LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
KAIMO REIKALŲ KOMITETO
PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVŪNŲ GEROVĖS IR APSAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-500 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-410
2024-05-22 Nr. 110-P-17
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis, pirmininko pavaduotojas Vidmantas Kanopa, komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Sergejus Jovaiša, Vigilijus Jukna, Kęstutis Mažeika.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
str. |
str. d. |
p. |
|||||
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-04-15 Nr. XIVP-410
|
1(4) |
1(2) |
|
1. Atsižvelgiant į tai, kad 2021 m. kovo 30 d. Seimas priėmė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 4, 7, 9, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-231, kurio 2 straipsnio 2 dalimi projektu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis papildyta nauju 24 punktu (atitinkamai koreguojant kitos dalies numeraciją) ir šis įstatymas turėtų įsigalioti 2021 m. gegužės 1 d., Respublikos Prezidentui pastarąjį įstatymą pasirašius ir oficialiai paskelbus, turėtų būti atitinkamai koreguojama projekto 1 straipsnyje minimų keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies punktų numeracija. |
Pritarti |
|
2. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-04-15 Nr. XIVP-410
|
2 |
2 |
|
2. Projekto 2 straipsnio 2 dalies atsisakytina, nes projekto nuostatos nereikalauja Vyriausybės priimamų įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo. Projekto aiškinamajame rašte minimos Aplinkos ministro įsakymu patvirtintos Medžioklės taisyklės turės būti pakeistos be papildomo pavedimo, paisant teisės aktų hierarchijos principo. |
Pritarti |
|
3. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-04-15 Nr. XIVP-410
|
|
|
|
3. Atsižvelgiant į Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus reikalavimus projekto aiškinamajam raštui, kartu su projektu teikiamo aiškinamojo rašto 8 punkto antrasis sakinys „Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios“ turėtų būti formuluojamas kaip savarankiškas punktas. |
Pritarti |
|
4. |
Teisingumo ministerijos ES teisės grupė 2021-05-06 Nr. XIVP-410 |
|
|
|
Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-410 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. |
Pritarti |
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
str. |
str. d. |
p. |
|||||
1. |
Lietuvos medžiotojų sąjunga "Gamta" 2021-05-26 Nr. 449 (2021-05-26 Nr. G-2021-6073) |
1(4) |
1(2) |
|
„<...> Lietuvos medžiotojų sąjunga „Gamta“ siūlo nesvarstyti LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo dėl sekančių priežasčių: 1. Seimo narys Linas Jonauskas įstatymo pataisas pristatė pateikdamas neteisingą informaciją Seimo nariams, tuo pačiu juos klaidindamas. Lietuvos medžiotojų sąjunga „Gamta“ Seimo nario Lino Jonausko veiksmus 2021-05-15 apskundė LR Seimo Etikos ir procedūrų komisijai. 2. Medžioklės klausimai (terminai, būdai) yra apsprendžiami Medžioklės LR teritorijoje taisyklėse. LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas nesprendžia medžioklės klausimų. 3. Priėmus minėtą įstatymą būtų padaroma nepataisoma žala vietinei laukinei faunai ir florai, iš esmės sunaikinamas vienas iš istoriškai svarbių medžioklės su šunimis būdų bei sunaikinamos kai kurios šimtmečio senumo medžioklinių šunų veislės. 4. Keliamus klausimus svarsto Medžioklės tvarkymo konsultacinė taryba prie LR aplinkos ministerijos, į kurios sudėtį įeina kompetentingi mokslo, aplinkosaugos, gamtosauginių organizacijų ir medžioklės specialistai. |
Argumentai: 2021-06-09 Komiteto protokoliniu nutarimu nuspręsta svarstyme daryti pertrauką iki Medžioklės tyrimo konsultacine taryba (toliau – MTKT) įvertins Projektą ir pateiks Seimo KRK savo sprendimą. 2024-05-10 gautas AM raštas, kuriame informuojama, kad dauguma MTKT narių nepritarė Projektui, argumentuodami, kad: „<...> tamsiu paros metu su šunimis (išskyrus kai ieškoma sužeisto gyvūno) medžiojami invaziniai žvėrys. Tokioje medžioklėje medžioklinis šuo tik suranda, sustabdo ir/arba medžiotojui parodo medžiojamojo gyvūno buvimo vietą, o patį gyvūną sumedžioja medžiotojas. Tai yra specializuota medžioklė ir joje naudojami apmokyti šunys, o tai užtikrina, kad su gyvūnais nebus elgiamasi žiauriai. <...> Prireikus Medžioklės taisyklėse galima įvardinti konkrečias gyvūnų rūšis, kurių negalima medžioti naktį su šunimis (išskyrus paiešką sužeidimo atveju ) ir šunų veisles kurios gali būti naudojamos naktinei medžioklei, arba šunų veisles kurios draudžiamos naktinėje medžioklėje.<...>“ Komitetas pritaria MTKT „nepritarimui“ šiam Projektui ir siūlo šį Projektą atmesti. Dėl LMS „Gamta“ pasiūlyme minimo (1 d.) kreipimosi į Seimo EPK: Iš LRS EPK 2021 m. rašto: „<...> Komisija priėmė sprendimą nepradėti tyrimo dėl Seimo nario L. Jonausko netiksliai pateiktos informacijos. Tačiau Komisija kreipėsi į Seimo narius ragindama juos viešuose pasisakymuose vengti apibendrintų vertinimų, taip pat nurodyti konkrečius atvejus, kai kalbama apie teisės aktų pažeidimus.<...>“. |
|
2. |
Sūduvos medžiotojų sąjunga 2021-05-28 Nr. S-9 (2021-05-31 g-2021-6206) |
1(4) |
1(2) |
|
Išrašas iš 2021-05-28 rašto Nr. S-9: „<...> Prašome Jūsų nenagrinėti ir nepritarti 2021 m. balandžio 12 d. Lietuvos Respublikos Seimo nario Lino Jonausko pateiktam Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui (Nr. XIVP-410) <...> <...> Sūduvos medžiotojų sąjunga mano, kad: 1. Lietuvos Respublikos Seimo narys Linas Jonauskas įstatymo pataisas pristatė pateikdamas neteisingą ir melagingą informaciją Lietuvos Respublikos Seimo nariams, tuo pačiu juos klaidindamas ir skleisdamas dezinformaciją; 2. Lietuvos Respublikos Seimo narys Linas Jonauskas įstatymo pataisas pristatė pateikdamas ne tik neteisingą ir melagingą informaciją Lietuvos Respublikos Seimo nariams, bet tuo pačiu metu ir apšmeiždamas Lietuvos piliečių medžiotojų socialinę grupę, dezinformuodamas Lietuvos Respublikos Seimo narius ir visuomenę apie medžiotojų socialinę grupę bei medžioklės būdus, ir taip skatindamas socialinę neapykantą bei kurstydamas diskriminaciją šios socialinės grupės atžvilgiu bei pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnį; 3. Lietuvos Respublikos Seimo narys Linas Jonauskas įstatymo aiškinamajame rašte pateikia melagingą informaciją, teigdamas, kad „Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma“, nes priėmus minėtą įstatymo pakeitimą būtų padaroma nepataisoma žala vietinei laukinei faunai ir florai, iš esmės sunaikinamas vienas iš istoriškai svarbių medžioklės su šunimis būdų, bei sunaikinamos kai kurios šimtmečio senumo medžioklinių šunų veislės, taip padarant nepataisomą žalą kinologijai; 4. visuomeninius santykius, susijusius su Lietuvos Respublikos teritorijoje esančios medžiojamosios gyvūnijos apsauga ir jos racionaliu naudojimu nustato Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymas 2020 m. birželio 20 d. Nr. IX-966, o ne Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas; 5. Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 2020 m. birželio 20 d. Nr. IX-966 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad Aplinkos ministerijai deleguotos funkcijos nustatyti draudžiamus ir leidžiamus medžioklės būdus, jų taikymo terminus, leidžiamus naudoti įrankius bei kitus medžiojimo reikalavimus;<...>“ |
Pritarti iš dalies |
Argumentai išdėstyti aukščiau (šios lentelės 1 d.) |
3. |
Lietuvos kinologų draugija 2021-06-08 (21-06-08 Nr. G-2021-6719) |
1(4) |
1(2) |
|
Išrašas iš LKD 2021-06-08 rašto: „<...> prašome nepritarti Seimo nario L. Jonausko tekiamam LR GGAĮ 4 straipsnio pakeitimo įstatymui, dėl sekančių svarbių motyvų: 1. Įstatymo pakeitimas liečia tik vieną iš Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių punktų, leidžiantį medžioti invazinius gyvūnus tamsiuoju paros metu su šunimis. Nepateikiant nei konkrečių nusižengimo gyvūnų gerovei faktų, nei pagrįstų argumentų dėl medžioklės tamsiu paros metu uždraudimo, bandoma apriboti medžiotojų galimybes efektyviai valdyti mangutų ir kitų invazinių gyvūnų populiacijas. Ignoruojamas faktas, kad tokiais atvejais medžiojama tik su specialiai tokioms medžioklėms parengtais medžioklinių veislių šunimis, kurie yra išmokyti sulaikyti medžiojamą gyvūną jo nežalojant. 2. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės rengiamos Aplinkos ministerijos vadovų ir specialistų kartu su Medžioklės tvarkymo konsultacine taryba prie AM, kurioje yra aplinkosaugos, biologijos, medžioklės, miškininkystės, veterinarijos ir kitų sričių profesionalai, turinčių pakankamą kompetenciją medžioklės LR teritorijoje procesų tvarkyme ir gebančių įvertinti taisyklių atitikimą gyvūnų gerovės reikalavimams. 3. Manome, kad teikiant šį įstatymą, yra pažeidžiama LR Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 punkto tikslingumo nuostata: „tikslingumo, reiškiančiu, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis“. Iki šio įstatymo projekto teikimo Seimo narys L. Jonauskas nesinaudojo jokiomis kitomis, LR įstatymų jam suteikiamomis priemonėmis. 4. LR GGAĮ 5 straipsnyje yra nustatyta, kad gyvūnų medžiojimas, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, nėra laikomas žiauriu elgesiu su gyvūnais, todėl įstatyme detalizuoti kiekvieną medžioklės būdą, įrankį ar galimą situaciją netikslinga. Pakanka invazinių gyvūnų medžioklę tamsiuoju paros metu aiškiau reglamentuoti Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse. |
Pritarti |
|
4. |
Bethany Sewell 21-11-26 (g-2021-11932) |
|
|
* |
Išrašas iš Bethany Sewell el. l.: „<...> atkreipti dėmesį į skaudžią ir užsitęsusią nederamo ir žiauraus elgesio su gyvūnais problemą Jūsų šalyje. Kadangi šie vargšai gyvūnai negali apsiginti, rašau jų ir visų gyvūnų gerovės gynėjų vardu tikėdamasi, kad bus imtasi priemonių, skirtų užkirsti kelią žiauriam elgesiui su gyvūnais ateityje. Būtent dėl šios priežasties prašome įgyvendinti papildomus ir griežtesnius gyvūnų gerovės įstatymus, tarp jų Žiauraus elgesio su gyvūnais ir jų kankinimo prevencijos įstatymą (PACT).<...> |
Atsižvelgti |
Konkretus pasiūlymas nesuformuluotas |
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
str. |
str. d. |
p. |
|||||
1. |
Aplinkos ministerija 2024-05-10 Nr.D8(E)-2370 (2024-05-10 Reg. Nr.: G-2024-4390) |
1(4) |
1(2) |
|
Išrašas iš AM rašto: Vykdydami Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto 2021-06-09 posėdžio protokolo Nr. 110-P-23 nutarimą, rašytinės apklausos būdu Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr.VIII-500 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIVP-410) (toliau – Projektas) aptarėme Medžioklės tvarkymo konsultacinėje taryboje, patvirtintoje aplinkos ministro 2005 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. D1-143 „Dėl Medžioklės tvarkymo konsultacinės tarybos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Taryba). Dauguma Tarybos narių nepritarė Projektui, argumentuodami, kad tamsiu paros metu su šunimis (išskyrus kai ieškoma sužeisto gyvūno) medžiojami invaziniai žvėrys. Tokioje medžioklėje medžioklinis šuo tik suranda, sustabdo ir/arba medžiotojui parodo medžiojamojo gyvūno buvimo vietą, o patį gyvūną sumedžioja medžiotojas. Tai yra specializuota medžioklė ir joje naudojami apmokyti šunys, o tai užtikrina, kad su gyvūnais nebus elgiamasi žiauriai. Medžioklė su šunimis turi gilias tradicijas ir yra neatsiejama medžioklės kultūros ir istorijos dalis. Kadangi medžioklė su šunimis tamsiu paros metu yra orientuota į kailinių žvėrelių medžioklę, medžiotojas neleistų šuniui žaloti medžioklės produkciją, t. y. gyvūno kailį, taip kankinant gyvūną. Prireikus Medžioklės taisyklėse galima įvardinti konkrečias gyvūnų rūšis, kurių negalima medžioti naktį su šunimis (išskyrus paiešką sužeidimo atveju ) ir šunų veisles kurios gali būti naudojamos naktinei medžioklei, arba šunų veisles kurios draudžiamos naktinėje medžioklėje. Mažuma Tarybos narių palaikė Projektą. Argumentai pritarti Projektui buvo šie: tamsus paros metas turėtų būti sąlyginės laukinių gyvūnų ramybės periodas, kai žmonių sukeliamas trikdymas turėtų būti kiek galima mažesnis. Šunys, skirtingai nuo žmonių, tamsoje gali sėkmingai aptikti ir persekioti žvėris. Tokiu būdu dar labiau iškreipiamas medžiotojų ir laukinių gyvūnų galimybių santykis gyvūnų nenaudai. Naktį paties medžiotojo galimybės kontroliuoti šunį yra mažesnės nei dieną, dėl ko padidėja tikimybė, kad nebus tinkamai bei laiku įvertinta situacija ir užkirstas kelias netinkamam šuns elgesiui ir dėl to nukentės medžiojamas žvėris ar net ir kitos (tuo metu ar apskritai nemedžiojamos) rūšys. Sužeisto gyvūno paieška su šunimis yra atskiras atvejis, kuris turėtų būti leidžiamas, kaip ir numatyta Projekte. |
Pritarti |
Komitetas pritaria Medžioklės tvarkymo konsultacinės tarybos (MTKT) „nepritarimui“ šiam Projektui ir siūlo šį Projektą atmesti. |
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.
6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-410 atmesti, atsižvelgiant į Aplinkos ministerijos 2024-05-10 raštu Nr. D8(E)2370) pateiktą Medžioklės konsultacinės tarybos nepritarimą šiam projektui bei gautas Lietuvos kinologų draugijos, Sūduvos medžiotojų sąjungos, Lietuvos medžiotojų sąjungos „Gamta“ pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė.
7. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0.
8. Komiteto paskirti pranešėjai: Kęstutis Mažeika.
Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis
Komiteto biuro patarėja Simantė Kairienė