LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS skolų išieškojimo įmonių ĮSTATYMO PROJEKTO

NR. XIIIP-1741(2)

2020-06-26 Nr. 109-P-28

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Valius Ąžuolas, Rasa Budbergytė, Andrius Palionis, Gintarė Skaistė, Vida Ačienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Dalia Mudėnienė, Jolanta Žaltkauskienė, vyr. specialistė Agnė Gedraitytė, padėjėja Danguolė Zabulėnienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė		Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė		Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-07	1			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Projekto 1 straipsnio ir kitų projekto straipsnių nuostatos tikslintinos, atsižvelgiant į tai, kad yra sustabdomas ir panaikinamas licencijos galiojimas, o ne licencija.	Pritarti		Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 2 p.
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-07	2	2		2. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad priežiūros institucijos funkcijas vykdys Lietuvos Respublikos ūkio ministerija. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis 2019 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiu Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 29 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XIII-1544 ir atsižvelgiant į projektu siūlomo įstatymo įsigaliojimo datą, Ūkio ministerijos pavadinimas turėtų būti keičiamas į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją. Kita vertus, svarstytina galimybė projekte neįvardinti konkrečios ministerijos, o nurodyti, jog priežiūros institucija yra Vyriausybės įgaliota institucija.	Pritarti iš dalies		Priežiūros institucija nustatoma Teisingumo ministerijos įgaliota institucija. Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 3 p.
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-07	2			3. Projekto 2 straipsnyje pateikiamas skolos apibrėžimas tobulintinas, atsižvelgiant į Civilinio kodekso terminiją. Siūlytina skolą apibrėžti kaip piniginę prievolę kreditoriui, kurios mokėjimo terminas, nustatytas sutartyje ar įstatyme, yra praleistas.	Pritarti iš dalies		Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 3 p.
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-07				4. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Skolų išieškojimo įmonių įstatymo projektu siekiama iš esmės sureguliuoti skolų išieškojimo veiklą vykdančių įmonių veiklą ir jos licencijavimą. Atkreiptinas dėmesys, kad projekte yra pateikiama daug nuostatų, reguliuojančių licencijos suteikimą ir panaikinimą, skolų išieškojimo įmonių savivaldą, atskirų jos organų struktūrą ir baudas, tačiau nuostatų, apibrėžiančių skolų išieškojimo įmonės teisinę formą, skolų įgijimo iš kreditoriaus būdus, sąlygas, skolų administravimo ar pagalbos turinį, ginčų sprendimų būdus ir tvarką tarp skolų išieškojimo įmonės ir skolą „perleidžiančio“ kreditoriaus, kvalifikacinių reikalavimų skolų išieškojimo įmonėse dirbantiems ir skolų išieškojimą vykdantiems asmenims – nėra. Manytina, kad siūlomas teisinis reguliavimas, kai licencijuojama ūkinė veikla ir ją vykdantis subjektas tą veiklos sritį reglamentuojančiame įstatyme yra apibrėžiami tik prie įstatymo sąvokų (projekto 2 straipsnio 5 ir 6 dalys), yra nepakankamas.	Nepritarti		Nurodytas sritis reglamentuoja kiti teisės aktai, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Kitos nuostatos dėl šio įstatymo projekto įgyvendinimo paliekamos įstatymų vykdomajai valdžiai.
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-07	2	5		5. Iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokios teisinės formos juridinis asmuo galėtų vykdyti skolų išieškojimo įmonės veiklą. Projekto 2 straipsnio 5 dalyje skolų išieškojimo veiklą vykdančiam asmeniui keliamas reikalavimas būti juridiniu asmeniu, nekonkretizuojant jo teisinės formos. Tačiau iš kitose projekto nuostatose įtvirtintų reikalavimų darytina išvada, kad ne visų teisinių formų juridiniai asmenys atitiktų įstatymo projekte nustatytus kriterijus. Pavyzdžiui, projekto 5 straipsnyje keliami reikalavimai skolų išieškojimo įmonės vadovui, kurio mažoji bendrija neprivalo turėti (Mažųjų bendrijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Projekto 5 straipsnio 2 dalyje nurodomas skolų išieškojimo įmonės įstatinis kapitalas, kurį turi tik akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės (Akcinių bendrovių įstatymo 2 straipsnio 2 ir 3 dalys). Atkreiptinas dėmesys, kad apibrėžiant lemiamą poveikį projekto 5 straipsnio 1 dalyje pateikiama nuoroda į Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymą, kuris yra taikomas tik akcinėms bendrovėms, uždarosioms akcinėms bendrovėms, tikrosioms ūkinėms bendrijoms ir komanditinėms ūkinėms bendrijoms, kurių visi tikrieji nariai yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, galinčioms daryti tiesioginį ar netiesioginį lemiamą poveikį vienai ar kelioms įmonėms, kurios yra pelno siekiantys juridiniai asmenys. Taigi iš projekto 5 straipsnio 1 dalies nuostatų nėra aišku, kaip būtų daromas tiesioginis ar netiesioginis lemiamas poveikis ir kas būtų laikomas su įmonės vadovu kartu veikiančiu asmeniu, pavyzdžiui, viešojoje įstaigoje, ūkinėje bendrijoje ar mažojoje bendrijoje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad reikalavimų vadovui ar kontroliuojančiam asmeniui nesilaikymas yra pagrindas skolų išieškojimo veiklos licencijos galiojimo sustabdymui ar panaikinimui (projekto 9 straipsnio 2 dalies 2 punktas; 9 straipsnio 4 dalies 1 punktas), taigi kartu veikiančio asmens ir lemiamos įtakos sąvokos turėtų būti apibrėžtos itin tiksliai. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, projekto nuostatas siūlytina tikslinti, atsisakant tik tam tikroms juridinių asmenų teisinėms formoms būdingų nuostatų, arba konkrečiai apibrėžiant, kokios teisinės formos juridinis asmuo gali vykdyti skolų išieškojimo veiklą.	Pritarti		Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 3 p.
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-07	3	2		6. Vadovaujantis teikiamo projekto 3 straipsnio 2 dalimi, įstatymo nuostatos netaikomos įmonėms, kurios įgyvendina savo reikalavimo teises ir jų pajamos iš įgytų mokėjimo įsipareigojimų sudaro ne daugiau kaip 10 procentų jų metinių pajamų ir neviršija 500000 eurų. Iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiškus žodžių junginio „pajamos iš įgytų mokėjimo įsipareigojimų“ turinys. Iš teikiamo projekto nuostatų nėra aišku, ar pajamos šiuo atveju reiškia iš kito fizinio ar juridinio asmens įgytų ir vėliau išieškotų skolinių įsipareigojimų sumos dydį, ar komisinius (pelną), gautą užbaigus administruoti (išieškoti) skolą. Be to, nėra aiškus teikiamo projekto 3 straipsnio 2 dalies santykis (ypač įvertinus tai, kad leidžiamos pajamos iš skolų išieškojimo veiklos siekia didelę 500000 eurų sumą) su projekto 4 straipsnio 1 dalimi, kuriame nustatyta, jog skolų išieškojimo įmonė gali veikti tik turėdama skolų išieškojimo įmonės licenciją ir būdama įrašyta į viešąjį sąrašą. Jeigu projektu siekiama padaryti 4 straipsnio 1 dalies nuostatų išimtį juridiniams asmenims, kurių pajamos iš šios veiklos neviršija 10 procentų metinių pajamų ir 500000 eurų maksimalios sumos, tokios nuostatos turėtų būti dėstomos teikiamo projekto 2 skirsnyje, reglamentuojančiame skolų išieškojimo įmonės licencijavimą (reikalavimus įmonėms, siekiančioms verstis skolų išieškojimo veikla), o ne straipsnyje, nustatančiame įstatymo taikymo sritį. Pastebėtina ir tai, kad siūlomu teisiniu reguliavimu išimtis, suteikianti teisę juridiniams asmenims verstis skolos išieškojimo įmonės veikla neturint tam licencijos, būtų taikoma tik tuo atveju, kai įmonė mokėjimo įsipareigojimą iš kito asmens įsigytų (projekto 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Tuo tarpu projekto 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad skolų išieškojimo veikla gali būti vykdoma ir skolų išieškojimo įmonei teikiant asmenų skolų administravimo ar pagalbos kreditoriams veiklą. Taigi, iš projekto nuostatų nėra aišku, kodėl išimtis, suteikianti galimybę juridiniams asmenims vykdyti veiklą be skolų išieškojimo įmonės veiklos licencijos būtų taikoma tik tuo atveju, kai skola yra įsigyjama.	Pritarti iš dalies		Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 4 p.
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-07	3	2	5	7. Projekto 3 straipsnio 2 dalies 5 punkte vietoj žodžių „teisės aktų“ įrašytinas žodis „įstatymų“, nes įstatymo taikymo išimtis gali nustatyti tik įstatymas. Kitu atveju būtų pažeista teisės aktų hierarchija, kylanti iš konstitucinio teisinės valstybės principo.	Pritarti		Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 4 p.
8.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-07	4	3		8. Projekto 4 straipsnio 3 dalies žodžiai „arba iki tol, kol yra panaikinama šio įstatymo ar skolų išieškojimo veiklos licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka“ brauktini kaip pertekliniai. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Civilinio kodekso 2.79 straipsnio 1 dalies nuostatomis, licencija išduodama neterminuotam laikui, jei yra įvykdytos licencijavimo taisyklėse nustatytos sąlygos. Tuo tarpu licencijos galiojimo panaikinimas yra ne licencijos galiojimo terminą apibrėžianti aplinkybė, o poveikio priemonė, taikoma už įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimą. Be to, projektą reikėtų papildyti nuostatomis dėl licencijos ir joje įrašytų duomenų keitimo.	Pritarti		Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 5 p.
9.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-07	4	4		9. Pastebėtina, kad projekto 4 straipsnio 4 dalyje nustatoma, kad Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmai (toliau – Rūmai) rengia skolų išieškojimo veiklos licencijavimo taisykles, tuo tarpu projekto 11 straipsnyje, reglamentuojančiame Rūmų funkcijas, minėtos funkcijos įvardinta nėra.	Nepritarti		Projekte atsisakoma nuostatų dėl savivaldos. Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 11 p.
10.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-07	10			10. Projekto 10 straipsnyje, reglamentuojančiame Rūmų statusą, nėra įvardijamas šio juridinio asmens teisinis statusas. Iš siūlomo projekto nuostatų galima daryti išvadą, kad Rūmai yra asociacija. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis viešais VĮ Registrų centro duomenimis, jau yra registruotas ir veikia juridinis asmuo „Lietuvos kredito valdymo įmonių asociacija“, todėl svarstytina, ar įsteigus „Lietuvos kredito valdymo įmonių rūmus“, kurie taip pat būtų asociacija, vienijanti iš esmės toje pačioje ūkio srityje veikiančias įmones, nebūtų įnešama painiavos, į kurią asociaciją skolų išieškojimo įmonėms reikėtų jungtis. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, siūlytina koreguoti naujai steigiamos asociacijos pavadinimą.	Nepritarti		Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 10 p.
11.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-07	6			11. Projekto 6 straipsnyje įtvirtinama pareiga skolų išieškojimo įmonei drausti verslo civilinę atsakomybę. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu ir atsižvelgiant į Paslaugų įstatymo 14 straipsnio nuostatas, siūlytina straipsnį papildyti minimalia metine civilinės atsakomybės draudimo suma ar nustatyti kitokius tinkamo civilinės atsakomybės draudimo kriterijus, o vietoj žodžio „verslo“ įrašyti žodį „profesinis“ atitinkamu linksniu.	Pritarti		Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 6 p.
12.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-07	7	1	2	12. Atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis Civilinio kodekso 2.46 straipsniu, steigimo dokumentu gali būti ne tik įmonės įstatai, todėl tikslintinas projekto 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas.	Pritarti		Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 7 p.
13.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-07	7	1	8	13. Redakciniu aspektu tikslintinas projekto 7 straipsnio 1 dalies 8 punktas, nurodant į kokią asociaciją ar kitą juridinį asmenį stojant mokamas stojamasis ir kasmetiniai mokesčiai.	Nepritarti		Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 7 p.
14.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-07	7	1	8	14. Iš projekto 7 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatų nėra aišku, kodėl stojamojo ir kitų savivaldos institucijai mokamų nario mokesčių dydį turėtų tvirtinti ne patys Rūmai, vienijantys minėtus narius, o priežiūros institucija.	Nepritarti		Siūloma projekte atsisakyti nuostatų dėl savivaldos (žr. Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 7 p.).
15.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-07	7	1	8	15. Projekto 7 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatoma, kad įmonė, siekdama gauti skolų išieškojimo veiklos licenciją turi pateikti stojamojo ir kasmetinių mokesčių sumokėjimą patvirtinančius dokumentuos. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis projekto 13 straipsnio 1 dalimi, Rūmų nariais gali būti tik skolų išieškojimo įmonės, turinčios išduotą skolų išieškojimo veiklos licenciją. Atsižvelgiant į tai, tarpusavyje derintini projekto 7 ir 13 straipsniai.	Nepritarti		Siūloma projekte atsisakyti nuostatų dėl savivaldos (žr. Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 7 p.).
16.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-07	8			16. Iš projekto 8 straipsniu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl skolų išieškojimo įmonės veiklos licencijos išdavimas apima tų pačių funkcijų dubliavimą dvejose institucijose. Projektu siūloma nustatyti, jog įmonė, siekianti gauti veiklos licenciją, pirmiausia kreipiasi ir dokumentus pateikia Rūmų valdybai. Ši, išnagrinėjusi dokumentus ir prašymą, per 20 kalendorinių dienų priima sprendimą teikti įmonės prašymą ir dokumentus priežiūros institucijai. Priežiūros institucija tą patį prašymą ir dokumentus vertina dar 15 darbo dienų. Pastebėtina ir tai, kad vadovaujantis projekto 8 straipsnio 4 dalimi, priežiūros institucija gali tik išduoti arba atsisakyti išduoti skolų išieškojimo veiklos licenciją, tačiau teisė pareikalauti papildomų dokumentų jai nėra suteikta. Taigi trūkstant tam tikrų duomenų ar dokumentų, prašymas išduoti licenciją būtų atmestas ir skolos išieškojimo veiklą siekianti vykdyti įmonė vėl būtų priversta kreiptis pirmiausia į Rūmų valdybą ir pateikti dokumentus, kurių Rūmų valdyba prieš tai nereikalavo, bet kurių reikalauja priežiūros institucija. Abejotina, ar vadovaujantis ekonomiškumo, proporcingumo ir efektyvumo principais, toks funkcijų dubliavimas atitinka licenciją siekiančio gauti asmens interesus ir efektyvų valstybės lėšų naudojimą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į Paslaugų įstatymo 7 straipsnio nuostatas dėl leidimų (licencijų) išdavimo terminų ir dėl pasekmių, kylančių pareiškėjui negavus atsakymo per įstatymo nustatytą terminą.	Pritarti		Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 8 p.
17.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-07	8	6		17. Projekto 8 straipsnio 6 dalyje nustatomi atvejai, kada išieškojimo veiklos licenciją atsisakoma išduoti. Įvertinus tai, kad tinkamą (turiniu ir skaičiumi) dokumentų pateikimą prieš pateikdama juos priežiūros institucijai pirmiausia vertina Rūmų valdyba, abejotina, kad projekto 8 straipsnio 6 dalies 1-3 punktuose įvardinti atvejai yra galimi.	Pritarti iš dalies		Projekte siūloma atsisakyti nuostatų dėl savivaldos. Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 8 p.
18.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-07	8	5		18. Projekto 8 straipsnio 5 dalyje siekiama nustatyti, kad priežiūros institucijai priėmus sprendimą išduoti skolų išieškojimo veiklos licenciją, skolų išieškojimo įmonė įrašoma į viešą skolų išieškojimo įmonių sąrašą. Pastebėtina, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kuriam subjektui – Rūmų valdybai ar priežiūros institucijai – ši pareiga atsiranda. Jei ši pareiga tenka priežiūros institucijai (vadovaujantis projekto 9 straipsnio 1 dalimi, priežiūros institucija turi teisę išbraukti įmonę iš minėto sąrašo), manytina, kad priežiūros institucija, o ne Rūmų valdyba, turėtų ir minėtą sąrašą administruoti (skelbti ir taisyti). Ta pati pastaba taikytina ir projekto 9 straipsnio 8 daliai.	Pritarti		Projekte siūloma atsisakyti nuostatų dėl savivaldos. Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 8 p.
19.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-07	9 9	2 4	3 6	19. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 9 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir šio straipsnio 4 dalies 6 punkte yra nurodomas tas pats teisinis pagrindas (kasmetinio nario mokesčio nesumokėjimas), kurio pažeidimas sukelia skirtingas teisines pasekmes – licencijos galiojimas gali būti ir stabdomas, ir panaikinamas. Siūlytina nustatyti papildomus aiškius kriterijus, kada nario mokesčio nemokėjimo atveju licencijos galiojimas būtų sustabdomas, o kada – panaikinamas.	Pritarti iš dalies		Projekte siūloma atsisakyti nuostatų dėl savivaldos. Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 9 p.
20.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-07	9	2	4	20. Projekto 9 straipsnio 2 dalies 4 punkte vietoj žodžio „grubiai“ įrašytinas žodis „šiurkščiai“. Be to, projektą reikia papildyti nuostatomis, koks pažeidimas būtų laikomas šiurkščiu.	Pritarti		Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 9 p.
21.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-07	9	4	3	21. Loginiu ir kalbiniu aspektu redaguotinas projekto 9 straipsnio 4 dalies 3 punktas, nes minėto straipsnio 4 dalyje yra išvardijamos licencijos galiojimo panaikinimo sąlygos, o priežiūros institucijai patenkinus garbės teismo siūlymą panaikinti licencijos galiojimą susidaro situacija, kad sprendimas panaikinti licencijos galiojimą priimamas du kartus.	Nepritarti		Projekte siūloma atsisakyti nuostatų dėl savivaldos, taigi, ir 9 straipsnio 4 dalies 3 punkto. Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 9 p.
22.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-07	9	4	4	22. Tikslintinas projekto 9 straipsnio 4 dalies 4 punktas, nurodant, kokios veiklos (skolų išieškojimo ar įmonės ūkinės veiklos apskritai) nevykdymas yra sąlyga skolų išieškojimo veiklos licencijos galiojimui panaikinti.	Pritarti		Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 9 p.
23.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-07	9	4	7	23. Vadovaujantis Civilinio kodekso 2.77 straipsnio 1 dalimi, ūkio subjekto teisė vykdyti tam tikrą veiklą gali būti ribojama tik įstatymu ir tik įstatymo nustatyta tvarka, tai yra reikalavimas turėti licenciją, licencijos išdavimo sąlygos, licencijuojamos veiklos sąlygos (tarp jų licencijos turėtojų teisės ir pareigos), atsisakymo išduoti licenciją, licencijos galiojimo sustabdymo, licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo ir licencijos galiojimo panaikinimo pagrindai gali būti nustatomi tik įstatymu. Atsižvelgiant į tai, koreguotinas projekto 9 straipsnio 4 dalies 7 punktas.	Pritarti		Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 9 p.
24.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-07	9			24. Iš projekto 9 straipsniu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl skolų išieškojimo įmonė, panaikinus jos licencijos galiojimą, privalo perleisti kitoms skolų išieškojimo įmonėms visas galiojančias reikalavimo teises. Atkreiptinas dėmesys, kad skolų išieškojimo veikla gali būti vykdoma ne tik administruojant skolas ar teikiant pagalbą kreditoriams, bet ir skolų išieškojimo įmonei įsigyjant skolas (projekto 2 straipsnio 5 dalis). Dėl šios priežasties abejotina, ar „savų“ skolų privalomas perdavimas (ypač jei skolų išieškojimo įmonė įsivertina jas kaip neišieškomas) kitai įmonei visada bus racionalus ir ekonomiškai pagrįstas.	Pritarti		Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 9 p.
25.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-07	9	7		25. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 9 straipsnio 7 dalyje yra nustatyta skolų išieškojimo įmonės pareiga, panaikinus jos licencijos galiojimą, perleisti turimas reikalavimo teises kitai skolų išieškojimo įmonei, tačiau projekte nėra nuostatų, per kokį terminą ji tai turi padaryti, kokios kyla pasekmės, jeigu skolų išieškojimo įmonė šios pareigos neįvykdo. Atsižvelgiant į tai, projektas turėtų būti atitinkamai pildomas, panaikinant šiuos neaiškumus ir tinkamai reglamentuojant reikalavimo teisių perleidimo procesą.	Pritarti		Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 9 p.
26.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-07	9	9		26. Iš projekto 9 straipsnio 9 dalies nuostatų nėra aišku, kodėl negalima skųsti priežiūros institucijos sprendimo dėl licencijos galiojimo sustabdymo ar panaikinimo tuo atveju, kai licencijos galiojimą siūlo panaikinti garbės teismas.	Pritarti		Projekte siūloma atsisakyti nuostatų dėl savivaldos. Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 9 p.
27.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-07	9	10		27. Iš projekto 9 straipsnio 10 dalies nuostatų nėra aišku, kodėl nustatomas vienerių metų ribojimas kreiptis dėl naujos licencijos išdavimo net ir tuo atveju, kai licencijos galiojimas buvo panaikintas pačios skolų išieškojimo įmonės prašymu.	Pritarti		Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 9 p.
28.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-07	12			28. Pastebėtina, kad Rūmų garbės teismas taip pat yra Rūmų organas, todėl turėtų būti atitinkamai tikslintinas projekto 12 straipsnis.	Nepritarti		Projekte siūloma atsisakyti nuostatų dėl savivaldos. Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 12 p.
29.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-07	11, 23, 24, 29			29. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 11 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios Rūmų funkcijas ir projekto 14 straipsnio 4 dalies nuostatos, reglamentuojančios visuotinio Rūmų narių susirinkimo teises, yra identiškos. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos koreguotinos, nustatant konkrečias ir nesidubliuojančias juridinio asmens ir jo organų teises ir pareigas, vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 23, 24 ir 29 straipsniams.	Nepritarti		Projekte siūloma atsisakyti nuostatų dėl savivaldos. Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 11 p.
30.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-07	12 16	2		30. Projekto 12 straipsnio 2 dalies nuostata dėl valdymo organo – administracijos kelia abejonių. Paprastai administracija yra juridinio asmens struktūrinis padalinys, o ne jos valdymo organas. Atsižvelgdami į Civilinio kodekso 2.82 straipsnio nuostatas, siūlytume nustatyti, jog Rūmai turi kolegialų valdymo organą – valdybą ir vienasmenį valdymo organą - Rūmų direktorių. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tobulintinas ir projekto 16 straipsnis.	Nepritarti		Projekte siūloma atsisakyti nuostatų dėl savivaldos. Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 14 p.
31.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-07	17			31. Projekto 17 straipsnyje siūloma nustatyti, jog skolų išieškojimo įmonių garbės teismas nagrinėja įstatymo ir profesinės veiklos ir (arba) etikos kodekso pažeidimus. Pastebėtina, kad pagal susiklosčiusią teisėkūros praktiką, atitinkamos reguliuojamos profesijos narius vienijančios savivaldos institucijos garbės teismas nagrinėja drausmės bylas dėl narių – fizinių asmenų padarytų pažeidimų ir skiria drausmines nuobaudas. Projektu siūloma įtvirtinti naują reguliavimą ir nustatyti, jog garbės teismą turi ir juridinių asmenų asociacija. Toks siūlymas pritaikyti fiziniams asmenims skirtą institutą ir juridiniams asmenims kelia abejonių. Siūlytume projekte atsisakyti nuostatų dėl juridinių asmenų garbės teismo. Jeigu pastabai nebūtų pritarta, projekte siūlytume vartoti veiklos pažeidimų bylų nagrinėjimo ir nuobaudų už veiklos pažeidimus terminus. Be to, 17 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžio „teisme“ įrašytini žodžiai „garbės teismo posėdyje“.	Nepritarti		Projekte siūloma atsisakyti nuostatų dėl savivaldos. Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 15 p.
32.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-07	18	2	3	32. Projekto 18 straipsnio 2 dalies 3 punkte siūloma įtvirtinti draudimą skolų išieškojimo įmonei skambinti skolininkui nakties metu. Tačiau iš projekto nuostatų neaišku, koks paros laikas (nuo kurios iki kurios valandos) būtų laikomas „nakties metu“.	Pritarti		Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 16 p.
33.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-07	19	1		33. Projekto 19 straipsnio 1 dalies nuostata tikslintina, nurodant, kada skolų išieškojimo įmonė privalo informuoti skolininką apie skolą ir jos padengimo galimybes.	Pritarti		Pakeisti projekto 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Skolų išieškojimo įmonė privalo informuoti skolininką apie skolą ir jos padengimo galimybes per 20 darbo dienų nuo skolos įgijimo dienos.“
34.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-07	19	2	1	34. Atkreiptinas dėmesys, kad skolų išieškojimo įmonė skolą iš kreditoriaus gali būti įsigijusi ir tokiu būdu pati tapusi kreditoriumi. Dėl šios priežasties tikslintinas projekto 19 straipsnio 2 dalies 1 punktas nurodant, kad reikia nurodyti ir pradinio kreditoriaus duomenis.	Pritarti		Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 17 p.
35.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-07	19	2	7	35. Projekto 19 straipsnio 2 dalies 7 punkte siūloma nustatyti, kad skolininkas informuojamas apie skolos grąžinimo terminą, o 8 punkte – mokėjimų nevykdymo pasekmes. Manytume, kad skolininkas turi būti informuojamas ne tik apie galutinį skolos grąžinimo terminą, bet ir apie įmokų dydį, jų mokėjimo periodiškumą tais atvejais, kai skolos suma turi būti grąžinama dalimis.	Pritarti		Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 17 p.
36.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-07	19	2	11	36. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 19 straipsnio 2 dalies 11 punkte nurodyta skolos išieškojimo įmonės ir skolininko ginčų sprendimų tvarka įstatymo projekte nėra reglamentuojama. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas siūloma papildyti.	Nepritarti		Ginčų sprendimų tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse, be to, detalizuojama projekto 26 straipsnio nuostatomis.
37.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-07	19 19	1 2		37. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 19 straipsnio 1 ir 2 dalyje yra nustatoma skolų išieškojimo įmonės pareiga pateikti skolininkui informaciją apie skolą, tuo tarpu minėto straipsnio 3 dalyje jau reikalaujama informacijos apie reikalavimo teisės perleidimą, nukreipiant į tą pačią 2 dalyje išdėstytą informaciją. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos koreguotinos, pašalinant šiuos neaiškumus.	Pritarti		Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 17 p.
38.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-07	19	4		38. Atkreiptinas dėmesys, kad sutartyje tarp kreditoriaus ir skolininko gali būti nustatytas ir kitoks netesybų dydis, todėl lieka neaiškus sutarties santykis su projekto 19 straipsnio 4 dalies nuostatomis, ribojančiomis netesybų dydį iki 0.05 procento.	Nepritarti		Įstatymo projekte įtvirtinta imperatyvi nuostata, kuri negali būti pakeičiama šalių susitarimu. Siūlome nuostatą palikti. Žr. Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 17 p.
39.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-07				39. Projekto 21, 23, 28 ir 29 straipsnių numeracija redaguotina atsižvelgiant į teisės technikos taisykles.	Pritarti		Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 18 p.
40.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-07	21	a	1	40. Projekto 21 straipsnio a dalies 1 punkto nuostatos dėl skolų išieškojimo įmonės teisės gauti informaciją iš valstybės institucijų, registrų, skolininko buvusių ir esamų darbdavių kelia abejonių. Analizuojama nuostata būtų pateisinama, jeigu skolų išieškojimo įmonės būtų viešojo administravimo subjektai, t.y. jeigu valstybė jas būtų įgaliojusi atlikti viešąjį administravimą (teikti administracines ar viešąsias paslaugas, priimti administracinius sprendimus). Pagal galiojančius įstatymus valstybė yra įgaliojusi antstolius vykdyti skolų išieškojimą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Todėl antstoliai turi analizuojamame projekto straipsnyje nustatytas teises. Tačiau tokių teisių suteikimas skolų išieškojimo įmonėms įstatymu visiškai nereglamentuojant jų skolų išieškojimo procedūrų, skolininko teisių, manytume, nėra pagrįstas. Jeigu siekiama nustatyti alternatyvią antstolių vykdomam skolos išieškojimui tvarką, projekto nuostatos iš esmės tobulintinos.	Pritarti		Projekte atsisakoma galimybės skolų išieškojimo įmonėms neatlygintinai gauti informaciją iš valstybės registrų. Žr. Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 18 p.
41.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-07				41. Projekto penktajame skirsnyje siūloma nustatyti, jog skolų išieškojimo įmonių veiklos priežiūrą vykdo dvi institucijos: valstybinė priežiūros institucija ir skolų išieškojimo įmonių savivaldos institucija (Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdyba, toliau – Rūmų valdyba). Tokios projekto nuostatos kelia abejonių. Atkreiptinas dėmesys, kad asociacijos paprastai yra atsakingos už savo narių veiklos koordinavimą, atstovavimą savo nariams valstybės institucijose, kvalifikacijos kėlimo organizavimą, kontroliuoja, kaip jų nariai laikosi profesinės etikos taisyklių, vykdo profesinės veiklos stebėseną Tačiau jos nėra įvardijamos kaip priežiūros institucijos. Pastebėtina, jog Paslaugų įstatymas, kuris turėtų būti taikomas ir skolų išieškojimo įmonėms, nustato, jog paslaugų teikėjų veiklos priežiūrą vykdo kompetentinga institucija, kuri yra viešojo administravimo subjektas. Atsižvelgdami į tai, siūlytume atsisakyti projekto nuostatų dėl Rūmų valdybos priežiūros funkcijų. Jeigu nebūtų pritarta šiai pastabai, būtina projektą tobulinti ir aiškiai atskirti Rūmų valdybos ir priežiūros institucijos funkcijas, teises ir pareigas. Taip pat būtina projektą papildyti nuostatomis dėl skolų išieškojimo įmonių veiklos patikrinimo tvarkos, nustatant ne tik priežiūrą atliekančių subjektų, bet ir skolų išieškojimo įmonių teises ir pareigas patikrinimo metu.	Pritarti		Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 19 p.
42.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-07	23			42. Projekto 23 straipsnio pavadinimas neatitinka jo turinio, straipsnio a dalies 4 punkto ir b dalies nuostatos dėl informacijos gavimo iš skolų išieškojimo įmonių dubliuojasi, straipsnio c dalyje pateikiama nuoroda į straipsnio 1 dalį neaiški, nes straipsnio dalys žymimos ne skaičiais, bet raidėmis.	Pritarti		Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 19 p.
43.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-07	24	1		43. Projekto 24 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti institucijoms ir asmenims pareigą pateikti informaciją, įskaitant konfidencialią, Rūmų valdybai ir priežiūros institucijai. Tačiau projekte nėra nuostatų dėl gautos konfidencialios informacijos apsaugos. Projektą būtina papildyti atitinkamomis nuostatomis.	Pritarti iš dalies		Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 19 p.
44.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-07	25 26 27 28	1 5 1 f		44. Projekto 25 straipsnio 1 dalyje prieš žodį „byla“, įrašytini žodžiai „pažeidimo“. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 26 straipsnio 5 daliai, 27 straipsnio 1 daliai, 28 straipsnio f daliai.	Pritarti		Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 20 p.
45.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-07	25	2		45. Projekto 25 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „mokesčių“ įrašytini žodžiai „mokėtinų sumų“.	Pritarti		Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 20 p.
46.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-07	26			46. Projekto 26 straipsnio pavadinimas taisytinas, atsižvelgiant į straipsnio turinį. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad projekto straipsniuose profesinės veiklos ir etikos kodeksas įvardijimas skirtingai, todėl neaišku, ar tai vieno kodekso pavadinimas, ar turi būti du kodeksai – profesinės veiklos ir etikos, ar tai alternatyvūs profesinės veiklos etiką reguliuojančių kodeksų pavadinimai.	Pritarti		Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 21 p.
47.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-07	26	1,2		47. Iš projekto 26 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų nėra aišku, kodėl vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi iniciatyvos teisė iškelti pažeidimo bylą priklauso tik Rūmų valdybai ir priežiūros institucijai, tačiau 2 dalyje turi būti pateikiama Pareiškėjo pretenzija, o pagal straipsnio 5 dalį, Rūmų valdyba ir priežiūros institucija turi teisę savo iniciatyva arba su skolų išieškojimo įmonės sprendimu nesutinkančio suinteresuoto asmens prašymu kreiptis į garbės teismą dėl pažeidimo bylos iškėlimo. Atkreiptinas dėmesys, kad projekte nėra pateikiamas Pareiškėjo apibrėžimas, vadovaujantis 26 straipsnio 3 dalies nuostatomis, juo gali būti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo. Taip pat neaišku, ar suinteresuotu asmeniu yra tik pareiškėjas, ar juo gali būti ir kitas asmuo. Pastebėtina ir tai, kad vadovaujantis projekto 28 straipsnio a dalimi, pažeidimo nagrinėjimo procedūra pradedama tik gavus Rūmų valdybos pareiškimą. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos taisytinos ir derintinos tarpusavyje.	Pritarti		Projekte atsisakoma nuostatų dėl savivaldos. Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 21 p.
48.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-07	28			48. Projekto 28 straipsnis turėtų būti papildytas nuostatomis dėl konfidencialios informacijos apsaugos. Be to, straipsnio d dalyje vietoj žodžių „galimus pažeidimus“ įrašytini žodžiai „nustatytus pažeidimų faktus“.	Pritarti		Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 22 p.
49.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-07	28	f		49. Projekto 28 straipsnio f dalyje siūloma įtvirtinti 60 dienų terminą, per kurį turi būti išnagrinėta pažeidimo byla ir priimtas sprendimas. Tačiau nėra aišku, kokios teisinės pasekmės kyla tuo atveju, jeigu pažeidimo byla nėra išnagrinėjama įstatymo nustatytu terminu – ar garbės teismas gali pratęsti pažeidimo bylos nagrinėjimo terminą, ar laikoma, jog pažeidimo byla nutraukta.	Pritarti		Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 22 p.
50.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-07				50. Projektą reikia papildyti nuostata dėl atsakomybės už veiklos pažeidimus taikymo senaties – nustatyti terminą nuo pažeidimo padarymo, kuriam praėjus pažeidimo byla nebegali būti keliama. Taip pat reikėtų nustatyti terminą po nuobaudos už veiklos pažeidimą skyrimo, kuriam praėjus laikoma, kad įmonė nebausta.	Pritarti		Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 23 p.
51.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-07	29	a		51. Projekto 29 straipsnio a dalyje nurodytos dvi institucijos, kurios gali taikyti tas pačias poveikio priemones už tuos pačius pažeidimus. Atsižvelgiant į konstitucinį teisinės valstybės principą, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį pažeidimą du kartus, projektas tobulintinas, nustatant poveikio priemonių taikymo taisykles, kai įmonei dėl to paties pažeidimo priežiūros institucija yra skyrusi nuobaudą ar pradėtas svarstyti poveikio priemonės taikymo klausimas priežiūros institucijoje ir iškelta pažeidimo byla garbės teisme.	Pritarti		Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 23 p.
52.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-07	30			52. Jeigu nebūtų pritarta šios išvados pastabai dėl projekto 17 straipsnio, atsižvelgdami į garbės teismo instituto prigimtį ir paskirtį, manytume, kad garbės teismas galėtų skirti tik projekto 29 straipsnio a dalies 1 punkte nurodytą nuobaudą už pažeidimą - įspėjimą ir 4 punkte nurodytą nuobaudą – siūlyti priežiūros institucijai sustabdyti arba panaikinti skolų išieškojimo įmonės veiklos licencijos galiojimą. Projektas tobulintinas, atskirai įvardijant garbės teismo ir priežiūros institucijos skiriamas nuobaudas bei išbraukiant iš projekto 30 straipsnio nuostatą dėl garbės teismo teisės skirti baudas ir baudų skyrimo už garbės teismo nurodymų nevykdymo.	Pritarti		Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 23 p.
53.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-07	29	a	5	53. Projekto 29 straipsnio a dalies 5 punkto nuostata dėstytina atskira dalimi, nes poveikio priemonės netaikymas nėra nuobauda.	Pritarti		Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 23 p.
54.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-07	29	c		54. Atsižvelgiant į proceso efektyvumo ir ekonomiškumo principus, iš projekto 29 straipsnio c dalyje siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl garbės teismo sprendimas negali būti tiesiogiai siunčiamas pareiškėjui ir skolų išieškojimo įmonei, o turi būti pirmiausia pateikiamas Rūmų valdybai.	Pritarti		Projekte atsisakoma nuostatų dėl savivaldos. Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 23 p.
55.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-07	30			55. Projekto 30 straipsnyje siūloma nustatyti, jog baudos gali būti skiriamos tik skolų išieškojimo įmonei. Toks siūlymas kelia abejonių, nes už įmonės veiklą yra atsakingi jos vadovai.	Nepritarti		Vadovas veikia įmonės interesais, todėl įmonė ir turėtų būti baudžiama už pažeidimus.
56.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-07	30	5		56. Projekto 30 straipsnio 5 dalies nuostata tobulintina, nes už joje nurodytą veiklą be licencijos gali būti taikoma ne tik administracinė, bet ir baudžiamoji atsakomybė.	Pritarti		Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 24 p.
57.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-07	32			57. Pastebėtina, kad garbės teismas neturi ir negali turėti valdingų įgalinimų, todėl iš projekto 32 straipsnio brauktinos nuostatos dėl garbės teismo sprendimo, kaip vykdytino vykdomojo dokumento. Be to, 32 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „įsiteisėjimo“ įrašytinas žodis „įsigaliojimo“.	Pritarti		Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 25 p.
58.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-07	33	1		58. Atkreiptinas dėmesys, kad suinteresuotumą skųsti garbės teismo ar priežiūros institucijos sprendimą gali turėti ne tik skolų išieškojimo įmonė, bet ir pareiškėjas. Dėl šios priežasties atitinkamai koreguotina projekto 33 straipsnio 1 dalis.	Pritarti		Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 26 p.
59.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-07	34			59. Tikslintinas projekto 34 straipsnio pavadinimas, po žodžio „įsigaliojimas“ įrašant žodžius „įgyvendinimas ir taikymas“.	Pritarti iš dalies		Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 27 p.
60.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-07	34	3		60. Projekto 34 straipsnio 3 dalis išbrauktina kaip perteklinė.	Pritarti		1. Išbraukti projekto 34 straipsnio 3 dalį: „~~3. Šio įstatymo III skirsnio nuostatos ir šio straipsnio 2 dalis įsigalioja kitą dieną nuo įstatymo paskelbimo.~~“ 2. Buvusias 34 straipsnio 4 ir 5 dalis laikyti 3 ir 4 dalimis.
61.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-07	34			61. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Civilinio kodekso 2.77 straipsnio 1 dalimi, licencijuojama ūkine veikla verstis neturint licencijos yra draudžiama. Dėl šios priežasties koreguotinas projekto 34 straipsnis, nustatant tinkamus terminus ir mechanizmą skolų išieškojimo veikla siekiančioms užsiimti įmonėms gauti licencijas pereinamuoju laikotarpiu iki įstatymo įsigaliojimo.	Pritarti		Žiūrėti BFK pasiūlymą 7.2 lentelėje Nr. 12.
62.	Europos teisės departamentas prie TM, 2018-11-16				Išnagrinėję Lietuvos Respublikos skolų išieškojimo įmonių įstatymo projektą Nr. XIIIP-1741(2) (toliau – Projektas), teikiame toliau nurodytas pastabas. 1. Pirmiausia, atkreipiame dėmesį, jog Europos teisės departamentas savo išvadoje dėl ankstesnio projekto varianto Nr. XIIIP-1741 jau pasisakė tiek dėl licencijų verstis skolų išieškojimo veikla išdavimo, tiek dėl paslaugų teikėjo įpareigojimo turėti tam tikrą teisinę formą ir pabrėžė būtinybę pateisinti tokius reikalavimus.	Nepritarti		Licencijavimo reikalavimai yra objektyviai pagrįsti, pateisinami svarbiais visuomenės interesais, vartotojų teisių apsauga ir šio tikslo negalima įgyvendinti taikant mažiau ribojančią priemonę. Siūlome nuostatą palikti.
63.	Europos teisės departamentas prie TM, 2018-11-16				2. Pažymime, jog remiantis Paslaugų direktyvos 2006/123/EB[1] 9 straipsnio 2 dalimi, 15 straipsnio 7 dalimi bei 39 straipsnio 5 dalimi, valstybės narės praneša Komisijai apie visus naujus įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriuose nustatomi paslaugų teikimo laisvės apribojimai, kartu pateikdamos tokius reikalavimus pateisinančias priežastis. Komisija apie tokias nuostatas praneša kitoms valstybėms narėms. Toks pranešimas netrukdo valstybėms narėms priimti minėtas nuostatas, tačiau per 3 mėnesius nuo pranešimo gavimo datos Komisija patikrina, ar naujieji reikalavimai atitinka Bendrijos teisę, ir, esant reikalui, priima sprendimą, kuriuo pareikalauja, kad atitinkama valstybė narė tokių reikalavimų nepriimtų arba juos panaikintų. Taigi Komisijai turės būti pranešta apie visus Projektu nustatomus laisvės teikti paslaugas suvaržymus, pateikiant pagrindimą, kodėl reikalavimai yra pateisinami.	Pritarti		Komisija bus notifikuota atitinkama tvarka po projekto priėmimo.
64.	Europos teisės departamentas prie TM, 2018-11-16	2 2 2	5 1 4		3. Projekto 1 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog skolų išieškojimo įmonė – tai skolų išieškojimo veiklos licenciją turintis ir į viešą skolų išieškojimo įmonių sąrašą įrašytas juridinis asmuo. Pažymėtina, kad tam tikri subjektai, pavyzdžiui, kitoje valstybėje narėje įsteigtos organizacijos filialas, nepatenka į Projekto nuostatos formuluotę. Atsižvelgiant į tai, siūlytume Projekto 2 straipsnio 5 dalį papildyti nurodymu, jog skolų išieškojimo įmonė – tai skolų išieškojimo veiklos licenciją turintis ir į viešą skolų išieškojimo įmonių sąrašą įrašytas juridinis asmuo arba kita organizacija ar jų padaliniai. Analogiškai siūlytume papildyti ir Projekto 2 straipsnio 1 dalyje bei 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas kreditoriaus ir skolininko sąvokas, kad tokie subjektai nebūtų eliminuojami iš Projekto taikymo apimties tik dėl savo pasirinktos teisinės formos.	Pritarti		Žr. Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 3 p.
65.	Europos teisės departamentas prie TM, 2018-11-16				4. Paslaugų direktyvos 2006/123/EB 16 straipsnio 2 dalies b) punkte įtvirtintas draudimas valstybėms narėms apriboti kitoje valstybėje narėje įsisteigusio teikėjo laisvę teikti paslaugas, įpareigojant gauti valstybės narės kompetentingų institucijų leidimą, taip pat įsiregistruoti tos valstybės narės registre arba joje esančiose profesinėse įstaigose ar asociacijose, išskyrus šioje direktyvoje arba kituose Bendrijos teisės aktuose numatytus atvejus. Paslaugų direktyvoje 2006/123/EB (9-10 straipsniuose) numatyta, kad leidimų išdavimo tvarka ir kriterijai, kuriais ji grindžiama, yra leistini tik tada, jei nediskriminuoja paslaugų teikėjo, yra objektyviai pateisinami svarbiais visuomenės interesais ir siekiamo tikslo negalima įgyvendinti taikant mažiau ribojančią priemonę. Taigi aptariamos priemonės yra galimos tik tada, jei atitinka minėtuosius pateisinamumo kriterijus. Svarbu pažymėti, jog licencijos ir įpareigojimo įsirašyti į teikėjų sąrašą reikalavimo bei tam tikrų Projekto antro skirsnio reikalavimų (pavyzdžiui, būti Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų nariu ir mokėti stojimo bei kasmetinį nario mokestį) taikymas paslaugų teikėjui tais atvejais, kai paslaugos Lietuvos Respublikoje yra teikiamos laikinai, prieštarautų tiek Paslaugų direktyva 2006/123/EB siekiamam tikslui, tiek proporcingumo principui. Tad siūlytume Projektą papildyti, nustatant, kad licencijavimo ir įrašymo į teikėjų sąrašą tvarka nėra taikoma asmenims, paslaugas Lietuvos Respublikoje teikiantiems laikinai, taip pat nurodant, kurie iš reikalavimų tokiems asmenis yra taikytini.		Nepritarti	Ribojimai yra objektyviai pagrįsti, pateisinami svarbiais visuomenės interesais, vartotojų teisių apsauga ir šio tikslo negalima įgyvendinti taikant mažiau ribojančią priemonę. Siūlome nuostatą palikti.
66.	Europos teisės departamentas prie TM, 2018-11-16	7	1		5. Projekto 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog įmonė gali gauti skolų išieškojimo veiklos licenciją ir būti įrašyta į viešąjį skolų išieškojimo įmonių sąrašą, jeigu atitinka šio įstatymo reikalavimus ir Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdybai pateikia Projekte nurodytą informaciją. Tokia formuluotė palieka atsakingoms institucijoms teisę tais atvejais, kai asmuo atitinka visus keliamus reikalavimus ir pateikia reikalingus dokumentus, savo nuožiūra licencijos nesuteikti ir į sąrašą paslaugų teikėjo neįrašyti. Todėl siūlytume formuluotę patikslinti nurodant, kad įmonei yra išduodama skolų veikos licencija ir ji yra įrašoma į viešąjį skolų išieškojimo įmonių sąrašą, kai įvykdo Projekte įtvirtintas minėtąsias sąlygas.		Pritarti iš dalies	Žr. Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 7 p.
67.	Europos teisės departamentas prie TM, 2018-11-16	7	1		6. Be to, Projekto 7 straipsnio 1 dalyje nustatyti dokumentai, duomenys ir informacija, kurią įmonės privalo pateikti atsakingai institucijai, 9 punktu įpareigojant pateikti kitus duomenis ir (arba) dokumentus, kai jie yra būtini ir (arba) Lietuvos kreditų valdymo įmonių valdyba jų pareikalauja. Šia nuostata turėtų būti apibrėžiami dokumentai ir informacija, atskleidžiantys atitikimą reikalavimams, kuriems esant galima vykdyti skolų išieškojimo veiklą. Tuo tarpu Projektu siūloma nustatyti formuluotė Lietuvos kreditų valdymo įmonių valdybai suteikia neribota diskreciją prašyti pateikti bet kokią jos reikalaujamą informaciją. Tai prieštarauja Paslaugų direktyvos 2006/123 10 straipsnio 1 daliai, įtvirtinančiai, kad leidimų išdavimo tvarka grindžiama kriterijais, kurie neleidžia kompetentingoms institucijoms naudotis vertinimo įgaliojimais savavališkai. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime „Dėl licencijavimo pagrindų aprašo patvirtinimo“ Nr. 937 18.3 punkte nurodyta, jog nustatomas esminių reikalavimų, kuriuos turi atitikti ūkio subjektas, siekiantis gauti licenciją, ir licencijos turėtojas, sąrašas turi būti baigtinis, tai yra licencijas išduodantiems ir licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūrą atliekantiems subjektams neturi būti palikta teisė licenciją gauti siekiantiems ūkio subjektams ar licencijų turėtojams savo nuožiūra nustatyti kokių nors reikalavimų ir (ar) licencijuojamos veiklos sąlygų, be tų, kurie nustatyti veiklos licencijavimą reguliuojančiuose įstatymuose arba licencijavimo taisyklėse. Atsižvelgdami į tai, manome, kad minėtoji Projektu siūloma įtvirtinti nuostata neatitinka Europos Sąjungos bei nacionalinių teisės aktų reikalavimų ir siūlome jos atsisakyti.		Pritarti iš dalies	Žr. Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 7 p.
68.	Europos teisės departamentas prie TM, 2018-11-16	21	a	1	7. Projekto 21 straipsnio a dalies 1 punkte nurodyta skolų išieškojimo įmonės teisė gauti duomenis iš viešųjų registrų bei asmenų apie skolininko buvusias darbovietes, darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų dydžius, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei jam taikomus areštus ir apribojimus ir kitą informaciją, kuri yra reikalinga siekiant atlikti su skolos išieškojimu susijusius veiksmus. Iš pateiktos formuluotės neaišku, ar tokie duomenys būtų tvarkomi esant duomenų subjekto sutikimui, nėra nustatyto aiškaus duomenų tvarkymo tikslo ir duomenų teikimo tvarkos bei sudaroma galimybė tvarkyti perteklinius duomenis. Pabrėžtina, jog tais atvejais, kai teisės akto projektu siekiama įtvirtinti prievolę tam tikriems subjektams tvarkyti asmens duomenis, Reglamento 2016/679/ES[2] įpareigoja atlikti poveikio duomenų apsaugai vertinimą. Analogiškai, Reglamento 2016/679/ES prasme turi būti įvertinama ir informacija, susijusi su asmens duomenimis, teikiamais remiantis Projekto 24 straipsniu. Vadovaudamiesi Reglamento 2016/679/ES 36 straipsnio 4 dalimi, kurioje numatyta, kad rengiant pasiūlymą dėl teisėkūros priemonės, kurią turi priimti nacionalinis parlamentas, susijusios su duomenų tvarkymu, turi būti konsultuojamasi su priežiūros institucija, bei Reglamento 2016/679/ES 57 straipsnio 1 dalies c punktu, pagal kurį priežiūros institucija pataria nacionaliniam parlamentui teisėkūros ir administracinių priemonių, susijusių su fizinių asmenų teisių ir laisvių apsauga tvarkant duomenis, klausimais, siūlome Projektą suderinti su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija.		Pritarti	Nuostatos atsisakyta. Žr. Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 18 p.
69.	Europos teisės departamentas prie TM, 2018-11-16	24			8. Projekto 24 straipsniu įtvirtinama pareiga Lietuvos kredito valdymo įmonių rūmų valdybai ir priežiūros institucijai pateikti, be kita ko, konfidencialią informaciją. Atkreipiame dėmesį, jog Direktyva 2016/943/ES[3] Europos Sąjungos mastu nustato komercinių paslapčių teisinę apsaugą, todėl Projektas turėtų įtvirtinti nuostatas, susijusias su tokios informacijos apsauga ir neleisti neteisėtų jos gavimo atvejų.		Nepritarti	Įstatymo projektu nesiekiama pakeisti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ar kitų įstatymų nuostatų dėl konfidencialios informacijos apsaugos. Siūlome nuostatą palikti.
70.	Europos teisės departamentas prie TM, 2018-11-16				9. Galiausiai, atkreipiame dėmesį, jog Paslaugų direktyvos 2006/123/EB 8 straipsnyje įtvirtinta valstybės narės pareiga užtikrinti, kad visas procedūras ir formalumus, susijusius su teise į paslaugų teikimo veiklą ir šios veiklos vykdymu, būtų galima lengvai atlikti nuotoliniu būdu ir elektroninėmis priemonėmis pasitelkiant atitinkamą kontaktinį centrą ir bendraujant su atitinkamomis kompetentingomis institucijomis. Atsižvelgdami į tai, siūlytume atitinkamai papildyti Projekto nuostatas, įtvirtinant galimybę prašymus ar kitus dokumentus, reikalingus siekiant vykdyti skolų išieškojimo veiklą, pateikti ir gauti elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą.		Pritarti	1. Pakeisti projekto 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Prašymas išduoti skolų išieškojimo veiklos licenciją Įmonė gauna skolų išieškojimo veiklos licenciją ir yra įrašoma į viešąjį skolų išieškojimo įmonių sąrašą, jeigu atitinka šio įstatymo reikalavimus ir priežiūros institucijai raštu ir (arba) elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą pateikia šiuos dokumentus, duomenis bei informaciją: 1) nustatytos formos prašymą; 2) įmonės įstatus ar kitus steigimo dokumentus; 3) išplėstinį viešojo juridinių asmenų registro išrašą; 4) nustatytos formos anketą apie skolų išieškojimo įmonės vadovą ir įmonę kontroliuojančius asmenis; 5) dokumentus ir duomenis, patvirtinančius, kad įmonės vadovas ir kontroliuojantys asmenys atitinka šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus; 6) draudimo poliso kopiją; 7) nustatytos formos deklaraciją, kad įmonė atitinka 5 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus; 8) priežiūros institucijos nustatytų mokesčių sumokėjimą patvirtinančius dokumentus.“ 2. Pakeisti projekto 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Skolų išieškojimo įmonė privalo informuoti skolininką raštu ir (arba) elektroninėmis priemonėmis, jeigu skolininkas sutiko, kad informacija jam bus teikiama tokiu būdu, apie skolą ir jos padengimo galimybes per 20 darbo dienų nuo skolos įgijimo dienos.“

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacija, 2019-01-14

Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacijos pasiūlymai

Dėl Lietuvos Respublikos skolų išieškojimo įmonių įstatymo projekto Nr. XIIIP-1741(2):

3) juridiniams asmenims, kurie įgyvendina savo reikalavimo teises, ir kurių pajamos iš įgytų mokėjimo įsipareigojimų sudaro ne daugiau kaip 10 (dešimt) procentų metinių pajamų.

Pritarti

Žr. Seimo narių Andriaus Palionio, Rimantės Šalaševičiūtės ir Valiaus Ąžuolo siūlymą Nr. 4.

Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacija, 2019-01-14

Priėmusi sprendimą sustabdyti skolų išieškojimo įmonės veiklos licenciją, priežiūros institucija apie tai informuoja skolų išieškojimo įmonę ir nustato 15 (penkiolikos) kalendorinių dienų terminą trūkumams pašalinti.

Nepritarti

Žr. Seimo narių Andriaus Palionio, Rimantės Šalaševičiūtės ir Valiaus Ąžuolo siūlymą Nr. 9.

Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacija, 2019-01-14

Skolininkui turi būti aiškiai ir glaustai pateikta tokia informacija:

1) kreditoriaus vardas pavardė, pavadinimas, adresas;

2) skolų išieškojimo įmonės pavadinimas, kodas, buveinės adresas;

3) kokiu pagrindu skolų išieškojimo įmonė atlieka skolos išieškojimo veiksmus;

4) reikalavimo teisės pagrindas;

5) informacija, kurios pakanka identifikuoti skolininką;

6) skolos suma, įskaitant pagrindinės skolos sumą, palūkanas, netesybas ir kitas mokėtinas sumas;

7) skolos ir su ja susijusių išlaidų grąžinimo terminas;

8) mokėjimų nevykdymo pasekmės;

9) asmens duomenų tvarkymo pagrindas, tikslas ir terminas;

10) priežiūros institucijos pavadinimas ir adresas;

;

11) skolos išieškojimo išlaidos, jeigu taikomos.

Pritarti

Žr. Seimo narių Andriaus Palionio, Rimantės Šalaševičiūtės ir Valiaus Ąžuolo siūlymą Nr. 17.

Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacija, 2019-01-14

Jeigu informacijoje skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą pateikta ne visa pagal šį straipsnį privaloma pateikti informacija arba informacijoje skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą nurodyta informacija yra klaidinanti, tokiu atveju skolų išieškojimo įmonei gali būti taikoma šiame įstatyme numatyta drausminė atsakomybė.

Pritarti iš dalies

Žr. Seimo narių Andriaus Palionio, Rimantės Šalaševičiūtės ir Valiaus Ąžuolo siūlymą Nr. 17.

Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacija, 2019-01-14

Išbraukti 19 straipsnio 4 punktą.

Nepritarti

Nepritartina, nes tai yra esminė šio įstatymo nuostata, suderinta su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 str. 5 d. 1 p.

Siūlome nuostatą palikti.

Žr. Seimo narių Andriaus Palionio, Rimantės Šalaševičiūtės ir Valiaus Ąžuolo siūlymą Nr. 17.

Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacija, 2019-01-14

Skolų išieškojimo įmonės vykdydamos skolų išieškojimo veiklą turi teisę:

1) gauti informaciją iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, VĮ „Regitra“, viešų registrų: Gyventojų registro, Nekilnojamojo turto registro, Turto arešto aktų registro, ir kitų registrų bei asmenų apie skolininko buvusias ir esamas darbovietes, darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų dydį, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, jiems taikomus areštus bei apribojimus, o taip pat kitą informaciją, kuri yra reikalinga, siekiant atlikti skolos išieškojimo ir su tuo susijusius veiksmus;

2) saugoti skolininko asmens duomenis 10 (dešimt) metų po skolos padengimo remiantis būtino tvarkymo ir teisėto intereso pagrindu;

3) disponuoti turima skolininko kontaktine informacija visose skolų išieškojimo įmonės žinioje esančiose skolininko bylose, siekiant užtikrinti išieškojimo proceso operatyvumą, efektyvumą ir ekonomiškumą;

4) gauti su skolos išieškojimu susijusių išlaidų atlyginimą.

Pritarti iš dalies

Žr. Seimo narių Andriaus Palionio, Rimantės Šalaševičiūtės ir Valiaus Ąžuolo siūlymą Nr. 17.

Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacija, 2019-01-14

1. Skolų išieškojimo įmonės turi teisę iš skolininko reikalauti atlyginti skolos išieškojimo išlaidas.

2. Skolos išieškojimo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato priežiūros institucija, išlaidų atlyginimo tvarką suderinusi su Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmais.

3. Jeigu skolų išieškojimo įmonė patiria papildomų su skolos išieškojimu susijusių išlaidų ir (arba) didesnės apimties skolos išieškojimo išlaidų, kurios numatytos šio straipsnio 2 dalyje, jų dydis gali būti įrodinėjamas bendra Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose nustatyta tvarka.

Nepritarti

Projekte įtvirtinama nuostata, kad jokie kitokie mokesčiai, išskyrus nustatytas netesybas, negali būti taikomi.

Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacija, 2019-01-14

1. Pradėti prašymo nagrinėjimo procedūrą ir kelti bylą skolų išieškojimo įmonei atsisakoma, jeigu:

1) prašyme nurodyto pažeidimo nagrinėjimas nepriskirtas skolų išieškojimo įmonių garbės teismo kompetencijai;

2) prašyme nurodyti faktiniai duomenys jau buvo patikrinti ir dėl jų priimtas skolų išieškojimo įmonių garbės teismo sprendimas.;

3) nėra faktinių duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti šio įstatymo, profesinės veiklos ir (arba) etikos kodekso pažeidimą, arba pareiškėjas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia jo prašymą pagrindžiančių dokumentų.

Pritarti iš dalies

Žr. BFK siūlymą 7.2 lentelėje Nr. 7.

Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacija, 2019-01-14

Įmonės, kurios Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdybai nepateikia šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytų dokumentų ir informacijos, per šešis mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos privalo nutraukti su skolų išieškojimu susijusius veiksmus.

Nepritarti

Visi skolų išieškojimo veiklą vykdantys asmenys, siekiantys tęsti veiklą po įstatymo įsigaliojimo, privalės gauti licenciją.

Žr. Seimo narių Andriaus Palionio, Rimantės Šalaševičiūtės ir Valiaus Ąžuolo siūlymą Nr. 5.

10.

Fintech Lietuva, 2019-01-29

Asociacijos INFOBALT narių grupė "FINTECH Lietuva", vienijanti pagrindinius Lietuvos FINTECH bendruomenės dalyvius, susipažino su Lietuvos Respublikos skolų išieškojimo įmonių įstatymo projektu Nr. XIIIP-1741(2) ir, reaguodama į galimas neigiamas pasekmes, kurias asociacijos nariams ir visiems Lietuvos kreditoriams jis sukels, Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetui teikia pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos skolų išieškojimo įmonių įstatymo projekto Reg. Nr. XIIIP-1741(2). 1) Asociacijos INFOBALT narių grupės "FINTECH Lietuva" vertinimu Projekto 19 straipsnio 4 dalis yra iš esmės neteisėta ir turėtų būti naikinama:

Pavėluoto skolininko įsipareigojimų vykdymo atvejais skolininkui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už skolinių įsipareigojimų nevykdymą skolininkui negali būti taikomi.

Projekto 19 straipsnio 4 dalyje numatyti ribojimai yra pertekliniai, skolinius įsipareigojimus nepagrįstai sutapatinant tik su vartojimo kredito santykiais iš esmės pabloginama kreditorių juridinių asmenų padėtis. Nors skolų išieškojimo veikloje vartojimo kreditai ir fizinių asmenų skolos sudaro maža dalį reikalavimo teisių. Toks valstybės įsikišimas į privačius teisinius santykius vertinamas kaip akivaizdžiai neproporcingas ir iš esmės prieštaraujantis civilinės teisės principams bei normoms, konkrečiai:

• Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.256 str. 2 d., kuriame numatyta pareiga atlyginti kitos sutarties šalies nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), atsiradusius dėl netinkamo sutarties vykdymo. Koks netesybų dydis yra teisingas ir protingas, sprendžiama kiekvienu individualiu atveju, vertinant sutarties šalis, jų prievolių pobūdį ir kt. Tuo tarpu iš anksto nustatytas netesybų dydžio ir termino ribojimas nepagrįstai varžo kreditorių teisę gauti sutartimi numatytas netesybas ir vėlavimo palūkanas.

• Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.101 str. 2 d. numatančiai, kad Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Pagal formuojamą vieningą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi ir tai yra esminis cesijos požymis. Todėl projekte numatytas netesybų ribojimas akivaizdžiai prieštarauja cesijos sutarties esmei ir iš esmės pablogins reikalavimo teises perėmusių naujųjų kreditorių padėtį.

• Lietuvos Respublikos mokėjimu, atliekamu pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 5 d. ir 7 str., kuris iš anksto numato pavėluoto mokėjimo palūkanų normos dydį bei galimybę taikyti konkretaus 40 Eur dydžio baudą.

• Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.156 str. įtvirtinantį šalių laisvės principą, kuris leidžia šalims laisvai susitarti ir sutarties pažeidimo atveju iš anksto numatyti minimalius nuostolius bei jų dydį, kuris gali būti didesnis nei 0.05 proc.

Nepritarti

Nepritartina, nes tai yra esminė šio įstatymo nuostata, suderinta su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 str. 5 d. 1 p.

Siūlome nuostatą palikti.

Žr. Seimo narių Andriaus Palionio, Rimantės Šalaševičiūtės ir Valiaus Ąžuolo siūlymą Nr. 17.

11.

Fintech Lietuva, 2019-01-29

2) Siūloma Lietuvos Respublikos skolų išieškojimo įmonių įstatymo projekte Nr. XIIIP-1741(2) numatyti skolų išieškojimo įmonių teisę gauti su skolos išieškojimu susijusių išlaidų atlyginimą:

Skolų išieškojimo įmonės vykdydamos skolų išieškojimo veiklą turi teisę gauti su skolos išieškojimu susijusių išlaidų atlyginimą.

Nenumačius šios skolų išieškojimo įmonių teisės, neabejotinai brangs skolų išieškojimo paslaugų kaina, o dėl to nukentės sąžiningi kreditoriai, tame tarpe ir valstybinės įmonės (viešųjų pirkimų atvejais), kurie turės už šias paslaugas sumokėti. Sutartiniuose santykiuose skolininkai yra toji šalis, dėl kurios nukentėjusioji šalis (kreditoriai) patiria didelių nuostolių ir praradimų. Būtent dėl skolininkų netinkamo prievolių vykdymo kreditoriai yra priversti kreiptis į skolų išieškojimo įmones. Todėl būtų iš esmės neteisinga ir nesąžininga skolų išieškojimo išlaidų naštą perkelti kreditoriams. Būtent skolininko pareigą atlyginti su prievolės įvykdymu susijusias išlaidas, o taip pat nukentėjusios šalies nuostolius, tame tarpe ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, numato ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.57 str. bei 6.249 str. 4 d. 3 p. Atsižvelgiant į tai, asociacijos INFOBALT narių grupės "FINTECH Lietuva" vertinimu Lietuvos Respublikos skolų išieškojimo įmonių įstatymo projekte Nr. XIIIP-1741(2) turėtų būti numatyta skolų išieškojimo įmonių teisė gauti su skolos išieškojimu susijusių išlaidų atlyginimą. Koks išlaidų dydis yra protingas, manytina, turėtų vertinti ir spręsti valstybės įgaliota priežiūros institucija.

Pritarti

Žr. BFK pasiūlymą 7.2 lentelėje Nr. 12.

12.

FINCO, 2019-01-30

Finansinių paslaugų įmonių asociacija FINCO susipažinusi su Lietuvos Respublikos skolų išieškojimo įmonių įstatymo projektu Nr. XIIIP-1741(2) Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetui teikia pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos skolų išieškojimo įmonių įstatymo projekte Reg. Nr. XIIIP-1741(2) numatytų ribojimų, susijusių su skolininkams taikomomis netesybomis, o taip pat dėl skolų išieškojimo išlaidų atlyginimo (Priedas Nr. 1).

Manytina, kad Lietuvos Respublikos skolų išieškojimo įmonių įstatymo projekto 19 straipsnio 4 dalis yra perteklinė ir turėtų būti naikinama. Įstatymo leidėjas, numatydamas vieną netesybų dydį, visus skolinius įsipareigojimus nepagrįstai sutapatina su vartojimo kredito santykiais, kai tuo tarpu skola gali kilti ne tik iš paskolinių ar vartojimo kredito santykių, o abu santykių subjektai gali būti verslininkai juridiniai asmenys iš anksto numatę netesybas, kurios atitinka sutartinių santykių pobūdį ir vertę. Reikia pažymėti ir tai, kad vartotojų interesai jau yra saugomi kito Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo, kuriame yra įtvirtinta vartojimo kredito gavėjų fizinių asmenų apsauga nuo nepagrįstai didelių netesybų taikymo. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo Lietuvos Respublikos skolų išieškojimo įmonių įstatyme numatyti vieną netesybų dydį visiems sutartiniams santykiams, kurie savo prigimtimi gali labai skirtis. Kita vertus, neabejotina, kad toks ribojimas neatitinka ir pamatinių civilinės teisės principų.

Papildomai siūloma Lietuvos Respublikos skolų išieškojimo įmonių įstatymo projekte Nr. XIIIP-1741(2) numatyti, kad skolų išieškojimo įmonės vykdydamos skolų išieškojimo veiklą turi teisę gauti su skolos išieškojimu susijusių išlaidų atlyginimą. Manytina, kad skolų išieškojimo įmonių teisė gauti išieškojimo išlaidų atlyginimą ir galbūt konkretaus išlaidų dydžio įtvirtinimas suteiktų teisinį aiškumą bei apibrėžtumą, užkirstų kelią skolų išieškojimo įmonių piktnaudžiavimui, o taip pat užtikrintų sąžiningų kreditorių interesus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Finansinių paslaugų įmonių asociacija FINCO Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetui teikia pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos skolų išieškojimo įmonių įstatymo projekto Reg. Nr. XIIIP-1741(2) ir prašo į juos atsižvelgti.

Priedas: 1. Pasiūlymai dėl Lietuvos Respublikos skolų išieškojimo įmonių įstatymo projekte Nr. XIIIP1741(2).

19 str. 4 d. 9 straipsnis. Informavimo apie skolą forma ir turinys

1. Skolų išieškojimo įmonė privalo informuoti skolininką apie skolą ir jos padengimo galimybes.

2. Skolininkui turi būti aiškiai ir glaustai pateikta tokia informacija:

1) kreditoriaus vardas pavardė, pavadinimas, adresas;

2) skolų išieškojimo įmonės pavadinimas, kodas, buveinės adresas;

3) kokiu pagrindu skolų išieškojimo įmonė atlieka skolos išieškojimo veiksmus;

4) reikalavimo teisės pagrindas;

5) informacija, kurios pakanka identifikuoti skolininką;

6) skolos suma, įskaitant pagrindinės skolos sumą, palūkanas, netesybas ir kitas mokėtinas sumas;

7) skolos grąžinimo terminas;

8) mokėjimų nevykdymo pasekmės;

9) asmens duomenų tvarkymo pagrindas, tikslas ir terminas;

10) priežiūros institucijos pavadinimas ir adresas;

11) ginčų sprendimo tvarka.

3. Jeigu informacijoje skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą pateikta ne visa pagal šį straipsnį privaloma pateikti informacija arba informacijoje skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą nurodyta informacija yra klaidinanti, tokiu atveju skolininkas turi įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, tačiau jis neprivalo mokėti skolų išieškojimo įmonei palūkanų ir kitų išlaidų.

4. Pavėluoto skolininko įsipareigojimų vykdymo atvejais skolininkui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už skolinių įsipareigojimų nevykdymą skolininkui negali būti taikomi.

21 str. 21 straipsnis. Skolų išieškojimo įmonių teisės

Skolų išieškojimo įmonės vykdydamos skolų išieškojimo veiklą turi teisę:

2) saugoti skolininko asmens duomenis 10 (dešimt) metų po skolos padengimo remiantis būtino tvarkymo ir teisėto intereso pagrindu;

4) gauti su skolos išieškojimu susijusių išlaidų atlyginimą. Skolos išieškojimo išlaidas atlygina skolininkas.

Nepritarti

Nepritartina, nes tai yra esminė šio įstatymo nuostata, suderinta su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 str. 5 d. 1 p.

Siūlome nuostatą palikti.

Žr. Seimo narių Andriaus Palionio, Rimantės Šalaševičiūtės ir Valiaus Ąžuolo siūlymą Nr. 17.

13.

Lietuvos tarpusavio skolinimo ir sutelktinio finansavimo asociacija, 2019-03-05

1. Lietuvos Respublikos Seime parengtas ir užregistruotas Lietuvos Respublikos skolų išieškojimo įmonių įstatymo (toliau - Įstatymas) projektas Nr. X IIIP-1741 (2) (toliau - Projektas). Lietuvos tarpusavio skolinimo ir sutelktinio finansavimo asociacija (toliau - Asociacija) teikia savo poziciją ir rekomendacijas dėl šio Projekto.

Dėl galiojančio teisinio reglamentavimo

2. Pagal Lietuvos teisės instituto parengtą mokslinę studiją „Vartotojų teisių apsauga išieškant skolas ne teismo tvarka: užsienio valstybių patirtis“ išskirtini du pagrindiniai skolų išieškojimo ne teisme veiklą vykdančių įmonių veiklos teisinio reguliavimo būdai: bendrasis ir specialusis. Bendruoju laikytinas toks teisinio reguliavimo būdas, kai skolų išieškojimą ne teismo tvarka vykdančių įmonių veiklai taikomi bendrieji civilinės teisės aktai ir civilinės teisės principai bei kiti privalomosios galios teisės aktai, kurių aiškinimus pateikia teismų praktika. Specialiuoju laikytinas toks teisinio reguliavimo būdas, kai skolų išieškojimą ne teismo tvarka vykdančių įmonių veikla reglamentuojama specialiais teisės aktais[4].

3. Pagal Projektą numatomus reguliuoti teisinius santykius, kylančius vykdant skolų išieškojimo įmonių veiklą, šiuo metu reglamentuoja:

3.1. 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB. 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinanti Tarybos direktyvą 87/102/EEB (toliau - Direktyva 2008/48/EB). 2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/17/ES dėl vartojimo kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2008/48/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (toliau - Direktyva 2014/17/ES). 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 84/450/EEB. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB. 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004. 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje;

3.2. aukščiau nurodytas direktyvas Lietuvos Respublikoje įgyvendinantys teisės aktai - Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas (toliau — VKĮ), Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas (toliau - SNTSKĮ), Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau - CK), Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas (toliau - NKVVDĮ) ir kiti teisės aktai.

4. Šis skolų išieškojimo ne teismo tvarka teisinis reglamentavimas priskirtinas bendrajam, t. y. specialusis teisinis reglamentavimas šiai veiklai Lietuvoje šiuo metu nėra taikomas. Išanalizavus Projektą (Įstatymą), kuris parengtas specialiai reglamentuoti skolų išieškojimo ne teismo tvarką veiklą, darytina išvada, jog specialusis reglamentavimas šiuo atveju Lietuvoje nėra būtinas ar tikslingas, kadangi anksčiau paminėti ir galiojantys teisės aktai užtikrina skolų išieškojimo įmonių veiklos kontrolę, priežiūrą bei skolininkų interesus.

Dėl vartotojų teisių apsaugos

5. Projekto 1 str. 1 d. nurodyta, jog šio įstatymo paskirtis - nustatyti skolų išieškojimo veiklos licencijos suteikimo, sustabdymo ir panaikinimo tvarką, skolų išieškojimo įmonių savivaldos sistemą, skolų išieškojimo įmonių teises, pareigas bei atsakomybę atliekant skolų išieškojimo veiksmus.

6. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog skolų išieškojimo įmonių įstatymo projektas parengtas siekiant iš esmės sureguliuoti Lietuvoje veikiančių skolų išieškojimo įmonių vykdomą skolų išieškojimo veiklą, siekiant pirmiausia apginti vartotojų ir verslo subjektų interesus, siekiant spręsti dėl skolinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo kylančias socialines problemas.

7. Remiantis tuo, kas nurodyta, vienas iš pagrindinių pagal Įstatymą siekiamų tikslų yra vartotojų teisių apsauga skolų išieškojimo įmonėms vykdant išieškojimą ne teismo tvarka. Visgi, įvertinus pagal Projektą nustatomą reglamentavimą, darytina išvada, jog Projektas vartotojų teisinės apsaugos aspektu jokių esminių pokyčių, kurių pagrindu būtų tikslinga priimti naują įstatymą, nenumato. Pagal Projektą vartotojų teisinei apsaugai reguliuoti tiesiogiai skirtas tik Projekto IV skirsnis „Skolų išieškojimo įmonių teisės ir pareigos“, kurį sudaro penki straipsniai.

8. Asociacijos vertinimu, didžiausią įtaką vartotojų teisinei apsaugai galinti turėti šio skirsnio nuostata įtvirtinta Projekto 19 str. 4 d., pagal kurią pavėluoto skolininko įsipareigojimų vykdymo atvejais skolininkui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už skolinių įsipareigojimų nevykdymą skolininkui negali būti taikomi.

9. Tačiau pažymėtina, jog tiek pagal VKĮ. tiek pagal SNTSKĮ įtvirtinta identiška nuostata (VKĮ 11 str. 8 d. ir SNTSKĮ 16 str. 6 d.).

10. Dar daugiau, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2017 m. spalio 2 d. sprendimu Nr. 241-176 patvirtintų Vartojimo kredito teikimo gairių 16.10 p. (pagal kurį komentuojama VKĮ 11 str. 8 d.) nurodyta, jo g Lietuvos banko nuomone, vartojimo kredito davėjas neturi teisės taikyti jokių kitų papildomų mokesčių (nepriklausomai nuo to. ar išieškojimą vykdo pats vartojimo kredito davėjas, ar yra pasitelkiami tretieji asmenys), pavyzdžiui: skolos išieškojimo, administravimo, pranešimo apie įsiskolinimą ir pan. mokesčių.

11. Atsižvelgiant į tai, pagal Projekto 19 str. 4 d. įtvirtinami ribojimai vartotojų teisinės apsaugos aspektu jokios papildomos pridėtinės naudos nesukuria, o tiesiog dubliuoja minėtų įstatymų nuostatas.

12. Projekto 20 str. „Skolų išieškojimo įmonių pareigos“ susijęs su viešosios teisės keliamų reikalavimų laikymusi (pareiga laikytis įstatymo, mokėti stojamąjį ir kasmetinį mokestį Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmams (toliau - Rūmai), pateikti duomenis Rūmų valdybai apie pasikeitusius duomenis), o ne su tiesiogine vartotojų teisine apsauga. Projekto 21 straipsnis „Skolų išieškojimo įmonių teisės" nustato ne skolų išieškojimo įmonėms keliamus reikalavimus vartotojų atžvilgiu, o įtvirtina šioms įmonėms suteikimas teises. Projekto 22 str. „Vekselių, čekių ir skolos raštų naudojimas" taip pat perkeltas iš VKĮ (VKĮ 20 str.). Projekto 19 str. įtvirtinamas reikalavimas skolų išieškojimo įmonei skolininkui pateikti nustatytos formos ir turinio pranešimą (detaliau dėl šio reikalavimo pasisakoma šio rašto 39 ir 40 p.).

13. Pažymėtina, jog viso labo Projekto 18 str. įtvirtinami skolų išieškojimo įmonių veiklos principai bei draudžiami atlikti veiksmai. Visgi šis principų ir pareigų sąrašas yra siauras, abstraktus ir fragmentiškas. Todėl jokios reikšmingesnės teisinės apsaugos vartotojams praktikoje nesuteiks. Detalesnį skolų išieškojimo įmonių veiklos reguliavimą pagal Projektą numatoma nustatyti profesinės etikos kodekse, tačiau jį rengtų ir tvirtintų Rūmai (Rūmų nariais išimtinai būtų skolų išieškojimo įmonės, kas reiškia, jog skolų išieškojimo įmonės pačios spręstų, kaip save reguliuoti (detaliau šio rašto 29 - 31 p.)).

14. Vadovaujantis tuo, kas nurodyta, pažymėtina, jog pagal Projektą nenustatoma jokių teisinio reguliavimo instrumentų, kurie galėtų turėti reikšmingesnės naudos užtikrinat vartotojų teisių ir interesų apsaugą. Kaip minėta, pagal Projektą nustatomas reglamentavimas arba jau dubliuoja galiojantį teisinį reguliavimą, arba nustato fragmentiškas bei abstraktaus pobūdžio nuostatas, kurios iš esmės negali padaryti esminės teigiamos įtakos vartotojams.

Dėl verslo subjektų apsaugos

15. Pagal Projektą verslininkų teisinės apsaugos apimtis suvienodinama su vartotojams teikiama teisine apsauga, kadangi skolininku laikomas fizinis ar juridinis asmuo, turintis pradelstą mokėjimo Įsiskolinimą kreditoriui (t. y. skolininku laikomas bet kuris asmuo, turintis pradelstų skolinių įsipareigojimų). Toks teisinis reglamentavimas Lietuvos teisės sistemoje būtų išskirtinis, kadangi joks kitas teisės aktas verslo (komercinių) subjektų neprilygina vartotojams. Dar daugiau, pagal Lietuvos teismų praktiką verslininkams, yra keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartai, verslininkai privalo Įvertinti su verslu susijusią riziką. Atsižvelgiant į tai. pagal Projektą siekiamas įtvirtinti reguliavimas yra y dingas, kadangi nesant jokių visuomeniniais ir/ar socialiniais santykiais pagrįstų tikslų, teisinė apsauga taikoma vartotojams ir verslininkams suvienodinama.

16. Tokio reglamentavimo taikymo nepagrįstumas verslininkams aiškiai atsispinti jau anksčiau aptarptos Projekto 19 str. 4 d. nuostatos, pagal kurią delspinigių dydis už kiekvieną pradelstą įsipareigojimų vykdymo dieną negali būti didesnis nei 0,05 proc., atveju.

17. Pažymėtina, jog dėl konkretaus delspinigių dydžio civilinių teisinių santykių dalyviai susitaria ne išieškojimo vykdymo stadijoje, o šiems sudarant sutartis, todėl verslininkas, kurio atžvilgiu delspinigiai nustatomi, turi visas galimybes derėtis dėl jam priimtinų delspinigių dydžio, o tais atvejais, kuomet delspinigių dydis netenkina, atsisakyti sudaryti sutartį. Atsižvelgiant į tai. reguliavimas, kuris apriboja šalių teisę pasirinkti pageidaujamą delspinigių dydį, pažeidžia CK įtvirtintą sutarčių laisvės principą bei atlieka nepagrįstą intervenciją į šalių tarpusavio teisinius santykius.

18. Sutarties šalys, spręsdamos. ar sudaryti sutartį konkrečiomis sąlygomis (tame tarpe dėl delspinigių dydžio) privalo būti užtikrintos dėl šių sąlygų stabilumo. Pavyzdžiui, tam tikram kreditoriui norint skolų išieškojimo įmonei (kaip tą apibrėžia Projektas) parduoti turimą reikalavimo teisę į skolininką, kurio atžvilgiu nustatytas 0,1 proc. delspinigių dydis. Projekto 19 str. 4 d. turėtų tiesioginės įtakos šios reikalavimo teisės pardavimo kainai, kadangi priskaičiuoti arba skaičiuotini delspinigiai turėtų būti dvigubai sumažinami. Dar daugiau, tuo atveju, jeigu šis kreditorius skolos administravimui ar išieškojimui ne teismo tvarka pasitelktų skolų išieškojimo įmonę, delspinigiai taip pat būtų dvigubai sumažinti. Toks teisinis reguliavimas ne tik neturi jokio pagrindo, bet ir riboja laisvą paslaugų teikimą bei konkurenciją, kadangi kreditoriams pasikreipus į skolų išieškojimo įmones, jie dėl Projekto 19 str. 4 d. automatiškai patirtų finansinių nuostolių. Tai kreditorius skatintų skolų išieškojimą ne teismo keliu atlikti kitais būdais, tačiau tai savaime skolininkų interesų labiau neužtikrintų.

19. Be to, visiškai neaišku kaip Projekto 19 str. 4 d. modifikuoja teisinius santykius, tuo atveju, jeigu kreditorius skolos administravimą ir/ar ieškojimą perduoda skolų išieškojimo įmonei, tačiau vėliau pakeičia poziciją ir skolos išieškojimą vykdo savarankiškai (ir/ar kreipiasi į teismą ir pan.). t. y. ar šiuo atveju maksimalus delspinigių dydis lieka 0.05 proc., ar vėl keičiamas į tarp šalių sudarant sutartį nustatytą dydį.

20. Apie kitas Projekto IV skirsnio „Skolų išieškojimo įmonių teisės ir pareigos" nuostatas jau buvo pasisakyta anksčiau (šių pastebėjimų turinys nesiskiria), todėl dar kartą to nekartojame.

21. CK 6.249 str. 4 d. nurodyta, jog be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (CK 6.249 str. 4 d. 3 p.). Taigi išlaidos patirtos išieškant įsiskolinimą ne teismą tvarka privalo atitikti protingumo kriterijų (t. y. skolų išieškojimo įmonė negali reikalauti tokių su išieškojimu ne teismo tvarka susijusių išlaidų, kurios yra neprotingos ir neproporcingos).

22. Vadovaujantis tuo. kas nurodyta. Asociacijos vertinimu. į Įstatymo taikymo sritį bei Projekto 2 str. 4 d., kurioje pateikiamas skolininko apibrėžimas, nepagrįstai įtraukiami verslo (komerciniai) subjektai.

Dėl skolų išieškojimo įmonių priežiūros ir kontrolės

23. Pagal Projekto nuostatas numatoma, jog skolų išieškojimo įmonių priežiūrą vykdys priežiūros institucija (Lietuvos Respublikos ūkio ministerija - Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija) bei Rūmai (valdyba, garbės teismas). Remiantis tuo, skolų išieškojimo įmonių veiklos teisėtumą planuojama užtikrinti taikant: 1) valstybės institucijų kontrolę (priežiūros institucija); bei 2) savireguliaciją (Rūmai).

24. Įvertinus pagal Projektą numatomą funkcijų pasiskirstymą tarp priežiūros institucijos ir Rūmų vykdant skolų išieškojimo įmonių kontrolę bei priežiūrą, išskirtina, jog:

24.1. ženkli dalis priežiūros institucijos ir Rūmų funkcijų yra dubliuojamos;

24.2. Rūmams suteikiamos platesnės skolų išieškojimo įmonių reguliavimo ir priežiūros (kontrolės) ribos nei priežiūros institucijai. Dėl funkcijų dubliavimo

25. Pagal Projektą numatoma, kad Rūmų valdybos teikimu skolų išieškojimo įmonėms bus išduodama veiklos licencija, Rūmų valdyba taip pat atliks skolų išieškojimo įmonių priežiūrą, inicijuos pažeidimų nagrinėjimą, atliks asmenų veiklos patikrinimus ir kt.

26. Priežiūros institucijai suteikiama kompetencija išduoti skolų išieškojimo įmonės licenciją (pagal Rūmų valdybos teikimą), sustabdyti ar panaikinti licenciją, skirti nuobaudą (už įstatymo ar įmonių profesinės etikos kodekso pažeidimus), atlikti skolų išieškojimo įmonių priežiūrą, inicijuoti pažeidimų nagrinėjimą, atlikti asmenų veiklos patikrinimus ir kt.

27. Remiantis šiuo numatomu reglamentavimu, darytina išvada, jog priežiūros institucijos bei Rūmų (valdybos) funkcijos pagal Projektą yra dubliuojamos (suteikiami tie patys priežiūros ir kontrolės mechanizmai), t. y. iš esmės analogiškas funkcijas atliks tiek priežiūros institucija, tiek Rūmai. Tokia skolų išieškojimo įmonių priežiūros sistema yra ydinga, perteklinė ir neekonomiška. Pažymėtina, jog funkcijų dubliavimas gali lemti skirtingos praktikos taikant įstatymą ir profesinės etikos kodeksą formavimą, skirtingą pažeidimų vertinimą, dvigubų tyrimų vykdymą, subjektų baudimą du kartus už tą patį pažeidimą ir 1.1. Finansiniu aspektu funkcijų dubliavimas lemtų dvigubą finansinę naštą tiek šalies biudžetui, skolų išieškojimo įmonėms ir kitiems mokesčių mokėtojams.

Dėl Rūmų kompetencijos

28. Pagal Projektą išskirtinai Rūmų kompetencijai priskiriama rengti ir tvirtinti skolų išieškojimo įmonių profesinės etikos kodeksą, skolų išieškojimo įmonių garbės teismo nuostatus ir kt. Vienas iš Rūmų organų skolų išieškojimo įmonių garbės teismas, nagrinėtų profesinės etikos kodekso pažeidimus bei turėtų teisę skirti nuobaudas.

29. Taigi Rūmams suteikiama teisė ne tik prižiūrėti bei kontroliuoti skolų išieškojimo įmonių veiklą, bet ir nustatyti privalomas šios veiklos vykdymo taisykles, t. y. Rūmai rengs ir tvirtins skolų išieškojimo įmonių profesinės etikos kodeksą, kuris pagal šiuo metu parengtą Projektą būtų bene pagrindinis šaltinis, reglamentuojantis skolų išieškojimo įmonių veiklą (kadangi, kaip jau buvo minėta. Projekte suformuoti skolų išieškojimo įmonių veiklos principai (bei pareigos) yra abstraktūs ir fragmentiški). Rūmams turint teisę spręsti dėl profesinės etikos kodekso turinio. Rūmai, kurių nariais išskirtinai bus skolų išieškojimo įmonės, turės galimybę nusistatyti sau priimtinus veiklos standartus ir pan.

30. Asociacijos vertinimu, pagal Projektą nustatoma priežiūros ir kontrolės sistema, kuri ženklia apimtimi paremta skolų išieškojimo įmonių savireguliacija, neužtikrins objektyvios, skaidrios ir nešališkos kontrolės bei priežiūros. Pažymėtina, jog bendruomenes, kuriose taikomi savireguliacijos mechanizmai, pavyzdžiui, advokatūra, notariatas, antstoliai, auditoriai, žurnalistai ir kt., sudaro didelis skaičius narių. Tuo tarpu Lietuvoje veikiančių skolų išieškojimo įmonių skaičius nėra gausus. Todėl planuojamu nustatyti teisiniu reguliavimu šio sektoriaus įmonėms sukuriamos sąlygos pačioms save kontroliuoti bei siekti išvengti reikšmingesnės skolų išieškojimo įmonių veiklos priežiūros bei kontrolės. Tą šios įmonės turės galimybę daryti tiek vykdydamos sektoriaus priežiūrą ir kontrolę, tiek nustatydamos veiklos standartus (nustatydama profesinės etikos kodeksą).

31. Kita vertus. planuojamas reguliavimas tam tikroms skolų išieškojimo įmonės gali suteikti galimybes piktnaudžiauti kitų rinkos dalyvių atžvilgiu. Šios įmonės, veikdamos per Rūmus (valdybą ir/ar garbės teismą), gali nesąžiningai daryti įtaką tiek siekdamos riboti galimybes naujiems subjektams patekti į rinką (per licencijavimo mechanizmus), tiek siekdamos pašalinti ar apriboti konkurentų veiklą (per licencijavimo (licencijos sustabdymo, panaikinimo) ar kontrolės bei priežiūros mechanizmus). Tokia situacija ribotų konkurenciją bei ženkliai apsunkintų naujų skolų išieškojimo įmonių kūrimąsi.

32. Atsižvelgiant į tai, toks teisinis reguliavimas, kuomet savireguliacijos subjektas (Rūmai) turi platesnio pobūdžio priežiūros bei kontrolės teises nei valstybės paskirta nepriklausoma ištaiga (priežiūros), yra ydingas.

33. Pagal Direktyvos 2008/48/ER, kuri reglamentuoja vartojimo kredito teikimo teisinius santykius, 20 str. nurodyta, jog valstybės narės užtikrina, kad kreditorius prižiūrėtų nuo finansų įstaigų nepriklausoma įstaiga ar institucija arba jų veikla būtų kontroliuojama. Pagal Direktyvos 2014/17/ES, kuri reguliuoja vartojimo kredito teikimo gyvenamosios paskirties nekilnojamajam turtui įsigyti, 35 str. įtvirtinta, kad valstybės narės užtikrina, kad ne kredito įstaigoms kompetentinga valdžios institucija taikytų tinkamą įgaliojimo procesą. įskaitant ne kredito įstaigos įtraukimą į registrą, taip pat priežiūros tvarką.

34. Taigi direktyvos, kurios tiesiogiai skirtos vartotojų teisių apsaugai teikiant vartojimo kreditus, imperatyviai numato, jog rinkos dalyvius turi prižiūrėti ir kontroliuoti nepriklausoma valstybės paskirta institucija, o ne rinkos dalyvių savivaldos (savireguliacijos) organas. Pagal VKĮ ir SNTSKĮ, kuriais Lietuvoje įgyvendintos minėtos direktyvos, vartojimo kredito teikimo veiklą prižiūri Lietuvos bankas.

35. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog tuo atveju, jeigu siekiama reglamentuoti skolų išieškojimo įmonių veiklą:

35.1. jų priežiūrą ir kontrolę išimtinai turėtų atlikti nepriklausoma valstybės institucija (pavyzdžiui Lietuvos bankas), o ne privatus savireguliacijos (savivaldos) subjektas;

35.2. skolų išieškojimo įmonių veikla visa apimtimi turėtų būti reglamentuota valstybės institucijų priimtais ir patvirtintais teisės aktais, o ne savireguliacijos (savivaldos) subjektų parengtais ir patvirtintais aktais (profesinės etikos kodeksu).

36. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą skolų išieškojimo įmonės turi teisę jungtis į asociacijas bei savo nariams taikyti patvirtintus papildomus veiklos standartus, kontroliuoti kaip jų laikomasi ir pan. Tačiau turint tikslą reglamentuoti skolų išieškojimo įmonių veiklą, valstybės institucijų priežiūra ir kontrolė neturėtų būti pakeista rinkos dalyvių savivalda ir savireguliacija (pavyzdžiui, pagal NKVVDĮ 11 str. komercinės veiklos subjektai skatinami nustatyti savo elgesio kodeksus ir kontroliuoti, kaip jų laikomasi, tačiau tai yra papildomi standartai, kurie nepakeičia valstybės institucijų taikomų priežiūros ir kontrolės mechanizmų).

Kiti aspektai

Dėl paslaugų įkainių

37. Pagal Projektą skolų išieškojimo įmonėms nustatoma pareiga gauti licenciją, pranešti Rūmų valdybai apie vadovo ar akcininkų pasikeitimus, drausti savo civilinę atsakomybę ir kt. Be to, skolų išieškojimo įmonėms nustatoma pareiga Rūmams mokėti stojamąjį ir kasmetinį nario mokestį, kurių dydžius tvirtins Rūmai (nors. kaip minėta. Rūmai dubliuos didelę dali priežiūros institucijos funkcijų). Asociacijos vertinimu, šių pareigų nustatymas bei narystės mokesčio (kurio dydis šiuo metu net apytiksliai nėra aiškus) įtvirtinimas lems didesnes sąnaudas skolų išieškojimo įmonėms, todėl tai ribos naujų subjektų pateikimą j rinką, taip pat gali sąlygoti skolų išieškojimo įmonių teikiamų paslaugų įkainių išaugimą. Taigi tokia situacija galėtų turėti tiesioginės neigiamos įtakos ne tik skolų išieškojimo įmonėms, bet ir kreditoriams bei jų klientams (skolininkams). Vieną iš praktinių aspektų, galinčių patvirtinti šiuos argumentus, pateikiame toliau.

38. Kreditoriai siekdami administruoti ir išieškoti skolas tai gali daryti savarankiškai ar perduoti šias funkcijas tretiesiems asmenims. Jeigu kreditorius šias funkcijas nusprendžia vykdyti savarankiškai, jam reikalingi atitinkami darbuotojai bei kiti ištekliai. Todėl paprastai mažesnių finansinių išteklių skolų administravimui ir neteisminiam jų išieškojimui patiriama šias funkcijas perdavus trečiajam asmeniui (pavyzdžiui, skolų išieškojimo įmonei) nei šias funkcijas vykdant savarankiškai. Atsižvelgiant į tai. jeigu skolų išieškojimo įmonių paslaugos dėl įstatymo ribojimų taptų mažiau priimtinos kreditoriams ir kreditoriai šias funkcijas imtų vykdyti savarankiškai, tikėtina brangų šių kreditorių parduodamų prekių ar paslaugų kainos, t. y. neigiamas pasekmes patirtų ne tik skolininkai, bet ir visi kiti kreditoriaus klientai.

Dėl skolininko informavimo

39. Projekto 19 str. 3 d. numato, jog jeigu informacijoje skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą pateikta ne visa pagal šį straipsnį privaloma pateikti informacija arba informacijoje skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą nurodyta informacija yra klaidinanti, tokiu atveju skolininkas turi įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, tačiau jis neprivalo mokėti skolų išieškojimo įmonei palūkanų ir kitų išlaidų, yra neproporcinga ir nepagrįsta.

40. Pagal šią formuluotę rašytinis apsirikimas galėtų lemti teisinio santykio tarp skolininko ir kreditoriaus ir/ar skolų išieškojimo įmonės pasikeitimą (pareigos mokėti palūkanas ir kitas išlaidas pasibaigimas). Tokios suklydimo pasekmės šioje situacijoje yra neproporcingos ir nepagrįstos. Projekte įtvirtintos pasekmės galėtų turėti prasmę tokiu atveju, jeigu, pavyzdžiui, skolų išieškojimo įmonė specialiai, nesąžiningai klaidina skolininką ir skolininkas dėl to patiria nuostolius arba kitais panašiais atvejais. Dar daugiau, iš Projekto 19 str. formuluotės neaišku, kokiu atveju nurodomas pranešimas turi būti teikiamas (t. y. ar turi būti teikiamos skolų išieškojimo įmonei pradėjus administruoti skolą, ar įgijus skolą, ar abiem nurodytais atvejais ir pan.), taip pat apie kokią funkciją atliekančias palūkanas kalbama Projekto 19 str. 3 d. (t. y. pelno palūkanas ar kompensacines palūkanos). Atsižvelgiant į tai, Projekto 19 str. 3 d. turėtų būti patikslinta pašalinant esamus neapibrėžtumus ir netikslumus.

41. Apibendrinant tai, kas išdėstyta šiame rašte, siūlytina apsiriboti šiuo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu, kadangi galiojantys teisės aktai visiškai užtikrina tiek vartotojų, tiek verslininkų teisių ir interesų apsaugą išieškojimą vykdant ne teismo tvarka. Jeigu būtų nuspręsta, jog reikalingas specialus reguliavimas (Įstatymas) siūlome atsižvelgti į šiame rašte išdėstytas pastabas bei toliau tartis su rinkos dalyviais ir kitais subjektais dėl galimo teisinio reglamentavimo (jo modelio). Šiame rašte išdėstyti aspektai nėra vieninteliai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti, tobulinant Projektą. Išsamius pastebėjimus dėl Projekto tobulinimo taip pat pateikė Lietuvos Respublikos Seimo Kanceliarijos Teisės departamentas bei Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos. Sprendžiant dėl naujo teisinio reglamentavimo būtinumo bei jo modelio, taip pat siūlytina kreiptis į Lietuvos banką bei Lietuvos Respublikos finansų ministeriją, kurie tiesiogiai kontroliuoja ir prižiūri skolinimo veiklą Lietuvoje.

Pritarti iš dalies

Žr. Seimo narių ir komiteto siūlymus.

14.

Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacija, 2020-06-01

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SKOLŲ IŠIEŠKOJIMO ĮMONIŲ ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-1741(2)

Lietuvos kredito valdymo įmonių asociacija (toliau – Asociacija) teikia nuomonę bei pastebėjimus Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetui (toliau – Komitetas) dėl Lietuvos Respublikos Skolų išieškojimo įmonių įstatymo projekto NR. XIIIP-1741(2) (toliau – Įstatymas).

Žemiau pateikiami svarbiausi Įstatymo projekto autorių siūlymai, kuriems nepritaria kreditų valdymo įmonių bendruomenė bei kiti kreditorių interesus atstovaujantys asmenys ir kurie turės neigiamą įtaką visų kreditorių interesams, o taip pat vartotojų apsaugai.

(I) Dėl netesybų ribojimo

Rengėjų siūlymas

Netesybų ribojimas, yra iš esmės neteisingas ir negali būti taikomas, nes:

Numatomas skolininkams taikomų netesybų ribojimas, kai skola yra perduota skolų išieškojimo įmonei išieškoti ar šiai įmonei parduodama. Numatoma, kad tokiu atveju skolininkui taikomos netesybos (Projekto 19 str. 4 d.):

- negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną,

- negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį;

- jokios kitos netesybos ir mokesčiai už skolinių įsipareigojimų nevykdymą skolininkui negali būti taikomi.

Pirma, nepagrįstai apribojamos naujojo kreditoriaus teisės. Šis ribojimas prieštarauja cesijos sutarties esmei ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.101 str. 2 d. numatančiai, kad „Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės“. Pažymėtina tai, kad pagal formuojamą vieningą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką „Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi“ tai yra „esminis cesijos požymis atskleidžiamas reikalavimo perleidimo instituto normose <...> reikalavimo įgijėjui pereina ne tik pagrindinė prievolė, bet ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos bei kitos papildomos teisės“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672/2013).

Antra, pareiga atlyginti kitos sutarties šalies nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), atsiradusius dėl netinkamo sutarties vykdymo, imperatyviai įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.256 str. 2 d. Koks netesybų dydis yra teisingas ir protingas, sprendžiama kiekvienu individualiu atveju, vertinant sutarties šalis, jų prievolių pobūdį ir kt. Kita vertus, teismai, vertindami sutarties šalių sulygtą netesybų dydį, manydami, kad nustatytas neprotingai didelės netesybos, turi diskreciją šį dydį sumažinti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.258 str. 3 d.). Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos teismai aiškindami, kad „skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją“ (2012 m. spalio 25 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1).

Trečia, dažnu atveju, sutarties šalys yra juridiniai asmenys, kuriems taikomas Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo normos, iš anksto numatančios pavėluoto mokėjimo palūkanų normos dydį bei galimybę taikyti konkretaus dydžio baudą (2 str. 5 d., 7 str.). Todėl nėra jokio pagrindo numatyti vieną netesybų dydį visiems sutartiniams santykiams, kurie savo prigimtimi gali labai skirtis.

Ketvirta, ignoruojamas šalių laisvės principas, leidžiantis šalims laisvai susitarti ir sutarties pažeidimo atveju iš anksto numatyti minimalius nuostolius bei jų dydį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.156 str.).

Penkta, projektu visos reikalavimo teisės nepagrįstai sutapatinamos tik su vartojimo kredito santykiais. Tuo tarpu skolų išieškojimo veikloje vartojimo kreditai sudaro labai

maža dalį reikalavimo teisių. Maža to, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme

jau yra įtvirtinta nuostata, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą mokėti dieną. Taigi, vartotojų interesai jau yra saugomi kito įstatymo, todėl šio įstatymo norma vertintina kaip perteklinė.

Šešta, numatytas 180 dienų terminas nepagrįstai apriboja sąžiningų kreditorių teises, ši

įstatymo norma prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 str. 5 d. bei 2012 m. spalio 25 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalgoje Nr. AC-37-1 suformuotai pozicijai, kurioje aiškiai nurodoma, kad „kreditorius visada turi teisę į palūkanas kaip kompensaciją, jeigu skolininkas ne laiku įvykdo savo prievolę – finansinį įsipareigojimą“, „kreditoriaus teisė reikalauti palūkanų išlieka iki visiško prievolės įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis)“.

Septinta, sudaromos sąlygos skolininkams piktnaudžiauti ir nedengti skolų, kadangi skolos išieškojimą perdavus skolų išieškojimo įmonei, skolininkai (kurie yra ir juridiniai asmenys) turės mokėti ženkliai mažesnes netesybas nei numatyta pagrindinėje sutartyje.

Aštunta, reglamentavimas panaikins ikiteisminio išieškojimo paslaugą Lietuvoje, kadangi kreditoriai, kurie turi galimybę gauti visas sutartyje numatytas netesybas, nesikreips į skolų išieškojimo įmones ir patys kreipsis į teismus. Prisiteisę visą skolą iš karto ją perduos vykdymui, atitinkamai, skolininkai turės mokėti antstoliams už priverstinį skolos išieškojimą. Tuo tarpu ikiteisminiu būdu yra išieškoma didžioji dalis skolų, skolininkams papildomi mokesčiai nėra taikomi, jiems sudaroma galimybė skolą išsimokėti dalimis.

(II) Dėl skolų išieškojimo įmonių savivaldos bei licencijavimo

Įstatymo projekte numatytas priežiūros bei savivaldos mechanizmas Asociacijos nuomone per daug kompleksinis bei sudėtingas. Kritiškai vertinimas mechanizmo praktinis įgyvendinimas, neaiškus ryšis tarp priežiūros institucijos bei savivaldos, taip pat nenumatytas kas ir kokiais įnašais išlaikys savivaldos biurokratinį aparatą. Manome, kad numatytas licencijavimo bei priežiūros mechanizmas keistinas/koreguotinas dėl itin sudėtingos bei neaiškios struktūros, neaiškus savivaldos bei priežiūros institucijos teisių bei atsakomybių atribojimas, o naujos sistemos kūrimas gali pareikalauti pernelyg didelių valstybės resursų bei kaštų.

(III) Dėl skolų išieškojimo išlaidų

Rengėjai projekte nenumato, tačiau Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacija siūlo į Įstatymo projektą įtraukti nuostatą, leidžiančią skolų išieškojimo įmonėms iš skolininko reikalauti atlyginti skolos išieškojimo išlaidas. Skolos išieškojimo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką turėtų nustatyti priežiūros institucija. Manytina, kad toks reglamentavimas yra reikalingas, kadangi:

1. Išieškojimo išlaidų įtvirtinimas suteiktų teisinį aiškumą bei apibrėžtumą, užkirstų kelią skolų išieškojimo įmonių, taikančių skirtingus mokesčius skolininkams, piktnaudžiavimui;

2. Skolų išieškojimo įmonėms draudžiant iš skolininko reikalauti išieškojimo išlaidų atlyginimo, nukentės kreditoriai, tame tarpe ir valstybės įmonės (viešųjų pirkimų atveju), kadangi kils skolų išieškojimo paslaugų kainos, už kurias turės sumokėti patys kreditoriai. Atitinkamai, kils kreditorių teikiamų paslaugų (komunalinių, telekomunikacijų ir kt.) kainos, kurias turės mokėti vartotojai;

3. Išlaidų atlyginimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.57 str. numatantis, kad „su prievolės įvykdymu susijusias išlaidas turi apmokėti skolininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita“, o taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 str. 4 d. 3 p., numatanti, kad „be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka“;

4. Galimybė gauti išieškojimo išlaidas o, taip pat jų dydžiai numatyti ne vienoje Europos valstybėje ir tai laikoma gerąja praktika (Vokietijoje, Nyderlanduose, Latvijoje, Jungtinėje Karalystėje).

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-05-20 d. nutarimu nepritarė Įstatymo projektui ir nusprendė rengti naują projektą, kuriuo būtų reguliuojama neteisminio skolų išieškojimo tvarka. Tokiam sprendimui Asociacija pritaria bei aktyviai dirbo Vyriausybės suformuotoje darbo grupėje. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacija prašo Biudžeto ir finansų komiteto grąžinti Įstatymo projektą iš naujo kurti Vyriausybės suformuotoje darbo grupėje.

Nepritarti

Žr. Seimo narių ir komiteto siūlymus.

15.

Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacija, 2020-06-02

SIŪLYMAI DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SKOLŲ IŠIEŠKOJIMO ĮMONIŲ ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-1741(2)

2020 m. birželio 2 d., Vilnius

Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacija (toliau – Asociacija), vienijanti 10 didžiausių šalies kreditų valdymo įmonių, teikia siūlymus bei pastebėjimus Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetui (toliau – Komitetas) dėl Lietuvos Respublikos Skolų išieškojimo įmonių įstatymo projekto NR. XIIIP-1741(2) (toliau – Įstatymas).

(I) Dėl netesybų ribojimo

Rengėjų siūlymas

Asociacijos argumentai bei siūlymai

19 str. 4 d. Numatomas skolininkams taikomų netesybų ribojimas, kai skola yra perduota skolų išieškojimo įmonei išieškoti ar šiai įmonei parduodama. Numatoma, kad tokiu atveju skolininkui taikomos netesybos

- negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną,

- negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį;

- jokios kitos netesybos ir mokesčiai už skolinių įsipareigojimų nevykdymą skolininkui negali būti taikomi.

Netesybų ribojimas, yra iš esmės neteisingas ir negali būti taikomas, nes:

Pirma, nepagrįstai apribojamos naujojo kreditoriaus teisės. Šis ribojimas prieštarauja cesijos sutarties esmei ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.101 str. 2 d. numatančiai, kad „Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės“. Pažymėtina tai, kad pagal formuojamą vieningą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką „Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi“ tai yra „esminis cesijos požymis atskleidžiamas reikalavimo perleidimo instituto normose <...> reikalavimo įgijėjui pereina ne tik pagrindinė prievolė, bet ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos bei kitos papildomos teisės“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672/2013).

Antra, pareiga atlyginti kitos sutarties šalies nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), atsiradusius dėl netinkamo sutarties vykdymo, imperatyviai įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.256 str. 2 d. Koks netesybų dydis yra teisingas ir protingas, sprendžiama kiekvienu individualiu atveju, vertinant sutarties šalis, jų prievolių pobūdį ir kt. Kita vertus, teismai, vertindami sutarties šalių sulygtą netesybų dydį, manydami, kad nustatytas neprotingai didelės netesybos, turi diskreciją šį dydį sumažinti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.258 str. 3 d.). Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos teismai aiškindami, kad „skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją“ (2012 m. spalio 25 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1).

Trečia, dažnu atveju, sutarties šalys yra juridiniai asmenys, kuriems taikomas Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo normos, iš anksto numatančios pavėluoto mokėjimo palūkanų normos dydį bei galimybę taikyti konkretaus dydžio baudą (2 str. 5 d., 7 str.). Todėl nėra jokio pagrindo numatyti vieną netesybų dydį visiems sutartiniams santykiams, kurie savo prigimtimi gali labai skirtis.

Ketvirta, ignoruojamas šalių laisvės principas, leidžiantis šalims laisvai susitarti ir sutarties pažeidimo atveju iš anksto numatyti minimalius nuostolius bei jų dydį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.156 str.).

Penkta, projektu visos reikalavimo teisės nepagrįstai sutapatinamos tik su vartojimo kredito santykiais. Tuo tarpu skolų išieškojimo veikloje vartojimo kreditai sudaro labai maža dalį reikalavimo teisių. Maža to, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme jau yra įtvirtinta nuostata, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą mokėti dieną. Taigi, vartotojų interesai jau yra saugomi kito įstatymo, todėl šio įstatymo norma vertintina kaip perteklinė.

Šešta, numatytas 180 dienų terminas nepagrįstai apriboja sąžiningų kreditorių teises, ši įstatymo norma prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 str. 5 d. bei 2012 m. spalio 25 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalgoje Nr. AC-37-1 suformuotai pozicijai, kurioje aiškiai nurodoma, kad „kreditorius visada turi teisę į palūkanas kaip kompensaciją, jeigu skolininkas ne laiku įvykdo savo prievolę – finansinį įsipareigojimą“, „kreditoriaus teisė reikalauti palūkanų išlieka iki visiško prievolės įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis)“.

Septinta, sudaromos sąlygos skolininkams piktnaudžiauti ir nedengti skolų, kadangi skolos išieškojimą perdavus skolų išieškojimo įmonei, skolininkai (kurie yra ir juridiniai asmenys) turės mokėti ženkliai mažesnes netesybas nei numatyta pagrindinėje sutartyje.

Aštunta, reglamentavimas panaikins ikiteisminio išieškojimo paslaugą Lietuvoje, kadangi kreditoriai, kurie turi galimybę gauti visas sutartyje numatytas netesybas, nesikreips į skolų išieškojimo įmones ir patys kreipsis į teismus. Prisiteisę visą skolą iš karto ją perduos vykdymui, atitinkamai, skolininkai turės mokėti antstoliams už priverstinį skolos išieškojimą. Tuo tarpu ikiteisminiu būdu yra išieškoma didžioji dalis skolų, skolininkams papildomi mokesčiai nėra taikomi, jiems sudaroma galimybė skolą išsimokėti dalimis.

SIŪLYMAS:

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Asociacija teikia siūlymą Įstatymo projekto nuostatas, susijusias su netesybų ribojimu, iš Įstatymo projekto išbraukti.

Jeigu būtų nuspręsta neatsižvelgti į šį Asociacijos siūlymą, būtina įvertinti siūlomą reglamentavimą ir užtikrinti teisėtų lūkesčių principo įgyvendinimą. Įstatyme neturėtų būti nuostatų, kuriomis iš esmės būtų bloginamos sąlygos vykdyti skolų išieškojimo veiklą, pvz. dėl prieš Įstatymo įsigaliojimą įsigytų reikalavimo teisių įgyvendinimo. Atsižvelgiant į tai, siūloma į Įstatymo projektą įtraukti nuostatą, kad įstatymas netaikomas iki jo įsigaliojimo įgytų reikalavimo teisių įgyvendinimui.

(II) Dėl skolų išieškojimo išlaidų

Rengėjų siūlymas

Asociacijos argumentai bei siūlymai

Įstatymo projektas skolų išieškojimo išlaidų dydžio bei skolų išieškojimo įmonių teisės gauti tokių išlaidų atlyginimą nenumato.

Dėl teisės gauti skolos išieškojimo išlaidų atlyginimą

Rengėjai projekte nenumato, tačiau Asociacija siūlo į Įstatymo projektą įtraukti nuostatą, leidžiančią skolų išieškojimo įmonėms iš skolininko reikalauti atlyginti skolos išieškojimo išlaidas. Manytina, kad toks reglamentavimas yra reikalingas, nes:

Pirma, išieškojimo išlaidų įtvirtinimas suteiktų teisinį aiškumą bei apibrėžtumą, užkirstų kelią skolų išieškojimo įmonių, taikančių skirtingus mokesčius skolininkams, piktnaudžiavimui.

Antra, skolų išieškojimo įmonėms draudžiant iš skolininko reikalauti išieškojimo išlaidų atlyginimo, nukentės kreditoriai, tame tarpe ir valstybės įmonės (viešųjų pirkimų atveju), kadangi kils skolų išieškojimo paslaugų kainos, už kurias turės sumokėti patys kreditoriai. Atitinkamai, kils kreditorių teikiamų paslaugų (komunalinių, telekomunikacijų ir kt.) kainos, kurias turės mokėti vartotojai.

Trečia, išlaidų atlyginimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.57 str. numatantis, kad „su prievolės įvykdymu susijusias išlaidas turi apmokėti skolininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita“, o taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 str. 4 d. 3 p., numatanti, kad „be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka“.

Ketvirta, galimybė gauti išieškojimo išlaidas o, taip pat jų dydžiai numatyti ne vienoje Europos valstybėje ir tai laikoma gerąja praktika (Vokietijoje, Nyderlanduose, Latvijoje, Jungtinėje Karalystėje).

Dėl skolos išieškojimo išlaidų dydžio

Vertinant galiojantį reglamentavimą, o taip pat remiantis protingumo kriterijumi, manytina, jog teisingiausia nustatyti tokį skolos išieškojimo išlaidų dydį, kuris atitiktų skolų išieškojimo įmonės faktiškai patiriamas sąnaudas skolos administravimo veiksmams atlikti. Asociacijos nariai išanalizavo skolas, su kuriomis dirba, ir žemiau pateikia informaciją apie vidutinį skolos išieškojimo išlaidų dydį, kuris priklauso nuo skolos sumos dydžio. Skolos išieškojimo išlaidų dydis paskaičiuotas atsižvelgiant:

1) faktiškai atliekamų skolos išieškojimo veiksmų kiekio ir jų kainos,

2) vidutinio laikotarpio, per kurį išieškoma skola.

Vidutinis vieno mėnesio išlaidų dydis vienai skolai yra ~ 4.35 Eur (žr. lentelę Nr. 1). Skaičiuojama, kad už kiekvieną papildomą vienos skolos administravimo mėnesį papildomai vidutiniškai patiriama po ~ 2.75 Eur išlaidų (žr. lentelę Nr. 2), o už veiksmus, kurie atliekami vieną kartą per pusmetį, už vienos skolos administravimą papildomai vidutiniškai patiriama po ~ 1.17 Eur išlaidų (žr. lentelę Nr. 3).

Lentelė Nr. 1

Lentelė Nr. 2

Lentelė Nr. 3

Skirtingų dydžių skolos išieškojimo išlaidos skiriasi priklausomai nuo vidutinės skolos išieškojimo trukmės. Asociacijos nariai išanalizavo skolas, su kuriomis dirba, ir paskaičiavo kiek laiko vidutiniškai užtrunka administruoti skirtingo dydžio skolas (žr. lentelę Nr. 4):

Lentelė Nr. 4

Atitinkamai skaičiuojama, kad skolų administravimo įmonė administruodama vieną skolą vidutiniškai patiria žemiau nurodytas išlaidas (žr. lentelę Nr. 5):

Atsižvelgiant į tai, kad skolos išieškojimo išlaidų dydis priklausomai nuo skolos dydžio didėja, o taip pat, siekiant išvengti pernelyg painaus išieškojimo išlaidų skaičiavimo pagal nurodytus skolų sumų rėžius, Asociacija teikia siūlymą skaičiuoti skolos administravimo išlaidas, išskiriant jas į 5 rėžius (žr. lentelę Nr. 6):

Lentelė Nr. 6

SIŪLYMAS:

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, Asociacija teikia siūlymą į Įstatymo projektą įtraukti nuostatas, numatančias skolų išieškojimo įmonių teisę gauti skolos išieškojimo išlaidų atlyginimą, nustatant skolos išieškojimo išlaidų dydžius pagal pateikiamą lentelę:

Be to, siūloma skolos išieškojimo išlaidų dydį indeksuoti numatant formuluotę „Nustatytas skolos išieškojimo mokestis indeksuojamas atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110“.

(III) Dėl Įstatymo taikymo apimties

Rengėjų siūlymas

Asociacijos argumentai bei siūlymai

2 str. 6 p. Įstatymo projekte nurodoma, kad Įstatymo paskirtis, be kita ko, nustatyti skolų išieškojimo įmonių teises, pareigas bei atsakomybę atliekant skolų išieškojimo veiksmus.

Skolų išieškojimo veikla - skolos išieškojimo iš skolininkų veiksmai, kuriuos skolų išieškojimo įmonė atlieka savo arba kreditoriaus vardu ().

2 str. 4 p. Skolininkas - fizinis ar juridinis asmuo, kuris pagal sutartį ar teisės aktus turi pradelstą mokėjimo įsipareigojimą kreditoriui ().

Įstatymo projekto aiškinamajame rašte vienu iš pagrindinių tikslų nurodyta, kad Įstatymo projektas parengtas siekiant sureguliuoti Lietuvoje veikiančių skolų išieškojimo įmonių vykdomą skolų išieškojimą įtvirtinant vartotojų teisių apsaugą užtikrinančias nuostatas, tačiau Asociacija atkreipia dėmesį, kad:

Pirma, pagal Įstatymo projekto nuostatas galima daryti išvadą, kad Įstatymas yra taikomas skolų išieškojimo veiklai tiek iš fizinių asmenų, tiek iš juridinių asmenų, ir tokiu būdu nepagrįstai išplečiama Įstatymo taikymo sritis už Įstatymu siekiamos vartotojų teisių apsaugos ribų.

Antra, pavėluotas piniginių prievolių vykdymas komerciniuose santykiuose bei iš to kylančios pasekmės reglamentuojami kitais teisės aktais, t.y. Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu bei Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu; Asociacijos nuomone, šiais teisės aktais įtvirtintas reglamentavimas yra pakankamas, kad būtų aiškiai apibrėžti pagrindiniai pavėluoto piniginių prievolių vykdymo tarp juridinių asmenų principai, tuo pačiu paliekant šalims teisę tarpusavyje susitarti dėl sutarties nevykdymo teisinių pasekmių.

Trečia, teisės aktuose, teismų praktikoje bei teisės doktrinoje yra pabrėžiama, kad juridiniams asmenims yra taikomi aukštesni atidumo, protingumo, profesionalumo kriterijai nei vartotojams fiziniams asmenims, todėl būtų netikslinga ir neprotinga teisės aktuose įtvirtinti analogišką teisių apsaugos mechanizmą, taikomą tiek fiziniams, tiek ir juridiniams asmenims.

Ketvirta, Įstatymo projektu visos reikalavimo teisės nepagrįstai sutapatinamos tik su vartojimo kredito santykiais, tuo tarpu skolų išieškojimo veikloje vartojimo kreditai sudaro labai maža dalį reikalavimo teisių.

Penkta, Įstatymo projektu ignoruojamas sutarties šalių laisvės principas, leidžiantis šalims laisvai susitarti ir sutarties pažeidimo atveju iš anksto numatyti minimalius nuostolius bei jų dydį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.156 str.), tai ypatingai pasakytina atvejais, kai sutarties šalys yra juridiniai asmenys, verslo atstovai, kurių galimi nuostoliai įvertinami kiekvienu atveju individualiai prieš pasirašant atitinkamą sutartį.

SIŪLYMAS:

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Asociacija teikia siūlymą Įstatymo projektą pakeisti, numatant, kad Įstatymas yra taikomas skolų išieškojimo veiklai iš fizinių asmenų (vartotojų).

(IV) Dėl skolų išieškojimo įmonių savivaldos bei licencijavimo

Rengėjų siūlymas

Asociacijos argumentai bei siūlymai

Projekto 3 (trečiasis) skirsnis. Įstatymo projekte numatytas skolų išieškojimo įmonių licencijavimas, priežiūra bei savivalda

Įstatymo projekte numatytas priežiūros bei savivaldos mechanizmas, Asociacijos nuomone, per daug kompleksinis bei sudėtingas. Kritiškai vertinamas mechanizmo praktinis įgyvendinimas, neaiškus ryšis tarp priežiūros institucijos bei savivaldos, taip pat nenumatytas kas ir kokiais įnašais išlaikys savivaldos biurokratinį aparatą. Manome, kad numatytas licencijavimo bei priežiūros mechanizmas keistinas/koreguotinas dėl itin sudėtingos bei neaiškios struktūros, neaiškus savivaldos bei priežiūros institucijos teisių bei atsakomybių atribojimas, o naujos sistemos kūrimas gali pareikalauti pernelyg didelių valstybės resursų bei kaštų.

Be to, Įstatymo projekto nuostatos, susijusios su skolų išieškojimo įmonių veiklos priežiūros reguliavimu, neatitinka valstybės vykdomos ūkio subjektų veiklos priežiūros, geresnio reguliavimo priemonių taikymo reguliuojant ūkio subjektų veiklą (administracinės ir kitos reguliavimo naštos mažinimo, teisės aktų supaprastinimo, teisinio reguliavimo kokybės gerinimo) ir viešojo administravimo sistemos sandaros modernizavimo politikos.

SIŪLYMAS:

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Asociacija teikia siūlymą pakoreguoti Įstatymo projektą, nustatant aiškesnę priežiūros bei savivaldos institucijų struktūrą, tarpusavio santykį, atskaitomybę, teises, pareigas, pajamų šaltinį. Taip pat teikiamas siūlymas kritiškai įvertinti numatyto licencijavimo, priežiūros bei savivaldos mechanizmų praktinį įgyvendinimą ir tam reikalingus valstybės resursus.

Tuo pačiu Asociacija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-07-10 d. nutarimu nepritarė Įstatymo projektui ir nusprendė rengti naują projektą, kuriuo būtų reguliuojama neteisminio skolų išieškojimo tvarka. Tokiam sprendimui Asociacija pritaria bei aktyviai dirbo Vyriausybės suformuotoje darbo grupėje.

Atsižvelgiant į tai, Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacija prašo Biudžeto ir finansų komiteto grąžinti Įstatymo projektą iš naujo kurti Vyriausybės suformuotoje darbo grupėje.

Pritarti iš dalies

Žr. Seimo narių ir komiteto siūlymus.

16.

Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacija, 2020-06-16

NUOMONĖ DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SKOLŲ IŠIEŠKOJIMO ĮMONIŲ ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIIP-1741(2)

2020 m. birželio 16 d., Vilnius

Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacija (toliau – Asociacija), vienijanti 10 didžiausių šalies kreditų valdymo įmonių, teikia nuomonę Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetui (toliau – Komitetas) dėl Lietuvos Respublikos Skolų išieškojimo įmonių įstatymo projekto Nr. XIIIP-1741(2) (toliau – Įstatymas).

Toliau pateikiami komentarai, analizė ir įžvalgos dėl Įstatymo projekto nuostatų neatitikimo galiojančiam teisiniam reglamentavimui ir teisės principams bei neigiamos įtakos bendram privatinės teisės sistemos funkcionavimui.

Dėl įstatymo projekto 19 str. 4 d.:

“4. Pavėluoto skolininko įsipareigojimų vykdymo atvejais skolininkui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už skolinių įsipareigojimų nevykdymą skolininkui negali būti taikomi.”

Ši projekto nuostata yra neteisėta kaip prieštaraujanti aukštesnės juridinės galios teisės aktams ir fundamentaliems privatinės teisės principams, griaunanti galiojančią prievolių teisės sistemą. Norma taip pat skatina neatsiskaitymą bei pažeidžia įstatymo saugomus kreditorių interesus. Tai patvirtina toliau išdėstyta išsami analizė.

Pirma, pagal esamas formuluotės esama norma sukelia koliziją su galiojančiais aukštesnės juridinės galios teisės aktais – LR Civiliniu kodeksu, taip pat fundamentalias prievolių teisės principais. Įstatymas taip pat išeina už jo 1 str. nurodytų paskirties ribų – reguliuoti skolos išieškojimo įmonių steigimą ir veiklą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal projekto formuluotes jo taikymo apimtis yra labai plati: įstatymas būtų taikomas iš esmės visoms skoloms^{^[5]} ir visiems skolininkams^{^[6]}, nepriklausomai nuo skolos/skolininko statuso ir skolos atsiradimo pagrindo. Dėl šios priežasties projekto nuostatos paliestų labai platų spektrą teisinių santykių – nuo skolų, kylančių iš vartojimo santykių pagal vartojimo sutartis, iki skolų, kylančių iš dviejų lygiaverčių subjektų sudarytų verslo sandorių.

Akivaizdu, kad rengiant projektą ir kai kurias jo nuostatas visiškai nebuvo atsižvelgta į tai, kad minėtas santykių spektras jau yra plačiai ir išsamiai reglamentuotas atitinkamais teisės aktais – Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK), Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas (toliau – MVPĮ), taip pat Vartojimo kredito įstatyme (toliau – VKĮ). Minėti teisės aktai yra galiojantys seniai, o CK ir MVPĮ yra aukštesnės galios teisės aktai, negu įstatymas (jei būtų patvirtintas projektas). CK yra kodifikuotas teisės aktas ir jis negali būti keičiamas paprastais įstatymais – norint suteikti kitam įstatymui viršenybę CK atžvilgiu būtinas ir neišvengiamas paties CK keitimas (žr. CK 1.3 str. 2 d.). MVPĮ įgyvendina 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/7/ES dėl kovos su pavėluotu mokėjimu, atliekamu pagal komercinius sandorius (OL 2011 L 48, p. 1), todėl taip pat turi viršenybę kitų įstatymų nacionalinių atžvilgiu (šis principas įtvirtintas CK. 1.3 str. 3 d. bei teisės doktrinoje). Tokia situacija, kuomet projektu bandoma pakeisti/paneigti CK ir MVPĮ nuostatas bei principus, yra ydinga ir neleistina net nepriklausomai nuo projekto turinio, dėl kurio analizė pateikiama toliau šioje nuomonėje.

Teisėkūros technikos požiūriu neleistina situacija, kuomet specialiuoju siauros paskirties įstatymu, skirtu visų pirma, skolų išieškojimų įmonių veiklai reguliuoti^{^[7]}, ketinama keisti kodifikuotus privatinės teisės aktus ir reguliuoti civilinius sandorius, jų sąlygas bei kištis į civilinę apyvartą. Iš įstatymo 1 str. nurodyto įstatymo paskirties apibrėžimo galima būtų daryti išvadą, kad netesybų dydis arba jų skaičiavimo laikotarpis ribojamas tik tais atvejais, kai skolą išieško įstatymo reguliuojama skolų išieškojimo bendrovė, tačiau toks aiškinimas, jei ir jo būtų laikomasi, sukeltų logiškai prieštaringas pasekmes, kad prievolės (tame tarpe – prievolės mokėti netesybas) dydį lemia ne jos šalies statusas, o šios prievolės įgyvendinimo sąlygos – ją įgyvendinantis asmuo. Nėra ir neturėtų būti taikomi skirtingi netesybų dydžio ar jų skaičiavimo ribojimai priklausomai nuo to, ar skola išieškoma paties kreditoriaus (arba jo įgalioto atstovo – pavyzdžiui, kreditoriaus advokato, kuriam įstatymas netaikomas^{^[8]}), ar tai atlieka skolų išieškojimo įmonė. Tokie prievolės dydžio ir įgyvendinimo termino ribojimai, priklausomi nuo išieškotojo statuso (advokatas/antstolis/skolų išieškojimo bendrovė/pats kreditorius), yra niekaip nepaaiškinami teisinės logikos požiūriu ir sukels rimtų konstitucinių problemų (be kitų, pažeis konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą, nes šiuo atveju skolų išieškojimo bendrovės niekaip negalės išieškoti didesnių nei 0,05% dydžio netesybų, tuo tarpu antstoliai bei advokatai tai galės padaryti). Tokiai paslaugų teikėjų diskriminacijai nėra jokio pateisinamo pagrindo.

Antra, projekto formuluotė paneigia ir pažeidžia aukštesnės teisinės galios teisės aktus, o konkrečiai:

1. Netesybų dydžio ribojimas paneigia CK 6.71-6.73 str. nuostatas, nustatančioms netesybų nustatymo principus ir tvarką – netesybos nustatomos šalių rašytiniu susitarimu, kuris patenka į fundamentalaus sutarčių teisės principo – sutarčių laisvės – apimtį (CK 6.156 str. 1 d.). Pavyzdžiui, įstatymu numatant, kad netesybos negali viršyti 0,05% per dieną, neabejotinai gali būti paneigta CK 6.73 str. 2 dalies nuostata, kad netesybų, kurias šalys turi laisvai nustatyti, kontrolę išimtiniais atvejais gali atlikti tik teismas, sumažindamas neprotingo dydžio netesybas, tačiau jokiu atveju netesybos negali būti mažesnės už realius šalies patirtus nuostolius, taip pat negali būti mažinamos jau sumokėtos netesybos. Būtina pabrėžti, kad CK nuostatos galioja jau beveik 19 metų, per šį laikotarpį yra susiformavusi išsami teismų praktika dėl netesybų dydžio, jų mažinimo galimybių ir priteisimo tvarkos, o projektu siūlomi pakeitimai šią tvarką griauna iš esmės. Taip pat, kaip minėta, CK pakeitimas paprastu įstatymu negalimas nekeičiant paties CK ir CK nenumatant nuorodos, kad atitinkamą sritį leidžiama kitaip sureguliuoti kitais įstatymais, todėl nagrinėjama projekto nuostata būtų paprasčiausiai negaliojanti ir tai sukeltų painiavą bei skirtingas interpretacijas civiliniuose santykiuose, didintų civilinių teisminių ginčų skaičių.

2. Įstatymo nuostata, kad vėlavimo atsiskaityti atveju negali būti taikomos jokios kitos netesybos ir mokesčiai už skolinių įsipareigojimų nevykdymą, pažeidžia iš ES direktyvos perkeltas MVPĮ 7 str. 1-2 dalies nuostatas, kurios konkrečiai numato kreditoriaus teisę į 40 Eur dydžio skolos ikiteisminio išieškojimo išlaidų sumą (jo jokių sąlygų, įspėjimų ar ribojimų), taip pat kreditorius teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (o išieškojimą ne teismo tvarka gali atlikti būtent skolų išieškojimo įmonė).

3. Draudimas skaičiuoti netesybas už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį paneigia ir pažeidžia išplėtotą iš CK įtvirtintą teisinį reguliavimą dėl senaties terminų taikymo. Pabrėžtina, kad senaties terminai ir jų skaičiavimo tvarka yra išsamiai reglamentuoti CK, dėl šių CK nuostatų yra suformuota teismų praktika per visus beveik 19 CK galiojimo metų, todėl keisti ir griauti šią tvarką teisėkūros požiūriu yra aiškiai nepagrįsta. Pabrėžtina, kad CK, kuris yra aukštesnės galios teisės aktas, nenumato draudimo skaičiuoti netesybas už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį: CK nustatytas 6 mėn. senaties terminas netesyboms (6 mėn. nėra lygu 180 dienų, tačiau labai svarbu akcentuoti, kad senaties terminas nėra taikomas automatiškai – jis taikomas tik kai kita ginčo šalis (skolininkas) reikalauja taikyti senatį (CK 1.126 str. 2 d.)), be to, CK išsamiai reglamentuojamos ieškinio senaties termino sustabdymo bei nutraukimo taisyklės, todėl besąlyginis draudimas netesybas skaičiuoti už daugiausia 180 dienų iškreipia esminis senaties instituto principus ir normas, įtvirtintas CK. Priėmus siūlomą projekto formuluotę, susiklostytų kuriozinė situacija, kuomet neteismine tvarka išsiieškojęs dalį priskaičiuotų netesybų už 180 dienų (ir/ar taikant 0,05% netesybų dydžio ribojimą), kreditoriaus toliau galėtų likusią netesybų dalį už likusį laikotarpį prisiteisti ir išsiieškoti jau teismine tvarka – tai neabejotinai nelogiškas, neekonomiškas ir nepagrįstas kreditoriaus teisių įgyvendinimo modelis, neskatinantis ikiteisminio skolos išieškojimo ir skatinantis bylinėjimąsi bei teismų bereikalingą apkrovimą mažo sudėtingumo ginčais dėl skolų, kurių, esant tinkamam reglamentavimui, paprasčiausiai nekiltų, nes atitinkamas klausimas būtų lengvai išspręstas neteismine tvarka.

Trečia, nagrinėjama nuostata bereikalingai dubliuoja Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 p. nuostatą ir išplečia jos taikymą į komercinius santykius.

Nors suprantamas ir sveikintinas siekis didinti skolininkų teisių apsaugos standartus tuo atveju, kai skola susidaro vartojimo kredito santykiuose, nagrinėjama norma yra visiškai nereikalinga, nes dubliuoja vartojimo kredito įstatymo analogišką nuostatą – iš tiesų nagrinėjama projekto nuostata ir VKĮ 11 str. 8 p. nuostatų formuluotės yra beveik identiškos. Tačiau kadangi projektas turėtų būti taikomas ir komerciniams santykiams (projekto 2 str. 3 d.), faktiškai projektu bandoma identiškai sureguliuoti netesybas ir jų skaičiavimo terminą tiek vartojimo, tiek verslo santykiuose, kurie susiklosto tarp lygiaverčių verslo subjektų, ir kuriuose 0,05% netesybų dydis gali būti akivaizdžiai nepakankamas bei neatitikti verslo realijų. Toks verslo ir vartojimo santykių vienodas reguliavimas yra visiškai nepagrįstas teisinės technikos bei ekonominiu požiūriu.

Be kitų problemų, ribojant netesybų dydį ir nustatant draudimą taikyti kitas netesybas ar mokesčius prievolės pažeidimo atveju, tam tikrose situacijose verslo subjektams taptų ekonomiškai palankiau nevykdyti prievolių ir ignoruoti kreditoriaus (jo atstovų) bandymus skolą susigrąžinti ne teismo keliu, kadangi skolintis rinkoje būtų brangiau, nei mokėti 0,05% netesybas už vieną vėlavimo atsiskaityti dieną ir vilkinti atsiskaitymą (rizikingiems, neturintiems užstato verslams rinkoje taikomos palūkanų normos dažnai būna didesnės, nei minėta 0,05% per dieną/18,25% per metus).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacija prašo Biudžeto ir finansų komiteto grąžinti Įstatymo projektą toliau tobulinti, kad būtų išvengiama nurodytų kolizijų bei užtikrinama tiek skolininko, tiek kreditoriaus interesų apsaugos pusiausvyra.

Nepritarti

Žiūrėti argumentus į analogiškus Asociacijos pasiūlymus aukščiau šioje lentelėje.

17.

Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacija, 2020-06-18

NUOMONĖ DĖL POREIKIO ATLIKTI POVEIKIO KONKURENCIJAI VERTINIMĄ

Dėl Lietuvos Respublikos Skolų išieškojimo įmonių įstatymo projekto Nr. XIIIP-1741(2)

2020 m. birželio 18 d., Vilnius

Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacija (toliau – Asociacija) atidžiai stebėdama Lietuvos Respublikos Skolų išieškojimo įmonių įstatymo projekto Nr. XIIIP-1741(3) (toliau – Įstatymo projektas) svarstymo progresą ir matydama galimas politinio palaikymo apraiškas tam tikroms diskutuotinoms šio Įstatymo projekto nuostatoms, nori išreikšti savo susirūpinimą dėl kai kurių iš jų atitikties Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos konkurencijos teisės reikalavimams. Susirūpinimą ypač kelia tai, jog Įstatymo projektui jau esant pateiktam Lietuvos Respublikos Seimo komiteto svarstymui, Asociacija iki šiol nėra susipažinusi su Įstatymo projekto poveikio konkurencijai vertinimu, kuris, Asociacijos vertinimu, yra privalomas šiai Įstatymo projekto redakcijai pagal Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 4¹ str. 1 d. bent dėl šių priežasčių:

1) Įstatymo projekto antrajame skirsnyje „Skolų išieškojimo veiklos licencija“ yra numatomas licencijavimas kaip teisės verstis ūkine skolų išieškojimo veikla įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 4¹ str. 1 d. 3 p. numatytas kriterijus). Tai taip pat apriboja šiuo metu rinkoje veikiančių ūkio subjektų veiklą, kadangi šiuo metu galiojantys teisės aktų reikalavimai nenumato veiklos įgijimo būdo (Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 4¹ str. 1 d. 4 p. numatytas kriterijus);

2) Įstatymo projekto antrajame skirsnyje „Skolų išieškojimo veiklos licencija“ ir trečiajame skirsnyje „Skolų išieškojimo įmonių savivalda“ numatytas įėjimo į skolų išieškojimo rinką mechanizmas reikšmingai padidina ūkio subjektų, siekiančių įeiti į rinką, kaštus (šiuo metu ūkio subjektams, siekiantiems įeiti į skolų išieškojimo rinką, atitinkamas mechanizmas nėra taikomas) (Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 4¹ str. 1 d. 5 p. numatytas kriterijus);

3) Nors su Įstatymo projekte numatomais skolų išieškojimo veiklos standartais sutinkame, tenka pripažinti, jog Įstatymo projektu yra nustatomi skolų išieškojimo paslaugų kokybės standartai (Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 4¹ str. 1 d. 10 p. numatytas kriterijus);

4) Įstatymo projekto 3 str. numatyta įstatymo taikymo apimtis, pagal kurią teisės aktas nebūtų taikomas ikiteisminį skolų išieškojimą atliekantiems antstoliams, tačiau būtų taikomas tą pačią veiklą vykdantiems kitiems ūkio subjektams, kuriems būtų taikomi įstatyme numatyti suvaržymai, ribos klientų galimybę spręsti iš kurio ūkio subjekto pirkti paslaugą bei antstoliams suteiks išskirtinį statusą ikiteisminio skolų išieškojimo srityje (Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 41 str. 1 d. 13, 21 punktuose numatyti kriterijai); atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvoje antstoliai vykdo ikiteisminį skolų išieškojimą pagal Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo 21 str. 2 d. 5 p. (tarpininkavimo vykdant turtines prievoles paslauga);

5) Įstatymo projekto 7 str. 1 d. bei 8 str. 1 d. numatytas licencijos išdavimas ir viešojo skolų išieškojimo įmonių sąrašo sukūrimas bei administravimas yra susiję su naujomis LR Teisingumo ministerijos viešosiomis paslaugomis ((Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 4¹ str. 1 d. 19 p. numatytas kriterijus).

6) Įstatymo projekto 11 str. 4 d. numatytas įvesti netesybų ribojimas, 14 str. numatytas kitų užtikrinimo priemonių naudojimas tuo atveju, jei įvyksta reikalavimo teisės perleidimas, suteikia išskirtinį statusą ūkio subjektų grupei, kurie yra pradiniai kreditoriai, kadangi skolas administruojant pačiam kreditoriui, toks ribojimas nėra taikomas[9], išskyrus LR Vartojimo (Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 4¹ str. 1 d. 21, 22 p. numatyti kriterijai).

Asociacija pažymi, jog šiuo metu Lietuvos Respublikoje skolų rinka visuose segmentuose, t. y. vartotojų skolų, verslo skolų, užtikrintų ir neužtikrintų skolų, pavienių ir srautinių skolų, įvairaus dydžio ir segmento skolų, funkcionuoja laisvos konkurencijos sąlygomis, kreditoriai gali rinktis vidinio skolų administravimo, tarpininko (skolų išieškojimo įmonės ar antstolio) pasitelkimo ar reikalavimo teisių pardavimo sprendimus susiformavusioms skoloms administruoti.

Svarstomoje Įstatymo projekto redakcijoje numatytas teisinis reguliavimas, be kita ko, susijęs su netesybų suvaržymais priklausomai nuo įsiskolinimą administruojančio ūkio subjekto, neišvengiamai varžytų konkurenciją rinkoje, todėl, Asociacijos nuomone, yra būtina atlikti Lietuvos Respublikos Skolų išieškojimo įmonių įstatymo projekto Nr. XIIIP-1741(3) poveikio konkurencijai vertinimą.

Ši nuomonė, be kita ko, teikiama ir Lietuvos Bankų asociacijai atsižvelgiant į tai, kad dalis Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacijos narių yra ir Lietuvos Bankų asociacijos dalyviai, o Įstatymo projekte numatomi reguliuoti teisiniai santykiai turės įtaką ne tik kreditų įstaigų priimamiems sprendimams, tačiau ir kitiems Lietuvoje veikiantiems kreditoriams.

Nepritarti

Šio įstatymo projekto tikslas – užtikrinti sąžiningą skolų išieškojimo įmonių tarpusavio konkurenciją ir vartotojų bei verslo subjektų teisių apsaugą. Išnagrinėję projektą Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ir Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos nepateikė pastebėjimų dėl galimo projekto neigiamo poveikio konkurencijai.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1	Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2019-04-10				Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgdami į Jūsų prašymą, atlikome Lietuvos Respublikos skolų išieškojimo įmonių įstatymo projekto Nr. XIIIP-1741(2) (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą. Atliekant Projekto antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad Projektu siekiama sureguliuoti skolų išieškojimą vykdančių įmonių veiklą, užtikrinti jų veiklos skaidrumą bei vartotojų teisių apsaugą, siekiant kiek įmanoma labiau sumažinti neigiamas dėl skolinių įsipareigojimų nevykdymo kylančias socialines bei finansines pasekmes^{^[10]}. Atlikę Projekto antikorupcinį vertinimą, esminių antikorupcinio pobūdžio pastabų ir pasiūlymų neturime, tačiau pritariame daugeliui Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje išdėstytų teisinio pobūdžio pastabų ir pasiūlymų, kurie skolų išieškojimą vykdančių įmonių teisinį reguliavimą padarytų aiškesnį, nuoseklesnį, kartu ir atsparesnį korupcijai.	Atsižvelgti

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2019-04-10

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgdami į Jūsų prašymą, atlikome Lietuvos Respublikos skolų išieškojimo įmonių įstatymo projekto Nr. XIIIP-1741(2) (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą.

Atliekant Projekto antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad Projektu siekiama sureguliuoti skolų išieškojimą vykdančių įmonių veiklą, užtikrinti jų veiklos skaidrumą bei vartotojų teisių apsaugą, siekiant kiek įmanoma labiau sumažinti neigiamas dėl skolinių įsipareigojimų nevykdymo kylančias socialines bei finansines pasekmes^{^[10]}.

Atlikę Projekto antikorupcinį vertinimą, esminių antikorupcinio pobūdžio pastabų ir pasiūlymų neturime, tačiau pritariame daugeliui Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje išdėstytų teisinio pobūdžio pastabų ir pasiūlymų, kurie skolų išieškojimą vykdančių įmonių teisinį reguliavimą padarytų aiškesnį, nuoseklesnį, kartu ir atsparesnį korupcijai.

Atsižvelgti

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Vyriausybės nutarimas Nr. 729, 2019-07-10					Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2019 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. SV-S-1081 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: Nepritarti Lietuvos Respublikos skolų išieškojimo įmonių įstatymo projektui Nr. XIIIP-1741(2) (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių: 1. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte vienu iš pagrindinių tikslų nurodyta, kad Įstatymo projektas parengtas siekiant sureguliuoti Lietuvoje veikiančių skolų išieškojimo įmonių vykdomą skolų išieškojimą įtvirtinant vartotojų teisių apsaugą užtikrinančias nuostatas, tačiau Įstatymo projekto nuostatos dėl skolininkų teisių apsaugos nėra išplėtotos ir pakankamos minėtam Įstatymo projekto tikslui pasiekti. Įstatymo projekte nėra nustatyti didžiausi skolos išieškojimo išlaidų dydžiai ar jų nustatymo kriterijai, vartotojų teisių apsaugos priemonės, užtikrinančios vartotojo teisę į teisingą ir išsamią informaciją apie skolos išieškojimo išlaidas, kurias prašoma atlyginti, teisė pareikšti prieštaravimus dėl skolos buvimo fakto, jos sumos ir mokėjimo termino ar dėl nesąžiningų vartojimo sutarties sąlygų taikymo. 2. Įstatymo projektu siekiama sureguliuoti Lietuvoje veikiančių skolų išieškojimo įmonių vykdomą skolų išieškojimo veiklą, tačiau pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės nėra išplėtotos ir aiškios. Įstatymo projekto 18 straipsnio 1 dalyje išvardyti skolų išieškojimo įmonių veiklos principai, tačiau nėra išdėstytas tų principų turinys. Įstatymo projekto 6 straipsnyje numatyta skolų išieškojimo įmonių pareiga apdrausti verslo civilinę atsakomybę, tačiau nėra nurodyta draudimo suma ir pagrindinės draudimo sąlygos. Įstatymo projekte nėra nuostatų, apibrėžiančių skolų administravimo ar kitokių teikiamų paslaugų kreditoriams išieškant skolas turinį, kvalifikacinius reikalavimus skolų išieškojimo įmonėse dirbantiems ar skolų išieškojimo veiklą vykdantiems asmenims, reikalavimus skolų perleidimui (pavyzdžiui, dėl tinkamo vartotojų informavimo apie skolos perleidimą), skolos perleidimo mechanizmus, atsižvelgiant į galimus skolų išieškojimą ne teismo tvarka vykdančių įmonių veiklos modelius. 3. Įstatymo projekto nuostatos, susijusios su skolų išieškojimo įmonių veiklos priežiūros reguliavimu, neatitinka valstybės vykdomos ūkio subjektų veiklos priežiūros, geresnio reguliavimo priemonių taikymo reguliuojant ūkio subjektų veiklą (administracinės ir kitos reguliavimo naštos mažinimo, teisės aktų supaprastinimo, teisinio reguliavimo kokybės gerinimo) ir viešojo administravimo sistemos sandaros modernizavimo politikos. Įstatymo projekte numatomas skolų išieškojimo paslaugų teikėjų licencijavimas įgyvendinamas tik formaliu kitų institucijų išduotų dokumentų ar paties ūkio subjekto pateiktos informacijos vertinimu, o ūkio subjekto patikrinimas prieš jo veiklos pradžią faktiškai nėra atliekamas, todėl pasirinkta teisinio reguliavimo priemonė (licencijavimas) Įstatymo projektu siekiamo tikslo sureguliuoti skolų išieškojimo veiklą vykdančių ūkio subjektų veiklos priežiūrą įgyvendinimo neužtikrins. Siūlomas veiklos pradžios ribojimas licencijavimu yra nebūtinas, neproporcingas, fragmentiškas, Įstatymo projekto lydimuosiuose dokumentuose nustatytas tikslas galėtų būti pasiektas mažiau ribojančiomis priemonėmis: ūkio subjektų veiklos sąlygų priežiūra ir savireguliacija. Įstatymo projekte numatoma suteikti ūkio subjektų veiklos priežiūros funkcijas Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai ir Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmams (toliau – Rūmai) šių funkcijų aiškiai neatskiriant ar jas dubliuojant (pavyzdžiui, veiklos patikrinimas, poveikio priemonių taikymas). Toks reguliavimas prieštarautų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nustatytiems efektyvumo ir subsidiarumo principams, valstybė neracionaliai ir neefektyviai naudotų finansinius ir žmogiškuosius išteklius, taip pat ūkio subjektams būtų sukuriama papildoma veiklos priežiūros našta. Įstatymo projekto nuostatos, kuriomis numatoma suteikti ūkio subjektų veiklos priežiūros funkcijas Ūkio ministerijai (dabar – Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija) prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies nuostatai, kuria nustatoma, kad ministerija steigiama valstybės politikai formuoti, taip pat jos įgyvendinimui ministrui pavestose valdymo srityse organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti. Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi nustatoma, kad valstybės politikos įgyvendinimo funkcijos ministerijai gali būti pavestos tik įstatymų nustatytais atvejais ir nustatytam terminui. Įstatymo projekto nuostata, kuria numatoma suteikti ūkio subjektų veiklos priežiūros funkcijas Rūmams, neatitinka šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamos viešojo sektoriaus įstaigų sistemos optimizavimo iniciatyvos. Ši iniciatyva apima ne tik viešojo sektoriaus įstaigų sistemos peržiūrą, bet ir viešojo sektoriaus įstaigų kompetencijos išgryninimą siaurinant viešojo administravimo įgaliojimus galinčių turėti subjektų ratą ir jiems suteikiamų viešojo administravimo įgaliojimų apimtį (ypač tokių teisinių formų juridiniams asmenims kaip viešosios įstaigos, valstybės įmonės ar asociacijos). 4. Įstatymo projekto nuostatos neatitinka sistemiškumo principo, nurodyto Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme, nes Įstatymo projekto nuostatos nėra suderintos su galiojančiais įstatymais. Įstatymo projekto 19 straipsnio 4 dalies nuostatos (siūloma nustatyti, kad netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį, jeigu skolininkas pavėluotų įvykdyti įsipareigojimus) nėra suderintos su Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 16 straipsnio 6 dalies nuostatomis (numatytas diferencijuotas netesybų reguliavimas kredito gavėjui nevykdant finansinių įsipareigojimų pagal kredito sutartį, t. y. iki sutarties nutraukimo taikomos ne didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o nutraukus kredito sutartį arba pareikalavus grąžinti visą kreditą nepasibaigus kredito sutarties galiojimo laikotarpiui nenutraukiant kredito sutarties – ne didesnės kaip 0,015 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną). 5. Įstatymo projekto nuostatos nėra suderintos su 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – BDAR) 5 straipsnyje įtvirtintais asmens duomenų tvarkymo principais (asmens duomenys turi būti renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu (tikslo apribojimo principas), asmens duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas), asmens duomenys tvarkomi ne ilgiau, nei tai yra būtina tais tikslais, kuriais asmens duomenys yra laikomi (duomenų saugojimo trukmės apribojimo principas)) ir BDAR 13, 14 ir 23 straipsnių nuostatomis dėl duomenų subjekto teisių įgyvendinimo. 6. Įvertindama tai, kas išdėstyta, Lietuvos Respublikos Vyriausybė planuoja Lietuvos Respublikos Seimui pateikti Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtą įstatymo projektą, kuriuo būtų reguliuojama neteisminio skolų išieškojimo veikla.	Pritarti iš dalies	1. Projekte numatoma, kad į skolos išieškojimo išlaidų atlyginimą turi teisę skolų išieškojimo įmonė, kuri atlieka skolų išieškojimo paslaugą pirminiam kreditoriui. Vyriausybei pavedama nustatyti skolų išieškojimo išlaidų atlyginimo dydžius. 2. Projektas papildytas nurodant draudimo sumą (6 straipsnis). 3. Projekte atsisakoma nuostatų dėl savivaldos. 4. Įstatymo projekte įtvirtinta imperatyvi netesybų dydžio ribojimo nuostata, kuri negali būti pakeičiama šalių susitarimu. Siūlome nuostatą palikti. 5. Projekto nuostatos suderintos su Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 įtvirtintais asmens duomenų tvarkymo principais. 6. Vyriausybė nepateikė Seimui Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengto įstatymo projekto, kuriuo būtų reguliuojama neteisminio skolų išieškojimo veikla.
2.	Seimo nariai Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, 2019-06-06	1				Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1. Šio įstatymo paskirtis – nustatyti skolų išieškojimo veiklos licencijos suteikimo, jos galiojimo sustabdymo ir panaikinimo tvarką, skolų išieškojimo įmonių savivaldos sistemą, skolų išieškojimo įmonių teises, pareigas bei atsakomybę atliekant skolų išieškojimo veiksmus“.	Pritarti iš dalies	Argumentai: Projekte atsisakoma nuostatų dėl savivaldos. Pasiūlymas: Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1. Šio įstatymo paskirtis – nustatyti skolų išieškojimo veiklos licencijos suteikimo, jos galiojimo sustabdymo ir panaikinimo tvarką, ~~skolų išieškojimo įmonių savivaldos sistemą,~~ skolų išieškojimo įmonių teises, pareigas bei atsakomybę atliekant skolų išieškojimo veiksmus“.
3.	Seimo nariai Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, 2019-06-06	2				Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1. Kreditorius - fizinis ar juridinis asmuo arba kita organizacija ar jų padaliniai, kuris pagal sutartį ar teisės aktus turi galiojančią teisę reikalauti, kad skolininkas įvykdytų mokėjimo įsipareigojimą. 2. Priežiūros institucija – Lietuvos Respublikos ~~ūkio~~ ekonomikos ir inovacijų ministerija šio įstatymo nustatyta tvarka išduodanti skolų išieškojimo veiklos licenciją ir vykdanti skolų išieškojimo įmonių veiklos priežiūros funkcijas. 3. Skola - iš sutarties ar teisės aktų kilęs mokėjimo įsipareigojimas, kurį skolininkas yra pradelsęs kreditoriui sumokėti. 4. Skolininkas - fizinis ar juridinis asmuo arba kita organizacija ar jų padaliniai, kuris pagal sutartį ar teisės aktus turi pradelstą mokėjimo įsipareigojimą kreditoriui. 5. Skolų išieškojimo įmonė – skolų išieškojimo veiklos licenciją turintis ir į viešą skolų išieškojimo įmonių sąrašą ~~įrašytas juridinis asmuo, kurio~~ akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė arba jų padaliniai, kurios veikla yra susijusi su fizinių bei juridinių asmenų skolų įgijimu ir (arba) administravimu ir (arba) pagalba kreditoriams išieškant skolas. 6. Skolų išieškojimo veikla - skolos išieškojimo iš skolininkų veiksmai, kuriuos skolų išieškojimo įmonė atlieka savo arba kreditoriaus vardu“.	Pritarti iš dalies	Argumentai: Numatoma, kad skolų išieškojimo įmonės sąvoka praplečiama įtraukiant ne tik juridinius, bet ir fizinius asmenis, užsiimančius skolų išieškojimo veikla. Taip pat pridedamos naujos nuostatos dėl įstatymo taikymo tik skolų išieškojimui iš smulkaus ir vidutinio verslo subjektų. Atsižvelgiant į kompetencijos sritį nustatoma kita priežiūros institucija. Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1. Kreditorius - fizinis ar juridinis asmuo arba kita organizacija ar jų padaliniai, kuris pagal sutartį ar teisės aktus turi galiojančią teisę reikalauti, kad skolininkas įvykdytų mokėjimo įsipareigojimą. 2. Priežiūros institucija – Lietuvos Respublikos ~~ekonomikos ir inovacijų~~ teisingumo ministerijosa įgaliota institucija, šio įstatymo nustatyta tvarka išduodanti skolų išieškojimo veiklos licenciją ir vykdanti skolų išieškojimo įmonių veiklos priežiūros funkcijas. 3. Skola - iš sutarties ar teisės aktų ~~kilęs mokėjimo įsipareigojimas~~kilusi pareiga, kurįią skolininkas yra pradelsęs kreditoriui sumokėti. 4. Skolininkas - fizinis ar juridinis asmuo arba kita organizacija ar jų padalin~~iai~~ys, kuris ~~pagal sutartį ar teisės aktus~~ turi ~~pradelstą mokėjimo įsipareigojimą~~ pareigą sumokėti skolą kreditoriui. 5. Skolų išieškojimo įmonė – skolų išieškojimo veiklos licenciją turintis ir į viešą skolų išieškojimo įmonių sąrašą įrašytas ~~juridinis~~ asmuo, kurio ~~akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė arba jų padaliniai, kurios~~ veikla yra susijusi su fizinių bei juridinių asmenų skolų įgijimu ir (arba) administravimu ir (arba) pagalba kreditoriams išieškant skolas. 6. Skolų išieškojimo veikla - skolos išieškojimo iš skolininkų veiksmai, kuriuos skolų išieškojimo įmonė atlieka savo arba kreditoriaus vardu. 7. Smulkiojo ar vidutinio verslo subjektas – suprantama taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme.“
4.	Seimo nariai Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, 2019-06-06	3				Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas taikomas skolų išieškojimo įmonių vykdomai skolų išieškojimo veiklai. 2. Šis įstatymas netaikomas: 1) skolų išieškojimo veiklai, kurią vykdo antstoliai, advokatai; 2) fiziniams asmenims, kurie įgyvendina savo reikalavimo teises; 3) juridiniams asmenims, kurie įgyvendina savo reikalavimo teises, ir kurių pajamos iš įgytų ar administruotų mokėjimo įsipareigojimų sudaro ne daugiau kaip 10 (dešimt) procentų metinių pajamų ir neviršija 500 000 (penkių šimtų tūkstančių) eurų; 4) skolų išieškojimui, kurį vykdo valstybės ar savivaldos institucijos viešosios teisės srityje; 5) kitais ~~teisės aktuose~~ įstatymų numatytais atvejais.“	Pritarti iš dalies	Argumentai: Sukonkretinama įstatymo taikymo sritis - tik skolų išieškojimui iš smulkaus ir vidutinio verslo subjektų. Taip pat apibrėžiama, kas yra laikoma savomis reikalavimo teisėmis. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis 1. Šis įstatymas taikomas skolų išieškojimo įmonių vykdomai skolų išieškojimo veiklai, išieškant skolas iš fizinių asmenų ir iš smulkiojo ar vidutinio verslo subjektų.“ 2. Šis įstatymas netaikomas: 1) skolų išieškojimo veiklai, kurią vykdo antstoliai, advokatai; 2) fiziniams asmenims, kurie įgyvendina savo reikalavimo teises; 3) juridiniams asmenims, kurie įgyvendina savo reikalavimo teises irarba kurių pajamos iš įgytų ar administruotų mokėjimo įsipareigojimų sudaro ne daugiau kaip 10 procentų metinių pajamų ir neviršija 500 eurų; 4) skolų išieškojimui, kurį vykdo valstybės ar savivaldos institucijos viešosios teisės srityje; 5) kitais įstatymų numatytais atvejais. 3. Šio įstatymo taikymo prasme savomis reikalavimo teisėmis laikomos pirminės reikalavimo teisės, kurios susidarė teikiant įprastines paslaugas, prekes ar darbus. Savomis reikalavimo teisėmis nelaikomos teisės, įgytos perleidus reikalavimo teises.“
5.	Seimo nariai Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, 2019-06-06	4				Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,, 1. Skolų išieškojimo įmonė turi teisę vykdyti skolų išieškojimo veiklą tik turėdama priežiūros institucijos išduotą skolų išieškojimo veiklos licenciją ir būdama įrašyta į viešąjį skolų išieškojimo įmonių sąrašą, išskyrus šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatytas išimtis. 2. Skolų išieškojimo veiklos licencija išduodama tik tai įmonei, kuri atitinka visus šiame įstatyme numatytus reikalavimus. Licencija negali būti perleista ar pereiti kitam asmeniui. 3. Skolų išieškojimo veiklos licencija išduodama neribotam laikui ~~arba iki tol, kol yra panaikinama šio įstatymo ar skolų išieškojimo veiklos licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka~~. 4. Skolų išieškojimo veiklos licencijos išdavimo, jos galiojimo sustabdymo ir panaikinimo tvarką bei sąlygas reglamentuoja šis įstatymas ir skolų išieškojimo veiklos licencijavimo taisyklės, kurias rengia Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmai ir tvirtina priežiūros institucija.“.	Pritarti
6.	Seimo nariai Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, 2019-06-06	6				Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti 6 straipsnį bei jo pavadinimą ir juos išdėstyti taip: „6 straipsnis. Skolų išieškojimo įmonių ~~verslo~~ profesinės civilinės atsakomybės draudimas 1. Skolų išieškojimo įmonės privalo apdrausti ~~verslo~~ profesinę civilinę atsakomybę dėl žalos, galinčios atsirasti netinkamai vykdant skolų išieškojimo veiklą. 2. Skolų išieškojimo įmonė privalo turėti draudimo apsaugą visą skolų išieškojimo veiklos laiką, kurios dydis yra ne mažesnis kaip 30 000 eurų“.	Pritarti
7.	Seimo nariai Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, 2019-06-06	7				Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1. Įmonė ~~gali gauti~~gauna skolų išieškojimo veiklos licenciją ir ~~būti įrašyta~~yra įrašoma į viešąjį skolų išieškojimo įmonių sąrašą, jeigu atitinka šio įstatymo reikalavimus ir Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdybai pateikia šiuos dokumentus, duomenis bei informaciją: 1) nustatytos formos prašymą; 2) įmonės įstatus ar kitus steigimo dokumentus; 3) išplėstinį viešojo juridinių asmenų registro išrašą; 4) nustatytos formos anketą apie skolų išieškojimo įmonės vadovą ir įmonę kontroliuojančius asmenis; 5) dokumentus ir duomenis, patvirtinančius, kad įmonės vadovas ir kontroliuojantys asmenys atitinka šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus; 6) draudimo poliso kopiją; 7) nustatytos formos deklaraciją, kad įmonė atitinka 5 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus; 8) stojamojo ir kasmetinių mokesčių sumokėjimą Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmams patvirtinančius dokumentus. Stojamojo mokesčio ir kasmetinio mokesčio dydžius nustato Lietuvos kreditų valdymo įmonių valdyba ir tvirtina priežiūros institucija; ~~9) kitus duomenis ir (arba) dokumentus, kai jie yra būtini ir (arba) Lietuvos kreditų valdymo įmonių valdyba jų pareikalauja~~“.	Pritarti iš dalies	Argumentai: Projekte atsisakoma nuostatų dėl savivaldos. Pasiūlymas: Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1. Įmonė gali gauna skolų išieškojimo veiklos licenciją ir yra įrašoma į viešąjį skolų išieškojimo įmonių sąrašą, jeigu atitinka šio įstatymo reikalavimus ir ~~Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdybai~~priežiūros institucijai raštu ir (arba) elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą pateikia šiuos dokumentus, duomenis bei informaciją: 1) nustatytos formos prašymą; 2) įmonės įstatus ar kitus steigimo dokumentus; 3) išplėstinį viešojo juridinių asmenų registro išrašą; 4) nustatytos formos anketą apie skolų išieškojimo įmonės vadovą ir įmonę kontroliuojančius asmenis; 5) dokumentus ir duomenis, patvirtinančius, kad įmonės vadovas ir kontroliuojantys asmenys atitinka šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus; 6) draudimo poliso kopiją; 7) nustatytos formos deklaraciją, kad įmonė atitinka 5 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus; 8) ~~stojamojo ir kasmetinių~~ priežiūros institucijos nustatytų mokesčių sumokėjimą ~~Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmams~~ patvirtinančius dokumentus. ~~Stojamojo mokesčio ir kasmetinio mokesčio dydžius nustato Lietuvos kreditų valdymo įmonių valdyba ir tvirtina priežiūros institucija;~~. ~~9) kitus duomenis ir (arba) dokumentus, kai jie yra būtini ir (arba) Lietuvos kreditų valdymo įmonių valdyba jų pareikalauja.~~“
8.	Seimo nariai Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, 2019-06-06	8				Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1. Skolų išieškojimo veiklos licenciją išduoda ir joje įrašytus duomenis keičia priežiūros institucija Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdybos teikimu. 2. Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdyba, išnagrinėjusi prašymą dėl licencijos išdavimo ar joje įrašytų duomenų keitimo ir kartu su juo pateiktus dokumentus, duomenis bei informaciją, ne vėliau kaip per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos, priima sprendimą teikti įmonės prašymą priežiūros institucijai tvirtinti arba motyvuotai atsisako tai padaryti. 3. Jeigu Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdyba paprašo papildomų dokumentų, duomenų ir (arba) informacijos, reikalingų sprendimui priimti, arba juos savo iniciatyva pateikia prašymą dėl licencijos išdavimo pateikusi įmonė, sprendimą teikti asmens prašymą priežiūros institucijai tvirtinti arba atsisakyti tai padaryti Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdyba priima ne vėliau kaip per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo papildomų dokumentų, duomenų ir (arba) informacijos gavimo dienos. 4. Priežiūros institucija ne vėliau kaip per 15 (penkiolika) kalendorinių dienų išduoda arba atsisako išduoti skolų išieškojimo veiklos licenciją ar pakeisti licencijoje įrašytus duomenis. Priežiūros institucija taip pat turi teisę reikalauti papildomų dokumentų, duomenų ir (arba) informacijos, reikalingų sprendimui priimti. Apie priimtą sprendimą priežiūros institucija praneša pareiškėjui raštu ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. 5. Jeigu priežiūros institucija priima sprendimą išduoti skolų išieškojimo veiklos licenciją, priežiūros institucija įrašo skolų išieškojimo ~~įmonė įrašoma~~ įmonę į viešą skolų išieškojimo įmonių sąrašą. Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmai viešąjį skolų išieškojimo įmonių sąrašą skelbia Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų interneto svetainėje. 6. Skolų išieškojimo veiklos licenciją atsisakoma išduoti, kai: 1) įmonė nepateikia šiame įstatyme nurodytų dokumentų, duomenų ir (arba) informacijos, pateikia ne visus dokumentus, duomenis ir (arba) informaciją ir per nustatytą terminą dokumentų, duomenų ir (arba) informacijos nepapildo, pateikia neteisingus dokumentus, duomenis ir (arba) informaciją; 2) įmonė, jos vadovas ir (arba) kontroliuojantysis asmuo neatitinka šiame įstatyme nustatytų reikalavimų; 3) įmonė nesumoka stojamojo ir (arba) kasmetinio nario mokesčio; 4) kitais šiame įstatyme nustatytais pagrindais. 7. Sprendimas atsisakyti išduoti skolų išieškojimo veiklos licenciją privalo būti motyvuotas. Apie priimtą sprendimą ir jo motyvus skolų išieškojimo įmonė informuojama raštu per 5 (penkias) darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.“.	Pritarti iš dalies	Argumentai: Projekte atsisakoma nuostatų dėl savivaldos. Pasiūlymas: Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1. Skolų išieškojimo veiklos licenciją išduoda ir joje įrašytus duomenis keičia priežiūros institucija ~~Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdybos teikimu~~. 2. ~~Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdyba~~Priežiūros institucija, išnagrinėjusi prašymą dėl licencijos išdavimo ar joje įrašytų duomenų keitimo ir kartu su juo pateiktus dokumentus, duomenis bei informaciją, ne vėliau kaip per 20 ~~(dvidešimt)~~ kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos, ~~priima sprendimą teikti įmonės prašymą priežiūros institucijai tvirtinti arba motyvuotai atsisako tai padaryti.~~išduoda arba atsisako išduoti skolų išieškojimo veiklos licenciją ar pakeisti licencijoje įrašytus duomenis. Priežiūros institucija taip pat turi teisę reikalauti papildomų dokumentų, duomenų ir (arba) informacijos, reikalingų sprendimui priimti. Apie priimtą sprendimą priežiūros institucija praneša skolų išieškojimo įmonei raštu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. 3. Jeigu ~~Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdyba~~Priežiūros institucija paprašo papildomų dokumentų, duomenų ir (arba) informacijos, reikalingų sprendimui priimti, arba juos savo iniciatyva pateikia prašymą dėl licencijos išdavimo pateikusi įmonė, sprendimą ~~teikti~~tvirtinti asmens prašymą ~~priežiūros institucijai tvirtinti~~ arba atsisakyti tai padaryti ~~Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdyba~~priežiūros institucija priima ne vėliau kaip per 20 ~~(dvidešimt)~~ kalendorinių dienų nuo papildomų dokumentų, duomenų ir (arba) informacijos gavimo dienos. 4. Priežiūros institucija ne vėliau kaip per 15 (penkiolika) kalendorinių dienų išduoda arba atsisako išduoti skolų išieškojimo veiklos licenciją ar pakeisti licencijoje įrašytus duomenis. Priežiūros institucija taip pat turi teisę reikalauti papildomų dokumentų, duomenų ir (arba) informacijos, reikalingų sprendimui priimti. Apie priimtą sprendimą priežiūros institucija praneša pareiškėjui raštu ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. 54. Jeigu priežiūros institucija priima sprendimą išduoti skolų išieškojimo veiklos licenciją, priežiūros institucija įrašo skolų išieškojimo įmonę į viešą skolų išieškojimo įmonių sąrašą., kurį ~~Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmai viešąjį skolų išieškojimo įmonių sąrašą~~ skelbia ~~Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų~~ priežiūros institucijos interneto svetainėje. 65. Skolų išieškojimo veiklos licenciją atsisakoma išduoti, kai: 1) įmonė nepateikia šiame įstatyme nurodytų dokumentų, duomenų ir (arba) informacijos, pateikia ne visus dokumentus, duomenis ir (arba) informaciją ir per nustatytą terminą dokumentų, duomenų ir (arba) informacijos nepapildo, pateikia neteisingus dokumentus, duomenis ir (arba) informaciją; 2) įmonė, jos vadovas ir (arba) kontroliuojantysis asmuo neatitinka šiame įstatyme nustatytų reikalavimų; 3) įmonė nesumoka ~~stojamojo ir (arba) kasmetinio nario~~priežiūros institucijos nustatyto mokesčio; 4) kitais šiame įstatyme nustatytais pagrindais. 76. Sprendimas atsisakyti išduoti skolų išieškojimo veiklos licenciją privalo būti motyvuotas. Apie priimtą sprendimą ir jo motyvus skolų išieškojimo įmonė informuojama raštu per 5 ~~(penkias)~~ darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.“
9.	Seimo nariai Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, 2019-06-06	9				Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1. Kai yra šiame įstatyme nustatyti pagrindai, priežiūros institucija Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdybos teikimu arba savo iniciatyva turi teisę sustabdyti arba panaikinti skolų išieškojimo įmonės veiklos ~~licenciją~~licencijos galiojimą ir išbraukti įmonę iš viešo skolų išieškojimo įmonių sąrašo. 2. Priežiūros institucija Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdybos teikimu arba savo iniciatyva turi teisę sustabdyti skolų išieškojimo įmonės veiklos licencijos galiojimą, kai: 1) nepateikiama informacija, duomenys ir (arba) dokumentai, atsisakoma pateikti informaciją, duomenis ir (arba) dokumentus, pateikta informacija, duomenys ir (arba) dokumentai yra neteisingi; 2) įmonė, jos vadovas ir (arba) kontroliuojantysis asmuo neatitinka šiame įstatyme nustatytų reikalavimų; 3) įmonė nesumoka kasmetinio nario mokesčio ir nėra Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdybos sprendimo mokesčio mokėjimą atidėti; 4) ~~grubiai~~šiurkščiai arba pakartotinai per vienerius metus pažeidžia šiame įstatyme numatytus reikalavimus. 3. Priėmusi sprendimą sustabdyti skolų išieškojimo įmonės veiklos licenciją, priežiūros institucija apie tai informuoja skolų išieškojimo įmonę ir nustato 15 (penkiolikos) kalendorinių dienų terminą trūkumams pašalinti, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytu atveju. 4. Priežiūros institucija Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdybos teikimu arba savo iniciatyva panaikina skolų išieškojimo įmonės veiklos ~~licenciją~~licencijos galiojimą, kai: 1) įmonė, jos vadovas ir (arba) kontroliuojantysis asmuo neatitinka šiame įstatyme nustatytų reikalavimų ir per priežiūros institucijos nustatytą terminą įmonė nepašalina šių trūkumų; 2) nepateikiama informacija, duomenys ir (arba) dokumentai, atsisakoma pateikti informaciją, duomenis ir (arba) dokumentus, pateikta informacija, duomenys ir (arba) dokumentai yra neteisingi ir per priežiūros institucijos nustatytą terminą įmonė nepašalina šių trūkumų; 3) dėl šio įstatymo, profesinės veiklos ir (arba) etikos kodekso pažeidimų skolų išieškojimo įmonių garbės teismas pasiūlo panaikinti įmonės veiklos ~~licenciją ir priežiūros instituciją šį siūlymą tenkina~~licencijos galiojimą; 4) įmonė nevykdo skolų išieškojimo veiklos daugiau kaip 12 (dvylika) mėnesių; 5) skolų išieškojimo įmonė pripažįstama bankrutavusia, ji likviduojama ar pasibaigia kitais įstatymų nustatytais pagrindais; 6) ~~įmonė nesumoka kasmetinio nario mokesčio ir nėra Lietuvos kreditų valdymo rūmų valdybos sprendimo mokesčio mokėjimą atidėti;~~ 7) kitais šiame įstatyme ~~ir skolų išieškojimo veiklos licencijavimo taisyklėse~~numatytais pagrindais. 5. Skolų išieškojimo įmonės veiklos ~~licencija~~licencijos galiojimas gali būti ~~panaikinta~~panaikintas priežiūros institucijos sprendimu gavus rašytinį skolų išieškojimo įmonės prašymą. Tokiu atveju skolų išieškojimo įmonė privalo pateikti: 1) prašymą panaikinti įmonės skolų išieškojimo veiklos ~~licenciją~~licencijos galiojimą; 2) informaciją apie galiojančias reikalavimo teises, jeigu tokių yra; 3) informaciją apie teisių ir pareigų pagal galiojančias reikalavimo teises, jeigu tokių yra, perleidimą tretiesiems asmenims; 4) informaciją apie nepasibaigusias sutartis dėl skolų išieškojimo paslaugų teikimo, pradėtus ir vykdomus skolų išieškojimo veiksmus, jeigu tokių yra. 6. Sprendimas panaikinti skolų išieškojimo veiklos ~~licenciją~~licencijos galiojimą privalo būti išsamiai motyvuotas. Apie priimtą sprendimą ir jo motyvus skolų išieškojimo įmonė informuojama raštu per 5 (penkias) darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. 7. Skolų išieškojimo įmonei, kurios veiklos licencija sustabdyta arba panaikinta, draudžiama tęsti skolų išieškojimo veiklą. Panaikinus skolų išieškojimo veiklos licenciją, įmonė privalo nutraukti visas sutartis ir veiksmus, susijusius su skolų išieškojimo paslaugų teikimu~~, skolų išieškojimo įmonėms perleisti galiojančias reikalavimo teises~~. 8. Apie skolų išieškojimo įmonės veiklos licencijos sustabdymą ir panaikinimą skelbiama viešai Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų interneto svetainėje ne vėliau kaip per 1 (vieną) mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Apskundus sprendimą dėl licencijos sustabdymo ar panaikinimo, apie priimtą sprendimą Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmai skelbia viešai ne vėliau kaip per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo, kuriuo atmestas skundas, įsiteisėjimo dienos. 9. Sprendimas dėl licencijos sustabdymo arba panaikinimo~~, išskyrus, kai licencija sustabdoma arba panaikinama šio straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytu pagrindu~~gali būti skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 10. Skolų išieškojimo įmonei, kurios skolų išieškojimo veiklos licencija panaikinta, licencija gali būti išduota pakartotinai šiame įstatyme nustatyta tvarka, bet ne anksčiau kaip praėjus 1 (vieneriems) metams nuo licencijos panaikinimo dienos, išskyrus atvejus, kai licencija buvo panaikinta šio straipsnio 5 dalyje nurodytu pagrindu.“.	Pritarti iš dalies	Argumentai: Projekte atsisakoma nuostatų dėl savivaldos. Pasiūlymas: Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: 1. Kai yra šiame įstatyme nustatyti pagrindai, priežiūros institucija ~~Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdybos teikimu arba savo iniciatyva~~ turi teisę sustabdyti arba panaikinti skolų išieškojimo įmonės veiklos licencijos galiojimą ir išbraukti įmonę iš viešo skolų išieškojimo įmonių sąrašo. 2. Priežiūros institucija ~~Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdybos teikimu arba savo iniciatyva~~ turi teisę sustabdyti skolų išieškojimo įmonės veiklos licencijos galiojimą, kai: 1) nepateikiama informacija, duomenys ir (arba) dokumentai, atsisakoma pateikti informaciją, duomenis ir (arba) dokumentus, pateikta informacija, duomenys ir (arba) dokumentai yra neteisingi; 2) įmonė, jos vadovas ir (arba) kontroliuojantysis asmuo neatitinka šiame įstatyme nustatytų reikalavimų; 3) įmonė nesumoka ~~kasmetinio nario mokesčio ir nėra Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdybos sprendimo mokesčio mokėjimą atidėti~~priežiūros institucijos nustatyto mokesčio; 4) šiurkščiai arba pakartotinai per vienerius metus pažeidžia šiame įstatyme numatytus reikalavimus. 3. Priėmusi sprendimą sustabdyti skolų išieškojimo įmonės veiklos licenciją, priežiūros institucija apie tai informuoja skolų išieškojimo įmonę ir nustato 15 (penkiolikos) kalendorinių dienų terminą trūkumams pašalinti, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytu atveju. 4. Priežiūros institucija ~~Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdybos teikimu arba savo iniciatyva~~ panaikina skolų išieškojimo įmonės veiklos licencijos galiojimą, kai: 1) įmonė, jos vadovas ir (arba) kontroliuojantysis asmuo neatitinka šiame įstatyme nustatytų reikalavimų ir per priežiūros institucijos nustatytą terminą įmonė nepašalina šių trūkumų; 2) nepateikiama informacija, duomenys ir (arba) dokumentai, atsisakoma pateikti informaciją, duomenis ir (arba) dokumentus, pateikta informacija, duomenys ir (arba) dokumentai yra neteisingi ir per priežiūros institucijos nustatytą terminą įmonė nepašalina šių trūkumų; 3) dėl šio įstatymo, profesinės veiklos ir (arba) etikos kodekso pažeidimų skolų išieškojimo įmonių garbės teismas pasiūlo panaikinti įmonės veiklos licencijos galiojimą; 43) įmonė nevykdo skolų išieškojimo veiklos daugiau kaip 12 (dvylika) mėnesių; 54) skolų išieškojimo įmonė pripažįstama bankrutavusia, ji likviduojama ar pasibaigia kitais įstatymų nustatytais pagrindais; 65) kitais šiame įstatyme numatytais pagrindais. 5. Skolų išieškojimo įmonės veiklos licencijos galiojimas gali būti panaikintas priežiūros institucijos sprendimu gavus rašytinį skolų išieškojimo įmonės prašymą. Tokiu atveju skolų išieškojimo įmonė privalo pateikti: 1) prašymą panaikinti įmonės skolų išieškojimo veiklos licencijos galiojimą; 2) informaciją apie galiojančias reikalavimo teises, jeigu tokių yra; 3) informaciją apie teisių ir pareigų pagal galiojančias reikalavimo teises, jeigu tokių yra, perleidimą tretiesiems asmenims; 4) informaciją apie nepasibaigusias sutartis dėl skolų išieškojimo paslaugų teikimo, pradėtus ir vykdomus skolų išieškojimo veiksmus, jeigu tokių yra. 6. Sprendimas panaikinti skolų išieškojimo veiklos licencijos galiojimą privalo būti išsamiai motyvuotas. Apie priimtą sprendimą ir jo motyvus skolų išieškojimo įmonė informuojama raštu per 5 (penkias) darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. 7. Skolų išieškojimo įmonei, kurios veiklos licencija sustabdyta arba panaikinta, draudžiama tęsti skolų išieškojimo veiklą. Panaikinus skolų išieškojimo veiklos licenciją, įmonė privalo nutraukti visas sutartis ir veiksmus, susijusius su skolų išieškojimo paslaugų teikimu. 8. Apie skolų išieškojimo įmonės veiklos licencijos sustabdymą ir panaikinimą skelbiama viešai ~~Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų~~priežiūros institucijos interneto svetainėje ne vėliau kaip per 1 (vieną) mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Apskundus sprendimą dėl licencijos sustabdymo ar panaikinimo, apie priimtą sprendimą ~~Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmai~~priežiūros institucija skelbia viešai ne vėliau kaip per 30 ~~(trisdešimt)~~ kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo, kuriuo atmestas skundas, įsiteisėjimo dienos. 9. Sprendimas dėl licencijos sustabdymo arba panaikinimo gali būti skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 10. Skolų išieškojimo įmonei, kurios skolų išieškojimo veiklos licencija panaikinta, licencija gali būti išduota pakartotinai šiame įstatyme nustatyta tvarka, bet ne anksčiau kaip praėjus 1 (vieneriems) metams nuo licencijos panaikinimo dienos, išskyrus atvejus, kai licencija buvo panaikinta šio straipsnio 5 dalyje nurodytu pagrindu.“
10.	Seimo nariai Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, 2019-06-06	10				Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1. Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmai yra asociacija, kuri jungia visas licenciją turinčias skolų išieškojimo įmones, atlieka skolų išieškojimo įmonių savivaldos funkcijas ir įgyvendina savivaldos principus. 2. Pagal savo prievoles Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmai atsako savo turtu ir neatsako už savo narių prisiimtus įsipareigojimus, o Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų nariai neatsako už Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų prievoles. 3. Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmai savo veikloje vadovaujasi šiuo įstatymu, kitais teisės aktais ir Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų įstatais.“.	Nepritarti	Projekte atsisakoma nuostatų dėl savivaldos. Siūloma išbraukti projekto trečiąjį skirsnį (10 – 17 straipsnius).
11.	Seimo nariai Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, 2019-06-06	11				Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1. Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmai atlieka šias funkcijas: 1) rengia ir tvirtina Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų įstatų pakeitimus ir papildymus; 2) rengia ir ~~patvirtina~~teikia Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų narių susirinkimui tvirtinti skolų išieškojimo įmonių profesinės etikos kodeksą ir kontroliuoja, kaip jo laikomasi; 3) rengia ir ~~tvirtina~~teikia Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų narių susirinkimui tvirtinti skolų išieškojimo įmonių garbės teismo nuostatus; 4) sprendžia skolų išieškojimo įmonių profesinės veiklos gerinimo klausimus; 5) rengia ir ~~tvirtina~~teikia Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų narių susirinkimui tvirtinti Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdybos darbo reglamentą; 6) rengia skolų išieškojimo veiklos licencijavimo taisykles; 7) atlieka kitas Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų įstatuose numatytas funkcijas“.	Nepritarti	Projekte atsisakoma nuostatų dėl savivaldos. Siūloma išbraukti projekto trečiąjį skirsnį (10 – 17 straipsnius).
12.	Seimo nariai Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, 2019-06-06	12				Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1. Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų organai yra visuotinis rūmų narių susirinkimas, valdyba ir administracija. 2. Valdyba, Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų direktorius ir ~~administracija~~garbės teismas yra Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdymo organai.“.	Nepritarti	Projekte atsisakoma nuostatų dėl savivaldos. Siūloma išbraukti projekto trečiąjį skirsnį (10 – 17 straipsnius).
13.	Seimo nariai Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, 2019-06-06	13	4			Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti 13 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Panaikinus skolų išieškojimo veiklos ~~licenciją~~licencijos galiojimą Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų narys pašalinamas iš Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų“.	Nepritarti	Projekte atsisakoma nuostatų dėl savivaldos. Siūloma išbraukti projekto trečiąjį skirsnį (10 – 17 straipsnius).
14.	Seimo nariai Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, 2019-06-06	16	1			Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti 16 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų veiklą organizuoja ir ~~vykdo administraciją. Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų administracijai~~jai vadovauja direktorius“.	Nepritarti	Projekte atsisakoma nuostatų dėl savivaldos. Siūloma išbraukti projekto trečiąjį skirsnį (10 – 17 straipsnius).
15.	Seimo nariai Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, 2019-06-06	17	4			Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti 17 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Skolų išieškojimo įmonių garbės teismas gali nagrinėti bylas, jeigu ~~teisme~~garbės teismo posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip 3 (trys) nariai, tarp jų bent 1 (vienas) narys, paskirtas ne Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų narių susirinkimo“.	Nepritarti	Projekte atsisakoma nuostatų dėl savivaldos. Siūloma išbraukti projekto trečiąjį skirsnį (10 – 17 straipsnius).
16.	Seimo nariai Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, 2019-06-06	18	2	3		Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti 18 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) be skolininko sutikimo skambinti jam nakties metu, nuo 22 val. iki 6 val., taip pat valstybinių švenčių dienomis;“	Pritarti	Argumentai: Projekte atsisakoma nuostatų dėl savivaldos. Siūloma išbraukti projekto trečiąjį skirsnį (10 – 17 straipsnius). Pasiūlymas: 1. Buvusius projekto 18 – 34 straipsnius laikyti 10 – 26 straipsniais. 2. Buvusius projekto ketvirtąjį – septintąjį skirsnius laikyti trečiuoju – šeštuoju skirsniais.
17.	Seimo nariai Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, 2019-06-06	19				Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1. Skolų išieškojimo įmonė privalo informuoti skolininką apie skolą ir jos padengimo galimybes. 2. Skolininkui turi būti aiškiai ir glaustai pateikta tokia informacija: 1) pradinio kreditoriaus ir (ar) kreditoriaus vardas pavardė, pavadinimas, adresas; 2) skolų išieškojimo įmonės pavadinimas, kodas, buveinės adresas; 3) kokiu pagrindu skolų išieškojimo įmonė atlieka skolos išieškojimo veiksmus; 4) reikalavimo teisės pagrindas; 5) informacija, kurios pakanka identifikuoti skolininką; 6) skolos suma, įskaitant pagrindinės skolos sumą, palūkanas, netesybas ir kitas mokėtinas sumas; 7) skolos grąžinimo terminas, įmokų dydis, jų mokėjimo periodiškumas; 8) mokėjimų nevykdymo pasekmės; 9) asmens duomenų tvarkymo pagrindas, tikslas ir terminas; 10) priežiūros institucijos pavadinimas ir adresas; 11) ginčų sprendimo tvarka. 3. Jeigu informacijoje skolininkui ~~apie reikalavimo teisės perleidimą~~ pateikta ne visa pagal šį straipsnį privaloma pateikti informacija arba informacijoje skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą nurodyta informacija yra klaidinanti, tokiu atveju skolininkas turi įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, tačiau jis neprivalo mokėti skolų išieškojimo įmonei palūkanų ir kitų išlaidų. 4. Pavėluoto skolininko įsipareigojimų vykdymo atvejais skolininkui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už skolinių įsipareigojimų nevykdymą skolininkui negali būti taikomi.“.	Pritarti iš dalies	Argumentai: Projekte yra tikslinga išskirti finansinių įsipareigojimų nevykdymą pagal su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito sutartį, kuris jau yra reglamentuotas atskirame įstatyme. Visoms kitoms sutartims nustatomas ne mažesnis kaip 0,05 procentų už pradelstą dieną netesybų dydis iki ir po sutarties nutraukimo, taip pat ne ilgesnis kaip 180 dienų netesybų skaičiavimo laikotarpis. Taip pat numatoma galimybė skolų išieškojimo įmonei gauti skolos išieškojimo išlaidų atlyginimą. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „19 straipsnis. Informavimo apie skolą forma ir turinys 1. Skolų išieškojimo įmonė privalo informuoti skolininką apie skolą ir jos padengimo galimybes. 2. Skolininkui turi būti aiškiai ir glaustai pateikta tokia informacija: 1) kreditoriaus vardas pavardė, pavadinimas, adresas; 2) skolų išieškojimo įmonės pavadinimas, kodas, buveinės adresas; 3) kokiu pagrindu skolų išieškojimo įmonė atlieka skolos išieškojimo veiksmus; 4) reikalavimo teisės pagrindas; 5) informacija, kurios pakanka identifikuoti skolininką; 6) skolos suma, įskaitant pagrindinės skolos sumą, palūkanas, netesybas ir kitas mokėtinas sumas; 7) skolos grąžinimo terminas; 8) Skolos išieškojimo išlaidos, kai skolų išieškojimo veikla yra susijusi su pagalba kreditoriams išieškant skolas; 89) mokėjimų nevykdymo pasekmės; 910) asmens duomenų tvarkymo pagrindas, tikslas ir terminas; 1011) priežiūros institucijos pavadinimas ir adresas; 1112) ginčų sprendimo tvarka. 3. Jeigu informacijoje skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą pateikta ne visa pagal šį straipsnį privaloma pateikti informacija arba informacijoje skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą nurodyta informacija yra klaidinanti, tokiu atveju skolininkas turi įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, tačiau jis neprivalo mokėti skolų išieškojimo įmonei palūkanų ir kitų išlaidų. 4. Pavėluoto skolininko įsipareigojimų vykdymo atvejais skolininkui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už skolinių įsipareigojimų nevykdymą skolininkui negali būti taikomi. Kai skolininkas nevykdo savo finansinių įsipareigojimų pagal su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito sutartį, taikomi Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo nustatyti netesybų ribojimai. 5. Kai skolininkas nevykdo savo finansinių įsipareigojimų pagal kitą sutartį, negu nurodyta šio straipsnio 4 dalyje, ir kai reikalavimo teisė priklauso skolų išieškojimo įmonei, gali būti taikomos netesybos, ne didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Nutraukus sutartį skolininkui gali būti taikomos netesybos, ne didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Visais finansinių įsipareigojimų pagal sutartį nevykdymo atvejais netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokėjimai už finansinių įsipareigojimų pagal sutartį nevykdymą skolininkui negali būti taikomi.“
18.	Seimo nariai Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, 2019-06-06	21	1			Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti 21 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „a1. Skolų išieškojimo įmonės vykdydamos skolų išieškojimo veiklą turi teisę: 1) gauti informaciją iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, VĮ „Regitra“, viešų registrų: Gyventojų registro, Nekilnojamojo turto registro, Turto arešto aktų registro, ir kitų registrų bei asmenų apie skolininko buvusias ir esamas darbovietes, darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų dydį, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, jiems taikomus areštus bei apribojimus, o taip pat kitą informaciją, kuri yra reikalinga, siekiant atlikti skolos išieškojimo ir su tuo susijusius veiksmus; 2) saugoti skolininko asmens duomenis 10 (dešimt) metų po skolos padengimo remiantis būtino tvarkymo ir teisėto intereso pagrindu; 3) disponuoti turima skolininko kontaktine informacija visose skolų išieškojimo įmonės žinioje esančiose skolininko bylose, siekiant užtikrinti išieškojimo proceso operatyvumą, efektyvumą ir ekonomiškumą“.	Pritarti iš dalies	Argumentai: Atsisakoma nuostatos dėl teisės į neatlygintinai gaunamą informaciją iš viešųjų registrų. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „13 straipsnis. Skolų išieškojimo įmonių teisės 1. Skolų išieškojimo įmonės, vykdydamos skolų išieškojimo veiklą, turi teisę: 1) gauti informaciją iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, VĮ „Regitra“, viešų registrų: Gyventojų registro, Nekilnojamojo turto registro, Turto arešto aktų registro, ir kitų registrų bei asmenų apie skolininko buvusias ir esamas darbovietes, darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų dydį, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, jiems taikomus areštus bei apribojimus, o taip pat kitą informaciją, kuri yra reikalinga, siekiant atlikti skolos išieškojimo ir su tuo susijusius veiksmus; 21) saugoti skolininko asmens duomenis 10 (dešimt) metų po skolos padengimo remiantis būtino tvarkymo ir teisėto intereso pagrindu; 32) disponuoti turima skolininko kontaktine informacija visose skolų išieškojimo įmonės žinioje esančiose skolininko bylose, siekiant užtikrinti išieškojimo proceso operatyvumą, efektyvumą ir ekonomiškumą.“
19.	Seimo nariai Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, 2019-06-06	23				Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „a1. Skolų išieškojimo įmonių veiklos priežiūrą vykdo Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdyba ir priežiūros institucija. Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdyba: 1) prižiūri, ar skolų išieškojimo įmonės tinkamai laikosi šiame įstatyme ir jo pagrindu priimtuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų; 2) inicijuoja šio įstatymo ir jo pagrindu priimtų teisės aktų pažeidimų nagrinėjimą; 3) atlieka asmenų veiklos patikrinimus, jeigu pagrįstai įtaria, kad jie pažeidžia šį įstatymą, jo pagrindu priimtus teisės aktus, profesinės veiklos reikalavimus ir (arba) etikos kodeksą; 4) iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, registrų ar informacinių sistemų, skolų išieškojimo įmonių kitų fizinių ir juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių gauna priežiūrai atlikti reikalingą informaciją, duomenis, dokumentus, jų kopijas, kitą informaciją, duomenis, dokumentus ir jų kopijas; 5) bendradarbiauja su valstybių narių ir užsienio valstybių atitinkamomis institucijomis; 6) užtikrina gautos konfidencialios informacijos bei asmens duomenų apsaugą; 7) atlieka kitas šiame įstatyme ir Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų įstatuose nustatytas funkcijas. b. Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdyba, vykdydama šio straipsnio 1 dalyje numatytas funkcijas, turi teisę iš skolų išieškojimo įmonių gauti informaciją apie jų vykdomą veiklą. c2. Priežiūros institucija, priežiūros institucijos nustatyta tvarka, savo iniciatyva, ar gavusi skundą, turi teisę atlikti bet kurią iš šio straipsnio 1 d.dalyje priskirtų funkcijų ir skirti skolų išieškojimo įmonei šio įstatymo 29, 30 straipsniuose numatytas sankcijas.“.	Pritarti iš dalies	Argumentai: Projekte atsisakoma nuostatų dėl savivaldos ir neatlygintino informacijos gavimo iš viešųjų registrų. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „15 straipsnis. Priežiūros institucijos teisės ir pareigos 1. ~~Skolų išieškojimo įmonių veiklos priežiūrą vykdo Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdyba ir priežiūros institucija. Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdyba~~Priežiūros institucija: 1) prižiūri, ar skolų išieškojimo įmonės tinkamai laikosi šiame įstatyme ir jo pagrindu priimtuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų; 2) inicijuoja šio įstatymo ir jo pagrindu priimtų teisės aktų pažeidimų nagrinėjimą; 3) atlieka asmenų veiklos patikrinimus, jeigu pagrįstai įtaria, kad jie pažeidžia šį įstatymą, jo pagrindu priimtus teisės aktus~~, profesinės veiklos reikalavimus ir (arba) etikos kodeksą~~; 4) iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, registrų ar informacinių sistemų, skolų išieškojimo įmonių kitų fizinių ir juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių gauna priežiūrai atlikti reikalingą informaciją, duomenis, dokumentus, jų kopijas, kitą informaciją, duomenis, dokumentus ir jų kopijas; 54) bendradarbiauja su valstybių narių ir užsienio valstybių atitinkamomis institucijomis; 65) užtikrina gautos konfidencialios informacijos bei asmens duomenų apsaugą; 77) atlieka kitas šiame įstatyme ~~ir Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų įstatuose~~ nustatytas funkcijas. 2. Priežiūros institucija, priežiūros institucijos nustatyta tvarka, savo iniciatyva, ar gavusi skundą, turi teisę atlikti bet kurią iš šio straipsnio 1 dalyje priskirtų funkcijų ir skirti skolų išieškojimo įmonei šio įstatymo ~~29, 30~~ 20 ir 21 straipsniuose numatytas sankcijas.“
20.	Seimo nariai Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, 2019-06-06	25				Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1. Už šio įstatymo, profesinės veiklos ir (arba) skolų išieškojimo įmonių etikos kodekso pažeidimus skolų išieškojimo įmonei garbės teisme gali būti iškelta pažeidimo byla. 2. Ginčai dėl skolos ir (arba) su ja susijusių ~~mokesčių~~mokėtinų sumų, taip pat ginčai dėl reikalavimo teisės pagrįstumo nagrinėjami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka“.	Pritarti iš dalies	Argumentai: Projekte atsisakoma nuostatų dėl savivaldos. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „17 straipsnis. Skolų išieškojimo įmonių atsakomybė ~~1. Už šio įstatymo, profesinės veiklos ir (arba) skolų išieškojimo įmonių etikos kodekso pažeidimus skolų išieškojimo įmonei garbės teisme gali būti iškelta pažeidimo byla.~~ 2. Ginčai dėl skolos ir (arba) su ja susijusių mokėtinų sumų, taip pat ginčai dėl reikalavimo teisės pagrįstumo nagrinėjami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.“
21.	Seimo nariai Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, 2019-06-06	26				Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti 26 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „26 straipsnis. Šio įstatymo, profesinės veiklos ir etikos kodekso ~~pažeidimai~~pažeidimų išankstinio nagrinėjimo tvarka“.	Pritarti iš dalies	Argumentai: Projekte atsisakoma nuostatų dėl savivaldos. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „18 straipsnis. Šio įstatymo~~, profesinės veiklos ir etikos kodekso~~ pažeidimų išankstinio nagrinėjimo tvarka 1. Iniciatyvą skolų išieškojimo įmonei skolų išieškojimo įmonių garbės teisme iškelti drausmės bylą už šio įstatymo, profesinės veiklos ir (arba) etikos kodekso pažeidimus, turi Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdyba ir priežiūros institucija. 12. Prieš kreipiantis į skolų išieškojimo įmonių garbės teismą dėl šio įstatymo, profesinės veiklos ir (arba) etikos kodekso pažeidimo, privaloma pateikti pretenziją skolų išieškojimo įmonei. Pareiškėjas turi teisę pretenziją skolų išieškojimo įmonei pateikti tiesiogiai arba per priežiūros instituciją. Priežiūros institucija, gavusi pareiškėjo pretenziją, ją persiunčia ~~Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdybai, kuri pretenziją pateikia~~ skolų išieškojimo įmonei. 23. Šio straipsnio 12 dalyje nurodytoje pretenzijoje turi būti nurodyta: 1) pareiškėjo vardas, pavardė, adresas (jeigu kreipiasi fizinis asmuo) arba pavadinimas, kodas, buveinės adresas (jeigu kreipiasi juridinis asmuo) ir duomenys ryšiui palaikyti; 2) pareiškėjui žinomos galimo šio įstatymo~~, profesinės veiklos ir (arba) etikos kodekso~~ pažeidimo faktinės aplinkybės ir pridedami jas patvirtinantys pareiškėjo turimi dokumentai. 34. Skolų išieškojimo įmonė privalo priimti pretenziją, ją išnagrinėti ir ne vėliau kaip per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo pretenzijos gavimo dienos priimti sprendimą pašalinti pažeidimą arba atsisakyti tenkinti pretenziją. 45. ~~Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdyba ir p~~Priežiūros institucija savo iniciatyva arba pretenziją pateikusio ir su skolų išieškojimo įmonės sprendimu nesutinkančio suinteresuoto asmens prašymu, turi teisę per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo skolų išieškojimo įmonės sprendimo priėmimo dienos, arba suėjus šio straipsnio 34 dalyje nustatytam terminui pateikti sprendimą, ~~kreiptis į skolų išieškojimo įmonių garbės teismą ir siūlyti skolų išieškojimo įmonei iškelti bylą~~ priimti sprendimą dėl ginčo.“
22.	Seimo nariai Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, 2019-06-06	28				Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „a1. Skolų išieškojimo įmonių garbės teismas, gavęs Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdybos ar priežiūros institucijos pareiškimą, sprendimu pradeda pažeidimo nagrinėjimo procedūrą. b2. Šio įstatymo, profesinės veiklos ir (arba) etikos kodekso pažeidimo nagrinėjimo procedūros metu dalyvauja: 1) įmonės, dėl kurios pradėta pažeidimo nagrinėjimo procedūra, atstovas; 2) asmuo, kurio prašymo pagrindu pradėta pažeidimo byla; 3) ekspertai, specialistai ir kiti asmenys – skolų išieškojimo įmonių garbės teismo sprendimu. c3. Pradėjęs pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, skolų išieškojimo įmonių garbės teismas raštu kreipiasi į įmonę, dėl kurios veiksmų ši procedūra pradėta, ir paprašo per nustatytą terminą pateikti motyvuotą paaiškinimą ir jį pagrindžiančius įrodymus apie aplinkybes, dėl kurių pradėta pažeidimo nagrinėjimo procedūra. d4. Pažeidimo nagrinėjimo procedūros dalyviams ne vėliau kaip prieš 14 (keturiolika) kalendorinių dienų iki pažeidimų nagrinėjimo skolų išieškojimo įmonių garbės teisme dienos registruotu laišku pranešama apie ~~galimus pažeidimus~~nustatytus pažeidimų faktus, šių pažeidimų nagrinėjimo vietą ir laiką, taip pat pasiūloma susipažinti su gautais dokumentais ir kita informacija, raštu pateikti paaiškinimus. e5. Kol skolų išieškojimo įmonių garbės teisme vyksta bylos nagrinėjimas, skolų išieškojimo įmonė gali vykdyti skolų išieškojimo veiklą. f6. Skolų išieškojimo įmonių garbės teismas galimus pažeidimus išnagrinėja ir poveikio priemones taiko ne vėliau kaip per 60 (šešiasdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo iškelti bylą priėmimo dienos. Poveikio priemonės negali būti taikomos praėjus daugiau nei 60 (šešiasdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo iškelti bylą priėmimo dienos. 7. Skolų išieškojimo įmonių garbės teismas privalo užtikrinti gautos konfidencialios informacijos apsaugą ir neatskleisti jos tretiesiems asmenims.“	Nepritarti	Projekte atsisakoma nuostatų dėl savivaldos institucijų ir siūloma išbraukti buvusį projekto 20 straipsnį. Pasiūlymas: 1. Išbraukti projekto 20 straipsnį. 2. Buvusius projekto 21 -26 straipsnius laikyti 20 – 25 straipsniais.
23.	Seimo nariai Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, 2019-06-06	29				Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „29 straipsnis. Nuobaudos ir kiti skolų išieškojimo įmonių garbės teismo ar priežiūros institucijos priimami sprendimai a1. Už šio įstatymo, profesinės veiklos ir (arba) etikos kodekso pažeidimus skolų išieškojimo įmonių garbės teismas ar priežiūros institucija skolų išieškojimo įmonei gali skirti vieną iš šių nuobaudų: 1) skirti įspėjimą, kuris skelbiamas viešai; 2) įpareigoti asmenį, pažeidusį šio įstatymo, profesinės veiklos ir (arba) etikos kodekso reikalavimus, nedelsiant nutraukti neteisėtus veiksmus; 3) skirti baudą; 4) siūlyti priežiūros institucijai panaikinti skolų išieškojimo veiklos ~~licenciją~~licencijos galiojimą arba panaikinti skolų išieškojimo veiklos ~~licenciją~~licencijos galiojimą, jei šią nuobaudą skiria priežiūros institucija. ~~5) netaikyti poveikio priemonių, kai nenustatomas pažeidimas.~~ b2. Skiriant konkrečią nuobaudą, skolų išieškojimo įmonių garbės teismas ar priežiūros institucija atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, jų kiekį ir reikšmingumą, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą, kitas reikšmingas aplinkybes. Įspėjimas gali būti skiriamas tik tuo atveju, jei skolų išieškojimo įmonei per pastaruosius vienerius ~~metu~~metus nebuvo skirta nuobauda už šio įstatymo, profesinės veiklos ir (arba) etikos kodekso pažeidimus. c3. Priežiūros institucija ar skolų išieškojimo įmonių garbės teismas, priėmęs sprendimą, privalo per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos sprendimą pateikti Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdybai. Apie priimtą sprendimą pareiškėjui ir skolų išieškojimo įmonei pranešama raštu per 5 (penkias) darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. d4. Jeigu pažeidimas yra mažareikšmis ir (ar) jeigu įstatymo reikalavimų laikymasis gali būti užtikrintas kitomis priemonėmis, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, šiame straipsnyje numatytos poveikio priemonės gali būti neskiriamos. 5. Tuo atveju, jei nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos nuobaudos skyrimo praėjo daugiau kaip treji metai, yra laikoma, kad skolų išieškojimo įmonė yra nebausta. 6. Skolų išieškojimo įmonei už vieną pažeidimą gali būti skiriama tik viena iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų nuobaudų. 7. Skolų išieškojimo įmonių garbės teismas ar priežiūros institucija netaiko šio straipsnio 1 dalyje nurodytų poveikio priemonių, kai nenustatomas pažeidimas“.	Pritarti iš dalies	Argumentai: Projekte atsisakoma nuostatų dėl savivaldos. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „209 straipsnis. Nuobaudos ir kiti ~~skolų išieškojimo įmonių garbės teismo ar~~ priežiūros institucijos priimami sprendimai 1. Už šio įstatymo~~, profesinės veiklos ir (arba) etikos kodekso~~ pažeidimus ~~skolų išieškojimo įmonių garbės teismas ar~~ priežiūros institucija skolų išieškojimo įmonei gali skirti vieną iš šių nuobaudų: 1) skirti įspėjimą, kuris skelbiamas viešai; 2) įpareigoti asmenį, pažeidusį šio įstatymo~~, profesinės veiklos ir (arba) etikos kodekso~~ reikalavimus, nedelsiant nutraukti neteisėtus veiksmus; 3) skirti baudą; 4) ~~siūlyti priežiūros institucijai~~ panaikinti skolų išieškojimo veiklos licencijos galiojimą ~~arba panaikinti skolų išieškojimo veiklos licencijos galiojimą, jei šią nuobaudą skiria priežiūros institucija~~. 2. Skiriant konkrečią nuobaudą, skolų išieškojimo įmonių garbės teismas ar priežiūros institucija atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, jų kiekį ir reikšmingumą, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą, kitas reikšmingas aplinkybes. Įspėjimas gali būti skiriamas tik tuo atveju, jei skolų išieškojimo įmonei per pastaruosius vienerius metus nebuvo skirta nuobauda už šio įstatymo~~, profesinės veiklos ir (arba) etikos kodekso~~ pažeidimus. 3. Priežiūros institucija ~~ar skolų išieškojimo įmonių~~ ~~garbės teismas~~, priėmusięs sprendimą, privalo per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos sprendimą pateikti ~~Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdybai. Apie priimtą sprendimą~~ pareiškėjui ir skolų išieškojimo įmonei, pranešdama raštu per 5 (penkias) darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. 4. Jeigu pažeidimas yra mažareikšmis ir (ar) jeigu įstatymo reikalavimų laikymasis gali būti užtikrintas kitomis priemonėmis, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, šiame straipsnyje numatytos poveikio priemonės gali būti neskiriamos. 5. Tuo atveju, jei nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos nuobaudos skyrimo praėjo daugiau kaip treji metai, yra laikoma, kad skolų išieškojimo įmonė yra nebausta. 6. Skolų išieškojimo įmonei už vieną pažeidimą gali būti skiriama tik viena iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų nuobaudų. 7. Skolų išieškojimo įmonių garbės teismas ar priežiūros institucija netaiko šio straipsnio 1 dalyje nurodytų poveikio priemonių, kai nenustatomas pažeidimas.“
24.	Seimo nariai Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, 2019-06-06	30	5			Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti 30 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Įmonei, kuri verčiasi skolų išieškojimo veikla neturėdama skolų išieškojimo veiklos licencijos, taikoma administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse arba baudžiamoji atsakomybė Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatyta tvarka“.	Pritarti
25.	Seimo nariai Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, 2019-06-06	32	3			Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį. Pasiūlymas: Panaikinti 32 straipsnio 3 dalį.	Pritarti
26.	Seimo nariai Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, 2019-06-06	33	1			Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti 33 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. ~~Skolų~~Pareiškėjas ar skolų išieškojimo įmonė, nesutinkanti su skolų išieškojimo įmonių garbės teismo ar priežiūros institucijos sprendimu, turi teisę per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti jį teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka“.	Pritarti iš dalies	Argumentai: Projekte atsisakoma nuostatų dėl savivaldos. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „23 straipsnis. ~~Skolų išieškojimo įmonių garbės teismo,~~ Ppriežiūros institucijos sprendimo apskundimas 1. Pareiškėjas arba skolų išieškojimo įmonė, nesutinkanti su ~~skolų išieškojimo įmonių garbės teismo ar~~ priežiūros institucijos sprendimu, turi teisę per 30 ~~(trisdešimt)~~ kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti jį teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 2. Kreipimasis į teismą sustabdo ~~skolų išieškojimo įmonių garbės teismo ar~~ priežiūros institucijos sprendimo vykdymą.“
27.	Seimo nariai Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, 2019-06-06	34				Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti 34 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „34 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“.	Pritarti

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas:

Pritarti projektui Nr. XIIIP-1741(2), Komiteto patobulintam atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos, Vyriausybės pastabas ir Seimo narių pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė, ir išvadoms.

7.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	BFK, 2020-06-25	5	3			Argumentai: Projekte atsisakoma nuostatų dėl savivaldos. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Skolų išieškojimo įmonė privalo ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo sprendimų priėmimo dienos pranešti ~~Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdybai~~priežiūros institucijai apie visus būsimus šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų pasikeitimus, kartu pateikdama šiame įstatyme nustatytą informaciją ir dokumentus, reikalingus įvertinti, ar naujai skiriami arba planuojami rinkti vadovai ir (arba) kiti asmenys atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Naujai paskirti arba išrinkti skolų išieškojimo įmonės vadovai gali pradėti eiti pareigas, o kiti asmenys – įsigyti skolų išieškojimo įmonės balsavimo teisių arba įstatinio kapitalo dalį tik po to, kai ~~Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdyba~~priežiūros institucija pritaria jų kandidatūroms arba įsigijimo sandoriui.“	Pritarti
2.	BFK, 2020-06-25	3			S	Argumentai: Projekte atsisakoma nuostatų dėl savivaldos. Pasiūlymas: 1. Išbraukti iš projekto trečiąjį skirsnį. 2. Buvusius projekto ketvirtąjį – septintąjį skirsnius laikyti trečiuoju – šeštuoju skirsniais. 3. Buvusius projekto 18 – 34 straipsnius laikyti 10 – 26 straipsniais.	Pritarti
3.	BFK, 2020-06-25	10				Argumentai: Projekte atsisakoma nuostatų dėl savivaldos. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „108 straipsnis. Skolų išieškojimo įmonių veiklos principai 1. Skolų išieškojimo įmonės savo veikloje privalo vadovautis veiklos teisėtumo, veiklos etiškumo ir interesų pusiausvyros principais. 2. Skolų išieškojimo įmonei draudžiama: 1) teikti skolininkams klaidinančią informaciją apie įsiskolinimą; 2) bendrauti su skolininkais taip, kad būtų įžeidžiamas jų orumas ir (arba) garbė; 3) be skolininko sutikimo skambinti jam nakties metu, nuo 22 val. iki 6 val., taip pat valstybinių švenčių dienomis;. ~~4) atlikti kitus veiksmus, kurie yra nesuderinami su skolų išieškojimo įmonių profesinės veiklos etikos kodekso normomis.~~ 3. Skolų išieškojimo įmonės savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, šiuo bei kitais įstatymais, kitais teisės aktais~~, o taip pat skolų išieškojimo įmonių profesinės etikos kodeksu~~.	Pritarti
4.	BFK, 2020-06-25	12				Argumentai: Projekte atsisakoma nuostatų dėl savivaldos. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1220 straipsnis. Skolų išieškojimo įmonių pareigos 1. Skolų išieškojimo įmonės privalo: ~~1) laikytis šio įstatymo, profesinės veiklos ir etikos kodekso reikalavimų;~~ 12) mokėti ~~stojamąjį ir kasmetinį Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų nario~~priežiūros institucijos nustatytus mokesčius; 23) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas pateikti ~~Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdybai~~priežiūros institucijai informaciją apie aplinkybių, buvusių išduodant skolų išieškojimo veiklos licenciją, duomenų ir (arba) informacijos pasikeitimus, kai tik šie pasikeitimai įvyksta; 34) kitas šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose numatytas pareigas.“	Pritarti
5.	BFK, 2020-06-25	16				Argumentai: Projekte atsisakoma nuostatų dėl savivaldos. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1624 straipsnis. ~~Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdybos ir~~ Ppriežiūros institucijos teisė į informaciją 1. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai ~~Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdybos ar~~ priežiūros institucijos prašymu privalo pateikti jai informaciją, taip pat ir konfidencialią, duomenis, dokumentus, jų kopijas, reikalingą jos funkcijoms atlikti ir teisėms įgyvendinti. 2. ~~Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdyba,~~ Ppriežiūros institucija turi teisę kreiptis į kitų valstybių narių ar užsienio valstybių kompetentingas institucijas, finansų ir kapitalo rinkos priežiūros institucijas, už vartotojų teisių apsaugą atsakingas institucijas ar kitas institucijas, fizinius ir juridinius asmenis, kitas organizacijas ir jų padalinius su prašymu pateikti informaciją, reikalingą funkcijoms atlikti ir teisėms įgyvendinti.“
6.	BFK, 2020-06-25	5			S	Argumentai: Projekte atsisakius nuostatų dėl savivaldos, keistinas ir skirsnio pavadinimas. Pasiūlymas: Pakeisti penktojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „PENKTASIS SKIRSNIS ATSAKOMYBĖ UŽ ŠIO ĮSTATYMO~~, PROFESINĖS VEIKLOS IR (ARBA) ETIKOS KODEKSO~~ PAŽEIDIMUS IR PAŽEIDIMŲ NAGRINĖJIMO TVARKA“	Pritarti
7.	BFK, 2020-06-25	19				Argumentai: Projekte atsisakoma nuostatų dėl savivaldos. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1927 straipsnis. Atsisakymas pradėti procedūrą 1. Pradėti prašymo nagrinėjimo procedūrą ir kelti bylą skolų išieškojimo įmonei atsisakoma, jeigu: prašyme nurodyti faktiniai duomenys jau buvo patikrinti ir dėl jų priimtas priežiūros institucijos sprendimas. ~~1) prašyme nurodyto pažeidimo nagrinėjimas nepriskirtas skolų išieškojimo įmonių garbės teismo kompetencijai;~~ ~~2) prašyme nurodyti faktiniai duomenys jau buvo patikrinti ir dėl jų priimtas skolų išieškojimo įmonių garbės teismo sprendimas.~~“
8.	BFK, 2020-06-25	20				Argumentai: Projekte atsisakoma nuostatų dėl savivaldos. Pasiūlymas: 1. Išbraukti projekto 20 straipsnį: „~~20 straipsnis. Pažeidimo nagrinėjimo garbės teisme tvarka ir terminai~~ 1. Skolų išieškojimo įmonių garbės teismas, gavęs Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdybos arba priežiūros institucijos pareiškimą, sprendimu pradeda pažeidimo nagrinėjimo procedūrą. ~~2. Šio įstatymo, profesinės veiklos ir (arba) etikos kodekso pažeidimo nagrinėjimo procedūros metu dalyvauja:~~ ~~1) įmonės, dėl kurios pradėta pažeidimo nagrinėjimo procedūra, atstovas;~~ ~~2) asmuo, kurio prašymo pagrindu pradėta pažeidimo byla;~~ ~~3) ekspertai, specialistai ir kiti asmenys – skolų išieškojimo įmonių garbės teismo sprendimu.~~ 3. Pradėjęs pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, skolų išieškojimo įmonių garbės teismas raštu kreipiasi į įmonę, dėl kurios veiksmų ši procedūra pradėta, ir paprašo per nustatytą terminą pateikti motyvuotą paaiškinimą ir jį pagrindžiančius įrodymus apie aplinkybes, dėl kurių pradėta pažeidimo nagrinėjimo procedūra. 4. Pažeidimo nagrinėjimo procedūros dalyviams ne vėliau kaip prieš 14 (keturiolika) kalendorinių dienų iki pažeidimų nagrinėjimo skolų išieškojimo įmonių garbės teisme dienos registruotu laišku pranešama apie galimus nustatytuss pažeidimų faktusus, šių pažeidimų nagrinėjimo vietą ir laiką, taip pat pasiūloma susipažinti su gautais dokumentais ir kita informacija, raštu pateikti paaiškinimus. ~~5. Kol skolų išieškojimo įmonių garbės teisme vyksta bylos nagrinėjimas, skolų išieškojimo įmonė gali vykdyti skolų išieškojimo veiklą.~~ 6. Skolų išieškojimo įmonių garbės teismas galimus pažeidimus išnagrinėja ir poveikio priemones taiko ne vėliau kaip per 60 (šešiasdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo iškelti bylą priėmimo dienos. Poveikio priemonės negali būti taikomos praėjus daugiau nei 60 (šešiasdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo iškelti bylą priėmimo dienos. ~~7. Skolų išieškojimo įmonių garbės teismas privalo užtikrinti gautos konfidencialios informacijos apsaugą ir neatskleisti jos tretiesiems asmenims.~~“ 2. Buvusius projekto 21 – 26 straipsnius laikyti 20 – 25 straipsniais.	Pritarti
9.	BFK, 2020-06-25	21				Argumentai: Projekte atsisakoma nuostatų dėl savivaldos ir sugriežtinamos sankcijos už pažeidimus. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2130 straipsnis. Baudos 1. ~~Skolų išieškojimo įmonių garbės teismas ar~~ Ppriežiūros institucija turi teisę skolų išieškojimo įmonei skirti šias baudas: 1) už ~~skolų išieškojimo įmonių garbės teismo ar~~ priežiūros institucijos reikalavimo pateikti informaciją ir dokumentus, reikalingus pažeidimui tirti, nevykdymą ar netinkamą vykdymą, jeigu prieš tai įmonė buvo įspėta dėl šio reikalavimo nevykdymo – nuo 200 eurų iki 500 eurų; 2) už ~~skolų išieškojimo įmonių garbės teismo ar~~ priežiūros institucijos pagal šį įstatymą duotų nurodymų nevykdymą ar netinkamą vykdymą – iki 1 procento praėjusių metų bendrųjų metinių veiklos pajamų, tačiau ne mažiau kaip 100 eurų, arba nuo 50 eurų iki 100 eurų už kiekvieną nurodymo nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną, arba panaikinti veiklos licencijos galiojimą; 3) už kitus šio įstatymo ir jo pagrindu priimtų teisės aktų pažeidimus – nuo 200 eurų iki 500 eurų, arba panaikinti veiklos licencijos galiojimą. 2. Pakartotinai per vienerius metus padarius pažeidimą, už kurį jau buvo pritaikyta šio įstatymo nustatyta poveikio priemonė, gali būti skiriama bauda iki 10 procentų praėjusių metų bendrųjų metinių veiklos pajamų, tačiau ne mažiau kaip 5 000 eurų. Tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti juridinio asmens praėjusių metų bendrųjų metinių veiklos pajamų, ~~garbės teismas~~priežiūros institucija turi teisę skirti juridiniam asmeniui baudą nuo 3 000 eurų iki 7 000 eurų. 3. Kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bauda gali būti mažinama skiriant pusę šiame straipsnyje numatytos minimalios baudos. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikomos aplinkybės, kai pažeidimą padaręs asmuo savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms atsirasti, nutraukė pažeidimą, bendradarbiavo su ~~skolų išieškojimo įmonių garbės teismu~~priežiūros institucija tyrimo metu, atlygino nuostolius ir (arba) pašalino padarytą žalą. ~~Skolų išieškojimo įmonių garbės teismas ar~~ Ppriežiūros institucija gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes. Baudos mažinimas privalo būti motyvuotas ~~skolų išieškojimo įmonių garbės teismo ar~~ priežiūros institucijos nutarimu (sprendimu). 4. Skundą dėl ~~skolų išieškojimo įmonių garbės teismo ar~~ priežiūros institucijos sprendimo skirti baudą nagrinėjantis teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šiame straipsnyje nustatyta minimali bauda, arba nustatęs, kad pažeidimas yra mažareikšmis, juo nepadaroma esminės žalos šio įstatymo saugomiems interesams bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, teismas turi teisę baudos neskirti. 5. Įmonei, kuri verčiasi skolų išieškojimo veikla neturėdama skolų išieškojimo veiklos licencijos, taikoma administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse arba baudžiamoji atsakomybė Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatyta tvarka.“	Pritarti
10.	BFK, 2020-06-25	22				Argumentai: Siūloma išbraukti projekto 22 straipsnį (buvusį 31 straipsnį), nes nuostata dėl viešo skelbimo jau yra projekto 9 straipsnio 8 dalyje. Pasiūlymas: 1. Išbraukti projekto 22 straipsnį: „~~2231 straipsnis. Viešas skelbimas~~ 1. Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmai, skolų išieškojimo įmonių garbės teismui ar priežiūros institucijai konstatavus, kad skolų išieškojimo įmonė pažeidė šio įstatymo, profesinės veiklos ar etikos kodekso reikalavimus, apie tai skelbia viešai savo interneto svetainėje praėjus 30 (trisdešimčiai) kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. 2. Jeigu per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo dienos skolų išieškojimo įmonė apskundžia sprendimą teismui, Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmai apie šio įstatymo nuostatų pažeidimą viešai savo interneto svetainėje skelbia pasibaigus teismo procesui.“ 2. Buvusius projekto 23 – 25 straipsnius laikyti 22 – 24 straipsniais.	Pritarti
11.	BFK, 2020-06-25	22				Argumentai: Projekte atsisakoma nuostatų dėl savivaldos. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2232 straipsnis. ~~Skolų išieškojimo įmonių garbės teismo,~~ Ppriežiūros institucijos sprendimo vykdymas 1. ~~Skolų išieškojimo įmonių garbės teismo ar~~ Ppriežiūros institucijos sprendimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo dienos, kurią šio įstatymo~~, profesinės veiklos ir (arba) etikos kodekso~~ reikalavimus pažeidusiai skolų išieškojimo įmonei jis buvo įteiktas. 2. Apskundus ~~skolų išieškojimo įmonių garbės teismo ar~~ priežiūros institucijos sprendimą dėl baudos skyrimo, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo, kuriuo atmestas skundas, įsiteisėjimo dienos.“	Pritarti
12.	BFK, 2020-06-25	24				Argumentai: Projekte atsisakoma nuostatų dėl savivaldos, Vyriausybei pavedama nustatyti skolų išieškojimo išlaidų atlyginimo dydžius ir nukeliama įstatymo įsigaliojimo data. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2~~434~~ straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas 1. Šis įstatymas, išskyrus ~~įstatymo III skirsnio nuostatas ir~~ šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja ~~2019 m. liepos 1 d.~~2021 m. sausio 1 d. 2. Priežiūros institucija iki ~~2019~~ 2020 m. ~~birželio~~ gruodžio 310 d. priima sprendimus ir atlieka veiksmus, reikalingus šiam įstatymui įgyvendinti. ~~3. Šio įstatymo III skirsnio nuostatos ir šio straipsnio 2 dalis įsigalioja kitą dieną nuo įstatymo paskelbimo.~~ 43. Skolų išieškojimo įmonės, kurios šio įstatymo įsigaliojimo metu vykdo skolų išieškojimo veiklą, privalo per 3 ~~(tris)~~ mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdybaipriežiūros institucijai pateikti šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytus dokumentus ir informaciją. 54. Skolų išieškojimo įmonės, ~~Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdybai~~priežiūros institucijai pateikusios šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytus dokumentus ir informaciją, turi teisę verstis skolų išieškojimo veikla ~~šešis~~5 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2020 m. gruodžio 31 d. nustato skolų išieškojimo išlaidų atlyginimo dydžius.“	Pritarti

8. Balsavimo rezultatai: už –4, prieš –0, susilaikė –2.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: V. Rinkevičius, M. Majauskas.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-1741(3).

Komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas

Biuro patarėja Jolanta Žaltkauskienė

[1] 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje.

[2] 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas).

[3] 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/943 dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto jų gavimo, naudojimo ir atskleidimo.

[4] Vartotojų teisių apsauga išieškant skolas ne teism o tvarka: užsienio valstybių patirtis. Lietuvos teisės institutas. 2017.

[5] Pagal projekto 2 str. 3 d. „Skola - iš sutarties ar teisės aktų kilęs mokėjimo įsipareigojimas <...>“

[6] Pagal projekto 2 str. 3 d. „Skolininkas - fizinis ar juridinis asmuo <...>“

[7] Iš įstatymo 1 str. pateikiamo įstatymo paskirties apibrėžimo matyti, kad „šio įstatymo paskirtis – nustatyti skolų išieškojimo veiklos licencijos suteikimo, sustabdymo ir panaikinimo tvarką, skolų išieškojimo įmonių savivaldos sistemą, skolų išieškojimo įmonių teises, pareigas bei atsakomybę atliekant skolų išieškojimo veiksmus“. Vadinasi, pagal pačiame įstatyme numatytą jo paskirtį jis nėra skirtas civiliniams (sutartiniams) santykiams reglamentuoti ir riboti.

[9] išskyrus kuomet kreditorių skolos yra kilusios iš LR Vartojimo kredito įstatymu ar iš Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymu reguliuojamų teisinių santykių.