LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL LENKIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS, LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR UKRAINOS MINISTRŲ KABINETO SUSITARIMO DĖL LENKIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS, LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR UKRAINOS MINISTRŲ KABINETO SUSITARIMO DĖL BENDRO KARINIO VIENETO ĮSTEIGIMO, PASIRAŠYTO 2014 M.

RUGSĖJO 19 D. VARŠUVOJE, PAKEITIMO RATIFIKAVIMO“ PROJEKTO

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai

Krašto apsaugos ministerija parengė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lenkijos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos Ministrų Kabineto susitarimo dėl Lenkijos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos Ministrų Kabineto susitarimo dėl bendro karinio vieneto įsteigimo, pasirašyto 2014 m. rugsėjo      19 d. Varšuvoje, pakeitimo  ratifikavimo“ projektą (toliau – Įstatymo projektas).

Lenkijos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos Ministrų Kabineto susitarimas dėl bendro karinio vieneto įsteigimo (toliau – Susitarimas), pasirašytas     2014 m. rugsėjo 19 d. Varšuvoje, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 1 dalies 2 punktą priskirtinas prie ratifikuotinų Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių.

Teikiamo Įstatymo projekto tikslas – remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu ratifikuoti Lenkijos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos Ministrų Kabineto susitarimą dėl Lenkijos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos Ministrų Kabineto susitarimo dėl bendro karinio vieneto įsteigimo, pasirašyto 2014 m. rugsėjo 19 d. Varšuvoje, pakeitimo, pasirašytą 2017 m. spalio 5 d. Liubline. Susitarimo pakeitimu Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos brigadai (LITPOLUKRBRIG, toliau – brigada) buvo suteiktas didžiojo etmono Konstantino Ostrogiškio vardas ir patikslinta, kad brigada ar jos elementai gali dalyvauti tarptautinėse operacijose remiantis tarptautinės teisės nuostatomis ir principais.

Įstatymo projektas atitinka Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 304 punktą („Tvaresnė integracija į euroatlantinę erdvę ir saugumo stiprinimas Rytų ir Vidurio Europos regione negalimi be gerų santykių su Baltijos ir Skandinavijos valstybėmis, Lenkija ir kitomis Vidurio Europos valstybėmis“).

2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai

Įstatymo projektą inicijavo ir parengė Krašto apsaugos ministerija. Tiesiogiai Įstatymo projektą parengė Krašto apsaugos ministerijos Tarptautinių ryšių ir operacijų departamentas (direktorius – Karolis Aleksa, tel. (8 5) 273 5630, tiesioginė rengėja – Tarptautinės teisės skyriaus vyr. specialistė Rasa Lingytė-Bužinskienė, tel. (8 5) 273 5636).  

3. Kaip šiuo metu reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai

Galiojančiu Susitarimu brigadai nebuvo suteiktas istorinis vardas.

Susitarimo 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad brigada turi būti pasirengusi dalyvauti tarptautinėse operacijose, vykdomose remiantis Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos priimtu mandatu.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

Naująjį brigados pavadinimą pasiūlė Lietuvos Respublikos atstovai, o 2017 m. kovo 28 d. Varšuvoje vykusioje trišalėje (Lietuvos Respublikos Seimo, Lenkijos Respublikos Seimo ir Senato bei Ukrainos Aukščiausiosios Rados) asamblėjoje buvo priimtas 8 sesijos baigiamasis dokumentas, kuriuo trijų valstybių parlamentarai pasveikino Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos brigadą, pasiekusią galutinį operacinį pasirengimą, ir pasisakė už didžiojo etmono Konstantino Ostrogiškio, laimėjusio Oršos mūšį, vardo šiai brigadai suteikimą.

Pakeista Susitarimo 2 straipsnio 1 dalis, apibrėžianti brigados ar jos elementų panaudojimo sąlygas, įtvirtinant nuostatą, kad „Susitariančių Šalių pritarimu, Brigada arba jos elementai bus parengti panaudoti tarptautinėse operacijose remiantis tarptautinės teisės nuostatomis ir principais“. Šis Susitarimo pakeitimas sudaro teisines prielaidas brigadai dalyvauti tarptautinėse operacijose, vykdomose ne tik remiantis Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos mandatu, bet ir kitais tarptautinėje teisėje įtvirtintais pagrindais.

Atkreipiame dėmesį, kad, vadovaujantis galiojančio Susitarimo nuostatomis, brigada dalyvautų tarptautinėje operacijoje tik visų trijų šalių sutikimu ir remiantis šalių kompetentingų institucijų priimtais sprendimais.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas.  

6.  Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai

Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.

7.  Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Įstatymo projektas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai.  

8.  Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios

Galiojančių teisės aktų keisti ar priimti naujų nereikės.

9.  Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka

Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekte nėra naujų sąvokų ar terminų.

10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus

Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.

11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys

Įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės.

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)

Papildomų lėšų nereikės.

13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados

Įstatymo projektą rengiant specialistų vertinimų ir išvadų negauta.

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis

„Duomenų apsauga“, „dvišalis susitarimas“, „informacijos perdavimas“, „informacijos saugumas“, „susitarimo ratifikavimas“.

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Nėra.

__________________________