|
|
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA
Biudžetinė įstaiga, A. Jakšto g. 6, LT-01105 Vilnius, tel. 8 706 63 335, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188659948
|
|
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai El. p. [email protected]
|
|
|
ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA DĖL LIETUVOS KAIMO PLĖTROS 2014–2020 METŲ PROGRAMOS PRIEMONĖS „INVESTICIJOS Į MATERIALŲJĮ TURTĄ“ VEIKLOS SRITIES „PARAMA INVESTICIJOMS Į ŽEMĖS ŪKIO VALDAS“ ĮGYVENDINIMO TAISYKLIŲ, TAIKOMŲ NUO 2020 METŲ, PROJEKTO |
|
2020 m. spalio 21 d. Nr. 4-01-8615 |
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdami į srities aktualumą, numatomą paramos dydį, viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją[1], kitus turimus duomenis, savo iniciatyva atlikome Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – Taisyklės), taikomų nuo 2020 metų, projekto (toliau – Projektas) (reg. Nr. 20-13278) antikorupcinį vertinimą.
Siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, taikymo vienodumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, pagal kompetenciją teikiame žemiau esančias pastabas ir pasiūlymus.
1. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad jis parengtas „siekiant tinkamai pasirengti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ paramos paraiškų priėmimui, kurį numatyta vykdyti nuo š. m. lapkričio 2 d. iki gruodžio 18 d., ir atsižvelgiant į Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos valdymo komiteto 2020-08-13 posėdyje priimtą sprendimą dėl įgyvendinimo taisyklių nuostatų (2020-09-02 protokolas Nr. 8D-352(5.50E)“.
Mūsų nuomone, Projektui vis dar esant derinimo su visuomene ir suinteresuotais subjektais stadijoje ir atsižvelgiant į remiamos srities specifiką, kyla pagrįstų abejonių dėl potencialių paramos gavėjų galimybių per numatytą gana trumpą laikotarpį parengti kokybišką paraišką dėl paramos, kuri gali siekti iki 600 tūkst. eurų vienam pareiškėjui, arba iki 1 mln. eurų susijusioms įmonėms, įskaitant sutuoktinius, gavimo. Todėl, siekdami paramos lėšų tikslingo paskirstymo ir panaudojimo, siūlome svarstyti galimybę nukelti ir / ar pratęsti paraiškų teikimo terminą.
2. Projekto 18 punkte siūloma įtvirtinti pareiškėjo tinkamumo gauti paramą sąlygas ir reikalavimus. Pareiškėjas, be kita ko, turi užtikrinti, kad išlaidos, kurioms finansuoti prašoma paramos, nebuvo, nėra ir nebus finansuojamos pagal I Bendrosios žemės ūkio politikos ramsčio priemones, iš kitų ES fondų ir kitų viešųjų lėšų (18.4 papunktis), taip pat pareiškėjas turi užtikrinti tinkamą projekto finansavimo šaltinį – skolintas lėšas, paramos lėšas, nuosavas lėšas ir iš veiklos gautinas lėšas, kuris turi būti pagrįstas verslo plano finansinių ataskaitų duomenimis ir (arba) nurodytas paramos paraiškoje <...> (18.5 papunktis).
Remiantis tuo, kas išdėstyta aukščiau, nėra aišku kokios paramos lėšos turimos omenyje 18.5 papunkčio nuostatose.
Siekdami teisinio reglamentavimo aiškumo, tikslumo ir nedviprasmiškumo, siūlome patikslinti aukščiau minėtas 18.5 papunkčio nuostatas.
3. Projekto 18.17 papunktyje siūloma įtvirtinti, kad parama neteikiama pareiškėjams, kurie vykdo projektą (įgyvendina verslo planą), finansuojamą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“.
Aukščiau minėtos nuostatos svarstytinos keliais aspektais:
3.1. Iš Projekto nuostatų nėra aišku, ar aukščiau minėtu atveju į paramą pagal Taisykles galėtų pretenduoti su pareiškėju susijusios įmonės ar sutuoktinis (kaip numatoma Projekto 22 punkte).
3.2. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal aukščiau minėtą veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“ išmoka, kurios maksimalus dydis galėjo siekti 15 tūkst. eurų, buvo skiriama šiose veiklos srityse: žemės ūkio produktų gamyba (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. vasario 7 d. įsakymo „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiesiems ūkiams“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2019 metų, patvirtinimo“ Nr. 3D-69 (toliau – Įsakymas)[2] 9.1 papunktis) ir žemės ūkio produktų (pagamintų (išaugintų) valdoje) perdirbimas ir tiekimas rinkai (Įsakymo 9.2 papunktis).
Iš Projekto, aiškinamojo rašto ir kitų susijusių dokumentų nėra aišku, kodėl Projekto nuostatomis turėtų būti ribojamos smulkesnių ūkininkų galimybės gauti paramą investicijoms į materialiojo turto atnaujinimą, modernizavimą, naujų statinių statybą, jeigu tiems patiems ūkio objektams ar veikloms finansuoti nebuvo anksčiau skirta parama iš Europos Sąjungos fondų ar kitų viešųjų lėšų.
Mūsų nuomonė, siekiant numatomu teisiniu reguliavimu nesudaryti išskirtinių sąlygų gauti paramą tik stambiesiems ūkininkams ar pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, Projekto 18.17 nuostatos tikslintinos eliminuojant dvigubo tų pačių ūkinių veiklų finansavimą, bet sudarant sąlygas į Projektu reglamentuojamą parama investicijoms į žemės ūkio valdas pretenduoti ir smulkesniems ūkininkams.
4. Projekto 18.21 papunktyje, be kita ko, siūloma įtvirtinti, kad statiniai ir žemė, įskaitant žemę po esamais ir (arba) numatomais statyti statiniais, pareiškėjo taip pat gali būti nuomojami arba kitaip užtikrintas teisėtas naudojimasis jais ne trumpesniam terminui kaip iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos. Pirkimo–pardavimo, nuomos, panaudos ar kito teisėto naudojimosi nekilnojamuoju turtu sutartis VĮ Registrų centre turi būti įregistruota iki paramos sutarties pasirašymo dienos. Nuomos, panaudos sutartyje ar kitais pagrindais naudojamos žemės valdymo ir naudojimo teisę suteikiančiuose dokumentuose turi būti aptarta statybų galimybė. Atitiktis šiam kriterijui gali būti tikslinama paramos paraiškos vertinimo metu. Teisėtą nekilnojamojo turto, į kurį investuojama, valdymą pareiškėjas turi užtikrinti iki paramos paraiškos vertinimo pabaigos.
4.1. Aukščiau minėtos nuostatos svarstytinos galutinio naudos gavėjo aspektu pareiškėjui (galimai iš anksto susitarus su žemės ar statinių savininku) gavus, pavyzdžiui, maksimalaus dydžio paramą naujiems statiniams statyti išsinuomotame ar kitais pagrindais laikinai valdomame žemės sklype arba rekonstruoti ar kapitaliai remontuoti nuomojamus ar kitais pagrindais laikinai valdomus pastatus.
4.2. Projektu siūloma nuostata, kad teisėtą nekilnojamojo turto, į kurį investuojama, valdymą pareiškėjas turi užtikrinti ne iki projekto bei jo įgyvendinimo paskesnės kontrolės pabaigos, bet tik iki paramos paraiškos vertinimo pabaigos – t. y. iš esmės iki teigiamo sprendimo dėl paramos (galimai – ir maksimalios) skyrimo priėmimo, vertintina kaip ydinga antikorupciniu požiūriu.
Siekdami teisinio reguliavimo skaidrumo ir atsparumo korupcijai, siūlome tikslinti aukščiau minėtas 18.21 papunkčio nuostatas eliminuojant fiktyvių susitarimų siekiant gauti paramą galimybes ir užtikrinant, kad paramą žemės ūkio veiklai ar naujiems statiniams pareiškėjui nuosavybės teise nepriklausančiame žemės sklype ar remontuoti nuomos, panaudos ar kitais pagrindais laikinai valdomus statinius būtų suteikiama tiems pareiškėjams, kurie tuose statiniuose tam tikrą laiką sėkmingai ūkininkauja.
5. Projekto 18.26 papunktyje siūloma įtvirtinti, kad nustatytais atvejais iki paraiškos paramai gauti pateikimo turi būti atliktas poveikio aplinkai įvertinimas.
18.27 papunktyje numatoma, kad kai pagal teisės aktų reikalavimus pareiškėjo projekte numatytiems statybos <...> darbams vykdyti yra privalomas statybą leidžiantis dokumentas, kartu su paramos paraiška pateikiamas statinio projektas <...> ar supaprastintas projektas, bei statybą leidžiantis dokumentas, skaičiuojamosios kainos dalies ekspertizės aktas, parengtas įstaigos, turinčios teisę užsiimti šia veikla.
Remiantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo bei Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis, poveikio aplinkai vertinimas ir statybą leidžiančio dokumento išdavimas yra daugybę procedūrų ir derinimo etapų apimantys laikui imlūs procesai, juo labiau, kad atsižvelgiant į Projekte numatomus galimos paramos maksimalius dydžius, lėšos būtų skiriamos stambiems projektams. Todėl, mūsų nuomone, egzistuoja rizika, kad į maksimalaus dydžio paramą galėtų pretenduoti iš esmės tik iš anksto apie kvietimą teikti paraiškas informuoti potencialūs pareiškėjai, o tokia situacija vertintina kaip ydinga antikorupciniu požiūriu, nes neužtikrina galimų paramos gavėjų lygiateisiškumo.
6. Projekte nėra detalizuojamas 19.17 papunkčio, siekiančio įtvirtinti pareigą pareiškėjui projekto įgyvendinimo ir kontrolės laikotarpiu nekurti galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą, nuostatų turinys, todėl praktikoje jų taikymas galėtų sukelti keblumų ir antikorupciniu požiūriu neigiamai vertinamų interpretacijų.
7. Projekto 29 punkte siūloma įtvirtinti, kad tinkamų finansuoti išlaidų sumai pagrįsti turi būti pateikiami trys skirtingų tiekėjų komerciniai pasiūlymai (su lygiaverčiais (gali skirtis ne daugiau kaip 10 procentų, lyginant su mažiausios kainos pasiūlyme nurodytais parametrais) išlaidų pagrindines technines savybes apibūdinančiais techniniais parametrais), kuriais pagrindžiama visa prašoma paramos suma, o tinkama finansuoti išlaidų suma nustatoma pagal mažiausią pasiūlytą kainą (kai iki paramos paraiškos pateikimo pagal teisės aktų nuostatas atliktos pirkimų procedūros <...>, tiekėjų komercinių pasiūlymų pateikti nereikia).
Aukščiau minėtos nuostatos loginė-lingvistinė konstrukcija suponuoja, kad tais atvejais, kai pirkimų procedūros buvo įvykdytos iki paraiškos pateikimo, patirtos išlaidos būtų automatiškai pripažįstamos tinkamomis finansuoti, pareiškėjui nepateikiant jokių dokumentų, pagrindžiančių pasirinkto tiekėjo paslaugų ar prekių įkainius. Tokia situacija vertintina neigiamai antikorupciniu požiūriu, todėl siūlome svarstyti Projekto 29 punkto nuostatų tobulinimo galimybes.
8. Projekto 34.1 papunktyje siūloma įtvirtinti, kad prie tinkamos finansuoti kategorijos nepriskiriama įvairi įranga, kuri iš dalies gali būti naudojama ir žemės ūkio gamyboje, tačiau yra pagaminta įvairių ūkio šakų arba kitoms reikmėms (pavyzdžiui, kuro talpyklos, elektros generatoriai ir pan.). Pažymėtina, kad nesant aiškaus, tikslaus ir baigtinio nefinansuotinų išlaidų šioje kategorijoje sąrašo, galimas nevienareikšmiškas minėtos nuostatos taikymas praktikoje.
Taip pat nėra aišku, kaip minėto 34.1 papunkčio nuostatos koreliuoja su Projekto 35.14 papunkčio nuostatomis, numatančiomis, kad netinkamos finansuoti išlaidos yra kuro talpyklos, elektros generatoriai, elektros transformatoriai, vandens cisternos.
9. Projekto 46 punkte siekiama įtvirtinti, kad Agentūra, įvertinusi paramos paraiškas, parengia nustatytos formos paramos paraiškų vertinimo rezultatų suvestinę ir nustatytos formos atskirų paramos paraiškų vertinimo ataskaitas, kurias teikia Ministerijai. Ministerijos sudarytas Projektų atrankos komitetas (toliau – Ministerijos PAK) svarsto projektus ir priima rekomendacinio pobūdžio sprendimą dėl finansuotinų ir (arba) nefinansuotinų projektų. Vadovaujantis Ministerijos PAK rekomendacijomis, galutinį sprendimą dėl paramos skyrimo arba neskyrimo priima žemės ūkio ministras ar jo įgaliotas asmuo ir Ministerija informuoja Agentūrą per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos.
Projekte nėra detalizuota (ir nepateikiamos nuorodos į kitus teisės aktus) PAK sudarymas, jo veiklos reglamentas ir sprendimų priėmimo tvarka, todėl nėra aišku, kokiais atvejais PAK gali rekomenduoti nefinansuoti pirmumo eilėje esantį projektą /-us. Taip pat Projekte nėra atskleista, kokiais atvejais žemės ūkio ministras gali neatsižvelgti į Agentūros bei PAK pateiktą pirmumo sąrašą.
Teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, aiškumo, skaidrumo ir nedviprasmiškumo aspektu siūlome tikslinti Projekto 46 punkto nuostatas arba pateikti nuorodas į kitus teisės aktus, detalizuojančius ir pašalinančius įvardytus teisinius neaiškumus.
10. Pritariame Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2020 spalio 15 d. rašte Nr. BRK-3959 pateiktoms 6[3], 7[4] ir 8[5] pastaboms.
Prašome per du mėnesius nuo antikorupcinio vertinimo išvados gavimo dienos informuoti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą, kaip buvo atsižvelgta ar numatoma atsižvelgti į antikorupcinio vertinimo išvados pasiūlymus (pateikti motyvuotą informaciją dėl kiekvienos pastabos ir pasiūlymo, užpildant Specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo išvados įgyvendinimo pažymą)[6]. Atsakymą prašome paskelbti taip pat ir per Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinę sistemą, jį susiejant su šia antikorupcinio vertinimo išvada.
Direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė
Julija Antanaitė, tel. (8 706) 62 755, el. p. [email protected]