AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
ŽUVININKYSTĖS ĮSTATYMO NR. VIII-1756 14, 17 IR 27 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Žuvininkystės įstatymo 14, 17 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Projektas) parengtas siekiant atkurti ir pagausinti žuvų išteklius, sudaryti palankesnes sąlygas mėgėjų žvejybos plėtrai, surinkti į valstybės biudžetą daugiau lėšų žuvų išteklių atkūrimui ir apsaugai.
Projekto uždaviniai: apriboti verslinę žvejybą saugomų rūšių žuvų migracijos kelyje Baltijos jūros priekrantėje, uždrausti prekybą neverslinio dydžio žuvimis, teisinėmis priemonėmis suderinti verslinę ir mėgėjų žvejybą vidaus vandenyse, pagerinti žuvų išteklių apsaugą, atkūrimą ir gausinimą.
Baltijos jūros priekrantėje ir didesnio ploto vidaus vandens telkiniuose yra pagrindinės saugomų žuvų, paukščių ir žinduolių sankaupų vietos, migracijos keliai, tačiau įstatymu nenumatyti jokie verslinės žvejybos apribojimai. Nustatyti verslinės žvejybos apribojimus Baltijos jūros priekrantėje įgaliotas žemės ūkio ministras, vidaus vandenyse – aplinkos ministras.
2006 m. gegužės 31 d. nutarime Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad pagal Konstituciją riboti ūkinės veiklos laisvę, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo, todėl esminiai verslinės žvejybos ribojimai turėtų būti nustatyti įstatymais, o ne ministrų įsakymais.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Seimo nariai Kęstutis Mažeika, Mykolas Majauskas.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu verslinę žvejybą reglamentuoja Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymas. Žvejybos jūrų vandenyse reglamentavimo priemones nustato Europos Sąjungos teisės aktai, o priemones, kurių nereglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktai, nustato žemės ūkio ministras. Žvejybos vidaus vandenyse reglamentavimo priemones nustato aplinkos ministras.
Atsižvelgiant į verslinės žvejybos žalingą poveikį žuvų ištekliams, Žuvininkystės įstatymo 14 straipsnyje yra nustatyti verslinės žvejybos apribojimai mažesniuose kaip 200 ha vandens telkiniuose. Baltijos jūros priekrantėje ir didesnio ploto vidaus vandens telkiniuose yra pagrindinės saugomų žuvų, paukščių ir žinduolių sankaupų vietos, migracijos keliai, tačiau įstatymu žvejyba šiuose vandens telkiniuose neribojama.
Žuvininkystės įstatymo 27 straipsnyje yra suteikta išimtis prekiauti vidaus vandenyse sugautomis neverslinio dydžio žuvimis (iki 10 proc. nuo bendro laimikio kiekio vienetais). Ši išlyga praktiškai įteisina prekybą neverslinio dydžio žuvimis.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Projekte numatyta suderinti verslinę ir mėgėjų žvejybą vidaus vandenyse leidžiant verslinę žvejybą Kuršių mariose, Nemuno žemupio polderiuose ir privačiuose vandens telkiniuose, o kituose vidaus vandens telkiniuose – tik žuvų, kurių išteklių neišnaudoja žvejai mėgėjai – specializuotąją seliavų, stintų, upinių nėgių žvejybą ir migruojančių ungurių žvejybą.
Panaikinama išlyga, leidžianti prekiauti vidaus vandenyse sugautomis neverslinio dydžio žuvimis. Tai labai palengvins kontrolę - prekyboje nebegalės būti neverslinio dydžio žuvų, nebeskatins žvejų gaudyti mažesnes, nei leidžia taisyklės, žuvis ir tai teigiamai atsilieps žuvų ištekliams.
Baltijos jūros priekrantė turi išskirtinę reikšmę biologinei įvairovei. Čia yra jūrinių ir praeivių žuvų rūšių jauniklių atsiganymo akvatorija, otų, plekšnių ir daugelio kitų žuvų rūšių nerštavietės, į Lietuvos Respublikos ir Europos Bendrijos saugomų rūšių sąrašus įrašytų žuvų ir paukščių migracijos, sankaupų vieta. Migruojančių mažųjų kirų, upinių žuvėdrų, žiemojančių nuodėgulių ir alkų, taip pat Baltijos sykų ir perpelių apsaugai įsteigtos Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos.
Siekiant užkirsti kelią žalos žuvų ištekliams bei bioįvairovei darymui, siūlytina uždrausti verslinę žvejybą Baltijos jūros priekrantėje 300 m nuo jūros kranto linijos,3 km spinduliu nuo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto šiaurinio ir pietinio molų galų ir 1 km spinduliu nuo Šventosios upės žiočių.
Priekrantėje didžiąją dalį (daugiau nei 70 %) sugaunamų žuvų sudaro strimelės, stintos, grundalai ir menkės (menkės žvejojamos toliau nei 300 m nuo kranto), todėl, atsižvelgiant į žvejų verslininkų interesus, Projekte numatyta šioje zonoje būtų leidžiama specializuotoji stintų, strimelių ir grundalų žvejyba. Tokia išimtis didelės žalos gamtai nedarytų, kadangi pagal Verslinės žvejybos jūrų vandenyse taisykles, patvirtintas žemės ūkio ministro 2009 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 3D-94 16-24 mm akių dydžio tinklaičius, naudojamus specializuotai stintų ir strimelių žvejybai, draudžiama naudoti nuo birželio 1 d. iki spalio 31 d., t.y. šiuo laikotarpiu priekrantėje iki 300 m nuo kranto ir 3 km spinduliu nuo Klaipėdos uosto molų nebūtų jokių verslinių žvejybos įrankių ir tai leistų netrukdomai migruoti žiobriams, lašišoms, šlakiams ir kitoms žuvims. Į smulkiaakius tinklus mažiau įsipainioja paukščių, tad specializuota žvejyba nedarytų žalos nykstančioms paukščių rūšims.
Taigi toks reguliavimas verslinei žvejybai turėtų tik nežymią įtaką (preliminariai žuvų sugavimai sumažėtų tik 10-15 %), tačiau darytų didžiulę teigiamą įtaką žuvų ištekliams ir biologinei įvairovei.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų priimto Įstatymo pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Priėmus Projekte numatytas nuostatas versliniai žuvų sugavimai sumažėtų nežymiai, tačiau būtų sudarytos palankesnės verslo sąlygos su mėgėjų žūkle, vandens sportu, laisvalaikiu susijusių paslaugų ir prekių teikimo srityse.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus projektą reikėtų keisti Verslinės žvejybos jūrų vandenyse taisykles, patvirtintas žemės ūkio ministro 2009 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 3D-94.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatų.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymui įgyvendinti reikalingus įgyvendinamuosius teisės aktus iki įstatymo įsigaliojimo parengs Žemės ūkio ministerija.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų neprašyta.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Teikia
Seimo nariai
Kęstutis Mažeika
Mykolas Majauskas