LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AZARTINIŲ LOŠIMŲ ĮSTATYMO NR. IX-325

5, 8, 8¹, 9, 13 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-643

2021-09-15  Nr. 109-P-39

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Mykolas Majauskas, Algirdas Butkevičius, Matas Maldeikis, Liudas Jonaitis, Antanas Čepononis, Vytautas Gapšys, Vytautas Mitalas, Valius Ąžuolas, Andrius Palionis.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2021-06-25 išvada Nr. XIVP-643				Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnyje siekiama įtvirtinti naują išduodamų licencijų organizuoti azartinius lošimus rūšį – licenciją organizuoti nuotolinius lošimus, t. y. siūloma įtvirtinti tokį azartinių lošimų valstybinio reguliavimo modelį, pagal kurį nuotolinių lošimų organizavimas nebebūtų laikoma papildoma atitinkamas licencijas turinčių ir azartinius lošimus organizuojančių bendrovių veikla, kuriai vykdyti reikalingas tik leidimas, o savarankiška, licencijuojama azartinių lošimų organizavimo veikla, kuriai pradėti vykdyti reikalingas ne leidimas, o visus licencijavimo reikalavimus atitinkanti ir atitinkamai visą licencijavimo procedūrą „praėjusi“ ir Lošimų priežiūros tarnybos išduota licencija. Vertinant esamą ir siūlomą nuotolinių lošimų reguliavimo modelius, atkreiptinas dėmesys į esminį jų reglamentavimo skirtumą – pagal dabar galiojantį reguliavimą, bendrovėms, siekiančioms organizuoti tam tikros rūšies azartinius lošimus, išduodant atitinkamas licencijas, nėra vertinama ir atsižvelgiama į tai, kokiose ir keliose vietose konkrečiai ji organizuos tuos žaidimus, nevertinama ir tai, ar ji organizuos nuotolinius lošimus. Visi šie dalykai vertinami tada, kai licencijas turinčios ar siekiančios jas įgyti bendrovės pateikia prašymus dėl leidimų, atidaryti konkrečius automatų ar bingo salonus, lažybų ar totalizatoriaus punktus, lošimo namus (kazino) ar organizuoti nuotolinius lošimus, kaip atskirą lošimų formą. Tuo tarpu pagal siūlomą reguliavimą visi šie klausimai dėl konkrečių nuotolinių lošimų organizavimo sąlygų turėtų būti sprendžiami būtent išduodant nuotolinių lošimų licenciją, nes šiuo atveju jau tikrai žinoma ne tik tai, kad lošimus organizuojanti bendrovė organizuos būtent nuotolinius lošimus, bet ir tai, kaip ir kur ji juos organizuos. Atsižvelgus į tai, ginčytinas reikalavimo įgyti dar ir papildomą leidimą dėl teisės organizuoti nuotolinius lošimus, kai bendrovė jau įgijo nuotolinių lošimų organizavimo licenciją, pagrįstumas. Pabrėžtina, kad visi reikalingi dokumentai ir duomenys dėl nuotolinių lošimų organizavimo galėtų ir turėtų būti pateikti ir vertinami siekiant įgyti nuotolinių lošimų licenciją, nes būsimų lošimų organizavimo forma, vieta, naudojami įrenginiai bei kiti klausimai jau būtų aiškūs licencijos išdavimo metu. Atsižvelgus į tai, neaišku, kam po neterminuoto galiojimo licencijos išdavimo būtų reikalingas dar papildomas leidimas (kuris, beje, išduodamas sumokėjus valstybės rinkliavą) ir kokie papildomi nuotolinių lošimų organizavimo klausimai, nenumatyti licencijoje, jame galėtų būti aptariami. Manytina, kad tokio pobūdžio administraciniai ribojimai, kai nuotolinių lošimų organizavimui būtų naudojamas iš esmės „dvigubo licencijavimo“ modelis, nesuderinami su konstituciniu ūkinės veiklos laisvės principu ir teisinio reguliavimo tikslingumo ir proporcingumo principais, taikomais paslaugų teikimo veiklos priežiūrai. Atsižvelgus į tai bei siekiant mažinti neproporcingą administravimo naštą, projektu keičiamame įstatyme siūlytina atsisakyti perteklinio leidimo dėl nuotolinių lošimų organizavimo įgijimo reikalavimo, o visus nuotolinių lošimų organizavimo klausimus spręsti išduodant nuotolinių lošimų licenciją (kuri, esant poreikiui, galėtų būti tikslinama). Atitinkamai reikėtų revizuoti ir kitas keičiamo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias licencijų ir leidimų nuotolinius lošimus organizuojančioms bendrovėms išdavimo pagrindus ir sąlygas.	Nepritarti	Licencijavimo procedūros metu ir leidimo išdavimo procedūros metu yra tikrinama ir vertinama skirtingo pobūdžio informacija. Kai bendrovė pageidauja gauti licenciją organizuoti lošimus, licencijavimo procedūros metu yra analizuojama informacija susijusi su pačia bendrove: finansinių ataskaitų rinkiniai ir balansas, įstatinio kapitalo formavimas, dokumentai apie bendrovės akcininkų lėšų, naudotų bendrovės vardinėms akcijoms įsigyti, kilmę, duomenys apie bendrovės  akcininkus, stebėtojų tarybos, valdybos narius, bendrovės vadovą, vadovo pavaduotoją, vyriausiąjį buhalterį (buhalterį). Kai bendrovė pageidauja gauti leidimą, organizuoti lošimus, jos metu yra tikrinamas pasiruošimas vykdyti konkrečią azartinių lošimų veiklą. Nuotolinių lošimų organizavimas yra sudėtinga veikla, kuriai keliama daug skirtingų reikalavimų, susijusių su nuotolinių lošimų platformos kūrimu ir testavimu, nuotolinių lošimų įrenginių tinkamu veikimu, įvairiais saugumo reikalavimais, lošimo reglamento tvirtinimu ir kita. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, reikalavimas turėti ne tik nuotolinių lošimų licenciją, bet ir leidimą yra pagrįstas ir būtinas, siekiant tinkamai vykdyti nuotolinių lošimų organizavimo veiklą.
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2021-06-25 išvada Nr. XIVP-643				2. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytą pastabą, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 8^1 straipsnyje brauktini žodžiai „šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka gavusios leidimą organizuoti nuotolinius lošimus“, o projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 9 dalyje – žodžiai „arba organizuoti nuotolinius lošimus“.	Nepritarti	Nepritarta, atsižvelgiant į tai, kad nebuvo pritarta Teisės departamento 1 pasiūlymui.
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2021-06-25 išvada Nr. XIVP-643				3. Siekiant keičiamo Azartinių lošimų įstatymo nuostatų dėstymo nuoseklumo, sistemiškumo bei vidinės darnos, projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios leidimų atidaryti automatų ar bingo salonus, lošimo namus (kazino), leidimų steigti lažybų ir totalizatoriaus punktus, įskaitant žirgų totalizatorių punktus, galiojimo terminus, galiojimo pratęsimo sąlygas, kreipimosi dėl leidimų galiojimo pratęsimo tvarką, atsisakymo išduoti leidimus ar juos pratęsti, o taip pat leidimų galiojimo panaikinimo pagrindus, turėtų būti revizuojamos ir dėstomos įstatymo trečiajame skirsnyje, skirtame būtent leidimų atidaryti automatų, bingo salonus, lošimo namus (kazino) išdavimo, jų papildymo ar pakeitimo, galiojimo sustabdymo bei panaikinimo pagrindų ir sąlygų reglamentavimui. Keičiamame įstatymo 9 straipsnyje siūlytina palikti tik bendro pobūdžio principinę nuostatą, nustatančią savivaldybių tarybų įgaliojimus duoti sutikimą dėl šių savivaldybių teritorijoje ketinamų steigti (atidaryti) lošimų vietų (tuo tarpu procedūriniai šių sutikimų davimo klausimai, įskaitant tokių sutikimo nedavimo pasekmes, kaip jau minėta aukščiau, turėtų būti dėstomi būtent keičiamo įstatymo trečiajame skirsnyje).	Pritarti	Atsižvelgiant į pateiktą pasiūlymą, 9 straipsnio nuostatos išdėstomos taip: „9 straipsnis. Lošimų organizavimo vietos Automatų ar bingo salonai, lošimo namai (kazino), lažybų ir totalizatoriaus punktai, įskaitant žirgų totalizatoriaus punktus, steigiami vietos savivaldybės tarybos sutikimu.“ Atsižvelgiant į pateiktą pasiūlymą, kitos nuostatos dėstomos keičiamo įstatymo trečiajame skirsnyje, papildant keičiamą įstatymą nauju 24^1 straipsniu ir jį išdėstant taip: „24^1 straipsnis. Leidimų ir savivaldybės tarybos sutikimo galiojimas 1. Leidimai atidaryti automatų ar bingo salonus, lošimo namus (kazino), leidimai steigti lažybų ir totalizatoriaus punktus, įskaitant žirgų totalizatorių punktus, galioja 5 metus nuo Priežiūros tarnybos sprendimo išduoti leidimą priėmimo dienos. Leidimo galiojimo terminą Priežiūros tarnyba gali pratęsti neribotą kartų skaičių ir kiekvieną kartą 5 metų terminui, išskyrus atvejus kai bendrovė, pageidauja gauti leidimą trumpesniam nei 5 metų terminui. 2. Priežiūros tarnybos sprendimai dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų leidimų išdavimo ar jų galiojimo termino pratęsimo gali būti priimami tik bendrovei gavus savivaldybės, kurios teritorijoje ketinama atidaryti ar steigti atitinkamą lošimų organizavimo vietą ar ketinama lošimų organizavimo veiklą atitinkamoje lošimų organizavimo vietoje tęsti, tarybos sutikimą. Savivaldybės tarybos sutikimas  turi būti išduotas ne anksčiau kaip prieš du mėnesius iki prašymo išduoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą leidimą ar pratęsti leidimo galiojimą terminą Priežiūros tarnybai pateikimo dienos ir galioja 5 metus nuo Priežiūros tarnybos sprendimo leisti atidaryti ar steigti atitinkamą lošimų organizavimo vietą ar tęsti lošimų organizavimo veiklą atitinkamoje lošimų organizavimo vietoje. 3. Bendrovė, pageidaujanti pratęsti leidimo galiojimo terminą, ne anksčiau kaip 30 darbo dienų ir ne vėliau kaip 10 darbo dienos iki leidimo galiojimo termino pabaigos privalo Priežiūros tarnybai pateikti prašymą, kuriame nurodomas lošimo organizavimo vietos, kurioje pageidauja tęsti lošimų veiklos organizavimą, adresas ir savivaldybės tarybos sutikimas dėl bendrovės lošimų organizavimo veiklos pratęsimo prašyme nurodytoje vietoje. 4. Priežiūros tarnyba ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos išnagrinėjusi bendrovės prašymą priima sprendimą dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo ar atsisakymo pratęsti leidimo galiojimo terminą ir per 3 darbo dienas bendrovei praneša apie priimtą sprendimą. 5. Sprendimas atsisakyti išduoti leidimą priimamas jeigu bendrovė su prašymu nepateikia savivaldybės tarybos sutikimo dėl lošimų organizavimo prašyme nurodytoje vietoje. Sprendimas  atsisakyti pratęsti leidimo galiojimo terminą priimamas jeigu bendrovė su prašymu nepateikia atnaujinto savivaldybės tarybos sutikimo dėl lošimų organizavimo prašyme nurodytoje vietoje. 6. Leidimai organizuoti nuotolinius lošimus galioja neterminuotai.“
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2021-06-25 išvada Nr. XIVP-643				4. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad leidimai atidaryti automatų ar bingo salonus, lošimo namus (kazino), leidimai steigti lažybų ir totalizatoriaus punktus, įskaitant žirgų totalizatorių punktus, galioja 5 metus nuo Priežiūros tarnybos sprendimo išduoti leidimą organizuoti lošimus priėmimo dienos. Pažymėtina, kad dėl lošimų organizavimo Priežiūros tarnyba išduoda įstatymo 5 straipsnyje nurodytas licencijas, tuo tarpu leidimai išduodami būtent dėl automatų ar bingo salonų, lošimo namų (kazino) atidarymo bei lažybų ir totalizatoriaus punktų steigimo. Atsižvelgus į tai bei siekiant suvienodinti keičiamo įstatymo terminiją tarpusavyje, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje formuluotėje „sprendimo išduoti leidimą organizuoti lošimus priėmimo dienos“ žodžiai „organizuoti lošimus“ arba brauktini, arba vietoj jų įrašytini žodžiai „atidaryti automatų ar bingo salonus, lošimo namus (kazino), steigti lažybų ir totalizatoriaus punktus, įskaitant žirgų totalizatorių punktus“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šios dalies antrajam sakiniui bei kitoms šio straipsnio nuostatoms.	Pritarti	Pritarta, žr. prie komiteto išvados dėl Teisės departamento 3 pasiūlymo.
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2021-06-25 išvada Nr. XIVP-643				5. Siekiant teisinio aiškumo ir tikrumo bei vengiant subjektyvaus įstatymo nuostatų taikymo galimybės, projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje siūlytina nurodyti, kad leidimo atidaryti automatų ar bingo salonus, lošimo namus (kazino), leidimų steigti lažybų ir totalizatoriaus punktus, įskaitant žirgų totalizatorių punktus, galiojimas kiekvienu atveju pratęsiamas ne „ne ilgesniam kaip 5 metų terminui“, o būtent aiškiai nustatytam 5 metų terminui (išskyrus atvejus, kai licencijos turėtojas prašo leidimo galiojimą pratęsti trumpesniam laikotarpiui).	Pritarti	Pritarta, žr. prie komiteto išvados dėl Teisės departamento 3 pasiūlymo.
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2021-06-25 išvada Nr. XIVP-643				6.         Siekiant teisinio aiškumo, projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalį siūlytina dėstyti taip: „Priežiūros tarnybos sprendimai dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų leidimų išdavimo ar jų galiojimo pratęsimo gali būti priimami tik gavus savivaldybės, kurios teritorijoje ketinama atidaryti ar steigti atitinkamą lošimų organizavimo vietą ar ketinama lošimų organizavimo veiklą atitinkamoje lošimų organizavimo vietoje tęsti, tarybos sutikimą“. Atsižvelgus į šią formuluotę, siūlytina tikslinti ir kitas keičiamo įstatymo 9 straipsnio nuostatas.	Pritarti	Pritarta, žr. prie komiteto išvados dėl Teisės departamento 3 pasiūlymo.
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2021-06-25 išvada Nr. XIVP-643				7. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatomas savivaldybės tarybos (ir atnaujintas savivaldybės tarybos) sutikimas vykdyti lošimų organizavimo veiklą jų teritorijoje esančiose lošimų organizavimo vietose. Pažymėtina, kad keičiamame įstatyme neapibrėžus ir nesukonkretinus savivaldybės tarybos sprendimo dėl sutikimo davimo priėmimo datos bei jo „atnaujinimo“ sąlygų, gali susidaryti situacija, kad lošimus organizuojanti bendrovė savivaldybės tarybos sutikimą gali užsitikrinti, pavyzdžiui, ir 15 ar 20 metų į priekį, kas mėnesį jį atnaujinant dar 5 metams į priekį, arba dėl naujos lošimo vietos atidarymo pateikti savivaldybės tarybos sprendimą, priimtą prieš kelis metus. Atsižvelgus į tai, siūlytina keičiamame įstatyme apibrėžti savivaldybės tarybos sprendimo dėl sutikimo davimo priėmimo laiko reikalavimus, juos siejant su aktualiu prašymų Priežiūros tarnybai padavimo laiku.	Pritarti	Pritarta, žr. prie komiteto išvados dėl Teisės departamento 3 pasiūlymo.
8.	Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2021-06-25 išvada Nr. XIVP-643				8. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje prieš žodžius „termino“ bei „terminą“ įrašytini žodžiai „leidimo galiojimo“.	Pritarti	Pritarta, žr. prie komiteto išvados dėl Teisės departamento 3 pasiūlymo.
9.	Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2021-06-25 išvada Nr. XIVP-643				9.         Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalis brauktina kaip perteklinė, nes jau šio straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad leidimai galioja 5 metus, suponuoja, kad praėjus šiam laikotarpiui ir neįvykus kitoms straipsnyje nustatytoms aplinkybėms (būtinoms leidimo galiojimo pratęsimui) jo galiojimas panaikinamas. Jeigu nebūtų atsižvelgta į šią pastabą, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalį siūlytina dėstyti taip: „Priežiūros tarnybos sprendimas išduoti leidimą atidaryti automatų ar bingo salonus, lošimo namus (kazino), steigti lažybų ir totalizatoriaus punktus, įskaitant žirgų totalizatorių punktus, ar pratęsti tokio leidimo galiojimą netenka galios praėjus 5 metams nuo jo priėmimo dienos, išskyrus atvejus, kai šiame straipsnyje nustatyta tvarka leidimo galiojimas buvo pratęstas“.	Pritarti	Pritarta, žr. prie komiteto išvados dėl Teisės departamento 3 pasiūlymo.
10.	Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2021-06-25 išvada Nr. XIVP-643				10.       Svarstytina, ar siekiant teisės normų sistemiškumo bei vienodo jų taikymo visiems azartinių žaidimų rinkos dalyviams, projekto 5 straipsniu neturėtų būti papildyta ir keičiamo įstatymo 13 straipsnio 5 dalis, nustatanti minimalią pinigų sumą, kurią pagal Priežiūros tarnybos nustatytą investavimo tvarką bendrovės, organizuojančios nuotolinius lošimus, turėtų investuoti į Vyriausybės vertybinius popierius, laikyti banko sąskaitose, bendrovės kasoje ir (arba) tam skirtose lošimo automatų talpyklose ir skirti tik lošimų laimėjimų išmokėjimams.	Nepritarti	Tokia nuostata yra įtvirtinta kitame straipsnyje. Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 20^8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mažiausia pinigų suma, kurią pagal Priežiūros tarnybos nustatytą investavimo tvarką lošimų organizatoriai, organizuojantys nuotolinius lošimus, turi investuoti į Vyriausybės vertybinius popierius, laikyti banko sąskaitose, bendrovės kasoje ir skirti tik nuotolinių lošimų laimėjimams išmokėti, yra ne mažesnė negu 72 400 eurų.
11.	Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2021-06-25 išvada Nr. XIVP-643				11. Kadangi Priežiūros tarnyba išduoda leidimus ne tik atidaryti automatų ar bingo saloną, lošimo namus (kazino), tačiau ir leidimus steigti lažybų bei totalizatoriaus punktus, projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 9 dalyje po žodžių „lošimo namus (kazino)“ įrašytini žodžiai „steigti lažybų ir totalizatoriaus punktus, įskaitant žirgų totalizatorių punktus“.	Nepritarti	Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 21 straipsnis reglamentuoja tik leidimų atidaryti automatų ar bingo salonus, lošimo namus (kazino) ir organizuoti nuotolinius lošimus išdavimą, todėl atsižvelgiant į straipsnio esmę, jo papildyti nereikia.
12.	Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2021-06-25 išvada Nr. XIVP-643				12. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad už leidimų atidaryti automatų ar bingo saloną, lošimo namus (kazino) išdavimą imama valstybės rinkliava, tačiau keičiamo įstatymo nuostatose nėra numatyta, ar valstybės rinkliava būtų imama už panašaus pobūdžio ir turinio administracinio sprendimo – pratęsti leidimo galiojimą, priėmimą. Vertinant tai, atkreiptinas dėmesys, jog pagal Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 25 dalies ir 13 straipsnio 15 punkto nuostatas, valstybės rinkliava yra laikoma mokesčiu, o atsižvelgus į to paties įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, nustatančią, jog atitinkamas mokestis, kurio nustatymas priklauso Lietuvos Respublikos kompetencijai, gali būti nustatomas tik įstatymu, manytina, jog objektai, už kuriuos mokama valstybės rinkliava, turėtų būti nustatomi įstatymu. Manytina, jog tais atvejais, kai įstatymuose nustatomos konkrečios valstybės institucijų teikiamos asmenims paslaugos, kartu turėtų būti aiškiai įtvirtinama, ar už šias paslaugas turi būti mokama valstybės rinkliava. Atsižvelgus į tai, pabrėžtina, kad tuo atveju, jeigu leidimų galiojimo pratęsimas būtų valstybės rinkliavos objektu, tai turėtų būti aiškiai įtvirtinta įstatyme. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą yra nustatyta, jog už lošimų organizavimo licencijos išdavimą turi būti sumokėta valstybės rinkliava, tačiau tai tiesiogiai nustatyta ne keičiamame įstatyme, tačiau jį įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose (keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 punkte suformuluotas pasiūlymas Vyriausybei iki  2001 m. birželio 1 d. patvirtinti valstybės rinkliavų, imamų už licencijų organizuoti lošimus ir leidimų atidaryti automatų, bingo salonus, lošimo namus (kazino) išdavimą, dydžius). Dokumentų, kurių reikia licencijoms ir leidimams gauti, lošimų organizavimo reglamentams tvirtinti, pateikimo rekomendacijų, patvirtintų Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. DI-528 „Dėl Dokumentų, kurių reikia licencijoms ir leidimams gauti, lošimų organizavimo reglamentams tvirtinti, pateikimo rekomendacijų patvirtinimo“, 5 punkte nustatyta, kad už lošimų organizavimo licencijos išdavimą turi būti sumokėta nustatyta valstybės rinkliava. Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo, patvirtinto Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1458 „Dėl Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo ir Valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“, 3.119, 3.120, 3.121, 3.122, 3.123 papunkčiuose nustatyti konkretūs valstybės rinkliavos dydžiai už lošimų organizavimo licencijų išdavimą bei patikslinimą. Atsižvelgus į šioje pastaboje išvardintus argumentus dėl to, kad įstatymuose turi būti nustatomos valstybės institucijų teikiamos asmenims paslaugos, už kurias mokama valstybės rinkliava, manytina, jog projektas pildytinas nuostatomis dėl valstybės rinkliavos sumokėjimo lošimų organizavimo licencijos išdavimo ir jos patikslinimo atvejais. Atkreiptinas dėmesys, jog kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte nenurodoma, jog valstybės rinkliava už lošimų organizavimo licencijos išdavimą ir jos patikslinimą nebus mokama, o kaip tik nurodoma, jog projekto nuostatų įgyvendinimui nereikės priimti įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų.	Pritarti	Valstybės rinkliava už leidimo galiojimo pratęsimą nebūtų imama, nes tai formalus pratęsimas, gavus savivaldybės tarybos sutikimą. Valstybės rinkliava papildomai už licencijos išdavimą nebebus mokama priėmus įstatymų projektus, reikės koreguoti Vyriausybės nutarimą dėl rinkliavų dydžio ir panaikinti valstybės rinkliavą už azartinių lošimų licencijų išdavimą.
13.	Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2021-06-25 išvada Nr. XIVP-643				13.       Atsižvelgus į tai, kad įstatymo įgyvendinimui Priežiūros tarnyba turės priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, projekto 7 straipsnį siūlytina papildyti nauja dalimi, numatančia pavedimą kompetentingos institucijoms iki įstatymo įsigaliojimo priimti reikalingus teisės aktus (taip pat pažymėtina, kad išlyga dėl šios dalies ankstesnio įsigaliojimo turi būti numatyta šio straipsnio 1 dalyje).	Pritarti	Atsižvelgiant į pateiktą pastabą, įstatymo projekto įsigaliojimo ir taikymo sąlygos (dabar išdėstytos projekto 8 straipsnyje) išdėstomos taip: „1.    Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 5 dalį, įsigalioja 2022 m. liepos 1 d.“ Atsižvelgiant į pateiktą pastabą prie įstatymo projekto įsigaliojimo ir taikymo sąlygų (dabar išdėstytų projekto 8 straipsnyje) nustatoma, kad: „5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iki 2022 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
14.	Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2021-06-25 išvada Nr. XIVP-643				14. Projekto 7 straipsnio 2 dalis dėstytina taip: „Leidimai atidaryti automatų ar bingo salonus, lošimo namus (kazino), steigti lažybų ir totalizatoriaus punktus, įskaitant žirgų totalizatorių punktus, bei organizuoti nuotolinius lošimus, išduoti iki šio įstatymo įsigaliojimo, galioja iki 2027 m. sausio 1 d.“.	Pritarti	Atsižvelgiant į pateiktą pastabą (dabar projekto 8 straipsnio 2 dalis) išdėstoma taip: 2. „Leidimai atidaryti automatų ar bingo salonus, lošimo namus (kazino), steigti lažybų ir totalizatoriaus punktus, įskaitant žirgų totalizatoriaus punktus, bei organizuoti nuotolinius lošimus, išduoti iki šio įstatymo įsigaliojimo, galioja iki 2027 m. liepos 1 d.“
15.	Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2021-06-25 išvada Nr. XIVP-643				15. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 7 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „Įsigaliojus šiam įstatymui, po 2027 m. sausio 1 d. lošimų organizavimo veiklą lošimo vietose siekianti tęsti bendrovė“ siūlytina įrašyti žodžius: „Bendrovė, siekianti tęsti lošimų organizavimo veiklą iki šio įstatymo įsigaliojimo išduotuose leidimuose atidaryti automatų ar bingo salonus, lošimo namus (kazino), steigti lažybų ir totalizatoriaus punktus, įskaitant žirgų totalizatorių punktus, nurodytose lošimų organizavimo vietose ir po 2027 m. sausio 1 d.“. Vertinant šios dalies nuostatas, taip pat nėra aišku, kodėl bendrovės į Priežiūros tarnybą turėtų kreiptis ne dėl iki įstatymo įsigaliojimo išduotų leidimų galiojimo pratęsimo, o dėl naujo leidimo išdavimo. Tuo labiau, kad pagal siūlomą reguliavimą ir savivaldybės taryba formaliai turėtų duoti sutikimą dėl veiklos tęsimo.	Pritarti	Atsižvelgiant į pateiktą pastabą (dabar projekto 8 straipsnio 3 dalis), išdėstyti taip: „3. Bendrovė, siekianti tęsti lošimų organizavimo veiklą iki šio įstatymo įsigaliojimo išduotuose leidimuose atidaryti automatų ar bingo salonus, lošimo namus (kazino), steigti lažybų ir totalizatoriaus punktus, įskaitant žirgų totalizatoriaus punktus, nurodytose lošimų organizavimo vietose po 2027 m. liepos 1 d. ne vėliau kaip 2027 m. balandžio 1 d. pateikia Priežiūros tarnybai prašymą pratęsti leidimo galiojimo terminą, kuriame nurodomas lošimo organizavimo vietos adresas ir savivaldybės tarybos sutikimas tęsti lošimų veiklą šioje vietoje.“
16.	Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2021-06-25 išvada Nr. XIVP-643				16. Projekto 7 straipsnio 4 ir 5 dalys brauktinos kaip perteklinės, nes: pirma, 4 dalyje įtvirtinta akivaizdi bei ir taip preziumuojama nuostata, kad po šio įstatymo įsigaliojimo pateikti prašymai bus nagrinėjami bei sprendimai dėl jų priimami jau vadovaujantis šio įstatymo normomis; antra, 5 dalyje iš esmės atkartojama šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo išduotų leidimų galiojimo iki 2027 m. sausio 1 d.	Pritarti	Atsižvelgiant į pateiktą pastabą, projekto 7 straipsnio 4 ir 5 dalys išbrauktos.
17.	Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2021-06-25 išvada Nr. XIVP-643				17.  Projekto 7 straipsnio 6 ir 7 dalis reikėtų sujungti ir apjungtoje dalyje nurodyti, kad bendrovė, kuriai leidimas organizuoti nuotolinius lošimus išduotas iki šio įstatymo įsigaliojimo, ir kuri siekia tęsti nuotolinių lošimų organizavimo veiklą ir po 2027 m. sausio 1 d., ne vėliau kaip iki 2026 m. spalio 1 d. pateikia Priežiūros tarnybai prašymą išduoti licenciją organizuoti nuotolinius lošimus ir dokumentus ir (ar) duomenis, patvirtinančius, kad bendrovė atitinka Azartinių lošimų įstatymo nuostatas, o įstatymo nustatyta tvarka išdavus licenciją organizuoti nuotolinius lošimus, netenka galios iki šio įstatymo įsigaliojimo išduotas leidimas organizuoti nuotolinius lošimus.	Pritarti	Atsižvelgiant į pateiktą pastabą, dalys sujungtos ir išdėstytos taip (dabar projekto 8 straipsnio 4 dalis):  „4. „Bendrovė, kuriai leidimas organizuoti nuotolinius lošimus išduotas iki šio įstatymo įsigaliojimo, ir kuri siekia tęsti nuotolinių lošimų organizavimo veiklą ir po 2027 m. liepos 1 d., ne vėliau kaip iki 2027 m. balandžio 1 d. pateikia Priežiūros tarnybai prašymą išduoti licenciją organizuoti nuotolinius lošimus ir dokumentus ar duomenis, patvirtinančius, kad bendrovė atitinka šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto Azartinių lošimų įstatymo 13 straipsnio 2^1- 2^3 dalių nuostatas, o šio įstatymo nustatyta tvarka išdavus licenciją organizuoti nuotolinius lošimus, netenka galios iki šio įstatymo įsigaliojimo išduotas leidimas organizuoti nuotolinius lošimus.
18.	Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2021-06-25 išvada Nr. XIVP-643				18.  Atsižvelgus į tai, kad Finansų ministerijos kompetencijai priklauso loterijų ir lošimų veiklą reglamentuojančių įstatymų rengimas bei valstybės politikos loterijų ir lošimų veiklos valstybinės priežiūros srityje įgyvendinimo koordinavimas ir kontroliavimas, dėl įstatymo projekto siūlytina gauti Vyriausybės išvadą.	Pritarti iš dalies	Rengiant įstatymo projektą buvo konsultuojamasi su Lietuvos Respublikos finansų ministerija ir Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
19.	Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2021-06-25 išvada Nr. XIVP-643				19.  Įstatymo projekto nuostatos įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d. Atsižvelgus į tai, kad kartu yra teikiamas ir Lietuvos Respublikos loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo Nr. IX-326 papildymo 51 straipsniu ir 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-643), kuriam yra taikomos Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies ir Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatos, pagal kurias Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos, įstatymo įsigaliojimo data turėtų būti koreguojama.	Pritarti	Pritarta, žr. prie komiteto išvados dėl Teisės departamento 13 pasiūlymo.
20.	Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2021-06-25 išvada Nr. XIVP-643				20.  Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas: 20.1.    projekto pavadinime esantis žodis „ĮSTATYMAS“ rašytinas naujoje eilutėje; 20.2.    projekto 3 ir 4 straipsniu dėstant keičiamo įstatymo straipsnius jų numeriai bei pavadinimai rašytini paryškintu šriftu. Be to, projekto lyginamajame variante šiais straipsniais keičiami įstatymo straipsniais dėstytini kabutėse, o prieš projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo straipsnio pavadinimą įrašytina formuluotė „9 straipsnis“; 20.3.    projekto 5 straipsnio 1, 2, 3 dalyse po žodžio „straipsnį“ įrašytinas žodis „nauja“; 20.4.    po projekto 5 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 13 straipsnio 21 dalies ir po projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 9 dalies rašytinos kabutės.	Pritarti
21.	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės 2021-06-21 išvada Nr. S-2021-3293-XIVP-643				Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 5, 8, 8(1), 9, 13 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-643 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos lošimų verslo asociacijos 2021-09-13 raštas					LLVA vienijamos užsienio kapitalo bendrovės, investavusios į verslą Lietuvoje, pritaria pagrindiniam Įstatymų projektų tikslui – pašalinti galimai konkurenciją iškraipančias sąlygas Lietuvos azartinių lošimų sektoriuje atsisakant perteklinio reikalavimo nuotolinių lošimų organizatoriams turėti įsteigtas ir veikiančias antžeminių lošimų vietas. Įvertinę pateiktus Įstatymų projektus bei Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamento (toliau – Teisės departamentas) pastabas, teikiame savo siūlymus dėl tam tikrų Įstatymų projektuose numatytų nuostatų patikslinimo, kurie mūsų nuomone, yra pertekliniai ir neproporcingi siūlomam naujam reguliavimui: 1. Teisės departamento išvadoje dėl Įstatymų projektų nurodoma, kad neaišku, kam po neterminuoto galiojimo nuotolinių lošimų licencijos išdavimo būtų reikalingas dar papildomas leidimas (kuris, beje, išduodamas sumokėjus valstybės rinkliavą) ir kokie papildomi nuotolinių lošimų organizavimo klausimai, nenumatyti licencijoje, jame galėtų būti aptariami. Pritariame šiai pastabai ir siekiant mažinti neproporcingą administravimo naštą lošimų organizatoriams, siūlome atsisakyti perteklinio leidimo dėl nuotolinių lošimų organizavimo įgijimo reikalavimo, o visus nuotolinių lošimų organizavimo klausimus spręsti išduodant nuotolinių lošimų licenciją, kuri pagal nustatytą tvarką ir esant poreikiui galėtų būti tikslinama.	Nepritarti	Licencijavimo procedūros metu ir leidimo išdavimo procedūros metu yra tikrinama ir vertinama skirtingo pobūdžio informacija. Kai bendrovė pageidauja gauti licenciją organizuoti lošimus, licencijavimo procedūros metu yra analizuojama informacija susijusi su pačia bendrove: finansinių ataskaitų rinkiniai ir balansas, įstatinio kapitalo formavimas, dokumentai apie bendrovės akcininkų lėšų, naudotų bendrovės vardinėms akcijoms įsigyti, kilmę, duomenys apie bendrovės  akcininkus, stebėtojų tarybos, valdybos narius, bendrovės vadovą, vadovo pavaduotoją, vyriausiąjį buhalterį (buhalterį). Kai bendrovė pageidauja gauti leidimą, organizuoti lošimus, jos metu yra tikrinamas pasiruošimas vykdyti konkrečią azartinių lošimų veiklą. Nuotolinių lošimų organizavimas yra sudėtinga veikla, kuriai keliama daug skirtingų reikalavimų, susijusių su nuotolinių lošimų platformos kūrimu ir testavimu, nuotolinių lošimų įrenginių tinkamu veikimu, įvairiais saugumo reikalavimais, lošimo reglamento tvirtinimu ir kita. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, reikalavimas turėti ne tik nuotolinių lošimų licenciją, bet ir leidimą yra pagrįstas ir būtinas, siekiant tinkamai vykdyti nuotolinių lošimų organizavimo veiklą.
2.	Lietuvos lošimų verslo asociacijos 2021-09-13 raštas					Šiuo metu yra nustatyta, kad vietos savivaldybės tarybos sutikimas privalomas tik steigiant lošimo namus - lošimo namai (kazino) steigiami vietos savivaldybės tarybos sutikimu (ALĮ 9 straipsnis). Kitos lošimo vietos (automatų salonai, lažybų, totalizatoriaus punktai) steigiami be vietos savivaldybės tarybos sutikimo. Įstatymų projektais siūloma nustatyti, kad leidimai visoms lošimų vietoms (ne tik lošimo namams (kazino) galėtų būti išduoti tik gavus savivaldybės tarybos sutikimą ir tik 5 metų terminui. Pritariame Teisės departamento siūlymui, keičiamame įstatyme apibrėžti savivaldybės tarybos sprendimo dėl sutikimo davimo priėmimo laiko reikalavimus, juos siejant su aktualiu prašymo Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos padavimo laiku. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad siūlomas 5 metų savivaldybės tarnybos sutikimo galiojimo terminas yra per trumpas ir niekuo nepagrįstas. Siūlymas nustatyti minėtą terminą iš esmės keičia šiuo metu egzistuojančią tvarką – nustato terminuotą minėto sutikimo galiojimą lošimo namų (kazino) steigimui (šiuo metu sutikimai yra išduodami neterminuotai) ir įveda naują reikalavimą kitų lošimo vietų steigimui (šiuo metu tokio reikalavimo nėra). Pažymėtina, kad bendrovės steigdamos lošimo vietas sudaro ilgalaikes patalpų nuomos sutartis, investuoja į lošimo vietų įrengimą, pritaikymą veiklai, į lošimo įrangos įsigijimą, darbuotojų parengimą, sudaro neterminuotas darbo sutartis ir kt., investicijos daromos ne penkerių, o dešimties ir daugiau metų laikotarpiui. Todėl toks veiklos trumpalaikiškumas (reikalavimas kas penkerius metus gauti naują sutikimą), kai sprendimas priimamas politinių pažiūrų (savivaldybių tarybų) pagrindu, o ne pagal objektyvius kriterijus, pažeidžia teisingumo, proporcingumo bei teisėtų lūkesčių principus. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, siūlome nustatyti aiškius kriterijus, kuo vadovaujantis priimami sprendimai išduoti sutikimą lošimo vietos steigimui bei nustatyti ne trumpesnį nei 10 metų sutikimo galiojimo terminą.	Nepritarti	Lošimų organizavimas yra specifinė verslo rūšis, kuri daro neigiamą poveikį individui ir visuomenei, todėl vietos savivaldos dalyvavimas leidimų išdavimo procese yra būtinas. Tik vietos savivaldybės žino savo bendruomenės poreikius ir gali juos atstovauti, nagrinėjant lošimų organizatoriaus prašymus išduoti sutikimą steigti lošimo vietą. Pažymėtina, kad 5 metų savivaldybės tarybos sutikimo galiojimo terminas yra optimalus, kadangi suteikia galimybę reaguoti į besikeičiančius visuomenės poreikius ar sukeliamas neigiamas lošimų pasekmes toje savivaldybėje. Nustačius savivaldybės tarybos sutikimo terminą 10 metų ar ilgesniam terminui būtų eliminuota tokia galimybė. Taigi, nustačius 10 metų galiojimo terminą lošimų  verslo interesai būtų iškeliami aukščiau visuomenės intereso.    Be to lošimus organizuojančios bendrovės yra verslo subjektai, kurie vykdydami veiklą prisiima riziką, jog vykdoma veikla gali būti nuostolinga. Reikalavimas gauti savivaldybės tarybos sutikimą, kuris būtų terminuotas, suteiks galimybę lošimus organizuojančios bendrovėms geriau valdyti rizikas, susijusias su nuostolingos veiklos vykdymu. Projekte 8 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad: „leidimai atidaryti automatų ar bingo salonus, lošimo namus (kazino), steigti lažybų ir totalizatoriaus punktus, įskaitant žirgų totalizatoriaus punktus, bei organizuoti nuotolinius lošimus, išduoti iki šio įstatymo įsigaliojimo, galioja iki 2027 m. liepos 1 d.“. Taigi, šiuo metu lošimus organizuojančioms bendrovėms yra nustatytas protingas pereinamasis laikotarpis per kurį bendrovės turės gauti savivaldybės tarybos sutikimą. Pažymėtina, kad projekte nustatyta, kad savivaldybės tarybos sutikimas gali būti pratęstas neribotą kartų skaičių.
3.	Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos 2021-09-14 raštas					Siekiant surasti kiekvienam loterijų ir lošimų sektoriui taikytinus (nustatytinus) tinkamus reguliavimo sprendimus, o tuo pačiu ištaisyti šiuo metu egzistuojančius nepagrįstus skirtingų tos pačios rinkos segmentų reguliavimo trūkumus (iškraipymus), siūlytina: (i) aiškiai apibrėžti atskirų segmentų ypatumus bei atsižvelgiant į juos nustatyti proporcingą/individualizuotą parametrinį/diferencijuotą reguliavimą, pagrįstą, visų pirma, tuo, kad pralošimo sumos per valandą (angl.- loss per hour) juose fundamentaliai skiriasi, todėl skiriasi ir pajamos bei sąnaudos per skirtingų lošimo rūšių organizavimo vietą, per lošimo įrenginį.	Nepritarti	Nėra suformuluoto konkretaus pasiūlymo kaip reikėtų keisti įstatymo projektą.
4.	Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos 2021-09-14 raštas					(ii) lošimų ir loterijų reguliavimo ir kontrolės reikalavimus diferencijuotini pagal šiuos kriterijus: (a) tradiciniai ir nuotoliniai, (b) neriboti lošimai (A kategorijos lošimo automatai, stalo lošimai, loterijos) ir riboti (B kategorijos automatai, totalizatorius, antžeminės lažybos, bingas);	Nepritarti	Nėra suformuluoto konkretaus pasiūlymo kaip reikėtų keisti įstatymo projektą.
5.	Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos 2021-09-14 raštas					(iii) įstatymo projekto turinys bei pasekmės turėtų būti vertinami (tiriami) kartu su kitais su anksčiau priimtais, naujais ir projektuojamais reguliaciniais sprendimais, atsižvelgiant į tai, kad bet kokio naujo veiklos reguliavimo reikalavimo įvedimas (nustatymas) turi (ir neretai reikšmingos) įtakos lošimų ir loterijų veiklos sąnaudų, susijusių su atitikties užtikrinimu, augimui (didėjimui). Todėl projektuojant tinkamiausius reguliacinius sprendimus turėtų būti atsižvelgta į jau įtvirtintus (nustatytus) teisinio reguliavimo pokyčius, o taip pat ir į planuojamus teisinio reguliavimo pokyčius bei kiekvieno lošimo segmento rizikingumo laipsnį;	Nepritarti	Nėra suformuluoto konkretaus pasiūlymo kaip reikėtų keisti įstatymo projektą.
6.	Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos 2021-09-14 raštas					(iv) Įstatymo projekte turėtų būti nustatyti reguliaciniai sprendimai, atsižvelgiantys ir į tai, kaip keisis azartinių lošimų (loterijų) rinka artimiausiame penkerių metų laikotarpyje;	Nepritarti	Nėra suformuluoto konkretaus pasiūlymo kaip reikėtų keisti įstatymo projektą.
7.	Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos 2021-09-14 raštas					(v) antžeminiame ribotų lošimų sektoriuje dirba per 1000 darbuotojų, organizatoriai nuomoja virš 200 nekilnojamojo turto objektų (virš 20 000 kv. m.), kuriuose vykdo veiklą. Todėl bent koks naujas reguliacinis sprendimas, susijęs su naujų (papildomų) kontrolės reikalavimų nustatymu) didina antžeminių ribotų lošimų organizatorių veiklos ir atitikties sąnaudas (nutylinti ir tai, kad didėja patalpų nuoma, komunalinės paslaugos, darbo užmokestis ir t.t.), bet sukuria ženklias papildomas mokestines pajamas valstybei, kas tiesiogiai koreliuoja su bendrai gautina mokestine nauda iš antžeminių lošimų sektoriaus. Nuotoliniai lošimai aukščiau nurodytų sąnaudų iš esmės nepatiria.	Nepritarti	Nėra suformuluoto konkretaus pasiūlymo kaip reikėtų keisti įstatymo projektą.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: nėra.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:.

7.1. Sprendimas (pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.

7.2. Pasiūlymai: negauta.

8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 1.

Vytautas Gapšys balsavime nedalyvavo.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Antanas Čepononis, Liudas Jonaitis.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo / kito Seimo teisės akto projektas, jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas                                                                                                             Mykolas Majauskas

Patarėja Greta Genelienė