, guglo ir kitų skaitmeninių darinių, globalių darinių, mokesčius, ir tai yra normalu. Tai nereiškia, kad pasaulio žmonės nemėgsta guglo ar feisbuko, viskas yra gerai, tiesiog ieškoma tų sričių, kurios užima didelę rinką, yra įmanoma tuos mokesčius surinkti, yra aiškumas dėl to, kad tuos mokesčius tie subjektai mokėti gali, o pasaulis turi labai daug socialinių ir viešojo intereso tikslų. Mums reikia spręsti klimato kaitos, nelygybės, skurdo problemą, taikos problemas ir tam reikia viešųjų pinigų. Šiandien Lietuvoje akivaizdu, kad ir bankų sektorius, ir prekybos sektorius, ypač stambios prekybos sektorius, gali rodyti didesnį solidarumą ir tik nuo jūsų sprendimo priklauso, ar jis tai darys. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti… Pirmas klausia S. Jovaiša. Prašau, kolega.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, jūs vėl savo stichijoje, kuriai aš neprieštarauju, atimti iš kitų ir padalinti tiems, kas neturi. Bet žiūrėkite, kiek buvo bandymų prisikviesti kitas prekybos kompanijas čia, į Lietuvą, rašyti laiškai. Neatėjo. Sumažinti produktų kainas. Nepavyko. Vis tiek šiek tiek, bet didėja. Sakykite, kaip jūs užtikrinsite, kad milijonai lankytojų, kurie kasdien lankosi tuose prekybos centruose, nepaliks dviem, trim ar penkiais centais daugiau, negu kad iki dabar palieka? Juk tikrai prekybos rykliai nenorės sumažinti savo pelno ir jokia Konkurencijos tarnyba nepadės. Kas ten yra tie du, trys, penki centai, kurių nematyti, bet per apyvartą vėl mokės tie, kuriems jūs tarsi išdalinsite kitu pavidalu. Užtikrinkite man šitą faktą, kad taip nebus, ir tada bus galima galvoti, kaip balsuoti.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Aš sutinku su jumis, kad mažmeninėje prekybos rinkoje kainų elastingumas yra didelė problema, tačiau kai jūs kalbate, kad paims ir taip lengvai pakels, tai aš žiūriu į liberalus ir sakau: jūs neigiate, kad Lietuvoje yra laisvoji rinka ir kad jų konkurentai nepasinaudos galimybe perimti klientus. Tai yra esmė. Mes gyvename XXI amžiuje, kapitalistinėje ekonomikoje. Kainų kėlimas nėra savaime suprantamas dalykas ir, be valstybės spaudimo, rinka yra svarbiausias veiksnys, užtikrinantis teisingas kainas. Aš tikiu laisvąja rinka, tikiu jos galia. Tai yra pirmas dalykas.
Antras dalykas. Aš tikrai norėčiau paneigti jūsų teiginį, kad mūsų konkurencijos priežiūra yra silpna. Jeigu ji silpna, reikia keisti jos narius, bet aš taip nemanau. Ji yra labai stipri. Mes matome… Minėjau, dar šiandien yra pavyzdys viešojoje erdvėje, kad prekybos tinklams taip pat yra labai pavojinga kalbėti apie kažkokį nepagrįstą kainų didinimą. Mes galime sustiprinti tą priežiūrą.
PIRMININKAS. Kolegos, trumpiau atsakinėkite. Jau prieš tai pristatėte dešimt minučių. Dvi minutės atsakyti.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Atsiprašau, nutraukite mane. Aš nematau, kur…
PIRMININKAS. Jeigu galima, tada paspauskite „Dabar kalbama“ ir tada matysite.
Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Tomai Tomilinai, kadangi A. Gumuliauskas davė pastabą, kad daug šūkauju, tai pradėsiu nuo komplimento, kurį ką tik pasakėte, kad tikite laisvąja rinka. Aš šitą tikėjimą tikrai jums dar kartą priminsiu iki sausio 19 dienos priešlaikinių rinkimų ne kartą.
Dabar iš esmės apie…
T. TOMILINAS (LVŽSF). Geras juokelis.
S. GENTVILAS (LSF). Man atrodo, jeigu jūs ieškotumėte pajamų kažkur iš prekybos tinklų, tai reikėtų ieškoti mokesčio už rinkos dydį. Tokie mokesčiai egzistuoja įvairiose valstybėse, nes skaitmeninis mokestis, kurį ką tik įvedė Prancūzija, jau yra beveik nuginčijamas ir Europos Teisingumo Teisme.
Bet aš apie ką kita. Ar jūs suvokiate, kad jūs įvedate apyvartos mokestį knygynams, ar jūs suvokiate, kad įvedate mokestį kepykloms ir taip toliau, nes vienintelės išimtys, kurias jūs taikote, yra vaistai ir energetiniai produktai taip, kaip jūs aprašėte prekę? Jūs įvedate mokestį ir veterinarijos paslaugoms. Kitaip sakant, nuo–iki. Tai yra mokestis, kurio neišvengs niekas, todėl kainos Lietuvoje kils. Ar jūs suvokiate, kad jūsų pasiūlymas iš esmės yra PVM didinimas?
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, nei kepykloms, nei veterinarijos subjektams mes neįvedame jokio mokesčio. Man teko domėtis, analizuoti tą būsimų mokėtojų struktūrą, ten yra tikrai keliolika įmonių ir jokiu būdu nepatenka jokios kepyklos, jokie knygynai, nes jie tiesiog elementariai nepasiekia tos ribos. Jeigu jūs kalbate apie stambų prekybos tinklą, kuris parduoda kebabus, ir jo padaliniai yra visuose miestuose, visuose prekybos centruose, tai taip, turbūt pakils, bet tai nieko bendro neturi su tais subjektais, ką jūs dabar bandote emociškai spausti, kad mokės knygynai arba kepyklos. Nemokės, nemokės net vidutinio dydžio prekeiviai. Mes kalbame apie keliolika įmonių ir tiek. Rinka yra milžiniška, rinkos jėgos veiks ir kainos nedidės, o mes turime konkurencijos priežiūrą. Aš jau apie tai kalbėjau.
PIRMININKAS. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, turbūt sutiksite, kad labiausiai naudingas vartotojams būtų naujų prekybos centrų atėjimas, didesnė konkurencija tame sektoriuje ir tikėtinas kainų mažėjimas. Ar nemanote, kad žinia apie naujus apmokestinimus mažina tokią tikimybę ateiti naujiems tinklams, nepaisant premjero kažkada iškilmingai išsiųstų kvietimo raštų?
Antras dalykas, ar nemanote, kad tas papildomas apmokestinimas tiesiog atsilieps šiek tiek didesnėmis kainomis ir galiausiai tai sumokės vartotojas? Ir ar nemanote, kad šitai iniciatyvai reikalingas išankstinis Europos Komisijos pritarimas, kadangi tai selektyvus mokestis ir gali būti pradėta pažeidimo procedūra?
T. TOMILINAS (LVŽSF). Kadangi yra du klausimai, jeigu galima, aš šiek tiek plačiau atsakysiu. Aš neatsakinėsiu į tą dalį dėl kainų augimo, nes atsakiau į lygiai tokį patį kolegos klausimą, bet mane tikrai užkabino jūsų pasakymas, kad tai galimai yra selektyvus arba atrankųjį pranašumą suteikiantis mokestis, kaip rašo mūsų Teisės departamentas, bet jis kažkodėl pamiršta pacituoti pačią bylą.
Toje byloje kaip tik dėl to ir pasisakoma labai aiškiai, kad ypač stambių įmonių ir smulkių įmonių padėtis nėra lygiavertė, stambi prekyba gali naudotis masto ekonomijos privalumais ir ženkliai sumažinti kaštus. Todėl šitas mokestis yra perskirstomasis, o tai atitinka normalios, civilizuotos mokestinės sistemos teisinį pagrindą, todėl Europos Sąjunga neturi galimybių kištis į suverenios valstybės reikalus, ir valstybė turi teisę nustatyti tokį mokestį. Beje, šioje byloje trečiąja puse buvo Vengrija, kuri irgi turėjo problemų su Europos Komisija anksčiau, iki breksito, iki visų dalykų, kai buvo madinga diktuoti valstybėms, ką jos gali daryti mokestinėje sistemoje. Dabar tai nėra madinga, ir aš labai abejoju, kad Europos Komisija ryšis bylinėtis su dar viena valstybe.
Žinoma, konsultuotis su Europos Komisija mes tikrai pradėjome. Aš jau kalbėjau apie tai su mūsų būsimu komisaru ir kalbėsime toliau. Jokių problemų.
PIRMININKAS. Klausia A. Armonaitė. Prašau, kolege.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Jūs minėjote Lenkijos pavyzdį, tačiau Lenkija yra suspendavusi šio mokesčio taikymą iki 2020 metų. Jūs pats dabar pasisakyme paminėjote Vengriją, tačiau Vengrija šiuo metu turi kompensuoti verslui padarytus tam tikra prasme, jeigu galima taip pasakyti, finansinius praradimus ir žalą, nes 2010–2012 metais, rodos, ir pralaimėjo tą ginčą Europos Komisijai. Ar nepateksime mes į tokią nelabai garbingą kompaniją? Ir aš visiškai pritariu, kad investicinei aplinkai tai gali pakenkti. Juk dar visai neseniai premjeras, kaip kunigaikštis Gediminas, siuntė laiškus kviesdamas Europos prekybininkus ateiti į Lietuvą, o štai dabar tas mokestis. Gal galėtumėte pakomentuoti?
T. TOMILINAS (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Aš atsiprašau J. Razmos, neatsakiau į antrą dalį, kaip tik jūs pakartojote tą klausimą. Aš tikrai būčiau laimingas ir siųsčiau kiek norite laiškų, jeigu mūsų verslas investuotų į smulkesnės prekybos tinklus, priemones, galimybes ir eitų link to vartotojo. Ir būtent tas verslas ir neleistų kainoms augti. Todėl aš tikrai nelaukiu kaip išganymo naujo prekybos tinklo atėjimo, o šitas mokestis gali ne pakenkti, o paskatinti ateiti tuos prekybos tinklus, kurie galbūt tenkinsis mažesne marža, bet norės užimti rinkos dalį. Bet aš tai svajočiau apie Lietuvos smulkesnio ir vidutinio verslo, stipraus vidutinio verslo, mestą iššūkį dominuojantiems tinklams.
Apie tai aš svajoju, ir būtent tas pagrindimas ir leido Lenkijai laimėti bylą Europos Teisingumo Teisme prieš Europos Komisiją. Ir būtent Vengrija šitoje byloje atsidūrė ne šiaip sau, nes turėjo patirties galbūt dėl ankstesnių sprendimų. Jūs teisingai paminėjote 2011–2012 metus, tada buvo visai kitos mados. Kaip minėjau, nebuvo jokių breksitų, Europos Komisija politiškai labai laisva jautėsi diktuoti šalims, ką jos gali daryti. Šiandien laikai pasikeitė, šiandien Lenkija nėra užkampis ar kažkaip bloga kompanija. Lenkija yra ekonomiškai labai stipri valstybė, ji priima suverenius sprendimus ir daro tai labai sąmoningai ir dar laimi bylas Europos Teisingumo Teisme.
PIRMININKAS. Gerai, dešimt minučių jau baigėsi, (…), tikrai baigėsi. Pranešėjui tikrai. (Balsai salėje) Tikrai, pranešėjau. Nieko tokio, mes, politikai, kartais tikrai daugiau kalbame.
Kolegos, už ir prieš. N. Puteikis – už. Nematau. J. Jarutis. Atsiprašau, N. Puteikis yra. Atsiprašau, Jonai. Nemačiau, kad iš šono Naglis pareina.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Turi būti daugiau socialinio teisingumo, žmonės iš mūsų Seimo to tikisi. Nenuvilkime žmonių, balsuokime už šį mokestį.
PIRMININKAS. S. Gentvilas – prieš. Prašom, gerbiamas kolega.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, pusė aštuonių vakaro, ir aš šitą įstatymą pavadinčiau biudžeto pateikimo kulminacija, nes jis atspindi valdančiųjų finansinio raštingumo stoką. Ateina T. Tomilinas ir be jokios ekonominės citatos pristato projektą, pats kalbėdamas apie vienus tikslus, bet visiškai nesuvokdamas, ką daro. T. Tomilinas ką tik pasiūlė didinti PVM nuo 21 % iki 22 %. Kodėl? Dabar aš jums, Tomai Tomilinai, cituoju jūsų įstatymo projektą. Jūs siūlote apmokestinti prekes taip, kaip pavadinta jūsų įstatyme. Viską – tai yra bet koks daiktas, parduotas vartotojui, išskyrus vaistus, energetinius produktus bei komunaliniais inžineriniais tinklais tiekiamas dujas, vandenį ir visą kitą energiją.
Taip, Tomai Tomilinai, jūs žadate apmokestinti ir knygynus. Aš nenoriu konkrečių vardų pirkti ir sakyti, tai nėra prekybos centrai, tai yra knygynai, kepyklos, bet kokia agroprodukcija, tai yra net nekilnojamasis turtas. Bet kas, nes pardavėju, kaip pagal jūsų įstatymą yra pateikta, yra bet kas – fizinis arba juridinis asmuo, savo verslo, amato arba profesijos tikslais savo vardu parduodantis prekes vartotojams. Prekyboje 2 mln. apyvarta – tai ne paslaugų verslas, tai ne notaras, architektas, tai yra prekyba, kuri turi sukaupti didelę apyvartą tam, kad sugebėtume išmokėti kažkam algą ir turėti patalpas. Jūs keliate PVM vienu procentiniu punktu. Tai yra tas pats, ir jūs su savo finansiniu neraštingumu šiandien tiesiog kulminuojate visą šią biudžeto pateikimo epopėją.
Kviečiu nepritarti, nes Europos Komisija greitai mus įpareigos ne tik grąžinti pinigus visiems knygynams ar dar kažkam, bet ir nuostolius. Prašom pasitelkti normalius ekonomistus.
PIRMININKAS. Nuomonės už ir prieš išsakytos, kaip matau, kardinaliai skiriasi. Kolegos, balsuojame. Po balsavimo, Tomai Tomilinai, leisiu replikuoti. Teisė yra, jūsų pavardė paminėta. Kolegos, balsuojame.
Kolegos, balsavo 76 Seimo nariai: už – 46, prieš – 11, susilaikė 19. Pritarta po pateikimo.
Prašom, Tomai Tomilinai, per šoninį mikrofoną. Replika.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Aš tik replikuosiu gerbiamam S. Gentvilui. Gerbiamas Simonai, jūs meluojate Lietuvos žmonėms. Aš patvirtinu dar kartą, kad kalbama apie keliolika įmonių. Finansų ministerija puikiausiai žino, kokios įmonės, kur, ir Vyriausybė yra preliminariai apsvarsčiusi, kad šis mokestis gali eiti į biudžeto projektą. Tai padarė ne Tomas, o Vyriausybė. Todėl prašau nemeluoti Lietuvos žmonėms. Nei knygynai, nei kirpyklos nebus niekaip apmokestinti net vidutiniu dydžiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų klausimas, gerbiamas Algirdai, bus dabar iš karto.
A. BUTKEVIČIUS (LGF). Gerai. Jeigu galima, dėl motyvų po balsavimo.
PIRMININKAS. Prašom, prašom, gerbiamas kolega.
A. BUTKEVIČIUS (LGF). Kolegos, aš norėčiau dėl noro įvesti apyvartos mokestį Lietuvoje. Aš atsimenu 2004 metus. Tuo metu aš buvau Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Lietuva turėjo apyvartos mokestį iki stojimo į Europos Sąjungą. Vyko labai didelė diskusija ir politiniu lygmeniu, ir su Europos Komisija. Kai kurie politikai, kaip V. Uspaskichas, norėjo, kad jis išliktų. Ir kai buvo nesutarimas net valdančiojoje daugumoje, mes buvome užklausę Europos Komisiją. Europos Komisija labai griežtai atsakė, labai trumpai paaiškino: jeigu Lietuva nori įstoti į Europos Sąjungą, apyvartos mokestį turite panaikinti, nes yra PVM mokestis, spręskite per PVM mokestį. Tai viena, gerbiamas Tomilinai.
Antras dalykas, apyvartos mokestis Lenkijoje įšaldytas iki 2020 metų. Aš nieko nenoriu ginti, bet noriu tam tikro aiškumo suteikti. Kitas dalykas, Europos Komisija pralaimėjo ne prieš Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, bet prieš Bendrąjį Teismą. Ir dabar Bendrojo Teismo sprendimą Europos Komisija apskundė Teisingumo Teismui. Vengrija, Rumunija irgi apyvartos mokestį buvo priėmusios, bet jos irgi yra įšaldžiusios, o kai kurios valstybės yra atsisakiusios. Nė vienoje Europos Sąjungos šalyje apyvartos mokestis negalioja.
Kitas dalykas, kad būtų pilnas supratimas, apyvartos mokestis yra vartojimo mokestis ir šį mokestį susimokės vartotojai.
PIRMININKAS. S. Gentvilas. Irgi paminėta pavardė. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Tomai, gal aš ir meluoju, bet, žinote, jūs irgi ne ekonomistas autoritetas. Jeigu yra bent mažiausia tikimybė, kad tai yra ne 14 įmonių, o batų parduotuvės, knygynai, nes aš taip skaitau įstatymą, tai būtų verta padaryti normalų šio įstatymo projekto poveikio vertinimo tyrimą, todėl mes, kaip opozicija, prašysime šio įstatymo ekspertinio vertinimo.
PIRMININKAS. Vyriausybės išvados, kaip suprantu, ir ekspertinio.
Kolegė I. Šimonytė. Prašom, kolege.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Aš suprantu, kad yra labai madinga žmonėms parodyti, kad mes tarsi apmokestiname kažkokius negyvus daiktus. Bet, man atrodo, jus jau turėjo ekonomistai, kurie gana dažnai viešojoje erdvėje pasisako, ir aš tą patį galiu pakartoti, kad mokesčius moka tik žmonės. Įmonės nei valgo, nei miega, nei kvėpuoja, nei moka mokesčius. Klausimas yra, kokie žmonės? Į šitą klausimą jūs pirmiausia sau ir atsakykite. Taip toje grandinėje yra: vartotojai, tiekėjai, darbuotojai ir akcininkai, kurie teoriškai gali šitą mokesčio naštą prisiimti, bet, patikėkite manimi, akcininkai šitą naštą prisiims paskutiniai.
PIRMININKAS. Ko gero, viskas, baigiame diskusijas, nes nuomonės išsakytos. Tomai, irgi išsisakėte. Dėl Vyriausybės išvados galime bendru sutarimu pritarti? Galime. (Balsai salėje) Ne! Naglis garsiai sušuko. Gerai, kolegos, balsuojame dėl Vyriausybės išvados. Balsuojame. (Balsai salėje) Vyriausybės išvada tikrai reikalinga, nes tai yra mokestinis dalykas ir tai yra susiję su… tai yra tiesiog su mokesčiais susiję, kolegos, kad paskui dviprasmybių nekiltų. (Balsai salėje) Nesvarbu, Vyriausybės išvada turi būti, nes tai yra mokestinis dalykas, naujas mokestis. (Balsai salėje) Tomai Tomilinai, jei būtų… Gerbiamas Tomai, gerbiamas Tomai! Jeigu tai būtų Vyriausybės projektas, būtų viskas kitaip, deja, tai yra Seimo narių iniciatyva, tai laikykimės procedūros.
Už – 47, prieš – 12, susilaikė 21. Dėl Vyriausybės išvados yra pritarta.
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas, grįžtame į prieš tai, kadangi mūsų kolega A. Butkevičius…
Atsiprašau. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Ekonomikos komitetas. Yra numatyta svartyti lapkričio 21 dieną. Ir dėl lydimojo Mokesčių administravimo projekto – Biudžeto ir finansų komitetas.
19.30 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 2 ir 18 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 181 ir 182 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-3988, Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 3572 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3989 (pateikimas)
Kviečiu A. Butkevičių į tribūną. Du teisės aktai, tai yra Statybos įstatymo projektas ir Administracinių nusižengimų kodekso įstatymo projektas. Prašom, gerbiamas kolega.
A. BUTKEVIČIUS (LGF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Pirmiausia norėčiau padėkoti ir Vyriausybei, ir socialinės apsaugos ir darbo ministrui, kurie labai greitai sureagavo į ilgą diskusiją, kuri tęsiasi nuo 2015 metų su Lietuvos statybininkų asociacija, su ekspertais, o jie kalba apie šešėlinės ekonomikos mažinimą Lietuvoje.
Pastaruoju metu yra atlikti skaičiavimai, kurie sako, kad statybų sektoriuje šešėlis sudaro nuo 500 iki 700 mln. eurų. Aš norėčiau užduoti klausimą, ar jūs tikite? Ta informacija, kuri pateikta, yra teisinga, bet ar realiai tikite, kad, pavyzdžiui, statybos sektoriuje vidutinis darbo užmokestis II ketvirtyje buvo mažesnis negu Lietuvos vidutinis darbo užmokestis ir kad 19 % dirbančiųjų statybos sektoriuje gauna mažiau negu minimali mėnesinė alga? Na, aš negirdėjau pastaruoju metu, kad bet koks statybininkas dirbtų Lietuvoje už mažesnį negu minimali mėnesinė alga.
Kitas dalykas, ko nebuvo paminėta Vyriausybės projekte, tai, kad šitie įstatymų projektai, kurie šiandien yra teikiami, buvo rengiami vadovaujantis atlikta studija. Studijos buvo atliktos tiesiog pasinaudojant kitų valstybių patirtimi, kur yra viešojo administravimo paslauga, įgyvendinama Statybininkų asociacijos. Tai galiu įvardinti: Belgija, Danija, Ispanija, Italija, Prancūzija, Suomija, Švedija ir kitos šalys, kur buvo apsilankyta ir išanalizuota. Mielieji, noriu pasakyti iš tam tikros patirties, kad su šešėliu geriausia kova vyksta tada, kada tame pačiame sektoriuje dalyvauja tos organizacijos, kuriuos yra suinteresuotos ir konkurenciniu požiūriu, kad būtų sąlygos vienodos, ir viešųjų pirkimų konkursuose dalyvaudamos, kad nebūtų mažų įmonių, kurios įsiregistruoja, čia A. Skardžiui noriu pasakyti, pagal kompetenciją darbuotojų neturi, o dalyvauja konkursuose, sumažina kainas ir po to tos kompanijos, kurios nuolatos dalyvauja statybos sektoriuje, dažnai ir pralaimi.
Bet pirmas tikslas yra ne kompetencijos patvirtinimas, kas yra labai svarbu, bet laiko trukmės nustatymas statybvietėje. Atėjai į objektą, užregistravo, baigei darbą ir išeidamas vėl užsiregistruoji. Kaip konferencijoje Konstitucijos salėje buvo pasakyta Darbo inspekcijos darbuotojų, kurie buvo paruošę labai kokybiškai ir atsakingai pranešimus, buvo nustatyti faktai, kad iš Ukmergės vežiojami statybininkai į Vilniaus miestą ir rodoma, kad jie dirba Vilniaus mieste, statybvietėje tik dvi valandas. Patikėtumėte? Iš Ukmergės atvežti į Vilnių, tikriausiai atvežimo, transporto kaštai būtų daug didesni.
Manau, tuos projektus būtų galima sujungti, jeigu reikia, nes kai kurių viešojo administravimo paslaugų kaip tik valstybės valdyme reikia stengtis atsisakyti, perduoti Pramonės, prekybos amatų rūmams, asociacijoms arba kitoms verslo organizacijoms sutaupant lėšas, kurias būtų galima naudoti ir socialinėms problemoms spręsti.
Su kokiu argumentu nesutikčiau? Puikiai suprantame, kad informacinę sistemą įdiegti viešojo administravimo sektoriuje užtrunka iki metų laiko, vien viešasis konkursas – šeši mėnesiai. Rinkimai kada? Kitų metų rudenį. Tai klausimas yra, ar geriau pasinaudoti tuo, kas yra sukurta, aišku, randant kompromisą ir vienos, ir kitos pusės, kad jau pradėtų veikti gegužės mėnesį. Seimo nariai gali nuvažiuoti ir pasižiūrėti, kai kurios statybinės organizacijos šitą metodiką taiko. Gal aš tiek. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Klausia A. Skardžius. Prašau, gerbiamas kolega.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Prieš tai pristatęs projektą socialinės apsaugos ministras L. Kukuraitis minėjo, kad tikslas yra administruoti nesurenkamus mokesčius, kurių neva nemoka statybininkai, kurie, beje, gerbiamas premjere, moka ateidami į prekybos centrus ir pirkdami pieną, sviestą ir batoną. Kaip jūs puikiai žinote, tie mokesčiai ir sudaro liūto dalį mūsų surenkamo biudžeto pajamų, tai yra PVM. Nesvarbu, kur tas statybininkas dirba, Airijoje, Anglijoje, ar siunčia tuos pinigučius, tai yra šiandieną, deja, yra taip sukonstruotas pajamų mechanizmas valstybėje – per netiesioginius mokesčius. Ar šis jūsų siūlymas nėra susijęs, gerbiamas ekspremjere, su noru padėti stambiems statybininkams, ir kaip prekybos centrai sunaikino smulkųjį verslą, kad sunaikintų smulkius statybininkus, kurie išlaiko savo šeimą, turėdami verslo liudijimus, ir sąžiningai sumoka mokesčius? Mes visų turbūt negalime kaltinti, kad yra nesąžiningi mokesčių nemokėtojai. Ačiū.
A. BUTKEVIČIUS (LGF). Mes kalbame apie šešėlinės ekonomikos mažinimą. Tikriausiai jūs puikiai žinote, kad nuo tų pajamų, nepasakyčiau, kad pajamų, – pinigų, kurie yra gaunami iš šešėlio, jokie mokesčiai nemokami, nes jie nėra niekur deklaruojami. Aš manau, kad turi būti tikslas visų, kaip sukurti mechanizmą. Atlikti tyrimai rodo, kur pirmiausia, nenoriu vardinti kitų, galima pasiskaityti įvairias studijas ir dabar prieinama online, ko jūs norite Lietuvoje, Mokesčių inspekcija pateikusi, Darbo inspekcija pateikusi, kad didžiausias šešėlis statybų sektoriuje. Tai kaip tik turėtų būti mūsų, politikų, tikslas numeris vienas, kaip dėti pastangas, kaip greičiau šitą sektorių suvaldyti, padaryti tvarką, nustatant atsakomybę, ir kad viešuosiuose konkursuose per kompetencijos nustatymą irgi būtų galima sąžiningai konkuruoti sąžiningiems verslininkams.
PIRMININKAS. A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, skaitydamas projekto aprašymą, iš esmės matau prieš tai buvusį projektą, kurį gerbiamas ministras pristatė. Ten buvo kalbama apie statybininko kortelę. Iš esmės mes tą kortelę dabar įvelkame į naują rūbą ir čia yra kalbama apie jau laimėtus konkursus. Įstaigos ar įmonės, kurios tos kortelės neturi, iš esmės negalėtų dalyvauti konkurse? Ar teisingai suprantu?
A. BUTKEVIČIUS (LGF). Ne. Apie viešuosius konkursus šituose projektuose apskritai nekalbama. Tik yra kalbama, kad kai matoma darbuotojų kompetencija, tada aiškiai matyti, ar ta įmonė yra atėjusi dėl to, kad nori dalyvauti konkursuose ir dempinguoti kainas, arba kai laimi konkursus, savaime suprantama, pradeda ieškoti statybinių organizacijų, kurios galėtų atlikti tuos darbus. Bet tai būtų kitas etapas. Viešųjų pirkimų tarnyba pasiūlė, kad reikėtų patobulinti ir kai kuriuos Viešųjų pirkimų įstatymo straipsnius, kad būtų galima ir šitam blogiui užkirsti kelią.
PIRMININKAS. Viskas, kolegos. Daugiau nebėra norinčių klausti. Gerbiamas Algirdai, ačiū jums.
Už, prieš. Sekundėlę, pažiūrėkime. Nematau. Gal galime bendru sutarimu, kolegos, pritarti? (Balsai salėje) Galime. Ačiū, kolegos. Pritariame. Pritariame, Jurgi. (Balsai salėje) Balsavimas yra. Seimo narys prašo. Balsuojame. Kas už tai, kad po pateikimo būtų pritarta, balsuojate už, kas manote kitaip, – prieš arba susilaikote.
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 69, susilaikė 7. Dėl Statybos įstatymo pagrindiniu komitetu siūlyčiau Aplinkos apsaugos komitetą, dėl Administracinių nusižengimų – Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Galime, kolegos, pritarti? Kadangi nebuvo numatyta, kokie komitetai, tai tiesiog taip.
Kitas darbotvarkės klausimas. Atsiprašau, tuojau, sekundėlę, patikrinsime viską. Svarstyti nėra numatyta. Yra numatyta, kur buvo L. Kukuraičio, lapkričio 21 dieną. Gal irgi taip pat, jeigu spės komitetas, tai svarstys. Galime lapkričio 21 dieną? Ačiū, kolegos.
Kitas darbotvarkės klausimas turėtų būti Išmokų vaikams įstatymo projektas Nr. XIIIP-3738, tačiau jo svarstyti negalime, nes vėlgi nesurinkti 29 parašai.
19.39 val.
Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3443(2) (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Socialinio draudimo pensijų įstatymo projektas Nr. XIIIP-3443. A. Dumbrava. Prašau, kolega. (Balsai salėje)
A. DUMBRAVA (LGF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, tikrai jau vėlus vakaras, todėl pasistengsiu trumpiau pristatyti savo įstatymo projektą dėl tų žmonių, kurie nori išeiti į išankstinę senatvės pensiją ir kurie turi 40 metų darbo stažą, siūlyti jiems, kad išėjus jau į senatvės pensiją jų pensija nebūtų mažinama. Mes galime sumažinti pensiją, kaip ir dabar yra – penkerius metus leidžiama ir kas mėnesį mažinamas 0,4 % pensijos dydis. Šiuo atveju siūlomi treji metai, ne penkeri, tai kategorijai žmonių siūloma, kad būtų ne daugiau kaip treji metai išankstinė senatvės pensija ir kad taip pat ji būtų mažinama, tačiau kai žmogus jau sulaukia senatvės pensijos, kad jam būtų išmokama visa priskaičiuota pensija. Toks būtų mano siūlymas. Reikėtų, manau, pagerbti tuos žmones, įvertinti tuos žmones. Tokių žmonių Lietuvoje nėra daug – 890 žmonių šiuo metu. Tačiau tikrai reikia, manau, palengvinti tų žmonių, kurie sąžiningai dirbo Lietuvai, tėvynei, dalią. Mes skiriame gana daug lėšų, ne vieną dešimtį milijonų eurų skiriame tiems žmonėms, kurie neturi būtinojo stažo – 15 metų, 10 metų. Tačiau mes norime pakelti jų pragyvenimo lygį ir mes skiriame tas lėšas, kad pagerintume jų gyvenimą. Tačiau tie žmonės, kurie atidavė tėvynei didelę savo gyvenimo dalį, lieka neįvertinti ir iki gyvenimo pabaigos gauna sumažintą pensiją. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Nori paklausti penki Seimo nariai. Pirmas klausia A. Sysas. Prašau, gerbiamas kolega.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas Algimantai, suprantu jūsų užsispyrimą, jūs jau šį įstatymą teikiate turbūt 201 kartą.
A. DUMBRAVA (LGF). Ne, ne, ne.
A. SYSAS (LSDPF). Ir kiekvieną kartą gaunate neigiamą atsakymą. Ne vieną kartą mes apie tai diskutavome, tai yra savanoriškas žmonių apsisprendimas. Kodėl jūs dabar siūlote, kad žmonės, kurie nemokėjo įmokų, gautų valstybinio socialinio draudimo pensiją už tą laiką? Maža to, jūs norite kitų sąskaita grąžinti jiems tai, ko jie neuždirbo. O ką darysime su tais, kurie turi 40 metų ir jau išėjo? Kompensuosite?
A. DUMBRAVA (LGF). Ne.
A. SYSAS (LSDPF). Tai palaukite! O kodėl? Lygiateisiškumo principas, gerbiamasis?
A. DUMBRAVA (LGF). Todėl, kad įstatymas įsigalioja nuo jo priėmimo.
A. SYSAS (LSDPF). Tai mano klausimas, kodėl jūs eilinį kartą, žinodamas, kad Seimas ir Vyriausybė tam nepritaria, siūlote šį įstatymo projektą?
A. DUMBRAVA (LGF). Gerbiamas mielas Algirdai, aš šį įstatymo projektą siūlau pirmą kartą. Mano siūlymas buvo dėl visų. Tie, kurie turi penkerius metus išankstinę senatvės pensiją, yra visai kita kategorija žmonių. Tie, kurie turi 40 metų darbo stažą, prašau įsidėmėti tą dalyką, ir mokėjo mokesčius, visiškai teisingai pasakėte, jie mokėjo mokesčius ir sąžiningai mokėjo mokesčius. Vien tik dėl to aš ir siūlau. O kad tai nėra jų pasirinkimas, čia kitas dalykas. Jeigu žmogus turi darbą, jis tą darbą dirba, bet susidaro tokios aplinkybės, kad arba darbo vietos sumažinamos, arba žmogus suserga, na, visokių būna situacijų gyvenime.
PIRMININKAS. Klausia G. Vasiliauskas.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Pirmą dalį jau gerbiamas Algirdas paklausė, aš norėčiau dar užduoti truputį kitą klausimą. Ar įstatymo projekte neturėtų būti įtvirtintos taisyklės, apibrėžiančios, kaip po šio įstatymo įsigaliojimo būtų perskaičiuojamos jau paskirtos senatvės pensijos asmenims, gavusiems išankstinę senatvės pensiją?
A. DUMBRAVA (LGF). Aš manyčiau, norėčiau prašyti kolegų pritarti po pateikimo, o po to bandytume kartu su Vyriausybe… Aš žinau, kad Vyriausybė, konkrečiai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, nėra kategoriškai prieš, daug kur pritaria, tačiau galėtume susitikti ir aptarti tuos klausimus, kad galima būtų numatyti tuos dalykus, apie kuriuos jūs kalbate.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas kolega. Čia jau daug protingų klausimų buvo užduota. Iš tikrųjų mes vis tiek turėtume mąstyti plačiau nei apie 90 žmonių, nes vietoj tų 90 žmonių…
A. DUMBRAVA (LGF). Ne 90, atsiprašau, 890.
E. PUPINIS (TS-LKDF). 890. Vietoj 890 gali atsirasti, pavyzdžiui, 89 tūkst. Vis tiek nieko neprarandi išėjęs, nors, aišku, dėl stažo pensija šiek tiek pamažės. Bet kitos šalys apskritai skatina žmones ilgiau dirbti, nes darbo rankų šiek tiek trūksta. Kokiame nors Taivane, sako, net 80 metų eina šiek tiek padirbėti. Ar tai tikrai tas kelias, kurio mes norime valstybiškiau mąstydami kokiu nors būdu spręsti ne tik dėl žmonių geresnio gyvenimo, bet ir apskritai dėl darbo žmonių poreikio rinkoje.
A. DUMBRAVA (LGF). Pagal šitą įstatymo projektą, noriu pasakyti, vėl pakartosiu, kad mūsų pagrindiniame įstatyme yra penkeri metai išankstinės senatvės pensijos galimybė. Šitoje vietoje mes paliekame ilgesnę galimybę dalyvauti darbo rinkoje, yra tik treji metai. Tai tiek galiu atsakyti. Aš manau, kad tie žmonės, kurie dirbo, kurie tikrai atidavė valstybei tiek metų, yra nusipelnę, kad mes kažkaip į juos galėtume atkreipti dėmesį ir suteikti tam tikras lengvatas.
PIRMININKAS. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Atsiprašau, klausimo nebeklausiu.
PIRMININKAS. V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Kiek tai kainuotų „Sodros“ biudžetui? Jūs šitame rašte sakote, kad nežymią dalį. Bet, žinote, nuo 1 mlrd. kokių 20 mln. tai nėra žymi dalis. Bet vis dėlto tai dideli pinigai. Apytikriai, kiek galėtų kainuoti?
A. DUMBRAVA (LGF). Aš dabar tikrai negaliu pasakyti. Yra daug veiksnių, nuo kurių tai priklauso. Tai nuo žmonių ilgaamžiškumo, kiek jie gyvena išėję į pensiją, kokie yra pensijų dydžiai. Aš manau, tai nebūtų didelė suma, įskaitant tą požiūrį, įskaitant tą žmonių skaičių, kad tikrai nebūtų daug tų žmonių. Tie žmonės dažniausiai pradėjo savo gyvenimo darbo karjerą labai anksti, gal nuo 16 metų, ir tų žmonių, kad tikrai turėtų 40 metų darbo stažą ir dar nebūtų sulaukę senatvės pensijos, nėra daug. Tokių žmonių, aš tikrai manau, mažės. Aš manau, būtų tikrai iki 10 mln. eurų. Iki tiek tikrai. Bet būtų galima paklausti Vyriausybės. Aš manau, mes ministerijoje, be abejo, tuos skaičius sužinotume.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Jūsų paklausė visi kolegos. Nuomonės už ir prieš. Sekundėlę, reikia sužiūrėti. Prieš – G. Skaistė. Prašau, kolege.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Išties ir esant visų geriausiems norams negalėčiau pritarti tokiam įstatymo projektui. Visos tarptautinės organizacijos rekomenduoja, žiūrėdamos į darbo rinkos pokyčius, skatinti vyresnio amžiaus žmones kuo ilgiau dirbti ir neišeiti į pensiją. O šiuo įstatymu mes tiesiog visus žmones, kurie turi 40 metų stažą, paprašome išeiti į pensiją, nes jie vis tiek tą pensiją gaus ir niekas jiems jos nesumažins. O kiek kainuotų, tai aš galiu pasakyti taip, greitai paskaičiavusi, apie 5 mln. eurų per metus.
PIRMININKAS. Kolegos, nuomonės išsakytos. Balsuojame. Kas už tai, kad po pateikimo būtų pritarta įstatymo projektui, balsuojate už, kas manote kitaip – prieš arba susilaikote.
Kolegos, balsavo 71 Seimo narys: už – 48, prieš – 2, susilaikė 21. Pritarta po pateikimo. Svarstyti numatoma gruodžio 5 dieną. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Kadangi imsime pinigus iš kitų pensininkų, tai aš labai noriu paprašyti Vyriausybės išvados dėl šito įstatymo.
PIRMININKAS. Galime bendru sutarimu? Matau, Algirdas irgi pritaria. Kolegos, pritarta dėl Vyriausybės išvados.
19.49 val.
Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. XII-2512 papildymo 71 straipsniu pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3003 (pateikimas)
Kitas mūsų įstatymo projektas – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas. V. Bukauskas. Prašau, gerbiamas Valentinai.
V. BUKAUSKAS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų vėlyvas vakaras, aš pasistengsiu labai trumpai. Prašau pritarti po pateikimo būtent Socialinio draudimo pensijų įstatymo 71 straipsniui, kuriuo siūloma, kad vidutinė senatvės draudimo pensija sudarytų ne mažiau kaip 50 % šalies vidutinio darbo užmokesčio. Iš tiesų pastaruoju momentu mes labai daug kalbame apie valstybės gerovę, būtent apie mūsų visuomenės senjorų orų gyvenimą. Pažiūrėję šiandien, ką mes gauname iš Statistikos departamento, tai per 40 % mūsų senjorų iš tiesų yra ant skurdo ribos. Būtent kilo tokia iniciatyva, ką šiandien ir pristatome. Pritaikius Indeksavimo įstatymą, kuris įsigaliojo nuo 2017 m. liepos 1 d., iš dalies vidutinė senatvės pensija yra didėjanti, bet to iš tiesų nepakanka, kokia galėtų būti.
Lietuvos Respublikos Prezidentas, teikdamas mokestinius įstatymus su šių metų biudžetu, taip pat kalba apie aštuonių procentinių punktų didėjimą, negu vidutinis darbo užmokestis. Taigi, prašau po pateikimo pritarti ir laukiu klausimų. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Kolega, jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Klausia G. Skaistė. Prašom, kolege.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Kadangi šiandien Seimas jau trykšta pozityvu ir nori viskam pritarti, tai aš tiesiog patikslinsiu, ką reiškia jūsų įstatymas. Pusė bruto atlyginimo. Šiandien vidutinis bruto atlyginimas yra 1 tūkst. 289 eurai, padalinus per pusę, tai bus 645 eurai, tokia būtų siūloma pensija. Šiandien vidutinė pensija yra 345 eurai.
V. BUKAUSKAS (MSNG). 365.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Tai reikėtų padidinti vieną pensiją 300 eurų. Padauginusi iš pensininkų skaičiaus ir iš 12 mėnesių, aš suskaičiuoju, kad tai papildomai būtų 2,5 mlrd. eurų. Kviečiu visus pritarti. Ir dar siūlau nustatyti vidutinę lietaus iškritimo normą, nes mes ją lygiai taip pat sėkmingai galime užtikrinti.
V. BUKAUSKAS (MSNG). Labai ačiū už pritarimą.
PIRMININKAS. A. Sysas klausia.
A. SYSAS (LSDPF). Mano klausimas labai panašus. Gerbiamas Valentinai, jūs ne pirmą dieną Seime, todėl žinote, kad reikia aiškinamajame rašte rašyti, kiek pinigėlių reikia. Reikia padėkoti mūsų kolegei, kuri suskaičiavo, Gintarė suskaičiavo, kiek kainuos. Tai iš kur tie šaltiniai – 2,5 mlrd.? Mes 100 mln. negalime sukrapštyti, viską atmetame. Tai iš kur paimsime 2,5 mlrd.?
V. BUKAUSKAS (MSNG). Labai ačiū, kolega, už pateiktą klausimą. Noriu pasakyti, kad šiandien teikiant biudžetą tam tikri mokestiniai Vyriausybės pateikti įstatymai buvo nepritarti Seimo, buvo grąžinti patobulinti arba atmesti. Aš manau, jeigu po pateikimo būtų pritarta, tai neišvengiamai reikėtų Vyriausybės išvados.
Šiandien mes puikiai matome ir girdime, kaip Valstybės kontrolė kalba apie 2018 metus, mūsų esamą nenaudojamą valstybės turtą, kurio turime per 3 mlrd., kurio administravimas kainuoja šimtus milijonų, ir jokių veiksmų mes nedarome. Taip pat viešųjų pirkimų yra per 5 mlrd. daroma, ir minkštųjų projektų, mažos vertės projektų apie milijardą, dėl to taip pat daug pastabų ir matymų.
Aš manau, kad iš tos pozicijos mes turime žiūrėti, ir manau, kad Seimo priedermė užduoti toną ir tonusą. Kodėl kitose šalyse vidutinė senatvės pensija yra pritraukiama prie VMDU, o mes einame atvirkštine puse? Tai diskutuokime, analizuokime, konsultuokimės, žiūrėkime, ką mes galime ir iš ko mes galime. Jeigu nebus pateikimų, nebus diskusijų, aš manau, nebus ir racionalių sprendimų.
PIRMININKAS. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Aišku, fantazija čia yra labai įsibujojusi, viskas aišku. Vienu euru pakelti pensiją per mėnesį kainuoja 8 mln. eurų per metus. Labai lengvai skaičiuojama, turėkite omenyje. Tai čia dabar yra taip. O Gintarė suskaičiavo, kiek dabar mums reikėtų pinigų. O žinant, kad pakeitimo norma ateityje dar ir mažės net pagal dabartinę indeksavimo tvarką, tai dar daugiau reikės per metus. Po 15 metų perlips beveik dvigubai tą sumą. Vis dėlto tai skaičiai yra didžiuliai ir nerealūs. Ir jeigu kalbėtume apie Europos Sąjungos pakeitimo normą, ką kalba Prezidentas, tai ten yra siekis pasiekti 40 %, nes dabar yra 32 tie 8 punktai. Jūs siūlote ne 8 punktus, o 18. Norėčiau paklausti, kur jūsų fantazijos lubos bus kitą kartą teikiant projektą?
V. BUKAUSKAS (MSNG). Ačiū, kolega. Aš tik norėčiau pasakyti, kad kalbu apie bruto. Galime kalbėti ir apie neto, nes Europos Sąjungoje yra tam tikrų šalių, valstybių – Suomija, Prancūzija, Vokietija, kurios taip pat pritaiko prie neto arba bruto. Kaip ir kalbu, jeigu po pateikimo yra pritarta, tai komitetas, laukdamas Vyriausybės išvados ir pastabų, gali pateikti pasiūlymą, kad 50 % pritraukiame prie neto, kas šiandien yra 42 %, noriu pabrėžti, su kitų metų numatomu indeksavimu ir visu kitu. Mes tesiūlėme tik 50, tas, kas yra Europos Sąjungos vidurkis.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Čia daug klausimų užduota buvo ir jūs jau atsakėte, kad turtą pardavinėsite, bet ten visur baigtiniai pinigai. Įdomu sužinoti, koks būtų finansavimo mechanizmas, ar siūlytumėte kaip nors didinti „Sodros“ įmokas, ar iš biudžeto, bet jeigu iš biudžeto, gal reikėtų pasiūlyti iš ko nors atimti. Ar kokį nors mechanizmą jūs turite, ar taip paėmėte ir paprasčiausiai parašėte 50 %? Šiandien jau Jurgis įvardijo, kad vienas buvo toks įdomus įstatymas, o šis įstatymas turbūt būtų konkurencingas savo įdomumu.
V. BUKAUSKAS (MSNG). Ačiū, kolega, už klausimą. Aš jau minėjau pristatydamas, kad Vyriausybės išvada yra neišvengiama, manau, kad Vyriausybė, jeigu būtų po pateikimo, ir pateiktų, kaip jie tai mato, kaip įsivaizduoja, ir nebūtų kitokių alternatyvių pasiūlymų. Esmė yra, aš manau, kad būtų vykdoma diskusija, kad mes ne tik kalbėdami žodžiais ar frakcijų pavadinimais, ar dar kuo nors, bet realiai galėtume padėti ir priartinti, priartinti būtent žmonių gaunamas pajamas, kad nebūtų tos skurdo ribos. Šiandien visi kalbame, visi matome, kad esame beveik paskutiniai Europos Sąjungoje. Didžiausias skurdas mūsų senjorų.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Nuomonė prieš – A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Su visa pagarba Valentinui suprantu, kad atmetame visus įstatymus, kurie kažkiek į biudžetą atneštų pinigėlių, ir siūlome įstatymus, kurie paleistų vėjais visą šalį. Su visa pagarba teikdami projektus tokiu rimtu veidu, mes suteikiame žmonėms nepamatuotus lūkesčius. Kas nors išgirdo šiandien va tokį gabaliuką tokiu laisvu… kas čia yra dvigubai padidinti pensijas visiems Lietuvos piliečiams, kurių mažos pensijos, o mažos beveik visų. Aš manau, kad Seimo priedermė, juo labiau kad tai – ne vienkartinė išmoka, nes Valentinas kalbėjo apie valstybės turtą – 3 mlrd., tad vieną kartą parduosime, atiduosime, ir viskas, o reikia kiekvienais metais. Iš kur dar 3 mlrd., po to dar?
Mano galva, Seimas negalėtų taip… Aš suprantu, kad po metų rinkimai, ir visi norime mylėti rinkėjus labai stipriai, bet yra proto ribos. Šiame įstatyme jokių proto ribų nėra, todėl, gerbiami kolegos, pagalvokite, nors žiūriu į kairę pusę ir matau, kaip balsuojate, tad galite padaryti sau ir savo Vyriausybei šventę. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Nuomonės išsakytos. Bendru sutarimu, ko gero, naivu tikėtis, kaip matau. Balsuojame, kolegos. Kas už tai, kad po pateikimo būtų pritarta, balsuoja už, kas mano kitaip, – prieš arba susilaiko.
Balsavo 70 Seimo narių: už – 11, prieš – 21, susilaikė 38. Po pateikimo nepritarta.
Gerbiamas R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiami kolegos, kadangi jau vėlus vakaras, aš noriu pasiūlyti paprasčiausią aritmetiką. 2030 metais pensininkų ir dirbančių santykis pagal dabartinę demografinę situaciją bus vienas su vienu. Pensijas moka dirbantieji per mokesčius. 50 % algos – kad išmokėtume vienam pensininkui, tad visą tą dalį reikės paimti iš mūsų dirbančių vien socialiniam draudimui. Kas norės tokioje valstybėje gyventi?
PIRMININKAS. Kolegos, balsavimas. Kas už tai, kad tobulintume, balsuoja už, kas už atmetimą, balsuoja prieš. (Balsai salėje) Nediskutuokime, jau nusprendėme.
Kolegos, balsavo 68: už – 26, prieš – 42. Atmesta.
Kitas įstatymo projektas… (Balsai salėje) Kaip? (Balsai salėje) Žiūrėkite, liko keturi klausimai. Pabaikime, nes tai yra… Tai galime pratęsti? Bendru sutarimu pratęsiame dėl keturių klausimų. (Balsai salėje) Sekundėlę! Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų įstatymo projekto nesvarstome, nes nėra surinkta 29-ių.
20.00 val.
Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3514 (pateikimas)
Dabar Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų… įstatymo projektas Nr. XIIIP-3514. V. Simulikas. Prašau, gerbiamas Valerijau. Mažiau klausimų, trumpesni atsakymai ir greičiau baigsime. Aš manau, 20 minučių. (Balsai salėje)
V. SIMULIK (LVŽSF). Gerbiamas pirmininke, mieli kolegos, aš pasistengsiu labai trumpai. Kadangi Vyriausybė darė teikimą visų ombudsmenų institucijų vadovų atlyginimus truputį padidinti – iki koeficiento 19, Žmogaus teisių komitetas, matydamas situaciją, kad trijų ombudsmenų institucijų darbuotojai, vedantys vaiko teisių, lygių galimybių klausimus, ir Seimo kontrolieriai yra diferencijuoti… Mes, Žmogaus teisių komitetas, siūlome, kad tiek Vaiko teisių, tiek Lygių galimybių vadovai gautų adekvatų atlyginimą kaip ir Seimo kontrolierių vadovas. Tai yra koeficientas 15,5. Logiška, nes jie atlieka parlamentinę kontrolę, yra ombudsmenų institucijos, atliekančios ne tiktai mūsų nurodymus, bet ir europinių sprendinių įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje. Dėkoju.
PIRMININKAS. Nori paklausti du Seimo nariai. A. Sysas. Prašau, kolega.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, mano klausimas. Prieš daugmaž porą valandų jūs balsavote prieš įstatymą, kuriuo buvo siūloma padidinti šitiems darbuotojams darbo užmokestį, ir dar didesniu koeficientu, o dabar ateinate su savo įstatymo projektu. Kas buvo prieš dvi valandas? Kodėl nepatiko?
V. SIMULIK (LVŽSF). Kolega, aš jums paprastai atsakysiu. Jeigu būtų tie du komponentai išskirti atskirai, aš būčiau balsavęs už. Už 19, ką Vyriausybė ir siūlė.
PIRMININKAS. R. J. Dagys. Prašau.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiamas kolega, siūlote padidinti vienai institucijai atlyginimus. Gal jūs padarėte analizę, kokį atitinkamai atlyginimą gauna panašios reikšmės institucijų vadovai, ne mažiau reikšmingesni, kurie atlieka ne mažiau svarbias funkcijas mūsų institucijose?
V. SIMULIK (LVŽSF). Gerbiamas kolega, pakartosiu, ką jau minėjau. Seimo kontrolieriai yra lygiavertė ombudsmenų institucija, jos vadovas gauna 15,5, eilinis Seimo kontrolierius gauna 14,5. O kadangi vaiko teisių kontrolierius yra vienas, jam daugiau dirba aparatas, tai jis pats yra ir vadovas, jam siūlome adekvatų – 15,5. Lygių galimybių taip pat yra ombudsmenų lygmens vadovas, plius yra administracija, tai jam irgi siūlome taip, kaip ir Seimo kontrolieriams. Aš tai jau minėjau, bet pakartojau. Ačiū.
PIRMININKAS. Už, prieš nėra. Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Pritarta. (Balsas salėje: „Balsuojame!“) Šaukia – balsuojame. Balsuojame. Kas už tai, kad po pateikimo būtų pritarta, balsuojate už, kas manote kitaip, – prieš arba susilaikote.
Balsavo 73: už – 63, prieš – 2, susilaikė 8. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Numatoma svarstyti gruodžio 5 dieną.
20.04 val.
Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3994, Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo XIII-2244 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3995 (pateikimas)
Kitas įstatymo projektas – Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3994. Ir lydimasis įstatymo projektas Nr. XIIIP-3995. Kviečiu A. Armonaitę pristatyti įstatymo projektą. Prašau, kolege.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Gerbiami kolegos, labas vakaras. Aš noriu pasiūlyti šaltinį, kur gauti pinigų visoms gėrybėms, kurias čia norime dalinti. Pasiūlymas šiais įstatymų projektais yra apmokestinti valstybės bei savivaldybės įmones, biudžetines įstaigas nekilnojamojo turto mokesčiu. Kaip mes žinome, šiandien Nekilnojamojo turto įstatyme yra daug išimčių. Kaip žinome, Finansų ministerija pateikė nekilnojamojo turto pasiūlymą nuleisti kartelę žmonėms. Mes čia jį atmetėme. Aš siūlau atsigręžti valstybei į save, pasižiūrėti, kokio ji turto turi, ir susimokėti nekilnojamojo turto mokestį. Kaip žinote, dabar Nekilnojamojo turto įstatyme yra numatytas intervalas nuo 0,3 % iki 3 % nekilnojamojo turto mokesčio ir jį nustato bei renka savivalda.
Iš tiesų pagrindinis tikslas yra efektyvesnis turto panaudojimas, efektyvesnis turto valdymas, jo optimizavimas ir atsisakymas arba privatizacija to nereikalingo turto, tų nereikalingų, tuščių pastatų arba apleistų tam tikrų pastatų. Tai taip pat paskatintų savivaldą ir savivaldybes surinkti daugiau pinigų į biudžetą.
Valstybės kontrolė praeitą savaitę paskelbė, jog šiuo metu valstybė valdo turto už 2,8 mlrd. eurų, iš viso turi 28 tūkst. nekilnojamojo turto objektų, daugiau negu 700 jo valdytojų ir aptarnavimo išlaidos mums kainuoja 180 mln. eurų. Ta pati Valstybės kontrolė suskaičiavo, kad jeigu būtų rinkoje nuomojamos tos patalpos, kurias turi valstybinės įstaigos, būtų galima surinkti 7,5 mln. eurų. Mes apskaičiavome, kad jeigu valstybė parduotų bent 10 % šiuo metu turimo nekilnojamojo turto, vien išlaikyti sutaupytume 20 mln. eurų.
Aš sutinku, kad nekilnojamojo turto mokestis tikrai toli gražu nėra savaime tikslas. Nekilnojamojo turto mokestis valstybiniam ir savivaldybių turtui nėra savaiminis tikslas, tai yra priemonė efektyviau valdyti turtą, tai yra viena iš priemonių, nes yra, kaip žinome, ir turto valdymo centralizavimas. Visai sėkmingas yra Turto banko pavyzdys, tačiau toli gražu ne visose srityse mes turime tų pavyzdžių ir vis dar turime kur tobulėti.
Taigi, mokestis paskatintų drąsiau atsisakyti nenaudojamo, nereikalingo nekilnojamojo turto. Žinoma, jam reikia geros Finansų ministerijos priežiūros. Apskritai, ko gero, ir idėjiškai, prieš nešdami mokestinius įstatymus, kurie paima iš žmonių, turėtume pasižiūrėti kaip valstybė, kaip valstybės institucijos, į veidrodį ir susiskaičiuoti, o kiek gi to turto mes turime ir ar negalėtume vis dėlto mes patys padaryti tam tikrų žingsnių, ar negalėtume papildyti biudžeto be tų papildomų mokesčių žmonėms.
Mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis. Prašau, kolega.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama kolege, jūs turbūt skaitėte departamento išvadas, ten nemažai rašoma, kad savivaldybės iš esmės susimokės mokestį, vėl prasuks tą mokestį ir galės tą turtą palaikyti. O dabar čia, kiek suprantu, valstybė mokės nemažai mokesčių į savivaldybės biudžetą už tą turtą, tai jūs turbūt maždaug taikote į kolegos R. Šimašiaus biudžetą, kadangi Vilniaus savivaldybės teritorijoje yra daug valstybinių pastabų, ministerijų ir panašiai. Vilniaus savivaldybei galbūt ir neblogai bus, bet Utenos savivaldybei, nežinau, kokių ten keletą, gal iš policijos kokios šiek tiek nugvelbs. Iš tikrųjų ar matote, kad savivaldybės racionaliai tvarkysis, ar tiktai užsidirbs iš valstybės turto? Ačiū.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju už klausimą. Iš tikrųjų tik dalis tiesos čia nuskambėjo. Tiesa yra tai, kad daug valstybinių įstaigų yra Vilniuje, tačiau tiesa yra ir tai, kad savivalda, įvairios savivaldybės valdo neįtikėtinus dalykus. Galbūt girdėjote, čia ir žiniasklaidoje skambėjo: pirtys, kapinių verslas, visokie kitokie dalykai, turi ir viešbutį viena savivaldybė, tai nėra savivaldybei būdinga funkcija, ar ne? Tas paslaugas, tą turtą… Tas paslaugas gali teikti privatus verslas, tą turtą gali valdyti privatūs savininkai. Aš tiesiog siūlau efektyviau valdyti šitą turtą. Mano nuomone, mokestis paskatintų tai padaryti. Dabar kiekviena savivaldybė gali nusistatyti tą mokestį. Tiesą sakant, aš net žinau atvejų, kai viena savivaldybė turi nenaudojamo turto kitoje savivaldybėje. Matyt, šitas mokestis galėtų būti gera priemonė vis dėlto atsisakyti to nereikalingo turto.
PIRMININKAS. Klausia A. Mazuronis. Nematau. Klausia R. J. Dagys. Prašau, kolega.
R. J. DAGYS (MSNG). Nekilnojamojo turto mokestis yra viena iš priemonių reguliuoti mūsų turtą, taip pat būtų galima svarstyti kažkiek ir valstybinį, bet jūsų kelios prielaidos kelia tam tikrų abejonių. Jūs iš karto manote, kad visas turtas, kurį įvardino Valstybės kontrolė, yra neefektyviai naudojamas. Šiaip jis panaudojamas visuomenės poreikiams – įvairios įstaigos aptarnauja mūsų organizacijas. Išeis taip, kad, užuot išlaikę jas nemokamai ir aptarnavę mūsų žmones, imsime papildomus mokesčius ir už tuos papildomus mokesčius turėsime nuomoti kitas patalpas. Čia ne visur tas efektyvumas. Efektyvumą reikia gerai pasverti. Jeigu kalbėtume apie neefektyvius dalykus, pirtis ir panašiai, tai sudaro tik nežymią dalį įmonių, kurioms reikėtų to turto atsikratyti.
Kaip jūs manote, ar vis dėlto čia turi būti visuotinis dalykas, ar vis dėlto visuomenės poreikiai turi būti tenkinami pigesniu būdu? Sakykim, mūsų garažas aptarnauja pigiau negu Vyriausybės, kadangi nuomojasi, Vyriausybė nuomininkui moka kur kas daugiau, negu mes išleistume patys.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Iš tikrųjų Valstybės kontrolė kalba apie tai, jog mums reikia efektyviau valdyti turtą. Jūs esate teisus – dalies to turto reikia valstybės institucijoms funkcionuoti, visiškai teisingai. Tačiau ar vis dėlto normalu, kad yra 700 valdytojų, aš nesu tuo tikra. Kiek vien administravimui ir panašiems dalykams mes išleidžiame. Tiesiog pasiūlymas yra efektyviau tvarkytis.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Išties pritardamas jūsų iniciatyvai, norėčiau jūsų paklausti, kaip jūs vertinate skeptikų, Laisvosios rinkos instituto ekspertų, vertinimą, kad tas mokestis galų gale vėl guls ant mokesčių mokėtojų pečių, turės būti mokamas iš jų kišenės?
A. ARMONAITĖ (MSNG). Aš sutinku, kad gali taip nutikti. Jeigu nebus lyderystės Finansų ministerijoje, gali taip nutikti, kad įstaigos prašys papildomų asignavimų motyvuodamos, jog joms reikia sumokėti šitą mokestį. Bet čia ir yra reikalinga Finansų ministerijos ir apskritai Vyriausybės politika: sakys, žiūrėkite, tvarkykitės savo kiemą, galbūt, jeigu turite nenaudojamo nekilnojamojo turto, jį parduokite arba, nežinau, nuomokite ir taip mokėkite mokestį. Bet čia labai svarbi Finansų ministerijos kontrolė. Šitas įstatymas veiks tik tada, kai bus kontrolė.
PIRMININKAS. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama kolege, jūs turbūt žinote, kad šiais metais kultūros įstaigoms pritrūko tualetinio popieriaus viduryje metų, nes nebuvo skirta lėšų, turėjo perskirstyti. Kai kurios įstaigos su siaubu laukia gruodžio mėnesio, nes darbo užmokesčio dvyliktam mėnesiui nėra skirta. Jūs siūlote, kad šitas įstatymas įsigaliotų kitų metų sausio 1 dieną. Mano klausimas: jeigu trūksta pinigų tualetiniam popieriui, ar gali užtekti pinigų nekilnojamajam turtui apmokėti? Labai ačiū.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju už klausimą. Jūs paminėjote kaip pavyzdį tarsi kultūros įtaigas. Aš atkreipčiau dėmesį, kad Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme yra išimčių, jūs tikriausiai puikiai žinote, esate patyręs politikas. Tai čia nepatenka kai kurios įstaigos.
O ką aš galiu atsakyti dėl tualetinio popieriaus? Iš tikrųjų apgailėtina, kad nėra pamatinių resursų. Esu girdėjusi istorijų, kad net vagiamas tas tualetinis popierius iki šiol, 2019 metais. Mes turime daryti viską, kad pakeistume tokią vis dar 1980 metus, Sovietų Sąjungą primenančią praktiką.
PIRMININKAS. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Sveikinu iniciatyvą ir pritarsiu jai. Manau, prastas pasiteisinimas Finansų ministerijai, kad ji nesugebės greitai įvertinti vidinių kaštų. Aš tik, gerbiama Aušrine, norėjau paklausti. Šiame straipsnyje yra 20 eilučių, kas gauna lengvatą nemokėti nekilnojamojo turto mokesčio. Peržiūrėjus tas eilutes, man pats pirmiausias, kuris iš valstybinių institucijų… 20-oje eilutėje yra Lietuvos bankas. Jis nemoka nekilnojamojo turto mokesčio ir po jūsų teikimo jis vis dar nemokėtų. Aš bent įsivaizduoju, kad galėtume papildyti, nes iš tikrųjų – institucija, savarankiškas biudžetas, visiškai savarankiškas iždas. Ar nemąstėte apie tai? Ačiū.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Manau, kad gera kryptis. Jeigu pavyks pateikimas, manau, galime svarstyti. Ten ir daugiau išimčių yra, tik reikia gerai įvertinti viską.
PIRMININKAS. J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama kolege, Lietuvos bankas, ligoninės, savivaldybės turbūt yra prie tų išimčių, kurios… Jūs turbūt mieste gyvenate, Vilniuje, ar ne? Vilnietė? Galėsite atsakyti vėliau. Galbūt jums sunku įsivaizduoti, kiek ir kokio turto turi savivaldybės ir kiek jis yra likvidus. Man teko dirbti ir puikiai žinau šią situaciją. Kaip jūs manote, koks principas bus paimti iš valstybės ir vėl atiduoti? Kokia čia esmė? Mokestis, taip, reikia tvarkytis su nekilnojamuoju turtu, bet kartais tą nekilnojamąjį turtą, kurį valdo įvairios organizacijos, savivaldybė ir valstybė, tiesiog būtų paprasčiau nugriauti, negu kam nors parduoti, nes jo niekas neperka. Tiesiog bus dar papildoma mokestinė našta vietos savivaldai ir toms įmonėms, ne Vilniuje esančioms. Vilniuje viskas gerai, čia vyksta muštynės dėl įvairių pastatų. Bet provincijoje tai tikrai nerealu.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Aš vis dėlto matau kaip tik kaip galimybę savivaldai. Ir jeigu jūs ilgai dirbote savivaldybėje, vadovavote vienai iš savivaldybių, tikriausiai žinote, kad vis dėlto geriau yra, kai ne griuvėsiai rajone stovi, o tas turtas yra įveiklinamas. Matyt, jeigu… Nelabai supratau, tiesą sakant, ir klausimo. Esmė yra efektyviau valdyti. Jeigu stovi griuvėsiai, vadinasi, reikės už tuos griuvėsius mokėti mokestį. Jeigu reikės mokėti mokestį, pradėsime tvarkytis su griuvėsiais. Štai tokia yra šio įstatymo logika.
PIRMININKAS. Klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama kolege, aš suprantu, kad aiškinamajame rašte jūs rašote, kad štai dėl to susitaupys, nes ekonomiškai ir ūkiškai valdys savo turtą, kai kurio turto atsisakys, realizuos ir panašiai. Numatote netgi iš to… kad nereikės lėšų, atvirkščiai, mes daugiau sugeneruosime. Bet jeigu žiūrėtume paprastai, biudžetinė įstaiga, tarkime, gauna… reikės sumokėti nekilnojamojo turto mokestį. Tam, kad jį sumokėtų, turės gauti iš savivaldybės dotaciją, atsiprašau, iš valstybės dotaciją. Pervedimas į sąskaitą, administravimo kaštai. Sumokės tą mokestį, kažkiek ir bankams nubyrės, tai kokia čia logika.
PIRMININKAS. Kolega, viskas, laikas!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Mes vien dėl pervedimo iš vienos sąskaitos į kitą prarandame pinigus.
PIRMININKAS. Klausimas, kolega.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Tai aš klausiu. Kokia čia logika… iš to paprasčiausio? Kolega J. Jarutis pateikė…
PIRMININKAS. (…)
A. ARMONAITĖ (MSNG). Šis projektas, nuo to aš ir pradėjau savo pristatymą, siekia vis dėlto efektyviau panaudoti šiuo metu valstybės ir savivaldybių valdomą turtą. Tai yra pagrindinė šio įstatymo logika. Taip, atsitiks taip, kaip aš jau atsakiau į gerbiamo A. Skardžiaus klausimą, gali atsitikti taip, kad dalis biudžetinių įstaigų prašys papildomų asignavimų. Kaip aš ir atsakiau, reikia Finansų ministerijos kontrolės. Bet esminė logika yra tvarkytis su turtu. Yra keletas tų įrankių. Pirmas yra turto valdymas ir jo centralizavimas, antras yra dalies nereikalingo turto atsisakymas. Tai šitas projektas kalba apie tą antrą dalį. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Matau, nuomonės skiriasi. Už – A. Skardžius. Prašau, kolega.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Prie to paties reikėtų paminėti, gerbiamieji kolegos, kad turtą reikia eksploatuoti, turtas negali būti neeksploatuojamas. Tai yra didžiulės sąskaitos už energetinius išteklius, einamasis kapitalinis šių statinių remontas, galų gale administruojami pastatai, kai jie naudojami tam tikroms funkcijoms, dažnai nėra subalansuoti, pritaikyti toms funkcijoms atlikti. Tai yra per didelis plotas, nesubalansuotas pagal žmonių skaičių, pagal tas funkcijas. Mes matome didžiulę skylę, ką teisingai pastebi Valstybės kontrolė, kai viešieji finansai yra taškomi. Finansų ministerija kiekvienais metais kaip šeimininkė turėtų įvertinti, kiek turto turi, kaip tas turtas buvo efektyviai eksploatuojamas, kiek jo reikia pasilikti, ir taip kiekvienas asignavimų valdytojas turėtų apsiginti Finansų ministerijoje. Bet, deja, šios funkcijos nuo nepriklausomybės visi kratėsi. Ta pati Finansų ministerija neseniai permetė šią funkciją Turto bankui, neva Turto bankas, sakykime, priims sprendimus, bet jis neskiria asignavimų turtui eksploatuoti. Šiandien, ekspertų vertinimu, mes matome, kad pats neefektyviausias turtas, naudojamas vienam darbuotojui, administracijos darbuotojui, yra Vyriausybės, kur tenka milžiniški energetiniai ištekliai vienai darbo vietai, taip pat ir plotas, kuris viršija 70 kv. metrų vienam darbuotojui. Tai štai, ko norėti, kad Finansų ministerija elgtųsi kaip šeimininkė? Todėl reikia realiai… Sakykime, tas spaudimas, kad kiekvienas iš savo asignavimų susimąstytų, ar skirti turtui, ar jį realizuoti, ar nugriauti, ar jį optimizuoti. O dar plius renovacija. Mes neoptimizavę turto negalime pereiti prie renovacijos, dar mėtyti pinigus. Pasisakau už.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Dar A. Nekrošius. Prašau, kolega.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiami kolegos, iš esmės aš pritariu daliai minčių, kur kalbama apie efektyvų turto valdymą, tačiau J. Jarutis iš esmės pasakė esminę šio projekto problemą. Tai yra regioninės savivaldybės, kur iš esmės tam tikras turtas visiškai nėra likvidus ir iš esmės iš vienos kišenės perdedama į kitą kišenę dar sumokant ten banko mokestį, dar kažkokį už pervedimą ir panašiai. Aš manau, kad šitas projektas taisytinas, ir jam nepritariu.
PIRMININKAS. Nuomonės išsiskyrė. Balsuojame. Kolegos, kas už tai, kad po pateikimo būtų pritarta, balsuojate už, kas manote kitaip, – prieš arba susilaikote.
Balsavo 69 Seimo nariai: už – 22, prieš – 14, susilaikė 33. Nepritarta.
Gal galime bendru sutarimu grąžinti iniciatoriams tobulinti? (Balsai salėje) Galime. Grąžinta iniciatoriams tobulinti. (Balsai salėje) Ne? Atsiprašau. Tai ar galime, ar ne? (Balsai salėje) Balsuojame. Kas už tai, kad būtų iniciatoriams grąžinta tobulinti, balsuojate už, kas manote kitaip, – prieš arba susilaikote. Nutraukiame. Kas už tai, kad būtų tobulinama, – už, kas manote, kad būtų atmesta, – prieš.
Balsavo 61: už – 39, prieš – 22. Grąžinta iniciatoriams tobulinti.
20.25 val.
Seimo narių pareiškimai
Seimo narių pareiškimai. Yra R. Šarknicko pranešimas. Prašau, kolega.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Gerbiami Seimo nariai, turbūt visi žinote apie šiuo metu esamą padėtį Alytaus mieste. Septinta diena, kai vyksta gesinimo darbai. Turbūt greičiausiai dabar pagal tuos esamus vertinimus, kuriuos atliko Nacionalinė ekstremalių situacijų komisija ir teigė, kad vis dėlto tai yra vietos reikšmės pavojus. Aišku, galima svarstyti, jeigu būtų buvę paskelbta nacionaliniu lygmeniu, galbūt tas gaisras būtų užgesintas per kokias dvi, tris, keturias dienas, o ne per septynias. Tikimasi, kad rytoj gaisras bus užgesintas, lokalizuotas, tačiau Alytaus miestas patyrė ne tik moralinę žalą dėl vieno godaus niekšelio, kuris nežiūrėjo, kokios gali būti pasekmės, nes seni vaizdo įrašai rodo, kad tie pažeidimai, degama buvo kas 4–5 mėnesius. Tai greičiausiai prokuratūrai bus turtinga medžiaga ir nebus ilgai užtęsiama pati tiriamoji byla. Alytuje taip pat visą savaitę nedirbo gamyklos, įmonės Pramonės rajone. Patyrė milijoninę žalą ne tik oro taršos, jau viršija 5 mln. Taigi ir biudžetui, ir labai smogė per finansus. Alytui šiuo metu tikrai reikės papildomo biudžeto.
Aš noriu padėkoti 45 Seimo nariams, kurie pasirašė dėl finansinės pagalbos Alytui. Šiuo dokumentu, kurį inicijavau, kreipsiuosi tuojau pat į Vyriausybę. Taigi dar kartą ačiū jums visiems, kad nepalikote Alytaus vieno. O Alytui – laikykis, sėkmės.
PIRMININKAS. Kolegos, registruojamės.
Kolegos, užsiregistravo 70 Seimo narių. Vakarinį posėdį baigėme. (Gongas) Ačiū, kolegos, už bendrą darbą. Sėkmės!
* Santrumpų reikšmės: LGF – frakcija „Lietuvos gerovei“; LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.