LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJA
Biudžetinė įstaiga, Gedimino pr. 30, 01104 Vilnius,
mob. tel. +370 600 38 904, el. p. [email protected], https://tm.lrv.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188604955
|
Lietuvos Respublikos Seimui |
Į 2024-08-09 Nr. S-2024-3312-XIVP-4057
|
DĖL Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4057 ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI
Įvertinę Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4057 (toliau – Įstatymo projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei teikiame šias pastabas.
Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalimi siūloma Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje įstatymo 33 straipsnio 9 dalį papildyti nauju 6 punktu ir joje nustatyti naują tiekėjo privalomo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindą – tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, vykdo veiklą Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose arba yra ūkio subjektų grupės, kurios bet kuris narys vykdo veiklą Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose, narys arba jos vadovas, kitas valdymo ar priežiūros organo narys ar kitas asmuo (kiti asmenys), turintis (turintys) teisę atstovauti tiekėjui, subtiekėjui, ūkio subjektui, kurio pajėgumais remiamasi, ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį, ir tokiu būdu dalyvauja tokių ūkio subjektų grupių ir (ar) ūkio subjektų veikloje.
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 26 straipsnio 2 dalis nustato, kad vidaus rinką sudaro vidaus sienų neturinti erdvė, kurioje pagal Sutarčių nuostatas užtikrinamas laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) yra nustatęs, kad priemonėms, kurias valstybės narės priima dėl teisėtų nacionalinio intereso reikalavimų, Sąjungos teisė nėra netaikoma vien todėl, kad jos priimtos, be kita ko, dėl visuomenės saugumo intereso[1]. SESV 36, 52 ir 65 straipsniai leidžia priimti atskiras rinkos laisves ribojančias priemones, esant nustatytiems pagrindams, o vienas iš jų – visuomenės saugumo užtikrinimas. Nacionalines priemones, kurios gali trukdyti naudotis pagal Europos Sąjungos Sutartį ir SESV garantuotomis pagrindinėmis laisvėmis arba dėl kurių jų vykdymas gali būti mažiau patrauklus,– ESTT vertina proporcingumo, kuris yra bendrasis Europos Sąjungos teisės principas, požiūriu. Atitinkamai, turi būti atliekamas Įstatymo projektu nustatomo teisinio reguliavimo proporcingumo vertinimas.
Remiantis ESTT praktika, ESTT vertindamas reguliavimo proporcingumą taiko keletą kriterijų. Pirmiausia, nacionalinė priemonė turi iš tikrųjų prisidėti prie siekiamo tikslo. Tokį vertinimą atlikti padeda tinkamumo kriterijus, kuris reiškia, kad nacionalinės teisės aktuose numatytos priemonės turi būti tinkamos pasiekti teisės aktuose nustatytus teisėtus tikslus[2], atliekant tokį vertinimą siekiama atsakyti į klausimą, ar priemonė apskritai turi kokios nors naudos teisėtiems tikslams, kuriais remiasi valstybė narė. ESTT taip pat teigia, kad tikslų turi būti siekiama nuosekliai ir sistemiškai[3]. Kitas iš ESTT taikomų kriterijų yra būtinumas, kuris ESTT praktikoje reiškia, kad nacionalinė priemonė ESTT vertinimu negali viršyti to, kas būtina nustatytam tikslui pasiekti[4]. Atliekant tokį vertinimą tikrinama, ar mažiau rinkos laisves ribojančia priemone nebūtų galima taip pat veiksmingai pasiekti valstybės narės nustatytų tikslų[5]. Trečiasis ne visais atvejais taikomas kriterijus yra, kad nacionalinė priemonė turi būti tinkama ir būtina siekiamam teisėtam tikslui įgyvendinti - proporcingumas (stricto sensu). ESTT atliekant vertinimą šiuo požiūriu, valstybė narė turi įrodyti, kad apsaugos lygis, kurį ji skiria teisėtam tikslui apsaugoti, yra proporcingas tai žalai, kuri daroma Bendrijoje saugomam interesui (pavyzdžiui, vidaus prekybai[6]).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Įstatymo projekto lydimojoje medžiagoje turi būti pagrindžiama, kodėl Įstatymo projektu nustatoma priemonė yra tinkama, būtina ir proporcinga (stricto sensu), siekiant visuomenės saugumo užtikrinimo.
Viceministrė Jurga Greičienė
Eglė Kurelaitytė, tel. +370 671 86413, el. p. [email protected]