|
|
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA
Biudžetinė įstaiga, A. Jakšto g. 6, LT-01105 Vilnius, tel. 8 706 63 335, el. p. [email protected] Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188659948
|
|
|
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai El. p. [email protected]
Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos El. p. [email protected]
|
|
|
ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA DĖL STATYBOS UŽBAIGIMO SURAŠANT DEKLARACIJĄ PROCEDŪRĄ REGLAMENTUOJANČIŲ TEISĖS AKTŲ
|
|
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 2, 4, 5 punktų nuostatomis, atsižvelgdami į nuo 2022 m. gegužės 1 d. pasikeitusį teisinį reguliavimą visuomenei aktualioje teisinių santykių srityje, ankstesnėse antikorupcinio vertinimo išvadose[1] nustatytus korupcijos rizikos veiksnius, kurie nėra pašalinti, atlikome teisės aktų nuostatų, susijusių su statybos užbaigimo procedūromis surašant deklaraciją, antikorupcinį vertinimą:
1) Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 28 straipsnio nuostatų;
2) Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 (toliau – Reglamentas) Ketvirtojo skirsnio „Deklaracijos tvirtinimas, registravimas“ nuostatų;
3) Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 (toliau – Ekspertizės reglamentas) susijusių nuostatų;
4) Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 111 straipsnio nuostatų.
Nuo 2022 m. gegužės 1 d. pasikeitus teisiniam reguliavimui Statybos įstatyme įtvirtinta, kad tik statinio (dalies) ekspertizės rangovai, kuriais gali būti tik juridiniai asmenys, teiks deklaracijų apie statybos užbaigimą, surašomų Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, tvirtinimo paslaugas. Iki šiol pastaroji itin reikšminga statinių ir visuomenės saugumui funkcija vykdyta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) pareigūnų.
Atlikus aukščiau minėtų teisinio reglamentavimo pakeitimų antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad nuo 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojusioje tvarkoje palikta galimybių neskaidriam procedūrų vykdymui ir sprendimų priėmimui.
Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių pasireiškimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai teikiame žemiau esančias pastabas ir pasiūlymus.
1. Kritinės antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
1.1. Nuo 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojusios redakcijos Statybos įstatymo 28 straipsnyje nepakankamai aiškiai apibrėžti atvejai, kada turėtų būti Inspekcijos patvirtinamas statybos užbaigimo aktas, kokiais atvejais privataus subjekto – statinio (dalies) ekspertizės rangovo – tvirtinama deklaracija apie statybos užbaigimą. Atkreiptinas dėmesys, kad iki 2022 m. gegužės 1 d. galiojusios redakcijos Statybos įstatyme atvejai, kada statyba turėtų būti užbaigiama surašius aktą arba deklaraciją, reikšmingai skyrėsi ir buvo aiškiai apibrėžti[2].
Aktualios redakcijos Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad statybos užbaigimo aktas surašomas, be kita ko, užbaigus ypatingųjų statinių (išskyrus nurodytuosius šio straipsnio 3 dalies 1 punkte), kurių statybai buvo išduoti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai, statybą.
Galiojančio Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad deklaracija apie statybos užbaigimą surašoma ir statinio (dalies) ekspertizės rangovo tvirtinama, be kita ko, užbaigus ypatingųjų statinių pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą, kurių statybai buvo išduoti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai, statybą.
Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 dalį, ypatingasis statinys – statinys, kuriame naudojamos ar saugomos pavojingosios medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius); statinys, kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių; sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys (pagal normatyviniais statybos techniniais dokumentais nustatytus sudėtingumo požymius ir techninius parametrus); visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių; aukštybinis (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabutis gyvenamasis namas; kultūros paveldo statinys. Analogiškai ypatingieji statiniai apibrėžiami STR „Statinių klasifikavimas“ 13 punkte.
Galiojančio Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 1 punkte minimo aplinkos ministro sąrašo registracijos numeris ir viešo paskelbimo šaltinis nėra nurodyti, jis nėra pateikiamas kaip kurio nors iš analizuotų teisės aktų priedas. Pažymėtina, kad Statybos įstatymo 28 straipsnio nuostatų pakeitimo kontekste nėra atnaujinti ir papildyti Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1–713 (2020-06-16 redakcija) (toliau – STR „Statinių klasifikavimas“), V skyriuje reglamentuoti duomenys apie ypatingųjų statinių kategorijai priskirtinus statinius[3].
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad visuomenei skirtoje Inspekcijos interneto svetainės skiltyje „Statybos užbaigimas“ (paskutinė atnaujinimo data 2022-06-13)[4] nurodyta, kad statyba užbaigiama surašius aktą: 1) pastačius ypatingąjį ar neypatingąjį statinį; 2) rekonstravus ypatingąjį ar neypatingąjį statinį; 3) atnaujinus (modernizavus) daugiabutį namą ar visuomeninės paskirties pastatą; 4) pertvarkius daugiabučio namo šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu bendrąsias inžinerines sistemas, o surašius deklaraciją statyba užbaigiama: 1) užbaigus statinių paprastąjį remontą, statinių ar patalpų paskirties keitimą, kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba statybos darbai iš viso neatliekami, nesudėtingųjų statinių ir statinių (statytojui (užsakovui) pageidaujant), kuriems pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, statybą (naujo statinio statybą, statinio rekonstravimą, statinio kapitalinį remontą, statinio paprastąjį remontą, statinio griovimą), kas ne visai sutampa su Statybos įstatymo 28 straipsnio nuostatomis.
Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, visuomenės saugiam statinių eksploatavimui itin didelės reikšmės turinčios statybos užbaigimo procedūros ir funkcijų bei atsakomybių paskirstymo aspektai aukščiausios galios teisės akte neturėtų būti nustatyti nevienareikšmiškai ir neišsamiai, nes teisinio reguliavimo spragos vertinamos kaip papildomas korupcijos rizikos veiksnys. Atsižvelgdami į tai, siūlome tikslinti Statybos įstatymo 28 straipsnio nuostatas, atribojant atvejus, kada statyba užbaigtina surašant statybos užbaigimo aktą arba tvirtinant deklaraciją, aiškiai įvardijant išimtis, jeigu tokių esama.
1.2. Deklaracijų apie statybos užbaigimą funkciją perdavus privatiems subjektams teisės aktuose nėra papildomai reglamentuoti galimų interesų konfliktų prevencijos aspektai:
1.2.1. nei Statybos įstatyme, nei Reglamente, nei Ekspertizės reglamente ar kituose teisės aktuose nėra numatytas apribojimas tai pačiai įmonei teikti statinio projekto, statinio (dalies) ekspertizės paslaugas ir vėliau tvirtinti deklaraciją apie to statinio statybos užbaigimą.
1.2.2. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teisinis reglamentavimas nereguliuoja interesų konfliktų prevencijos tarp ekspertizės rangovų ir statytojų. Pavyzdžiui, Statybos įstatymo 17 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad statinio projekto ar statinio ekspertizės rangovas (subrangovas) neturi teisės atlikti: 1) jo ar jo subrangovų parengto statinio projekto ar jo dalių ekspertizės; 2) statinio, pastatyto ar statomo pagal jo ar jo subrangovų parengtą statinio projektą, ekspertizės; 3) statinio, kurio statybos rangovas (subrangovas) jis yra (buvo), ekspertizės; 4) statinio, kurio savininkas (naudotojas) jis yra (buvo), ekspertizės. Analogiški ribojimai nustatyti ir Ekspertizės reglamento 137 punkte.
Tačiau pažymėtina, kad aukščiau minėtos nuostatos akcentuoja ekspertizės rangovo tiesioginio ryšio su statiniu draudimą, bet nėra reglamentuotas artimų ar glaudžių ryšių su statytoju nebuvimo privalomumas, todėl, Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, gali būti neužtikrinamas ekspertizės rangovo (subrangovo) tinkamo viešųjų ir privačių interesų derinimo įgyvendinimas, kadangi nėra eliminuojama statytojo galimybė statinio (projekto) ekspertizę, o nuo šių metų gegužės 1 d. – ir deklaracijos tvirtinimą – užsisakyti iš glaudžiais ryšiais, pavyzdžiui, giminystės, su juo susijusio asmens. Tokia situacija keltų abejonių dėl atliktos ekspertizės išvados rezultatų objektyvumo ir skaidrumo[5].
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dalis Inspekcijos paskelbtų ekspertizės rangovų įmonių, į kurias galima kreiptis dėl deklaracijų apie statybos užbaigimą[6], tuo pat metu yra ir statytojus jungiančių asociacijų nariais, pavyzdžiui, Lietuvos statybininkų asociacijos[7].
1.2.3. Galiojantis teisinis reguliavimas sudaro sąlygas statytojui ar statinio naudotojui, nesutinkančiam su projekto ar statinio ekspertizės akto išvadomis, užsakyti pakartotinę ekspertizę iš kito ekspertizės rangovo, kuris galimai gali nefiksuoti kai kurių nustatytų projekto trūkumų[8]. Manytina, kad tokia galimybė egzistuoja ir tvirtinant deklaraciją apie statybos užbaigimą, nes atnaujintas teisinis reguliavimas jokių apribojimų ar kriterijų dėl ekspertizės rangovo įmonės pasirinkimo ar jos pakeitimo nenumato.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, tokia situacija didina korupcijos pasireiškimo riziką ir neužtikrinimą, kad deklaracijos apie statybos užbaigimą būtų patvirtinamos tik teisės aktų reikalavimus atitinkantiems statiniams.
Svarstytina, ar atsparumo korupcijai nepadidintų statybos užbaigimui ekspertizės rangovo skyrimas automatizuotu būdu (pagal analogiją su bylų paskirstymu teismuose), sukuriant papildomą funkcionalumą IS „Infostatyba“, iš Inspekcijos patvirtinto kompetentingų ekspertų sąrašo, užtikrinant interesų konflikto prevenciją.
2. Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
2.1. Reglamento 94 punkte numatyta, kad statinio (dalies) ekspertizės rangovo paskirtas statinio (dalies) ekspertizės vadovas tvirtindamas deklaraciją patikrina deklaracijos, jos priedų, Nekilnojamojo turto registro, IS „Infostatyba“ ir kitus prieinamus duomenis ir įvertina, ar jie atitinka teisės aktų reikalavimus. Statinio (dalies) ekspertizės rangovo paskirtas statinio (dalies) ekspertizės vadovas prieš tvirtindamas deklaraciją turi teisę patikrinti statinius vietoje (94.9 papunktis).
Atnaujintas teisinis reguliavimas nenumato įpareigojimo deklaraciją apie statybos užbaigimą tvirtinančiam subjektui įsitikinti, kad buvo pastatytas būtent tas statinys. Tokia situacija galimai neužtikrina, kad visi statiniai, kuriems pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma tvirtinti statybos užbaigimo akto, atitiks visus nustatytus reikalavimus.
Korupcijos pasireiškimo ir teisės aktų reikalavimus ne visa apimtimi atitinkančių statinių „pridavimo“ riziką didina ir tai, kad atnaujintas teisinis reguliavimas nenumato papildomų privačių asmenų patvirtintų deklaracijų apie statybos užbaigimą teisėtumo kontrolės procedūrų.
Teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros įstatymo 111 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Inspekcija statybos užbaigimo procedūrų teisėtumą tikrina pagal Inspekcijos metinius veiklos planus, taip pat viešojo administravimo subjektų, fizinių asmenų, juridinių asmenų ir jų padalinių, kitų juridinio asmens statuso neturinčių organizacijų ir jų padalinių pateiktų skundų pagrindu.
Nei Teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros įstatymo, nei Statybos ir ūkio subjektų veiklos patikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2012 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1V-53 (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2021 m. rugpjūčio 10 d. įsakymo Nr. 1V-107 redakcija), nuostatos detaliau neatskleidžia būtent privačių subjektų vykdomų statybos užbaigimo procedūrų teisėtumo patikrinimo ypatumų, planuojamo patikrinti statinių ekspertizės rangovų skaičiaus, jų rizikingumo vertinimo kriterijų, taip pat patikrinimui organizuoti reikšmingo skundų skaičiaus ar pan. Viešai skelbiamuose Inspekcijos 2022 m. patikrinimų planuose taip pat nėra duomenų apie privačių statinio ekspertizės rangovų patvirtintų deklaracijų apie statybos užbaigimą teisėtumo patikrinimus[9].
Pažymėtina ir tai, kad Teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros įstatymo 111 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad Inspekcijos pareigūnas, tikrinantis statybos užbaigimo procedūrų teisėtumą, be kita ko, prireikus, nuvykęs į vietą, apžiūri statinį ir palygina statinio projekte numatytus ir faktiškai įgyvendintus sprendinius. Taigi, net ir perpatikrinant privačių subjektų patvirtintas statybos užbaigimo deklaracijas nebūtinai vykstama į vietą įsitikinti, kad pastatytas statinys atitinka projekte, statybos leidime ir kituose dokumentuose įtvirtintus duomenis bei teisės aktų reikalavimus.
Be to, abejonių dėl Inspekcijos vykdomos statybos užbaigimo procedūrų valstybinės priežiūros efektyvumo bei atsparumo korupcijai kelia ir Teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros įstatymo 111 straipsnio 5 dalis, kurioje įtvirtinta, kad Inspekcijos pareigūnas, atlikdamas statybos užbaigimo procedūrų teisėtumo patikrinimą, turi teisę statytojui (užsakovui) ir (ar) kitiems subjektams pateikti privalomąjį nurodymą pateikti visus su statybos užbaigimu susijusius dokumentus. Minėtos nuostatos loginė konstrukcija suponuoja, kad kontrolės metu gali būti net nepatikrinami visi būtini dokumentai.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome svarstyti galimybę tikslinti teisės aktus, detaliau reglamentuojant privačių subjektų patvirtintų deklaracijų apie statybos užbaigimą procedūras, eliminuojant galimybę nepatikrinti ir tinkamai IS „Infostatyba“ neįforminti visų su statiniu ir jo užbaigimu bei faktine statinio situacija susijusių dokumentų ir duomenų.
2.2. Išanalizavus statybos užbaigimo procesą privačiam statinio ekspertizės rangovui patvirtinant deklaraciją reglamentuojančius teisės aktus nustatyta, kad teisės aktuose nėra numatytas terminas, per kurį minėtos procedūros turėtų būti atliktos. Tokia situacija sukuria galimybę nesąžiningam ir / ar neskaidriam elgesiui vilkinant statybos užbaigimo procedūrą, bei sukuria papildomas sąlygas korupcijai pasireikšti.
Atsižvelgiant į tai, siūlome svarstyti galimybę tikslinti teisinio reguliavimo nuostatas, detalizuojant aukščiau minėtus aspektus.
3. Kitos pastabos ir pasiūlymai:
3.1. Įsigaliojus naujai tvarkai dėl statybos užbaigimo patvirtinant deklaraciją viešojoje erdvėje pasirodė statytojų nusiskundimų, kad statybos užbaigimas patvirtinant deklaraciją pabrango keliolika kartų – nuo keliasdešimt iki nuo kelių šimtų iki daugiau kaip pusantro tūkstančio eurų.
Įvertinus analizuojamą procedūrą reglamentuojančius teisės aktus nustatyta, kad nėra patvirtinta deklaracijos apie statybos užbaigimą procedūros kainos apskaičiavimo metodika. Atsižvelgiant į tai, kad ši procedūra gali būti laikoma valstybės deleguota funkcija, manytina, jos kainos, siekiant apsaugoti visuomenės interesus, galėtų būti reguliuojamos.
3.2. Dėl kitų su statybos užbaigimu susijusių procedūrų ir jų valdymu IS „Infostatyba“ teiktos pastabos Specialiųjų tyrimų tarnybos 2022 m. vasario 14 d. antikorupcinio vertinimo išvadoje „Dėl statybos dokumentų valdymą informacinėje sistemoje „Infostatyba“ reglamentuojančių teisės aktų“ Nr. 4-01-1246. Aplinkos ministerija ir Inspekcija, remiantis Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 8 dalies nuostatomis, per 2 mėnesius turėjo viešai Teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbti informaciją, kaip bus atsižvelgta į pateiktas pastabas ir pasiūlymus, tačiau iki šiol atsakymas nėra gautas.
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 8 dalies nuostatomis, prašome per du mėnesius nuo antikorupcinio vertinimo išvados gavimo dienos Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbti informaciją apie tai, kaip atsižvelgta (planuojama atsižvelgti) į pateiktas pastabas ir pasiūlymus, arba, jeigu į antikorupcinio vertinimo išvadoje pateiktas pastabas ir pasiūlymus neatsižvelgta, nurodyti priežastis ir motyvus, užpildant antikorupcinio vertinimo išvados įgyvendinimo pažymą[10], ir pateikti Specialiųjų tyrimų tarnybai nuorodą į ją.
Direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė
Julija Antanaitė, tel. 8 706 62 755, el. p. [email protected]