PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

LIETUVOS GYVENTOJŲ GENOCIDO IR REZISTENCIJOS TYRIMO CENTRO ĮSTATYMO Nr. VIII-238 PAKEITIMO

ĮSTATYMO

XIVP-2343

2023-02-28

Vilnius

 

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

p.

1.        

Pre-ambu-lės

6

pastrai-pa

 

 

Argumentai:

Įstatymo projekto (toliau – Projekto) preambulės 6 pastraipoje pateiktas fizinio ir dvasinio genocido apibūdinimas yra netikslus, nekonkretus, neteisinis.

„Konvencijos dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį“ (1948-12-09) 2 straipsnyje išvardytos veikos, kuriomis remiamasi kvalifikuojant genocidą. 2 straipsnio b punkte suformuluota: „rimtų fizinių ar psichikos sužalojimų darymas tos grupės nariams;“ (prieiga internetu: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.161369?jfwid=191fum7wuy).

 Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 99 straipsnis. Genocidas taip pat nenumato „fizinio ir dvasinio genocido“.

Pasiūlymas:

Pakeisti preambulės 6 pastraipos formuluotę ir ją išdėstyti taip:

„konstatuodamas, kad Lietuvos gyventojų fizinis ir dvasinis genocidas bei kiti nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai buvo vykdomi okupacijų laikotarpiu;“

2.        

1

1

 

Argumentai:

Projekto 1 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgiant ir į LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą (2023-01-06 Nr. XIVP-2343), reikėtų pakeisti institucijos pavadinimą, atsisakant dalinių dėmenų („totalitarinių okupacijų ir rezistencijos“), nusakančių tik dalį institucijos veiklos krypčių,  tiriamų objektų etc., ir pasirenkant universalų pavadinimą, iš kurio implicitiškai ir eksplicitiškai būtų išvedami minėti dėmenys ir nustatomas institucijos tipas, veiklos kryptys, tyrimo objektai etc.

Pati totalitarizmo sąvoka ir jos taikymas šiandien yra tapęs mokslinių diskusijų objektu. Totalitarinis režimas praktine prasme egzistavo išskirtinai tik Vokietijoje Hitlerio laikais ir buvusioje SSRS Stalino valdymo (iki 1953 m.) metais. Šiais laikais vienintele totalitarine valstybe plačiai pripažįstama Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika (Šiaurės Korėja), kitų valstybių įvardinimas kaip totalitarinių yra ginčytinas.

Todėl netikslu būtų teigti, kad toliau ėję N. Chruščiovo, L. Brežnevo ir kitų epizodiškai pareigas ėjusių SSRS vadovų valdymo laikotarpiai buvo totalitariniai. Era nuo 1953 m. SSRS pagal valstybės valdymo formą ir metodus labiau panašėtų į „švelnesnį“ autoritarinį režimą.

Atminties sąvoka tiesiogiai susijusi su Projekto preambule, institucijos paskirtimi (2 straipsnis), uždaviniais (4 straipsnis), funkcijomis (5 straipsnis). Siūlomas pavadinimas leistų atskirti mokslinių tyrimų įstaigą nuo kitų Lietuvos Respublikoje veikiančių mokslinių tyrimų institutų (plg. Nacionalinis vėžio institutas, Lietuvos istorijos institutas), kitų juridinių asmenų (plg. Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis kultūros centras).

Pakeitus 1 straipsnio 1 dalį visame Projekte reikėtų atsisakyti pavadinimo formuluotės „totalitarinių okupacijų ir rezistencijos tyrimo centras“.

Pasiūlymas:

Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos nacionalinio atminties instituto totalitarinių okupacijų ir rezistencijos tyrimo centro veiklą, nustato jo uždavinius, funkcijas, teisinę padėtį, struktūrą ir darbo organizavimą. teisinį statusą, veiklos tikslus, uždavinius ir funkcijas,  teises ir pareigas, valdymą ir struktūrą, darbuotojus bei finansavimą.“

3.        

1

2

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą (2023-01-06 Nr. XIVP-2343), reikėtų papildyti Projekto 1 straipsnį 2 dalimi, paaiškinančia sąvokų vartojimą šiame įstatyme.

Pasiūlymas:

Papildyti 1 straipsnį nauja 2 dalimi:

„2. Šio įstatymo sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatyme, Lietuvos Respublikos pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatyme, Lietuvos Respublikos asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatyme, Lietuvos Respublikos pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso pripažinimo ir karių savanorių karinių laipsnių bei apdovanojimų prilyginimo įstatyme, Lietuvos Respublikos dimisijos karių laipsnių suteikimo ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams-kariams savanoriams ir prieškario Lietuvos kariuomenės kariams įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės paramos žuvusių pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių šeimoms įstatyme, Lietuvos Respublikos laisvės gynėjo teisinio statuso įstatyme, Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatyme, Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme ir kituose įstatymuose.“

4.        

2

 

 

Argumentai:

Pakeitus Projekto 1 straipsnio 1 dalį keistinas 2 straipsnio pavadinimas.

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 2 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

 „2. straipsnis. Lietuvos Respublikos totalitarinių okupacijų ir rezistencijos tyrimo centras nacionalinio atminties instituto teisinis statusas.“

5.        

2

1

 

Argumentai:

Lietuvos Respublikos nacionalinis atminties institutas būtų mokslinių tyrimų institutas. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnio 11 dalis apibrėžia mokslinių tyrimų instituto sąvoką: „11. Lietuvos mokslinių tyrimų institutas (toliau – mokslinių tyrimų institutas) – Lietuvos Respublikoje įregistruotas juridinis asmuo, kurio pagrindinė veikla – moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra.“ (prieiga internetu: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.343430/asr).

Svarbu, kad greta pagrindinės veiklos, mokslinės veiklos, Institutas ir toliau vykdytų švietėjišką, edukacinę veiklą, kuri būtų nepagrindinė.

Atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą (2023-01-06 Nr. XIVP-2343), reikia patikslinti juridinio asmens teisinę formą.

Pasiūlymas:

Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Lietuvos Respublikos nacionalinis atminties institutas totalitarinių okupacijų ir rezistencijos tyrimo centras (toliau – Institutas Centras) yra valstybinis mokslinių tyrimų institutas, viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip biudžetinė įstaiga. valstybės įstaiga, Institutas tirianti visas genocidąo bei kitusų nusikaltimusų žmoniškumui ir karo nusikaltimusų apraiškas, Lietuvos gyventojų persekiojimą ir trėmimą okupacijų metais, taip pat ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, 1990–1991 metais SSRS ir vėliau Rusijos Federacijos vykdytą agresiją ir jos padarinius, inicijuojanti genocido organizatorių ir vykdytojų veiksmų teisinį įvertinimą. Institutas Centras koordinuoja kitų institucijų atliekamus šiame įstatyme apibrėžtos srities tyrimo darbus.“

6.        

2

2

 

Argumentai:

Apibrėžiant valstybinį mokslinių tyrimų institutą, 2 straipsnio 2 dalyje reikėtų įvardyti instituto misiją. Atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą (2023-01-06 Nr. XIVP-2343), į argumentus, kad Projekto 2 straipsnio 2 dalis nėra susijusi su įstaigos teisiniu statusu, siūlytina jos atsisakyti.

Pasiūlymas:

Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Instituto misija – vykdant mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, formuoti ir įgyvendinti okupacinių režimų vykdyto genocido ir pasipriešinimo šiems režimams tyrimų ir įamžinimo valstybės politiką; kaupti, analizuoti ir skleisti okupacinių režimų, nusikaltimų žmoniškumui, karo nusikaltimų duomenis; ugdyti visuomenės istorinę savimonę, pilietiškumą; plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą. Centras turi teisę iš kitų institucijų atstovų sudaryti darbo grupes programoms įgyvendinti.“

7.        

2

3

 

Argumentai:

Apibrėžiant įstaigos teisinį statusą, 2 straipsnio 3 dalyje reikėtų įvardyti įstaigos steigėją.

Pasiūlymas:

Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Instituto steigėjas yra Lietuvos Respublikos Seimas. 3. Centras yra juridinis asmuo, turintis atsiskaitomąją sąskaitą Lietuvos banke ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu bei pavadinimu „Lietuvos Respublikos totalitarinių okupacijų ir rezistencijos tyrimo centras.“

8.       4.

2.

4

 

Argumentai:

Pakeitus Projekto 1 straipsnio 1 dalį, t.y. pakeitus institucijos pavadinimą, 2 straipsnio 3 dalyje nurodžius juridinio asmens steigėją, eliminuojant Projekto 2 straipsnio 3 dalyje esančią klaidinančią nuorodą į Lietuvos banką, Projektas pildytinas nauja 2 straipsnio 4 dalimi.

Pasiūlymas:

Papildyti 2 straipsnį nauja 4 dalimi:

„4. Institutas yra viešasis juridinis asmuo, turintis atsiskaitomąją sąskaitą banke ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu bei pavadinimu „Lietuvos Respublikos nacionalinis atminties institutas.“

9.       5

2

5

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą (2023-01-06 Nr. XIVP-2343), suponuojančią, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui netaikoma Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostata, Projekte reikia nurodyti juridinio asmens teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją, t. y. Lietuvos Respublikos Seimą.

Pasiūlymas:

Papildyti 2 straipsnį nauja 5 dalimi:

„5. Instituto savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas.“

10.   6.

Antra-sis

skir-snis

 

 

Argumentai:

Projekto Antrojo skirsnio pavadinime trūksta veiklos tikslų, todėl reikėtų pakeisti Antrojo skirsnio pavadinimą.

Pasiūlymas:

Pakeisti Antrojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„CENTRO UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS INSTITUTO VEIKLOS TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS.“

11.    

4

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą (2023-01-06 Nr. XIVP-2343), į Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 12 straipsnį, keistinas 4 straipsnio pavadinimas.

Pasiūlymas:

Pakeisti 4 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„4 straipsnis. Centro uždaviniai. Instituto veiklos tikslai ir uždaviniai.“

12.    

4

1

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą (2023-01-06 Nr. XIVP-2343), į Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 12 straipsnį, Projekto 4 straipsnyje apibrėžtini įstaigos – valstybinio mokslinių tyrimų instituto –  veiklos tikslai.

Pasiūlymas:

Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Instituto veiklos tikslai:

a) Centro uždaviniai – istorinės tiesos ir teisingumo atkūrimas, okupacinių režimų 1939–1990 m. vykdyto Lietuvos gyventojų fizinio bei dvasinio genocido ir pasipriešinimo šiems režimams tyrimas, laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimo įamžinimas, okupacijos padarinių teisinio įvertinimo inicijavimas. Centras taip pat tiria, Lietuvos gyventojų persekiojimą sovietų ir nacių okupacijų metais, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, 1990–1991 m. SSRS ir vėliau Rusijos Federacijos vykdytą agresiją ir jos padarinius.  vykdyti šalies ūkio, kultūros ir visuomenės tęstinumui ir plėtrai svarbius ilgalaikius šiame įstatyme apibrėžtų sričių ir laikotarpių mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą;

b) kaupti, sisteminti, saugoti, tirti ir skleisti okupacinių režimų nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų duomenis, plėtoti tarptautinius tyrimus;

c) bendradarbiauti su humanitarinių ir socialinių mokslų sričių mokslo institucijomis, verslo, valdžios ir visuomenės atstovais, vykdyti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros užsakomuosius darbus, teikti metodologinę, metodinę ir kitą pagalbą;

d) įamžinti sovietinių okupacijų ir nacistinės okupacijos, 1990–1991 m. SSRS ir vėliau Rusijos Federacijos vykdytos agresijos aukų atminimą, įgyvendinti valstybės istorinės atminties politiką;  

e) vykdyti edukacijas ir visuomenės švietimą, diegti mokslo žinias į kultūrą ir švietimą, socialinę ir ūkinę veiklą, prisidėti prie inovacijoms ir žinioms imlios visuomenės ugdymo, plėsti „istorinės atminties“, „kultūrinės atminties“, „komunikacinės atminties“, „atminties kultūros“, „atminimo kultūros“ lauką.“

13.    

4

2

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Instituto veiklos tikslus, uždavinius ir funkcijas, 4 straipsnyje apibrėžtinos Instituto veiklos sritys.

Pasiūlymas:

Papildyti 4 straipsnį nauja 2 dalimi:

„2. Instituto veiklos sritys:

 1) Humanitarinių mokslų srities lituanistiniai moksliniai tyrimai, socialinė ir kultūrinė plėtra;

 2) Socialinių mokslų srities moksliniai tyrimai, socialinė ir kultūrinė plėtra;“

14.    

4

3

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į naują 4 straipsnio 1 dalį, siūloma Projektą papildyti nauja 4 straipsnio 3 dalimi, remiantis patikslintomis Projekto 4 straipsnio 1 dalies formuluotėmis.

Pasiūlymas:

Papildyti 4 straipsnį nauja 3 dalimi:

„3. Instituto uždaviniai – istorinio teisingumo atkūrimas, okupacinių režimų 1939–1990 m. vykdyto Lietuvos gyventojų genocido ir pasipriešinimo šiems režimams tyrimas, sovietų ir nacių okupacijų, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesų ir jų padarinių tyrimas, 1990–1991 m. SSRS ir vėliau Rusijos Federacijos vykdytos agresijos ir jos padarinių tyrimas, laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimo įamžinimas, okupacijų padarinių teisinio įvertinimo inicijavimas, visuomenės švietimas ir istorinės sąmonės formavimas.“

15.   7.

5

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į naują Projekto Antrojo skirsnio pavadinimą, siūloma pakeisti Projekto 5 straipsnio pavadinimą.

Pasiūlymas:

Pakeisti 5 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„5 straipsnis. Centro Instituto funkcijos.“

16.    

5

1

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į naują 4 straipsnio pavadinimą, reikėtų pakeisti Projekto 5 straipsnio 1 dalies formuluotę.

Pasiūlymas:

Pakeisti 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Centras Institutas, įgyvendindamas veiklos tikslus ir jam pavestus uždavinius, atlieka šias funkcijas:“

17.   8.

5

1

1

Argumentai:

Atsižvelgiant į teisinio aiškumo reikalavimą, siūloma patikslinti Projekto 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto formuluotę.

Pasiūlymas:

Pakeisti 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) vykdo šiame įstatyme apibrėžtų sričių ir laikotarpių tyrimus:“

18.    

Tre-čiasis skirs-nis

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į įstaigos teisinį statusą, į Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 13 straipsnį, Projekte reikėtų pakeisti trečiojo skirsnio pavadinimą.

Pasiūlymas:  

Pakeisti trečiojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„CENTRO  VALDYMAS INSTITUTO TEISĖS IR PAREIGOS.“

19.    

6

 

 

Argumentai:

Pakeitus Projekto 3 skirsnio pavadinimą, reikėtų pakeisti 6 straipsnio pavadinimą.

Pasiūlymas:

Pakeisti 6 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„6 straipsnis. Centro valdymas Instituto teisės ir pareigos.“

20.    

6

1

 

Argumentai:

Atsižvelgus į Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30 d. Nr. XI-242) 13 straipsnį, keistina Projekto 6 straipsnio 1 dalis, apibrėžiant konkrečias Instituto teises.  

Pasiūlymas:

Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: 

 „1. Centrą sudaro: departamentai, Okupacijų ir laisvės kovų muziejus, kiti struktūriniai padaliniai. Institutas turi teisę:

1) vadovaudamasis įstatymais ir kitais teisės aktais, nusistatyti struktūrą, vidaus darbo tvarką, darbuotojų skaičių, jų teises ir pareigas, konkrečias darbo apmokėjimo sąlygas, pareigybių reikalavimus, konkursų pareigoms eiti organizavimo ir darbuotojų atestavimo tvarką;

2) atlikdamas savo misiją, bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniais ir juridiniais asmenimis, kitomis organizacijomis ir jų padaliniais;

3) leisti mokslo ir kitą literatūrą, pasirinkti būdus savo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatams skelbti;

4) kartu su universitetais šio įstatymo nustatyta tvarka rengti mokslininkus, padėti rengti specialistus;

5) skatinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatų panaudojimą ūkio, socialinio ir kultūrinio gyvenimo srityse;

6) vykdyti ekspertizes, teikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros konsultacijas ir kitas paslaugas šiame įstatyme nurodytose mokslo srityse pagal sutartis su Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių narių juridiniais asmenimis ar kitomis organizacijomis, fiziniais asmenimis bei kitų valstybių juridiniais ir fiziniais asmenimis;

7) inicijuoti visapusišką genocido ir okupacijos padarinių teisinį įvertinimą, taip pat genocidą ir Lietuvos gyventojų persekiojimą vykdžiusių organizacijų bei žinybų pripažinimą nusikalstamomis;

8) bendradarbiauti su valstybės teisėsaugos institucijomis, vykdančiomis tyrimą dėl Lietuvos gyventojų genocido, persekiojimo, genocido vykdytojų, deleguojant konsultantus į darbo grupes, vykdančias tyrimą ir turinčias ikiteisminio tyrimo teisę, gauti informaciją apie tyrimų eigą;

9) būti pareiškėju dėl genocido bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų;

10) teikti siūlymus dėl asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo, reikalauti naujai ištirti šių asmenų bylas;

11) kviesti konsultantus iš Generalinės prokuratūros, Teisingumo ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos, Valstybės saugumo departamento, Lietuvos istorijos instituto, pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) ir asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, asociacijų, Pasaulio lietuvių bendruomenės ir kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ar asociacijų atstovų strateginiais Centro veiklos, programų formavimo ir jų vykdymo klausimais;

12) naudotis visais Lietuvos Respublikos archyvais, gauti visus dokumentus ar jų kopijas apie gyventojų genocidą ir rezistenciją Lietuvoje;

13) dalyvauti tarptautinių organizacijų, tiriančių ir įvertinančių genocido ir rezistencijos procesus, veikloje;

14) teikti mokamas paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims įstatymų nustatyta tvarka;

15) gauti paramą Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka;  

16) turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti teisės aktų nustatyta tvarka;

17) organizuoti mokslo renginius;

18) organizuoti mokslo darbuotojų, kitų darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą ir stažuotes;

19) gauti iš valstybės institucijų informaciją, jeigu jos teikimo neriboja įstatymai ir kiti teisės aktai;

20) teisės aktų nustatyta tvarka įgyti kitų teisių, kurios neprieštarauja įstatymams, šiam įstatymui ir Instituto misijai.“

21.    

6

2

 

Argumentai:

Atsižvelgus į Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30 d. Nr. XI-242) 13 straipsnį, keistina Projekto 6 straipsnio 2 dalis, apibrėžiant konkrečias Instituto pareigas.  

Pasiūlymas:

Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: 

„2. Centro padaliniai atlieka šiame įstatyme nurodytas funkcijas ir glaudžiai bendradarbiauja tarpusavyje, naudodamiesi kituose padaliniuose sukaupta medžiaga. Institutas privalo:

1) vykdyti lituanistinius mokslinius tyrimus, socialinės ir kultūrinės plėtros darbus, atlikti ekspertinį darbą šiame įstatyme nurodytose mokslo srityse, kaupti archyvus, skleisti mokslo žinias;

2) užtikrinti akademinės bendruomenės narių akademinę laisvę;

 3) informuoti steigėją ir visuomenę apie mokslinės veiklos kokybės užtikrinimo priemones, savo finansinę, ūkinę veiklą ir lėšų naudojimą;

4) laiku teikti Vyriausybės įgaliotoms institucijoms oficialią informaciją (statistinius duomenis ir dalykinę informaciją), reikalingą mokslo ir studijų sistemos valdymui ir stebėsenai;

5) parengti metinę savo veiklos ataskaitą ir ją skelbti viešai mokslinių tyrimų instituto interneto svetainėje bei kiekvienais metais iki birželio 1 dienos ją pristatyti Lietuvos Respublikos Seime;  

6) sudaryti sąlygas aukštųjų mokyklų studentams įgyti darbo patirties atliekant praktiką Institute;

7) užtikrinti autorines teises, nustatytas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir tarptautinėse sutartyse, kurias ratifikavo Lietuvos Respublika;  

8) užtikrinti  Instituto ir jo mokslo  darbuotojų teises į intelektinės veiklos rezultatus mutatis mutandis taikant Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo  89 straipsnio nuostatas;  

 9) viešai skelbti Institute atliekamų, iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir kitų šaltinių finansuojamų mokslo darbų rezultatus, jeigu tai neprieštarauja kitiems teisės aktams;  

10) vykdyti kitas teisės aktų nustatytas prievoles.“

22.    

6

3–12

 

Argumentai:

Pakeitus 3 skirsnio pavadinimą, 6 straipsnio 1 ir 2 dalių formuluotes, reikėtų atsisakyti 6 straipsnio 3–12 dalių, kurios integruojamos šio pasiūlymo straipsniuose, išdėstytuose naujuose ketvirtajame ir septintajame skirsniuose.

Pasiūlymas:

 Atsisakyti Projekto 6 straipsnio 3–12 dalių:

 „3. Centrui vadovauja generalinis direktorius – valstybės pareigūnas. Pretendentus į Centro generalinio direktoriaus vietą atviros atrankos būdu atrenka Taryba, kuri savo išvadoje dėl pretendento į laisvą Centro generalinio direktoriaus vietą Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui motyvuotai nurodo vieną ar kelis asmenis, tinkamiausius būti Centro generaliniu direktoriumi. Centro generalinį direktorių 5 metų kadencijai į pareigas skiria ir iš jų atleidžia Seimas Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko teikimu. Tas pats asmuo negali eiti Centro generalinio direktoriaus pareigų daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.  

4. Centro generaliniu direktoriumi gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis humanitarinių arba socialinių mokslų krypties studijų magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją, ne mažesnį kaip 3 metų darbo, susijusio su Centro uždaviniais ir funkcijomis, stažą ir leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

5. Centro generalinio direktoriaus įgaliojimai nutrūksta šiais pagrindais:

1) pasibaigus kadencijai, kai jis neskiriamas kitai kadencijai;

2) atsistatydinus savo noru;

3) dėl sveikatos būklės, neleidžiančios eiti pareigų;

4) jam mirus;

5) netekus Lietuvos Respublikos pilietybės;

6) įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui;

7) teismui pripažinus jį neveiksniu arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje;

8) Lietuvos Respublikos Seimo statute nurodytų subjektų siūlymu Seimui visų Seimo narių balsų dauguma priėmus nutarimą atleisti jį iš Centro generalinio direktoriaus pareigų.

6. Centro generalinis direktorius, kurio kadencija pasibaigusi, šias pareigas eina tol, kol bus paskirtas naujas Centro generalinis direktorius.

7. Atleidžiant iš pareigų Centro generalinį direktorių šio straipsnio 5 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, jam išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Centro generaliniam direktoriui mirus, jo šeimai išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka.

8. Šio straipsnio 5 dalies 3 punkte numatytu atveju klausimą dėl Centro generalinio direktoriaus atleidimo iš pareigų Seimas sprendžia tik tada, kai yra Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro sudarytos gydytojų komisijos išvada.

9. Centre dirba valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis.

10. Centro generalinis direktorius strateginiais Centro veiklos, programų sudarymo ir jų įgyvendinimo klausimais gali inicijuoti laikinas konsultacines grupes iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ar asociacijų atstovų.

11. Už savo veiklą Centras yra atskaitingas Seimui ir Vyriausybei.

12. Centro kompetencija, struktūra ir funkcijos nustatomos Lietuvos Respublikos totalitarinių okupacijų ir rezistencijos tyrimo centro nuostatuose. Šiuos nuostatus Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos teikimu tvirtina Seimas.“

23.    

7, 8, 9

 

 

Argumentai:

Pakeitus 3 skirsnio pavadinimą, papildžius Projektą naujomis 6 straipsnio 1 ir 2 dalių formuluotėmis,  atsisakius 6 straipsnio 3–12 dalių, trečiajame skirsnyje reikėtų atsisakyti Projekto 7, 8, 9 straipsnių  ir juos sudarančių dalių, kurių patikslintos formuluotės pateikiamos šio pasiūlymo ketvirtajame skirsnyje.

Pasiūlymas:

Atsisakyti 7, 8, 9 straipsnių:  

7 straipsnis. Taryba, jos sudarymas

1. Taryba yra kolegialus organas, vykdantis Centro patariamąją ir priežiūros funkcijas. Taryba veikia Centro naudai, laikosi įstatymų, Centro nuostatų ir kitų teisės aktų. Taryba sudaroma iš 11 asmenų – visuomenės ir mokslo veikėjų, skiriamų 5 metų kadencijai. Tarybos narys pareigas eiti gali ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Tarybą sudaro: vienas Respublikos Prezidento paskirtas asmuo; du Seimo paskirti asmenys (vienas skiriamas iš Seimo mažumos pasiūlytų pretendentų, atranką vykdo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija, dalyvaujant Žmogaus teisių komitetui ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui); vienas Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirtas asmuo, vienas Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos paskirtas asmuo; vienas Lietuvos gynybinius pajėgumus padedančių stiprinti nevyriausybinių organizacijų koordinacinės tarybos paskirtas asmuo, vienas Lietuvos muziejų asociacijos paskirtas asmuo; po vieną paskirtą asmenį iš Vilniaus Universiteto, Vytauto Didžiojo Universiteto, Klaipėdos Universiteto ir Lietuvos istorijos instituto. Tarybos nariai skiriami juos skiriančių institucijų nustatyta tvarka. Tarybos nariai išsirenka ir paprasta visų Tarybos narių balsų dauguma skiria Tarybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Tarybos pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas pareigas eiti gali ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

2. Tarybos nariu gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip penkerių metų profesinę ar akademinę patirtį mokslo ar tarptautinės teisės srityse. Tarybos nariui taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos.  

3. Jeigu asmuo, paskirtas Tarybos nariu, yra politinės partijos ar politinės organizacijos narys, jis privalo sustabdyti savo narystę šioje organizacijoje buvimo Tarybos nariu laikotarpiui. Tarybos nariais negali būti: Seimo, Vyriausybės nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.  

4. Tarybos narys negali būti atšauktas iš pareigų, nepasibaigus jo įgaliojimų laikui, išskyrus atvejus, jeigu Tarybos narys atšaukiamas jį paskyrusios institucijos sprendimu, kai:

1) jis be pateisinamos priežasties praleidžia daugiau kaip 3 Tarybos posėdžius;

2) jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;  

3) jis netenka nepriekaištingos reputacijos arba paaiškėja, kad jis neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų;

4) Vyriausioji tarnybinės etikos komisija priima sprendimą dėl Tarybos nario Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų šiurkštaus pažeidimo.

5. Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta, kai:

1) jis atsistatydina;

2) pasibaigia jo kadencija;

3) jis miršta;

    4) teismo pripažįstamas neveiksniu;

5) dėl sveikatos būklės negali eiti pareigų.

  6. Kai Taryboje atsiranda laisva vieta, Tarybos pirmininkas kreipiasi į instituciją, paskyrusią trūkstamą Tarybos narį, prašydamas paskirti naują Tarybos narį iki kadencijos, kuriai buvo paskirtas Tarybos narys, kurio įgaliojimai nutrūko nepasibaigus kadencijai, pabaigos.

 7. Taryba turi teisę atsistatydinti in corpore nepasibaigus Tarybos narių kadencijai. Jeigu Taryba atsistatydina in corpore, visų Tarybos narių įgaliojimai nutrūksta, kai iš naujo sudaryta Taryba susirenka į pirmąjį posėdį.

8. Kai Taryba atsistatydina in corpore, naujos Tarybos sudarymą organizuoja Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija. Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija ne vėliau kaip per 10 dienų kreipiasi į institucijas ir organizacijas, paskyrusias Tarybos narius, prašydama per ne ilgesnį negu vieno mėnesio laikotarpį paskirti Tarybos narius. Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija kviečia pirmąjį Tarybos posėdį, kuriame Tarybos nariai išsirenka Tarybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Tarybos pirmininko pavaduotojas išrenkamas tokia pačia tvarka Tarybos pirmininko teikimu.

9. Tarybos nuostatus ir sudėtį tvirtina Seimas, Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos teikimu.

    10. Taryba veikia pagal Tarybos darbo reglamentą, tvirtinamą Tarybos.

11. Taryba finansuojama iš Centro lėšų, gaunamų iš valstybės biudžeto. Lėšos, skirtos Tarybai, turi būti numatytos Centro metinėje pajamų ir išlaidų sąmatoje ir naudojamos tik įstatymų numatytoms Tarybos funkcijoms atlikti.

8 straipsnis. Tarybos kompetencija, atskaitomybė

1. Taryba:

1) svarsto ir teikia siūlymus Centro ilgalaikiams strateginiams planams ir mokslinių tyrimų kryptims;

2) teikia rekomendacijas Centrui ir Seimui dėl Centro veiklos ir valdymo;

3) tvirtina Centro generalinio direktoriaus teikiamas Centro metines ataskaitas. Nepritarus Centro metinei ataskaitai, teikia Seimui ar Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijai siūlymus dėl Centro veiklos gerinimo;

4) teikia siūlymus dėl Centro padalinių vadovų konkursų reikalavimų;

5) teikia pasiūlymus dėl Centro biudžeto, esant poreikiui, turi teisę gauti Centro finansines ataskaitas;

6) skelbia ir organizuoja atranką į laisvą Centro generalinio direktoriaus vietą;

7) tvirtina atrankos į laisvą Centro generalinio direktoriaus vietą skelbimo ir organizavimo tvarką;

2. Taryba kiekvienais metais iki birželio 1 dienos paskelbia ir pateikia Seimui metinę Centro veiklos ataskaitą.

9 straipsnis. Tarybos posėdžiai

1. Tarybos posėdis yra pagrindinė Tarybos veiklos forma. Tarybos posėdžius ne rečiau kaip du kartus per metus šaukia Tarybos pirmininkas, o kai jis neina pareigų, – Tarybos pirmininko pavaduotojas savo iniciatyva arba ne mažiau kaip 1/3 visų Tarybos narių reikalavimu.

2. Tarybos posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja daugiau kaip pusė Tarybos narių.

 3. Tarybos nutarimai priimami daugiau kaip pusės visų Tarybos narių balsų dauguma. Balsams „už“ ir „prieš“ pasiskirsčius po lygiai, lemia Tarybos posėdžio pirmininko balsas.

4. Tarybos posėdžiai turi būti protokoluojami, išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis.“

24.    

Ket-virta-sis skirs-nis

 

 

Argumentai:

Pakeitus Projekto trečiojo skirsnio pavadinimą, įvedus naujas 6 straipsnio dalis, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 31, 32, 33 straipsnius, reikėtų pakeisti ketvirtojo skirsnio pavadinimą.

Pasiūlymas:

Pakeisti ketvirtojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„KETVIRTASIS SKIRSNIS CENTRO FINANSAVIMAS INSTITUTO VALDYMAS IR STRUKTŪRA.“

25.    

10

 

 

Argumentai:

Pakeitus Projekto ketvirtojo skirsnio pavadinimą, keistinas 10 straipsnio pavadinimas, numeracija, įvedant naują 7 straipsnį ir naują pavadinimą.

Pasiūlymas:

Pakeisti 10 straipsnio pavadinimą, numeraciją ir jį išdėstyti taip:

„10 7 straipsnis. Centro  finansavimas Instituto valdymas.“

26.    

10

1

 

Argumentai:

Pakeitus Projekto 10 straipsnio pavadinimą ir numeraciją, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30 d. Nr. XI-242) 31 straipsnį, į Teisės departamento išvadą (2023-01-06 Nr. XIVP-2343), kurioje pagrįstai siūloma patikslinti bendrinį kolegialios institucijos – Tarybos – pavadinimą, Projekte reikėtų įvesti Mokslo tarybos pavadinimą ir pakeisti Projekto 10 straipsnio 1 dalį, įvedant naujo 7 straipsnio 1 dalį. 

Pasiūlymas:

Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį naujo 7 straipsnio 1 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„1. Centras finansuojamas iš valstybės biudžeto. Instituto valdymo organai yra Instituto mokslo taryba (toliau – Mokslo taryba) ir Instituto generalinis direktorius.“

27.    

10

2

 

Argumentai:

Atsižvelgus į Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30 d. Nr. XI-242) 32 straipsnio 1 dalį, keistina Projekto 10 straipsnio 2 dalis, įvedant naujo 7 straipsnio 2 dalį.

Pasiūlymas:

Pakeisti 10 straipsnio 2 dalį naujo 7 straipsnio 2 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„2. Atskiroms valstybės programoms finansuoti Seimo ar Vyriausybės sprendimu skiriamos papildomos valstybės biudžeto lėšos. Mokslo taryba atlieka šias funkcijas:

1) Instituto nuostatuose nustatyta tvarka tvirtina Instituto struktūrą ir jos pakeitimus;

2) tvirtina mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo tvarkos aprašą;

3) svarsto ir tvirtina mokslinę veiklą ir eksperimentinę plėtrą reglamentuojančius dokumentus;

4) svarsto Instituto generalinio direktoriaus pateiktas metines veiklos ataskaitas ir vertina, kaip Institutas įgyvendina savo tikslus ir uždavinius;

5) svarsto ir teikia siūlymus generaliniam direktoriui dėl Instituto ilgalaikių strateginių planų ir mokslinių tyrimų krypčių;

6) teikia rekomendacijas generaliniam direktoriui dėl Instituto veiklos, valdymo, finansavimo ar reikalavimų Instituto padalinių vadovams;

7) rengia ir teikia generaliniam direktoriui tvirtinti Akademinės etikos kodeksą;

8) skelbia ir organizuoja atranką į laisvą Instituto generalinio direktoriaus vietą;

9) tvirtina savo darbo reglamentą;

10) atlieka kitas Instituto nuostatuose nustatytas funkcijas.“

28.    

7

 

3

 

Argumentai:

Atsižvelgus į Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30 d. Nr. XI-242) 32 straipsnio 2 dalį, Projektas pildytinas naujo 7 straipsnio 3 dalimi, numatančia Instituto Mokslo tarybos subjektus ir jų įgaliojimų trukmę.

Pasiūlymas:

Papildyti naujo 7 straipsnio 3 dalimi:

„Mokslo taryba sudaroma 5 metams iš mokslo darbuotojų ir administracijos darbuotojų, taip pat iš kitų įstaigų, įmonių ir organizacijų, suinteresuotų Instituto tikslų įgyvendinimu, atstovų Instituto nuostatuose nustatyta tvarka. Instituto mokslo taryba tvirtina savo darbo reglamentą.“

29.    

7

4

 

Argumentai:

Pakoregavus Projektą naujo 7 straipsnio 1–3 dalimis, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą (2023-01-06 Nr. XIVP-2343), reikėtų įvesti naujo 7 straipsnio 4 dalį, kuriame būtų numatyti Mokslo tarybos sudarymo principai, remiantis patikslintomis Projekto 7 straipsnio 1 dalies formuluotėmis:

Pasiūlymas:

Papildyti naujo 7 straipsnio 4 dalimi:

„4. Mokslo tarybos sudarymo principai:  

1) Mokslo taryba – kolegialus valdymo organas;

2) Mokslo taryba sudaroma iš 12 asmenų;

3) Mokslo tarybą sudaro 12 (dvylika) narių, iš kurių 1 (vieną) asmenį skiria Lietuvos Respublikos Prezidentas, 1 (vieną) asmenį – Lietuvos Respublikos Seimas, 1 (vieną) asmenį – Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, 1 (vieną) asmenį –  Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 1 (vieną) asmenį – Lietuvos muziejų asociacija, 1 (vieną) asmenį – Vilniaus universitetas, 1 (vieną) asmenį – Mykolo Romerio universitetas, 1 (vieną) asmenį – Lietuvos istorijos institutas, 4 (keturi) nariai renkami iš Instituto mokslo ir administracijos darbuotojų;

4) Mokslo tarybos nariai skiriami juos deleguojančių institucijų nustatyta tvarka;

5) Asmuo į Mokslo tarybos nario pareigas gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės;

6) rinkimus į Mokslo tarybą skelbia ir organizuoja generalinis direktorius pagal jo patvirtintą Mokslo tarybos rinkimų reglamentą. Informacija paskelbiama Instituto ir Lietuvos Respublikos Seimo tinklalapiuose ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki rinkimų dienos;

7) kandidatuoti į Mokslo tarybos narius gali Instituto mokslo darbuotojai, administracija, įstaigos, įmonės, organizacijos, suinteresuotos Instituto misijos įgyvendinimu;

8) kandidatus kelia Instituto mokslo darbuotojai, administracija ir Instituto misijos įgyvendinimu suinteresuoti juridiniai asmenys;

9) Mokslo tarybos nariai atviru balsavimu išsirenka ir paprasta visų Mokslo tarybos narių balsų dauguma skiria Mokslo tarybos pirmininką, pirmininko pavaduotoją, sekretorių, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 Mokslo tarybos narių. Mokslo tarybos pirmininku negali būti renkamas Instituto generalinis direktorius;

10) Mokslo tarybos nariu gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip penkerių metų profesinę patirtį mokslo, studijų ar tarptautinės teisės srityse.  Mokslo tarybos nariui taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos;

11) Jeigu asmuo, paskirtas Mokslo tarybos nariu, yra politinės organizacijos narys, jis privalo sustabdyti savo narystę šioje organizacijoje, kol eina Mokslo tarybos nario pareigas. Mokslo tarybos nariais negali būti: Seimo, Vyriausybės nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.“

30.    

7

5

 

Argumentai:

Papildžius Projektą naujo 7 straipsnio 4 dalimi, reikėtų įvesti naują 7 straipsnio 5 dalį, kuriame būtų numatyta Mokslo tarybos nario atšaukimo, naujo Mokslo tarybos nario paskyrimo nepasibaigus kadencijai, Mokslo tarybos in corpore  atsistatydinimo pagrindai ir tvarka. 

Naujosios formuluotės parengtos remiantis patikslintomis Projekto 7 straipsnio 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 dalių formuluotėmis ir atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą (2023-01-06 Nr. XIVP-2343).

Pasiūlymas:

Papildyti naujo 7 straipsnio 5 dalimi:

 „5. Mokslo tarybos ar jos nario atšaukimo tvarka:

1) Mokslo tarybos narys negali būti atšauktas iš pareigų, nepasibaigus jo įgaliojimų laikui, išskyrus atvejus, jeigu Mokslo tarybos narys atšaukiamas jį paskyrusios institucijos sprendimu, kai:

 a) jis be pateisinamos priežasties praleidžia daugiau kaip 3 Mokslo tarybos posėdžius;  

b) jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;

c) jis netenka nepriekaištingos reputacijos arba paaiškėja, kad jis neatitinka šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalies 11 punkte nustatytų reikalavimų;

d) Vyriausioji tarnybinės etikos komisija priima sprendimą dėl Mokslo tarybos nario Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų šiurkštaus pažeidimo;  

2) Mokslo tarybos nario įgaliojimai nutrūksta, kai:

a) jis atsistatydina;

b) pasibaigia jo kadencija;

c) jis miršta;

d) teismo pripažįstamas neveiksniu;

e) dėl sveikatos būklės negali eiti pareigų;  

3) Kai Mokslo taryboje atsiranda laisva vieta, Mokslo tarybos pirmininkas kreipiasi į instituciją, paskyrusią trūkstamą Mokslo tarybos narį, prašydamas paskirti naują Mokslo tarybos narį iki kadencijos, kuriai buvo paskirtas Mokslo tarybos narys, kurio įgaliojimai nutrūko nepasibaigus kadencijai, pabaigos;  

4) Mokslo taryba turi teisę atsistatydinti in corpore nepasibaigus Mokslo tarybos narių kadencijai. Jeigu Mokslo taryba atsistatydina in corpore, visų Mokslo tarybos narių įgaliojimai nutrūksta, kai iš naujo sudaryta Mokslo taryba susirenka į pirmąjį posėdį;

 5) Kai Mokslo taryba atsistatydina in corpore, naujos Mokslo tarybos sudarymą organizuoja Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija. Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija ne vėliau kaip per 10 dienų nuo atsistatydinimo įteikimo dienos kreipiasi į institucijas ir organizacijas, paskyrusias Mokslo tarybos narius, prašydama per ne ilgesnį negu vieno mėnesio laikotarpį paskirti Mokslo tarybos narius. Mokslo tarybos pirmininkas, jo pavaduotojas, sekretorius išrenkami tokia tvarka, kuri numatyta šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalies 9 punkte. Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija kviečia pirmąjį Mokslo tarybos posėdį, kuriam vadovauja naujai išrinktas Mokslo tarybos pirmininkas;

6) Mokslo tarybos nuostatus ir galutinę sudėtį tvirtina Seimas, Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos teikimu;

7) Mokslo taryba veikia pagal Mokslo tarybos darbo reglamentą, tvirtinamą Mokslo Tarybos;

8) Mokslo taryba finansuojama iš Instituto lėšų, gaunamų iš valstybės biudžeto. Lėšos, skirtos Mokslo tarybai, turi būti numatytos Instituto metinėje pajamų ir išlaidų sąmatoje ir naudojamos tik įstatymų numatytoms Mokslo tarybos funkcijoms atlikti. Mokslo tarybos veiklą techniškai aptarnauja Institutas.“

31.    

7

6

 

Argumentai:

Papildžius Projektą naujo 7 straipsnio 5 dalimi, reikėtų įvesti naujo 7 straipsnio 6 dalį, kuriame būtų numatyta Mokslo tarybos  veiklos forma, posėdžių vedimo tvarka.

Naujosios formuluotės parengtos remiantis patikslintomis Projekto 9 straipsnio formuluotėmis (jos pateikiamos tekste) ir atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą (2023-01-06 Nr. XIVP-2343).  

Pasiūlymas:

 Papildyti  naują 7 straipsnį 6 dalimi:

„6. Mokslo tarybos posėdžiai:

1) Mokslo tarybos posėdis yra pagrindinė Mokslo tarybos veiklos forma.  Mokslo tarybos posėdžius ne rečiau kaip kartą per ketvirtį  šaukia Mokslo tarybos  pirmininkas, o kai jis neina pareigų, – Mokslo tarybos pirmininko pavaduotojas savo iniciatyva arba ne mažiau kaip 1/3 visų Mokslo tarybos narių reikalavimu. Mokslo tarybos posėdžiai gali vykti nuotoliniu būdu;

2) Mokslo tarybos posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja daugiau kaip pusė Mokslo tarybos narių;

3) Mokslo tarybos posėdžiui pirmininkauja Mokslo tarybos pirmininkas, jo nesant – jo pavaduotojas, o nesant nei Mokslo tarybos primininkui, nei pavaduotojui, –  pirmininkauja vyriausias pagal amžių Mokslo tarybos narys;   

4) Mokslo tarybos posėdžiai yra atviri. Mokslo tarybai nutarus, posėdis gali būti uždaras. Mokslo tarybos nariai informuojami apie šaukiamą Mokslo tarybos posėdį ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki posėdžio;

5) Mokslo tarybos nutarimai priimami daugiau kaip pusės visų Mokslo tarybos narių balsų dauguma. Balsams „už“ ir „prieš“ pasiskirsčius po lygiai, lemia Mokslo tarybos pirmininko balsas, o Mokslo tarybos pirmininkui nedalyvaujant posėdyje – posėdžio pirmininko balsas;

6) Tarybos posėdžiai turi būti protokoluojami, išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis.“

32.    

8

 

 

Argumentai:

Projekte apibrėžus kolegialų valdymo organą – Mokslo tarybą,  naujame straipsnyje reikėtų apibrėžti vienasmenį valdymo organą – Instituto generalinį direktorių.

Pasiūlymas:

Papildyti nauju 8 straipsniu:

„8 straipsnis. Instituto generalinis direktorius.“

33.    

8

1

 

Argumentai:

Papildžius Projektą nauju 8 straipsniu, reikėtų apibrėžti vienasmenio valdymo organo – Instituto generalinio direktoriaus – teisinį statusą, funkcijas, įgaliojimų nutrūkimo pagrindus ir kt.

Naujosios nuostatos parengtos remiantis patikslintomis Projekto 6  straipsnio 3–8 formuluotėmis.

Pasiūlymas:

Papildyti naujo 8 straipsnio 1 dalimi:

„1. Instituto generalinis direktorius yra Instituto vienasmenis valdymo organas, jis veikia jo vardu ir jam atstovauja. Generalinis direktorius – valstybės pareigūnas. Pretendentus į Instituto generalinio direktoriaus vietą atviros atrankos būdu atrenka Mokslo taryba, kuri savo išvadoje dėl pretendento į laisvą Instituto generalinio direktoriaus vietą Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui motyvuotai nurodo vieną ar kelis asmenis, tinkamiausius būti Instituto generaliniu direktoriumi. Instituto generalinį direktorių 5 metų kadencijai į pareigas skiria ir iš jų atleidžia Seimas Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko teikimu. Tas pats asmuo negali eiti Instituto generalinio direktoriaus pareigų daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Instituto generalinis direktorius negali būti Mokslo tarybos narys.“

34.    

8

2

 

Argumentai:

 Papildžius Projektą naujo 8 straipsnio 1 dalimi, reikėtų apibrėžti reikalavimus Instituto generalinio direktoriaus pareigybei.

Patikslinti reikalavimai suformuluoti remiantis Projekto 6 straipsnio 4 dalies nuostatomis.

Pasiūlymas:

Papildyti naujo 8 straipsnio 2 dalimi:

„2. Instituto generaliniu direktoriumi gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis humanitarinių arba socialinių mokslų krypties studijų magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją, ne mažesnį kaip 3 metų darbo, susijusio su Instituto  misija, veiklos tikslais, uždaviniais ir funkcijomis, stažą ir leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.“

35.    

8

3

 

Argumentai:

Papildžius Projektą naujo 8 straipsnio 2 dalimi, reikėtų apibrėžti Instituto generalinio direktoriaus funkcijas.

Pasiūlymas:

Papildyti naujo 8 straipsnio 3 dalimi:

„3. Instituto generalinio direktoriaus funkcijos:

1) užtikrinti, kad Instituto veikla atitiktų Lietuvos Respublikos Konstituciją, įstatymus, šį įstatymą ir kitus Lietuvos Respublikos teisės aktus;

2) vadovauti Institutui ir atsakyti už Instituto veiklą ir veiklos kokybę, už Instituto finansinę veiklą, tinkamą turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo, už Instituto pajamų ir išlaidų sąmatą, jos vykdymo apyskaitą;

3) atstovauti Institutą valstybės valdžios, valdymo, teisėsaugos institucijose, įmonėse, įstaigose ir organizacijose, tarptautinėse organizacijose ir santykiuose su kitais trečiaisiais asmenimis;

4) leisti įsakymus, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka priimti į darbą ir atleisti iš darbo Instituto darbuotojus, tvirtinti Instituto struktūrinių padalinių nuostatus, darbuotojų pareigybių aprašymus, skelbti darbuotojų atestavimą ir konkursus pareigoms, sudaryti darbo, autorines ir kitokias sutartis Instituto veikloms įvykdyti, nustatyti darbo užmokestį, skatinti darbuotojus, organizuoti darbo pareigų pažeidimų tyrimą, užtikrinti saugias darbo sąlygas;

5) teikti Mokslo tarybai svarstyti pasiūlymus dėl Instituto ilgalaikių strateginių planų ir mokslinių tyrimų krypčių; dėl šio įstatymo ir Instituto nuostatų keitimo,  tvirtinti ir tikslinti Instituto strateginį veiklos planą,  Instituto veiklos metines ataskaitas, vidinius teisės aktus ir kitus dokumentus;

6) užtikrinti Mokslo tarybos priimtų nutarimų įgyvendinimą; informacijos apie Instituto veiklą pateikimą visuomenei ir viešų pranešimų paskelbimą;

7) organizuoti Instituto veiklos savianalizę ir prireikus inicijuoti Instituto veiklos ekspertinį vertinimą; 

8) teikti Lietuvos Respublikos Seimui pasiūlymus dėl šio įstatymo keitimo; rengti ir Instituto Mokslo tarybai bei Lietuvos Respublikos Seimui pristatyti Instituto metinės veiklos ataskaitą;

9) dalį savo teisių ir pareigų perduoti savo pavaduotojui ir kitiems Instituto darbuotojams, išskyrus tas, kurios Lietuvos Respublikos įstatymų imperatyviai priskirtos įstaigų vadovams;

10) atlikti kitas teisės aktuose įstaigos vadovui nustatytas funkcijas.“

36.    

8

4

 

Argumentai:

Papildžius Projektą naujo 8 straipsnio 3 dalimi, t.y. apibrėžus Instituto generalinio direktoriaus funkcijas, reikėtų įteisinti Instituto generalinio direktoriaus įgaliojimų nutrūkimo pagrindus. Pastarieji perimti iš Projekto 6 straipsnio 5 dalies, pakeičiant įstaigos tipą.

 Pasiūlymas:

 Papildyti naujo 8 straipsnio 4 dalimi:

„4. Instituto generalinio direktoriaus įgaliojimai nutrūksta šiais pagrindais:

1) pasibaigus kadencijai, kai jis neskiriamas kitai kadencijai;

2) atsistatydinus savo noru;

3) dėl sveikatos būklės, neleidžiančios eiti pareigų;

4) jam mirus;  

5) netekus Lietuvos Respublikos pilietybės;

6) įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui;

7) teismui pripažinus jį neveiksniu arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje;

8) Lietuvos Respublikos Seimo statute nurodytų subjektų siūlymu Seimui visų Seimo narių balsų dauguma priėmus nutarimą atleisti jį iš Instituto generalinio direktoriaus pareigų.“

37.    

8

5

 

Argumentai:

Apibrėžus Instituto generalinio direktoriaus įgaliojimų nutrūkimo pagrindus, reikėtų numatyti socialines garantijas, kai direktorius atleidžiamas naujojo 8 straipsnio 4 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.  

Panaudojama Projekto 6 straipsnio 7 dalies formuluotė, kuri patikslinama.

Pasiūlymas:

Papildyti naujo 8 straipsnio 5 dalimi:

„5. Atleidžiant iš pareigų Instituto generalinį direktorių šio straipsnio 4 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, jam išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Instituto generaliniam direktoriui mirus, jo šeimai išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka.“

38.    

8

6

 

Argumentai:

Apibrėžus Instituto generalinio direktoriaus išeitinės išmokos išmokėjimo pagrindus, reikėtų patikslinti 8 straipsnio 4 dalies 3 punkto teisinę situaciją.

Formuluotė perkeliama iš Projekto 6 straipsnio 8 dalies, ji patikslinama. 

Pasiūlymas:

Papildyti naujo 8 straipsnio 6 dalimi:

 „6. Šio straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytu atveju klausimą dėl  Instituto generalinio direktoriaus atleidimo iš pareigų Seimas sprendžia tik tada, kai yra Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro sudarytos gydytojų komisijos išvada.“

39.    

8

7

 

Argumentai:

Projekte reikėtų patikslinti formuluotę, kai Instituto generalinis direktorius eina pareigas, kol nėra paskirto naujojo Instituto generalinio direktoriaus.

Formuluotė perimta iš Projekto 6 straipsnio 6 dalies, ji patikslinta pakeitus įstaigos tipą.

Pasiūlymas:

Papildyti naujo 8 straipsnio 7 dalimi:

„7. Instituto generalinis direktorius, kurio kadencija pasibaigusi, šias pareigas eina tol, kol bus paskirtas naujas Instituto generalinis direktorius.“

40.    

9

 

 

Argumentai:

Atsižvelgus į naują ketvirtojo skirsnio pavadinimą, į tai, kad Projekto 6 straipsnio 1 dalyje neįvardyti konkretūs įstaigą sudarantys departamentai, reikėtų apibrėžti įstaigos struktūrą.

Pasiūlymas:

Papildyti nauju 9 straipsniu:  

„9. straipsnis. Instituto struktūra.“

41.    

 9

1

 

Argumentai:

Papildžius Projektą nauju 9 straipsniu, jo 1 dalyje reikėtų įvardyti konkrečius departamentus.

Taip pat Projekte reikėtų įvesti akademinius ir neakademinius padalinius.

Pasiūlymas:

Papildyti naujo 9 straipsnio 1 dalimi:

„1. Institutą sudaro: Mokslo ir tyrimų departamentas, Muziejų ir edukacijų departamentas, Atminimo ir įamžinimo departamentas, kiti struktūriniai padaliniai.

Instituto akademinis padalinys yra toks padalinys, kurio pagrindinė veikla yra moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra.

Instituto neakademinis padalinys yra toks padalinys, kurio pagrindinė veikla yra muziejinės veiklos ir edukacijų vykdymas.“

42.    

9

2

 

Argumentai:

Projekte reikėtų patikslinti institucijas, įsteigtas prie Instituto. Formuluotės perimtos iš Projekto 6 straipsnio 13 dalies, jos pakoreguojamos, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadoje (2023-01-06 Nr. XIVP-2343) išsakytas pastabas dėl teisinio aiškumo ir suderinamumo.  

Pasiūlymas:

Papildyti naujo 9 straipsnio 2 dalimi:  

„2. Institucijos prie Instituto:

1) Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija yra kolegiali patariamoji juridinio asmens teisių neturinti institucija; ši komisija teikia Institutui išvadas dėl karių savanorių, laisvės kovų dalyvių ir asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 m. okupacijų ir 1990–1991 m. SSRS vykdytos agresijos atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, teisinio statuso pripažinimo. Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos sudėtį ir jos nuostatus Institutui generalinio direktoriaus teikimu tvirtina Vyriausybė. Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisiją techniškai aptarnauja Institutas. Komisijos veikla finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, skiriamų Institutui; 

2) Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo, aukų rėmimo ir įamžinimo fondas (toliau – Fondas). Fondas yra valstybės biudžetinė įstaiga, kurios nuostatus tvirtina Vyriausybė. Lėšos Fondui skiriamos iš valstybės biudžeto. Genocido ir rezistencijos aukoms remti išmokama ne mažiau kaip 80 procentų iš valstybės biudžeto Fondui skirtų lėšų. Fondo nuostatuose nustatyta tvarka lėšos Fondui gali būti kaupiamos ir iš kitų šaltinių.“

43.    

Penkta-sis skirsnis

 

 

Argumentai:

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus pasiūlymus, į Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30 d. Nr. XI-242) 66, 67 straipsnius, reikėtų pakeisti penktojo skirsnio pavadinimą.

Pasiūlymas:

Pakeisti penktojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:  

„PENKTASIS SKIRSNIS. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS. INSTITUTO DARBUOTOJAI.“

44.    

10

 

 

Argumentai:

Atsižvelgus į Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30 d. Nr. XI-242) 4 straipsnio 17 dalį, reikėtų apibrėžti Instituto personalą.

Pasiūlymas:

Papildyti nauju 10 straipsniu:

„10 straipsnis. Instituto personalas.“

45.    

10

1

 

Argumentai:

Atsižvelgus į Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30 d. Nr. XI-242) 4, 66, 67 straipsnius, reikėtų apibrėžti konkretų Instituto personalą.

Pasiūlymas:

Papildyti naujo 10 straipsnio 1 dalimi:

„1. Instituto personalą sudaro mokslo darbuotojai, kiti tyrėjai, administracija ir kiti darbuotojai:

1) Mokslo darbuotojai yra tyrėjai, einantys vyriausiojo mokslo darbuotojo, vyresniojo mokslo darbuotojo, mokslo darbuotojo, jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas, ir mokslininkai stažuotojai. Jų kvalifikacinius reikalavimus nustato Lietuvos mokslo taryba vadovaudamasi Mokslo ir studijų įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos mokslo tarybos nutarimais. Į mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų pareigas skiriama viešo konkurso būdu. Konkursų organizavimo ir jų vykdymo tvarką nustato Mokslo taryba. Mokslo darbuotojų kvalifikaciniai reikalavimai   Mokslo tarybos nustatyta tvarka skelbiami viešai;

2) Instituto mokslo darbuotojai vykdo mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, įgyvendina Instituto misiją, veiklos tikslus ir uždavinius, atlieka šiame įstatyme numatytas funkcijas; 

3) Instituto administracija atlieka Instituto ir jo padalinių administracines funkcijas, įgyvendina administracijos ir kitų darbuotojų, vykdančių Instituto mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, ūkinės veiklos uždavinius;  

4) Instituto administraciją sudaro Instituto darbuotojai, išskyrus akademinių padalinių vadovus, kurie turi teisę pagal kompetenciją duoti privalomus nurodymus pavaldiems darbuotojams. Be administracinių pareigų, jie gali dirbti pedagoginį ir (arba) mokslinį darbą. Instituto administracijos sudėtį ir jos darbo reglamentą tvirtina Instituto generalinis direktorius.“

46.    

10

2

 

Argumentai:

Atsižvelgus į Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30 d. Nr. XI-242) 71, 73 straipsnius, reikėtų apibrėžti Instituto darbuotųjų teises.

Pasiūlymas:

Papildyti naujo 10 straipsnio 2 dalimi: 

 „2. Instituto darbuotojų teisės:

1) dalyvauti konkursuose mokslo programoms vykdyti bei mokslo ir studijų fondų paramai gauti, disponuoti skirtomis lėšomis;

2) dalyvauti konkursuose stažuotėms Lietuvos Respublikoje ir užsienyje;

3) gauti iš valstybės institucijų moksliniam darbui reikalingą informaciją. Jeigu tokia informacija yra valstybės ar tarnybos paslaptis, ji teikiama ir naudojama teisės aktų nustatyta tvarka;

4) dalyvauti svarstant pasiūlymus dėl šio įstatymo, Instituto nuostatų ir veiklos krypčių keitimo;  

5) dalyvauti įvairiose profesinėse sąjungose ir asociacijose, tarp jų ir veikiančiose užsienyje;

6) dirbti savarankiškai arba burtis į kūrybines grupes;

7) mokslo darbuotojai ir kiti tyrėjai turi teisę Asociacijų įstatymo nustatyta tvarka burtis į sąjungas ir kitas asociacijas;

8) savarankiškai skelbti savo mokslo ir (arba) meno darbus;

9) dalyvauti nagrinėjant ir sprendžiant visus su mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų, kitų darbuotojų kompetencija, pareigomis ar darbu susijusius klausimus;

10) gauti visas socialines garantijas, kurias nustato įstatymai, dirbti darbo sąlygose, atitinkančiose darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus;

11) turėti kitas teisės aktuose nustatytas teises.“

47.    

10

3

 

Argumentai:

Atsižvelgus į Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30 d. Nr. XI-242) 71, 73 straipsnius, reikėtų apibrėžti Instituto darbuotųjų pareigas.

Pasiūlymas:

Papildyti naujo 10 straipsnio 3 dalimi: 

„3. Instituto darbuotojų pareigos:

1) atlikti šiame įstatyme, Instituto nuostatuose ir darbo sutartyse nustatytas pareigas ir funkcijas;

2) darbuotojai, susiję su moksline veikla, privalo kelti mokslinę kvalifikaciją šiame įstatyme nurodytose mokslinės veiklos kryptyse;

3) darbuotojai, nesusiję su moksline veikla, privalo kelti kvalifikaciją, tobulinti profesinius įgūdžius, įgyti naujų kompetencijų, užtikrinančių Instituto misijos įgyvendinimą; 

4) laikytis Akademinės etikos kodekso;

5) vengti interesų konflikto, derinti viešuosius ir privačius interesus;

6) laikytis konfidencialiai informacijai keliamų reikalavimų;  

7) laikytis įstatymų, kitų teisės aktų, šio įstatymo, Instituto darbo tvarkos taisyklių;

8) Instituto darbuotojai, kiti tyrėjai, kiti darbuotojai už savo veiklą atsako teisės aktų nustatyta tvarka.“

48.    

Šeštasis skirsnis

 

 

Argumentai:

Pakeitus Projekto penktąjį skirsnį, reikėtų įvesti naują šeštąjį skirsnį, kuriame būtų reglamentuotas Instituto finansavimas.  

Pasiūlymas:

Papildyti nauju šeštuoju skirsniu:

„ŠEŠTASIS SKIRSNIS. INSTITUTO FINANSAVIMAS.“

49.    

11

 

 

Argumentai:

Papildžius Projektą šeštuoju skirsniu, reikėtų įvesti naują 11 straipsnį, kuriame būtų reglamentuoti instituto lėšų šaltiniai, lėšų naudojimo tvarka, finansinė atskaitomybė.

Pasiūlymas:

Papildyti nauju 11 straipsniu:

„11 straipsnis. Instituto lėšų šaltiniai, lėšų naudojimo tvarka ir finansinė atskaitomybė.“

50.    

11

1

 

Argumentai:

Atsižvelgus į Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30 d. Nr. XI-242) 74 straipsnį, papildžius Projektą nauju 11 straipsniu, reikėtų įvesti 11 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią Instituto lėšas.

Pasiūlymas:

Papildyti naujo 11 straipsnio 1 dalimi:

„1 Instituto lėšas gali sudaryti:  

1) Lietuvos Respublikos biudžeto bazinio finansavimo lėšos;

2) Valstybės investicijų programų ir valstybės investicijų projektų lėšos;

3) pajamos iš mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros, ūkinės veiklos ir teikiamų paslaugų;

4) pajamos, gautos iš muziejų ir edukacijų veiklų;  

5) lėšos, gautos kaip programinis konkursinis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros finansavimas;

6) valstybės fondų lėšos;

7) atskiroms valstybės programoms finansuoti Seimo ar Vyriausybės sprendimu skiriamos papildomos valstybės biudžeto lėšos;

8) Lietuvos, tarptautinių ir užsienio fondų ir organizacijų skiriamos lėšos;

9) lėšos, gautos kaip parama pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą;

10) lėšos, gautos už dalyvavimą tarptautinėse mokslinėse programose;

11)  lėšos, gautos už mokslinių tyrimų rezultatų komercinimą;

12) kitos teisėtai gautos lėšos.“

51.    

11

2

 

Argumentai:

Papildžius Projektą naujo 11 straipsnio 1 dalimi, reikėtų nustatyti lėšų planavimo ir naudojimo tvarkos pagrindus.  

Pasiūlymas:

Papildyti naujo 11 straipsnio 2 dalimi:

„2. Institutas lėšas planuoja ir naudoja teisės aktų nustatyta tvarka. Pajamas ir išlaidas Institutas naudoja pagal patvirtintą sąmatą įstatymų nustatyta tvarka.“

52.    

11

3

 

Argumentai:

Papildžius Projektą naujo 11 straipsnio 2 dalimi, reikėtų nustatyti įstaigos finansinės veiklos kontrolės pagrindus.

Pasiūlymas:

Papildyti naujo 11 straipsnio 3 dalimi:

„3. Instituto finansinės veiklos kontrolę teisės aktų nustatyta tvarka vykdo įgaliotos institucijos ir įstaigos.“

53.    

Septin-tasis skirsnis

 

 

Argumentai:

Įvedus Projekto šeštąjį skirsnį, reikėtų numatyti septintąjį skirsnį, kuriame būtų nustatytos baigiamosios nuostatos. 

Pasiūlymas:

Papildyti nauju septintuoju skirsniu:

„SEPTINTASIS SKIRSNIS. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS.“

54.    

12

 

 

Argumentai:

Papildžius Projektą septintuoju skirsniu,  atsižvelgiant į LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje (2023-01-06 Nr. XIVP-2343) pateiktą pastabą, kad Projekto 11 straipsnio 2 dalis neturi teisinio turinio,  Projektas pildytinas nauju 12 straipsniu.  

Formuluotė perimta iš Projekto 11 straipsnio 1 dalies, ji patikslinta.

Pasiūlymas:

Papildyti nauju 12 straipsniu:

„12 straipsnis. Atsakomybė už trukdymą tirti genocidą ir pasipriešinimą okupaciniams režimams, nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus.“

55.    

12

1

 

Argumentai:

Papildžius Projektą nauju 12 straipsniu, reikėtų numatyti bendrąją prezumpciją, kad 12 straipsnio pavadinime išdėstyti nusikaltimų tyrimai negali būti ribojami ar stabdomi.

Pasiūlymas:

Papildyti naujo 12 straipsnio 1 dalimi:

„1. Lietuvos gyventojų genocido ir persekiojimo atvejai, nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai tiriami renkant ir analizuojant visą Lietuvoje ir už jos ribų esančią archyvų medžiagą bei dokumentus, liudytojų, dalyvių ir aukų parodymus bei prisiminimus. Genocido, persekiojimo, nusikaltimų žmoniškumui, karo nusikaltimų tyrimas ir istorinės tiesos nustatymas negali būti ribojami ar stabdomi jokia dingstimi.“

56.    

13

 

 

Argumentai:

Projekte turėtų būti numatyti šio įstatymo keitimo pagrindai ir tvarka. Todėl septintajame skirsnyje turėtų būti naujas 13 straipsnis, kuriame būtų apibrėžta institucija, įgaliota inicijuoti šio statymo pakeitimą, ir institucija, kuri, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsniu, tvirtintų šio įstatymo pakeitimus.

Pasiūlymas:

Papildyti nauju 13 straipsniu:  

„13. Įstatymo keitimo inicijavimo ir tvirtinimo tvarka.“

57.    

13

1

 

Argumentai:

Papildžius Projektą nauju 13 straipsniu, jo 1 dalyje reikėtų numatyti įstatymo keitimą galinčias inicijuoti institucijas.  

Pasiūlymas:

Papildyti naujo 13 straipsnio 1 dalimi:  

„1. Įstatymo keitimą gali inicijuoti Instituto generalinis direktorius, Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės istorinės atminties komisija.“ 

58.    

13

2

 

Argumentai:

Papildžius Projektą naujo 13 straipsnio 1 dalimi, reikėtų numatyti instituciją, tvirtinančią šio įstatymo pakeitimus.

Pasiūlymas:

Papildyti naujo 13 straipsnio 2 dalimi:

„2. Lietuvos Respublikos Seimas tvirtina įstatymo pakeitimus.“

59.    

13

3

 

Argumentai:

Papildžius Projektą naujo 13 straipsnio 2 dalimi, reikėtų numatyti instituciją, kuri teikia Lietuvos Respublikos Seimui šio įstatymo pakeitimo projektą.

Pasiūlymas:

Papildyti naujo 13 straipsnio 3 dalimi:

„3. Lietuvos Respublikos Seimui įstatymo pakeitimo projektą teikia Lietuvos Respublikos Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija.“

60.    

13

4

 

Argumentai:

Projekte turėtų būti nustatyta, kas tvirtina Instituto nuostatus.  

Pasiūlymas:

„4. Instituto nuostatus Lietuvos Respublikos Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos teikimu tvirtina Seimas.“

61.    

14

 

 

Argumentai:

Projekte turėtų būti numatyta Instituto atskaitomybė. Atsižvelgus į LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje (2023-01-06 Nr. XIVP-2343) pateiktą pastabą, kad įstaigos atskaitomybė ir Vyriausybei diskutuotina dėl teisinio pagrįstumo stokos, akcentuojant Seimo statuto 206 straipsnio 2 ir 5 dalis, manytina, kad Institutas turėtų būti atskaitingas jo steigėjui, t.y. Lietuvos Respublikos Seimui.  

Pasiūlymas:

Papildyti nauju 14 straipsniu:  

„14. Instituto atskaitomybė.“

62.    

14

1

 

Argumentai:

Papildžius Projektą nauja 14 dalimi, reikėtų reglamentuoti instituciją, kuriai būtų atskaitingas Institutas.

Pasiūlymas:

Papildyti naujo 14 straipsnio 1 dalimi:  

„1. Už savo veiklą Institutas yra atskaitingas Lietuvos Respublikos Seimui.“

63.    

15

 

 

Argumentai:

Projekte turėtų būti numatyti Instituto reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo pagrindai ir tvarka.  

Pasiūlymas:

Papildyti nauju 15 straipsniu:  

„15. Instituto reorganizavimas, likvidavimas, pertvarkymas.“

64.    

15

1

 

Argumentai:

Projekte įvedus naują 15 straipsnį, reikėtų reglamentuoti Instituto reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo teisinius pagrindus.  

Pasiūlymas:

„1. Institutas reorganizuojamas, likviduojamas ir pertvarkomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo, Lietuvos Respublikos Seimo statuto ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.“

 

 

 

Teikia

Seimo narys                                                                                        (Parašas)                                                   Stasys Tumėnas