LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
III (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 110
STENOGRAMA
2017 m. spalio 17 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoja I. DEGUTIENĖ
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF*). Gerbiamieji kolegos, pradedame 2017 m. spalio 17 d. vakarinį plenarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
15.11 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 27 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-767(2)ES (svarstymas)
Užsiregistravo 72 Seimo nariai. Vakarinio plenarinio posėdžio pirmasis klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 27 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-767(2)ES. Svarstymas. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką J. Sabatauską.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė du Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo projektus. Juos svarstydamas nusprendė sujungti ir dabar išvada yra dėl abiejų projektų, t. y. dėl kolegos J. Jaručio projekto Nr. XIIIP-366 ir Vyriausybės projekto Nr. XIIIP-767. Jų esmė yra panaši, todėl buvo nuspręsta sujungti. Bendru sutarimu komitetas pritarė tam jungtiniam projektui ir teikia šį patobulintą projektą pritaręs Teisės departamento, kitų institucijų pasiūlymams ir pastaboms bei iš esmės pritaręs kolegos A. Palionio siūlymui, kurį turbūt reikės po to pristatyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nepabėkite, nes diskusijoje niekas nenori dalyvauti. Kaip jūs, pirmininke, ir pasakėte, yra vienintelis siūlymas pakeisti 27 straipsnio pavadinimą ir išdėstyti jį taip, kaip čia suredaguota. Ir dėl 27 straipsnio 5 dalies yra Seimo nario A. Palionio siūlymas, kuriam komitetas pritarė iš dalies. Bet aš nematau A. Palionio.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Aš ką tik kalbėjau su kolega…
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Palioni, jūs ne savo vietoje, todėl nematau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Aš tik pasakysiu atsiliepimą, o gal jis galės pristatyti, teisingai.
PIRMININKĖ. Būtų gerai, jeigu jūs nesutinkate su komiteto išvada.
A. PALIONIS (LSDPF). Ar pasiūlymą pristatyti, ar?..
PIRMININKĖ. Taip, pristatykite siūlymą.
A. PALIONIS (LSDPF). Pasiūlymo esmė yra tokia. Dabar pagal įstatymo projektą tas transporto priemones, kurių registraciją sustabdo, sutvarkius, ar dėl draudimo buvo atimta, ar dėl techninės priežiūros…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Apžiūros.
A. PALIONIS (LSDPF). …sutvarkius, pašalinus tuos trūkumus, jų registracija atkuriama automatiškai. Bet iki įstatymo įsigaliojimo, kas dabar vyksta, tų, kurie nesusitvarko per 180 dienų, yra išregistruojama transporto priemonė ir jeigu vėl nori dalyvauti eisme, turi pašalinti trūkumus ir važiuoti į „Regitrą“ vėl užregistruoti. Siūlymas būtų toks, kad pašalinus trūkumus visiems automatiškai būtų atkurta registracija, kad nereikėtų žmonėms važiuoti į „Regitrą“, mokėti pinigų ir registruoti iš naujo transporto priemonę, kad visi prieš įstatymą ir po įstatymo įsigaliojimo būtų vienodi.
PIRMININKĖ. Ar jūs sutinkate su komiteto išvada?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Komitetas…
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Palioni?
A. PALIONIS (LSDPF). Taip, aš sutinku su komiteto išvada.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Aš paaiškinsiu.
PIRMININKĖ. Gerai, paaiškinkite.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Komitetas iš esmės sutiko, bet atkreipė dėmesį, kad šita nuostata būtų dėl įstatymo taikymo ir įsigaliojimo, todėl komitetas ją perkėlė patobulintame projekte į kitą straipsnį, t. y. 4 straipsnį, kuriame kalbama apie įstatymo įsigaliojimą, įgyvendinimą ir taikymą, tai būtų 4 straipsnio 3 dalis. Vadinasi, išnykus tai priežasčiai, dėl kurios buvo sustabdytas leidimas eismui ar transporto priemonė išregistruota, registro tvarkytojas atnaujina tos transporto priemonės leidimą dalyvauti eisme ir jinai grąžinama į registrą.
PIRMININKĖ. Kaip suprantu, gerbiamasis Palioni, jūs balsuoti nereikalaujate. Ar galime mes sutikti su komiteto nuomone? Galime sutikti.
Dėl vedimo tvarkos – K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, gal ne visai vietoje, bet iš tikrųjų situacija yra labai įdomi. Dabar Amerikoje paskendo keli milijonai mašinų ir jos neregistruojamos, vežamos į Lietuvą. Gal mes padarykime „Regitrai“ paklausimą, jeigu jos neregistruojamos Amerikoje, tos mašinos išregistruojamos, ar pas mus bus galima jas registruoti? Gal klausimas yra pavėluotas, bet jis labai aktualus dabartiniu metu. Čia kalbama apie milijonus automobilių, kurie ateis į Lietuvą. Ne į Lietuvą, į Europą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Aš noriu paklausti S. Jovaišos. Jūs prieš komiteto ir A. Palionio pataisą?
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Aš ir noriu išsiaiškinti, kaip čia man elgtis, nes aš faktiškai nenorėčiau, kad būtų panaikintas tas dienų skaičius, nes, matote, gali atsitikti taip, kad iš viso nenorės registruotis ir bus neregistruoti neribotą laiką. Nežinau, kaip čia man pasiaiškinti, kaip šita nuostata gali veikti. Nesu kategoriškai labai prieš. Gal autorius paaiškintų? Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, man atrodo, tiek autorius, tiek J. Sabatauskas paaiškino, bet jūsų mintis pagal dabar išdėstytą poziciją yra kitokia. Aš siūlau iki priėmimo įregistruoti savo pataisą apie tai, ką jūs dabar kalbate, ir tada bus aiškumas.
A. Palionis kalba už.
A. PALIONIS (LSDPF). Tas už – tai norėčiau Sergejui atsakyti. Kadangi, kaip komiteto pirmininkas pasakė, mano pasiūlymas yra perkeltas į kitą straipsnį, į įstatymo įgyvendinimą, tai straipsnio 3 dalis su 180 dienų išlieka. Viskas išlieka, tik įgyvendinimas perkeliamas, į įgyvendinimo straipsnį šita mano nuostata. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Ar dabar galime bendru sutarimu pritarti projektui po svarstymo? (Balsai salėje) Galime? Po svarstymo pritarta Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2, 27 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektui, sujungus du įstatymų projektus: Nr. XIIIP-366 ir Nr. XIIIP-767. Dabar tai yra vienas projektas.
15.18 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 181, 184, 187, 188, 209, 218, 220, 256, 312 ir 367 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-345(2) (svarstymas)
Kitas klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso 181, 184, 187, 188, 209, 218, 220, 256, 312 ir 367 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-345(2). Svarstymas. Kviečiu J. Sabatauską, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką. Gerbiamasis Juliau, prašome į tribūną.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Baudžiamojo proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kurį teikė Respublikos Prezidentė. Buvo surengti klausymai dėl šio projekto svarstytinų klausimų. Atsižvelgęs tiek į Teisės departamento, tiek į daugelio institucijų pastabas ir pasiūlymus, komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui faktiškai visais balsais. Aš tik noriu perskaityti…
PIRMININKĖ. Kolega, gal jūs iš karto pakomentuokite, nes Vyriausybės pozicija yra šiek tiek kitokia negu komiteto?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Vyriausybė pozicija – iš esmės pritarti, tačiau Vyriausybė siūlė konkrečiai jį tobulinti pagal atskirus pasiūlymus. Komitetas realiai visiems Vyriausybės pasiūlymams pritarė ir pagal juos patobulino.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, ne taip parašyta. Komitetas nepritarė, o Vyriausybė siūlo papildyti Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalį.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Tai tik vienam nepritarė.
PIRMININKĖ. Ir mes tam komitete nepritarėme.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Tai tik vienam.
PIRMININKĖ. Mums taip ir reikia, nes parašyta, kad komiteto nuomonė – nepritarti.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerai, skaitysiu. Yra Vyriausybės keli pasiūlymai. Pirmajam pritarta, antrajam pritarta, o trečiajam nepritarta.
PIRMININKĖ. Atsiprašau, kolega, jūsų kompiuteris šiek tiek ne taip rodo.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Čia ne mano, čia Seimo.
PIRMININKĖ. Iš tikrųjų yra visai kitaip, yra tik vienintelis Vyriausybės siūlymas: papildyti Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalį, ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonė – nepritarti. Toliau argumentuota, kodėl nepritarti. Tik tą ir paskaitykite.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerai, ačiū. Komitetas nepritarė šiam siūlymui keisti 51 straipsnio 1 dalį, nes šiuo projektu 51 straipsnis iš viso yra nekeičiamas. Klausymų metu buvo išsiaiškinta, kad tais atvejais, kai asmuo slepiasi nuo teisingumo užsienio valstybėje, gynėjas visada dalyvauja, nes priešingu atveju procesas už akių tiesiog būtų neįmanomas. Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio nuostata, užtikrinanti būtiną gynėjo dalyvavimą šiame Baudžiamojo proceso kodekso 32 skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjant bylą kaltinamajam nedalyvaujant, praktikoje yra taikoma sistemiškai, todėl užtikrina gynėjo dalyvavimą ir tais atvejis, kai ikiteisminis tyrimas vyksta už akių. Be to, Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas ir prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas ir kitais atvejais, jeigu, jų nuomone, be gynėjo pagalbos įtariamojo ar kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų tinkamai apginti. Todėl komitetas nepritarė atitinkamam pasiūlymui. Komiteto išvada patvirtinta 8 balsais už, nė vienam nebalsavus prieš ar nesant susilaikiusių.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti bendru sutarimu komiteto išvadai? Galime. Pritarta komiteto išvadai. Diskusijoje niekas nenori dalyvauti. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIIIP-345.
15.23 val.
Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 74 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1079(2) (svarstymas)
Administracinių bylų teisenos įstatymo 74 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto svarstymas. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu kalbėti S. Šedbarą. Išvada.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tai yra labai nedidelis Administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimas. Jau buvome anksčiau numatę, kad advokatai, notarai, antstoliai ekspertai gauna visus pranešimus elektroniniu būdu, čia dar tik prirašomos audito įmonės. 2017 m. spalio 11 d. komitetas svarstė šį projektą ir, 8 balsavus už, niekam nesusilaikius, niekam nebalsavus prieš, buvo pritarta įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje nėra norinčių kalbėti. Jokių siūlymų nėra. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo?.. (Balsas salėje) Negalime? Tai taip ir sakykite, kad negalime. Balsuojame. Kas po svarstymo pritariate Administracinių bylų teisenos įstatymo 74 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 73, prieš nėra, susilaikė 1. Pritarta po svarstymo.
Toliau visas paketas įstatymų projektų Nr. XIIIP-920, Nr. XIIIP-921, Nr. XIIIP-922, Nr. XIIIP-923 ir Nr. XIIIP-924. Bazinis – Gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Visų projektų svarstymo stadija. Į tribūną kviečiu V. Poderį, Ekonomikos komitetas.
Dėl vedimo tvarkos.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Labai ačiū, gerbiama pirmininke. Tiesiog nežinau, kaip atsitiko, kad nėra mano…
PIRMININKĖ. Ko nėra?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Pirmą kartą aš balsavau, matyt, antrą kartą paleidus, nebalsavau. Prašom įskaityti mano balsą už, taip pat kolegė I. Šiaulienė paprašė.
PIRMININKĖ. I. Šiaulienė ir J. Sabatauskas… (Balsai salėje) Dėl Administracinių bylų teisenos balavote už?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Taip.
PIRMININKĖ. Gerai. Ir J. Olekas. (Balsas salėje) Tai kur jūs visi buvote? (Triukšmas salėje) Gerai, kol neatėjo V. Poderys į tribūną, tai dar kartą balsuojame. Kas pritariate po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1079, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Patikslintas balsavimas. Balsavo 85 Seimo nariai: už – 85, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1079 pritarta.
15.27 val.
Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-920(2), Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo Nr. XI-2053 2, 4 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-921(2), Energetikos įstatymo Nr. IX-884 8, 17 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-922(2), Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 9, 16 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-923(2), Akcizų įstatymo Nr. IX-569 581 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-924(2) (svarstymas)
O dabar kviečiu V. Sinkevičių, Ekonomikos komiteto pirmininką, po svarstymo pateikti Ekonomikos komiteto išvadas dėl Gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto, Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 2, 4 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, Energetikos įstatymo 8, 17 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, Elektros energetikos įstatymo 9, 16 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, Akcizų įstatymo 581 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Prašom. Komiteto išvada.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, dėl Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo projekto Nr. VIII-1973 pakeitimo komiteto išvada – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Vienbalsiai pritarta, bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Suskystintų dujų.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėl Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo Nr. XI-2053 2, 4 ir 11 straipsnių pakeitimo – taip pat pritarti ir komiteto patobulintam įstatymo projektui, ir komiteto išvadai. Pritarta bendru sutarimu.
Dėl Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 8, 17 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto – taip pat pritarti komiteto patobulinam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Pritarta bendru sutarimu.
Ir dėl Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 581 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Komiteto išvada – taip pat pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Visi? Ekonomikos komitetas visiems išvardintiems projektams po svarstymo pritarė. Diskusija. Kviečiu V. Vingrienę diskutuoti. Nėra. A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, kalbėsiu labai trumpai. Mano kalba bus daugiau apie Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo kai kurias pataisas.
Pradžioje norėčiau pasidžiaugti, kad Lietuvoje pagaliau užbaigtas įgyvendinti ypač mažos apimties suskystintų gamtinių dujų terminalo projektas. Galima sakyti, tęstinumas energetikos sektoriaus pokyčių Lietuvoje toliau yra vykdomas ir sėkmingai įgyvendinama tai, kas buvo suplanuota praeitos Vyriausybės. Kaip žinote, kada buvo pastatytas didysis suskystintų gamtinių dujų terminalas ir buvo nupirktas suskystintoms gamtinėms dujoms transportuoti laivas, tuo metu buvo galvojama, kaip būtų galima dar atpiginti suskystintų gamtinių dujų terminalo eksploatacinius kaštus. Tada gimė mintis ir naujas pasiūlymas pastatyti dar vieną mažos apimties, t. y. 5 tūkst. kubinių metrų talpos, suskystintų dujų antžeminį terminalą, tai yra penkios talpos, talpinančios po tūkstantį kubinių metrų dujų, kad būtų galima vykdyti ir antžemines suskystintų dujų pardavimo paslaugas. Liaudiškai, ūkiškai pasakius, tai mažas laivelis iš didelio suskystintų gamtinių dujų terminalo prisipildo suskystintų dujų ir transportuoja į mažąjį terminalą, iš mažojo terminalo galima pripildyti dujų automobilius, kurie tas dujas išvežioja. Kaip jūs žinote, šiandien, kiek žinau, pajudėjo jau suskystintų gamtinių dujų terminalo dujos į Lenkiją. Taip pat, kiek atsimenu, buvo suplanuota ir į kitas kaimynines valstybes pristatyti ten, kur tokios dujos gali būti išgarinamos ir naudojamos. Taip pat, tikiuosi, bus įgyvendintas ir trečias planas, kad mažasis laivas, kuris bus pripildytas iš mažojo antžeminio suskystintų gamtinių dujų terminalo, aptarnaus Baltijos jūros regione esančius laivus, kurie naudoja suskystintas gamtines dujas. Tokia paslauga Baltijos jūroje pirmiausia yra pradėta naudoti Lietuvoje. Dar nė vienoje Baltijos šalyje tokių paslaugų niekas neatlieka.
O jeigu žiūrėtume viso Baltijos regiono suskystintų gamtinių dujų terminalų būsimas statybas, tai tokių terminalų lyg ir buvo 2015 metais numatyta 15, įvertinus tai, kad daugelis laivų pereis į suskystintų gamtinių dujų naudojimą. Siūlyčiau kaip tik tuos įstatymų projektus priimti, jiems pritarti po svarstymo, nes tai yra modernu. Džiaugiuosi, kad tie planai, kurie buvo numatyti, yra sėkmingai įgyvendinami. Dėkoju tiems žmonėms, kurie yra ambicingi ir juos įgyvendina.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Atsirado V. Vingrienė. Jūs dalyvausite diskusijoje? Prašom.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš norėjau pasisakyti kaip tik už Gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kur vienas iš klausimų būtų dėl gamtinių dujų tiekimo užtikrinimo Druskininkų miestui, kur šiuo metu yra išskirtinis dujų tiekimas, miestas yra atjungtas nuo visos Lietuvos dujų tiekimo sistemos, jam šiuo metu yra siūloma garantinio dujų tiekimo paslauga 20 % didesne kaina. Taigi šio įstatymo pakeitimo projektu siūloma suvienodinti, taip pat įtraukti į bendrą sistemą Druskininkų miestą, nes ir Druskininkų gyventojai, kaip mokesčių mokėtojai, yra prisidėję ir prie suskystintų gamtinių dujų terminalo, yra lygiai tokie patys piliečiai ir jiems neturėtų būti išskirtinės sąlygos. Todėl vienas iš to projekto pakeitimų yra užtikrinti visos Lietuvos vienodas sąlygas, kad būtų užtikrintas bendras tiekimas, bendra kaina, priklausomai nuo to, koks būtų tiekimas pagal tiekimo kaštus. Taigi siūlyčiau kolegoms pritarti šitam įstatymo pakeitimo įstatymo projektui ir balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju kolegei. Ar yra norinčių kalbėti šiuo klausimu? Gerbiama Virginija, jūs vienintelė už. Norėsite kalbėti? Gerai, pasakėte jau viską. Tai gal galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti projektams Nr. XIIIP-920, Nr. XIIIP-921, Nr. XIIIP-922, Nr. XIIIP-923 ir Nr. XIIIP-924? Pritarta.
15.36 val.
Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 1, 14 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo X1 skyriumi įstatymo projektas Nr. XIIIP-932(2) (svarstymas)
Popietinės darbotvarkės 2-6 klausimas – Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 1, 14 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo X1 skyriumi įstatymo projekto Nr. XIIIP-932(2) svarstymas. Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto atstovą R. J. Dagį. Komiteto išvada. Ruošiasi J. Bernatonis, Užsienio reikalų komitetas.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė ir pritarė patobulintam įstatymo projektui. Už balsavo 8, prieš – 1.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega. Kviečiu J. Bernatonį. Nematyti. Užsienio reikalų kas gali išvadą paskaityti? Gerbiamas Ažubali, gal jūs? Užsienio reikalų komiteto išvadą po svarstymo Diplomatinės tarnybos įstatymo. Ruošiasi G. Burokienė, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Kolegos, gerbiamoji posėdžio pirmininke, komitetas svarstė ir vienbalsiai pritarė Diplomatinės tarnybos įstatymo projekto pataisoms.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu G. Burokienę pateikti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas bendru sutarimu pritarė parengtam pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusija. A. Vinkų kviečiu į tribūną dalyvauti diskusijoje. Nematyti. Tada R. J. Dagį.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, svarstome, atrodo, įstatymo projektą, kuris irgi turi tam tikrą išskirtinumą, kalbame apie diplomatinių tarnybų darbuotojus, kurie dirba ne Lietuvoje, o savo atstovybėse, ir siūlome jiems numatyti atskirą tvarką, pagal kurią bus mokama ne diplomatams, bet pagalbiniam personalui mokami atlyginimai.
Šiaip aš visada esu prieš bet kokius išskirtinumus, kad būtų išskirta iš valstybės tarnybos. Bet šiuo atveju norėčiau priminti diplomatinės tarnybos tam tikrą specifiką. Kažkada man teko rengti Diplomatinės tarnybos įstatymą ir tada visi sutarėme, kad labai sunku jį įtraukti į mūsų sistemą ne todėl, kad mes valios neturėtume, bet todėl, kad kiekvienoje valstybėje yra sava specifika. Jeigu tu pradedi valstybės darbo apmokėjimo specifiką nagrinėti, šiuo atveju, kadangi ambasadoje dirba ne tik Lietuvos žmonės, bet ir kitų valstybių piliečiai, atlyginimai tose valstybėse labai skirtingi. Kai tu pradedi juos įtraukti į bendrą sistemą, tokiu atveju reikia labai daug visokių išimčių prirašyti. Tai dar blogiau, negu jų tiesiog neįtraukti. Čia yra objektyvi būtinybė. Todėl komitete iš principo mes ir pritarėme šitam variantui, pasižiūrėję, kad tos siūlomos šakutės ir tie mokėjimai iš principo nesikerta su kitų valstybių mokamais pinigais atitinkamiems darbuotojams. Iš principo reikėtų pritarti, nes kita aplinkybė ta, kad čia iš esmės nieko naujo nesiūloma, išskirtinės tvarkos nesiūloma, nes ir dabar jau, jeigu kitoje valstybės tarnyboje buvo reglamentuojama jų mokėjimo tvarka vienu atskiru Vyriausybės nutarimu, jie buvo reglamentuojami kitu nutarimu. Jie buvo atskirti, dabar tiesiog perkelia tai, ką turi, ir šiek tiek pakoreguoja tas šakutes, įmokas, kad jos daugiau atitiktų realybę. Siūlau pritarti šiuo atveju, nors ir išskirtiniai dalykai, bet vargu ar mes galime sureguliuoti kitų valstybių darbo apmokėjimo tvarką.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar po svarstymo vienas – už, vienas – prieš. K. Masiulis – prieš.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šiaip man keista, truputį gėdinga tvarka, kai vairuotojas, dirbantis diplomatinėje tarnyboje, yra kitoks vairuotojas, negu dirbantis, tarkim, Finansų ministerijoje. Įsivaizduokite amerikiečių vairuotoją, dirbantį Lietuvoje. Negi jis kitaip yra traktuojamas negu dirbantis Amerikoje? Arba vokiečių vairuotojas, dirbantis Vokietijos atstovybėje Lietuvoje, ar traktuojamas kitaip negu Vokietijoje? Čia tik liudija tai, kad mes dar esame trečiojo pasaulio valstybė, nesugebame normaliai, adekvačiai įvertinti. Leiskime normaliai vairuotojui apmokėti pagal tos šalies esamą pragyvenimo lygį. O dabar mes sakome, kad vairuotojui, dirbančiam atstovybėje, reikia suteikti specialų statusą. Na, taip nėra, vairuotojas yra vairuotojas, santechnikas yra santechnikas, kompiuterininkas yra kompiuterininkas – ar jis dirba atstovybėje, ar ne atstovybėje. Ir nereikia čia kokių nors šakučių ar dar ko nors. Tiesiog darbuotojas, užimantis tam tikrą pareigybę, turėtų būti vienodai traktuojamas – vairuotojas yra visur vairuotojas.
PIRMININKĖ. E. Gentvilas – už.
E. GENTVILAS (LSF). Gal būčiau ir nešnekėjęs, jeigu ne K.Masiulis, bet dabar noriu pasakyti. Kęstuti, tamstos kolega R. J. Dagys, mano manymu, labai aiškiai išdėliojo argumentus, kodėl reikia specifiškai šiame įstatyme apibrėžti tuos dalykus. Dar vienas dalykas, dėl kurio reikia pasisakyti, ponas A. Sysas mėgsta tai kartoti, kad turėtų būti sistemiškai – vienas įstatymas, kuris viską numato. Na, tai čia galima patiems buvusiems valdžioje socialdemokratams prikišti, kodėl per ketverius metus kažkokios sistemos nesukūrė, bet bala nematė.
Kalbant apie šitą įstatymą, kitose šalyse dirbantys žmonės veikia pagal tų šalių įstatymus, dažnu atveju gyvena pagal tų šalių įstatymus, nepaisant to, kad teritorija, kurioje jie dirba, t. y. Lietuvos Respublikos atstovybė ar ambasada, yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, tačiau gyvena jie vis dėlto kitoje šalyje. Prašau kolegų įsiklausyti į R. J. Dagio tikrai, mano manymu, profesionaliai išdėliotus argumentus ir siūlau balsuoti už šį įstatymą.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, nuomonės skirtingos, tai balsuojame. Kas po svarstymo pritariate Diplomatinės tarnybos įstatymo 1, 14 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 101 straipsniu įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 93, prieš – 1, susilaikė 1. Po svarstymo pritarta.
Replika po balsavimo – A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju. Tikrai nebūčiau replikavęs, bet išgirdęs E. Gentvilo kalbą, lyg ir kaltinimus buvusiesiems noriu pasakyti, kad liberalai šiek tiek neturi informacijos. Yra sukurta bendra sistema kai kuriose išsivysčiusiose valstybėse, kaip ir kalbėjo K. Masiulis. Jeigu tu eini tam tikras pareigas, pavyzdžiui, ministerijoje vienoje ar kitoje, atlyginimai, atsižvelgiant į darbo stažą, kvalifikaciją, yra vienodi. Bet jeigu tu dirbi diplomatinį darbą, atsižvelgiant į tai, kurioje valstybėje tu dirbi, yra pritaikomi koeficientai, kad tavo atlyginimas būtų didesnis. Ir tai yra vertinama. Jeigu Kinija – yra vienas koeficientas, jeigu Jungtinės Amerikos Valstijos – kitas, bet darbo apmokėjimo sistema, arba jos principas, yra vienoda.
PIRMININKĖ. Dėkoju. E. Gentvilas dar nori? Prašom. Replika po balsavimo.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Tikrai, gerbiamas Algirdai, nenoriu veltis. Aš tiesiog cituoju A. Sysą, kuris visada reikalauja sistemiškumo. Tai aš A. Sysui čia replikuoju, nors galėjote viską sudėlioti. Kalbant apie tą įstatymą, ir jūs teisus, ir R. J. Dagys teisus, ir aš teisus – reikia balsuoti už.
PIRMININKĖ. Tai jau mes apsisprendėme balsuodami. Replika po balsavimo – A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDPF). Aš tik esu laimingas, kad priimtas taip ilgai lauktas įstatymas, ir dešimt metų atidirbęs diplomatinėje tarnyboje džiaugiuosi, kad nubalsuota už.
15.46 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 10 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-300 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-312(3) (svarstymas)
PIRMININKĖ. Darbotvarkės 2-7 klausimas – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas. Kviečiu R. Baškienę pateikti Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė komiteto jau patobulintam įstatymo projektui, o patobulinome atsižvelgdami į Teisės departamento pasiūlymus, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuostatą, kad reikia pritarti pateiktam įstatymo projektui. Taip pat Vyriausybė teikia daug pasiūlymų. Komitetas teikia jau patobulintą įstatymo projektą, prašau jam pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar diskusija. Kviečiu R. J. Dagį diskutuoti.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, čia vienas iš tų įstatymų, kur mums patiems reikia apsispręsti, kam yra svarbiau. Aš tikrai manau, kad šita problema, kurią kelia R. Šalaševičiūtė, yra labai svarbi, ir reikia rasti kokį nors sprendimą. Mes kalbame, kad pailgintume slaugos laiką, kuris gali būti taikomas labai sunkiems ligoniams, bet atsiranda kelios aplinkybės, kurias verta mums įvertinti.
Pagal įstatymo projektą siūloma ne tik garantuoti, kas iki šiol nebuvo garantuota, 120 dienų slaugos, bet dar ir pridėti metus laiko, apmokėti slaugymo periodą. Visam tam mums reikia maždaug 8 mln. eurų. Jie bus mokami iš socialinio draudimo sistemos. Šita eilutė yra perpildyta, šioje eilutėje yra perviršis. Iš valstybės biudžeto mes tam negauname jokios dotacijos, tie 8 mln. bus paimti iš pensininkų, nes vienintelė eilutė, iš kurios mes galime paimti, yra pensijų sistema, o tai reiškia, kad kitų metų pensijas mes sumažiname vienu euru. Tokia yra šito kaina. Komitete buvo siūlomas „Sodros“ variantas pratęsti tą mokėjimą pusę metų, pažiūrėti, kaip sistema veikia, bet komiteto dauguma – 5:4 nubalsavo kitaip. Aš manau, čia reikia iš principo pasverti kainą, ar mums šiuo atveju pensininkai svarbiau, ar kitas dalykas.
Ir dar vienas dalykas. Atkreipiu Sveikatos reikalų komiteto dėmesį. Siūloma mūsų sunkių ligų sąrašą, kuris dabar egzistuoja, diferencijuoti į dvi dalis, paprastai šnekant: į sunkius, į labai sunkius ir labai labai sunkius, ir mokėti tą pailgintą išmoką labai, labai, labai sunkiems žmonėms. Bet gali atsirasti pavojus, kad tą ribą tarp sunkiai sergančių ligonių, tą mums išsakė Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai, iš principo bus labai sunku nustatyti, kur ta riba yra. Gali būti, kai slaugos išmoka bus dar didesnė, norinčių patekti į tą ypatingai didelį sąrašą bus dar daugiau ir tie pinigai, kuriuos mes dabar skiriame, bus dar didesni. Kol negauna visi, tai niekas nepretenduoja, problemų lyg ir nėra, bet kai prasidės diferenciacija, visi stengsis tą sąrašą papildyti. Tokie yra pavojai, nors, kaip sakiau, mintis yra teisinga – tą dalyką reikia vykdyti, bet, man atrodo, mes šiek tiek truputį persistengėme. Reikėtų bent eiti žingsnis po žingsnio, pasižiūrėti, kaip tas dalykas daromas. Komitetas siūlė tą sąrašą ne diferencijuoti, o mokėti visiems, dabar esantiems tame sąraše pratęsti visiems, be išlygos, bet ne metus, o pusę metų. Tai būtų kainavę pagal (…) skaičiavimus 4 mln. Ne komitetas, bet „Sodra“ siūlė. Mes komitete iš principo apie tai diskutavome. Čia reikia valdantiesiems apsispręsti kartu su biudžetu. 8 mln. šiuo atveju konkrečiai eis iš sumažintų pensijų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu A. Dumbravą.
A. DUMBRAVA (TTF). Sveiki, mieli kolegos, gerbiama pirmininke. Tikrai, ką ir sakė gerbiamas kolega Rimas, komitete mes tuos dalykus svarstėme ir, kaip matote, mūsų rezultatas labai įdomus: 5 – už, 4 susilaikė. Viskas buvo ant ribos.
Aš visiškai suprantu nuogąstavimus dėl „Sodros“, dėl biudžeto, dėl „Sodros“ draudiminių procentų, tačiau, mielieji, mes pagalvokime šiandieną. Tiems žmonėms, kurių vaikai serga, galbūt visai tas pats, iš kur valstybė kompensuos tas ligos išmokas. Svarbiausia, kad jos būtų. Aš manau, kad mums visiems apsispręsti padėtų apsilankymas Santariškių ligoninėje, kurioje guli vaikai plikomis galvytėmis. Matome susirūpinusius tėvelius, apimtus visiškos nežinios. Tikrai mums dėl tų dalykų padėtų apsispręsti.
Vis tiek tuos sąrašus sudarys kompetentingos gydytojų komisijos, patvirtins sveikatos apsaugos ministras, socialinės apsaugos ir darbo ministras. Nebus labai išplėstas ypač sunkių ligų sąrašas ta prasme, kad galėtų slaugyti visus metus. Žmonėms tai yra labai svarbu ir, manyčiau, tikrai mes turėtume vis dėlto šiandien apsispręsti ir paremti šį įstatymo projektą.
Kita vertus, Vyriausybės išvadą mes taip pat palaikome, bet truputį ir man neramu, kad Vyriausybė gal labai lengvai pritarė tokiems siūlymams, kai žino, kad reikės mokėti iš „Sodros“ biudžeto. Jeigu būtų pasakyta, kad mes turime sumokėti iš valstybės biudžeto, gal nebūtų taip lengvai priimama ir Vyriausybės išvada. Todėl tikrai norėčiau kreiptis ir į Sveikatos reikalų komitetą, ir į Biudžeto ir finansų komitetą, kad vis dėlto mes labai labai daug kalbame apie kitas vaikų ligų grupes (aš kalbu apie vaikų cukrinį diabetą), kai yra labai sunki forma, kai tėvai privalo pirkti insulino pompas, kai tėvai privalo pirkti vadinamuosius sensorius, kad nustatytų cukraus kiekį kraujyje, kai kiekvieną kartą reikia vaikui suteikti skausmo. Tikrai aš manau, kad iš valstybės biudžeto irgi galėtų būti skiriama lėšų būtent cukriniu diabetu sergantiems vaikams. Vieną kartą mes turime pereiti nuo kalbų prie darbų.
Šis įstatymo projektas, kuris pailgina slaugymo išmokas, ligos išmokas, tebūna gera pradžia, parama mūsų jauniesiems šalies piliečiams ir jų šeimoms. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu R. Šalaševičiūtę.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Gerbiami kolegos, aš tiesiog noriu priminti. Jeigu pamenate, kai buvo šito projekto teikimas, aš kalbėjau tik apie 120 vaikų, kurie serga onkologinėmis ligomis, kurie yra po kaulų čiulpų transplantacijų ir kuriems yra sunkios politraumos. Šitam projektui įgyvendinti reikėjo, mūsų skaičiavimais, apie 400 tūkst. eurų. Tačiau buvo apsispręsta paprašyti Vyriausybės išvados. Tada diskusijose su socialinės apsaugos ir darbo ministru L. Kukuraičiu, jo darbuotojais dėstėme visi kartu, kaip čia būtų geriau, ir Vyriausybės išvadoje atsirado kita nuostata.
Mano nuostata buvo, kad šitiems tėvams (tiesiog užmiršau priminti) nedarbingumo lapeliai būtų apmokami metus. Tada atsirado nuostata. Iš tikrųjų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija gauna be galo daug prašymų iš tėvų, kurių vaikai serga kitomis sunkiomis ligomis, kurių vaikai turi negalią ir dažnai patenka į gydymo įstaigas. Vyriausybės išvadoje atsirado nuostata, kad reikėtų pagal dabar patvirtintą socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro sunkių ligų sąrašą visiems tėvams apmokėti nedarbingumo pažymėjimus iki 180 dienų. Tam iš karto ir pritarė Socialinių reikalų ir darbo komitetas, padaręs pertrauką. Po to, kaip minėjo gerbiamas A. Dumbrava, penki balsavo ir už tai, kad būtų išskirtos ypač sunkios ligos ir būtent tiems tėvams turėtų būti apmokami nedarbingumo lapeliai vienerius metus.
Gerbiamieji, tiesiog noriu atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad, nepaisant mūsų didelių pasiekimų medicinos srityje, 20 % vaikų, sergančių onkologinėmis ligomis, neišgyvena. Aštuoni mėnesiai ir iki metų – tai tas laikotarpis, kai arba vaikas pradeda sveikti, pasveiksta ir gali normaliai gyventi, vystytis, mokytis, augti, arba tiesiog šeima vaiko netenka. Todėl aš manau, kad tie 400 tūkst. tikrai nėra esminis dalykas mūsų biudžetui siekiant padėti tokioje sunkioje situacijoje tėvams.
Aš labai dėkinga Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariams, kurie pritarė Vyriausybės išvadai. Labai kviečiu visus iš tiesų svarstymo metu, būtent dabar, pritarti tam projektui, kuris yra pateiktas, pataisytas Socialinių reikalų ir darbo komiteto. Ačiū jums.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamą R. Baškienę kviečiu vėl į tribūną. Yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymas.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, išties Lietuvos Respublikos Vyriausybė teikia siūlymą, kuriam komitetas pritarė iš dalies. Manome, kad reikia matyti visus vaikus ir šiuo atveju pagal galimybę padėti visiems ypač sunkiomis ligomis sergantiems vaikams. Tam yra numatyta skirti papildomai lėšų. Todėl komitetas, įvertindamas Vyriausybės pasiūlymus, ir atkreipė dėmesį, kad, pritariant Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktiems pasiūlymams, juos reikia patikslinti kartu atsižvelgiant ir į 2017 m. balandžio 20 d. jau Seimo priimtą Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, kuris reglamentuoja tuos pačius santykius.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ar galime pritarti komiteto nuomonei? Pritarta.
Dabar yra Seimo narės R. Šalaševičiūtės dėl 1 straipsnio 2 dalies.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Gerbiama posėdžio pirmininke ir gerbiama Rima Baškiene, aš savo pasiūlymus atsiimu, nes, šitaip išsprendus klausimą, jie esminės įtakos problemų sprendimui visiškai neturi.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Tada nereikia dėl jų balsuoti. Gerbiama Baškiene, ačiū.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Jūs pasakėte ir dėl Vyriausybės 2 straipsnio, manau?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Iš esmės tai yra įsigaliojimo data, kuri nustato laikotarpį, kada šitas įstatymas turėtų įsigalioti. Skelbia 2 straipsnis, kad įsigalioja nuo 2018 m. sausio 1 d. Prašau tam pritarti.
PIRMININKĖ. Galime pritarti komiteto siūlymui? Pritarta. Dėkoju.
Dėl viso projekto vienas – už, vienas – prieš. Gerbiama Rimantė. Niekas nenori prieš.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Aš manau, kad iš tikrųjų aš jau pasakiau viską, ką norėjau pasakyti. Tikiuosi Seimo narių supratimo ir palaikymo ir kviečiu pritarti šitam projektui.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ar galime bendru sutarimu pritarti, ar balsuojame? Balsuojame. Kas po svarstymo pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 93, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIIIP-312(3) pritarta.
16.00 val.
Įstatymo „Dėl Ganos, vienos šalies, ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių, kitos šalies, tarpinio ekonominės partnerystės susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-1182 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – įstatymo „Dėl Ganos, vienos šalies, ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių, kitos šalies, tarpinio ekonominės partnerystės susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-1182. Pranešėjas – užsienio reikalų viceministras D. Skusevičius.
D. SKUSEVIČIUS. Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, Užsienio reikalų ministerija teikia įstatymo „Dėl 2016 m. liepos 28 d. Briuselyje priimto Ganos, vienos šalies, ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių, kitos šalies, tarpinio ekonominės partnerystės susitarimo ratifikavimo“ projektą. Ratifikuoti teikiamas susitarimas buvo parengtas dar 2007 metais, siekiant, kad šios šalies ir Europos Bendrijos prekyba nenutrūktų, iki bus pabaigtas sudaryti išsamus ekonominės partnerystės susitarimas su visu Vakarų Afrikos regionu. Kadangi pastarajam prireiks daugiau laiko, buvo nuspręsta 2016 metų rugpjūčio mėnesį, Gana nusprendė ratifikuoti šį tarpinį sutarimą.
Susitarimu Ganos prekėms užtikrinama bemuitė prieiga prie Europos rinkos ir taip prekyba investicijomis ir darbo vietomis palaikomas Ganos ekonominis augimas. Teisės aktų projektai dėl susitarimo ratifikavimo be pastabų buvo suderinti su suinteresuotomis institucijomis bei Seimo kanceliarijos Teisės departamentu. Prašom pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti K. Masiulis. Nėra. Daugiau niekas nenori klausti. Ačiū.
Gerbiami kolegos, gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Balsuojam? Prašau balsuoti. Kas po pateikimo pritariate minėtam įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 81 Seimo narys: už – 78, prieš nėra, susilaikė 3. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Užsienio reikalų komitetas, papildomas – Ekonomikos komitetas. Numatomas svarstymas gruodžio 7 dieną.
Aš noriu atsiprašyti A. Vinkaus, nei aš, nei Sekretoriatas nepastebėjo, kad jūs stovite prieš šoninio mikrofono. Jeigu norite ką pasakyti, tai prašom.
A. VINKUS (LSDPF). Aš tik noriu, kaip tik gal ir tinka prie užsienio reikalų viceministro, kai svarstė Diplomatinės tarnybos įstatymą, aš pasidžiaugiau, kad priimtas įstatymas, bet nepridėjau žodžio „svarstyti“. Ačiū.
PIRMININKĖ. Prašau.
16.04 val.
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Afganistano Islamo Respublikos bendradarbiavimo partnerystės ir vystymosi srityje susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-1183 (pateikimas)
Dar vienas klausimas, kurį viceministras pateiks, tai įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Afganistano Islamo Respublikos bendradarbiavimo partnerystės ir vystymosi srityje susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-1183. Pateikimas.
D. SKUSEVIČIUS. Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, Užsienio reikalų ministerija teikia Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl 2017 metų vasario mėnesį Miunchene priimto Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Afganistano Islamo Respublikos bendradarbiavimo partnerystės ir vystymosi srityje susitarimo ratifikavimo“ projektą.
Įstatymo tikslas yra, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, atlikti vidaus procedūras, būtinas šiam susitarimui įsigalioti. Susitarimas yra ratifikuotina tarptautinė sutartis, kuri yra mišrios paskirties – tiek europinė, tiek valstybių narių. Susitarimo tikslas yra užmegzti įvairiapusę šalių partnerystę dialogui ir bendradarbiavimui stiprinti. Susitarimas nustato principus ir sąlygas, kuriais bus grindžiama būsima Europos Sąjungos ir Afganistano partnerystė. Susitarimu taip pat įtvirtinti įsipareigojimai bendradarbiauti tokiuose sektoriuose, kaip viešojo administravimo modernizavimas, viešųjų finansų valdymas, finansinės paslaugos, nelaimių rizikos valdymas ir daugybė kitų sričių.
Tikimasi, kad šiuo šalių tarpusavio bendradarbiavimu bus prisidedama prie tarptautinės regioninės taikos bei stabilumo ir ekonomikos vystymo. Prašom pritarti.
PIRMININKĖ. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Ačiū, pranešėjau. Aš manau, kad mes pritarsime, tik noriu pasitikslinti. Kiek šiuo metu mes iš vystomojo bendradarbiavimo skiriame Afganistanui paremti ir kiek mes manytume, kad galbūt reikėtų skirti, ar yra kokie nors metmenys kitų metų biudžete? Ačiū.
D. SKUSEVIČIUS. Labai ačiū už klausimą. Šiuo metu neturiu tikslių skaičių, kiek skiriama, bet žinote, Lietuva aktyviai dirba ir dirba Afganistane vystomojo bendradarbiavimo srityje. Tam tikras finansavimas numatytas ir kitiems metams, bet, žinoma, pagal vystomojo bendradarbiavimo finansavimo rodiklius nesame iš tų pirmojo dešimtuko narių. Jeigu tas finansavimas didėtų, tai būtų, žinoma, naudinga.
PIRMININKĖ. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju, pirmininke. Tai pat norėčiau paklausti pranešėjo dėl vystomojo bendradarbiavimo finansavimo. Seime mes esame priėmę Seimo nutarimą ir rezoliuciją didinti finansavimą tarptautiniam vystomajam bendradarbiavimui, ypač humanitarinei pagalbai, tai kartu, kadangi ratifikuojame sutartį, norėčiau paklausti. Ar perspektyviniame biudžete atsiras eilutė, milžiniška eilutė, ne tiktai gynybos biudžetui, bet ir vystomajam bendradarbiavimui, ar Užsienio reikalų ministerija planuoja biudžete pateikti papildomą finansavimą?
D. SKUSEVIČIUS. Užsienio reikalų ministerija šiuo metu planuoja biudžetą pagal tuos signalinius rodiklius, kuriuos turime. Ten didžiulių proveržių ar pokyčių didinant finansavimą… Didėjimas yra, turėčiau pasitikslinti skaičius, tam tikras didėjimas yra, bet jis nėra toks didelis, kad situacija pasikeistų dramatiškai.
PIRMININKĖ. Dėkui, viceministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiamas Simonai, jūs norite kalbėti už? Ne.
Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo įstatymo projektui? Pritarta po pateikimo. Pagrindinis komitetas – Užsienio reikalų komitetas, numatomas svarstymas gruodžio 7 dieną.
16.08 val.
Geležinkelių transporto kodekso 13 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1192, Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo Nr. IX-1905 9, 13 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1193 (pateikimas)
Dabar kviečiu ministrą R. Masiulį pateikti du įstatymų projektus – Geležinkelių transporto kodekso 13 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektą ir lydimąjį Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 9, 13 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektą.
R. MASIULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau pristatyti šiuos du pakeitimus. Savo esme jie palengvina verslo sąlygas Lietuvoje, kad geležinkelių riedmenų savininkai neturėtų du kartus Lietuvoje registruoti savo riedmenų ir taip mūsų valstybė taptų patrauklesnė gabenti per ją ir į ją produktus ir prekes geležinkeliais.
Jeigu konkrečiau, tai teikiamu pakeitimu įgyvendinama Europos Sąjungos teisės aktų nuostatuose siūloma nustatyti išimtis, pagal kurią trečiųjų valstybių asmenims priklausantys geležinkelių riedmenys, kuriems leidimai pirmą kartą išduoti trečiojoje valstybėje, prieš pradedant juos naudoti Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturėtų būti registruojami Geležinkelių riedmenų registre. Jie būtų registruojame kitame registre tik vieną kartą.
Teikiamu įstatymo pakeitimo projektu, įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus, taip pat siūloma nustatyti, kad reikalavimas turėti leidimą pradėti naudoti geležinkelių riedmenis Lietuvos Respublikoje netaikomas iš trečiųjų valstybių atvykstantiems lokomotyvams ir savaeigiams traukiniams, kurie naudojami pasienio geležinkelio linijose, taip pat trečiųjų valstybių asmenims priklausantiems prekiniams ir keleiviniams vagonams, bendrai naudojamiems tarptautiniam susisiekimui geležinkeliais su trečiosiomis valstybėmis europinės, tiksliau, rusiškos, vėžės geležinkelių tinkle, jeigu leidimai pradėti naudoti šiuos geležinkelių riedmenis išduoti ar teisė eksploatuoti geležinkelių riedmenis suteikta trečiosiose valstybėse. Nustatyti, kad reikalavimas paskirti geležinkelių riedmenų techninį prižiūrėtoją netaikomas Lietuvos Respublikos geležinkelių tinkle naudojamiems trečiųjų valstybių asmenims priklausantiems trečiosiose valstybėse įregistruotiems geležinkelių riedmenims, kurių techninė priežiūra atliekama pagal atitinkamos trečiosios valstybės teisės aktus. Reikia pažymėti, kad tos valstybės, iš kurios atvažiuoja šie riedmenys, teisės aktai, kaip yra prižiūrima kokybė šių riedmenų, yra suderinami su mūsų teisės aktais. Tai kokybinių problemų mums nesukels, tiesiog palengvins verslo sąlygas Lietuvoje ir tokiu būdu mes galėsime sėkmingiau konkuruoti su kitomis valstybėmis, nes kitose valstybėse tokių dvigubų reikalavimų nėra. Siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Jūsų nori klausti trys Seimo nariai. Pirmasis – V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, dėl kelių daugiausiai konkuruojame su latviais ir estais, o kaip jie tai reglamentuoja? Ar jie jau anksčiau šitą liberalizavę, pakeitę, ar mes būsime pirmieji pionieriai ir turėsime šiokį tokį prioritetą dėl krovinių šioje konkurencinėje kovoje?
R. MASIULIS. Ačiū už klausimą. Šio atveju mes vysimės juos, jie neturėjo to dvigubo reikalavimo. Pas mus dabar bus palengvinamos sąlygos, suvienodinamos.
PIRMININKĖ. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Ačiū už pristatymą, aš tik noriu pasitikslinti, nes mes, Lietuva, turime unikalų atvejį karinio ir kitokio tranzito per Lietuvą. Kaip šiuo atveju? Tie riedmenys bus bendroje toje apskaitoje, ar jiems bus taikomos išimtys, ar nebus? Kokia čia bus situacija? Ačiū.
R. MASIULIS. Šiuo atveju mes kalbame tiesiog apie pačius riedmenis. Dėl to, ar karinis, ar ne karinis, nedaroma išimčių, nes tai yra techniniai reikalavimai riedmenims, kurie rieda per Lietuvą. Kariniam ar kitam tranzitui būtų kiti reikalavimai, atskiri. Čia kalbame tik apie pačius riedmenis, kad jų nereikėtų registruoti dviejuose registruose. Viename registre Lietuvoje užteks registruoti.
PIRMININKĖ. Klausia A. Šimas.
A. ŠIMAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Norėčiau paklausti, tiksliau, pasitikslinti. Sunkusis transportas pereidamas techninę apžiūrą sumoka mūsų valstybei už kelių priežiūrą papildomai pagal tonažą, pagal viską. Dabar, pereinant kitoje Europos šalyje, kaip bus apmokama už techninę apžiūrą ir už tą kelių eksploatavimą, sunkusis transportas kiek moka, sunkvežimiai? Kaip bus, ar įeis į mūsų biudžetą, ar neįeis iš kitų Europos šalių tie pinigai, kaip jie bus ten pervedami?
R. MASIULIS. Dėl techninės pažiūros. Čia apie geležinkelius klausimas buvo, bet dėl techninės apžiūros. Tai pagal Europos Sąjungos taisykles techninė apžiūra, pereita vienoje valstybėje, turi būti pripažįstama kitos valstybės. Tai valstybei, kurioje buvo pereita techninė, ten ir sumokami pinigai. Taigi jeigu lietuviai pereis užsienyje, užsienyje jie ir sumokės pinigus.
PIRMININKĖ. Klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, nevisiškai susijęs klausimas, bet gal atsakytumėte. Jeigu Lietuva atstatys geležinkelio vėžę į Latviją, ar mokėsime baudą, ar nemokėsime baudos? Čia yra įvairiausių interpretacijų spaudoje. Kaip bus?
R. MASIULIS. Pagal europinę teisę bėgių atstatymas yra kompensacinė priemonė, kurių gali būti kelios. Pirmoji iš jų bėgių atstatymas gali būti kompensacijos kitoms šalims. Bauda yra bauda už pažeidimą. Jeigu tas pažeidimas galiausiai liks, tai bauda bus, o bėgių atstatymas ar kitos kompensacinės priemonės irgi bus. Bauda visada eina su kompensacinėmis priemonėmis. Bet kokiu atveju tai yra du dalykai. Bauda gali mažėti, gali didėti, kompensacinės priemonės, kokios nustatytos, tokios yra. Ir kaip komisarė sakė, pati pirmoji yra atstatymas.
PIRMININKĖ. Dėkui, ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai dėl viso, vienas – už, vienas – prieš. Norinčių kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Po pateikimo pritarta dviem įstatymų projektams: Geležinkelių transporto kodekso 13 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektui ir Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 9, 13 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektui. Pagrindinis komitetas – Europos, atsiprašau, Ekonomikos komitetas. Numatomas svarstymas lapkričio 23 dieną.
16.15 val.
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1194 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-11 klausimas – Energetikos įstatymo 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1194. Pateikimas. Kviečiu į tribūną energetikos ministrą Ž. Vaičiūną.
Ž. VAIČIŪNAS. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiamu įstatymo projektu yra siūloma papildyti Energetikos įstatymą ir nustatyti, kad dėl energijos tiekėjo kaltės susidariusi nepriemoka iš vartotojų už suvartotą energiją galėtų būti išieškoma ne daugiau kaip už du mėnesius. Šio įstatymo tikslas yra būtent įstatymo lygmeniu veiksmingai užtikrinti vartotojų teisių ir interesų apsaugą, aiškiai sureguliuoti vartotojų atsiskaitymo su energijos išteklių tiekėjais tvarką. Iš esmės šiuo metu turime situaciją, kai skirtingiems energetikos sektoriams, t. y. šilumos, karšto vandens, gamtinių dujų, elektros energijos, yra nustatomi skirtingi nepriemokų, susidariusių dėl tiekėjo kaltės ar jo padarytų apskaitos ar techninio pobūdžio klaidų, išieškojimo iš vartotojų terminai. Pavyzdžiui, gamtinių dujų sektoriuje tokios nepriemokos gali būti skaičiuojamos už 36 mėnesių laikotarpį, šilumos sektoriuje už du mėnesius, elektros sektoriuje apskritai tokie laikotarpiai nėra aiškiai reglamentuoti teisės aktuose. Tokiu būdu priėmus šio įstatymo nuostatas būtų galima užkirsti kelią situacijoms, kai vartotojai iš energijos tiekėjo yra gavę sąskaitas, kuriose buvo įtraukta ne dėl vartotojų kaltės per penkerius metus susikaupusi nepriemoka. Tokių atvejų buvo „Vilniaus energijos“ pateiktų sąskaitų istorijoje.
Iš esmės siūlomi įstatymų pakeitimai: pirma, nustatyti įstatymo lygmeniu tokį reglamentavimą; antra, visuose sektoriuose būtų suvienodinta būtent dėl energijos tiekėjų kaltės susidariusios nepriemokos sumokėjimo tvarka; trečia, labai svarbu, kad būtų nustatytas maksimaliai trumpas, bet kartu ir protingas dviejų mėnesių terminas, už kurį būtų galima išieškoti nepriemokas.
Šio įstatymo tikslas yra ginti vartotojus, kurie yra kaip ekonomiškai silpnesnė pusė, turi mažiau derybinių galių, lyginant su energijos tiekėjais. Manome, kad tai taip pat turėtų labiau motyvuoti energetikos įmones atsakingiau atlikti teisės aktuose įtvirtintas funkcijas, dėl kurių netinkamo atlikimo neplanuotų finansinių išlaidų patiria vartotojai.
Gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų tai yra svarbi nuostata vartotojams ir suprantame, kad verslo sąlygas keičiančios nuostatos gali įsigalioti arba nuo lapkričio 1 dienos, arba nuo gegužės 1 dienos, todėl, nors Vyriausybė ir neteikė tokio prašymo, prašau, galbūt įmanoma tai svarstyti skubos tvarka. Tokiu būdu įsigaliojus šio įstatymo nuostatoms nuo lapkričio 1 dienos būtų galima vartotojams tą naudą turėti kaip įmanoma greičiau. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, turbūt Teisės departamentas prirašė kelis kartus daugiau teksto nei jūsų įstatymo pataisa. Bet klausimas gal būtų ir teisingas, nes iš tikrųjų mes kišamės, galima sakyti, į uždarųjų akcinių bendrovių reikalus, kur santykiai reguliuojami paprastomis sutartimis ir įvairių jų būdavo.
Bet mano klausimas. Kaip bus su tais žmonėmis, kurie pakeitus apmokėjimo sistemą bus skolingi, iš tikrųjų ar paklius į tą įstatymą? Pagal viską turėtų nepakliūti, bet tada atsiskaitymai bus reglamentuoti, sutrumpinti, kaip bus su tomis sumomis, kurios liks už ribos? Ačiū.
Ž. VAIČIŪNAS. Galite patikslinti, dėl kurių vartotojų?
E. PUPINIS (TS-LKDF). (Kalba ne per mikrofoną, negirdėti)
Ž. VAIČIŪNAS. Šio įstatymo pakeitimai yra orientuoti būtent į tiekėjų kaltę, o tokiu atveju, jeigu yra nepriemokos dėl vartotojų kaltės, tai tos nepriemokos išieškomos kaip ir dabar ir laikotarpis yra nereglamentuotas, t. y. neapibrėžtas terminas.
PIRMININKĖ. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš noriu pasitikslinti pritardamas iš esmės suvienodinimui ir tvarkos įvedimui, tik noriu pasitikslinti, kodėl dar reikia mokėti, jeigu ta nepriemoka ne dėl vartotojo kaltės, net ir tuos du mėnesius? Jeigu žmogus susimokėjo, kaip jis turėjo susimokėti, o yra kažkokia tiekėjo kaltė, tai nemanau, kad vartotojas turėtų tą dengti. Ačiū už atsakymą.
Ž. VAIČIŪNAS. Labai geras klausimas, dėkui už klausimą. Tai orientuota į tai, kaip minėjau, kad maksimaliai trumpas ir kartu protingas terminas, nes vieną mėnesį gali būti atvejų, kad gali pasitaikyti tam tikrų techninių neatitikimų, tai kitas mėnuo yra skirtas tai nepriemokai ištaisyti. Jeigu yra objektyviai pagrindžiama, kad tiekėjas turėjo tam tikrų techninių problemų, tai per kitą mėnesį būtų galima išieškoti iš vartotojų tą nepriemoką. Būtent du mėnesiai tam ir skirti.
PIRMININKĖ. Dėkui, jūs atsakėte į klausimus.
Motyvai dėl viso. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame. Kas po pateikimo pritariate Energetikos įstatymo 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui?
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 77, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta.
Gerbiamieji kolegos, dar yra pora rezervinių klausimų, kuriuos turėtų pateikti N. Puteikis, bet aš jo nematau, tai lieka tik Seimo narių pareiškimai, todėl kviečiu K. Masiulį.
16.21 val.
Seimo narių pareiškimai
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš žiūriu, ar yra J. Sabatauskas. Nematau, bet norėčiau, kad būtų.
Gerbiamieji kolegos, 2012 metais, jau gana seniai, mes su S. Šedbaru pateikėme, įregistravome ir čia po pateikimo buvo pritarta įstatymui, kuriuo būtų įteisintas platesnis Vyčio vėliavos naudojimas. Po pateikimo tam įstatymui… Čia, šioje salėje, buvo pateikta, įstatymo projektas nukeliavo į Teisės ir teisėtvarkos komitetą ir štai šitiek laiko, iki šiol J. Sabatausko stalčiuje tas įstatymas guli.
Aš šioje kadencijoje jau antrą kartą išeinu kreiptis į J. Sabatauską, prašau jį, jis vis dar yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, tai gal galėtų ištraukti, nupūsti dulkes? Vis labiau ir labiau artėja Lietuvos valstybės… Respublikos šimtmetis, ir manau, kad garbinga šiame šimtmetyje vieta bus Vyčio vėliavai, Vyčiui, kaip skulptūrai, kaip simboliui. Vis labiau ir labiau lietuvių tauta, žmonės tą vėliavą pamils, tuo labiau plačiau naudoja, o tas mano su Stasiu projektas, kurį mes registravome, įteisintų platesnį naudojimą. Nieko ten daugiau nėra. Gal penkeri metai marinavimo, tai konjakas pribrendo? Nežinau, kaip čia reikėtų jau jį panaudoti, išleisti čia, į šitą salę. Aš neturiu kito varianto.
Dar vienas variantas, kurį svarstau, kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, kad išaiškintų, ką daryti. Kiek galima laukti iš tikro atsakymo iš komiteto, aš neturiu ką toliau… Dar sykį negaliu registruoti to paties įstatymo projekto. Taip ilgai negalima marinuoti įstatymo projekto, galima atmesti, jeigu jis blogas yra. Aš turiu tokį pareiškimą. Leiskime šitą įstatymą. Priimkite vienokį ar kitokį sprendimą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, registruojamės. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 77 Seimo nariai. 2017 m. spalio 17 d. vakarinis plenarinis posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.