LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Sveikatos reikalų komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA (1)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽMONIŲ UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ PROFILAKTIKOS IR KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. I-1553 18, 26 IR 40 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIVP-338(2)

 2021-03-18 Nr. 111-P-8

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas A. Matulas, Komiteto pirmininko pavaduotojas A. Veryga, Komiteto nariai M. Danielė, V. Giraitytė, P. Kuzmickienė, O. Leiputė, J. Sejonienė, L. Slušnys, Z. Streikus, R. Šalaševičiūtė, R. Žemaitaitis.

Komiteto biuras: Komiteto biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjai A. Astrauskas, K. Civilkienė, E. Jankauskas, V. Valainytė, padėjėjos M. Neverkevičienė, D. Žukauskė.

Kviestieji asmenys: Sveikatos apsaugos ministerijos atstovės R. Kiūdytė, M. Mickė, J. Pakalniškienė.

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-18	1 (18)	(4)			Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 4 dalies nuostata numatanti, kad darbuotojas nušalintas nuo darbo dėl to, kad atsisakė nustatytu laiku pasitikrinti, ar neserga užkrečiamąja liga, arba nepasitikrino be labai svarbių priežasčių, grąžinamas į ankstesnį darbą nuo tos dienos, kurią pateikia darbdaviui sveikatos patikrinimo išvadas, kad gali tęsti darbą, o šio straipsnio 2 dalyje nurodytas darbuotojas – pasibaigus laikotarpiui, kuriam turi izoliuotis asmenys, turėję sąlytį, nedera su šio straipsnio 6 dalies nuostata, numatančia, kad asmenims, įtariamiems, kad serga, tęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose sąrašuose nustatytus darbus ar tęsti darbą šio straipsnio 2dalyje nurodytoje darbovietėje draudžiama iki šeimos gydytojo leidimo, t. y. vienoje nuostatoje tos pačios kategorijos asmenims (turėjusiems sąlytį ir dėl to įtariamiems, kad serga) reikalaujama atskiro šeimos gydytojo leidimo, o kitoje – tiesiog sveikatos patikrinimo rezultatų pateikimo ar izoliavimosi termino pabaigos. Šias nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje.	Nepritarti	Nurodytose dalyse kalbama apie skirtingų kategorijų asmenis. Sąlytį turėjęs asmuo nėra laikomas asmeniu, įtariamu, kad serga. Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje kalbama apie darbuotojus, kurie atsisakė ar nustatytu laiku nepasitikrino, ar neserga užkrečiamąja liga, t. y. jie nėra laikomi įtariamais, kad serga. Asmuo, įtariamas, kad serga, yra asmuo, kuris turi požymių, panašių į sergančiųjų užkrečiamosiomis ligomis, t. y. turintis ligos simptomus. Atsižvelgiant į tai, kad būtų grąžinti į darbą, užtenka sveikatos patikrinimo išvados, kad gali tęsti darbą (darbuotojams, kuriems privalomi periodiniai sveikatos patikrinimai), o šio straipsnio 2 dalyje nurodytų darbuotojų atveju (kai darbovietėje nustatomas protrūkis) minėtas terminas apibrėžtas laikotarpiu, kuriam turi izoliuotis asmenys, turėję sąlytį (kiekvienos užkrečiamosios ligos atveju šis terminas bus skirtingas, priklausomai nuo inkubacinio laikotarpio ir kitų veiksnių, per jį turėtų pasireikšti ligos simptomai). Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje kalbama apie įtariamus, kad serga ir sergančius asmenis, atsižvelgiant į tai,  reikalaujama atskiro šeimos gydytojo leidimo grįžti į darbą.

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo narė V. Giraitytė, 2021-03-18	1 (18)	(1)			Argumentai: Siūloma atsisakyti privalomai tikrinti darbuotojus karantino metu. Manytina, kad tai perteklinė nuostata, kuri apsunkins darbdavių, darbuotojų darbo sąlygas, o valstybei kels papildomą finansinę naštą. Pasiūlymas: Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašą, taip pat Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, papildomai pasitikrinusiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašą, tikrinimosi tvarką nustato Vyriausybė.	Nepritarti	Atkreiptinas dėmesys, kad pasiūlymas pateiktas pirminiam įstatymo projektui Nr. XIVP-338, o ne komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-338(2). Netikslinga atsisakyti darbuotojų tikrinimo karantino metu, nes skiriasi ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo tikslai. Ekstremalioji situacija – dėl ekstremaliojo įvykio susidariusi padėtis, kuri gali sukelti staigų didelį pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, turtui, aplinkai arba gyventojų žūtį, sužalojimą ar padaryti kitą žalą. Jos metu nustatomi ūkinės veiklos laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimai, būtini ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti. Karantinas – tai specialus užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonių taikymo režimas, nustatomas atskiriems objektams ar apkrėstose teritorijose, kai registruojami nežinomos kilmės užkrečiamųjų ligų sukėlėjų paplitimai arba ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų atvejai, taip pat pavojingų užkrečiamųjų ligų protrūkiai ar epidemijos. Karantino tikslas – pačios užkrečiamosios ligos plitimo ribojimas. Dėl užkrečiamosios ligos gali būti skelbiamas tiek karantinas, tiek ekstremalioji situacija priklausomai nuo tikslo – ar reikia valdyti užkrečiamosios ligos plitimą (karantino tikslas), ar reikia šalinti situacijos sukeltus padarinius (ekstremaliosios situacijos tikslas). Šie du teisiniai režimai gali būti paskelbiami savarankiškai, todėl įstatyme jie turi būti nurodomi abu.
2.	Seimo narė V. Giraitytė, 2021-03-18	1 (18)	(2)			Argumentai: Siūloma atsisakyti privalomai tikrinti darbuotojus karantino metu. Manytina, kad tai perteklinė nuostata, kuri apsunkins darbdavių, darbuotojų darbo sąlygas, o valstybei kels papildomą finansinę naštą. Pasiūlymas: Kai yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas dėl užkrečiamosios ligos ir nustatomas šios ligos protrūkis darbovietėje, darbuotojams leidžiama dirbti tik pasitikrinus, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas. Darbuotojus, kurie privalo pasitikrinti sveikatą, nustato Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ir apie tai informuoja šiuos darbuotojus ir darbdavį.	Nepritarti	Atkreiptinas dėmesys, kad pasiūlymas pateiktas pirminiam įstatymo projektui Nr. XIVP-338, o ne komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-338(2). Netikslinga atsisakyti darbuotojų tikrinimo karantino metu, nes skiriasi ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo tikslai. Ekstremalioji situacija – dėl ekstremaliojo įvykio susidariusi padėtis, kuri gali sukelti staigų didelį pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, turtui, aplinkai arba gyventojų žūtį, sužalojimą ar padaryti kitą žalą. Jos metu nustatomi ūkinės veiklos laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimai, būtini ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti. Karantinas – tai specialus užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonių taikymo režimas, nustatomas atskiriems objektams ar apkrėstose teritorijose, kai registruojami nežinomos kilmės užkrečiamųjų ligų sukėlėjų paplitimai arba ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų atvejai, taip pat pavojingų užkrečiamųjų ligų protrūkiai ar epidemijos. Karantino tikslas – pačios užkrečiamosios ligos plitimo ribojimas. Dėl užkrečiamosios ligos gali būti skelbiamas tiek karantinas, tiek ekstremalioji situacija priklausomai nuo tikslo – ar reikia valdyti užkrečiamosios ligos plitimą (karantino tikslas), ar reikia šalinti situacijos sukeltus padarinius (ekstremaliosios situacijos tikslas). Šie du teisiniai režimai gali būti paskelbiami savarankiškai, todėl įstatyme jie turi būti nurodomi abu.
3.	Seimo narė V. Giraitytė, 2021-03-18	1 (18)	(4)			Argumentai: Siūloma, kad uždrausti darbdaviui nušalinti darbuotoją nuo darbo ir nemokėti jam darbo užmokesčio, kai yra paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija. Pasiūlymas: Darbuotoją, atsisakiusį nustatytu laiku pasitikrinti, ar neserga užkrečiamąja liga, arba nepasitikrinusį be labai svarbių priežasčių (liga, dalyvavimas giminaičių laidotuvėse, komandiruotė), darbdavys gali privalo nušalinti nuo darbo ir nemokėti jam darbo užmokesčio arba skirti dirbti nuotoliniu būdu iki tos dienos, kol jis pasitikrins, ar neserga užkrečiamąja liga, arba perkelti jį toje pačioje darbovietėje į kitą darbą, kurį jam leidžiama dirbti pagal sveikatos būklę. Darbdavys negali nušalinti darbuotojo nuo darbo ir nemokėti jam darbo užmokesčio, kai yra paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija. Darbuotojas grąžinamas į ankstesnį darbą nuo tos dienos, kurią pateikia darbdaviui sveikatos patikrinimo išvadas, kad gali tęsti darbą.	Nepritarti	Atkreiptinas dėmesys, kad pasiūlymas pateiktas pirminiam įstatymo projektui Nr. XIVP-338, o ne komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-338(2). Atsisakius nušalinimo instituto ir darbuotojui nesutinkant pasitikrinti, ar serga užkrečiamąja liga, dėl kurios paskelbta ekstremalioji situacija, taip pat nesant galimybės perkelti darbuotoją į kitą darbą ar skirti dirbti nuotoliniu būdu, darbdavys neturėtų priemonių galimo ligos plitimo darbovietėje sustabdymui. Pastebėtina, kad patobulintu įstatymo projektu nustatyta, kad darbuotojui pirmiausia, pagal galimybes, būtų siūloma dirbti nuotoliniu būdu iki dienos, kai jis pasitikrins, ar neserga užkrečiamąja liga, arba jį perkelti toje pačioje darbovietėje į kitą darbą ir tik išnaudojus šias galimybes – nušalinti nuo darbo nemokant jam darbo užmokesčio. Manytina, kad toks reguliavimas yra subalansuotas ir proporcingas projektu keliamiems tikslams - sudaryti sąlygas užkirsti kelią užkrečiamųjų ligų plitimui ir užtikrinti visuomenės sveikatą bei saugumą.
4.	Seimo narė V. Giraitytė, 2021-03-18	1 (18)	(6)			Argumentai: Siūloma, kad asmenims, įtariamiems, kad serga, ar susirgusiems pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis arba tapusiems šių ligų sukėlėjų nešiotojais, būtų leista dirbti nuotoliniu būdu, nenušalinant jų nuo darbo. Pasiūlymas: Asmenims, įtariamiems, kad serga, ar susirgusiems pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis arba tapusiems šių ligų sukėlėjų nešiotojais, iki šeimos gydytojo leidimo draudžiama tęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose sąrašuose nustatytus darbus ar dirbti šio straipsnio 1^1dalyje nurodytoje darbovietėje, išskyrus kai dirbama nuotoliniu būdu. Pavojingų ir ypač pavojingų ligų, dėl kurių asmenims draudžiama tęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytame Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis sąraše nustatytus darbus iki šeimos gydytojo leidimo, sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Šiuos asmenis darbdaviai savo iniciatyva, taip pat vykdydami apskričių vyriausiųjų epidemiologų sprendimus, privalo laikinai perskelti dirbti nuotoliniu būdu nušalinti nuo darbo arba perkelti į kitą darbą, kurį jiems leidžiama dirbti pagal sveikatos būklę. arba skirti dirbti nuotoliniu būdu.	Nepritarti	Atkreiptinas dėmesys, kad pasiūlymas pateiktas pirminiam įstatymo projektui Nr. XIVP-338, o ne komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-338(2). Atkreiptinas dėmesys, kad gali nebūti galimybių darbuotoją perkelti toje darbovietėje į kitą darbą arba skirti dirbti nuotoliniu būdu, o ir pats darbuotojas gali atsisakyti dirbti tokiomis darbdavio pasiūlytomis sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, nušalinimo galimybė turi išlikti, kaip paskutinė priemonė, išnaudojus kitas galimybes. Atsisakius nušalinimo instituto, darbdavys neturėtų priemonių galimo ligos plitimo darbovietėje sustabdymui, o šios dalies nuostatos susijusios su asmenimis, įtariamais, kad serga, sergančiais ar sukėlėjų nešiotojais – taigi, šie asmenys kelia tiesioginę grėsmę ligos plitimui darbovietėje. Pastebėtina, kad patobulintu įstatymo projektu nustatyta, kad darbuotojui pirmiausia, pagal galimybes, būtų siūloma dirbti nuotoliniu būdu iki dienos, kai jis pasitikrins, ar neserga užkrečiamąja liga, arba jį perkelti toje pačioje darbovietėje į kitą darbą ir tik išnaudojus šias galimybes – nušalinti nuo darbo nemokant jam darbo užmokesčio. Manytina, kad toks reguliavimas yra subalansuotas ir proporcingas projektu keliamiems tikslams – sudaryti sąlygas užkirsti kelią užkrečiamųjų ligų plitimui ir užtikrinti visuomenės sveikatą bei saugumą.
5.	Seimo narė V. Giraitytė, 2021-03-18	1 (18)	(7)			Argumentai: Siūloma aiškiai reglamentuoti, kad išlaidas už papildomus sveikatos patikrinimus dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija būtų finansuojamos iš valstybės biudžeto, Vyriausybės nustatyta tvarka. Pasiūlymas: Išlaidas už periodinius sveikatos patikrinimus ir vidutinį darbo užmokestį darbuotojams už sveikatos patikrinimams sugaištą laiką apmoka darbdavys, o už sveikatos patikrinimą prieš pradedant dirbti – darbuotojas, jei kiti įstatymai nenumato kitaip. Darbuotojų papildomi sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, gali būti finansuojami valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. arba apmokami darbdavio.	Nepritarti	Pritariama šio pasiūlymo tikslui – aiškiai nustatyti, kad vadinamieji „papildomi“ sveikatos patikrinimai būtų finansuojami iš valstybės biudžeto Vyriausybės nustatyta tvarka, tačiau pasiūlymas teikiamas pirminiam projekto variantui Nr. XIVP-338. Patobulintu įstatymo projektu Nr. XIVP-338(2) yra aiškiai nustatyta, kad darbuotojų, dirbančių ar vykdančių veiklą, nurodytą Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąraše, ir darbuotojų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje,  sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, finansuojami valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.
6.	Seimo narys A. Matulas, 2021-03-18	4				Argumentai: siekiant sudaryti sąlygas užkirsti kelią užkrečiamųjų ligų plitimui ir užtikrinti visuomenės sveikatą bei saugumą, siūlytina paankstinti įstatymo įsigaliojimą. Pasiūlymas: pakeisti projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. balandžio 1 d. kovo 26 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras iki 2021 m. kovo 31 25 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“	Pritarti

4. Balsavimo rezultatai:

1) dėl Teisės departamento pasiūlymo: nepritarta bendru sutarimu;

2) dėl Seimo narės V. Giraitytės pasiūlymų Nr. 1-5 (balsuota dėl nepritarimo pasiūlymams): už – 5, prieš – 1, susilaikė – 4 (pasiūlymams nepritarta, pirmininko balsas lėmė);

3) dėl Seimo nario A. Matulo pasiūlymo: už – 6, prieš – 3, susilaikė – 2 (pritarta).

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                             Antanas Matulas

Seimo Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja (ES) Vesta Valainytė