Stenogramą galima rasti: |
Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 4, 2020 |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 1, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
I (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 6
STENOGRAMA
2020 m. lapkričio 24 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas P. SAUDARGAS
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF*). Labas rytas, gerbiami kolegos! Pradedame antradienio rytinį Seimo plenarinį posėdį. (Gongas) Prašom registruotis.
10.01 val.
Seimo nario priesaika
Gerbiami kolegos, Seimo posėdį pradedame nuo Seimo nario priesaikos, po to aptarsime darbotvarkę. Dabar kviečiu Konstitucinio Teismo pirmininką, kad paaiškintų procedūrą ir priimtų priesaiką. Prašom.
D. ŽALIMAS. Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija 2020 m. spalio 31 d. priėmė sprendimą Nr. Sp-257 dėl 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų galutinių rezultatų nustatymo ir paskelbimo. Juo buvo nustatyti galutiniai Seimo rinkimų rezultatai. Šiuo sprendimu, be kitų, naujai išrinktu Seimo nariu pripažintas Eugenijus Sabutis.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją išrinktieji Seimo nariai turi prisiekti pirmajame naujai išrinkto Seimo posėdyje, tačiau ši taisyklė turi konstituciškai pagrįstą išimtį – negali būti reikalaujama, kad pirmajame naujai išrinkto Seimo posėdyje prisiektų tas išrinktas Seimo narys, kuris šiame posėdyje negali dalyvauti dėl ypač svarbios pateisinamos priežasties. Išrinktasis Seimo narys E. Sabutis 2020 m. lapkričio 13 d. įvykusiame pirmajame naujai išrinkto Seimo posėdyje negalėjo prisiekti būtent dėl ypač svarbios priežasties – dėl saviizoliacijos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 4 straipsnio 7 dalimi jis prisiekia kitame artimiausiame Seimo posėdyje, šiai ypač svarbiai pateisinamai priežasčiai išnykus, tai yra šiandien, 2020 m. lapkričio 24 d. vykstančiame Seimo posėdyje.
Prieš priimdamas Seimo nario priesaiką, turiu paaiškinti kai kurias konstitucines ir Seimo statuto nuostatas, susijusias su šia procedūra. Konstitucijos 59 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta: išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Seimo narys, įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs ar prisiekęs lygtinai, netenka Seimo nario mandato. Dėl to Seimas priima nutarimą.
Konstitucinis Teismas savo baigiamuosiuose aktuose yra konstatavęs, kad Seimo nario priesaika nėra vien formalus ar simbolinis aktas. Seimo nario priesaikos aktas yra konstituciškai teisiškai reikšmingas. Duodamas priesaiką išrinktasis Seimo narys viešai ir iškilmingai įsipareigoja veikti taip, kaip įpareigoja duota priesaika, ir jokiomis aplinkybėmis jos nesulaužyti. Iš Seimo nario priesaikos jam kyla pareiga gerbti ir vykdyti Konstituciją, įstatymus, sąžiningai vykdyti Tautos atstovo pareigas, kaip jį įpareigoja Konstitucija.
Konstitucijos sudedamosios dalies – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“ 5 straipsnyje yra nustatytas Seimo nario priesaikos tekstas. Duodant priesaiką minėtas tekstas turi būti persakomas ar perskaitomas, po to vardinis priesaikos tekstas pasirašomas. Priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas, išskyrus tai, kad prisiekti leidžiama ir be paskutinio priesaikos teksto sakinio.
Pagal Seimo statuto 4 straipsnį Seimo nario priesaiką priima Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas. Seimo narys prisiekia stovėdamas priešais priimantį priesaiką asmenį, skaito priesaiką padėjęs ranką ant Konstitucijos. Suprantama, šios pareigos netaikomos tiems, kurie dėl objektyvių priežasčių negali jų vykdyti. Pasirašytas vardinis priesaikos lapas perduodamas priėmusiam priesaiką Konstitucinio Teismo pirmininkui, kuris jį patikrina ir paskelbia Seimo nario, įgijusio visas Tautos atstovo teises, vardą ir pavardę. Vardinį priesaikos lapą priėmęs priesaiką asmuo perduoda Seimo Pirmininkui saugoti Seime.
Pagal Seimo tradiciją, priimant Seimo nario priesaiką, Seimo salėje visi stovi. Suprantama, vėlgi ši pareiga taip pat neprivaloma tiems, kurie dėl objektyvių priežasčių negali jos vykdyti.
Taigi pradedame priesaikos priėmimo procedūrą. Prašau visus atsistoti.
PIRMININKAS. Kviečiu prisiekti Seimo narį Eugenijų Sabutį.
E. SABUTIS. Aš, Eugenijus Sabutis, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas!
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys E. Sabutis prisiekė 2020 m. lapkričio 24 d. Seimo posėdyje ir, remiantis Konstitucijos 59 straipsniu, įgijo visas Tautos atstovo teises. Sveikinu. (Plojimai)
PIRMININKAS. Sveikiname prisiekusį Seimo narį. Dėkojame Konstitucinio Teismo pirmininkui D. Žalimui. Pradedame šios dienos posėdį kaip visada aptardami darbotvarkės projektą.
10.07 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2020 m. lapkričio 24 d. (antradienio) posėdžio darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Kokių būtų pasiūlymų dėl darbotvarkės? Pasiūlymų nematau. (Balsai salėje) Prašau. Pirmiausia kolegė A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kadangi ką tik mes, kaip frakcija, kreipėmės į Seimo valdybą prašydami sukurti darbo grupę dėl Statuto pataisų dėl nuotolinio Seimo darbo ir tiesiog norime išdiskutuoti, kad būtų ne tik pozicijos atstovai, kaip dabar yra neformalioje darbo grupėje, bet ir opozicijos atstovai, tai prašytume išbraukti iš darbotvarkės pirmą klausimą. Tiesiog savaitę galbūt dar padirbame darbo grupės formatu.
PIRMININKAS. Balsuosime, žinoma, dėl šio pasiūlymo. Bet, kaip jūs suprantate, buvo padaryta pertrauka iki kito posėdžio. Mes privalome įrašyti į darbotvarkę.
Prašom. Ne, ne tą įjungiau, atsiprašau. M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Frakcijos vardu prašau įtraukti nutarimą dėl Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojų tvirtinimo. Aš suprantu, kad nutarimas Sekretoriato yra parengtas. Frakcijos vardu prašau įtraukti į šiandienos darbotvarkę.
PIRMININKAS. Kadangi mūsų darbotvarkėje buvo bendrai parašyta dėl komitetų, komisijų ir delegacijų, tai, man atrodo, čia savaime galima įtraukti į rezervą jau tą sukonkretintą projektą dėl vieno komiteto pavaduotojų. Turbūt bendru sutarimu galime pritarti? Gerai. Toliau. Prašom. P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš tiesiog gerbiamai A. Širinskienei noriu atsakyti, kaip ji pasakė, bendrai dėl Seimo nuotolinio darbo. Tai yra sudaryta dar jūsų valdžiai esant darbo grupė, ne iš Seimo narių, bet iš Seimo teisininkų, iš Seimo technikų, ir ji pasiryžusi dar šią savaitę pateikti tokias preliminarias išvadas dėl šio proceso. Visas procesas vyksta ir tikrai judėkime į priekį.
O dėl Statuto pataisų čia atskiras klausimas. Aš tiesiog norėjau replikuoti.
PIRMININKAS. A. Vyšniauskas. Prašom.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Dėl Statuto pataisų. Aš tiesiog norėčiau įvardinti, kad apie 15 Seimo narių šiuo metu yra saviizoliacijoje. Mums ši saviizoliacija kelia ir šiokių tokių klausimų, nes kai kurie Seimo nariai po 10 dienų saviizoliacijos gavo žinutę dar 10 dienų izoliuotis. Tai yra ganėtinai keista. Todėl aš labai prašau gerbiamų valstiečių nebandyti stabdyti Statuto pataisų, susijusių ne su nuotolinio darbo, bet diskusijų Seimo posėdžiuose organizavimu, nes tai visiems mums reikalingas dalykas.
PIRMININKAS. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš labai atsiprašau, išjungsiu. Gerbiami kolegos, aš nelabai suprantu, kas čia darosi iš viso su mūsų saviizoliacija. Štai čia mes dar kartą matėme tai, ką mes visi padarėme, – yra duodama priesaika. Kada mes pradėjome eiti šias pareigas, davėme priesaiką. Noriu priminti, kad buvo toks atvejis Lietuvos kariuomenėje, kada keli asmenys, tarnaudami Afganistane, kai mūsų stovyklą pradėjo atakuoti talibai, pasakė, kad čia pavojinga, ir buvo grąžinti į Lietuvą. Tada buvo išmesti iš kariuomenės ir jie padavė į teismą dėl kompensacijos ir statisfakcijos. Teismai pripažino, kad jie yra neteisūs, nes jie buvo davę priesaiką, ir nors pavojinga gyvybei, jie turi tarnauti tėvynei.
Mes ką tik prisiekėme tarnauti Lietuvai ir, žinote, čia kažkoks virusas, reikia saviizoliuotis. Mums įsakinėja A. Veryga su jam pavaldžiomis institucijomis ir nurodo, kam, kur ir kada būti. Aš manau, kada yra labai svarbūs sprendimai, mes turime būti salėje ir, jeigu norime dirbti nuotoliniu būdu, tai tegul valstiečiai neblokuoja, o padeda kiek galint greičiau tą realizuoti. Čia turėtų būti pakviesti visi ir sėdėti, ir balsuoti taip, kaip ir visiems priklauso.
PIRMININKAS. Gerai. Toliau gerbiamas A. Nekrošius. Prašau.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, aš dėl darbo grupės. Tiesiog norėčiau išreikšti nuogąstavimą, kad nėra atsižvelgiama į opozicijos iškeltus klausimus, todėl darbo grupėje mes surastume per ateinančią savaitę, manau, tikrai sutarimą šiuo klausimu. Mes nesame nusiteikę prieš ar už, mes tiesiog sakome, kad turi būti užtikrintas vienodas darbas visiems vienodai. Kaip ir, tarkime, keičiant Statuto kokias nors pataisas, kurios liečia labai didelę dalį Seimo narių, įprastai įkuriama darbo grupė. Tai mes to ir prašome. Ačiū.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Na iš tikrųjų, kolegos, yra problema ta, kad tos Statuto pataisos, kurias jūs pateikėte, iš esmės nieko nesureguliuoja, išskyrus tai, kad karantino ar ekstremalios situacijos metu Seimas gali dirbti nuotoliniu darbu, tada, kada vyksta diskusijos ir taip toliau. Procedūrų jūs neapibrėžiate. Kiek aš susipažinau su kitų valstybių nuotolinio darbo reglamentais, kurie irgi yra tvirtinti įstatymu, niekas šitaip nesielgia. Visos kitos valstybės, kurių, tiesa, yra labai nedaug, tuos reglamentus pasidaro labai aiškius. O dabar jūs duodate vieną sakinį. Ekstremali situacija gali pasitaikyti ir esant sausrai, beje, tai ar Seimas ir tada nuotoliniu darbu dirbs? Greičiausiai ne. Aš manyčiau, kad detalių pačioms procedūroms tikrai reikia, nes mūsų nežavi tokia galimybė, kai įsijungia 261 straipsnis, esant neapibrėžtoms procedūroms, ir tada tiesiog posėdžio pirmininkas pasiūlo, o Seimas balsuoja net be diskusijų. Aš nemanau, kad mes sekame tų valstybių pavyzdžiu, kur parlamentai priima sprendimus be diskusijų.
Todėl mes ir siūlome, kad padarytume tą darbo grupę. Savaitę padirbkime, raskime platų sutarimą, kad tikrai galėtų ir opozicija, ir pozicija būti tikri dėl to, kas yra siūloma. Aš suprantu, kad galbūt norisi kartais piktnaudžiauti valdžia ir ypatingos skubos tvarka prastumti pataisas, bet nepamirškite, kad jūs šiandien renkatės ypatingą skubą, kuriai visą laiką patys prieštaraudavote sakydami, kad nėra deramas elgesys. Tai tik tiek.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, gal nebetęskime diskusijos apie tas Statuto pataisas, nes tarsi yra svarstymo stadija dabar. Manau, kiekvienas galės diskusijose pasisakyti dėl to projekto, jeigu jis liks darbotvarkėje. Paskutinis – A. Vyšniauskas ir balsuosime, ar išbraukti iš darbotvarkės.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Aš tik vieną patikslinimą. Baigiantis praeitam Seimui, kai Seimo Pirmininkas pavedė kanceliarijai sudaryti tą darbo grupę, Seimo Pirmininkas V. Pranckietis buvo sukvietęs neformalų pasitarimą dėl nuotolinio darbo. Kadangi tuometinis frakcijos seniūnas mane pasikvietė, galiu paliudyti, kad valstiečių ir žaliųjų atstovė, rodos, G. Burokienė, jei nesuklysiu, atėjo, pasakė – aš skubu ir išėjo. Kolegos, būkime kažkaip… nuosekliai laikykimės pozicijos.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, tikrai mes per ilgai diskutuojame dėl šio paprasto pasiūlymo. Yra Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos pasiūlymas išbraukti projektą – 1-3 klausimą iš šios dienos darbotvarkės. Prašau balsuoti. Kas už šį Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos pasiūlymą, kad išbrauktume projektą?
Už – 41, prieš – 70, susilaikė 9. Projektas lieka darbotvarkėje.
Tik dar priminsiu, kad bendru sutarimu pritarėme, jog būtų įtrauktas į darbotvarkę projektas Nr. XIVP-39 dėl Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojų. Įrašome į rezervą. Taigi ar galime bendru sutarimu tvirtinti darbotvarkę, ar reikia balsuoti? Balsuojame. Kas už darbotvarkės patvirtinimą, prašau balsuoti.
Balsavo 119: už – 87, prieš – 0, susilaikė 32.
10.18 val.
Informaciniai pranešimai
Prieš skelbdamas pirmąjį klausimą, aš noriu perskaityti Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos raštą, skirtą Seimo Pirmininkei ir Posėdžių sekretoriatui: „Pranešame, kad lapkričio 19 dieną Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos posėdyje bendru sutarimu frakcijos seniūne išrinkta A. Norkienė.“ Sveikiname naują frakcijos seniūnę.
Dėl vedimo tvarkos – gerbiamas V. Rakutis. Prašau.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, mūsų naujos sudėties Seimas posėdžiauja kaip tik tuo metu, kai Lietuvos valstybė turi vieną labai svarbią datą. Mes ją nelabai pastebėjome, nelabai apie ją šnekėjome, bet lygiai prieš 100 metų – 1920 m. lapkričio 21 d. buvo nutraukta ugnis tarp Lietuvos ir L. Želigovskio kariuomenių ir tuo Lietuva baigė savo nepriklausomybės kovas. Kaip tik tą dieną. 100 metų.
Aš norėčiau paprašyti gerbiamus kolegas pagerbti tuos, kurie kovojo su tuometiniais mūsų priešais – su bolševikais, su bermontininkais, su L. Želigovskio kariuomene. Pagerbti tylos minute visus žuvusius šiose kovose virš 2 tūkst. vyrų.
PIRMININKAS. Kviečiame pagerbti.
Tylos minutė
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Labai jums ačiū.
Dar noriu pasakyti, kad vienas iš Steigiamojo Seimo deputatų leitenantas A. Matulaitis, palikęs Seimo salę, ėjo kautis ir netoli Varėnos žuvo. Taigi turime ir Seimo narių, žuvusių šiose kovose. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Ačiū. Tuomet pradedame svarstyti klausimus pagal paskelbtą darbotvarkę.
10.20 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 9, 88 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-25 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 9, 8 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-25. Pranešėjas – A. Vyšniauskas. Jis, matau, prašo žodžio. Prašau.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Aš norėčiau frakcijos vardu 30 minučių pertraukos paprašyti.
PIRMININKAS. Yra siūlymas dėl 30 minučių pertraukos. Ar bendru sutarimu, ar prašote balsuoti? Girdžiu, kad bendras sutarimas gali būti, tai skelbiama 30 minučių pertrauka.
10.21 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko kandidatūros“ projektas Nr. XIVP-26 (svarstymas)
Ir pradedame turbūt svarbiausią šiandien klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko kandidatūros“ svarstymą ir priėmimą. Priminsiu, ką Statutas sako apie šią procedūrą. Statute pažymėta, kad ne vėliau kaip per savaitę po to, kai buvo kandidatūra pateikta, turi būti surengtas kitas Seimo posėdis sprendimui dėl pateiktos kandidatūros priimti. Taigi vėliausiai tas posėdis galėtų būti kitą ketvirtadienį, bet mes tą klausimą sprendžiame šį antradienį. Šiame posėdyje pirmiausia išklausomos frakcijų išvados, pradedant didžiausia ir baigiant mažiausia frakcija. Po to rengiama diskusija, kurios pabaigoje suteikiamas žodis pretendentui iki 20 minučių, taip pat galimybė jam dar kartą atsakyti į Seimo narių klausimus iki 30 minučių. Pretendentui baigus atsakinėti į klausimus balsuojama, ar pritarti pateiktai Ministro Pirmininko kandidatūrai.
Taigi pagal šią procedūrą pradedame frakcijos seniūnų ar jų įgaliotų atstovų pasisakymais. Pagal dydį pirmiausia Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos pasisakymas dėl Ministro Pirmininko kandidatūros. M. Lingė pasisakys, taip? Prašau.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tikrai didelė garbė stovėti šioje tribūnoje ir kalbėti šiuo ypač svarbiu klausimu. Gyvename pandemijos laikotarpiu, todėl turime neeikvoti laiko tuščiažodžiavimui ir daugiau kalbėti apie esmę ir prasmę tų darbų, kurie laukia Lietuvos.
Šiandien mes turime pasiruošusią kandidatę į ministrus pirmininkus visomis savybėmis, kurių šiuo laikotarpiu ypač reikia Lietuvai. Mes turime kandidatę, kuri savo kalbomis nekuria iliuzijų, kuri kalba taip, kaip yra, kuri kalba tiesą, kurią galbūt kai kam girdėti yra nepatogu, kuri geba apginti kiekvieną savo žodį, gebėti įsiklausyti į kitą kalbantįjį, esantį ne tik šitos frakcijos, bet ir kitoje salės pusėje.
I. Šimonytė rodo tinkamą ir tą būtiną pavyzdį jaunajai Lietuvos kartai, kuri šiandien tampa politikais, kuri gal tiktai ateityje imsis atsakomybės už valstybės ateitį, demonstruodama tas savybes, kad Lietuvoje jau nueina ta karta, kai giminystėmis, pažintimis, protekcionizmu buvo galima pelnyti ir padaryti didelę karjerą. Tai geriausiai rodo jos asmeninis pavyzdys, kai nuo ministerijos specialistės iki ministrės savo jėgomis ir pastangomis padaryta karjera. Ir šiandien, tikiu, bus galima pakelti I. Šimonytę dar vienu laipteliu, atsakomybės laipteliu, pirmyn.
I. Šimonytė, prisistatydama praėjusią savaitę šioje Seimo salėje, pati pabrėžė, kad ji nesiruošia būti Lietuvos freken Bok, nurodanti, kam ką valgyti, kaip su kuo gyventi, ką veikti ir ką daryti, bet labiau kalbėdama ir aiškindama apie bendrą atsakomybę, apie tarimosi prasmę, apie bendrų sprendimų paieškas, to, ko galbūt labiausiai šiuo susipriešinimo, politinio susipriešinimo laikotarpiu reikia Lietuvai – naujos demokratinės kokybės, kurioje į politiką grįžta argumentai, grįžta įsiklausymas ar racionalizmas, einantis kartu su jautrumu, būtina sąlyga, norint iš tiesų mažinti socialinę atskirtį. Todėl, gerbiami kolegos, tikrai raginu visus balsuoti ir palaikyti I. Šimonytės kandidatūrą.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau pagal frakcijų dydį eilė pasisakyti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovui. Ar bus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovas, kuris pasisako dėl kandidatės frakcijos vardu? Prašom. A. Norkienė, frakcijos seniūnė.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Gerą dieną, gerbiami kolegos. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija išklausė pretendentės I. Šimonytės prisistatymo kalbą plenarinių posėdžių salėje, taip pat susipažino su valdančiosios koalicijos sutartimi bei jos teikiamomis ministrų kandidatūromis. Deja, su Vyriausybės programos projekto apmatais arba bent gairėmis mums nepavyko susipažinti, taip pat nežinome ir žemės ūkio ministro kandidatūros, jie iki šiol visuomenei nėra pateikti. Tad premjerės įsipareigojimų apimties ir prioritetinių darbų išsamiai įvertinti neturėjome galimybės. O mums nerimą kelia ir kandidatės į premjerus ministrų kandidatūrų pasirinkimas. Jos neturėtų visuomenei kelti klausimų dėl etikos, moralės ir neturi mesti šešėlio ant Vyriausybės dėl kandidatų praeityje kilusių skandalų, jiems supainiojus viešuosius ir privačius interesus, ypač šių dienų akivaizdoje, kai teismas nagrinėja precedento neturinčią politinės korupcijos bylą. Neturi kilti klausimų ir dėl jų patirties, dėl kompetencijos įgyvendinant Vyriausybės programą. Mes taip pat nematome ir pasirengimo tęsti kovą su COVID-19 pandemija. Deja, COVID-19 suvaldymo planai yra tik deklaracijos ir iki šiol nėra aišku, kokios konkrečiai lyderystės, kokių priemonių gerbiama kandidatė imsis šioje srityje. Tenka paminėti ir skirtingas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei gerbiamos I. Šimonytės vertybines nuostatas, šių klausimų taip pat nėra koalicijos sutartyje. Turime skirtingą požiūrį ir į narkotikų dekriminalizavimą. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos, apsvarsčiusios gerbiamos I. Šimonytės kandidatūrą ir aukščiau nurodytus probleminius dalykus, ši kandidatūra pritarimo neturi.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar pagal dydį toliau būtų šiandien pagausėjusios Lietuvos socialdemokratų darbo partijos frakcijos atstovo pasisakymas.
G. PALUCKAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, savo pasisakymo metu gerbiama kandidatė I. Šimonytė prašė pasitikėjimo kredito, ne pataikavimo, todėl socialdemokratai tikrai nepataikaudami, nuoširdžiai sako, jog ši Vyriausybė turbūt bus dešiniausia arba liberaliausia, kokia tik yra buvusi, ir oponavimo, ypač iš kairės ir iš opozicijos, tikrai sulauks nemažai. Tačiau mums užduodant klausimus gerbiamai kandidatei nepavyko gauti visų atsakymų apie Vyriausybės programą arba jos apmatus bei planuojamus darbus. Atvirkščiai, kai kurie pretendentai į Vyriausybės kabinetą savo kalbose, viešose ir interviu, ne kartą yra pasisakę labai įdomiai ir prieštaraujančiai socialdemokratų įsitikinimams ir planams Seime. Todėl tikime, jog valdančioji dauguma turi prisiimti atsakomybę pirmiausia už siūlomą valstybės raidos viziją ir, matyt, savo balsais patvirtinti savo keliamą kandidatę. Todėl Socialdemokratų frakcija nebalsuos už I. Šimonytės kandidatūrą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau turėtų kalbėti Liberalų sąjūdžio frakcija, bet, deja, mes neišsprendėme nuotolinio pasisakymo galimybės ir, kaip matote, salėje negali būti šiuo metu nė vienas šios frakcijos atstovas, nes Seimo nariams, deja, nenustatytas dešimties dienų terminas saviizoliacijai, kaip yra ministro patarėjams ar prezidentūros darbuotojams. Pagal operacijų vadovo įsakymus Seimo nariai traktuojami kaip mažiau svarbūs valstybės pareigūnai negu minėti mano atstovai, todėl kai kurie Liberalų sąjūdžio atstovai, nors jie turi abu neigiamus testus (praėjo 10 dienų, tačiau nepraėjo 14 dienų), ir šiandien negali dalyvauti.
Tuomet pagal dydį yra eilė Mišriai Seimo narių grupei.
K. GLAVECKAS (MSNG). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, taip išėjo, kad liberalai praleido, bet aš Mišrioje grupėje, tai bandysiu atsakyti į kai kuriuos klausimus, kurie mus domina.
Visų pirma viena labai garsi ministrė pirmininkė, kada atėjo į valdžią, pasakė labai gerą frazę: „Aš sudeginu savo senas kalbas ir startuoju naujoje veikloje su baltu popieriaus lapu.“ Aš pabandysiu trumpai pakomentuoti ar pasakyti, kas vienaip ar kitaip yra labiausiai aktualu mūsų tame naujame popieriuje ir kurioje vietoje mes galime rasti sutarimą, o kurioje vietoje skirsis pozicijos arba gali skirtis. Kas svarbiausia tame naujame popieriuje, tai, be abejo, yra korona. Ir ne tik pati korona kaip liga, bet neviltis ir baimė, kuri žmonėse yra atsiradusi ir kuri labai smarkiai išplitusi. Tai, kad būsima, dabar kandidatuojanti Ministrė Pirmininkė prisiėmė atsakomybę už šito klausimo sprendimą, yra iš tikro labai kilnus žingsnis, bet tuo pačiu metu ir labai rizikingas, nes kaip įveikti tą koroną niekas faktiškai iki galo ir nežino. Vieni prognozuoja tada, kiti prognozuoja kitą laikotarpį.
Kitas klausimas yra pasaulio ir Europos Sąjungos ekonominė padėtis ir rizikos, kurios yra. Jos irgi neapibrėžtos. Faktiškai įrašyti kokį naują skirsnį į biudžeto tvarkymą, į finansų tvarkymą, į valdymą bus nepaprastai sunku. Ir tas sunkumas priklausys ne tik nuo Europos Sąjungos, Europos Komisijos darbų, bet ir visų pirma nuo Ministrės Pirmininkės darbų, nes ji tiesiogiai turės reikalų su Briuseliu ir turės ten vienaip ar kitaip arba ginti Lietuvos poziciją, arba formuoti kokį naują požiūrį į visus tuos dalykus, kurie Lietuvai yra labai svarbūs.
Didžiausias iššūkis – kitų metų biudžetas, mano giliai nuoskaudai, pateiktas beveik nekoreguotas. Šiandien susitikime Ministrė Pirmininkė sakė, kad jis nebus mažinamas arba kraipomas kaip nors, didinamas, koreguojamas. Bet esant tokiai situacijai, kokią mes turime dabartiniu metu, net per tą mėnesį, kurį mes turėjome iki jo korekcijų, ir tą laikotarpį, kurį turime iki jo priėmimo, mes iš tikro galėjome, buvo galima pasiruošti kur kas labiau ir koreguoti tas sritis arba tas biudžeto finansavimo eilutes, kurios yra akivaizdžiai koreguotinos. Aš turiu omeny iš to patyrimo, kurį Vyriausybė turėjo 2008–2009 metais, ir Saulėlydžio komisija, kuomet iš tikro reikėjo mažinti išlaidas tam, kad ateityje, kad kitu finansiniu laikotarpiu, kitais metais mes turėtume mažesnį biudžeto deficitą. Dabartiniu metu tas deficitas prognozuojamas ir šių metų 1,5 mlrd., ir kitais metais, atrodo, bus labai didelis.
Skolinimosi rezervai, įskaitant tai, kad skolinimasis vyks didėjančios infliacijos sąlygomis, bedarbystės augimu ir kitomis sąlygomis, įgaus tam tikrų specifinių formų, kitaip tariant, įgaus ir recesijos, ir krizės formų, o tai irgi sukels labai daug papildomų reikalavimų.
Todėl aš manau, mišrioji frakcija mano, kad labai svarbus klausimas yra komandos sudarymas, nes viena Ministrė Pirmininkė, kad ir koks būtų žmogus – moteris orkestras, iš tikrųjų nesukoreguos visų, o ta visa komanda, kuri bus, turėtų labai smarkiai jai padėti. Klausimas, ar užteks tos kompetencijos, klausimas, ar užteks to patyrimo, nes situacija iš tiesų labai įtempta. Visų šalių patirtis rodo, kad sprendžiant tokius klausimus, kurie susiję su krizėmis, jaunimas turi dalyvauti, bet lygiagrečiai turi būti ir patyrimas arba nedarymas tų klaidų, kurios buvo daromos seniau dėl kokių nors populistinių dalykų.
Kitaip tariant, būtų galima vardinti be galo daug visokių problemų, kurios laukia. Reziumuojant galėtume pasakyti, kad Mišri grupė turėjo susitikimą su Ministre Pirmininke, jos paklausė, kai kas liko patenkinti atsakymu, kai kas liko nelabai patenkinti atsakymu, todėl Mišri grupė balsuos laisvai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū K. Glaveckui. Dabar eilės tvarka žodis Laisvės frakcijos atstovui ar atstovei.
A. ARMONAITĖ (LF). Dėkoju, pirmininke. Esame pačiame pandemijos pike, ir šiandien 17 žmonių mirė, virš tūkstančio naujų susirgimo atvejų. Mūsų pagrindinis iššūkis šiandien yra išsaugoti žmonių sveikatą ir išsaugoti darbo vietas, kad ateityje mums nereikėtų sumokėti dar didesnės kainos, negu mokame šiandien.
Tačiau pandemija yra ir galimybė sutvarkyti valstybės higieną, įdarbinti naujausias technologijas, kad ekonominiai iššūkiai taptų galimybėmis, kad išjudėtų pokyčiai švietime, kad pagaliau būtų gerbiamos žmogaus teisės ir laisvės. Ingrida yra pasiruošusi šiam darbui, ji yra pasiruošusi šiam darbui geriau negu bet kas kitas šioje salėje, geriau negu bet kas kitas dabar Lietuvos politikoje. Ji turi komandą, kuri turi skirtingos patirties, turi skirtingą požiūrį, yra pasiruošusi atsiraitojusi rankoves dirbti, kad įveiktume tuos iššūkius ir įveiklintume naujas galimybes.
Nėra naivių, mes nesame naivūs, bus tikrai nelengva, bus sunku, ir mums reikės Lietuvos žmonių palaikymo, mums reikės kolegų palaikymo, bet mes esame pasiruošę tai padaryti. Laisvės frakcija tikrai palaikys I. Šimonytės kandidatūrą, mes kviečiame ir kitus, dar abejojančius galbūt šioje salės pusėje, ją palaikyti.
Lietuvoje mes matysime ne tik naujų prioritetų, bet, ko gero, ir naują veikimo stilių – ne kalbėjimą iš aukščiausių tribūnų ar bent jau ne vien kalbėjimą iš aukščiausių tribūnų, bet ir buvimą tarp žmonių, ką Ingrida iš tiesų demonstravo ir praėjusiais metais, ir ankstesnėje savo politinėje veikloje, ir kampanijos metu, ir dabar iki šiol, nors įtemptas laikas iš tiesų mus spaudžia. Palaikysime Ingridos kandidatūrą ir kviečiu kitus palaikyti.
PIRMININKAS. Toliau žodis Darbo partijos frakcijos atstovui.
V. JUKNA (DPF). Gerbiami kolegos, šiandien jau iš tiesų ne kartą nuskambėjo apibūdinimas tos situacijos, kurioje šiandien esame. Pandemija tiesiog negailestingai vystosi ir niekas negali prognozuoti, kada tai baigsis, kiek tai turės pasekmių ekonomikai, kaip reikės išeiti iš šios situacijos. Todėl iš tiesų reikia ambicingų, daugeliu atveju net ir gana agresyvių sprendimų, ryžtingų sprendimų, kad suvaldytume šią situaciją ir kovotume su ekonominėmis pasekmėmis ne tik šiandien, bet ir ateityje.
Gerbiame rinkėjų valią, gerbiame jų pasirinkimą formuoti centro dešiniąją Vyriausybę šioje sunkioje situacijoje. Taip pat didėjanti atskirtis, ypač regionų, skurdas, kaip minėjau, reikalaus didelių, ambicingų ir kartais nepopuliarių sprendimų.
Darbo partijos frakcija, išklausiusi gerbiamą I. Šimonytę, apsvarstė jos kandidatūrą. Darbo partija, dirbdama konstruktyvioje opozicijoje, nutarė netrukdyti formuoti komandos, dirbti opozicijoje ir balsuojant susilaikyti. Ačiū. Darbo partija balsavimo metu susilaikys.
PIRMININKAS. Dabar bendroji diskusija. Žodis bus suteikiamas užsirašymo eilės tvarka. Pirmasis užsirašė A. Guoga.
A. GUOGA (DPF). Iš tikrųjų gerbiama kandidatė prisistatė Darbo partijos frakcijoje. Vienas iš pirmų klausimų buvo, ką būtų kitaip dariusi su šia pandemija, ką tada darys ir koks yra planas, kaip išspręsti šią problemą. Visa Europa gyvena su šia opia problema. Niekas nerado stebuklo. Turėtume nustoti kritikuoti dėl pandemijos ir pradėti konstruktyviai dirbti. Kai buvau Europos Parlamente, turėjome ypatingą svečią – šventąjį popiežių Pranciškų. Jis sakė: neleiskite Europai tapti močiute. Gerbiamieji, gimstamumas! Nėra ambicijų! Kaip krikščionys demokratai neturi ambicijų? Negalime rasti pinigų vaikams? Tai kas liks Lietuvoje?
Gerbiama kandidate, pasvarstykite, pagalvokite, neleiskite mūsų tautai tapti močiute. Skatinkime gimstamumą. Mano idėja yra gera. Tobulinkime. Reikia kovoti dėl ateities. Jeigu galime turėti biudžete 4 mlrd. skylę, gaila mums 400 mln. šeimoms, kurios gimdo? Pagalvokite! Nėra logikos! Negalima žiūrėti į viską sausai, kruopščiai ir atsargiai. Reikia turėti ambicijų dėl mūsų valstybės. Nepalaikau.
PIRMININKAS. Toliau pasisako P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, gerbiamo Antano tokia ugninga kalba, priekaištai dėl to, kad neturime ambicijų. Man, atrodo, Antanas priekaištų neturėtų, aš tikrai stengiuosi. (Juokas salėje, plojimai) Ne kaip kurie.
Bet šiandien aš noriu truputį kita tema pakalbėti, apie kurią nekalba. Vis tiktai labai keista valdančioji dauguma. Pati liberaliausia ir pati krikščioniškiausia. Kaip čia suprasti? Krikščionys demokratai sutaria su liberalais ir su profesionalais liberalais, sudaro valdančiąją daugumą. Jie ir krikščionys demokratai sutaria dėl narkotikų legalizavimo, jie sutaria dėl vienalyčių santuokų, jie sutaria dėl vaikų įsivaikinimo.
Ką vis tiktai mes galime padaryti? Spręsti. Kokią nuomonę susiformuoti? Kad pareigos, postai yra daug svarbesni už bet kokias vertybes. Galima viską parduoti, viską išduoti, visas vertybes – svarbiausia gauti pareigas. Taip, gal kitiems tai turėtų būti svarbu, bet krikščionims demokratams svarbiausia turėtų būti vertybės. Bet, deja, taip nėra. Laikas, ponai krikščionys demokratai, konservatoriai, būti bent tiek garbingiems, neveidmainiauti ir pakeisti savo partijos pavadinimą – išmesti žodžius „krikščionys demokratai“. Pasilikite Tėvynės sąjunga, liberalai ar kaip, bet išmeskite „krikščionys demokratai“. Tikrai bent jau nepiktinsite tautos, bent gal būsite garbingesni.
Kitas dalykas, ką aš norėjau pasakyti ta pačia tema. Visą laiką be galo buvo kritikuojama konservatorių, krikščionių demokratų, kad visos Vyriausybės neskaidrios, kad partijos yra teisiamos, kad jos vis tik negali dalyvauti valdančiojoje daugumoje, kad turi būti skaidri, nepriekaištinga Vyriausybė ir jos nariai. Vis dėlto šiai valdančiajai daugumai nepavyko šito uždavinio išspręsti. Net keturi ministrai… Tai nesibaigęs VTEKʼo sprendimas dėl pajamų nedeklaravimo, tai nepavyko galbūt kažkaip ne visada blaiviam vairuoti ministrui, kitas – D. Kreivys savo mamai, arba, kaip sakant, sau, praeitoje kadencijoje Europos Sąjungos pinigus paskyrė. Net jų pačių buvusi Prezidentė D. Grybauskaitė pareikalavo, kad jis būtų atleistas iš ūkio ministrų. Dabar tinka D. Kreivys. Tinka D. Kreivys vėl užimti pareigas, žinoma, energetikos ministro ir vėl galbūt kitokiu būdu ar savo mamai, ar kam skirstyti pinigus.
Jeigu jūs reikalaudavote iš kitų, ponai konservatoriai, ypatingo skaidrumo, tai tuos standartus taikykite ir sau, bet jūs taikote visą laiką aukščiausius moralinius kriterijus kitiems, bet sau netaikote. Aš atsimenu, kaip buvo plakama partija „Tvarka ir teisingumas“,– teisiama partija, su ja kalbėtis negalima, nuo jos reikia sėdėti toliau, bent dviejų metrų atstumą išlaikyti ir panašiai. Daug didesniais kaltinimais yra kaltinama šiandien oficialiai Liberalų sąjūdžio frakcija. Jokios problemos! Viskas yra gerai todėl, kad formuoja valdančiąją daugumą konservatoriai.
Aš manau, kad… Taip pat noriu dar keletą sakinių pasakyti apie dabartinę premjerę, kandidatę į premjerus, taip, greičiausiai jinai bus patvirtinta. Žmogų pažinsi iš darbų, o medį iš vaisiaus. Vis dėlto, kada jinai buvo A. Kubiliaus Vyriausybėje finansų ministre, labai atsakinga, buvo padaryta daug didelių klaidų. Viena iš tų, kad skolinosi 8 mlrd. beveik po 10 % metinių palūkanų, kada Tarptautinis valiutos fondas sakė – tai yra nusikaltimas, negalima šitokiomis didelėmis palūkanomis skolintis ir dar fiksuoti kuriam laikui. Ir taip bankams sumokėjome beveik 3 mlrd. eurų per 10 metų.
Antras dalykas. „Snoro“ banko uždarymas. Jeigu iš tikro „Snoro“ bankas bankrutavo, tai reikėjo jį sanuoti, o ką padarėme? Mes blogas paskolas atidavėme valstybei, o geras – bankui.
Gerbiamieji, reikia pripažinti klaidas ir jų nekartoti. Tikėkimės, kad dabartinė premjerė vis dėlto pasimokys iš senų klaidų ir jų nepakartos.
PIRMININKAS. Toliau kviečiame į tribūną Seimo narį D. Kepenį.
D. KEPENIS (LVŽSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, mieli kolegos, tokia graudi žinia – kiekvieną dieną Lietuvoje mes palydime į paskutinę kelionę nuo 100 iki 110 savo piliečių. Iš jų galėtų gyventi dar minimumas kokie 15–20, nes jie dar yra darbingo amžiaus, bet jie išėjo todėl, kad arba ko nors nežinojo, kaip elgtis su savo sveikata, apleido ją, arba tiesiog tingėjo tuo užsiimti, nes yra didžiuliai pažadai, kad mes labai labai rūpinsimės jūsų sveikata.
Ir štai aš pasižiūrėjau mūsų kandidatės į premjerus Sveikatos politikos programą, kuri išdėstyta 19 lapų. Toje dalyje, kuri šneka apie tuos žmones, kurie šiandien galėtų puikiai gyventi, jeigu jie žinotų, jeigu jiems būtų infrastruktūra suteikta, jeigu jiems būtų sudarytos sąlygos, jeigu jie būtų skatinami įvairiausiu būdu, apie tai kalbos faktiškai nėra. Į vieną puslapiuką šiaip taip telpa kai kurios žinios, kaip žada naujieji valdantieji pavesti šitą visą sistemą sveikatos biurams, ir nieko daugiau nesugalvota. Visa kita tiktai – sveikata, sveikata, tačiau tereikia pakeisti žodį „sveikata“ – „gydymas“, „medicina“, „medicininės paslaugos“ ir viskas stojasi į savo vietas, o ten šitų žodžių labai trūksta. Ten vien tiktai apgaulė, sukeisti žodžiai. Nieko nėra baisiau, kaip sujaukti žmogaus sąmonę, kai tu jam sakai – juoda, bet visą laiką rodai balta, balta, arba atvirkščiai, ir jis patiki, kad taip yra. Taigi šiandien mes patikėjome, kad sveikata tai yra gydymas, tai yra ligoninės, tai yra geri medikų atlyginimai, o visa kita čia jau nieko baisaus.
Aš ne kartą girdėjau, kaip kandidatė į premjerus kalbėjo, kad reikia žmonėms dalinti ne žuvis, bet meškeres. Ne kartą bandžiau kreiptis į gerbiamą Ingridą su pasiūlymais: dar jai būnant finansų ministre kaip sveikuomenės atstovas bandžiau kreiptis ir kelis sykius kaip kolega į Seimo narę, ką, miela Ingrida, mes kartu galime padaryti, motyvuodami žmones.
Šiandien Lietuvoje yra apie 100 tūkst. gyventojų, kurie puikiai rūpinasi savo sveikata ir jiems faktiškai tos paslaugos, kurias jūs žadate savo 18 puslapių, arba visai nereikalingos, arba reikalingos kartą per metus, kartą per dvejus metus. Tokių žmonių, kaip sakiau, Lietuvoje apie 100 tūkst. Jeigu mes juos motyvuosime, skatinsime, tai tas žmonių skaičius augs ir iš tikrųjų tų problemų mažės, kadangi mes žinome, kad pusę vaistų mes vartojame tik todėl, kad nežinome alternatyvų. Gal arbatėlės, gal judėjimas, gal dvasinė ramybė gali išgelbėti mus nuo antidepresantų, bet apie tai mūsų kandidatė kažkodėl kalbėti nenori arba jos patarėjai šitą klausimą nuslėpė nuo jos.
Turėdamas šitą graudžią bendravimo su kandidate patirtį prieš daugelį metų ir dabar, matau, kad jai tie dalykai kol kas svetimi, nesuprantami ir artimiausiu metu nieko nežadama keisti. Todėl aš tikrai susilaikysiu balsuojant už I. Šimonytės kandidatūrą. Ačiū.
10.52 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 9, 88 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-25 (pateikimo tęsinys)
PIRMININKAS. Ačiū pasisakiusiam. Dabar kaip tik baigėsi skelbtoji pusvalandžio pertrauka. Šiuo klausimu padarome nedidelę pauzę ir grįžtame prie darbotvarkės 1 klausimo – Seimo statuto pateikimo tęsinys. Tribūnoje – A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tęsiu pristatymą Statuto pataisų, susijusių su nuotoliniu darbu. Manau, diskusijų viešojoje erdvėje ir čia, salėje, buvo pakankamai daug. Norėčiau pasakyti, kad yra Teisės departamento tam tikrų pasiūlymų. Kiek žinau, jeigu šiandien pritarsime, rinksis Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kuris turės ir gebės į tuos pasiūlymus atsižvelgti. Kviečiu palaikyti, o jeigu turite klausimų, mielai į juos atsakysiu.
PIRMININKAS. Klausti yra užsirašęs A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Gerbiamas kolega, iš tiesų pritariu jūsų siūlomoms Statuto pataisoms, tačiau, matyt, ne paslaptis, kad tai yra dalinis sprendimas dėl nuotolinio darbo. O tam, kad būtų galimybė visiškai dirbti nuotoliniu būdu, dar reikia šiek tiek platesnių tiek įstatymų pataisų, tiek ir techninės bazės. Ir vieno, ir kito padarymas reikalauja laiko. Teisinės bazės praplėtimas reikalauja politinio sutarimo, techninės bazės praplėtimas galbūt reikalauja viešųjų pirkimų.
Kaip jūs manote, ar negali atsitikti tokia situacija, kad laiku tai išsidėlios taip, kad tada, kai Seimas galės visa apimtimi dirbti nuotoliniu būdu, tokio poreikio jau nebus dėl reikalų, gana sparčiai judančių su vakcina, galimybės vakcinuotis ir panašių dalykų? Ar negali atsitikti tokia kuriozinė situacija, kad sieksime, sieksime kažko, o galutinis rezultatas – to paprasčiausiai nereikės dėl to, kad tai pasieksime vėliau, negu to reikia.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Mes ir teikiame šitas pataisas dėl to, kad norime užtikrinti bent jau galimybę diskutuoti nuotoliniu būdu, kad nereikėtų būriuotis Seimo salėje. Tai būtų tam tikras apsaugos mechanizmas. Kalbant apie nuotolinius balsavimus, tas iš tikrųjų reikalauja sudėtingesnių techninių sprendimų. Kiek žinau, Seimo valdyba ir Seimo kanceliarija tuo klausimu dirba. Be abejo, suprantama, gali užtrukti visos sistemos įdiegimas ir panašiai. Aš nesu kompetentingas atsakyti dėl techninių dalykų. Bet jeigu tokia sistema bus parengta, tai ji veiks. Žinote, tų krizių gali būti visokių ir ateityje. Juo labiau kad mes nežinome, kaip ši pandemija užsibaigs, kada ji užsibaigs, kada mes turėsime vakciną, kada ji pasieks ir panašiai. Tai geriau turėti nei neturėti.
PIRMININKAS. Klausia A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, norėčiau jūsų paklausti dėl pačios formuluotės. Čia yra parašyta, kad tik paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną. Pasižiūrėjau civilinės saugos tinklalapyje – Lietuvoje buvo paskelbtos bent jau keturios ekstremaliosios situacijos valstybinio lygio. Pavyzdžiui, 2011 m. gegužės 9 d. pirmą kartą Lietuvoje paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija sutrikus medicininių atliekų tvarkymo, naikinimo sistemai. 2018–2019 metais – žemės ūkio sektoriuje dėl sausros padarinių. 2020 metais – dėl COVID-19.
Tai mano klausimas būtų toks: ar kiekvienąkart, kai Lietuvoje bus sausra ar dar kas nors, Seimas tiesiog automatiškai persijungs į tokį darbą, ar bus pasirinktina kokia nors opcija? Ačiū.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Aš manau, kad Seimui galioja ir sveiko proto kriterijai, tikrai esant sausrai, kiaulių marui ar dar kokiai nors ekstremaliajai situacijai Seimas neposėdžiaus nuotoliniu būdu. Manau, kad Seimas yra ganėtinai protinga institucija, kad to nedarytų.
PIRMININKAS. Toliau klausia G. Kindurys.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tiesų plenariniai posėdžiai savo dalyvių gausa, procedūromis labai skiriasi nuo komitetų posėdžių. Organizuojant komitetų posėdžius nuotoliniu būdu irgi kyla daugybė problemų, neretai negirdime kalbėtojo ar, atvirkščiai, įsivelia pašalinių garsų. Yra buvę, kad tenka klausimą atidėti kitam posėdžiui arba paprašyti raštu informacijos.
Aš norėjau jūsų paklausti, kokių imsitės priemonių, kad būtų užtikrinta viso proceso kokybė, kad laiku galėtų Seimo narys kalbėti ar paklausti.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, šiandien mes kalbame apie teisinį dokumentą, tai yra Statuto pataisą. Techninius dalykus turės užtikrinti Seimo kanceliarija. Ne mes, ne Seimo nariai nusprendžia, kaip veiks IT sistemos. Noriu pastebėti, kad yra kitų institucijų, labai didelių, tokių kaip Europos Parlamentas, kurios sugeba, keli šimtai parlamentarų kažkokiu būdu dalyvauti posėdyje, pasisakyti, diskutuoti ir balsuoti. Aš manau, kad viskas yra įmanoma. Be abejo, tikrai neišvengsime ir techninių trikdžių, ir visų kitų dalykų, nes reikės visiems išmokti naudotis tuo, ką pateiks Seimo kanceliarija.
PIRMININKAS. Toliau klausia V. Ąžuolas. Nėra klausiančiojo? Tokiu atveju R. Miliūtė. Taip pat, atrodo, nėra. R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Sveiki. Užsiminėte apie tokį žodį, trumpą sakinį kaip „sveiko proto“, ar ne? Tai vis dėlto, pasižiūrėjus į Konstituciją, yra žodžio laisvė, yra privaloma diskusija ir panašiai. Užsiminėte, kad ir Europos Parlamentas dirba nuotoliniu būdu ir diskutuoja. Tačiau pas jus šitų dalykų nėra. Kaip kalbėjo ir mūsų kolegė posėdžio pradžioje, greičiausiai mes kreipsimės ir į Konstitucinį Teismą, nes tai prieštarauja Konstitucijos normoms. Kai jūs bandote sakyti, čia tobuliname, tobuliname, bet visas tas projektas ir turi būti teisingai parengtas. Kaip jūs galvojate?
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, jeigu jūs paskaitytumėte pataisą, tada paskaitytumėte Statuto straipsnius, kuriuos liečia ta pataisa, jūs puikiai suprastumėte, kad kalbama apie visas diskusijų rūšis, klausimus, pateikimus, kitus dalykus, tas sureglamentuojama automatiškai. Kiek aš žinau, kiek kalbėjome ir su Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuru, bus gal kokių nors pastabų, pasiūlymų ir kai kas bus pakoreguota, kad būtų dar aiškiau. Bet kuriuo atveju jūs turite teisę teikti pasiūlymus. Jeigu matote, kaip patobulinti, aš kviečiu teikti pasiūlymus.
PIRMININKAS. Toliau klausia I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Gerbiamasis pranešėjau, dėkoju už pateikimą. Norėčiau pasiteirauti, kadangi jau pradėjote iš principo vieno turinį dėl diskusijų diskutuoti, ar jau pradėta galvoti, kaip galėtume įgyvendinti visas Seimo narių teises ir balsuojant? Ar jau pradėti rengti kokie nors pakeitimai, ar tuo kol kas planuojama ir apsiriboti?
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Žinokite, deja, negalėčiau į šitą klausimą atsakyti. Į šitą klausimą jums galėtų atsakyti Seimo valdyba, ypač jūsų kolega Andrius, kuris tikrai, manau, yra įsigilinęs ir dalyvavo tose diskusijose. Šiuo atveju aš ten nedalyvauju, nežinau ir negaliu atsakyti į šitą klausimą.
PIRMININKAS. Ir G. Surplys.
G. SURPLYS (LVŽSF). Laba diena, kolegos, Andriau. Iš tikrųjų klausimas yra svarbus, niekas dėl to nesiginčija, yra skubus, irgi niekas dėl to nesiginčija. Bet mes esame Tautos atstovai ir todėl natūralu, kad kyla daug klausimų. Šiuo atveju galima skubėti vietoje arba skubėti galima aktyviai. Aš norėčiau užduoti du klausimus.
Jūs nuo pat pradžių deklaravote, na, jūs kaip valdančioji koalicija, kad tarsitės su visais ekspertais, su kuriais tik bus įmanoma. Noriu paklausti, ar yra pasitarta su ekspertais būtent šiuo Seimo nuotolinio darbo klausimu? Ne tik su medikais ekspertais, kurie dirba taryboje, Prezidento inicijuota dirba taryba ir premjero inicijuota, bet ir su IT specialistais, ir galbūt su teisininkais dėl demokratijos klausimo arba opozicijos teisių klausimo. Tai ar tartasi su ekspertais? Pirmasis klausimas.
Antras. Šiandien vėl turėjome situaciją, kai iš tikrųjų svarbi diena, tą sakė kolega Mindaugas, bet nesugebėta buvo suorganizuoti, kad nuotoliniu būdu galėtų pasisakyti labai svarbi frakcija, dirbanti izoliacijoje. Gal galite paaiškinti, kodėl taip įvyko? Vėlgi ar mes esame tikrai pasiruošę priimti šituos pakeitimus, jeigu techniškai kol kas esame visiškoje baloje turbūt?
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Pradėsiu nuo antro galo. Gerbiamas kolega, matyt, jūs arba susilaikysite, arba balsuosite prieš šitą pataisą. Jeigu jūs taip padarysite, tai kaip jūs užtikrinsite, kad ta frakcija, kuri yra saviizoliacijoje, galėtų pasisakyti? Šiuo metu Seimo statutas nenumato galimybės Seimo frakcijai išsakyti savo pozicijos nuotoliniu būdu. Tiesiog to nėra. Realiai mes vieninteliu atveju, kada galime tai padaryti, tai yra Vyriausybės valanda, manau, ir pats esate dalyvavęs nuotolinėse Vyriausybės valandose, tai pat ir diskusijos, kurios vyksta Seime, keletą kartų turėjome medikų ir panašiai. Bet statutinės normos, kuri leistų frakcijai pasakyti motyvus, užduoti klausimus atskiriems nariams, nėra. Tai būtent tą ir bandome sutvarkyti, kad tokia galimybė atsirastų. Techninės galimybės tikrai yra. Jeigu per Vyriausybės valandą ministrai geba prisijungti per tas pačias sistemas ir kalbėti, matyt, ir Seimo nariai tą galėtų padaryti.
O dėl gilesnių pasitarimų su ekspertais, tai, kaip ir buvo minėta kažkurioje diskusijoje, yra Seimo kanceliarijos darbo grupė, kuri rengia visus tiek techninius dalykus, tiek ir vėlesnius dėl Statuto pataisų. Tarkime, nuotolinio balsavimo yra sudėtingesnė procedūra, vienas dalykas. Kitas dalykas. Mes irgi ganėtinai daug tų diskusijų turėjome, yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas su savo biuru, yra Teisės departamentas, na, yra didelė grupė ekspertų, kurie dėl tokios labai smulkios pataisos galėtų bent teisinę pusę išdiskutuoti. Tai, manau, ir bus padaryta.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Man atrodo, daugiau klausiančių nėra. Vienas – už, vienas – prieš. P. Gražulis agituos, kad balsuotume už.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, dar praeitoje kadencijoje, kada buvo svarstomas šis klausimas, tikrai pasisakiau už ir iš dalies Seimas išsprendė klausimą: komitetai dirba nuotoliu būdu ir tikrai jokios problemos nėra. Gyvename XXI amžiuje, IT žygiuoja į priekį ir, manau, reikėtų priimti tuos klausimus. Tačiau, manau, gal tas skubėjimas, kai nebus, kiek suprantu, galimybės svarstymo stadijoje, kitose stadijose pasisakyti, diskutuoti, tai reikėtų šitą klausimą išspręsti. Tik išsprendus visus klausimus, kurie yra keliami, reikėtų balsuoti už šitą įstatymą. Pateikimo stadijoje, aš manau, reikia pabalsuoti, o po to, jau svarstymo stadijoje, įsigilinti į keliamas problemas, kad nebūtų kokių nors prieštaravimų Konstitucijai, ir tik tada priimti šitą įstatymą.
PIRMININKAS. Toliau. V. Ąžuolas pasisako prieš.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų turime pripažinti tai, kad tam dar nėra visiškai pasiruošta, ir turime atsakyti į visus klausimus, kurie kelia abejonių. Puikiai žinome, kaip buvo, kai vienas iš Seimo narių balsavo už kitą Seimo narį netgi esant salėje. Kas po to vyko? Buvo Seimo nario atstatydinimas. Pagrindinį klausimą ir dabar turime sau užduoti: kas užtikrins, kad tikrai balsuoja tas Seimo narys, o ne kitas asmuo už jį spaudo mygtukus? Galbūt yra manoma, kad rankos pakėlimu – bus galima suskaičiuoti 140 narių? Klausimas. Pirma atsakykime į visus klausimus, suformuluokime stiprią darbo grupę, kad būtų viskas aišku, o po to priimkime sprendimus. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. A. Vyšniauskas per šoninį mikrofoną, matyt, nori reaguoti į kai kuriuos netikslumus pasisakymuose.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Mieli kolegos, jeigu jau diskutuojate, tai bent jau paskaitykite Statuto pataisą. Apie balsavimus nėra kalbama, yra kalbama apie diskusijas!
PIRMININKAS. Man atrodo, jau visi pasisakė. Dabar balsuosime, ar pritarti projektui po pateikimo.
Už – 81, prieš – 4, susilaikė 26.
Turėdamas Seimo Pirmininkės įgaliojimus, teikiu šį klausimą svarstyti ypatingos skubos tvarka. Tai reiškia, kad dabar būtų trijų valandų pertrauka, o po pietų būtų svarstymas ir priėmimas. Mes paskirtume per pietų pertrauką Teisės ir teisėtvarkos komitetą išnagrinėti šį klausimą ir išnagrinėti Teisės departamento pastabas.
Kviečiu balsuoti. Kas už ypatingą skubą, prašau balsuoti už.
Už – 75, prieš – 21, susilaikė 15. Ypatinga skuba patvirtinta. Kaip minėjau, po pietų pertraukos pratęsime šio klausimo nagrinėjimą.
11.09 val.
Informaciniai pranešimai
Dabar aš turiu perskaityti Socialdemokratų frakcijos naujo nario pareiškimą. Tai yra E. Sabučio pareiškimas: „Prašau mane priimti į Socialdemokratų partijos frakciją“. Ir yra frakcijos seniūno A. Syso parašymas – sutinku. Kaip suprantu, frakcijos seniūnas turi įgaliojimus frakcijos vardu priimti naujus narius. Sveikiname pagausėjusią frakciją.
Dar, matau, kai kurie Seimo nariai yra atsinešę į posėdžių salę kavos puodukus ar mineralinio vandens. Valdybos sprendimu yra uždrausta posėdžių salėje atlikti tokius veiksmus, kurie reikalauja kaukę nusiimti. Todėl kavą gerti ar mineralinį vandenį vartoti prašom savo kabinetuose.
11.09 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko kandidatūros“ projektas Nr. XIVP-26 (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
Grįžtame prie darbotvarkės klausimo – dėl Ministro Pirmininko kandidatūros tvirtinimo. Toliau tęsiame diskusiją. Diskutuoti yra užsirašęs R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Gerbiamasis pirmininke, aš paprieštaraučiau jums šiek tiek, pasakėte, kad negalime vartoti vandens salėje, taip, sutinku, taisyklės yra taisyklės, bet jūs patys gale stiklo padėjote krūvą vandens butelių. Kažkaip prieštarauja šitie dalykai. (Balsai salėje) Nusinešti taip, būtų galima, teisingai.
Dabar dėl kandidatės į premjerus. Mes dažnai linkę kalbėti vienas apie kitą, ypač Seimo salėje matyti daugiau kito žmogaus ydų ir panašiai, mažiau savo. Aš noriu pasakyti tokį dalyką: teko Prezidento rinkimuose stebėti premjero S. Skvernelio ir I. Šimonytės debatus, tai išties yra stiprios asmenybės, charizmatiškos asmenybės, tikrai turinčios stuburą. Man šiek tiek kelia nerimą baltas lapas, kaip minėjo K. Glaveckas, kad tai turi būti grynai baltas lapas, bet ar tikrai taip turi būti, nes prieš tą baltą lapą buvo kitų lapų – buvo atlikti valstybei teisingi, socialiai teisingi darbai. Ar tie darbai neturėtų būti tęstini? Nes dėl socialinio teisingumo per pastaruosius ketverius metus, sutikite, ir Briuselis patvirtina, mes tikrai buvome kone stipriausi tarp Europos valstybių.
Nėra aiškios, tvirtos Vyriausybės programos, kalbant apie tuos prioritetus, susijusius su vaiko pinigais, ir jau pasigirsta klausimas, ar tie vaiko pinigai bus toliau didinami. O mes įstatyminiu lygiu priėmėme, kad nuo 2021 metų turi dar atsirasti priedas prie vaiko pinigų. Pensijos, mokytojų atlyginimai, medikų atlyginimai kelia nerimą, nes apie tai faktiškai nekalbama. Tik buvo abstrakčiai pasakyta: bus matyti ir panašiai, ir panašiai. Taip turbūt nederėtų kalbėti neturint aiškios politinės programos krypties, tai būtent ir sukelia tam tikrų abejonių.
Aš pasigedau to, kad nėra kalbama apie kultūrą. Kas įvyks, ar tikrai Kultūros pasas neišnyks. Europoje esame trys valstybės, kurios turi tris pasus. Iš mūsų pavyzdį jau perimti ruošiasi ir Latvija, ir Ukraina. Jie viešėjo pas mus komitetuose, kalbėjomės, tai irgi yra labai svarbu formuojant vaiko asmenybę, koks turi būti užaugęs žmogus.
Ir paskutinis, baigiant apie tai: labai norėtųsi aiškios prioriteto linijos dėl socialinio teisingumo, skurdo mažinimo. Šių dalykų labiausiai ir pritrūkome, todėl paliko tokį didelį nerimą. Jeigu aplankys sėkmė, tikrai linkiu jums to dalyko neužmiršti.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau – V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (MSNG). Gerbiami kolegos, reikia dezinfekuoti, nes, sakė, vandens gerti negalima, o kur tie dezinfekuotojai? Nėra, nors bedarbių krūva Lietuvoje, o kas dezinfekuoja, nėra. Tai šita zaraza ir sklinda.
Gerbiami kolegos, nežinant Vyriausybės programos reikės balsuoti už asmenybę, bet kaip žinoti apie asmenybę nežinant jos programos ir vizijų, vertybių, o tik fragmentus iš spaudos, TV pasisakymų ir komentarų frakcijose? Ar turite tikslus, ar turite susitelkimą, ar turite hipermotyvaciją, gerbiama kandidate? Aš to nepastebėjau ir neišgirdau nei 2008–2012 metais, kai buvau, kai gėda buvo, kai pensininkams nekompetentingai mažino pensijas ir kitas išmokas. Žmonės nesikeičia. Dabar, būnant frakcijoje, kai šiandien prisistatė ant greitųjų, per pusę valandos, tai nieko gero neatsakė, kaip panaudos potencialą Mišrios grupės, sudarytos iš ekspremjero, eksministrų, eksmerų ir tarybos narių. Čia, kaip sakant, auksinis stuburas šioje grupėje, yra iš ko pasimokyti. Pasakė: ekonomika ir mažiau politikos. Kaip be politikos, kas yra užsakovas tos ekonomikos? Ar ne liaudis, ar ne žmonės? Tai yra politiniai sprendimai, žmonių, o paskui eina ekonomika ir kur tų lėšų gauti. Savivaldybių biudžetų sandaros metodikos nežino, nes iš viso kažkokias nesąmones pasakė. Finansų tvarkymas – nieko gero. Čia, sako, pasiruošusi kandidatė.
Gebėti išklausyti kitus sugeba. Irgi nepastebėta, kad gebėtų išklausyti. Greitai, greitai, pabėga, chi chi, cha cha ir tuo baigiasi. Žinote, darbas Seime yra ne lesbių šou ir ne homoseksualų pageidavimų koncerto tenkinimas. Racionalumas, einantis kartu su jautrumu. Jautrumo galbūt ir yra, bet racionalumo irgi nepastebėta, daugiau užslėpto pykčio negu racionalumo. Čia yra kolegų psichologų, žino tą metodiką, yra nekrologo rašymas pačiam sau. Ką ji šiandien parašytų apie save? Skurdus būtų tas nekrologas ir mums nė viena ašara nenubyrėtų.
Aš, kaip politekonomistas, nieko pozityvaus, nieko gero apie šią kandidatę neradau. Nejaugi Lietuvoje nėra geresnių, naudingesnių Lietuvai kandidatų? Aš manau, kad yra. Gerbiami kolegos, neskubėkime ir, kaip sakant, mes laimėsime. Todėl kviečiu balsuoti prieš arba susilaikyti. Kolegos, tai bus racionalus mūsų sprendimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Toliau – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, absoliučiai daugumai Lietuvos žmonių nerimą kelia net ne asmenybės klausimas arba valdžios pavadinimo, bet absoliučiai daugumai žmonių nerimą kelia, ar vyks sklandus valdžios perdavimas pandemijos sąlygomis. Kiek aš matau iš mūsų pusės, iš buvusios valdančiosios partijos pusės, iš mūsų ministrų pusės, yra vien geranoriškumas. Aš su vienu iš jų sėdžiu čia, salėje, ir matau tik geranoriškumą ir norą padėti startuoti naujai valdžiai. Deja, to geranoriškumo praeitą savaitę pritrūko būtent iš naujos daugumos. Jūs to pirmojo testo neišlaikėte, buvo labai daug kalbų apie postų dalybas, apie skriaudžiamą didžiausią mažumos frakciją. Bet mes, visa visuomenė, jau praeitą savaitę įspėjome, kad tas elgesys su didžiausia opozicijos frakcija yra tik iliustracija to, kas gali labai greitai atsitikti visoms visuomenės grupėms svarbiausiais klausimais. Deja, vakarykštis Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdis sukėlė didžiulį nerimą, nes staiga, visiškai nelauktai Socialinių reikalų ir darbo komitete buvo žaibiškai priimti sprendimai grąžinti Išmokų vaikams įstatymo projektą. Kam kelti nerimą pusei milijono Lietuvos vaikų ir jų šeimoms dėl sutartų dalykų? Mes esame prieš metus sutarę, kad kitais metais vaiko pinigai bus 70 ir 110 eurų daugiavaikiams. Kam kelti šitą nerimą? Jūs norite padauginti procedūrų kiekį pandemijos sąlygomis? Kolegos, jūs grąžinote iniciatoriams tobulinti antruosius antrokų nemokamus pietus. Iš viso pakankamai smulkus klausimas, bet jūs simboliškai jį vėl grąžinate Vyriausybei, vėl turėsime pereiti visas procedūras, vėl užtruks savaičių savaites.
Pensijų klausimu mes esame pritarę jūsų pataisai – opozicijos pataisai dėl 9 %. Vėl grąžinta viskas į Vyriausybę ir keliamas nerimas visuomenei, ar bus indeksuojamos pensijos. Man kyla esminis klausimas: ar žaisdami ir vilkindami procedūras, o nepamirškite, kad lapkričio mėnuo eina į pabaigą, gruodžio 31 dieną mes neturėsime staigmenų, naktinių staigmenų, susijusių su svarbiausiais socialiniais ir ekonominiais įstatymais?
Aš labai linkiu mūsų visuomenei, mūsų Lietuvai, kad to nebūtų. Visas pagrindas yra tam, kad laikytumės jau priimtų įstatymų, pasiektų susitarimų tarp buvusios opozicijos ir buvusios daugumos. Pandemijos sąlygomis jūs norite dirbti elektroniškai, bet kažkodėl dauginate procedūrų kiekį ir mes tikrai galime nespėti. Taigi, deja, bet kandidatūros palaikyti negalime visų pirma dėl to, kad tas geranoriškumas iš jūsų pusės nebuvo parodytas.
PIRMININKAS. Tai šiandien geranoriškumas tikrai matomas duodant pasisakyti visiems, neribojant diskusijų laiko. (Triukšmas salėje) Prisiminkite, kaip kartais būdavo elgiamasi anksčiau, kai laikas buvo tiesiog trumpinamas. Toliau kalba V. Bakas.
P. GRAŽULIS (MSNG). Ar repliką galiu?
PIRMININKAS. Replikos būna po balsavimų.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, iš tiesų šiandien reikia pripažinti, kad Seime taip ir nesusiformavo opozicija. Ir kada mes čia kritikuojame daugumą arba verkiame, kad štai mums neduoda pasisakyti arba palaukime naujų kandidatų, galbūt bus geresnių, tai kur tie kandidatai šiandien, kur yra alternatyvi Vyriausybės programa? Kur apskritai yra kokios nors idėjos, kokios nors idėjos? Kur yra opozicijos lyderiai, Lietuvos lyderiai? Žmonės, kurie bent atsistotų į šią tribūną, pavyzdžiui, kai rinkome Seimo Pirmininką, ir išdėstytų viziją Lietuvos arba Seimo veiklos viziją? Man atrodo, neprisidenginėkime kartais savo negebėjimo bent jau susitarti dėl to, kas bus opozicija. Šiandien opozicija – didžioji frakcija yra įklimpusi į tokias sostų kovas viduje, smėlio dėžėje, kuris žmogus užims postą, ir nekalbama apie jokias idėjas, dėl to ir esame įstrigę. Čia yra mūsų bėda. Mes patys nepadarėme namų darbų. Ar ir pats save priskiriu šia prasme opozicijai. Tai padarykime juos. Ateikite čia ir kalbėkite.
Dabar iš naujo premjero, tikiu, vis tiek visuomenė balsavo, mes turime skaičius, ko tikėčiausi, tai trijų dalykų. Pirmas – skaidrumo ir bendradarbiavimo leidžiant mūsų visų pinigus, ir noriu tik priminti, kad visiškai neseniai… ir ne tik leidžiant, apskritai valdant valstybę. Nes visiškai neseniai, kai buvo pirmoji pandemijos banga, valdančioji dauguma ir dalis opozicijos, Seimas, tiesiog nusišalino nuo darbo, nuo veiklos ir išėjo į karantiną. Mes sukūrėme milijardų vertės krizės valdymo planą, vadinamąjį DNR planą, kas dalyvavote vienmandatėse, puikiai žinote, kad net nebuvo atsiklausta miestų vadovų.
Regionų partija valstiečiai, kolegos socdemai, sakote, esate jautrūs, – net nebuvo atsiklausta miestų vadovų. Aš kalbėjausi su merais. Jūs manote, kad ten nėra pandemijos, jie nesusiduria su ekonominėmis pasekmėmis, ten nėra idėjų, nėra žmonių, kurie gali pasiūlyti efektyvių priemonių, kaip mažiau netekti? Ne, jis buvo sukurtas Vilniuje ir netgi leidžiant lėšas buvo nušalintas Seimas, buvo sunku gauti informacijos. Taigi aš noriu paprašyti naujos premjerės, Vyriausybės ir daugumos bendradarbiauti su Lietuva, su regionais, su Seimu.
Antra. Jautrumo regionams iš principo. Žiūrėkite, Alytus, Tauragė, Telšiai, Utena pagal BVP vienam gyventojui atsilieka kartais, tai yra virš dviejų kartų, kartais du su puse karto. Skirtumai tarp Lietuvos miestų, kuriuos skiria 60 kilometrų, 100 kilometrų, yra tokie kaip tarp Lietuvos ir Bulgarijos arba Rumunijos. Galime pasižiūrėti ir nepriklausančių ES šalių. Tai yra nelogiška. Pavyzdžiui, „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, regionams 2016–2020 metų struktūrinės ES paramos atiteko, atrodo, tik 16,7 %. Tai kur kiti pinigai? – aš čia daugumos noriu paklausti.
Tikrai tikiuosi, kad nauja premjerė ir nauja Vyriausybė į regionus pasižiūrės jautriau. Jeigu reikia, nuvažiuokime, padarykime ten Vyriausybės posėdį, padėkime konsultacijomis, ištekliais, išmintimi pagaliau, patirtimi, kurią turite.
Trečia. Antikorupcinė darbotvarkė. Kolegos, aš noriu pasakyti tiesiai šviesiai. Valdantieji, buvę valdantieji, šiandien leidžia žurnalus apie neliečiamuosius, rūpinasi čia šiandien ryte teisiamų partijų procesais, o kita ranka parūpino didžiausius valstybės projektus verslo savininkams, kurie nuodija Lietuvos verslo aplinką ir silpnina mūsų demokratiją. Pavyzdžiui, policijos komisariatai, viadukų statybos, kariuomenės miesteliai patikėti susikompromitavusios teisiamos „MB Baltic“ savininkams arba su ja susijusioms įmonėms. Kaip taip gali būti, kai mes sakėme 2016 metais, kad valstybės užsakymų iš principo neturi gauti įmonės, kurios dalyvauja korupcinėse schemose.
Gerbiama premjere, jūsų rankose bus visa teisėsauga. Tuo pasirūpino ponas S. Skvernelis.
PIRMININKAS. Gerbiamas Vytautai, laikas baigėsi.
V. BAKAS (MSNG). Aš noriu paprašyti (paskutinis sakinys) skirti deramą dėmesį antikorupcinei darbotvarkei, nes mes ir šiaip neteksime dėl ekonomikos problemų, tai bent jau užkirskime kelią, kad netektų netekti dėl korupcijos.
Ačiū jums ir aš tikrai palaikysiu premjerės kandidatūrą.
PIRMININKAS. Ačiū. Pasisako G. Surplys.
G. SURPLYS (LVŽSF). Laba diena. Aš pakartosiu keletą dalykų, kurie jau buvo pasakyti šioje salėje, tiesiog vesdamas link akcento, kurio noriu paprašyti iš būsimos premjerės, jeigu ji dabar mane girdi.
Žemės ūkio ministro kandidatūra buvo pateikta – šiuo atveju turiu pakoreguoti kolegą. Buvo pateikta, bet buvo pateikta prieš pat posėdį. Kai kurios ministrų kandidatūros, kurios yra viešai įvardytos, akivaizdžiai kelia tam tikrų nepatogumų Prezidentui, kuris ir turės juos skirti.
Ne itin daug judesio kol kas matėme darbų perėmimo srityje iš dabartinės laikinosios Vyriausybės, nors ir Europos Komisija aiškiai įvardina, kad Lietuva yra padariusi vieną didžiausių pažangų iš visų Europos Sąjungos valstybių mažindama socialinę atskirtį. Vakarykštė naujiena – Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos generalinis sekretorius aiškiai ir nedviprasmiškai pabrėžė, kad kurso, kaip reikia elgtis su ekonomika per kovidą, keisti nereikia, nes tai yra geriausias kursas, kokio mes galime laikytis.
Paskutinis dalykas. Asmeniškai galiu pasakyti, kodėl aš nebalsuosiu už I. Šimonytės kandidatūrą. Aš jos nepažįstu, tiesiog keletą kartų prasilenkiant koridoriuose nebuvo galimybės pasisveikinti – jos akys kažkur kitur.
Baigdamas visa šita tiesiog noriu paprašyti būsimosios premjerės atvirumo, atvirumo, atvirumo, nes iš tiesų tiek opozicija, tiek buvę, tiek esami merai ir kiti pareigūnai, tiek mūsų bendruomenės, tiek verslas yra žiauriai didelis potencialas, kurio tikrai reikia klausyti. Jame galima atrasti daug išminties perlų.
Paskutinis, aišku, dalykas, ko norisi paprašyti būsimosios premjerės, yra jautrumas, nes dabartinėje situacijoje su kovidu, su būsima ekonomine situacija tikrai to jautrumo premjero, kaip vieno iš pagrindinių valstybės vadovų, reikės labai daug. Tai gali labai daug koreguoti visas kreives, kurias mes čia dabar labai stebime. Taigi tikrai to jautrumo reikėtų daug daugiau negu 2009 metais. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau pasisako L. L. Andrikienė.
L. L. ANDRIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, naujosios Vyriausybės vadovę tvirtiname labai ypatingomis sąlygomis. To paneigti neįmanoma. Mūsų valstybės Lietuvos interesas, kad tokiomis sąlygomis Vyriausybės priekyje, prie Vyriausybės vairo, stotų asmenybė, politikas, pasižymintis ne tik kompetencija, patyrimu, valstybės reikalų išmanymu. Ingrida visa tai neabejotinai turi. To taip pat paneigti neįmanoma.
Negana to, Vyriausybės vadovas turi pasižymėti tam tikromis asmeninėmis savybėmis: išmintimi, sąžiningumu, ryžtingumu, gebėjimu rasti optimalius sprendimus, kartais nepopuliarius, bet būtinus valstybės sveikatai. Ramia širdimi balsuosiu už I. Šimonytės kandidatūrą į Ministro Pirmininko poziciją ir kviečiu kolegas iš kitų frakcijų, taip pat iš Mišrios Seimo narių grupės balsuoti pagal sąžinę, į priekį keliant nacionalinius Lietuvos interesus, o ne partinius ar grupinius interesus, ar dar blogiau – ambicijas ir emocijas. Jos tikrai yra mažiau reikšmingos nei Lietuva, valstybė, tautos interesai šioje situacijoje kaip galima greičiau turėti nuolat veikiančią Vyriausybę. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū už trumpą pasisakymą.
Toliau – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš irgi pasistengsiu kalbėti trumpai, nes situacija mus įpareigoja priimti sprendimus, o ne ilgai dėl jų diskutuoti. Aš visų pirma noriu kreiptis į valstiečius ir opozicijos frakcijas. Aš noriu kreiptis į juos kaip žmogus ir pasakyti, kad reikėtų, matyt, kovido krizės situacijoje nestumti Lietuvos į konstitucinę krizę. Mes turime tik šiandieną, šią savaitę, kai galime patvirtinti Vyriausybę. Negi jums iš tikro yra didelis noras tampyti šitą gumą ir žaisti taip, kad Vyriausybė būtų nepatvirtinta? Ką jūs iš to laimėtumėte? Aš siūlyčiau pašalinti tą spaudimą, emocijas ir įtampą iš dabartinės situacijos, dėl kurios mes visi esame truputėlį kalti.
Taip pat noriu tik porą sakinių pasakyti dėl Statuto. Statuto dabartinės pataisos siūlo galimybę diskutuoti mums nuotoliniu būdu, o paskui atbėgti čia mygtukus paspaudyti ir vėl grįžti taip maksimaliai išsaugant savo saugumą. Aš manau, ką man R. Kuodis ką tik pasiūlė, kad galima dar ir nuotoliniu būdu balsuoti, kai mes kiekvienas balsu pasakytume: aš už, aš prieš, aš susilaikau. Mano skaičiavimu, užtruktume 3–5 minutes. Tokiu būdu mes galėtume balsuoti ir niekas kitas nebalsuotų. Nereikėtų ieškoti techninių galimybių, organizuoti viešųjų pirkimų. Tai irgi būtų galima padaryti. Bet irgi reikia visų jūsų geranoriškumo, kad mes ypač skubiai tai padarytume.
O šita Vyriausybė tikrai yra tokia, kokia yra. Aš irgi turėčiau pastabų. Manau, kad kai ką joje būtų galima ir tobulinti, bet ir pati Ingrida yra pasakiusi – tai ne žvaigždžių komanda, o darbo komanda. Jinai ją susirinko, leiskime jai ir dirbti.
PIRMININKAS. Visi, kas norėjo, pasisakė diskusijoje. Daugiau papildyti pasisakančiųjų sąrašo neturime galimybės. Tokiu atveju pagal Seimo statutą yra numatyta, kad suteikiamas žodis kandidatei į premjeres iki 20 minučių, po to dar iki 30 minučių bus galima klausti. Kviečiu į tribūną I. Šimonytę.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Dėkoju visiems pasisakiusiems ir už gerą žodį, ir už blogą žodį, ir už diagnozes, kurios čia buvo man suteiktos, ir už nekrologus taip pat.
Visiškai neseniai žiūrėjau filmą apie H. Klinton, kuri galbūt nėra mano mėgstamiausia politikė ir nėra kažin koks mane labai įkvepiantis pavyzdys, bet ji labai gerai pasakė, iš esmės tą patį, ką aš galvoju, kai jos paklausė, o ką jūs norėtumėte pamatyti savo antkapyje? Ji pasakė, kad aš savo antkapyje norėčiau pamatyti žodžius, kad ji nebuvo nei tokia gera, nei tokia bloga, kaip daugelis apie ją kalbėjo. Manau, kad čia yra labai teisingas pasakymas. Ar nėra geresnių už mane, žinoma, kad yra, jų yra visada, bet taip jau atsitiko, kad rinkėjų valia ir pasirinkimu šiandien šioje tribūnoje stoviu aš ir jūsų pasitikėjimo sulauksiu arba nesulauksiu.
Suprantu kritiką apie Vyriausybės programą, nors tai mane truputį stebina. Vyriausybės programą Seimas tvirtins atskirai, turės galimybę išsamiai diskutuoti ir komitetuose, ir, matyt, kad tų diskusijų dėl dokumento bus tikrai daug. Gal šiek tiek paradoksalu, kai Vyriausybės programos neturėjimą man šitoje stadijoje prikiša tie, kurie rinkimuose neturėjo net rinkimų programos. Tiesą sakant, tai, už ką aš esu, matyt, niekam nedidelė paslaptis, kaip ir Tėvynės sąjungos rinkimų programa, kuri buvo gana išsami ir plačiai pristatyta. Suprantu, kad reikia kokių nors pastabų kandidatui pateikti. Labai gaila, kad ne visi matė reikalą man užduoti klausimų, kai galbūt galėjo kažkokius dalykus išsiaiškinti, bet tai, matyt, yra kiekvieno pasirinkimas.
Čia buvo nemažai pasisakymų apie kovido situaciją. Aš visiškai pritariu tam, ką vakar pasakė profesorius M. Stankūnas, kad ne valdžia, kad ir kokia ji būtų, išspręs šitą situaciją, ne valdžia susitvarkys su šita krize, tai padarysime mes visi ir tik veikdami kartu mes galime pasiekti kokių nors rezultatų. Čia žmonės turi būti mūsų šalininkai, todėl aš ir šiandien raginu žmones būti šalininkais kitos Vyriausybės, kuri vis dar veikia ir kuri, kartais kažkodėl atrodo, elgiasi taip, tarsi norėtų tuos žmones pastumti, įbauginti, užuot pasikliovusi jais, kalbėjusi jiems ir norėjusi juos pasitelkti tam, kad mes kuo greičiau grįžtume į tą situaciją, kuri yra valdoma ir kur nereikia kokių nors ekstremalių priemonių.
Buvo priekaištų dėl komandos. Na, aš suprantu, kad kai išskiri žmones po vieną, turbūt kiekvienam galima turėti daug priekaištų, įskaitant ir mane pačią, ir tai yra, matyt, normalu, tačiau aš į komandą žiūriu kaip į visumą, aš matau savybes žmonių, kurios, man atrodo, tinkamos tam, kad būtų padaryti tie darbai, kurie man atrodo prioritetai, ir atitinkamai tą komandą siūlau. Be jokios abejonės, kiekvieno valia yra tuos priekaištus reikšti, bet prieš reiškiant priekaištus turbūt reikėtų truputėlį pažvelgti ir į veidrodį.
Išgirdau kaltinimų sausumu, ambicijos neturėjimu, na, toks turbūt irgi seniai naudojamas motyvas apie buhalteriją, apie skaičius, apie dar ten kažką, bet aš tik vieną dalyką noriu pasakyti – mūsų visų ambicijos yra už svetimus pinigus, mes neįgyvendiname tų ambicijų už savus. Kaip sakė ponia M. Tečer, Vyriausybė nieko savo neturi, tik mokesčių mokėtojų pinigus, todėl kai mes ambicijas įgyvendiname už mokesčių mokėtojų pinigus, mes turime tas ambicijas atitinkamai ir vertinti.
Žmonėms, pasislėpusiems už mandato ir kalbėjusiems apie politikų atsakomybę ir apie vertybes, aš noriu priminti vieną labai svarbią vertybę krikščioniui – nemeluoti. Ir kai šitoje tribūnoje buvo paskleista labai daug melo apie tai, ką koalicija ketina daryti, ką ji darys, kokie sprendimai yra numatyti, man dėl to labai gaila. Aš suprantu, kad yra turbūt toks politinio žanro specifiškumas, bet vis dėlto meluoti Seimo tribūnoje nereikėtų.
Man yra aišku, kad dabar yra pagrindinė intriga – pakaks ar nepakaks balsų patvirtinti mano kandidatūrą. Ir nors labai vengiu pastaruosius kelerius metus cituoti Šveiką, imsiu čia ir nesusilaikysiu: vis tiek kaip nors bus – dar niekad taip nebuvo, kad niekaip nebūtų. Bet vieną dalyką tikrai galiu pasakyti – mano dvasinė ramybė nesutriks dėl bet kokio jūsų sprendimo. Esu pasirengusi atsakyti į klausimus. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū. Sutaupėte laiko. Dabar prašome eilės tvarka. Pirmas klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama kandidate, aš norėčiau grįžti šiek tiek prie darbų, eiti nuo asmeninių savybių ir aukštinimo ar žeminimo, ką čia matėme iš kolegų, grįžti prie konkrečių darbų. Pagrindinis darbų baras, matyt, bus sveikatos srityje ir čia reikės tikrai skubių sprendimų, galbūt ir strateginio matymo. Ar galėtume pasidalinti šiek tiek detaliau, kokius matote sprendimus sveikatos srityje artimiausiu metu ir galbūt strateginį savo matymą? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Artimiausio laikotarpio problemos yra turbūt labai aiškios, jos tiesiog išplaukia iš tos objektyvios situacijos, kurioje esame su koronaviruso krize. Ir, man atrodo, tas tikslas, kurį mes turėtume pasiekti, yra irgi tarsi pakankamai aiškus: kaip mes galime grįžti į tą situaciją, kada Nacionalinis visuomenės sveikatos centras gali, sekdamas ir užkardydamas naujai atsirandančius atvejus, tiesiog visą likusią populiaciją palikti be ypatingų apribojimų, kurie turi poveikį žmonių gyvenimo būdui ir turi poveikį sveikatai.
Pagrindinis klausimas, žiūrint į dabartinę dinamiką, kada mes pamatysime karantino teigiamą poveikį ir kada atitinkamai galime tikėtis sugrįžti į tokį lygį. Tam reikės pastangų tiek išteklių požiūriu, tiek procesų valdymo požiūriu, tiek ir turbūt kitais požiūriais, nes kol kas dar mums sudėtinga pasakyti, kokios karantino pasekmės. Vyriausiasis operacijų vadovas ir dabar sako, kad jis negali atsakyti į šitą klausimą, ir nemanau, kad kas nors iš mūsų gali. Nors prieš savaitę optimistų buvo, akivaizdu, kad tam optimizmui kol kas didelio pagrindo mes neturime.
Kalbant apie ilgesnį laikotarpį, man atrodo, mes turėjome labai neblogą sveikatos srities programą ir turbūt ją norėtume didele dalimi perkelti į Vyriausybės programą, juo labiau kad nėra kažkokių didelių ginčų su koalicijos partneriais dėl to, kad prioritetas būtų teikiamas šeimos gydytojams pirmiausia juos įgalinant ir debiurokratizuojant. Taip pat ir dėl paslaugų pasiekiamumo, tiesiog dėl leidimo gydytojams gydyti pacientus geriausiai, kaip jie gali tai daryti, kuo mažiau iš valstybės nurodinėjant, kokie vaistai yra teisingi ir kaip receptus rašyti, ir kaip reikia prirašyti popierių tam, kad gautum vieną ar kitą paslaugą ar tyrimą kažkur kitur. Manau, kad tų sprendimų tikrai gali būti padaryta. Aš tikiuosi, kad mums pavyks rasti jiems pritarimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Toliau klausia A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Gerbiama kandidate, norėčiau paklausti jūsų klausimo, kuris dar nebuvo jūsų paklaustas per dvi jūsų kandidatavimo į ministrus pirmininkus dienas, tai yra apie lyčių lygybę. Praeitame ministrų kabinete buvo viena moteris, jūsų teikiamo Vyriausybės kabineto sudėtyje yra septynios moterys. Turiu pripažinti, kad tai yra neraminanti tendencija vyriškajai pusei. Todėl norėčiau jūsų paklausti. Nors ir sveikintina, aš tam tikrai pritariu, tačiau tai yra nerimą keliantis faktas. Ar jūs galėtumėte pažadėti, kad dirbant jūsų Vyriausybei per ketverius metus, jeigu keisis Vyriausybės sudėtis, lyčių balansas bus išlaikytas ir jūs apsaugosite lyčių lygybę šiuo atveju jau dėl vyriškosios pusės?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Mielas kolega, aš manau, kad jūs galėtumėte man turėti didelių priekaištų, jeigu aš būčiau padariusi išvirkščią dabartinės Vyriausybės variantą, tai yra visos ministrės būtų moterys ir vienas vyras, kurį mes mylime, bet reikia ir kompetencijos. Bet vis dėlto taip neatsitiko. Žmonės, kurie buvo pasirinkti, buvo pasirinkti pirmiausia kaip tinkami kandidatai į pozicijas. Žinoma, man buvo svarbu, kad Vyriausybėje būtų daugiau moterų, negu yra šiuo metu. Kaip matote, pavyko tą skaičių padidinti kartais, bet tai nebuvo sunku, deja. Tikrai vertiname ir kompetenciją, ir skirtingą patirtį, taip pat manau, kad toks kabinetas, kur nedominuoja aiškiai viena lytis, gali priimti labiau subalansuotus sprendimus visuomenei.
PIRMININKAS. Toliau klausia V. Fiodorovas.
V. FIODOROVAS (DPF). Labai dėkui. Gerbiama kandidate, iš tikrųjų dėkoju už jūsų skirtą laiką frakcijoje. Vakar tikrai turėjome gerą susitikimą, bet mano klausimas yra irgi apie komandą, apie asmeninę atsakomybę. Taip, kaip skyrėte laiko mums, ar skyrėte laiko susitikti su savo teiktu (bent jau viešojoje erdvėje) būsimu ministrų kabinetu? Jeigu patvirtins šiandien jūsų kandidatūrą, ar tikrai prisiimsite už kiekvieną kandidatą asmeninę atsakomybę? Ar susipažinote ir ar prisiimsite asmeninę atsakomybę?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Noriu priminti, kad kandidatai kol kas yra mano matymas, taip, nes aš neturiu kokio nors oficialaus statuso, kuriuo galėčiau teikti kandidatūras Prezidentui. Bet kai Prezidentas patvirtins kandidatūras, tikrai prisiimsiu asmeninę atsakomybę už kiekvieną žmogų, kuris bus patvirtintas. Mes esame koalicijoje sutarę, kad iškilus kokiam nors šešėliui, tarkime, kas nors iš kabineto nuspręstų nepasitraukti, tuomet, matyt, jau tektų pagal tokią logiką pasitraukti man pačiai. Taigi taip, aš esu pasirengusi tą atsakomybę prisiimti.
PIRMININKAS. Klausia T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiama kandidate, gerbiama Ingrida, man visada imponavo ir imponuoja jūsų atvirumas dėl pažiūrų, jūs jas aktyviai deklaruojate, pasakote net tada, kai tam tikros jūsų nuostatos nėra populiarios, tai tikrai yra pagirtina, net kai jūsų pažiūros keičiasi, tikiuosi, kad nuo 2008 metų jūsų pažiūros gerokai yra pasikeitusios – jūs tai pati esate deklaravusi. Mano klausimas galbūt toks šiek tiek provokuojantis, nepykite jau už tai: kokias priemones taikys Vyriausybė, jei, sakykime, prie jos sienų bus protestas, mitingas, žmonių nepasitenkinimas? Visko gali atsitikti, žinote, šiuo metu yra sunkmetis, ir žmonės gali prieštarauti vienam ar kitam sprendimui.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū jums už klausimą. Tiesą sakant, taip jau yra buvę 2009 metais ir tada ne visiems užteko drąsos išeiti pasikalbėti su žmonėmis. O aš tuo metu net nebuvau politikė, bet išėjau su žmonėmis pasikalbėti. Manau, kad tokiais atvejais nėra geresnio būdo problemoms spręsti kaip tik su žmonėmis atvirai kalbėtis. Ir tada kalbėjomės. Ne su tais žmonėmis, kurie mėtė butelius į Seimo langus, bet su tomis profesinėmis sąjungos, kurios taikiai ėjo Gedimino prospektu, atėjo prie Vyriausybės piketuoti, atėjo į Vyriausybę pasikalbėti su Vyriausybės atstovais. Turiu tos patirties, žinokite, nebijau žmonių ir manau, kad galiu su jais kalbėtis net tada, kai situacija nėra labai lengva.
PIRMININKAS. Klausia D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Gerbiama pretendente, tikrai niekas neabejoja jūsų analitinėmis savybėmis, jūs puikiai mokate viską skaičiuoti ir tikriausiai turėjote progos palyginti daugiametę gripo statistiką su šių metų statistika COVID-19 srityje. Matant jūsų balsavimus Seime dėl prievartinių skiepų, kur jūs buvote toje pusėje, kuri buvo už, taip pat balsuojant dėl galimybės sustabdyti sveikatos stiprinimo nutarimą arba rezoliuciją priimant, jūs buvote prieš, atrodo, kad arba jūsų patarėjai kažką ne taip pataria, arba jūs nesuprantate žmogaus atsakomybės reikšmės. Visą laiką teigdavote, kad reikia dalinti meškeres, bet ne žuvis. O dabar jūs už žuvų dalinimą kažkodėl. Ar aš teisingai supratau, ar klystu? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Žiūrėkite, kolega. Aš manau, kad žmogaus atsakomybės veiksnys yra labai svarbus. Labai dažnai žmogui reikia palikti teisę ir atsakomybę nuspręsti. Bet vis dėlto apie tai, ką jūs kalbate, mes galime turėti skirtingas nuomones ir tas skirtingas nuomones turėsime. Drįstu pasakyti, kad kai kuriais jūsų siūlymais abejoju ne tik aš, bet taip pat abejoja ir tie žmonės, kurie turi mokslo kvalifikaciją turėti kompetentingą nuomonę, kompetentingesnę negu mano. Tuo požiūriu man ta nuomonė yra didesnis autoritetas negu jūsų nuomonė. Aš to visiškai neslepiu.
PIRMININKAS. Ačiū, atsakėte į visus klausimus.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKAS. Žinau, kad buvo pageidaujančių dar klausti, bet laiku neužsirašius, na, mes negalime pradėti dalyti išimčių, nes nežinome, kiek čia dar reikėtų pildyti klausiančiųjų eilę. Dabar, nors Statutas taip aiškiai ir nepasako, bet manome, kad, vadovaujantis bendromis nuostatomis, turi būti sudaryta galimybė keturiems už, keturiems prieš pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Prašau. Pirmiausia kalbės už M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš noriu kreiptis į kolegas iš opozicijos. Politinis susipriešinimas nėra procesas ar tuo labiau kokia nors neišvengiama duotybė. Politinis susipriešinimas yra sprendimas. Šiandien tai yra jūsų sprendimas. Aš suprantu asmeniškumus, suprantu politiškumus, tačiau šiandien yra laikas, kai reikia apsispręsti, kokiu keliu mes eisime. Ir nėra kalbos apie S. Skvernelio ar R. Karbauskio kandidatūras. Rinkėjai pasirinko centro dešinės politines jėgas. Taip jau atsitiko. Klausimas yra tik toks. Ar galite šiandien be pykčio, objektyviai priimti sprendimą?
Aš noriu priminti, kaip vyko eurokomisaro kandidatūros tvirtinimas. Centro dešinės partijos puikiai suprato, kad nėra jokio šanso, jog būtų patvirtintas jų kandidatas, todėl dauguma mūsų objektyviai apsisprendė, kad V. Sinkevičius yra rimčiausias kandidatas, ir balsavo už jį. Klausimas jums. Ar šiandien išdrįsite būti objektyvūs, ar išdrįsite nepriešinti Lietuvos ir pripažinti, kad I. Šimonytė yra tinkama vadovauti Vyriausybei? Sprendimas jūsų.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš pasisako V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas Mykolai, rinkėjai nedavė kontrolinio paketo. Taigi viskas čia yra toks sudėtinis… išeina kandidatės sudėtinis balius, bus trali vali. Pareiškimas, kad nei tokia gera, nei tokia bloga. Koks čia daiktas? Nei žuvis, nei mėsa. Ai, taip, dabar darbotvarkėje nei vyras, nei moteris, nei (…), nei pica. Mūsų siekiamybė, kad turi būti tobula. Tobula kandidatūra, tobuli įstatymai, tobula šalis.
Kaip tada su gerovės valstybe? Ignoravimas Prezidento doktrinos? Mes turime siekti geriausio, kad galėtume didžiuotis Lietuva, didžiuotis Seimu, kad būtų reitingai ir Seimo, ir Vyriausybės tobuli. Mes negalime palaikyti šios personos, kuri nenori būti tobula. Ar dar nesugeba, ar dar neatėjo laikas? Tegul pasimoko, įgyja patirties, galbūt kitą kartą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau pasisako už J. Urbanavičius.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Mieli kolegos, per ką tik pasibaigusius rinkimus Lietuva išreiškė naujos politikos viltį. Šį kartą ta viltimi tapo gerbiama I. Šimonytė bei jos suburta komanda. Aš, kaip jaunosios kartos politikas, nuoširdžiai kviečiu jus visus pagaliau užkasti karo kirvį, susitelkti svarbiems darbams, kurių šiandieną, ypač pandemijos laikotarpiu, be galo reikia Lietuvai bei mūsų žmonėms. Tad kviečiu tiek poziciją, tiek opoziciją suremti pečius, drauge susitarti, suteikti šansą naujai Vyriausybei bei I. Šimonytei įgyvendinti jos duotus pažadus. Labai jums ačiū.
PIRMININKAS. K. Mažeika pasisako prieš. Nėra salėje. Tada D. Kepenis (Balsai salėje) Gerai, prašom, Kęstuti. Kortelė galbūt…
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke, įdėjau seną kortelę, galbūt todėl neveikė. Iš tiesų, gerbiamieji, ministrų kabineto juodraštis ar špargalkė galbūt nesutrukdys gerbiamai premjerei, kandidatei į premjerus kaip lyderei tempti vežimą, nes dabar turbūt tos partinės užgaidos, kurios yra išreikštos, yra pančiai, kad tas vežimas pagaliau išjudėtų. Iš tiesų reikėtų prisiminti – į rinkimus ėjote, kolegos, su šūkiu – mažiau chaoso Seime. Ką mes matome nuo pat pirmo posėdžio? Tai, kad būtų pakeista kultūra, pakeistas bendravimas su opozicija buvo… darbai ir žodžiai skyrėsi turbūt visišku 180 laipsnių.
Viliuosi, kad, gerbiama premjere, ant to paties grėblio neužlipsite. Tikrai kalbėti argumentų, ką jūs išsakėte apie savo vidinius išgyvenimus, jausmus ir emocijas… tai turbūt nėra argumentai balsuoti už. Taip, kaip jūs jaučiatės, tai yra turbūt jūsų asmeninis jausmas ir pojūčiai. Turbūt ta našta ir atsakomybė tikrai yra didelė ir jūs turėtumėte tai suprasti ir prisiimti, nes tai jau kalbėjote ir prieš pat rinkimus. Tai, kad pats ministrų kabinetas ir paskutinis kandidatas paaiškėjo tik šiandien prieš pat posėdį, rodo, kad tas planas Lietuvai ir tos didžiulės galimybės, kurias jūs lyg ir buvote pasiruošę įgyvendinti, buvo tiktai deklaratyvios. Todėl tikrai negaliu pasisakyti už ir, kolegos, kviečiu susilaikyti, kad būtų išgryninti prioritetai, kandidatai ir turbūt priemonės, kurių bus siekiama artimiausiu metu įgyvendinant valdančiųjų programą.
PIRMININKAS. Tuomet K. Masiulis – už.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, gerbiamas bendravardi Kęstuti iš valstiečių, jeigu mes norime keisti politinę kultūrą, toje konfrontacijoje, kuri buvo ir kuri dabar dar tebėra, matyt, yra dvi pusės ir abidvi pusės turėtų tą politinę kultūrą keisti. Sunku įsivaizduoti tokią situaciją, kad viena pusė labai stipriai bando transformuotis, o kita pusė toliau trypia, laikraštukus leidžia ir panašiai. Ta konfrontacija tada išlieka bent jau iš vienos pusės.
Šiandieną mes galime iš tikro parodyti ir pademonstruoti Lietuvai, kad yra tam tikras atsakomybės jausmas, kad galioja priesaika, kurią mes davėme Lietuvai. Atsižvelgiant į tą situaciją, kad iš naujosios valdančiosios daugumos net 15 žmonių šiuo metu yra priverstinėje izoliacijoje, aš manau, kad ir iš opozicijos tiek nėra arba visai nėra, tai būtų galima iš jūsų tikėtis supratimo ir palaikymo. Jūs iš mūsų reikalaujate labai daug tolerancijos ir žingsnių jūsų pusėn, tai pademonstruokite, kad jūs sugebate tai padaryti.
PIRMININKAS. Ačiū. Pasisako D. Kepenis – prieš.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū. Girdime, kad būsima premjerė žada sveikatinti Lietuvą. Aš suprantu sveikatinimą kaip sveikų galių paiešką ir visokeriopą jų stiprinimą. Bet čia yra kitas būdas sveikatinti, apie kurį dažniausiai kolegos iš kitos pusės šneka – jie gydys, ieškos blogio, ieškos ligų ir visomis išgalėmis tas ligas naikins. Bet pasirodo, kad kuo daugiau ligų ieškai ir kuo daugiau su jomis kovoji, tuo jos labiau stiprėja ir plinta. Sveikatos stiprinimas yra ta kūryba, kuri gali duoti daugiausia naudos. Deja, aš per tuos metus bendravimo su gerbiama Ingrida supratau, kad ji nėra iš tų kūrėjų. Jai labiau patinka kovoti, ieškoti blogio. Kuo daugiau kovojame, tuo daugiau tas blogis dauginasi. Matau ir iš jos pasisakymų, kad kol kas niekas nesikeis.
Žmonės yra dviejų kategorijų: vieni – kūrėjai, kiti – kovotojai. Kai žmogus yra savo vietoje, jis yra kūrėjas, jis kuria, o kai jam kažkas neišeina, jis tada pradeda ieškoti priežasčių ir ima aiškinti, kas jam trukdo, čia visokie nenaudėliai, todėl aš turiu su jais kovoti. Tai yra požymis žmogaus, kuris nelabai savo vietoje. Argumentas, kad štai mes turime labai svarių mokslo įrodytų tiesų, kuriomis remiamės. Aš matau, kad Lietuvoje yra ir kišeniniai prokurorai, yra ir kišeninių mokslininkų, kurie pasakys tai, ką reikia pasakyti.
Mielieji, aš kviečiu atskirti, kas yra kas, ir imtis kūrybos. Šiuo atveju nematau galimybių balsuoti už I. Šimonytės kandidatūrą. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, jums yra sudarytos visos galimybės balsuoti, nors jūs skundėtės, kad nėra galimybių.
Toliau kalba V. Mitalas. Už.
V. MITALAS (LF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų pastarosiomis savaitėmis yra tokie dviejų tipų pareiškimai, tiek visuomenėje, tiek Seimo salėje gana garsūs. Iš tikrųjų daug kalbama apie rūpestį suvaldyti COVID krizę ir stabilizuoti situaciją taip, kad būtų galima tęsti visuomenės gyvenimą kuo labiau įprastesne vaga. Taip pat aš girdžiu ir viešojoje erdvėje buvo pasirodę atskirų ministrų, dabar dar užimančių postą, pasakymų, jog iš tikrųjų jie yra geranoriški ir tikrai linkę valdžios estafetę perduoti kaip įmanoma geriau naujai ateinantiems.
Gerbiamieji kolegos, dabar yra balsavimas tai padaryti, iš tikrųjų konstruktyviai visiems priimti sprendimą ir balsuoti už I. Šimonytės kandidatūrą į premjeres. Ačiū.
PIRMININKAS. Paskutinis prieš kalba P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, jūs ką tik girdėjote Socialdemokratų partijos lyderio pasisakymą, kad jie negali balsuoti už I. Šimonytę. Bet, žinote, jeigu nebalsuoji, tai turi būti salėje, o socialdemokratų liko tik keturi iš trylikos. Vadinasi, aštuoni palaiko I. Šimonytę. Tai nė kiek nenuostabu, nes socialdemokratai daugiau kritikavo valstiečius visais laikais, rinkimų kampanijos metu, o, kaip sako, bendradarbiavo su konservatoriais.
Čia tik replika tokia. Na, gal dar ateis, gal pabalsuos, gal girdi mano kalbą ir susigės.
Bet mano dar vienas palinkėjimas I. Šimonytei. Štai mes, visi Seimo nariai, gavome G. Gemeckio elektroniniu paštu laišką, kuriame cituojama I. Šimonytė, kaip jinai kalba feisbuke. Aš tą kolekciją apie save irgi esu susirinkęs. Štai, pavyzdžiui, pora sakinių: „mėšlo krūva, ne informacija“, „mes vis dar 30 žmogėdrų tesugebame įrašyti į sąrašą“, kitas – „agrofiureris“ ir panašiai.
Gerbiamieji, gerbiama Šimonyte, aš matau, kad jūs, premjere, dabar šiek tiek keičiate toną ir nesate tokia ambicinga, galbūt vis dėlto užimsite premjero pareigas, aš tikiuosi, kad tokių įrašų ir jūsų feisbuke daugiau nebus. Tikrai nepuošia jūsų ir visos Vyriausybės, kuriai jūs atstovausite.
PIRMININKAS. Visi pasisakiusieji dėl balsavimo motyvų pasisakė. Matau, kad dar yra norinčių kalbėti už, bet keturi – už, keturi – prieš. Dabar svarbus balsavimas. Tikiuosi, visi frakcijų atstovai sekė posėdį ir, kas gali, yra posėdžių salėje. Skelbiu balsavimą dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko kandidatūros“ projekto patvirtinimo.
Šio nutarimo priėmimas
Už – 62, prieš – 10, susilaikė 41. (Plojimai) I. Šimonytė patvirtinta Ministre Pirmininke. Sveikiname. Dėl žinomų aplinkybių gėlių, matyt, nebus. (Plojimai, gongas) Galbūt žodis iš centrinės tribūnos.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Kalbėsiu trumpai. Dėkoju tiems, kurie parėmė mano kandidatūrą, dėkoju ir tiems, kurie neparėmė. Aš vieną dalyką tik noriu pasakyti ir patikinti, kad visi tie, kurių aš neįtikinau, bet kurie norės su manimi kalbėtis ar kokias nors diskusijas turėti, ar spręsti kokius nors klausimus, ar pareikšti priekaištą, ar ką nors konstruktyviai pasiūlyti, tikrai visada būsiu tiems žmonėms atvira. Bet P. Gražuliui pažadėti, kad Baltarusijos diktatorių imsiu vadinti kokiais nors gražiais žodžiais, tikrai negaliu. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar, kaip matote, rytiniame posėdyje sutaupėme laiko, tai galbūt neprieštarausite, kad aš iš posėdžio pirmininko pozicijos pristatyčiau vieną kitą rezervinį klausimą, kurie, man atrodo, yra gana aiškūs, bet man rodo P. Saudargas, kad yra pasiryžęs mane pakeisti. Tada aš užleidžiu jam šią vietą, o jis mane pakvies pristatyti paeiliui du projektus dėl komitetų narių skaičiaus ir dėl komitetų sudėties koregavimo, susijusius su K. Glavecko asmeniu.
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Replika po balsavimo – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Ačiū Dievui, gerbiamas P. Saudargas, jaunesnis, pamatė. J. Razma manęs nematė stovinčio. Bet ką padarysi. Aš tik noriu padėkoti socialdemokratams, kad išgelbėjo gerbiamą I. Šimonytę. Jeigu jie visi būtų balsavę taip, kaip kalbėjo, gal būtų nepatvirtina. Bet vis tiek tikiuosi, žmonės keičiasi, keičiasi ir premjerė. Ir tikrai bus daug etiškesni ir mandagesni komentarai.
Ir dar viena trumpa replika valstiečiams. Gerbiamieji, pamirškite tas nuoskaudas, juk šita valdančioji dauguma jau aiškiai pasakė, kad jie atstovaus mažumai. Ir mažoms frakcijoms davė viską, net ir per daug, o didžiajai opozicinei frakcijai neteko nieko. Taigi jie vykdo savo programines nuostatas, jie atstovauja mažumoms.
12.07 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. XIV-12 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-37 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKAS. Dėkui. Kaip ir sutarėme su gerbiamuoju Jurgiu, tęsiame mūsų darbotvarkę iš rezervinių klausimų. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas. Kviečiu pranešėją gerbiamąjį J. Razmą į tribūną. Prašom, gerbiamas Jurgi.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, trys nutarimo projektai, kurie visi susiję su vienu mūsų kolega Seimo nariu K. Glavecku. Išėjęs iš Liberalų sąjūdžio frakcijos, jis pareiškė norą pakeisti komitetą, todėl, reaguodami į jo pageidavimą, mes atitinkamu nutarimo projektu siūlome sumažinti Biudžeto ir finansų komiteto narių skaičių nuo dešimt iki devynių ir atitinkamai padidinti Užsienio reikalų komiteto narių skaičių nuo devynių iki dešimt.
PIRMININKAS. Gerbiamas pranešėjau, mane Posėdžių sekretoriatas patikslino, kad rezervinis pirmas ir rezervinis antras susiję su šiuo klausimu. Rezervinis trečias yra kitas klausimas, tai gal jūs atskirai pristatykite.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš pristačiau tik pirmąjį, nežinau, ar galiu visus pristatyti?
PIRMININKAS. Po vieną. Klausti niekas neužsirašė. Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Gal galime priimti bendru sutarimu? Gerai. Po pateikimo pritarta bendru sutarimu.
Dabar svarstymas. Ar yra norinčių kalbėti? Niekas kalbėti neužsirašė. Dėl motyvų taip pat nėra užsirašiusių. Ar galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Dėkoju, pritarta.
Priėmimas. Vienas straipsnis. Tai galima iš karto dėl viso. Dėl motyvų niekas nėra užsirašęs kalbėti. Balsuojame, tada, gerbiami kolegos.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 105, balsavo 105: už – 95, prieš nėra, susilaikė 10. Taigi nutarimas priimtas. (Gongas)
12.11 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-17 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas (Nr. XIVP-38) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kviečiu gerbiamą Jurgį toliau pristatyti rezervinį 2 klausimą – kito Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo projektą. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš šiek tiek suklydau sakydamas, kad su K. Glavecko asmeniu yra susiję trys projektai. Iš tikrųjų tik du projektai, trečiasis bus susijęs tiesiog su Biudžeto ir finansų komitetu. Tai pristatau antrąjį projektą dėl komitetų sudėties, jame parašyta, kad K. Glaveckas yra išbraukiamas iš Biudžeto ir finansų komiteto sudėties ir yra įrašomas į Užsienio reikalų komitetą. Šiuo nutarimo projektu taip pat sprendžiamas narystės klausimas mūsų šiandien prisiekusio Seimo nario E. Sabučio. Jis yra įrašomas į Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. Frakcijai ta kvota buvo nustatyta, ji nebuvo užpildyta, tai dabar būtų užpildoma.
PIRMININKAS. Dėkui gerbiamajam Razmai. Jūsų niekas neužsirašė klausti. Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Ar galėtume bendru sutarimu? Bendru sutarimu po pateikimo pritarta.
Svarstymo stadija. Nėra norinčių kalbėti, nematau. Dėl motyvų taip pat nėra. Ar galėtume pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta po svarstymo bendru sutarimu.
Priėmimas. Norinčių kalbėti nematau. Pastraipsniui. Yra trys straipsniai. Ar galime pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Ar galime 2 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Ar galime 3 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Pritarta, dėkoju. Balsuojame dėl viso.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 96, balsavo 96: už – 92, prieš nėra, susilaikė 4. Pritarta. (Gongas)
12.13 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-39 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kviečiu gerbiamąjį J. Razmą toliau į tribūną pristatyti Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo projektą. Prašau, gerbiamas Jurgi.
J. RAZMA (TS-LKDF). Pateikiu rezervinį 3 klausimą. Pastebėsiu, kad galima būtų pateikti ir rezervinį 4 klausimą dėl komisijų sudėties, bet, kiek žinau, opozicinės frakcijos į Etikos ir procedūrų komisiją dar nepateikė šešių valdančiųjų frakcijų atstovų, nes į šią komisiją teikimas yra atskirai aprašytas, yra tokia specifinė procedūra, todėl, matyt, tą rezervinį klausimą teks pateikti po pietų.
Dabar teikiu klausimą dėl komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų. Čia yra teikimas dėl vieno komiteto. Per tą laikotarpį tarp mūsų posėdžių Biudžeto ir finansų komitetas išrinko pirmininko pavaduotojus. Šiame komitete, kaip žinote, Statutas numato du pavaduotojus ir pagal Seniūnų sueigos patvirtintas kvotas pavaduotojais yra išrinkti Mišrios Seimo narių grupės atstovas A. Butkevičius ir Socialdemokratų frakcijos atstovas L. Jonaitis.
PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamas kolega. Niekas neužsirašė klausti. Dėl motyvų taip pat nematau. Ar galėtume pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Svarstymo stadija. Niekas neužsirašė kalbėti. Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta.
Priėmimo stadija. Kalbėti niekas neužsirašė, dėl motyvų taip pat nematau. Balsuojame. Vienas straipsnis.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 98, balsavo 98: už – 91, prieš nėra, susilaikė 7. Taigi, nutarimas priimtas. (Gongas)
Sveikinu kolegą A. Butkevičių ir gerbiamą L. Jonaitį. Galėsite dirbti Biudžeto ir finansų komitete.
Gerbiamas Jurgis – replika po balsavimo ar dėl vedimo tvarkos? Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gal dėl vedimo tvarkos. Man atrodo, dabar, kai turime laiko, galėčiau pateikti kitos savaitės darbotvarkę.
PIRMININKAS. Jeigu jūs ją turite ir pasiruošęs, tai aš kaip tik ketinau atsiklausti Seimo. Jeigu jūs jau deklaruojate, kad galite, tai kviečiu tada pristatyti rezervinį 6 klausimą gerbiamą J. Razmą. 2020 m. gruodžio 3 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkė. Prašau.
12.17 val.
Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 3 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tvirtinimas
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, darbotvarkė suformuota iš šią savaitę numatytų svarstyti projektų, kurių mes nebesvarstome, nes ketvirtadienį atsisakome plenarinio posėdžio. Todėl, kaip jau įprasta, darbotvarkės pradžioje įrašomi tie projektai, kurie yra priėmimo stadijos. Dauguma jų yra iš ankstesnės Vyriausybės teikimų.
Toliau, kaip pastebite, čia yra tam tikra naujovė, tiksliau, grįžimas prie tam tikros buvusios praktikos per pirmąją pandemijos bangą, kai pasibaigus projektų teikimams ir svarstymams rytinio posėdžio pabaigoje yra numatomas laikas balsavimams. Taip yra dėl mūsų saugumo. Tikimės, turėdami galimybę pasisakyti nebūdami posėdžių salėje, jeigu priimsime po pietų atitinkamas Statuto pataisas, Seimo nariai galės susirinkti tik į tą trumpą balsavimo stadiją, kuri būtų šiuo atveju 11 val. 45 min.–12 valandą. Seimo narių dalyvavimas posėdyje, kaip Statutas ir skelbia, yra fiksuojamas būtent pagal dalyvavimą balsavimuose, o ne dalyvavimą diskusijose.
Nepaminėjau, kad rytiniame posėdyje būtų kitos Statuto pataisos, kurias apsvarstė Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kurios buvo pateiktos praėjusią savaitę.
Po pietų būtų generalinio prokuroro paranešimas dėl vieno Seimo nario imuniteto. Po prokuroro pranešimo mes, kaip numato Statutas, turime svarstyti ir priimti atitinkamą Seimo nutarimą. Popietiniame posėdyje taip pat būtų surašyti projektai, kurie susiję su valstybės biudžetu, kurį, matyt, mes šiandien grąžinsime Vyriausybei. Todėl čia labai nedramatizuojant natūralu, kad Vyriausybei siūloma grąžinti ir socialinės krypties įvairius projektus, kur, aš suprantu, galima matyti tam tikrų jautrumo momentų, kai yra grąžinama, bet mes tikimės, kad jie grįš nepraradę socialiai jautraus turinio.
Taip pat Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektas, jį rytoj turėtų apsvarstyti Sveikatos reikalų komitetas. Čia ministrė paprašė įrašyti projektus, susijusius su civiline sauga. Jie yra surašyti.
Taip pat dar socialinės krypties projektai ir Visuomenės informavimo įstatymo projektų paketas, kurį įrašyti paprašė Kultūros komitetas, ir Seniūnų sueiga šiandien tam pritarė. Atrodo, kad projektų čia nemažai, bet kadangi kai kurie yra susiję ir kai kurie, kurie grąžinami tobulinti, ilgai nesvarstomi (kaip žinote, vienas – už, vienas – prieš), darbotvarkė neatrodo, kad ilgai užtruktų. Pabaiga numatyta apie 17 val. 30 min., bet manau, kad per tą laiką, kai turėsime pertrauką, atsiras dar naujų iniciatyvų ir tikriausiai teks darbotvarkę pildyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui gerbiamam J. Razmai. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirma klausia gerbiama kolegė R. Miliūtė. Prašom.
R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamas Seimo vicepirmininke, noriu pasiteirauti dėl galimybės į artimiausias darbotvarkes įtraukti…
PIRMININKAS. Gal kiek garsiau, jeigu galite, arčiau mikrofono. Ačiū.
R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Stengiuosi, kiek įmanoma, garsiau. Gerbiamas vicepirmininke, dėl galimybės įtraukti dar vieną projektą – Pilietybės įstatymą, kuris buvo apsvarstytas Žmogaus teisių komitete praėjusioje kadencijoje, tačiau nespėtas apsvarstyti Seimo plenarinėje salėje. Šio projekto labai laukia pasaulio lietuviai, nes priėmus būtų galimybė jaunimui ne iki 18 metų, bet iki 20 metų apsispręsti, kurią pilietybę jie pasirenka. Sakykite, ar iki Naujųjų metų turėsime galimybę apsvarstyti ir priimti šį įstatymo projektą plenarinėje salėje?
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš manau, mes iš karto galime sutarti, kad papildome ketvirtadienio darbotvarkę jūsų paminėtu projektu. Jeigu pagrindinis komitetas yra apsvarstęs, jeigu yra visų papildomų komitetų išvados, jeigu jų buvo reikalauta, aš siūlau fiksuoti, kad įrašome.
Apskritai raginčiau komitetų pirmininkus ir gal net buvusius komitetų pirmininkus, kurie kartais geriau žino kai kurių projektų svarbą, tiesiog rašyti man elektroniniu paštu, ir tie projektai bus įrašyti į darbotvarkę.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia gerbiamas kolega R. Šarknickas. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Norėjau paklausti, kas jums pasiūlė iš Kultūros komiteto į artimiausią darbotvarkę įtraukti Visuomenės informavimo įstatymo projektą, nes mūsų nepasiekė žinios.
J. RAZMA (TS-LKDF). Natūralu, pasiūlė komiteto pirmininkas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). O jis gali tai daryti be komiteto narių pritarimo?
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš manau, kad dėl organizacinių dalykų visada sprendžia komiteto pirmininkas. Komiteto pirmininkas negali priimti išvados dėl projekto pats, bet siųsti raštus, teikti prašymus, formuoti darbotvarkes, ką pirmiausia svarstyti – visada tai daro pirmininkai. Čia tikrai nėra kažkas ypatingo.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia gerbiamas kolega S. Jovaiša. Prašom.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, manau, kad pritrūkta įžvalgumo ir pirmu numeriu neįtrauktas klausimas apie naujo Seimo nario priesaiką. Šiandien, kiek mes žinome ir tikime, bus padėtas Seimo nario mandatas, todėl aš manau, kad reikia tikėti to žmogaus žodžiu ir pirmu numeriu įtraukti naujo Seimo nario procedūrą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, turime tam turėti teisinį pagrindą. Kiek žinau, šiandien 13 valandą yra numatytas Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdis. Jūsų paminėtas Seimo narys, ketinantis atsisakyti mandato, turi nuvykti ir gyvai Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdyje patvirtinti, kad jis atsisako mandato. Kol mes tų faktų neturime, tikrai nėra pagrindo skelbti dėl naujo Seimo nario priesaikos mūsų darbotvarkėje.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamam pirmajam Pirmininkės pavaduotojui. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Diskutuoti nematau… Motyvų už, prieš nematau, kad norėtumėte išsakyti. Gal galėtume bendru sutarimu priimti? Kaip suprantu, prieštaravimų nėra, tai bendru sutarimu pritarta gruodžio 3 dienos darbotvarkei.
Gerbiami kolegos, norėčiau pasitarti. Negalime, kaip minėjo gerbiamas J. Razma, svarstyti kitų rezervinių klausimų, nes dar opozicinės frakcijos nėra pateikusios savo kandidatūrų. Dėl biudžetų projekto yra numatyta apie 1 val. 30 min. Manau, kad vertėtų svarstyti biudžetą po pietų, kai dalyvaus visi norintys, ketinantys šiame svarstyme dalyvauti. Rytinio posėdžio darbotvarkės klausimus mes apsvarstėme. Siūlyčiau… Gerbiamas Jurgis dar per šoninį mikrofoną. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, aš manau, kad biudžetų projekto svarstymas čia nėra koks nors išskirtinis, tuo labiau kad yra sprendžiama grąžinti tobulinti Vyriausybei. Matau, kad posėdžių salė gana pilna, gal mes galėtume pradėti pasisakymus. Tikrai čia yra daug formalių pasisakymų, komitetai paskelbia savo išvadas, tikrai sutaupytume laiko po pietų.
PIRMININKAS. Gerai, supratome jus. Gerbiamas M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš pritariu kolegai. Man atrodo, didelė dalis yra tiesiog procedūrinių, iš patirties, bus perskaitytos visų komitetų išvados, jeigu diskusija užsitęs, ją, be jokios abejonės, bus galima pratęsti po pietų. Dabar tiesiog galėtume pradėti visą procedūrą.
PIRMININKAS. Gerai. Ar sutinkame, gerbiami kolegos, pradėti biudžeto svarstymą? (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos – A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš, kaip buvęs profsąjungietis – vis tiek reikėtų gal bent pusės valandos pertrauką padaryti. Aš nežinau, kur mes čia skubame? Kolegos sako, greičiau baigsime. Baigsime po ketverių metų, anksčiau nebaigsime. Paprasčiausiai dėl padorumo reikia. Jeigu mes numatėme ir balsavome už darbotvarkę, padarykite nors pusės valandos pertrauką, papietaus žmonės ramiai, išvėdinsite salę, dezinfekuosite darbo vietas ir galėsime dirbti.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, dėkui už jūsų repliką, tačiau yra numatyta normali 1 valandos trukmės pertrauka, aš nematau jokių problemų, ir papietausite, ir padiskutuosite. Ar galėtume iš tikrųjų pradėti? (Balsai salėje) Balsuojame? Gerai. Balsuojame, ar galėtume pradėti svarstyti darbotvarkės 2-2.1 klausimą – 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą? Balsuojame. (Šurmulys salėje) Balsuojame dėl to, ar pradėti iš vakarinės darbotvarkės biudžeto svarstymą – 2-2.1 klausimas. Balsuojame. Paskelbtas balsavimas, prašome balsuoti vienaip ar kitaip. Bus aiški Seimo valia.
Užsiregistravo 87, balsavo 86: už – 64, prieš – 8, susilaikė 14. Seimo valia yra akivaizdi. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų dirbkime efektyviai.
12.29 val.
2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5302 (pirmasis svarstymas)
Kviečiu į tribūną gerbiamą M. Majauską. Biudžeto ir finansų komiteto išvada. Klausimas – 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė. Iš tiesų tradiciškai komitetas priėmė sprendimą grąžinti Vyriausybei tobulinti įstatymo projektą, kartu ir visus Seimo narių pasiūlymus, atsižvelgiant ir į daugumos komitetų siūlymus. Aš viliuosi, kad galbūt ateityje mes rasime daugiau laiko ir politinės valios ne tik formaliai ir procedūriškai pažiūrėti į visus teikiamus siūlymus, bet komitetas atliks savo pareigą, detaliai peržiūrės siūlymus ir priims sprendimą pritarti ar nepritarti mūsų kolegų siūlymams ir komiteto narių siūlymams. Dėl tokio komiteto sprendimo, skambančio taip: komitetas, apsvarstęs Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymus, atskirų savivaldybių prašymus, pasiūlė Vyriausybei patikslinti savivaldybėms planuojamus finansinius rodiklius ir nustatyti, kad savivaldybių biudžetų pajamos savarankiškoms funkcijoms vykdyti, palyginus su 2020 metais, nemažėtų, ir spręsti atskirų savivaldybių skolinimosi klausimus. Taip pat komitetas iš esmės pritarė Seimo komiteto Seimo narių teiktiems pasiūlymams skirti papildomus asignavimus, ypač aplinkos apsaugos, viešosios tvarkos, visuomenės apsaugos, kultūros, švietimo ir socialinės apsaugos srityse.
Atkreipsiu dėmesį, kad buvo pateiktos Valstybės kontrolės išvados dėl struktūrinio postūmio užduoties, buvo ir Lietuvos banko išvados, pateiktos pastabos ir pasiūlymai. Taigi komitetas taip pat įvertino ir Lietuvos banko bei Valstybės kontrolės teiktas pastabas ir siūlo į jas atsižvelgti.
Mes šį rytą apvarstėme ir Audito komiteto išvadą, kuri buvo pateikta mums vakar, todėl turėjome rinktis dar kartą ir, apsvarstę Audito komiteto išvadą, nutarėme taip pat jai pritarti. Audito komitetas atkreipė dėmesį į kelis dalykus: ne tik Valstybės kontrolės, Lietuvos banko, bet ir Konstitucinio Teismo priimtus sprendimus, dėl ko gali tekti koreguoti fiksuoto finansavimo programų įstatymus, ir tai Vyriausybė turės kartu su mūsų Teisės departamentu ir Teisės ir teisėtvarkos komitetu padaryti, parengti Seimui apsispręsti. Tokios yra Audito komiteto išvados. Išvadai buvo pritarta bendru sutarimu.
Dėl išvados visų kitų komitetų buvo balsavimas. Balsavimas buvo toks: už – 5, prieš nebuvo, susilaikė 3. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Gerbiamas Mykolai Majauskai, gal galėtumėte iš karto pristatyti ir Europos reikalų komiteto išvadą, nes jūs taip pat pateiktas kaip pranešėjas Europos reikalų komiteto. Prašom, grįžkite į tribūną ir pristatykite Europos reikalų komiteto išvadą.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Iš tiesų Europos reikalų komitetas taip pat apsvarstė biudžeto projektą, apsvarstė dar buvusios sudėties. Kalbėsiu paprastai. Truputėlį apmaudu, jog ta išvada ir sprendimas surašyti labai biurokratiškai. Drįsčiau abejoti, ar kažkuris iš Seimo narių būtų surašęs taip, ir mano būtų kvietimas ir siūlymas Europos reikalų komiteto nariams, kolegoms, galbūt patiems įdėti daugiau indėlio rašant išvadas. Čia mes prieš save turime visą ilgą lapą biurokratinių pastebėjimų, jį aš pabandyčiau apibendrinti keliais pastebėjimais.
Europos reikalų komitetas iš esmės siūlo pritarti biudžeto projektui, kiek tai susiję su projektų, finansuojamų Europos Sąjungos lėšomis, bendru finansavimu. Taip pat komitetas siūlo pritarti ir valstybės biudžeto lėšomis finansavimui ypatingų sričių, tokių kaip sveikatos apsauga, jos sistemos stiprinimas, produktyvių, ilgalaikę aukštą pridėtinę vertę darbo vietą kuriančių projektų, ekonomikos atsigavimą skatinančių projektų ir kitių panašių projektų; atkreipia dėmesį, kad labai svarbu parengti kokybišką Lietuvos ekonomikos atsigavimo ir atsparumo didinimo planą, kad Lietuva galėtų efektyviai pasinaudoti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonėmis ir jų dotacijomis.
Siūlymas yra pagrindiniam komitetui atsižvelgti į komiteto priimtą spendimą. Taigi buvo siūlymas Biudžeto ir finansų komitetui, kad projektas būtų grąžintas tobulinti ir būtų atsižvelgta tobulinant į paskutines Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijas. Taip pat pagrindiniam komitetui yra dar keli papildomi siūlymai atsižvelgti į Užsienio reikalų ministerijos Europos reikalų komitetui pateiktą asignavimų poreikį ir siūloma pagrindiniam komitetui atsižvelgti į Seimo kanceliarijos Europos reikalų komitetui pateiktą papildomų beveik 4 mln. asignavimų poreikį. Yra keletas detalių, bet iš principo pritaria projektui ir prašo jį tobulinti pagal daugelį pasiūlymų. Už tokį sprendimą balsavo 13, prieš – 1, susilaikiusių nebuvo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Galbūt Aplinkos apsaugos komiteto išvadą galėtų pristatyti gerbiama A. Gedvilienė? Prašom.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Komitete biudžeto projektas buvo svarstomas lapkričio 4 dieną. Komitete buvo pritarta siūlymams dėl papildomo finansavimo Aplinkos apsaugos departamentui skiriant 2 mln. 84 tūkst. eurų. Taip pat siūloma skirti 885 tūkst. 500 eurų Saugomų teritorijų tarnybai. Taip pat pasiūlyta skirti papildomai 681 tūkst. 632 eurus naujoms darbo vietoms sukurti Aplinkos apsaugos departamente dėl tęsiamos reformos.
Komiteto išvada yra pritarti tokiam biudžetui su pateiktais pasiūlymais. Už balsavo 5, prieš nebuvo, susilaikė 2.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama kolege. Galbūt Audito komiteto išvadą galėtų gerbiama A. Bilotaitė pristatyti? Prašom į tribūną.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Audito komitetas svarstė ir priėmė sprendimą: atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu yra rengiama naujos Vyriausybės programa, siūlyti pagrindiniam komitetui šio įstatymo projektą grąžinti Vyriausybei tobulinti, kartu įvertinant Valstybės kontrolės ir Lietuvos banko pateiktas pastabas, Konstitucinio Teismo nutarimą dėl tam tikrų programų ir fondų finansavimą reglamentuojančių įstatymų nuostatų atitikties Konstitucijai bei Audito komiteto pasiūlymus. Buvo balsuota ir sprendimas priimtas bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Ekonomikos komiteto išvadą galbūt naujasis Ekonomikos komiteto pirmininkas gerbiamas K. Starkevičius mums pristatys? Prašom.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiami kolegos. Ekonomikos komiteto sprendimas yra siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui grąžinti Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-5302 naujai Vyriausybei tobulinti. Balsavimo rezultatai: tobulinti – 6, netobulinti, palikti tokį, koks yra, – 2.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Kultūros komiteto išvadą gerbiamas S. Tumėnas pasirengęs pristatyti. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, mūsų komiteto posėdis vyko šio mėnesio 3 dieną. Komiteto posėdyje dalyvavo ministras M. Kvietkauskas, ministerijos kancleris ir daug šio sektoriaus institucijų vadovų. Sprendimas yra toks: pritarti komiteto kuruojamų sričių rodiklių patvirtinimui ir siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei jį svarstyti. Posėdyje dalyvavo 7 komiteto nariai: už buvo 6, prieš – 1.
PIRMININKAS. Labai ačiū už išvados pristatymą. Kaimo reikalų komiteto išvadą gerbiamas V. Kanopa pasirengęs pristatyti. Prašom.
V. KANOPA (LSDPF). Laba diena, gerbiami kolegos. Norėčiau informuoti, kad Kaimo reikalų komitetas šių metų spalio 28 dieną svarstė 2021 metų valstybės biudžeto projektą ir priėmė tokį sprendimą: pritarti 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui pritarti Kaimo reikalų komiteto pasiūlymams. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš nėra, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Gerbiamas J. Jarutis. Prašom į tribūną.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas lapkričio 4 dieną svarstė Biudžeto finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Buvo pritarta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms, atsižvelgta į tokių institucijų kaip Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, Krašto apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija siūlymus ir prašymus. Dėl kiekvieno atvejo buvo balsuota ir projektui pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai ačiū gerbiamam J. Jaručiui. Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą pristatys komiteto pirmininkas M. Lingė. Prašom.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Komitetas, praėjusios kadencijos Seimo sudėties, lapkričio 4 dieną svarstė biudžeto projektą ir priėmė išvadą pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui atsižvelgti į komiteto pasiūlymus, reikalaujančius papildomų lėšų. Už šitą sprendimą balsavo 7, prieš nebuvo, susilaikė 3.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Ar Sveikatos reikalų komiteto atstovą… Gerbiamas A. Matulas, pirmininkas, ką tik buvo. Nematau. Kol mes jį rasime, Švietimo ir mokslo komitetas, gerbiamas E. Pupinis. Prašau jus pristatyti.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kadangi esu tik vienas likęs iš tos senos sudėties, perskaitysiu sprendimą.
Iš tikrųjų komitetas gana nuodugniai svarstė biudžetą ir iš tikrųjų yra daug nepastebėtų, praleistų finansavimo dalykų, tai perskaitysiu visą sprendimą. Iš esmės pritarti 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui ir teikti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal pasiūlymus, kuriems pritarė Švietimo ir mokslo komitetas.
Pirma. Švietimo įstatymo Nr. I-1489 5, 14, 21, 29, 30, 34 ir 36 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 451 straipsniu įstatymo Nr. XIIIP-3268, priimto 2020 m. birželio 30 d., įsigaliojimo veikloms užtikrinti ir sąlygoms įtraukiajam ugdymui sudaryti 2021 metams skirti 27,7 mln. eurų.
Antra. Švietimo pagalbos specialistų darbo užmokesčiui suvienodinti su mokytojų darbo užmokesčiu 2021 metais skirti 33 mln. arba 60 mln. eurų. Kodėl tokie du skaičiai? Papildomų lėšų poreikis pagalbos mokiniui specialistų darbo apmokėjimo sąlygoms gerinti sudarytų apie 60 mln. eurų, iš jų 24 mln. eurų – jau esamiems darbuotojams, 36 mln. eurų – naujai įsteigtos pareigybėms. Jeigu naujos pareigybės steigiamos palaipsniui per ketverius metus, kasmet po 1 tūkst. 525 eurus žmonėms, iš viso turėtų būti priimti 6 tūkst. 100, tai visiems metams bus reikalinga apie 9 mln. eurų papildomai, o jau dirbantiems darbuotojams reikia šiuo metu 24 mln.
Trečia. Švietimo pagalbos mokiniui ir pedagogų psichologinės pagalbos turimiems etatams išlaikyti skirti 20 mln. eurų.
Ketvirta. Projekto 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą visų savivaldybių biudžetams tenkančią gyventojų pajamų mokesčio dalį bei kintamąją gyventojų pajamų mokesčio dalį padidinti 1,58 procentinio punkto, siekiant kompensuoti centrinės valdžios sprendimais 55,1 mln. eurų padidinti savivaldybių biudžetų išlaidas.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, gal apsiribokime išvadine dalimi, nes iš tikrųjų pasiūlymų gali būti daug.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Iš tikrųjų tai yra visa išvadinė dalis, kuri turi būti įvardyta. Galiu neskaityti, bet gali būti pridėta, nes tai yra gana konkretūs punktai, kurie turėtų būti užfiksuoti. Aš paskui dėl to pasisakysiu. Jeigu nenorite, kad visą priedą skaityčiau, tai galiu pasakyti, kad dėl kitų Seimo narių atskirų pasiūlymų buvo pritarta grąžinti Vyriausybei, o dėl minėtų pasiūlymų aš dar kalbėsiu, buvo pritarta bendru sutarimu. Tai yra konkretūs mūsų Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymai, kurie yra svarbūs, nes iš tikrųjų dėl priimtų įstatymų jie turi būti įgyvendinti.
PIRMININKAS. Labai ačiū, gerbiamas kolega, dėkui už jūsų pristatymą. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą gal galėtų pristatyti gerbiama A. Širinskienė? Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos 2021 metų biudžeto įstatymo projektą ir jam pritarė bendru sutarimu 10 balsų už, kartu įvertino tiek Konstitucinio Teismo, tiek Vidaus reikalų ministerijos, tiek kitų institucijų prašymus dėl papildomų asignavimų.
PIRMININKAS. Labai ačiū, gerbiama kolege. Užsienio reikalų komiteto išvada – gerbiamas komiteto pirmininkas Ž. Pavilionis. Prašau į tribūną.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū, pirmininke. Užsienio reikalų komiteto nariai atkreipė dėmesį, taip pat kaip ir Europos reikalų komiteto nariai, ką įvardijo gerbiamas M. Majauskas, kad Užsienio reikalų ministerijai istoriškai yra skiriamas mažiausias finansavimas. Jau seniai ir bendru sutarimu pasiūlė keliais punktais papildyti biudžetą, visų pirma vystomojo bendradarbiavimo, kur kalbama apie paramą demokratinėms jėgoms ir įvairiems projektams Baltarusijoje, kad ne vien tik žodžiais, bet ir darbais tai remtume – tai 1,6 mln. Mūsų mokesčiai tarptautinėms organizacijoms, kur mes bandome aktyviai veikti, bet negalime ten veikti nesumokėję – 300 tūkst., saugios informacijos apsikeitimo sistema – 400 tūkst. ir darbas su diaspora – 50 tūkst., ypač jeigu iš tikrųjų pradėsime ruoštis referendumui. Labai jums ačiū. Patvirtinta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą turėtų pristatyti G. Burokienė, bet aš jos salėje nematau. Gal, gerbiami kolegos, pamąstykime, kas galėtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą pristatyti. Taip pat grįžtu prie Sveikatos reikalų komiteto išvados, pagalvokime, kas iš komiteto tiesiog galėtų ateiti ir perskaityti. O tuo tarpu iš Žmogaus teisių komiteto – S. Jovaiša. Prašau į tribūną. Jūs pristatysite.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Aš trumpai. Žmogaus teisių komitetas turėjo savų siūlymų, bet projektui iš esmės pritarė balsuodamas 4 – už, 1 susilaikė.
PIRMININKAS. Labai ačiū, gerbiamas kolega. Turime Sveikatos reikalų komiteto pirmininką gerbiamą A. Matulą. Jums reikia išvados? Viską žinote atmintinai. Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Seimo Sveikatos reikalų komitetas svarstė įstatymo projektą ir pritarė jam bendru sutarimu. Taip pat pasiūlė atsižvelgti į Sveikatos reikalų komiteto pateiktus pasiūlymus dėl lėšų skyrimo keletui įstaigų.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Ar atsirastų iš Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto kolega, kuris galėtų, norėtų pristatyti? Jeigu ne, tai gal leisite man pristatyti išvadą? Nematau prieštaraujančių. Taigi sprendimas – grąžinti Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Vyriausybei tobulinti atsižvelgiant į komiteto pasiūlymą ir suinteresuotų institucijų bei subjektų pasiūlymus, kuriems pritarta komitete. Už – 6, prieš – 0, susilaikė 1.
Gerbiami kolegos, visų Seimo komitetų išvados dėl biudžeto yra pristatytos. Diskusijos aš dabar iki pietų nesiūlyčiau pradėti, nes galbūt gerbiami kolegos bus užsirašę, o jų salėje nėra.
Skelbiu rytinį posėdį baigtą. Registracija. Užsiregistravo 44 Seimo nariai.
Rytinis posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.