II SKYRIUS

PLANO TIKSLAI, UŽDAVINIAI, PRIEMONIŲ APRAŠYMAI IR VEIKLOS

Eil. Nr.

Tikslo, uždavinio, priemonės pavadinimas

Priemonės aprašymas ir veiklos

Dalyvaujančios institucijos

Tikslas – kurti šeimai palankią aplinką

1.1.

Uždavinys – sudaryti sąlygas šeimos nariams derinti profesinę veiklą ir šeimos pareigas

1.1.1.

Priemonė – nustatyti šeimai palankaus darbdavio indeksą ir nominuoti šeimai palankiausius darbdavius

Aprašymas. Siekiant skatinti darbdavius sudaryti sąlygas darbuotojams derinti profesinę veiklą ir šeimos pareigas, siūloma nustatyti palankaus darbdavio indeksą ir nominuoti šeimai palankiausius darbdavius.

Veiklos:

1. Parengiamas šeimai palankaus darbdavio indekso aprašymas

2. Nustatoma šeimai palankios darbo vietos vertinimo sistema, kuria remiantis vertinami šeimai palankiausi darbdaviai

3. Įsteigiamos šeimai palankiausio darbdavio metų nominacijos

Priemonės įgyvendinimo laikotarpis – 2019 m. III ketv.–2021 m. IV ketv.

SADM

1.1.2.

Priemonė – skatinti kaimo vietovių nevyriausybines organizacijas vasaros metu organizuoti dienos stovyklas ikimokyklinio amžiaus vaikams lopšelių-darželių ir (arba) daugiafunkcių centrų patalpose

Aprašymas. Vaikų užimtumas vasaros laikotarpiu, kai nebevykdoma švietimo ir ugdymo veikla ugdymo įstaigose, vis dar problemiškas. Tai sietina su migracijos problema, nes emigrantų vaikai dažniausiai vasaras leidžia Lietuvoje, tačiau užtikrinti tinkamą ir pilnavertę jų priežiūrą, laisvalaikį atostogų metu yra sudėtinga. Todėl bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos (toliau – NVO) galėtų inicijuoti ir organizuoti stovyklas, panaudodamos esamą ugdymo įstaigų infrastruktūrą, kuri pritaikyta maitinimui, poilsiui, užimtumui ir yra saugi. Be minėtų užimtumo problemų sprendimo, tokiose stovyklose būtų galima emigrantų vaikams suteikti trūkstamų žinių apie valstybę, jos kultūrą, papročius, istoriją, taip pat tobulinti jų kalbos įgūdžius.

Veiklas tiksliai aprašytų vietos veiklos grupės, kurių kaimo vietovėse yra 49.

Nauda. Sudarius prielaidas NVO teisėtai naudotis lopšelių-darželių, mokyklų ir (ar) daugiafunkcių centrų infrastruktūra (pagal terminuotas panaudos ar nuomos sutartis įgyvendinti konkrečias veiklas), ji galėtų būti panaudota vaikų užimtumo veikloms

ŽŪM, ŠMM

1.1.3.

Priemonė – paskatinti naujos rūšies vaiko priežiūros paslaugų atsiradimą – lanksčių mažų lopšelių steigimąsi, lengvinant jų reguliavimo ir įėjimo į rinką sąlygas bei suderinant kompensavimo mechanizmus

Aprašymas. Siekiant sudaryti geresnes sąlygas šeimos nariams derinti profesinę veiklą ir šeimos pareigas, siūloma paskatinti naujos rūšies vaiko priežiūros paslaugų atsiradimą.

Veiklos:

1. Atlikti įvairaus amžiaus vaikų priežiūros paslaugų poreikio analizę, parengti skirtingus reguliavimo režimus įvairaus dydžio ir masto darželiams

2. Integruoti užsienio šalių gerąją praktiką diegiant naujas paslaugas Lietuvoje

3. Peržiūrėti higienos normas, taikytinas lopšeliams arba kitoms organizacijoms, kurios dienos metu priima prižiūrėti iki 6 kūdikių (iki 1 m.).

4. Sukurti adekvatų kompensacinį mechanizmą tokioms paslaugoms atsirasti

SADM, ŠMM, SAM

1.1.4.

Valstybės institucijose įrengti vaikų priežiūros zonas

Aprašymas. Siekiant sudaryti galimybes tėvams prižiūrėti vaikus darbovietėje, siūloma valstybės institucijose įrengti vaikų priežiūros zonas.

Veiklos:

1. Parengiamos vaikų priežiūros zonų steigimo valstybės institucijose rekomendacijos

2. Rekomendacijos išplatinamos valstybės institucijoms per jų steigėjus, informacija apie vaikų priežiūros zonų steigimą valstybės institucijose ir jų svarbą platinama ir visuomenės informavimo priemonėmis

3. Nuo 2020 m., sukūrus interneto svetainę „Šeima ir darbas“, rekomendacijos ir gerosios praktikos pavyzdžiai skelbiami ir šioje interneto svetainėje

Priemonės įgyvendinimo pradžia – 2019 m. III ketv. (priemonė tęstinė)

Nauda. Bus sudarytos galimybės tėvams prižiūrėti vaikus darbovietėje, todėl sumažės poreikis imti laisvą dieną, siekiant užtikrinti vaikų priežiūrą. Numatoma, kad vaikų priežiūros zonos bus įsteigtos: 2019 m. – 10 proc., 2020 m. – 30 proc., 2021 m. – 40 proc. valstybės institucijų

SADM

1.1.5.

Priemonė – išplėtoti NVO įgyvendinamų ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų užimtumo atostogų metu projektų finansavimo mechanizmą, naudojant ES struktūrinių ir investicinių fondų lėšas, atsižvelgiant į finansavimo tęstinumo galimybes pasibaigus Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimo laikotarpiui

Aprašymas. Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (toliau – EŽŪFKP) lėšomis finansuojamose priemonėse numatyta galimybė teikti paramą veiklų projektams, įskaitant ir vaikų vasaros stovyklų ar kitų vaikų užimtumo veiklų organizavimą. Tačiau vien šio fondo lėšų nepakanka. Panašias priemones galėtų sukurti ir kitų ES fondų priemones įgyvendinančios institucijos bei savivaldybės. Paslaugų kaina galėtų būti diferencijuojama pagal šeimos pajamas, tenkančias vienam asmeniui: galintieji mokėtų komercinę kainą, dalį stovyklos išlaidų apmokėdami už kitą vaiką, kurio tėvai neturi pakankamai lėšų. Dalį lėšų, reikalingų išlaidoms padengti, galėtų skirti savivaldybės arba ŠMM.

Nauda. Tėvams sudarytos sąlygos dirbti, vaikai prižiūrėti ir turiningai leidžia laiką, įveiklinta ir į socialinių problemų sprendimą įtraukta bendruomenė (NVO), ugdomas socialinis visuomenės sąmoningumas ir įveiklinta esama lopšelių-darželių bei daugiafunkcių centrų infrastruktūra

ŠMM, SADM

1.1.6.

Priemonė – sudaryti palankesnes finansines sąlygas pirmaisiais vaiko auginimo metais dirbančiai mamai (tėčiui), paliekant galimybę gauti 50 procentų vaiko priežiūros išmokos dalį

Aprašymas. Bus parengti teisės aktai, kuriais numatoma nustatyti, kad, jeigu pirmaisiais vaiko auginimo metais dirbančios mamos (tėčio) darbo užmokestis yra lygus arba didesnis už 50 procentų apskaičiuotos vaiko priežiūros išmokos dydį, apdraustajam mokama 50 procentų dydžio vaiko priežiūros išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų

SADM

1.1.7.

Priemonė – didinti vaikų, kuriuos auginantiems tėvams suteikiama papildoma poilsio diena per mėnesį, amžiaus ribą nuo 12 iki 14 metų

Aprašymas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis, du ir daugiau vaikų auginantys tėvai gali naudotis papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpintu darbo laiku 2 val. per savaitę), o auginantys tris ir daugiau vaikų – dviem poilsio dienomis per mėnesį (arba sutrumpintu darbo laiku 4 val. per savaitę), kol vaikams sueina 12 metų. Siūlytina pratęsti laikotarpį, kuriuo galima naudotis šiomis lengvatomis, kol vaikui sueis 14 metų

Atsižvelgiant į tai, kad dėl šios nuostatos reikėtų atlikti Darbo kodekso pakeitimus, kuriais būtų didinami darbdavių įsipareigojimai, šis klausimas turėtų būti suderintas su Trišale taryba

SADM

1.1.8.

Priemonė – suteikti pusės dienos poilsio laiką per mėnesį tėvams, auginantiems vieną vaiką iki 14 metų

Aprašymas. Siūlytina nustatyti galimybę tėvams, auginantiems vieną vaiką iki 14 metų, suteikti pusės dienos poilsio laiką per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad dėl šios nuostatos reikėtų atlikti Darbo kodekso pakeitimus, kuriais būtų didinami darbdavių įsipareigojimai, šis klausimas turėtų būti suderintas su Trišale taryba

SADM

1.1.9.

Priemonė – sukurti interneto svetainę ir užtikrinti darbdavių ir darbuotojų konsultavimą dėl šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimo (lanksčių užimtumo formų, vaiko priežiūros paslaugų zonų steigimo ir kt.)

Aprašymas. Siekiant tinkamai įgyvendinti Darbo kodekso nuostatas, svarbu skatinti darbdavius taikyti lanksčias užimtumo formas, padėti darbuotojams spręsti su vaikų priežiūra susijusias problemas. Numatoma sukurti interneto svetainę ir užtikrinti darbdavių ir darbuotojų konsultavimą dėl šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimo.

Veiklos:

Sukuriama interneto svetainė, kurioje darbdaviams ir darbuotojams aiškia ir prieinama forma teikiama informacija apie šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimą
Vykdomas darbdavių ir darbuotojų konsultavimas
Vykdomas svetainės administravimas

Nauda. Bus vykdomas veiksmingas darbdavių ir darbuotojų konsultavimas, daugiau darbuotojų pasirinks lanksčias užimtumo formas, atsižvelgdami į šeimos poreikius

SADM

1.2.

Uždavinys – gerinti paslaugų šeimoms ir vaikams kokybę ir prieinamumą

1.2.1.

Priemonė – sudaryti galimybę mokyklinio amžiaus vaikams, esant poreikiui, rinktis popamokinės veiklos formą: visos dienos mokyklą, vaikų dienos centrą, atvirąjį jaunimo centrą ar erdvę, ar neformalųjį ugdymą

Aprašymas.

2019 m. su savivaldybėmis konsultuotasi dėl visos dienos mokyklos finansavimo ir planavimo; įvertinti bandomojo visos dienos mokyklos projekto 40-yje mokyklų rezultatai, jie paviešinti ir pristatyti savivaldybių atstovams; peržiūrėti teisės aktai dėl visos dienos mokyklos įteisinimo ir apsvarstytos visos dienos mokyklos įteisinimo galimybės. 2020 m. bendradarbiaujant su savivaldybėmis sukurtas visos dienos mokyklos finansavimo modelis.

Priemonės įgyvendinimo laikotarpis – 2019 m. II ketv.–2021 m. II ketv.

Nauda. Sudarytos sąlygos kokybiškam, socialiai teisingam ir lygias galimybes užtikrinančiam visapusiškam kiekvieno vaiko ugdymui(si) visą dieną saugioje aplinkoje; pagerėję mokinių pasiekimai; padidėjęs švietimo ir mokymosi pagalbos prieinamumas; sumažėjusi socialinė atskirtis; pagerėjusios sąlygos šeimoms derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus; aktyvesnė mokyklų socialinė partnerystė; sukurti efektyvesni ugdymo organizavimo būdai

ŠMM, SADM, SAM

1.2.2.

Priemonė – užtikrinti bazinių paslaugų šeimai plėtrą savivaldybėse

Veikla – parengiamas ir LR Vyriausybės nutarimu patvirtinamas Bazinio paslaugų šeimai paketo aprašas, kuriame nurodomi bazinių paslaugų apibrėžimai, nustatomi šių paslaugų prieinamumo savivaldybėje kriterijai, paslaugų teikimo būdai, jų plėtros normos.

Priemonės įgyvendinimo pradžia – 2019 m. I ketv.: nustatomas bazinių paslaugų šeimai paketas, pradedama teikti dalis pakete nustatytų paslaugų. 2020 m. I ketv. pradedamos teikti visos pakete nustatytos paslaugos (priemonė tęstinė).

Konkretus lėšų poreikis bus nustatytas patvirtinus paslaugų paketą ir nustačius paslaugų plėtros normas.

Nauda. Užtikrintos galimybės visoms šeimoms gauti bazines paslaugas pagal poreikį (2020 m. I ketv.)

SADM, ŠMM, SAM, KM, savivaldybės

1.2.3.

Priemonė – parengti šeimos kortelės gausioms šeimoms ir šeimoms, prižiūrinčioms ir slaugančioms neįgalųjį, išdavimo ir naudojimo tvarkos aprašą

Veiklos:

Parengiamas ir patvirtinamas šeimos kortelės išdavimo ir naudojimo tvarkos aprašas, kuriame nustatomos šeimos kortelės išdavimo ir naudojimo sąlygos
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įgalioja instituciją, kuri bus atsakinga už šeimos kortelės išdavimo ir naudojimo nuostatų įgyvendinimą
Užtikrinama šeimos kortelės gamyba;
Sukuriama informacinė sistema, reikalinga šeimos kortelei administruoti

Priemonės įgyvendinimo pradžia – 2019 m. III ketv. (priemonė tęstinė)

Nauda. Gausios (3 ir daugiau vaikų auginančios) šeimos ir šeimos, prižiūrinčios (slaugančios) neįgalųjį, galės pasinaudoti joms skirtomis lengvatomis, paslaugomis ar privilegijomis, taip pat prekėms ar renginiams taikomomis nuolaidomis. Planuojama, kad šeimos kortelę gaus apie 62 tūkst. šeimų

SADM

1.2.4.

Priemonė – užtikrinti nemokamą muziejų nuolatinių ekspozicijų lankymą

Aprašymas. Lietuvos gyventojai iki šiol negalėjo šalies muziejuose lankytis nemokamai, nors daugelio Europos Sąjungos šalių valstybiniai muziejai tokią praktiką taiko. Tai ypač svarbu mažas pajamas gaunantiems gyventojams, kurie dėl ribotų finansinių galimybių negali pakankamai gerai pažinti krašto istorijos, kultūros ir gamtos paveldo, ugdyti savo ir šeimos narių kultūrinių kompetencijų.

Veiklos. Nemokamai muziejai galės būti lankomi paskutinį kiekvieno mėnesio sekmadienį, t. y. lankytojams bus suteiktos galimybės nemokamai apsilankyti nuolatinėse muziejų ekspozicijose 12 kartų per metus. Nurodytomis sąlygomis bus leidžiama nemokamai lankytis nuolatinėse nacionalinių ir respublikinių muziejų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Kultūros ministerija, ekspozicijose. Respublikiniuose muziejuose, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Krašto apsaugos ir Aplinkos ministerijos, savivaldybių ir kituose muziejuose taip pat rekomenduojama taikyti patvirtintą nemokamo muziejų lankymo modelį.

Nauda. Nemokamas muziejų lankymas suteiks galimybę visiems visuomenės nariams, neatsižvelgiant į jų socialinę ar finansinę padėtį, pažinti krašto istoriją ir šalies kultūrinį bei gamtos paveldą; bus ugdomos visų šeimos narių kultūrinės kompetencijos, formuojama kultūrinė tapatybė, stiprinamas bendruomeniškumas. Taip pat tai sukurs paskatas formuotis šeimų nuolatinio lankymosi muziejuose, kaip turiningo laisvalaikio praleidimo vietose, įpročiams

1.2.5.

Priemonė – įdiegti mokinio kultūros pasą

Aprašymas. Iki kultūros paso atsiradimo nebuvo sisteminės priemonės, skirtos kultūriniam ir meniniam mokinių ugdymui užtikrinti. Ypač tai svarbu mažiau galimybių turinčių šeimų vaikams, kurie galės pasinaudoti kultūros, meno įstaigų, menininkų teikiamomis paslaugomis

Veiklos. Kiekvienam mokiniui kalendoriniams metams skiriama 15 eurų, iš jų suformuojama virtuali mokyklos piniginė. Už šias lėšas kiekvienas 1–12 klasių mokinys gali rinktis iš kultūros ir meno įstaigų ir (ar) menininkų pasiūlytų bei Kultūros paso ekspertų komisijos patvirtintų paslaugų, kurios sudaro kultūros paso paslaugų rinkinį. Visą procesą koordinuoja mokyklose paskirti kultūros paso paslaugų koordinatoriai

Nauda. Kiekvienas mokinys turės galimybę dalyvauti teikiant kokybiškas kultūros ir meno paslaugas, bus ugdomi mokinių savarankiško kultūros pažinimo ir patyrimo įpročiai, užtikrinamas paslaugų prieinamumas visoms amžiaus grupėms. Bus skatinamas kultūrinis mokinių sąmoningumas, ugdomos kūrybingos asmenybės, o patirtis, įgyta dalyvaujant kultūriniuose renginiuose ir (ar) kultūrinės edukacijos užsiėmimuose, padės jiems ugdymosi procesuose.

Kultūros ir meno įstaigos bus skatinamos siekti aukštesnės paslaugų kokybės, didės kultūros ir meno įstaigų teikiamų paslaugų gavėjų skaičius, išaugs kultūros ir meno įstaigų įsitraukimas į mokinių kultūrinį ugdymą(si).

KM, ŠMM

1.2.6.

Priemonė – teikti socialinę paramą mokiniams

Aprašymas. Bus padidintas vienam mokiniui vienai dienai nemokamam maitinimui skiriamų lėšų dydis ir parama, skiriama mokinio reikmenims įsigyti

Veiklos:

Įvertinti stebėsenos metu pateiktus savivaldybių, maitinimo paslaugas mokyklose teikiančių įmonių ir tėvų, auginančių mokyklinio amžiaus vaikus, pasiūlymus dėl mokinių nemokamo maitinimo mokyklose
Įvertinti Lietuvos statistikos departamento skelbiamus vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčius ir statistinę informaciją apie vidutines mažmenines maisto prekių kainas
Išanalizuoti nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusius Maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. V-964 „Dėl Maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“, pakeitimus, kuriais padidinami kokybiniai reikalavimai maisto produktams, naudojamiems vaikams maitinti
Parengti Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymo pakeitimo įstatymo projektą

Nauda. Mokiniams bus teikiamas kokybiškesnis, sveikos mitybos reikalavimus atitinkantis maitinimas. Nemokamą maitinimą mokyklose gaus apie 56 tūkst. mokinių iš mažas pajamas gaunančių šeimų

Veiklos:

Įvertinti stebėsenos metu pateiktus savivaldybių ir tėvų, auginančių mokyklinio amžiaus vaikus, pasiūlymus dėl paramai mokinio reikmenims įsigyti skiriamų lėšų dydžio padidinimo
Įvertinti Lietuvos statistikos departamento skelbiamus vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčius
Atlikti papildomo valstybės biudžeto lėšų poreikio priemonei įgyvendinti skaičiavimus
Parengti Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymo pakeitimo įstatymo projektą

Nauda. Šeimoms, auginančioms mokyklinio amžiaus vaikus, suteikta 33 proc. (19 eurų) didesnė valstybės finansinė parama mokinio reikmenims įsigyti. Didesnę paramą mokinio reikmenims įsigyti gautų apie 52 tūkst. mokinių iš mažas pajamas gaunančių šeimų

SADM

1.2.7.

Priemonė – įvertinti poreikį ir galimybes visiems mokiniams, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ar pradinio ugdymo programas, teikti nemokamą maitinimą

Veiklos:

Atlikti savivaldybių, suinteresuotų institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir visuomenės apklausą dėl visuotinio mokinių, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ar pradinio ugdymo programas, nemokamo maitinimo mokykloje
Atlikti apklausos rezultatų analizę
Atlikti papildomo valstybės biudžeto lėšų poreikio mokinių, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ar pradinio ugdymo programas, nemokamo maitinimo išlaidoms finansuoti skaičiavimus

Nauda. Pateikti siūlymai dėl visuotinio priešmokyklinukų ir pradinukų nemokamo maitinimo mokykloje įteisinimo tikslingumo. Daugiau nei 50 procentų apklausoje dalyvavusiųjų pasisakė teigiamai dėl visuotinio mokinių, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ar pradinio ugdymo programas, nemokamo maitinimo mokykloje įteisinimo

Pritarus siūlymui teikti nemokamą maitinimą visiems mokiniams, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ar pradinio ugdymo programas, neatsižvelgiant į gaunamas pajamas, iš viso metams reikėtų apie 43,7 mln. eurų (iš valstybės biudžeto papildomai reikėtų apie 35,2 mln. eurų

Mokyklų steigėjai patiekalų gamybos išlaidoms finansuoti papildomai turėtų skirti apie 8,5 mln. eurų)

Nemokamą maitinimą mokyklose papildomai gautų apie 124,5 tūkst. mokinių (2018 m. gavo apie 21,3 tūkst. mokinių).

SADM

1.2.8.

Priemonė – sukurti ir plėtoti šeimų, priimančių krizės ištiktas besilaukiančias moteris ir moteris su mažamečiais vaikais, tinklą kaimo vietovėse

Aprašymas. NVO, priimančios moteris su mažamečiais vaikais, besilaukiančias moteris, ypač nepilnametes, kurios patiria smurtą, šeimos narių atstūmimą, ignoravimą ir patyčias, bet neatsisako pareigos gimdyti ir auginti vaikus, dažniausiai stokoja priemonių, įgūdžių ir žinių, o NVO ar įstaigos, teikiančios mamos ir vaiko pensiono, krizių centro paslaugas, neturi galimybių suteikti šeimos aplinkos. Todėl kaimo vietovėse gyvenančios šeimos, turinčios laisvo gyvenamojo ploto, galėtų priimti tokias moteris ar moteris su vaikais ir padėti joms įsitvirtinti.

Šeimų, ypač senjorų, galinčių priimti krizės ištiktas besilaukiančias moteris ir moteris su mažamečiais vaikais, tinklo kūrimo ir plėtros iniciatyvos būtų įgyvendinamos bendradarbiaujant vietos lygmeniu veikiančioms nevyriausybinėms organizacijoms, krizių centrams, socialiniams verslams ir šeimoms, įgyvendinant Europos Sąjungos fondų lėšomis remiamus projektus

ŽŪM, SADM, FM

1.2.9.

Priemonė – plėtoti pagalbą krizinio nėštumo atvejais (besilaukiančioms ir pagimdžiusioms moterims), tokią pagalbą teikiančias nevyriausybines organizacijas remiant Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis

Aprašymas. Pritarus Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo tarybai, pagalba krizinio nėštumo atvejais (besilaukiančioms ir pagimdžiusioms moterims) galėtų būti finansuojama šio fondo lėšomis. Visa Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo veikla yra reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 463 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 25 d. nutarimo Nr. 217 „Dėl Lietuvos Respublikos narkotikų, tabako ir alkoholio prevencijos tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintame Lietuvos Respublikos narkotikų, tabako ir alkoholio prevencijos tarpinstituciniame veiklos plane.

SAM

1.2.10.

Priemonė – kiekvienam naujagimiui skirti 100 eurų vertės kūdikio kraitelį (būtiniausių prekių rinkinį vaiko auginimo pradžiai)

Aprašymas. Numatoma kiekvienam naujagimiui skirti 100 eurų vertės kūdikio kraitelį (būtiniausių prekių rinkinį vaiko auginimo pradžiai). Šia simboline dovana būtų parodomas valstybės dėmesys šeimai. Svarstytina galimybė numatyti sutartinius įpareigojimus kūdikio kraiteliui gauti, pvz., tik užregistravus naujagimį pas šeimos gydytoją, taip užtikrinant visų naujagimių sveikatos priežiūrą. Lėšų poreikis – 3 mln. eurų. Skiriant kraitelį, turėtų būti atsižvelgiama į vaiko poreikius: ar gimė sveikas, neišnešiotas, turi specifinių poreikių

Priemonės įgyvendinimo pradžia – 2020 m. I ketv. (priemonė tęstinė)

SAM, SADM

1.2.11.

Priemonė – organizuoti neįgalių vaikų aprūpinimą komunikacijos techninės pagalbos priemonėmis

Aprašymas. Techninės pagalbos neįgaliesiems centras prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos aprūpins neįgalius vaikus komunikacijos techninės pagalbos priemonėmis, kurių tikslas – kompensuoti neįgalių vaikų dėmesio, verbalinio kalbos suvokimo, rašymo, skaitymo, bendravimo ir atminties funkcijų sutrikimus. Taip būtų užtikrinamos neįgalių vaikų teisės ir lygios galimybės įsitraukti į bendruomenės gyvenimą, bendrauti ir reikšti savo nuomonę visais su jais susijusiais klausimais.

Veikla – bus pakeistas Neįgaliųjų aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis ir šių priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. A1-338 „Dėl Neįgaliųjų aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis ir šių priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir į jį įtraukta nauja komunikacijos techninės pagalbos priemonių grupė

Priemonės įgyvendinimo pradžia – 2019 m. Aprūpinimas komunikacijos techninės pagalbos priemonėmis bus organizuojamas, kol bus poreikis ir skiriamas finansavimas.

Nauda. Komunikacijos techninės pagalbos priemonės suteiktų galimybę kompensuoti neįgalių vaikų dėmesio, verbalinio kalbos suvokimo, rašymo, skaitymo, bendravimo ir atminties funkcijų sutrikimus. Taip būtų užtikrinamos neįgalių vaikų teisės ir lygios galimybės įsitraukti į bendruomenės gyvenimą, bendrauti ir reikšti savo nuomonę visais su jais susijusiais klausimais

SADM

1.3.

Uždavinys – sudaryti sąlygas lygioms vyrų ir moterų teisėms, pareigoms ir galimybėms viešojo gyvenimo srityje bei šeimoje užtikrinti

1.3.1.

Priemonė – remti iniciatyvas, kuriomis siekiama mažinti lyčių segregaciją ir šalinti jos priežastis bei pasekmes

Aprašymas. Planuojama organizuoti viešųjų ryšių kampaniją, skirtą teigiamam tėvystės (tėvo, einančio vaiko priežiūros atostogų) įvaizdžiui visuomenėje formuoti, taip pat lygioms moterų ir vyrų teisėms, pareigoms ir galimybėms viešajame gyvenime ir šeimoje užtikrinti.

Moterys ir vyrai bus skatinami rinktis ne visos darbo dienos laiką, kad galėtų daugiau laiko skirti vaiko priežiūrai, taip pat skatinamas buities darbų pasidalijimas šeimoje.

Priemonės įgyvendinimo pradžia – 2019 m. I ketv., pabaiga – 2021 m. IV ketv.

SADM

1.3.2.

Priemonė – atlikti tyrimą, kuriuo būtų įvertintas vyrų įsitraukimas į lyčių lygybės skatinimo priemones

Aprašymas. Planuojama atlikti kiekybinį ir kokybinį tyrimą, padėsiantį nustatyti, kokios priemonės yra veiksmingos įtraukiant vyrus į lyčių lygybės skatinimo procesą.

Atlikus tyrimą, bus pateikiamos rekomendacijos dėl specialių priemonių taikymo bei jų poveikio prognozė.

Priemonės įgyvendinimo pradžia – 2020 m. I ketv., pabaiga – 2021 m. IV ketv.

SADM

1.3.3.

Priemonė – sukurti efektyvias priemones, padedančias mažinti vyrų ir moterų pajamų atotrūkį

Aprašymas. Planuojama įgyvendinti Europos Komisijos iš dalies finansuojamą projektą, skirtą moterų ir vyrų pajamų atotrūkio Lietuvoje analizei atlikti, sukurti efektyvias atotrūkio mažinimo priemones ir didinti visuomenės informuotumą apie atotrūkio įtaką darbo rinkoje.

Priemonės įgyvendinimo pradžia – 2020 m. I ketv., pabaiga – 2020 m. IV ketv.

SADM

1.3.4.

Priemonė – paskatinti motinas / tėvus sugrįžti į darbo rinką po vaiko priežiūros atostogų ir neatitrūkti nuo darbo jose esant. Paskatinti įmones diegti ryšio palaikymo programas, kurias įgyvendinant motinos / tėvai 1–4 kartus per metus atvyktų į įmonę pasimokyti ir kt.

Aprašymas. Bus peržiūrėti vaiko priežiūros atostogas reguliuojantys teisės aktai, nustatant, kad vaiko priežiūros atostogose esanti motina / tėvas galėtų oficialiai dalyvauti įmonės organizuojamuose mokymuose ar kitose veiklose (iki 10 d. d. per metus). Vykdant socialinę kampaniją, numatoma paskatinti įmones diegti ryšio palaikymo programas, kurias įgyvendinant motinos / tėvai 1–4 kartus per metus atvyktų į įmonę pasimokyti ir kt.

SADM

1.4.

Uždavinys – plėtoti finansines paskatas šeimoms, auginančioms vaikus

1.4.1.

Priemonė – mokėti išmokas vaikams

Aprašymas. Planuojama padidinti išmokos vaikui („vaiko pinigų“), mokamos visiems vaikams dydį (nuo 2019 m. sausio 1 d. nuo 30 iki 50 eurų) ir nustatyti vienodo dydžio (nepriklausomai nuo vaikų amžiaus) papildomai skiriamą išmoką vaikui gausioms bei nepasiturinčioms šeimoms (nuo 2019 m. nuo 28,5 ir 15,2 eurų iki 20 eurų) . Papildomas valstybės biudžeto lėšų poreikis 2019 m. apie 130,2 mln. eurų. 2020–2021 metams planuojama parengti išmokos vaikui nuoseklaus didinimo modelį.

Veiklos:

Įvertinti Lietuvos statistikos departamento skelbiamus vaikų skurdo rizikos lygio pokyčius
Įvertinti vaikų skurdo rizikos lygio pokyčius, remiantis SADM vykdomo projekto „Socialinės paramos politikos pokyčių prognozavimo, sprendimų priėmimo derinimo ir veiksmingumo stebėsenos sistemos sukūrimas“ prognozėmis
Atlikti papildomo valstybės biudžeto lėšų poreikio priemonei įgyvendinti skaičiavimus
Parengti Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo pakeitimo įstatymo projektą

Nauda. Prognozuojama, kad, padidinus universalios išmokos vaikui dydį nuo 30 Eur iki 50 Eur, 0–17 metų amžiaus vaikų grupėje skurdo rizikos lygis sumažėtų 4,3 procentinio punkto; šeimoje, kurioje vienas iš tėvų augina vieną ar daugiau vaikų, skurdo rizikos lygis sumažėtų 4,2 procentinio punkto; šeimoje, kurioje abu tėvai augina tris ar daugiau vaikų, – 9,2 procentinio punkto. Šeimoms, auginančioms ir (ar) globojančioms vaikus, suteikta didesnė valstybės finansinė parama – nuo 2019 m. universalios išmokos dydis padidėja 67 proc.

SADM

1.4.2.

Priemonė – apsvarstyti galimybę įteisinti gyventojų pajamų mokesčio grąžinimo mechanizmą arba lengvatinį PVM tarifą, įsigijus tam tikras būtiniausias kūdikiui auginti skirtas prekes

Aprašymas. Siūloma apsvarstyti galiūmybę taikyti gyventojų pajamų mokesčio lengvatą tam tikroms pagal patvirtintą sąrašą nustatytoms prekėms, kurios būtinos auginant kūdikius

FM, SADM

1.4.3.

Priemonė – didinti finansavimo prieinamumą panaudojant esamus finansinius instrumentus NVO socialiniam ir bendruomeniniam verslui plėtoti

Aprašymas. Šiuo metu teorinė galimybė NVO pasinaudoti garantijomis, paskolų padengimo ir grąžinamų subsidijų priemonėmis yra, tačiau praktika rodo, kad jokia NVO negali šių priemonių panaudoti, nes neturi kreditingumo istorijos ir tinkamų finansinių rodiklių. Todėl būtina pritaikyti esamas priemones arba sukurti naujus įrankius tik NVO socialinio ar bendruomeninio verslo projektams (lengvatinės paskolos, palūkanų kompensavimas, grąžinamos subsidijos, garantijos ir kt.)

FM, ŪM, ŽŪM, SADM

1.5.

Uždavinys – plėsti būsto pasirinkimo galimybes šeimoms, auginančioms vaikus

1.5.1.

Priemonė – teikti paramą šeimoms ir asmenims būstui įsigyti

Aprašymas. Numatoma padidinti pajamų dydžius, kuriais vadovaujantis nustatoma teisė į paramą būstui įsigyti ir išsinuomoti; įteisinti galimybę savivaldybėms socialinio būsto fondą plėtoti pernuomojant rinkoje išnuomotą butą ir kt. Preliminarus papildomas 2019 metams (lyginant su 2017 metais nustatytuoju) reikalingų lėšų poreikis – apie 3 800 tūkst. eurų.

Veiklos:

1. Įvertinti Lietuvos energetikos instituto ir Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų atlikto tyrimo „Gyventojų galimybės apsirūpinti būstu ir priemonės būsto prieinamumui didinti“ rezultatus

2. Parengti Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo pakeitimo įstatymo projektą

Nauda. Socialinio būsto fondo plėtra savivaldybėms pernuomojant rinkoje išnuomotą butą (padidėjimas skaičiuojamas nuo savivaldybių nuosavybės teise valdomo socialinio būsto fondo): 2019 m. – 3 proc., 2020 m. – 15 proc. ir 2021 m. – 20 proc.

SADM

1.5.2.

Priemonė – kompensuoti dalį nuomos mokesčio asmenims ir šeimoms, nuomojantiems būstą iš fizinių ir juridinių asmenų

Aprašymas. Kompensuojama dalis nuomos mokesčio šeimoms ir asmenims, nuomojantiems būstą iš fizinių ir juridinių asmenų. Planuojamas būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją gavusių asmenų skaičius: 2019 m. – 2 050 asm., 2020 m. – 2 480 asm. ir 2021 m. – 2 920 asm. Planuojama išmokėti subsidijų valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų daliai apmokėti (šeimoms): 2019 m. – 964 šeimoms, 2020 m. – 893 šeimoms ir 2021 m. – 935 šeimoms

SADM

1.5.3.

Priemonė – teikti paramą jaunoms šeimoms (iki 35 m.), neatsižvelgiant į jų pajamas, įsigyjančioms pirmąjį būstą ne didmiesčiuose

Aprašymas. Iš dalies kompensuoti būsto kreditą šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą ne didmiesčiuose, kredito kompensacijos dydį sieti su šeimoje auginamų vaikų skaičiumi

SADM

1.6.

Uždavinys – gerinti šeimos sveikatos būklę, didinant informuotumą šeimos sveikatos klausimais, mažinant sveikatai kylančias grėsmes

1.6.1.

Priemonė – plėtoti sveiką gyvenseną ir stiprinti sveikos gyvensenos įgūdžius nuo gimimo iki senatvės, gerinant savivaldybių teikiamų valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą

Aprašymas. Pagerinti savivaldybių vykdomos visuomenės sveikatos priežiūros prieinamumą ir kokybę visiems gyventojams, ypač mokiniams, besimokantiems ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, didinant įgyvendinamų visuomenės sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos priemonių įvairovę bei apimtis. „Skatinti vaikų fizinį aktyvumą ir stiprinti sveikos gyvensenos įpročius, atsižvelgiant į gerąjį Islandijos pavyzdį (ŠMM)“

SAM, ŠMM

1.6.2.

Priemonė – nustatyti prievolę lankyti kiekvieną naujagimį namuose po gimdymo ir užtikrinti jo sveikatos būklės priežiūrą iki vienų metų

Aprašymas:

1. Nauja redakcija išdėstytas Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. V-900 „Dėl Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. liepos 27 d. įsakymas Nr. V-865)

2. Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-943 „Dėl Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo tvirtinimo“, nustatytas skatinamasis priedas už vaiko iki 1 metų priežiūrą.

SAM, SADM,

1.6.3.

Priemonė – nemokamai skiepyti vaikus iki nustatyto amžiaus nuo B tipo meningokokinės ir rotavirusinės infekcijų

Aprašymas. Lietuvoje imunoprofilaktikos programa įgyvendinama nuo 1992 metų, per tą laiką dėl įtraukiamų naujų vakcinų keletą kartų keitėsi Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius. Įgyvendinant Nacionalinę imunoprofilaktikos 2014–2018 metų programą, pasiekti ypač geri rezultatai – įtrauktos naujos vakcinos bei naujos tikslinės rizikos grupės:

- nuo 2014 m. įtraukti skiepijimai nuo pneumokokinės infekcijos;

- nuo 2015 m. nuo kokliušo skiepijami ir paaugliai;

- nuo 2015 m. gruodžio mėn. skiepijami pneumokokinės infekcijos rizikos grupių asmenys;

- nuo 2016 m. rugsėjo mėn. mergaitės pradėtos skiepyti nuo žmogaus papilomos viruso infekcijos;

- nuo 2018 m. liepos mėn. į skiepijimų kalendorių įtraukti kūdikių skiepai nuo B tipo meningokokinės infekcijos;

- nuo 2018 m. rugsėjo mėn. kūdikiai skiepijami nuo rotavirusinės infekcijos.

Veiklos:

1. Nuo 2018 m. liepos mėn. į skiepijimų kalendorių įtraukti kūdikių skiepai nuo B tipo meningokokinės infekcijos

2. Nuo 2018 m. rugsėjo mėn. kūdikiai skiepijami nuo rotavirusinės infekcijos

SAM

1.6.4.

Priemonė – šeimos gydytojo komandąs papildyti asistentu / papildomu slaugytoju / gyvensenos medicinos specialistu/socialiniu darbuotoju. Įtraukti burnos higienistą į pirminės odontologinės pagalbos paslaugas teikiančią komandą

Aprašymas. Nors pastaraisiais metais fiksuojamas vidutinės būsimo gyvenimo trukmės ilgėjimas Lietuvoje, tačiau pagal 2015 m. Eurostato duomenis, ji vis dar trumpiausia Europos Sąjungoje ir net 5,8 metų trumpesnė nei Europos Sąjungos šalių vidurkis. Vyrų vidutinė būsimo gyvenimo trukmė beveik 11 metų trumpesnė nei moterų, ir tai didžiausias lyčių skirtumas Europos Sąjungoje. 2015 m. padidėjo vyrų ir moterų sveiko gyvenimo metų atotrūkis nuo Europos Sąjungos vidurkio (Eurostato duomenimis). Siekiant kompleksiškai gerinti visų šeimos narių sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą, sudaryti sąlygas ir skatinti žmones sveikai gyventi, spręsti socialines problemas, būtina išplėsti šeimos gydytojo komandą, įtraukiant į ją socialinius darbuotojus, gyvensenos medicinos specialistus, suteikti slaugytojoms daugiau teisių ir atsakomybės.

SAM

1.7.

Uždavinys – ugdyti šeimos narių gebėjimus spręsti psichologines ir socialines problemas

1.7.1.

Priemonė – užtikrinti, kad patyčių prevencijos programos būtų įdiegtos kiekvienoje šalies mokykloje

Vadovaujantis Švietimo įstatymo 43 str., nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. kiekviena mokykla privalo įgyvendinti pasirinktą prevencinę programą. Šiuo metu patyčių ir kitas prevencijos programas įgyvendina apie 70 proc. mokyklų. Tikslas –pasiekti, kad iki 2020 m. jas būtų įsidiegusios ne mažiau kaip 95 proc. bendrojo ugdymo mokyklų. 2018–2020 m. tam numatoma skirti 3,53 mln. eurų ES lėšų.

Veiklos:

1. Finansuotas patyčių ir kitų prevencijos programų mokyklose įdiegimas; pagal nustatytus kriterijus atrinktos mokyklos pasirinktoms prevencinėms programoms įgyvendinti; nupirktos prevencinių programų įgyvendinimo paslaugos;

įdiegtos patyčių bei kitos prevencinės programos ikimokyklinio ugdymo įstaigose, bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose

2. Preliminarus lėšų, reikalingų priemonės veikloms 2019–2021 metais įgyvendinti, poreikis (III skyriaus lentelėje)

Lėšų poreikis 2021 m. – 1 370 tūkst. eurų. Priemonė 2021 m. bus įgyvendinama, jei bus skirta lėšų

3. Laikotarpis, per kurį bus visiškai įgyvendintos priemonės veiklos (pradžios ir pabaigos terminai ketvirčiais):

nuo 2019 m. I ketv. iki 2020 m. III ketv.

Nauda. Mokyklose bus įdiegtos prevencinės programos, mažės patyčių bei kitų neigiamų reiškinių, gerės mokyklų mikroklimatas ir mokinių savijauta, psichikos sveikata. Mokiniai geriau prisitaikys mokykloje, išmoks pozityviu būdu išreikšti savo emocijas, gebės patys įveikti sunkumus, suprasti netinkamo elgesio pasekmes, mokyklose mažės agresyvaus elgesio ir patyčių apraiškų, gerės mokyklos mikroklimatas, santykiai

ŠMM

1.7.2.

Priemonė – remti nevyriausybinių organizacijų projektus, skirtus tėvystės įgūdžiams ugdyti ir tėvams konsultuoti, siekiant, kad tėvystės įgūdžių ugdymas būtų prieinamas visiems tėvams

Aprašymas. Remiami nevyriausybinių organizacijų projektai, skirti konsultacinei pagalbai telefonu pozityvios tėvystės klausimais teikti. Remiant nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninių organizacijų veiklos projektus, numatyta prioritetą teikti veikloms, skirtoms pozityvios tėvystės įgūdžiams ugdyti

Nauda. Tėvai, globėjai, įtėviai, auginantys vaikus, įgis teorinių žinių ir praktinių pozityvios tėvystės įgūdžių

SADM

Tikslas – užtikrinti valstybės poreikius atitinkantį migracijos srautų valdymą

2.1.

Uždavinys – skatinti grįžtamąją migraciją ir proporcingą, valstybės interesus atitinkantį užsienio šalių piliečių atvykimą, įgyvendinant pritraukimo, priėmimo, integracijos ir ryšio palaikymo politiką

2.1.1.

Priemonė – formuoti Lietuvos, kaip geros vietos dirbti ir kurti verslą, įvaizdį, vykdyti kitas talentų pritraukimo į Lietuvą veiklas (stiprinti „Work in Lithuania“ funkcionalumą ir sklaidą ir kt.)

Aprašymas. Šiuo metu bendras Lietuvos žinomumas užsienyje gerėja menkai ar net prastėja (URM atlikta užsienio lietuvių apklausa, 2013–2016 m.). Trūksta priemonių, padedančių didinti Lietuvos žinomumą ir patrauklumą užsienyje, pritraukti į Lietuvą užsienyje gyvenančių talentų, o tai padėtų stiprinti aukštos pridėtinės vertės ekonomiką Lietuvoje. Siūloma stiprinti Lietuvos, kaip geros vietos dirbti ir kurti verslą, įvaizdį užsienio šalyse, orientuojantis į užsieniečius, užsienyje gyvenančius Lietuvos piliečius bei lietuvių kilmės asmenis. „Work in Lithuania“ platformoje būtų pateikiami gerai apmokami darbai, galintys pritraukti specialistų, kuriems Lietuva gali pasiūlyti konkurencingą atlyginimą, sugrįžti arba atvykti dirbti į Lietuvą. Papildomas lėšų poreikis: 2020 m. – 713,6 tūkst. eurų, 2021 m. – 754,8 tūkst. eurų.

Veiklos:

Trūkstamų aukštos kvalifikacijos specialistų relokacijos kaštų kompensavimas
Talentų pritraukimo akcijos organizavimas ir vykdymas
Lietuviško kapitalo įmonių pritraukimas į „Work in Lithuania“ platformą
Užsienio studentų integracija į Lietuvos darbo rinką
Lietuvoje gyvenusių užsienio studentų tinklo, per kurį būtų gerinamas Lietuvos įvaizdis užsienyje, sukūrimas
Ypač aukštos kvalifikacijos specialistų atranka ir individualių pasiūlymų teikimas, siekiant juos pritraukti į Lietuvą
Bendradarbiavimas su įmone „LinkedIn“, nustatant ir koreguojant tikslines rinkas, auditorijas
„Work in Lithuania“ mobiliosios aplikacijos sukūrimas ir palaikymas

Veiklos rodikliai

Rodiklis, mato vnt.	2019 m.	2020 m.	2021 m.
Apsilankymų „Work in Lithuania“ internetinėje platformoje skaičius (kaup. vnt.)	100 000	200 000	300 000
Į laisvas darbo vietas užsienio kompanijose („Work in Lithuania“ programos partneres) pretendavusių specialistų skaičius (kaup. vnt.)	3 000	6 000	9 000
Lietuviško kapitalo įmonių, dalyvaujančių „Work in Lithuania“ programoje, skaičius (kaup. vnt.)	30	60	100

ŪM

2.1.2.

Priemonė – sustiprinti Vyriausybės paskirtos už migrantų informavimą atsakingos organizacijos (šiuo metu Migracijos informacijos centro „Renkuosi Lietuvą“) funkcionavimą, pertvarkant jį į individualaus konsultavimo grįžimo į Lietuvą klausimais centrą, veikiantį vieno langelio principu, padidinant finansavimą to centro teikiamų paslaugų Lietuvos išeivijai sklaidai

Aprašymas. Šiuo metu net 40 proc. užsienio lietuvių teigia, kad jiems trūksta arba nepakanka informacijos apie grįžimą į Lietuvą ir reintegraciją (URM, 2016 m.). Airijos pavyzdys rodo, kad net turint santykinai gerai išplėtotą migrantų informavimo sistemą, informacijos trūkumas išlieka didžiausiu trukdžiu norintiesiems sklandžiai grįžti į šalį ir svarbiausiu prioritetu migracijos politikoje. Siūloma sustiprinti informacijos centro veiklą – teikti informaciją ir asmenines konsultacijas įvairiais praktiniais klausimais: grįžimo planavimo, socialinių, švietimo paslaugų, migracijos įforminimo, įsidarbinimo ir kt. Tam būtina padidinti centro žinomumą, teikti daugiau paslaugų ir gerinti jų prieinamumą. Papildomas lėšų poreikis: 2020 m. – 226 tūkst. eurų, 2021 m. – 328,1 tūkst. eurų.

Veiklos (įgyvendinama per Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro Migracijos informacijos centrą (toliau – MIC) „Renkuosi Lietuvą“):

1. Plėsti Migracijos informacijos centro teikiamas paslaugas užtikrinant, kad aktuali informacija ir konsultacijos būtų teikiamos anglų ir rusų kalbomis

2. Įvesti papildomas nemokamas telefono linijas ryšiui su tam tikromis šalimis palaikyti (2019 m. II ketv. – su Norvegija; 2019 m. III ketv. – su Airija; papildomų lėšų nereikės)

3. Didinti Migracijos informacijos centro žinomumą, viešinant jo vykdomą veiklą nacionalinėje ir emigrantams skirtoje žiniasklaidoje

4. Organizuoti pagalbą grįžtantiems lietuviams, iš užsienio atvykstantiems aukštos kvalifikacijos specialistams kreipiantis į įvairias valstybės institucijas, jei reikia – vertėjauti ir pan.

5. Rengti tikslinius įvadinius seminarus atvykstantiems ir grįžtantiems gyventi į Lietuvą asmenims apie gyvenimą ir pirmuosius žingsnius šioje šalyje

6. Teikti tikslinę psichologinę pagalbą grįžusiems emigrantams

Veiklos rodikliai

Rodiklis, mato vnt.	2019 m.	2020 m.	2021 m.
Suteiktos konsultacijos (atsakyta į užklausas), skaičius	3 000	4 800	6 000
Apsilankymai interneto tinklalapyje www.renkuosilietuva.lt, skaičius	200 000	320 000	420 000
MIC „Renkuosi Lietuvą“ paminėjimai spaudoje, skaičius	50	60	70

VRM

2.1.3.

Priemonė – Vyriausybės paskirtai už migrantų informavimą atsakingai organizacijai (šiuo metu Migracijos informacijos centrui „Renkuosi Lietuvą“) bendradarbiaujant su Lietuvos diplomatinėmis atstovybėmis, sustiprinti aktyvaus informavimo ir konsultavimo veiklas ambasadose, konsulatuose

Aprašymas. Lietuvos diplomatinės atstovybės, teikdamos konsulines paslaugas (ir kitais būdais), palaiko artimus ryšius su užsienio lietuvių bendruomenėmis ir yra svarbus jų informacijos šaltinis. Siūloma geriau išnaudoti diplomatinių atstovybių potencialą užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams informuoti ir konsultuoti, tobulinant šių atstovybių teikiamas paslaugas ir nustatant, kad grįžtančių bei ketinančių grįžti Lietuvos piliečių ir lietuvių kilmės asmenų informavimas ir konsultavimas yra prioritetinė Lietuvos diplomatinių atstovybių veiklos sritis.

URM

2.1.4.

Priemonė – teikti specialią pagalbą norintiesiems sugrįžti ir integruotis į Lietuvos savivaldybes (regionus), apmokius atrinktus savivaldybių administracijų darbuotojus informuoti ir konsultuoti grįžtančius iš užsienio Lietuvos piliečius ir lietuvių kilmės asmenis bei jų šeimos narius

Aprašymas. 2017 m. duomenimis, net 82 proc. grįžusiųjų į Lietuvą grįžo į tą pačią savivaldybę, iš kurios išvyko (MOSTA, 2018 m.). Grįžtantiesiems itin aktuali informacija ir konsultacijos, susijusios su jų gyvenamosios vietos (savivaldybės) ypatumais. Siūloma sukurti ir sustiprinti savivaldybių administracijos darbuotojų konsultantų grįžimo klausimais tinklą, kuris padėtų grįžtantiesiems lengviau pasinaudoti visomis savivaldybės teikiamomis galimybėmis ir padėtų susirasti darbą, būstą ir mokyklą bei kitaip integruotis konkrečioje savivaldybėje. Konsultantų veikla būtų glaudžiai susijusi su Vyriausybės paskirta už migrantų informavimą atsakinga organizacija (šiuo metu su Migracijos informacijos centru „Renkuosi Lietuvą“), kuri perduotų sukauptą gerąją patirtį ir kompetencijas savivaldybių administracijos darbuotojams.

Veiklos:

1. Rekomenduoti savivaldybėms stiprinti savivaldybių administracijų darbuotojų konsultantų informavimo ir konsultavimo veiklas bei kompetencijas savivaldybėse, naudojantis ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamos regioninės priemonės Nr. 10.1.3-ESFA-R-920, skirtos paslaugų ir asmenų aptarnavimo kokybei savivaldybėse gerinti, galimybėmis (savivaldybės)

2. Sustiprinti MIC „Renkuosi Lietuvą“ funkcionavimą, užtikrinant jo finansavimą šioms veikloms vykdyti: koordinuoti Lietuvos savivaldybių (regionų) koordinatorių tinklo veiklą, apmokyti atrinktus savivaldybių konsultantus grįžtantiems iš užsienio Lietuvos piliečiams ir lietuvių kilmės asmenims bei jų šeimos nariams informuoti ir konsultuoti, rinkti, sisteminti ir rengti informaciją, skirtą grįžtantiems asmenims (VRM, MIC „Renkuosi Lietuvą“)

VRM

2.1.5.

Priemonė – skatinti Lietuvos gyventojų ir užsienio lietuvių bei užsieniečių bendruomenines iniciatyvas Lietuvos savivaldybėse, siekiant padėti integruotis į bendruomenę atvykusiems arba grįžusiems į Lietuvą asmenims

Aprašymas. 2017 m. duomenimis, net 82 proc. grįžusiųjų į Lietuvą grįžo į tą pačią savivaldybę, iš kurios išvyko (MOSTA, 2018 m.). Vietos bendruomenės dažnai būna svarbi sugrįžimo ar atvykimo į Lietuvą priežastis. Siūloma įgyvendinti priemones, kurios suartintų Lietuvos gyventojus ir užsienio lietuvius bei užsieniečius, organizuoti bendruomenines veiklas Lietuvos savivaldybėse ir kitais būdais skatinti jų tinklaveiką. Tai padėtų integruotis į bendruomenę atvykstantiems arba grįžtantiems į Lietuvą asmenims. Veikla būtų vykdoma atsižvelgiant į „Globalios Tauragės“ ir kitus sėkmingus pavyzdžius šioje srityje. Užsienio reikalų ministerija pagelbėtų bendruomenėms Lietuvoje mezgant ryšius su užsienio lietuviais, o Vidaus reikalų ministerija per MIC „Renkuosi Lietuvą“ iniciatyvą padėtų nukreipti besikreipiančius asmenis į jau egzistuojančias iniciatyvas, skatintų tokių iniciatyvų kūrimąsi.

Veiklos:

Patikslinti Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017–2019 metų veiksmų plano įgyvendinimo 2.3 priemonės „Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ įgyvendinimo aprašą numatant, kad projektai, orientuoti į atvykstančių ir grįžtančių asmenų įtraukimą į bendruomeninę veiklą bei tinklaveikos iniciatyvas Lietuvos savivaldybėse, būtų pripažinti tinkamomis finansuoti veiklomis ir (arba) finansavimo prioritetu, skatinti tokių iniciatyvų kūrimą (SADM, VRM (MIC „Renkuosi Lietuvą“), URM)

SADM, VRM, URM

2.1.6.

Priemonė – finansuoti psichologinės pagalbos ir konsultacijų paslaugas grįžusiems ir ketinantiems grįžti į Lietuvą asmenims bei jų artimiesiems

Aprašymas. Remiantis Airijos pavyzdžiu, siūloma finansuoti psichologinės pagalbos ir konsultacijų paslaugas grįžusiesiems. Tai padėtų grįžusiems asmenims adaptuotis Lietuvoje, spręsti dėl kultūrinių ir socialinių skirtumų kylančius vidinius konfliktus, nes nesprendžiami jie gali lemti neigiamą grįžtančiųjų psichologinę būseną, paskatinti jų vienatvę, savivertės sumažėjimą ir pakartotinį išvykimą iš šalies.

Veiklos:

Teikti psichologines konsultacijas emigracijos paliestiems žmonėms ir jų šeimos nariams 2019 m. (SADM)
Teikti psichologinės pagalbos ir konsultacijų paslaugas grįžusiems ir ketinantiems grįžti į Lietuvą asmenims, emigracijos paliestiems asmenims bei jų artimiesiems 2020 m. ir vėliau (VRM, MIC „Renkuosi Lietuvą“)

Papildomas lėšų poreikis nurodytas 2.1.2. priemonėje.

SADM, VRM

2.1.7.

Priemonė – remti lietuvių kalbos mokymosi kursus Lietuvos savivaldybėse ir interaktyvius kursus internetu grįžusiems ir atvykusiems į Lietuvą asmenims

Aprašymas. Daugėjant Lietuvos piliečių, gyvenančių užsienyje, auga ir mišrių santuokų su užsienio piliečiais skaičius (nuo 2004 m. net 42,7 tūkst. Lietuvos piliečių užregistravo santuokas su kitų šalių piliečiais), o kalbos barjeras gali tapti pagrindine kliūtimi mišrioms šeimoms grįžti į Lietuvą. Kalbos kursų ir interaktyvių kursų internetu rėmimas padėtų mokytis kalbos gyvenant užsienyje ir palengvintų grįžimą (atvykimą) bei integraciją į visuomenę. Siūloma iš dalies arba visiškai remti lietuvių kalbos mokymosi kursus, kuriuos baigus būtų įgyta lietuvių kalbos, kaip užsienio kalbos, mokėjimo kvalifikacija, bei kursus internetu.

Veiklos:

Iki 2019 m. kovo 1 d. suformuoti konkrečius pasiūlymus dėl priemonės (veikimo modelis, reikalingi asignavimai, veiklos rodikliai ir kt.), kuria būtų remiami lietuvių kalbos kursai Lietuvos savivaldybėse ir interaktyvūs kursai internetu grįžusiems ir atvykusiems į Lietuvą asmenims

ŠMM

2.1.8.

Priemonė – supaprastinti migracijos procedūras, siekiant pritraukti aukštos kvalifikacijos ir trūkstamų specialybių darbuotojų iš trečiųjų šalių

Aprašymas. Pagal protų pritraukimo indeksą pasaulyje Lietuva yra tik 94-oje vietoje iš 107 (Global Talent Competitiveness Index, 2018 m.), viena iš svarbiausių to priežasčių – neoptimalios migracijos procedūros. Siūloma stebėti Ministro Pirmininko 2018 m. kovo 5 d. potvarkiu Nr. 43 sudarytos darbo grupės pateiktų pasiūlymų dėl migracijos procedūrų tobulinimo, kuriems Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė 2018 m. gegužės 16 d. pasitarime, įgyvendinimą, siekiant užtikrinti sėkmingą jo baigtį ir atitinkamų įstatymų priėmimą.

VRM

2.1.9.

Priemonė – pritaikyti Lietuvos viešąsias ir administracines paslaugas grįžtantiems arba atvykstantiems į Lietuvą asmenims užtikrinant, kad šias paslaugas teikiančių įstaigų tinklalapiuose ir, esant galimybių, kitose komunikacijos platformose aktuali informacija būtų prieinama užsienio (anglų) kalba

Aprašymas. Siūloma pritaikyti svarbiausias Lietuvos viešąsias ir administracines paslaugas, atsižvelgiant į kalbančiųjų užsienio kalba (siūloma, kad tai būtų anglų kalba) poreikius, kad Lietuvos piliečių sutuoktiniai ir jų vaikai, nemokantys lietuvių kalbos, galėtų, atvykę į Lietuvą, pereinamuoju laikotarpiu lengviau integruotis į Lietuvos visuomenę. Tai ypač aktualu, nes nuolat auga mišrių santuokų su užsienio piliečiais skaičius ir grįžusioms mišrioms šeimoms atsiranda kliūčių integruotis. Pagal minėtų asmenų poreikius pritaikant viešąsias ir administracines paslaugas, būtų tobulinami įstaigų tinklalapiai ir elektroninių paslaugų portalai, užtikrinamas jų vertimas į užsienio kalbą (-as), prioritetą teikiant tam tikroms įstaigoms (Valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinei ligonių kasai ir kt.).

ŪM, VRM

2.1.10.

Priemonė – kiekvienoje švietimo įstaigoje, kurioje mokosi sugrįžęs ar atvykęs iš užsienio mokinys, nuo pirmos dienos užtikrinti pagalbos suteikimą

Aprašymas. Užsienyje gimsta ir auga vis daugiau Lietuvos piliečių: nuo 2004 m. užregistruota net 17,9 tūkst. Lietuvos piliečių, gimusių ne Lietuvoje, o į Lietuvą grįžo 9,6 tūkst. mokyklinio amžiaus vaikų. Vien 2017 m. į Lietuvą sugrįžo 1 388 Lietuvos piliečiai iki 18 metų. Pirminiai atliekamo Švietimo paslaugų sugrįžusiems asmenims poreikio savivaldybėse tyrimo rezultatai rodo, kad labai trūksta (ypač regionuose) specialistų, padedančių vaikui integruotis ir gebančių bendrauti užsienio kalba. Siekiant sklandesnės grįžusių asmenų, jų vaikų integracijos į švietimo sistemą, siūloma teikti būtinąją ir individualius mokinio poreikius atitinkančią pagalbą pagal sudarytą individualų mokymosi planą, pagal poreikį organizuojant mokymąsi išlyginamosiose klasėse ar individualiuose išlyginamuosiuose užsiėmimuose. Šios priemonės padėtų tėvams (globėjams, rūpintojams) jaustis labiau užtikrintiems dėl sėkmingos vaikų įtraukties ir savijautos Lietuvos mokyklose, paskatintų lietuvių šeimas grįžti į Lietuvą. Papildomas lėšų poreikis: 2020 m. – 4 500 tūkst. eurų, 2021 m. – 4 500 tūkst. eurų

Veiklos:

1. Vykdyti parengiamąją veiklą prieš vaikui atvykstant. Stiprinti lituanistinių mokyklų veiklą, plėsti nuotolinį mokymą, suteikti galimybių lituanistinėms mokykloms užsienyje naudotis diagnostiniais ir standartizuotais testais, remti bendruosius lituanistinių mokyklų užsienyje ir bendrojo ugdymo mokyklų Lietuvoje projektus, bendruomenių idėjų mainus

2. Priimant iš užsienio atvykusį ar sugrįžusį vaiką į mokyklą, nustatyti jo poreikius. Užtikrinti, kad Lietuvos ir užsienio lituanistinės mokyklos laikytųsi teisės aktuose įtvirtintos nuostatos priimti į mokyklą sugrįžusį ar atvykusį iš užsienio vaiką mokytis kartu su bendraamžiais. Netestuoti mokinio, siekiant nustatyti jo mokymosi klasę, o galimą jo mokymosi pasiekimų patikrinimą organizuoti dėl individualaus mokymosi plano sudarymo. Teikti informaciją besidomintiesiems sugrįžimo į švietimo sistemą sąlygomis, naudojantis vieno langelio principu. Įgyvendinant projektą „Bendrojo ugdymo turinio ir organizavimo modelių sukūrimas ir išbandymas bendrajame ugdyme“, parengti metodinę medžiagą su praktinėmis užduotimis, skirtą mokinių, nekalbančių lietuviškai ir neturinčių pagrindinių sričių pasiekimų patvirtinimo, turimam žinių bei gebėjimų lygiui nustatyti

3. Organizuoti ugdymo ir mokymosi pagalbą vaikui, bendradarbiaujant su tėvais ir mokyklos bendruomene. Palaikyti ir stiprinti išlyginamųjų klasių veiklą. Įgyvendinant projektą „Bendrojo ugdymo turinio ir organizavimo modelių sukūrimas ir išbandymas bendrajame ugdyme“, parengti, išbandyti ir pateikti mokykloms taikyti atvykusių ir sugrįžusių iš užsienio vaikų ugdymo organizavimo (įskaitant mokymosi pagalbos teikimą) modelius, išdėstyti jų taikymo rekomendacijas

4. Parengti metodinę medžiagą. Patvirtinti rekomendacinę integruotą lituanistinio švietimo programą su mokymo priemonėmis. Įgyvendinant projektą „Bendrojo ugdymo turinio ir organizavimo modelių sukūrimas ir išbandymas bendrajame ugdyme“, nustatyti mokyklų poreikius ir parengti 2 skaitmenines integruoto mokymo priemones (metodinę medžiagą ir užduočių pavyzdžius) atvykusiems ir sugrįžusiems į Lietuvą vaikams ugdyti. Parengti rekomendacijas pagrindinio ir vidurinio mokymo programas vykdančioms mokykloms, kaip pasirengti priimti atvykusius mokinius, kaip nustatyti jų individualius poreikius ir parengti jų individualius poreikius atitinkantį ugdymo planą. Organizuoti mokymus mokyklose, kuriose mokosi iš užsienio atvykę ar sugrįžę mokiniai, ir konsultuoti jas

5. Sudaryti teisines ir finansines galimybes ugdymo procese dalyvauti dviem mokytojams, mokytojo padėjėjui, mokinio asistentui bei tobulinti mokytojų kvalifikaciją darbo su sugrįžtančiais iš užsienio vaikais srityje

Įgyvendinimo terminai: 1 veikla – 2019 m. III ketv. (einamosios veiklos vykdomos nuolat); 2 veikla – 2021 m. II ketv. (ES lėšomis finansuojama dalis) (einamosios veiklos vykdomos nuolat); 3 veikla – 2021 m. II ketv. (ES lėšomis finansuojama dalis) (einamosios veiklos vykdomos nuolat); 4 veikla – 2019 m. III ketv., 2020 m. II ketv. (ES lėšomis finansuojama dalis); 5 veikla – 2020 m. III ketv.

ŠMM

2.1.11.

Priemonė – užtikrinti nuotolinio darbo paieškos ir įdarbinimo priemonių naudojimą viešojo sektoriaus institucijose

Aprašymas. Svarstantiems apie grįžimą ar atvykimą į Lietuvą asmenims lengviau priimti sprendimą sugrįžti ar atvykti, kai jie jau yra užsitikrinę darbo vietą Lietuvoje. To siekiant, siūloma sustiprinti nuotolinio darbo paieškos ir įdarbinimo priemonių naudojimą. Į nuotolinio darbo paieškos ir įdarbinimo priemonių plėtrą būtina įtraukti privatų sektorių, informuojant ir kuriant reikiamą infrastruktūrą, ir viešąjį sektorių, nustatant taisykles ir suteikiant reikiamų priemonių valstybinėms įstaigoms. Ūkio ministerija per VšĮ „Investuok Lietuvoje“ įgyvendina priemonės veiklas, susijusias su aukštos kvalifikacijos darbuotojų nuotolinio darbo paieškos ir įdarbinimo skatinimu, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija per Užimtumo tarnybą – veiklas, susijusias su bendru visų darbuotojų nuotolinio darbo paieškos ir įdarbinimo skatinimu.

Veiklos:

1. Pakeisti įdarbinimo procesų viešojo sektoriaus įstaigose (švietimo, sveikatos apsaugos, kultūros ir meno, valstybės tarnybos, socialinės apsaugos sričių) reglamentavimą, nustatant teisines galimybes, procesus bei paskatas viešinti darbo skelbimus per Valstybės tarnybos departamento informacinę sistemą bei naudoti nuotolinio įdarbinimo priemones priimant darbuotojus (VRM, SADM, ŠMM, SAM, KM)

2. Išplėtoti Valstybės tarnybos departamento informacinę ir komunikacinę platformą, pritaikant ją nuotoliniam įdarbinimui, ir sudaryti sąlygas šia platforma naudotis visoms biudžetinėms įstaigoms (VRM, Valstybės tarnybos departamentas (toliau – VTD)

3. Patikslinti informacijos apie laisvą darbo vietą pateikimo tvarką Užimtumo tarnybos tinklalapyje nustatant, kadinformacija apie darbo vietą pateikiama su integruotais „Sodros“ duomenimis apie įmonę (dydį, darbo užmokesčio vidurkį, darbuotojų kaitumą, skolas), taip pat suteikiant galimybę darbdaviui pridėti žymą „pritaikyta įdarbinimui nuotoliniu būdu“ (SADM (Užimtumo tarnyba prie SADM (toliau – UT)

Preliminarus lėšų poreikis: 2020 m. – 5 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų.

VRM, SADM, ŠMM, SAM, KM

2.1.12.

Priemonė – skatinti Lietuvos darbdavius (ypač smulkiuosius) ieškoti darbuotojų užsienyje, remiant darbdavių muges ir kitus darbo užsienyje paieškos projektus (skatinant grįžtamąją migraciją)

Aprašymas. Svarstantiems apie grįžimą ar atvykimą į Lietuvą asmenims lengviau priimti sprendimą sugrįžti ar atvykti, kai jie jau yra užsitikrinę darbo vietą Lietuvoje. To siekiant, siūloma organizuoti darbdavių muges ir kitus darbo paieškos projektus užsienyje ir taip skatinti jų pritraukimą į Lietuvos darbo rinką. Įgyvendinant šią iniciatyvą, būtų atsižvelgiama į jau esančius geruosius pavyzdžius (BackTo.lt ir kt.).

Veiklos:

1. Įgyvendinti bandomąjį projektą, kurio metu būtų steigiamos užimtumo atašė pareigybės keliose Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, turinčiose didžiausią grįžtamosios migracijos potencialą (SADM) Preliminarus lėšų poreikis: 2020 m. – 100 tūkst. eurų, 2021 m. – 100 tūkst. eurų.

2. Organizuoti darbo muges, konferencijas, susitikimus su darbdaviais ir kitas darbo paieškos užsienyje iniciatyvas (SADM (UT) . Preliminarus lėšų poreikis: 2020 m. – 60 tūkst. eurų, 2021 m. – 60 tūkst. eurų.

3. Išanalizuoti BackTo.LT ir kitų gerųjų praktikų šioje srityje Lietuvoje ir užsienyje patirtį ir iki 2019 m. vasario 1 d. pateikti pasiūlymų dėl naujos priemonės (veiklos modelio, veiklų, rodiklių, asignavimų ir kt.), kurios paskirtis – remti darbdavių muges ir kitas darbo paieškos iniciatyvas užsienio šalyse, skatinant Lietuvos darbdavius (ypač smulkiuosius) ieškoti darbuotojų užsienyje (ŪM (IL), SADM)

SADM, ŪM, URM

2.1.13.

Priemonė – numatyti papildomas Užimtumo tarnybos įgyvendinamas priemones ir veiklas bei užtikrinti informacijos apie esamas priemones, pritaikytas grįžtančių į Lietuvą asmenų poreikiams, skatinant jų persikvalifikavimą ir prarastų įgūdžių atkūrimą, sklaidą

Aprašymas. Apie 66 proc. grįžusių į Lietuvą asmenų per vienus metus neįsidarbina, o tai yra dažna pakartotinio išvykimo iš Lietuvos priežastis. Be to, net 57,4 proc. išvykusių asmenų užsienyje dirba žemesnės kvalifikacijos darbą, nei yra įgiję, todėl, sugrįžę į Lietuvą, dėl prarastų įgūdžių sunkiau įsidarbina pagal ankstesnę kvalifikaciją. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) pateiktoje Lietuvos darbo rinkos ir socialinės politikos apžvalgoje (2018 m.) teigiama, kad į Lietuvą grįžtantiems dirbti asmenims galimybės naudotis aktyvios darbo rinkos politikos priemonėmis yra ribotos. Sprendžiant šias problemas, siūloma numatyti papildomas Užimtumo tarnybos įgyvendinamas priemones ir veiklas, taip pat užtikrinti informacijos apie jau esamas priemones, pritaikytas grįžtančių ir atvykstančių asmenų darbo rinkos integracijos poreikiams, sklaidą. Šiomis priemonėmis bus aktyviai remiamas tokių asmenų persikvalifikavimas ir jų prarastų įgūdžių atkūrimas, taip pat tenkinami kiti jų poreikiai.

Papildomas lėšų poreikis: 2020 m. – 100 tūkst. eurų.

Veiklos:

1. Sukurti metodiką ir apmokyti Užimtumo tarnybos konsultantus dirbti su grįžusių ir atvykusių į Lietuvą asmenų tiksline grupe, individualiai pagelbėti grįžusiems ar atvykusiems į Lietuvą asmenims, juos traktuojant kaip papildomą Užimtumo tarnyboje remiamų asmenų tikslinę grupę.

Preliminarus lėšų poreikis: 2020 m. – 100 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų.

2. Suteikti galimybę grįžtantiems ar atvykstantiems arba ketinantiems grįžti ar atvykti į Lietuvą asmenims konsultuotis telefonu darbo rinkos klausimais, tam skiriant atskirą konsultacijų telefoną ir specialų konsultantą. Preliminarus lėšų poreikis: 2020 m. – 21 tūkst. eurų, 2021 m. – 15 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų.

SADM (UT)

2.1.14.

Priemonė – parengti Lietuvos piliečių, lietuvių kilmės asmenų ir jų šeimos narių, gyvenančių humanitarinės krizės ištiktose šalyse, atsidūrusių ekstremaliose situacijose ir karinio konflikto apimtose teritorijose, perkėlimo į Lietuvą ir paramos jų integracijai modelį

Aprašymas. Humanitarinės krizės ištiktose šalyse, taip pat ekstremaliose situacijose ar karinio konflikto apimtose teritorijose atsidūrę asmenys dažnai nebegali patenkinti pirminių saugumo ir komforto poreikių, pažeidžiamos jų pamatinės teisės. Šia priemone būtų siekiama suteikti visapusišką pagalbą Lietuvos piliečiams ir lietuvių kilmės asmenims, gyvenantiems minėtomis sąlygomis, sugrįžti į Lietuvą ir čia integruotis.

SADM, VRM, URM, ŠMM

2.1.15.

Priemonė – užtikrinti veiksmingą emigracijos mažinimo ir grįžtamosios migracijos skatinimo politikos koordinavimą, sutelkiant koordinavimo funkcijas vienoje institucijoje

Aprašymas. Šiuo metu nepakankamai dėmesio skiriama emigracijos mažinimo ir grįžtamosios migracijos skatinimo politikai ir bendram jos koordinavimui, o tai iš dalies lėmė ligšiolinės emigracijos mažinimo ir grįžtamosios migracijos skatinimo politikos neefektyvumą, nesistemingumą. Siekiant didesnio šios politikos veiksmingumo, siūloma sutelkti koordinavimo funkcijas vienoje institucijoje, kuri koordinuotų emigracijos ir grįžtamosios migracijos procesų stebėseną, tyrimus, politikos formavimo ir įgyvendinimo veiklas.

Veiklos:

Pasiekti susitarimą su VRM ir kitomis migracijos politiką formuojant ir koordinuojant dalyvaujančiomis institucijomis dėl Vyriausybės kanceliarijos vykdomų emigracijos mažinimo ir grįžtamosios migracijos skatinimo politikos koordinavimo atsakomybių ir priimti atitinkamus teisės aktus iki 2019 m. vasario 1 d.
Vykdyti emigracijos mažinimo ir grįžtamosios migracijos skatinimo politikos koordinavimą Vyriausybės kanceliarijoje

LRVK

2.2.

Uždavinys – stiprinti ekonominę Lietuvos gyventojų gerovę

2.2.1.

Priemonė – skatinti savanorišką veiklą, praktiką ir stažuotes viešajame ir privačiame sektoriuje

Aprašymas. Jauniems asmenims, besimokantiems Lietuvoje, įprasta išvykti dirbti ar atlikti praktikas, stažuotis į užsienį, nors tai jie galėtų daryti Lietuvoje. Baigusiems mokslus jauniems žmonėms emigruoti tampa paprasčiau nei likti, nes, įėję į darbo rinką Lietuvoje, jie susiduria su iššūkiais. Be to, baigusiesiems studijas trūksta praktinių įgūdžių ir darbo patirties: tik 30 proc. darbdavių mano, kad aukštųjų mokyklų absolventai yra tinkamai parengti darbo rinkai (MOSTA, 2014 m.). Siūloma skatinti savanorišką veiklą, praktiką ir stažuotes viešajame ir privačiame sektoriuje. Tai padėtų jauniems žmonėms įgyti darbo patirties Lietuvoje ir lengviau įsitraukti į Lietuvos darbo rinką, baigus mokslus.

Veiklos:

Iki 2019 m. sausio 1 d. parengti konkrečius pasiūlymus dėl priemonės (-ių), kuri (-ios) padėtų padidinti savanoriškos veiklos, praktikų ir stažuočių vietų skaičių, prieinamumą ir patrauklumą viešojo bei privataus sektoriaus įstaigose (SADM, VRM, ŪM)

SADM, VRM, ŪM

2.2.2.

Priemonė – stiprinti finansines paskatas darbdaviams įdarbinti jaunus asmenis, nustatant laikinąsias mokesčių lengvatas (pavyzdžiui, galimybę nemokėti socialinio draudimo įmokų) jauniems asmenims, įsidarbinantiems pirmą kartą

Aprašymas. Siekiant mažinti jaunimo emigraciją, siūloma skatinti darbdavius įdarbinti jaunus asmenis, numatant tam finansines paskatas. Pavyzdžiui, siūloma nustatyti galimybę darbdaviams laikinai nemokėti socialinio draudimo įmokų, jei jaunas asmuo įsidarbina pirmą kartą. Tai suteiktų galimybę jaunam asmeniui įgyti darbo patirties ir įgūdžių, būti konkurencingesniam darbo rinkoje. Taip pat siūloma apsvarstyti ES fondų lėšų panaudojimo galimybes šiam tikslui pasiekti.

Veiklos:

Pirmą kartą įdarbintus asmenis iki 29 metų vienus metus valstybiniu socialiniu draudimu drausti valstybės lėšomis. Preliminarus lėšų poreikis: 2020 m. – 1 400 tūkst. eurų, 2021 m. – 1 400 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų.

SADM, FM

2.2.3.

Priemonė – didinti Lietuvos gyventojų finansinį raštingumą, atnaujinant bendrojo ugdymo programas ir įgyvendinant finansinio raštingumo mokymų (įskaitant mokymus internetu) nemokyklinio amžiaus asmenims programą

Aprašymas. Daugiau kaip 230 tūkst. Lietuvos gyventojų yra įsiskolinę, o Lietuva yra vienintelė ES šalis, kurioje taupymo norma mažesnė už nulį, t. y. išleidžiama daugiau nei uždirbama. Tai rodo žemą gyventojų finansinį raštingumą ir didelį norą naudotis rinkoje reklamuojamomis kreditų teikimo paslaugomis. Siekiant mažinti emigracijos mastus dėl netinkamo asmeninių finansų valdymo ir įsiskolinimų, siūloma didinti Lietuvos gyventojų finansinį raštingumą, atnaujinant bendrojo ugdymo programas ir remiant mokymus nemokyklinio amžiaus asmenims.

ŠMM

2.3.

Uždavinys – stiprinti socialinį Lietuvos gyventojų saugumą ir jų psichologinę (emocinę) gerovę

2.3.1.

Priemonė – skatinti visuomenės įsitraukimą į viešąjį valdymą nacionaliniu ir savivaldos lygiu, užtikrinant vienodą viešųjų konsultacijų praktiką ir visuomenės dalyvavimo viešajame valdyme stebėseną

Aprašymas. Lietuvos gyventojai – vieni iš ES ir EBPO gyventojų, mažiausiai siejančių save su savo šalimi, ir vieni iš ES ir EBPO gyventojų, dažniausiai norinčių išvykti iš savo šalies. Taip yra dėl menkos Lietuvos gyventojų pilietinės galios, kurią lemia valstybės institucijų atvirumo visuomenei stoka. Siūloma skatinti visuomenės įsitraukimą į viešąjį valdymą, konsultuojantis su ja, užtikrinant viešųjų konsultacijų metodikos taikymą Vyriausybės institucijose, tobulinant reglamentavimą, teikiant rekomendacijas savivaldybėms.

Veiklos:

Įtvirtinti vienodą viešųjų konsultacijų praktiką, užtikrinant metodiškai tinkamai teikiamų viešųjų konsultacijų skaičių, išbandant įvairesnes, įtraukesnes viešųjų konsultacijų formas (LRVK)
Sistemingai vykdyti visuomenės dalyvavimo viešajame valdyme stebėseną, kurios metu būtų įvertinta viešųjų konsultacijų proceso pažanga (lygis), viešųjų konsultacijų praktika ir kitų visuomenės dalyvavimo viešajame valdyme priemonių mastas (LRVK)
Skleisti atviro valdymo / visuomenės dalyvavimo valdyme kultūrą, vykdant kryptingą viešųjų konsultacijų rezultatų aptarimą ir gerosios patirties sklaidą, didinant informacijos apie visuomenės galimybes dalyvauti priimant sprendimus prieinamumą (LRVK)
Įtvirtinti konsultavimosi su visuomene mechanizmą savivaldos lygiu (VRM)

Preliminarus lėšų poreikis: bus įgyvendinama iš patvirtintų VRM administruojamų ES lėšų.

Įgyvendinimo terminai: 1–3 veiklos pabaiga – 2020 m. I ketv., 4 veiklos pabaiga – 2018 m. IV ketv.

Veiklos rodikliai

Rodiklis, mato vnt.	2019 m.	2020 m.	2021 m.
Viešųjų konsultacijų lygis (bus nustatytas 2019 m. pradžioje ir vėliau nustatomas kasmet)	–	–	–
Pagal vieną standartą ir centralizuotai (portale E.pilietis) suteiktų viešųjų konsultacijų skaičius, ne mažiau kaip	10	10	10

LRVK, VRM

2.3.2.

Priemonė – įsteigti nacionalinį NVO fondą, siekiant stiprinti pilietines ir visuomenines organizacijas, ir skatinti visuomenės pilietiškumą, bendruomeniškumą

Aprašymas. Svarbi emigracijos priežastis – socialinio nesaugumo jausmas ir teisingumo stoka, o pagal socialinę sanglaudą Lietuva yra viena iš paskutiniųjų ES ir EBPO šalių. Siekiant stiprinti gyventojų socialinę sanglaudą ir saugumo jausmą šalyje, siūloma visapusiškai stiprinti NVO sektorių, įsteigiant nacionalinį NVO fondą, kurio lėšos būtų naudojamos NVO sektoriui plėtoti, NVO tvarumui ir gebėjimams dalyvauti viešajame valdyme didinti, ir sudarant sąlygas šiam fondui veikti.

Veiklos:

Priimti Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą, kuriame būtų įtvirtintos nuostatos dėl nacionalinio NVO fondo
Parengti ir patvirtinti NVO fondo veikimo modelį bei veiklos strategiją
Administruoti fondą, įgyvendinti veiklas, kuriomis stiprinamos NVO ir bendruomenės, visuomenė skatinama labiau įsitraukti ir dalyvauti viešajame valdyme
Vykdyti fondo veiklos ir rodiklių stebėseną

Preliminarus lėšų poreikis: 2020 m. – 3 000 tūkst. eurų, 2021 m. – 3 000 tūkst. eurų. Šaltinis – valstybės biudžeto lėšos (galimai likutis nuo nepaskirstyto 1 proc. gyventojų pajamų mokesčio politinėms partijoms ir (arba) likutis nuo nepaskirstytų 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio ne pelno siekiantiems subjektams).

Veiklos rodikliai

Rodiklis, mato vnt.	2019 m.	2020 m.	2021 m.
Pilietinės galios indeksas, balai	39	42	45
NVO tvarumo indeksas, balai	2,6	2,4	2,2

SADM

2.3.3.

Priemonė – atlikti darbo ginčų komisijų veiklos analizę ir pateikti pasiūlymų dėl jos tobulinimo, informuoti visuomenę apie ginčų komisijos veiklą

Aprašymas. Darbo ginčų komisijos yra pirminės ginčų dėl Darbo kodekso nuostatų sprendimo institucijos, nuo kurių veikimo priklauso Darbo kodekso nuostatų įgyvendinimas praktikoje, todėl ypač svarbu, kad jos veiktų skaidriai ir nešališkai, o darbo ginčo šalys būtų tinkamai informuojamos apie savo teises. Siekiant užtikrinti optimalų šių komisijų veikimą įsigaliojus naujam Darbo kodeksui, siūloma atlikti jų veiklos analizę ir pateikti pasiūlymų dėl jos tobulinimo.

Veiklos:

Atlikti darbo ginčų komisijų veiklos analizę ir pateikti pasiūlymų dėl jos tobulinimo
Įgyvendinti visuomenės informavimo kampaniją, gerinant visuomenės supratimą apie aktualiausias teisės aktuose įtvirtintas darbuotojų teises ir jas ginančių institucijų teikiamas paslaugas

Įgyvendinimo terminai: 1 veiklos pabaiga – 2020 m. II ketv., 2 veiklos pabaiga – 2021 m. II ketv.

Preliminarus lėšų poreikis: 2020 m. – 58 tūkst. eurų, 2021 m. – 58 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų.

SADM

2.3.4.

Priemonė – įgyvendinti visuomenės informavimo kampaniją, skatinančią visuomenės pakantumą psichikos sveikatos sutrikimų turintiems asmenims ir jų supratimą

Aprašymas. Lietuvoje vis dar nėra įprasta atvirai pripažinti, kad asmuo ar jo artimieji turi psichikos sveikatos sutrikimų, nors tokių asmenų skaičius Lietuvoje nuolat didėja. Mažas pakantumas turintiesiems psichikos sveikatos sutrikimų ir menka jų atjauta lemia tai, kad dalis visuomenės narių gyvena socialinėje atskirtyje, bijo kreiptis pagalbos, kartais tai būna net savižudybės priežastis. Tai skatina ir emigraciją, nes bendras emocinės gerovės lygis Lietuvoje yra itin žemas, o susidūrus su iššūkiais gyvenime, sudėtinga rasti pagalbą, ir emigracija tampa išeitimi sprendžiant asmenines (psichologines) problemas. Siūloma skatinti visuomenės pakantumą psichikos sveikatos sutrikimų turintiems asmenims, įgyvendinant ilgalaikę visuomenės informavimo ir švietimo kampaniją.

Veiklos:

Įgyvendinant ES struktūrinės paramos lėšomis finansuojamą projektą „Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimas Lietuvoje“ vykdyti vieną iš veiklų – keisti neigiamas nuostatas ir skatinti pozityvų požiūrį į asmenis, turinčius proto ir (ar) psichikos negalią (SADM (Neįgaliųjų reikalų departamentas prie SADM (NRD), SAM)

Įgyvendinimo terminai: 1 veiklos pradžia – 2019 m. I ketv., pabaiga – 2020 m. IV ketv.

SADM, SAM

2.3.5.

Priemonė – peržiūrėti taikomus teisinius apribojimus (įsidarbinimo ir kt.) dėl psichikos sveikatos sutrikimų ir užtikrinti jų proporcingumą, diferencijuojant pagal psichikos sveikatos sutrikimo sunkumą

Aprašymas. Siūloma diferencijuoti psichikos sveikatos sutrikimus pagal jų sunkumą ir atitinkamai pakoreguoti taikomus teisinius apribojimus (mokslui, darbui, žmogaus teisėms), taip paskatinti didesnį visuomenės atvirumą ir norą kreiptis pagalbos, kilus psichologinių problemų. Tai padėtų pakelti emocinės gerovės lygį šalyje ir galiausiai sumažinti emigraciją, kuri dažnai tampa išeitimi sprendžiant asmenines (psichologines) problemas. Šią priemonę įgyvendinant, bus peržiūrėti teisės aktai ir prireikus parengti jų pakeitimų projektai arba nauji teisės aktai.

SAM

2.3.6.

Priemonė – didinti psichologinių ir psichosocialinės reabilitacijos paslaugų visuomenei prieinamumą ir gerinti jų kokybę

Aprašymas. Emocinės gerovės lygis Lietuvoje yra itin žemas. Pagal teigiamų patirčių indeksą Lietuva 2017 m. pasaulio šalių sąraše buvo šešta nuo galo. Prasta emocinė gerovė skatina ir emigraciją: 33 proc. išvykusių asmenų teigė, kad Lietuvoje buvo nelaimingi ir džiaugėsi galėdami išvykti, 57 proc. tvirtino, kad Lietuvoje jautėsi nereikalingi. Siekiant pagerinti subjektyvią Lietuvos gyventojų gerovę, siūloma didinti pirminės psichologinės pagalbos visiems gyventojams, patiriantiems psichologinių ir emocinių sunkumų, prieinamumą.

Papildomas lėšų poreikis: 2020 m. – 282 tūkst. eurų, 2021 m. – 282 tūkst. eurų.

SAM

2.3.7.

Priemonė – įgyvendinti adaptuotas savižudybių prevencijos programas visose savivaldybėse, remiantis gerąja savivaldybių praktika

Aprašymas. Siūloma įgyvendinti gerąja praktika ir mokslo įrodymais pagrįstas savižudybių prevencijos programas, apimančias atvejo vadybos įdiegimą, tęstinės ambulatorinės pagalbos suteikimą, sąlygų sudarymą valstybiniams psichikos sveikatos centrams, vaiko teisių apsaugos tarnyboms ir kitoms įstaigoms teikti proaktyvią pagalbą ir vykdyti prevenciją, naudojant Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšas.

SAM

2.4.

Uždavinys – stiprinti Lietuvos gyventojų susietumą su šalimi ir gyvenamąja aplinka

2.4.1.

Priemonė – įgyvendinti informavimo ir socialinės reklamos projektus, stiprinančius Lietuvos įvaizdį Lietuvoje bei skleidžiančius objektyvią informaciją apie įvairią migracijos patirtį

Aprašymas. Visuomenės narių nuomonę apie gyvenimą šalyje lemia ne tik faktinė situacija, bet ir jos pateikimas viešojoje erdvėje. Internetinėje žiniasklaidoje, televizijoje vis dar dažnai pateikiama neigiama informacija apie gyvenimą Lietuvoje ir teigiama informacija apie emigraciją, kuri ne visada būna pagrįsta. Tai veikia gyventojų emigracijos nuostatas, ypač jaunų asmenų, tarp kurių šiuo metu madinga emigruoti: palankiai susiklosčius aplinkybėms, iš Lietuvos ketina emigruoti apie 90 proc. 15–19 metų asmenų („Baltijos tyrimai“, 2016 m.) ir 43 proc. 8 klasės moksleivių. Siekiant tikslesnio migracijos patirties atspindėjimo Lietuvos viešojoje erdvėje, siūloma remti informavimo ir socialinės reklamos projektus, skleidžiančius objektyvią informaciją apie įvairią migracijos patirtį.

Veiklos (įgyvendina LRVK Lietuvos įvaizdžio skyrius):

Iki 2019 m. kovo 1 d. atlikti tyrimą, siekiant nustatyti svarbiausias visuomenės narių nuostatas ir vaizdinius, skatinančius emigracinę elgseną ir silpninančius į grįžimą orientuotą elgseną, ir pateikti išsamių pasiūlymų dėl komunikacijos kampanijos, asignavimų, terminų, veiklos rodiklių
Įgyvendinti komunikacijos kampaniją nuo 2020 m. sausio 1 d.

Preliminarus lėšų poreikis: bus patikslinta, atlikus analizę ir pateikus pasiūlymų dėl komunikacijos kampanijos.

LRVK

2.4.2.

Priemonė – remti žiniasklaidos ir nevyriausybinių organizacijų projektus, skatinančius visuomenės pilietiškumą ir patriotiškumą

Aprašymas. Lietuvos gyventojai yra vieni iš ES ir EBPO valstybių gyventojų, mažiausiai tapatinančių save su savo šalimi ir dažniausiai norinčių išvykti iš savo šalies. Priklausymo savo šaliai ir kultūrai jausmas, noras sieti save su Lietuva ilgalaikėje perspektyvoje mažina norą emigruoti, o išvykus skatina sugrįžti. Siūloma stiprinti pilietiškumą ir patriotiškumą, su Lietuva susijusios kultūrinės tapatybės formavimąsi, remiant žiniasklaidos ir nevyriausybinių organizacijų projektus per specializuotas programas.

ŠMM, LRVK, KM

2.5.

Uždavinys – vykdyti veiksmingą diasporos politiką

2.5.1.

Priemonė – atnaujinti „Globalios Lietuvos“ kūrimo programą ir jos įgyvendinimo planą

Aprašymas. Didelė lietuvių tautos dalis gyvena ne geografinėje Lietuvos teritorijoje: šiuo metu užsienyje gyvena apie 700 tūkst. Lietuvos piliečių ir lietuvių kilmės asmenų. Siekiant įtraukti Lietuvos diasporą į valstybės kūrimą, ekonominį, kultūrinį ir socialinį gyvenimą, rengiama „Globalios Lietuvos“ – užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą – kūrimo programa ir jos įgyvendinimo tarpinstitucinis veiklos planas. Įgyvendinant šią priemonę, siūloma atnaujinti minėtos programos kūrimą ir jos įgyvendinimo planą, kad jis atspindėtų naujausius iššūkius ir galimybes, su kuriais susiduria ir artimiausiais metais susidurs Lietuvos diaspora, bei efektyviau įtraukti diasporą į valstybės gyvenimą.

URM

Tikslas – suteikti galimybių vyresnio amžiaus asmenims integruotis į visuomenę

3.1.

Uždavinys – užtikrinti vyresnio amžiaus asmenų dalyvavimą socialiniame ir politiniame gyvenime

3.1.1.

Priemonė – padidinti paramą vyresnio amžiaus žmonėms atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų veiklai

Aprašymas. Remti vyresnio amžiaus žmonėms atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų projektus, skatinančius vyresnio amžiaus asmenis dalyvauti nevyriausybinių organizacijų veikloje, atstovauti jų interesams

Veiklos:

1. Parengiama vyresnio amžiaus žmonėms atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų finansavimo tvarka (nuostatai)

2. Organizuojami vyresnio amžiaus žmonėms atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų mokymai

3. Organizuojami vyresnio amžiaus žmonėms atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų projektų atrankos konkursai ir skiriamos lėšos projektų veikloms įgyvendinti

Priemonės įgyvendinimo pradžia – 2019 m. I ketv. (priemonė tęstinė).

Lėšų poreikis 2019 m. – 123 tūkst. eurų, 2020 m. – 130 tūkst. eurų, 2021 m. – 150 tūkst. eurų.

Nauda. Formuojamas teigiamas vyresnio amžiaus žmonių ir senėjimo įvaizdis visuomenėje, daugiau vyresnio amžiaus žmonių buriasi į nevyriausybines organizacijas ir rūpinasi savo teisėtų interesų atstovavimu. Didės paramą gaunančių vyresnio amžiaus žmonėms atstovaujančių organizacijų skaičius, stiprės jų instituciniai gebėjimai. Paramą gavusių vyresnio amžiaus žmonėms atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų skaičius: 2019 m. – 7, 2020 m. – 8, 2021 m. – 10 organizacijų.

SADM

3.1.2.

Priemonė – suteikti teisę nedirbantiems pensinio amžiaus asmenims važiuoti vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, taikant 80 proc. nuolaidą

Aprašymas. Bus parengta transporto lengvatų įstatymo pataisa.Vyresnio amžiaus asmenys turės daugiau galimybių dalyvauti aktyvioje veikloje, senjorų klubuose ir kt.

3.1.3.

Priemonė – viešąją infrastruktūrą, ją įrengiant ir pertvarkant, pritaikyti vyresnio amžiaus žmonėms

Aprašymas. Įrengiant ir pertvarkant viešąją infrastruktūrą, atsižvelgti į vyresnio amžiaus žmonių poreikius. Suteikti daugiau galimybių vyresnio amžiaus žmonių judėjimo laisvei, pritaikant infrastruktūrą (laiptinės, keltuvai, nusileidimo takai ir kt.).

3.1.4.

Įtraukti vyresnio amžiaus žmonių atstovus į viešųjų sprendimų, susijusių su vyresnio amžiaus žmonių poreikiais, priėmimo procesą valstybės ir savivaldybių lygmeniu

Pagrindinės veiklos:

1. Parengti rekomendacijas savivaldybėms ir valstybės institucijoms dėl vyresnio amžiaus žmonių atstovų įtraukimo į viešųjų sprendimų priėmimą

2. Išplatinti rekomendacijas savivaldybėms ir valstybės institucijoms per jų steigėjus, informaciją skleisti ir visuomenės informavimo priemonėmis

Priemonės įgyvendinimo pradžia – 2019 m. III ketv., priemonė tęstinė.

Nauda. Vyresnio amžiaus žmonės bus įtraukiami ir dalyvavaus įvairiose valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų sudarytose konsultacinėse tarybose, komisijose, darbo grupėse ir pan., kuriose aptariami su jais susiję valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų projektai, priimami teisės aktai bei kiti svarbūs viešieji sprendimai.

Tikimasi, kad vyresnio amžiaus žmonių atstovai bus įtraukiami, priimant viešuosius sprendimus: 2019 m. – 10 proc., 2020 m. – 30 proc. 2021 m. – 50 proc. visų valstybės ir savivaldybių institucijų.

SADM, LRVK

3.1.5.

Priemonė – skatinti savarankiško gyvenimo namų ir dienos centrų senjorams plėtrą

Aprašymas. Įgyvendinant Socialinių paslaugų įstaigų infrastruktūros modernizavimo ir plėtros veiksmų planą, finansuojamas 12 savarankiško gyvenimo namų senyvo amžiaus asmenims modernizavimas / kūrimasis, juose numatoma 140 vietų.

Visam veiksmų planui įgyvendinti 2015–2020 m. numatyta 20 274,4 tūkst. eurų, iš jų iš ES fondų – 17 232,4 tūkst. Eurų. Savarankiško gyvenimo namams senyvo amžiaus asmenims modernizuoti / kurtis tenka apie 18 proc. veiksmų plane numatytų ES fondų lėšų. Tam, kad savarankiško gyvenimo namus turėtų kiekviena savivaldybė, reikia įsteigti dar 25 savarankiško gyvenimo namus. Tikėtina, kad priemonei lėšos bus numatytos naujame finansavimo iš ES fondų periode.

SADM

3.1.6.

Priemonė – baziniame paslaugų šeimai pakete numatyti paslaugas, skirtas senyvo amžiaus asmenims

Aprašymas. Siekiant pagerinti sveikatos, socialinių ir kt. paslaugų, teikiamų vyresnio amžiaus žmonėms, kokybę ir prieinamumą ir mažinti regioninius skirtumus baziniame paslaugų šeimai pakete, bus nustatytos bazinės paslaugos senjorams, kurių prieinamumą užtikrins savivaldybės.

SADM

3.2.

Uždavinys – užtikrinti vyresnio amžiaus asmenų dalyvavimą darbo rinkoje ir finansinį jų saugumą

3.2.1.

Priemonė – nuosekliai didinti socialinio draudimo pensijas, atsižvelgiant į augančią ekonomiką ir didėjantį darbo užmokesčio fondą, ir mažiausias socialinio draudimo pensijas, atsižvelgiant į įgytą stažą, bei šalpos pensijas

Veiklos:

Pensijos bus didinamos kasmet, atsižvelgiant į ekonominius rodiklius.

Pradžia 2019 m. I ketv., priemonė tęstinė.

Lėšų poreikis:

- didinti socialinio draudimo pensijas, atsižvelgiant į augančią ekonomiką ir didėjantį darbo užmokesčio fondą: 2019 m. – 221 000 tūkst. eurų Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF), 2020 m. – 230 300 tūkst. eurų (VSDF), 2021 m. – 230 500 tūkst. eurų (VSDF)

- didinti mažiausias socialinio draudimo pensijas, atsižvelgiant į įgytą stažą: 2019 m. – 19,78 tūkst. eurų, 2020 m. – 19,78 tūkst. eurų, 2021 m. – 19,78 tūkst. eurų (iš VB)

- didinti šalpos pensijas: 2019 m. – 124,89 tūkst. eurų, 2020 m. – 127, 17 tūkst. eurų, 2021 m. – 130, 63 tūkst. eurų (iš VB)

Vidutinis Valstybinio socialinio draudimo pensijos dydis: 2018 m. – 314,94 euro, 2019 m. – 339,07 euro, 2020 m. – 364, 5 euro, 2021 m. –390 eurų,

Nauda. Pensijos padidės 1 mln. socialinio draudimo pensijų gavėjų ir šalpos išmokų gavėjų.

SADM

3.2.2.

Priemonė – remti vyresnių nei 54 m. amžiaus žmonių integraciją į darbo rinką

Veiklos:

ES struktūrinės paramos lėšomis finansuojami projektai, kurių metu vyresni nei 54 m. bedarbiai bus įtraukti į profesinį mokymą ir neformalųjį švietimą ir įdarbinami subsidijuojant.

Preliminarus lėšų poreikis 2019–2020 m. – 24 709 450 eurų (ES).

Priemonės įgyvendinimo pradžia – 2019 m. I ketv. (priemonė tęstinė), priemonės įgyvendinimo pabaiga – 2020 m. IV ketv.

Nauda. Tikimasi, kad 6 500 vyresnių negu 54 m. bedarbių, registruotų teritorinėse darbo biržose, bus įtraukti į profesinį mokymą ir neformalų švietimą. 7 500 vyresnių negu 54 m. bedarbių, registruotų teritorinėse darbo biržose, bus įtraukti į įdarbinimą subsidijuojant.

SADM

3.2.3.

Priemonė – sukurti paskatas darbdaviams įdarbinti vyresnius nei 54 m. amžiaus žmones, ypač regionuose, kuriuose aukštas nedarbo lygis

Aprašymas. Bus išnagrinėta išsivysčiusių šalių patirtis teikiant paskatas įdarbinti vyresnius žmones ir suformuluoti siūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

Analizė ir vertinimai bus atlikti 2019 m. I pusmetį, prireikus piemonė bus pradėta įgyvendinti 2020 m.

SADM

3.2.4.

Priemonė – skatinti vyresnių nei 54 m. amžiaus žmonių verslumą, organizuojant verslumo mokymus ir teikiant subsidijas darbo vietai įsisteigti

Aprašymas. Bus organizuojami verslumo mokymai, specialiai pritaikyti vyresnio amžiaus žmonėms.

Tikimasi, kad 2019 m. 60 asmenų (+ 50 ar + 54) bus suteikta subsidija darbo vietai steigti ir kiekvienais paskesniais metais asmenų skaičius bus didinamas po 10 proc. Subsidijos, skiriamos darbo vietai steigti, dydis – 13 351 euras (pagal Europos docialinio fondo nustatytą fiksuotą įkainį).

Lėšų poreikis 2019 m. – 801 tūkst., 2020 m. – 881 tūkst., 2021m. – 975 tūkst eurų, skiriamų iš ES.

SADM

3.3.

Uždavinys – užtikrinti mokymosi visą gyvenimą galimybes

3.3.1.

Priemonė – plėsti paramą trečiojo amžiaus universitetų veiklai ugdant bendruosius gebėjimus, reikalingus vyresnio amžiaus žmonių aktyviam pilietiškumui, socialinei integracijai, pasirengimui užimtumui, išlikimo darbo rinkoje galimybėms didinti, ieškant papildomo finansavimo šaltinių ir skatinant bendradarbiavimą su savivaldybėmis (patalpų suteikimas, pavėžėjimas ir kt.)

Veiklos: Įgyvendinti savivaldybių suaugusiųjų švietimo plėtros planų finansavimo konkursus.

Numatoma rengti finansavimo konkursus, kurių metu savivaldybės, pateikusios savivaldybės indėlį į suaugusiųjų švietimo planų įgyvendinimą pagrindžiančias paraiškas, galėtų pretenduoti į ministerijos skiriamą dalinį finansavimą, kuris būtų artimiausias pačios savivaldybės skiriamai sumai.

Preliminarus lėšų, reikalingų priemonės veikloms 2019–2021 metais įgyvendinti, poreikis – 40 tūkst. eurų kasmet.

Esant galimybėms, numatoma plėsti finansavimo schemą, papildomą finansavimą skiriant ir iš ESF finansuojamų priemonių.

Priemonės vykdymo pradžia – 2019 m. II–III ketv.; pabaiga – 2021 m. IV ketv.

Nauda:

Įgyvendinant šią priemonę siekiama daugiau dėmesio skirti savivaldybių įsitraukimui į neformaliojo suaugusiųjų švietimo plėtrą.

Įgyvendinant priemonę skatinama tiek įgyvendinti savivaldos suaugusiųjų švietimo plėtros planus, tiek ir skirti lėšų planuose numatytoms veikloms įgyvendinti.

Atsižvelgiant į tai, jog savivaldybės, įgyvendindamos suaugusiųjų švietimo rėmimo priemones, daugiau dėmesio skiria Trečiojo amžiaus universiteto veikloms finansuoti, ŠMM numatomas priemonės įgyvendinimas turės tiesioginę įtaką TAU stiprinimui.

Numatomi vertinimo kriterijai 2021 m.: daugiau kaip 30 savivaldybių patvirtinusios suaugusiųjų švietimo plėtros planus; daugiau kaip 20 savivaldybių skiria lėšų suaugusiųjų švietimo plėtros planams įgyvendinti.

ŠMM

3.4.

Uždavinys – pagerinti vyresnio amžiaus asmenų sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą, siekiant mažinti jų sergamumą ir mirtingumą nuo pagrindinių neinfekcinių ligų bei dėl išorinių priežasčių

3.4.1.

Priemonė – sumažinti mažas pajamas gaunančių gyventojų išlaidas vaistams, kompensuojant visą vaisto kainą, skatinant racionalų vaistų vartojimą, ir padidinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų odontologijos paslaugų apimtį

Aprašymas. PSO atlikto tyrimo duomenimis, vienas iš 4 namų ūkių, kurie priskiriami mažiausias pajamas gaunančiam namų ūkiui, patiria ypač dideles išlaidas sveikatos apsaugai. PSO tyrime nurodoma, kad pagal amžiaus grupes labai dideles išlaidas vaistams įsigyti daugiausia patiria vyresni nei 60 m. asmenys. PSO gautus duomenis patvirtina ir VLK kaupia statistinę informaciją pagal skirtingo amžiaus pacientų sumokamą sumą už kompensuojamuosius vaistus. PSDF informacinės sistemos „Sveidra“ duomenimis, vidutinė priemokų suma per metus pensininkui siekia apie 23 eurus, darbingo amžiaus žmogus vidutiniškai per metus primoka apie 19 eurų, o vaikams ši priemoka siekia tik apie 4 eurus. Vertinant gyventojų išlaidas ne apskritai sveikatos apsaugai, o vaistams įsigyti pagal namų ūkių pajamas, matyti, kad net 90 proc. gyventojų patiriamų išlaidų vaistams įsigyti tenka namų ūkiams, kurių pajamos yra mažos, likusieji 10 proc. išlaidų šios grupės asmenų yra skiriami kitoms nekompensuojamosioms sveikatos priežiūros paslaugoms (odontologijos paslaugoms, medicinos pagalbos priemonėms ir t. t.) įsigyti. Šiuo atveju namų ūkių, kurių pajamos yra didžiausios, išlaidos vaistams įsigyti siekia tik 40 proc., vidutines pajamas gaunantys namų ūkiai vaistams įsigyti skiria iki 60 proc. Todėl, siekiant išvengti socialinio netolygumo ir sumažinti mažas pajamas gaunančių asmenų patiriamas išlaidas, vyresniems kaip 65 m. asmenims vaistams kompensuoti, kad jie tuos pinigus galėtų panaudoti kitoms nekompensuojamosioms sveikatos priežiūros paslaugoms įsigyti, būtina numatyti atskirą vaistų kompensavimo modelį mažas pajamas gaunantiems pacientams, kad ir šių asmenų vaistams įsigyti patiriamos išlaidos siektų ne daugiau negu 60 proc. išlaidų, skiriamų sveikatos apsaugai.

Veiklos: Parengtas Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo projektas, kuriame numatoma kompensuoti kompensuojamųjų vaistų ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidas mažas pajamas gaunantiems asmenims, tarp jų ir vyresniems kaip 65 m. asmenims.

Įgyvendinimo terminai – iki 2020 m. gruodžio 31 d.

Veiklos rodikliai:

Sumažinti nuo 90 iki 60 proc. vaistų įsigijimo išlaidas mažas pajamas gaunančių pacientų grupei nuo visų išlaidų, skiriamų sveikatos apsaugai.

Susiję dokumentai

Lietuvos Respublikos Vyriausybės sveikatos reforma „Priemonių išlaidų vaistams sumažėti sukūrimas“.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano 1.1.2 darbo „Reguliacinių ir kitų priemonių taikymas pajamų nelygybei mažinti“ 4 veiksmas „Mažas pajamas gaunančių gyventojų išlaidų vaistams sumažinimas kompensuojant visą vaisto kainą, skatinant racionalų vaistų vartojimą, ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų odontologijos paslaugų apimties padidinimas“.

SAM

3.4.2.

Priemonė – organizuoti papildomas greitosios medicinos pagalbos brigadas, stiprinant pajėgumus insulto ir infarkto ištiktiems pacientams aptarnauti

Aprašymas. Gyventojams emigruojant ir mažėjant gyventojų skaičiui, mažėja greitosios medicinos pagalbos (toliau – GMP) brigadų. Per pastaruosius 10 metų brigadų skaičius sumažėjo nuo 258 iki 209. Nors GMP brigadų mažėja, aptarnaujama teritorija lieka ta pati.

GMP brigadų darbo krūvių padidėjimui įtakos turi ligoninių tinklo optimizavimas bei integruotos sveikatos priežiūros (klasterių) veiklos užtikrinimas. Vykdant ligoninių tinklo optimizavimą (atsisakant teikiamų paslaugų ligoninėse), didėja pervežamų pacientų skaičius. Susiduriama su problemomis valdant GMP pajėgas ir teikiant gyventojams operatyvias bei kokybiškas greitosios medicinos pagalbos paslaugas.

Siekiant užtikrinti tinkamą paslaugų teikimą, būtina svarstyti galimybę papildomai finansuoti 20 GMP brigadų, kurios būtų tolygiai paskirstytos centralizuotoms dispečerinės funkcijas atliekančioms GMP įstaigoms ir kurios prireikus galėtų būti siunčiamos į įvykio vietą ar perimtų pacientą iš teritoriją aptarnaujančios GMP brigados, kad pacientas kuo skubiau būtų pervežtas į atitinkamas paslaugas teikiančią asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Viena iš galimybių padidinti GMP brigadų skaičių ir joms išlaikyti skirti papildomų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų – reorganizuoti skubios konsultacinės sveikatos priežiūros pagalbos paslaugas.

Papildomų 20 GMP brigadų veikla leistų papildomai per metus atlikti apie 35 000 pervežimų ir supaprastintų GMP paslaugų teikimą rajoninėse vietovėse.

SAM

3.4.3.

Priemonė – didesniam asmenų skaičiui teikti ambulatorines slaugos paslaugas, nuosekliai didinti ambulatorinių slaugos paslaugų, teikiamų pacientams namuose, skaičių, didinti nemokamai teikiamų paslaugų dalį

Aprašymas. Priemonė bus įgyvendinama vykdant veiksmą „1.3.2.5. Slaugos paslaugų apimties plėtra, didinant finansavimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų“. Nuo 20 iki 24 padaugėtų per kalendorinius metus PSDF biudžeto lėšomis apmokamų ambulatorinės slaugos namuose paslaugų. Be to, daugiau asmenų gautų ambulatorinės slaugos paslaugas namuose.

SAM

3.4.4.

Priemonė – plėsti integruotų slaugos ir socialinių paslaugų namuose teikimą ir organizuoti globos / slaugos mokymus artimuosius namuose slaugantiems asmenims

Aprašymas. Priemonės tikslas – sukurti ir plėtoti kokybišką integralią pagalbą (socialinės globos ir slaugos) namuose neįgaliems vaikams, darbingo amžiaus neįgaliems asmenims, senyvo amžiaus asmenims ir konsultacinę pagalbą šeimos nariams, prižiūrintiems neįgalius vaikus, darbingo amžiaus neįgalius asmenis, senyvo amžiaus asmenis. Iki 2020 m. II pusmečio priemonė finansuojama Europos socialinio fondo lėšomis pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programą.

Šiuo metu integralios pagalbos paslaugos teikiamos visose savivaldybėse, išskyrus Neringą. Integralią pagalbą gauna 3 177, konsultacinę pagalbą – 1 827 asmenys, patys namuose prižiūrintys senyvus ar neįgalius asmenis. Savivaldybių eilėse gauti integralią pagalbą laukia apie 150 asmenų.

Kadangi priemonės finansavimas baigiasi 2020 m., reikia užtikrinti integralios pagalbos tęstinumą. Tuo tikslu SADM su SAM turi parengti slaugos ir globos paslaugų integravimo koncepciją.

SAM, SADM

3.4.5.

Priemonė – sistemiškai plėsti gerontologijos paslaugas teikiančių įstaigų tinklą kaimiškose vietovėse

Aprašymas. Vietos projektai, įgyvendinami pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės LEADER veiklos sritį „Parama vietos projektams įgyvendinti pagal vietos plėtros strategijas (VPS)“, skirti NVO verslui ir socialiniam verslui. Ši priemonė numatys globos įstaigų steigimo ir (ar) palaikymo vietos bendruomėnese rėmimą.

Atsižvelgdamos į KPP priemonės LEADER įgyvendinimo specifiką (bendruomenės inicijuotos vietos plėtra), projektų priėmimo laikotarpius, didžiausią galimą paramos sumą, atrankos kriterijus bei konkrečių priemonių tikslus ir remiamas veiklas planuojasi ir nustato pačios vietos veiklos grupės.

Numatomas finansavimas 2019–2020 metais – po 500 tūkst. eurų kasmet (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai bendrojo finansavimo ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos).

ŽŪM, SADM, SAM

3.4.6.

Priemonė – plėsti asmens sveikatos priežiūros paslaugų centrų (ligų klasterių) tinklą

Aprašymas. Klasteriai jau išplėsti nauju Traumos klasteriu, parengtas ir Sveikatos apsaugos ministro 2018 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. V-824 ,,Dėl Sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sunkių traumų atvejais tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sunkių traumų atvejais tvarkos aprašas. Jo tikslas – sukurti bendrą sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sistemą, kuri leistų optimizuoti pacientų srautus taip, kad visoje Lietuvoje nukentėjusieji nuo sunkių traumų laiku gautų kokybišką pagalbą, efektyviai išnaudojant turimus išteklius.

SAM

3.4.7.

Priemonė – mažinti ribojimus tiekėjams, norintiems teikti slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugas, ir skatinti jų steigimąsi didinant slaugos paslaugų įkainius

Aprašymas. Bus pakeisti teisės aktų reikalavimai, ribojantys slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugas teikiančių įstaigų steigimą.

Lėšų poreikis: 2019 m. – 22200 tūkst. eurų, 2020 m. – 66000 tūkst. eurų, 2021 m. – 111 000 tūkst. eurų.

SAM

3.4.8.

Priemonė – parengti globos namų infrastruktūros sukūrimo ir paslaugų teikimo savivaldybėse modelį, taikant viešosios ir privačios partnerystės principus

Aprašymas. Bus siekiama abipusės naudos ir sinergijos su privačiu sektoriumi steigiant globos namus, įskaitant nepanaudojamos valstybės ar savivaldybių infrastruktūros pritaikymą globos namams įkurti. Taip pat bus surengti atitinkami mokymai savivaldybėse.

FM, SADM, LRVK

3.4.9.

Priemonė – pateikti siūlymus LRV dėl naujos rūšies draudimo – slaugos / globos paslaugų draudimo įvedimo

Aprašymas. Išnagrinėti kitų šalių gerąją praktiką ir suformuluoti siūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei . Juos apsvarsčius, jei tikslinga, įvesti naują socialinio draudimo rūšį slaugai.

Įgyvendinant priemonę , numatoma įgyvendinti šias veiklas:

Kitų šalių gerosios praktikos analizė, tokio draudimo kaštų ir naudos analizė, įstatymo projekto parengimas

Lėšos įstatymui įgyvendinti bus suskaičiuotos atlikus analizę. Analizė ir siūlymai bus parengti iki 2019 m. II ketv., įstatymas galimai įsigalios 2020 m.

SADM

3.5.

Uždavinys – stiprinti kartų santykius ir plėtoti savanorišką vyresnio amžiaus asmenų veiklą

3.5.1.

Priemonė – įtraukti vyresnius nei 54 m. amžiaus asmenis į savanorišką veiklą ir socialinius projektus per socialinio informavimo priemones ir specialius mokymus

Aprašymas. Bus numatytos vyresnio amžiaus asmenų įtraukimo į savanorišką veiklą sąlygos ir paskatos: jų konsultavimas, motyvavimas, savivertės didinimas, bendrųjų gebėjimų, reikalingų jų aktyviam pilietiškumui, socialinei integracijai, pasirengimui užimtumui, išlikimo darbo rinkoje galimybėms didinti, ugdymas

Veiklos:

1. Vyresnių nei 54 m. amžiaus žmonių konsultavimas, motyvavimas, savivertės didinimas

2. Vyresnių nei 54 m. amžiaus žmonių kompetencijų tobulinimas

3. Vyresnių nei 54 m. amžiaus žmonių įtraukimas į savanorišką veiklą

4. Savanorius priimančių organizacijų mokymai

Priemonės įgyvendinimo pradžia – 2019 m., priemonės įgyvendinimo pabaiga – 2021 m.

Lėšų poreikis 2019 m. – 1 790 tūkst. eurų (ES), 2020 m. – 650 tūkst. eurų (iš jų – 350 tūkst. (ES), 2021 m. – 300 tūkst. eurų (VB).

Tikėtina nauda. Projektų įgyvendinimo metu ne mažiau kaip 8 tūkst. tikslinės grupės asmenų bus dalyvavę veiklose.

SADM

3.5.2.

Priemonė – remti bendrus vaikų ir vyresnio amžiaus žmonių NVO projektus, skatinant kartų solidarumą (pavyzdžiui, ugdant vyresnio amžiaus žmonių gebėjimus informacinių technologijų srityje)

Aprašymas. Bus organizuojami ir remiami jaunimo ir vyresnio amžiaus žmonių veiklos projektai, skatinantys gebėjimų, žinių ir įgūdžių perdavimą iš kartos į kartą. Ypač daug dėmesio bus skiriama vyresnio amžiaus žmonių gebėjimams informacinių technologijų srityje stiprinti.

Priemonės įgyvendinimo pradžia – 2020 m., pabaiga – 2021 m.

Numatomas lėšų poreikis – po 300 tūkst. eurų 2020 ir 2021 metais.

SADM

3.5.3.

Priemonė – remti jaunimo organizacijų projektus, skirtus vyresnio amžiaus žmonėms kaimiškose vietovėse lankyti

Aprašymas. Vietos projektai, įgyvendinami pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „LEADER“ veiklos sritį „Parama vietos projektams įgyvendinti pagal vietos plėtros strategijas (VPS)“, skirti NVO verslui ir socialiniam verslui. Ši priemonė numatys paramą projektams, kuriuos įgyvendinant bus lankomi vyresnio amžiaus žmonės kaimiškose vietovėse.

Numatomas finansavimas 2019–2020 metais – po 300 tūkst. eurų kasmet (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai bendrojo finansavimo ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos).

ŽŪM, SADM

III SKYRIUS

PLANO PRIEMONĖS IR ASIGNAVIMAI

(tūkst. eurų)

Eil. Nr.	Tikslo, uždavinio, priemonės pavadinimas		Numatomi 2019 metų asignavimai				Numatomi 2020 metų asignavimai				Numatomi 2021 metų asignavimai				Dalyvaujanti institucija
			iš viso	iš jų			iš viso	iš jų			iš viso	iš jų
				išlaidoms		turtui įsigyti		išlaidoms		turtui įsigyti		išlaidoms		turtui įsigyti
				iš viso	iš jų darbo užmokesčiui	turtui įsigyti		iš viso	iš jų darbo užmokesčiui	turtui įsigyti		iš viso	iš jų darbo užmokesčiui	turtui įsigyti
1.	Tikslas - kurti šeimai palankią aplinką
1.1.	Uždavinys – sudaryti sąlygas šeimos nariams derinti profesinę veiklą ir šeimos pareigas
1.1.2.	Priemonė – skatinti kaimo vietovių nevyriausybines organizacijas vasaros metu organizuoti dienos stovyklas ikimokyklinio amžiaus vaikams lopšelių-darželių ir (arba) daugiafunkcių centrų patalpose		500 (EŽŪFKP)	500 (EŽŪFKP)			500 (EŽŪFKP)	500 (EŽŪFKP)			500 (EŽŪFKP)	500 (EŽŪFKP)			ŽŪM, ŠMM
1.1.6.	Priemonė – sudaryti palankesnes finansines sąlygas pirmaisiais vaiko auginimo metais dirbančiai mamai (tėčiui), paliekant galimybę gauti 50 procentų vaiko priežiūros išmokos dalį		1900 (VSDF)	1900 (VSDF)			4000 (VSDF)	4000 (VSDF)			4200 (VSDF)	4200 (VSDF)			SADM
1.2.	Uždavinys – gerinti paslaugų šeimoms ir vaikams kokybę bei prieinamumą
1.2.4.	Priemonė – užtikrinti nemokamą muziejų nuolatinių ekspozicijų lankymą		600	600			600	600			600	600			KM
1.2.5.	Priemonė – įdiegti mokinio „kultūros pasą“		4500	4500			4500	4500			4500	4500			KM, ŠMM
1.2.6.	Priemonė – teikti socialinę paramą mokiniams		20046	20046			19972	19972			19722	19722			SADM
1.2.8.	Priemonė – sukurti ir plėtoti šeimų, priimančių krizės ištiktas besilaukiančias moteris ir moteris su mažamečiais vaikais, tinklą kaimo vietovėse		300 (EŽŪFKP)			300 (EŽŪFKP)	300 (EŽŪFKP)			300 (EŽŪFKP)	300 (EŽŪFKP)			300 (EŽŪFKP)	ŽŪM, SADM, FM
1.4.	Uždavinys – plėtoti finansines paskatas šeimoms, auginančioms vaikus
1.4.1.	Priemonė – mokėti išmokas vaikams		337791	337791			489068	489068			646616	646616			SADM
1.5.	Uždavinys –plėsti būsto pasirinkimo galimybes šeimoms, auginančioms vaikus
1.5.1.	Priemonė – teikti paramą šeimoms ir asmenims būstui įsigyti		5716	5716			5926	5926			6251	6251			SADM
1.5.2.	Priemonė – kompensuoti dalį nuomos mokesčio asmenims ir šeimoms, nuomojantiems būstą iš fizinių ar juridinių asmenų		802	802			832	832			872	872			SADM
1.6.	Uždavinys – gerinti šeimos sveikatos būklę, didinant informuotumą šeimos sveikatos klausimais, mažinant sveikatai kylančias grėsmes
1.6.3.	Priemonė – nemokamai skiepyti vaikus iki nustatyto amžiaus nuo B tipo meningokokinės ir rotavirusinės infekcijų		5900	5900			5900	5900			5900	5900			SAM
1.6.4.	Priemonė – šeimos gydytojo komandas papildyti asistentu / papildomu slaugytoju / gyvensenos medicinos specialistu/socialiniu darbuotoju. Įtraukti burnos higienistą į pirminės odontologinės pagalbos paslaugas teikiančią komandą		8200	8200			12200	12200			17400	17400			SAM
1.7.	Uždavinys – ugdyti šeimos narių gebėjimus spręsti psichologines ir socialines problemas
1.7.1.	Priemonė – užtikrinti, kad patyčių prevencijos programos būtų įdiegtos kiekvienoje šalies mokykloje		1950 (ES )	1950 (ES)			810 (ES)	810 (ES)			1370	1370			ŠMM
1.7.2.	Priemonė – remti nevyriausybinių organizacijų projektus, skirtus tėvystės įgūdžiams ugdyti ir tėvams konsulttuoti, siekiant, kad tėvystės įgūdžių ugdymas būtų prieinamas visiems tėvams		110	110			110	110			110	110			SADM
2.		Tikslas – užtikrinti valstybės poreikius atitinkantį migracijos srautų valdymą
2.1.		Uždavinys – skatinti grįžtamąją migraciją ir proporcingą, valstybės interesus atitinkantį užsienio šalių piliečių atvykimą, įgyvendinant pritraukimo, priėmimo, integracijos ir ryšio palaikymo politiką
2.1.1.		Priemonė – formuoti Lietuvos, kaip geros vietos dirbti ir kurti verslą, įvaizdį, vykdyti kitas talentų pritraukimo į Lietuvą veiklas (stiprinti „Work in Lithuania“ funkcionalumą ir sklaidą ir kt.)	187	187			102	102			87	87			ŪM
2.1.2.		Priemonė – sustiprinti Vyriausybės paskirtos už migrantų informavimą atsakingos organizacijos (šiuo metu – Migracijos informacijos centro „Renkuosi Lietuvą“) funkcionavimą, pertvarkant jį į individualaus konsultavimo grįžimo į Lietuvą klausimais centrą, veikiantį vieno langelio principu, padidinant finansavimą to centro teikiamų paslaugų Lietuvos išeivijai sklaidai	105	105			105	105			105	105			VRM
2.1.10.		Priemonė – kiekvienoje švietimo įstaigoje, kurioje mokosi sugrįžęs ar atvykęs iš užsienio mokinys, nuo pirmos dienos užtikrinti pagalbos suteikimą					130 (VB) 300 (ES)	130 (VB) 300 (ES)			110 (VB) 300 (ES)	110 (VB) 300 (ES)			ŠMM
2.2.		Uždavinys – stiprinti ekonominę Lietuvos gyventojų gerovę
2.3.		Uždavinys – stiprinti socialinį Lietuvos gyventojų saugumą ir jų psichologinę (emocinę) gerovę
2.3.6.		Priemonė – didinti psichologinių ir psichosocialinių paslaugų prieinamumą visuomenei ir gerinti šių paslaugų kokybę					282	282			282	282			SAM
3.		Tikslas – suteikti galimybių vyresnio amžiaus asmenims integruotis į visuomenę
3.1.		Uždavinys – užtikrinti vyresnio amžiaus asmenų dalyvavimą socialiniame ir politiniame gyvenime
3.1.1.		Priemonė – padidinti paramą vyresnio amžiaus žmonėms atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų veiklai	123	123			123	123			123	123			SADM
3.3.		Uždavinys – užtikrinti mokymosi visą gyvenimą galimybes
3.3.1.		Priemonė – plėsti paramą trečiojo amžiaus universitetų veiklai, ugdant bendruosius gebėjimus, reikalingus vyresnio amžiaus žmonių aktyviam pilietiškumui, socialinei integracijai, pasirengimui užimtumui, išlikimo darbo rinkoje galimybėms didinti, ieškant papildomo finansavimo šaltinių ir skatinant bendradarbiavimą su savivaldybėmis (patalpų suteikimas, pavėžėjimas ir kt.)	40	40			40	40			40	40			ŠMM
3.4.		Uždavinys – pagerinti vyresnio amžiaus asmenų sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą, siekiant mažinti jų sergamumą ir mirtingumą nuo pagrindinių neinfekcinių ligų bei dėl išorinių priežasčių
3.4.1.		Priemonė – sumažinti mažas pajamas gaunančių gyventojų išlaidas vaistams, kompensuojant visą vaisto kainą, skatinant racionalų vaistų vartojimą, ir padidinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų odontologijos paslaugų apimtį	5000 (PSDF)	5000 (PSDF)			5000 (PSDF)	5000 (PSDF)			5000 (PSDF)	5000 (PSDF)			SAM
3.4.3.		Priemonė – didesniam asmenų skaičiui teikti ambulatorines slaugos paslaugas, nuosekliai didinti ambulatorinių slaugos paslaugų, teikiamų pacientams namuose skaičių, padidinti nemokamai teikiamų paslaugų dalį	1800	1800			3000	3000			3600	3600			SAM
3.4.5.		Priemonė – sistemiškai plėsti gerontologijos paslaugas teikiančių įstaigų tinklą kaimiškose vietovėse	500 (EŽŪFKP)	500 (EŽŪFKP)			500 (EŽŪFKP)	500 (EŽŪFKP)							ŽŪM, SADM, SAM
3.5.		Uždavinys – stiprinti kartų santykius ir plėtoti savanorišką vyresnio amžiaus asmenų veiklą
3.5.3.		Priemonė – remti jaunimo organizacijų projektus, skirtus i vyresnio amžiaus žmonėmss kaimiškose vietovėse lankyti	300 (EŽŪFKP)	300 (EŽŪFKP)			300 (ES)	300 (EŽŪFKP)			300 (EŽŪFKP)	300 (EŽŪFKP)			ŽŪM, SADM
	1. Iš viso Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas		389470	389170		300	545600	545300		300	709088	708788		300
	iš jo: 1.1. bendrojo finansavimo lėšos
	1.2. Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos		3550	3250		300	2710	2410		300	1400	1100		300
	1.3. tikslinės paskirties lėšos ir pajamų įmokos
	2. Kiti šaltiniai (Europos Sąjungos finansinė parama projektams įgyvendinti ir kitos teisėtai gautos lėšos)		6900	6900			9000	9000			9200	9200
	Iš viso planui finansuoti (1 + 2)

IV SKYRIUS

PLANO VERTINIMO KRITERIJAI

Vertinimo kriterijaus kodas	Tikslų ir uždavinių vertinimo kriterijų pavadinimai ir matavimo vienetai	Vertinimo kriterijų reikšmės				Dalyvaujanti institucija
Vertinimo kriterijaus kodas		Faktinė reikšmė	2019 metų	2020 metų	2021 metų	Dalyvaujanti institucija
1.	Tikslas – kurti šeimai palankią aplinką
R-01-01	Ištuokų skaičius 100 santuokų	39,7 (2017 m.)	40,1	38,3	36,3	SADM
R-01-02	Suminis gimstamumo rodiklis, vidutinis skaičius gyvų gimusiųjų, kuriuos moterispagimdytų per visą savo reproduktyvųjį gyvenimo laikotarpį, būdama 15–49 metų	1,63 (2017 m.)	1,68	1, 72	1,74	SADM
1.1.	Uždavinys – sudaryti sąlygas šeimos nariams derinti profesinę veiklą ir šeimos pareigas
P-01-01-01	Darbuotojų, dirbančių ne visą darbo laiką dėl asmeninių ir šeiminių priežasčių, dalis, proc.	18,7 (2017 m.)	19,1	20,1	21,5	SADM
P-01-01-02	Vaiko priežiūros zonų valstybės institucijose padidėjimo dalis, palyginti su praėjusiais kalendoriniais metais proc.	-	5	10	20	SADM
P-01-01-03	Dirbančių tėvų, pasinaudojusių galimybe gauti 50 proc. vaiko priežiūros išmokos dalį, skaičius	0 (2018 m.)	212	212	212	SADM
1.2.	Uždavinys – gerinti paslaugų šeimoms ir vaikams kokybę bei prieinamumą
P-01-02-01	Visos dienos mokyklą lankančių mokinių dalis nuo visų mokinių skaičiaus, proc.	4	5	20	20	ŠMM
P-01-02-02	Neįgalių vaikų aprūpinimo komunikacijos techninės pagalbos priemonėmis patenkinimo dalis nuo besikreipiančių asmenų skaičiaus, proc.	–	40	50	55	SADM
P-01-02-03	Apsilankymų muziejuose skaičiaus padidėjimas, palyginti su 2017 m., proc.	–	9	12	14	KM
1.3.	Uždavinys – sudaryti sąlygas lygioms vyrų ir moterų teisėms, pareigoms ir galimybėms viešojo gyvenimo srityje bei šeimoje užtikrinti
P-01-03-01	Visuomenės dalis teigiamai vertinanti moterų ir vyrų lygybės pokyčius visose srityse proc.	42 (2017 m.)	47	52	57	SADM
P-01-03-02	Pajamų atotrūkio tarp vyrų ir moterų mažėjimas proc.	15,2 (2018 m.)	15	14,8	14,5	SADM
1.4.	Uždavinys – plėtoti finansines paskatas šeimoms, auginančioms vaikus
P-01-04-01	Išmokos vaikui padidėjimas, palyginti su praėjusiais kalendoriniais metais, proc.	–	67	50	33	SADM
1.5.	Uždavinys – plėsti būsto pasirinkimo galimybes šeimoms, auginančioms vaikus
P-01-05-01	Būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją gavusių asmenų skaičius	1077	2050	2480	2920	SADM
P-01-05-02	Šeimų, kurioms išmokėtos subsidijos valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų daliai apmokėti, skaičius	592	864	893	935	SADM
1.6.	Uždavinys – gerinti šeimos sveikatos būklę, didinant informuotumą šeimos sveikatos klausimais, mažinant sveikatai kylančias grėsmes
P-01-06-01	Vaikų iki 1 m., skiepijamų nuo B tipo meningokokinės infekcijos ir nuo rotavirusinės infekcijos, skaičius, proc.	–	50	70	90	SAM
P-01-06-02	Sveikatai palankių „Rakto skylutės“ simboliu pažymėtų maisto produktų skaičius vienetais	212 (2018 m.)	250	300	350	SAM
1.7.	Uždavinys – ugdyti šeimos narių gebėjimus spręsti psichologines ir socialines problemas
P-01-07-01	Socialinę riziką patiriančių šeimų dėl vaiko priežiūros įgūdžių stokos skaičius	4634 ( 2017 m.)	4900	4700	4400	SADM
P-01-07-02	Patyčių ir smurto prevencijos programas įgyvendinančių bendrojo ugdymo mokyklų dalis nuo visų bendrojo ugdymo mokyklų skaičiaus, proc.	70 ( 2017 m.)	85	90	95	ŠMM
2.	Tikslas – užtikrinti valstybės poreikius atitinkantį migracijos srautų valdymą
R-02-01	Neto tarptautinė migracija, ne mažiau kaip, asmenys	-27 557 (2017 m.)	-14 840	0	8 634	LRVK
R-02-02	Grįžusių Lietuvos piliečių skaičius, ne mažiau kaip, asmenys	10 155 (2017 m.)	14 000	18 000	22 000	VRM
R-02-03	Einamaisiais metais išvykusių 20–29 metų amžiaus asmenų dalis nuo visų 20–29 metų amžiaus asmenų skaičiaus, ne daugiau kaip, proc.	5,5 (2017 m.)	5,1	4,6	4,2	SADM
2.1.	Uždavinys – skatinti grįžtamąją migraciją ir proporcingą, valstybės interesus atitinkantį užsienio šalių piliečių atvykimą, įgyvendinant pritraukimo, priėmimo, integracijos ir ryšio palaikymo politiką
P-02-01-01	Užsienio lietuvių, manančių, kad Lietuvos, kaip geros vietos dirbti bei kurti verslą, įvaizdis per praėjusius metus sustiprėjo, dalis, proc.	–**				ŪM
P-02-01-02	Užsienio kompanijoms („Work in Lithuania“ programos partnerės) paraiškas pateikusių specialistų skaičius	–	3 000	3 000	3 000	ŪM
P-02-01-03	Suteiktų konsultacijų grįžimo ar atvykimo į Lietuvą klausimais Migracijos informacijos centre „Renkuosi Lietuvą“ skaičius	2100	3600	4800	6000	VRM
P-02-01-04	Užsienio lietuvių, kuriems užtenka informacijos apie grįžimą į Lietuvą ir reintegraciją, dalis, proc.	24 (2017 m.)	31	38	45	VRM
P-02-01-05	Asmenų, dalyvavusių lietuvių kalbos kursuose Lietuvos savivaldybėse ar internetu pagal valstybės paramos programą, skaičius	–**				ŠMM
P-02-01-06	Viešojo sektoriaus įstaigų tinklalapių, pagal nustatytą standartą pritaikytų grįžtančių ar atvykstančių asmenų poreikiams, dalis, proc.	–	80	100	100	ŪM
P-02-01-07	Grįžusių ar atvykusių į Lietuvą mokyklinio amžiaus asmenų, kurie mokėsi išlyginamojoje klasėje ar gavo kitą paramą integruotis į bendrojo ugdymo sistemą, dalis nuo visų besikreipusiųjų skaičiaus, proc.	–	80	100	100	ŠMM
P-02-01-08	Darbo vietų, pritaikytų įdarbinti nuotoliniu būdu viešojo sektoriaus įstaigose, skaičius	–	2 000	4 000	8 000	VRM
P-02-01-09	Grįžusių ar atvykusių į Lietuvą asmenų, kurie įsidarbino per 12 mėnesių nuo atvykimo, skaičius, proc.	–**				SADM
2.2.	Uždavinys – stiprinti ekonominę Lietuvos gyventojų gerovę
P-02-02-01	Paskelbtų savanoriškos veiklos ir praktikos vietų viešojo ir privataus sektoriaus įstaigose skaičius	–	2 000	3 000	4 000	SADM
P-02-02-02	Jaunų asmenų, gaunančių finansinę paramą įsidarbinti, skaičius	–**				SADM
2.3.	Uždavinys – stiprinti socialinį Lietuvos gyventojų saugumą ir jų psichologinę (emocinę) gerovę
P-02-03-01	Pilietinės galios indeksas, balai	37 (2016 m.)	39	42	45	SADM
P-02-03-02	Gyventojų, išmanančių aktualiausias teisės aktuose įtvirtintas darbuotojų teises ir jas ginančių institucijų teikiamas paslaugas, dalis, proc.	–**				SADM
P-02-03-03	Gyventojų, kurie jaučiasi nereikalingi Lietuvoje, dalis, proc.	–**				SAM
2.4.	Uždavinys – stiprinti Lietuvos gyventojų susietumą su šalimi ir gyvenamąja aplinka
P-02-04-01	15–19 metų amžiaus asmenų, kurie, palankiai susiklosčius aplinkybėms, ketina emigruoti iš Lietuvos, dalis, proc.	90 (2016 m.)	80	65	50	LRVK
P-02-04-02	Lietuvos gyventojų, tapatinančių save su savo gyvenamąja aplinka, dalis, proc.	87 (2017 m.)	89	91	93	LRVK
2.5.	Uždavinys – vykdyti veiksmingą diasporos politiką
P-02-05-01	Atnaujintas „Globalios Lietuvos“ – užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą – kūrimo strateginio planavimo dokumentas	–	–	1	–	URM
3.	Tikslas – suteikti galimybių vyresnio amžiaus asmenims integruotis į visuomenę
R-03-01	Lietuvos gyventojų vidutinė būsimo gyvenimo trukmė	–	–	75,8	–	SAM
R_03-01	Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė	–	70,7 (vyrų) 80,6 (moterų)	70,8 (vyrų) 81 (moterų)	70,85 (vyrų) 81,1 (moterų)	SAM
R-03-02	Pajamų pakeitimo norma, proc.	35	35	35	35	SADM
R-03-03	25–64 metų amžiaus gyventojų mokymosi visą gyvenimą lygis, proc.	5,9	6,5	9	9,5	ŠMM
3.1.	Uždavinys – užtikrinti vyresnio amžiaus asmenų dalyvavimą socialiniame ir politiniame gyvenime
P-03-01-01	Įsteigtų savarankiško gyvenimo namų ir dienos centrų senjorams skaičius	12	15	17	20	SADM
P-03-01-02	Paramą gavusių vyresnio amžiaus žmonėms atstovaujančių NVO skaičius	5	7	8	10	SADM
3.2	Uždavinys – užtikrinti vyresnio amžiaus asmenų dalyvavimą darbo rinkoje ir finansinį jų saugumą
P-03-02-01	Vyresnio amžiaus žmonių užimtumas 55–64 metų amžiaus grupėje, proc.	67,5	68	. 68,5	69	SADM
P-03-02-02	Vyresnio amžiaus žmonių užimtumas 65–74 metų amžiaus grupėje, proc.	16	16,5	17	17,5	SADM
P-03-02-03	Vidutinės socialinio draudimo senatvės pensijos didėjimas, skaičiuojant nuo 2018 m., proc.	–	+7,66	+15.74	+23,83	SADM
3.3	Uždavinys – užtikrinti mokymosi visą gyvenimą galimybes
P-03-03-01	Savivaldybių, patvirtinusių suaugusiųjų švietimo plėtros planus, skaičius, ne mažiau kaip	–	–	–	30	ŠMM
3.4	Uždavinys – pagerinti vyresnio amžiaus asmenų sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą, siekiant mažinti jų sergamumą ir mirtingumą nuo pagrindinių neinfekcinių ligų bei dėl išorinių priežasčių
P-03-04-01	Tikėtina sveiko gyvenimo trukmė sulaukus 65 metų amžiaus, m.		5,63 (vyrų) 5,65 (moterų)	5,65 (vyrų) 5,70 (moterų)	5,70 (vyrų) 5,75 (moterų)	SAM
3.5	Uždavinys – stiprinti kartų santykius ir plėtoti savanorišką vyresnio amžiaus asmenų veiklą
P-03-05-01	Paremtų projektų, įtraukiančių vyresnius nei 54 m. amžiaus žmones į savanorišką veiklą, skaičius	–	–	10	10	SADM
P-03-05-02	Paremtų bendrų NVO projektų, susijusių su vaikais ir vyresnio amžiaus žmonėmis, skaičius	–	–	8	8	SADM

* Esant galimybei, nurodoma veiklos kriterijaus reikšmė pagal vėliausius prieinamus faktinius duomenis.

** Vertinimo kriterijaus esama reikšmė dar nebuvo apskaičiuota. Siekiamos reikšmės 2019–2021 m. bus apskaičiuotos arba patikslintos, gavus duomenis apie esamą padėtį.

^{^[1]} Plano priemonės, kurioms įgyvendinti nenumatyta lėšų, bus įgyvendinamos naudojant vidinius atsakingų vykdytojų išteklius ir bendruosius asignavimus.