LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 405
STENOGRAMA
2020 m. gegužės 19 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A. NEKROŠIUS
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF*). Gerbiami kolegos, pradedame vakarinį posėdį. (Gongas) Kviečiu visus registruotis. Vėl sistema nulūžo ir nieko nerodo. Bandome dar kartą užsiregistruoti.
Užsiregistravo 58 Seimo nariai.
14.01 val.
Lietuvos banko pranešimas apie Lietuvos banko pagrindinio tikslo įgyvendinimą, finansų rinkos būklę ir funkcijų vykdymą
Pirmasis vakarinės darbotvarkės klausimas – Lietuvos banko pranešimas apie Lietuvos banko pagrindinio tikslo įgyvendinimą, finansų rinkos būklę ir funkcijų vykdymą. Pranešėjas – Lietuvos banko valdybos pirmininkas V. Vasiliauskas. 20 minučių skiriame pranešimui ir 20 minučių klausimams. Prašau.
V. VASILIAUSKAS. Laba diena, gerbiamas posėdžio pirmininke, laba diena, gerbiami Seimo nariai. Dėkoju už skirtą laiką ir galimybę pristatyti pranešimą apie Lietuvos banko pagrindinio tikslo įgyvendinimą, finansų rinkos būklę ir funkcijų vykdymą. Kartu su šiuo pranešimu mes teikiame ir metinę ataskaitą, būtent metinę ataskaitą už 2019 metus. Todėl ir savo pranešime trumpai apžvelgsiu 2019 metus, bet, matyt, gerokai svarbiau yra žiūrėti į ateitį, todėl atitinkamai keletą žodžių pasakysiu apie ekonominės raidos scenarijus ir paskutinius ekonomikos signalus.
Pirmiausia pradėsiu nuo 2019 metų labai trumpai. Iš tikrųjų praeiti metai ekonominio vystymosi prasme buvo tikrai neblogi, augimas, kaip matote skaidrėje, tikrai akivaizdus ir šiais metais mes planavome taip pat teigiamą augimą. Deja, viską pakoregavo tai, kas pakoregavo iš tikrųjų.
Kalbant apie kredito įstaigų situaciją, irgi atitinkamai kredito srautas augo kartu su ekonomika, tai yra atitiko ekonominę raidą, ypač augo namų ūkių paskolų portfelis. Kalbant apie įmones, jis šiek tiek traukėsi. Traukėsi todėl, kad augo kitas skolinimasis, tai yra tarpusavio skolinimasis, prekybos kreditas augo.
Kalbant apie bankų būklę praėjusiais metais, pakankamumo rodiklis iš tikrųjų gerokai didesnis negu minimalus. Kalbant apie likvidumo rodiklį, tai yra jeigu įvyktų kas nors ir bankams greitai reikėtų pinigų, vėlgi problemų iš tikrųjų nebuvo. Na, ir atitinkamai bankų sektoriaus praėjusių metų pelnas – per 300 mln. eurų. Jį, įvykus pandemijai, mes primygtinai rekomendavome palikti, neišmokėti dividendais, palikti Lietuvoje. Taip iš tikrųjų ir įvyko, bet apie tai šiek tiek vėliau.
Taigi, kalbant apie mūsų, kaip institucijos, finansinius rezultatus, praėję metai iš tikrųjų grąžos požiūriu buvo išskirtiniai. Būtent grąžos požiūriu arba mūsų investicijų pelningumas buvo aukščiausias per paskutinius aštuonerius metus, tą jūs matote šioje skaidrėje.
Lygiai taip pat atitinkamai atsispindėjo mūsų pelnas bei įmokos į biudžetą. Pelnas yra finansinis rezultatas jau po mūsų suformuotų atidėjimų įvairioms rizikoms padengti. Ir atitinkamai po to mes taip pat pagal trejų metų taisyklę apskaičiavome mokėtiną pelno mokestį į biudžetą. Būtent laikomės nuosekliai įsipareigojimo metai iš metų didinti įmoką į biudžetą, na, ir matote, trejus pastaruosius metus tas didėjimas buvo. Tiesą sakant, be abejo, mes esame priklausomi nuo finansų rinkų, nuo investicijų finansų rinkose. Sakykim, į šiuos metus mes žiūrime gana atsargiai, nes jau matėme finansų rinkose neigiamų korekcijų pirmą ketvirtį, kovo mėnesį. Tiek trumpai buvo apie 2019 metus.
Dabar tiesiog apie 2020 metus ir galimus raidos scenarijus. Mes dirbome prie trijų galimų raidos scenarijų. Vadinamasis švelnusis scenarijus, kai ekonomika trauktųsi tarp 3–4 %. Mūsų vadinamasis bazinis, arba pagrindinis, scenarijus, kai ekonomikos traukimasis yra daugiau negu 11 %. Na, ir tas nepalankiausias scenarijus, kai ekonomikos traukimasis yra beveik 21 %. Be abejo, visi šie scenarijai yra paremti prielaidomis, o pagrindinės prielaidos yra susijusios su karantinu, su ekonomikų užsidarymu, ir ne tik Lietuvoje, ir daugiausia, matyt, ne Lietuvoje, o būtent užsienio valstybėse, pagrindinėse mūsų prekybos partnerėse.
Taigi mūsų pagrindinis scenarijus, arba bazinis scenarijus, yra vadinamasis U formos scenarijus. Jis reiškia, kad ekonomikos traukimasis šiais metais būtų didesnis negu dešimtadalis. Atitinkamai darbo užmokestis taip pat trauktųsi, atitinkamai augtų nedarbo lygis tarp 12 %–13 %. Vėlgi remiantis šiuo scenarijumi, 2021 metais, tai yra jau kitais metais, ekonomika pradėtų grįžti į prieškrizinį lygį. Tai yra augimas būtų beveik 10 %, bet visgi kitais metais pagal tokį scenarijų augimas dar negrįžtų į 2019 metų, tai yra priešpandeminį, lygį.
Kuo mes remiamės kalbėdami apie tokius, sakyčiau, nevisiškai palankius scenarijus? Visų pirma, mes remiamės tarptautine aplinka ir matome, kad pagrindinėse mūsų prekybos partnerėse iš tikrųjų susitraukimas daugiau negu akivaizdus. Visose skaidrėje rodomose jurisdikcijose, išskyrus Jungtines Amerikos Valstijas, dabartinis ekonomikos susitraukimas yra didesnis negu buvo 2008–2009 metų krizės metu. Jungtinėse Amerikos Valstijose, sakyčiau, skaičiai yra tokie, nes ten vyksta, viskas dar tik įsivažiuoja. Aš sakyčiau, kad tie skaičiai turėtų potencialą didėti.
Kalbant apie pasitikėjimo indeksus, vėlgi matote, jie tikrai yra žemumoje. Bent jau pirmo ketvirčio duomenys netrykšta optimizmu.
Kalbant apie tokius indikatorius, kuriuos mes stebime diena iš dienos, vėlgi pabandėme būtent pavaizduoti tuos indikatorius, kurie iš tikrųjų kalba apie ekonominio aktyvumo susitraukimą. Taigi elektros energijos suvartojimas mažėja. Oro uostai – nėra ką, matyt, iš tikrųjų kalbėti. Judėjimo intensyvumas irgi 40 % mažesnis. Tiesa, reikia pažymėti, kad pagal kovo mėnesio duomenis buvo 70 % mažesnis judėjimas, dabar, sakykim, taip, jis vis dar mažėja, tai yra mažas, mažesnis, bet ta tendencija yra pozityvi.
Mažmeninė prekyba – minus 6 %. Iš esmės susitraukimas yra ne maisto produktų prekybos. Maisto produktų prekyboje mes kaip tik matome didesnius pardavimus, bet apskritai kalbant apie prekybą susitraukimas yra toks. Atitinkamai darbo rinkos tendencijos nėra labai optimistiškos, tiesa, paskutiniai skaičiai rodo nedarbo augimo tempo lėtėjimą, tai matysime, kaip čia bus artimiausioje ateityje.
Kalbant apie atlyginimų augimo prognozę, be jokios abejonės, labiausiai atlyginimai susitraukė apgyvendinimo ir maitinimo veikloje, vietoj prognozuoto pernai maždaug 11 % augimo šioje srityje, šios verslo šakos faktas yra 11 % atlyginimų mažėjimas, natūralu, kadangi daug arba didžioji dalis šioje srityje dirbančių įmonių yra prastovose. Prekyboje atlyginimų augimas yra vietoj planuotų 10 % – 3 %. Pramogų poilsio veikloje nuo planuotų 12 % arba prognozuotų, tiksliau, 12 % iki maždaug 3 %.
Kalbant apie infliaciją, matyt, čia tiktai keletas žodžių. Iš tikrųjų infliacijos tempas mažėja ir pagrindinė infliacijos tempo mažėjimo priežastis, be abejo, yra naftos kainos, kurios tikrai yra labai labai žemos, ir tas poveikis bus jaučiamas dar iš tikrųjų ilgesnį laiką.
Kalbant apie signalus iš bankų sektoriaus, tai bankų sektoriui, kaip aš minėjau ir pačioje pradžioje, rekomendavome nemokėti dividendų ir būtent bankų sektorius, apskritai visas finansų sektorius, į tą siūlymą atsižvelgė ir dividendai bus palikti Lietuvoje kaip tam tikra pagalvė, jeigu kas nors atsitiktų. Galime sakyti, kad iš tikrųjų bankų sektorius yra pasirengęs amortizuoti įvairiausią šoką, koks galėtų būti. Šioje skaidrėje matome, kad pritaikius streso testą, o streso testas buvo atliekamas pagal maždaug 2008–2009 metų scenarijų, tai reikštų, kad būtent bankų sektoriaus nuostoliai siektų daugiau kaip 1 mlrd. eurų. Vis tiek kapitalo pakankamumo rodiklis dar nenukristų žemiau minimalaus, tai yra šiandien daugiau kaip 19 % kapitalo pakankamumo rodiklis. Nepalankiausiomis sąlygomis jo sumažėjimas būtų 8,5 %, kitaip sakant, dar vis tiek bankų sektorius atlaikytų galimą šoką.
Kalbant apie kredito pokyčius, natūralu, kad paklausa po kovo 15 dienos krito. Dar kovo mėnesį iš seniau priimtų sprendimų kreditų portfelis didėjo, dabar, lyginant aštuonias savaites iki karantino ir aštuonias savaites po karantino, per visas paskolų rūšis paskolų portfelis susitraukė. Būtent naujų paskolų įmonėms srautas krito 30 %, būsto įsigijimui, tai yra gyventojų būsto įsigijimui, taip pat 30 %, o kitų paskolų namų ūkiams, čia pirmiausia turimos omeny vartojimo paskolos, susitraukimas buvo beveik per pusę. Keletą žodžių… Mes pirmadieniais, ketvirtadieniais skelbiame naujausius duomenis, juos galima rasti būtent mūsų tinklalapyje.
Pabaigai keletą žodžių apie paramos ekonomikai priemonių arsenalą. Čia tos, kurios susijusios su mumis, tos, prie kurių mes pridėję esame rankas.
Pirmiausia Eurosistemos pinigų politika. Įvykus COVID-19 situacijai, Europos Centrinis Bankas, kurio dalimi esame ir mes, paskelbė specialią pandeminę programą. Tai yra turto pirkimo programa, 750 mlrd. eurų. Mes aktyviai dalyvaujame toje programoje. Taip pat buvo paskelbtos priemonės, kurios galėtų dar labiau atpiginti bankų skolinimosi galimybes, siekiant, kad tas naujų kreditų, paskolų srautas, naujų paskolų srautas tik nesumažėtų. Bet vėlgi tai priklauso ne tik nuo banko nusiteikimo, bet taip pat ir nuo noro skolintis. O tas noras skolintis šiuo metu yra tikrai prislopęs. Visi bando susigaudyti, kas čia vyksta ir ko reikia laukti ateityje.
Taigi mes, kaip Europos Centrinio Banko dalis, suintensyvinome Vyriausybės vertybinių popierių pirkimus ir iki metų pabaigos mes planuojame supirkti maždaug po 500 mln. eurų vertybinių popierių kiekvieną mėnesį. Ir manome, kad iš dalies dėl suaktyvintų pirkimų Vyriausybės išleistų vertybinių popierių pajamingumas stabilizavosi. Nes pradžioje, kai tik po kovo 15 dienos prasidėjo šitie nepalankūs reiškiniai, kreditorių rizikos apetitas buvo iš tikrųjų susvyravęs, bet kadangi mes padvigubinome aukcionų skaičių, aš manau, dėl to taip pat pavyko pasiskolinti už mažesnes kainas negu vienas procentinis punktas.
Dėl to, kad buvo pakeistas mūsų įstatymas (ir čia norėčiau padėkoti Seimo nariams), mes turime galimybę dabar įstaigoms, kurios hipotetiškai galėtų susidurti su likvidumo problemomis, suteikti likvidumo paskolas. Čia visų pirma kalbame apie finansų įstaigas, kurių ratas buvo išplėstas nuo bankinio sektoriaus į daugelį finansinių įstaigų. Šiandien galimybė būtų mums paskolinti iki 2 mlrd. eurų. Tai čia mūsų savarankiškas sprendimas. Virš šios sumos sprendimas jau būtų Europos Centrinio Banko. Iki šios dienos mes esame turėję vieną paraišką, bet kadangi jinai neatitiko reikalavimų, tai yra tai nebuvo paskutinės pagalbos prašymas, todėl tas prašymas nebuvo patenkintas. Kol kas daugiau prašymų neturime, bet potencialiai, jeigu reikėtų, galima būtų aktyvuoti.
Čia vėlgi moratoriumo, bankinio sektoriaus moratoriumo priemonės, tai yra paskolų mokėjimo atidėjimai įmonėms iki 6 mėnesių, atidėjimai gyventojams iki 12 mėnesių, tai yra pagrindinės įmokos mokėjimo. Ir vėlgi potencialiai, bankų vertinimu, įmonių potencialas galėtų būti maždaug trečdaliui gyventojų pusėje, bet faktiniai skaičiai yra gerokai mažesni. Dėl pertvarkymo, dėl atidėjimo kreipėsi maždaug iki 10 % gyventojų, dėl savo turimų paskolų (daugiausia tai būsto paskolos) ir įmonių iki 30 %, tas faktas yra dar mažesnis. Paklausa iš tikrųjų kas savaitę yra mažėjanti.
Čia priemonės, kurių buvo imtasi atlaisvinti kapitalą tam, kad jeigu būtų paklausa, kad paskolų srautas iš tikrųjų nemažėtų. Atitinkamai anticiklinio kapitalo rezervas buvo sumažintas ir tai potencialiai maždaug iki 200 mln. eurų įliejo į kapitalą, kitaip sakant, bankai laisviau galėtų dabar skolinti, bet vėlgi, jeigu iš tikrųjų būtų paklausa.
Ir vadinamoji ASAP priemonė, arba apmokėtinų sąskaitų paskolos priemonė, mes kartu su „Invega“ prie jos dirbame. Priemonės pajėgumas – 50 mln. eurų, faktinis panaudojimas šiandien yra 6 mln.
Iš pradžių dėl reikalavimų buvo iškilę daug klausimų, kad jie pertekliniai, bet dabar reikalavimai yra sumažinti. Matome, kad priemonės panaudojimas yra šiek tiek didesnis negu 10 %.
Na, ir Paramos verslui fondas, dėl kurio dabar diskutuojama taip pat ir Seime, taip pat ir Biudžeto ir finansų komitete. Būtent mes prie jo kūrimo esame taip pat pridėję rankas. Bendras fondo pajėgumas – apie milijardą eurų. Tai yra 100 mln. Vyriausybės pinigų, 400 mln. garantijų ir atitinkamai 500 mln. tikimasi pritraukti privačių lėšų.
Lietuvos bankas fondo veikloje dalyvautų būtent investavimo stadijoje, užtikrindamas fondo nepriklausomumą, apolitiškumą, priimant investicinius sprendimus.
Dabar fondo schema, kaip ir valstybės pagalbos schema, yra komisijoje ir kol kas dar sprendimo neturime. Mūsų žiniomis, jo stadija yra finalinė. Tai tiek būtų iš mano pusės. Ačiū. Ir mielai atsakysiu į klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Tuoj pažiūrėsime, kas užsirašė paklausti. Pirmasis klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas valdybos pirmininke, fiskalinio stimulo paketas ir nesibaigiančios, pavadinkime taip aiškiai – rinkimų dovanos Lietuvos biudžete išmuša didžiausią biudžeto skylę visoje Europos Sąjungoje, kartu tai yra didžiausias biudžeto deficitas per visą nepriklausomybės laikotarpį. Kažką panašaus turėjome paskutinįkart 1997 metais. Vadinasi, Lietuvos skola artėja prie 60 % nuo BVP.
Kokias pasekmes, jūsų nuomone, tai turės ilgalaikiam Lietuvos finansiniam stabilumui, atsižvelgiant į poreikį spręsti socialines problemas, pensijų dydį, pakeitimo normą, turint omenyje, kad ji yra labai maža ateityje, švietimo problemas ir kitus dalykus? Kokią įtaką tai turės Lietuvos finansiniam stabilumui?
V. VASILIAUSKAS. Vėlgi dėkui už klausimą. Atsakysiu į jį: remiantis Stabilumo programa ir Stabilumo programos vertinimu, būtent Lietuvos valdžios sektoriaus balanso prognozė bus labiausiai pasikeitusi. Atkreipiu dėmesį, kad Stabilumo programos vertinimas dar neapima priemonių, kurios gimė jau po to. Tai taip pat yra įvairių iniciatyvų, kurios buvo susijusios ne tik su Vyriausybės iniciatyvomis, bet taip pat ir iš kitų valdžios institucijų.
Vėlgi šiandien mes kaip tik savo raštu, savo vertinimais atkreipėme tiek Biudžeto ir finansų komiteto, tiek Finansų ministerijos dėmesį, kad reikėtų dabar jau galvoti apie vidutinio laikotarpio perspektyvą, nes tos papildomos priemonės didina valstybės skolą ir tokiu atveju artėjame prie Mastrichto kriterijaus, tai yra 60 % nuo bendrojo vidaus produkto. Todėl labai svarbus fiskalinių priemonių, kurios taikomos, tikslingas panaudojimas, kad jos vidutiniu laikotarpiu sukurtų tam tikrus pranešimus, didintų konkurencingumą, kad paskui iš ekonominio augimo tą skolą būtų galima sumažinti. Jeigu tai bus tik pinigai, skirti, sakykime taip – kasdienėms išlaidoms, be abejo, trumpuoju laikotarpiu tai gali paskatinti ekonomiką, bet vėlgi kai kurios priemonės mums… mes turime abejonių. Bet ilguoju tai niekaip neprisidės prie ekonominio augimo.
PIRMININKAS. Aš tik norėčiau priminti gerbiamam pranešėjui, kad atsakyti skiriama iki dviejų minučių, nes klausiančių yra ganėtinai daug. Klausia K. Glaveckas. Ruošiasi S. Gentvilas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas pirmininke, du trumpi klausimai. Pirmas klausimas yra susijęs su pagrindiniu Lietuvos banko tikslu, tai yra kainų stabilumu. Atrodo, dabartinė situacija atves į tai, kad bus defliacija, ne infliacija, bet defliacija. O su defliacija kur kas sunkiau kovoti. Sakykite, kokias jūs priemones rengiate, vienaip ar kitaip, arba siūlysite kovai su defliacija? Pirmas.
Ir antras trumpas klausimas. Prezidentas pasiūlė sumažinti GPM ir atitinkamai NPD. Tai gali kainuoti irgi apie 0,5 mlrd. eurų. Sakykite, ar toks siūlymas dar labiau neišbalansuos visos mūsų dabartinės finansinės situacijos? Prie visų tų dabartinių krepšelių, fondų ir visko, kas suformuota yra, dar papildomai 0,5 mlrd., tai sunku net pamatuoti. Ačiū.
V. VASILIAUSKAS. Dėkui už klausimus. Atsakysiu į pirmą klausimą. Mes defliacijos neprognozuojame. Toks būtų atsakymas. Jeigu būtų defliacinė situacija, tai, be jokios abejonės, galimi du variantai: fiskalinės priemonės, kurios ir taip šiandien, kaip žinome iš paskelbtų planų, yra ir bus aktyvuojamos, ir vėlgi pinigų politika, kuri, mano galva, šiandien jau yra pasiekusi tikrai neįtikėtiną švelnumo lygį. Kur toliau? Na, kaip Europos Centrinis Bankas, taip pat ir mes. Išradingi, matysime.
Kalbant apie papildomų priemonių įtaką viešiesiems finansams, vėlgi dėl to mes ir kalbame, kad būtina visas priemones sukelti į biudžetą, kitaip sakant, be biudžeto pakeitimo, vadinamojo papildomo biudžeto šiems metams, na, mūsų nuomone, sunku būtų judėti į priekį, nes iš tikrųjų mastai papildomų priemonių, taip pat žinome, kad pajamų nesurinkimo mastai irgi didėja, todėl be biudžeto korekcijų, mano galva, parlamentinėje respublikoje judėti toliau į priekį būtų sudėtinga. Todėl mes ir sakome, tikrai visos tiek išlaidų priemonės, tiek pajamų priemonės turėtų atsispindėti pakoreguotame biudžete.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia S. Gentvilas. Ruošiasi A. Jankuvienė.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas valdybos pirmininke, norėčiau paklausti klausimą apie Pagalbos verslui fondą. Čia man, kaip liberalui, ima nejaukūs šiurpuliukai, matant tokį socializmo skersvėjį mūsų centriniame banke. Man atrodo, liberalai čia brėš raudoną brūkšnį, neperžengs šito.
Tai keletas klausimų, susijusių su tuo. Užuot centrinis bankas užsiimtų tiesiogine paskolų prieinamumo funkcija, matome, kad centrinis bankas inicijuoja valstybės kaip akcininko rolės sustiprinimą ir iš esmės dalyvavimo versle pradžią.
Antras klausimas būtų. Kaip jūs užtikrinsite, kad patys blogiausi nepriklausomos Lietuvos istorijoje pavyzdžiai, kai buvo valstybinėmis investicijomis daromi ir gelbėjami vieni verslai, o kiti pasmerkiami žūti, neatsitiktų ir šiuo atveju? Kaip užtikrinsite maksimalų skaidrumą, kad tai nebūtų prekyba poveikiu? Ta prekyba yra milijardo dydžio fondas…
PIRMININKAS. Laikas.
S. GENTVILAS (LSF). …su kuriuo jūs žadate startuoti jau kitą mėnesį.
V. VASILIAUSKAS. Dėkui už klausimus. Startuosime tikrai ne mes. Mes tiesiog suteikiame dabar ekspertinę pagalbą tam, kad tas fondas būtų užkurtas. Vėlgi Lietuva čia nėra unikali. Jeigu pažiūrėtume ir į kitas Europos Sąjungos valstybes, euro zonos valstybes, tai tie fondai ir veikia, ir taip pat dabar veiks. Čia yra, kaip valstybės du tikslai tarpusavyje dera. Pirmas tikslas yra pagalba kaip paskutinės pagalbos priemonė.
Antras dalykas, fondas nedalintų finansinių instrumentų į kairę ir į dešinę su neigiamomis palūkanomis arba, sakykime, su kokiomis nors hibridinėmis, neaiškiomis schemomis. Tikrai ne. Todėl atitinkamai ir valdyme yra numatyta, kad valdymo organai būtų nepriklausomi ir būtent veiktų taip, kaip veikia normalūs fondai, kurie investuoja. Mano galva, saugikliai ten yra sudėlioti. Na, o kaip atsitiks praktikoje, čia turbūt nei vienas iš mūsų negali nuspėti. Bet saugikliai, dar kartą sakau, iš principo yra sudėlioti. Aš čia socializmo tikrai nematyčiau. Tai yra dar vienas instrumentas tarp daugybės instrumentų, kuriuos būtų galima aktyvuoti, ir reikėtų aktyvuoti, krizės sąlygomis. Tiesiog mes tokio instrumento anksčiau neturėjome.
Klausia A. Jankuvienė. Ruošiasi A. Armonaitė.
A. JANKUVIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas pirmininke, kaip žinome, Pasaulio ekonomikos forumas kasmet atlieka pasaulio šalių vertinimus pagal bendrą konkurencingumo indeksą. Lietuva pagal pernykščius rodiklius užima 39 vietą iš 141 vertintos šalies. Iš 12 sričių Lietuva pirmauja, geriausiai vertinama pagal makroekonominį stabilumą ir informacinių technologijų naudojimą. Tarp prasčiausiai vertinamų sričių yra finansų sistemos ir iš jos žemiausiai yra įvertintas Lietuvos kredito deficitas procentais, rinkos kapitalizavimas ir, kas yra svarbu, – smulkaus ir vidutinio verslo finansavimas, vidaus kreditavimas privačiam sektoriui. Tai būtų klausimas, ką Lietuvos bankas numato daryti, kad mes vis dėlto nebūtume toje vietoje – žemiau Bulgarijos ir vos vos aukščiau negu Urugvajus?
Antras klausimas susijęs su šių dienų aktualija. Kaip jūs vertinate savo pavaduotojo R. Kuodžio retoriką socialiniuose tinkluose, kur jis oponentus vadina vatnikais, krachaborais, libais ir panašiai? Čia turiu omeny diskusiją apie vadinamuosius Lietuvos banko kotletus.
V. VASILIAUSKAS. Dėkui už abudu klausimus. Atsakant į pirmą jūsų klausimą, tai, be jokios abejonės, koncentracija kredito rinkoje tikrai yra didelė. Mes matome, kad čia tikrai kryptis, prie kurios reikėtų dirbti, tai būtent alternatyvių finansavimosi šaltinių stiprinimas. Ne veltui dėl to ir buvo patvirtinta ne tik Lietuvos banko, bet ir valstybiniu lygiu vadinamoji „Fintecho“ strategija, būtent per tos naujos kartos finansų institucijas pritraukiant papildomų žaidėjų. Be abejo, tai neatsiranda per vieną dieną, todėl ta kryptis toliau yra vystoma ir tikimės, kad ateityje galėtų duoti rezultatų.
Atsakant į antrą klausimą, tai vėlgi sunku man būtų komentuoti, ką mano kolega R. Kuodis komunikuoja socialiniuose tinkluose. Tai yra jo asmeninė nuomonė ir tai nėra niekaip susiję su Lietuvos banku.
Atsakant į kotletų skandalą, tiesą sakant, mano galva, jis yra išpūstas tuo požiūriu, kad taip, mes turime valgyklą, ir natūraliai tam, kad valgykla teiktų maitinimo paslaugas, ji turi įsigyti maisto produktų. Todėl darbuotojai, kurie maitinasi toje valgykloje, susimoka lygiai taip pat, kaip ir jūs susimokate Seimo valgykloje.
PIRMININKAS. A. Armonaitės nematau. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas pirmininke, mano klausimas būtų susietas su ta situacija, kuri yra, tai yra jeigu mes kalbame apie karantiną, koronavirusą, tai šitoje srityje Lietuva priskiriama prie lyderių Europos Sąjungoje. Tai įvertina ir kitos šalys, kad mes labai neblogai susitvarkėme, mūsų visi rodikliai šitoje srityje yra geri, bet, iš kitos pusės, išlaidos, kurias mes jau darome ir kurias planuojame daryti, Lietuvą tarp Europos Sąjungos šalių išveda į lyderius, turinčius didžiausią deficitą.
Mano klausimas būtų, ar tolesnis lenktyniavimas Vyriausybės ir prezidentūros (atsakydama Vyriausybė pasakė, kad dar papildomai skirsime visam šitam reikalui pinigų) yra apmąstytas ir logiškas šitame kontekste, kad su karantinu susitvarkome gerai, o pinigų tam reikalui, sakome, visą laiką per mažai. Ačiū.
V. VASILIAUSKAS. Tai, matyt, būtų ne pirmas kartas mūsų istorijoje, kada mes iš tikrųjų bandome konkuruoti, užuot sistemiškai priėję prie klausimų, kiekvienas bandome pasiūlyti tam tikras priemones. Aš dėl to ir sakau, papildomas biudžetas arba biudžeto korekcijos, mano galva, sudėliotų tas atskiras detales į bendrą paveikslėlį. Būtent per bendrą paveikslėlį mes tada galėtume prieiti prie tam tikros sistemos. Todėl aš dar kartą šitoje tribūnoje agituoju tikrai labai rimtai pagalvoti apie biudžeto korekcijas, apie sisteminį požiūrį į pajamas ir išlaidas ir apie elementarią parlamentinę kontrolę.
PIRMININKAS. Klausia R. Budbergytė.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Labai ačiū. Aš norėčiau pasitikslinti. Gerbiamas banko valdytojau, jūs kalbate apie scenarijus: mus ištiks paprasta U raidė ar ta blogoji U raidė, ir projekcijoje turite dydį – dviejų arba keturių mėnesių karantinas. Šiuo metu Lietuvoje karantinas tęsiamas jau daugiau kaip du mėnesius, vadinasi, mes einame prie keturių mėnesių karantino. Tai kiek kris BVP? Tai vienas mano klausimas.
Antras klausimas yra susijęs su tuo, kaip jūs vertinate, kiek yra efektyvios visos priemonės, numatytos tame 5 mlrd. eurų ekonomikos skatinimo plane? Ir iš tiesų norėčiau jūsų tiesiog nuomonės apie vieną iš tų priemonių – nuomos savininkams buvo numatyta 100 mln.
V. VASILIAUSKAS. Dėkoju už klausimus. Pradėsiu nuo antro klausimo – nuomos priemonių. Mes savo nuomonę išsakėme, mūsų galva, schema yra labai dosni ir pirmiausia labai dosni instituciniams investuotojams. Nesame tikri, ar tokia priemonė tokia apimtimi iš tikrųjų buvo pati tikslingiausia. Mes labai aiškiai šią savo poziciją išsakėme ir jos toliau laikomės. Kažkodėl man kirba mintis, kad visi tie svarstymai, susiję su Lietuvos centriniu banku, taip pat yra susiję būtent su mūsų kartais kategoriška pozicija atskirais klausimais.
Dabar kalbant… Pirmą klausimą priminkite. (Balsas salėje) Ai, dėl scenarijų, U raidė. Vis dėlto mes laikomės to scenarijaus, nes, kalbant apie karantiną, ne ką mažiau svarbu arba, sakyčiau, gerokai svarbiau yra karantinas… svarbiausia mūsų prekybos partneris. Nors ir kaip būtų, eksportas yra labai svarbus ekonomikos variklis. Vis dėlto mes laikomės bazinio scenarijaus. Sakau, atsižvelgdami į nedarbo augimo lėtėjimo tempą, į šiek tiek pakitusį visą sentimentą, į atlaisvinančias priemones, mes nematytume bent jau šiandien to bazinio scenarijaus, pagrindinio mūsų scenarijaus bloginimo. Birželio pradžioje mes turėsime tvirtesnius duomenis, pateiksime savo prognozes ir vis dėlto matysime, bet kol kas iš tos informacijos, kurią aš turiu, tikėtina, kad prognozė šiek tiek gerės.
PIRMININKAS. Klausia V. Poderys.
V. PODERYS (MSNG). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis valdybos pirmininke, turiu du klausimus ir abu dėl steigiamo fondo stambioms įmonėms padėti.
Pirmas klausimas. Kaip suprantu, milijardo fonde per pusę būtų ir privačių, ir viešųjų finansų. Šiuo atveju mano klausimas, ar valstybės tikslas investuojant yra pagalba, ar pelno maksimizavimas? Šiuo atveju aš niekaip nesuprantu. Kai pinigai bus sulieti, tai investicijomis bus siekiama kuo didesnės investicinės grąžos, ar pagalbos toms įmonėms, į kurias investuojama? Privatus sektorius tikrai maksimizuos pelną.
Kitas klausimas apie centrinio banko vaidmenį. Jūs dabar dalyvaujate fondo steigime, teikiate patarimus, finansuosite jį, o iš kitos pusės – jūs ir prižiūrėsite tą fondą, prižiūrėsite tas įmones ir finansų rinkas, į kurias bus investuojama. Kaip jūs išspręsite šį interesų konfliktą? Jis turi būti kaip nors išspręstas. Dėkui.
V. VASILIAUSKAS. Dėkoju už du klausimus. Aš gal pradėsiu nuo antro klausimo. Visų pirma mes, kaip turintys ekspertinę patirtį, nes mes savo finansinį turtą investuojame ir uždirbame iš to, išsilaikome, taip pat dar sumokame pelno įmoką į biudžetą, todėl, darau prielaidą, turime patirties ir žinome, kaip tie fondai veikia, todėl operatyviai atėjome į pagalbą tiek Finansų ministerijai, tiek Ekonomikos ir inovacijų ministerijai ir apsiėmėme tą fondą įsteigti, atlikti visą darbą. Be jokios abejonės, dienų pabaigoje sąskaita bus pateikta, nes mes negalime iš tikrųjų, mums draudžiama pagal Europos Sąjungos sutartį finansuoti vykdomąją valdžią. Čia šis klausimas atkris.
Kalbant apie potencialius interesų konfliktus, be jokios abejonės, jie egzistuoja, bet ir egzistuoja toks reiškinys kaip kinų sienos. Galėčiau pateikti analogiją – priežiūros tarnyba, arba finansų rinkos priežiūra, ir pertvarkymo institucija. Mes turime abudu mandatus, kurie irgi tam tikra prasme konkuruoja. Mes tai jau esame išsprendę, tiesiog struktūriškai pastatę kinų sienas ir atriboję žmones priimant sprendimus. Tai vėlgi mažoje, atviroje ekonomikoje, mažoje, atviroje rinkoje yra subtilu. Tas rizikas, tas grėsmes mes įžvelgėme.
Dabar pirmas klausimas… Jeigu galima pirmą klausimą, aš pamiršau. (Balsai salėje) Iš tiesų pati fondo schema šiandien tvirtinama komisijoje kaip valstybės pagalbos schema. Tai reiškia, kad… Bet vėlgi valstybės pagalbos, kaip paskutinės finansavimo priemonės, kai iš principo tu rinkoje nelabai gali pasiskolinti. Bet tam, kad ateitų ir privačių investuotojų, be jokios abejonės, turi būti ir investicinė grąža. Bet ta schema pasidaro įdomi tada, kai atsistoja ir valstybė, įdėdama 100 mln. ir kartu užgarantuodama 400 mln., ir pirmoji prisiimdama nuostolius. Čia atsiranda tas investicinis patrauklumas. Be abejo, tie du tikslai tarpusavyje, na, gal ir nekonkuruoja, bet vienas kitą paneigia.
PIRMININKAS. Dėkojame V. Vasiliauskui, Lietuvos banko valdybos pirmininkui. Jis mums perskaitė pranešimą. Dėkojame jums. Laikas klausti baigėsi. Judame toliau.
14.42 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 82 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4287, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 90 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4288, Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 111 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4289, Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 91 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4290, Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 301 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4291 (pateikimas)
Toliau įdomi darbotvarkė. Kitas klausimas – Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4287. Kartu ir lydimieji. Pranešėjas – ministras Ž. Vaičiūnas. Prašom.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, pristatysiu Viešųjų pirkimų įstatymo siūlomus pakeitimus kartu su keturių kitų lydimųjų įstatymų pakeitimais. Ir būtent šiais teikiamais įstatymų projektais… jie parengti siekiant sudaryti lankstesnes sąlygas centralizuoti Vyriausybei ir savivaldybėms pavaldžių įstaigų viešuosius pirkimus. Taip bus sukuriamos palankios sąlygos efektyviau ir skaidriau administruoti viešųjų pirkimų funkcijas, optimizuoti žmogiškuosius ir finansinius išteklius, didinti viešųjų pirkimų specialistų kompetencijas, specializaciją ir ekspertų lygio žinių sutelktumą. Kartu, pasitelkiant centrines perkančiąsias organizacijas, viešieji pirkimai bus efektyviau panaudojami taip pat ir kaip strateginė priemonė, siekiant tvaraus ekonomikos augimo, socialinių, aplinkosaugos tikslų ar kuriant inovacijas.
Parengtais įstatymų projektais siūlomi šie pakeitimai. Tai yra būtent Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimu pirmiausia yra suteikiama teisė Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai, taip pat savivaldybių taryboms priimti privalomai taikomus sprendimus dėl tam tikrų įstaigų viešųjų pirkimų funkcijos centralizuoto atlikimo ir konkrečių viešųjų pirkimų procedūrų iki sutarties sudarymo atlikimo kitų perkančiųjų organizacijų vardu be įgaliojimų.
Antras dalykas. Aiškiai atskiriama perkančiųjų organizacijų ir jų vardu pirkimą atliekančios centrinės perkančiosios organizacijos atsakomybė. Pagal siūlomą reguliavimą perkančioji organizacija būtų atsakinga už sutarčių sudarymą ir vykdymą, o centrinė perkančioji organizacija – už pirkimo procedūrų atlikimą iki pirkimo sutarties sudarymo.
Ir trečias dalykas. Siekiant mažinti administracines sąnaudas perkančiosioms organizacijoms ir didinti centralizuoto pirkimo patrauklumą, siūloma numatyti galimybę atliktų viešųjų pirkimų ataskaitas teikti ne tik pačiai perkančiajai organizacijai, bet ir centrinei perkančiajai organizacijai.
Antras dalykas, tai yra įstatymų pakeitimai, susiję su Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo pakeitimu. Čia yra aiškiai atskiriama perkančiųjų subjektų ir centrinės perkančiosios organizacijos atsakomybė. Patikslinama, kaip skelbiami ir saugomi perkančiųjų subjektų sprendimai neatlikti pirkimo naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis.
Ir trečias dalykas – tai Viešųjų įstaigų, Biudžetinių įstaigų ir Vyriausybės įstatymų pakeitimais siekiama įtraukti viešųjų pirkimų procedūrų atlikimą į centralizuotą atliekamų bendrųjų funkcijų sąrašą ir neapriboti įstaigos ar įstaigų, kurios Vyriausybės ar savivaldybės tarybos sprendimu centralizuotai atliktų bendrąsias funkcijas, teisinio statuso. Tai yra nepriklausomai nuo teisinio statuso visos jos galėtų tai atlikti.
Atkreipčiau dėmesį pabaigoje, kad šie Vyriausybės siūlymai dėl viešųjų pirkimų centralizavimo ir pati koncepcija priimti praeitais metais, tačiau jų aktualumas neabejotinas ir COVID-19 kontekste. Tai akivaizdžiai buvo matyti, nes būtent centralizuoti pirkimai jau pasiteisino pirmiausia dėl kompetencijų sutelktumo.
Prašau pritarti projektams po pateikimo.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Pirmasis klausia S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, Vyriausybė ką tik paskelbė fantastiško dydžio paketą – 6,3 mlrd. eurų investicijoms. Tačiau kaip jums pavaldi „Invega“, taip ir CPO nekelia pasitikėjimo, nes geri tikslai dažniausiai užstringa biurokratiniuose krumpliaračiuose. Kaip pavyzdys galėtų būti įrodymas renovacijos programa. Septynetą metų jau yra vykdoma renovacijos programa per CPO ir vien šiemet bankrutavo nemažai rangovų, kurie akivaizdžiai nebuvo patikrinti per filtrą, ir 60–70 namų šiandien kabo vidury renovacijos su bankrutavusiu rangovu. O štai jūs siūlote kaip ir „Invegai“, taip ir CPO užkelti kelis kartus didesnę naštą vykdyti viešuosius pirkimus per juos ir tai atrodo nepakeliama našta su šiandieniniais resursais ir kompetencija imant vien renovacijos pavyzdį.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už pastabą, klausimą turbūt. Iš esmės pati logika yra ta, kad viešųjų pirkimų centralizavimas duoda efektą tiek finansų sutaupymo prasme, tiek taip pat leidžia efektyviau atlikti pačius pirkimus, juos organizuojant per centrinę perkančiąją organizaciją arba centralizuojant juos.
Dėl „Invegos“ pastabos, tai pastebėčiau vieną paprastą dalyką: šiuo metu paskolų, pačių paraiškų yra pateikta už 115 mln. eurų, tai yra tiek paskolos, tiek apmokėtinos sąskaitos, paskolos ir kiti dalykai. Iš to išmokėta maždaug 40 mln. eurų. Taip, nes yra tam tikros patikros procedūros. Bet nereikėtų turbūt lyginti su visa paramos suma, kuri buvo numatyta būtent 600 mln. eurų.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, iš tiesų buvo panašus klausimas, kiek CPO turės padidinti savo administracinius resursus? Iš tikrųjų ir dabar kertasi, ir turbūt pajėgumai gal nėra pakankami, nežinau dėl to. Taip pat norėčiau pasakyti, kiek dalyvaus pirkimuose? Vis tiek, tarkime, vandentvarkos įmonės turi savo specifiką ir savo tam tikrus dalykus, kur reikėtų tikslesnių žinių. Ar tikrai bus pasitelkti reikiami ekspertai, darant tuos pirkimus, ypač sudėtingų įrengimų? Kas tai bus per mechanizmas? Ar tos pačios įmonės, kurios perka, kažkaip dalyvaus per CPO, ar iš tikrųjų nupirks, sakys, va jau nupirkom, dabar darykite ką norite? Ačiū.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Patikslinčiau, kad būtent dėl tų sudėtingesnių pirkimų, kur galbūt specifikos, ne tik kompetencijos prasme čia yra klausimas vadybinio centralizavimo. Bet jeigu yra specifika, tai gali būti ir neatliekama per centrinę perkančiąją organizaciją, bet tiesiog turi būti paaiškinamos priežastys, dėl ko šia paslauga ar šia schema nebuvo naudojamasi. Visuomet bus galimybė to nedaryti, jei tam yra objektyvių pagrįstų priežasčių.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, ir šiandien yra sunkiai sprendžiama arba bent yra nusiskundimų iš menininkų, rengiančių koncertus, renginius, sporto varžybas, dėl viešųjų pirkimų. Ar neatsitiks taip, kad situacija ne pagerės, o pablogės, kai centralizuosime, ir šitas procesas, ko gero, pasidarys dar sudėtingesnis? Jūs ką tik atsakydamas prieš tai į klausimą pasakėte, kad galės to ir nevykdyti, kadangi bus kažkokios specifikos, bet aš įstatyme to nerandu. Ačiū.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkui už klausimą. Aš gal akcentuočiau tai, kad šita schema, kuri yra siūloma, iš esmės… Visokių diskusijų buvo dėl paties viešųjų pirkimų centralizavimo radikalesnio modelio ar nuoseklesnio modelio, tai šitas modelis (…) nuoseklesnis, daugiau toks laipsniškas ir savanoriškas perėjimas prie centralizavimo proceso, iš esmės naudojant tuos instrumentus, kurie jau yra. Tai būtent CPO LT sukurtą elektroninį katalogą, tai yra jį tobulinant ir tokiu pagrindu centralizuojant pačius viešuosius pirkimus.
Dėl išimties galimybių, kaip ir minėjau, yra atitinkamuose konkrečiuose įstatymuose, būtent dėl energetikos, transporto, vandentvarkos pirkimų, ten yra numatyta, kad jeigu yra sprendimai perkančiųjų organizacijų neatlikti pirkimo per centrinę perkančiąją organizaciją, tai jie turėtų būti tiesiog pagrįsti ir paaiškintos priežastys.
PIRMININKAS. Klausia R. Budbergytė.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Labai ačiū ir labai atsiprašau, kad vėluoju užduoti klausimą. Gerbiamas ministre, iš tiesų yra abejonių, kad toks centralizavimas gali padaryti tuos mūsų pirkimus kartais mažiau skaidrius, negu kad turime šiandien. Sakykite, ar Specialiųjų tyrimų tarnyba įvertino? Ir ką sako, ar tas centralizavimas nesudarys geresnių sąlygų atsirasti sukčiavimui viešųjų pirkimų srityje?
Ž. VAIČIŪNAS. Darbo tvarka, kiek atsimenu, esminių pastabų ar neigiamų pastabų iš STT neturėjome dėl šių projektų paketo. Kaip tik idėja ir pati logika yra priešinga, kad viešųjų pirkimų centralizavimas ta apimtimi, kuria siūloma, kaip tik turėtų užtikrinti didesnį skaidrumą, atskaitomybę ir efektyvesnį išteklių naudojimą.
PIRMININKAS. Klausia V. Poderys.
V. PODERYS (MSNG). Dėkui, pirmininke. Gerbiamas ministre, tikrai reikalinga iniciatyva ir tikrai reikia centralizuoti pirkimus, ypač tam tikros mažos apimties ir unifikuotus. Jeigu aš neklystu, tai lygiagrečiai dėl šio straipsnio yra ir paties Prezidento pasiūlymai. Ar nemanote, kad būtų galima sujungti arba netgi reikėtų sujungti, nes Prezidento taip pat labai geri pasiūlymai? Dėkui.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Centralizavimo mintis ir kryptis yra ta pati, galbūt skiriasi tam tikros priemonės, tam tikri metodai arba siūlomi būdai. Šiuo atveju Prezidento siūlymai buvo daugiau susiję (…), dėl ikiteisminių ginčų nagrinėjimo per Viešųjų pirkimų tarnybą ir dėl 50 centrinių perkančiųjų organizacijų. Tik priminsiu, iš esmės vertinome ir šituos dalykus, bet dėl ginčų nagrinėjimo manome, kad būtent tokios sistemos atveju ginčų nagrinėjimo stadija kaip tik pailgintų procedūrų trukmę, todėl to varianto nėra siūloma. O dėl centrinių perkančiųjų organizacijų skaičiaus, kaip minėjau, mes einame tuo nuoseklesniu keliu, naudojant CPO LT išteklius ir tokiu būdu centralizuojant viešuosius pirkimus.
Dar galbūt patikslinsiu patį principą, kad tam tikrais atvejais, būtent tarptautinių ir supaprastintų viešųjų pirkimų atvejais, būtų naudojama centrinių pirkimų procedūra, o tais atvejais, kai yra mažos vertės pirkimai, jie galėtų likti tose institucijose, kurios juos daro ir iki šiol.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, visai dar neseniai, kai dirbau Ekonomikos komitete, teko būti naujų tvarkų, naujų kodeksų dėl viešųjų pirkimų sistemos išvadų rengėju. Štai ateina pakeitimai, bet ar jūs nematote, gerbiamas ministre, kad įstatymai galioja dėl tų, kurie jų laikosi, bet dėl tų, kurie nesilaiko… Tai liečia ir susisiekimo sritį, kurią pristatėte, tiek energetikos, matome, kada Viešųjų pirkimų tarnybą ministerijos pavaldi organizacija „Lietuvos geležinkeliai“ apskundžia teismui. Dukterines įmones kaip pirko, taip perka. Matėme „Lietuvos energijos“ taip pat pirkimų iš dukterinių įmonių. Kaip jūs, gerbiamas ministre, manote, reikėtų tvarkytis su tais, kurie nesilaiko įstatymų? Nori keisk, nori nekeisk jų, tobulink iki begalybės, bet jie galioja tik tiems, kurie laikosi.
Ž. VAIČIŪNAS. Visoms įmonėms ir organizacijoms įstatymų privalu laikytis. Taip, esminis klausimas yra kontrolės mechanizmas, kad jis būtų efektyvus ir veikiantis.
Viešųjų pirkimų tarnyba, be abejo, turbūt pagrindinis momentas, apie tai mes esame ne kartą diskutavę ir Vyriausybėje, teikiant Viešųjų pirkimų tarnybai metinę ataskaitą… Esminė problema turbūt ta, kad Viešųjų pirkimų tarnybos vaidmuo yra nepakankamas prevenciniame, būtent pirminiuose etapuose, kai per konsultacijas, per patarimus būtų galima išvengti tam tikrų potencialių pažeidimų po to, kai jie jau yra padaromi. Tokia Viešųjų pirkimų tarnybos funkcija yra svarbi, bet tuomet ir turime tam tikrų netgi sutrikimų įgyvendindami projektus. Pagrindinis dalykas, apie tai buvo kalbėta, kad išsaugant Viešųjų pirkimų tarnybos nepriklausomumą šioje dimensijoje, turbūt visi sutinka, prevencinis vaidmuo turėtų būti stipresnis.
PIRMININKAS. Dėkoju. Laikas klausti baigėsi. Motyvai dėl viso. Niekas neužsirašė. Gal galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Siūlo balsuoti. Balsavimas yra sutartas 18 val. 30 min. Tai tada ir balsuosime. (Balsas salėje: „Dėl vedimo tvarkos!“)
Dėl vedimo tvarkos – J. Sabatauskas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamas pirmininke, labai įdomiai išeina – iki pietų mes balsavome dėl kiekvieno įstatymo projekto iš karto.
PIRMININKAS. Per Seniūnų sueigą taip buvo sutarta.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Palaukite! Ne Seniūnų sueiga, o Seimas priima galutinius sprendimus. Vadinasi, korona iki pietų neveikia, ji įsijungia tiktai po pietų, nes tik tada galima balsuoti vakare, kai dabar galime dėl kiekvieno projekto operatyviai balsuoti. Pažiūrėkite, kiek daugiau Seimo narių salėje, ir visi gali balsuoti. Kodėl mes taip neadekvačiai nustatome balsavimo…
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Dėl šito buvo apsispręsta Seniūnų sueigoje ir reikėjo ten išreikšti savo nuomonę.
J. Jarutis dar norėjo. Prašom.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kolegos, Seniūnų sueigoje taip buvo apsispręsta, kad iki pietų balsuojame taip, nes yra svarstymai ir pasiūlymai, kitaip neišeina, o popietinėje darbotvarkėje balsuojame blokais. Jeigu būtų toks siūlymas, Seimas turėtų apsispręsti. Žinoma, tokia teisė yra, bet šiaip Seniūnų sueigoje toks sprendimas buvo. Niekas jo nekvestionavo. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, nutraukiu diskusiją kaip pirmininkas ir tęsiame posėdį toliau. (Balsai salėje)
14.58 val.
Standartizacijos įstatymo Nr. VIII-1618 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4247ES (pateikimas)
Toliau darbotvarkėje – projektas Nr. XIIIP-4247ES. Prašom pristatyti.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, leiskite jums pristatyti Vyriausybės teikiamą Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtą Standartizacijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Šis įstatymo projektas parengtas siekiant patikslinti ir papildyti standartizacijos teisinį reguliavimą, atsižvelgiant į 2012 metų Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl Europos standartizacijos, ir suderinti įstatymo nuostatą su galiojančiais teisės aktais, atsisakyti pasikartojančių ir analogiškų nuostatų, kurios reglamentuotos kitais teisės aktais.
Kaip ir minėjau, pagrindinis dalykas yra suderinimas su Europos Sąjungos teise. Taip pat atsisakoma nuostatų, kurios tiesiogiai reglamentuojamos reglamentu, nes reglamentas yra tiesioginio taikymo teisės aktas. Taip pat patikslinami redakciniai dalykai.
Trečias dalykas. Yra patikslinami nacionalinės standartizacijos tikslai. Taip pat papildoma nauju tikslu, kad standartizacija siekiama skatinti naujų technologijų taikymą ir inovacijų plėtrą, taip sudarant sąlygas įmonių konkurencingumui užtikrinti.
Yra kitų smulkesnių nuostatų. Galbūt nesiplėsiu taupydamas laiką. Prašau pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Klausti nori G. Vasiliauskas. Prašom.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, norėčiau jūsų paprašyti, gal galėtumėte plačiau pakomentuoti, kaip tiksliai bus sudaromi standartizacijos procesui vykdyti reikalingi komitetai?
Teisės akte minima, jog siekiama suburti šiuo klausimu suinteresuotus juridinius asmenis, užkertant kelią suinteresuotiems subjektams, fiziniams asmenims, būti paskirtiems į technikos komitetus. Kokie būtų motyvai, skatinantys tokį skirstymą?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Kaip ir minėta, tai susiję su… nurodoma, kad technikos komitetuose, kaip ir minėjote, lygiomis teisėmis galėtų dalyvauti visi juridiniai asmenys. Būtent todėl numatyta taip pat nauja finansavimo nuostata dėl technikos komitetų atstovų rėmimo, dalyvavimo tarptautinių standartizacijos institucijų ir Europos standartizacijos organizacijų technikos komitetų veikloje. Kitaip tariant, tie, kurie dalyvauja tuose tarptautiniuose komitetuose, taip pat galėtų dalyvauti šiuose technikos komitetuose. O kiti dalykai, aš manau, bus taip pat nustatyti ir poįstatyminiuose teisės aktuose.
PIRMININKAS. Taip, daugiau klausiančių nėra. Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Prieš paskelbdamas kitą darbotvarkės klausimą, suteiksiu žodį A. Salamakinui. Prašau.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš tikrai labai gerbiu ir seniūnus, ir Seniūnų sueigą, tačiau man Statutas yra aukščiau visko.
Antras dalykas. Statute yra parašyta: jeigu Seimo nariai nesutinka su Seniūnų sueiga, visuomet įsijungia Seimas ir sprendžia. Tad aš noriu paprašyti, kad Seimas nuspręstų. Arba mes patys iš savęs nesityčiokime, kaip sakė Julius, – iki pietų koronavirusas mus veikia arba neveikia, po pietų jau kitaip. Iki pietų galima sėdėti, po pietų keliama į 18 val. 45 min. O jeigu posėdį baigsime 17 valandą? Vadinasi, kai kurie Seimo nariai ateis jūsų nustatytu laiku ir pamatys tuščią salę. Ką tada darysime? Ar įskaitysime, kad jie dalyvavo, ar jiems paleisime atskirą balsavimą? Todėl aš prašau balsuoti dabar ir priimti sprendimą, kad visi balsavimai vyksta, kaip numato Statutas, po pateikimo, po svarstymo, po priėmimo, o ne iki pietų vienaip, po pietų kitaip, dar kada – trečiaip. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju už nuomonę. A. Gumuliauskas. Prašau.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas posėdžio pirmininke, kadangi pirmoje dalyje mes išklausėme ministro A. Verygos pateikimą ir faktiškai sutaupėme valandą, tai mano pasiūlymas būtų toks nuosaikesnis. Gal būtų galima perkelti balsavimus dėl visų projektų valanda anksčiau?
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, aš priminsiu, kad ne tik Seniūnų sueigoje buvo balsuota dėl to, tačiau buvo ir Seimo salėje balsuota dėl darbotvarkės. O darbotvarkė buvo viešai paskelbta prieš keletą dienų, su ja buvo galima susipažinti internete, ir dėl jos buvo balsuojama. Visgi, kolegos, tęskime posėdį. Dar V. Juozapaitis. Prašau.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašau.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, aš tik priminsiu, kad šiandien ministro A. Verygos, tiksliau, Seimo nario A. Verygos įstatymų projektai buvo atkelti iš popietinės darbotvarkės, jie buvo pristatyti, bet po pateikimo turėjo būti balsuojama vakare. Taigi, mes jau nusižengėme savo darbotvarkei, tai yra turbūt blogai, bet vis dėlto galbūt įjunkime sveiką protą ir paklausykime. Ar jums tikrai patinka prieštarauti Seimo nariams, kurie prašo paprasto dalyko – balsuoti tada, kada galima optimaliu būdu. Juolab kad šiandien jau precedentas yra įvykęs.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, kviečiu susipažinti su Seniūnų sueigos posėdžio… (Kalba visi kartu) …kur jūsų frakcijos atstovas G. Landsbergis pritarė šiam siūlymui, kad dėl visų pateikimų bus balsuojama, kaip ir iki šiol buvo balsuojama, vakariniame posėdyje po visų pateikimų. (Šurmulys salėje)
15.03 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 1411 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4781 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, nutraukiu šią diskusiją. Aš, kaip posėdžio pirmininkas, turiu tokią teisę. Prašau ministro pristatyti mums kitą darbotvarkės klausimą – Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio ir priedo pakeitimo ir kodekso papildymo 1411 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-4781. Prašau.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, šio projekto tikslas yra nustatyti atsakomybę pažeidus Europos Sąjungos reglamento nuostatas dėl alavo, tantalo, volframo, jų rūdų ir aukso importo prievolių dėl išsamios tiekimo grandinės patikrinimo nevykdymo. Esmė yra tokia, kad yra priimtas reglamentas, jis nustato būtent šių žaliavų importo prievolių tiekimo grandinės patikrinimo nuostatas. Ir šis reglamentas būtų taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d.
Europos Komisija, pasitelkusi išorės ekspertus, yra numačiusi sudaryti orientacinį konfliktinių ir didelės rizikos zonų sąrašą ir jį reguliariai atnaujinti. Taip pat Komisija paskelbs pasaulio atsakingų lydyklų ir rafinavimo įmonių sąrašą. Laikytina, kad esminiai reikalavimai bus įvykdyti, jei Europos Sąjungos importuotojai įrodys, kad jie perka tik iš Europos Komisijos paskelbtame sąraše esančių atsakingų lydyklų ir rafinavimo įmonių.
Norėčiau patikslinti aktualią nuostatą, kad, Muitinės departamento duomenimis, 2018–2019 metais Lietuvos įmonės iš trečiųjų šalių importavo nedidelį minėtų metalų kiekį, mažesnį nei reglamente nustatytos apimties ribos, kurias viršijus valstybės narės privalo atlikti įmonių ex post patikrinimus. Tai reiškia, kad tokio ex post patikrinimo nereikėtų, bet reikia numatyti šio reglamento nuostatų taikymą į ateitį. Šio projekto tikslas yra nustatyti administracinę atsakomybę už importo prievolių tiekimo grandinės patikrinimo nevykdymą. Tikimasi, kad, nustačius atsakomybę už šio reglamento pažeidimą, bus suformuotas atsakingas importuotojų požiūris į alavo, tantalo, volframo, jų rūdų ir aukso pirkimą. Prašau pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausti niekas neužsirašė, kiek matau. Dėl motyvų? Tuoj pažiūrėsime. Taip pat nėra. Dėl šio projekto taip pat bus balsuojama vėliau.
15.07 val.
Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 1, 3, 11, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 25, 26, 27, 29, 32, 33, 35, 36, 37, 38, 381, 40, 53, 57 straipsnių ir Įstatymo priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 391 straipsniu ir VIII skyriumi įstatymo projektas Nr. XIIIP-4815 (pateikimas)
Toliau – Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 įvairių straipsnių ir įstatymo priedo pakeitimo, įstatymo papildymo 391 straipsniu ir VIII skyriumi įstatymo projektas Nr. XIIIP-4815. Prašom.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, šio įstatymo projekto rengimo tikslas… Šiuo įstatymo projektu siekiama nacionalinėje teisėje įgyvendinti direktyvą dėl konkurencijos… institucijų veiksmingesnės vykdymo veiklos užtikrinimo, taip pat siekiama užtikrinti, perkelti ir kitas nuostatas, susijusias su efektyvesne Konkurencijos tarybos veikla. Įstatymo projektu taip pat siūlomi ir kiti Konkurencijos įstatymo nuostatų pakeitimai, kuriais siekiama užtikrinti Konkurencijos įstatymo laikymosi priežiūrą, taip pat sudaryti efektyvesnę, veiksmingesnę konkurencijos apsaugą Lietuvoje.
Yra kelios taisytinos nuostatos įstatyme, nes dabar galiojančiame Konkurencijos įstatyme nėra nuostatų, kurios reikalautų, kad po tarnybos Konkurencijos taryboje pabaigos tiek sprendimus priimantys asmenys, tiek Konkurencijos tarybos pirmininkas, tiek nariai, tiek administracijos darbuotojai turėtų pareigą nusišalinti nuo atstovavimo kitam asmeniui ar veikimo kito asmens vardu ar interesais dėl tų pažeidimų tyrimo ar nagrinėjamų koncentracijos bylų, kurias asmuo nagrinėjo dirbdamas Konkurencijos taryboje. Taip pat nėra įtvirtinta, kad bauda už konkurencijos teisės pažeidimą skaičiuojama nuo bendrųjų metinių pasaulinių pajamų.
Trečias dalykas, nėra įtvirtinta pažeidimą padariusio subjekto teisių bei ūkinės veiklos perėmėjo atsakomybė. Ketvirtas dalykas, nėra nustatyta Europos Sąjungos valstybių narių konkurencijos institucijų teisė tyrimo veiksmus atlikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos vardu. Ir penktas dalykas, nenustatyta Konkurencijos tarybos teisė atskleisti ūkio subjektų komercines ir profesines paslaptis, kai toks atskleidimas yra būtinas įstatymo pažeidimui įrodyti.
Todėl įstatymo projektu siūloma iš esmės patobulinti taip, kad šios nuostatos būtų įtrauktos į Konkurencijos įstatymą, tai yra pirmiausia nustatyti, kad Konkurencijos taryba sprendimus priima savarankiškai, nepriklausomai nuo politinės ir kitos įtakos, tačiau įtvirtinti Konkurencijos tarybos savarankiškumo ir nepriklausomumo reikalavimai nepašalina įsiteisėjusių teismų sprendimų, nutarčių ar nutarimų privalomumo Konkurencijos tarybai.
Antras dalykas, kaip ir minėjau, tai yra nustatyti Konkurencijos tarybai funkcijoms atlikti ir įgaliojimams vykdyti tai, kad Konkurencijos taryboje turi būti užtikrintas pakankamas skaičius kvalifikuotų darbuotojų ir funkcijoms bei įgaliojimams vykdyti adekvatūs finansiniai, techniniai ir technologiniai resursai. Tai yra direktyvos nuostata, kad tai turi atsispindėti ir įstatyme.
Trečias dalykas. Nustatyti, kad Konkurencijos tarybos pirmininkas, tarybos nariai, administracijos darbuotojai, palikę valstybės tarnybą, septynerius metus, nes būtent maždaug tiek trunka sudėtingos konkurencijos bylos, po tarnybos Konkurencijos taryboje pabaigos turi pareigą nusišalinti nuo atstovavimo kitam asmeniui ar veikimo kito asmens vardu tais atvejais, kai tai susiję su koncentracijų bylų nagrinėjimo atvejais.
Ketvirtas dalykas. Nustatyti, kad bauda ūkio subjektui skaičiuojama nuo bendrųjų metinių pasaulinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais.
Penktas dalykas. Nustatyti, kad Konkurencijos taryba turi teisę reikalauti, kad likusią baudos dalį, jei sumokama tik dalis baudos, sumokėtų kitas vieną ūkio subjektą sudarantis asmuo ar asmenys.
Šeštas dalykas. Siekiant užtikrinti, kad asmenys neišvengtų atsakomybės už baudų mokėjimą tiesiog pakeisdami teisinę ar organizacinę struktūrą, siūloma nustatyti, kad už šio įstatymo pažeidimus atsakomybė taikoma pažeidimą padariusio ūkio subjekto teisių ir ekonominės veiklos perėmėjams ta apimtimi, kuria Konkurencijos tarybos paskirta sankcija nėra įvykdyta.
Taip pat, kaip minėjau, kitos nuostatos yra susijusios su bendradarbiavimu su kitų Europos Sąjungos valstybių narių konkurencijos institucijomis; taip pat nuostatos, susijusios su tuo, kad Konkurencijos taryba galėtų atskleisti ūkio subjektų komercines ir profesines paslaptis, jeigu tai susiję su poreikiu nustatyti įstatymo pažeidimo konstatavimą.
Tokie yra pagrindiniai šio įstatymo tikslai. Prašau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, jūsų kolega Vyriausybėje įkliuvo į keblią situaciją iš esmės dėl to, kad nesąžiningo sandorio partneris atskleidė iš tikrųjų nesąžiningą sandorį. Dabar klausimas.
Konkurencijos įstatymo 38 straipsnyje tokių pat draudžiamų sandorių dalyviai skatinami atskleisti nesąžiningus sandorius ir kartelius arba susitarimus tarp rinkos dalyvių. Prašau pakomentuoti, kas iš tikrųjų paskatintų pranešti apie tokius nelegalius sandorius. Štai matome – vieną sandorį tarp politikų atskleidė jo partneris. Bet kas iš tikrųjų leistų išsivalyti pačiai rinkai nuo tokių ir atleisti nuo galimų baudų? Kaip šis įstatymas pakeis ir palengvins iš tikrųjų tokių nelegalių sandorių sudarymą? Ačiū.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Konkurencijos įstatymas. Šiuo atveju kalbame apie juridinius asmenis ir turbūt sudėtinga būtų lyginti šiuos du atvejus, nes čia kalbama apie Konkurencijos įstatymo pažeidimus ir tuos atvejus, kuomet yra subjektų, kurie kreipiasi į Konkurencijos tarybą dėl tyrimo atlikimo, arba pati Konkurencijos taryba inicijuoja tyrimą. Tokie atvejai tai yra išimtiniai atvejai. Dėl paties pažeidimo konstatavimo dėl juridinių asmenų apsaugos tai ne visada dabar buvo galima padaryti. Ši įstatymo nuostata leistų atskleisti tą informaciją, jei ji susijusi su paties Konkurencijos įstatymo pažeidimu.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas. Nėra. G. Vasiliauskas. Prašom.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Manau, viešumas tiriant atliktas nusikalstamas veikas tikrai būtų reikalingas, tačiau vis dėlto norėčiau paklausti jūsų, kokiu mastu bus vykdomas informacijos atskleidimas ir kokiems subjektams?
Antroji klausimo dalis būtų patikslinti, kokios baudos būtų taikomos už padarytus pažeidimus?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkui už klausimą. Tradiciškai Konkurencijos tarybos, jei yra pažeidimų, gali būti taikoma bauda iki 10 % metinių pajamų. Šiuo įstatymo pakeitimu išplečiama apimtis, kad tai yra ne tik konkrečioje teritorijoje esamos pajamos, bet yra pasaulinės pajamos, kitaip tariant, juridinio asmens pajamos globaliu mastu. Ir taip būtent vertinama – toks galėtų būti baudos dydis. Tai yra taikoma iki šiol, tiesiog išplečiama apimtis.
Dėl viešumo dar klausimas buvo. Tai aš tik pakartosiu, kad tais atvejais… būtent tos jautrios informacijos atskleidimas būtų taikomas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, kai to reikia pačiam įstatymui įgyvendinti.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis ministre, mano klausimas labai panašus į prieš tai buvusį klausimą dėl viešųjų pirkimų. Taip pat ir Konkurencijos įstatymas, konkurencijos nuostatos aplenkia valstybės gyvenime labai svarbias sritis: energetiką, susisiekimo sektorių. Kodėl taip yra?
Gerbiamasis ministre, jūs turite gana didelę patirtį, tad parlamente pasidalinkite savo įžvalgomis, ką reikėtų daryti, kad ir šiems sektoriams galiotų Konkurencijos įstatymas, Konkurencijos taryba atliktų savo pareigą. Kiek kartų bandėme prispausti Konkurencijos tarybos vadovą, bet jis tam spaudimui nepasiduoda. Aš suprantu, tada buvo spaudimas iš S. Daukanto aikštės, bet kodėl dabar tai vyksta, ką jūs manote? Ačiū.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Pabrėšiu, kad visiems sektoriams ir visiems subjektams yra taikomas Konkurencijos įstatymas ir visi subjektai to įstatymo normų turi laikytis.
Dabar dėl Konkurencijos tarybos veiksmų. Pirmiausia ši institucija yra nepriklausoma ir, aišku, tuos tyrimus, kuriuos ji inicijuoja, arba inicijuoja dėl to, kad yra kreipimasis iš rinkos, atlieka… turbūt viena iš pagrindinių problemų, kad tie tyrimai trunka gana ilgai. Tai yra laikotarpio apimtimi tos bylos yra gana sudėtingos, ir čia turbūt turime esminį klausimą, kad nėra užtikrinamas pakankamas atsekamumas, nuo tyrimo pradžios iki pabaigos praeina daug laiko ir tiek politiniu požiūriu, ne kontrolės, bet įvertinimo, sudėtinga atsekti.
Bet dėl visų kitų nuostatų aš pabrėžčiau, kad tarybos veiklos efektyvumas, be abejo, yra susijęs pirmiausia su tuo, kiek rinkoje yra konkurencijos teisės pažeidimų. Ne visuomet pažeidimų skaičiaus konstatavimas atspindi realią situaciją rinkoje. Na, ir yra skirtingo pobūdžio bylos, tai yra koncentracijų bylos ir visi kiti dalykai.
PIRMININKAS. Klausia V. Poderys.
V. PODERYS (MSNG). Dėkui, pirmininke. Gerbiamas ministre, mano klausimas dėl buvusio Konkurencijos tarybos tarnautojo veiklos apribojimo septyneriems metams, jeigu jis tiria tam tikrus reikalus. Interesų derinimo įstatymas ir taip numato 12 mėnesių, daug apribojimų tarnautojui, po to dar prisideda tas septynerių metų apribojimas tam tikrais atvejais. Ar nemanote, kad tarnautojams turi būti kompensuojama už tokius apribojimus, panašiai kaip yra versle? Juk yra nekonkuravimo sutartis, už tai yra susimokama. Dabar tarnautojai išeina į sektorių, kurį reguliavo, ir neturi galimybės užimti bent kiek padoresnių pozicijų, o už tai niekas nekompensuoja. Dėkui.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkui už klausimą. Iš tiesų draudimo tam tikros kompensacijos, sakykim, klausimas turbūt galėtų būti atskirai nagrinėjamas ir komitetuose, kiek tai atitinka paties įstatymo dvasią. Bet aš tik patikslinčiau, kad šiuo atveju yra šiek tiek siauresnė nuostata, tai yra ne tik paties termino taikymas, kaip yra valstybės tarnyboje, pavyzdžiui, 12 mėnesių tas vadinamasis atšalimo periodas, bet taip pat yra būtent specifiškai išskiriama, kad septynerius metus negalėtų būti atstovaujami interesai tai šaliai arba tos šalies, kurios atveju buvo atliekamas konkurencijos pažeidimo tyrimas, vardu. Tai yra labai specifiška ir vėlgi nėra absoliuti nuostata, kad septynerius metus absoliučiai negalima dirbti jokiose įstaigose, jeigu jos buvo tiriamos. Bet jeigu asmuo nedalyvavo tų bylų tyrime, tai toks apribojimas nebūtų taikomas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausiančių nėra. Motyvai dėl viso. A. Skardžius – už.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Esu optimistas ir šiuokart norėčiau tikėti, kad tie pakeitimai įneš šviežio vėjo į tą Konkurencijos tarybos veiklą. Tačiau norėčiau atkreipti dėmesį, kad institucijos ir pareigūnai, kurie parenka, skiria į Konkurencijos tarybos aukštas pareigas ar į pačią tarybą asmenis, turėtų taip pat prisiimti atsakomybę, o pati taryba, kaip ir gerbiamas ministras minėjo, turėtų veikti objektyviai kaip nepriklausoma institucija. Viliuosi, kad taip anksčiau ar vėliau atsitiks. Todėl siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Motyvai visi išsakyti. Nuomonių prieš nėra. Dėl šio projekto balsuosime kiek vėliau.
15.20 val.
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 6, 8, 21, 22, 23, 24, 28 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 281 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4826 (pateikimas)
Toliau Energetikos įstatymo Nr. IX-884 įvairių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 281 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4826. Prašau.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, šis įstatymo projektas turi du pagrindinius tikslus. Pirmas tikslas – sudaryti teisines sąlygas naujo energetikos darbuotojo atestavimo modelio įgyvendinimui. Antrasis tikslas – būtent taip pat šio įstatymo projektu siūloma tobulinti įstatymo nuostatas, susijusias su įstatyme įtvirtintomis priemonėmis, skirtomis šešėlinės ekonomikos mastui naftos produktų prekybos srityje mažinti. Būtent šie pakeitimai siūlomi įvertinant įstatymo taikymo praktiką. Šis įstatymas buvo keistas šios Vyriausybės kadencijos metu, bet praktikoje paaiškėjo dar tam tikrų praktinių nuostatų, kurios turėtų būti tobulintinos.
Kalbant apie pirmąjį tikslą dėl energetikos darbuotojų atestavimo modelio, paminėtini šie pagrindiniai aspektai, kad įstatymo lygmeniu siūloma įtvirtinti energetikos darbuotojų bendruosius atestavimo principus ir detalizuoti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos funkcijas organizuojant energetikos darbuotojų atestavimą.
Antras dalykas – numatoma, kad ši taryba parengtų, administruotų ir plėtotų bendrą energetikos darbuotojų atestavimo schemą, kurioje būtų įtvirtinti vienodi reikalavimai energetikos darbuotojų atestavimui, vienodi ir horizontalūs reikalavimai jų žinių įvertinimui ir kvalifikacijos tobulinimui.
Taip pat trečias dalykas – siūloma sukurti energetikos darbuotojų atestavimo informacinę sistemą, tai yra sukurti patogias, sąveikias ir kokybiškas elektronines energetikos darbuotojų sertifikavimo paslaugas, užtikrinant bendros energetikos darbuotojų atestavimo schemos įgyvendinimą.
Ketvirtas dalykas – darbuotojų atestavimo įstaigos, turinčios Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos išduotus leidimus verstis energetikos darbuotojų atestavimo veikla, naudotųsi tarybos energetikos darbuotojų atestavimo informacine sistema ir atestuotų darbuotojus pagal vieningus reikalavimus ir procedūras. O energetikos įmonės turėtų teisę atestuoti darbininkų kategorijų darbuotojus pagal savo nustatytą tvarką.
Kalbant apie antrąjį tikslą, tai yra būtent nuostatas šešėlinės ekonomikos mastui naftos produktų prekybos srityje mažinti, tai pagrindiniai aspektai yra susiję pirmiausia su… Tai yra šiuo projektu siūloma didinti leidimų verstis prekyba naftos produktais stabdymo procedūros efektyvumą, būtent už Energetikos įstatyme nustatytos reguliuojamosios veiklos sąlygų pažeidimus, kuriems esant, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba stabdytų leidimo galiojimą nedelsiant tokiu atveju, jeigu yra padaryta šių sąlygų pažeidimų.
Antras dalykas, yra siūloma suteikti galimybę tarybai ne tik in corpore, tai yra dalyvaujant visiems tarybos nariams, bet ir įgaliotam tarybos nariui priimti sprendimus dėl leidimų keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo. Tikslas yra siekti užtikrinti operatyvų šių sprendimų priėmimą.
Trečias dalykas, yra siūloma numatyti priemones, kurios padėtų aktualizuoti realiai veiklą vykdančių ir leidimus turinčių įmonių sąrašą, ir jis būtų paskelbtas licencijų informacinėje sistemoje. Tokiu būdu jau nuo 2021 m. sausio 2 d. šioje sistemoje būtų užregistruoti visi leidimus turintys ir realią ekonominę veiklą vykdantys ūkio subjektai ir tai sudarytų sąlygas skaidriai veikti visiems rinkos dalyviams ir kovoti su šešėlyje esančiais nelegaliais naftos produktų pardavėjais.
Tada ketvirtas dalykas yra reglamentuoti leidimų turėtojų, kurie laiku nesumokėjo įmokos tarybai, pareigą mokėti ir delspinigius, tai yra ištaisyti tam tikrą teisinio reguliavimo spragą.
Ir penktasis dalykas – numatyti, kad viešosios įstaigos Lietuvos energetikos agentūros pagal Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymą naftos produktų ir naftos valstybės atsargų keitimo veikla nėra laikoma didmeninė prekyba naftos produktais. Ta veikla yra būtent naftos produktų saugojimas valstybės poreikiams.
Šio įstatymo naudos. Tai užtikrins tiek sklandžią, efektyvią energetikos darbuotojų atestavimo sistemą, tiek pačios sistemos centralizaciją, tiek kontrolę, nes šiuo metu atestavimas nėra pakankamai kontroliuojamas. Taip pat bus atsisakyta šiuo metu poįstatyminiu lygmeniu nustatytos įstaigų akreditacijos pagal Lietuvos standartų nustatytus reikalavimus. Ir paskutinis dalykas, kaip ir minėjau, bus daug didesnis efektas įgyvendinant įstatyme jau anksčiau įtvirtintas priemones, nukreiptas šešėlinės ekonomikos mastui naftos produktų prekybos srityje mažinti. Prašau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, norėčiau paklausti klausimo dėl antrojo tikslo, tai yra dėl naftos produktų mažmeninės ir didmeninės prekybos. Pripažinkite, kad iniciatyva prekiauti už įstatymo ribų naftos produktais kyla ir tuomet, tai yra per aukštos kainos mūsų degalinėse. Ir štai dabar, kritus naftos kainoms iki 20 dolerių už barelį, mes beveik nematome didžiųjų degalinių švieslenčių pasikeitimų. Mažmeninių kainų amplitudė yra beveik 30 euro centų, 20 % – nematyti skirtumai tarp smulkiųjų prekybininkų ir stambiųjų prekybininkų.
Kartu su Vežėjų asociacija LINAVA ir nacionaliniu vartotojų teisių apsaugos aljansu kreipėmės į Konkurencijos tarybą, kad ji stebėtų ir darytų šitą analizę. Atsakymas buvo toks, kad paskutinė analizė daryta 2010 metais ir reikia imtis įstatyminių pakeitimų, kad konkurencija veiktų, nes šiandien oligopolija iš esmės yra formuojama mažmeninės prekybos degalinių tinkle.
Klausimas jums. Kaip jūs spręsite, nes iš esmės naftos kainoms nukritus Lietuvos mažmeninėje prekyboje mes matome absoliutų nonsensą, kai kainos svyruoja 20–30 %, bet stambieji kainas išlaikė stabilias ir maržos yra 20–30 centų. Ačiū.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Iš esmės šiuo įstatymo projektu siekiame mažinti šešėlį naftos produktų prekyboje. Mes kalbame šiuo atveju apie kitą dedamąją, būtent apie teisėtai veikiančių subjektų mažmeninės rinkos galimybes. Be abejo, pirmasis aspektas yra tai, kad didžiąją dalį kainos sudaro tiek mokesčiai, tiek akcizai. Dėl jūsų minėtos maržos, manau, reikia atskirai pasidomėti, kokios įstatymo nuostatos turėtų būti koreguojamos tam, kad Konkurencijos taryba turėtų geresnius įrankius. Ačiū už klausimą. Aš tuo atskirai dar pasidomėsiu.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Išties šie klausimai koreliuoja. Gerbiamas kolega Simonas pateikė akivaizdų pavyzdį, todėl aš jo nebeteiksiu, tačiau visiems aišku: užsienio įmonės, tiekėjai šiandien yra monopolininkai Lietuvos degalų tiekimo rinkoje. Ir būtent šie sprendimai, gerbiamas ministre, greičiausiai pasitarnaus, kad neatsirastų jokio Lietuvos prekybininko, kuris galėtų šioje rinkoje pradėti konkuruoti ir nešti naudą į nacionalinį biudžetą, nes mes matome tik užsienio kompanijas, kurių ratas yra labai siauras, ir dėl to nekintančias naftos kainas. Tai greičiausiai neveikia Konkurencijos taryba, yra paprasčiausia karteliniai susitarimai palaikyti tokį kainų lygį. Ar nemanote, kad, priešingai, iš to užburto rato mes, priėmę šį įstatymą, nebeišeisime niekada?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Sistemos skaidrinimas ir šešėlio eliminavimas kaip tik turi prisidėti prie to, kad konkurencija rinkoje būtų didesnė. Galbūt yra kiti dalykai, kuriuos reikia spręsti dėl administracinės naštos, kuri trukdo mažiesiems degalų tiekėjams, bet tai nėra tiesiogiai susiję su šiomis siūlomomis įstatymo pataisomis.
PIRMININKAS. Klausia V. Poderys.
V. PODERYS (MSNG). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamas ministre, mano klausimas dėl atestavimo. Klausimas yra nišinis, bet vis tiek yra neaišku, kiek atestavimo sistema ir procedūros, aprašytos jūsų projekte, galiotų save įdarbinusiam elektrikui, kuris remontuoja rozetes, kištukus ar liustras namų ūkiuose. Kokia apimtis? Ar ne per daug užsimota? Dėkui.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Būtent šiuo metu yra situacija, kai tokių darbuotojų atestavimas ir mokymas vykdomas atskirų įmonių. Bet neturime pakankamos… vienodos sistemos ar vienodos sistemos kontrolės. Šiuo atveju esminių pakeitimų nėra, tai yra susiję būtent su tų įmonių, kurios turi tokias licencijas ir turi galimybes vykdyti darbuotojų atestavimą, pirmiausia vienodos sistemos įdiegimu ir jų priežiūra. Tai yra būtent jų kontrolė. Esminių pokyčių, būtent dėl tų smulkiųjų, kurie iš tiesų atitinka reikalavimus ir pereina tuos mokymus, esminių pokyčių šioje grandyje tikrai nebus.
PIRMININKAS. Daugiau klausimų nėra. Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Dėl šio projekto balsuosime taip pat vėliau. Dėkojame ministrui.
15.31 val.
Civilinio proceso kodekso 145 ir 668 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4854, Civilinio proceso kodekso 570, 629, 631, 663, 668, 688, 689, 736, 739, 746 ir 749 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1460 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4855 (pateikimas)
Toliau darbotvarkėje – Civilinio proceso kodekso 145 ir 668 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4854. Kartu ir lydimasis. Kviečiu į tribūną ministrą E. Jankevičių. Pateikimas.
E. JANKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybei paskelbus karantiną ir apribojus viešojo bei privataus sektorių veiklas, verslo sektoriui ir fiziniams asmenims taikomos įvairios pagalbos priemonės, pavyzdžiui, už prastovą yra mokama, yra subsidijos už nuomą, yra mokamos įmokos. Atsižvelgiant į tai, kad minėtų išmokų paskirtis yra socialinė ir karantino laikotarpiu asmenims jos gali būti vienintelis pragyvenimo arba egzistavimo šaltinis, Civilinio proceso kodeksas nenumato draudimo išieškoti tokios paramos lėšų. Tiesiog šiuo projektu mes ir siūlome numatyti tokį draudimą, kad iš tų lėšų, kurios gautos, įmonės gautos ar privačių asmenų, dėl COVID-19, nebūtų išieškoma. Tiek trumpai dėl šito.
Dėl kito, siekiant užtikrinti skolininkų turtinių interesų apsaugą, teikiamu projektu siūloma Civilinio proceso kodekso 668 ir 689 straipsnių pakeitimo įsigaliojimą vis dėlto atidėti iki 2022 m. liepos 1 d., taip sudaryti galimybes modernizuoti informacines sistemas ir užtikrinti, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. skolininkams ir toliau būtų taikoma turtinio intereso apsauga, numatanti draudimą išieškoti iš lėšų, neviršijančių MMA. Prašau pritarti projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausti užsirašė A. Sysas, bet salėje nematau. Klausimų daugiau nėra. Motyvai dėl viso. Pažiūrėsime. Taip pat niekas neužsirašė. Dėl šių projektų balsuosime vėliau.
15.34 val.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 2, 4, 6, 9, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 18, 19, 23, 24, 271 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4473, Baudžiamojo proceso kodekso 50, 51, 106 ir 322 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4835 (pateikimas)
Projektas Nr. XIIIP-4473 ir kartu lydimasis projektas Nr. XIIIP-4835. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4473. Prašom.
E. JANKEVIČIUS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiamu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pakeitimo įstatymo projektu siekiame efektyvinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemą, kad nemokamos paslaugos būtų teikiamos tiems, kuriems jos sunkiai prieinamos, būtiniausios mažas pajamas gaunantiems, socialiai pažeidžiamiems asmenims. Taip pat, kad valstybės lėšos, skiriamos šiai sričiai, būtų racionaliai naudojamos.
Gerbiamieji Seimo nariai, VGTP sistema nėra labai efektyvi, advokatų darbo užmokestis, valandinis įkainis yra pakankamai mažas. Trūksta advokatų, nėra susidomėjimo, ir mes matome, kad valstybės biudžeto lėšos nėra naudojamos efektyviai, reikia tikrai taisyti, todėl mes ir siūlome išplėsti pirminės teisinės pagalbos turinį, numatant, kad pagal turinį paprastus procesinius dokumentus, pavyzdžiui, pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo, prašymus dėl teismo leidimo parduoti nekilnojamąjį turtą išdavimo, rengtų pirminės teisinės pagalbos specialistai.
Taip pat siūloma papildyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindus. Nustatyti, kad asmenims antrinė teisinė pagalba būtų teikiama atsižvelgiant ne tik į paties asmens turtą, bet ir į šeimos turtą, aišku, paliekant išimtis situacijoms, kai asmuo objektyviai neturi galimybės disponuoti šeimos turtu. Nustatyti didesnę asmens apmokamą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį. Pakeisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos priimamų sprendimų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo terminą, šiek tiek jį pailginti – iš penkių į septynias dienas.
Kartu su teikiamu įstatymo projektu taip pat buvo parengtas ir Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo įstatymo projektas, tačiau Seimo Teisės departamentas išreiškė pastabą dėl vienos iš šiame projekte siūlomų nuostatų prieštaravimo Konstitucijai. Pažymėtina, kad visas pakeitimo paketas yra svarbus tiek siekiant efektyvesnio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemos organizavimo, tiek racionalaus valstybės biudžeto lėšų panaudojimo. Taigi siekiant toliau tęsti viso paketo svarstymą Seime, atsižvelgiant į šiuo metu susidariusią situaciją dėl paskelbto karantino, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai sutiko įregistruoti naują Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo projektą, kuriame atsisakyta nuostatos, galimai prieštaravusios Konstitucijai, pasak Seimo Teisės departamento.
Gerbiami Seimo nariai, jeigu pritarsite šiam projektui, aš manau, ir mažas pajamas turintys žmonės turės gerą teisinę pagalbą, kaip ir asmenys, kurie gali patys iš savęs finansuoti advokatus. Prašau pritarti projektui.
PIRMININKAS. Dėkojame už pristatymą. Pirmasis klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, tam, kad gyventojai, neturintys pajamų, apgintų savo teisybę, reikia ir motyvuotų advokatų. Kalbu apie antrinę teisinę pagalbą. Čia yra tragiški motyvaciniai skaičiai. Kas gali eiti, jeigu ne paskutinio ešelono advokatai, ginti žmonių. Skaičiai yra tokie, kad jūsų siūlomi baziniai įkainiai advokatams yra vos 18 eurų, kai Latvijoje yra 30–40, Estijoje – 50 eurų už valandą. Ar įmanoma pasitikėti valstybe, kad ji garantuoja profesionalią pagalbą apsiginti tiems žmonėms, kurie neturi pinigų ir kovoja už savo teisybę kartais labai kritinėse šeimos situacijose? Gal galite paaiškinti, kaip yra išspręstas šis apmokėjimo klausimas. Įsiskolinimai advokatūrai buvo milžiniški. Bazinis dydis vis dar yra dvigubai mažesnis negu kaimyninėse Baltijos valstybėse.
E. JANKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Iš esmės aš savo pristatyme paminėjau tas problemas ir pasakiau, kad valandinis įkainis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokatų yra tikrai žemas. Kai mes pradėjome dirbti, jis buvo 11 eurų 50 centų už valandą. Šiuo metu mes jį padidinome, siekia 16 eurų. Stengsimės padaryti dar didesnį šiais metais, todėl šios pataisos iš esmės irgi labai reikalingos. Tiek trumpai.
PIRMININKAS. Klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, kolega minėjo, kad daug buvo įsiskolinimų. Jūs puikiai žinote, ministre, kad didžiulė dalis lėšų išleidžiama garantuojamai teisinei pagalbai ne tais atvejais, kai būtinai reikia gynėjo, o tada, kai teismas paskiria papildomą advokatą, kuris iš esmės tik sėdi teismo posėdyje, bet nieko daugiau neveikia. Jei nebūtų šio, galima sakyti, piktnaudžiavimo, tų lėšų didžioji dalis būtų racionaliai naudojama. Ir tas įkainio klausimas tikrai yra ne paskutinėje vietoje, nes gėdingai mažas. Negaliu sakyti, kaip Simonas pasakė, kad paskutinio ešelono advokatai, bet iš tikrųjų už tokią pinigų sumą aukštos klasės advokatą sunku surasti.
Bet mano klausimas ne toks. Kaip jūs galėjote nuvažiuoti iki to, kad buvo pateiktas, kaip jūs sakėte, galimai prieštaraujantis…
PIRMININKAS. Laikas!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …Konstitucijai įstatymas, kad gynėjas… ne gynėją, o tik vertėją jūs galėjote pasiūlyti asmeniui, nemokančiam kalbos ir dar užsieniečiui. Šiuo atveju Teisės ir teisėtvarkos komitetas gelbėjo, galima sakyti, jūsų prestižą ir pateikė kitą Baudžiamojo proceso kodekso projektą, kuriame nebėra tos diskriminacinės nuostatos. Bet aš noriu paklausti, kodėl tas klausimas nebuvo svarstytas Koordinacinėje taryboje?
PIRMININKAS. Laikas!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Jeigu taip būtų buvę, nebūtų tokio atsitikimo buvę.
E. JANKEVIČIUS. Labai platūs klausimai. Aš maniau, kad jūs vieną užduosite, bet paskui papasakojęs perėjote prie kito. Aš sutinku su jumis, kad biudžeto lėšos nėra efektyviai naudojamos, tą mes pastebėjome, todėl ir teikiame šį projektą. Ir jeigu jūs, gerbiamas Seimo nary ir kiti Seimo nariai, pritarsite šiam projektui, tai valstybės lėšos bus naudojamos efektyviau. Kalbant apie įkainį advokatui, jūs irgi visiškai teisus esate, jis yra per mažas, tą mes irgi visur deklaruojame. Tiesą sakant, tikrai advokatai stengiasi ir už tą mažą įkainį dirba. Mūsų projekto siekis ir yra, kad mažas pajamas gaunantis asmuo gautų tokias pačias geras sąlygas kaip ir tas, kuris gali susimokėti privačiai už advokatą.
Dabar, dėl Seimo Teisės departamento pastabos tikrai galima ginčytis. Aišku, to nereikia daryti pateikimo metu, bet su komiteto nariais mes jau apsvarstėme ir jie tą tariamą prieštaravimą ištaiso, nors kitų šalių praktika rodo, kitų šalių praktika rodo, kad iš valstybės biudžeto nemokantiems kalbos trečiųjų šalių piliečiams, ne Lietuvos valstybės piliečiams, galima apmokėti už vertėją, bet jeigu jis yra pasiturintis asmuo, nereikėtų dar iš valstybės biudžeto mokėti advokatams. Aš nevadinu čia nusivažiavimu, tiesiog yra nuomonių išsiskyrimas, aš manau, komiteto nariai šį klausimą išsprendė.
PIRMININKAS. Daugiau klausiančių nėra. Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė.
15.41 val.
Notariato įstatymo Nr. I-2882 28, 36, 37 ir 50 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 281 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4757 (pateikimas)
Toliau darbotvarkėje – Notariato įstatymo Nr. I-2882 28, 36, 37 ir 50 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 281 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4757. Prašau.
E. JANKEVIČIUS. Ačiū. Teikiamas Notariato įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siūloma suteikti notarams teisę atlikti nuotoliniu būdu visus notarinius veiksmus, išskyrus tuos, kurių dėl jų pobūdžio neįmanoma atlikti nuotoliniu būdu: testamentų priėmimo saugoti, testamentų tvirtinimo, fakto, kad fizinis asmuo yra gyvas ir yra tam tikroje vietoje, patvirtinimo.
Pagal šiuo metu galiojančią Notariato įstatymo redakciją notarai atlieka notarinius veiksmus tik fiziškai asmenims atvykstant į notaro biurą, išskyrus įstatyme aiškiai nustatytas išimtis, kai notaras gali nuvykti pas klientą. Tačiau Notariato įstatyme nėra nustatyta teisė notarams notarinius veiksmus atlikti nuotoliniu būdu, išduoti elektroninės formos notarinius dokumentus, elektroninių dokumentų nuorašus bei išrašus iš jų. Todėl, esant situacijai, kai yra apribotos asmenų, taip pat ir notarų, veiklos ar asmenų judėjimo galimybės, pavyzdžiui, dėl nepaprastosios padėties, ekstremalių situacijų atvejais, nėra galimybės atlikti notarinius veiksmus alternatyviu, nuotoliniu būdu.
Įstatymo projekte siūlome, kad nuotolinis notarinio veiksmo atlikimo būdas būtų lygiavertis įprastam tiesioginiam notarinio veiksmo atlikimo būdui. Notariniai veiksmai nuotoliniu būdu būtų atliekami vadovaujantis tomis pačiomis notaro veiklą reglamentuojančiomis nuostatomis ir sukeltų tapačias teisines pasekmes, kaip ir atliekant juos įprastinio, tiesioginio susitikimo metu. Notaras notarinius veiksmus galėtų atlikti nuotoliniu būdu, jeigu užtikrintų patikimą asmens, kuriam atliekamas notarinis veiksmas, tapatybės nustatymą, užtikrintų atliekamų notarinių veiksmų prasmės bei pasekmių išaiškinimą nuotoliniu būdu, įsitikintų asmens, kuriam atliekamas notarinis veiksmas, valia ir užtikrintų valios patvirtinimą kvalifikuotu elektroniniu parašu.
Kadangi notarai savarankiškai organizuoja savo darbą, informacinę sistemą, kuri bus skirta notariniams veiksmams atlikti nuotoliniu būdu, kurs ir tobulins Lietuvos notarų rūmai savo lėšomis, taigi biudžeto lėšų nereikės. Notaras galėtų neatlikti notarinio veiksmo nuotoliniu būdu siekdamas užtikrinti asmens teisėtų interesų apsaugą ar tinkamai notarinių veiksmų atlikimą reglamentuojančių nuostatų įgyvendinimą. Prašau pritarti projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia I. Haase.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke.
PIRMININKAS. Arčiau mikrofono.
I. HAASE (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, prašom pasakyti, vienas iš reikalavimų sudarant sandorius yra notaro įsitikinimas, kad sandorio šalių valia atitinka tvirtinamo sandorio sąlygas. Prašom pasakyti, kaip notarui nuotoliniu būdu įsitikinti, kad nėra įtakos kažkokių kitų fizinių ar juridinių asmenų, kurie nedalyvauja sandoryje, bet jie yra suinteresuoti tuo sandoriu. Pavyzdžiui, įgaliojimas pavesti tvarkyti turtą kitam asmeniui arba sudaryti sutartį išlaikyti iki gyvos galvos. Pasekmė – turtas pereina tam, kuris prižiūri tą žmogų. Kaip notarui įsitikinti, kad viskas yra gerai ir tie sandoriai atitinka šalių valią, ir kaip notarui užtikrinti nuotoliniu būdu notarinių veiksmų atlikimo slaptumo principą?
E. JANKEVIČIUS. Ačiū. Lygiai taip pat, kaip užtikrinti atėjus žmogui į biurą: vaizdo priemonėmis, elektroninio parašo identifikavimu. Reikia pasakyti, kad mes čia neišrandame dviračio. Kai kurios Europos Sąjungos šalys irgi taiko tokią praktiką ir tai yra visiškai įmanoma. Tačiau jeigu notarui kils nors menkiausias įtarimas, kad kas nors nėra gerai, jis tikrai gali netvirtinti to sandorio nuotoliniu būdu ir pasikviesti į biurą. Čia tik tuo atveju, jeigu tikrai viskas yra gerai, nekyla jokių abejonių.
PIRMININKAS. Klausia S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, mano klausimas šiek tiek panašus kaip ir Teisės departamento išvadoje. Projekte yra numatyta galimybė notarui iš esmės be jokių argumentų atsisakyti teikti nuotoliniu būdu paslaugą ir tokio atsisakymo negali apskųsti. Čia viskas būtų suprantama, jeigu nebūtų vieno aspekto. Ar tikrai visi notarai, kai kurie yra vyresnio amžiaus, dėl gebėjimo neturės problemų ir kai kurie atsisakys be rimto pagrindo? Mano būtų klausimas, ar tikrai pagrįsta tokia be jokių išlygų nuostata ir kokia buvo (turbūt jūs bendravote) notarų bendruomenės pozicija dėl to nuotolinio paslaugų teikimo būdo ir dėl šios nuostatos? Dėkui.
E. JANKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Supratau. Iš esmės Notarų rūmai išreiškė palaikymą.
Dabar dėl šios nuostatos, kaip suprantu, jūs klausiate dėl apskundimo galimybės. Mes tikrai manome, kad neturėtų būti įteisintas apskundimo principas, nes tada reikėtų skųsti ir kai atsisako atlikti vietoje, o siūlo nuotoliniu būdu. Iš esmės dėl notarų galimybės naudotis tomis funkcijomis – aš manau, žmones reikėtų vertinti tikrai ne pagal amžių. Žmonės notarai turi aukštąjį išsilavinimą, yra išmanantys, tikrai įsidiegs tas technologijas ir mokės jomis naudotis. Bet, kaip ir sakiau, jeigu nebus galimybės ir jeigu kils įtarimas, jie tiesiog atsisakys sudaryti tuos sandorius. Gal iš karto ne visi notarai, bet didžioji dauguma yra pasiruošę naudoti šį instrumentą. Aš galvoju, kad tai yra teigiamas dalykas ir mes galėsime jį įgyvendinti.
PIRMININKAS. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, aš norėjau paklausti apie spartą Vyriausybės darbo. Karantinas paskelbtas kovo 16 dieną. Kovo 16 dieną mes jau kamantinėjome ministrus per Vyriausybės valandą. Notariniai sandoriai sustojo. O projektą, kuris perkeltų visas šitas funkcijas į internetinę erdvę, kada jūs atnešate? Atnešate du mėnesiai po to, kai jau iš esmės karantiną tuoj atšauksime. Vyriausybė registruoja projektą balandžio 24 dieną. Praeina mėnuo iki jo pateikimo.
Visų pirma, aš Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu prašau skubos tvarkos. Matau, Pirmininko nėra, tai ypatingos skubos tvarkos negalime prašyti, bet frakcijos vardu galiu prašyti. Jūsų lėtumas dabar šiek tiek įspaudė Lietuvą į pašalpų gavėjų rankas, nes sustojo sandoriai, nebuvo registruotos pirkimo ir pardavimo sutartys. Ar jūs, kaip Vyriausybė, neprisiimate atsakomybės, kad iš esmės civilinis gyvenimas iš dalies buvo sustojęs dėl to, kad buvote per lėti su šituo įstatymo projektu?
E. JANKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Matote, parengti projektą ir apsvarstyti jį Vyriausybėje, aš manau, mėnuo ar trys savaitės yra pakankamai greitas laikas. Niekados nereikia eiti buldozeriu. Reikia susitikti su suinteresuotomis grupėmis, pasitarti ir nepadaryti klaidų. Vis dėlto labai rimtas projektas.
Kitas dalykas. Gal ne visai teisingi jūsų teiginiai (atsiprašau, nenoriu įžeisti), nes sandoriai nebuvo sustoję. Sandoriai buvo sustoję tris, maksimaliai keturias dienas. Paskui jie vyko. Tiesiog tam reikėjo pasiruošti, apsaugos priemonių. Notarai tikrai visus sandorius atliko. Šitas projektas yra laiku. Tikrai negalima tokio rimto projekto iškepti per savaitę, pateikti Seimui ir priimti.
PIRMININKAS. Daugiau klausimų…
E. JANKEVIČIUS. Šis projektas yra išdiskutuotas su nekilnojamojo turto asociacijomis, su Notarų rūmais, palygintos kitų šalių praktikos ir patirtys.
PIRMININKAS. Taip, daugiau klausti norinčių nėra. Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Dėl šio klausimo ir skubos tvarkos balsuosime kiek vėliau, nes buvo Simono prašymas frakcijos vardu.
S. GENTVILAS (LSF). Taip, aš tik akcentuoju, Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu siūlau skubos tvarką.
PIRMININKAS. Aš tą ir paminėjau.
15.50 val.
Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo Nr. XII-2111 3, 16 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4756 (pateikimas)
Toliau darbotvarkėje – Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo Nr. XII-2111 3, 16 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4756. Prašau.
E. JANKEVIČIUS. Ačiū. Įstatymo projektu siekiame tobulinti vienos iš civilinės metrikacijos įstaigų teikiamų administracinių paslaugų, tai yra vardo ir pavardės pakeitimo registravimo paslaugų, teikimą, patikslinti įstatymo nuostatas pagal Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimus. Projektu siūloma atsisakyti Teisingumo ministerijos leidimo keisti vardą ir pavardę.
Įsigaliojus siūlomiems pakeitimams būtų pasiekti šie teigiami rezultatai. Gyventojai paslaugą gautų greičiau, vietoj dviejų mėnesių jiems reikėtų laukti ilgiausiai 20 darbo dienų, o kai kuriais atvejais – vos kelias dienas, jeigu skyriaus darbo krūvis nėra didelis. Pats procesas taptų paprastesnis, jį būtų galima suteikti elektroniniu būdu. Ypač karantino metu išryškėjo egzistuojančio proceso trūkumai.
Teisingumo ministerija nebeatliktų jai nebūdingų funkcijų, bet ministerijos darbuotojai ir toliau teiktų, jeigu reikia, metodines rekomendacijas civilinės metrikacijos įstaigoms. Galutinį sprendimą dėl vardo ir pavardės keitimo priimtų civilinės metrikacijos įstaiga, pasitarusi su Valstybine kalbos komisija. Manau, kad Teisingumo ministerijos leidimas neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi ministerija neturi specialių žinių ar specialios ekspertinės kompetencijos vertinti asmenvardžių darybos klausimus.
Prašau pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Niekas neužsirašė dėl motyvų. (Šurmulys salėje) Nežinau, sistemoje nerodo jūsų, bet jeigu labai norite, galite per šoninį mikrofoną, Povilai. Per šoninį mikrofoną. Na, gerai, junkite. Prašau, Povilai.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, iš tikrųjų prisipažinsiu, gal nesu taip įsigilinęs į šį įstatymo projektą, bet ką aš išgirdau, šiek tiek atsirado tokio nerimo, ar tai nėra susiję su tuo, kad būtų padaryta tam tikra įstatymo išlyga, kuri atvertų galimybę iš tikrųjų labai laisvai interpretuoti, kas yra asmenvardžių rašymas ir kiek tai gali prieštarauti lietuvių kalbos valstybiniam statusui. Todėl aš, turėdamas tą abejonę, susilaikysiu. Gal bus laiko labiau įsigilinti svarstymo metu.
E. JANKEVIČIUS. Turiu galimybę atsakyti, taip? Tiesiog čia Teisingumo ministerijai suteiktos perteklinės funkcijos ir taip tik dėl kas šešto vardo, pavardės Teisingumo ministerija duoda leidimą. Bet, sakau, ministerijos turi formuoti politiką, jos neturėtų išdavinėti jokių leidimų, licencijų ar panašiai. Tai yra šiek tiek atgyvena. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kaip minėjau, daugiau klausiančių nėra. Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Dėl šio projekto taip pat balsuosime vėliau.
15.53 val.
Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 51, 25, 35, 58, 61, 78, 82 ir 95 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei papildymo 591, 651 ir 781 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-4840 (pateikimas)
Dėkojame ministrui. Ačiū, jūs pristatėte visus klausimus. Į tribūną kviečiu G. Kirkilą, jis mums pristatys Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo bei papildymo 591, 651 ir 781 straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP-4840. Prašau. (Balsai salėje) J. Bernatonis gal? Prašau. J. Bernatonis.
J. BERNATONIS (LSDDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mieli kolegos Seimo nariai, COVID-19 pandemijos keliama grėsmė visuomenei ir būtinybė išsaugoti visuotinius demokratinius rinkimus nedidinant ligos plitimo grėsmės yra neabejotina šių dienų aktualija. Viena iš efektyviausių priemonių, saugantis COVID-19 sukeliančio viruso plitimo, būtų internetinis balsavimas. Internetinio balsavimo lyderė šiuo metu neabejotinai yra Estija, bet, kaip žinote, ten taikomas internetinis balsavimas jau 15 metų, o Lietuvoje mes pradėjome propaguoti šį balsavimo būdą prieš 13 metų, kai Vyriausybei vadovavo Ministras Pirmininkas G. Kirkilas. Per tą laiką buvo pateikta nemažai siūlymų, nemažai projektų. Tik praeitais metais mes teikėme du internetinio balsavimo projektus. Deja, sulaukėme tik liberalų, darbiečių ir pažangiosios socialdemokratų dalies palaikymo, taigi balsų trūko. Šiame teikiamame įstatymo projekte taip pat naudojame jau praktikoje įgyvendinto Estijos modelio ir kitų valstybių patirtį, kuri yra pagrįsta šiuolaikine kriptografija. Analogiškai, kaip ir balsuojant popieriniais vokais, naudojami du vokai, tik šie vokai yra kriptografiniai. Vidinis vokas, kuriame yra rinkėjo pažymėti elektroniniai balsavimo biuleteniai, apsaugomas nuo jo turinio atskleidimo būtent kriptografiniu raktu, kurių porą, iki pradedant internetinį balsavimą, sukūrė Vyriausioji rinkimų komisija. Vienas iš raktų naudojamas elektroniniam biuleteniui užšifruoti, yra viešas, o kitas naudojamas iššifruoti, skaičiuojant gautus balsus.
Internetinio balsavimo kritikai įprastai neatsižvelgia būtent į kriptografinę internetinio balsavimo esmę ir sutapatina kompiuterinių sistemų pažeidimo grėsmę su grėsme internetiniam balsavimui apskritai. Tačiau tai yra visiškai skirtingi dalykai. Paprastai rinkimuose naudojami tokie kriptografiniai raktai, kuriems nulaužti reikėtų sunaudoti keletą metų skaičiuojamo laiko ir itin daug kompiuterinių resursų. Todėl šiuo metu šis šifravimas sėkmingai naudojamas įvairiose ir informacijos saugumui jautriose srityse, tokiose kaip karyba, žvalgyba. Balsuojant internetu, yra visiškai garantuojamas balsavimo paslapties išsaugojimas. Noriu pabrėžti, kad šis internetinis balsavimas yra tik papildomas būdas prie tų, kurie taikomi dabar. Bet jis gali būti labai svarbus, nes tam, kad įvyktų Seimo rinkimai daugiamandatėje apygardoje, reikėtų, kad dalyvautų bent 25 % rinkėjų.
Norime padėkoti autorių vardu Teisės departamento patarėjams O. Buišienei ir P. Žukauskui, kurie nuodugniai išnagrinėjo šį projektą, pateikė nemažai racionalių pastabų. Pirmiausia noriu pasakyti, kad 1, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11, 12, 13, 14, 16, 17 ir 18 pataisoms pritariame. Iš esmės tai yra teisinės technikos dalykai arba tam tikrų sąvokų tikslinimo dalykai.
Dabar dėl antros pastabos. Iš dalies galima sutikti. Įstatymas, kuris įgyvendina rekomendaciją, kad nebūtų keičiamas Seimo rinkimų įstatymas, kai paskelbti rinkimai įsigalioja nuo liepos 1 dienos, kaip žinote. Todėl siūloma, kad ir šis įstatymas įsigaliotų nuo liepos 1 dienos.
Be to, būtina pastebėti, kad siūlomas įstatymas nekeičia esminių Rinkimų įstatymo elementų. Tai yra nekeičia rinkimų sistemos, nekeičia kandidatų registravimo, nekeičia agitacijos taisyklių, nekeičia balsų skaičiavimo, nekeičia rezultatų nustatymo būdų. Be to, pagal dabar rengiamus ir Vyriausiosios rinkimų komisijos siūlymus, numatomos rinkimų organizavimo pataisos, kad būtų galima užtikrinti šiomis sąlygomis, kaip aš minėjau, lygius demokratinius rinkimus. Taigi, pataisos yra neišvengiamos.
Dėl trečios pastabos. Mes norėtume pabrėžti, kad reikėtų pagalvoti ir apie galimą pakartotinį balsavimą. Jeigu spalio 11 dieną neįvyktų rinkimai, neatvykus bent 25 % rinkėjų, internetinis balsavimas taptų itin svarbia priemone Seimui išrinkti. Kaip parodė, tarkime, Lenkijos prezidento rinkimų peripetijos, tos problemos, kurios kilo rinkimuose dėl COVID-19 pandemijos, yra labai svarbios.
Taip pat dėl 10 pataisos. Kalbama apie nekontroliuojamą balsavimą nekontroliuojamoje aplinkoje. Norime atkreipti dėmesį ir tų, kurie vertino šį projektą, kad ir dabar vyksta balsavimas nekontroliuojamoje aplinkoje, turime omeny balsavimą užsienyje.
Taip pat dėl rinkėjų tapatybės, 15 pastaba. Irgi šiuo metu užsienio diplomatinėse atstovybėse nustatoma tapatybė pagal dokumentus, kaip siūloma ir šiame projekte. Kaip minėjau, su kitomis pastabomis sutinkame ir esame dėkingi už jas. Tiek trumpai.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Pirmasis klausia M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, toks keistas dalykas. Aš skaitau „The Moscow Times“. Rašo, kad Rusija nusprendė leisti internetinį balsavimą dėl V. Putino pasiūlytų Konstitucijos pakeitimų, ir data yra gegužės 13 diena. Lygiai taip pat skaitau jūsų registruotą įstatymo projektą, irgi toks sutapimas – 2020 m. gegužės 13 d. (Juokas salėje) Tai leiskite man paklausti, ar čia tiesiog sutapimas, o gal iš tikrųjų pasisėmėte kažkokių vertingų minčių iš mūsų kaimynų?
J. BERNATONIS (LSDDF). Kolegos, aš nežinau. Galbūt jie iš mūsų pasiėmė vertingų minčių, bet Rusija su mumis šio klausimo nederino.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, turbūt ir Teisės departamentas abejoja, ar tikrai per pusę metų reikėtų teikti įstatymo projektą. Kaip jūs rašote, seniai svarstytini tokie reikalai. Tačiau aš norėčiau kitą klausimą. Aišku, įstatymą ir teisės aktus mes galime priimti, bet techninės galimybės. Ar bandėte teirautis, nes iš tikrųjų tai nepaprasta sistema. Ir testavimas tos sistemos, ir patikimumas tam tikras. Netikiu, kad per keliolika dienų galima normaliai ją saugią sukurti arba nukopijuoti iš estų, arba nusipirkti iš estų. Manyčiau, kad techniniai parametrai labai svarbu. Ar teiravotės dėl tų galimybių, kad galima būtų įgyvendinti techniškai ir saugiai, aišku?
J. BERNATONIS (LSDDF). Dėkoju už labai gerą klausimą. Iš tiesų tai galima įgyvendinti, nes tam tikros institucijos tuos metodus Lietuvoje jau naudoja ir yra tam tikra patirtis. Kas domisi karybos, žvalgybos klausimais, tą puikiai žino. Aš manau, kad tam tikros konsultacijos šiuo atveju galėtų būti. O iš tiesų, jeigu mes ekstremalioje situacijoje elgsimės kaip normalioje, tai rinkimai gali ir neįvykti. Kaip žinote, mes praleidome laiką, kada buvo galima konstituciniu būdu įteisinti rinkimų nukėlimą, todėl dabar neturime kitos išeities, kaip tik visais būdais užtikrinti, kad jie vyktų laiku. Todėl ir yra šis mūsų siūlymas.
PIRMININKAS. Klausia E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Atsakant M. Majauskui, tai ir rusai, ir J. Bernatonis nusikopijavo nuo liberalų, nes mes seniai buvome siūlę tokį projektą, tik klausimas, kodėl tą pačią dieną nusikopijavote, copy paste padarėte?
O klausiant rimtai, žiūrėkite. Taip, tai yra papildoma priemonė, papildomas balsavimo būdas. Įsivaizduokime, jeigu čia pandemija ir viskas blokuojama, tai yra vienintelis išsigelbėjimas, todėl aš žiūriu gana palankiai. Jeigu vėl atsilaisvina, karantino nebėra, kiek, jūsų manymu, žmonių balsuotų tokiu būdu ir sumažintų balsuojančiųjų eiles? Aš čia su kolega Gediminu kalbėjau, jis sako – keletas procentų. Koks jūsų įsivaizdavimas, kiek žmonių, turėdami įvairias pasirinkimo galimybes Lietuvoje, pasinaudotų tokia elektroninio balsavimo forma?
J. BERNATONIS (LSDDF). Dėkoju už klausimą.
E. GENTVILAS (LSF). Prašom.
J. BERNATONIS (LSDDF). Bet turiu patikslinti, kad šią idėją pradėjo socialdemokratų Vyriausybė, vadovaujama G. Kirkilo, bet mes labai džiaugiamės, kad visada buvome bendraminčiai kartu su liberalais. Man teko susipažinti su Estijos patirtimi, gyvenimas taip susiklostė, todėl aš aktyviai propagavau. Vertinant Estijos atvejį, galėtų būti apie 20 %. Bet jeigu yra tam tikras nepasitikėjimas, Seimo narių nepasirengimas priimti modernias visuomeninio gyvenimo formas, mes galėtume daryti tam tikrą išlygą, kad šis būdas būtų naudojamas tik tuo atveju, jeigu kitais būdais negalima būtų to užtikrinti. Jei situacija nepasikeistų, nepagerėtų, būtų tokia, kokia yra dabar, suprantama, rinkimai negalėtų vykti.
Jeigu situacija pagerėtų, būtų galima kol kas nenaudoti. Kaip pamenate, pagrindiniai argumentai būdavo, kad šis balsavimo būdas skirtas trims grupėms. Visų pirma mūsų piliečiams, kurie gyvena užsienyje, taip pat visuomet mūsų ir manęs, kaip teisingumo ministro, prašydavo neįgaliųjų organizacijos, kad galėtų taikyti žmonėms su negalia. Taip pat labai plačiai taikyta Estijoje, ir dalyvavo jaunimas, tai yra mobiliausios grupės. Dabar šioje situacijoje mobilumas sumažėjęs ir, suprantama, tai turėtų būti labai naudinga rizikos grupės žmonėms.
PIRMININKAS. M. Adomėnas. Nematau. K. Glavecko taip pat nėra. S. Gentvilas. Prašau klausti, Simonai. Atsisako. A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, koronos metu, rodos, Pietų Korėja, kurioje gyvena dešimtimis kartų daugiau žmonių, rengė rinkimus ne internetiniu, o normaliu būdu, lyg ir pasekmių didelių nebuvo. Ar praktika, kuri yra kitose šalyse dėl svetimų žmonių kišimosi į rinkimų sistemas, dar jūsų neatgrasė nuo patirties Estijoje, kad ši sistema iki galo dar nėra apsaugota nuo negerų žmonių kišimosi į kitų šalių politines sistemas? Ačiū.
J. BERNATONIS (LSDDF). Labai ačiū už tikrai gerą klausimą. Visų pirma norėčiau pabrėžti, kad tai yra taip pat normalus balsavimo būdas. Kai mes buvome bičiuliai vienoje partijoje, palaikėme visi tą būdą, kai teikėme. Dabar galbūt šiek tiek įgijome kitos patirties ir todėl skiriasi mūsų požiūriai.
Dėl Pietų Korėjos. Jeigu jūs pasidomėsite informacija, nebuvo tokie sėkmingi rinkimai, nes po rinkimų, nepaisant to, kiek buvo imtasi įvairių priemonių, kad būtų galima balsuoti tiesiogiai, susirgimų koronavirusu augimas akivaizdus buvo būtent Pietų Korėjoje. Tai jūs pažiūrėkite statistiką, ir būtent ta statistika mus šiek tiek ir sujaudino, kad reikia forsuoti šias pataisas, būtent parlamento rinkimai Pietų Korėjoje ir fiasko Prezidento rinkimų Lenkijoje.
PIRMININKAS. E. Vareikio taip pat nematau. A. Kupčinskas. Prašau klausti.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, gal idėja tikrai ir nebloga, gal reikėtų ne visa apimtimi taikyti, galbūt galima kalbėti apie užsienio lietuvių apygardą ir taikymą?
Aš tiktai noriu priminti, kad mes kartu su J. Sabatausku dalyvavome tokioje konferencijoje, kurią organizavome kartu čia, Seime, prieš pusantrų metų. Estijos ambasada atvežė specialistų, pristatė, kaip veikia visa sistema. Dalyvavo ir mūsų informacinių technologijų specialistai. Aš jums tiktai noriu pasakyti, kad dabartiniu atveju du trečdaliai Lietuvos piliečių paprasčiausiai negalėtų dalyvauti tokiuose rinkimuose, nes Lietuvoje yra išduota tiktai milijonas ID kortelių. Tai yra faktas. Aš irgi tiktai šiandien pasikeičiau, nes suėjo apvalus jubiliejus ir turėjau pasikeisti. Tiktai dabar yra keičiamos kortelės, kurios suteiktų galimybę prisijungti prie internetinio balsavimo. Estai irgi atsisakė balsavimo dėl to, kad nebesijungia per bankinę sistemą. Šioje situacijoje iš tikrųjų, kad ir kokie geri norai būtų, du trečdaliai piliečių negalėtų pasinaudoti tokia jūsų siūloma galimybe.
J. BERNATONIS (LSDDF). Dėkoju už labai gerą klausimą ir priminimą. Estijoje balsavimas internetu tebeegzistuoja.
Bet ką aš norėjau pabrėžti? Tai ne tiktai ID kortelėmis galima naudotis. Galima naudotis ir elektronine bankininkyste. Šiaip aš sutinku su jumis, kad turėtų būti elektroninio parašo plėtra, kažkada tai vyko pakankamais tempais. Tik nereikėtų mums taip savęs nuvertinti. Lietuva informacinių technologijų srityje viena iš pirmaujančių ir jau kas kas, bet Lietuva tikrai pajėgi įsivesti šitą sistemą. O žmonės ne visi naudojasi, kaip jūs sakėte, informacinėmis sistemomis, bet kaip rodo žmonių aktyvus dalyvavimas socialiniuose tinkluose – feisbuke ir taip toliau, tai nepriklauso netgi nuo amžiaus. Jau tie laikai, kai kompiuterinės dėžutės vyresnio amžiaus žmonės bijojo, Lietuvoje baigėsi. Tas psichologinis barjeras įveiktas. Taigi aš matau internetinio balsavimo perspektyvą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimų laikas baigėsi. Dėkojame pranešėjui. Motyvai dėl viso.
J. BERNATONIS (LSDDF). Dėkoju.
PIRMININKAS. Nuomonė už – S. Gentvilas. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, Liberalų sąjūdis aktyviai, nuosekliai pasisakydavo už elektroninio, internetinio balsavimo įdiegimą. Praeiti Seimo rinkimai tęsėsi su haštagu „Ačiū, Zenonai“, matant eiles, kurios rikiavosi prie balsavimo apylinkių. Smagu, kad gerbiamam Z. Vaigauskui pradėjus dirbti Socialdarbiečių frakcijos patarėju pagaliau išvydome įstatymo projektą, ir esame giliai dėkingi kaip liberalai gerbiamam J. Bernatoniui, kad toks įstatymo projektas pagaliau atsidūrė darbotvarkėje. Pritariame jam ir skatiname. Kolegė V. Čmilytė-Nielsen už mano nugaros yra išrinkta Liberalų sąjūdžio pirmininke tik elektroninio balsavimo pagalba. Man atrodo, yra gerų pamokų. Taip pat yra rizikų, apie kurias būtina kalbėti, įvardinti jas.
Vieną iš rizikų kaip liberalai matome, kad tokios sistemos įdiegimas šiems rinkimams yra neįmanomas ir gali būti diskredituota gera idėja. Pavyzdžiui, viešųjų pirkimų procedūros, kol jos bus prasuktos ir ištestuotos, o šita Vyriausybė nekaip gebėjo su internetinėmis sistemomis, jų operavimu… Neturime gerų pavyzdžių, kad sparčiai būtų galima įdiegti tokią plataus masto sistemą be rizikos prevencijos, todėl mes, kaip liberalai, sakome už, bet registruosime pasiūlymą, kad šitas balsavimas būtų galimas tiktai nuo kitų artimiausių rinkimų. Manome, kad negalima diskredituoti geros idėjos net ir pandemijos akivaizdoje su skubiais sprendimais. Kviečiame pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, nors čia buvo atskleista „svarbi“ aplinkybė, kad šis projektas sinchronizuotai teikiamas kartu su Rusijos Dūma, vis dėlto ir šis „svarus“ argumentas manęs neįtikino palaikyti siūlymą. Aš manau, kad niekas – nei apžvalgininkai, nei politologai, analitikai nesupranta, kaip galima teikti tokį esminį rinkimų sistemos keitimo siūlymą, likus mažiau kaip pusei metų iki rinkimų. Mes ir patys juk esame priėmę tą bendrą nuostatą, kad tokie keitimai negalimi. Šiaip, jeigu mes, turiu omeny, mūsų partija, būtume tokie savanaudiškai pragmatiški, žinome atliktus rinkėjų nuomonės tyrimus, mums tai būtų naudinga, mūsų ta jauniausia rinkėjų dalis kaip tik labai nori internetu balsuoti ir toli gražu ne visada ateina prie tradicinių balsavimo vietų. Bet šiuo atveju svarbu ne tas politinis pragmatiškumas, o bendresni atsakomybės suvokimai, tikrai žinant, kad per tokį trumpą laiką saugių, patikimų sistemų nesukursi. Nėra pas mus taip, kaip Estijoje, kad kiekvienas pilietis privalomai turi tą skaitmeninę asmens tapatybės kortelę ir gali tokiu būdu saugiau balsuoti neįvesdamas dar papildomo faktoriaus – elektroninės bankininkystės, kurios mes nekontroliuojame. Tų argumentų aš nebevardinsiu, tiesiog, matyt, priežastis yra tik paprasčiausias viešųjų ryšių akcijos siekis. Viešųjų ryšių akcija įvyko, teikėjas tribūnoje pastovėjo, gal tuo ir užbaikime.
PIRMININKAS. Motyvai visi išsakyti. Dėl šio projekto balsuosime taip pat vėliau. Darbotvarkėje toliau… Kviečiu į tribūną… (Balsai salėje) Balsuosime vėliau, kai pabaigsime visus darbotvarkės klausimus.
16.16 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 22, 28, 29, 30, 32, 33, 34, 35, 37, 38, 46, 53, 55 ir 56 straipsnių pakeitimo, 31 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-4565, Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 11 ir 53 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4566 (pateikimas)
Toliau. Pranešėjas – A. Veryga. Jis mums pristatys Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 įvairių straipsnių pakeitimo, 31 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr. XIIIP-4565, kartu ir lydimąjį. Prašau.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, leiskite pristatyti keletą įstatymų pakeitimų, ir trumpai, ko jais siekiama. Vienas iš pateikimų yra susijęs su šių metų vasario 1 dieną įsigaliojusiais Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimais, kuriais buvo nustatyta, kad savivaldybės tarybos nario pareigos yra nesuderinamos su tos viešosios įstaigos, kurios savininkas ar vienas iš dalininkų yra savivaldybė, vienasmenio vadovo ir kolegialaus valdymo organo nario pareigomis.
Šiuo metu Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 31 straipsnyje yra nustatyta, jog Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaigos privalo turėti stebėtojų tarybą, o viešosios įstaigos stebėtojų tarybos nariai yra ir savivaldybės tarybos paskirti tarybos nariai. Vertindami tai, jog susiklostė tokia, na, iš tiesų viena kitai prieštaraujanti teisinė situacija, siūlome ją taisyti ir koreguoti įstatymo nuostatas, nustatant, kad sveikatos priežiūros įstaigų stebėtojų tarybų nariais negalėtų būti deleguojami konkrečias pareigas užimantys asmenys, tai yra savivaldybių tarybų nariai, o būtų deleguojami savivaldybių tarybų paskirti asmenys. Tai vienas siūlymas.
Kitas siūlymas yra susijęs su kitomis kolegialiomis veikiančiomis struktūromis, sveikatos priežiūros įstaigomis. Kitu pakeitimu siūloma nustatyti, kad gydymo tarybai ir slaugos tarybai negalėtų vadovauti sveikatos priežiūros viešosios įstaigos, ligoninės, sakykim, ar kitos sveikatos priežiūros įstaigos vadovas, vadovo pavaduotojas, padalinio ir filialo vadovas. Ir iš tiesų dabar egzistuojanti situacija sukuria tokias prielaidas, kuomet tiek gydymo, tiek slaugos taryba, kurioje gali dalyvauti ir jai vadovauti tiek įstaigos vadovas, tiek kito lygio vadovas, gali atsidurti tokioje situacijoje, kai pati sau teikia rekomendacijas. Įvertinus esamą reglamentavimą ir praktinį nuostatos taikymą, susidaro korupciniu požiūriu ydinga praktika – kaip ir sakiau, gydymo ir slaugos tarybai vadovaujantiems vadovams gali tekti teikti siūlymus patiems sau. Siūlytume keisti tokią nuostatą.
Taip pat siūlome suteikti Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešųjų įstaigų medicinos etikos komisijoms papildomų funkcijų, susijusių su sveikatos priežiūros specialistų elgesio ir sveikatos priežiūros specialistų tarpusavio etikos klausimų sprendimu. Tikrai jūs turbūt visi prisimenate, kiek daug diskusijų sukėlė dar prieš koronaviruso infekciją dalyje įstaigų iškilusios mobingo istorijos ir pačių medikų kelti klausimai dėl bendravimo, tarpusavio bendravimo tam tikros etikos, medicininės etikos, kuri yra susijusi ne su medicinos darbuotojų elgesiu su pacientais, bet būtent su tarpusavio elgesiu, tai yra kaip medikai, administracija arba vyresni ir jaunesni kolegos medikai bendrauja tarpusavyje.
Mūsų siūlymas su tuo ir yra susijęs. Manytume, kad viešųjų įstaigų medicinos etikos komisijų veikla galėtų būti sustiprinta ir papildyta funkcijomis, kurios būtų susijusios ir su sveikatos priežiūros specialistų elgesio ir sveikatos priežiūros specialistų tarpusavio etikos klausimų sprendimu.
Taip pat siūloma Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešųjų įstaigų organų statusą suderinti su Viešųjų įstaigų įstatyme nustatytu reglamentavimu, tai yra stebėtojų tarybą, slaugos tarybą ir gydymo tarybą priskirti kolegialiam, bet ne valdymo organui. Taip pat siūloma panaikinti nuostatą, jog Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės ir savivaldybių biudžetinės ir viešosios įstaigos privalo turėti valdymo organą – administraciją ir numatyti, kad vienasmenis įstaigos valdymo organas yra įstaigos vadovas.
Paskutiniai du paminėti pakeitimai yra labiau techninio pobūdžio, tiesiog suderinamos įstatymo nuostatos su kitais jau galiojančiais įstatymais. Prašyčiau pritarti šiam pakeitimui.
PIRMININKAS. Pirmasis klausia A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamas ministre, pritariu stebėtojų tarybų kūrimui, kadangi jos veikė ir anksčiau, bet vis dėlto man peršasi tokia mintis, tokia išvada, ar neišeina taip, kad mes, norėjau pasakyti, kopijuojame, išvengiu to žodžio, sakyčiau, mokydamiesi iš įvairių įstaigų valdymo struktūrų modelių, vis dėlto nepriskiriame šiems organams, šiuo atveju stebėtojų tarybai, nei funkcijų, nei pareigų. Ar apskritai tokiu atveju pasiteisins simbolinis stebėtojų tarybos buvimas ir simbolinė veikla? Jūs galite sakyti, kad projektas numato, jog stebėtojų tarybų funkcijos bus apibrėžtos įstaigos įstatuose. Bet visiškai aišku, kad įstatai negalės šiai tarybai priskirti daugiau funkcijų, nei leidžia įstatymo nuostatos. Toks mano klausimas.
A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Iš tikrųjų, kaip aš ir minėjau, dėl pakeitimų, kurie yra susiję su stebėtojų tarybų nariais, tai yra labiau praktinės problemos ir teisinės kolizijos sprendimas. Kadangi visiškai neseniai yra priimtas kitas naujas įstatymas, tai yra Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimai, mano paminėti, kurie sukūrė tam tikrą teisinę priešpriešą, dėl to jau buvo kreiptasi, todėl ir tie pakeitimai yra teikiami.
Bet grįžtu prie jūsų klausimo dėl tam tikrų įgaliojimų, jūs teisingai pastebėjote, kad stebėtojų taryba vis dėlto negali priimti kokių nors imperatyvių sprendimų, aš norėčiau tik priminti, kad įstatymų projektuose, kurie, deja, neįsigaliojo, nes buvo vetuoti, buvo siūlymas dėl valdybų modelio diegimo. Tik aišku, kad toks modelis galėtų būti diegiamas tikrai, matyt, ne visose gydymo įstaigose, bet greičiausiai tik didžiausiose, nes valdybos modelis yra realiai kainuojantis. Stebėtojų tarybos… ten nereikia kokių nors papildomų išlaidų. Valdybos modelis jau reikalauja papildomų finansų. Bet jei toks modelis atsirastų bent didžiosiose įstaigose, manau, kad tikrai būtų naudinga, nes kai kurių kitų šalių, kur jis yra taikomas, praktika rodo, kad toks kolegialus valdymo organas padeda vadovams spręsti problemas ir šiek tiek padeda dalintis atsakomybe.
PIRMININKAS. Klausia R. Martinėlis.
R. MARTINĖLIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Projektas vadybos požiūriu tikrai labai platus, aišku, reikia suderinti su Savivaldos įstatymu ir visais kitais, bet ar jūs nemanote, kad tokį projektą galima būtų teikti ir su tinklo reforma, kaip anksčiau buvo? Čia toks labiau kaip epizodas išimamas ir čia dar daugiau yra šnekama ir apie likvidatorių, įstaigos likvidavimą šiame projekte, ir kalbama apie profesinės kompetencijos vertinimus, kitus dalykus. Norėčiau paklausti, koks esminis vadybos požiūriu siektinas rodiklis yra šiame įstatymo projekte, nes jis labai plačiai apima.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Kaip ir minėjau, viena iš pagrindinių priežasčių, dėl ko jis buvo rengtas, dar kartą pakartosiu, yra tam tikra teisinė priešprieša. Ją iškėlė jau ir pačios savivaldybės, kurioms reikėjo deleguoti narius į stebėtojų tarybas. Kad nebūtų tos priešpriešos, yra teikti šie siūlymai.
O kiti yra tokie, sakykime, labiau susiję su kitomis aktualijomis. Viena nuostata dėl gydymo, slaugos tarybų vadovavimo. Manau, ir sveikas protas, ir tam tikra, kaip ir minėjau, korupcijos prevencijos ideologija kaip ir diktuoja, kad neturėtų tie patys asmenys patys sau teikti siūlymų, būdami tų kolegialių, sakykime, organų, veikiančių institucijose, vadovai.
O dėl medicinos etikos komisijų veiklos, tai vėlgi pastarųjų metų aktualijos padiktavo tokį poreikį, sakykime, išplėsti tų pačių medicinos etikos komisijų veiklą įtraukiant klausimus, kurie yra susiję vėlgi su pačių medikų keltais klausimais, susijusiais su mobingu, su psichologinėmis patyčiomis ir kitais reikalais.
Kadangi tinklo idėją svarstyti yra sunku ir sukelia labai daug diskusijų, tai čia yra tokie labai praktiški dalykai, kurie, aš manau, kam nors didelio nepasitenkinimo neturėtų sukelti ir, atvirkščiai, išspręstų tam tikras praktines problemas, kurios yra pribrendusios.
PIRMININKAS. Klausia R. Juška.
R. JUŠKA (LSF). Gerbiamas ministre, 33 straipsnio 4 punkte jūs, taip pažiūrėjus projektą atrodo, norite eliminuoti tarybos narius, nes buvo: savivaldybės tarybos paskirto savivaldybės tarybos nario. Dabar jūs „tarybos narį“ pakeičiate „asmeniu“. Bet tarybos narys taip pat yra asmuo. Ar jūs bėgate nuo politikų tarybos narių? Dabar išeina, kad jūs išplečiate sąvoką, nes tas asmuo tarybos narys taip pat yra. Tai galės ir tarybos narį, ir bet ką.
A. VERYGA (LVŽSF). Kaip ir paminėjau, kad nei mes… iš tikrųjų mes ne bėgame, o tiesiog yra įsigaliojusios tokios įstatymo, kurį aš jau minėjau, pataisos. Tai yra Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimai, kuriuose, galiu dar kartą tik pacituoti, yra nustatyta nuostata, kad savivaldybės tarybos nario pareigos yra nesuderinamos su tos viešosios įstaigos, kurios savininkas ar vienas iš dalininkų yra savivaldybė, vienasmenio vadovo ir kolegialaus valdymo organo nario pareigomis. Tiesiog kitas įstatymas nustato, kad negali būti, ir mes, kadangi tai yra visiškai šviežiai priimtas įstatymas, išdiskutuotas, dabar jau keičiame savo sritį reguliuojantį įstatymą, kad tos priešpriešos tiesiog nebeliktų.
PIRMININKAS. Klausia J. Sabatauskas. Nėra. A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, sutinku, kad reikia kai kurias įstatymo nuostatas suderinti su vėliau priimtais teisės aktais, sutinku, kad gydymo tarybai, slaugos tarybai neturėtų vadovauti vadovai, pavaduotojai, bet ar jūs nemanote, kad yra perlenkta lazda, kai yra sakoma, pavyzdžiui, kad slaugos tarybai negali vadovauti padalinio arba filialo vadovas? Paprastai tai būna padalinio vyriausioji sesuo, tai jeigu ir joms neleisime vadovauti slaugos tarybai, tai iš kur čia tų lyderių mes dabar priimsime? Kas tada, įsivaizduojame, turėtų būti, vadovauti gydymo tarybai žmogus, kuris galbūt turi mažesnį stažą, neturi patirties? Tai ar ten bus efektyvus tas vadovavimas ir ar tas žmogus išdrįs teikti kokius nors siūlymus? Ar nemanote, kad šiek tiek perlenkta lazda įtraukiant filialų, padalinių vadovus?
A. VERYGA (LVŽSF). Nežinau, aišku, dėl visko galima diskutuoti, tik sakau, kokia yra bendra logika, kad žmogui pačiam sau teikti siūlymus, na, yra labai sudėtinga. Aš suprantu, ką jūs norite pasakyti, kad iš tikrųjų kai kur gali būti sudėtinga rasti ir daugiau žmonių, kurie turi kompetencijos, bet čia yra logika šiek tiek kita. Jeigu tokia įstatymo logika, na, toks pakeitimas įsigaliotų, tai gal tai būtų ženklas tiems patiems padalinių vadovams iš tikrųjų skatinti žmones domėtis, augti, nes negali taip būti, kad visoje ligoninėje vienas žmogus, sakykime, kažkokio slaugos padalinio vadovas yra kompetentingas spręsti. Taip, jis turi daug atsakomybės, galbūt turi daug patyrimo, bet gal čia bus paskata auginti ir naujus žmones, raginti juos dalyvauti ir tam tikrą atsakomybę prisiimti, nes yra labai gerai, kai kas nors pasako, kaip daryti, ir viską nusprendžia. Gal tada kolektyvui nėra noro ir veltis, kištis ir savo nuomonę reikšti.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, negalėčiau ten kažko apkaltinti, bet likus mažiau kaip pusei metų tokius reforminius aspektus keliate vėl iš naujo, kadangi jūs jau tą bandėte turbūt daryti. Mano klausimas būtų, ar jūs suderinote su sveikatos įstaigų specialistais šį projektą ir turite atsakymus? Kaip dažnai būna, šalindami vieną priešpriešą, jūs galite netikėtai sukurti kitą ir medikų bendruomenėje vėl atsiras tam tikro nepasitenkinimo, o pagalvojus apie jų sunkų darbą dabartiniu metu ar to reikia?
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Aišku, bendruomenė visada savo nuomonę, jeigu ir neturėjo progos ar nežinojo, bet kada gali pareikšti, kad ir dabar tai, ką mes kalbame, yra viešai transliuojama. Neabejoju, kad medikai domisi. Jeigu jie dėl ko nors nepritaria arba mano kitaip, jie tą nuomonę galės pareikšti svarstant komitetuose.
O šiaip šitų pataisų aš nevadinčiau reforminėmis, jos daugiau yra gal tokios, sakykime, su labai praktiniais dalykais susijusios, nemanau, kad jos kokią nors priešpriešą turėtų medikų bendruomenėje kelti. Atvirkščiai, gal tas medicininės etikos komisijų kompetencijų praplėtimas yra net ir labai laukiamas medikų bendruomenės, nes iki šiol nelabai buvo kas imtųsi spręsti tas patyčių, mobingo problemas. Sakau, skambiai nė vienos tos nuostatos reforminėmis nevadinčiau, jos labiau yra tokios praktinės nuostatos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai už – A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamas ministre ir gerbiami Seimo nariai, tęsiu tą pačią mintį dėl stebėtojų tarybos, kadangi duodu jai svarbią reikšmę. Norėčiau pasakyti, kad projekte reglamentuojamos sveikatos priežiūros įstaigų stebėtojų tarybos veikla aiškiai išdėstyta. Tokios tarybos veikė visą laiką, bet atkreipiu dėmesį, kokia numatoma stebėtojų tarybų kompetencija. Projektu stebėtojų taryboms numatomi du tikslai: užtikrinti įstaigos veiklos viešumą ir patarti įstaigos veiklos klausimais. Tarybos sudėtis gana solidi – ją sudaro atstovai iš Sveikatos ministerijos, iš savivaldybės. Jeigu įstaiga universiteto lygmens, tai iš aukštosios mokyklos bei įstaigos vadovų. Jeigu numatoma kukli stebėtojų tarybos kompetencija, apie kurią kalbėjau, tai ji bus tik simbolinė, ką aš sakiau užduodamas gerbiamam ministrui klausimą.
Palyginimui atsiverčiau pasižiūrėti, kokia kompetencija priskirta akcinių bendrovių stebėtojų taryboms. Čia stebėtojų tarybos turi labai rimtų ir atsakingų teisių ir pareigų. Dėl riboto laiko paminėsiu tik keletą: svarsto ir tvirtina bendrovės veiklos strategiją, analizuoja, vertina informaciją apie bendrovės veiklos strategijos įgyvendinimą, šią informaciją teikia eiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui, renka valdybos narius (pabrėžiu – renka), atšaukia juos iš pareigų, prižiūri valdybos ir bendrovės vadovo veiklą. Jeigu bendrovė dirba nuostolingai, stebėtojų taryba privalo svarstyti, ar valdybos nariai ir bendrovės vadovas tinka eiti pareigas, ir kitų tokių atsakingų dalykų.
Bet tai, kad šiandien pateikiate ir svarstome, jau pateikimas vyksta dėl tų tarybų, labai svarbu. Pritariu, linkiu sėkmės ir manau, kad gal svarstant arba po svarstymo bus pateikta kai kurių pataisų, papildymų, todėl aš balsuosiu už.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – J. Sabatauskas, tačiau nematau. A. Matulas. Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, išties pritariu, kad reikia teikti kai kurias įstatymo pataisas dėl to, kad reikėtų suderinti su vėliau priimtais įstatymais, bet man kelia nerimą, kad prieš kurį laiką buvo siūloma įstaigose, ypač didelėse, steigti valdybas ir taip neva stiprinti įstaigų valdymą. Šiandien malonu girdėti, kad jau kolega A. Veryga pripažino, kad čia būtų ir nemažų papildomų išlaidų. Ir gerai, kad to yra atsisakyta.
Bet dabar nueinama kitu keliu. Jeigu iki šiol gydymo taryba, stebėtojų taryba, slaugos taryba buvo valdymo organai, dabar jau mes kažkodėl norime pasakyti, kad tai kažkokie kolegialūs organai. Čia pritariu kolegai A.Vinkui, kad vėlgi mes iš esmės mažiname tą įtaką. Aš nemanyčiau, kad reikėtų atsisakyti šito žodžio.
Taip pat dėl mobingo. Kolegos, mes labai dažnai girdime apie taikomą psichologinį spaudimą – mobingą įstaigose, tikrai jo yra. Įstaigų žmonės nedrįsta apsiginti dėl to, kad ne visur yra stiprios profesinės sąjungos. Bet, kolegos, gi visi matome, visi girdime, kad tas mobingas – psichologinis teroras – vyksta ir kai kuriose ministerijose. Aš esu kalbėjęs gal su 15, gal su 20 iš Sveikatos ministerijos atleistų, išėjusių žmonių, kurie turi net raštiškus įrodymus, kaip buvo siūloma jiems išeiti, keliamos sąlygos, arba pereiti į kitą darbą. Aš manau, kad tie žmonės anksčiau ar vėliau, kaip ir Prancūzijos paštininkai, apsigins teismuose ir gaus…
PIRMININKAS. Laikas!
A. MATULAS (TS-LKDF). …tam tikras kompensacijas. Todėl rekomenduočiau, kolegos, matyti ir save, matyti ir savo bėdas, savo krislus akyse.
O šitam įstatymo projektui nepritarsiu, susilaikysiu dėl to, kad aš vėlgi įžvelgiu tam tikrus perteklinius reikalavimus dėl filialų vadovų…
PIRMININKAS. Laikas!
A. MATULAS (TS-LKDF). …padalinių vadovų, dėl valdymo organų išbraukimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Visi motyvai išsakyti.
16.39 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4451 (pateikimas)
Toliau darbotvarkėje – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4451. Kviečiu ministrą į tribūną. Prašau.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Tai tikrai mano jau paskutinis šiandien pristatymas. Šitas įstatymo pakeitimas yra susijęs su dar praėjusių metų rugsėjo 26 dieną priimtais Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 3 ir 36 straipsnių pakeitimais, kuriais buvo nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių viešosios asmens sveikatos priežiūros įstaigos ilgalaikį materialųjį turtą valdo ne panaudos pagrindais, bet patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį, o viešosios įstaigos joms patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį perduotą turtą gali išnuomoti ar perduoti valdyti kaip panaudą.
Įstatyme taip pat buvo nustatyta, kad Vyriausybė turi patvirtinti valstybės ir savivaldybių turto perdavimo patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį pavyzdinę formą ir nustatyti viešosioms įstaigoms, tiek valstybės, tiek savivaldybių, patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį perduoto turto nuomos ir panaudos tvarką.
Pradėjus rengti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktų projektus ir juos derinant, ypač su Finansų ministerija, įsiklausius į kai kurių savivaldybių atstovus, buvo nuspręsta ir teikti, ir rengti šią pataisą, korekciją, kuria būtų iš esmės nustatoma, jog Vyriausybei nėra tikslinga savivaldybių viešosioms įstaigoms nustatyti perduoto savivaldybės turto nuomos ir panaudos tvarką. Ir iš tiesų savivaldybės, pačios nustatydamos savivaldybių viešosioms įstaigoms patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį perduoto savivaldybės turto nuomos ir panaudos tvarką, galėtų labiau atsižvelgti į savivaldybės turto valdymo specifiką ir poreikius. Be to, priėmus tokią pataisą, kuri dabar yra siūloma, būtų neribojamas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 3 punkte numatytų savarankiškų Konstitucijos ir įstatymų nustatytų ar priskirtų savivaldybių funkcijų, tai yra savivaldybei nuosavybės teise priklausančios žemės ir kito turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo, įgyvendinimas.
Atsižvelgdami į mano paminėtas tiek Konstitucijos, tiek kitų įstatymų nuostatas, taip pat į kitas pastabas, siūlytume leisti pačioms savivaldybėms atsižvelgiant į savivaldybės turto valdymo specifiką ir poreikius nusistatyti savivaldybių viešosioms įstaigoms patikėjimo teise valdomo turto naudos ir panaudos tvarką, o Vyriausybė nustatytų tiktai valstybei priklausančio turto nuomos ir panaudos tvarką. Prašyčiau pritarti šiai įstatymo pataisai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia R. Martinėlis. Prašom.
R. MARTINĖLIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Jūs siūlote, kad savivaldybės nustatytų tvarką, tai iš tikrųjų yra viešojo intereso tenkinimas. Viešasis sektorius yra viešosios įstaigos. Bet ta skirtinga tvarka, sakykime, visoje sistemoje labai neiškraipytų, kaip jūs galvojate, sistemos tokio lygiavertiškumo arba paslaugų prieinamumo, kokybės? Čia nemanote kokių nors tokių?..
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Bet manau, kad tikrai ne, nes čia kalbame ne apie kokį nors paslaugų teikimą, bet kalbame apie valdomą turtą. Iš tikrųjų situacija yra labai labai skirtinga savivaldybėse. Vienose tas turtas buvo tiesiog paveldėtas iš tos buvusios sistemos ir vienur gal jis buvo geriau sutvarkytas, kitur blogiau sutvarkytas, tai dabar visai sistemai Vyriausybei nustatyti kokį nors vienodą standartą, tvarką būtų tikrai sudėtinga. Juo labiau, kaip ir sakiau, savivaldybių situacija skiriasi, matyt, nepasitikėti savivaldybėmis, joms valdant savo turtą ir su juo tvarkantis, tikrai nėra jokio pagrindo.
PIRMININKAS. Klausia A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, išties pasitikėti savivaldybėmis tikriausiai reikia, bet aš noriu pasakyti jums tokį pavyzdį. Lietuva dar turėjo litus. Aš bandžiau domėtis, kokias sumas sudaro nuomos mokestis įvairioms vaistinėms, kitoms institucijoms, įsikūrusioms ligoninėse. Tai radau tokį dalyką vienoje rajono ligoninėje. Nuomos kvadratinis metras kainavo per 100 litų, o vienoje didžiausių, ne didžiausių, o vienoje didelėje Vilniaus ligoninėje – keliolika litų kainavo. Ar jūs nemanote, kad tokių dalykų gali būti ir kad vis dėlto Vyriausybė kokias nors gaires galėtų nustatyti? Tam, kad nebūtų, kaip sako kolega R. Martinėlis, visiškos savivalės, nes tų interesų vis dėlto yra ir jų tikriausiai bus.
A. VERYGA (LVŽSF). Iš tiesų, matyt, tam tikrų rizikų yra, bet jų, ko gero, bus visur. Labai priklausys gal ne tiek, kaip pasakyti, nuo steigėjo lygio arba pačios įstaigos dydžio, bet priklausys, aišku, ir nuo vadovų, ir nuo jų veiklos skaidrumo, ir kaip bus laikomasi ir kitų įstatymų. Nenustoja juk galioti ir visi kiti įstatymai, galiojantys sveikatos priežiūros sistemai. Tai ir Viešųjų pirkimų, ir kiti įstatymai, kurie gali būti aktualūs arba svarbūs. Vėlgi visuotinai nepasitikėti dėl kelių atvejų, kurie yra tikrai ir kritikuotini, ir smerktini, o kartais gal ir teisėsaugos tyrimo objektas, matyt, sakyti, kad visi taip daro, visi negerai elgiasi, negalima. Tai irgi mūsų sistemai uždeda tam tikrą šleifą. Ji minima kaip labiausiai korumpuota ir panašiai, kai daugeliu atvejų žmonės net nelabai žino, kas tai yra, kas ta korupcija yra.
Aš siūlyčiau vis dėlto pasitikėti, nes ir dėl to įstatymo, kuriuo buvo keičiama ir turto valdymo forma, nuogąstavimų buvo, kad nesitvarkys, netinkamai tvarkysis, išparduos turtą ar panašiai. Negalime visą laiką nepasitikėti ir sakyti, kad mes nesugebėjome išgyvendinti apskritai iš šalies tų negerų dalykų. Jeigu yra kokių nors konkrečių negerovių, tai yra ir savivaldybėje atitinkamų institucijų, ir korupcijos priežiūros tam tikrų organų. Jie gali žiūrėti ir prižiūrėti, jų toks darbas yra.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, iš tiesų savivaldos teisės yra labai svarbios ir, ko gero, reikia joms pritarti. Bet, aišku, tie negeri pavyzdžiai daro tam tikrą įtaką, priimant sprendimus. Pavyzdžiui, kai politinė grupė nusprendžia atiduoti dalį poliklinikos privačiai įmonei, kuri sudarytų pagrindinę konkurenciją paėmusi geriausią dalį poliklinikos paslaugų, ir taip žlugdo tą savo polikliniką. Iš pirmo žvilgsnio galima pasakyti, kad tai konkurencija, taip turi būti. Deja, tai ne visai švari konkurencija, taip mokesčių mokėtojai išlaiko tą neracionalią dalį, o iš tiesų verslas kai kada pasiima savo. Nežinau, anksčiau būdavo tokie įstatymai, kad panašaus profilio įstaigoms nebūtų suteikta arba kaip nors, kad būtų tam tikri rėmai. Aš bijau…
PIRMININKAS. Laikas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). …mes prisidarysime sau problemų, kai visos problemos bus uždėtos ant savivaldybių, o kažkas iš to gaus didelius pelnus. Ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Kaip ir minėjau, aš tikrai neneigiu blogų pavyzdžių, kurių būna, matyt, pasitaiko. Jeigu kyla pagrįstų įtarimų dėl piktnaudžiavimo tam tikra situacija, vėlgi yra sukurta visa sistema, yra tarnybos, kurios turėtų vertinti tuos procesus, sudėlioti kiekvienai savivaldybei, jos tikrai yra labai labai skirtingos. Atrodo, ir pati geriausia kartais idėja, kad ir kokią mes paimtume, ar įvairūs skaičiavimai, kad ir tam tikrų paslaugų rodiklių skaičiavimai, kai Lietuva yra tokia marga, kam nors pradeda netikti, atsiranda lyg ir logiškų paaiškinimų, kodėl tai savivaldybei netinka tokia tvarka, tada turime galvoti apie kokias nors išimtis. Manau, kad geresnis kelias yra pasitikėti savivaldybėmis, skatinti, matyt, pasitelkti labiau galbūt visuomenę, pacientų organizacijas, kad tuos klausimus svarstytų, aptarinėtų, naudoti demokratinius mechanizmus stebėti tokioms situacijoms. Bet, sakau, nepasitikint arba vadovaujantis blogais pavyzdžiais neapkaltinti a priori visų, kad visi netinkamai valdo, nes iš tikrųjų taip nėra, tai labiau yra išimtys negu taisyklė.
PIRMININKAS. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ministre, sakykite, kaip, tikėtina, pasikeis nuomos kaina už naudojamą turtą, nes iš esmės, jeigu šis projektas paskatins savivaldybes efektyviau naudoti valstybės turtą, tai yra geras dalykas, teisingas ir sveikintinas reikalas. Ir klausimas, kaip prognozuojate to turto nuomos kainos pokyčius?
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Tikrai, matyt, sudėtinga spėlioti taip teoriškai galvojant. Jeigu savivaldybės vadovai jaučiasi tikri šeimininkai ir atsakingi, tai jie viską padarys, kad nuomos konkursai būtų skaidrūs, kad paskatintų daugiau ką nors dalyvauti. Tai turėtų nuomos kainą auginti. Tokia prielaida kaip ir būtų, o kaip realiai gyvenime įvyks, visko, matyt, bus. Bus ir kažkokių pavyzdžių, kurie tikrai bus jokiais būdais nesektini, bet pati logika diktuotų, kad šeimininkas turėtų elgtis taip, kad naudotų savo turtą tikrai maksimaliai naudingai, o tuos gautus pinigus investuotų vėl į tvarkymą, į gerovės gerinimą toje pačioje įstaigoje, kuri gauna pinigų išnuomodama patalpas.
PIRMININKAS. Klausia V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, iš tiesų kai kuriose savivaldybėse gyventojų skaičius sumažėjo beveik dvigubai, o patalpos daugiausia likę tos pačios, tai čia pritariu tam žingsniui. Apskritai gal reikia nustatyti kokius nors normatyvus ar gyventojų skaičiui, ar paslaugų apimčiai, kad motyvuotume tiek savivaldybės, tiek ligoninių vadovus, kad galime tą turtą parduoti kažkam kitur, daug tikrai nepanaudojamo turto. Šildyti reikia, išlaidos, labai neefektyvus išeina kai kur tas jos darbas. Ką jūs galvojate apie tai?
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Dėl pačių normatyvų, tai jie yra. Yra higienos normos, kiek vienam žmogui turėtų būti skiriama. Dar daugiau, yra sistemos efektyvumo rodikliai, kiek dienų pageidautina per metus ta lova turėtų veikti, funkcionuoti, kad ji nestovėtų tiesiog tuščia, tušti skyriai, nes viskas kainuoja. Bet kaip sekasi, tai sekasi labai skirtingai ir kai kuriais atvejais gal net sudėtinga kaltinti savivaldybę, nes turtą galbūt galėjo parduoti ir investuoti tuos gautus pinigus į sutvarkymą, jei yra tai atskiri, tarkime, pastatai. Bet jeigu tai yra senas sovietinis pastatas, kurio neatskelsi, gabalais neparduosi, ir nelabai galbūt ir pirkėjų būna kai kuriose situacijose, nes kas jį pirks tokį? Ką su juo daryti? Jis yra ligoninės pastatas, jo fiziškai niekaip neatskirsi, tai kartais tokioms savivaldybėms rekomenduojame tiesiog iš viso tokį pastatą net ne parduoti, o griauti, o vietoj to pasistatyti kažkokį kompaktišką, šiuolaikišką, nedidelį. Bet vėlgi tai yra savivaldybės sprendimai, jos pačios sprendžia ir kartais tikrai, deja, labai neracionaliai nusprendžia kišti pinigus į dideles erdves, kurios nebeužpildytos būna, net iki pusės neužpildoma.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausti laikas baigėsi. Motyvai už – A. Matulas. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, iš esmės logiška įstatymo pataisa. Turtą turėtų valdyti to turto steigėjai, bet aš noriu priminti, kad buvo daug atvejų, – ir Sapiegų parkas, ir Kulautuvoje, ir pagaliau Antakalnio gatvėje, kitos sveikatos priežiūros įstaigos. Yra daug likę dar turto, kuris tikrai masina ir savivaldybių žmones, ir įstaigų vadovus. Jeigu mes visai liberalizuosime, tai galime turėti vėlgi labai įdomių atvejų, ir ministras teisus, kad reikia pasitikėti, bet aš manau, kad svarstydami galbūt turėtume surasti kokį nors mechanizmą, kad vis dėlto Vyriausybė kokius nors principus galėtų nustatyti. Jeigu dabar kiekviena iš 60 savivaldybių nustatys savo turto nuomos ir panaudos tvarką, mes gausime chaosėlį ir nesusitvarkysime. Sakau: iš principo siūlau pritarti, bet reikia dar pagalvoti apie kokį nors mechanizmą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Visi motyvai išsakyti. Dėl šio projekto balsuosime vėliau.
16.55 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 153 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4378 (pateikimas)
Į tribūną kviečiu D. Kaminską. Jis pristatys Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 153 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4378. Prašau, Dariau.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, šis įstatymo projektas buvo registruotas dar praeitais metais po diskusijų su Lietuvos šeimos gydytojų profesinių sąjungų atstovais. Iš tikrųjų vienas iš kertinių šeimos medicinos principų yra nepertraukiama paciento priežiūra. Visame pasaulyje terminas „nepertraukiama“ labiau suprantamas kaip tęstinė priežiūra. Kitaip tariant, šeimos gydytojas yra tas, kuris sprendžia didžiąją dalį paciento sveikatos problemų, bet kai tam neturi galimybių, pacientą nusiunčia pas kitos profesinės kvalifikacijos gydytoją. Po kitų specialistų konsultacijų, tyrimų ar gydymo stacionare toliau pats rūpinasi paciento sveikata.
O Lietuvoje terminas „nepertraukiama“ interpretuojamas tiesiogiai, tai yra šeimos gydytojo medicinos paslauga turi būti teikiama visą parą septynias dienas per savaitę, kitaip tariant, ne tik dienos metu darbo dienomis, bet ir naktimis, švenčių dienomis, savaitgaliais. Šiuo metu įstatymu įtvirtintas reikalavimas visą parą septynias dienas per savaitę teikti šeimos medicinos paslaugas yra nepagrįstas ekonominiu ir klinikiniu požiūriu. Pavyzdys – kaimo ir miestelių ambulatorijose paprastai dirba vienas, du ar tam tikrais atvejais trys šeimos gydytojai. Tokiose ambulatorijose fiziškai ir pagal Darbo kodekso nuostatas negalima užtikrinti nenutrūkstamo laiko pirminės sveikatos priežiūros, nes tiesiog tam nėra žmogiškųjų resursų.
Taip pat galiu paminėti, kad blogėja šeimos gydytojo paslaugų prieinamumas dieną, kai kreipiasi didžioji dauguma pacientų, nes po naktinio budėjimo šeimos gydytojui pagal Darbo kodekso nuostatas priklauso viena ne darbo diena. Tai yra jis kitą darbo dieną neaptarnauja paciento, o tai neabejotinai ilgina eiles gauti šeimos gydytojo paslaugas. Šiuolaikinės šeimos gydytojo paslaugos tampa neatsiejamos ir nuo kitų specialistų, laborantų, radiologų, todėl šiems specialistams nedirbant savaitgaliais, naktimis ar švenčių dienomis šeimos gydytojo paslaugos nebus pilnavertės, nėra pilnavertės, nes šeimos gydytojas nesuteikia kokybiškos konsultacijos, jis negali gauti tyrimų konsultacijai suteikti.
Nors Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nustatyta, kad pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugos turi būti užtikrintos visą parą ir septynias dienas per savaitę, tačiau ūmios ligos atveju, kai yra karščiavimas ar vidutinio stiprumo skausmas, kai paros laikotarpiu pacientui esant ramybės būsenos atsiranda dusulys, galvos skausmas, svaigimas, pykinimas, vėmimas, sutrinka koordinacija, staiga pasireiškia progresuojantis tinimas, ir tais atvejais, kai patiriamos įvairios kilmės traumos ir sužeidimai, jos pagal savo pobūdį yra priskiriamos skubiai medicinos pagalbai. Todėl iš tikrųjų būtų tikslinga, kad ūmių būklių atvejais pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros įstaigos ne darbo laiku pacientai vyktų tiesiai į asmens sveikatos priežiūros įstaigas, turinčias skubiosios pagalbos skyrius.
Dar galiu pažymėti, kad nėra užtikrinamas asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo skaidrumas. Pacientai pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros įstaigos ne darbo metu kreipiasi į kitą įstaigą ir paprašomi sumokėti už paslaugas. Tai grindžiama tuo, kad paslaugos nėra priskirtos ūmiai būklei, todėl turėtų būti gaunamos pas šeimos gydytoją. Tokiu atveju susidaro situacija, kad pacientai arba turi susimokėti už paslaugas, arba vykti atgal namo ir dėl sveikatos būklės į šeimos gydytoją kreiptis įstaigos darbo laiku.
Šio projekto tikslas – atsisakyti perteklinio įpareigojimo Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigoms užtikrinti paslaugų teikimą visą parą septynias dienas per savaitę, bet įpareigoti pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą pacientams užtikrinti ne mažiau kaip po aštuonias valandas penkias darbo dienas per savaitę, taip pat ne mažiau kaip dvi papildomas valandas kiekvieną darbo dieną prieš arba po įstaigos darbo dienos laiko. Tai būtų kaip ir suminė dešimties valandų diena. Iškilus poreikiui, pacientas paslaugas gautų kitu laiku. Kai įstaiga nedirba, paslaugų gavimas būtų dvejopas. Jei paciento būklė atitiktų ūmios būklės atvejus, pacientas turėtų kreiptis ir gauti paslaugas įstaigose, turinčiose skubiosios pagalbos skyrius. Jei paciento būklė neatitinka ūmių būklių, pacientas paslaugą gautų kitą įstaigos darbo dieną.
Prašyčiau palaikyti šį projektą. Pasiruošęs atsakyti į klausimus.
PIRMININKAS. Dėkojame už pristatymą. Pirmasis klausia R. Martinėlis.
R. MARTINĖLIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau paklausti jūsų dėl aritmetikos. Čia dėl valandų, nes aštuonios, dvi ir viena, na, pietų pertrauka ten… galima, aišku, sakyti, dešimt valandų susidaro per parą. Jeigu dirba vienas bendrosios praktikos gydytojas savo kabinete, iš tikrųjų jau susidaro labai ilga darbo diena. Kaip tokiu atveju jūs pakomentuotumėte tą darbą?
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Iš tikrųjų įstaiga turėtų užtikrinti dešimties valandų įstaigos darbo laiką. Tai būtų aštuonios valandos plius dvi valandos. Pietų pertrauka įeitų į įstaigos, ne į darbuotojo darbo laiką, bet į įstaigos, nes kalbama ne apie darbuotojo darbo laiko supratimą pagal Darbo kodeksą, o įstaigai taikomus reikalavimus dėl darbo laiko užtikrinimo. Kaip ir diskutavome su profesinių sąjungų atstovais, jeigu yra mažos ambulatorijos, kuriose dirba, sakysim, vienas gydytojas ir slaugytoja, užtikrinti tas dešimt darbo valandų įstaigai vienas iš variantų galėtų būti, kadangi tikrai ateina pacientų profilaktiniam patikrinimui, juos gali prižiūrėti būtent slaugytoja. Pavyzdžiui, sakysim, nuo 8 iki 10 valandos priima slaugytoja, gydytojas ateina nuo 10 valandos ir atidirba savo aštuonias valandas. Kitą dieną gali atvirkščiai, sakysim, gydytojas ateina anksčiau iš ryto, o tas dvi valandas pratęsia slaugytoja.
Taip pat įstatymo projekte, jeigu taip jau plačiau, jeigu yra įstaiga, kuri nepajėgia sudaryti tų dešimties valandų, tai turėtų sudaryti su kita gydymo įstaiga, kuri galėtų teikti būtent tą dešimties valandų laikotarpį, kad gautų reikiamą paslaugą. O esant ūmių būklių situacijai pacientai žinotų, kad jie gali važiuoti tiesiai į gydymo įstaigas, kurios turi būtent priėmimo skyrius, kur galima suteikti skubiąją pagalbą, nes pagal dabartinę situaciją šeimos gydytojas savo darbo metu turi suteikti pirminę skubiąją pagalbą, bet pagal įstatymus jam nėra privaloma teikti tos skubiosios pagalbos. Yra tiktai pirminė.
PIRMININKAS. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, sakykite, kaip realiai pasikeis paslaugų prieinamumas priėmus projektą, nes jau šiandien turime nemažai atvejų, kai dėl karantino ir įvairių kitų apribojimų taip pat ir planinės paslaugos nėra užtikrinamos. Dabar mes vėl kalbame apie tam tikrą ribojimą. Sakykite, ar priėmus įstatymą realiai kaip nors pasikeis, ar mes čia tiesiog bandome įstatymą pritaikyti prie realybės? Ačiū.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Iš tikrųjų dar kartą pakartosiu: šis įstatymas buvo registruotas praeitais metais. Buvo diskutuota dar ir vasaros metu būtent su šeimos gydytojais. Kaip tik mes padarome, kad pailginame priėmimo darbo valandas, nes iš tikrųjų patekti pacientui būtų didesnė galimybė, jeigu mes atlaisvintume privalomus budėjimus, kaip aš pirma pavyzdį daviau. Jeigu šeimos gydytojas budi, kitą dieną jis turėtų turėti laisvą darbo dieną. Jeigu ir yra pailgintas įstaigos darbo laikas, gydytojui nereikia budėti, jis kaip tik gali mažinti, priimti daugiau pacientų.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, aš ne kaip daktaras daktarui, o kaip pacientas daktarui klausimą turiu. Visgi dėl prieinamumo. Man atrodo, pagrindinis klausimas, žinant, kad Lietuva dėl kai kurių ligų pasižymi dideliu mirtingumu, mes pirmaujame Europos Sąjungos kontekste, ar šitie pakeitimai nepadidins mūsų dar tokių ne pačių geriausių rodiklių?
Ir kitas klausimas. Jūs prabėgomis pasakėte, kad jūs kalbėjote su profesinėmis sąjungomis.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Taip.
A. SYSAS (LSDPF). Ar buvo derinta su organizacijomis, būtent dirbančiomis šioje srityje? Labai ačiū.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Būtent buvo derinta su Lietuvos šeimos gydytojų profesine sąjunga. Jeigu įdomu, tai galiu ir pavardes pasakyti, tai būtų T. Kundrotė, G. Baršauskienė. (Balsai salėje) Tai čia kaip atstovai, būtent su jomis buvo konsultuotasi, nes iš tikrųjų aš kitos specialybės gydytojas esu, bet dėl jų specifikos su jomis būtent šiais klausimais buvo diskutuota. Tikrai manau, kad pailgintas darbo laikas kaip tik ir praplečia pacientui tikimybę patekti pas gydytoją laiku. Iš karto mes numatome tokią situaciją: jeigu tai yra ūmios kažkokios klinikinės situacijos, tai būtent ne darbo metu žmonės galėtų tiesiai važiuoti į priėmimo skyrius, kur gautų skubiąją pagalbą. Mes kaip tik išspręstume šitą klausimą.
PIRMININKAS. Klausia A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, jūs čia įdomiai filosofuojate, kad padidės galimybė gauti paslaugas. Aš šiandien paklausiau kelių poliklinikų ir Vilniuje, ir kituose miestuose, tai dabar jau jie dirba po dvylika valandų, kai kurie dar daugiau, išdėsto dviem pamainomis. Jūs siūlote aštuonias plius dvi, tai jūs jau siūlote čia trumpinti.
Kitas dalykas, klausiau, kaip bus švenčių dienomis, jeigu jūs sakote, penkias dienas, kaip bus naktį, jeigu jūs įpareigojate šeimos gydytojus tą nepertraukiamą… iš esmės naikinate nepertraukiamą paslaugų teikimo principą. Ar jūs vis dėlto konsultavotės su pacientų organizacijomis, kurios, kiek aš žinau, mano, kad tas jūsų projektas nepagerins, nepadidins, bet pablogins paslaugų prieinamumą?
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Nelabai supratau, kaip galėtų pabloginti, jeigu yra kaip tik pailginamas darbo laikas ir pacientai galėtų…
A. MATULAS (TS-LKDF). Kad kaip tik trumpinamas. Kai kurios dabar dirba ilgiau.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Kodėl trumpinamas? Jeigu jūs nors kiek gilinotės į šitą projektą, tai iš tikrųjų netgi, sakykim, jeigu gydymo įstaigos pratęsia daugiau negu dešimt tas aštuonias, tai šnekam apie gydytoją, kuris dirba aštuonias valandas, tai yra ne apie gydytoją, kuris dirba aštuonias valandas, bet apie įstaigą, kuri dirba dešimt valandų. Ir dar. Jeigu, sakysim, yra pamaininis, jeigu mes išdėstome ir, pavyzdžiui, dirbs nuo aštuonių iki devynių, o gal net iki dešimtos valandos, gydymo įstaigoms nereikės papildomai mokėti kitoms įstaigoms, kurios teikia būtent jų ne darbo metu paslaugas, tai bus ir lengvesnis finansinis krūvis toms įstaigoms, ir pacientams pakliūti pas gydytoją kaip tik yra padidinamas prieinamumas. O jeigu yra ūmi būklė, tai kaip tik žmonės važiuos į gydymo įstaigas ten, kur privalo ir kur geriausiai gaus paslaugą.
PIRMININKAS. Klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas pranešėjau, aš nuolat keliu klausimą, o jeigu šeimos gydytojų instituciją visai naikinti ir juos nukreipti į poliklinikas? Jeigu man skauda dantį, einu pas stomatologą, jeigu man skauda ausį ar nosį, einu pas kitą specialistą, širdį – vėl pas kitą. Kam reikalingas šitas tarpininkas, jūs man pasakykite? Tegu jis turi specialybę, eina dirbti į poliklinikas, ateisiu į polikliniką ir aš ten rasiu savo gydytoją. Kas čia per nesąmonė? Tikrai padaugės gydytojų ir sumažės eilės.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, galiu atsakyti, kad šita sistema yra pas mus jau daug metų ir jinai yra vyraujanti pasaulyje. Iš tikrųjų tokią sistemą mes turime ir nemanau, kad ją vertėtų dabar keisti, nes iš tikrųjų, kaip ir minėjau, iš esmės visur pasaulyje taip yra.
P. GRAŽULIS (MSNG). Tai blogai, buvo sovietinėje sistemoje daug geriau.
PIRMININKAS. Dėkoju, jūs atsakėte į visus klausimus. Daugiau klausiančių nėra. Dėl motyvų prieš – A. Matulas. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tai išties įdomus įstatymo projektas, kuris iš esmės mažina paslaugų prieinamumą, bet kolega autorius teigia priešingai. Pavyzdžiui, dabar, jeigu yra, kaip jis sako, ūmi pagalba, būtinoji pagalba, tai jisai kreipiasi į įstaigą, į priėmimo skyrių, kuris turi teisę teikti tą pagalbą, ir apmoka Ligonių kasa, tiksliau, valstybė, pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą.
Kad užtikrintų nepertraukiamumą, visos įstaigos yra sudariusios sutartis su kitomis įstaigomis, kad teiktų planinę pagalbą. Pavyzdžiui, Vilniaus mieste daugiausia yra sudaryta sutarčių su Centro poliklinika, nes ji teikia planinę pagalbą. Šeštadienį arba sekmadienį žmogus gali kreiptis dėl būtinosios pagalbos, kaip sakiau, į ligoninę, o dėl planinės pagalbos, jeigu jis mano, kad jam reikia, negali sulaukti pirmadienio ar antradienio, kreipiasi į Centro polikliniką ir už tai apmoka kita įstaiga, kita poliklinika, kuri sutartiniu būdu taip užtikrina tą nepertraukiamumą.
Dabar tos galimybės neturės, nes dirbs tik penkias dienas. Vadinasi, pacientas tos galimybės gauti planinę pagalbą šeštadienį ir sekmadienį neturės, jis lauks pirmadienio, antradienio. Už tas planines paslaugas, jeigu pacientas kreipiasi, pavyzdžiui, į priėmimo skyrių, bet yra nedraustas, jis apmoka pats, jeigu tai nebūtinoji pagalba. Tai akivaizdu, kad paslaugų prieinamumas mažės, mažės ir dėl to, kad jau daugelis įstaigų, poliklinikos, dirba ilgiau negu dešimt valandų. Tai čia mes dar kartą mažiname valandas. Mano manymu, tikrai yra tam tikra problema, kad šeimos gydytojas turi užtikrinti pagalbą visą parą, bet tai reikia…
PIRMININKAS. Laikas.
A. MATULAS (TS-LKDF). …kompleksiškai spręsti visiems kartu, rasti būdą išanalizuoti, kaip tai daro kitos šalys, Europos valstybės.
PIRMININKAS. Laikas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Bet tokiu būdu mažinti paslaugų prieinamumą ir spręsti šitą problemą negalima, nes tikrai pablogės galimybė gauti planinę pagalbą žmonėms savaitgaliais.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai išsakyti. Dėl šio projekto balsuosime vėliau.
Gerbiami kolegos, norėčiau pasitarti. Kadangi prieš tai buvo kelių kolegų siūlymas pradėti balsavimą anksčiau, tai aš norėčiau paminėti, kad liko maždaug keturi klausimai. Norėčiau jūsų atsiklausti, ar galėtume balsavimus pradėti šiek tiek anksčiau, kai baigsime tuos keturis klausimus? Galime? (Balsai salėje: „Taip!“) Galime. Ačiū.
17.12 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr. XIII-2849 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4785 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Toliau darbotvarkėje – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4785. Pranešėja – V. Vingrienė. Prašom.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, prašau pritarti nutarimui ir įtraukti į pavasario sesijos darbų programą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4713. Patį projektą pristatysiu vėliau.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama kolege, kodėl sugalvojote, kad būtent dabar reikia pateikti šitą projektą? Apie šitą problemą, apie atsinaujinančius šaltinius, mes kalbame ir kalbame, turbūt kas antrą savaitę mes svarstome įstatymų projektus. Kodėl būtent dabar, gegužės vidury, reikia kalbėti apie palmių aliejų? Ačiū.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Pirmiausia aš noriu pasakyti, kad šitas siūlymas buvo įtrauktas prie Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo kaip mano pasiūlymas ir Aplinkos apsaugos komitetas jam buvo pritaręs, tačiau truputį užtruko diskusijos. Ir kad netrukdytume įstatymui, nesustabdytume jo, tiesiog atskirą projektą aš teikiu. Bet kitas dalykas, šiandien sprendžiame globalią problemą kitos pasaulinės globalios problemos kontekste, tai yra COVID-19 infekcijos. O čia kaip tik kovos su klimato kaita klausimas. Klimato kaita taip pat neturi sienų, kaip ir virusas. Aš manyčiau, kad mes tikrai labai teisingai sprendžiame, juo labiau kad kitos šalys taip pat yra šitą klausimą iškėlusios, išsprendusios. Ir Prancūzija yra uždraudusi palmių aliejų, naudoja tik biodegalų pavidalu.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Daugiau klausimų nėra. Dėl motyvų dėl viso taip pat niekas neužsirašė. Galime pritarti po pateikimo? Ačiū. Pritarta.
Svarstymas. Ar diskutuoti yra užsirašiusių? Nėra. Taip pat galime pritarti bendru sutarimu. Ačiū. Pritarta.
Priėmimas. Balsuojame dėl šio nutarimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 84 Seimo nariai, atsiprašau, užsiregistravo 84, balsavo 82: už – 73, prieš nėra, susilaikė 9. Nutarimas priimtas. (Gongas)
17.15 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4713 (pateikimas)
Prašau pristatyti darbotvarkės klausimą – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4713. Prašom.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, šios pataisos tikslas yra stabdant tropikų miškų, tai yra mūsų planetos plaučių, kirtimus atsisakyti naudoti palmių aliejų. Šios pataisos tikslas – nelaikyti palmių aliejaus biodegalais. Juo labiau kad mes prisidėtume prie kitų Europos Sąjungos šalių šios problemos sprendimo.
Europos Sąjunga yra antra pasaulyje po Indijos pagal palmių aliejaus importą ir didžiausia jo dalis, apie 60 %, importuojama būtent biodegalams. Sparčiai auganti biodegalų paklausa Europoje, Indonezijoje, Malaizijoje skatina ir pasaulinės palmių aliejaus gamybos masto augimą. Bėda ta, kad alyvpalmių plantacijos dažniausiai plečiamos naikinant atogrąžų miškus ir deginant durpynus. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, dėl tokio neteisėto atogrąžų miškų naudojimo komercinio žemės ūkio tikslais kasmet iškertama apie 13 mln. hektarų atogrąžų miškų ir pagaminama 1,5 mln. tonų anglies dioksido. Tai atitinka ketvirtadalį Europos Sąjungoje deginant iškastinį kurą išmetamo CO2 dujų kiekio per metus.
Tokios neteisingos, aplinkai abejingos veiklos padariniai planetos atmosferai, mūsų pačių sveikatai yra neabejotinai žalingi. Negana to, atogrąžose gyvena daugiau nei pusė viso pasaulio gyvūnų ir augalų rūšių, jie rizikuoja išnykti.
Privalu paminėti ir tai, kad alyvpalmių auginimu besiverčiantys ūkininkai atogrąžų šalyse dažnai yra išnaudojami stambiųjų aliejaus spaudimo įmonių, dėl to prasiskolina ir, nepajėgdami atnaujinti plantacijų, nuskursta. Tai dažnai veda prie kitų žmogaus teisių pažeidimų: priverstinio iškeldinimo, ginkluoto smurto, vaikų darbo, skolų išpirkinėjimo vergišku darbu.
Iš esmės projektas visiškai atitinka Europos Parlamento dar 2017 metais priimtą rezoliuciją, skatinančią nuo 2020 metų nebenaudoti iš palmių aliejaus pagamintų biodegalų ir pakeisti šiuos degalus vietiniais biodegalais, pagamintais iš rapsų ir saulėgrąžų aliejaus.
Nelikdamos abejingos šiai atsinaujinančiai augančiai problemai, draudimus, ribojančius palmių aliejaus naudojimą biodegalams priėmė kitos šalys. Juo labiau kad tai atitinka ir direktyvos nuostatą, įpareigojančią Europos Sąjungos šalis iki 2030 metų atsisakyti palmių aliejaus. Pirmą žingsnį žengė Prancūzija, perkėlusi šios direktyvos nuostatas dar dešimčia metų anksčiau ir apribojusi, tai yra uždraudusi palmių aliejaus naudojimą biodegalams.
Tuo pačiu keliu, tikėtina, seks ir Vokietija. Norvegija taip pat atsisakė palmių aliejaus biodegalams, motyvuodama tuo, kad palmių aliejus yra kenksmingas ir taršus aplinkai. Kitos šalys taip pat ketina sekti tuo keliu. Norvegijos atogrąžų miškų fondo parengtoje ataskaitoje teigiama, kad dėl tokio žemės paskirties keitimo iš palmių aliejaus pagaminti biodegalai daro didesnį neigiamą poveikį aplinkai ir klimatui nei iškastinis kuras. Analogiškos išvados pateikiamos ir Komisijos užsakymu atliktoje ataskaitoje.
Lietuvoje iš palmių aliejaus pagaminti biodegalai sudaro mažiau nei 20 % naudojamų biodegalų, todėl tokių biodegalų naudojimo apribojimas nepadarys žymesnės įtakos bendrai biodegalų rinkai. Jos paklausą visiškai galima patenkinti iš vietinių žaliavų, kurių darnumą, Europos Komisijos kriterijais, kontroliuoti yra gerokai paprasčiau. Šiuo įstatymo projektu siūlau nuo 2021 m. gegužės 1 d. įtvirtinti nuostatą, kad Lietuvoje naudojami biodegalai ir skystieji bioproduktai negali būti pagaminti iš alyvpalmių aliejaus ir jų šalutinių produktų. Toks reguliavimas prisidėtų prie tarptautinių pastangų išsaugoti atogrąžų ekosistemas, padėtų stabdyti klimato kaitą ir saugoti pažeidžiamas žmonių grupes bei skatintų žiedinės ekonomikos modelio įgyvendinimą. Taigi, gerbiami kolegos, kviečiu įstatymo projektui pritarti. Atsakysiu jums į klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju už pristatymą. Pirmasis klausia E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama kolege, pritariu ir palaikau tokį įstatymo projektą. Aišku, turbūt matėte ir Teisės departamento, ir Teisingumo ministerijos prirašytus raštus, yra įvairių abejonių. Norėčiau paklausti. Žinau, kad Europos Sąjungoje yra taikoma ta praktika kai kuriuos dalykus drausti, tai yra bendra politika saugoti aplinką, susijusią su visuotiniu atšilimu ir taip toliau. Bet ar žinote, ar buvo praktika, kuomet suinteresuotos grupės kreipdavosi į teismus, ar tokių teismų buvo, ar nebuvo? Vis dėlto jos turi didžiulį interesą eiti į svetimas rinkas ir turėti nemažą įtaką dėl tų biodegalų. Ar buvo tokia praktika – tarptautinių teismų? Kuo jie baigėsi? Ačiū.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Iš tiesų Europos Teisingumo Teismo praktikoje yra tikrai atsakymų, kad galima tai riboti. Juo labiau ir pati direktyva nuo 2023 metų nustato, kad palmių aliejus nebūtų laikomas biodegalais. Tai, kad mes perkeliame direktyvą anksčiau, kaip ir Prancūzija jau padarė dešimčia metų, nėra pažeidimas. Pažeidimas būtų tokiu atveju, jeigu mes perkeltume šitą direktyvą per vėlai. Jokių pažeidimų nėra.
Tarkime, jeigu kyla klausimas dėl laisvo prekių judėjimo, tai tas pats Europos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad laisvo prekių judėjimo apribojimas pateisinamas tuo metu, jei tai yra susiję su aplinkosaugos problemomis ir taip pat su vartotojų teisių apsauga. O tai, kad pažeidžiamos vartotojų teisės, irgi yra patvirtinta, nes palmių aliejus šalto oro sąlygomis… turi problemų su variklių darbu. Aš manyčiau, kad čia irgi šiek tiek apribojimas.
Kitas dalykas dėl pačių aplinkosaugos klausimų. Europos Teisingumo Teismo praktikoje irgi yra tokių atvejų tiek dėl beicų, tiek dėl to paties depozito naudojimo, kaip buvo pasakyta, kad tai ribotų, pavyzdžiui. Tai iš aplinkosaugos pusės tai yra pateisinama.
PIRMININKAS. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama pranešėja, ar galite atskleisti, aš nelabai suprantu, kodėl toks sprendimas nebuvo priimtas iki šiol. Jeigu palmių aliejų pakeičiame lietuviškais biodegalais, tai iš pradžių orangutangai turėtų daugiau palmių kur gyventi, būtų sukurta daugiau darbo vietų Lietuvoje ir, jeigu teisingai suprantu, lietuviški biodegalai, pagaminti Lietuvoje, yra maždaug du kartus pigesni – 800 eurų už toną lietuviški biodegalai, palmių aliejus – nuo 1 tūkst. 500 eurų už toną ir daugiau. Kokios priežastys lėmė, kad iki šiol dar toks sprendimas nebuvo priimtas? Arba kokia yra pagrindinė jūsų oponentų kritika šiam įstatymo projektui?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Na, tiesiog, aš manyčiau, į tą klausimą atsakau, kad geriau priimti vėliau negu niekad. Kodėl iki šiol nebuvo imtasi? Turbūt buvo laukiama pačios direktyvos įpareigojimo iki 2023 metų atsisakyti palmių aliejaus. Bet, kaip ir minėjau, tas pats Prancūzijos pavyzdys rodo, kad mes galime turbūt žengti šitą žingsnį anksčiau. Kokia ta priežastis, nežinau, kodėl nesiryžta, juo labiau kad Lietuvoje iš palmių aliejaus biodegalai negaminami, jie tiesiog yra atvežami jau įmaišyti į pačius degalus. Nežinau, ką galima daugiau atsakyti į tai. O kritikos tiesiog yra įvairios.
PIRMININKAS. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiama Virginija, iš tikrųjų po ilgo gilinimosi šioje diskusijoje radau sau atsakymą, kodėl balsuosiu už jūsų projektą. Visų pirma, „Neste“, kaip didžiausias pasaulio palmių aliejaus prekybininkas, tiktai šiemet – 2020 metais, kai jau pusė pasaulio Indokinijos džiunglių yra iškirsta iš dalies dėl šito, tiktai šiemet sugebės atsakyti, iš kur ateina palmių aliejus. Tik 2017 metais galėjo pakankamai tvirtai atsakyti, iš kokio perdirbėjo perka. Vadinasi, pavėluota masiškai sertifikuotis. Bet prašau, Virginija, kadangi mes šituo balsavimu perskirstysime Lietuvos prekybos biodegalais rinką, duoti atsakymą tiems visiems mažmeninės prekybos degalais rinkos dalyviams, kurie prieštarauja tokiam siūlymui, kurį jūs pateikėte. Vienintelės „Viada“ ir „Baltic Petroleum“ pritaria. Kaip jūs atsakote į prieštaravimus, kuriuos teikia visi mažmeninės rinkos dalyviai, išskyrus „Viada“ ir „Baltic Petroleum“, dėl jūsų projekto?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Visų pirma jūs ką tik ir paminėjote „Nestę“, kad ji ten nepagrindinė, ir, žodžiu, kad vis dėlto palmių aliejaus užsitęsęs tiekimas kiekvienais metais turbūt labiau skatina atogrąžų miškų naikinimą. Kodėl yra paskata galbūt šitą sprendimą priimti greičiau, ką padarė ir Prancūzija, kad iki 2030 metų mes tikrai turėsime dar žymiai didesnius praradimus, todėl šiandieną mes jau turime šitą žingsnį žengti ir stabdyti, ir prisidėti tuo, kuo mes galime.
O šiaip, kodėl palmių aliejus yra tokia panacėja, tarkim, naudojant biodegalų pramonėje, tai tikrai negalėčiau atsakyti, juo labiau kad mes turime dar kitų produktų. Palaipsniui einama ne tiktai nuo pirmos kartos biodegalų, pereiti turėtume ir prie antros kartos biodegalų. O palmių aliejus, beje, yra pirmos kartos biodegalai, kaip ir minėjau, yra siūloma jau direktyvos sprendimu, kad nuo 2030 metų jo būtų visiškai atsisakoma Europos Sąjungoje.
PIRMININKAS. A. Mazuronio nematau. Tada klausia T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiama Virginija, visų pirma norėčiau padėkoti jums už šią iniciatyvą ir pasidžiaugti, kad anksčiau ar vėliau, bet mes ją matome pateikimo stadijoje. Gaila, kad nebuvo priimtas sprendimas anksčiau, kai buvo svarstoma jūsų pataisa, bet šis projektas yra dar geresnis. Išsklaidytos visos abejonės ir institucijų yra kokybiškai parengtas.
Mano klausimas galbūt yra bendro pobūdžio. Mūsų kadencija eina į pabaigą. Kokie, jūsų manymu, žalieji prioritetai jūsų asmeninėje veikloje dar nusimato per šį pusmetį, nes, kaip žinome, Klaipėdos paketas priimtas, daugybė jūsų iniciatyvų taip pat jau įsigaliojo. Kas dar liko nepadaryta, jūsų manymu?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Geras klausimas. Šiaip turbūt padaryti mes turime dar daug tame pačiame atliekų sektoriuje. Šiandieną, labai gaila, išbrauktos iš darbotvarkės Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nuostatos, kur iš tiesų mes paskatintume kaip tiktai tvarkyti atliekas, tas pačias padangas, kurios šiandieną… Šiandien taikoma sankcija, kuri yra žymiai mažesnė negu sutvarkymo kaštai, nemotyvuoja padangų tvarkyti ir perdirbti. Kaip tik ta pataisa būtų paskatinamas tvarkymas. Manau, kad mes čia turime tikrai daug ką nuveikti tiek miškų, tiek pačios žiedinės ekonomikos skatinimo kontekste. Tas pats Žaliasis kursas, mes jau žengėme pirmuosius žingsnius Užimtumo įstatymo kontekste, kai tikrai išeinant iš COVID-19 krizės būtų skatinamos Žaliąjį kursą įgyvendinančios įmonės. Aš manyčiau, kad turėtų būti atverti keliai vis plačiau šitam sektoriui. Tos pačios depozito sistemos išplėtimas, jis paskatintų dar labiau atliekas rūšiuoti ir susidaryti kaip galima mažiau atliekų, tai yra jas panaudojant kaip žaliavą kitų produktų gamybai.
Labai svarbus aspektas būtų šiandieną aplinkosaugos kontrolės užtikrinimas, įgyvendinimas. Šitą nuostatą aš kaip tik pasiūliau įtraukti į prioritetinių pavasario sesijos darbų sąrašą, būtent užtikrinti aplinkosaugos kontrolę, nes mes tikrai metų pabaigoje ir metų pradžioje susidūrėme su aplinkosauginėmis katastrofomis, kurios turėtų būti išspręstos.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Tikrai neprašysiu kitų ketverių metų programą pristatyti, bet mane domina labai paprastas klausimas. Daugelį metų Lietuvoje degalų importuotojai turėjo didžiules lengvatas, mes kalbame apie biodegalus. Dabar nauju finansavimo periodu, perkeliant šią direktyvą, kai buvo svarstoma jūsų pataisa, mums reikia apsispręsti dėl lietuvių gamintojų skatinimo ar importuotojų skatinimo? Kur jūsų prioritetas, gerbiamoji teikėja? Ką jūs manote apie tai?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Aš manyčiau, kad pirmiausia čia prioritetas yra globalus klausimas, tai yra užkirsti kelią tropikų miškų naikinimui. Tas paliestų ir mus. Be abejo, tam būtų paskata taip pat naudoti galbūt mūsų gamintojų pagamintą, išaugintą… tuos pačius biodegalus, tiek pirmos kartos, tiek galbūt paskatinti gaminti ir antros kartos biodegalus, tai yra maisto pramonėje panaudotą aliejų, biodujas gaminti. Tas irgi padėtų spręsti daugybę klausimų ir atliekų tvarkymo sektoriuje. Aš manyčiau, kad galbūt paskata iš to taip pat kryptų link mūsų pačių gamintojų ir tai padėtų spręsti šalies viduje ir žiedinės ekonomikos klausimus.
PIRMININKAS. Daugiau klausiančiųjų nėra. Motyvai už – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, turbūt čia nėra per daug prieštaraujančių, gal yra vienas kitas, bet, manau, reikia pasidžiaugti, kad ir pati Europos Sąjunga pradeda spręsti tas problemas ir mato tą problemą. Aišku, šiek tiek toliau nei… kai kurios šalys jau priima savo sprendimus, ypač dėl įvežtinių produktų, kurie tampa degalais. Turbūt pradedame suprasti, kad žemė apvali, kad iš tikrųjų norint kalbėti apie klimato kaitą reikia kalbėti ne tik apie Lietuvą, ką čia mes darome, ir Europos Sąjungą, bet ir apie visą pasaulį, tuo labiau kad Europos Sąjunga nemažai padarė ir žalinimo politikoje, ir žemės ūkyje. Žalioji ekonomika ir kiti priimti sprendimai iš tikrųjų daro tam tikrą įtaką ir tam tikros produkcijos kainai. Iš tikrųjų mes negalime prisiimti sau naštos gelbėdami visą pasaulį tik savo sąskaita.
Manyčiau, šis įstatymo projektas šiek tiek subalansuos ir palengvins ir mūsų rinkoje siekiantiems išgyventi ūkininkams ir kitiems, nes tikslo vežioti ir eksportuoti arba importuoti kurą tokiu nuotoliu ir gamtos sąskaita tikrai nėra. Manyčiau, abipusiškai naudingas šis įstatymo projektas ir dėl gamtosaugos, ir dėl tam tikrų sąlygų sudarymo konkuruoti Europos Sąjungos ir Lietuvos produktų gamintojams, ypač rapsų, iš tikrųjų jis sveikintinas.
Džiaugiuosi, čia ir pranešėja sakė, kad vis dėlto Europos Teisingumo Teismas žiūri į tai gana normaliai, liberaliai, kad tokius sprendimus mes galime priimti ir tikrai apsaugoti tiek savo aplinkosaugą, pasaulio, tiek ekonominius Lietuvos ir Europos Sąjungos reikalus. Siūlau pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, įstatymo projektas, kuriuo siūloma uždrausti biodegalų, pagamintų iš atogrąžų augalinių aliejų, naudojimą Lietuvoje, iniciatorių pateikiamas kaip šventas noras sustabdyti atogrąžų miškų naikinimą. Tikrai neabejoju Seimo narės V. Vingrienės, kuri teikia šį įstatymo projektą, atsidavimu žaliosioms idėjoms, tačiau už šio įstatymo projekto kyšo labai aiškus verslo interesas.
Lietuvoje pagrindinis vietinis biokuro gamintojas yra buvęs „Lukoil Baltija“ vadovas I. Paleičikas. Būtent jis yra suinteresuotas pašalinti konkurentus iš biokuro rinkos Lietuvoje. Būtent nuo jo priklausantys ūkininkai, kurie pelnosi iš parduodamo rapso jam, daro dabar spaudimą Seimo nariams, jog šis projektas būtų priimtas kuo greičiau. Taip, egzistuoja ekologinė problema dėl atogrąžų miškų naikinimo, bet ar ne mūsų prievolė pirmiausia rūpintis Lietuvos ekologinėmis problemomis. Ne man žaliesiems aiškinti, kiek rapsų grūdinės kultūros išplėtimas padidina gamtą teršiančių trąšų naudojimą čia, Lietuvoje. Beje, palmių aliejus daugiausia naudojamas ne biokuro gamybai, o būtent maisto pramonėje, bet kažkodėl žaliesiems šis dalykas nerūpi. Tačiau visų, kurie dalyvauja biokuro versle, noras pasipelnyti yra, ko gero, labai didelis, todėl jiems naudinga nukreipti mūsų dėmesį į atogrąžų miškus, kad ir pasinaudojant Seimo narės V. Vingrienės naivumu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Visi motyvai išsakyti. Dėl šio klausimo balsuosime kiek vėliau.
17.35 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr. XIII-2849 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4849 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Toliau darbotvarkėje – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos patvirtinimo“ pakeitimo projektas Nr. XIIIP-4849. V. Bakas. Kviečiu į tribūną.
V. BAKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, prašau pritarti nutarimo projektui, tai klausimas, susijęs su pareigūnų, kurie dirba su COVID-19 padariniais, darbo sąlygomis ir atlygiu už darbą. Manau, tai yra šios dienos aktualija. Projektą parėmė 38 Seimo nariai. Po pateikimo 49 pritarė, kad būtų įtrauktas į darbotvarkę. Taigi prašau palaikyti šį nutarimo projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausti niekas neužsirašė. Dėl motyvų – taip pat. Galime pritarti po pateikimo? Ačiū, pritarta.
Svarstymas. Diskutuoti taip pat niekas neužsirašė. Galime pritarti po svarstymo? Ačiū, pritarta.
Priėmimas. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl šio nutarimo.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 90 Seimo narių, balsavo 89 Seimo nariai: už – 78, prieš nėra, susilaikė 11. Nutarimas priimtas. (Gongas)
Dokumentų skyriui pavedame sujungti prieš tai buvusį ir esamą nutarimus.
17.38 val.
Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo papildymo 322 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4816 (pateikimas)
Gerbiamas kolega, prašau pristatyti projektą Nr. XIIIP-4816.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Ačiū, kolegos, už pritarimą. Taigi kartu su 38 Seimo nariais, čia esančiais kolegomis iš įvairių frakcijų, teikiu Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo papildymo 322 straipsniu įstatymo projektą.
Šiuo projektu siūlome sąžiningai ir tinkamai atlyginti statutinių įstaigų pareigūnams ir darbuotojams, kurie vykdo jiems priskirtas funkcijas, susijusias su epidemijų profilaktikos priemonių įgyvendinimo užtikrinimu, taip pat tiems, kurie dirba ypač pavojingų ligų židiniuose. Kitaip tariant, kalbama apie tuos, kurie šiandien yra priešakinėse linijose. Šis projektas paliestų ugniagesius, policijos pareigūnus, pasieniečius, muitininkus, pataisos įstaigų darbuotojus ir kitus, kurie dirba statutinėse įstaigose ir tiesiogiai kasdien susiduria su COVID-19 keliamais pavojais ir rizikomis.
Norėčiau jums pateikti keletą pavyzdžių, kokias pareigas atlieka pareigūnai pandemijos laikotarpiu ir su kokiais iššūkiais ir grėsmėmis jie susiduria. Galbūt mes turime mažiau informacijos apie tai. Yra proga tiesiog keletą paminėti. Pavyzdžiui, saviizoliacijoje esančių asmenų kontrolė. Pareigūnų uždavinys yra prižiūrėti, kaip laikomasi saviizoliacijos sąlygų. Vidaus sienų kontrolė, gyventojų ir jų turto gelbėjimo darbai, kalbu apie ugniagesius. Atskirų vietovių, kurios paskelbtos židiniais, gyventojų ribojimo kontrolė. Girdėjome apie atvejus Nemenčinėje, Ukmergėje. Traukinių su dėl karantino grįžtančiais Lietuvos Respublikos piliečiais pasitikimas ir grįžusių asmenų palyda į saviizoliacijos vietas, keltų su dėl karantino grįžtančiais Lietuvos piliečiais pasitikimas. Prisiminkime pareigūnams tekusius krūvius šventiniu laikotarpiu vykdant gyventojų važiavimo ribojimo kontrolę, tai yra ilgasis Velykų savaitgalis, prekybos vietų, prekyviečių, turgaviečių ir kitų objektų kontrolę, pagalbą savivaldai ir taip toliau.
Rengdamas šį įstatymą, aš konsultavausi su statutinių įstaigų bendruomene, profesinėmis sąjungomis, institucijomis. Pareigūnai pastaraisiais mėnesiais kiekvieną dieną susiduria su pakitusia tarnybos aplinka ir jaučia nerimą, kad gali užsikrėsti patys, užkrėsti savo artimuosius ir aplinkinius. Kol kas niekas negali pasakyti, kiek tęsis karantinas. Yra prognozių apie naujas bangas. O mūsų užduotis pasirengti tinkamai tokioms situacijoms ir pasirūpinti savo pareigas vykdančiais ir saugumą užtikrinančiais mūsų pareigūnais, mūsų bendrapiliečiais. Tinkamai atlyginti už jų darbą. Taigi dar kartelį noriu padėkoti tiems kolegoms, kurie parėmė šį įstatymo projektą, ir prašau jam pritarti po pateikimo. Ačiū. Atsakysiu į klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju už pristatymą. Pirmasis klausia L. Kasčiūnas. Prašom.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas Vytautai, labai ačiū už pristatymą ir tas apžvelgtas funkcijas, kurias pareigūnai atlieka būtent kovoje su pandemija. Jie irgi yra priešakinėse linijose, kaip ir kiti mūsų žmonės, kurie gauna priedus. Ar nėra taip, jog kartais atrodo, kad pareigūnai yra užmirštami Seime. Lygiai prieš kelis mėnesius, kai bandėme, mums vieno balso pritrūko, kad 10 mln. būtume padidinę, priartinę pareigūnus prie „Programos 1000“, svarstant praeitų metų, šių metų biudžetą svarstant. Tada pritrūko tos valios, ar ne? Dabar vėl jie užmiršti ir nustumti į šoną. Ar nemanote, kad šią padėtį reikia taisyti nedelsiant ir ar tai yra pakankama priemonė tą padaryti? Ačiū.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū už klausimą. Iš tiesų mūsų pareiga yra pasirūpinti priešakinėse linijose esančiais žmonėmis ir tą galime padaryti, taip pat ir šiandien. Aš manau, kad tai padaryti yra labai svarbu, nes visame pasaulyje gydytojai, pareigūnai, socialiniai darbuotojai yra priešakinėse linijose ir jie privalo vykdyti savo funkcijas ir rūpintis žmonių saugumu.
PIRMININKAS. Klausia P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Pareigūnams yra mokamos dabar priemokos už darbą kenksmingomis sąlygomis. Kodėl jūs manote, kad būtent ši tvarka nėra gera pareigūnams ir neatliepia būtent jų darbo specifikos kenksmingomis sąlygomis?
V. BAKAS (MSNG). Aš gal tik patikslinsiu, kad Vidaus tarnybos statute yra bendroji nuostata, kuri numato galimybę, tai yra vadovo diskrecija, mokėti už pavojingas sąlygas, bet šiandien tai nėra daroma arba daroma labai minimaliai dėl dviejų priežasčių.
Pirma, tai yra ne imperatyvas. Tai priklauso nuo kiekvienos įstaigos vadovo.
Antra, tam reikia papildomų išteklių, tikslinių pinigų, tikslinio finansavimo, kad įstaigų vadovai galėtų mokėti tokias priemokas. Šiandien jų nėra, todėl šiuo įstatymo projektu mes siūlome spręsti taip pat ir finansavimo problemas.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, klausiau to paties, kai svarstėme šį įstatymą ir medikų atlyginimus. Kodėl jūs einate klaidingu keliu? Užkrečiamųjų ligų įstatymas kalba apie užkrečiamąsias ligas. Atlyginimus reguliuoja visiškai kiti įstatymai, juo labiau pareigūnų. Tai yra atskiras įstatymas su lentelėmis, su viskuo. Kodėl, užuot parašęs, kad pareigūnams, kurie pateko į koronavirusą, susirgo ar turėjo kontaktų, būtų mokamas priedas pagal dabar galiojantį įstatymą, jūs dabar darote pataisas Užkrečiamųjų ligų įstatymo. Vieni pradėjo, jūs tęsiate tą blogą tradiciją. Ačiū.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiamas kolega. Iš tiesų būtų galima keisti Valstybės tarnybos įstatymą, Vidaus tarnybos statutą, Darbo kodeksą, bet mes, visas Seimas, pasirinkome būtent tokį juridinės teisėkūros kelią, kad mes matome Užkrečiamųjų ligų įstatymą kaip specialų įstatymą, kuris, galbūt aš patikslinsiu jus, reglamentuoja pandemijos arba karantino laikotarpiu dirbančių žmonių, taip pat ir medikų, darbo sąlygas. Jis apibrėžia, yra atskiri straipsniai, kurie būtent kalba apie darbo sąlygas ir darbo apmokėjimą. Manyčiau, kad šitas žingsnis yra logiškas ir teisiškai pagrįstas.
PIRMININKAS. Klausia J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas Vytautai, aš labai sveikinu su iniciatyva. Mane šiek tiek stebina, kad tribūnoje esate jūs, o ne Vyriausybės vadovas, kuris, mano manymu, ir turėtų inicijuoti šias premijas prie atlyginimų. Tikiuosi, kad Vyriausybės vadovas galutinai neatsuks nugaros pareigūnams ir nestabdys proceso dėl Vyriausybės išvados, kuri, tikiuosi, bus palanki jūsų projektui. Prašom pasakyti, kiek maždaug tai galėtų kainuoti pinigų, jeigu būtų priimtas šitas įstatymas?
V. BAKAS (MSNG). Aš turiu preliminarią informaciją, kiek tai galėtų kainuoti. Nenorėčiau spekuliuoti skaičiais, tačiau tai yra lėšos, kurias žmonės gaus už tai, kad jie vykdo tarnybą tada, kai kyla didelė rizika jų sveikatai ir gyvybei. Amerikiečiai, britai, kitos pasaulio šalys susiduria su žmonių mirtimis, tai yra pareigūnų, su liūdnais padariniais. Mes privalome, viena vertus, apsaugoti pareigūnus jų darbo vietose, daryti saugias darbo sąlygas, kita vertus, tinkamai už tai kompensuoti. Mano žiniomis, tam reikėtų ne mažiau kaip 3 mln. eurų per mėnesį tol, kol vyksta karantinas, ne mažiau.
PIRMININKAS. Klausia J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, iš jūsų pristatymo susidarė įspūdis, kad iki COVID krizės pareigūnai atliko kažkokias kitokias funkcijas. Ir gaisrininkai, ir policininkai saugojo viešąją tvarką, dirbo pagal grafiką, dirbo ir viršvalandžius, už kuriuos gavo papildomas išmokas. Juo labiau kad ir statute yra numatyta galimybė, kaip jūs pats sakėte, vadovo diskrecija skirti tam iki 50 % priedus. Mano žiniomis, tas vyksta nuolat ir nepriklauso nuo to, kokia situacija, nes tai yra tų pareigūnų pareiga, paskirtis ir tikslas.
Mano klausimas bus labai trumpas. Ar jūs esate konsultavęsis dėl šitų papildomų pinigų su Finansų ministerija, su Vyriausybės žmonėmis ir kodėl 100 %, o ne 200 %, pavyzdžiui?
V. BAKAS (MSNG). Galbūt pradėsiu nuo atsakymo į klausimą, ar anksčiau susidurdavo. Iš tikrųjų ne, mes, ko gero, pirmą kartą per 100 metų susiduriame su tokia problema. Klausimas daugiau aktualus ne kokias funkcijas jie vykdo, bet kokiomis aplinkybėmis vykdo. Kai daugelis žmonių turi galimybę karantinuotis, pareigūnai negali karantinuotis, jie turi eiti į darbą.
Antras dalykas, gerbiamas kolega, iš tikrųjų Ekstremaliųjų situacijų valdymo centras, vadovas, nustato specifines funkcijas pareigūnams, pareigas, kurias jie turi atlikti karantino metu. Iki šiol tokių dalykų jie nedarė, mes nebuvome susidūrę su tokio masto pandemija.
Trečias dalykas, taip, konsultavausi. Šitą projektą pasirašė ir vidaus reikalų ministrė, aš jai esu už tai dėkingas, kad ji supranta problemą. Aš manau, kad tai patvirtina, kad vis dėlto problema yra aktuali ir mes ją privalome spręsti. Lyg ir visi klausimai.
PIRMININKAS. Klausia V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, jūs vaidinate labai sąžiningą, teisingą, labai skaidrų žmogų. Nejaučiate, kaip buvęs pareigūnas, interesų konflikto, kai savo kolegoms norite labai pagerinti? Gal čia ir reikia, bet galbūt galėtų kiti Seimo nariai, kurie su tuo nesusiję?
V. BAKAS (MSNG). Gerbiamas kolega, iš tikrųjų aš tarnavau kaip pareigūnas. Man neteko tarnauti tokiomis sąlygomis. Bet jeigu mes pažiūrėsime į viešąją britų erdvę, JAV ar Lietuvos, mes pamatysime, ar yra konfliktas, ar nėra, pareigūnai šiandien objektyviai dirba rizikos židiniuose, kaip ir medikai, socialiniai darbuotojai.
Dabar dėl to, ar galėtų kiti pateikti. Aš pabrėžiu, kad šį projektą aš teikiu kartu su 38 Seimo nariais iš įvairių Seimo frakcijų – ir opozicinių, ir pozicinių. Aš manau, kad tai yra tikrai skaidrus, atviras projektas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Motyvai dėl viso. Nuomonė už – L. Kasčiūnas. Prašom.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų man net sunku suvokti, kodėl mes turime siūlyti šitą pataisą. Aš manau, jau pirminiame paramos, priedų tiems žmonėms, kurie dirba priešakinėse linijose, pakete turėjo būti ir statutiniai pareigūnai. Aš manau, kad šiuo atveju mes tiesiog taisome klaidą.
Aš labai gerai prisimenu, kaip mums gruodžio mėnesį pritrūko vieno balso, kad įsipareigojimai, pareigūnams duoti prieš kelerius metus, būtų pradėti rimtai įgyvendinti. Tada iš tikrųjų mes juos pastūmėme į šoną. Aš tikiuosi, kad šį kartą mums užteks politinės valios ištaisyti šią neteisybę ir bent jau koronaviruso pandemijos akivaizdoje ištiesti jiems ranką. Todėl tikrai visiems siūlau balsuoti už, paremti šį projektą ir judėti į priekį. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū. Aš irgi sutinku su Laurynu, kad nereikėtų… Apskritai, kam šis siūlymas reikalingas. Vyriausybė priėmė savo sprendimus, kokioms sritims, kokioms veikloms reikia papildomo finansavimo ir papildomų priedų ar algos padidinimo. Kaip ir sakiau klausdamas, pareigūnai kiekvieną dieną dirba ekstremaliomis sąlygomis: ar tai būtų gaisras, ar saugant viešąją tvarką. Čia nematyčiau kokio nors ypatingo išskirtinumo.
Taip pat tada, jeigu jau kalbėtume, kad kažkam reikia pridėti, turbūt reikia kalbėti ir apie kasininkus, apie vaistininkus, apie kiemsargius, kurie irgi dirba situacijose, kai gali susidurti su užsikrėtusiais. Jie irgi turėtų savo lūkesčių gauti didesnį atlyginimą. Todėl manau, kad visos tos priemonės, kokios yra dabar numatytos statute, iš dalies sprendžia šiuos klausimus, ir aš bent jau kviečiu nepalaikyti šio siūlymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Dėl jo balsuosime vėliau.
E. Gentvilas per šoninį mikrofoną dėl vedimo tvarkos.
E. GENTVILAS (LSF). Kaip sakoma, replika po balsavimo, bet balsavimas atidedamas, tai vis tiek replika po balsavimo.
Dėl V. Bako galimo interesų konflikto čia kilo klausimas. Aš nematau to konflikto, nes jis buvęs pareigūnas, atšalimas praėjo. Bet man įdomiausia, kad klausia apie galimą interesų konfliktą tas asmuo, kuris prieš penkias dienas, pats būdamas ūkininkas, pateikė įstatymo projektą leisti 50 kub. metrų per parą vandens savo ūkiui naudoti.
Kolegos, matote krislą kitų akyse, nematote rąsto savojoje.
PIRMININKAS. P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, pagal vyraujančias valdančiųjų nuotaikas jaučiu, kad bus atmestas įstatymo projektas, kuris tikrai suteiktų galimybę pareigūnams, dirbantiems karantino metu, nustatyti didesnes priemokas. Girdžiu, kai Seimo narys sako: žinote, pareigūnams priklauso dirbti savo darbą ir apie ką kalbama? Taip, pareigūnui priklauso aukoti savo sveikatą, net gyvybę visuomenės labui, bet ir gydytojui galima pasakyti – gerbiamasis, tau priklauso aukotis. Apie kokias priemokas kalbama?
Kai Alytuje kilo gaisras, kai žmonės negailėjo savęs, kai po to iškilo klausimas dėl 10 % priemokų mokėjimo ir pati ministrė sakė – kitokių galimybių nėra, gal padarome pradžią. Užkrečiamųjų ligų įstatyme padarome pataisas, Civilinės gynybos įstatyme padarome pataisas. Pradėkime gerbti tuos žmones, kurie aukojasi dėl Lietuvos.
PIRMININKAS. Ir V. Rinkevičius. Prašau.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, kai Vyriausybė priėmė sprendimus dėl papildomų išmokų kitoms socialinėms grupėms dėl koronaviruso, buvo apkaltinta rinkiminiu šou. Čia dabar grynas rinkiminis šou ir ne kitaip. O E. Gentvilui galiu atsakyti, kad, deja, neturiu gręžinio, tai jūs nepataikėte.
PIRMININKAS. Gerai, nutraukiame diskusiją. Dėl šio projekto balsuosime vėliau.
Žiūriu, liko paskutinis klausimas, bet gal galime rezervinį dar vieną paimti prieš tai? (Šurmulys salėje)
17.56 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Seimo paskirto papildomo komiteto svarstyti Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 191 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3923 atsisakymo“ priėmimas
Kviečiu M. Majauską, kuris pristatys Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Seimo paskirto papildomo komiteto svarstyti Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 191 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3923 atsisakymo“ projektą. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mieli kolegos, trumpas protokolinis nutarimas. Jis susijęs su anksčiau teiktu įstatymo projektu, kuriuo bandoma Lietuvoje išspręsti tokią gana sudėtingą situaciją, susijusią su nikotino platinimu internetu. Šiandien yra daug svetainių Lietuvoje, kurios platina nikotiną internetu. Tai daro todėl, jog nepilnamečiai galėtų tą nikotiną įsigyti, nes per paštomatą neišeina patikrinti, kiek metų žmogui, įsigyjančiam nuotoliniu būdu nikotino produktų.
Deja, taip atsitiko, kad, Seimui patvirtinus Ekonomikos komitetą kaip papildomą, Ekonomikos komitetas vis atideda ir jau du kartus svarstymą nukėlė, nors Sveikatos reikalų komitetas pasiruošęs priimti sprendimą. Prašymas. Kadangi Seimas nusprendė Ekonomikos komitetą skirti kaip papildomą, tai tik Seimas gali nuspręsti atšaukti šitą sprendimą. Tai protokolinis nutarimas ir prašymas Seimui patvirtinti, atšaukti sprendimą Ekonomikos komitetą skirti kaip papildomą, nes akivaizdu, kad Ekonomikos komitetas šiuo metu atstovauja siauros, na, jeigu juos galima pavadinti verslininkais, grupės interesus leisti toliau nuotoliniu būdu pardavinėti nikotino produktus. Tas nuotolinis pardavimas yra draudžiamas, griežtai draudžiamas Lietuvoje, tačiau apsimoka mokėti abonentines baudas tam verslui kiekvieną mėnesį ir tęsti nikotino produktų pardavimą nuotoliniu būdu. Ką šiuo įstatymo projektu padarytume? Jisai sudarytų galimybę Narkotikų departamentui užblokuoti tas nuotolines svetaines, kur yra pardavinėjamas nikotino skystis. Toks siūlymas. Mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausti niekas neužsirašė. Motyvai dėl viso. R. Sinkevičius – už. R. Sinkevičius – motyvai už.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Kolegos, aš nesu nei už, nei prieš, tik noriu pasakyti situaciją. Tiesiog dėl šio klausimo, dėl šio įstatymo yra pateiktos keturios pataisos. Dėl visų keturių pataisų Seimo pagrindiniu komitetu yra paskirtas Sveikatos reikalų komitetas. Dėl trijų pataisų papildomu komitetu yra paskirtas Ekonomikos komitetas. Ekonomikos komitetas norėtų svarstyti visą paketą, sujungti įstatymų projektus ir atiduoti pagrindiniam komitetui, arba visai nesvarstyti, tegul tada svarsto pagrindinis komitetas ir sprendžia.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Neturiu didelės nuomonės prieš, tuo labiau kad komiteto pirmininkas sutinka – gerai, tegul yra priimamas šitas protokolinis nutarimas. Mane ima pyktis, kai Mykolas sako, šitie nariai atstovauja siauriems interesams. Aš prašau, Mykolai, girdėti tai, ką dabar sako R. Sinkevičius, kuris irgi mano, kad reikėtų sujungti, ir skaitykite Vyriausybės išvadą, joje taip pat siūloma sujungti tuos projektus. Kitaip sakant, tiems siauriems interesams atstovauja ne tik E. Gentvilas, bet ir R. Sinkevičius, ir visa žaliųjų Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Nesišvaistyk kaltinimais. Aš suprantu, kad neliks Ekonomikos komiteto kaip papildomo. Nematau jokios problemos, nematau jokios problemos. Aš matau didelę problemą dėl įstatymų leidybos konvejerio, kai dėl to paties įstatymo pateikiama, pirmininke Sinkevičiau, atrodo, ne keturi, o iš viso septyni įvairūs pataisymai. Jie ir eina: tas viename komitete, anas – kitame. Chaosas. Norėjosi suvaldyti šitą chaosą. Deja, išgirstu iš kolegos liberalo, kad čia rūpi siauri interesai. Dzin, man balalaika tie interesai. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Ačiū už tokią nuomonę prieš. Gerbiami kolegos, gal galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Ne. Siūlote balsuoti? Per šoninį mikrofoną – R. Sinkevičius. Prašom.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, tada reikia Ekonomikos komitetą panaikinti kaip papildomą ir dėl kitų lydimųjų įstatymų projektų.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, reikia tokio protokolinio nutarimo raštu. Dabar per šoninį mikrofoną…
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Tai ką, dabar bus taip, kad iš keturių įstatymų projektų Ekonomikos komitetas svarstys jau nebe tris, o tik du?
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, teikite pasiūlymą ir kitą kartą balsuosime. Sutariame?
Gerbiami kolegos, gal pritariame bendru sutarimu šitam protokoliniam nutarimui? Ačiū, pritariame.
18.01 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl gyventojų imuniteto stiprinimo“ projektas Nr. XIIIP-4726(3) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Į tribūną kviečiu D. Kepenį, kuris pristatys mums Seimo rezoliucijos „Dėl gyventojų imuniteto stiprinimo“ projektą Nr. XIIIP-4726(3). (Plojimai) Iš esmės tai paskutinis mūsų klausimas. Prašom. (Šurmulys salėje)
D. KEPENIS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, ačiū. Sveikos gyvensenos komisija vieningai pritarė Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijai „Dėl gyventojų imuniteto stiprinimo“. Šitą rezoliuciją jūs visi turite, skaitėte. Jos tikslas yra visiems geriausiai suprantamas ir aiškus. Dabar mes visi sunerimę dėl to, kad laukiame skiepų, laukiame galimybės išvengti koronaviruso. Tačiau, kaip žinome, skiepai yra specialaus imuniteto įgijimo priemonė, ir tai ne vienintelė. Yra bendras imunitetas, kuris yra gerokai svarbesnis, nes jis apsaugo nuo daugybės ligų. Mes dabar laukiame vienos ligos vienos išeities. Mes siūlome taip stiprinti imunitetą, kad mums nebūtų baisios daugybė įvairiausių kitų ligų, ir jeigu mes tuo keliu eisime, tai bus taip, kaip dabar girdime. Grįžta žmonės iš užsienio, vieni serga, kiti neserga. Kodėl? Todėl, kad turi imunitetą. Tuo keliu eidami, mes tikrai išspręsime klausimą ir aš manau, kad…
Kviečiu palaikyti rezoliuciją ir raginti visus sukaupti didelį dėmesį, tuo labiau kad dabar… Ačiū Lietuvos žiniasklaidai, kuri labai intensyviai, kasdien rodo per televiziją, kaip galima tą daryti natūraliai. Ačiū jiems už tai. Jeigu mes daugiau apie tai kalbėsime, ne tik priminsime, kad reikia plautis rankas ir namie sėdėti, bet kad galime turėti puikų imunitetą, jeigu žinome visą stiprinimo sistemą, pradedant nuo sveiko maisto, nuo judesio, nuo dvasinės ramybės siekimo, darbo ir poilsio režimo sutvarkymo ir taip toliau. Taigi rezoliucijos tikslas yra padėti visuomenei susivokti ir suprasti, kokia imuniteto reikšmė. Tai ateina į žmogaus gyvenimą per sveiką gyvenseną, ką jums ne kartą siūlėme, už ką aš jums dėkoju, už tai, kad mes esame priėmę Seimo nutarimą dėl to. Šios rezoliucijos tikslas yra būtent dar sykį priminti visiems, tuo labiau kad čia mus gąsdina antrąja banga. Tai ta antra banga bus gerokai mažiau baisi, jeigu mes visi turėsime imunitetą. O jis stiprėja labai sparčiai, jeigu einame tuo keliu profesionaliai. Ačiū, kad palaikote. Jeigu turite klausimų, prašom.
PIRMININKAS. Pirmas klausia S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Dainiau, šitos rezoliucijos versijos yra dvi: šiandieninė ir užregistruota balandžio 17 dieną, kurią pasirašėte tiktai jūs. Tai praeitoje versijoje jūs skatinote Vyriausybę atsisakyti deklaratyvių siekių. Man atrodo, šita rezoliucija yra būtent toks dokumentas. Bet, einant į turinį, gerbiamas Dainiau, aš noriu užduoti nejaukų klausimą. Jūs vis skatinate Vyriausybę imtis sveikatinimo procesų, politikos siekių, iš esmės viso to, kam jūs skyrėte visą savo šią kadenciją. Ar šitos rezoliucijos priėmimas kartais nebūtų akibrokštas pripažinti, kad jūs kadenciją praleidote be rezultato, nes Vyriausybė penki mėnesiai iki savo darbo pabaigos gauna iš savo Seimo nario, ilgamečio Sveikatos reikalų komiteto, po to jau sveikatinimo komisijos pirmininko akibrokštą, kad nieko nesiima, ir ši rezoliucija įprasmina iš esmės, kad nieko nepadaryta per trejus su puse metų. Ar aš čia ką nors ne taip suprantu?
D. KEPENIS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, jeigu perskaitytumėte trečiąjį sakinį, kuriame sakoma: „Pažymėdamas, kad iki šios Seimo kadencijos gyventojų sveikatos tausojimas (sveika gyvensena) ir imuniteto stiprinimas nebuvo nei valstybės, nei jos institucijų veiklos prioritetas, o įvairių tarptautinių organizacijų dokumentai ragina šalių sveikatos sistemas orientuotis į imuniteto stiprinimą, ne vien į gydymo paslaugas…“. Taigi iki šios kadencijos. Manau, kad ši kadencija dirba darniai ir rezultatyviai. Aš raginu suprasti tai. O kad mes dar sykį kreipiamės į Vyriausybę, tai yra priminimas, kad turime programą, kurią dabar jau reikia vykdyti kur kas intensyviau, negu tą darėme iki šiol. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamas Dainiau, matyt, mikrofoną reikėtų nuleisti šiek tiek, nes čia tas prietaisas labai trukdo, ir arčiau prieiti prie mikrofono. Gerbiamas Dainiau, mano klausimas yra toks. Kolegos dešinėje tikrai neretai jus kaltina visokiais nebūtais dalykais, o paskui žurnalistai ištiria ir pasirodo, kad jūs būnate teisus, arba jūsų žodžiai būna interpretuoti. Aš suprantu, kad nelengva kovoti prieš nusistovėjusią tvarką, prieš iš esmės nesveiko gyvenimo arba ne visai sveiko gyvenimo tradicijas, bet mane domina, jūsų manymu, kokie pirmi du, trys praktiniai žingsniai. Ar tai būtų, pavyzdžiui, PVM mažinimas daržovėms, ar kokios kitos praktinės priemonės galėtų būti susietos būtent su jūsų iškelta vėliava dėl imuniteto?
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Aš manau, kad tos priemonės, kurias mes dabar apskritai taikome pandemijos pasekmėms įveikti, lygiai taip pat taikytinos ir palaikytinos atžvilgiu organizacijų, sveikatos klubų, įvairiausių būrelių, įvairiausių viešojo propagavimo priemonių, tiek radijo, tiek televizijos, žiniasklaidos, nes, kaip suprantame, švietimas šioje situacijoje yra kur kas svarbiau negu medicininės paslaugos. Aš manyčiau, kad sutelkę dėmesį į tas kryptis mes labai daug laimėtume. Jeigu mes kasdien būtume kalbėję šalia to, kad likite namie, likite namie, paklausę, ar tu, žmogau, šiandien pagalvojai, ką valgai, ar šiandien pasimankštinai, ar laiku nuėjai miegoti, ar su niekuo nesusipykai, viskas būtų buvę gerai. Taigi pirmosios priemonės yra tos, kurios seniai patikrintos ir puikiai veikia. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia A. Kirkutis.
A. KIRKUTIS ( LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, dabar kaip tik nuotoliniu būdu vyksta Pasaulio sveikatos organizacijos lyderių mitingas ir ten kaip tik šnekama. Šiandien A. Merkel pareiškė, kad mums reikalinga labai stipri Pasaulio sveikatos organizacija. Žinome, kad Amerikos prezidentas laikinai sustabdė Pasaulio sveikatos organizacijos finansavimą. Kalbama apie tai, kad Pasaulio sveikatos organizacija daugiausia dėmesį kreipia į apsisaugojimą nuo viruso, į dirbtinio imuniteto formavimą ir nekalba apie natūralaus imuniteto vystymą.
Aš noriu paklausti Dainiaus, ar iš tikrųjų mums nereikalinga Lietuvoje sveikatos apsaugos sistema, kuri būtų daugiau orientuota ne į kiekybinius pokyčius (gydytojų atlyginimai, vaistų kainos), bet į kokybinius, kad mes iš tikrųjų pradėtume šnekėti apie sveikatą, o ne vien apie ligų gydymą ir diagnostiką?
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas kolega. Iš tikrųjų mūsų sveikatos sistema, deja, reikia pripažinti, šiandien yra pernelyg medikalizuota. Pernelyg. Jei mes paimtume į rankas, lygiai dešimt metų šiemet sukako nuo Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos labai rimto posėdžio, kurio metu pasaulis išgirdo apie rezoliuciją, skirtą būtent ligų profilaktikai. Prieš dešimt metų. Tuo metu į Niujorką į Jungtines Tautas buvo pakviesta mūsų Lietuvos Prezidentė kartu su visa komanda žmonių, kurie turėjo tą padaryti. Ir jeigu tą mes būtume pradėję daryti prieš dešimt metų, šiandien būtume išgelbėję tūkstančius gyvybių žmonių, kurių dabar kiekvieną dieną po 50, po 60 miršta dėl lėtinių neinfekcinių ligų, kiekvieną dieną po 50, po 60 dėl šių ligų, kadangi nežino principų, kaip išsaugoti sveikatą, kaip gelbėti.
Tuo metu mūsų sveikatos sistemai vadovavo liberalų ministras, Vyriausybei – konservatorių premjeras. Jie viską „padarė“, na, kabutėse turbūt, kad mes nieko apie tai nesužinojome ir valstybė nebuvo nukreipta pagal Jungtinių Tautų prašymą, kvietimą, reikalavimą imtis pasaulyje atsakomybės.
Tuo metu Lietuva pagal širdies ligas 3,5 karto viršijo Europos ligas, po dešimties metų mes keturis kartus viršijame Europos širdies ir kraujagyslių susirgimus. Manau, kad tie skaičiai puikiai iliustruoja situaciją, kurioje mes atsidūrėme medikalizuotoje sveikatos sistemoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia G. Vaičekauskas.
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Ačiū, pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiamasis pranešėjau, sakykite, ar jūs šiandien neišvirtote iš koto sužinojęs, kad Finansų ministerija ekonomikos skatinimo plane numatė per 6 mlrd. eurų ir iš jų nemažai pinigų bus skirta 5G ryšiui padengti? Ačiū.
D. KEPENIS (LVŽSF). Tai jūs pats ir atsakote. Tie milijardai yra todėl, kad mes visą laiką ėjome ta linkme, kur dabar atsidūrėme. Jeigu būtume rūpinęsi, pasekmės būtų šiandien gerokai gerokai lengvesnės ir paprastesnės. Deja, mes ėjome visai kitu keliu. Šioje pusėje sėdi kaip tik tie žmonės, kurie puikiai supranta, ką mes dabar darome, bet jie sučiaupia savo burnytes, nes puikiai žino, kas organizuoja tą jų tylėjimą, tokį reikšmingą tylėjimą. Jūsų pradžia prieš dešimt metų padaryta, šiandien mes pjauname derlių. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Klausia K. Masiulis. Prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš norėčiau jūsų paklausti apie B. Geitsą. Ar jūs čia sąjungoje esate su A. Kirkučiu? Aš prieš porą dienų pasakiau, kad kartais ir didelis išsilavinimas neduoda jokios kompetencijos, A. Kirkutis ėmė po poros dienų ir patvirtino tą mano tezę. Ar jūs A. Kirkučio pusėje, ar mano pusėje?
D. KEPENIS (LVŽSF). Aš tik galiu pasakyti, kad profesorius A. Kirkutis šiandien labai gražiai atsakė į jūsų kolegės europarlamentarės Rasos klausimą. Paskaitykite jo atsakymą ir jums bus viskas aišku. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas komisijos pirmininke, išties sveikinu su šio dokumento pateikimu.
Turbūt niekam ne paslaptis, kad Lietuvos dėmesys yra išties mažas. Jūs minėjote 2010 metų Jungtinių Tautų konferenciją, kur buvo kviesta Prezidentė, atsisakė dalyvauti. Nevažiavo nei sveikatos ministras, nei premjeras. Na, mes ir turime ten tokią situaciją.
Bet mano klausimas susijęs su tuo, kiek reklama ir tas verslo godumas daro įtaką toms ligoms, lėtinėms ligoms, kurios, be abejo, ištinka vartojant modifikuotus produktus, gyvenant užterštoje aplinkoje, skatinant vartojimą, utilizuojant atliekas ir visa kita? Mano klausimas būtų iš šios srities. Kaip jūs manote, kiek tai yra ir kokiam mastui mūsų visuomenės gali būti paveiku?
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Nuo sausio 1 dienos iki šiandien Lietuvoje jau yra palaidota turbūt arti 15 tūkst. Lietuvos piliečių. Mirė dėl įvairiausių priežasčių, bet didžioji dauguma mirė būtent dėl tų lėtinių neinfekcinių ligų, apie kurias mes šnekame komisijoje, apie šių ligų prevenciją, ir apie kurias šneka ši rezoliucija. 57, artėjame prie 60 žmonių, kurie atseit mirė nuo COVID, nors visi žinome, kad dauguma jų mirė ir nuo vėžio, ir nuo širdies ligų, tačiau PSO davė tokį uždavinį visiems būtinai prirašyti ir COVID, nors čia neaišku, ar su COVID mirė, ar dėl COVID, atsakymo šiandien nėra. Lygiai taip pat, kaip mes dar neišmokome matuoti žmogaus imuniteto laipsnio. Tiesiog nebuvo tokio užsakymo. Niekas net neieškojo, kaip tai padaryti. Aš manau, kad tie tūkstančiai žmonių, iš jų bent 3 tūkst. darbingo amžiaus žmonių dar šiandien būtų gyvi, jeigu mes prieš 10 metų būtume atkreipę dėmesį į jūsų minėtą pasaulinę rezoliuciją, kur Jungtinės Tautos pirmą kartą, tiksliau, antrą kartą per savo egzistavimą sprendė sveikatos klausimą ir įspėjo, kad jeigu taip bus ir toliau, tai kasmet mirs žmonių iki 80 mln. todėl, kad nesiima vyriausybės priemonių. O mūsų tuo metu atstovai net nesugebėjo ne tik dalyvauti toje konferencijoje, bet ir čia išplatinti rezoliucijos teiginių ir organizuoti lėtinių neinfekcinių ligų profilaktikos programą Lietuvoje. Iki šiol jos normalios taip ir nebuvo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausiančių nėra.
Einame prie diskusijos. Į tribūną kviečiu A. Kirkutį. Dėkoju. (Balsas salėje) Laikas baigėsi. Buvo skirta dešimt minučių. A. Kirkutis. Prašau į tribūną.
A. KIRKUTIS (LVŽSF). Gerbiami Seimo nariai, tikrai labai svarbu nešioti kaukes, tikrai labai svarbu valgykloje laikytis 2 metrų atstumo, svarbu izoliuotis, labai svarbu laukti vakcinos, kuri sukurs mums dirbtinį imunitetą, bet dar svarbiau yra susitaikyti su virusu taip, kaip susitaikome ir su kitais virusais. Virusai egzistuoja milijonus metų šitoje žemėje ir galime susitaikyti tiktai natūralaus imuniteto pagalba. Mes matome, kad natūralus imunitetas veikia. Pažiūrėkite, vaikai neserga COVID-19 virusu. Ar nors vienas kareivis susirgo COVID-19 virusu? Ar jaunimas serga? (Balsai salėje: „Serga! Serga!“) Serga tiktai vyresnio amžiaus žmonės. (Balsai salėje) Taip. Mes matome, kad serga tie žmonės, kurie neturi natūralaus imuniteto. (Balsai salėje) Gyvensena tai yra tas būdas, kuris leidžia kelti imunitetą ir didinti sveikatingumą. Kviečiu visus palaikyti šitą labai gerą iniciatyvą, kuri atveria naujas galimybes. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu diskutuoti K. Masiulį. Prašau į tribūną. (Balsai salėje)
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šiaip tai tikrai yra linksma situacija, verta „Dviračio žinių“. Čia į tribūną įeina D. Kepenis ir aiškina, kad iki šiol, iki šito momento nieko nebuvo daroma imunitetui stiprinti. Aišku, kalti konservatoriai. Pamiršta paminėti socdemus, nes jie irgi buvo dar ketverius metus valdžioje, bet jie nekalti, nes konservatoriai dėl to kalti. Ir pamiršta paminėti, kad ir A. Veryga toliau vadovauja, nes tiktai nuo dabar prasidės pagaliau darbas stiprinant imunitetą. Iki tol nebuvo nieko daroma. Čia yra kvietimas Vyriausybei finansuoti ir pradėti veiklą šitoje srityje. Kepeni, jūsų imunitetas yra stiprus, bet jūs snaudėte trejus su puse metų. Tai toks stiprus, kad snūduriavote.
Aš matau dar vieną dalyką. Kažkada rašiau disertaciją iš filosofijos. Matau man pažįstamų pavardžių – S. Šalkauskį, Vydūną, A. Maceiną. O kuo jie čia dėti prie to imuniteto? Jie ką, ar jie yra tautinio imuniteto kažkokie teoretikai? Ar čia mes iš viso turime tautinio imuniteto gal koncepciją ir plėtosime tautinį imunitetą, kuris bus kažkoks kitoks negu kitur? Aišku, čia prieš tai išeina A. Kirkutis su labai dideliais pamokymais apie tai, sąmokslo teorijomis, kaip B. Geitsas daro sau biznį iš virusų ir panašiai, ir irgi siūlo imunitetą stiprinti kitais būdais negu skiepais, nors prieš tai vis dėlto pripažįsta, kad skiepai nėra tokie blogi. D. Kepenis tikriausiai nepripažintų. T. Tomilinas užklausia čia – nelengva kovoti prieš blogą gyvenseną, gal PVM sumažinimas padės? Aišku, kad PVM mažinimas labiausiai padeda imunitetą stiprinti, yra stipriausia priemonė. Aš raginu įtraukti ir šitą priemonę, nes tai yra tikrai „Dviračio žinių“ vertas spektaklis.
Čia aš matau raginimą remtis moksliniais tyrimais, atsakingai šviesti visuomenę. O kas tam prieštarauja, jūs pasakykite? O to nedaroma? Kaip reikia dar daugiau daryti? Šalia A. Unikausko laidos D. Kepenio ar A. Kirkučio laidos reikia? Aš nežinau, ką mes čia veikiame iš viso, ar neturime rimtų darbų? Sveikatos sistema pernelyg medikalizuota, sako didžiausias sveikatos sistemos autoritetas. Dieve mano!
PIRMININKAS. Į tribūną kviečiu E. Gentvilą. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiu kolegas… Atsiprašau, laiką jūs perslinkite, čia man liko minutė. Duodate iš naujo. Ačiū.
Gerbiu kolegas, kurie pasirašė šitą rezoliuciją, kurie turi savo supratimą ar tikėjimą, ar išmanymą, ar kartais ir neišmanymą. Tikiuosi, kad tai buvo tik lapsus linguae, kai vienas iniciatorius supainiojo žodžius „intelektas“ ir „imunitetas“, tikiu, kad tai lapsus linguae, profesoriau.
Žiūriu į pačią rezoliuciją. Kai kur jau nuskambėjo tie dalykai. Primenu, kad buvo jūsų tokia kultūros ministrė L. Ruokytė-Jonsson, kuri sakė: „Iki šiol, iki šitos Vyriausybės, Lietuvos kultūra buvo tik griaunama, niekas nebuvo kuriama.“ Na, nugriuvo pati Liana. Dabar čia skamba: „Iki šios Seimo kadencijos gyventojų sveikatos tausojimas ir imuniteto stiprinimas nebuvo nei valstybės, nei jos institucijų veiklos prioritetas.“ Na, negi jūs galvojate, kad mes šitaip menkiname valstybę, kai gyvename 30 metų, nepriklausomoje Lietuvoje, kad patikėsime tokiais propagandiniais pliurpalais.
Tačiau sakydami, kad iki šiol niekas nebuvo padaryta, kitoje rezoliucijos pastraipoje jūs kreipiatės į savo Vyriausybę, kad ji skirtų praėjusių metų liepos 9 dienos Seimo nutarimui „Dėl Sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gairių patvirtinimo“ įgyvendinti reikalingas lėšas. Gerbiamas Dainiau, jūs pripažįstate, kad jūsų pačių Vyriausybė nekreipia dėmesio į prieš metus priimtą Seimo nutarimą ir neskyrė lėšų praėjusių metų biudžete, neskyrė lėšų šių metų biudžete. Ji nieko nedaro. Gal dėl to, kad mato, kad visa tai, kas čia vyksta, yra tik propagandiniai burbulai.
Dabar jūs raginate savo Vyriausybę: „Remiantis moksliniais tyrimais šviesti ir teikti informaciją sveikatos tausojimo ir imuniteto klausimais.“ Man džiugu, pats aš mokslų daktaras esu, kad siūloma remtis moksliniais tyrimais. Kokiais moksliniais tyrimais remiasi kai kurie apologetai, kurių žodžius ir citatas jūs čia pateikiate, kai kalbate apie skiepų žalą, apie apsigimimus, sukeliamus skiepų, ir taip toliau? Patys sau netaikote reikalavimo kreipti dėmesį į mokslo išradimus, mokslo pasiekimus, Vyriausybė tegul daro.
Mano įsitikinimu, tokios rezoliucijos neturi šviečiamojo poveikio visuomenei, neturi apskritai jokio poveikio. Mano manymu, tai yra tuščias darbas, kuriuo užsiimate. Seimo nariai nori parodyti savo rūpestį, savo išmanymą, bet dažnai parodo neišmanymą, paniekindami visus Lietuvos valstybės pasiekimus, visus sveikatos ministrus, kurie dirbo įvairiais laikotarpiais.
Mano senelis, senolis, tėvo tėvas gyveno garsioje vietoje Plungės rajone – Stalgėnuose. Ten yra toks produktas – vadinamoji stalgėniškė. Tai mano senelio frazė buvo tokia: „Graužk česnaką, gerk samagoną ir viskas bus gerā.“ Mano manymu, tai yra liaudies išmintis, kurios D. Kepenio išmintis nesugebės permušti.
PIRMININKAS. Diskusiją baigėme. Gerbiami kolegos, formuluoju klausimą. Kas palaikote, kad pritartume rezoliucijai be pataisų, balsuojate už.
Atsiprašau, dar dėl motyvų užsirašė. (Balsai salėje) Dar motyvai. T. Tomilinas – už.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, ką tik kalbėjęs gerbiamas ponas E. Gentvilas tikrai paneigė ir mokslininkų tyrimus, ir, svarbiausia, mokslininkų debatus. Jų tikrai yra labai daug ir dėl tradicinių gydymo metodų, dėl netradicinių gydymo metodų, bet visi jie sutaria, kad imunitetas yra svarbus faktorius. Mes dėl to nediskutuojame, jau nėra diskusijos. Čia tas pats, kaip jūs būtumėte atėjęs ir pradėjęs kalbėti, kad nėra klimato kaitos. Nebėra diskusijos dėl imuniteto, jis yra svarbus.
Šiandien, akivaizdu, analizuojant struktūrą, sveikatos apsaugos išlaidas, iš viso apskritai Lietuvoje, eilinėje Vakarų valstybėje yra problemų dėl sveikos gyvensenos skatinimo, per mažai skiriama tam dėmesio. Tai yra struktūrinė problema, ne D. Kepenio išgalvota, tiesiog bendra pasaulinė tendencija yra stiprinti žmogiškuosius gebėjimus pasirūpinti savimi, pasirūpinti savo sveika gyvensena, savo imunitetu. Yra daug dėmesio pasaulyje skiriama švietimo sveikatos klausimais finansavimui ir stiprinimui. Mes čia nieko neišrandame.
Aš gerbiamajam D. Kepeniui norėčiau pasakyti, iš tikrųjų apie M. Gandį buvo sakoma, M. Gandis sakė, kad iš pradžių jie tavęs nepastebi, paskui juokiasi iš tavęs, galiausiai jie tavęs nekenčia ir bijo, o paskui tu laimi. Šiuo atveju galbūt šiandien Dainius kol kas yra toje stadijoje, kai vienas kitas iš jo vis pasijuokia, bet jis vis tiek laimės.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, įsivaizduokite, jeigu jūs būtumėte B. Geitsas. Jis 30 savo gyvenimo metų 50 mlrd. dolerių skyrė įvairioms žmonijos problemoms spręsti. Tiesiogiai išsaugojo tūkstančius gyvybių Afrikoje: antimaliariniais tinklais aprūpinęs pusę žemyno, sumažino naujagimių mirčių procentą visame pasaulyje, finansuodamas skiepų programas, įskaitant ir 40 mln. vaikų skiepijimą nuo poliomielito, ir kitas filantropines veiklas, kurios prisideda prie moterų teisių.
Po to, kai pusę savo turto skiri labdarai ir pasižadi 90 % likusio turto taip pat skirti labdarai, kai dėl geresnio žmonių gyvenimo šiame pasaulyje padarai daugiau net bet kuris žmogus, įšoki į internetą ir perskaitai pamąstymus visokių analfabetų, naudojančius tuos pačius kompiuterius, kuriuos tu pats sukūrei, ir tave vadina vaikus žudančiu žmogumi, žmogumi, kuris svajoja tapti trilijardieriumi. Ir kalba, ir perduoda šį melą tie patys žmonės, kurie sėdi šioje salėje. Perduoda informacinėms medijoms.
Aš labai tikėjausi, kad įžengs normalus, mąstantis valstietis ir šiandien atsiribos nuo šių nesąmonių. Ne, mes toliau skleidžiame melą, pseudomokslą ir tokiomis rezoliucijomis įsivaizduojame kuriantys pasaulio istoriją. Yra pasaulyje žmonių, kurie atidavė visus turtus, išgelbėjo šimtus tūkstančių gyventojų ne rezoliucijomis, bet savo konkrečiu darbu.
Aš kviečiu valstiečius grįžti prie darbų. Ši gerbiamojo D. Kepenio rezoliucija – ne ką kita, bet tiesiog paneigia, kad trejus su puse metų, apie tai, ką D. Kepenis kalbėjo, iš tikrųjų nuveikta nelabai kas. Nes jis pats, likus penkiems mėnesiams iki kadencijos pabaigos, ragina pagaliau ką nors daryti šia tema. Užuot pylus rūgštį ant konservatorių, liberalų ar socialdemokratų, iš tikrųjų reikėtų pilti rūgštį ant savo kolegų Sveikatos reikalų komitete. Nes, gerbiamas Dainiau…
PIRMININKAS. Laikas.
S. GENTVILAS (LSF). …per visą kadenciją jūs taip ir nebuvote išgirstas. Kviečiu grįžti į mokslo bėgius ir ne rezoliucijomis spręsti Lietuvos imuniteto problemas, o konkrečia veikla. Kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. A. Skardžius – nuomonė už. (Balsas salėje: „Trauk diskusijas!“)
A. SKARDŽIUS (MSNG). Dar padiskutuosime, gerbiamas Vytautai. Kolegos, turbūt ne vienas iš čia esančių užauginote vaikus, užauginote, auginate anūkus ir puikiai žinote, kad, be tėvų, jaunimas nei mokykloje, nei universitete negauna žinių, kaip sveikai maitintis, kaip organizuoti savo dienos režimą. O sveikas žmogus – tai vertingiausias dalykas visuomenei. Tai yra sutaupytos lėšos vaistams, socialinės rūpybos lėšos, sutaupytos PSDF lėšos. Visuomenei nėra našta sveikas žmogus. Ir to reikia mokyti jaunimą. Absoliučiai iki šios dienos, nežinau, nugyvenau ganėtinai ilgą laiką, nei sovietmečiu, nei nepriklausomoje Lietuvoje be entuziastų niekas to dalyko nedarė. Tėvams vėlgi yra didžiulis iššūkis, ar jie turi tų žinių. O tas žinias sukaupti vėlgi ne taip lengva. Todėl aš pasisakau už tą rezoliuciją. Galbūt ją reikėtų redaguoti, tobulinti, bet kad valstybėje egzistuotų politika, sveikos gyvensenos politika, edukaciniai projektai, kad jaunas žmogus netaptų reklamos auka, geriančia kokakolą ir valgančia čipsus. Dar kolegos minėjo kažkokius gėrimus, naminukę ar kažkokią, paveldėję vienintelę patirtį arba iš tėvų gavę tokį paveldą. Tai nėra teisinga. Nebūkime reklamos aukomis ir mūsų pramonės. Tos pramonės, kai ir įvairiausius modifikuotus produktus, įvairiausias trąšas, įvairiausius maisto produktų priedus skatina naudoti arba net nedraudžia, kad būtų didesnis perkamumas. Tai štai. Aš manau, reikalinga tokia rezoliucija. Tai yra kryptis, kur turime judėti kaip parlamentas, kaip atstovaujamoji valdžia. Siūlau pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Matyt, ir aš ilgiau pašnekėsiu, juo labiau kad dar ir diskutuodamas sutaupiau laiko. Kolegos, šios rezoliucijos svarba imunitetui stiprinti yra lygiai nulinė. Absoliučiai. Nebus tam skirta nei pinigų, nei daugiau dėmesio, nieko. Šioje rezoliucijoje jūs rasite bandymą pasislėpti už autoritetų, už filosofų, kurių, manau, abu autoriai, nors čia cituoja, bet nei skaitė, nei juo labiau suprato, ir taip kreivai traktavo, kad jeigu šie autoritetai dabar kaip nors atgimtų, tai iš gėdos ir numirtų. Taip negalima traktuoti šių filosofų – nei A. Maceinos, nei S. Šalkauskio, nieko. Tai aš jau tikrai sakau kompetentingai. (Balsas salėje) Taip, aš esu filosofijos mokslų daktaras ir šių autorių tikrai perskaičiau visas knygas ir daugybę jų straipsnių, periodikoje beveik daugelį.
Kaip stiprinti imunitetą, žino daugybė žmonių: medikai, fizinės kultūros specialistai, mitybos specialistai. Apie tai yra tiek daug informacijos ir tiek daug daroma, manau, ne vienoje, o keliose ministerijose. Mūsų sveikata rūpinasi iš tikro daug kas. Dabar pradėti stiprinti pagal A. Kirkutį ir pagal D. Kepenį aš nerekomenduoju. Siūlau atmesti šią rezoliuciją kaip beprasmę.
PIRMININKAS. Nekalbėjote ilgiau. D. Kepenis. Prašom.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkui. Buvo minimas sveikatos apsaugos ministras A. Veryga. Aš jį labai užjaučiu, nes žmogus pateko į Audijaus arklides, kurias jau trejus metus mėžia, mėžia ir niekaip negali išmėžti, ir tapo įkaitu. Iš tikrųjų jis vargsta žiauriai, tik galima užjausti Aurelijų.
O kalbant apie valdžią, kuri iki to privedė, tai po konservatorių atėjo socdemai, visuomenės dėka mes reikalavome paskelbti Sveikatos metus, buvo metai paskelbti, bet nė cento socdemų valdžia nedavė tai programai. Štai dvi valdžios, kurios valdė, kur mus atvedė.
Dabar mūsų žymusis kolega čia kalbėjo apie tokius nežymius žmones kaip Vydūnas, S. Šalkauskis – tokius nežymius. Mielas kolega Kęstuti, šie žmonės kalbėjo apie sveikatą kaip darnos matą. Darna yra sveikatos pirmas simbolis. Jie buvo šio reikalo propaguotojai ir teigėjai. Mes tuo keliu dabar einame. Pirmą kartą Seimas garsiai prakalbo apie tai, kiek yra šie žmonės svarbūs Lietuvos sveikatai. Ne ligoms gydyti, bet sveikatinimui, imunitetui. Na, profesoriui nereikia priminti, manau, jis pats susiras tą vietą skaitydamas Vydūną.
Dar noriu pasakyti. Tai, kad šiandien 49 žmonės nenorėjo, kad šis klausimas būtų svarstomas, čia, mielieji, jūsų sąžinei tegul ir lieka tas klausimas. Tie, kurie supranta, ką darote, tai, aš manau, tauta prisimins, kas rūpinosi jų sveikata, o kas tariamu gydymu ir kitais tokiais tariamais dalykais. Linkiu sėkmės. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Tai pirmiausia noriu gerbiamam D. Kepeniui padėkoti už senokai pamirštą žodį „darna“, buvome primiršę šį terminą, kuris buvo labai populiarus šios valdančiosios daugumos darbo pradžioje. Man atrodo, kad šioje diskusijoje mes darome kelias klaidas. Pirmiausia diskutuoti apie tai, kad vaisiai ir daržovės yra sveika ar kad gryname ore yra gera būti, – to nereikia daryti Seimo salėje. Tai yra tas pats, kas priimti rezoliuciją dėl visiškai akivaizdžių gamtos dėsnių ir dalykų.
Bet štai ką sako mums mokslas. Mokslas ir daugelio kitų valstybių patirtis, ir mūsų Lietuvos patirtis sako, kad dezinformacija ir fake news yra vienas iš didžiausių pavojų kovojant su COVID. Ir, man rodos, kai mes netgi svarstome rezoliuciją, kurioje sumalama į viena skiepai, COVID, stiprus imunitetas ir iš to padaroma tokia mišrainė, mes iš tikrųjų tik platiname nevisiškai mokslinius faktus, o tai jau potencialiai gali sukelti grėsmę ir mūsų visuomenei, ir suvokimui apie tai, kokių priemonių iš tiesų reikia imtis tam, kad veiksmingai kovotume su šiuo virusu ir su pandemija. Aš tikrai kviečiu šito iš Seimo tribūnos nedaryti, pasitikėti ekspertų nuomone, o ne tokių mėgėjų mokslininkų pasisakymais. Kviečiu nepalaikyti šios rezoliucijos.
PIRMININKAS. Motyvai už – A. Kirkutis.
A. KIRKUTIS (LVŽSF). Gerbiami oponentai, iš tikrųjų kas čia nori pasirodyti, kas čia pila rūgštį, kas čia daro mišrainę, spręs Lietuvos žmonės. Čia mes kalbėjome apie kultūrą, kažkas, sakė, pretendavo į filosofines žinias apie Vydūną, apie A. Maceiną. Noriu pasakyti, kad jeigu kas nors studijavo filosofiją ir studijavo Vydūną, tai turėjo žinoti, kad Vydūnas buvo tas žmogus, kuris jaunystėje sirgo tuberkulioze, džiova, ir tik vien natūralaus imuniteto pagalba jis išliko gyvas ir nugyveno ilgą gyvenimą, kai V. Kudirka, M. K. Čiurlionis ir daugelis kitų mirė tada vien todėl, kad jie nežinojo tos informacijos. Kultūra tai yra žinios ir jų panaudojimas, ir žinios apie natūralų imunitetą ypač reikalingos dabar Lietuvos žmonėms. Kviečiu balsuoti už šitą labai svarbią rezoliuciją.
PIRMININKAS. Ir motyvai prieš – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, negaliu pasisakyti prieš, bet mane stebina tas didžiulis moralinis nuosmukis, kuris šioje kadencijoje stebimas visus trejus metus. Penkias kadencijas dirbu parlamente ir niekada nebuvo tokio buvusių valdžių žeminimo. Per trejus su puse metų mes nė vienas neišgirdome nė vieno gero žodžio apie tai, kad kažkas praeityje buvo padaryta. Jūs čia nusipelnę kovotojai prieš alkoholizmą ir panašiai. Jūs pamenate, 2000 metais, kai kai kurie anoje pusėje sėdintys buvote dar toje naujojoje vadinamojoje politikoje ir liberalizavote visą alkoholio politiką, tada visomis pastangomis teikėme pataisas, kad būtų apribotas laikas, reklama ir panašiai. Jūs ką padarėte? Priėmėte tris dalykus: ženkliai padidinote akcizą 120 %, leidote steigti prie pasienių parduotuves aplink visą Lietuvą, prie Lenkijos ir Latvijos, apribojote pardavimo laiką ir nepilnamečiams iki 20 metų neleidote pirkti alkoholio. Taip, aš tam viskam irgi pritariu, bet ar jūs nematote kitų gerų darbų?
Štai kadencijos pradžioje aš su kolegomis pateikiau Statuto pataisą, kad visi įstatymų projektai būtų vertinami ne tik dėl to, kokią įtaką padaro korupcijai, bet ir žmogaus, visuomenės sveikatai. Pažiūrėjau, atrodo, ir pats A. Kirkutis su D. Kepeniu balsavo prieš, o dabar jūs viename punkte reikalaujate Vyriausybės nuo šiol, kad būtų įvertinta, kokį poveikį gali padaryti žmogaus sveikatai visi priimami sprendimai. Tai, kolegos, prieš trejus metus mes siūlėme. Tai kada jūs teisūs? Ar dabar, po trejų su puse metų, kai iš esmės pridarėte daugiau eibių toje pačioje sveikatos sistemoje, ir mes tyliai tikriausiai vieni ar kiti turėsime srėbti, ar vis dėlto gerų darbų padarėte? Aš iš esmės…
PIRMININKAS. Laikas!
A. MATULAS (TS-LKDF). …manau, kad gali būti ir tokia rezoliucija priimta, bet tekstas yra vienoks, o jūsų darbai yra visai kitokie, todėl tikrai nebalsuosiu už ją.
PIRMININKAS. Dėkojame. Visi motyvai išsakyti. Dėl šios rezoliucijos balsuosime kartu su kitais projektais.
Gerbiami kolegos, kviečiu užimti savo darbo vietas ir pradėsime balsavimus.
18.41 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 82 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4287, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 90 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4288, Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 111 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4289, Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 91 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4290, Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 301 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4291 (pateikimo tęsinys)
Iš eilės. Kol kolegos dar ateina, pirmas balsavimas bus dėl ministro Ž. Vaičiūno pasiūlymo – Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 82 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4287. Kartu ir keturi lydimieji. Gerbiami kolegos, gal galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Ekonomikos komitetas… Čia dėl visų projektų, ir lydimųjų, pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomi dėl visų – Audito ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai. Tik dėl vieno projekto, paties pirmojo, Nr. XIIIP-4287 dar papildomas yra Biudžeto ir finansų komitetas. Galime pritarti? Ačiū, pritarta. Siūloma svarstyti birželio 23 dieną. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
18.42 val.
Standartizacijos įstatymo Nr. VIII-1618 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4247ES (pateikimo tęsinys)
Kitas klausimas – Standartizacijos įstatymo Nr. VIII-1618 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4247ES. Kviečiu balsuoti.
Balsavo 105 Seimo nariai: visi 105 – už, prieš ir susilaikiusių nėra. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomų niekas nesiūlo. Siūloma svarstyti birželio 16 dieną. Galima bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
18.43 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 1411 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4781 (pateikimo tęsinys)
Toliau – Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio ir priedo pakeitimo ir kodekso papildymo 1411 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4781. Kviečiu balsuoti.
Užsiregistravo 106, balsavo 105: už – 104, prieš nėra, susilaikė 1. Po pateikimo pritarta.
Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti birželio 16 dieną. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
18.43 val.
Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 1, 3, 11, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 25, 26, 27, 29, 32, 33, 35, 36, 37, 38, 381, 40, 53, 57 straipsnių ir Įstatymo priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 391 straipsniu ir VIII skyriumi įstatymo projektas Nr. XIIIP-4815 (pateikimo tęsinys)
Toliau – Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 įvairių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4815. Kviečiu balsuoti.
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 104, prieš ir susilaikiusių nėra. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomų nesiūloma. Taip pat siūloma svarstyti birželio 16 dieną. Galima bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
18.44 val.
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 6, 8, 21, 22, 23, 24, 28 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 281 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4826 (pateikimo tęsinys)
Toliau ministro Ž. Vaičiūno kitas siūlymas – Energetikos įstatymo Nr. IX-884 kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 281 straipsniu įstatymo projektas. Kviečiu balsuoti.
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 105, prieš ir susilaikiusių taip pat nėra. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas, papildomų nėra siūloma. Siūloma svarstyti birželio 16 dieną. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
18.45 val.
Civilinio proceso kodekso 145 ir 668 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4854, Civilinio proceso kodekso 570, 629, 631, 663, 668, 688, 689, 736, 739, 746 ir 749 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1460 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4855 (pateikimo tęsinys)
Toliau ministro E. Jankevičiaus siūlymai – Civilinio proceso kodekso 145 ir 668 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4854 kartu su lydimuoju Civilinio proceso kodeksu. Balsuojame.
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 102, prieš nėra, susilaikė 3. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomų niekas nesiūlo. Siūloma svarstyti gegužės 21 dieną. Galima pritarti? Vyriausybė taip pat prašo ypatingos skubos tvarkos. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
18.47 val.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 2, 4, 6, 9, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 18, 19, 23, 24, 271 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4473, Baudžiamojo proceso kodekso 50, 51, 106 ir 322 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4835 (pateikimo tęsinys)
Toliau kitas ministro siūlymas – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Kartu ir lydimasis Baudžiamojo proceso kodekso įstatymo projektas. Kviečiu balsuoti.
Balsavo 102 Seimo nariai, visi balsavo už, prieš ir susilaikiusių nėra. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomų nėra siūloma. Siūloma svarstyti birželio 23 dieną. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
18.48 val.
Notariato įstatymo Nr. I-2882 28, 36, 37 ir 50 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 281 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4757 (pateikimo tęsinys)
Kitas klausimas – Notariato įstatymo Nr. I-2882 kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 281 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4757. Balsuojame.
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 95, prieš nėra, susilaikė 9. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomų nėra siūloma. Siūloma svarstyti birželio 18 dieną. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Liberalai, S. Gentvilas, prašė frakcijos vardu ypatingos skubos. Gerbiami kolegos… Atsiprašau, skubos. Galima pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.
18.49 val.
Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo Nr. XII-2111 3, 16 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4756 (pateikimo tęsinys)
Toliau – Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo Nr. XII-2111 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4756. Kviečiu balsuoti.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 102, prieš nėra, susilaikė 1. Pritarta po pateikimo. Kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomų niekas nesiūlo. Siūloma svarstyti birželio 23 dieną. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
18.50 val.
Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 51, 25, 35, 58, 61, 78, 82 ir 95 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei papildymo 591, 651 ir 781 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-4840 (pateikimo tęsinys)
Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4840. Prašom balsuoti.
Balsavo 103 Seimo nariai, už – 102. Atsiprašau, balsavo 102 Seimo nariai: už – 69, prieš – 15, susilaikė 18. Pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomų niekas nesiūlo. J. Jarutis kažką norėtų pasiūlyti. Prašom.
J. JARUTIS (LVŽSF). Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas kaip papildomas.
PIRMININKAS. Kaip papildomas. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Siūloma svarstyti birželio 30 dieną. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
18.51 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 22, 28, 29, 30, 32, 33, 34, 35, 37, 38, 46, 53, 55 ir 56 straipsnių pakeitimo, 31 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-4565, Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 11 ir 53 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4566 (pateikimo tęsinys)
Taip, toliau. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 kai kurių straipsnių pakeitimo, 31 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-4565, kartu ir lydimasis Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552…
Balsavo 101 Seimo narys: už – 68, prieš – 2, susilaikė 31. Pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas, papildomų niekas nesiūlo. Siūloma svarstyti birželio 16 dieną. P. Urbšys. Prašom per šoninį mikrofoną, turite pasiūlymą.
P. URBŠYS (MSNG). Kiek aš prisimenu, ministras, pristatydamas šitą įstatymo projektą, apeliavo į savivaldos tarybos rinkimus, į savivaldybių kompetenciją. Tai gal vis dėlto pagrindinis komitetas turėtų būti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas?
PIRMININKAS. Čia konkrečiai dėl šito?
P. URBŠYS (MSNG). Taip.
PIRMININKAS. Papildomas?
P. URBŠYS (MSNG). Taip, papildomas.
PIRMININKAS. Kaip komiteto pirmininkė galvoja? G. Burokienė per šoninį mikrofoną.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Galvoju, gal nereikia.
PIRMININKAS. Kadangi nuomonės išsiskyrė, kviečiu balsuoti. Kas palaikote P. Urbšio siūlymą, kad kaip papildomas komitetas būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, balsuokite už, kas turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikykite.
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 50, prieš – 30, susilaikė 25. Deja, Povilo siūlymui nepritarta. Kaip pagrindinis lieka Sveikatos reikalų komitetas, papildomo nėra. Siūloma svarstyti birželio 16 dieną. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
18.54 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4451 (pateikimo tęsinys)
Toliau yra Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4451. Kviečiu balsuoti.
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 93, prieš – 1, susilaikė 8. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Sveikatos reikalų, papildomas…
P. Urbšys siūlo per šoninį mikrofoną.
P. URBŠYS (MSNG). Šis įstatymo projektas susijęs su savivaldybių kompetencija. Aš siūlau kaip papildomą Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. Tikiuosi, kad gerbiama A. Širinskienė šiuo atveju apsiribos tik Teisės ir teisėtvarkos komiteto kompetencija, o ne bandys savo nuomonę primesti kitiems valdančiųjų frakcijos nariams. Tuos frakcijos narius, kurie dar turi imunitetą A. Širinskienės įtakai, agituoju pritarti man. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, P. Urbšio pasiūlymas yra papildomu komitetu siūlyti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. Kviečiu balsuoti dėl šio pasiūlymo. Kas palaikote, balsuokite už, kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikykite.
Balsavo 101 Seimo narys: už – 46, prieš – 27, susilaikė 28. Pasiūlymui nepritarta.
Taigi, pagrindiniu lieka Sveikatos reikalų komitetas, papildomo nėra. Siūloma svarstyti birželio 9 dieną. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
18.57 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 153 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4378 (pateikimo tęsinys)
Toliau Dainiaus Kaminsko pasiūlymas, atsiprašau, Dariaus Kaminsko pasiūlymas – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 153 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Balsuojame.
Balsavo 105: už – 66, prieš – 10, susilaikė 29. Po pateikimo pritarta.
Kaip pagrindinis siūlomas Sveikatos reikalų komitetas, papildomo niekas nesiūlo. Siūloma svarstyti birželio 16 dieną. Bendru sutarimu galime pritarti? Ačiū, pritarta.
18.58 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4713 (pateikimo tęsinys)
Toliau V. Vingrienės siūlymas – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 57, prieš – 1, susilaikė 28. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas – Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti birželio 23 dieną. Bendru sutarimu galima pritarti? Ačiū, pritarta.
18.59 val.
Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo papildymo 322 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4816 (pateikimo tęsinys)
Toliau Seimo nario V. Bako siūlymas – Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo papildymo 322 straipsniu įstatymo projektas. Kviečiu balsuoti.
Balsavo 101 Seimo narys: už – 78, prieš – 2, susilaikė 21. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas, papildomo niekas nesiūlo.
J. Jarutis. Prašom per šoninį mikrofoną.
J. JARUTIS (LVŽSF). Norėtume paprašyti Vyriausybės išvados dėl šio klausimo.
PIRMININKAS. Taip, Vyriausybės išvada. A. Kubilienė. Prašom. Dėl komiteto?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Aš tik norėjau pasitarti, ar tai tikrai Sveikatos reikalų komiteto klausimas? Nei grupė yra sveikatos, nei finansai yra sveikatos.
PIRMININKAS. Tai ką siūlote? Siūlote netvirtinti kaip pagrindinio?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
PIRMININKAS. P. Urbšys tą patį gal siūlo? Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Aš gal praleidau, bet Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas lyg ir prie ko…
PIRMININKAS. Papildomas.
P. URBŠYS (MSNG). Taip. (Balsai salėje) Na, nors vieną padarykite.
PIRMININKAS. Ir R. Šalaševičiūtė. Prašom.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, atlyginimų klausimai yra išimtinai mūsų – Socialinių reikalų ir darbo komiteto – klausimas. Tai, kad Užkrečiamųjų ligų įstatymas, reikia žiūrėti, kokius klausimus svarstome. Todėl aš iš tiesų manau, kad pagrindinis komitetas turėtų būti mūsų komitetas.
PIRMININKAS. Taip, pasiūlymas, manau, logiškas. Gal galime pritarti bendru sutarimu, kad pagrindinis komitetas galėtų būti Socialinių reikalų ir darbo komitetas? Galime pritarti.
Dėl papildomo komiteto, kurį pasiūlė P. Urbšys. (Balsai salėje) Balsuojame dėl P. Urbšio pasiūlymo, kad papildomas komitetas galėtų būti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Balsuojame. Kas palaikote P. Urbšio siūlymą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 18, prieš – 35, susilaikė 48. Deja, P. Urbšiui nesiseka.
Dar buvo paprašyta Vyriausybės išvados. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritariame. Jovaiša sako – ne, bet pinigų reikia, tai pagal Statutą priklauso. (Balsai salėje) Gerai. Bendru sutarimu. Nejuokaukime.
19.02 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl gyventojų imuniteto stiprinimo“ projektas Nr. XIIIP-4726(3) (priėmimo tęsinys)
Toliau Seimo rezoliucijos „Dėl gyventojų imuniteto stiprinimo“ projektas. Gerbiami kolegos, formuluoju klausimą, ar pritariate rezoliucijai be pataisų? Kas balsuoja už, pritaria, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šios rezoliucijos priėmimas
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 51, prieš – 24, susilaikė 23. Rezoliucija priimta be pakeitimų.
Liko pareiškimai. Replika po balsavimo. Prašom, Kęstuti.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš noriu pasidžiaugti, dabar visų imunitetas tikrai stipriai sustiprės, ir Vyriausybė pagaliau nebemiegos.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, neišeikite dar visi, palaukite, posėdis dar nesibaigė.
19.04 val.
Seimo narių pareiškimai
Seimo narių pareiškimai. V. Juozapaitis. Prašom.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Kraunuosi daiktus, nelyginant, žinote, kai lėktuvas nusileidžia oro uoste, yra draudžiama pakilti, kol nesustoja ir varikliai neišjungti… Na, bet vėlgi kiekvienas pagal savo supratimą, išsilavinimą ir išsiauklėjimą. Eikite, garbūs ponai, juo labiau tie, kuriems yra per 60, nes mums kiekvieną dieną ekstremalių situacijų operacijų vadovas, kiti žmonės, nuo kurių šiandien priklauso mūsų visų likimas, skelbia, kad visi tie, kuriems yra per 60, negali dalyvauti valstybės gyvenime. Visiems, kurie nori renginių, aiškinama, kad jie negali burtis daugiau negu po 30 lauke.
Mieli ponai, ar aš sapnuoju, ar aš skaičiuoti nemoku? Mes jau beveik mėnesį dukart savaitėje reguliariai dirbame šioje salėje. Čia sėdi 140 žmonių, tarp kurių nėra dviejų metrų atstumo. Čia yra gausu žmonių, kuriems yra per 60, kurie taip pat yra rizikos grupėje, bet kažkodėl jų atžvilgiu nėra jokių skelbimų, kad į salę nerekomenduotina eiti tiems žmonėms. Ar mes nesaugome mūsų garbių Seimo narių. Ar mes jau dabar per 60 metų žmones, kurie dar nepriaugo iki pensinio amžiaus, laikome nedarbingais? Ar mums tikrai laikas keisti įstatymus ir pasiūlyti tuos žmones išleisti į garbingą pensiją? Vieną kartą apsispręskime ir pasakykime visuomenei, kur mes gyvename ir ką daryti tiems žmonėms, kuriems yra per 60. Šalia jūsų kiekvieno sėdi po žmogų, kuriam yra per 60, ir yra daug žmonių, kuriems tuoj tuoj, šiais metais, bus 60. Nežinau, ar tikrai mes kokioje nors tokioje siurrealistinėje visuomenėje? Šiandien priimame rezoliucijas apie imuniteto stiprinimą. Tuo pačiu tuos žmones, kurie to imuniteto turbūt jau nepastiprins, siunčiame kur? Sėdėti namie? O ką daryti mokytojams? Gal mes mokyklas turime uždaryti, vaikų darželius reikės uždaryti? Iš kur mes gausime naujų žmonių – mokytojų, dėstytojų? Be jų mūsų jaunimas šiandien nė iš vietos.
Vėlgi grįžtu prie tos pačios profesionalaus scenos meno problemos. Šiandien pasaulis jau atsidaro, jau rugpjūčio mėnesį Zalcburgo festivalis planuoja renginius, atsidaro kitos įstaigos. Grupė profesionalaus scenos meno vadovų kreipėsi į Vyriausybę, į operacijų vadovą su prašymu ką nors daryti. Jeigu dar mėnuo ar du, tas įstaigas reikės paleisti, nes tų žmonių kvalifikacija dings, jeigu jie neturės galimybės rinktis kokiu nors būdu kažką daryti.
Aš suprantu, kad labai smagu yra gyventi karantino režimu, kaip teisiniu režimu, kai galima daryti žingsnius, kurie nebūtinai sutampa su demokratija. Aš suprantu ir pavojaus akivaizdą, aš suprantu, ir sveiko proto žmonės saugosi, bet negalima, ypač tų, kuriems per 60, kurie yra mūsų intelekto ir kultūros žiedas, nurašyti. Negalima jų neleisti į knygynus, kur parašyta, vyresniems nei 60 metų neiti skaityti ir pirkti knygų. Tai ką jiems daryti? Kur jiems eiti? Čia toks galbūt ir retorinis klausimas. Galbūt ne visi skaitote arba ne visi klausote pranešimų, ne visi galbūt jaučiate tų žmonių, kuriems yra per 60, nuoskaudą. Tas draudimas arba tas primygtinis prašymas saugoti save tokiu būdu tuos žmones įvarys į depresiją. Matau čia tikrai tuos žmones, kurie man linkčioja galvą ir sutinka puikiausiai, ar ne? Taip. Galbūt ir tie žmonės gali pasakyti, kuriems yra per 60 ir sėdi šioje salėje, kad kažką reikia keisti: arba retoriką, arba atlaisvinti tuos varžtus.
Ačiū jums už jūsų dėmesį ir tikiuosi, kad kažkokių reakcijų bus. Matau, operacijų vadovas jau pasiruošęs iš natų paskaityti naują pranešimą. Tikėsimės, kad pasakys gerą žinią. Ačiū.
PIRMININKAS. Matau, A. Veryga pasiruošęs atsakyti. Prašau.
A. VERYGA (LVŽSF). Tiesiog labai trumpai. Aš noriu tiktai šiek tiek iš pradžių gal nusistebėti. Iš šitos pusės mes girdėjome siūlymus iš viso skelbti nepaprastąją padėtį netgi valstybėje. Dabar jau yra priekaištaujama dėl senjorų apsaugos. Smagu, kad greitai apsigalvojote. Nepaprastosios padėties paskelbimas, jūsų žiniai, būtų daug rimtesnius apribojimus įvedęs. Tiek to.
Bet dabar aš tikrai norėčiau pakviesti labai atsakingai nepriešinti visuomenės. Aš nepritariu tiems užrašams, kuriuose yra rašoma, kad negalima eiti arba jūs nepageidaujami. Ir tokio nurodymo tokius užrašus kabinti, kad negali įeiti tokio amžiaus asmenys, niekas nėra davęs – nei operacijų vadovas, nei dar kas nors. Tai yra tiesiog, aš manau, nepiktybiški, bet neapgalvoti ir labai neišmintingi užrašai, kurie skaldo ir priešina visuomenę.
O dabar, kad tai nebūtų tiesiog kalbėjimas dėl kalbėjimo, aš jums tik skaičius pasakysiu. Tai, ką aš atsinešiau, yra ne koks nors pasirašytas pareiškimas, bet tai yra skaičiai ir jie yra lietuviški, ne prancūziški, ne vokiški, ne Jungtinės Karalystės. Iki 60 metų amžiaus, susirgus šita infekcija, užsikrėtus ir pakliuvus į ligoninę, tikimybė numirti yra mažesnė negu procentas. Tik peržengus 60 amžiaus ribą, ta tikimybė auga iš karto 3,5 karto, paskui auga iki 12 %, iki 19 % ir taip toliau. (Balsai salėje) Rekomendacija ir yra susijusi su šitais skaičiais. Tai yra ne prievolė, ne prievarta, tai yra rekomendacija, kurios kiekvienas laikosi taip, kaip sugeba laikytis, ir aš kviečiu jus dar kartą nepriešinti visuomenės ir jos nenuteikinėti prieš bandymą valdyti infekciją, nes virusas amžiaus, deja, nepažįsta.
PIRMININKAS. Kviečiu E. Zingerį, taip pat turi labai svarbų pranešimą dėl totorių genocido. Prašau.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū. Pone Aurelijau Veryga, aš kažkaip šiurpiai jaučiuosi čia. (Balsai salėje)
Tik ką, vakar minint 1944 m. gegužės 18 d. vykdytą Sovietų Sąjungos diktatoriaus J. Stalino Krymo totorių deportaciją, terorą, žudynes ir etninį valymą, pripažįstant Ukrainos teritorinį vientisumą ir Kijeve veikusio ir veikiančio (…), prašome atkreipti jūsų, gerbiami Seimo nariai, dėmesį į šios nedidelės tautos teisę į savo tėvynę Ukrainoje, Kryme, ir jų teisę laisvai ten gyventi. Čia ką tik įvyko, jūs atsimenate, Krymo totorių parlamento posėdis, kurio metu patyrėme hakerių ataką, netgi šviesa buvo išjungta ir kompiuteriai išsijungė. Mes turime galvoje jų nepalaužiamą norą gyventi laisvai. Turėtume šiandien, kadangi šiandien mūsų pirmas posėdis, o vakar vyko renginiai Vilniuje, žinoma, tuo labiau ir Kijeve, mes kviestume solidarizuotis su tragiškai naikinta genocido metu totorių tauta. Kadangi mano mamos pavardė P. Tatarskytė, šiek tiek juokauju, norėčiau paprašyti jūsų, jeigu būtų galima šią genocidą patyrusią sovietų, J. Stalino okupacijos metu tautą pagerbti, čia jūsų, žinoma, gerbiamas pirmininke, jeigu jūs tai sugalvosite padaryti, nes aš, kaip senbuvis, žinau, kad neturiu teisės to daryti iš šios tribūnos. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūs galite visą laiką paprašyti.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, kviečiu visus pagerbti aukas tylos minute.
Tylos minutė
Dėkoju.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Širdingai dėkoju jums, žinoma, ir A. Jakubausko, ir vardu Krymo totorių bendruomenės, gyvenusios su mumis šimtus metų Lietuvoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau pranešimų neturime. Gerbiami kolegos, registruojamės.
Užsiregistravo 52 Seimo nariai. Dėkoju visiems išbuvusiems. Skelbiu vakarinį posėdį baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.