LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 409
STENOGRAMA
2020 m. gegužės 26 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
G. KIRKILAS, J. LIESYS ir A. NEKROŠIUS
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF*). Gerbiami kolegos, pradedame vakarinį posėdį. (Gongas)
Kviečiu visus registruotis.
Užsiregistravo 63 Seimo nariai.
14.01 val.
Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkės Lauros Matjošaitytės atsakymai į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus (pagal Seimo statuto 209 str.)
Gerbiami kolegos, pirmasis darbotvarkės klausimas – Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkės Lauros Matjošaitytės atsakymai į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus (pagal Seimo statuto 209 str.). Kviečiame L. Matjošaitytę į tribūną.
L. MATJOŠAITYTĖ. Laba diena, gerbiami Seimo nariai, gerbiamas pirmininke. Dėkoju jums už suteiktą galimybę šiandieną atsakyti plenarinio posėdžio metu apie komisijos rengimąsi šių metų spalio 11 dieną vyksiantiems Seimo rinkimams.
Pirmasis klausimas. Ar reikalingi teisės aktų pakeitimai? Atsakymas būtų toks. COVID-19 pandemija visame pasaulyje kelia daugybę rinkimų organizavimo iššūkių. Lietuva – ne išimtis. Analizuodami įvairius galimus rinkimų organizavimo scenarijus, atidžiai sekdami užsienio valstybių, organizavusių rinkimus pasaulinės pandemijos įkarštyje, patirtis, kaip organizuojant rinkimus apsaugoti visuomenės sveikatą ir užtikrinti pilietines teises, bei atsižvelgdami į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos, Tarptautinio rinkimų fondo, Tarptautinio demokratijos ir rinkimų paramos instituto rekomendacijas, siekdami užtikrinti laisvus ir sąžiningus rinkimus, dar balandžio pabaigoje Teisingumo ministerijai pateikėme siūlymus dėl šiame etape, komisijos nuomone, reikalingų Seimo rinkimų įstatymo pataisų. Buvo siūloma numatyti daugiau balsavimo vietų, padidinti dienų skaičių išankstinio balsavimo savivaldybėse metu, pratęsti balsavimo laiką rinkimų dieną, sudaryti papildomas balsavimo galimybes rinkėjams, patenkantiems į rizikos grupę, ir padidinti balsavimo dienų namuose skaičių. Į tai atsižvelgdama Teisingumo ministerija, kaip mums žinoma, parengė Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo projektą. Šiuo metu rengiama speciali rinkimų organizavimo specialiosios situacijos metu tvarka, skirta sklandžiam ir saugiam rinkimų organizavimo procesui COVID-19 pandemijos metu užtikrinti. Ji bus aptariama ir derinama su sveikatos priežiūros ir kitų sričių kompetentingais specialistais, nevyriausybinių organizacijų atstovais.
Su Užsienio reikalų ministerija artimiausiu metu bus aptariamas balsavimo organizavimas užsienyje esančiose diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose bei vertinamas papildomų balsavimo punktų poreikis.
Reaguodami į ambasados Didžiojoje Britanijoje ir Šiaurės Airijos Karalystėje pateiktą informaciją apie Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministerijos ribojančias rekomendacijas dėl susibūrimų per atstovybių organizuojamus renginius, praėjusią savaitę Teisingumo ministerijai pateikėme siūlymą Seimo rinkimų įstatyme numatyti, jog tais atvejais, jeigu užsienio valstybėse bus paskelbta specialioji situacija, dėl kurios nebus galima organizuoti balsavimo diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose, tose valstybėse balsavimą organizuoti tik paštu.
Antrasis klausimas. Ar VRK yra parengusi priemonių planą? Atsižvelgdami į naujausias žinias apie COVID-19 ir atsakingai vertindami, kad virusas gali sukelti techninių ir organizacinių sunkumų, šiuo metu rengiame rinkimų organizavimo specialiosios situacijos metu tvarką. Joje bus aptariamos tokios specialios koronaviruso plitimo grėsmei sumažinti ir saugiam rinkėjų balsavimui užtikrinti skirtos priemonės kaip balsavimo patalpų visoje šalyje dezinfekavimas; visų atvykstančių balsuoti rinkėjų kūno temperatūros tikrinimas; atskiros balsavimo kabinos karščiuojantiems, prievolė tiek rinkimų komisijų nariams, tiek ir rinkėjams buvimo balsavimo patalpoje metu dėvėti asmens apsaugos priemones, tai yra apsaugines veido kaukes ir vienkartines pirštines, dezinfekuoti rankas; rinkėjų srautų balsavimo patalpoje valdymas; tuo pačiu metu balsavimo patalpoje esančių rinkėjų skaičiaus ribojimas; socialinės distancijos tarp rinkėjų ir komisijų narių bei rinkimų stebėtojų išlaikymas; rekomendacijos visiems balsavimo patalpoje esantiems asmenims susilaikyti nuo nebūtinų kontaktų; rinkimų komisijų narių, stebėtojų mokymai; reguliarus visuomenės informavimas apie vykstančius rinkimų organizavimo procesus ir ypatingo dėmesio skyrimas rinkėjų supažindinimui su rinkimų organizavimo naujovėmis COVID-19 epidemijos metu.
Trečiasis klausimas. Ar komisija pritaria papildomų balsavimo vietų steigimui?
Siekdami užtikrinti visų balsavimo procese dalyvaujančių asmenų saugumą ir sveikatą, reguliuoti vienu metu balsavimo patalpoje esančių asmenų srautus ir kiekvienam rinkėjui sudaryti kuo platesnes galimybes išreikšti savo valią rinkimuose, dar balandžio pabaigoje Teisingumo ministerijai adresuotame kreipimesi pasiūlėme išplėsti išankstinio balsavimo vietų skaičių. Suprasdami, kad, ribojant tuo pačiu metu balsavimo patalpoje esančių asmenų skaičių, rinkimų dieną prie didelių rinkimų apylinkių gali susidaryti eilės, siūlysime savivaldybėms, kuriose yra didesnės nei 3 tūkst. rinkėjų turinčios rinkimų apylinkės, įvertinus esamą situaciją, ieškoti galimybių jas sumažinti.
Ketvirtasis klausimas. Ar komisija yra susipažinusi su kaimyninės Lenkijos patirtimi?
Taip, esame susipažinę su kaimyninės Lenkijos patirtimi, kai pagal Lenkijos Respublikos Konstituciją nebuvo surengti Respublikos prezidento rinkimai, kai per itin trumpą, vos kelių savaičių, laikotarpį, tinkamai nepasiruošus, buvo planuojama surengti precedento neturintį, daugybę rizikų ir iššūkių keliantį, tarptautinių organizacijų kritikos sulaukusį visuotinį balsavimą paštu. Todėl mes turime daryti viską, kas būtina, kad spalį išvengtume panašaus likimo.
Pirmiausia, vertindami kaimynų patirtį, turime skirti didelį dėmesį teisės aktų, iš esmės keičiančių rinkimų organizavimą galimos COVID-19 pandemijos metu, pataisoms. Turi būti skiriama pakankamai laiko su jomis susipažinti, jos turi būti gerai išdiskutuotos, į diskusijas ir viešas konsultacijas įtraukiant ne tik rinkimų organizatorių, bet ir kitas atsakingas šalies institucijas, medikus, nevyriausybines organizacijas. Teisės aktų pakeitimai turi būti priimami anksčiau, nei likus mėnesiui ar kelioms savaitėms iki rinkimų. Kadangi teisės aktų pakeitimai neretai kelia daug organizacinių klausimų, norint juos tinkamai įgyvendinti praktikoje, reikia sudaryti tinkamas sąlygas pakankamam administraciniam pasirengimui.
Įgyvendinant papildomas balsavimo priemones, būtina įvertinti visų rinkėjų poreikius ir galimybes, kadangi tai gali neigiamai atsiliepti jų dalyvavimui rinkimuose. Būtina sudaryti tinkamas sąlygas rinkimų stebėtojams stebėti rinkimų organizavimo procesus.
Svarbios funkcijos, susijusios su rinkimų organizavimu, negali būti perduotos kitoms institucijoms, kadangi tai gali sukelti papildomą netikrumą ir susilpninti visuomenės pasitikėjimą rinkimais. Labai svarbu parengti aiškią komunikacijos strategiją, šviesti visuomenę tiek apie teisinio reguliavimo, tiek apie rinkimų organizavimo proceso pasikeitimus.
Penktasis klausimas. Ar VRK yra numačiusi, kokios bus reikalingos saugos priemonės rinkimų metu?
Taip, atsakingai vertindami visas galimas rizikas Seimo rinkimų metu ir atsižvelgdami į užsienio valstybių patirtį, organizuojant rinkimus COVID-19 pandemijos metu, po konsultacijų su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovais gegužės pradžioje kreipėmės į Vyriausybės COVID-19 situacijos valdymo komitetą su prašymu rinkimų dienomis užtikrinti asmens apsaugos priemonių, medicininių veido kaukių, vienkartinių pirštinių rezervą 15 tūkst. apygardų ir apylinkių rinkimų komisijų narių, dirbsiančių išankstinio balsavimo dienomis ir rinkimų dieną tiek pirmojo, tiek antrojo rinkimų turo metu. Taip pat prašėme užtikrinti ir dezinfekcinio skysčio poreikį, kuris bus reikalingas komisijų narių ir rinkėjų apsaugai nuo nepageidaujamų viruso sukėlėjų ir tinkamam higienos lygiui užtikrinti.
Planuojant teisės aktais numatyti pareigą VRK aprūpinti visus rinkėjus asmens apsaugos priemonėmis, praėjusią savaitę informavome Teisingumo ministeriją, kad tokios priemonės, preliminariais komisijos skaičiavimais, pareikalautų apie 3 mln. eurų papildomų lėšų, kurių VRK šiandien savo biudžete neturi.
Šeštasis klausimas. Ar VRK pritartų saugiam internetiniam balsavimui?
Šiandien, COVID-19 pandemijos metu, augant visuomenės susidomėjimui įvairiomis technologijomis ir procesams tampant vis labiau skaitmenizuotiems, daugėja diskusijų apie balsavimo proceso perkėlimą į internetinę erdvę. Alternatyvūs balsavimo būdai, leidžiantys piliečiams atiduoti savo balsą nuotoliniu būdu, ne asmeniškai rinkimų apylinkėje, gali sumažinti pavojų sveikatai, galintį kilti balsuojant asmeniškai balsavimo patalpoje. Tačiau šiuo pasiruošimo rudenį vyksiantiems Seimo rinkimams etapu, kuomet nėra tokius alternatyvius balsavimo būdus kaip balsavimas internetu įteisinančio teisinio reglamentavimo bei sukurtos inovatyvios, pažangiais kriptografijos metodais grįstos saugumą ir patikimumą užtikrinančios internetinio balsavimo sistemos, manytina, kad tinkamai pasiruošti balsavimui internetu būtų itin sudėtinga. Finansinės išlaidos gali būti pernelyg didelės, įgyvendinimo laikotarpis gali būti pernelyg trumpas, nepakankamas kokybiškam pasirengimui, viešiesiems pirkimams, sistemos sukūrimui, saugumo testavimui, mokymams ir visuomenės supažindinimui su papildoma balsavimo galimybe.
Rizikingi, prastai suplanuoti, netinkamai paruošti ar neišbandyti technologiniai sprendimai gali tapti priešiškų veikėjų, nusiteikusių griauti mūsų demokratiją, taikiniu, pakirsti visuomenės pasitikėjimą rinkimų organizavimo procesu ir kelti grėsmę rinkimų vientisumui. O balsavimas rinkimų apylinkėje ne tik užtikrina pasitikėjimą demokratiniu procesu, garantuoja demokratinių rinkimų slaptumą, vientisumą, bet ir sumažina tokių pažeidimų kaip rinkėjų papirkimas galimybę.
Septintasis. Ar komisijai reikėtų paramos? Teisės aktuose įteisinus inovatyvią balsavimo internetu galimybę ir informacinės sistemos sukūrimą bei administravimą pavedus komisijai, pirmiausia būtų kreipiamasi į Finansų ministeriją dėl papildomo finansavimo skyrimo, kadangi šiandien komisija finansinių išteklių tokios informacinės sistemos sukūrimo darbams finansuoti neturi. Gavus finansavimą, konsultuojantis su kompetentingais specialistais, kibernetinio saugumo ekspertais, būtų rengiama informacinės sistemos sukūrimo techninė specifikacija, skelbiamas tarptautinis viešasis pirkimas balsavimo internetu sistemos sukūrimui. Atlikus sistemos pažeidžiamumo saugumo srityje testavimus, internetinį balsavimą būtų galima įvesti palaipsniui, pirmiausia išbandant rinkimais vienoje vienmandatėje rinkimų apygardoje arba vienoje savivaldybėje, ar balsuojant užsienyje, ir tik po ilgų analizių būtų galima spręsti dėl tokios balsavimo alternatyvos taikymo visuotiniuose rinkimuose.
Aštuntasis klausimas. Ar VRK galėtų pasiūlyti kitų saugių balsavimo metodų? Visi šiuo metu Seimo rinkimų įstatyme numatyti balsavimo būdai atsakingai taikant atitinkamas apsaugos priemones, kaip parodė Pietų Korėjos, tai yra vienos pirmųjų šalių, kurioje koronaviruso protrūkio metu buvo surengti rinkimai, praktika, užtikrina tarptautiniu mastu pripažintus laisvų ir sąžiningų rinkimų standartus, garantuoja rinkimų vientisumą.
Žinoma, suprasdami, kad COVID-19 židiniu gali tapti ne visos Lietuvos Respublikos teritorija, o tik tam tikri jos regionai ir savivaldybės, svarstome ir apie kitas galimas tiesioginį kontaktą su žmonėmis sumažinančias balsavimo galimybes, pavyzdžiui, Vokietijoje, Bavarijoje, surengtą balsavimą paštu, tokios alternatyvos finansinius aspektus, logistiką ir praktinį įgyvendinamumą dabartinėmis sąlygomis.
Devintasis klausimas vėlgi apie teisės aktus. Aš kaip tik ir pasisakiau prie pirmojo klausimo.
Dešimtasis. Galimos prognozės dėl rinkimų komisijų sudarymo. Vertindami užsienio valstybių, pandemijos metu organizavusių rinkimus, patirtis, matome, kad organizuoti balsavimą rinkimų apylinkėse pandemijos metu yra visos sąlygos. Todėl sklandžiam rinkimų organizavimui užtikrinti, taip, kaip ir numato Seimo rinkimų įstatymas, sudarysime apylinkių ir apygardų rinkimų komisijas ir dėsime pastangas, kad jų darbas būtų organizuojamas maksimaliai sumažinant galimas COVID-19 užsikrėtimo ir plitimo rizikas. Atsižvelgiant į tai, kad šiais metais rinkimų komisijų narių darbo užmokesčio koeficientai gerokai padidėjo ir rinkimų komisijos atstovus turės teisę deleguoti visos finansavimą iš valstybės biudžeto gaunančios politinės partijos, bei tai, kad nuo šių metų yra įsteigtas sparčiai besipildantis rinkimų komisijų narių rezervas, tikimės, kad komisijos nesusidurs su narių trūkumo problema.
Ir vienuoliktasis klausimas. Ką daryti, jei rinkimai neįvyks dėl mažo rinkėjų aktyvumo, mažesnio nei 25 % ? Nors mažas rinkėjų aktyvumas yra viena iš rinkimų organizavimo COVID-19 pandemijos metu rizikų, kaip rodo Pietų Korėjos pavyzdys, šią riziką įmanoma suvaldyti, laikantis griežtų taisyklių bei naudojant asmens apsaugos priemones. Balandžio mėnesį Pietų Korėjoje organizuoti rinkimai vyko ne tik sklandžiai, bet ir, nepaisant užsikrėtimo rizikos, rinkimuose dalyvavo daugiausia rinkėjų per paskutinius kelis dešimtmečius.
Atsakingai vertindami pasaulines tendencijas ir palaipsniui augantį piliečių susidomėjimą Lietuvoje vykstančiais demokratiniais procesais, tikimės, kad ir šiuose spalio 11 dieną vyksiančiuose Seimo rinkimuose mūsų piliečiai ir toliau aktyviai naudosis savo pilietinėmis teisėmis, kas sudarys visas sąlygas rinkimus pripažinti įvykusiais. Tuo atveju, jei rinkimuose daugiamandatėje rinkimų apygardoje dalyvautų mažiau nei 25 % rinkėjų, remiantis Seimo rinkimų įstatymo nuostatomis, ne vėliau kaip po pusės metų būtų rengiami pakartotiniai Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai. Tačiau tokio rinkėjų aktyvumo Lietuvos istorijoje nėra buvę net ir pačiais sudėtingiausiais metais.
Tai būtų tokie atsakymai į jūsų klausimus, pateiktus raštu iš anksto. Jeigu turėtumėte papildomų klausimų, mielai į juos atsakysiu.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Pirmumo teisę paklausti turi iniciatoriai. Kviečiu I. Šiaulienę klausti pirmą. Ruošiasi R. Sinkevičius.
I. ŠIAULIENĖ (LSDDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama VRK pirmininke, jūs čia labai sėkmingai, operatyviai atsakėte į visus pateiktus iniciatorių klausimus, bet vis dėlto norėtųsi tikslumo. Tiek pirmu, tiek antru klausimu kalbėdama jūs minėjote, kad rengiama tvarka, bet iki kada jūs tą tvarką parengsite ir kokie pagrindiniai tos rengiamos tvarkos momentai jums atrodo svarbūs? Gal jūs supažindintumėte Seimo narius, kurių dauguma dalyvaus rinkimų kampanijoje, man atrodo, kad ir komisijai būtų gerai, ir tie, kurie planuoja dalyvauti rinkimų komisijų darbe, žinotų tą būsimą naują tvarką.
L. MATJOŠAITYTĖ. Dėkoju. Artimiausiu metu mes planuojame su komisijos nariais aptarti tvarkos projektą, vėliau bus pasitelkiami ir sveikatos priežiūros specialistai, medikai, nevyriausybinės organizacijos taip pat įtraukiamos į diskusijas ir mūsų tikslas išdiskutuoti kuo platesniame rate apie mūsų tvarką, kad visi suprastų ir įvertintų mūsų tam tikrus organizacinius aspektus.
Esminiai dalykai, kaip ir minėjau atsakydama į klausimus, būtų balsavimo patalpos dezinfekavimas, visų atvykstančių balsuoti rinkėjų kūno temperatūros tikrinimas, visi rinkėjai, atvykstantys balsuoti, turėtų dėvėti veido kaukes, pirštines, būtų laikomasi socialinės distancijos, tai ir numatyti atstumą tarp rinkėjų ir komisijos narių, tarp rinkėjų ir stebėtojų, būtų užtikrinamas nustatytas dviejų metrų atstumas tarp balsavimo kabinų, tarp rinkimų komisijos narių stalų, prie kurių bus sėdima, kad nuolat būtų dezinfekuojami visi paviršiai. Sprendžiamas klausimas bus dėl rašymo priemonių, ar mes turėtume tas rašymo priemones rinkėjams išduoti ir atiduoti, ar kiekvienas rinkėjas turėtų atsinešti savo rašymo priemonę. Tiesiog bus ta tvarka, kuri bus skirta rinkimų organizavimo procesui, ir tikimės, kai liepos mėnesį mes sudarinėsime rinkimų apygardų komisijas, tas komisijas mes irgi supažindinsime su tvarka. Vėliau bus sudaromos apylinkių rinkimų komisijos ir noriu dar akcentuoti, kad ne tik į komisijas mes orientuojamės, kad jos būtų supažindintos, bet mums labai svarbu, kad visi rinkėjai, kurie atvyks balsuoti rinkimų dieną spalio 11, žinotų, kaip viskas vyks, nuosekliai visą tvarką, kaip reikia pasiruošti, ką su savimi turėti. Mes girdėjome, kad įstatyme gali būti numatyta pareiga Vyriausiajai rinkimų komisijai užtikrinti visiems rinkėjams asmens apsaugos priemones, tai yra veido kaukes, vienkartines pirštines. Jeigu tai bus numatyta ir Lietuvos Respublikos Seimas priims tokį pakeitimą, tokiu atveju mes kreipsimės į Finansų ministeriją dėl papildomų lėšų skyrimo šiam klausimui ir tikrai kiekvienas atvykęs balsuoti rinkėjas gaus atitinkamas priemones.
PIRMININKAS. Klausia R. Sinkevičius. Ruošiasi G. Kirkilas.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama pirmininke, atrodo, kad jūs labai teisingai pabrėžėte, kad rinkimuose labai svarbu užtikrinti visuomenės saugą, kita vertus, ir konstitucinę teisę ir pareigą balsuoti patogiai taip pat užtikrinti. Svarbu, kad priemonės tiek vienoje, tiek kitoje pusėje būtų subalansuotos, kad nenukentėtų mūsų visuomenės nariai. Aš, tiesiog konkretizuodamas klausimą, noriu paklausti apie balsavimą namuose. Žmonės, kurie, kaip dabar priimta vadinti, padidintos rizikos asmenys… Klausimas apie tų rinkimų komisijų narių lankymąsi namuose, jų apsaugos priemones, apsaugos priemonių keitimą. Ar neatsitiks taip, kad tie komisijos nariai, kurie lankysis namuose, bus kaip paštas, kuris pasigavęs COVID-19 potencialiai transportuos iš vienos vietos į kitą? Kaip planuojate to išvengti?
L. MATJOŠAITYTĖ. Vėlgi pakartosiu. Kiekvienas komisijos narys turės būti aprūpintas asmens apsaugos priemonėmis, dezinfekciniu skysčiu. Bus numatyta, kad po kiekvieno apsilankymo pas rinkėjus rankos turėtų būti dezinfekuojamos, turėtų būti laikomasi atstumo tarp rinkėjų ir komisijos narių, taip pat ir stebėtojų. Anksčiau mes turėjome įprastą balsavimą namuose, kai rinkimų komisijų nariai įeidavo į asmens gyvenamosios vietos patalpą. Šiuo atveju mes svarstėme tokius variantus, kad galbūt balsavimas vyktų lauke, kad būtų saugi aplinka. Tačiau kai kurie kelia riziką, jog balsavimas namuose gali padidinti užsikrėtimą virusu riziką ir panašiai, tai noriu pasakyti, kad rinkimų apygardoje turbūt yra didesnė rizika užsikrėsti tam tikru virusu. Mūsų visų bendras tikslas yra dalyvauti demokratiniuose procesuose, mūsų, kaip rinkimų komisijos, tikslas yra užtikrinti rinkimų komisijų saugumą ir balsuojančių rinkėjų saugumą. Tai, kas nuo mūsų priklauso, kokios yra galimybės, tokias mes tas galimybes ir užtikrinsime. Yra Lietuvos Respublikos piliečių, kurie turi teisę balsuoti namuose, ir mes tikrai nenorime tos teisės iš jų atimti. Ieškosime pačių geriausių sprendimų, konsultuosimės su medikais, kaip išspręsti tuos klausimus ir sudaryti galimybes tokias, kad neplistų nei virusas ir nebūtų jokios kitos rizikos.
PIRMININKAS. Klausia G. Kirkilas. Ruošiasi J. Bernatonis.
G. KIRKILAS (LSDDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama komisijos pirmininke, jūs minėjote Pietų Korėjos pavyzdį. Nevisiškai norėčiau su jumis sutikti. Reikalas tas, kad Pietų Korėjoje klimatinės sąlygos rinkimus leido lauke daryti, aikštėse ir panašiai, kai spalio viduryje faktiškai Lietuvoje tokių sąlygų gali ir nebūti. Tačiau tai ne pagrindinis dalykas. Kaip žinote, mūsų partija yra pateikusi internetinio balsavimo įstatymą.
Aš norėčiau sužinoti, ar jūs jau esate su juo susipažinusi? Jeigu nebūtų parlamente politinės valios, nes man neaišku, kodėl kai kurios partijos jo bijo taip jau baisiai, ar jūs nepritartumėte bent jau kompromisiniam variantui pamėginti surengti tuos rinkimus bent jau mūsų vadinamojoje išeivijos apygardoje? Nes pandemija apsunkins veiklą ir tose šalyse, sakysim, Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje neabejotinai. Be to, vieni rinkimai, kaip jūs gerai žinote, čia jūsų duomenys, kainuoja apie 0,5 mln. eurų. Šituos pinigus galbūt kaip tik tai sistemai diegti, išmėginti išeivijos apygardą… Čia būtų visiškai minimalizuota rizika ir galbūt ateityje politinės partijos būtų drąsesnės ir priimtų tokį sprendimą. Ačiū.
L. MATJOŠAITYTĖ. Dėkui už klausimą. Aš patikslinsiu, kad Vyriausioji rinkimų komisija balsavimo užsienyje organizavimui skiria 450 tūkst. eurų. Internetinis balsavimas vėlgi, kaip ir buvau minėjusi, yra viena iš alternatyvų, galinčių padėti balsuoti rinkėjams, nutolusiems nuo diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų.
Tačiau šiandieną mes neturime saugios internetinio balsavimo sistemos, mes net neturime nieko sukurto. Kaip daugybė tarptautinių organizacijų pastebi, pandemijos laikotarpiu internetinio balsavimo sistema gali padėti tiems rinkėjams, kurie baiminasi užsikrėsti koronavirusu ir negali atvykti į balsavimo patalpą balsuoti asmeniškai. Šiandieną aš tikrai realiai žvelgiu į esamą situaciją, į galimybes pasiruošti tokiai internetinio balsavimo sistemai ir ne tik ją sukurti, tačiau ir sėkmingai ištestuoti, išbandyti.
Matyt, reikėtų galvoti apie kitus rinkimus, šiandieną mes turime daugybę rizikų. Jeigu mes sukursime nekokybišką sistemą, nepakankamai ištestuotą sistemą, tiesiog gali kilti grėsmė visam rinkimų legitimumui, o tokių dalykų mes leisti negalime. Tačiau tos diskusijos, kurios šiandieną vyksta, labai gerai, kad jos vyksta, jas reikėtų plėtoti įtraukiant ir kibernetinio saugumo specialistus ekspertus, kad visos šalys pasisakytų, tačiau internetinio balsavimo įvedimas, bent jau mano asmenine nuomone, yra esminis pakeitimas. Ir Venecijos komisija, ir kitos tarptautinės organizacijos rekomenduoja tokių pakeitimų, iki rinkimų likus mažiau negu metams, nedaryti.
PIRMININKAS. Klausia J. Bernatonis. Ruošiasi M. Majauskas.
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiama komisijos pirmininke, šiandien turbūt pasaulyje niekas negali nuspėti, prognozuoti, kaip toliau vystysis pandemija ir kokia bus situacija spalio mėnesį, ar geresnė negu šiandien, ar blogesnė. Mano įsivaizdavimu, protingiausia būtų ruoštis tai situacijai, kurią šiandien bent jau turime modeliuoti.
Būtų vienas klausimas iš dviejų dalių. Jeigu laikytumės dabartinių rekomendacijų, tai rizikos grupei priklausantys žmonės nelabai galėtų dalyvauti organizuojant rinkimus. Kaip žinote, apylinkių komisijos turi daugiausia turbūt tiesioginių kontaktų su rinkėjais. Ar jūs skaičiavote, kiek rizikos grupės asmenų yra rinkimų komisijose, kurios, tarkim, dalyvavo organizuojant Prezidento rinkimus, nes jos mažai keisis?
Kita klausimo dalis, kaip jūs planuojate tikrinti komisijų narių sveikatą? Reikės visoje Lietuvoje prieš balsavimus patikrinti, ar jie nėra užsikrėtę, nes būtent apylinkių komisijų nariai gali daugiausia ir pernešti šitų virusų. Dėkui.
L. MATJOŠAITYTĖ. Dėkoju už klausimą. Kadangi šiuo metu dar nėra sudarytos nei apygardų, nei apylinkių rinkimų komisijos, pasakyti, kaip išsiskirsto visi komisijų nariai pagal amžiaus grupes, tikrai neturime galimybės.
Žvelgiant į pernai, pavyzdžiui, Prezidento rinkimų metu dirbusius rinkimų komisijų narius, šiuo metu po ranka skaičių neturiu, bet tikrai nemaža dalis buvusių komisijų narių, galima sakyti, yra arti rizikos grupės. Tačiau aš norėčiau pasakyti, kad mes negalime eliminuoti bet kurio Lietuvos Respublikos pilnamečio piliečio teisės būti rinkimų komisijų nariu ir negalime diskriminuoti, net ir jeigu asmuo yra garbaus amžiaus pilietis ir politinė partija ar kita institucija jį deleguoja į komisijos narius. Tokiu atveju mes neturime jokio teisinio pagrindo imti ir neleisti tokiam komisijos nariui dalyvauti rinkimų organizavimo procesuose, dirbti apylinkės ar apygardos rinkimų komisijoje.
Kalbant apie tai, kaip reikėtų užtikrinti visų rinkimų procesuose dalyvaujančių rinkimų komisijų narių sveikatą, vėlgi – minėtas temperatūros tikrinimas, balsavimo patalpų dezinfekavimas, vėdinimas ir panašūs dalykai, galbūt rotacija ir darbas kas kelias valandas, pasikeičiant komisijos nariams, esantiems vienoje patalpoje. Priemonių yra daug, ir dėl konkrečių priemonių bus tariamasi ir su sveikatos priežiūros specialistais, nes jų nuomonė, ypač epidemiologų, yra labai svarbi šioje vietoje. Mūsų tikslas yra apsaugoti rinkėjus, apsaugoti rinkimų komisijos narius ir apsaugoti, žinoma, mūsų demokratiją, kad rinkimai įvyktų ir vyktų saugiai.
PIRMININKAS. Klausia M. Majauskas. Ruošias S. Gentvilas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama komisijos pirmininke, aš suprantu, kad labai sudėtinga prognozuoti, kaip atrodys rinkimai, tačiau vis tiek jūsų darbas yra atsakingai ruoštis, darant prielaidą, kad virusas niekur nedings, bet antros bangos gal ir nesulauksime, tarkime, su tokia prielaida. Kokį jūs prognozuojate aktyvumą? Ar planuojate, kad jis bus nepakitęs, tarkime, nuo praeitų rinkimų, ar galbūt planuojate jį šiek tiek mažesnį? Ačiū.
L. MATJOŠAITYTĖ. Iš tiesų klausimas labai geras ir įdomus, galima diskutuoti plačiai. Jeigu mes turėtume planą A ir neturėtume kokių nors ypatingų reiškinių, židinių tam tikrose savivaldybėse ar visoje Lietuvoje, ir Vyriausioji rinkimų komisija rinkimus organizuotų kaip įprastai, gal tas rinkimų aktyvumas ir būtų didesnis, žvelgiant į pernai metų rinkėjų aktyvumą. Mes pastebėjome, jog jis po truputį didėja, piliečių susidomėjimas demokratiniais procesais, kaip ir minėjau pranešimo metu, atsakydama į klausimus, iš tiesų auga, nors nežymiai, tačiau didėja. Tas labai džiugina.
Dabar, kai yra pandemija, turime daugybę įvairių sprendimų, ir tikėtina, kad kuo toliau, tuo daugiau piliečių susiformuos nuomonę apie tam tikrus sprendimus ir panašiai ir norės išreikšti savo valią rinkimuose, sudėti taškus ant i. Aš žiūriu į tai pozityviai ir tikiuosi, kad mūsų piliečiai tikrai bus pilietiški ir kuo toliau, tuo daugiau dalyvaus rinkimuose, išsakys savo valią.
Jeigu mes turėsime planą B, kai bus pandemija ir taikomos visos kitos ar dalis mano paminėtų specialiųjų priemonių, vėlgi, kas žino, kaip bus. Mes matėme pasaulyje Pietų Korėjos pavyzdį, kai per kelis dešimtmečius tokio rinkėjų aktyvumo nebuvo, koks buvo pandemijos metu, organizuojant rinkimus. Tačiau buvo ir kitas pavyzdys, kai Prancūzijoje kovo mėnesį, galbūt nevisiškai pasiruošus rinkimams, rinkėjų aktyvumas buvo žemas. Tų pavyzdžių yra daug, tačiau, matyt, dedant maksimalias pastangas, rinkimų organizatoriui maksimaliai užtikrinant tiek rinkimų komisijų narių, tiek rinkėjų saugumą, rinkėjai procesuose dalyvaus aktyviau ir aktyvumas išliks arba toks, koks buvo ankstesniuose rinkimuose, arba net ir aukštesnis.
PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia S. Gentvilas. Tuoj įjungsiu. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Gerbiama komisijos pirmininke, norėčiau užduoti klausimą dėl Pasaulio lietuvių apygardos. Matome, rinkėjų aktyvumas užsienyje didėja kiekvienais metais: prieš ketverius metus balsavo vos 16 tūkst., o Prezidento rinkimuose ir referendume – jau 44 tūkst.
Norėčiau paklausti dėl administracinės naštos rinkėjams mažinimo užsienyje. Ar negalėtume mes tiems, kurie jau registravosi per paskutinius rinkimus, o tai – vidutiniškai 60 tūkst., tiesiog iš karto išsiųsti registraciją ir tai daryti elektroniniu būdu, užuot vertę juos papildomai registruotis paštu ir veltis į ilgas procedūras, nes rinkėjams Lietuvoje to nereikia daryti, reikia tik registruotiems užsienyje. Ar mes galime vadovautis jau esama užsienyje gyvenančių registracijos informacija, kad jie iš karto galėtų gauti balsavimo biuletenius? Ačiū.
L. MATJOŠAITYTĖ. Dėkui už klausimą. Jis iš tiesų yra aktualus. Praėjusią savaitę mes ne kartą girdėjome diskusiją šiuo klausimu, ar Vyriausioji rinkimų komisija galėtų atsisakyti vadinamosios dvigubos registracijos. Mes girdime ir Užsienio reikalų ministerijos balsą, ir pasaulio lietuvių balsą ir tikrai ieškosime pačių geriausių sprendimų, sprendimų tiek ir rinkėjams, tiek ir ambasadoms, tačiau, matyt, įgyvendinti per šiuos rinkimus tą sprendimą, kuomet elektroniniu paštu mes kiekvienam praėjusių metų rinkimuose dalyvavusiam rinkėjui išsiųstume priminimą, užtektų paspausti tik vieną mygtuką ir ta registracija būtų patvirtinta, na, tokių techninių galimybių mes šiuose rinkimuose neturime. Neturime sutikimo ir tvarkyti jų asmens duomenis, tačiau galėtume pažadėti, jog kituose rinkimuose mes turėtume tokią galimybę. Šiuose rinkimuose prašymo teikimo metu mes klaustume rinkėjo, ar jis duoda sutikimą tvarkyti jo atitinkamus asmens duomenis. Vėliau rinkėjui būtų sukuriamas tam tikras profilis, į kurį užėjęs jis galėtų pasitikrinti, ar ta informacija, tie duomenys, tas jo nurodytas gyvenamosios vietos užsienio valstybėje adresas nepasikeitė. Jeigu niekas nepasikeitė, tokiu atveju užtektų paspausti tik vieną mygtuką.
Bet aš norėčiau dar priminti. Pernai metais teikdami prašymus balsuoti užsienyje ne visi piliečiai nurodė savo elektroninio pašto adresus. Dalis piliečių nenurodė tokios informacijos, mes apie juos neturime informacijos. Dalis piliečių tuos elektroninio pašto adresus nurodė tiesiog kaimyno, draugo, pažįstamo ar dar ko nors, buvo dalis piliečių, kurie atitinkamai nurodė savo adresus.
Taip pat nereikėtų pamiršti ir piliečių, kurių tikrai nemažai balsuodavo ambasadose. Tokiu atveju mes neturime jų gyvenamosios vietos užsienio valstybėje adresų, mes neturime jų elektroninio pašto adresų.
Klausimų tikrai yra labai daug. Jeigu mes pasirinktume tą kelią, apie kurį buvo šiek tiek diskutuota, gali būti taip, kad mes sumaišties turėsime tikrai nemažai. Per šiuos rinkimus mes siūlome spręsti viską šiek tiek paprasčiau. Vyriausioji rinkimų komisija, atsižvelgdama į pasaulio lietuvių išreikštas nuomones dėl prašymo balsuoti užsienyje, šiais metais atnaujino prašymo pateikimo formą. Ta forma yra gerokai paprastesnė. Vos pusantros minutės ir galima pateikti prašymą balsuoti užsienyje. Tikimės, jog tai palengvins tiek ambasadoms, tiek ir patiems rinkėjams registravimąsi balsuoti užsienyje.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūs atsakėte į visus klausimus. Laikas baigėsi, daugiau klausimų nėra. Dėkojame jums.
L. MATJOŠAITYTĖ. Dėkui visiems.
PIRMININKAS. Per šoninį mikrofoną – Stasys. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, galite patikslinti, ar čia pirmenybė buvo opozicijos atstovams pasisakyti? Po manęs norintys pašnekinti pirmininkę nebuvo raštu pateikusių sąraše. Visiškai nebuvo, tačiau jiems suteikėte žodį. Ar čia opozicijai buvo pirmenybė, ar ne?
PIRMININKAS. Dėkoju už klausimą. Aš norėčiau patikslinti, kad, vadovaujantis Seimo statuto 209 straipsniu, pirmieji klausia iniciatoriai, tai yra kaip jie užsirašę, pagal sąrašą. Vėliau klausia taip, kaip per Vyriausybės valandą, pradedant nuo didžiausios opozicijos frakcijos ir paskui mažėjančia tvarka pereinant iki pozicijos.
14.33 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl vietinių ir regioninių veiksnių ir aplinkybių, lėmusių 2009–2010 metų krizės Lietuvoje reiškinius ir viešųjų finansų būklę, įskaitant viešojo sektoriaus skolos dydį ir šios skolos valdymo sąnaudas, išvados“ projektas Nr. XIIIP-4091 (pateikimas)
Toliau darbotvarkės 2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl vietinių ir regioninių veiksnių ir aplinkybių, lėmusių 2009–2010 metų krizės Lietuvoje reiškinius ir viešųjų finansų būklę, įskaitant viešojo sektoriaus skolos dydį ir šios skolos valdymo sąnaudas, išvados“ projektas Nr. XIIIP-4091. J. Jarutis per šoninį mikrofoną dėl vedimo tvarkos. Prašom.
J. JARUTIS (LVŽSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, frakcijos vardu dėl šio klausimo norėčiau paprašyti pusės valandos pertraukos, nes yra gautas Lietuvos banko raštas, kuriame yra papildomos informacijos. Norėtume susipažinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Toliau darbotvarkės projektas Nr. XIIIP-4871. Ar turime pranešėją? Neturime. Tuoj, minutę, pasitikslinsime. Gal galėtų pristatyti A. Gedvilienė? Nematau. Sveikatos apsaugos ministras galėtų savo projektus pristatyti. Tuoj, minutę, paskelbsiu.
14.35 val.
Medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4783, Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo Nr. IX-413 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4784 (pateikimas)
2-13 klausimas – Medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4783. Kartu ir lydimasis. Pranešėjas – ministras A. Veryga. Prašau. Pateikimas.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų Sveikatos reikalų komitete svarstant kai kuriuos su odontologijos studentų praktika ir jų atliekamu darbu susijusius teisės aktus, su galimybe studentams atlikti tam tikras procedūras iškilo šiek tiek platesnė diskusija, susijusi su atsakomybe: tiek su pačių tam tikras manipuliacijas atliekančių studentų atsakomybe, tiek su juos kuruojančių, juos prižiūrinčių dėstytojų, medikų atsakomybe.
Kadangi, kaip jūs puikiai visi žinote, priimti teisės aktų pakeitimai, susiję su vadinamojo žalos be kaltės principo įgyvendinimu mūsų sveikatos priežiūros sistemoje, tai yra ir su aiškia atsakomybe, ir su aiškiu žalos atlyginimu pacientui, buvo parengti šie nedideli paminėtų tiek Medicinos praktikos, tiek Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymų pakeitimai, kuriais siūloma nustatyti tam tikras apibrėžtis, kas yra tiek paprasta, tiek grubi medicinos arba slaugos ar akušerijos praktikos klaida. Siūloma nustatyti, kad tiek paprasta, tiek grubia medicinos arba slaugos ar akušerijos praktikos klaida laikytina ne tik gydytojo, slaugytojo ar akušerio, bet ir medicinos, slaugos ar akušerijos studento veikla, padaryta jam atliekant klinikinę praktiką asmens sveikatos priežiūros įstaigoje prižiūrint gydytojui, slaugytojui ar akušeriui, bet tik kai pacientui padaryta žala ar pavojus jo sveikatai kilo dėl gydytojo kaltės, tai yra jo netinkamai atliekamos studento veiksmų priežiūros. Iš tiesų svarbu, kad pacientui padaryta žala būtų atlyginta, kaip tai yra numatyta Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme.
Žinau, kad kolegoms kilo tam tikrų klausimų, ar vis dėlto ta prižiūrinčio gydytojo arba slaugytojo atsakomybė nesikaups, todėl yra sutarta, kad jeigu būtų pritarta šiems projektams, vėliau būtų galima komitete svarstant tam tikras minikorekcijas padaryti, kad vis dėlto neatsirastų baimės dirbantiems medikams, kurie galėtų turėti savotiškų baimių imtis kuruoti studentus medikus, slaugytojus ar akušerius.
Manau, kad tai yra svarbūs pakeitimai, kurie, kaip ir sakiau, apibrėžia žalą ir numato galimą atlyginimą pacientui. Prašyčiau pritarti šiems pakeitimams.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų nori paklausti A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, mano klausimas būtų, ar šios pataisos yra pasekmė teorinių išmąstymų, kurių neužteko priimant žalos atlyginimo įstatymą, ar tai yra praktinė pasekmė – buvo atvejų, kad praktiką atliekantys studentai pakliuvo į tokią situaciją? Ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Ne, kol kas praktikoje nebuvo. Tai yra tiesiog, kaip minėjau, kilę tam tikri sisteminiai pastebėjimai svarstant kitus, odontologijos praktikos įstatymus, bet kol kas praktikoje tokių atvejų nebuvo fiksuota.
PIRMININKAS. Klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Labai ačiū. Gerbiamas ministre, jūs savo baigiamajame žodyje jau pasakėte, kad komitete bus svarstoma, kam didesnė atsakomybė, ar studentui, ar prižiūrinčiam daktarui. Bet prašau pasakyti, kokia yra praktika pasaulio valstybėse ar pas kaimynus? Neteko su tuo… Vis dėlto būtų įdomu žinoti. Ir apskritai, kokia jūsų nuomonė, kam būtų ta atsakomybė labiau priskiriama? Ačiū. Ar čia priklauso galbūt nuo aplinkybių, nuo situacijos? Ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Ką turime suprasti: kol studentas nėra licencijuotas, jis pats tos visos atsakomybės ir negali prisiimti. Jis vis tiek yra prižiūrimas savo dėstytojo, kad ir kas tai būtų, ar būtų slaugytoja, ar gydytojas. Tas, kuris jį prižiūri ir priima sprendimą dėl to, ką studentas gali ar negali atlikti. Aš manau, kad čia tiesiog logiškai būtų reglamentuota ne dėl to, kad kas nors būtų apkaltintas ar užkrauta kam nors didesnė atsakomybė, bet tiesiog dėl to, kad studentai mokydamiesi gali atlikti tam tikrus nedidelius veiksmus ir žala gali kilti, jinai gali būti padaryta, kad pacientams būtų aišku, kaip ta žala yra atlyginama, kas ir už ką yra atsakingas. Tiesiog tai yra reglamentuota.
Dėl kitų šalių nedrįsčiau aš dabar kokią nors labai didelę, gilią analizę ar įžvalgą sakyti, tikrai neanalizavęs, bet apskritai žalos be kaltės modelis egzistuoja daugelyje šalių. Aišku, kad ten, matyt, irgi yra sudėliota atitinkamai, kas turi būti atsakingas už tą priežiūrą, nes pats studentas nepriima sprendimo, ką ir kokiomis aplinkybėmis gali daryti.
PIRMININKAS. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, jeigu studentas dirba kartu su gydytoju arba galbūt atvirkščiai – gydytojas su studentu, ir gydytojas padaro klaidą, o ją nurašo studentui, atsakomybė tarsi paslepiama, pagal jūsų siūlymą ji nebebus traktuojama kaip koks nors gydytojo nusižengimas. Ar jūs įvertinote tokius dalykus, kad gali būti bandoma manipuliuoti atsakomybės laipsniu?
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą, bet tikrai, man atrodo, kad tos pataisos nesukuria tokios erdvės, tiesiog įvardina, kad tokia žala gali kilti. Iki šiol tai nebuvo išskirta atskirai įstatyme ir įvardinta, kad atliekant tam tikrus praktinius veiksmus, o pasiekus tam tikrą studijų lygį yra praktiškai dirbama su pacientu, ne viską galima padaryti kokiose nors simuliacinėse aplinkose. Čia ne dėl to, kad kam nors būtų suverčiama kaltė, bet tiesiog įstatyme aiškiai įvardinama, kad ir dėl to gali kilti žala ir ji vėlgi būtų atlyginama.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, sakykite, jei dėl priimto sprendimo didės studentų tiesioginė rizika ir atsakomybė, ar dėl šio sprendimo didės ir studentų kompensacija už jų atliekamą darbą?
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą, bet aš nelabai suprantu, kaip ta atsakomybė čia labiau didės. Ji tiesiog įvardinama, kad žala gali dėl jo kilti, ir tiek, o ta atsakomybė vis tiek už sprendimą, ką jis gali ar negali daryti, kyla tam, kuris jį prižiūri, nes pats studentas savarankiškai nepriima sprendimų, kaip elgtis su pacientais ir ką jis gali daryti. Nereikėtų to sieti su kokiu nors didesniu, matyt, atlygiu. Taip, įstaigoms kyla tam tikrų dėl to prievolių ir universitetai turėtų draustis tam, kad būtų atlyginama žala.
PIRMININKAS. Daugiau klausiančiųjų nėra. Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Gal galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Kartu ir lydimajam. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas, papildomų niekas nesiūlo. Siūloma svarstyti birželio 16 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) K. Masiulis siūlo pabalsuoti. Pabalsuojame. (Balsai salėje)
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 79, prieš nėra, susilaikė 3. Siūloma svarstyti birželio 16 dieną, kaip jau minėjau.
14.47 val.
Medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 1, 2, 4, 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4503 (pateikimas)
Kitas klausimas. Kviečiu A. Kubilienę, ji mums pristatys Medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 1, 2, 4, 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4503. Prašom. Pateikimas.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos Seimo nariai, norėčiau šiandien pristatyti Medicinos praktikos įstatymo pakeitimo projektą. Jo esmė yra sudaryti efektyvias teisines prielaidas gydytojų savanorystės institutui Lietuvoje.
Teikiamu projektu siekiama įtvirtinti galimybę gydytojams, dirbantiems hospisuose, užsiimti medicinos praktika savanoriškos veiklos pagrindais. Savanorių dalyvavimas teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas nėra draudžiamas. Ministro įsakyme dėl stacionarių paliatyvios pagalbos paslaugų suaugusiems ir vaikams teikimo ir apmokėjimo iš PSDF aprašo 7 punkte skaitome, kad stacionarias paliatyvios pagalbos paslaugas pagal kompetenciją teikia specialistų komanda, kurią sudaro gydytojai, slaugytojai, psichologai ir kiti, kad gali būti įtraukti ir kiti specialistai. Kartu su specialistų komanda stacionarias paliatyvios pagalbos paslaugas, nesusijusias su asmens sveikatos priežiūra, kolegos, atkreipiu dėmesį, nesusijusias su asmens sveikatos priežiūra, pagal kompetenciją gali teikti socialinis darbuotojas ir savanoriai. Šiuo metu galiojantis reguliavimas iš tikrųjų yra per siauras, jis nereglamentuoja profesinės veiklos, savanorystės, tai yra veiklos pagal licenciją.
Taip pat Europos paliatyvios pagalbos asociacija šios srities savanorystę skirsto į tris kategorijas ir iš tikrųjų išskiria ir pažymi kaip tokią vieną iš svarbiausių, tai yra kada savanorystės veikla yra grindžiama mokslo disciplina, tai yra specialistai, dirbantys be užmokesčio pagal specialybę, savo profesinę kompetenciją. Ši asociacija skatina tokį savanorystės būdą ir nemažai tokių savanorių turime Lenkijoje, Airijoje ir iš dalies panašus modelis taikomas ir Latvijoje, kai sudarant savanorystės sutartis savanoriškos veiklos organizatorius prašo pateikti tam tikrą išsilavinimą ar profesinę kvalifikaciją įrodantį dokumentą.
Kad gydytojų savanoriška veikla aktuali ir Lietuvoje, rodo ne tik augantis paliatyvios pagalbos poreikis visuomenėje, bet ir pačių specialistų išsakomi lūkesčiai. Todėl šiuo projektu mes atveriame kelią diskutuoti dėl šio instituto apimties ir praktinių ribų taikymo. Siūlomas projektas yra pirmas, bet, manau, svarbus ir ne paskutinis žingsnis, kai panaikinamos kliūtys užsiimti medicinos praktika savanoriškais pagrindais. Kolegos, kviečiu palaikyti ir balsuoti už šį įstatymo projektą. Galiu atsakyti į klausimus.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Pirmoji klausia I. Degutienė. Prašom.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiama pranešėja, man asmeniškai tikrai nelabai suprantamos po jūsų pateikimo net sąvokos. Aš suprantu, kas yra savanorystė vienoje ar kitoje srityje, suprantu savanorystę teikiant socialines paslaugas, suprantu, kas yra paliatyvioji pagalba, tačiau niekaip nesuprantu, kas galės teikti savanoriškai tas paslaugas? Pagal jūsų pateikimą tai bus ne medikai. Tai kaip čia? Vadinasi, vieni turi turėti licenciją tam, kad užsiimtų medicinine praktika, o čia išeina, kad žmogus iš gatvės, dirbdamas komandoje su kvalifikuotais specialistais, gali teikti medicinines paslaugas? Tai čia kažkaip nelabai suprantama.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Supratau. Manau, kad jūs ne iki galo įsiskaitėte į projektą. Kaip tik čia yra nurodoma, kad pagal Europos paliatyviosios pagalbos asociacijos skirstomas kategorijas ir yra tie specialistai, kurie turi licenciją, kurie turi kvalifikaciją, tačiau jie dirbs be darbo užmokesčio, tai yra savanorystės pagrindais. Tai yra labai svarbu hospisuose, paliatyvios pagalbos gydymo įstaigose, kur kartais gydytojai, išėję į pensiją, gali šiuo darbu užsiimti ir net nori užsiimti. Paminėjau, yra keletas šalių. Europos paliatyviosios pagalbos asociacija labai skatina šitą daryti, atsižvelgiant į demografinę situaciją ir panašiai.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiama pranešėja, iš tiesų senstanti visuomenė daro įtaką įstatymų pakeitimams ir, ko gero, kuo toliau, tuo daugiau reikės žmonių, padedančių mūsų senjorams ir neįgaliesiems. Mano klausimas, ar šis įstatymo projektas leis taip pat dirbti žmonėms tik hospisuose, kaip jūs akcentuojate, ar leis ir pagal integralios pagalbos projektus tokias paslaugas suteikti pacientų namuose? Jau daug metų mes turime bandomąjį integralios pagalbos projektą, ir poreikis yra iš tiesų didžiulis. Nepaisant to, kad mes dar neturime įstatymo, aš tikiuosi, artimiausiu metu parlamentą toks įstatymas pasieks, bet ar tie žmonės galės padėti, kaip jūs sakote, ir namuose? Ačiū.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Mano projekte yra kalbama apie hospisus, tačiau, kaip ir minėjau pristatydama, diskusijose mes kalbėsime apie šito projekto apimtis, nes tai gali būti ir slaugytojos. Kai kurios šalys net apima daugiau negu mediciną pagal profesinę kvalifikaciją. Čia gali būti ir psichologų pagalba, ir panašiai. Mano projekte kalbama apie hospisus. Tai pirmas žingsnis.
PIRMININKAS. Klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Labai ačiū. Gerbiamoji pranešėja, kaip jūs tikitės vis dėlto, kiek tokių žmonių galėtų atsirasti Lietuvoje? Mes dabar dažnai kalbame apie slaugytojų, apie gydytojų atlyginimus, lyg ir visą laiką norisi, kad kiltų atlyginimai, jų per maži atlyginimai. Ar tikrai jūs tikitės, kad jų atsirastų pakankamai? Ar tas įstatymo pakeitimas tikrai padėtų jiems atsirasti ir jie galėtų save kažkaip realizuoti? Labai ačiū.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Jūs tikriausiai sutiksite, kad Lietuvoje vis labiau ir labiau įsibėgėja mecenatystė ir savanorystė. Kad bus visiškai patenkintas poreikis priėmus įstatymą, tikrai to nesitikiu, bet tikiuosi, kad taip bus atvertas kelias būtent tokiems žingsniams. Esu susipažinusi su hospisų savanoryste, susipažinusi su šitais gydytojais, kartais ten savanoriauju. Ir tikrai yra nemažai vyresnio amžiaus gydytojų, kurie norėtų tai daryti. Nesakau, kad tai masinis reiškinys, bet tikrai tokių žmonių yra.
PIRMININKAS. Klausia M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, leiskite jūsų paklausti, kodėl mes dabar išskiriame paliatyviąją pagalbą? Ar ne geriau būtų rašyti, kad gydytojas gali savanoriauti tik sveikatos priežiūros įstaigoje, jei toks yra tikslas? Taškas. O dabar mes einame konkretizuoti paliatyviąją pagalbą. Mes turime neurologiją, odontologiją, kardiologiją, traumatologiją. Kodėl dabar mes užsiimame viena siaura sritimi? Ar ne geriau būtų leisti plačiau ir sudaryti tas galimybes, jei iš tikrųjų yra poreikis? Kažkaip dabar išskiriame tik vieną sritį. Aš suprantu, kad ji yra svarbi, suprantu, kad poreikis augantis, bet ar tikrai nėra vietos ir kitose srityse savanorystei?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Kiek turiu žinių, tokia savanorystė Europoje yra kol kas tik paliatyviojoje slaugoje. Ji atsirado ne dėl to, kad čia visi labai norėtų savanoriauti ar kažkaip kitaip neimti darbo užmokesčio, bet iš tikrųjų yra tas poreikis, kada vyresni žmonės baigia dienas hospisuose ar paliatyviosios slaugos namuose, ir ten tikrai nepaprastai trūksta darbuotojų, taip pat ir gydytojų.
Kita vertus, gydymas iš tikrųjų ten yra gana sudėtingas, bet jis nėra toks sudėtingas kaip operacinėje ar kur nors kitur, kur tikrai reikia labai greitai, staigiai, esant ekstremaliajai situacijai. Čia yra paliatyvioji slauga, skausmo malšinimas ir panašiai. Todėl tai yra pirmas žingsnis ir, kaip minėjau, dėl apimties mes galime diskutuoti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Daugiau klausiančių nėra. Motyvai dėl viso I. Degutienė – nuomonė už. Prašom.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų įstatymo tikslas yra labai humaniškas, nes mes puikiai žinome, kokiems žmonėms reikia tos paliatyviosios pagalbos. Be abejo, gydytojo ar slaugytojo savanorystė šiandien yra kaip niekada svarbi. Tačiau svarstant komitete reikėtų daugiau pasiaiškinti, gal A. Kubilienė turi ir daugiau informacijos, kurios per trumpą laiką dabar negalėjo pateikti. Aš manau, pačiai idėjai reikia pritarti, nes paliatyvioji pagalba yra sunkiai sergantiems ligoniams, kurie iš esmės viena koja prie išėjimo iš šio pasaulio, tad reikia pritarti. O toliau, man atrodo, čia reikės šiek tiek dar praplėsti ir tam tikras sąvokas, ir paaiškinimus.
PIRMININKAS. Visi motyvai išsakyti, prieš nėra. Gal galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Gerai, balsuojame. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl šio įstatymo projekto.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 83, prieš nėra, susilaikė 2. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas, papildomo niekas nesiūlo. Siūloma svarstyti birželio 16 dieną. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
14.58 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4871, Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4872, Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4873 (pateikimas)
Kadangi dar pusvalandis nepraėjo, dar likusios aštuonios minutės, kviečiu Prezidento atstovą, kuris mums pristatys Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4871. Kartu ir lydimasis. Pranešėjas – S. Krėpšta. Prašom. Atsiprašau, du lydimieji.
S. KRĖPŠTA. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamas posėdžio pirmininke, šiandien esu įpareigotas jums pristatyti Lietuvos Respublikos Prezidento dekretą, kuriuo Seimui teikiamas svarstyti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir su juo tiesiogiai susieti du lydimieji įstatymai – Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.
Šie įstatymų projektai kartu su jau ketvirtadienį jums pristatytu Vienkartinių išmokų vaikams įstatymo projektu sudaro bendrą Prezidento teikiamą įstatymų paketą, skirtą sumažinti COVID-19 pandemijos sukeltus ekonominius padarinius. Siūlomas svarstyti įstatymų projektų paketas orientuotas į reikšmingą anticiklinį ekonomikos skatinimą suteikiant paramą šeimoms su vaikais, mažai uždirbantiems ir laikiną mokesčių sumažinimą visiems samdomiems darbuotojams.
Jums leidus, naudodamasis glausta vizualia medžiaga, pristatysiu bendrą visų Prezidento iniciatyvų paveikslą, labiausiai, žinoma, atskleisdamas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektu siūlomų pakeitimų motyvus ir naudą.
Gerbiamieji Seimo nariai, pažvelkime, kokiame ekonominiame kontekste mes gyvename ir kokiame, tikėtina, gyvensime dar ateinantį pusmetį. Žvelgdami į darbuotojų atlyginimų prognozes matome, kad jos tikrai nėra džiuginančios. Europos Komisija prognozuoja, kad atlyginimų sumažėjimas šiais metais gali siekti minus 8 % ir būti labai artimas 2009 metų rezultatui, kai turėjome didžiulę ekonomikos krizę. Lietuvos banko prognozė (dešinėje) taip pat indikuoja, kad šiemet galime susidurti su darbo užmokesčio mažėjimu.
Žvelgdami į bendrą Europos kontekstą taip pat matome, kad čia išsiskiriame bloguoju aspektu ir esame pirmi nuo galo pagal prognozuojamą darbo užmokesčio mažėjimą, kuris siekia daugiau nei 8 %, gerokai daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis.
Negalime leisti, kad atsitiktų taip, kaip atsitiko po praėjusios krizės, prieš dešimtmetį, kai Lietuva nuo 2007 metų iki 2017 metų neteko 10 % savo gyventojų. Didžioji dalis tų emigravusių gyventojų buvo būtent dirbantys gana jauni žmonės ir vaikus auginantys žmonės. Mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius mažina potencialų, ilgalaikį bendrojo vidaus produkto augimą ir viešąsias pajamas. Iš esmės tos emigracijos bangos padarinius jaučiame ir šiandieną ir tikrai negalime leisti atsitikti antrai emigracijos bangai. Tačiau tokių rizikų yra. Matydama, kaip ekonomiką skatina kitos valstybės, pavyzdžiui, Vokietija, Didžioji Britanija, Prancūzija – potencialios lokacijos, galinčios „pakviesti“ mūsų žmones emigruoti, tie skaičiai yra gana įspūdingi, Lietuva yra numačiusi apie 10 % ekonomikos skatinimo paketą. Turint galvoje, kad jau dabar iš esmės ekonomine prasme turime dvi Lietuvas, labai skirtingą ekonomikos išsivystymą sostinės regione ir likusioje Lietuvoje, ta rizika susidurti su antra emigracijos banga yra gana didelė.
Turbūt nėra geresnės savaitės, geresnio laiko svarstyti apie laikiną mokesčių sumažėjimą kaip šešėlio savaitę. Girdėjome, kad per pastaruosius metus patyrėme keletu procentinių punktų mažėjantį šešėlį. Tai yra gera žinia. Bet visas tas sunkus darbas gali būti nubrauktas labai greitai, nes būtent šešėlio augimas yra labai rizikingas ekonominio sunkmečio metu. Vis dar gajus naratyvas, kad būtent aukšti darbo mokesčiai skatina įmones mokėti atlyginimus vokeliuose ir taip didinti šešėlį. Galima ginčytis, ar tas naratyvas yra teisingas, ar ne, bet kalbėti apie laikiną mokesčių sumažinimą yra pats laikas.
Prezidentas siūlo ekonomikos skatinimo paketą, kuris susideda iš trijų pagrindinių dalių. Prezidentas siūlo laikinai sumažinti gyventojų pajamų mokesčio tarifą visoms pajamoms iki trijų vidutinių atlyginimų nuo 20 % iki 15 %. Laikinai, iki šių metų pabaigos. Prezidentas siūlo padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, atkeliant jau suplanuotą neapmokestinamųjų pajamų didinimą nuo sausio 1 dienos į šiuos metus, nuo 350 iki 400 eurų.
Kaip jums pristačiau praėjusią savaitę, Prezidentas siūlo vienkartines išmokas visiems, auginantiems vaikus: 200 eurų vaikus auginančioms nepasiturinčioms šeimoms, daugiavaikėms šeimoms ir šeimoms, auginančioms vaikus su negalia, ir 120 eurų kitoms šeimoms.
Kaip atrodytų mokestiniai tarifai prieš ir po pasiūlymų įgyvendinimo? Iš esmės atsirastų vienas tarpinis, laikinas mokesčio tarifas, kuris suteiktų papildomų pajamų būtent tiek mažai uždirbantiems, tiek vidutines pajamas uždirbantiems, bet ne daugiau negu tris vidutinius atlyginimus. Trys vidutiniai atlyginimai. Ar tai daug, ar mažai? Tai yra siektina mediko atlyginimo riba, remiantis gerąja EBPO šalių praktika.
Girdime pasvarstymų, kad galbūt šis pasiūlymas duotų didesnę naudą daugiau uždirbantiems. Čia pateikiame skaičiavimus, kokią naudą nuo grynųjų neto pajamų patirtų atskiros pajamų grupės, darant prielaidą, kad šie asmenys taip pat turi du vaikus. Matome, kad didžiausią viso paketo – neapmokestinamųjų pajamų didinimo, laikino gyventojų pajamų mokesčio sumažinimo ir vienkartinių išmokų vaikams – naudą per antrąjį pusmetį, per tuos šešis mėnesius, patirtų būtent pačias mažiausias pajamas gaunantys asmenys, kaip minėjau, darant prielaidą, kad jie turi du vaikus. Vėliau ta santykinė nauda mažėtų.
Taip pat girdime tam tikrų svarstymų, kad galbūt labai daug uždirbantys gaus naudos ir kam to reikia? Efektyvi ekonomikos politika negali remtis kraštutinumais ar fragmentais. Efektyvi mokesčių politika turi koncentruotis į esmę, o esmė yra pavaizduota šioje skaidrėje. Pagrindinę naudą gauna tie asmenys, kurie dirba, tie asmenys, kurie augina vaikus, ir santykinė nauda yra didesnė būtent mažai uždirbantiems.
Girdime tam tikrų svarstymų dėl alternatyvų, kad galbūt būtų alternatyva tiesiog padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį 100 eurų. Taip pat atlikome skaičiavimus, kurie rodo, kad uždirbant minimalią algą grynoji nauda asmeniui būtų panaši – apie 20 eurų, bet jeigu asmuo uždirba vieną vidutinį atlyginimą, Prezidento siūlomas paketas duotų 62 eurų per mėnesį naudą. Neapmokestinamojo pajamų dydžio padidinimas 100 eurų duotų 14 eurų naudą per mėnesį. Tai palyginimas skiriasi kartais. Taip pat Prezidentas siūlo vienkartinę išmoką auginantiems vaikus.
Kaipgi atrodytų būtent pajamų apmokestinimas, gyventojų pajamų apmokestinimas? Kaip žinote, Prezidentas rudenį nuosekliai kėlė, kad turime skirtingus tarifus ir šiuo metu asmenų pajamos iš kapitalo, iš dividendų yra apmokestinamos mažiau negu iš darbo pajamų. Bent jau laikinai sumažinus mokesčių tarifą, galiotų teisingesnė mokestinė sistema ir neturėtume to skirtumo. Tiek pajamos iš darbo, tiek iš kapitalo, dividendų būtų apmokestinamos vienodu tarifu bent jau laikinai. Taip pat, be abejo, Prezidentas siūlo išlaikyti dabar galiojantį progresinį 32 % tarifą, kaip galioja dabar.
Tarptautinio valiutos fondo tyrimas, atliktas prieš keletą metų, vertino, kokios ekonominės politikos priemonės duoda naudą ekonomikos augimui ilguoju laikotarpiu. Pirmoje vietoje pagal tikimybę turėti teigiamą poveikį yra būtent gyventojų pajamų mokesčio sumažinimas.
Rengdami šitą paketą, konsultavomės tiek su vietos ekspertais, tiek su užsienio ekspertais, tarp jų su lietuvių kilmės ekonomikos Nobelio premijos laureatu R. Šileriu, kuris diskusijoje pasakė labai svarbų akcentą, kad Lietuvos ekonomikos skatinimo priemonės pirmiausia turi būti skirtos teigiamų naratyvų sklaidai. Tas stiprintų šalies gyventojų pasitikėjimą valstybe ilgą laikotarpį.
Gyventojų lūkesčiai, deja, blogėja. Mes turime labai staigų lūkesčių prastėjimą, o tai turi labai didelę koreliaciją, sutapimą su ekonomikos raida. Jeigu gyventojai turi prastus lūkesčius, jie mažiau vartoja ir tai, aišku, lemia ekonomikos susitraukimą ir darbo vietų praradimą.
Šiuo metu esame pusiaukelėje, neigiamoje pusiaukelėje, link 2009 metais patirto dugno. Turime imtis priemonių, kad lūkesčiai toliau neblogėtų. Anticiklinės, vadinamosios skatinančiosios ekonomikos fiskalinės politikos pradininkas yra garsus ekonomistas Dž. M. Keinsas, kuris iš esmės ištraukė Jungtines Valstijas ir pasaulį iš Didžiosios depresijos. Jo manymu, krizės metu mokesčių instrumento galia yra tokia didelė, kad sumažinti mokesčiai, priešingai, nei gali pasirodyti, padėtų per tam tikrą laikotarpį subalansuoti biudžetą efektyviau negu priešingi veiksmai – mokesčių didinimo veiksmai.
Taip pat girdime tam tikrų svarstymų, kad mūsų biudžeto galimybės neleidžia įgyvendinti šio paketo, ir jau šiuo metu yra suplanuotas daugiau nei 10 % biudžeto deficitas šiems metams. Praėjusią savaitę Europos Komisija – nepriklausomas vertintojas suskaičiavo tikėtiną biudžeto deficitą, atsižvelgiant į tai, kaip sekasi greitai panaudoti ekonomikos skatinimo planus. Jie suskaičiavo gerokai mažesnį biudžeto deficitą, siekiantį 6,9 %, mažesnį negu Europos vidurkis. Iš esmės turime fiskalinės erdvės imtis svarbių ekonomikos skatinimo priemonių.
Apibendrinsiu. Visas ekonomikos skatinimo paketas iš esmės neutralizuos prognozuojamą neigiamą atlyginimų pokytį, lems didesnį vartojimą ir ekonomikos skatinimą, užtikrins nuolatines didesnes pajamas mažiau uždirbantiems dėl papildomo NPD padidinimo ir atliks labai reikalingą migracijos prevenciją. Svarbu akcentuoti, kad savivaldybių biudžetai dėl šio pasiūlymo netekimų nepatirs, nes yra užtikrinta įstatymais, kad visos prarastos pajamos turi būti kompensuojamos centrinės valdžios. Ir, kaip žinote, mūsų pasiūlymas yra laikinas, jis galioja tik šiuos metus, taigi kitiems metams netekimų taip pat nebus. Na ir ilgalaikių netekimų valstybės biudžete taip pat neprognozuojama, nes tai laikinas, šiais metais galiojantis skatinimo paketas.
Apibendrinant ir žvelgiant į priekį, Prezidento nuomone, ekonomikos skatinimo paketą svarbu papildyti nedelsiant veikiančiomis ir laikinomis priemonėmis, skirtomis dirbantiesiems ir auginantiems vaikus. Mes turime 5 mlrd. skatinimo planą, kuris nukreiptas į infrastruktūrą, į kitus investicinius projektus. Tai, be abejo, yra svarbu, tačiau tą skatinimo planą turi pajausti ir dirbantieji, ir auginantys vaikus. Šiuo metu to tiesioginio pojūčio iš ekonomikos skatinimo plano, kuris, beje, juda ganėtinai lėtai, ši asmenų grupė nejaučia. O tai yra milijonas šalies dirbančiųjų.
Reikalingas bendras sutarimas dėl ilgesnio laikotarpio investicijų programos ir čia sveikiname Finansų ministerijos pradėtą diskusiją. Taip pat labai aktualu atlikti šių metų biudžeto tikslinimą, apimant visas ekonomikos sunkmetį amortizuojančias priemones, tai tiek svarstomą šiandieną, tiek turbūt greitu laiku svarstomą ilgalaikį investicijų planą.
2021 metų biudžetas iš esmės bus transformacijos biudžetas, ilgalaikių investicijų įtvirtinimo ir ekonominės transformacijos biudžetas. Na ir, be abejo, labai svarbu atsigavus po krizės ir sušvelninus kiek įmanoma krizę, grįžti prie fiskalinės drausmės principų ir toliau sėkmingai įveikus ekonomikos sunkmetį mažinti skolą.
Gerbiamieji Seimo nariai, kviečiu palaikyti Prezidento teikiamą Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektą. Matydami Seimo Teisės departamento išvadoje įvardintą pastebėjimą, taip pat siūlome Seimui inicijuoti Vyriausybės išvados parengimą kaip įmanoma skubiau. Kaip ir įvardinta dekrete, prašoma įstatymą, susijusį su COVID-19 krize, kaip ir kitus analogiškus Seimo jau priimtus įstatymus, svarstyti ypatingos skubos tvarka, be abejo, atliekant svarstymus komitetuose ir išlaikant visas kitas procedūras.
Jums leidus pristatysiu ir lydimuosius įstatymus. Tai kartu teikiami lydimieji Teisėkūros pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo ir Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektai. Jais siūloma numatyti naują išlygą mokesčių pakeitimus įtvirtinti įstatymuose ir tam, kad jie įsigaliotų, kai susiklosto išskirtinės aplinkybės, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme. Tokios išskirtinės aplinkybės yra susiklosčiusios šiuo metu dėl COVID-19 krizės.
Taip pat dėl šių lydimųjų įstatymų, matydami Seimo Teisės departamento išvadoje įvardintą pastebėjimą, siūlome Seimui inicijuoti Vyriausybės išvados parengimą kaip įmanoma skubiau. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkojame. Pirmasis klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iki šiol užėmėte labai aiškią poziciją ginti valdančiąją daugumą ir net naudojate jų argumentus. Tvirtinate, kad nereikia prieš tvirtinant naujas išlaidas tikslinti valstybės biudžeto, nors to reikalauja Seimo teisininkai, Valstybės kontrolė ir Lietuvos bankas. Maža to, pateikėte labai keistą argumentą, kad metų gale vis tiek reikės suvesti galus, todėl nereikia skubėti.
Leiskite paklausti, kam tada biudžetas apskritai, jei tik metų gale ar kada nors vėliau suvedi galus? Nesiimu spekuliuoti, kaip galus suvedate jūs ar prezidentūra, tačiau norėčiau tikėti, kad planuojate išlaidas, o ne tiesiog metų pabaigoje ar kada nors, kai ateina laikas, suvedate galus. Norėčiau paklausti, ar nepasikeitė jūsų pozicija dėl biudžeto tikslinimo ir ar nematote rizikos, kad ir jūsų pasiūlymas gali tapti užbalansiniu, kas prieštarauja Konstitucijai?
S. KRĖPŠTA. Dėkoju už klausimą. Mes nuosekliai teigiame, kad apsvarsčius visas ekonomikos skatinimo iniciatyvas ir žinant, kurios yra patvirtinamos, be abejo, valstybės biudžetas nusipelno būti patikslintas.
PIRMININKAS. Klausia T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamasis pranešėjau, pirmiausia norėčiau pagirti Prezidentą ir Prezidento instituciją, komandą už ypatingą aktyvumą socialiniais ir ekonominiais klausimais. Aš tikrai labai džiaugiuosi. Galima net pasakyti, kad padaryta per metus daugiau negu per visą buvusios Prezidentės kadenciją. Tai yra tikrai pagirtina. Bet ar jums neatrodo, jog posakis, kad nėra nieko pastovesnio už laikinus dalykus, šiuo atveju labai taiklus ir ar jūs pats tikite tuo, kad 2020 metų pabaigoje mes grįšime į 20 % GPM tai kategorijai, kuriai jūs siūlote dabar įvesti laikiną 15 % GPM? Mano galva, svarstyti alternatyvas būtų prasmingiau ir, aišku, NPD mažinimui mes visai pritariame, tai yra didinimui.
S. KRĖPŠTA. Dėkoju už klausimą. Na, teikdami šį įstatymą, jame tiesiogiai įrašome galiojimo datą, kad šitas tarifas galiotų iki šių metų gruodžio 31 d. Ankstesniais atvejais, kai buvo PVM tarifas didinamas, tokios datos niekada nebuvo numatoma. Na, tikrai tikime, vėlgi prognozės rodo, kad šiais metais prognozuojamas ekonomikos sunkmetis, kitais metais prognozuojamas atsigavimas. Šis skatinimo paketas, nors ir sudaro dešimtadalį viso numatyto ekonomikos skatinimo paketo, vis dėlto kainuoja ir kainuoja ne tiek mažai, apie 500 mln. eurų, metams ta kaina būtų dar didesnė. Tos lėšos tikrai bus reikalingos ekonomikos transformacijai ir, aš manau, kitas finansų ministras ar finansų ministrė tikrai tas lėšas ras kur panaudoti.
PIRMININKAS. Klausia A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (MSNG). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimas būtų apie gyventojų pajamų mokesčio tarifo sumažinimą. Vis dėlto sumažinus tarifą 5 % labiausiai, aišku, nukentėtų savivaldybių biudžetų pajamos. Jau šiandien skaičiau, kad kas šešta savivaldybė jau pradėjo skolintis. Ar yra prezidentūros suderinimas su Vyriausybe, kad bus pakeistos biudžetų išlaidos ar tiesiog bus atskira eilute numatyta, kad bus naudojamos valstybės skolinamosios lėšos? Kokia bus tolesnė eiga, nes čia turi būti žinoma tiek pačioms savivaldybėms, tiek mums ir politikams? Ačiū.
S. KRĖPŠTA. Dėkoju už labai taiklų klausimą. Be abejo, šį aspektą svarstėme ir kalbėjome su Savivaldybių asociacija ir atstovais. Seimas yra priėmęs, dabartiniuose įstatymuose yra numatyta, kad jeigu atsitinka per metus tam tikras veiksmas, kuris sumažina savivaldybių biudžetus, lygiai ta pačia apimtimi turi būti visiškai kompensuojamas netekimas iš centrinės valdžios. Kai pokytis vyksta šiais metais, yra labai aiškiai reglamentuota, kad visi netekimai iki paskutinio cento turi būti kompensuojami centrinės valdžios.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimas, pratęsiu mano kolegos ir vakarykščią diskusiją vis dėlto dėl GPM, dėl savivaldybių. Jūs ir vėl pakartojote, kad tai yra centrinės valdžios galvos skausmas. Tai jūs dirbtinai supriešinate, nes Vyriausybės galva pasakė, kad jie neturi. Finansų ministras sako, kad praradimas didelis, nėra iš ko. Kieno sąskaita jie padengs tuos savivaldybių praradimus, ar jiems dar papildomai reikės ateiti į Seimą ir prašyti papildomų lėšų skolintis? Ačiū.
S. KRĖPŠTA. Dėkui už klausimą. Kaip ir minėjau, dabartiniai įstatymai iš esmės numato automatinį kompensavimą. Jeigu priimamas sprendimas, kuris mažina savivaldybių pajamas, jis turi būti kompensuojamas iš centrinės valdžios biudžeto išteklių. O dėl finansinių išteklių, tai yra numatyta 5 mlrd., tiesiogiai 2,5 mlrd. įstatymų paketas. Mes žinome, kad panaudojimas šių lėšų yra tikrai gana lėtas ir tikrai ne visos lėšos yra panaudotos. Mes siūlome dešimtadalį papildomo skatinimo, taip pat matome Europos Komisijos prognozes, kurios tikrai neprognozuoja didelio biudžeto deficito. Tai tikrai turime erdvės finansuoti šitas reikalingas išlaidas, kurios tikrai atneš didesnę naudą, negu jos kainuos.
PIRMININKAS. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas patarėjau, tikrai dėkui už tokį liberalų įstatymą ir dauguma liberalų palaikys jį. Bet aš norėčiau paklausti jūsų komentaro dėl skaidrėje minimos Europos Komisijos prognozės, kad Lietuva bus paskutinėje vietoje pagal atlyginimų kritimą. Lietuvoje atlyginimai vidutiniškai kris 8,2 % šiemet ir tai yra beveik trigubai tiek, kiek Graikijoje, kuri yra su didžiausia skolų kupra. Kas lėmė tokį beviltišką rezultatą ir kaip jūs vertinate darbo rinkos priemones, nes jeigu Lietuvoje atlyginimai krenta dešimtadaliu, tai, aišku, reikia imtis desperatiškų priemonių. Šiandien jau yra 440 tūkst. darbuotojų, kurie ieško darbo Užimtumo tarnyboje, tai yra 33 % dirbančiųjų, kurie faktiškai jau ieško darbo.
Kaip jūs vertinate Vyriausybės pastangas skatinti darbo rinką, nes akivaizdu, kad jinai krenta į bedugnę?
S. KRĖPŠTA. Dėkoju už klausimą. Europos Komisija, prognozuočiau, vertino visą ekonomikos visumą, įvairius niuansus – tiek darbo rinkos, tiek socialinius ekonominius, gal ir ankstesnės krizės patirtį ir padarė tokią prognozę – 8 %, tai yra prognozė. Lietuvos bankas prognozuoja minus 3 %. Be abejo, tas atlyginimų sumažėjimas gali varijuoti, bet faktas, kad jis prognozuojamas, tikrai yra grėsmingas ir reikia imtis visų priemonių tai atsverti ir neutralizuoti.
Dėl jūsų paminėtų skaičių dėl ieškančiųjų darbo. Į tuos skaičius taip pat administraciškai įskaičiuojami visi asmenys, kurie dabar yra prastovose ir gauna išmoką, ir visi individualiai dirbantys, kurie taip pat gauna 257 eurų išmoką. Tai yra tam tikri techniniai elementai, kurie galbūt šiek tiek dirbtinai padidina šį darbo ieškančiųjų skaičių.
PIRMININKAS. Klausia G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Mūsų frakcija išties kiek atsargiai žiūri į šį projektą ir turbūt ne tik dėl to, kad 400 mln. sumažėja biudžeto pajamos be jokio biudžeto koregavimo, bet taip pat kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar 2021 metais mes sugrįšime prie 20 % tarifo. Žinant politinę praktiką, kad nėra nieko pastovesnio už laikinumą, tai turbūt tikimybė, kad išliks 15 % tarifas, yra gerokai didesnė, negu kad bus grįžta prie 20 %.
Taip pat kyla klausimas, ar visi nesurinkti mokesčių pavidalu pinigai išties grįš į vartojimą. Jūsų siūlymas taikyti mažesnį mokesčių tarifą iki 3 VDU, tai yra 4 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, yra pakankamai didelis atlyginimas ir papildomos pajamos tokiems žmonėms turbūt nugultų labiau į santaupas, negu grįžtų į vartojimą per pirkimus, per paslaugas ir panašiai. Kokia būtų jūsų nuomonė?
S. KRĖPŠTA. Dėkoju už klausimą. Vertinant labai paprastai, gyventojų pajamų mokesčio laikinas sumažinimas tarsi kainuoja 400 mln. pajamų netekimo, tačiau reikia vertinti, kad tikrai didelė dalis grįš per PVM – pridėtinės vertės mokestį, per akcizo mokestį, per kitus mokesčius. Jeigu tai bent šiek tiek sumažintų emigracijos skaičius ir darbo vietų praradimo skaičius paslaugų sektoriuje, kuris yra tikrai labai nukentėjęs, tai ši investicija atsipirktų kelis kartus ir daug metų į priekį.
Dėl tos trijų vidutinių atlyginimų ribos, kodėl kaip tik toms pajamoms mes siūlome laikinai sumažinti mokesčius. Lietuva tikrai negali pasigirti vidutiniu atlyginimų dydžiu. Europos kontekste smarkiai atsiliekame nuo Estijos, nuo įvairių kitų valstybių. O trys vidutiniai atlyginimai yra siektina mediko Lietuvoje alga. Turbūt negalime sakyti, kad uždirbantis tris vidutinius atlyginimus žmogus yra turtuolis ir nevartos, ir nenusipelno šito paskatinimo.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Laikas klausti baigėsi.
Motyvai dėl viso. Tuoj pažiūrėsime, ar užsirašė. T. Tomilinas – nuomonė už.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, kadangi įstatymų pakete yra visi pasiūlymai ir dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio kėlimo, ir dėl tarifo mažinimo, tai šioje stadijoje, akivaizdu, turėtume balsuoti už, nes tikrai dalis pasiūlymų yra pateikti laiku ir teisingi. Valstiečių ir žaliųjų sąjungos nariai yra įregistravę pasiūlymą dėl šito projekto. Siūlysime toliau diskutuoti dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio sumos ir taikymo laikotarpio apimties, bet nemažinti tarifo. Taigi diskusija tikrai bus įdomi, vertinsime visus pasiūlymus.
Reikėtų džiaugtis, kad mūsų Prezidentas yra labai aktyvus, kaip minėjau, ekonominėje politikoje. Tikrai tai džiugina, nes sprendimų reikia, iniciatyvų reikia. Mūsų socialiniai rodikliai nors ir gerėja, bet nėra idealūs. Atėjo krizė, turime daryti greitus sprendimus dėl vartojimo gaivinimo, dėl ekonomikos atkūrimo strategijos. Taigi šioje stadijoje raginu balsuoti už ir palaikyti šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Mieli kolegos, siūlau nepritarti dėl šių argumentų:
Pirma. Valstybės ir savivaldybių biudžetai dėl to netektų 400 mln. eurų.
Antra. Didžiausia sprendimo nauda būtų didžiausias arba didesnes pajamas gaunantiems. Pavyzdžiui, mano atlyginimas padidėtų 85 eurais. Malonu, bet nežinau, ar Lietuvai būtų nuo to geriau.
Trečia. Tai būtų daroma už skolintus pinigus, kuriuos mūsų vaikams reikėtų grąžinti.
Ketvirta. Pasiūlymas, tikėtina, būtų tik laikinas ir neturės išliekamojo poveikio vidurinei klasei ar Lietuvos konkurencingumui.
Penkta. Nėra jokio vertinimo, kiek žmonių nuspręs gautus pinigus vartoti ir kiek taupyti. Tikėtina, kad tų, kurie turi didesnes pajamas, vartojimo elastingumas, jautrumas yra mažesnis, tikėtina, kad jie tiesiog pasidės į indėlius ir taip ekonomika nebus paskatinta.
Šešta. Nėra jokios analizės, kokia dalis bus išleista lietuviškiems produktams, o kokia bus išleista importuojamiems produktams ir ar tokiu ekonomikos skatinimu mes nepaskatinsime Vokietijos, Kinijos ar Rusijos ekonomikos.
Septinta. Jau ir be šio siūlymo Lietuvos biudžete prognozuojama didžiausia biudžeto skylė visoje Europos Sąjungoje.
Aštunta. Tai bus, tikėtina, už balansines išlaidas, tai yra išlaidas, kurios neatsispindi valstybės biudžete.
Devinta. Po pusės metų, tikėtina, pusės Seimo narių čia neliks, nors jie dabar čia karštomis galvomis prieš rinkimus valdiškas dovanas išdalins, bet Prezidentui ir naujai Vyriausybei dar bent ketverius metus reikės valdyti valstybę ir spręsti įsisenėjusias socialinės srities, sveikatos, švietimo problemas, kurioms reikės reikšmingų resursų, o jų po tokių išlaidų nebebus.
Ir dešimta. Tikėtina, kad po laikino sumažinimo padidinti mokesčius metų pabaigoje valios tikrai neužteks. Dėl šių argumentų aš kviečiu balsuoti prieš. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Visi motyvai išsakyti. Kviečiu balsuoti dėl šio įstatymo projekto karu su lydimaisiais.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 62, prieš – 5, susilaikė 15. Pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai: pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas, papildomų niekas nesiūlo. Rimantė dėl visų (ir lydimųjų) kaip papildomą siūlo Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Daugiau pasiūlymų nėra. Aušrinė – per šoninį mikrofoną. Prašom.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Kolegos, prašome Vyriausybės išvados dėl šių projektų.
PIRMININKAS. Galime pritarti bendru sutarimu dėl Vyriausybės išvados ir dėl siūlomų komitetų bei… Kada siūlome svarstyti? Kai sulauksime Vyriausybės išvados. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
S. Gentvilas – per šoninį mikrofoną, replika po balsavimo.
S. GENTVILAS (LSF). Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu prašome įstatymą svarstyti skubos tvarka. Skubos tvarka.
PIRMININKAS. Pirma reikia sulaukti Vyriausybės išvados. (Balsai salėje) Nežinau. Gerbiami kolegos, tikrai negalime dėl to balsuoti, nes pirmiausia turime sulaukti Vyriausybės išvados ir tada įtrauksime į darbotvarkę įprasta eiga.
Gerbiami kolegos, atsiprašau, dar dėl lydimojo pagrindinis komitetas yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Dar kartą primenu, dėl projektų Nr. XIIIP-4871 ir Nr. XIIIP-4873 pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Dėl projekto Nr. XIIIP-4872 pagrindinis yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o papildomas dėl visų – Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
Rimantė per šoninį mikrofoną norėtų papildyti, ką tiksliai norėjo pasakyti. Tik dėl dviejų prašote.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Dėl lydimųjų mes nenorėtume būti, kadangi nesusiję su mūsų kompetencija.
PIRMININKAS. Tik dėl pagrindinio, dėl projekto Nr. XIIIP-4871. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl svarstymo datos. Siūloma birželio 2 dieną. Ar Vyriausybė spės, didelis klausimas. Per šoninį mikrofoną – R. Baškienė. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, mieli kolegos, birželio 2 diena yra tiesiog nereali data, neduokime sau užduoties, kurios neįgyvendinsime. Viena, yra du komitetai – papildomas ir pagrindinis. Antra, pirmiausia reikia sulaukti Vyriausybės išvados. Tiesiog manau, kad daugmaž birželio vidury, pasižiūrėkime į datas, bet realiai vertinkime galimybes.
PIRMININKAS. Preliminariai – birželio 16 dieną. O kai bus išvados, tada ir matysime. Bendru sutarimu pritariame, o paskui žiūrėsime.
15.32 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl vietinių ir regioninių veiksnių ir aplinkybių, lėmusių 2009–2010 metų krizės Lietuvoje reiškinius ir viešųjų finansų būklę, įskaitant viešojo sektoriaus skolos dydį ir šios skolos valdymo sąnaudas, išvados“ projektas Nr. XIIIP-4091 (pateikimo tęsinys)
Praėjo pusė valandos. Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl vietinių ir regioninių veiksnių ir aplinkybių, lėmusių 2009–2010 metų krizės Lietuvoje reiškinius ir viešųjų finansų būklę, įskaitant viešojo sektoriaus skolos dydį ir šios skolos valdymo sąnaudas, išvados“ projektas Nr. XIIIP-4091. V. Ąžuolas. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Biudžeto ir finansų komitetas, gavęs Seimo pavedimą ir gavęs laikinosios komisijos darbo statusą, atliko krizės tyrimą, atsakė į jam suformuluotus klausimus ir pateikė savo išvadas. Pagrindinį darbą atliko tuo metu buvęs Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas S. Jakeliūnas. Dar būnant jam pirmininku buvo patvirtintos krizės išvados. Todėl kreipiuosi į posėdžio pirmininką, kad būtų leista pasisakyti S. Jakeliūnui.
PIRMININKAS. Kadangi prašymas frakcijos vardu, kiek supratau, tai, vadovaudamasis Seimo statuto 100 straipsnio 1 dalies 8 punktu, skelbiu balsavimą ir formuluoju klausimą. Nors gal galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Siūlo balsuoti. Gerbiami kolegos, formuluoju klausimą. Kas pritariate, kad būtų suteiktas žodis S. Jakeliūnui pasisakyti ir atsakyti į Seimo narių klausimus iki 15 minučių? Kviečiu balsuoti.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 73, prieš – 4, susilaikė 12. Kviečiame S. Jakeliūną į tribūną. Skiriama iki 15 minučių.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas G. Kirkilas.
S. JAKELIŪNAS. Dėkui, posėdžio pirmininke. Dėkui Seimui, kad suteikė galimybę kalbėti. Bet aš dar labiau dėkingas už tai, kad šiomis ekstremaliomis sąlygomis imtasi užbaigti prieš daugiau negu dvejus metus pradėtą darbą, svarstyti, galbūt pritarti išvadoms, kurios, aš manau, turi išliekamąją vertę taip pat ir šiame kontekste. Analogijų yra nemažai, yra ir skirtumų, tačiau tos išmoktos pamokos gali būti pritaikytos net ir šiomis dienomis. Jei bus galimybė, apie tai bus galima padiskutuoti.
Taigi, Seimo pavedimas kovo mėnesį, tiksliau sakant, nutarimas priimtas 2018 metais. Pagrindiniai tyrimo objektai buvo keli. Tai yra biudžeto prociklinė politika, ką pasiūlė opozicija, tam buvo pritarta, ta sritis taip pat turėtų būti ištirta. Vyriausybės skolinimasis per krizę, tai jau buvo iniciatyvos kitų Seimo narių, tai taip pat buvo įtraukta. Valstybės remiamas būsto paskolų draudimas, ką aš stebėjau, tyriau ir dėl to kreipiausi į tuometinės Vyriausybės patarėją, atkreipiau dėmesį ir ten buvo priimti tam tikri sprendimai, kurie padėjo stabilizuoti situaciją, tai yra 2009 metų pradžioje.
Bankų vaidmuo sukeliant ir pagilinant krizę. Tas apskritai nebuvo tirta, tik buvo diskutuota, rašyta ir panašiai. Ir bankų priežiūros vertinimas. Tas iš dalies jau buvo tirta 2010 metų pavasarį.
Lietuva nėra išskirtinė inicijuodama ir atlikdama šį tyrimą. Keliolika valstybių tiek Europos Sąjungoje, tiek kitose pasaulio šalyse ir dalyse atliko tokius tyrimus. Airijos pavyzdys paminėtinas dėl to, kad Airijos centrinis bankas 2009 metais įvertino prieš tai buvusio centrinio banko veiksmų tinkamumą, adekvatumą, užkertant kelią krizei, ir ta ataskaita yra gana išsami. Tuo buvo galima remtis ir 2011 metais siūliau jau tapusiam (arba prieš tapsiant) Lietuvos banko valdybos pirmininkui taip pat atlikti analogišką arba panašų tyrimą. Deja, buvo pasakyta, kad tai yra ne mūsų darbas. Na, kas nors tą darbą turėjo padaryti.
Kaip jau minėjau, šis tyrimas yra 2010 metų Biudžeto ir finansų komiteto vykdytų klausymų tąsa. Aš dėkingas profesoriui K. Glaveckui, tuometiniam Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui, kad jis inicijavo šitą dalyką. Buvo išklausyti ir Lietuvos banko pranešėjai, ir kiti ekspertai, man taip pat teko pasisakyti. To tyrimo pagrindu, išplėtę jį, mes patvirtinome iš esmės jo pagrindines išvadas ir tai buvo vienas iš atramos taškų šalia to, kad Švedijoje vyko ne vieni klausymai ir tyrimai. Taigi, sudėję visą tą medžiagą, išplėtę ją, mes pabandėme sujungti tai, kas jau buvo daryta anksčiau, susisteminti ir apibendrinti. Aš manau, tai bent jau nemaža dalimi pavyko.
Esminis užsienio kapitalo bankų vaidmuo sukeliant bumą ir krizę šalyje – tai buvo viena iš svarbių išvadų. Prieš krizę, įstojus į Europos Sąjungą, gal kai kurie prisimena, buvo netgi agituojama stojimo į Europos Sąjungą kontekste, kad turėsime pigių kreditų ir Europos Sąjungos paramos. Ta parama buvo ir yra, pigūs kreditai atėjo ir, deja, greitai pasitraukė. Čia galima galbūt šiek tiek pakomentuoti.
Mėlyna spalva, mėlyni stulpeliai rodo banko paskolų portfelio dinamiką. 2004, 2005, 2006, 2007 metai – labai spartus augimas, po 50 % per metus augo paskolų portfelis. Po to 2008 metais pradėjo trauktis ir traukėsi kelis metus. Tas susitraukimas lėmė pirmiausia nekilnojamojo turto kainų griūtį, o nekilnojamojo turto kainos veikia kaip ekonomikos akceleratorius, nes sukyla ir lūkesčiai, o tuo metu buvo reklamuojama, kad įkeitę papildomą didesnę nekilnojamojo turto vertę galite pasiskolinti vartojimui, atostogoms, automobiliams, baldams ir panašiai. Kitaip sakant, tai buvo akceleravimas, tačiau kai kreditavimas sustojo ir pradėjo trauktis, tai buvo iš esmės stabdis, griūtis. Statybų sektoriaus griūtis ir nekilnojamojo turto kainų griūtis prisidėjo iš esmės prie tų procesų, kurie paskui vyko jau ir bankų sistemoje.
Tiesa, tuo metu mes neturėjome savo lietuviško „Parexo“, bet „Parex“ buvo paslėptas „Snoro“ kailyje. Informacija apie „Snorą“ ir jo problemos jau buvo aiškios ir 2009 metais, deja, tada nebuvo imtasi jų tvarkyti ir tai sukėlė papildomų nuostolių ir žalos Lietuvos valstybei ir mokesčių mokėtojams.
Svarbu pažymėti, kad iš diskusijų, ypač klausymų Švedijos parlamente… 2010 m. vasario 2 d. buvo labai atvira ir labai profesionali diskusija, buvo vartojami tokie terminai kaip krizė buvo lokalizuota Baltijos šalyse tam, kad būtų apsaugota Švedijos bankų sistema ir Švedijos ekonomika. Tas lokalizavimas skamba, atrodo, neutraliai ir techniškai, tačiau savo esme tai buvo krizė Baltijos valstybėse ir ekonomikos nuosmukis siekė kumuliatyviai sumine išraiška apie 23 % Lietuvoje. Panašiai ir Latvijoje, ir Estijoje.
Taigi netvarus bankų finansavimo modelis, dviguba priklausomybė nuo išorės finansavimo, ypač trumpo finansavimo, kai trumpalaikiais terminais buvo skolinami pinigai dukteriniams bankams, o motininiai bankai patys trumpą laikotarpį finansuodavosi, tai yra skolindavosi tarptautinėse finansų rinkose, buvo esminis krizės elementas, kuris ir sukėlė tuos procesus, kuriuos, suprantama, pagilino ir fiskaliniai tam tikri veiksmai, ne visai galbūt atsakingi tais prieškriziniais metais, ir skolinimosi sąlygos, ir panašiai.
Pereinant trumpai prie tos prociklinės fiskalinės politikos, tai buvo identifikuota ypač 2007 ir 2008 metais, nes prieš tai dar mažai to procikliškumo, arba nesubalansuoto finansų valdymo, buvo. Esminiai komponentai buvo pensijų didinimas nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d., suprantama, tai skiriasi nuo tos situacijos, kuri yra dabar; 2008 metų valstybės deficitinio biudžeto tvirtinimas pažeidžiant Fiskalinės drausmės įstatymą, čia skaičiai parodyti, kokiu mastu, santykiu nuo BVP jie prisidėjo prie deficito, kartu prie poreikio skolintis.
Deja, ir Europos Komisija ne viską tiksliai ir teisingai įvertino, tam tikra metodinė paklaida buvo, ir tų metodikų interpretavimas taip pat prisidėjo prie tų procesų.
Aš čia paminėčiau galbūt dar ir antrosios pakopos vaidmenį, nes jinai taip pat neturėjo nuolatinio, pastovaus finansavimo šaltinio, iš viešųjų finansų buvo finansuojami pensijų fondai, būsimųjų pensininkų pajamos dabartinių arba tuometinių pensininkų sąskaita, ir tai taip pat sudarė nuo 0,5 iki 1 procentinio punkto kasmet, vidutiniškai 8 procentiniai punktai.
Turbūt viena iš karščiausių temų – apie skolinimąsi. Čia mėlyna spalva yra valdžios sektoriaus skola, kaip ji kito nuo 2005–2007 metų iki 2015–2017 metų. Jos prieaugis buvo maždaug 2–2,5 karto, tačiau palūkanų našta (ir čia yra juoda spalva linija nubrėžta) augo dar sparčiau ir iš esmės padidėjo 3,5 karto, lyginant su 2007–2008 metų lygiu. Taigi tas palūkanų dydis skolinantis pradžioje iš tų pačių bankų, kurie ir prisidėjo iš esmės prie tos krizės, po to dalyvaujant jau tarptautinėse rinkose, irgi kaip vaikščiojant po gaisravietę ir ieškant, kad kas nors vandens paskolintų…
Papasakosiu vieną trumpą istoriją. Vienas žmogus, dirbęs viename iš didžiausių Europos bankų, sakė: Lietuvos Vyriausybė, linksma būdavo, kai ateidavo, už kiek buvo pasiūlomos tos palūkanos, už tiek ir būdavo skolinamasi. Kitaip sakant, nebuvo nei deramasi, suprantama, ir laiko deryboms nebuvo. Buvo labai įtempta ir neapibrėžta situacija.
Neatsitiktinai dar, jeigu prieš tą krizę mes manėme, kad tik Latvija galbūt kreipėsi pagalbos į Europos Komisiją, Valiutos fondą, ir Švedijos Vyriausybė dalyvavo pakete, pasirodo, iš viso aštuonios Europos Sąjungos valstybės pirmiausia kreipėsi pagalbos į Europos Komisiją. Dalyvavo ir Valiutos fondas, ir kitos institucijos arba valstybės. Didžiosios dalies jų situacija (bent jau dalies tikrai) buvo geresnė negu Lietuvos.
Taigi tos galimybės buvo. Jos buvo pateiktos, taip pat išvardintos ir vienoje iš deklaracijų, kurią mums nurodė M. Starkevičiūtė 2009 metų balandžio mėnesį. Ir tikrai tos galimybės buvo. Jomis reikėjo naudotis.
Suprantama, iš to galbūt kyla viena iš galimų rekomendacijų, kad dabar Lietuva taip pat, manau, turėtų dalyvauti tuose mechanizmuose, kuriuos siūlo Vokietija, Prancūzija – abiejų valstybių vadovai, nes nežinoma, kas bus kitais metais, nes vis dar priklausome nuo Švedijos komercinių bankų. Švedijoje situacija taip pat nebus gera, ir tai jau vėliau gali paveikti mūsų galimybes prižiūrėti savo ekonomiką ir finansus, nes bankų vaidmuo, kaip minėjau, yra ypač svarbus.
Čia daug visokių pastebėjimų galima minėti, bet tas skolinimasis iš dalies bent jau buvo ne visai skaidrus. Valstybės kontrolė yra atkreipusi dėmesį. Skolinimas vyko ir „Sodrai“ vėlgi smarkiai pažeidžiant Valstybinio socialinio draudimo fondo įstatymą, nes jeigu dėl Vyriausybės arba Seimo sprendimo didėja išlaidos arba mažėja pajamos, privalu skirti negrąžinamus asignavimus valstybės socialiniam draudimui. To nebuvo padaryta. Vietoje to buvo skolinama už aukštas palūkanas, siekusias 8 % ir panašiai. Čia šimtai milijonų, iš tikrųjų faktiškai milijardas buvo sumokėta palūkanų į valstybės biudžetą iš „Sodros“, ir tai mes išsprendėme. Antra pakopa taip pat sutvarkyta, bent jau dalis jos tikrai. Įsivaizduokite, kas būtų, jeigu šiais 2020 metais būtų reikėję iš „Sodros“ mokėti 3,5 % į pensijų fondus, visa „Sodra“ tikriausiai… Nežinia, ką ten būtų reikėję indeksuoti. Kitaip sakant, „Sodros“ situacija būtų visiškai netvari, su skolos našta ir įsipareigojimais antrajai pakopai.
Būsto paskolų draudimas, taip pat apie ketvirtadalį, faktiškai daugiau buvo sudaryta būsto paskolų, apdrausta. Čia ypač 2008 metais, 2009 metais patys bankai reklamavo, kad eikite apsidrausti, tada mes jums suteiksime paskolą, bet iš esmės buvo perkelta tokia rizika mokesčių mokėtojams, nes visi atsakingi. Čia valstybės kapitalo įmonė. Neigiamas poveikis po konsultacijų, diskusijų su būsto paskolų draudimo įmonės vadovu sudarys apie 40–45 mln. eurų. Šita istorija yra dar nebaigta.
VILIBORʼas. 2018 metų gruodžio mėnesį gavęs klausimą iš gyventojų, ar bus tyrimas, kažkas daroma su VILIBORʼu, aš žinojau, kokia tai sudėtinga iš tikrųjų tema, bet privalėjau imtis tam tikrų veiksmų, užklausiau Lietuvos banko. Lietuvos bankas atsakė, kad čia buvo viskas daroma pagal tarptautinę praktiką ir tai buvo rinkos sąlygų atspindys VILIBORʼo normos. Kitaip sakant, buvo nuslėpta informacija, kad pačiame Lietuvos banke buvo tyrimai, vertinimai, diskusijos, ypač 2012 metų liepos mėnesį kilus didžiuliam tarptautiniam LIBORʼo skandalui. Šitie grafikai iliustruoja, nesustosiu, bet dešiniame grafike parodyti viršutiniai du pikai, dviejų bankų kotiruotės, jų skolinimo palūkanos, jos išsiskyrė. Kai šitą grafiką, būtent šitą grafiką parodžiau Švedijos finansų inspekcijos vadovui prieš gerus metus, praėjusių metų gegužės 2 dieną, jo veidas sustingo ir pasakė, dėl šito mes bendrausime oficialiais keliais su oficialia institucija, tai yra Lietuvos banku. Tai suponuoja, kad čia tikrai yra didelė problema ir ta problema iki šiol nėra išspręsta.
Bankų priežiūra taip pat buvo nepakankama, nors formaliai atitiko tuo metu dominuojančią tarptautinę praktiką, tačiau akivaizdu, kad to neužteko. Pati finansų inspekcija, Švedijos finansų inspekcija pripažino, kad remtis tik kapitalo pakankamumu nepakako, reikėjo kitų priemonių, kurias jau taikė, netgi tuo metu taikė kai kurios valstybės ir netgi centrinės Rytų Europos valstybės. Lietuvoje, deja, to nebuvo ir tas iki šiol neigiama, kad bankai buvo viena iš krizės pagrindinių ašių, kad priežiūros nepakako, neva manoma, kad krizė kilo dėl nepakankamų finansinių drausmės elementų. Tačiau Estijos pavyzdys akivaizdžiai rodo, kad nors disciplina ten buvo nepalyginamai tvaresnė ir geresnė negu Lietuvoje, krizė buvo lygiai tokia pati. Paminėsiu A. Kubiliaus citatą, kad, pasirodo, neužteko finansinės drausmės laikymosi Estijai, vis tiek kilo krizė. Kiti elementai dominavo ir tie elementai buvo susiję su bankų sistema ir jos priežiūra.
Tam tikros rekomendacijos Seimui yra suformuluotos, kad reikėtų pagalvoti, kad Konstitucijoje atsirastų komponentai apie tvarius finansus, galbūt subalansuotą biudžetą. Vyriausybei, manau, kad reikėtų galbūt inicijuoti, kadangi daugelyje valstybių, bent jau kai kuriose, yra atskira finansinių paslaugų priežiūros institucija, nes Lietuvos bankas, atsakingas už viską, patiria vidaus interesų konfliktą ir apie tai diskusijos jau vyko 2014 metais, taip pat ir su I. Šimonyte. Čia yra jau europinė problema, bet kai kuriose valstybėse tie dalykai yra sutvarkyti. Galima remtis tais pavyzdžiais.
Reikėtų riboti koncentraciją komercinių bankų. Čia iš esmės ir pati Švedijos priežiūros, ne priežiūros, bet centrinis bankas pripažįsta, kad tai yra problema. Mes inicijavome konsultaciją su Europos Komisija, asmeniškai mano biuras, ir pateikėme informaciją Vyriausybei, Finansų ministerijai apie nacionalinį plėtros banką. Tie darbai gali judėti ir čia smagu, kad ir Lietuvos Respublikos Prezidentas, matyt, turėdamas darbo patirties jau komerciniame banke, mato, kad reikia valstybinio, tinkamai valdomo ir prižiūrimo komercinio banko, plėtros banko, į ką ypač krizės metu galima atsiremti ir stabilizuoti tiek ekonomiką, tiek užtikrinti kreditavimo srautą tvariems verslams, ko komerciniai bankai dažnai bijo. Kol kas komerciniai bankai, atrodo, elgiasi atsakingiau negu 2008–2009 metais, bet nežinia, kas bus šiais metais vėliau arba kitais metais.
Reikėtų atsisakyti įvairių garantijų, ypač būsto paskolų draudimo, kadangi tokias iniciatyvas aš girdžiu jau ir Europos Sąjungos mastu, bent jau iš pramonės. Tikrai Lietuva jau pasimokiusi. Peržiūrėti Rezervinio fondo formavimo principus ir šaltinius, Lietuvos bankui – bankų finansavimo, likvidumo valdymo principus, tam tikri darbai yra padaryti. Bet, aš manau, reikia juos sustiprinti, nes praeis dar keli arba keliolika metų ir gali grįžti vėl tas entuziazmas dėl laisvo kapitalo judėjimo. Tas laisvo kapitalo judėjimas gerai, jeigu jis nesukelia ekonomikos ir finansų griūties. Deja, tai įvyko, todėl nemokamo judėjimo nėra, į tai reikia atsižvelgti iš galimybių ir iš rizikos prasmės konteksto. Informaciją reikia žiūrėti, kaip finansuojami motininiai bankai…
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, kiek dar reikės laiko?
S. JAKELIŪNAS. Viena kita minutė. Rekomendacijos Generalinei prokuratūrai. Mes siūlome įvertinti valstybės skolinimąsi, taip pat dėl skolinimo „Sodrai“ ir taip pat dėl VILIBOR’o. Paminėsiu, kad Vyriausybė yra kreipusis, bet tas visas kontekstas ir ta informacija, kuri buvo surinkta ir apibendrinta krizės tyrimo metu, aš manau, yra pakankamas pagrindas dar kartą pažiūrėti į VILIBOR’o problemą, nes ji tikrai neišspręsta.
Na, ir baigdamas dėkoju visiems, kurie dalyvavo, tiek institucijoms, tiek asmenims, ypač R. Kasperavičiui, M. Starkevičiūtei ir T. Ramanauskui. T. Ramanauskas yra turbūt pirmasis Europos Centrinio Banko sistemoje žmogus, turintis oficialų pranešėjo statusą. Aš tikrai vertinu jo indėlį ir pilietine prasme, ir profesine prasme į šį tyrimą, įspėjant apie banko vaidmenį dar nuo 2005 metų.
Tai tokie pasiūlymai, pastebėjimai, išvados. Jeigu bus pageidaujančių, esu pasirengęs atsakyti į klausimus.
PIRMININKAS. Yra norinčių paklausti. Pirmasis – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Dėkoju gerbiamam S. Jakeliūnui, kad galų gale šis tyrimas ir jo rezultatai išvydo dienos šviesą.
Buvusi finansų ministrė I. Šimonytė teigia, kad su skola yra viskas gerai. Štai mano rankose skolos valstybės vardu grąžinimo ir palūkanų mokėjimo šviežia informacija. Tie paskolinti pinigai bus grąžinami būtent dabar, 2020, 2021, 2022 metais, realiai po 2,5 mlrd. kiekvienais metais, plius milijardas palūkanų. Tai štai kokią naštą, pasitikdami šią COVID sukeltą krizę, mes turime valstybėje. Gerbiamas kolega, vis dėlto ar bus įvertinimai iš teisėsaugos pusės, ar pasibaigs tik pasikalbėjimu čia, Seime, į kokią duobę mus įstūmė tada manipuliacijos VILIBOR’ais ir visais kitais dalykais? Ačiū.
S. JAKELIŪNAS. Negaliu atsakyti ne tik už teisėsaugos institucijas, jokiu būdu, net už Seimą negaliu atsakyti, čia jau jūsų darbas bus, jeigu bus pritarta išvadoms, prižiūrėti galbūt tos kadencijos ar būsimųjų kadencijų metu, kaip įgyvendinamos tos rekomendacijos. Kiekviena institucija, suprantama, turės atlikti savo darbą. Tokia mano nuomonė. Ačiū.
PIRMININKAS. A. Jankuvienė.
A. JANKUVIENĖ (LVŽSF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs minėjote, kad Finansų ministerija, pažeisdama įstatymą, neteisėtai perskolino „Sodrai“ apie 8 mlrd. eurų, mažesnę sumą, tačiau už 8 % palūkanų. Ar tai reiškia, kad per šį laikotarpį, kai buvo sumokėta daugiau kaip milijardas palūkanų, pensininkai neteko tos sumos, kuri galėjo būti skirta pensijoms didinti?
S. JAKELIŪNAS. Taip, jūs teisingai vertinate. Skola iš viso buvo 3,7 mlrd., pasiekusi tokį lygį, didžioji dalis buvo Finansų ministerijos arba valstybės paskola „Sodrai“. Sumokėta palūkanų suma leido, ir tuo pagrindu buvo konstruojama mūsų rinkimų programa, padidinti, kartu antros pakopos finansavimą išėmus iš „Sodros“, pensiją 40 eurų vidutiniškai per mėnesį. Tai buvo padaryta turbūt, kadangi ekonomika augo. Ir dabar šiame kontekste tie 200 eurų, dėl kurių jau yra apsispręsta, aš manau, bent dalis moralinės kompensacijos pensininkams, suprantama, ne visiems, nes dalis jau yra palikę mūsų pasaulį, tačiau tai yra bent jau finansiškai ir moraliai pagrįstas sprendimas. Dėkui už klausimą.
PIRMININKAS. Nematau M. Majausko, R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Mano klausimą jau paklausė Audronė. Aš tik noriu paklausti, kaip įsivaizduojate po viso šito, kokia atsakomybės forma tai būtų, kas prisiimtų atsakomybę ir kaip tai galėtų įsiteisinti, kad vis dėlto reikia atsakyti valstybei? Ačiū.
S. JAKELIŪNAS. Na, atsakomybės forma politikams pirmiausia yra politinė atsakomybė, aš manau. Viena iš rekomendacijų yra pranešti apie šitą tyrimą visuomenei. Čia jau, matyt, mūsų visų darbas ir mano darbas bus ne tik Lietuvoje, bet ir Europos Sąjungoje, Europos Parlamente skleisti tą informaciją, nes pamokos yra ne tik Lietuvai, bet ir kitoms valstybėms. Dirbdamas su tomis institucijomis, su jų vadovais tiesiogiai bendraudamas aš gavau ne tik netiesioginį patvirtinimą, kad tos išvados yra pagrįstos, bet kad jos yra svarbios ir kitoms valstybėms, ypač mažesnėms valstybėms, kurios yra priklausomos nuo išorės bankų sistemos. Taigi atsakomybė yra įvairialypė, ir čia, matyt, nuo visų mūsų darbo priklausys, kiek rinkėjai pareikalaus ir tikėsis atsakomybės iš tų, kurie priėmė sprendimus.
PIRMININKAS. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Stasy, sveiki sugrįžę į Seimo tribūną. Netikėjau, kad tiek ilgai. Išvadų 14 punkte jūs teigiate ir rašote apie euro neįvedimą 2007 metais. Tai yra bene didžiausias Lietuvos fiasko tuometiniu laikotarpiu. Kaip jūs vertinate, nes, įstoję ir įvedę eurą, mes būtume skolinęsi eurais, nebūtume turbūt mokėję tų VILIBORʼo palūkanų, apie kurias čia toks detektyvas suregztas. Kaip jūs vertinate tuometį G. Kirkilo ir A. M. Brazausko persistengimą neįsivesti euro, kai infliacijos rodikliai buvo viršyti 0,01 %, ir tai buvo formalus pretekstas Lietuvai neprisijungti prie euro zonos? Tai leido, kaip jūs sakote, toliau VILIBORʼu skolintis ir litais skolintis. Visa Lietuvos valiuta buvo pagrįsta tuo, kad turėjome nuosavą valiutą, užuot skolinęsi kaip šiandien – euro zonoje. Šitai nebuvo vertinta ir apie tai jūs nekalbate kaip apie vieną pagrindinių lietuviškos fiskalinės politikos fiasko veiksnių. Ką jūs manote šiandien?
S. JAKELIŪNAS. Aš ir šiandien manau, kad tai nebuvo vienas pagrindinių veiksnių, lėmusių krizę Lietuvoje, nes viename iš grafikų parodyta, kaip „Swedbanko“ ir SEB banko akcijų vertė krito dar prieš „Lehman Brothers“ bankrotą. Tai reiškia, kad Švedijos bankai ir kitų Skandinavijos valstybių bankai, kurie čia turėjo dukterines įmones, vis tiek būtų atitraukę lėšas, kad pirmiausia gelbėtų savo ekonomikas. Būtų sumažėjusi našta pasiskolinusiems litais, be abejo. Ar Lietuva būtų galėjusi pasiskolinti pigiau, nes žinome Graikijos pavyzdį, už kokias palūkanas Graikijos valstybė turėjo skolintis, bet VILIBORʼo problemos nebūtų buvę. Aš pripažįstu. Ir tai būtų sumažinę naštą pirmiausia būsto paskolų gavėjams, daliai verslo ir netiesiogiai galbūt ir valstybei, nes remdamiesi VILIBORʼo kotiruotėmis pirmiausia vietiniai bankai, o po to ir tarptautiniai bankai galbūt skolino Lietuvai.
Taigi našta būtų mažesnė, bet krizės tai nebūtų užkirtę. Suprantama, aš tikrai apgailestauju, kad Lietuva neįsivedė euro 2007 metais.
PIRMININKAS. Jaunajam kolegai S. Gentvilui priminsiu istoriją. Sprendimas buvo priimtas dar iki G. Kirkilo Vyriausybės. Jeigu jis būtų buvęs pozityvus, tada 2007 metais būtume įsivedę, bet sprendimas buvo grynai politinis. Jis nebuvo, kaip jūs galvojate, paremtas… nes po to buvo priimtos kelios šalys, kurių rodikliai buvo dar prastesni negu mūsų. Taigi sprendimai dėl euro įvedimo dažniausiai… Aišku, reikėdavo laikytis kriterijų, bet vis tiek tai būdavo politiniai sprendimai.
Nematau A. Anušausko. A. Nekrošius. Nenori. A. Sysas. Prašom. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, kaip jūs vertinate dabartinį skolinimąsi, nes jūs tyrėte tą krizę, dabar COVID-19 – irgi tam tikra krizė? Vyriausybė gavo tam tikrą leidimą disponuoti, bet toliau vis dėlto nederina, kaip dėliojami ir kaip išleidžiami pinigai. Jūsų, kaip eksperto, nuomone, nereikės kitoje kadencijoje sudaryti komisijos tirti, ar teisingai buvo panaudoti pinigai? Ačiū.
S. JAKELIŪNAS. Tiek tuomet, tiek dabar yra akivaizdu, kad būtina skolintis. Klausimas taip pat akivaizdus arba komentaras, kaip tie pinigai panaudoti. Vienas dalykas. Ir klausimas, kokiomis sąlygomis skolinamasi? Kaip skolinamasi tada ir dabar, yra akivaizdu – keliasdešimt kartų pigiau. Tai vienas dalykas. Bet, suprantama, rizikuoti ir prisirinkti tos skolos yra labai labai pavojinga, nes paskui perfinansuojant tą skolą gali kilti palūkanos arba, jeigu dar čia bus pritarta daliai Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo siūlymų, aš manau, kils rizika, kad ir kredito reitingo agentūros pradės žiūrėti įtariai, o tai lems taip pat didesnį skolinimą. Taigi su skola reikia elgtis labai atsakingai. Čia jūsų nuomonė ir komentaras tikrai yra vietoje.
PIRMININKAS. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, kaip manote, ar šiandien tos išvados, kurias jūs čia skelbiate, jau yra suvoktos, ar vis dėlto nevisiškai suvoktos?
S. JAKELIŪNAS. Matyt, reikės dar laiko mums visiems, kad į tas išvadas įsigilintume. Galbūt palyginti su tuo, kaip vyksta problemų sprendimai dabar tiek Europos Sąjungos mastu, tiek atskirose valstybėse narėse, tačiau bent jau aš norėčiau palikti tokį įspūdį, kad bankų vaidmuo yra ypač svarbus, reikia stebėti, kaip jie elgsis, tam, kad krizė arba virusas vėl neįsiveistų bankų sistemoje. Tai yra labai rizikinga, todėl, aš manau, viena iš pamokų yra bankų sistemos vaidmuo. Į tai tikrai siūlyčiau atkreipti dėmesį.
PIRMININKAS. Ir E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, šiandien iš tiesų daug svarstome apie skolinimąsi. Bet skolinimasis yra vienas dalykas, o aklas skolinimasis, kai nematai biudžeto situacijos, yra dar kitas dalykas. Jūsų požiūriu, ar vis dėlto tais sprendimais, ypač su savivalda susijusiais sprendimais dėl pajamų mokesčio, tikrai nepažeidžiame teisės aktų ir protingumo kriterijaus, kai kartu nesvarstome valstybės biudžeto pertvarkos? Ačiū.
S. JAKELIŪNAS. Nelabai galiu atstovauti Seimo teisininkams ir jums patiems. Manau, kad situacija yra gana neapibrėžta ir kiekvieną mėnesį kintanti. Tas neapibrėžtumas, matyt, lemia, kad reikia tų sprendimų, ir greitų sprendimų. Prezidentūros iniciatyvos čia tikrai matomos. Bet ar reikia, ar nereikia svarstyti Biudžeto įstatymo pakeitimų, čia jau jums spręsti ir priimti sprendimus.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega, už tai, kad pasisakėte ir atsakėte į klausimus. Dėkui.
Kolegos, motyvai po pateikimo. T. Tomilinas – už.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, raginu balsuoti už po pateikimo. Raginu atsižvelgti į tai, kad yra padarytas didžiulis darbas. Man asmeniškai motyvai balsuoti už taip pat susiję su didele pagarba S. Jakeliūnui ir jo indėliui į šios kadencijos reformas, padarytas tikrai labai kokybiškai, ir pensijų srityje, ir jo didžiuliam tokiam ganėtinai akademiniam įdirbiui būtent tiriant krizės pasekmes ir priežastis. Tikrai vertas mūsų dėmesio, turime labai rimtai svarstyti šį nutarimo projektą ir nedaryti praeities klaidų. Raginu balsuoti už.
PIRMININKAS. M. Majauskas – prieš.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Nuoširdžiai, man apgailėtinai atrodo valdančiųjų pastangos kiršinti visuomenę ir užsiimti visiškai neproduktyviais darbais. Užuot rūpinęsi, kaip šiandien, tikros krizės metu, sumažinti nedarbą, didinti investicijas, padėti verslui, kaip padėti žmonėms, kurie yra nukentėję nuo karantino ir viruso, kaip skirti laiko žmonėms, kurie galbūt turi persikvalifikuoti, kurie ieško darbo, jūs užsiimate archeologiniais kasinėjimais. Jūs pažiūrėkite, kaip šiai Vyriausybei sekasi padėti verslui. Aš dabar įsijungiu „Invegos“ puslapį ir ten yra surašyta, kokia dalis ekonomikos skatinimo priemonių pasiekė verslą. Lygiai 7,5 % iš viso priemonių paketo. Ar jums neatrodo, kad tai yra daug svarbiau, negu užsiimti kasinėjimais ir aiškinimusi, kas vyko prieš 12 metų, kai dabar ant jūsų slenksčio yra krizė? Reikia padėti žmonėms, reikia padėti verslui, o jūs užsiimate jokios naudos, jokio produktyvumo neturinčiu darbu. Apgailėtina.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, balsuojame po pateikimo dėl Seimo nutarimo projekto Nr. XIIIP-4091. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, – balsuoja prieš arba susilaiko. Gerbiami kolegos, balsavimas pradėtas.
Gerbiami kolegos, balsavo 90 Seimo narių: už – 56, prieš – 25, susilaikė 9. Pritarta po pateikimo.
Komitetai. Kaip pagrindinis siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Ar reikia kitų? Nereikia. Siūloma svarstyti birželio 2 dieną. Tinka? Ačiū. (Balsai salėje) Prašau?
Kitas darbotvarkės 2-4 klausimas… Atsiprašau. A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ir dar Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas laukia. Gerbiami kolegos, tai tikrai nėra jokia archeologija. Iš paskolintų 7 mlrd. ir 2,5 mlrd. palūkanų didžioji dalis bus grąžinama tik dabar po 2,5 mlrd. per metus. 7,5 mlrd. eurų reikės sugrąžinti dabar. Paskolino tada, o grąžinsime šiemet, kitais metais ir 2022 metais. Ir dar milijardą tų nežmoniškų palūkanų turėsime grąžinti. Įsivaizduokite, kokia našta esant dabartinei krizei. Tai jokia čia archeologija, kolegos.
PIRMININKAS. V. Ąžuolas norėjo dar, taip?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų džiugu yra tai, kad šis krizės tyrimas pasiekė savo tikslą, kad buvo pasimokyta iš tų klaidų, kurios buvo atliekamos tada. Pavyzdys. Dabartinė Vyriausybė, dabartinis finansų ministras trejus metus atsakingai formavo biudžetą ir kaupė atsargas. To nebuvo per praeitas krizes. Šiuo momentu tos atsargos padeda suformuoti tam tikrą pagalvę išeinant iš dabartinės krizės.
Norėčiau pabaigti finansų ministro žodžiais. Jo paklausė, kaip turi elgtis valstybė. Vokietijos finansų ministras atsakė: gerais laikais valstybė turi kaupti rezervus ir griežtai laikytis biudžeto formavimo politikos, o blogais laikais turi leisti rezervus ir nesilaikyti tam tikrų reikalavimų – taip skatinti ekonomiką. Džiugu, kad mes einame tuo keliu ir tas pamokas išmokome.
PIRMININKAS. Paskutiniam suteikiu žodį D. Kreiviui. Prašau, Dainiau.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Aš noriu, kolegos, atkreipti dėmesį…
PIRMININKAS. Arčiau mikrofono, negirdėti.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Aš noriu, kolegos, atkreipti dėmesį, kad kalbant apie atsargas, kurios sukauptos, tai valstybės skola šiandien didės iki 50 %. To dar nebuvo. Tai pats sparčiausias skolos didėjimas ir maža to – mes tas lėšas labai keistai naudojame: investuojame ne į ateitį, o pravalgome. Tai yra tas pats, kas nueiti į banką, pasiskolinti ir čia pat už kampo išleisti visus tuos pinigus. Tai, kas vyksta šiandien, man nesuprantama, skolos didėjimas šiandien man yra baisesnis, negu buvo tada. Tada buvo labai aišku: reikėjo skolintis tam, kad litas nebūtų devalvuotas. Jeigu tada būtume nesiskolinę, šiandien euro taip pat nebūtų buvę. Galime matyti, ką norime, galime daryti, ką norime, bet pažiūrėkime, kas vyksta dabar ir kur dedame pinigus, kuriuos dabar skolinamės.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, išvados ne apie tai. Buvo galima skolintis ir tada, bet reikėjo skolintis pigiau. Bet čia jau kitas klausimas, diskusiją galėsime pratęsti.
16.07 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 2, 75, 91, 92 ir 106 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4402 (pateikimas)
Kolegos, kitas darbotvarkės klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4402. Kviečiu finansų ministrą V. Šapoką į tribūną. Pateikimas.
V. ŠAPOKA. Laba diena, gerbiami kolegos, teikiu Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2, 75, 91, 92 ir 106 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Projektu siūloma sudaryti sąlygas PVM mokėtojams grąžinti PVM už kalendorinį mėnesį, atsisakant šiuo metu grąžinamai PVM sumai taikomų apribojimų, tai yra už eksportuotas prekes, ilgalaikį turtą, degalus ir panašius dalykus. Taigi būtų atsisakyta PVM mokėtojų apyvartinių lėšų įšaldymo, susidarančio dėl veiklos ypatumų, verslo ciklų, sezoniškumo ir kitų veiksnių.
Taip pat siūloma atlikti ir kitus techninius pakeitimus. Tai duomenų apie naujas transporto priemones pateikimo tvarkos pakeitimai – fiziniai asmenys galės neteikti duomenų apie naujų transporto priemonių įsigijimą, jeigu tokius duomenis VMI gali gauti iš valstybės registrų ar kitų valstybės informacinių sistemų. Taip pat yra naudotų prekių apibrėžties patikslinimas, atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimus; sąvokos „akcizais apmokestinamos prekės“ tikslinimas, atsižvelgiant į Akcizų įstatymo pakeitimus, ir kiti smulkesni pakeitimai.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas yra pateikęs išvadą. Pateiktos techninio pobūdžio pastabos, jos bus įvertintos svarstymo Seimo komitetuose metu. Taigi kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, sveikintini palengvinimai, bet aš noriu paklausti apie tikrą palengvinimą, kodėl jo nesvarstote. Europos Sąjungoje yra leidžiama įmonėms, kurių apyvarta yra iki 2 mln. eurų, taikyti pinigų apskaitos principą PVM’ui. Tai yra PVM valstybėje yra grąžinamas tik tuomet, kai yra fiziškai gauti pinigai. Ne tada, kai yra išrašoma sąskaita. Lietuvoje tai nėra taikoma. Tai būtų ypač naudinga smulkioms ir vidutinėms įmonėms, kurioms šiandien tiekimas yra užstrigęs, sąskaitos yra išrašytos, o valstybei PVM reikia sumokėti. Ar negalėtume iš tikrųjų grįžti ir taikyti smulkiajam ir vidutiniam verslui iki 2 mln. eurų apyvartos pinigų apskaitos principą – PVM sumokėti tik tada, kai jau yra gauti konkretūs pinigai į sąskaitą? Liberalų sąjūdis siūlė tokį siūlymą prieš du mėnesius, bet tada nebuvo leista net pateikti čia, iš tribūnos. Ar Vyriausybė apie jį yra galvojusi? Dėkui už atsakymą.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Kadangi nesusiję su šiuo projektu, trumpai pakomentuosiu. Tikrai visus palengvinimus, visus siūlymus svarstytume. Manau, kad galima ir Seimo komitete šį pasiūlymą apsvarstyti.
Kalbant apie tą privalomą mokėjimą, noriu atkreipti dėmesį, kad sunkumų patiriantis verslas gali atidėti mokesčių mokėjimą.
PIRMININKAS. V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Gal šiek tiek taip pat ne visai į jūsų pateikto projekto tiesioginį tašką, bet apie tą patį pridėtinės vertės mokestį, kuris yra taikomas kultūrinių renginių organizatoriams, tai yra ne valstybės išlaikomų įstaigų, ir taip pat kai kuriems (gal jų nėra daug, bet yra) savarankiškai dirbantiems žmonėms, aukštos klasės tarptautinę patirtį turintiems menininkams, kurie yra PVM mokėtojai. Dabar, ištikus šiai baisiai krizei, jie taip pat neteko pajamų, bet PVM mokėtojo statusas išlieka. Gal jų atžvilgiu taip pat rasite kaip nors išeitį, kad jie galėtų atidėti tuos mokesčius arba taip pat galėtų…
V. ŠAPOKA. Mokesčių atidėjimas ir jiems galioja. Tikrai gali pasinaudoti šia galimybe.
PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū, ministre. Nėra norinčių balsuoti už, prieš. Gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū, pritarta. Siūlomi komitetai: Biudžeto ir finansų komitetas ir Kaimo reikalų komitetas. Siūloma svarstyti birželio 9 dieną. Pritariame? Ačiū.
16.12 val.
Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 211 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4839 (pateikimas)
Kitas 2-5 klausimas – Azartinių lošimų įstatymo trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4839. Pateikimas. Finansų ministras V. Šapoka. Prašom, ministre.
V. ŠAPOKA. Gerbiami kolegos, teikiame Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 211 straipsniu įstatymo projektą.
Pagal galiojantį Azartinių lošimų įstatymą automatų salonuose ir lošimų namuose turi būti įrengtas minimalus lošimų įrenginių skaičius. Už šiuos įrenginius nustatytas fiksuotas lošimų mokestis, kurio mokėtina suma priklauso nuo lošimų organizatoriui išduotame lošimų veiklos leidime nurodyto lošimų įrenginių skaičiaus. Karantino laikotarpiu lošimo namų, kazino ir lošimų automatų salonų veikla buvo draudžiama, tačiau fiksuotas mokestis turi būti mokamas, neatsižvelgiant į tai, ar veikla faktiškai vykdoma ir ar gaunamos pajamos.
Taigi teikiamo įstatymo projektu siūloma keisti Lošimų įstatymą, numatant nepaprastosios padėties, karantino laikotarpiu, kai draudžiama azartinių lošimų veikla, automatiškai stabdyti leidimų galiojimą, kol draudimas bus atšauktas. Įtvirtinus tokį teisinį reguliavimą, organizatoriams nebūtų taikoma prievolė mokėti fiksuotą mokestį už neeksploatuojamus lošimo įrenginius, nes leidimas būtų sustabdytas. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. E. Gentvilas. Nematau. A. Skardžius. Nematau. A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš principo palaikau projektą. Tačiau įvertinant, kadangi pačios licencijos galiojimą mes sustabdome ir mes puikiai suprantame, kad COVID-19 prasidėjo kovo 16 dieną, kai buvo sustabdyta veikla, o vėl atpalaidavome veiklą gegužės 18 dieną, įdomu, kaip mėnesinis mokestis, kuris paskaičiuotas pagal aparatų generuojamas pajamas, bus skaičiuojamas už kovo mėnesį ir kaip bus skaičiuojamas už gegužės mėnesį. Tuo labiau kad mes apribojome darbo valandas. Ar čia nereikėtų ir kito įstatymo projekto keisti, ar užtenka tik keisti dėl licencijos sustabdymo?
V. ŠAPOKA. Gera pastaba dėl valandų ribojimo. Tikrai neturiu šiuo metu atsakymo. Aš manau, kad svarstymo komitetuose metu reikėtų apgalvoti šį aspektą.
PIRMININKAS. M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Ministre, sakykite, apie kokias sumas mes kalbame, koks yra biudžeto netekimas arba kokia yra… kaip aš įsivaizduoju, kad įmonės deklaruoja patirtą žalą dėl to, kad jos negalėjo vykdyti veiklos, nors turėjo mokėti mokesčius.
V. ŠAPOKA. Taip, nuo šių metų sausio 1 dienos fiksuotas lošimo įrenginių mokestis buvo padidintas. B automatai iki 130 eurų per mėnesį, automatai iki 260… (Balsai salėje) Taip, taip, tuoj. Ir lošimo stalai iki 2 tūkst. 300. Per mėnesį į valstybės biudžetą sumokama maždaug apie 800 tūkst. eurų fiksuoto mokesčio.
PIRMININKAS. P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamas ministre, man atrodo, tikrai jūsų segtuve, ko gero, yra ne vienas kreipimasis į Finansų ministeriją, kad būtų atkreiptas dėmesys į verslą iš įvairių sričių, ar tai paslaugų sektorius, ar transporto sektorius. Kas čia atsitinka, kad Azartinių lošimų įstatymas tarsi tampa toks prioritetinis? Kodėl jūs tokį savo brangų laiką paskiriate tam, kad išskirtumėte tik vieną verslo rūšį? Aš suprasčiau, jeigu jūs ateitumėte su visu paketu ir kalbėtume tame kontekste, tada viskas atrodytų skaidriau.
V. ŠAPOKA. Aš čia tikrai dažnai būnu šitoje salėje ir pristatau tikrai daug paketų, tai yra viena iš priemonių. Gyvename teisinėje valstybėje, jeigu yra prašoma mokėti ne nuo apyvartos, o nuo fiksuoto įrenginių skaičiaus, kurie nenaudojami, tai, sutikite, teisybės čia yra mažai.
PIRMININKAS. Motyvai. A. Palionis – už.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš iš principo palaikau Finansų ministerijos mintį ir ką dabar atsakė P. Urbšiui, tai gal reikėtų pagalvoti, kad ateityje už visus azartinius lošimus mes tikrai galime imti mokesčius nuo apyvartos, o ne fiksuotus mokesčius. Galime ir pagal GGR išsiskaičiuoti. Tada nebūtų tokių problemų vienoje ar kitoje situacijoje. Klausimas vertas diskusijos. Dabar siūlau palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, nėra prieš. Gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū, pritarta. Vyriausybė siūlo skubos tvarką. Galime pritarti? Pritarta.
Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas. Galime pritarti? Tuomet, jeigu pritariame skubos tvarkai, svarstysime gegužės 28 dieną.
Gerbiami kolegos, labai noriu paprašyti energetikos ministro leisti mums iš rezervo. Atsiprašau, ministre, mes labai trumpai iš rezervo vieną klausimą, jeigu Seimo nariai sutiktų.
16.19 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl europinio solidarumo COVID-19 pandemijos metu“ projektas Nr. XIIIP-4841 (pateikimas)
Klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl europinio solidarumo COVID-19 pandemijos metu“ projektas Nr. XIIIP-4841. Pateikimas. Kviečiu E. Zingerį. Prašom.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Mieli bičiuliai, mes, matydami Europos Sąjungos viduje tendencijas ir priemones, bandydami suregistruoti, ką per pandemiją, kokių solidarumo priemonių per pandemiją Europos Sąjunga ėmėsi ne tik mūsų atžvilgiu, bet ir kaimyninių valstybių atžvilgiu, bandome pateikti jums apžvalgą ir katalogą visų priemonių, kurių Europos Sąjunga ėmėsi pandemijai įveikti, įskaitant medicinines, įskaitant finansines, tokiu būdu rodydami, kad mes suprantame Europos Sąjungos vidinio solidarumo kalbą ir kad mes matome Europos Sąjungos apimtis, kurios, žinoma, galėtų būti ir didesnės, turime galvoje būsimą „Recovery“ fondą. Todėl čia yra pasiūlymas kataloginiu būdu peržiūrėti visą Europos Sąjungos pozityvą, kuris galbūt galėtų būti ir didesnis, ir greitesnis, bet vis dėlto tai yra mūsų Seimo reflekcija į tai, kas vyksta už lango Briuselyje, ir visas priemones, kurias priima tiek Komisija, tiek Europos Parlamentas.
Aš visiškai sutikčiau, čia jau šnekant dėl mūsų komitetų veiklos, kad ir Europos reikalų komitetas vėliau prisidėtų prie šio dokumento pastabomis ir visų mūsų bendru kolektyviniu darbu, kad čia būtų ne tik mano kaip iniciatoriaus pavardė, bet kad ir kolegos iš Europos reikalų komiteto pridėtų savo išmintingą žodį. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Emanueli, labai rimti dalykai surašyti. Pavyzdžiui, Lietuvai iš tikrųjų reikėtų suformuoti savo poziciją ir Lietuvos Prezidentui jai atstovauti Europos Vadovų Taryboje apie tai, kaip bus duodama parama, Europos Sąjungos solidarumo parama, nukentėjusioms valstybėms. Ir čia Lietuvai savo mokesčių mokėtojų pinigus greičiausiai irgi reikia žiūrėti, kaip tikslingai juos panaudoti krizei spręsti pietinėse valstybėse. Aš nematau rezoliucijoje šitų principų ir manau, būtų prasminga iš esmės padiskutuoti, kaip Europos Sąjungos mastu 540 mlrd. eurų bus išdalinta tarp valstybių, nes tai yra ir mūsų pinigai. Ar nemanytumėte, kad būtų galima apsiriboti tik pateikimo stadija ir iš esmės pasiųsti per Europos reikalų komitetą ir kitur ir suformuluoti Lietuvos poziciją, nes šitos diskusijos labai trūksta Lietuvoje?
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Turėdami galvoje šį trūkumą ir šią nišą, mes bandome Seime ją užpildyti. Tris mėnesius mes bandome susivokti, ar efektyvi yra Europos Sąjunga, ar nepersveria vienu bortu, kaip jūs sakėte, į pietines Europos Sąjungos valstybes nares. Būtent iš tų paskatų, kurias paminėjote, gerbiamas Simonai, ir yra šios rezoliucijos, sakykime, draftas jums pateiktas. Aš tikrai neprieštaraučiau, kad po formalaus balsavimo šiandien visa tai būtų intensyviai aptarinėjama ir visi suneštume savo matymą į šią rezoliuciją, kaip Europos Sąjunga elgiasi pandemijos metu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. S. Gentvilui pasakysiu taip. Aišku, rezoliucijoje mes galime paminėti kažkokius pozicijos bruožus, bet šiaip mandatą ir Prezidentui, ir Vyriausybei suteikia Seimo Europos reikalų komitetas, Vadovų Tarybai – Europos reikalų komitetas ir Užsienio reikalų komitetas kartu. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas Emanueli, išties Lietuvoje turbūt nuostoliai kol kas yra mažiausi, ačiū Dievui. Dėl pandemijos yra labiau nukentėjusių Europos Sąjungos valstybių. Jūs dabar teikiate, na, sakykime, tokios mažos valstybės, labai nepaliestos pandemijos, rezoliuciją ragindami solidarizuotis, na, lyg ir suverdami ant vieno iešmo tas problemas. Kodėl ta iniciatyva ateina iš mūsų ir koks bus poveikis tokioms valstybėms kaip Ispanija, Italija ir kitos, kad ir Vokietijai, kurios išties ženkliai nukentėjo nuo tos pandemijos? Kodėl ta iniciatyva kilo Lietuvos parlamente ir jūs asmeniškai tą dalyką teikiate?
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū labai, pone Skardžiau, už gerą klausimą. Noriu jums tiesiai atsakyti, kad aš šneku apie tą nišą, kuri Lietuvoje yra susumuojant Europos Sąjungos elgesį. Mes atsakingi savo rinkėjams, mes turime tiksliai žinoti Europos Sąjungos spėjimą ar nespėjimą laiku reaguoti ir ar nepersveria, kaip sakė Simonas, nepersveria į pietų bortą jos parama. Lietuvoje, ačiū Dievui, iš tikrųjų nuostoliai yra nedideli, aš turiu galvoje žmonių mirtis, bet mes turime matyti aiškų suvestą vaizdą. Mes taip su jumis, pone Skardžiau, sėdime komitetuose ir po truputėlį surenkame visą informaciją, kaip Europos Sąjunga bando gelbėti mus visus. Tokia rezoliucija mes galutinai suvesime galus ir po kelių savaičių diskusijų komitetuose mes galėsime prieiti prie išvados ir pateikti Lietuvos žmonėms apie Europos Sąjungos efektyvumą šios baisios nelaimės metu. Kad ir maža šalis, bet mūsų rinkėjai yra europiečiai. Mes turime susumuoti visą Europos Sąjungos paramos frontą ir pasižiūrėti, kaip tai įvyko, kad vėliau galėtume drąsiai pasakyti, jog Europos Sąjunga ėmėsi ar gal kai kur nesiėmė priemonių. Bet iš esmės čia yra solidarumo su kitomis Europos Sąjungos šalimis dokumentas parodant mūsų patyrimą. Aš manau, mūsų patyrimas yra vertingas. Vertingas patyrimas apsaugant žmones ir vertingas patyrimas kartu ekonomikos srityje. Ačiū.
PIRMININKAS. V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (LSDDF). Ačiū. Norėjau paklausti: iš tikrųjų jūs tikite šia rezoliuciją, kurią jūs rengėte? Juk dabar visa Europa kalba, kad kai prasidėjo epidemija, baigėsi solidarumas Europos Sąjungoje. Šitai kalba visos šalys. Man atrodo… Ar čia jūs pats įsitikinęs, kad šiek tiek padės šita jūsų rezoliucija?
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Mielas kolega, gerbiamas bičiuli, ši rezoliucija nėra cukrinanti situaciją, nėra dažanti Europos Sąjungos fasadą ir nėra pagerinanti Europos Sąjungos vaidmenį, o yra konstatuojanti. Todėl dėl jos tikrumo, dėl jos ne propagandinio, o tikro turinio, aš manau, tikrai pasirūpins Europos reikalų komiteto nariai, jie visi parodys savo matymą ir to komiteto pirmininkas G. Kirkilas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas pranešėjau. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Kolegos, dabar siūlyčiau priimti sprendimą: remiantis Statuto 261 straipsniu, atiduoti redaguoti rezoliuciją Europos reikalų komitetui. Galime pritarti? Ačiū. Baigėme šį klausimą ir grįšime…
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū jums visiems.
PIRMININKAS. Kitame posėdyje grįšime.
16.27 val.
Energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 3, 6, 7 straipsnių, vienuoliktojo skirsnio pavadinimo ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 731 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4850, Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 2, 7, 9, 45, 46, 49, 51, 53 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4851 (pateikimas)
Kolegos, kviečiu dabar energetikos ministrą. Klausimas 2-6.1 – Energetikos įstatymo kelių straipsnių, vienuoliktojo skirsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4850. Ir lydimieji projektai Nr. XIIIP-4851 ir Nr. XIIIP-4852. Prašom. Energetikos ministras Ž. Vaičiūnas.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, teikiu svarstyti Elektros energetikos įstatymo ir Gamtinių dujų įstatymo projektus. Šiais įstatymų pakeitimais siūlomos priemonės, susijusios su Europos Sąjungos teisės perkėlimu ir konkrečiai elektros ir gamtinių dujų tiekimo saugumo užtikrinimu. Šios nuostatos aktualios prevenciškai rengiantis elektros ir dujų sektorių krizių prevencijai ir valdymui tiek nacionaliniu, tiek tarpvalstybiniu lygmeniu.
Elektros energetikos įstatymo projektu siūloma įtvirtinti pagrindinių elektros energetikos sektoriaus krizių prevenciją. Tai yra pirmas aspektas. Antrasis – pasirengimas šioms krizėms. Trečias dalykas – jų valdymo teisiniai pagrindai. Nustatyti atitinkamų funkcijų elektros energijos tiekimo saugumo užtikrinimo procese pasidalinimą tarp atsakingų institucijų.
Gamtinių dujų įstatymo siūlomi pakeitimai yra susiję būtent su gamtinių dujų tiekimo saugumo reguliavimu, siekiama formuoti bendrą praktiką tiek elektros, tiek gamtinių dujų sektoriuose. Numatoma, kad tiek dujų, tiek elektros tiekimo rizikos vertinimą ir pasirengimo valdyti riziką planus rengs Lietuvos energetikos agentūra.
Į Gamtinių dujų įstatymą taip pat siekiama perkelti aktualias 2019 metais pakoreguotas Dujų direktyvos nuostatas ir numatyti, kad nustatant reguliuojamas kainas Valstybinė energetikos reguliavimo taryba suteiks tinkamas paskatas perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriams tiek trumpalaikiu, tiek ilgalaikiu laikotarpiu didinti energijos vartojimo efektyvumą, skatinti rinkos integraciją, tiekimo saugumą ir remti susijusius mokslinius tyrimus. Prašau pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Tiktai norėjau jūsų paklausti, ar Naftos produktų kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4852 taip pat yra lydimasis, ar čia jau atskirai?
Ž. VAIČIŪNAS. Ne.
PIRMININKAS. Atskirai?
Ž. VAIČIŪNAS. Taip, atskiras.
PIRMININKAS. Tada, kolegos, svarstome šiuo metu du projektus Nr. XIIIP-4850 ir Nr. XIIIP-4851. Klausia P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, labai džiugu iš tikrųjų, kad Vyriausybė pateikė energijos tiekimo saugumo užtikrinimo priemones, tarp kurių yra, kaip suprantu, vienas pagrindinių aspektų Lietuvos energetikos agentūrai. Dabar būtų galimybė prisidėti prie to saugumo. Kaip ir pirmininkas, man atrodo, apie tai klausė, o Lietuvos stojimo į Tarptautinę energetikos agentūrą kontekstas? Ar čia galėtumėte truputį paaiškinti, kodėl mes ten dar nesame ir kiek čia tas Lietuvos energetikos agentūros, Tarptautinės energetikos agentūros kontekstas prisidėtų prie to saugumo ir galimybių nepertraukiamai tiekti mūsų vartotojams elektrą, dujas? Gal truputį tą kontekstą ir dėl kito.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Plačiau galėsiu, kai pristatysiu įstatymo projektą dėl naftos produktų. Iš esmės šiais pakeitimais, kaip ir minėjau, yra perkeliamos direktyvos nuostatos, tai yra bendra rizikų valdymo sistema Europos Sąjungos šalyse narėse.
Dėl Tarptautinės energetikos agentūros. Tai yra jau atskiras ir skirtingas reguliavimas. Iš esmės pirmiausia tai yra susiję su naftos produktų krizių prevencija ir jų valdymu. Šiuo atveju mes kalbame apie naftos ir dujų sektorius. Iš esmės yra suvienodinama ir per skirtingus lygmenis, tai yra atsakomybė Vyriausybės, Energetikos ministerijos, Lietuvos energetikos agentūros, perdavimo sistemos operatorių. Tai yra tiesiog aiškiai pagal direktyvos nuostatas sudėliojama atsakomybė.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, apsirūpinant energetiniais ištekliais, aš suprantu, pirmiausia reikėtų išnaudoti vietinius išteklius. Vienas iš tokių mūsų išteklių yra geoterminiai šalies pajėgumai, išties dideli, jie absoliučiai nėra panaudojami. Tiesiog atliekų degintojai Klaipėdoje neleidžia net tiekti šilumos ir iki bankroto privesta įmonė „Geoterma“.
Bet mano klausimas dėl biokuro. Kodėl mes iš trečiųjų šalių importuojame biokurą, kai mūsų miškai nėra valomi, kai įmonės turi užsidaryti, atleisti darbuotojus, biudžetas, „Sodros“ biudžetas, PSDF biudžetas, negauna iš to pajamų. Tai ta nauda… Ir jokio valstybinio požiūrio. Galbūt tos įmonės, deginančios biokurą, ir gauna didesnį pelną, bet valstybės mastu čia tikrai daroma meškos paslauga. Kaip jūs reguliuosite šią sritį? Ačiū.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Taip, būtent šiais metais santykinai gana didelis kiekis biokuro buvo įvežtas iš Baltarusijos. Vienas iš pakeitimų buvo susijęs su papildomais kriterijais, kad šiame biokure nebūtų jokių radiacijos priemaišų. Tas pakeitimas buvo padarytas, bet akivaizdu, kad tas kriterijus taip pat buvo įgyvendintas.
Žiūrint į perspektyvą, taip, būtent kritusios biokuro kainos turi neigiamą įtaką vietiniams biokuro žaidėjams, tai yra tiems, kurie tiekia į rinką. Esame gavę pasiūlymus dėl pakeitimų, kokiu būdu būtų galima apsaugoti vietinę rinką. Bet čia vėl reikia aiškiai pasakyti, kad turime ieškoti tokių ganėtinai elegantiškų sprendimų tam, kad užtikrintume tiek biokuro rinkos veikėjų galimybę veikti šioje rinkoje, tiek gana žemas šilumos energijos kainas. Konkrečiai dėl šių esame gavę pasiūlymų, juos vertiname ir žiūrėsime, ką galime Vyriausybės lygmeniu, ką galbūt Seimo lygmeniu padaryti.
PIRMININKAS. S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, truputį papildysiu dėl to, apie ką klausė A. Skardžius, – ne tiek apie biokurą, bet apie dujų reguliavimą, kadangi šiuo įstatymu keičiamas ir dujų rinkos reguliavimas. Šią žiemą greičiausiai susidarys paradoksali situacija, nes šilumos aukcionuose dalyvaus dujinės katilinės. Yra didelė tikimybė, kad jos nukonkuruos net žemiau savikainos dirbančias biokuro katilines. Kaip galima išspręsti šį paradoksą? Europai skelbiant apie žaliąjį kursą, mes matome prielaidas, kad iš esmės vėl dujos išstums biokuro katilines šilumos ūkyje, ypač Vilniaus mieste. Yra labai labai realių prielaidų, kai tuo pačiu metu kalbama apie tai, kad biokuro kaina yra žemiau savikainos ir vis tiek ji nesugeba konkuruoti su dujų energetika. Ką galime padaryti šio įstatymo aspektu, kad taip nenutiktų, toks paradoksas? Ačiū.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Iš esmės tai yra ne šio įstatymo objektas, iš esmės turime kalbėti apie kainos reguliavimą šilumos ūkio sektoriuje, nes natūralu, kad tokie kainų svyravimai ne pirmą ir ne paskutinį kartą. Tam, kad būtų užtikrintas biokuro rinkos konkurencingumas, šiuo metu turime situaciją, kuomet kaina konkuruojama remiantis tik žaliavų dalimi didžiuoju aspektu. Jeigu būtų kainų reguliavimo pokyčių šilumos tiekėjams, tai būtų būtent tas instrumentas, kuriuo būtų galima ieškoti variantų.
PIRMININKAS. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Turėčiau porą klausimų. Pirmas klausimas, kokia pridedamoji vertė šito projekto, be to, kad mes atitiksime europinius biurokratinius reikalavimus? Tai vienas klausimas, nes aš nelabai čia įžvelgiu didelę pridedamąją vertę.
O antras klausimas būtų toks. Jeigu mes čia kalbame apie kitokį energetikos rizikos valdymą, tai ar energetikos riziką mes geriau valdysime, turėdami omeny, tarkim, jeigu per Latviją pradėtų tekėti Astravo atominėje elektrinėje pagaminta elektra, ar mes čia sugebėtume labiau užkirsti Astravo kontekstą, čia pagerėtų valdymas ar ne ir, jeigu galima, kaip?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimus. Šis įstatymas reglamentuoja, kaip ir minėjote, Europos Sąjungos teisės perkėlimo dalykus ir iš esmės tai susiję su santykiais tarp Europos Sąjungos valstybių narių. Kaip organizuojama pagalba energijos tiekimo sutrikimo atvejais, ar tai būtų dujų, ar elektros atvejis, numatyta aiški sistema, kaip, kas ir už ką yra atsakingas.
Pridėtinė vertė yra būtent, pirma, Europos Sąjungos teisės aktų direktyvos perkėlimas tam, kad neturėtume ateityje pažeidimų, o antras dalykas, be abejo, tai prisideda prie to, kad tarpvalstybine prasme, sakykime, santykiai su Latvija arba po to, kai bus Lietuvos ir Lenkijos dujų jungtis, santykiai su Lenkija būtų reglamentuoti pagal tą pačią sistemą, kad mes vadovautumės tomis pačiomis procedūromis.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai. P. Saudargas – už.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamas pirmininke. Iš tiesų aš siūlyčiau pritarti kolegoms šitiems dviem įstatymų projektams vien todėl, kad kalbame apie prielaidas, kad galbūt ir dujų kaina vartotojams mažės, bent jau taip yra suponuojama. Kita vertus, mums, aišku, rūpi nepertraukiamas tiekimas energetinių resursų, tiek dujų, tiek elektros, mūsų vartotojams. Nebūtinai dėl trečiųjų šalių, gali būti įvairių techninių dalykų. Kad tuo rūpinsis Lietuvos energetikos agentūra, yra turbūt gerai.
Bet aš prisidedu prie kolegų čia išsakyto nerimo dėl biokuro. Teko bendrauti su specialistais ir mūsų šilumininkais, aš tiesiog užspaudžiau ir sakau: jeigu, tarkim, iš Baltarusijos importas dėl kokių nors priežasčių nevyktų visai, ar tada jau būtų gerai, mūsų gamintojai galėtų konkuruoti? Sako, vis tiek neapsimokėtų iš miškų vežti ir gaminti tą dalyką.
Mane tokie atsakymai nustebino. Dėl mūsų biokuro rinkos tikrai, aš manau, reikėtų čia Energetikos ministerijos didesnių žygių, nes tai, kas darosi dabar, yra tikrai netenkinanti situacija.
Tai galbūt tiek. O įstatymo projektui aš siūlyčiau pritarti.
PIRMININKAS. A. Skardžius – prieš.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Gerbiamas pirmininke, išties nesu labai prieš, bet tiesiog noriu atkreipti dėmesį į keletą svarbių aspektų.
Pirmiausia yra tai, kad Energetikos strategijoje valstybė turėtų apsispręsti, koks yra mūsų pagrindinis kuro šaltinis gaminant šilumą, ar tai yra dujos, ar biokuras, ar atliekos, ir neužmiršti geoterminio potencialo Vakarų Lietuvoje. Kai mes neturime išeitinio taško, tada lobistai pradeda veikti. Vieni nori statyti atliekų deginimo jėgaines išstumdami biokurą, tas atsitiko Kaune, kiti nori importuoti biokurą iš užsienio, bet neaišku, ar dėl to atpinga šiluma, ar tiesiog padidėja įmonių pelnai. „Geoterma“ yra absoliučiai sunaikinta. Dar merdėjo negaudama koreliuoti savo šilumos, bet galutinai buvo atiduota Turto bankui apsimetant, kad ministerija negali skirti jai pašildymui su biokuru susijusioms investicijoms. Jie turi mokėti saugumo dedamąją ir naudoti dujas – pagrindinis aspektas buvo sunaikinant ją.
Štai tie esminiai dalykai ten. Iš esmės tikrai nesu prieš ir nebalsuosiu prieš, tačiau atkreipiu jūsų dėmesį, kad neišspręstų esminių klausimų yra tikrai daug. Ačiū.
PIRMININKAS. Nėra sutarimo. Kolegos, turime balsuoti dėl dviejų įstatymų projektų. Tai yra įstatymo projektas Nr. XIIIP-4850 ir lydimasis Nr. XIIIP-4851. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Po pateikimo.
Kolegos, balsavo 80 Seimo narių. Vienbalsiai po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai. Dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-4850 pagrindinis Ekonomikos komitetas (žiūriu į pirmininką). Siūloma svarstyti birželio 18 dieną. Ir dėl projekto Nr. XIIIP-4851 taip pat siūlomas Ekonomikos komitetas. Taip pat siūloma svarstyti birželio 8 dieną. Ačiū.
16.42 val.
Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo Nr. IX-986 1, 2, 15, 17, 18, 20, 21 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4852 (pateikimas)
Gerbiamas ministre, kitas darbotvarkės 2-7 klausimas – Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4852. Pateikimas. Prašau, ministre.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiamas svarstyti Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo pakeitimo projektas. Šio projekto tikslas yra sudaryti sąlygas Lietuvos narystei Tarptautinėje energetikos agentūroje.
Kaip žinoma, Lietuva siekia narystės šioje agentūroje. Jungiantis prie susitarimo dėl Tarptautinės energetikos programos, nacionaliniuose teisės aktuose turi būti numatytos priemonės ir veiksmai, užtikrinantys Tarptautinės energetikos agentūros sprendimų įgyvendinimą tokiu atveju, kai yra reaguojama į pasaulinės naftos tiekimo sutrikimus, jų lemiamus kainos svyravimus ar krizines situacijas.
Lietuvoje naftos produktų valstybės atsargos yra kaupiamos nuo įstojimo į Europos Sąjungą dienos. Įgyvendinant direktyvų reikalavimus, naftos ir naftos produktų atsargas kaupia Europos Sąjungos valstybės narės ir Tarptautinės energetikos agentūros šalys narės, o atsargų kaupimo metodika yra vienoda abiejose organizacijose nuo 2009 metų, kai buvo priimti Europos Sąjungos direktyvos pakeitimai. Atsižvelgiant į tai, atsargų kaupimo principo ir metodikos Lietuvai įstojant į Tarptautinę energetikos agentūrą keisti nereikia.
Šiuo įstatymo projektu siūloma Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai suteikti teisę priimti sprendimus dėl atsargų panaudojimo dalyvaujant kolektyviniuose Tarptautinės energetikos agentūros veiksmuose. Tokiu būdu Lietuva galėtų dalyvauti tarptautiniuose veiksmuose švelninant naftos krizės padarinius, jei tokia krizė įvyktų.
Čia norėčiau pažymėti, kad nuo 1974 metų apskritai buvo trys tokios krizės, kai reikėjo aktyvuoti tokią nuostatą. Iš esmės šios nuostatos įgyvendinimas yra reikalingas tam, kad galėtume tapti Tarptautinės energetikos agentūros nariais. Priėmus įstatymą būtų suderintos teisinės nuostatos su Tarptautinės energetikos agentūros reikalavimais. Lietuva galėtų dalyvauti tokiuose kolektyviniuose veiksmuose.
Iš esmės svarbu pažymėti tai, kad pagal Lietuvos prisijungimo prie Tarptautinės energetikos agentūros planą nacionaliniai teisės aktai turi būti priimti iki susitarimo dėl mūsų narystės ratifikavimo Seime, o šių metų rudenį planuojama Tarptautinės energetikos agentūros ekspertų misija vertins Lietuvos teisinę bazę. Todėl pažymėčiau, kad įstatymo projektas teikiamas ne kartu su susitarimo ratifikavimo įstatymu, bet prieš ratifikavimą. Prašau pritarti teikiamam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Atsargų laikymas valstybėje, naftos produktų atsargų laikymas visą laiką buvo toks valstybinio biznio šaltinis. Matėme didžiules lėšas, išleistas saugykloms prie Gariūnų, jos po to buvo supjaustytos. Matėme įvairiausių įpareigojimų, kaip tos atsargos brangiai perkamos, po to pigiai parduodamos. Po to buvo įpareigotos naftos prekyba užsiimančios įmonės užtikrinti tas atsargas. Vis dėlto žvelgiant į mūsų tokią nemažą patirtį ir brangią patirtį, kaip šiuo atveju bus su kaštais? Kiek mums kainuos šis projekto įgyvendinimas ir būtent šios sistemos įdiegimas? Ačiū.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Aš tik pažymėsiu, kad iš esmės pats modelis nėra keičiamas, Lietuvoje taikomas mišrus naftos atsargų saugojimo modelis. Tai reiškia, kad šiandien maždaug 50 % atsargų kaupia „ORLEN Lietuva“, 35 % atsargų kaupiama valstybės lėšomis ir taip pat užtikrinamas jų atnaujinimas, maždaug 15 % kaupiama įpareigotųjų įmonių lėšomis, tai yra tos įmonės, kurios importuoja naftos produktus. Tai toks mišrus naftos atsargų modelis ir liktų, tai yra 30 dienų atsakomybė valstybės, likusi yra būtent tiekėjų.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, norėčiau paklausti. Vis dėlto įstojus į šią agentūrą, kokia būtų pridėtinė vertė, be ekspertizės, kas yra pažymėta aiškinamajame rašte, pavyzdžiui, ekstremalios energetinės padėties atveju?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Be ekspertizės, be abejo, tai yra viena iš pagrindinių naudų, nes tuomet gaunama galimybė prisijungti ir naudotis būtent šios autoritetingiausios pasaulyje energetikos organizacijos duomenimis, tiek analitiniais, tiek rekomendacijomis. O kalbant apie tiekimo saugumo užtikrinimą, kaip ir minėjau, iš esmės tai yra susiję su naftos tiekimo saugumo užtikrinimu. Tai reiškia, kad visos valstybės, kurios dalyvauja šioje agentūroje, kolektyviai atsako už dalinimąsi naftos atsargomis esant krizei.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamas ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Kolegos, nėra norinčių kalbėti. Gal galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti birželio 18 dieną.
16.48 val.
Želdynų įstatymo Nr. X-1241 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4383, Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4384 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-8.1 klausimas – Želdynų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4383. Į tribūną kviečiu aplinkos ministrą K. Mažeiką. Ministre, klausiu, ar kitas Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio pakeitimas yra lydimasis?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Tada abu prašom.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tiesų projekto tikslas yra nustatyti aiškesnį želdinių ir želdynų apsaugos priežiūros ir tvarkymo teisinį reguliavimą; išplėsti visuomenės galimybes dalyvauti priimant sprendimus bei būti informuotai apie numatomas želdinių, želdynų priežiūros ir tvarkymo darbus; įtvirtinti profesinės kvalifikacijos reikalavimus nepriklausomiems želdynų ir želdinių ekspertams, želdynų projektavimo bei želdynų ir želdinių priežiūros ir tvarkymo darbus atliekantiems asmenims; suderinti įstatymo nuostatas su žemės naudojimo, teritorijų planavimo ir statybos santykius reglamentuojančiais įstatymais.
Taigi svarbiausios nuostatos: numatomas viešųjų atskirų želdynų projektavimas, visuomenės informavimas apie viešųjų ir atvirų želdynų projektavimą, numatomus viešųjų želdynų ir želdinių priežiūros tvarkymo, atkūrimo darbus; išduotus leidimus saugotinų želdinių kirtimui, intensyviam jų genėjimui; želdinių apsaugos priežiūros ir tvarkymo komisijos sprendimus; sodmenų einamąjį ir perspektyvinį poreikį; želdynų ir želdinių inventorizavimo duomenis; želdinių atkuriamosios vertės kompensacijų lėšų panaudojimą; želdynų ir želdinių būklės ekspertizės išvadą.
Išsamiai reglamentuotas želdynų projektų rengimas, tai yra privaloma rengti želdynų projektą, priklausomieji želdiniai projektuojami statinių projektuose, įvertinus inventorizavimo duomenis ir priklausomų ekspertų išvadą. Taip pat privalomos vietos gyventojų apklausos, projekto idėjos pristatymas ir aptarimas su suinteresuota visuomene. Nustatyti profesinės kvalifikacijos reikalavimai – išsilavinimo, patirties, kvalifikacijos kėlimo. Taip pat iš esmės pakeisti želdynų ir želdinių būklės ekspertizės atlikimo reikalavimai, privalomi ekspertizės atlikimo atvejai, kvalifikaciniai reikalavimai, taip pat informacijos apie ekspertizę pateikimo visuomenei terminai ir būdai.
Toliau. Želdynų ir želdinių būklės ekspertizę siūloma privalomai atlikti trim atvejais: kai urbanizuotoje teritorijoje numatoma pertvarkyti didesnius kaip vieno hektaro ploto viešuosius želdynus; kai numatoma pertvarkyti gatvių želdinius urbanizuotose teritorijose, ilgesnėje nei 100 metrų gatvės atkarpoje, kurioje yra dešimt ir daugiau saugotinų želdinių; kai ekspertizę atlikti reikalauja suinteresuota visuomenė, pateikdama rašytinį prašymą, kurį pasirašė ne mažiau kaip 100 asmenų.
Nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai želdynus projektuojantiems, želdynus prižiūrintiems ir tvarkantiems asmenims. Nepriklausomiems želdynų ir želdinių ekspertams kvalifikaciniai reikalavimai apima reikalavimus dėl išsilavinimo, dėl profesinės veiklos patirties, kvalifikacijos kėlimo. Viešųjų želdynų projektų rengimo vadovu galės būti asmenys, turintys nustatytą išsilavinimą, ne mažesnį kaip penkerių metų darbo patirtį kraštovaizdžio ar želdynų planavimo ir projektavimo srityje, taip pat želdynų projektų rengimo vadovo atestatą.
Taip pat detalizuoti želdynų ir želdinių inventorizavimo reikalavimai, apibrėžtas surenkamų duomenų detalumas, tai yra būtent skirtingu detalumu surenkant tik pagrindinius duomenis apie želdinius, želdynus neurbanizuotose teritorijose, žaliosiose jungtyse, privačioje žemėje arba surenkant išsamius duomenis apie atskiruose ir priklausomuose želdynuose, taip pat viešųjų kapinių, prie kelių, gatvių, kituose miestų, miestelių ir gyvenamųjų vietovių viešuosiuose želdynuose augančius želdinius.
Numatomas ilgalaikis teigiamas teisinio reguliavimo poveikis, kad visuomenė būtų laiku ir tinkamai informuota ir įtraukta į sprendimų, susijusių su želdynų kūrimu, želdynų ir želdinių priežiūra ir tvarkymu, priėmimą. Viešieji ir atskirieji želdynai įrengiami ir pertvarkomi tik pagal želdynų projektus. Želdynus ir želdinius projektuoja, įrengia, tvarko ir prižiūri kvalifikuoti specialistai. Želdynų ir želdinių būklės ekspertizę atlieka atestuoti nepriklausomi želdynų ir želdinių būklės ekspertai.
Projektas yra suderintas su visomis ministerijomis, taip pat pritarta Vyriausybės 2019 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1298. Jeigu bus klausimų, mielai atsakysiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. S. Gentvilas pirmasis.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, tikrai aktualus klausimas. Man visų pirma atrodo, kad Lietuva yra pametusi tradiciją, nuo E. Andrė parkų žvelgiant į sovietmečio gyvenamuosius kvartalus, ten net nebuvo sprendžiami kraštovaizdžio klausimai ir apželdinimas buvo savaiminis. Dažnai tas lūkestis arba diskusija didmiesčiuose, kai pjaunami vieni ar kiti medžiai, arba Mažojoje Lietuvoje pjaunami pakelės medžiai, tuo tarpu išlaikomi ir Lenkijoje ar Kaliningrade, Rytų Prūsijoje, tai yra netikėjimas, kad bus geriau, netikėjimas, kad mes galime sukurti geriau. Ir čia yra visų pirma kraštovaizdžio architekto specialybės devalvacija.
Jūs, kaip ministras, atsakingas už kraštovaizdžio architektų kompetencijas, profesinę prizmę, ar galite pateikti ir pačios gildijos perspektyvą? Jeigu mes dabar neturime kraštovaizdžio architekto specialybės, tai kaip mes sukursime kažką geresnio? Ačiū.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Man tikrai buvo keista, kai posėdžio pradžioje dėl darbotvarkės buvo prašoma jūsų frakcijos vardu išbraukti šį klausimą, nors komitete ne kartą diskutavome ir kėlėme aktualius klausimus, kalbant tiek apie Europos Sąjungos lėšų įsisavinimą atskiruose miestuose ir savivaldybėse, kur parkuose buvo pjaunami tikrai iš pirmo žvilgsnio sveiki medžiai, ir ne vieną kartą buvo rodoma pirštu į šį įstatymo projektą, kurį pagaliau galime pristatyti ir dėl kurio diskutuoti. Jeigu klausiama apie būtent želdynų specialistus, tai turbūt ne man šis klausimas turėtų būti, o švietimo, mokslo ir sporto ministrui, kuris atsakingas už aukštojo mokslo sistemą ir įvairių lygmenų specialistų rengimą.
Manau, kad pirmiausia bet kuriuo atveju apie projektą (tiek pirminėje stadijoje, tiek turbūt kitose stadijose svarstant Seime), manau, bus diskutuojama tiek su bendruomene, su asociacijomis, kurios jungia, sujungia ir vienija būtent specialistus ar boristus ir kitus želdynų ekspertus, ir specialistus, užsiimančius vienokia ar kitokia veikla, bet turbūt esminis dalykas tai, kad visuomenė turi būti girdima. Tos priežastys, dėl kurių šis projektas gimė, manau, jums taip pat puikiai žinomos. Tikiuosi, kad dėl to visuomenei nereikės įrodinėti, kad turi būti atsiskaitoma su jais, derinama, ar tie medžiai pjautini, ar dar vis gali likti.
Turbūt geriausias pavyzdys yra Trakų Vokės, kur viena alėja buvo galimai sveikų liepų išpjauta, dėl ko kilo diskusija tarp tų pačių ekspertų, o, pasirodo, kita alėja, šiandien, su džiaugsmu galime pasakyti, išliko po visų diskusijų ir pinigų apkarpymo. Iš tiesų yra alternatyvių sprendimų ir galima medžius prižiūrėti ir individualiai, ir įvairiai jų gyvenimo trukmę pailginti. Nebūtinai juos išpjauti arba kitaip sunaikinti ir vietoj jų pasodinti naują menkavertį medelį.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Ministre, išties sveikinu su šio įstatymo pateikimu. Tikiuosi, jis bus greitai priimtas. Ant mano stalo – neseniai gautas skundas Aplinkos apsaugos komiteto nariams dėl Nemenčinės plento 15 būsimojo prekybos centro. Ruošiamasi išpjauti bemaž šimtą brandžių medžių, kad būtų pastatytas prekybos centras, lyg trūktų ten prekybos centrų. Bendruomenė priešinasi, tačiau savivaldybė kaip su kombainu važiuoja per medžius kaip per rugius rugiapjūtės metu.
Matėme, Kiškių gatvėje nusipirktoje buvusioje pionierių stovykloje privatininkai taip pat šienauja medžius: marina, pjauna tokio dydžio pušis, kurių negalima dviem vyrams apglėbti. Apie ką mes kalbame, gerbiamas ministre? Ar tas įstatymas šiek tiek sutramdys tą grobuonišką, verslo interesais besivadovaujantį naikinimą miško Vilniaus mieste?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Tikrai aš žinau tą situaciją, kaip ir jūs. Visiems komiteto nariams buvo išsiųsta. Turbūt tai yra vienas iš tų dešimčių, gal net šimtų atvejų, nes tikrai buvo praktika, kai savivaldybėse seni parkai, naudojant Europos Sąjungos pinigus ir lėšas, buvo faktiškai sunaikinti prisidengiant tuo, kad bus atkuriamas kažkoks naujas, modernus parkas su naujais, dažniausiai įvežtiniais medžiais iš kitų šalių, o jų vertė taip pat tikrai siekia trijų keturių skaitmenų ribą.
Iš tiesų pirmiausia tai yra nesąžininga dėl tos pačios bendruomenės. Manau, ko mes šiuo projektu ir siekiame, kad tie darbai pirmiausia turėtų būti suderinti su vietos bendruomene. Nesvarbu, ar tai yra viešasis parkas, viešasis želdynas, ar verslo interesas – jis, norėdamas priimti vienokį ar kitokį sprendimą, bet kuriuo atveju turi suderinti su bendruomene, turi pasakyti specialistai ir ekspertai. Jeigu tas sprendimas priimamas, kaip ir minėjau, tų medžių pašalinimo suma, tos lėšos turi būti… Vėlgi turi būti atsiskaityta, kur jos bus investuotos, kiek už tai bus pasodinta kitų medžių ar atkurti kiti želdynai, ir taip toliau. Visų pirma, yra viešumas, darbas su vietos bendruomenėmis ir bendras sprendimų priėmimas.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Klausia P. Saudargas.
Toliau pirmininkauja Pirmininko pavaduotojas J. Liesys.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Ministras kažkodėl jau išeina. Keičiasi ministrai, tik pirmininkas… pranešėjas lieka tribūnoje.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Netradiciška, kad…
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Čia toks… Nežinau, jau kolegų paklauskite.
Gerbiamas ministre, skaitant įstatymą… Labai gerai, kad, aišku, yra reglamentuojamas dydis, plotas, sumažinama. Vadinasi, bus sunkiau iškirsti taip trūkstamus žmonėms žaliuosius želdinius jų gyvenamosiose teritorijose. Tačiau esmė turbūt ne ta, kad visi rezonansiniai precedentai, visuomenėje plačiai nuskambėję, dėl medžių ar želdynų iškirtimo miestuose be leidimų… Leidimai – viskas gerai, viskas gauta. Esmė ta, ar tikrai jų reikėjo, ar tikrai valdininkų sprendimai buvo priimti teisingi.
Dabar jūs akcentuojate, kad bus suderinta, bus derinama, tariamasi, viešumas. Labai gerai, aš džiaugiuosi. Viešumas, visuomenė informuojama, tačiau gal jūs galite man tiksliai įvardinti, kaip keičiasi įstatyme visuomenės ir bendruomenės galios, koks realus mechanizmas bus visuomenei dalyvauti priimant sprendimą. Šitą vietą, jeigu galite, patikslinkite, nes ji yra turbūt esminė. Labai ačiū.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Jeigu girdėjote, ką sakiau pristatymo pradžioje, kalbama ne tik apie visuomenės galias, privalomumą informuoti ir gauti suderinimus su vietos bendruomene. Jeigu kalbame apie sprendimų teisėtumą, tai taip, absoliuti dauguma sprendimų, kurie buvo priimti iškirsti vieną ar kitą želdinį arba saugotiną medį, yra legalūs, turi leidimus ir suderinimus. Bet kas nusprendė tą medį kirsti – mes turbūt kalbame apie kvalifikaciją asmenų, kurie priima sprendimą dėl želdynų vienokio ar kitokio likimo.
Mes kalbame apie kvalifikacinius reikalavimus, kaip ir minėjau. Jie apima išsilavinimo, profesinės veiklos patirties, kvalifikacijos kėlimo, atestato turėjimo, taip pat reikalavimus, kurie įrodytų. Jeigu padarytas, priimtas netinkamas sprendimas, tai regreso tvarka tam specialistui ateityje užkertamas kelias priiminėti sprendimus dėl želdynų tvarkymo, dėl medžių pjovimo ir taip toliau, ir taip toliau. Tai yra numatyta.
O dėl visuomenės informavimo, tai, kaip ir kalbėjau, privalomas visuomenės informavimas apie numatomą viešųjų ir atskirųjų želdynų projektavimą, numatomus želdynų priežiūros, tvarkymo, atkūrimo darbus. Atsiranda privalomumas informuoti apie išduotus leidimus kirsti, netgi intensyviai genėti, taip pat apie Želdynų apsaugos ir priežiūros tvarkymo komisijos sprendimus, kokie buvo sprendimai ir argumentai, kuriais remiantis jie buvo priimti, taip pat koks yra poreikis želdynus atkurti ir taip toliau, inventorizavimo duomenys ir, kaip minėjau, net lėšų naudojimo duomenys atkuriamosios vertės kompensacijų panaudojimui.
Iš tiesų daug sprendimų ir prievolių. Viena iš pagrindinių – tai būklės ekspertizės išvada, kuo remiantis priimamas vienoks ar kitoks sprendimas, su kuo žmonės gali toliau susipažinti. Tai turbūt yra esminiai dalykai, kas svarbu visuomenei, vertinant vienus ar kitus sprendimus.
PIRMININKAS (J. LIESYS, LSF). Laba diena. Klausia gerbiamas E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, jūs turbūt matėte, kad jūsų įstatymo 18 puslapių, pataisų yra 25 puslapiai. Iš tiesų taip ilgai rengtas įstatymas ir kodėl jis ne visai kokybiškas, su daug pataisų?
Kitas klausimas. Ar iš tikrųjų buvo derinta ir su Savivaldybių asociacija, ir su kitais suinteresuotais ne asmenimis, o galbūt grupėmis, ar tikrai šis įstatymas nesustabdys tam tikros plėtros, nes jūs mažinate želdinių plotus? Iš tikrųjų turėtų būti protingas balansas, nes buvo ir įstatymai priimti, kad vis dėlto želdynus galima kirsti, bet atsodinti ir vadovautis protingumo kriterijais. Kiek suderintas ir kodėl tiek klaidų?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Galbūt ne taip supratote arba ne taip perskaitėte. Želdynų plotai nemažinami. Mažinami plotai, dėl kurių reikia derinimo su visuomene ir atsižvelgiant į tas realijas, su kuriomis šiandien susiduriama ir dėl kurių kyla didžiulis visuomenės nepasitenkinimas dėl vienų ar kitų želdynų kirtimo, medžių pjovimo. Projektas yra derintas, kaip matote, labai ilgai, su Savivaldybių asociacija taip pat derintas ir aptartas dar 2018 metų pabaigoje, su kitomis ministerijomis, su suinteresuotomis grupėmis. Tai iš tiesų ilgų diskusijų projektas.
Suprantame, kad visiškai sustabdyti želdynų tvarkymo darbų neįmanoma, bet turime maksimaliai atsakyti žmonėms į klausimus ir rasti argumentus, kodėl vieną ar kitą medį reikia nupjauti arba nugenėti. Tai turbūt yra labai logiški žmonių klausimai. Tos pastabos, apie kurias jūs sakote, yra Teisės departamento, jos labiau yra techninio pobūdžio. Aptarėme su komiteto biuru ir tikrai nematome problemų, dirbant komitete bus galima visa tai ištaisyti, nes tai yra labiau, kaip ir minėjau, ne esminės, bet redakcinio pobūdžio pastabos.
PIRMININKAS. Dėkojame už pristatymą ir atsakytus klausimus, gerbiamas ministre. Dėl motyvų – A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiami Seimo nariai, manau, kad dabar galiojantis įstatymas, priimtas prieš 13 metų, neatitinka šių dienų sampratos ir aktualijų. Todėl pasirinktas, manau, teisingas reglamentavimo tobulinimo kelias teikiant naują įstatymo redakciją, o ne keičiant galiojantį įstatymą. Mano galva, vertingiausios naujojo įstatymo nuostatos yra susijusios su tuo, kad numatoma, pirma, išplėsti visuomenės galimybes dalyvauti priimant sprendimus dėl želdynų kūrimo bei būti informuotai apie numatomus želdynų ir želdinių priežiūros ir tvarkymo darbus. Manau, tai labai svarbus aspektas, nes visuomenė gana dažnai reikalauja diskusijų, reikalauja dalyvavimo priimant sprendimus, nori, kad į jų nuomonę būtų įsiklausyta ir jie būtų išgirsti.
Nenustatyti kvalifikaciniai reikalavimai želdynus projektuojantiems, želdynus ir želdinius prižiūrintiems ir tvarkantiems asmenims neužtikrina profesionalaus šių darbų atlikimo, todėl reikalavimų jiems nustatymas, tikėtina, pagerins šios srities darbų ir jų rezultatų kokybę. Savivaldybės projektų derinimas su visuomene dažniausiai atliekamas, mano nuomone, tik formaliai, todėl daugėja nepasitenkinimo ir skundų iš gyventojų, visuomeninių organizacijų. Šiuo atveju taip pat reikalingas tobulesnis, išsamesnis ir aiškesnis santykių reguliavimas. Dėkoju gerbiamam ministrui už naujo įstatymo projekto pristatymą. Tikiu, kad atnaujintas Želdynų įstatymas bus žingsnis į priekį. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamas S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, savivaldybių komisijos, sprendusios dėl želdinių būklės, man atrodo, buvo kompetentingos. Problema ta, kad beveik bet kurį medį buvo galima paskelbti sergančiu ir jį nupjauti. Čia iš tikrųjų tik geros valios klausimas būdavo. Pavyzdžiui, Šilutės kraštui, Pagėgiams, buvusiam Rytų Prūsijos kraštui būdingos apsodintos pakelės. Šiaurės Rytų Lenkijoje, Kaliningrade važiuoji ir matai medžių alėjas prie kelio. Mes išpjovėme viską, sunaikinome šitą gamtinį paveldą, būdingą Rytų Prūsijai, nes tiesiog kraštovaizdžio specialisto specialybė yra tokia nugyventa, kad beveik išnykusi. Matome sovietmečiu statytus daugiabučių kvartalus, koks ten kraštovaizdis sukurtas. Ten yra padrikas gyventojų susodintas medžių kokteilis, vėl atspindintis, kad kraštovaizdžio architekto specialybė išnykusi iš Lietuvos padangės.
Aš sveikinu diskusiją, kurią pradeda ministerija. Gaila, kad 110 Teisės departamento pastabų įvels komitetą į labai ilgus svarstymus ir iš esmės apvers projektą aukštyn kojom, tačiau, reaguojant į visuomenės diskusijas, visuomenės pageidavimą dalyvauti, reikia šio įstatymo. Tačiau įstatymas tikrai galėjo ateiti kokybiškesnis. Šiandien mes įsivelsime iš esmės dėl kiekvieno miesto medžio į diskusiją. Ir įstatyme numatyta, kad yra galimybė įsivelti, nes ir dėl vieno medžio bus galima užsakyti ekspertizę, kuri kainuos savivaldybėms. Todėl reikėtų labiau subalansuoto požiūrio, kokios apimties želdiniams šis įstatymas yra taikomas. Kviesčiau pritarti su didele sąlyga.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, nuomonės išsiskyrė. Balsuojame dėl pagrindinio ir lydimojo projekto. (Balsai salėje) Kas yra? Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 87. Balsavo 87: už – 72, prieš – 1, susilaikė 14. Po pateikimo pritarta.
Galiu atsakyti. Seniūnų sueigoje yra nutarta: 10 minučių aptarimui, o į klausimus atsakinėjame 20 minučių. Prašau, po balsavimo.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Labai ačiū, pirmininke. Kadangi buvau pirmas užsirašęs, bet kažkodėl atsirado gerbiamas kolega, kurį aš visų pirma labai gerbiu, tai nedavėte pasisakyti man, aš pasakysiu paprastai. Aš nepritariu Simonui, kad reikia balsuoti prieš, nes šio įstatymo tikrai labai seniai laukėme. Visuomenė yra tikrai įsitempusi, rezonansiškai nuskambėjo daug atvejų, tik gal pandemijos akivaizdoje nebuvo tiek aktualu šie klausimai, bet dabar tikrai reikia svarstyti. Tikrai liūdna, kad šitiek yra Teisės departamento klausimų, bet Aplinkos apsaugos komitete turėsime daug darbo. Tik tiek galiu pasakyti. Bet ačiū, kad pritarėte įstatymui, nes jo reikėjo.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ar dar norite reaguoti? Prašau.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami Aplinkos apsaugos komiteto kolegos, tikrai daug kartų kėlėme tą klausimą ir džiaugiuosi jūsų ryžtu dirbti ir padėti žmonėms savivaldybėse išspręsti tas problemas, dėl kurių gauna daugybę skundų. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, kitas darbotvarkės klausimas – Veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 2, 6, 7, 14, (atsiprašau, tuoj paskelbsiu) 15, 16 ir 19 straipsnių, antrojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, įstatymo papildymo 21 straipsniu ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4516ES, lydimieji Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo straipsnių pakeitimo, Administracinių nusižengimų kodekso straipsnių pakeitimo ir Pašarų įstatymo pakeitimo įstatymo projektai.
Gerbiami kolegos, kol ministras ateis… Jau ministras yra tribūnoje, bet mes turime paskirti Aplinkos apsaugos komitetą pagrindiniu dėl prieš aptartų pirmo ir antro klausimų ir Kaimo reikalų komitetą papildomu. Sutinkame? Bendru sutarimu galime pritarti? Dėkojame. Svarstysime birželio 25 dieną.
Prašau, gerbiamas ministre, dabar paskelbtą projektą…
17.12 val.
Veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 2, 6, 7, 14, 15, 16 ir 19 straipsnių, antrojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, Įstatymo papildymo 21 straipsniu ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4516ES, Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 3, 4, 8, 20 ir 21 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4517ES, Administracinių nusižengimų kodekso 343, 344 ir 589 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4518ES, Pašarų įstatymo Nr. VIII-1610 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4519ES (pateikimas)
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Norėčiau pristatyti keturių įstatymų paketą. Yra parengti Veterinarijos įstatymo, Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo, Administracinių nusižengimų kodekso projektai, siekiant suderinti įstatymų nuostatas su Oficialios kontrolės reglamento nuostatomis, atsižvelgiant į tai, kad šio reglamento nuostatos jau pradėtos taikyti nuo praėjusių metų pabaigos, o Pašarų įstatymo projektu siekiame įgyvendinti kitus reglamentus. Trumpai.
Pakeitimai susiję visų pirma atsižvelgiant į tai, kad galiojančiame Veterinarijos įstatyme vartojamos sąvokos neatitinka reglamento sąvokų, kad reglamentas įpareigoja kompetentingas institucijas nustatyti mechanizmus, užtikrinančius asmenų, pranešusių apie pažeidimus, apsaugą, todėl buvo būtina papildyti Veterinarijos įstatymą.
Dėl Gyvūnų gerovės įstatymo projektas parengtas siekiant suderinti su minėto reglamento nuostatomis gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje. Taip pat praktikoje susiduriame su poreikiu prievarta patekti į gyvūnų laikytojų patalpas ir teritoriją, kur laikomi gyvūnai. Projektas papildytas specialiomis nuostatomis dėl teismo leidimo išdavimo.
Administracinių nusižengimų kodekse yra panaikintos sankcijos už pašarų nesilaikymus… už nesaugius pašarus, nes tos sankcijos yra dabar apibrėžtos Pašarų įstatyme. Tiek trumpai.
PIRMININKAS. Gerbiamas ministre, jūsų nori paklausti A. Skardžius. Nematau. V. Juozapaitis. Prašau.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamas pranešėjau, mane sudomino augintinių viešbučių sąvoka. Ar ji yra reglamentuota, ar čia yra tik šio įstatymo pakeitime ir kaip ji yra išaiškinta įstatyme, kas yra gyvūnų viešbutis? Ačiū.
A. PALIONIS (LSDDF). Reikėtų pasiimti 2 straipsnį ir kiekviena sąvoka yra straipsnyje išaiškinta. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Klausia gerbiamas A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, ar čia sutapimas, kadangi žmonėms gerovės valstybės mes negalime sukurti, ypač koronaviruso metu, tai nutarėme sukurti gerovę gyvūnams?
A. PALIONIS (LSDDF). Tikrai nesutapimas, paprasčiausiai pakeistos reglamento nuostatos, kurios yra pradėtos taikyti, kaip ir minėjau, nuo praeitų metų gruodžio 14 dienos.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam ministrui už pristatymą ir atsakytus klausimus Gerbiami kolegos, galime pritarti bendru sutarimu? Užsirašiusių nėra. Galime. Dėkojame, pritarta.
Dabar dėl projekto Nr. XIIIP-4516 pagrindinis komitetas – Kaimo reikalų komitetas. Dėl projekto Nr. XIIIP-4517 pagrindinis komitetas – Kaimo reikalų komitetas. Dėl Administracinių nusižengimų projekto Nr. XIIIP-4518 pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Pašarų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, pagrindinis – Kaimo reikalų komitetas. Siūloma svartyti birželio 18 dieną. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkojame, pritarta.
17.16 val.
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo Nr. VIII-1764 1, 2, 6, 8 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4382 (pateikimas)
Darbotvarkės klausimas – Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 1, 2, 6, 8 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4382. Prašom, gerbiamas ministre.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Projekto tikslas yra įtvirtinti teisinę galimybę formuoti ir Nekilnojamojo turto registre registruoti nekilnojamus daiktus Lietuvos Respublikos jūrinėje teritorijoje, Lietuvai priklausančią jūrinės teritorijos dalį Nekilnojamojo turto kadastre įteisinti kaip Lietuvos Respublikos jūrinę teritoriją ir suteikti jai indentifikavimo kodą. Dabar pagal galiojančias Nekilnojamojo turto kadastro 17 straipsnio 2 dalies nuostatas kadastro žemėlapis apima visą Lietuvos Respublikos teritoriją, jos išskirtinę zoną ir kontinentinį šelfą Baltijos jūroje. Tačiau šiandien realiai kadastro žemėlapio teritorija apima tik sausumos teritoriją, o jūrinė teritorija Baltijos jūroje nesuskirstyta į kadastro vietoves, todėl nėra galimybės toje teritorijoje registruoti statinių, kadastro duomenis, nekilnojamojo turto kadastrą.
Projektu siūlome įtvirtinti naują sąvoką – tai Lietuvos Respublikos jūrinė teritorija, Lietuvai priklausanti Baltijos jūros teritorijos dalis, nustatytą plotą ir unikalų skaitmeninį kodą turinti Baltijos jūros teritorijos dalis, apimanti Lietuvos Respublikos teritorinę jūrą, kontinentinį šelfą ir Lietuvos Respublikai priklausančią išskirtinę ekonominę zoną. Taip pat įrašant jūrinėje teritorijoje esančio statinio kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, kartu turės būti nurodoma šios jūrinės teritorijos, kurioje yra šis statinys, pavadinimas ir unikalus skaitmeninis kodas.
PIRMININKAS. Dėkojame už pateikimą. Gerbiamas ministre, jūsų nori klausti G. Vaičekauskas.
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Ačiū, pirmininke, už žodį. Gerbiamas pranešėjau, sakykite, gal galite išvardinti kelis nekilnojamojo turto objektus Baltijos jūroje, kurie priklauso Lietuvai?
A. PALIONIS (LSDDF). Galėtų būti ir jūros vėjo jėgainės, kurios galėtų būti statomos jūroje.
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Aš nepabaigiau klausimo.
A. PALIONIS (LSDDF). Atsiprašau.
PIRMININKAS. Prašom.
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). O gal mes čia ieškome adreso Kultūros komiteto pirmininko vizijoms, kaip jis pasakė, kad dirbtinėje saloje bus įkurtas išorinis uostas. Tai viena.
O antra, tai, aišku, apie vėjo jėgaines. Jeigu mes kalbame apie vėjo jėgaines, kodėl tada neinicijavo šito projekto Energetikos ministerija, o užsiėmė žemdirbiai? Ačiū.
A. PALIONIS (LSDDF). Aš noriu pasakyti, kad dėl visų kadastro duomenų yra atsakinga Žemės ūkio ministerija, o ne Energetikos ministerija.
PIRMININKAS. Dėkojame. Daugiau klausiančių nėra. Dėl motyvų nėra užsirašiusių. Galime pritarti bendru sutarimu? Negalime. Balsuojame.
Užsiregistravo 82 Seimo nariai. Balsavo 82 Seimo nariai: už – 77, prieš nėra, susilaikė 5. Pritarta po pateikimo. Siūloma svarstyti pagrindiniame Kaimo reikalų komitete. Siūloma data – birželio 25 diena. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta.
17.20 val.
Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo Nr. I-164 31, 5, 10, 15, 16 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 161 ir 162 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-4642 (pateikimas)
Darbotvarkės klausimas – Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo Nr. I-164 31, 5, 10, 15, 16 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 161 ir 162 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-4642. Prašome, gerbiamas ministre.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Šiuo įstatymo projektu siūlome kelis pakeitimus, visų pirma dėl kooperatinės bendrovės pripažinimo žemės ūkio kooperatine bendrove. Pakeitimas yra susijęs su kalendoriniais metais, išbraukiame kalendorinius metus, kad susiduriama su problema to laikotarpio, kada kooperatyvas yra pripažintas dvejiems metams, ir mes finansinę atskaitomybę teikiame gegužės 1 dieną, tai kooperatyvai tam tikrą laiką turi papildomą administracinę naštą įrodydami dėl pripažinimo. Tai atsisakome šitos nuostatos, kooperatyvams bus galima teikti prašymus dėl pripažinimo po finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo, tada išnyks tas laikotarpis, kai pripažintas kooperatyvas būna nepripažintu.
Taip pat siūlome pakeisti, kooperatinių bendrovių nariams leisti tvirtinti įstatus, patiems susitarti dėl balsų skaičiavimo nustatymo. Šiuo pakeitimu bus įtvirtinta teisė visiems kooperatyvams turėti alternatyvų balsų skaičiavimą, skaičių, neviršijant 20 % visų balsų, kai jų apyvarta su kooperatyvo nariais yra ženkliai svaresnė, palyginti su kitų narių apyvarta. Pakeitimas dėl atsiskaitymo su asmenimis, kurių narystė kooperatinėje bendrovėje nutrūko, susijęs su kooperatinės bendrovės finansiniu tvarumu.
Dėl kolegialaus priežiūros organo, tai yra stebėtojų tarybos, ko iki šiol nebuvo, tai yra palengvinant kooperatyvo nariams veiklos priežiūrą, taip pat sudarant galimybę pagal poreikį įtraukti į kooperatyvo valdymą ir nepriklausomus kompetentingus asmenis. Taip pat siūlome reglamentuoti stebėtojų tarybos, jeigu kooperatyvas sugalvotų tokią steigti, sudarymą, kompetenciją ir sprendimų priėmimo tvarką, reikalavimus stebėtojų tarybos nariams. Siūloma atsisakyti privalomo grynojo pelno skirstymo tvarkos, taip suteikiant sprendimo laisvę kooperatyvų nariams paskirstyti pelną tuo metu svarbiausiems ir aktualiausiems tikslams įgyvendinti.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamam ministrui. Nori klausti E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, na, savaime suprantama, turbūt įdomiausia dalis čia stebėtojų tarybos. Kažkas panašaus yra kaip ir akcinėse bendrovėse, tik būtų įdomu sužinoti, ar apskritai tada kooperatyvų administravimas nepabrangs, ar iš tikrųjų tos stebėtojų tarybos bus neapmokamos, visuomeniniu pagrindu, bet ar neatsiras noras po kiek laiko stebėtojų tarybas finansuoti? Atsiras koks nors draugų ratas, savaime suprantama, tai nedidins kooperatyvų patrauklumo. Ką jūs dėl to galvojate, ar kitu keliu bus einama, visuomeniniu, ar iš tikrųjų bus mokama stebėtojų taryboms? Ačiū.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū už klausimą. Noriu akcentuoti, kad stebėtojų taryba – tikrai ne pagrindinis klausimas yra šiame įstatymo projekte. Mes turime pripažinti, kad per šitą laikotarpį nemažai kooperatyvų yra užaugę, turi stiprias finansines galimybes. Aš net neabejoju, kad jeigu mes reikalaujame stebėtojų tarybos nariams ir kompetenciją turėti, tai jų nemokamų ir nebus, čia pats kooperatyvas turės apsispręsti. Jeigu žiūrėtume, toks paprastas pavyzdys, „Pienas.lt“, kuris yra kooperatyvas ir perdirba pieną, tai yra poreikis tokių kooperatyvų, kuriems reikia stebėtojų tarybos, kuri dar papildomą priežiūrą atliktų ir kooperatyvo nariai būtų saugūs su savo pajiniais įnašais ir saugūs netgi ir dėl savo ateities, nes realiai kooperatyvo nariai yra finansiškai susiję ir dėl savo prekių teikimo, ir paslaugų teikimo. Tai yra aktualu. Stebėtojų taryba tikrai nėra besikuriančių kooperatyvų ir mažų kooperatyvų klausimas.
PIRMININKAS. Jūsų klausia gerbiamas V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, čia jūs vieną iš motyvų sakote – mažinti administracinę naštą. Bet dabar pagal tą naują redakciją visi kooperatyvai turės pakeisti įstatus, tai čia gana didelis darbas visų laukia. Kai kurie punktai vargu ar čia padidins tą patrauklumą ir sumažins administracinę naštą. Kaip jums atrodo?
A. PALIONIS (LSDDF). Noriu pasakyti, kad įstatų privalomo keitimo tikrai nėra, o administracinės naštos mažinimas yra dėl pripažinimo. Kai kooperatyvai yra pripažinti, gauna leidimą, pripažinimo statusą dvejiems kalendoriniams metams.
Pavyzdys. 2019 m. gruodžio 31 d. Jie tiktai po šios datos, kai baigiasi, vėl turi teikti duomenis ŽKV centrui, kuris įvertintų juos pagal tai, ar jie atitinka pripažinto kooperatyvo kriterijus pagal apyvartą ir narius, taip pat kitus kriterijus. Bet mūsų atskaitomybė yra gegužės 1 diena. Atsiranda papildoma našta teikti kooperatyvams finansinius duomenis. Todėl mes panaikiname kalendorinius metus, kad tai nesutaptų su gruodžio 31 diena, finansiniais metais, o kooperatyvai galėtų būti pripažinti, ir tas nepertraukiamas pripažinimas būtų nuolat, nes pripažintas kooperatyvas turi ir tam tikrų lengvatų. Jeigu žiūrėtume į projektines dalis, netgi ir intensyvumas yra didesnis. Administracinė našta iš šios pusės yra mažinama. O įstatų niekas neverčia keisti. Jeigu jums nereikia nei stebėtojų tarybos, nei kitų pakeitimų, įstatų jūs neprivalote keisti.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamam ministrui už pristatytą klausimą ir atsakymus.
Dėl motyvų – E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, ko gero, iš tikrųjų šiuo metu yra ir didelių kooperatyvų, kurie turbūt turėtų skaidriai veikti, ir, ko gero, nariai turėtų stebėti. Aišku, yra ir tam tikrų baimių, kad vis dėlto šis administravimo vienetas ir priežiūra neiššauktų savo finansinės išraiškos išlaikymo. Kadangi Žemės ūkio asociacijos pritarė šiam įstatymo projektui (manau, per svarstymą bus, ko gero, kokių nors pataisų), siūlau pritarti vien dėl to, kad ir asociacijos pritaria. Bet manau, kad vis dėlto atsargiai reikia elgtis, nes turime patirties, kai valdymo organai apauga daug asmenų ir taip išbrangsta pats kooperatyvo administravimas, o kooperatyvai tampa nepatrauklūs. Siūlau pritarti ir eiti pirmyn.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiami kolegos, galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Pagrindinis siūlomas Kaimo reikalų komitetas ir svarstysime birželio 18 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės šeimos tarybos sudėties“ projektas Nr. XIIIP-4874. Kviečiu gerbiamą R. Šalaševičiūtę, bet aš kažkodėl nematau pranešėjos.
Šitą atidėsime vėliau. Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr. XIII-2849 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4844. (Balsai salėje) Pranešėja – gerbiama A. Širinskienė. (Balsai salėje) A. Širinskienės irgi nėra. (Balsai salėje)
Kitas – Teismų įstatymo projektas Nr. XIIIP-48… (Triukšmas salėje)
17.29 val.
Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės šeimos tarybos sudėties“ projektas Nr. XIIIP-4874 (pateikimas)
Rimantė pasirodė. Prašom tada, gerbiama Rimante. Klausimas paskelbtas dėl Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės šeimos tarybos sudėties“ projekto.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiami kolegos, teikiame Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu projektą „Dėl Nacionalinės šeimos tarybos sudėties patvirtinimo“. Projektą siekiama parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos šeimos stiprinimo įstatymo 8 ir 9 straipsniais bei Seimo 2019 m. gruodžio 17 d. nutarimu patvirtintais Nacionalinės šeimos tarybos nuostatais, kurie būtent reglamentuoja Nacionalinės šeimos tarybos veiklą.
Noriu pasakyti, kad iš tikrųjų matau ir klausti nemažai užsirašiusių yra… Noriu pasakyti, kad ši tarybos sudėtis, kuri yra pateikta dabar tvirtinti, buvo rengiama porą mėnesių. Šeimos stiprinimo įstatymas galioja, nuostatai patvirtinti, kaip minėjau, dar praeitais metais. Turėjo būti sudaryta Nacionalinė šeimos taryba. Tačiau ilgą laiką vyko atranka, iš tiesų tiek mokslo įstaigoms buvo pasiūlyta siūlyti savo kandidatus, atstovus į tarybą, tiek nevyriausybinėms organizacijoms, ypač toms, kurios dirba su šeimomis. Tokį išsamų sąrašą, kam pasiūlyti, mums pateikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Visos norinčios nevyriausybinės organizacijos tikrai galėjo pateikti savo kandidatus. Kandidatų buvo pateikta daugiau, negu numato tarybos nuostatai ir įstatymas, kaip yra formuojama Nacionalinė šeimos taryba. Iš tiesų mes labai įdėmiai komitete… ir komitete apsisprendėme, kad ne Šeimos pakomitetis tvirtins (buvo daroma tokia prielaida), o būtent komitetas, kad visi komiteto nariai galėtų išsakyti savo nuomonę dėl teikiamų kandidatų. Kadangi reikėjo atmesti kelias kandidatūras, buvo išdalinti komiteto nariams balsavimo biuleteniai. Vyko slaptas balsavimas. Suvedus rezultatus, iš tiesų mes gavome tokį rezultatą, kokį šiandien pateikėme Seimui pradėti svarstyti. Aš manau, kad tie žmonės, kurie šiandien yra įrašyti į projektą, tinkamai gali atstovauti šeimoms ir vaikams taryboje. Tai yra viso komiteto, visų 12 narių, išreikšta nuomonė. Jeigu kam nors atrodo, kad įstatyme yra prieštaravimų, įstatymą mes priėmėme patys. Pagal įstatymo nuostatas ir buvo formuojama tarybos sudėtis. Todėl iš tikrųjų prašau pritarti, kad greičiau galėtume patvirtinti tarybą ir leistume jai dirbti, nes mes, atvirai pasakius, tikrai vėluojame su šiuo projektu.
PIRMININKAS. Dėkojame už pristatymą. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiama komiteto pirmininke, dirbti mes leisime, bet yra šiek tiek abejonių, nors jūs jau daug ką bandėte dabar pristatydama paaiškinti. Vis dėlto man keista, kad iš 15 tarybos narių trys yra iš universitetų – vienas iš VDU, net du iš Vilniaus universiteto, trečias dar yra iš Vilniaus universiteto, bet pristato ne Vilniaus universitetas. O Lietuvoje, kaip žinome, yra daug daugiau institucijų, universitetų, kuriuose dirba ir šios srities specialistai. Kas čia lėmė, kad buvo taip susiaurintas tas atrankos diapazonas? Ar vis dėlto pakanka informacijos?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Klausimas aiškus, gerbiamas kolega. Visų pirma, kiek atstovauja aukštosioms mokykloms atstovų, yra apibrėžta įstatyme. Mes negalime, pavyzdžiui, imti septynių iš aukštųjų, jeigu įstatyme yra parašyta, kad aukštosioms mokykloms, universitetams taryboje atstovauja trys nariai. Buvo išsiųsta visoms aukštosioms mokykloms. Buvo pateikti keturi kandidatai. Ir šiems trims komiteto narių biuleteniuose slaptu balsavimu buvo pritarta. Vienai kandidatūrai nebuvo pritarta, nes įstatymas numato tik tris, daugiau negalėjome.
PIRMININKAS. Klausia gerbiamas S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiama komiteto pirmininke, noriu paklausti trejetą klausimų. Pristatant paskutinis jūsų sakinys buvo, kad, atvirai sakant, jūs labai vėluojate su šituo projektu. Atvirai sakant, jūs labai vėluojate patvirtinti Stambulo konvenciją, o tai yra iš tikrųjų šeimą apsaugantis dokumentas. Tai čia pirmas klausimas, kodėl Lietuvoje prioritetai kiti negu tarptautiniai?
Antras klausimas yra dėl diskriminacijos lyties atžvilgiu. Iš penkiolikos asmenų tik vienas vyras. Ar Lietuvoje vyrai negali irgi turėti nuomonės dėl šeimos sudėties ir kitų klausimų, kodėl įtrauktas tik vienas vyras?
Trečias klausimas. Irane yra moralės policija, Pakistane yra harmonijos ministerija. Ar yra reprezentatyvus nuomonių skirtumams atstovavimas šioje taryboje taip, kad būtų ir mažumų nuomonė atstovaujama? Ačiū.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Dėl Stambulo konvencijos, jūs puikiai žinote, ne komitetas sprendžia, ne komitetas teikia. Komitetas svarstys tada, kai Seime bus atlikti tie veiksmai, kuriuos mes, Seimas, turime atlikti. Visi projektai, kurie yra patekę pastaruoju metu į mūsų komitetą… tikrai turėjome daug socialinių klausimų svarstyti – mes užsilikusių projektų faktiškai neturime. Pirmas atsakymas į jūsų klausimą.
Antras klausimas iš tikrųjų stebina, kodėl moterys ir tik vienas vyras. Vienas vyras buvo dar papildomai pateiktas, bet jis neatlaikė konkurencijos. Nieko nepadarysi, komiteto nariai (jame yra tik trys moterys, keturios moterys, atsiprašau, aštuoni vyrai) balsavo ir nepalaikė, tokie buvo balsavimo rezultatai.
Iš praktikos galiu pasakyti, vaiko teisių apsaugos kontrolierės darbo praktikos ir visos praktikos, susijusios su vaikais, kad šioje srityje su šeimomis ir vaikais faktiškai dirba moterys. Buvo labai nedaug vyrų, su kuriais tekdavo bendrauti sprendžiant vienus ar kitus šeimos klausimus. Tuo, manau, aš atsakiau ir į trečią jūsų klausimą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiama pranešėja, tikrai nesijaudinkite dėl S. Gentvilo klausimo, kadangi jis Stambulo konvencijai atstovauja. Ten tų lyčių gali būti begalinis kiekis ir keistis kiekvieną dieną, kada nori, todėl tų kvotų mes niekada neužtikrinsime, neįmanoma tokios įvairovės patenkinti.
Mano klausimas būtų, ar mes tikrai suspėsime atlikti visas procedūras, nes jeigu mes uždelsime šitą, reikia šį klausimą svarstyti, tai mums reikės, kad tarybos pirmininkas būtų išrinktas ir visa tai turi būti padaryta iki liepos 1 dienos?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Aš net neabejoju. Svarbu, kad šiandien pritartų, svarstant Seimas pritartų, nes komiteto posėdžio darbotvarkėje yra, galbūt nepažiūrėjote, šiandien ryte pamatėme, kad klausimas yra įtrauktas Seime pateikti, jis rytoj bus svarstomas komitete ir tada liks dvi kitos procedūros Seime – apsvarstyti ir priimti.
Na, o pirmininkas, aš tik atkreipiu dėmesį, nes kai kuriuose komentaruose, šiandien peržvelgiau per pietų pertrauką, buvo išsakyta, kad gal netinkama kandidatūra vadovauti tarybai. Gerbiama R. Jurkuvienė, kuri vadovaus, ji Seimo ir komiteto darbo pradžios principu yra vyriausia amžiumi. O taryba pirmininką išsirinks pati iš visų narių ir čia jau tarybos valia ir demokratija, kas bus pirmininkas.
PIRMININKAS. Jūsų klausia gerbiamas E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). R. J. Dagys siūlo jums nesijaudinti dėl Gentvilo klausimo, aš jums siūlau jaudintis ir dėl vieno, ir dėl kito Gentvilo klausimų. Žiūrėkite, jūs kuriate…
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Jūs turite omeny Simono klausimus?
E. GENTVILAS (LSF). Taip, bet ir dėl mano klausimo prašau jaudintis.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerai, jaudinuosi. (Balsai salėje)
E. GENTVILAS (LSF). Jūs kuriate Šeimos tarybą taip, kaip jūs suprantate šeimą. Mes šeimą suprantame kitaip, nebūtinai taip, kaip Stambulo konvencija. Žiūrėkite, U. fon der Lejen kurdama Europos Komisiją kreipėsi į šalis nares, prašydama užtikrinti lyčių lygybę, ir tai atrodė normalu. Dabar ką jūs čia padarėte su ta tradicine šeima ir Šeimos taryba, kai šeima suprantama tradiciškai kaip vyro ir žmonos, vyro ir moters santuoka, kaip čia šitaip atsitiko? Ar jūs davėte nurodymus kaip U. fon der Lejen Europos šalims narėms, ar tiesiog ką pasiūlė, tas ir tiko? Jūs kokią nors įtaką darote formuodami? Jūs akivaizdžiai pažeidžiate lyčių lygybės principą.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Visų pirma…
E. GENTVILAS (LSF). Diskriminacija vien lyties požiūriu.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiamas Eugenijau, visų pirma šeimos samprata yra pateikta Konstitucijoje ir mes nenukrypstame su Šeimos stiprinimo įstatymo. Aš jau labai aiškiai atsakiau, kad Šeimos stiprinimo įstatyme yra pasisakyta ir dėl tarybos. Komitetas nekaltas, jeigu šioje srityje, šioje sistemoje dirba moterys, ir tos nevyriausybinės organizacijos, kurios čia yra surašytos projekte, siūlė… Iš tikrųjų aš vyrų labai mažai mačiau, kad jose dirbtų. Pačios nevyriausybinės atrinko, ką siūlyti, ir diskriminacijos nebuvo. Iš tikrųjų aš pati Vaiko teisių kontrolieriaus įstaigoje dirbau, mes tik vieną vyrą patarėją iš 20 darbuotojų turėjome. Liūdnoka buvo, bet šioje srityje nėra norinčių dirbti.
PIRMININKAS. Jūsų klausia D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Man tik nelabai aišku, kokią dar ten naują šeimos politiką ši Šeimos taryba formuos ir kam ji atstovaus, nes šeimos politikos esmę galima pasakyti vienu sakiniu ir tai visiems akivaizdu. Kiekviena šeima nori gyventi saugiai ir oriai gaudama visą pagalbą ir visas jai reikalingas kokybiškas paslaugas arti gyvenamosios vietos. Viskas. Mes nebeturime kurti kokių nors naujų biurokratinių institucijų, net nekalbant apie tai, kad nevyriausybininkai išreiškė susirūpinimą, kad kone pusė šios tarybos narių apskritai prieštarauja Vaiko teisių konvencijai, Europos Tarybos moterų teisių ir smurto prieš moteris įveikimo konvencijai ir taip toliau.
Mano klausimas yra, kam ji atstovaus? Nėra tokios kokios nors atskiros visuomenės grupės – šeimos. Mes visi esame šeimos. Aš užaugau šeimoje, nepilnoje, neteisingoje pagal šią tarybą. Dabar turiu savo šeimą, su vaikais, net bažnyčioje susituokusi. Visaip kaip atitinku net ir tą tradicinių šeimų požiūrį. Aš nesuprantu, ką man turėtų duoti ši taryba? Ką visiems mums…
PIRMININKAS. Laikas!
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). …turintiems savo šeimas ir užaugusiems šeimose…
PIRMININKAS. Laikas! Ačiū.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). …ir jas turintiems turi duoti ši taryba? Kuo ji mums padės…
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Visų pirma mes kalbame ne apie naujos politikos formavimą. Turbūt puikiai žinote, kad ir dėl Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo ministerija vėlgi iš naujo rengė kažkokius pasiūlymus, jų mes nematėme. Mes turime daugybę teisės aktų, įstatymų projektų, kurie yra susiję su šeimomis. Būtent taryba turės galimybes ir teisę pasisakyti, išdiskutuoti visus projektus. Tam yra, kaip matėte… Kodėl mes tiek ilgai užstrigome, kaip aš sakiau, su Šeimos tarybos sudarymu? Todėl, kad mums didžiausia problema buvo su savivaldybių… nes būtent reikalavimai buvo keliami, kad nebūtų politinio pasitikėjimo žmonių tarybų atstovų ir taip toliau. Čia nėra vien nevyriausybinės, kurias jūs žinote. Yra pateikti kandidatai iš trijų kartų, mes turėjome atmesti kandidatus būtent dėl tam tikrų politinių dalykų, nes įstatyme yra įrašyta. Pasižiūrėkite, kokie yra reikalavimai. Taigi, aš manau, savivaldos atstovai, mokslininkai, man atrodo, jums, Dovile, tikrai dirbančiai su vaikais, su šiais klausimais… Tie mokslininkai, kurie yra įrašyti, turbūt trys, tikrai jais galima pasitikėti. Aš asmeniškai visus tris pažįstu ir aš tikrai pasitikiu jų darbu ir jų pareikšta nuomone. Mums mokslininkų pozicijos ir nuomonės daugeliu atvejų tikrai pritrūksta.
PIRMININKAS. Dėkojame už pristatymą ir atsakytus klausimus.
Gerbiami kolegos, dėl motyvų – P. Urbšys. Prašau.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, norėčiau, kad jūs dabar atkreiptumėte dėmesį į tuos teiginius. Per pastaruosius…
PIRMININKAS. Būtų gerai per mikrofoną.
P. URBŠYS (MSNG). Norėčiau, kad jūs, Seimo nariai, atkreiptumėte dėmesį į šiuos teiginius. Per pastaruosius dešimtmečius visos Europos šalys susidūrė su svarbiais, nors ir netolygiais, pokyčiais šeimos sektoriuje. Daugelyje šalių sumažėjo gimstamumas, mažėjo santuokų skaičius, didėjo alternatyvių partnerystės, tėvystės formų neregistravus santuokos socialinis pripažinimas. Galų gale sparčiai išaugo skyrybų lygis. Įvairiose šalyse šių reiškinių priežastys skirtingos, politinių diskusijų objektu dažnai tampa ne šeimos problemos, o lyčių lygybės ar vaikų gerovės klausimai. Galima teigti, kad daugelyje Europos šalių santuoka praranda institucinį vaidmenį, o tėvystė vis labiau institucionalizuojama. Štai taip lesbiečių, gėjų, biseksualų, transseksualų internetiniame puslapyje apibūdinamas šių dienų iššūkis šeimai. Pripažinkime – labai atvirai tiksli šeimos situacijos diagnozė. Tai šita Šeimos taryba yra tam, kad mes suteiktume šeimai deramą institucinį statusą arba jai jį sugrąžintume. Būtent ta tarybos sudėtis tokia ir yra. O tie, kurie nori šeimą padaryti bile kuo ir pakeisti kažkokiu naujadaru, tai, be abejo, priešinsis tai nuostatai. Bet tai gal ir atspindi mūsų pažiūrų skirtumus čia, Seime, ir skirtingus požiūrius į labai svarbią instituciją kaip šeima. Man atrodo, čia ne tragedija, jeigu tokį požiūrį mes turime čia, Tautos atstovybėje, nes mes atspindime savo rinkėjų nuostatas.
PIRMININKAS. S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Povilai, jūsų žodžiai kaip Dievui į ausį. Tačiau kadencijos pradžioje mūsų partijos pirmininkei jūs net neleidote kalbėti dėl to, kad ji buvo nėščia, ir sakėte, moteris neturėtų teisės pasisakyti vienais ar kitais klausimais. Tai aš labai labai bijau tokių moralistinių pamokslų iš tokių teisybę žinančių žmonių kaip tamsta ir tokių tarybų, kurios iš tikrųjų gautų mandatą sakyti ir įsakinėti žmonėms – gyventi santuokoje ar ne, kaip turėti vaikų, kaip juos auklėti, kada skirtis ir kaip skirtis. Aš labai bijau valstybės, kuri pradeda maitinti vieną konservatyvią šaką politikos, kuri pradeda su biudžetiniais pinigais, o jų yra 60 tūkst. eurų. Šita visuomeninė taryba paversta biudžetine įstaiga. Paklauskime savęs iš tikrųjų, ko reikia šiandieninėms šeimoms, visokioms šeimoms, net tokioms šeimoms, kurias lieps ar nelieps sudaryti, remti ir kitaip skatinti šita taryba? O šeimoms reikia ir psichologinės pagalbos, ir apsaugos nuo smurto.
Stambulo konvencija yra vienas tų dokumentų, kuris turėtų būti prioriteto tvarka šitoje kadencijoje patvirtintas. Vietoj to mes užsiimame siaurių religinių interesų prakišimu už valstybės pinigus. Aš esu prieš tai, nes iš tikrųjų Europa eina kitu keliu – tolerancijos keliu, diskusijų ir profesionalios psichologinės pagalbos keliu. Dabar, sudarydami šitą Šeimos tarybą, kuri susideda iš siauro spektro atstovų… Vien įrodymas tai, kad 14 moterų, ir vyras dažnai pasako apie tai, kad priedermės… Mes čia, ypač moterys, turėtume pasisakyti prieš tokias institucionalizacijas, kai moterims yra ypatingai pasakoma iš moralinių paskatų. Aš prieš tokį cenzūros institucionalizavimą. Gerbiamas Povilai, tikrai, kas kas, bet jūs, kuris kalbėjote apie moters roles, neturėtumėte agituoti už tokias institucijas, kurios dar valstybės vardu formuos politiką. Prieš.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų. Prašau, P. Urbšys. Ne, tada vėliau. Gerbiami kolegos, nuomonės išsiskyrė, balsuojame, paskui pasakysite savo nuomonę.
Vyksta balsavimas. Balsuojame dėl Nacionalinės šeimos tarybos sudėties projekto. Užsiregistravo 76 Seimo nariai. Balsavo 73 Seimo nariai: už – 56, prieš – 6, susilaikė 11. Po pateikimo yra pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Svarstysime birželio 2 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkojame, pritarta.
Dabar replika po balsavimo. Prašom, P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Keletą kartų buvo paminėta mano pavardė ir šitame kontekste, jog aš pasipiktinau, kad įstatymo projektą pristato besilaukianti moteris. Noriu pasakyti dar kartą, man nėščia moteris yra didžiausios pagarbos vertas žmogus, būtent ji yra gyvybės simbolis. Ir man buvo nesuprantama, kaip tokios būsenos žmogus, kuris po savo širdimi nešioja kitą gyvybę, eina į Seimo tribūną su įstatymo projektu, kuris paverčia embrioną kažkokia chemine žaliava laboratorine ar preke. Man atrodo, tai yra du nesuderinami dalykai. Pagal lietuvių tautos tradiciją buvo netgi draudžiama skersti gyvulį tame kieme, kuriame gyvena nėščia moteris. Jeigu tas dorovinis aspektas jums yra nesvarbus, tai apie kokį šeimos požiūrį jūs galite kalbėti?
PIRMININKAS. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiami kolegos, ačiū, kad palaikėte šitą įstatymo projektą, kuris iš tikrųjų kalba apie šeimos stiprinimą. Bet atsiliepdamas į tai, ką S. Gentvilas pasakė, kad svarbiausias šeimos rūpestis yra Stambulo konvencija, čia yra kažkokia diktatūra. Tai visi gamtamokslininkai, Mokslų akademija, kuri yra parašiusi savo nuomonę apie šitą Stambulo konvenciją, visi žmonės, kurie normaliai supranta, kas yra vyras ir žmona, vyras ir moteris, yra kažkokia sekta, mažumos sekta, kuriai turi būti primesta Europos Komisijos ar kokių nors komisarų nuomonė, tai, ką jie daro Afrikoje savo pagalba.
Man tikrai yra baugu, kad mums mėginama primesti nesąmonių nesąmonę, kad žmogaus lytis gali keistis kelis kartus per dieną ir visas tas lytis mes turime pripažinti ir gyventi tokioje visuomenėje. Tai šito mėginama siekti. Tikrai dėl to yra baugu, kad mes tokias kvailystes galėtume kada nors pripažinti čia gyvendami kartu. Man dėl tų kvailysčių tikrai baugu.
PIRMININKAS. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Pradžioje suėmė nervas, bet paskui galvojau, na, ar verta. Tačiau aš pastebiu vieną dalyką, kad diskriminavimas nėštumo pagrindu tampa pateisinamas ir paaiškinamas taip, kaip supranta prelegentas. Bet tai yra diskriminacija, teisės atėmimas nėščiai moteriai pateikti projektą. Dabar šitą Šeimos tarybos projektą, na, kaip kitaip pavadinti, jeigu ne diskriminavimu lyties pagrindu, santykis 14 : 1. Tai jūs galite gražiai suokti, gražiai šnekėti, spjaudytis ant kitokio supratimo ir kitaip suprantančių, tačiau mes diskriminacija neužsiimame, mes kaip tik sakome, kad jos nevalia daryti.
Jūsų konkretūs veiksmai išvaryti iš tribūnos nėščią Seimo narę, suformuoti Šeimos tarybą iš 14 moterų ir vieno vyro, yra akivaizdi diskriminacija. Na, aš manau, kad jeigu tas teisės aktas, nutarimas dėl Šeimos tarybos suformavimo, toks ir liks priėmimo stadijoje, aš kreipsiuosi į lygių teisių kontrolierių prašydamas nustatyti, ar formuojant Šeimos tarybą nėra diskriminacijos lyties požiūriu. Jūs galvokite, ką darote ir kaip formuojate Šeimos tarybą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dar nori Virginija? Prašom. V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Aš norėčiau. Tikrai diskriminacija neturi būti taikoma jokios lyties pagrindu, nei dominuojant moterims, nei dominuojant vyrams.
Bet aš norėčiau pasakyti repliką dėl gerbiamo kolegos R. J. Dagio pasakymo, dėl Stambulo konvencijos demonizavimo ir kažkokių neaiškių aspektų toliau išsakymo. Pirmiausia gal mes nekalbėkime apie tai, nes tai yra Smurto prieš moteris konvencija, kuri iš tiesų turėtų būti užtikrinta, o ne nukreipta kažkokia kita linkme, kur pasakoma maždaug, vos ne teigiama, kad galbūt… Dabar suprantame, kad galima prieš moterį smurtauti ir moteris turi būti kažkokia, na, prieš ją turi būti savininkiškumas taikomas. Aš manyčiau, turėtume apie tai kalbėti.
PIRMININKAS. D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Iš tikrųjų labai skaudu demokratinės valstybės parlamente girdėti, kad jeigu, pavyzdžiui, aš manau, kad tuos 60 tūkst. eurų būtų geriau skirti paslaugoms šeimai, arba jeigu manau, kad Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris įveikimo yra Lietuvai svarbi, esu apšaukta sektos atstove. Nei aš, nei mano šeima nesame jokios sektos atstovai. Prašau gerbti vieniems kitus.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, prašau gerbti. Aš daugiau kalbėti neleisiu.
J. Sabatauskas baigia. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų liūdna girdėti, kad kai kas iš mūsų kolegų demonstruoja savo prietarus ir aiškina, kas gali kalbėti, kas negali kalbėti, kas gali pristatyti įstatymą ir kokį įstatymą. Čia yra segregacija ir diskriminacija vienu metu, nes jokiu pagrindu negali būti žmogus diskriminuojamas, juo labiau tautos atstovas, kuris gali pateikti bet kokį įstatymo projektą. Tai vienas momentas. Nedemonstruokite savo tų, jūsų manymu, „aukštumų“, o iš tikrųjų žemiau plintuso.
Dar vienas momentas. Teisingai pasakė kolegė V. Vingrienė, kad demonizuojame Smurto prieš moteris konvenciją ir prisikabiname prie vieno žodelio toje konvencijoje, užuot šiandien svarstę įsteigti tarybą, kuri sunaudos 60 tūkst. eurų. Mes nerandame pinigų socializacijos centrams – pagalboms moterims, patiriančioms smurtą, centrams. Kur mes einame?
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamiems kalbėtojams.
Gerbiamas Rimantai Dagy, dešimt sekundžių.
R. J. DAGYS (MSNG). Labai trumpai noriu dėl paties įstatymo esmės, dėl to, kur mes čia kalbame apie lyčių lygybę. Kokiu būdu ir kokia konvencija remdamiesi mes galėtume parašyti, kad visuomeninės organizacijos deleguoja į mūsų komisiją būtent vyrą ar būtent moterį? Kaip mes turime priversti? Kokia būtų ta lyčių lygybė, jeigu mes tą dalyką padarytume? Ar yra kokia nors logika, ar nėra jokios logikos prieštaraujant? Čia būtų pati didžiausia diskriminacija, jeigu mes taip būtume pasielgę.
PIRMININKAS. S. Jovaiša. Prašyčiau trumpai paklausti.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Aš labai trumpai. Norėčiau, kad sprendžiant visas šias problemas, nesutarimus dar būtų svarstyti prijungtas ir Žmogaus teisių komitetas. Manau, kad pirmininkas taip pat pritaria, ir mes tas lygybes, nelygybes išsiaiškinsime. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Matyt, tą patį norėjo P. Urbšys pasakyti. Taip?
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, jūs atkreipkite dėmesį. Aš esu kaltinamas tuo, kad aš neleidžiu išsakyti kitokios nuomonės, bet, prisiminkite, aš pasisakiau už šį mūsų nutarimo projektą ir pripažinau, kad gali būti skirtingos nuomonės. Ką man pasakė Simonas? Tu iš viso neturi teisės kalbėti, nes tu turi kitokią nuomonę! Aš tada bandžiau apginti savo nuomonę, bet man vėl sako: tu esi žemiau plintuso.
PIRMININKAS. Gerai. Dėkojame, kolegos, už išsakytas nuomones ir baigiame diskusiją dėl šio klausimo. Bet buvo pasiūlymas papildomai įtraukti Žmogaus teisių komitetą. Ar galime bendru sutarimu įtraukti? (Balsai salėje) Ne.
Balsuojame. (Balsai salėje) Kas pritaria, kad papildomas komitetas būtų Žmogaus teisių komitetas, prašom – už, kas turi kitą nuomonę… Balsuojame. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 81. Balsavo 81: už – 46, prieš – 18, susilaikė 17. Kaip papildomas komitetas yra paskirtas Žmogaus teisių komitetas. Svarstysime tą pačią dieną – birželio 2 dieną.
Gerbiami kolegos, kitas darbotvarkės klausimas – projektas Nr. XIIIP-4844. Vėl nematau A. Širinskienės. Gerbiamas Simulikai, ar sugebėtumėte… Dabar galima? Ačiū.
18.06 val.
Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 156 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4505(2) (pateikimas)
Skelbiamas kitas darbotvarkės klausimas – Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4505. Pranešėjas – V. Simulikas. Prašom.
V. SIMULIK (LVŽSF). Gerbiamas Seimo vicepirmininke, mieli kolegos, aš jums viso aiškinamojo rašto neskaitysiu. Aš tik atkreipsiu dėmesį, kad įstatymo projektu siūloma Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 1 punktą papildyti nuostata, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas galėtų būti atnaujinamas ne tik kai Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismo sprendimas byloje prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir jos papildomiems protokolams, bet ir kai Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismo sprendimu pažeista Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte įtvirtinta asmens teisė.
Noriu pabrėžti, kad Lietuvos Respublika prie Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto ir jo papildomų protokolų prisijungė Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos prisijungimo prie Tarptautinės žmogaus teisių chartijos dokumentų“. Įsigaliojo 1992 m. vasario 20 d. pagal 1969 metų Vienos konvencijos dėl tarptautinių sutarčių teisės 26 straipsnį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotos Lietuvos Respublikos sutartys yra sudėtinė Lietuvos teisinės sistemos dalis.
Noriu atkreipti dėmesį, kad ir mūsų Seimo Teisės departamentas ir Europos teisės departamentas neturi jokių pretenzijų. Norėčiau atkreipti dėmesį – kituose kodeksuose yra numatyta, kad Lietuva, būdama Jungtinių Tautų nare, kreipė dėmesį į Žmogaus teisių komiteto išvadas. Mes kalbame ne apie kišimąsi į procesus, kai vyksta teismai, bet jei žmogus išnaudoja visus sprendinius ir mato, kad yra pažeistos jo teisės, vadovaudamasis Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto sprendiniu, jis galėtų dar kartą kreiptis atnaujinti procesą. Kuo jis baigsis, aišku, niekas nenurodys. Bet kuriuo atveju tokių procesų būtų vienetai. Bet siekiant teisingumo, mūsų tikslas yra teisingumas, turėtų būti sudarytos galimybės žmogui tai įgyvendinti, tuo labiau kad mes esame Jungtinių Tautų nariai. Ir tik šis vienintelis kodeksas neturi to. Kituose dviejuose kodeksuose yra tai įdėta. Taigi, norėčiau, kad kolegos Seimo nariai palaikytų tai, nes teisininkai pripažįsta, kad reikia įdėti šitą papildomą.
PIRMININKAS. Gerbiamas pranešėjau, nepabėkite iš tribūnos. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Klausant skamba taip, kad čia yra kažkaip susiję su buvusiu Prezidentu R. Paksu. Jungtinių Tautų komiteto sprendimas ir taip toliau. Jūs sakote, kad šiuo atveju nėra jokių tokių atvejų, tiesiog teoriškai svarstote. Bet ar jūs gilinotės? Prašom pasakyti ir atsakyti, kaip tada Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto sprendimas dėl R. Pakso bylos yra susijęs su jūsų siūlomu projektu? Aš už jį pasirengęs balsuoti, nepaisant jūsų atsakymo. Nenoriu čia sieti su vienu asmeniu, bet juk tai yra precedentas. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas Lietuvos atžvilgiu yra priėmęs vieną sprendimą, tai yra dėl R. Pakso. Beje, jis nėra mus įpareigojantis. Klausimas, ar tai būtina įkišti į šio įstatymo vidų.
V. SIMULIK (LVŽSF). Patikslinsiu. Dėl R. Pakso mes turime pakeisti kai kuriuos norminius dokumentus Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimu. Tai yra jis mus įgalioja ir įpareigoja. Visiškai nesusiję su Jungtinių Tautų… Taip, yra žmonių, dėl kurių Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitete pripažinta, kad Lietuvos teismai nesąžiningai atliko tyrimus ir sprendinius tų žmonių atžvilgiu. Jie turėtų galimybę. Bet tokių būtų du, trys žmonės. Tai visiškai nesusiję su buvusiu Prezidentu ponu R. Paksu.
PIRMININKAS. Klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, įprasta, kad tokie klausimai dėl bylos atnaujinimo arba proceso atnaujinimo būna baudžiamajame procese. Dabar jūs teikiate Administracinių bylų teisenos įstatymą. Paprastai ten dažniausiai būna dėl terminų praleidimo ir panašiai. Ar tai reiškia, kad Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas, nagrinėjęs tokį klausimą, priims palankų sprendimą (jis šiaip jau yra rekomendacinio pobūdžio), tapsiantį privalomą mūsų teismams?
V. SIMULIK (LVŽSF). Atnaujinimui greičiausiai taip, bet sprendimui – ne. Bet galimybė žmogui kreiptis ir gauti išvadą, kuri gintų jo teises. Aš šneku apie teisingumą, aš nešneku apie teismus, kurie turi teisę priimti sprendimą tokį, kokį jie mato pagal savo supratimą, pagal teisę taip, kaip jie supranta. Šiuo atveju šnekame apie galimybę piliečiui ginti savo teises.
PIRMININKAS. Dėkojame.
V. SIMULIK (LVŽSF). Ir norėčiau prašyti, jeigu pritartumėte, papildomu komitetu skirti Žmogaus teisių komitetą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame už pateiktą projektą ir atsakymus į klausimus. Dėl motyvų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkojame, pritarta bendru sutarimu.
Pagrindiniu komitetu siūlomas skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomu – Žmogaus teisių komitetas. Galime pritarti bendru sutarimu? Svarstysime birželio 25 dieną. Gerai? Dėkojame, pritarta.
18.06 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4779 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4779. Pranešėja – A. Gedvilienė. Prašom.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, su Seimo nariais P. Čimbaru, S. Gentvilu, L. Balsiu teikiame patobulintą Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio pakeitimą. Juo siekiama, kad už aplinkos teršimą būtų galima skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių ir transporto priemonių konfiskavimą.
Atkreipiu dėmesį, kad Valstybinių miškų urėdija regioniniuose padaliniuose visoje Lietuvoje per 2019 metus surinko ir sutvarkė apie 700 tonų buitinių, statybinių ir visokių kitokių atliekų. Dabar yra pakankamai platus reglamentavimas, gana didelės baudos numatytos, tačiau konsultuojamės su visuomene, su neetatiniais aplinkosaugininkais, taip pat su miškų savininkais ir teikiame šį projektą. Prašome įtraukti galimybę, kad pareigūnai ir teismai galėtų skirti papildomą griežtesnę bausmę, tai yra mašinos konfiskavimą, už dideliais kiekiais teršiamus miškus, pamiškes, pakeles ir kitas vietas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Minutėlę, nepabėkite. Nori klausti gerbiamas K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama kolege, pati idėja galbūt ir nebloga, bet noriu paklausti, dėl ko ir Teisės departamentui turbūt neaiškumų kyla. Gal galite pasakyti, kas yra dideli kiekiai, ir kaip jūs galvojate, kaip turėtų elgtis tuo metu policija ar prokuratūra, jeigu automobilio vertė yra mažesnė už kiekį tų atliekų, kurios būtų išmestos, ir tas automobilis galėtų būti lygiai taip pat laikomas atlieka?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Dideli kiekiai yra numatyti pačiame Administracinių nusižengimų kodekse. Tai yra 100 kub. decimetrų ir daugiau, 1 kub. metras ir daugiau, 5 kub. metrai ir daugiau, taip pat yra skirstoma pagal pavojingas, nepavojingas atliekas, saugomose teritorijose atliekas ir tiesiog teritorijose. Pagal tai ir siūloma taikyti mašinos konfiskavimą.
Aš nemanau, kad mašina vis dėlto yra, kaip pasakyti, prilyginama atliekai. Žmogus atvežė šiukšles, statybines ar kitokias, savo transporto priemone, ji yra galimai važiuojanti, kitaip ji negalėtų ten atsirasti. Vis dėlto manau, kad transporto priemonė yra tinkama sankcija pažeidėjui, teršėjui, ir nemanau, kad ji ar per didelė, ar per maža. Vertins kiekvienu atveju pareigūnas ir teismas.
PIRMININKAS. Klausia V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Gerbiama pranešėja, šiaip idėja iš tikrųjų gera, na, drausminanti priemonė. Bet grįžtant prie gerbiamojo ministro klausimo dėl tos transporto priemonės kaip atliekos, kaip, tarkime, žiūrėtumėte į tai, jeigu ta pati transporto priemonė būtų palikta miške kaip atlieka? Tai vienas iš aspektų.
Ir kitas. Jūsų siūlymas taip pat susijęs su neseniai gautu skundu, ir aš pati kreipiausi į Valstybinę miškų tarnybą, kadangi visuomenininkai rado paliktą miške šiukšlių kiekį. Dabar gavau Valstybinės miškų tarnybos atsakymą, kad jie tų šiukšlių kiekiuose rado dokumentus, kurie padeda atsekti to paties automobilio valstybinius numerius, bet užtruks, kol išsiaiškins, kam tas automobilis priklauso. Tai kaip jūs galvojate apie administracinę naštą ieškant ir išieškant, tokiu atveju ar neapkraus?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Bet kokiu atveju norint nubausti teršėją, jis bus surastas, jeigu jau yra kokių nors duomenų, ar valstybiniai numeriai, ar dar kas nors žinoma. Teršėjas bus rastas ir jam bus taikoma atitinkama bauda. Tiek teismas, tiek pareigūnai gali pagal adekvačiai, proporcingai vertinamą teršalų kiekį pritaikyti skirtingas baudas, koks tai teršalas, ar pavojingas aplinkai, koks kiekis ir taip toliau pagal įstatyme įvardintus kriterijus. O pati transporto priemonė, kuri palikta miške kaip atlieka, irgi kaip nors pakliuvo į tą mišką. Tikrai galima atsekti transporto priemonės savininką, rasti jį ir pritaikyti baudas.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai už pateiktą projektą ir atsakytus klausimus.
Dabar dėl motyvų užsirašė Seimo nariai… Aš tik nežinau dėl vežimo ir arklio, bet čia paskui išsiaiškinsime. S. Gentvilas. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, neseniai Valstybės kontrolė atliko auditą dėl aplinkos apsaugos kontrolės ir ten paaiškėjo, kad yra tūkstančiai įmonių, kurios atlieka atliekų turėtojų, atliekų tvarkytojų vaidmenis, ir draudimai, kurie yra užtikrinti jų veiklai, yra juokingai maži. Absoliučiai dominuojantis dydis yra 200 eurų draudimo garantija jų veiklai. Mes turime aibę tokių įmonių, kurios su nepavojingomis atliekomis dirba ir turi minimalius savo veiklos draudimus. Tik laimės dalykas, kad neturime daug tokių feniksų. Kas žino, kiek yra užkasta tokių atliekų.
Antras argumentas ir toks priekaištas dabartinei aplinkos apsaugos kontrolei buvo neveikianti GPI sistema ir vis dar neaiškūs atliekų srautai. Iš tikrųjų jau 2,5 metų neveikia sukurta atliekų informacinė sistema ir ji iš tikrųjų leidžia paslėpti arba išvežti tiesiog į mišką atliekas. Šiandien įstatymas leidžia už įvairius dydžius taikyti baudas nuo 60 eurų iki 6 tūkst. eurų pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Tačiau kartais, pavyzdžiui, ne paslaptis, kad ir Klaipėdos rajone, ir Vilniaus rajone matome didelius atliekų kiekius, jais yra atsikratoma, ir tam iš tikrųjų reikia autotransporto priemonių. Tai nėra šiaip suvalgyto ledo numestas popieriukas. Tai yra transporto priemonėmis atvežamos atliekos ir jomis atsikratoma. Nusikaltimo darytojas turėtų rizikuoti ne tik pinigine bauda, bet ir transporto priemonės konfiskavimu. Siūlyčiau pritarti pateikimo stadijoje.
PIRMININKAS. Ir J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš principo kolegės ketinimai yra geri ir tos priemonės, kurios ir dabar taikomos, iš dalies veikia.
Aš tik labai drįsčiau abejoti, kad tie šaldymo atliekų kiekiai miškuose yra kokie nors padidėję. Man teko dalyvauti tame procese maždaug nuo 2009 metų, kai bent jau mano rajone buvo įvesta rinkliava už atliekų šalinimą, ir pastaruosius dešimt metų tie kiekiai iš tikrųjų mažėja. Visur – ir miškuose, ir pakelėse, ir parkuose. Žmonės sąmoningėja. Ne veltui Lietuva investavo daugybę milijonų eurų į regioninių atliekų tvarkymo centrų įsteigimą. Yra stambiagabaričių atliekų aikštelių, žaliųjų atliekų aikštelių ir jose yra gana sklandžiai šalinama. Nereikia užmiršti, kad ir tas konfiskuotas už teršimą automobilis, kuris gali būti kaip atlieka, neužmirškime, jį reikės konfiskuoti, jį reikės saugoti, jį reikės utilizuoti. Kartais turbūt ta jo vertė bus daug didesnė už administracinę naštą.
Iš principo nėra blogas siūlymas, bet manau, kad tų priemonių, kokios yra dabar, pakanka, kad tos atliekos būtų šalinamos saugiai. O mūsų visuomenę visada reikia šviesti ir ateityje tai daryti, kad, kiek įmanoma, tų atliekų nepatektų į mus supančią aplinką.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, nuomonės išsiskyrė. Balsuojame.
Užsiregistravo 73 Seimo nariai. Balsavo 73 Seimo nariai: už – 34, prieš nėra, susilaikė 39. Įstatymo projektui nėra pritarta. Alternatyvus balsavimas. Ar siūlome iniciatoriams tobulinti, ar atmesti? Balsuojame.
Užsiregistravo 70 Seimo narių. Balsavo 68 Seimo nariai: už – 46, prieš – 22. Projektas siūlomas tobulinti.
18.16 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4848 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, rezervinis 1 klausimas – Seimo rezoliucija… (Balsai salėje: „Buvo.“) Atsiprašau, buvo. Statybos įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4848. Prašom, gerbiamas ministre Kęstuti Mažeika, į tribūną.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, šį projektą parengti paskatino būtent tai, kad turi būti suderintos Nekilnojamojo turto kultūros paveldo apsaugos įstatymo ir Statybos įstatymo nuostatos. Šiuo projektu siūloma atsisakyti prievolės Kultūros paveldo departamentui tikrinti statinių projektus, kai statybos darbai projektuojami kultūros paveldo statinyje, savivaldybės saugomais paskelbtuose kultūros paveldo statiniuose ar jų teritorijose, vietovėse ar apsaugos zonose esančiuose statiniuose. Priėmus šį įstatymo projektą, aplinkos ministras, vadovaudamasis Statybos įstatymo 27 straipsnio 9 dalimi ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 6 straipsniu, nustatys savivaldybių administracijoms prievolę tikrinti statinių projektus, kai statybos darbai projektuojami būtent kultūros paveldo statinyje, savivaldybės saugomais paskelbtuose kultūros paveldo statiniuose ar jų teritorijose, vietovėse ir apsaugos zonose esančiuose statiniuose. Trumpai tiek. Jeigu bus klausimų, atsakysiu.
PIRMININKAS. Dėkojame už pristatymą. Jūsų nori klausti šeši Seimo nariai. E. Pupinis, prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, atsisakau klausimo.
PIRMININKAS. Ačiū, atsisakote. N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Ar šita pataisa dėl to, kad Panevėžio miesto savivaldybė galėtų iššvaistyti pinigus investuodama į kino teatrą „Garsas“, užuot pasirinkusi netoliese esantį gražų, smetoninį, raudonų plytų pastatą?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Jeigu kalbame apie lėšų iššvaistymą, tai turėtume tą informaciją, jeigu kokią nors turite, perduoti atitinkamoms tarnyboms. Bet galiu pasakyti pavyzdį. Marijampolės savivaldybėje, kai buvo projektuojama ir dėl turbūt politinių motyvų buvo paskelbta būtent kultūros paveldu teritorijoje tvora, dėl kurios atsiradimo realiai sustojo galimo didžiulio sporto centro statybos, jisai buvo iškeltas į kitą vietą, toje vietoje šiandien ta pati tvora apaugusi piktžolėmis, krūmais ir iš tiesų neišnaudota erdvė. Tiesiog, kad pati savivaldybė turėtų nuspręsti, kaip elgtis su savo lygmeniu paskelbtais kultūros paveldo saugomais statiniais ir priimti sprendimus, kaip geriausia turbūt vietos bendruomenėms.
PIRMININKAS. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Čia turbūt panašus klausimas, bet gal ne apie tvorą, apie patį architektūrinį pastatą. Kaip žinote, turbūt yra ne vieni metai, kai vyksta tarp vietos bendruomenės, meno, kultūros pasaulio ir savivaldybės konfliktas, tūkstančiai žmonių yra pasirašę, net garsioji aktorė R. Lee, dėl pastato ketinimo nugriauti, pakeisti į kitą ir panašiai. Man yra neramu dėl kitų miestų galimo tokio pasinaudojimo šiuo įstatymo projektu, ar nepasinaudos šita pataisa kitos įstaigos, kitos savivaldybės ir taip naikins paveldo tuos pastatus?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Na, turbūt jūs maišote dvi skirtingas institucijas. Šiuo atveju kultūros apsaugos statusą suteikia kai kuriais atvejais Kultūros ministerijai pavaldus Kultūros paveldo departamentas ir kitais atvejais pati savivaldybė gali paskelbti tuos statinius ir uždėti vienokį ar kitokį apsaugos statusą. Tai mes kalbame tik apie tuos statinius, kuriuos saugo pati savivaldybė, bet kai kuriais atvejais, kad ir pati savivaldybė, jeigu paskelbusi, na, Kultūros paveldo departamentas turi suteikti leidimą arba leisti tą pastatą eksploatuoti, renovuoti, kažką perprojektuoti ir taip toliau, ir taip toliau. Siūlymas yra, kaip ir minėjau, suderinti Statybos įstatymą ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą, kad to lygmens dokumentai būtų… jeigu priima savivaldybė, tai lygiai taip pat savivaldybė priimtų ir sprendimus.
PIRMININKAS. Ir klausia A. Gedvilienė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Ministre, aš pati mačiau, kaip Aplinkos apsaugos komitete didžiulį spaudimą darė Panevėžio miesto savivaldybės valdininkija, ir man darosi truputį neramu, nes šiuo įstatymo projektu atlaisviname visoms savivaldybėms taisykles. Kai jos kultūros paveldo objektais paskelbia savarankiškai tam tikrus ypatingus statinius ar objektus, kita valdžia, kuri tikrai keisis kas ketveri metai, gali visai kitaip žiūrėti. Pavyzdžiui, Panevėžio kino teatrą „Garsą“ rekonstruoti į tokią didžiulę, baisiai nepatrauklią akiai, na, aš pasakysiu drąsiai, plytą…
Man atrodo, tai yra visiškai neparengtas įstatymo projektas, nes jis nemato platesnės situacijos. Manau, mes turėtume daug plačiau pažiūrėti į statybos ir kultūros paveldo objektų reguliavimą, kad nenueitume tokiu keliu, kad paskui savivaldybė, jeigu tik turi galimybę gauti Europos Sąjungos pinigų, šoka ir keičia visus savo kultūros paveldo pastatus į renovuotinus.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama kolege, už klausimą. Turbūt jūs neperskaitėte iki galo aiškinamojo rašto, ko siekiama šiuo projektu. Ir vėlgi kalbame apie skirtingo lygmens teisės aktus ir įstatymus. Cituoju: „Pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 6 straipsnį už savivaldybės tarybos paskelbtų saugomų objektų apsaugą atsako ne Kultūros paveldo departamentas, o savivaldybės.“ Tuos sprendimus, kuriuos priima savivaldybės, turėtume suderinti su Statybos įstatymu, kurie turbūt neturėtų prieštarauti vienas kitam.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, KPD specialistai sako, kad jau prieš 15 metų tos funkcijos įstatyme yra atskirtos. Aišku, čia savivaldybėms suteikiama daugiau tų funkcijų, tačiau dažnai tokie dalykai baigiasi, kai paskui susipyksta kaimynai, politikai dėl kokio nors tokio tipo pastato, tada jau kreipiamasi į KPD, kad jie, tarsi pasitelkę savo tokį vėzdą, gelbėtų situaciją. Ar nebus šiuo atveju taip, ar čia ne per daug įstumiamas KPD?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Tikrai ne. Kaip jūs pastebėjote, tie sprendimai yra priimti ir atskirtos tos funkcijos, bet šiuo atveju siekiame suderinti Statybos įstatymo nuostatas su Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatomis. Čia ir yra esminis momentas, kad nebūtų priešpriešos, nes tas interpretavimas iki šiol ir buvo, todėl ir pačiam KPD kildavo, jie gaudavo daugiau probleminių klausimų, dėl ko vykdavo tos batalijos, kaip jūs sakote, tarp kaimynų, tarp institucijų ir įvairiausiais kitais lygiais.
PIRMININKAS. Ir klausia A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, ar neturėtumėte pirmiausia susiderinti su savo kolega kultūros ministru, ar ši funkcija nebūdinga Kultūros paveldo departamentui, ar jiems tai perteklinė funkcija? Galbūt pirmiausia reikėtų taip susiderinti, nes dabar atrodo, kad jūs norite iš ministro atimti duoną.
Kitas dalykas. Ar šio įstatymo pakeitimo nepaskatino Kačiūniškės dvaro istorija? (Balsas salėje: „Kieno?“) Taip, Kačiūniškės dvaro Kauno rajone. Ten gyvena vienas žymus meras iš miesto ir tai būtent savivaldybės paskelbtas kultūros paveldo objektas. Dabar meras delsia sumokėti 34 tūkst. eurų baudą vien dėl to, kad nugriovė svirną, ir Kultūros paveldo departamentas išrašė jam tokią baudą.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Tikrai nenorime iš Kultūros ministerijos atimti nei funkcijų, nei instrumentų. Jeigu jūs uždavėte klausimą apie Kauno miesto merą, kuris įsikūręs Kauno rajone, šiuo atveju kalbame apie Kauno rajono savivaldybę, kuri priima tam tikrus sprendimus savo rajono ribose. Jie šiuo atveju nusprendžia, ar ten galima statyti, ar koreguoti, ar plėsti, ar priimti kitus sprendimus, bet šiuo atveju to neturėtų daryti, kaip jūs sakote, Kauno miesto meras, pasitelkdamas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos specialistus ir darydamas vienokį ar kitokį spaudimą. Mes ir kalbame apie galias ir tas funkcijas, kurios atliekamos savivaldos lygmeniu, kad savivalda priimtų tuos sprendimus.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamam ministrui už pristatymus ir atsakymus į klausimus.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar motyvai. S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, norėčiau kalbėti už ministro teikiamą projektą ir numalšinti nuogąstavimus, kad čia yra kažkas nukreipta prieš Kultūros ministerijos politiką. Pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymą Kultūros paveldo departamentas turi teisę inicijuoti objekto pripažinimą nacionalinės svarbos kultūros paveldo saugomu objektu. Kultūros paveldo departamentas gali inicijuoti tokį kreipimąsi. Vertinimo taryba nustato vertingąsias objekto vertybes ir jis tampa nacionaliniu lygmeniu saugomas objektas.
Taip nenutiko dėl Panevėžio kino teatro „Garsas“. Tai nebuvo inicijuota. Tai padarė savivaldybės taryba inicijuodama, kad tai bus vietinės reikšmės objektas. Dabar savivaldybė, planuodama investicijas į šį objektą, susiduria su tuo, kad pati nusprendė, jog tai yra vietinis saugomas objektas ir jį reikia konvertuoti į ką nors naujo su europiniais pinigais. Tikrai čia klausimas apie iššvaistymą atkrinta, nes tai yra europiniai pinigai, kurie bus investuojami, skiriamos valstybės investicijų programos lėšos. Neturėtų būti nuogąstavimų, kad kažkas yra daroma ne taip. Tai yra savivaldybės lygmens objektas, į kurį yra investuojama, ir savivaldybė turėtų apsispręsti dėl jo ateities, o ne Nacionalinis kultūros paveldo departamentas.
Tai yra apie savivaldos teises. Šis konfliktas būtų neįvykęs, jeigu Panevėžys nebūtų įvertinęs savo modernistinio paveldo ir nebūtų įvardinęs šio objekto. Valstybei net nerūpėjo šis objektas, grubiai tariant. Tiktai pati Panevėžio savivaldybė įvardino, kad tai yra reikšmingas objektas, į kurį verta investuoti.
Aš manau, kad savivaldybės neturėtų būti baudžiamos už tai, kad įvardina vienus ar kitus objektus kaip saugomus, ir reikia leisti joms investuoti į juos. Šis įstatymo pakeitimas leistų nutraukti ilgai trunkančius teisminius ginčus tarp Kultūros paveldo departamento ir Statybų inspekcijos.
PIRMININKAS. Ir nuomonė – A. Gedvilienė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Šis įstatymo projektas atsirado tada, kai Aplinkos apsaugos komitete dalyvavo Panevėžio vadovybė, prašydama pagalbos pakeisti įstatymus, kad jie galėtų pakeisti būsimus teismo sprendimus.
Atkreipiu dėmesį, kad Statybos inspekcija kreipėsi į teismą ginčydama savivaldybės išduotą statybos leidimą Stasio Eidrigevičiaus menų centro statybai. Rekonstrukcija, pertvarkant „Garso“ pastatą į dabartinį numatytą menų centrą, tai yra iš principo pakeičiant visą pastatą, perstatant jį ir padidinant jo tankumą, užstatymo plotą ir aukštingumą, prieštarauja bet kokiai urbanistinei logikai. Aš kviečiu Seimo narius pažiūrėti į projektą. Tai tikrai darkantis miestą projektas. Siūlau neįklimpti į vienos savivaldybės problemą ir nespręsti jos Seime, priimant kokias nors išlygas.
Sutinku, kad savivaldybės lygmens objektai ir KPD kontroliuojami objektai turi tam tikrų kolizijų ir nėra iki galo išspręsti. Bet mes, kaip Seimas, kaip parlamentas, neturėtume bėgti pagal vieną Panevėžio atvejį, pagal jų bylą ir padėti jiems dabar pažeistą įstatymą ištaisyti tokiu būdu. Aš pasisakau griežtai prieš. Kviečiu išgirsti visuomenės nuomonę. Panevėžiečiai, surinkę daugiau kaip 4 tūkst. parašų, prašo, kad šio pastato ten nebūtų.
Iš kitos pusės, meras organizavo 800 parašų iš pavaldžių institucijų. Aš labai norėčiau atkreipti dėmesį, kad tai yra kova, ir nenorėčiau, kad Seimas įsiveltų į tokią kovą. Tuo labiau kad pats…
PIRMININKAS. Dėkojame, laikas. Ačiū. Nuomonės išsiskyrė, balsuojame.
Užsiregistravo 67 Seimo nariai, balsavo 66 Seimo nariai: už – 39, prieš – 13, susilaikė 14. Projektui po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas. Svarstymas – birželio 25 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Ne. Prašom, gerbiamas R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ministro darbas yra išgirsti, išklausyti ir pateikti. Tai yra teisėta, kaip ir visų ministrų. Viskas gerai. Tačiau, kadangi turime neaiškumų, aš norėčiau paprašyti, kad kaip papildomas būtų Kultūros komitetas, nes šie dalykai susiję su kultūros paveldu. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamas V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, kaip aš supratau, čia buvo pristatytas ne ministro inicijuotas, o Seimo nario K. Mažeikos projektas. Tai yra didelis skirtumas. Ne todėl, kad jis dviejuose asmenyse, bet kai Vyriausybės narys pateikia Vyriausybės vardu, tai jau būna tam tikro pagrindo įtarti, kad gali būti viskas gerai. Kuomet yra tokia asmeninė iniciatyva, ypač pusę septynių vakaro, kai visi užmiega ir nelabai suvokia, kas čia vyksta, tai galima bet ką kalbėti. Tai jis dabar ir padarė, kai atsakė A. Kupčinskui, kad Kauno rajono savivaldybė skyrė baudas už kultūros paveldo apsaugą turinčių namų… Šiuo konkrečiu atveju tai buvo Kultūros paveldo departamento paskirta bauda, kurios savivaldybė negali atšaukti. Taigi, šiuo atveju dabar gali būti vertinamas ir antikorupcinis kontekstas. Aš prašyčiau šio įstatymo projekto antikorupcinio vertinimo. Aš manau, kad tikrai mums visiems bus tik ramiau ir geriau.
PIRMININKAS. Pakartokite. Jūs kalbate apie Antikorupcijos komisiją kaip papildomą?
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Antikorupcinis vertinimas ne komisijos, tai yra STT.
PIRMININKAS. Atsiprašau. Gerai.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Tai yra Specialiųjų tyrimų tarnyba.
PIRMININKAS. Supratau. Dėkui. Dar N. Puteikis norėjo. Prašau.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Kolegos, ypač iš valdančiosios koalicijos, man atrodo, jūs klystate. Šiuo atveju aš sutinku su gerbiamu V. Juozapaičiu. Manau, kad ministras pateikė kaip Seimo narys, ne kaip ministras, nes priešingu atveju mes turėtume Vyriausybės projektą. Aš nė kiek neabejoju, kad čia yra lipama per kultūros ministro galvą. Mano versija yra tokia, kad Panevėžio meras R. M. Račkauskas galbūt suklaidino aplinkos ministrą. Ši pataisa naudinga išimtinai tik tai statybos bendrovei, kuri jau yra galbūt R. M. Račkausko galvoje laimėjusi projektą dėl kino teatro „Garsas“ rekonstrukcijos. Meras prievartauja kultūrininkų bendruomenę ne tik Panevėžyje, bet ir visoje Lietuvoje. Rengiasi išplauti Europos Sąjungos pinigus, visiškai išmesti per langą ir vėjais, užuot skyręs tuos pinigus šalia esančiam kultūros paveldo objektui, pavyzdžiui, gražiam, raudonam, prieškariniam, smetoniniam fabrikui įrengti, reikmėms, norimoms mero. Mes dabar dalyvaujame galbūt mero dvikovoje su kultūros bendruomene Panevėžio mieste. Prie ko čia Seimas? Neįsivelkime į šiuos dalykus, palikime tuos dalykus Kultūros ministerijai arba dviem ministerijoms, tegul sprendžia be įstatymo pataisos. Mes dėl vieno atvejo darome įstatymo pataisą, išsukame merą, kuriam pateikti Specialiųjų tyrimų tarnybos įtarimai. Pagalvokime, su kuo mes susidedame.
PIRMININKAS. K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Kolegos, turbūt aiškinamojo rašto nė vienas neskaitėte – iš tų jūsų replikų, kurias girdžiu. Tai mes ir kalbame apie dviejų įstatymų nuostatų suderinimą. Jeigu kalbame apie savivaldybės lygio kultūros paveldo objektus, tai tą ir daro savivaldybė, kuri gali paskelbti, ir kalbame apie skirtingus – savivaldybės ir nacionalinio lygio. Jeigu tai yra nacionalinio lygio kultūros paveldo objektas, Kultūros paveldo departamentas būtent ir atlieka tą funkciją. Savivaldybė gali turėti savo objektus, kuriuos paskelbia ir taip toliau, ir taip toliau. Apie tokius atvejus, kuriuos paminėjo, mes ir kalbame, ar tai būtų vienoje savivaldybėje, ar kitoje.
Gerbiamo A. Kupčinsko atvejis. Aš nežinau nei to dvaro, nei kas ten gyvena, bet jeigu tai yra ne savivaldybės lygio, o nacionalinio lygio kultūros objektas, jį administruoja, saugo ir suteikia vieną ar kitą statusą būtent Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. Tai, suprantu, nėra savivaldybės lygio saugomas objektas. Atskirkime sąvokas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamas S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Kolegos, aš labai rezervuotai klausyčiau, ką gerbiamas Naglis šneka, nes jis Klaipėdoje stabdė ne tik pastatus, bet ir krantines, ir tiltus, kaip didžiausias kovotojas už paveldą. Sustabdyti dešimtys milijonų eurų visada įtariant kokiais nors užmaskuotais interesais.
Kitas dalykas. Labai kviesčiau gerbti savivaldą. Pavyzdžiui, Kaunas. Kaunas kiekvienais metais turi milijoną eurų paveldosaugai, kai visa Lietuva savo 26 tūkst. saugomų nekilnojamojo turto paveldo objektų skiria vos 2,5 mln. eurų. Kaunas dėl savo modernizmo paveldo net inicijavo kaip pretendentas tapti UNESCO paveldo objektu. Tai savivaldą reikėtų tikrai pagerbti ir paskatinti, ypač Kauną, kuris tikrai daug padarė dėl paveldo.
PIRMININKAS. Dėkojame. Mes pritarėme, kad Aplinkos apsaugos komitetas bus pagrindinis, ir buvo pasiūlymas, kad Kultūros komitetas kaip papildomas svarstytų. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Kaip? Ir buvo prašymas atlikti antikorupcinį vertinimą, taip? Prašau. Dabar labai trumpai. Svarstysime birželio 25 dieną.
Dabar po balsavimo prašau labai trumpai.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Gerbiamas pirmininke, kad būtų aiškumas, čia apie iniciatyvas buvo kalbama, siūlyčiau, paprašyčiau, manau, būtų logiška, ir Vyriausybės išvados, kad ta pati Kultūros ministerija galėtų pareikšti savo nuomonę ir atsakytų į daugybę klausimų.
PIRMININKAS. Yra logikos. Ar V. Juozapaitis gali sutikti su tuo? Prašau.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Aš manau, kad vienas kitam tikrai nepamaišys, nes STT kol kas nėra Vyriausybės tiesioginio pavaldumo ir tikrai lygiagrečiai gali būti ir Vyriausybės išvada, ir antikorupcinis vertinimas. Tik turėkite omeny, kad Vyriausybės išvados kartais užtrunka iki pusės metų – tikrai birželio mėnesį mes nesvarstysime šito įstatymo projekto.
PIRMININKAS. Viliuosi, kad visa tai įvyks. Dar N. Puteikis kažką norėjo, labai trumpai.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Mano pavardę paminėjo S. Gentvilas. Simonai, jūs papasakokite kolegoms, iš kokių gamtą teršiančių įmonių jūs visą laiką gaudavote paramą per kiekvieną rinkimų ciklą.
Ir antras dalykas, šitas projektas yra du lankai, tai yra lankai paminklosaugai. Šito lanko šūviu aplinkos ministras nori paminklosaugą nukauti. Nepasirašykite.
PIRMININKAS. Dėkojame. (Balsai salėje) Viskas įvyko ir baigiame, gana.
Kitas darbotvarkės klausimas – Statybos įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3875. Kol pranešėja ateis, dar labai norėjo A. Kupčinskas pasisakyti. Prašom, V. Vingrienė.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Pirmininke, mano pavardė buvo paminėta ir ministras įvardijo, kad jam neaišku, kas Kauno rajone Kačiūniškės dvarą valdo. Tai aš noriu pasakyti, kad Kauno meras. Būtent tas dvaras yra Kauno rajono savivaldybės paveldo objektas. Bet Kauno rajono savivaldybė niekaip nebūtų galėjusi skirti tokių baudų už nugriautą svirną ir netinkamai rekonstruotą dvarą. Būtent dėl Kultūros paveldo departamento iniciatyvos ir principingumo buvo paskirta 34 tūkst. eurų bauda, kurią vengia sumokėti meras.
Tai tik paaiškinimas ministrui, kad labiau pasidomėtų, ir vis dėlto toks arbitras – Kultūros paveldo departamentas yra reikalingas. Dabar turbūt žinosite, kas yra Kačiūniškės dvaras. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame už išaiškinimus.
18.39 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3875 (pateikimas)
Prašau gerbiamą V. Vingrienę. Projektas Nr. XIIIP-3875.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, šio įstatymo pataisą paskatino diskusijos su neįgaliaisiais, kurie susiduria norėdami pritaikyti ar kreiptis dėl daugiabučių pritaikymo jų poreikiams. Statybos įstatymo nuostata pritaiko išimtį, kad renovuojant, rekonstruojant daugiabutį ir pritaikant neįgaliesiems nereikalingas bendrasavininkių sutikimas, kurį numato Civilinis kodeksas. Tačiau aiškiai nedetalizuojama, kad būtent neįgaliųjų poreikiams pritaikyti šio bendrasavininkių sutikimo nereikia. Dar painiavą paskatina ir Socialinės integracijos įstatymo nuostatos, kad pritaikant daugiabutį neįgaliųjų poreikiams už valstybės pinigus galutinį sprendimą priima savivaldybė. Tad kreipiantis savininkui, kuris norėtų pritaikyti daugiabutį neįgaliųjų poreikiams, galiausiai savivaldybės sprendimas būna toks, kad vis dėlto reikia surinkti kitų savininkų parašus. Be abejo, tada neįgalieji iš tiesų susiduria su tikrai dideliais nepatogumais. Šis procesas užtrunka. Be abejo, neįgaliajam yra gana sudėtinga surinkti 50 % plius vieno savininko parašus. Juo labiau kad nemaža dalis daugiabučių yra išnuomoti, tai yra gyvena nuomininkas, o ne savininkas, plius dar yra ir galbūt keletas verslo subjektų. Iš principo tai tiesiog apsunkina šį procesą.
Pačiai teko susidurti, beje, su Vilniaus miesto savivaldybe. Iš savivaldybės gavau atsakymą, kad iš tiesų norint pritaikyti tik neįgaliojo poreikiams būtinas savininkų sutikimas. Todėl siekiant išspręsti šį nesklandumą buvo parengtas Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies pakeitimas patikslinant ir detalizuojant, kad, siekiant pritaikyti daugiabutį tik neįgaliojo poreikiams ir nesant renovacijai ar rekonstrukcijai, būtų tokia išimtis, kad neįgaliesiems nereikėtų surinkti kitų butų savininkų parašų. Tikrai tada padėtų, palengvintų neįgaliųjų padėtį, jiems tikrai nereikėtų vargti ir rinkti parašų, tai tikrai apsunkina jų situaciją. Prašyčiau pritarti šiam projektui.
PIRMININKAS. Dėkojame už pristatymą, bet jūsų nori klausti du Seimo nariai. Prašau. Gerbiamas S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiama pataisos pateikėja, ar jūs truputį nedramatizuojate situacijos, nes daugiabučių bendrijose šventas dalykas yra ta įstatymo norma, kad turi pritarti 50 % plius vienas. Ar čia tokia kaip ir išimtis neprieštaraus toms dabar galiojančioms taisyklėms? Juo labiau kad neįgalieji tikrai patys po daugiaaukštį nevaikščioja ir nerenka turbūt parašų. Tai daro bendrijos pirmininkas ir panašiai. Nežinau, ar neprieštaraus ta pataisa visoms bendroms taisyklėms?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Pirmiausia noriu pasakyti, kad pritaikant neįgaliųjų poreikiams jau ir dabar Statybos įstatyme yra išimtis: renovuojant, naujai statant namą ar rekonstruojant, nereikia rinkti parašų, kad būtų pritaikyta neįgaliajam. Vienintelis, kas kliūva šiuo metu ir kodėl patikslinama, kad jeigu neįgalusis kreipiasi būtent tik dėl to, – tą konkrečią tik pritaikyti… įrengti pandusą ar ką nors, kai namas nėra rekonstruojamas, renovuojamas ar naujai statomas. Tai tikrai neprieštarauja, nes jau dabar tokia išimtis yra būtent rekonstruojant ir renovuojant.
PIRMININKAS. Klausia gerbiamas R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ar šis jūsų pasiūlymas neuždarys kelių neįgaliesiems, kurie norėtų dalyvauti parašų rinkime ir panašiai? Gal jie nori socialiai jaustis stiprūs ir panašiai tarp sveikų žmonių?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju už klausimą, kolega. Bet aš jau ir minėjau, dabar yra išimtis, leidžiama nerinkti parašų tam tikrais atvejais, renovuojat, rekonstruojant daugiabutį. Bet, iš kitos pusės, žinokite, kaip pasakius, ir negalios neturinčiam yra pakankamai sudėtinga surinkti tuos 50 % plius vienas. Man pačiai teko pereiti per 26 butus, norint pakeisti namo administratorių. Buvo pakankamai sudėtinga, aš tai dariau tris vakarus. Tai įsivaizduokite, ką reiškia neįgaliajam, turinčiam judėjimo negalią, jeigu dar name nėra lifto, tai čia yra pakankamai sudėtinga. Čia šita pataisa padaryta tikrai susidūrus su pačiais neįgaliaisiais, su jų skundais. Paskutiniu metu tose pačiose Justiniškėse, net per spaudą nuskambėjo informacija, kai neįgalioji, judėjimo negalią turinti mergina susidūrė su šita problema, kai turėjo rinkti parašus.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajai už pristatytą projektą ir atsakytus klausimus.
Gerbiami kolegos, galime pritarti bendru sutarimu, nes dėl motyvų nėra užsirašiusiųjų? Dėkojame, pritariame. Dabar siūlomas pagrindinis komitetas Audito komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. (Balsai salėje) Atsiprašau, teisingai. Aplinkos apsaugos komitetas yra siūlomas kaip pagrindinis komitetas. Svarstysime birželio 25 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Dar K. Mažeika bėga.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Irgi reikėtų, manau, Vyriausybės išvados, kad galėtume… nes turbūt klausimus reikės sujungti.
PIRMININKAS. Čia reikia Vyriausybės išvados, taip? (Balsai salėje: „Reikia, reikia.“) Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. (Balsai salėje) Norite balsuoti? Prašom, balsuojame dėl Vyriausybės išvados. Balsuojame.
Užsiregistravo 60 Seimo narių. Balsavo 59 Seimo nariai: už – 31, prieš – 15, susilaikė 13. Vyriausybės išvada reikalinga.
18.48 val.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4597 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, rezervinis 4 klausimas – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4597. Prašom, gerbiamas pranešėjas K. Smirnovas.
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, taupydamas jūsų laiką, bet gerbdamas ir palaikydamas savivaldybes, teikiu šį projektą – Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Tikslas – praplėsti galimybių, kai valstybės ir savivaldybių ilgalaikis materialinis turtas gali būti nuomojamas ilgesniam negu dešimt metų terminui, sąrašą. Šiuo metu galiojančio įstatymo 15 straipsnio 5 dalis nustato, kad gali būti išnuomota ne ilgesniam kaip dešimt metų laikotarpiui, išskyrus atvejus, kai įstatymai, tarptautinės sutartys ir tarptautiniai susitarimai nustato kitaip, taip pat atvejus, kai valstybė ar savivaldybės įgyvendina valstybei svarbius ekonominius projektus. Tačiau savivaldybės, disponuojančios ilgalaikiu materialiniu turtu, kuris yra nenaudojamas arba netinkamas naudoti, jį gali išnuomoti įgyvendinant svarbius visuomeninės socialinės reikšmės ilgalaikius projektus, kaip senelių namus ar kitus socialiai atsakingus projektus, kurių investicija, atsipirkimas viršija dešimt metų nuomos terminą. Todėl siūlau šią pataisą. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Dėkojame už pateikimą. Jūsų nori paklausti M. Majauskas. Nėra. E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų ar ne geriau būtų tada tokį turtą parduoti per Turto fondą ir taip toliau, nes nėra savivaldybės pagrindinė funkcija nuomoti, pernuomoti patalpas. Manyčiau, kad nežinia, kokiomis paslaugomis… Tai galbūt daugiau verslo reikalas. Ar nemanote, kad pagal to įstatymo idėją vis dėlto reikėtų atsisakyti nereikalingo turto? Ačiū.
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Taip, galėtų ir parduoti, bet jeigu niekas neperka ir nori išnuomoti, tai galima sudaryti sąlygas išnuomoti.
PIRMININKAS. Klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamas kolega, ar jūs turite išsinuomojęs iš savivaldybės patalpas, kaip steigėjas, ar jūs, ar jūsų įsteigta įstaiga, asociacija ir panašiai?
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Ačiū, kolega, neturiu aš asmeniškai nieko išsinuomojęs ir nesu nieko steigėjas.
PIRMININKAS. Dėkojame už pateiktus projektus ir atsakytus klausimus. Ačiū.
Gerbiami kolegos, motyvai. Nėra užsirašiusių. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkojame, pritarta.
Audito komitetas siūlomas kaip pagrindinis, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Svarstysime birželio 25 dieną.
Kitas darbotvarkės klausimas. Pranešėjo nematau, teikėjo taip pat.
Seimo narių pareiškimai. Gerbiamas V. Juozapaitis? Ne. Registruojamės. Skundėlę.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Tik norėjau paklausti. Tiek to, šiandien atpalaiduosiu nuo pareiškimo išklausymo, nors tikrai yra ką pasakyti ir apie ką pakalbėti. Noriu padėkoti ministrams, kurie visą dieną nuo skambučio iki skambučio sėdi čia, Seimo salėje. (Balsas salėje) Aš turėjau omeny ne jus, gerbiamas aplinkos apsaugos ministre, aš turėjau omeny ekstremalių operacijų vadovą, kuris iš tikrųjų rūpinasi visais mumis ir visą dieną praleidžia šitoje prikvėpuotoje salėje.
Bet aš norėjau paklausti, kur dingo A. Širinskienė? Pagal visą šitą ji turėjo 18 valandą… (Balsai salėje) Televizijoje, sakote? O, gal ji pakeitė darbo vietą, nes 18 valandą turėjo būti viso paketo pristatymas. Kodėl buvo praleista? Gal kas nors kitas galėjo, ar ji yra nepakeičiama?
PIRMININKAS. Aš įvardinau pranešėją, jos nebuvo ir dabar…
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). O kur ji yra, gal žinote?
PIRMININKAS. Registruojamės. Užsiregistravo 59 Seimo nariai.
Šios dienos vakarinį posėdį baigėme. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.