LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

kultūros komitetas

 

 

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1418 2, 27, 28 IR 45 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

NR. XIIIP-3649(2)

 

2020-01-23/28 Nr. 121-P-4/6

Vilnius

 

1.    Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis, komiteto pirmininko pavaduotoja Raminta Popovienė, komiteto nariai: Mantas Adomėnas, Vytautas Kernagis, Robertas Šarknickas, Stasys Tumėnas, Ona Valiukevičiūtė, Algimantas Dumbrava; komiteto biuras: komiteto biuro vedėja Agnė Jonaitienė, patarėjos Milda Gureckienė, Deimantė Pukytė, Deimantė Žegunė.

Kviestieji asmenys: Seimo narys Povilas Urbšys, Seimo narys Julius Sabatauskas, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos grupės vadovas  Deividas Velkas, Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovas Arnas Marcinkus, Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

2.    Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai: negauta.

3.      Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo narys

Povilas Urbšys

2020-01-21

2

(27)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

(1)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Argumentai:

Projekto antro straipsnio 1 dalimi siūloma galiojančio įstatymo 27 straipsnio 1 dalį pakeisti taip, vietoj dabar veikiančios viešosios įstaigos Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas įstatyme būtų įrašytas ir įsteigtas naujas „Žiniasklaidos rėmimo fondas“. Iš vėlesnių Projekto straipsnių aiškėja, kad šio naujo fondo vienintelis dalininkas būtų valstybė, kurios vardu fondą tvarkytų Vyriausybės įgaliota institucija (Kultūros ministerija). Bet Projekto autoriai niekaip nepagrindė, kodėl vietoj dabartinio nepriklausomo fondo jiems staiga prisireikė steigti Vyriausybės valdomą, tuo labiau, kad iš Projekto aiškėja, kad juo realiai nesiekiama užkardyti paramos žiniasklaidai skirstymo nuo politikų ir pareigūnų kišimosi, be to, atmetama pagrindinė fondo misija – remti nekomercinius kultūrinius ir šviečiamuosius projektus žiniasklaidoje.   

Pasiūlymas:

Išbraukti Projekto 2 straipsnio 1 dalį:

1. Pakeisti 27 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Valstybė remia viešosios informacijos rengėjų – juridinių asmenų – kultūrinius, šviečiamuosius ir kitų temų projektus šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka. Valstybės finansinė parama viešosios informacijos rengėjams teikiama konkursų tvarka ir, išskyrus finansinę paramą, nurodytą šio straipsnio 2 dalyje, per viešąją įstaigą Žiniasklaidos rėmimo fondą. Žiniasklaidos rėmimo fondo veiklai lėšas iš valstybės biudžeto kasmet skiria Seimas. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos negali teikti finansinės ar jai iš esmės lygiavertės paramos viešosios informacijos rengėjams.“

Atitinkamai keisti Projekto 2 straipsnio 2 dalies, kuri tampa vienintele dalimi, numeraciją.

Nepritarti

 

Balsavimo rezultatai:

Už – 3, prieš – 1, susilaikė – 0

1) Remiantis Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaita dėl Seimui  atskaitingų institucijų, veikiančių kultūros srityje (2012-05-17, Nr. VA-P-50-2-6), „Kadangi Spaudos radijo ir televizijos fondas administruoja ne nuosavas (dalininkų), o valstybės biudžeto lėšas, todėl jo kontrolė turėtų būti tinkamai užtikrinama suteikiant įstaigai atitinkamą statusą, įgalinantį efektyvią kontrolę“. Ataskaitoje pažymima, kad SRTRF už paramos skirstymą atsiskaito dalininkas, nors lėšos yra valstybės biudžeto. Kultūros ministerija (atstovaujanti 1 iš 20 dalininkų, t. y. valstybę) keletą kartų nepritarė SRTRF veiklos ataskaitai, tačiau pasekmių dėl to nebuvo;

Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos dėl Žiniasklaidos rėmimo fondo vienintelio dalininko valstybės yra pagrįstos;

2) Žiniasklaidos rėmimo fondo tikslas, kaip numatyta 28 str. 1 d., yra teikti paramą viešosios informacijos rengėjų projektams;

3) Panaikinus 27 str. 1 d.,  valstybės paramos viešosios informacijos rengėjams reglamentavimo išdėstymas  Įstatyme prarastų svarbią loginę dalį, t.y. būtų išbraukta dėstomoji dalis, nurodanti valstybės paramos viešosios informacijos rengėjams kryptis, nebūtų aiškiai įvardinta įstaiga, per kurią valstybė vykdo šią paramą, lėšų skyrimo pagrindas (Seimas skiria kasmet iš valstybės biudžeto), draudimas valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms  teikti analogišką paramą.

2.

Seimo narys

Stasys Šedbaras

2020-01-21

2

(27)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

(1)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Argumentai:

Šiuo metu veikiančio Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo pagrindinis tikslas, nepaisant buvusių Visuomenės informavimo įstatymo pataisų – remti viešosios informacijos rengėjų kultūros ir šviečiamuosius projektus. Projekto autoriai keičiamo įstatymo 27 straipsnyje šalia tokių projektų siūlo įrašyti ir kažkokias „kitas temas“. Terminas „šviečiamieji projektai“ gali apimti pačias įvairiausias temas, todėl neaišku, kokias kitas, ne šviečiamąsias „temas“, siūlo šito Projekto sumanytojai, kokius kitus, ne šviečiamuosius projektus, jie siūlo remti. Taip pat lieka neaišku, kokią dalį šalia tokių neaiškių temų beužimtų kultūros ir meno sklaida žiniasklaidoje, kuria komerciniai viešosios informacijos rengėjai paprastai neužsiima. Todėl tai yra (nors ir kukliai finansuojamo) Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo misija. Tuo grindžiamas ir valstybės paramos skyrimas. Neaišku, kodėl būtent Kultūros komitetas siūlo sumenkinti kultūros sklaidos ir šviečiamąją fondo misiją. Gal čia yra netikslaus sąvokų vartojimo problema, (šviečiamasis remiamo projekto turinys juk nėra „tema“). Todėl siūlome Projekte pridėtas „kitas temas“ išbraukti.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 2 straipsniu keičiamo 27 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip

2 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 27 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Valstybė remia viešosios informacijos rengėjų – juridinių asmenų – kultūrinius ir, šviečiamuosius ir kitų temų projektus šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka. Valstybės finansinė parama viešosios informacijos rengėjams teikiama konkursų tvarka ir, išskyrus finansinę paramą, nurodytą šio straipsnio 2 dalyje, per viešąją įstaigą Žiniasklaidos rėmimo fondą. Žiniasklaidos rėmimo fondo veiklai lėšas iš valstybės biudžeto kasmet skiria Seimas. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos negali teikti finansinės ar jai iš esmės lygiavertės paramos viešosios informacijos rengėjams.“

Nepritarti

 

Balsavimo rezultatai:

Už – 3, prieš – 2, susilaikė – 0

Nepritarti, nes žodžiai „ir kitų temų projektus“ atsirado dėl praktikoje dažnai pasitaikančių keblių situacijų. Įstatyme nėra apibrėžta „šviečiamųjų“ projektų sąvoka, o apibrėžti ją būtų labai sunku. Šiuo metu egzistuojančiame SRTRF dažnai didelės diskusijos kyla dėl projektų, kuomet ekspertai nors ir matydami tikrai gerą, aktualų turinį, negali siūlyti tokį projektą remti, nes jie neįeina į „šviečiamųjų ir kultūrinių“ projektų sritį (pvz. vaikų pilietinis ugdymas/kitoks auklėjimas, populiariojo mokslo straipsniai, gamtos, gyvūnų puoselėjimas, aviacijos naujienos, studentijos iniciatyvos ir kt.);

3.

Seimo narys

Povilas Urbšys

2020-01-21

3

(28)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Argumentai:

Projekte daug kur paliekamos dabar galiojančios 3 straipsniu keičiamo VIĮ 28 straipsnio nuostatos, keičiant jų išdėstymo tvarką, o iš esmės tik visur siūloma įrašyti Žiniasklaidos fondą jau su kitokiu jo valdymu, nors šitokio paramos žiniasklaidai valdymo reikalingumas ir tikslingumas nėra niekaip pagrįstas, net nėra jokių paaiškinimų, ką tokie pakeitimai pagerintų. Didžioji dalis Projekto siūlomų 28 straipsnio pakeitimų yra atmestini, nes jie tik padidintų valdžios galias, o taip pat korupcijos riziką. Kai kuriuos 28 straipsnio patobulinimų idėjas, kuriuos siūlė ir dabartinio Fondo dalininkai: ilgalaikės trijų metų programos, Fondo tarybos narių skaičiaus išplėtimas (bet ne valdžios ar žiniasklaidos, o kultūros atstovais) reikėtų svarstyti. Todėl siūlau 28 straipsnio nedėstyti nauja redakcija, o tobulinti šiuo metu galiojantį 28 straipsnio teisinį reguliavimą.

 

Pasiūlymas:

Atsisakyti Projekto 3  straipsnyje pateiktos 28 straipsnio redakcijos ir  šį straipsnį išdėstyti taip:

„3 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas

„28 straipsnis. Žiniasklaidos rėmimo fondas

1. Žiniasklaidos rėmimo fondas (toliau – Fondas) ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – šio įstatymo nustatyta tvarka teikti paramą viešosios informacijos rengėjų projektams sudarant sąlygas įvairiapusei visuomenės informavimo plėtrai, analizuojant visuomenės informavimo raidos procesus, užtikrinant racionalų ir pagrįstą valstybės skiriamos paramos lėšų panaudojimą.

2. Fondo steigėjas ir vienintelis jo dalininkas yra valstybė. Valstybės teises ir pareigas Fonde įgyvendina šio įstatymo 45 straipsnyje numatyta Vyriausybės įgaliota institucija. Fondas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Civiliniu kodeksu, Viešųjų įstaigų, šiuo ir kitais įstatymais, taip pat Fondo įstatais.

3. Fondas turi šiuos kolegialius organus – Fondo senatą ir Fondo tarybą (toliau – Taryba). Sprendimus dėl Fondo teikiamos valstybės finansinės paramos priima Taryba.

4. Tarybą sudaro 11 narių. 4 narius į Tarybą išrenka Fondo senatas iš asmenų pasiūlytų kandidatų sąrašo, skelbiamo viešai Fondo interneto svetainėje, Fondo įstatuose nustatyta tvarka, kitus 7 narius po vieną deleguoja šios viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų asociacijos:

1) Lietuvos meno kūrėjų asociacija;

2) Kultūros periodinių leidinių asociacija;

3) Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija;

4) asociacija „Nacionalinė spauda“;

5) Lietuvos radijo ir televizijos asociacija ir Lietuvos regioninių radijo stočių asociacija bendru sutarimu;

6) Lietuvos kabelinės televizijos asociacija ir Regioninių televizijų asociacija bendru sutarimu;

7) Interneto žiniasklaidos asociacija.

5. Tarybos nariais skiriami nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą, dėl savo pasiekimų ir patirties žinomi Lietuvoje ir (ar) užsienyje, išmanantys visuomenės informavimo raidos procesus, turintys ne mažesnę kaip 5 metų veiklos, akademinę ar profesinę patirtį visuomenės informavimo, kultūros, švietimo, mokslo ar žmogaus teisių srityse bei žinių ir gebėjimų, padedančių siekti Tarybai keliamų tikslų ir įgyvendinti jos funkcijas. Tarybos nariais negali būti valstybės politikai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, Vyriausybės įgaliotos institucijos darbuotojai, Fondo administracijos darbuotojai ir ekspertai, taip pat Europos Parlamento nariai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.

6. Tarybos nariai skiriami 4 metų kadencijai ir jais gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Tarybos nariu negali būti renkamas ar deleguojamas Fondo senato narys. Tarybos kadencija pradedama skaičiuoti nuo tada, kai Vyriausybės įgaliota institucija patvirtina Tarybos sudėtį. Tarybos sudėtis netvirtinama, jeigu Vyriausybės įgaliota institucija nustato, kad Tarybos narys neatitinka šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų. Tokiu atveju nustatomas 10 dienų terminas paskirti kitą asmenį į Tarybą. Jeigu Tarybos nario įgaliojimai baigiasi iki Tarybos kadencijos pabaigos, kitas asmuo į jo vietą skiriamas tik iki šios kadencijos pabaigos. Jeigu asmuo Tarybos nariu buvo ilgiau kaip 2 metus nuo Tarybos sudėties patvirtinimo, šis laikotarpis prilyginamas vienai jo kadencijai Taryboje. Taryba veikia tol, kol patvirtinama naujos sudėties Taryba. Likus ne mažiau kaip 60 dienų iki Tarybos kadencijos pabaigos, Vyriausybės įgaliota institucija kreipiasi į Tarybos narius skiriančias viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų asociacijas ir kitas organizacijas dėl naujų narių skyrimo į Tarybą.

7. Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta anksčiau laiko, jeigu:

1) jis atsistatydina savo noru;

2) pasibaigus kadencijai, jis neskiriamas pakartotinai;

3) jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;

4) jį atšaukia paskyrusi viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų asociacija ar kita organizacija paaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių jis negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, po to, kai į ją kreipiasi Taryba, pripažinusi, kad Tarybos narys padarė šiurkštų tarnybinį pažeidimą;

5) paaiškėja aplinkybės, dėl kurių jis negali būti Tarybos nariu;

6) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo;

7) jis be pateisinamos priežasties daugiau kaip 3 mėnesius iš eilės nedalyvauja Tarybos posėdžiuose;

8) jis dėl sveikatos būklės negali eiti pareigų;

9) jis miršta.

8. Taryba kadencijos laikotarpiui iš savo narių išsirenka Tarybos pirmininką ir jo pavaduotoją, kuris pavaduoja pirmininką, kai šis dėl svarbių priežasčių laikinai negali eiti pareigų. Tarybos pirmininkas ir jo pavaduotojas į pareigas skiriami ir atšaukiami iš pareigų Tarybos sprendimu. Tarybos darbo tvarką nustato jos priimtas Tarybos darbo reglamentas.

9. Tarybos finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą atlieka, jai pavestas funkcijas atlikti padeda Fondo administracija, kuriai vadovauja administracijos direktorius. Asmuo, priimamas į šias pareigas, turi atitikti reikalavimus, keliamus Tarybos nariui. Fondo administracijos direktoriaus skyrimo į pareigas viešojo konkurso būdu nuostatus (tvarką) ir pareigybės aprašymą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Fondo administracijos direktoriaus teises ir pareigas organizuojant Fondo veiklą ir atsakomybę tvarkant, naudojant, įtraukiant į apskaitą Fondui skirtas valstybės biudžeto lėšas, veiklos vertinimo kriterijus bei tvarką nustato įstatymai, Fondo įstatai ir Fondo administracijos direktoriaus pareigybės aprašymas.

10. Taryba viešojo konkurso būdu atrenka ekspertus, kurie teikia Tarybos sprendimams priimti būtinas rekomendacijas. Taryba parenka ne mažiau kaip 3 skirtingus ekspertus kiekvienai programai, kurios nurodytos šio straipsnio 19 dalyje. Atrinkti ekspertai skiriami 2 metams. Tas pats asmuo ekspertu gali būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Tarybos skiriami ekspertai turi būti nepriekaištingos reputacijos, turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, ne mažesnę kaip 5 metų patirtį visuomenės informavimo, kultūros, švietimo, mokslo ar žmogaus teisių srityse, taip pat specialių žinių, įgūdžių ir reikiamą kompetenciją. Ekspertais negali būti valstybės politikai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, Vyriausybės įgaliotos institucijos darbuotojai, Fondo administracijos darbuotojai, taip pat Europos Parlamento nariai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Sprendimus dėl lėšų skyrimo Taryba priima tik įvertinusi ekspertų rekomendacijas. Tais atvejais, kai Taryba neatsižvelgia į ekspertų rekomendacijas, Tarybos sprendimas ir jo pagrindimas išdėstomi Tarybos posėdžio protokole. Tarybos sprendimai dėl lėšų skyrimo skelbiami viešai. Kartu su Tarybos sprendimais skelbiami ekspertiniai vertinimai ir sutrumpinti atrinktų viešosios informacijos rengėjų projektų aprašymai su numatytais tikslais ir jų pasiekiamumo vertinimo rodikliais.

11. Tarybos veiklos forma – vieši posėdžiai. Tarybos sprendimu gali vykti ir uždari posėdžiai, jeigu juose gali būti atskleista komercinę paslaptį sudaranti informacija ir (ar) asmens duomenys, kurių viešinimas neatitiktų Reglamento (ES) 2016/679 reikalavimų. Posėdžius šaukia Tarybos pirmininkas savo iniciatyva arba ne mažiau kaip 3 Tarybos narių prašymu. Informacija apie numatomus posėdžius ir jų darbotvarkė skelbiama Tarybos nustatyta tvarka. Tarybos posėdžiai laikomi teisėtais, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 6 Tarybos nariai, iš kurių bent 2 Tarybos nariai skirti Fondo senato. Tarybos sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma. Balsams pasidalijus po lygiai, lemia Tarybos pirmininko arba, jam nedalyvaujant, Tarybos pirmininko pavaduotojo balsas.

12. Tarybos nariai ir ekspertai, prieš pradėdami eiti atitinkamas pareigas, turi pateikti nešališkumo deklaraciją ir pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą, kurių formas tvirtina Taryba. Tarybos nariams, ekspertams ir administracijos direktoriui taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, taip pat Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos.

13. Fondo senatą sudaro asmenys, kuriuos skiria:

1) Tautinių bendrijų taryba;

2) Nevyriausybinių organizacijų taryba;

3) Lietuvos jaunimo organizacijų taryba;

4) Lietuvos kultūros ir meno taryba;

5) Lietuvos mokslo taryba;

6) Lietuvos švietimo taryba;

7) Medijų taryba;

8) Lietuvos teisininkų draugija.

14. Kiekviena šio straipsnio 13 dalyje nurodyta organizacija į Fondo senatą turi teisę deleguoti ne daugiau kaip po 2 atstovus, atitinkančius šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus. Į Fondo senatą negali būti deleguojami Tarybos nariai, Fondo administracijos vadovas ir darbuotojai, Fondo ekspertai. Fondo senato nariai deleguojami 4 metų laikotarpiui. Fondo senato nariu asmuo gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Fondo senato kadencija pradedama skaičiuoti nuo tada, kai Vyriausybės įgaliota institucija patvirtina Fondo senato sudėtį. Fondo senato personalinė sudėtis skelbiama Fondo interneto svetainėje. Fondo senato posėdžiai yra vieši.

15. Fondo senato funkcijos:

1) rinkti Tarybos narius šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka;

2) įvertinti Tarybos veiklą šio straipsnio 25 dalyje nustatyta tvarka ir teikti dėl jos pastabas Vyriausybės įgaliotai institucijai;

3) teikti pastabas ir pasiūlymus Tarybai dėl Fondo veiklos gerinimo, taip pat dėl Tarybos parengtų finansuojamų projektų teikimo gairių.

16. Fondo senato veiklos organizavimo tvarka nustatoma Fondo įstatuose.

17. Fondo lėšų šaltiniai:

1) valstybės biudžeto asignavimai;

2) juridinių ar fizinių asmenų dovanotos lėšos;

3) kitos teisėtai įgytos lėšos.

18. Fondas viešojo konkurso tvarka remia viešosios informacijos rengėjų projektus pagal šias sritis:

1) kultūros periodinių leidinių;

2) nacionalinės periodinės spaudos;

3) vietinės ir regioninės periodinės spaudos;

4) nacionalinio radijo ir televizijos;

5) vietinių ir regioninių radijo ir televizijos;

6) internetinės žiniasklaidos.

19. Fondas viešojo konkurso tvarka remia viešosios informacijos rengėjų projektus pagal šias programas:

1) kultūros ir meno;

2) regionų informacinio skatinimo;

3) medijų ir informacinio raštingumo;

4) šviečiamųjų ir mokslo populiarinimo;

5) Lietuvos tautinių bendrijų (projektai tautinių bendrijų kalbomis);

6) lietuvių išeivijos (diasporos);

7) kitas Tarybos patvirtintas programas, kurias Taryba gali inicijuoti, atsižvelgdama į visuomenės informavimo srities prioritetus ir šios srities plėtrą.

20. Fondo veiklai skiriamo valstybės finansavimo pagal šio straipsnio 18 ir 19 dalyse numatytas sritis ir programas paskirstymas, nurodant procentinę skiriamų lėšų dalį, reikalavimai projektams ir jų paraiškoms, taip pat kitos paramos teikimo sąlygos nustatomi finansuojamų projektų teikimo gairėse. Taryba motyvuotu sprendimu ir atsižvelgdama į ekspertų rekomendacijas gali perkelti iki 3 procentų Fondo lėšų tarp šio straipsnio 18 ir 19 dalyse numatytų sričių ir programų, jeigu svarstant projektus paaiškėja, kad jie netenkina minimalių vertinimo kriterijų, nustatytų finansuojamų projektų teikimo gairėse. Šias gaires rengia Taryba, tvirtina Vyriausybė arba jos pavedimu Vyriausybės įgaliota institucija.

21. Kultūros periodinių leidinių srities projektams skiriama Fondo lėšų dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 25 procentus Fondui kasmet skiriamų valstybės biudžeto lėšų. Parama pagal kultūros ir meno programą gali būti skiriama ir ilgalaikiams kultūros periodinių leidinių projektams, t. y. projektams, kurių įgyvendinimo laikotarpis yra nuo 1 iki 3 metų.

22. Regionų informacinio skatinimo programai skiriama Fondo lėšų dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 35 procentus (iš jų vietinės ir regioninės periodinės spaudos srities projektams skiriama ne mažiau kaip 25 procentai, o vietinių ir regioninių radijo ir televizijos srities projektams – ne mažiau kaip 8 procentai) Fondui kasmet skiriamų valstybės biudžeto lėšų. Parama pagal regionų informacinio skatinimo programą gali būti skiriama tik vietinių ir regioninių viešosios informacijos rengėjų projektams. Reikalavimai šių projektų paraiškoms nustatomi finansuojamų projektų teikimo gairėse.

23. Pagal šį straipsnį neremiami:

1) Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pateikti ir (ar) įgyvendinami projektai, taip pat kitų viešosios informacijos rengėjų (juridinių asmenų) pateikti projektai, įgyvendinami Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programose;

2) viešųjų ryšių agentūrų pateikti ir (ar) įgyvendinami projektai;

3) šio įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje nustatytų juridinių asmenų pateikti ir (ar) įgyvendinami projektai;

4) kiti projektai, neatitinkantys finansuojamų projektų teikimo gairėse nustatytų reikalavimų.

24. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija negali skleisti pagal šio straipsnio 18 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytas sritis pateiktų ir paremtų projektų turinio jų įgyvendinimo laikotarpiu.

25. Tarybos veiklą kiekvienais metais vertina Fondo senatas Fondo įstatuose nustatyta tvarka. Fondas kiekvienais metais iki balandžio 1 dienos viešai paskelbia savo praėjusių metų veiklos ataskaitą ir metinių ataskaitų rinkinį.“

1. Pakeisti 28 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

 „8. Fondo tarybą sudaro 11 narių 7 nariai. Į Fondo tarybą narius deleguoja: Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija ir Regioninių televizijų asociacija bendru sutarimu – vieną narį; Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Lietuvos žurnalistų draugija bendru sutarimu – vieną narį; Lietuvos meno kūrėjų asociacija – 5 narius, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija, Interneto žiniasklaidos asociacija, Kultūros ministerija ir Švietimo ir mokslo ministerija – po vieną narį. Galutinę Fondo tarybos sudėtį tvirtina Fondo visuotinis dalininkų susirinkimas. Detali delegavimo į Fondo tarybos narius tvarka nustatoma Fondo įstatuose.“

2. Pakeisti 28 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:

„15. Fondo tarybos parengtus bendruosius konkursų nuostatus, kuriuose atsispindi programų ir finansavimo proporcijos ir kurie suderinti su Seimo Kultūros komitetu, tvirtina Vyriausybė. Konkursų nuostatuose nustatomos sąlygos trijų metų trukmės paramos programoms, kai projektai įgyvendinami periodiniuose kultūros ir meno leidiniuose.“

Nepritarti

 

Balsavimo rezultatai:

Už – 3, prieš – 1, susilaikė – 0

Nepritarti, nes prieštarauja projekto Nr. XIIIP-3649(2) vienam iš tikslų, t. y. siekiui įkurti Žiniasklaidos rėmimo fondą, kurio vienintelis dalininkas būtų valstybė, nebūtų atnaujinta valdymo organų sistema, projektų rėmimas pagal programas ir sritis, neatlikti pataisymai, kuriuos kaip būtinus savo išvadoje nurodė Specialiųjų tyrimų tarnyba.

 

4.

Seimo narys

Stasys Šedbaras

2020-01-21

3

(28)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

(1)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Argumentai:

Siūlomo Žiniasklaidos rėmimo fondo tikslas Projekto 3 str. suformuluotas itin neaiškiai. Visiškai neaišku, kas turima omenyje, siekiant remti „įvairiapusę visuomenės informavimo plėtrą“, tad susidaro įspūdis, jog siekiama maitinti komercinę žiniasklaidą viešaisiais finansais be jokių uždavinių, kurie atitiktų viešąjį interesą, ir be jokios pridėtinės vertės, kuri pagrįstų valstybės paramos teikimą. Pagal dabartinį teisinį reguliavimą, pagal kurį veikia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, parama skiriama tik tokiems projektams (visų pirma, kultūros ir šviečiamiesiems) ir tokiam jų turiniui, kurio komercinė žiniasklaida pagal savo prigimtį, siekdama pelno, nekuria. Kadangi Projekto 2 straipsnio 1 dalyje šalia kultūros ir šviečiamųjų projektų, kuriuos iki šiol rėmė fondas, įrašomos taip pat ir „kitos temos“, tai pagal Kultūros komiteto siūlomą  3 straipsnio formuluotę iš viso lieka nebeaišku, kiek gi dėmesio naujasis fondas skirtų kultūrai. „Įvairiapusės žiniasklaidos plėtros rėmimas“ gali reikšti prioriteto kultūrai atsisakymą iš karto po to, kai (jei) fondas būtų suvalstybintas. Siūlome formuluojant fondo tikslą atstatyti kultūros ir šviečiamojo turinio prioritetą ir pateikti rišlų tikslo apibrėžimą. Terminas „šviečiamieji projektai“ gali apimti pačias įvairiausias temas, todėl, kaip ir Projekto 2 straipsnyje, siūlome atsisakyti neapibrėžtos sąvokos „kitų temų“  ar visokio neaiškaus „įvairiapusiškumo“, kuris nešviestų visuomenės.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 3 straipsniu keičiamo 28 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„28 straipsnis. Žiniasklaidos rėmimo fondas

1. Žiniasklaidos rėmimo fondas (toliau – Fondas) ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – šio įstatymo nustatyta tvarka teikti paramą viešosios informacijos rengėjų kultūros ir šviečiamiesiems projektams, sudarant sąlygas įvairiapusei visuomenės informavimo plėtrai, analizuotijant visuomenės informavimo raidos procesus, užtikrintiant racionalų ir viešaisiais interesais pagrįstą valstybės skiriamos paramos lėšų panaudojimą.“

Pritarti iš dalies

Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu

Pritarti iš dalies, nes:

1) netikslinga pritarti siūlymui keičiamo 28 str. 1 dalį pildyti žodžiais „kultūros ir šviečiamiesiems projektams, sudarant sąlygas įvairiapusei visuomenės informavimo plėtrai“, nes projektu keičiamo 27 str.  1 d. yra pildoma nuostata dėl rėmimo „kitų temų“ projektų;

2) netikslinga pritarti žodžių „sudarant sąlygas įvairiapusei visuomenės informavimo plėtrai“ išbraukimui, nes jie atspindi fondo remiamų projektų įvairiapusiškumą;

Komiteto siūloma 28 str. 1 d. formuluotė:

„1. Žiniasklaidos rėmimo fondas (toliau – Fondas) ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – šio įstatymo nustatyta tvarka teikti paramą viešosios informacijos rengėjų projektams sudarant sąlygas įvairiapusei visuomenės informavimo plėtrai, analizuojant visuomenės informavimo raidos procesus, užtikrinant racionalų ir viešaisiais interesais pagrįstą valstybės skiriamos paramos lėšų panaudojimą.“

5.

Seimo narys

Julius Sabatauskas

2020-01-13

 

3

(28)

 

(2)

 

 

 

 

Argumentai: Viešųjų lėšų žiniasklaidai skyrimo nederėtų pavesti Kultūros ministerijai, nes politikai būtų kaltinami dėl poveikio žiniasklaidai. Dabar veikiančio nepriklausomo fondo veikla pasiteisino, tad reikia atstatyti galiojančio Visuomenės informavimo įstatymo savitvarkos sistemą, kuri sėkmingai veikia jau beveik 25 metus.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 3  straipsniu keičiamo 28 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Fondo steigėjas ir vienintelis jo dalininkas yra valstybė. Valstybės teises ir pareigas Fonde įgyvendina šio įstatymo 45 straipsnyje numatyta Vyriausybės įgaliota institucija. Fondo veikla organizuojama pertvarkyto Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo pagrindu. Fondas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Civiliniu kodeksu, Viešųjų įstaigų, šiuo ir kitais įstatymais, taip pat Fondo įstatais.

Nepritarti

Balsavimo rezultatai:

Už – 4, prieš – 2, susilaikė – 0

Remiantis Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaita dėl Seimui  atskaitingų institucijų, veikiančių kultūros srityje (2012-05-17, Nr. VA-P-50-2-6), „Kadangi Spaudos radijo ir televizijos fondas administruoja ne nuosavas (dalininkų), o valstybės biudžeto lėšas, todėl jo kontrolė turėtų būti tinkamai užtikrinama suteikiant įstaigai atitinkamą statusą, įgalinantį efektyvią kontrolę“. Ataskaitoje pažymima, kad SRTRF už paramos skirstymą atsiskaito dalininkas, nors lėšos yra valstybės biudžeto. Kultūros ministerija (atstovaudama 1 iš 20 dalininkų, t. y. valstybę) keletą kartų nepritarė SRTRF veiklos ataskaitai, tačiau pasekmių dėl to nebuvo.

Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos dėl Žiniasklaidos rėmimo fondo vienintelio dalininko valstybės yra pagrįstos.

6.

Seimo narys

Stasys Šedbaras

2020-01-21

 

3

(28)

 

(2)

 

Argumentai: Viešųjų finansų paramos žiniasklaidai skyrimo nederėtų suvalstybinti, taip suteikiant galimybę valdžiai tiesiogiai ar netiesiogiai kištis į lėšų skyrimą. Žiniasklaida demokratinėje valstybėje turėtų išlikti iš tiesų nepriklausoma, valdžios neįtakojama. Todėl užtenka pertvarkyti dabar veikiantį Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą, kurio dalininkai yra daugiausia kūrybinės organizacijos (tad ir paramos gavėjai – viešosios informacijos rengėjai negali daryti fondui įtakos per jo dalininkus). Valstybė, kaip vienintelė dalininkė, įtaką tikrai darytų.

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 3  straipsniu keičiamo 28 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Fondo steigėjas ir vienintelis jo dalininkas yra valstybė. Valstybės teises ir pareigas Fonde įgyvendina šio įstatymo 45 straipsnyje numatyta Vyriausybės įgaliota institucija. Fondas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Civiliniu kodeksu, Viešųjų įstaigų, šiuo ir kitais įstatymais, taip pat Fondo įstatais.

Nepritarti

Balsavimo rezultatai:

Už – 4, prieš – 2, susilaikė – 0

Nepritarti, nes remiantis Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaita dėl Seimui  atskaitingų institucijų, veikiančių kultūros srityje (2012-05-17, Nr. VA-P-50-2-6), „Kadangi Spaudos radijo ir televizijos fondas administruoja ne nuosavas (dalininkų), o valstybės biudžeto lėšas, todėl jo kontrolė turėtų būti tinkamai užtikrinama suteikiant įstaigai atitinkamą statusą, įgalinantį efektyvią kontrolę“. Ataskaitoje pažymima, kad SRTRF už paramos skirstymą atsiskaito dalininkas, nors lėšos yra valstybės biudžeto. Kultūros ministerija (atstovaujanti 1 iš 20 dalininkų, t. y. valstybę) keletą kartų nepritarė SRTRF veiklos ataskaitai, tačiau pasekmių dėl to nebuvo.

Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos dėl Žiniasklaidos rėmimo fondo vienintelio dalininko Valstybės yra pagrįstos.

7.

Seimo narys

Stasys Šedbaras

2020-01-21

 

3

(28)

 

(3)

 

Argumentai: Projekte siūlomas Fondo senatas yra akivaizdžiai perteklinė institucija, per kurią siekiama daryti politinę įtaką fondui per aiškiai valdiškas institucijas. Toks „senatas“ neužtikrins nei fondo veiklos skaidrumo, nei atskaitomybės (juk pačios prie ministerijų veikiančios tarybos liktų už nieką neatsakingos). Šiuo metu Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas už valstybės paramos lėšų skyrimą yra atskaitingas Seimui. Taip reikėtų ir palikti, o ne kurti visokias fiktyvias atskaitomybes už nieką neatsakingoms institucijoms.  Todėl siūlome senatą kaip instituciją išbraukti ir visą atsakomybę palikti fondo Tarybai. 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 3 straipsniu keičiamo 28 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Fondas turi šiuos kolegialųius organąus – Fondo senatą ir Fondo tarybą (toliau – Taryba). Sprendimus dėl Fondo teikiamos valstybės finansinės paramos priima Taryba.“

Nepritarti

Balsavimo rezultatai:

Už – 4, prieš – 2, susilaikė – 0

Nepritarti, nes siūlo išbraukti Senatą. Senato buvimas užtikrina balanso buvimą tarp įvairių sektorių atstovavimo priimant sprendimus dėl pramos skyrimo. Organizacijos, deleguojančios narius į Tarybą, savaime turi labiau privilegijuotą padėtį, todėl Senato buvimas įneša balansą, t. y. leidžia platesniam visuomenės ratui dalyvauti formuojant Tarybą ir vertinant Fondo veiklą.

8.

Seimo narys

Stasys Šedbaras

2020-01-21

 

3

(28)

 

(4)

 

Argumentai: Siekiant išsaugoti pagrindinę fondo funkciją – remti kultūros ir šviečiamuosius projektus žiniasklaidoje, jei būtų didinamas Fondo tarybos narių skaičius, kaip dabar siūloma Projekte, reikėtų padidinti ir kūrybinių sąjungų atstovų skaičių, kad žiniasklaidos verslo asociacijų atstovai Taryboje nesudarytų daugumos (Projekte siūlomi keturi valdžios atstovai drauge su kai kurių žiniasklaidos asociacijų atstovais sukurtų galimai korupcinį modelį). Taip pat siūlome įtraukti į Tarybą narius nuo žurnalistinių organizacijų, nes jos neatstovauja žiniasklaidos verslo, kuris būtų suinteresuotas parama, taip Lietuvos teisininkų draugijos, kaip vieno iš pradinio fondo steigėjo, atstovą. Lietuvos teisininkų draugijos, kuri nesuinteresuota gauti kokią nors Fondo paramą, atstovas būtų kaip nepriklausomas teisės ekspertas Fondo tarybos darbe.

Pasiūlymas: Pakeisti projekto 3 straipsniu keičiamo 28 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Tarybą sudaro 11 narių. 4 3 narius į Tarybą deleguoja išrenka Fondo senatas Lietuvos meno kūrėjų asociacija iš asmenų pasiūlytų kandidatų sąrašo, skelbiamo viešai Fondo interneto svetainėje, Fondo įstatuose nustatyta tvarka, kitus 7 narius po vieną deleguoja šios viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų asociacijos:

1) Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Lietuvos žurnalistų draugija bendru sutarimu Lietuvos meno kūrėjų asociacija;

2) Kultūros periodinių leidinių asociacija;

3) Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija;

4) asociacija „Nacionalinė spauda“;

5) Lietuvos radijo ir televizijos asociacija ir Lietuvos regioninių radijo stočių asociacija bendru sutarimu;

6) Lietuvos kabelinės televizijos asociacija ir Regioninių televizijų asociacija bendru sutarimu;

7) Interneto žiniasklaidos asociacija

8) Lietuvos teisininkų draugija.“

Nepritarti

Balsavimo rezultatai:

Už – 4, prieš – 2, susilaikė – 0

1) Nepritarti, nes siūlo išbraukti Senatą. Senato buvimas užtikrina balanso buvimą tarp įvairių sektorių atstovavimo priimant sprendimus dėl lėšų skyrimo. Organizacijos, deleguojančios narius į Tarybą, savaime turi labiau privilegijuotą padėtį, todėl Senato buvimas įneša balansą, t. y. leidžia platesniam visuomenės ratui dalyvauti formuojant Tarybą ir vertinant Fondo veiklą;

2) Sunku pagrįsti kodėl vienai asociacijai (Lietuvos meno kūrėjų asociacijai) turėtų būti suteikiamos didesnės privilegijos numatant, kad ji į Tarybą deleguoja net 3 narius, kai tuo tarpu kitos organizacijos deleguoja po 1 atstovą nuo vienos organizacijos arba 1 atstovą nuo dviejų organizacijų;

3) Lietuvos žurnalistų draugijos ir Lietuvos žurnalistų sąjungos atstovas, deleguotas dalyvauti darbo grupėje, minėtų organizacijų vardu atsisakė būti Tarybos sudėtyje. Be to, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos nario Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos kontaktinė bei  pirmininko informacija internete nurodoma ta pati kaip Lietuvos žurnalistų sąjungos, kas parodo, kad Lietuvos žurnalistų sąjunga netiesiogiai, tačiau bus susijusi su Tarybos sudėties formavimu;

4) projekte Nr. XIIIP-3649(2) numatyta, kad Lietuvos teisininkų draugijos atstovas įeina į Senato sudėtį. Todėl šios organizacijos atstovo buvimas ir Taryboje prieštarautų projekto nuostatoms, draudžiančioms tam pačiam asmeniu būti ir Tarybos, ir Senato sudėtyje.

9.

Seimo narys

Julius Sabatauskas

2020-01-13

 

3

(28)

 

(6)

 

 

Argumentai: Tie patys, kaip ir aukščiau.

 

Pasiūlymas. Pakeisti projekto 3 straipsniu keičiamo 28 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

 

„6. Tarybos nariai skiriami 4 metų kadencijai ir jais gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Tarybos nariu negali būti renkamas ar deleguojamas Fondo senato narys. Tarybos kadencija pradedama skaičiuoti nuo tada, kai Vyriausybės įgaliota institucija patvirtina Tarybos sudėtį. Tarybos sudėtis netvirtinama, jeigu Vyriausybės įgaliota institucija nustato, kad Tarybos narys neatitinka šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų. Tokiu atveju nustatomas 10 dienų terminas paskirti kitą asmenį į Tarybą. Jeigu Tarybos nario įgaliojimai baigiasi iki Tarybos kadencijos pabaigos, kitas asmuo į jo vietą skiriamas tik iki šios kadencijos pabaigos. Jeigu asmuo Tarybos nariu buvo ilgiau kaip 2 metus nuo Tarybos sudėties patvirtinimo, šis laikotarpis prilyginamas vienai jo kadencijai Taryboje. Taryba veikia tol, kol patvirtinama naujos sudėties Taryba. Likus ne mažiau kaip 60 dienų iki Tarybos kadencijos pabaigos, Vyriausybės įgaliota institucija kreipiasi į Tarybos narius skiriančias viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų asociacijas ir kitas organizacijas dėl naujų narių skyrimo į Tarybą.“

Nepritarti

Balsavimo rezultatai:

Už – 4, prieš – 2, susilaikė – 0

1) Nepritarti, nes yra susijęs su siūlymu atsisakyti nuostatos dėl valstybės kaip vienintelio Fondo dalininko;

Remiantis Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaita dėl Seimui  atskaitingų institucijų, veikiančių kultūros srityje (2012-05-17, Nr. VA-P-50-2-6), „Kadangi Spaudos radijo ir televizijos fondas administruoja ne nuosavas (dalininkų), o valstybės biudžeto lėšas, todėl jo kontrolė turėtų būti tinkamai užtikrinama suteikiant įstaigai atitinkamą statusą, įgalinantį efektyvią kontrolę“. Ataskaitoje pažymima, kad SRTRF už paramos skirstymą atsiskaito dalininkas, nors lėšos yra valstybės biudžeto. Kultūros ministerija (atstovaudama 1 iš 20 dalininkų, t. y. valstybę) keletą kartų nepritarė SRTRF veiklos ataskaitai, tačiau pasekmių dėl to nebuvo.

Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos dėl Žiniasklaidos rėmimo fondo vienintelio dalininko valstybės yra pagrįstos;

10.

Seimo narys

Stasys Šedbaras

2020-01-21

3

(28)

 

(6)

 

Argumentai: Į nepriklausomo fondo tarybos sudarymą ministerija neturėtų kištis. Šiuo metu Kultūros ministerija yra tik viena iš Fondo dalininkių, ir to užtenka formuojant Tarybą. Jei Taryba būtų sudaryta pažeidžiant Įstatymą, tokie sprendimai būtų apskundžiami įstatymų nustatyta tvarka.

Pasiūlymas. Pakeisti projekto 3 straipsniu keičiamo 28 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Tarybos nariai skiriami 4 metų kadencijai ir jais gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Tarybos nariu negali būti renkamas ar deleguojamas Fondo senato narys. Tarybos kadencija pradedama skaičiuoti nuo tada, kai Vyriausybės įgaliota institucija patvirtina Tarybos sudėtį. Tarybos sudėtis netvirtinama, jeigu Vyriausybės įgaliota institucija nustato, kad Tarybos narys neatitinka šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų. Tokiu atveju nustatomas 10 dienų terminas paskirti kitą asmenį į Tarybą. Jeigu Tarybos nario įgaliojimai baigiasi iki Tarybos kadencijos pabaigos, kitas asmuo į jo vietą skiriamas tik iki šios kadencijos pabaigos. Jeigu asmuo Tarybos nariu buvo ilgiau kaip 2 metus nuo Tarybos sudėties patvirtinimo, šis laikotarpis prilyginamas vienai jo kadencijai Taryboje. Taryba veikia tol, kol patvirtinama naujos sudėties Taryba. Likus ne mažiau kaip 60 dienų iki Tarybos kadencijos pabaigos, Vyriausybės įgaliota institucija kreipiasi į Tarybos narius skiriančias viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų asociacijas ir kitas organizacijas dėl naujų narių skyrimo į Tarybą.“

Nepritarti

 

Balsavimo rezultatai:

Už – 4, prieš – 2, susilaikė – 0

1)       Nepritarti, nes siūloma atsisakyti Fondo Senato. Senato buvimas yra labai svarbus šiuo projektu siūlomas pakeitimas, užtikrinantis balansą tarp į Tarybą deleguojamų ir renkamų asmenų;

2)       Projektu Nr. XIIIP-3649(2) siekiama Fondo vienintelio dalininko teises suteikti Valstybei, todėl negalima išbraukti nuostatų, kuriomis Vyriausybės įgaliota institucija užtikrintų Fondo darbo nepertraukiamumą.

11.

Seimo narys

Julius Sabatauskas

2020-01-13

 

3

(28)

 

(9)

 

Argumentai: Tie patys, kaip ir anksčiau. Dabar Fondas tvarkosi pats, kaip nustato įstatymai.

 

Pasiūlymas: Pakeisti projekto 3 straipsniu keičiamo 28 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

 

„9. Tarybos finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą atlieka, jai pavestas funkcijas atlikti padeda Fondo administracija, kuriai vadovauja administracijos direktorius. Asmuo, priimamas į šias pareigas, turi atitikti reikalavimus, keliamus Tarybos nariui. Fondo administracijos direktoriaus skyrimo į pareigas viešojo konkurso būdu nuostatus (tvarką) ir pareigybės aprašymą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Fondo administracijos direktoriaus teises ir pareigas organizuojant Fondo veiklą ir atsakomybę tvarkant, naudojant, įtraukiant į apskaitą Fondui skirtas valstybės biudžeto lėšas, veiklos vertinimo kriterijus bei tvarką nustato įstatymai, Fondo įstatai ir Fondo administracijos direktoriaus pareigybės aprašymas.“

Nepritarti

 

Balsavimo rezultatai:

Už – 4, prieš – 2, susilaikė – 0

1) Nepritarti, nes šis pasiūlymas yra susijęs su siūlymu atsisakyti  valstybės kaip vienintelio Fondo dalininko;

2) Nuostatos dėl Fondo administracijos direktoriaus skyrimo į pareigas viešojo konkurso būdu dera su Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatomis.

 

12.

Seimo narys

Stasys Šedbaras

2020-01-21

3

(28)

 

(9)

 

Argumentai: Fondo administracijos direktoriaus skyrimo tvarką nepriklausomame fonde turėtų nustatyti jo dalininkai, taip, kaip yra dabar veikiančiame Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fonde pagal jo Įstatus. Kištis į šį procesą ministerijai nėra jokio reikalo.

 

Pasiūlymas: Pakeisti projekto 3 straipsniu keičiamo 28 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9. Tarybos finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą atlieka, jai pavestas funkcijas atlikti padeda Fondo administracija, kuriai vadovauja administracijos direktorius. Asmuo, priimamas į šias pareigas, turi atitikti reikalavimus, keliamus Tarybos nariui. Fondo administracijos direktoriaus skyrimo į pareigas viešojo konkurso būdu nuostatus (tvarką) ir pareigybės aprašymą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Fondo administracijos direktoriaus teises ir pareigas, organizuojant Fondo veiklą ir atsakomybę tvarkant, naudojant, įtraukiant į apskaitą Fondui skirtas valstybės biudžeto lėšas, veiklos vertinimo kriterijus bei tvarką nustato įstatymai, Fondo įstatai ir Fondo administracijos direktoriaus pareigybės aprašymas.“

Nepritarti

Balsavimo rezultatai:

Už – 4, prieš – 2, susilaikė – 0

1) Nepritarti, nes šis pasiūlymas yra susijęs su siūlymu atsisakyti  valstybės kaip vienintelio Fondo dalininko;

2) Nuostatos dėl Fondo administracijos direktoriaus skyrimo į pareigas viešojo konkurso būdu dera su Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatomis.

 

13.

Seimo narys

Stasys Šedbaras

2020-01-21

3

(28)

 

(13)

 

Argumentai:

Projekte siūlomas Fondo senatas yra akivaizdžiai perteklinė institucija, per kurią siekiama daryti politinę įtaką fondui panaudojant valdiškas institucijas. Toks senatas neužtikrins nei fondo veiklos skaidrumo, nei atskaitomybės. Šiuo metu Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas už valstybės paramos lėšų skyrimą yra atskaitingas Seimui. Taip reikėtų ir palikti, o ne kurti visokias fiktyvias atskaitomybes.  Todėl siūlau senatą kaip instituciją išbraukti ir visą atsakomybę palikti fondo Tarybai, kuri, kaip ir dabar, atsiskaitytų Seimui. 

 

Pasiūlymas:  Išbraukti projekto 3  straipsniu keičiamo 28 straipsnio 13, 14 ir 15 dalis:

13. Fondo senatą sudaro asmenys, kuriuos skiria:

1) Tautinių bendrijų taryba;

2) Nevyriausybinių organizacijų taryba;

3) Lietuvos jaunimo organizacijų taryba;

4) Lietuvos kultūros ir meno taryba;

5) Lietuvos mokslo taryba;

6) Lietuvos švietimo taryba;

7) Medijų taryba;

8) Lietuvos teisininkų draugija.

14. Kiekviena šio straipsnio 13 dalyje nurodyta organizacija į Fondo senatą turi teisę deleguoti ne daugiau kaip po 2 atstovus, atitinkančius šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus. Į Fondo senatą negali būti deleguojami Tarybos nariai, Fondo administracijos vadovas ir darbuotojai, Fondo ekspertai. Fondo senato nariai deleguojami 4 metų laikotarpiui. Fondo senato nariu asmuo gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Fondo senato kadencija pradedama skaičiuoti nuo tada, kai Vyriausybės įgaliota institucija patvirtina Fondo senato sudėtį. Fondo senato personalinė sudėtis skelbiama Fondo interneto svetainėje. Fondo senato posėdžiai yra vieši.

15. Fondo senato funkcijos:

1) rinkti Tarybos narius šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka;

2) įvertinti Tarybos veiklą šio straipsnio 25 dalyje nustatyta tvarka ir teikti dėl jos pastabas Vyriausybės įgaliotai institucijai;

3) teikti pastabas ir pasiūlymus Tarybai dėl Fondo veiklos gerinimo, taip pat dėl Tarybos parengtų finansuojamų projektų teikimo gairių.

Nepritarti

 

Balsavimo rezultatai:

Už – 4, prieš – 2, susilaikė – 0

Nepritarti, nes siūlo atsisakyti Senato, o jis yra labai svarbus siekiant užtikrinti balansą tarp į Tarybą deleguojamų ir renkamų asmenų.

14.

Seimo narys

Stasys Šedbaras

2020-01-21

3

(28)

 

(19)

 

Argumentai: Fondo remiamų programų sąraše kultūros ir meno sritis neturėtų būti redukuojama tik į vieną nedidelę Fondo programą, tuo labiau kad šios temos neturėtų būti uždraustos, pavyzdžiui ir regioninėje žiniasklaidoje ar išeivijos projektuose. Sąmoningai ar ne, tačiau Kultūros komitetas siūlo mažinti kultūrinių projektų dalį naujajame Žiniasklaidos fonde, taip mažindamas ir bendrą finansavimą Lietuvos kultūrai. Siūlome nustatyti aiškią minimalią lėšų proporciją, kuri fonde būtų skiriama kultūrai. Juk ir šiandien Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas remia kultūrinius projektus per visas šešias programas ir jie sudaro didžiają dalį visų fondo remiamų projektų (mūsų žiniomis, daugiau kaip 70 poc.). 

 

Pasiūlymas: Pakeisti projekto 3 straipsniu keičiamo 28 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip:

 

19. Fondas viešojo konkurso tvarka remia viešosios informacijos rengėjų projektus pagal šias programas:

1) kultūros ir meno;

1) 2) regionų informacinio skatinimo;

2) 3) medijų ir informacinio raštingumo;

3) 4) šviečiamųjų ir mokslo populiarinimo;

4) 5) Lietuvos tautinių bendrijų (projektai tautinių bendrijų kalbomis);

5) 6) lietuvių išeivijos (diasporos);

6) 7) kitas Tarybos patvirtintas programas, kurias Taryba gali inicijuoti, atsižvelgdama į visuomenės informavimo srities prioritetus ir šios srities plėtrą.

Fondo remiami projektai, kurių pagrindinę tematiką sudaro kultūros ir meno turinys, visose Fondo programose turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. visų paramos lėšų, kurias Fondas iš viso skiria paramos gavėjams per kalendorinius metus.

Nepritarti

Balsavimo rezultatai:

Už – 4, prieš – 0, susilaikė – 2

1) Projektu siūlomas žiniasklaidos paramos modelis derina dvi paramos kryptis – rėmimą pagal programas (t. y. viešosios informacijos turinį) ir rėmimą pagal sritis (t. y. pagal platformą, kurioje skleidžiamas remiamas turinys). Žiniasklaidos paramos modelio keitimas pagrįstas ne tik prioritetinių sričių nustatymu (kultūrinės ir regioninės žiniasklaidos), bet ir savitvarkos principo įtvirtinimu, kuris realizuojamas per Tarybos veiklą.

Tuo tarpu pasiūlymu apribojama Fondo tarybos galimybė spręsti dėl lėšų paskirstymo, nustatant įstatyminę kvotą kultūros ir meno turiniui ir tuo pačiu apribojant paramos galimybes kitam viešąjį interesą galinčiam užtikrinti turiniui;

2) Pagal projekto nuostatas, minimalią kultūros refleksiją užtikrintų kultūros periodinių leidinių projektai (įskaitant ilgalaikius), kuriems nustatytas dydis negali būti mažesnis kaip 25 proc. Fondo lėšų.

Tarybai nusprendus, kad kultūros ir meno turinys turi būti skleidžiamas horizontaliai visose programose / srityse, tokie reikalavimai, taip pat kitos paramos teikimo sąlygos galėtų būti nustatomi finansuojamų projektų teikimo gairėse, kurias rengia Fondo taryba, tvirtina Vyriausybė arba jos pavedimu Vyriausybės įgaliota institucija.

15.

Seimo narys

Stasys Šedbaras

2020-01-21

3

(28)

 

(25)

 

Argumentai: Siūlome Projekte atstatyti dabar galiojančio įstatymo formuluotę, pagal kurią fondas būtų atskaitingas Seimui, o ne neaiškaus statuso „senatui“, kurį skirtų valdiškos institucijos, kurios pačios už nieką būtų neatsakingos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Kultūros komitetas nevykdė galiojančio įstatymo ir neteikė fondo ataskaitų svarstyti Seimui, nors Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas kiekvienais metais tokias ataskaitas pateikdavo (pasiūlyme atstatoma dabar galiojanti įstatymo formuluotė).

Pasiūlymas: Pakeisti projekto 3 straipsniu keičiamo 28 straipsnio 25 dalį ir ją išdėstyti taip:

„25. Fondas kiekvienais metais spaudoje paskelbia metų veiklos ataskaitą, o Fondo tarybos pirmininkas kiekvienais metais Seimo plenariniame posėdyje pateikia lėšų, gautų iš biudžeto, paskirstymo ir panaudojimo ataskaitą.

25. Tarybos veiklą kiekvienais metais vertina Fondo senatas Fondo įstatuose nustatyta tvarka. Fondas kiekvienais metais iki balandžio 1 dienos viešai paskelbia savo praėjusių metų veiklos ataskaitą ir metinių ataskaitų rinkinį.“

Nepritarti

Balsavimo rezultatai:

Už – 4, prieš – 2, susilaikė – 0

1) Nepritarti, nes susijęs su pasiūlymu braukti Senatą.

2) Nuostata dėl ataskaitos skelbimo spaudoje vertintina kaip atgyvenusi ir neveiksminga. Projektu siūloma, kad Fondo ataskaitą vertintų Senatas, kuris, matydamas galimai netinkamus Tarybos veiklos momentus, galėtų teikti pasiūlymus Vyriausybės įgaliotai institucijai.

16.

Seimo narys

Povilas Urbšys

2020-01-21

5

 

 

Argumentai:

Dėl naujo fondo steigimo netikslingumo žr. argumentus aukščiau. Iš projekto būtina išimti siūlymą Vyriausybei steigti kitą fondą, o teisės aktams, kurie įgyvendintų pakeitimus, reikia nustatyti realius terminus, tačiau tokius, kad 2021 m. konkursas jau vyktų pagal naują tvarką. 

Pasiūlymas:

 Pakeisti Projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, įsigalioja 2020 m. liepos 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ne vėliau kaip iki 2020 m. gegužės 1 d. įsteigia Žiniasklaidos rėmimo fondą.

3. Valstybės, kaip viešosios įstaigos Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo dalininkės, teises ir pareigas gyvendinanti institucija ne vėliau kaip iki 2020 m. liepos 1 d. perduoda dalininko teises Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo ir įstatymų, reglamentuojančių valstybės ir savivaldybių turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo, nustatytais atvejais ir būdais.

2. 4. Vyriausybė ir jos įgaliota institucija iki 2020 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“

Nepritarti

Balsavimo rezultatai:

Už – 4, prieš – 2, susilaikė – 0

1) Nepritarti, nes pasiūlymas prieštarauja projekto Nr. XIIIP-3649(2) vienam iš tikslų, t. y. siekiui įkurti Žiniasklaidos rėmimo fondą, kurio vienintelis dalininkas būtų valstybė, ir siūlo išbraukti įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo nuostatų papildymus, kurie atsirado Komitetui pritarus atitinkamoms Teisės departamento pastaboms projektui Nr. XIIIP-3649.

17.

Seimo narys

Julius Sabatauskas

2020-01-13

 

5

2

 

Argumentai: Tie patys. Dabar veikiančio Spaudos, radijo ir televizijos fondo pertvarkymą numato ir Vyriausybės programos įgyvendinimo planas. Naujo fondo steigimas ten nenumatytas. 

 

Pasiūlymas: Pakeisti projekto 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Pasiūlyti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui ne vėliau kaip iki 2020 metų rugsėjo 1 d. pakeisti savo pavadinimą ir pertvarkyti savo veiklą pagal šį įstatymą“.

„3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ne vėliau kaip iki 2020 m. priimti teisės aktus, būtinus šiam įstatymui įgyvendinti. gegužės 1 d. įsteigia Žiniasklaidos rėmimo fondą.“

Nepritarti

 

Balsavimo rezultatai:

Už – 4, prieš – 2, susilaikė – 0

Nepritarti, nes prieštarauja projekto Nr. XIIIP-3649(2) vienam iš tikslų, t. y. siekiui įkurti Žiniasklaidos rėmimo fondą, kurio vienintelis dalininkas būtų valstybė.

18.

Seimo narys

Stasys Šedbaras

2020-01-21

5

 

 

Argumentai: Nėra reikalo steigti naujo fondo, kai galima pertvarkyti esamą. Tuo labiau, kad ir pačios Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatyta tobulinti paramos žiniasklaidos modelį „Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fonde“. Siūlau laikytis Seimo patvirtintos Vyriausybės programos ir naujų fondų nesteigti.

 

Pasiūlymas: Pakeisti projekto 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Pasiūlyti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui ne vėliau kaip iki 2020 metų rugsėjo 1 d. pakeisti savo pavadinimą ir sudaryti naują Tarybą, įtraukiant į dalininkus organizacijas, kurios turi teisę deleguoti savo atstovus į Tarybą“

„2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ne vėliau kaip iki 2020 m. gegužės 1 d. įsteigia Žiniasklaidos rėmimo fondą.“

Nepritarti

 

Balsavimo rezultatai:

Už – 3  , prieš – 0  , susilaikė – 2

 

Nepritarti, nes:

 Prieštarauja projekto Nr. XIIIP-3649(2) vienam iš tikslų, t. y. siekiui įkurti Žiniasklaidos rėmimo fondą, kurio vienintelis dalininkas būtų valstybė.

 

4. Balsavimo rezultatai: Už – 4  , prieš – 1  , susilaikė – 1.

 

 

 

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                     Ramūnas Karbauskis

 

 

 

 

 

 

Kultūros komiteto

biuro patarėja Deimantė Žegunė