LIETUVOS RESPUBLIKOS

EURO ĮVEDIMO LIETUVOS RESPUBLIKOJE ĮSTATYMO NR. XII-828 PAPILDYMO SEPTINTUOJU1 sKIRSNIU ĮSTATYMO ir LIETUVOS RESPUBLIKOS Finansinės ApSKAITOS ĮSTATYMO NR. IX-574 7 STRAIPSNIo PAKEITIMO ĮSTATYMo PROJEKTų

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

 

 

1. Įstatymų projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.929 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai tarp asmenų gali būti atliekami grynaisiais pinigais arba negrynaisiais pinigais.

Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo Nr. XII-828 papildymo septintuoju1 skirsniu įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas dėl apvalinimo) siūloma taikyti atsiskaitymų už prekes (paslaugas) grynaisiais pinigais apvalinimą, dėl kurio atsiskaitant nebus poreikio atiduoti grąžą 1 ir 2 euro ct monetomis, šių monetų kaldinti ir leisti į apyvartą.

Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Finansinės apskaitos įstatymo projektas) siūloma pakeisti apskaitos dokumentų rekvizitus, papildant juos pritaikyta apvalinimo suma ir bendra mokėtina suma, pritaikius apvalinimą.

Įstatymo projektu dėl apvalinimo ir Finansinės apskaitos įstatymo projektu (kartu – Įstatymų projektai) siekiama sumažinti gyventojų, verslo ir valstybės sąnaudas, susijusias su grynųjų pinigų naudojimu, sumažinti grynųjų pinigų poveikį aplinkai ir efektyvinti grynųjų pinigų ciklą. Poreikį parengti Įstatymų projektus sąlygojo siekis spręsti problemas, kurių kyla naudojant 1 ir 2 euro ct monetas. Pavyzdžiui, Lietuvos banko skaičiavimais, nuo euro įvedimo šalyje Lietuvos gyventojai yra pametę 2,4 mln. Eur vertės šių monetų. 1 ir 2 euro ct monetos atsiskaitymui dažniausiai panaudojamos tik vieną kartą – grąžai atiduoti prekybos vietoje. Dėl smulkumo ir mažėjančios perkamosios galios žmonės retai jas naudoja atlikdami mokėjimus: gavus grąžą, jos pametamos ar nugula taupyklėse, automobilių salonuose, fontanuose, t. y. jos nebenaudojamos. Lietuvos banko grynųjų pinigų statistika rodo, kad tik apie trečdalis 1 ir 2 euro ct monetų į apyvartą išleidžiamos pakartotinai ir aktyviai cirkuliuoja ekonomikoje. Kadangi 1 ir 2 euro ct monetos reikalingos grąžai atiduoti atsiskaitant prekybos vietoje, Lietuvos bankas turi jas nuolat kaldinti ar įsigyti iš kitų valstybių ir leisti į apyvartą. Todėl šių monetų kiekis apyvartoje, kartu ir aplinkoje, sparčiai didėja. 2022 m. kovo 30 d. apyvartoje buvo 302 mln. vnt. 1 ir 2 euro ct monetų. Jos sveria 770 t, joms sukrauti prireiktų 11 traukinio vagonų. Kasmet jų kiekis apyvartoje padidėja 80 t (daugiau kaip 1 traukinio vagonu). Šios monetos sudaro 58 proc. visų apyvartoje esančių monetų, tačiau pagal vertę (4,3 mln. Eur) jų dalis tesiekia 3 proc.

Pažymėtina, kad 1 ir 2 euro ct monetoms, kurių didžioji dalis mokėjimams panaudojama tik 1 kartą, kaldinti, transportuoti, tvarkyti naudojami ištekliai, išskiriama tarša, atliekos, didėja CO2, plastiko, į kurį pakuojamos monetos, kiekis, pačios pametamos monetos kaupiasi aplinkoje.

Be to, 1 ir 2 euro ct monetų kaldinimo kaina yra didesnė nei jų nominalioji vertė ar jai artima. Nuo euro įvedimo Lietuvos Respublikoje Lietuvos bankas išleido 4,8 mln. Eur šių monetų kaldinimui ar įsigijimui iš kitų valstybių (kasmet daugiau kaip po 0,5 mln. Eur).

Verslas taip pat patiria 1 ir 2 euro ct monetų administravimo sąnaudas (monetų inkasavimo išlaidos, laikas, skirtas atsiskaitymui monetomis, jų skaičiavimui dienos pabaigoje) – 2,9 mln. Eur kasmet. Kiekvienas atsiskaitymas, kai naudojamos smulkiosios monetos, užtrunka vidutiniškai 2 s ilgiau, taip pat kasdien skiriama laiko kasų papildymui šiomis monetomis, jų perskaičiavimui dienos pabaigoje, seifo pinigų skaičiavimui. Kasos darbuotojai šį laiką galėtų skirti kitų klientų aptarnavimui ar kitų darbų atlikimui.

Atsižvelgiant į norimus pasiekti tikslus, Įstatymo projekte dėl apvalinimo parinktos teisinio reguliavimo priemonės yra skirtos tik atsiskaitymams grynaisiais pinigais, taikant jas būtų efektyviausiai sumažintos grynųjų pinigų administravimo sąnaudos (taikant apvalinimą nebus poreikio Lietuvos bankui kaldinti ar įsigyti iš kitų valstybių 1 ir 2 euro ct monetų, verslui sumažės monetų inkasavimo išlaidos, laikas, skirtas atsiskaitymui monetomis, jų skaičiavimui dienos pabaigoje), grynųjų pinigų ciklas taptų tvaresnis (sustabdžius 1 ir 2 euro ct monetų gamybą sumažėtų metalų (vario ir plieno), šalutinių gamybos ir administravimo produktų (CO2, plastiko) bei pačių monetų patekimas į aplinką).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5 punktu, teisėkūros efektyvumo principas reiškia, kad rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės. Pažymėtina, kad apvalinimas nebūtų taikomas mokėjimams, atliekamiems negrynaisiais pinigais, kadangi poreikis efektyvinti grynųjų pinigų ciklą ir mažinti gyventojų, verslo ir valstybės sąnaudas, susijusias su grynųjų pinigų naudojimu, yra susijęs vien tik su atsiskaitymų grynaisiais pinigais reguliavimu ir apvalinimo taisyklių taikymu tik šiems teisiniams santykiams. Pagal Europos Centrinio Banko (ECB) 2022 m. euro zonos vartotojų požiūrio į mokėjimus tyrimą[1] 62 proc. mokėjimų prekybos vietose Lietuvoje buvo atlikta grynaisiais pinigais, kas reiškia, kad didžioji dalis atsiskaitymų vykdoma naudojant grynuosius pinigus. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymų projektais siekiama prisidėti prie grynųjų pinigų administravimo sąnaudų sumažinimo tiek valstybiniame, tiek privačiajame sektoriuose, taip sutaupant apie 3,7 mln. Eur gyventojų, verslo ir valstybės lėšų ir padarant grynųjų pinigų ciklą efektyvesnį, įvertinus galimą poveikį teisinio reguliavimo sričiai, asmenims ar jų grupėms, kuriems bus taikomas numatomas teisinis reguliavimas, bei kitoms sritims, šiuos tikslus įmanoma pasiekti tik taikant apvalinimą atsiskaitymams grynaisiais pinigais.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą taip, kad ji užtikrintų bendrą tautos gerovę, gali nustatyti diferencijuotą teisinį reguliavimą, kurį lemia ūkinės veiklos specifika; valstybė, atsižvelgdama į ūkinės veiklos specifiką, gali naudoti įvairias teisinio reguliavimo priemones; ūkinės veiklos diferencijuoto teisinio reguliavimo (atsižvelgiant į reguliuojamų santykių svarbą ir pobūdį) teisinės prielaidos kyla iš pačios Konstitucijos. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuota doktrina[2] nusako, kad prie diskriminacinių ribojimų nepriskiriami specialūs reikalavimai arba tam tikros sąlygos, kai jų nustatymas būna susijęs su reguliuojamų santykių ypatumais, arba diferencijuotu reguliavimu siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų, todėl Įstatymų projektuose numatomas teisinis reguliavimas laikytinas atitinkančiu suformuotą doktriną ir nediskriminaciniu, kadangi juo siekiama visuomenei svarbių tikslų (sumažinti 1 ir 2 euro ct monetų naudojimą, nutraukti jų kaldinimą ir tuo daromą žalą aplinkai) specifinėje atsiskaitymų grynaisiais pinigais srityje. Įstatymų projektuose numatytos reguliacinės priemonės atitinka visuomenei svarbius tikslus ir jos yra būtinos ir proporcingos minėtiems tikslams pasiekti atsižvelgiant į reguliuojamų santykių svarbą ir pobūdį.

2022 m. Europos Komisijos (EK) organizuotos apklausos duomenimis[3], iš visų euro zonos valstybių Lietuvoje daugiausia teigiančių, kad eurų monetos sukelia nepatogumų. 1 iš 5 apklaustų Lietuvos gyventojų patiria sunkumų naudodamas eurų monetas, daugiausia nepatogumų kyla dėl 1 ir 2 euro ct monetų.

Šešios euro zonos valstybės (Airija, Belgija, Italija, Nyderlandai, Suomija ir Slovakija) jau yra išsprendusios analogiškas 1 ir 2 euro ct monetų naudojimo keliamas problemas. Jos taiko galutinės pirkinių krepšelio sumos, mokant grynaisiais pinigais, apvalinimą. Taip nebelieka poreikio atiduoti grąžą smulkiosiomis monetomis. Šį sprendimą pasirinkusios šalys įsitikino jo nauda. Verslo skaičiavimu, grynųjų pinigų administravimo sąnaudos sumažėjo 10–20 proc. Sutaupytos ne tik verslo ir visuomenės lėšos, taupomas ir pirkėjų bei darbuotojų laikas. Atsisakius smulkiųjų monetų, grynaisiais pinigais mokėti tapo patogiau. Be to, sustabdžius nesibaigiantį 1 ir 2 euro ct monetų, kurių didžioji dalis mokėjimams panaudojama vieną kartą, gamybos ciklą prisidedama prie tvaresnio gyvenimo būdo. Už euro zonos ribų tokia praktika taikoma dar plačiau – Švedijoje, Norvegijoje ir Danijoje. Latvija ir Estija taip pat svarsto šią galimybę.

 

2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai.

Įstatymų projektų iniciatorius ir rengėjas – Lietuvos bankas.

 

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai.

Šiuo metu galiojančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose atsiskaitymų grynaisiais pinigais apvalinimo iki 5 kartotinio nuostatos nenumatytos.

Finansinės apskaitos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyti apskaitos dokumentų rekvizitai, kurie neapima pritaikytos apvalinimo sumos ir mokėtinos sumos, pritaikius apvalinimą.

Kasos aparatų techninių reikalavimų aprašo, patvirtinto Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) viršininko 2022 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. VA-40 „Dėl Kasos aparatų techninių reikalavimų aprašo patvirtinimo“, 20 punkte nustatyti apvalinimo funkcionalumai kasos aparatams, kurie būtų aktyvuojami atskiru sprendimu, t. y. įsigaliojus teikiamam Įstatymo projektui dėl apvalinimo.

 

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.

Teikiamu Įstatymo projektu dėl apvalinimo siūloma nustatyti, kad fiziniam asmeniui atsiskaitant ūkio subjektui už prekes (paslaugas) grynaisiais pinigais (eurais), galutinė už vienu metu įsigyjamas prekes (paslaugas) apskaičiuota suma apvalinama iki artimiausio 5 kartotinio. Apvalinimas taikomas taip:

1) galutinė apskaičiuota suma, kuri baigiasi 1 arba 2 euro ct, apvalinama į mažesnę pusę iki 0;

2) galutinė apskaičiuota suma, kuri baigiasi 3 arba 4 euro ct, apvalinama į didesnę pusę iki 5;

3) galutinė apskaičiuota suma, kuri baigiasi 6 arba 7 euro ct, apvalinama į mažesnę pusę iki 5;

4) galutinė apskaičiuota suma, kuri baigiasi 8 arba 9 euro ct, apvalinama į didesnę pusę iki 10.

Tais atvejais, kai atsiskaitymas atliekamas keliomis skirtingomis mokėjimo priemonėmis, apvalinama tik ta suma, kuri mokama grynaisiais pinigais.

Apvalinama į mažesnę arba didesnę pusę iki 0 arba 5, arba 10 euro centų, atsižvelgiant į tai, ar paskutinis skaitmuo yra arčiau 0 ar 5, ar 10. Apvalinimas taikomas galutinei pirkinių krepšelio sumai, ne atskirų prekių kainai. Kainos ir toliau nustatomos 1 euro cento tikslumu.

Apvalinimas yra neutralus pirkėjo ir pardavėjo atžvilgiu, todėl laikytinas proporcinga priemone, kuri neriboja asmenų teisių daugiau, nei to reikia norint pasiekti pirmiau minėtus tikslus. Taikant apvalinimą vieną kartą pirkėjas, mokėdamas grynaisiais, sumoka 1 ar 2 euro ct mažiau, o kitą kartą – 1 ar 2 euro ct daugiau nei apskaičiuota bendra suma. Ilguoju laikotarpiu susidarę skirtumai išsilygina.

Siūloma numatyti, kad apvalinimas taikomas, kai atsiskaitoma grynaisiais pinigais prekių (paslaugų) įsigijimo metu ir prekės (paslaugos) įsigyjamos ir už jas atsiskaitoma tiesiogiai prekių pardavėjui (paslaugų teikėjui). Apvalinimas netaikomas šiais atvejais: internetinei prekybai; atsiskaitymams tarp fizinių asmenų ir tarp juridinių asmenų; mokant per tarpininkus (pvz., mokant už komunalines paslaugas ar kitas įmokas finansų įstaigoje, Perlo terminale, kasoje, pašte ir kt.; maisto pristatymo, pavežėjų paslaugoms); atliekant mokestines valstybės prievoles (mokant mokesčius, rinkliavas, baudas); mokant atlyginimus ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas; valstybės išmokoms gyventojams ar verslui (pensijos, pašalpos ir pan.); mokant nuolaidų kortelėse sukauptais pinigais, įvairiais kuponais (pvz., dovanų), čekiais.

Pradėjus taikyti apvalinimą, 1 ir 2 euro ct monetos išliks teisėta atsiskaitymo priemone, t. y. jomis ir toliau bus galima mokėti prekybos vietose arba jas iškeisti į stambesnio nominalo monetas ar banknotus Lietuvos banko kasose ar komercinių bankų skyriuose.

Apvalinimas būtų atliekamas kasoje automatiškai suprogramuotais ir sertifikuotais kasos aparatais.

Siūloma apvalinimo taikymo pradžią derinti su išmaniųjų kasos aparatų diegimo terminais ir atitinkamai nustatyti 2025 m. gegužės 1 d., kai visi kasos aparatai bus pritaikyti naujiems išmaniesiems reikalavimams (Mokesčių administravimo įstatyme ir Vyriausybės nutarime Nr. 1283 numatyta 2025 m. gegužės 1 d. data). Iki to laiko būtų pakankamai laiko tinkamam visuomenės informavimui, diskusijoms, reikalingų teisės aktų pakeitimui, rekomendacijų ir paaiškinimų parengimui bei verslo pasirengimui taikyti apvalinimą. Taip pat pavedama Vyriausybei ir kitoms institucijoms parengti ir priimti teisės aktus, rekomendacijas ir paaiškinimus, susijusius su apvalinimo taikymu.

Siekiant sumažinti verslo administracinę naštą ir prisitaikymo prie apvalinimo įgyvendinimo išlaidas, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2022 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. VA-40 „Dėl Kasos aparatų techninių reikalavimų aprašo patvirtinimo“ techniniai reikalavimai kasos aparatams dėl apvalinimo funkcionalumų įtraukti į kasos aparatų techninius reikalavimus kartu su išmaniųjų kasos aparatų diegimo reforma; taip pat nustatyta, kad apvalinimo funkcionalumai kasos aparatuose aktyvuojami atskiru sprendimu. Ekspertiniu vertinimu, taip išvengta 3–5 mln. Eur papildomų išlaidų verslui pritaikant kasos aparatus apvalinimui po išmaniųjų kasos aparatų reformos įgyvendinimo.

Teikiamu Finansinės apskaitos įstatymo projektu siūloma pakeisti apskaitos dokumentų rekvizitus, papildant juos pritaikyta apvalinimo suma ir bendra mokėtina suma, pritaikius apvalinimą, siekiant skaidrumo, t. y. kad klientas kasos kvite ir kituose apskaitos dokumentuose matytų priskaičiuotą mokėti sumą, pritaikytą apvalinimo sumą ir mokėtiną sumą pritaikius apvalinimą. Pavedama Vyriausybei priimti įgyvendinamuosius teisės aktus.

Pritarus Įstatymų projektams nebus poreikio atiduoti grąžą 1 ir 2 euro ct monetomis, todėl jų nebereikės kaldinti ir leisti į apyvartą. Dėl to, ekspertiniu vertinimu, ilguoju laikotarpiu kasmet galėtų būti sutaupyta apie 3,7 mln. Eur gyventojų, verslo ir valstybės lėšų, grynųjų pinigų ciklas bus tvaresnis ir efektyvesnis. Sumažės:

-            gyventojų prarandamos lėšos dėl pametamų 1 ir 2 euro centų monetų – ekspertiniu vertinimu, kasmet jie sutaupys apie 0,3 mln. Eur;

-            verslo grynųjų pinigų administravimo sąnaudos (monetų inkasavimo išlaidos, laikas, skirtas atsiskaitymui monetomis, jų skaičiavimui dienos pabaigoje) – ekspertiniu vertinimu, apie 2,9 mln. Eur kasmet. Valstybių, jau taikančių apvalinimą, patirtis rodo, kad verslo grynųjų pinigų administravimo sąnaudos sumažėjo 10–20 proc.;

-            valstybės grynųjų pinigų gamybos ir administravimo (monetų tvarkymo) sąnaudos – virš 0,5 mln. Eur kasmet;

-            poveikis aplinkai – sumažės metalų (vario ir plieno), šalutinių gamybos ir administravimo produktų (CO2, plastiko) patekimas į aplinką;

-            gyventojams ir verslui atsiskaityti grynaisiais pinigais bus patogiau ir greičiau.

 

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.

Siūlomas galutinės pirkinių krepšelio sumos apvalinimas, atsiskaitant grynaisiais pinigais, iki 5 kartotinio poveikio infliacijai neturi, o galima įtaka vartotojo išlaidoms artima nuliui. Pagal Europos Komisijos išaiškinimą[4] galutinės pirkinių krepšelio sumos apvalinimas iki 5 kartotinio poveikio infliacijai nedaro, kadangi infliacija (vartotojų kainų indeksas) skaičiuojama vertinant atskirų prekių kainas, o siūloma apvalinti ne atskirų prekių kainas, bet galutinę pirkinių krepšelio sumą. Galima siūlomo apvalinimo įtaka vartotojų išlaidoms artima nuliui: pagal Lietuvos banko tyrimo rezultatus, vidutiniškai bendra prekių (paslaugų) krepšelio suma, mokant grynaisiais pinigais, padidėtų 0,01 proc., arba 0,0016 Eur[5]. Apvalinimo poveikis išlaidoms priklauso nuo sumos paskutinio skaitmens pasiskirstymo. Lietuvos banko tyrimo metu analizuotų kasos kvitų atveju dažniausiai bendros pirkinių krepšelio sumos (iki apvalinimo) paskutinis skaitmuo yra 0, dažnai, bet rečiau – 9 ir 8. Apvalinimo poveikis išlaidoms mažėja didėjant apsipirkimo sumai.

Taikant galutinės pirkinių krepšelio sumos apvalinimą iki 5 kartotinio, mokant už prekes (paslaugas) grynaisiais pinigais vieno pirkimo metu, nepriklausomai nuo bendros pirkinių sumos dydžio, maksimaliai gali būti sumokama 2 euro centais mažiau ar daugiau nei apskaičiuota suma, t. y. vieną kartą pirkėjas, atsiskaitydamas grynaisiais, sumokėtų 1 ar 2 euro ct mažiau, o kitą kartą 1 ar 2 euro ct daugiau nei apskaičiuota suma. Ilguoju laikotarpiu susidarę skirtumai išsilygins, ir vartotojai neigiamo poveikio nepatirs.

Apvalinimo taikymas ir 1 ir 2 euro ct monetų nenaudojimas grąžai atiduoti gyventojų aukojimo labdarai įpročius gali paveikti dvejopai. Dėl apvalinimo taikymo galimai sumažėtų aukų dėžutėse, esančiose prekybos ir paslaugų teikimo vietose, labdarai aukojami šių monetų kiekiai. Dėl to galėtų nežymiai sumažėti labdaros organizacijų surenkamos labdaros lėšos. Kai kurių labdaros organizacijų vertinimu, paaukota suma 1 ir 2 euro ct monetomis sudaro apie 1 proc. visų paaukotų sumų, arba 10–20 proc. aukų dėžutėse surinktų lėšų. Taip pat tikėtina, kad neatiduodant grąžos 1 ir 2 euro ct monetomis gyventojai, nusprendę skirti savo lėšas labdarai, aukos didesnio nominalo monetas. Dėl to galėtų didėti labdaros organizacijų surenkamos lėšos.

 

6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai.

Priimti Įstatymų projektai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.

 

7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.

Įgyvendinus Įstatymų projektais nustatomą teisinį reguliavimą, verslas ilguoju laikotarpiu sutaupys apie 2,9 mln. Eur kasmet – patirs mažesnes grynųjų pinigų administravimo sąnaudas (monetų inkasavimo išlaidos, laikas, skirtas atsiskaitymui monetomis, jų skaičiavimui dienos pabaigoje). Valstybių, jau taikančių apvalinimą, patirtis rodo, kad verslo grynųjų pinigų administravimo sąnaudos sumažėjo 10–20 proc.

Teisiniam reguliavimui įgyvendinti bus reikalingos vienkartinės verslo išlaidos, susijusios su apskaitos sistemų pritaikymu apvalinimui, kasos darbuotojų mokymu ir informacijos apie apvalinimą paskelbimu prekybos vietose – iš viso apie 1,9 mln. Eur vienkartinių išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kad EK 2020 m. savo darbo programoje, patvirtintoje EK 2020 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. COM(2020) 440 final, buvo numačiusi 2021 m. atlikti 1 ir 2 euro ct monetų naudojimo ir galimybės nustatyti euro zonai bendras apvalinimo taisykles vertinimą, o galimas apvalinimo įgyvendinimas ateityje sąlygotų poreikį pakeisti kasos aparatų techninius parametrus, bei į tai, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 424 straipsnio įstatymu ūkio subjektams nustatyta prievolė nuo 2023 m. sausio 1 d. įgyvendinti reikalavimus, susijusius su atsiskaitymų už parduodamas prekes ir teikiamas paslaugas duomenų fiksavimu, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1056 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo Nr. 1283 „Dėl Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ Valstybinei mokesčių inspekcijai iki 2022 m. balandžio 30 d. pavesta nustatyti kasos aparatais užfiksuotų duomenų nepakeičiamumo ir tokių duomenų prieinamumo Valstybinei mokesčių inspekcijai techninius reikalavimus, ir siekiant užtikrinti, kad tuo atveju, jeigu ateityje būtų priimtas sprendimas taikyti apvalinimo taisyklę, ūkio subjektams būtų sudarytos prielaidos šią taisyklę pritaikyti mažiausiomis įmanomomis sąnaudomis, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2022 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. VA-40 „Dėl Kasos aparatų techninių reikalavimų aprašo patvirtinimo“ nustatyta apvalinimo funkcionalumų kasos aparatuose įdiegimas kartu su išmaniųjų kasos aparatų funkcionalumais. Dėl to išvengta papildomo kasos aparatų keitimo ir sertifikavimo, kuris prekybininkams būtų kainavęs 3–5 mln. Eur, jei reikėtų kasos aparatus pritaikyti apvalinimui po išmaniųjų kasos aparatų reformos įgyvendinimo.

Apvalinant bendrą galutinę prekių (paslaugų) krepšelio sumą, mokamą grynaisiais pinigais, iki artimiausio 5 kartotinio, vieno atsiskaitymo metu verslas gali iš pirkėjo gauti 1–2 euro ct daugiau, kito – 1–2 euro ct mažiau nei apskaičiuota bendra suma. Ilguoju laikotarpiu susidarę skirtumai išsilygins, ir neigiamo poveikio nei verslas, nei vartotojai nepatirs.

Pritaikytos apvalinimo sumos būtų įtraukiamos į apskaitą atskira eilute. Apvalinimas yra taikomas galutinei pirkinių krepšelio sumai ir nedaro įtakos atskirų prekių ir paslaugų kainai, t. y. įpareigojimas apvalinti neturi įtakos oficialiai nustatytiems tarifams ar didžiausioms kainoms (pvz., valstybės kompensuojamų vaistų priemoka), kurių turi būti laikomasi prieš atliekant apvalinimą.

Apvalinimas pridėtinės vertės mokesčiui (toliau – PVM) įtakos neturės. PVM būtų skaičiuojamas nuo bendros mokėtinos sumos iki pritaikant apvalinimą. Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą PVM turi būti skaičiuojamas nuo faktiškai iš kliento gautos sumos, t. y. nuo suapvalintos sumos. Tačiau, atsižvelgiant į labai mažas apvalinimo sumas, toks taikymas gali sukelti neproporcingą administracinę naštą, ir ypač perkamų prekių (paslaugų), kurioms taikomi skirtingi PVM tarifai, atveju. Tam bus reikalinga parengti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo komentarą. Analogiška tvarka taikoma apvalinimą įgyvendinančiose valstybėse.

Pelno mokestis skaičiuojamas nuo faktiškai iš kliento gautos sumos (pritaikius apvalinimą). Dėl apvalinimo verslo gauta didesnė ar mažesnė suma nei priskaičiuota mokėti suma laikoma ataskaitinio laikotarpio apmokestinamosiomis pajamomis ir priskiriama mokesčių mokėtojo pelnui. Tam bus reikalinga parengti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo komentarą.

Analogiška praktika dėl apvalinimo įtakos mokesčiams taikoma ir kitose valstybėse, taikančiose apvalinimą[6].

Siūlomas apvalinimas poveikio konkurencijos sąlygoms neturi. Apvalinimas taikomas galutinei pirkinių krepšelio sumai, ne atskirų prekių ar paslaugų kainoms. Atskirų prekių ar paslaugų kainos ir toliau bus nustatomos 1 euro ct tikslumu, ir prekybininkai turės galimybę konkuruoti kainomis.

 

8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.

Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.

 

9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.

Priėmus Įstatymų projektus, reikės pakeisti šiuos teisės aktus:

1.              Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. 780 „Dėl Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių patvirtinimo“.

2.              Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimą Nr. 1283 „Dėl Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

 

10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų.

 

11. Ar Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių
apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus.

Įstatymų projektuose reglamentuojami klausimai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir ES teisės nuostatas.

 

12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys.

Vyriausybė, Lietuvos bankas ir kitos institucijos pagal savo kompetenciją ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki Įstatymų projektų įsigaliojimo dienos turės priimti Įstatymų projektų įgyvendinamuosius teisės aktus, rekomendacijas ir paaiškinimus, susijusius su apvalinimo taikymu.

Valstybinė mokesčių inspekcija turės parengti Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo komentarą dėl apvalinimo įtakos PVM.

Taip pat Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos turės pakeisti pavyzdinį sąskaitų planą, papildydama jį apvalinimo eilute.

 

13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).

Įstatymų projektams įgyvendinimui papildomų valstybės lėšų nereikės.

 

14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.

Rengiant Įstatymų projektus Lietuvos bankas konsultavosi su Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos, Lietuvos verslo konfederacijos, Kasos aparatų gamintojų, importuotojų ir aptarnavimo įmonių asociacijos, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos, Naftos produktų prekybos įmonių asociacijos, Vartotojų aljanso, Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos, Lietuvos moksleivių sąjungos, Ankstukų paramos fondo, Kaukėno paramos fondo, Lietuvos Caritas, Visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus“, Slovakijos prekybos aljanso, Slovakijos vartotojų apsaugos asociacijos (S.O.S.), Slovakijos nacionalinio banko atstovais. 

 

15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.

Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia šiam įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „apvalinimas“, „mokėjimai grynaisiais pinigais“.

 

16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.

Pagal 1998 m. birželio 29 d. Tarybos sprendimo 98/415/EB dėl nacionalinių institucijų konsultavimosi su Europos centriniu banku teisės akto projekto nuostatų klausimais 2 straipsnio 1 dalį, nacionalinės institucijos turi konsultuotis su ECB dėl teisės aktų projektų jo kompetencijai priklausančiais klausimais, įskaitant klausimus, susijusius su mokėjimo priemonėmis. Todėl Įstatymo projektas dėl apvalinimo bus pateiktas ECB konsultacijai.

 

Galutinės pirkinių krepšelio sumos apvalinimo pavyzdžiai:

 

1 pavyzdys – visa pirkinių krepšelio suma mokama grynaisiais pinigais:

Pirkinių krepšelis:

Pienas 1 l                                                                                              1,59

Duona                                                                                                  1,44

Kiaušiniai                                                                                            2,49

Aliejus                                                                                                 4,69

Nuolaidos                                                                                            –0,20

Galutinė apskaičiuota suma                                                                 10,01

 

Mokant grynaisiais pinigais, bendra galutinė apskaičiuota suma 10,01 Eur bus apvalinama iki 10,00 Eur.

Po apvalinimo pirkėjas sumokės 10,00 Eur.

Jei visa suma būtų mokama negrynaisiais pinigais (pvz., mokėjimo kortele, išmaniuoju telefonu ar dovanų kuponu), apskaičiuota suma nebūtų apvalinama, ir pirkėjas mokėtų 10,01 Eur.

 

2 pavyzdys – dalis pirkinių krepšelio sumos mokama mokėjimo kortele, dalis – grynaisiais pinigais:

a)

Galutinė apskaičiuota suma – 48,32 Eur.

Pirkėjas nori sumokėti 20 Eur grynaisiais pinigais, o likusią sumą – mokėjimo kortele.

Iš galutinės apskaičiuotos sumos atimama 20 Eur suma, mokama grynaisiais pinigais, – 48,32 – 20 = 28,32 Eur.

Pirkėjas sumokės 28,32 Eur mokėjimo kortele, netaikant apvalinimo.

 

b)

Galutinė apskaičiuota suma – 48,32 Eur.

Pirkėjas nori sumokėti 8,32 Eur grynaisiais pinigais, o likusią sumą – mokėjimo kortele.

Pirkėjas sumokės 8,30 Eur (8,32 Eur apvalinama iki 8,30 Eur) grynaisiais pinigais ir likusią 40,02 Eur (48,32 – 8,30 = 40,02 Eur) sumą mokėjimo kortele, netaikant apvalinimo.

 

c)

Galutinė apskaičiuota suma – 48,32 Eur.

Pirkėjas nori sumokėti 20 Eur mokėjimo kortele, o likusią sumą – grynaisiais pinigais.

Iš galutinės apskaičiuotos sumos atėmus mokėjimo kortele mokėtą sumą, likusi suma, mokėtina grynaisiais pinigais – 28,32 Eur (48,32 – 20 = 28,32 Eur), apvalinama iki 28,30 Eur. 

Pirkėjas grynaisiais pinigais sumokės 28,30 Eur.

 

3 pavyzdys – dalis pirkinių krepšelio sumos mokama dovanų kuponu, dalis – grynaisiais pinigais:

Galutinė apskaičiuota suma – 48,34 Eur.

Klientas nori sumokėti 40 Eur dovanų kuponu, likusią sumą – grynaisiais pinigais.

Iš apskaičiuotos sumos iki apvalinimo atėmus dovanų kuponu mokamą sumą, likusi suma, mokėtina grynaisiais pinigais – 8,34 Eur (48,34 – 40 = 8,34 Eur), apvalinama iki 8,35 Eur.

Po apvalinimo pirkėjas grynaisiais pinigais mokės 8,35 Eur.

 

Apvalinimo pavyzdžių lentelė

Eur

Pirkinių krepšelio suma iki apvalinimo

 

Pirkinių krepšelio suma pritaikius apvalinimą

Skirtumas dėl apvalinimo (pirkėjo požiūriu: + sumokama mažiau, – sumokama daugiau)

10,01

10,00

+0,01

10,02

10,00

+0,02

10,03

10,05

–0,02

10,04

10,05

–0,01

10,05

10,05

0

10,06

10,05

+0,01

10,07

10,05

+0,02

10,08

10,10

–0,02

10,09

10,10

–0,01

10,10

10,10

0

 

 

 

 

 



[1] https://www.ecb.europa.eu/stats/ecb_surveys/space/html/index.en.html.

[2] Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d., 2006 m. rugsėjo 26 d., 2006 m. gruodžio 21 d., 2009 m. kovo 2 d., 2011 m. birželio 21 d., 2013 m. gegužės 24 d., 2013 m. liepos 5 d. nutarimai.

[3] https://europa.eu/eurobarometer/surveys/detail/2663.

[4] https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=COM%3A2018%3A787%3AFIN.

[5] Kai vidutinė pirkinių krepšelio suma yra 13,66 Eur.

[6] https://financien.belgium.be/sites/default/files/downloads/17-gks-circulaire-2019-c-123-fr.pdf

https://www.cnc-cbn.be/fr/avis/arrondissement-des-paiements-en-euro-0#footnote15_el5h05w

https://www.centralbank.ie/docs/default-source/consumer-hub-library/rounding/gns-7-4---rounding---retailer-guidebook.pdf?sfvrsn=4

https://www.canada.ca/en/revenue-agency/programs/about-canada-revenue-agency-cra/phasing-penny/phasing-penny-tax-implications-businesses.html.