LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetas

 

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA

DĖL GAUTŲ NAUJŲ PASTABŲ IR PASIŪLYMŲ DĖL PRIVALOMOJO TURTO IR VERSLO VERTINIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3007

 

 

2023-12-13  Nr. 109-P-45

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Dalia Asanavičiūtė (pavaduojanti Dainių Kreivį), Valius Ąžuolas, Algirdas Butkevičius, Antanas Čepononis, Andrius Bagdonas (pavaduojantis Simoną Gentvilą), Liudas Jonaitis, Mindaugas Lingė, Matas Maldeikis, Radvilė Morkūnaitė - Mikulėnienė, Vytautas Mitalas, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys.

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai: Negauta.

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo nariai:

Eugenijus Gentvilas,

Kazys Starkevičius,

2023-12-08

1

1

 

 

Argumentai:

Apibrėžiant įstatymo tikslą apsiribojimas vien tik „skaitmeniniais” sprendimais nepagrįstai susiaurina įstatymo projekto tikslus, programuoja vertinti kaip menkai reikšmingus visus kitus įstatymo projekte numatomus sprendinius ir atitinkamas projekto nuostatas. Be to skaitmeninių sprendimų taikymui įstatymas nebūtinas, o ir šiuo metu galiojantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas jų niekaip neriboja.

 

 Pasiūlymas: projekto 1 straipsnio 1 dalyje atsisakyti žodžių „skaitmeniniams” ir ją išdėstyti  taip:

„1. Šio įstatymo tikslas – sudaryti teisines prielaidas skaitmeniniams sprendimams, kurie leistų užtikrinti patikimą privalomąjį turto arba verslo vertinimą”.

Pritarti.

 

Pasiūlymui pritariama, patikslintas projektas XIVP-3007(2) apima reikalavimus vertintojams (civilinio draudimo, nepriklausomumo, vertintojo kvalifikacijos turėjimo), vertintojo kvalifikacijos suteikimo organizavimą, Jungtinės vertintojų asociacijos steigimą, neapsiribojama tik skaitmeniniais sprendimais.

 

Balsavimo rezultatai (balsuota už Seimo narių siūlymą): už – 11, prieš – 0, susilaikė – 0.

 

2.

Seimo nariai:

Eugenijus Gentvilas,

Kazys Starkevičius,

2023-12-08

1

2

 

 

Argumentai:

Atsisakymas beveik visų esamų reikalavimų (išsilavinimo, patirties, etikos normų laikymosi ir kt.) asmenims, siekiantiems užsiimti turto ir verslo vertintojo veikla, kelia grėsmę teikiamų vertinimo paslaugų kokybei, vartotojų, visuomenės ir valstybės interesams. Todėl minėtus šiuo metu vertintojams keliamus reikalavimus derėtų išlaikyti.

 

Kita vertus, jei tam tikri reikalavimai kaip sąlyga verstis viena ar kita veikla yra nustatomi, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencijoje įtvirtintais konstitucinių žmogaus teisių apsaugos standartais, tai privalo būti daroma įstatymu (t. y. tokiems reikalavimams yra būtinas įstatyminis pagrindas).

 

Pasiūlymas: projekto 1 straipsnio 2 dalį papildyti žodžiais „turto ir verslo vertintojams” ir išdėstyti taip:

„2. Šis įstatymas nustato reikalavimus turto ir verslo vertintojams, privalomajam turto arba verslo vertinimui ir privalomojo turto arba verslo vertinimo ataskaitai (toliau – vertinimo ataskaita), taip pat vertinimo ataskaitos teikimo, saugojimo ir viešinimo reikalavimus, turto arba verslo vertintojų teisę gauti duomenis privalomajam turto arba verslo vertinimui atlikti, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos funkcijas bei vertinimo ataskaitų informacinės sistemos (toliau – informacinė sistema) valdymą ir tvarkymą”.

Pritarti.

Pasiūlymui pritariama, projekte keliami nepriklausomumo, civilinio draudimo ir kvalifikacijos reikalavimai vertintojams.

 

Balsavimo rezultatai (balsuota už Seimo narių siūlymą): už – 11, prieš – 0, susilaikė – 0.

 

3.

Seimo nariai:

Eugenijus Gentvilas,

Kazys Starkevičius,

2023-12-08

2

2

 

 

Argumentai:

Netikslinga visiškai atsisakyti šiuo metu taikomų reikalavimų turto ir verslo vertintojų kvalifikacijai, taip pat atsisakyti galimybės apriboti arba atimti vertinimą netinkamai atliekančių (netgi darančių sisteminius arba itin šiurkščius tyčinius pažeidimus) asmenų galimybę užsiimti turto ir verslo vertinimo veikla.

 

Svarbu ir tai, kad šiuo metu yra sukurta ir veikia aiški kvalifikacijos pripažinimo sistema, kurią sugriovus eksperimentuojant ir į vertinimo paslaugų rinką įleidus bet kokius paslaugų teikėjus, šios sistemos atkūrimas ateityje būtų nepalyginamai sudėtingesnis darbas.

 

Kita vertus, Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 132 p. Seimas patvirtino Vyriausybės įsipareigojimą: „kur įmanoma, reguliavimo funkcijas perkelsime nuo valstybės ant savivaldos ar privataus verslo pečių”.

 

Taigi, Vyriausybė ir jos programą patvirtinęs Seimas išreiškė aiškų įsipareigojimą stiprinti verslo savivaldos įgaliojimus. Šio įsipareigojimo reikia laikytis.

 

Todėl turto ir verslo vertintojų kvalifikacijos pripažinimo, kvalifikacijos tobulinimo bei etikos normų laikymosi kontrolės funkcijos turėtų būti ne panaikintos ir pakeistos vien baudomis grindžiama administracine atsakomybe, kuri esant didesniam materialiniam ar asmeniniam suinteresuotumui parengti ydingą vertinimo ataskaitą nebūtų veiksminga, o perduotos vertintojų profesinės savivaldos organams, suformuotiems remiantis Lietuvos Respublikoje veikiančių kitų laisvųjų profesijų (architektų, advokatų ir pan.) savireguliavimo ir savivaldos patirtimi.

 

Konkrečią vertintojų profesinės savivaldos organų struktūrą, jų formavimo tvarką, funkcijas ir įgaliojimus turėtų nustatyti atskiras įstatymas (galiojančio Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymo ar kito įstatymo pavyzdžiu).

 

Pasiūlymas: projekto 2 straipsnį papildyti nauja 2 dalimi, buvusias 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 ir 11 dalis laikyti atitinkamai 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 dalimis, o naują 2 dalį išdėstyti taip:

„2. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmai (toliau – Vertintojų rūmai) – pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų įstatymą įsteigtas viešasis juridinis asmuo, vienijantis atestuotus turto ir verslo vertintojus ir įgyvendinantis atestuotų turto ir verslo vertintojų profesinę savivaldą”.

Pritarti iš dalies.

Biudžeto ir finansų komitetas pritaria siūlymui įsteigti turto ir verslo vertintojų savivaldą, tačiau nepritaria, jog Įstatymo projekte būtų įtvirtintos nuostatos dėl privalomos vertintojų savivaldos, kuri veiktų pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų įstatymą.

 

Privalomos narystės reikalavimas profesinėje savivaldos asociacijoje yra perteklinis reikalavimas, paprastai įstatymu keliamas valstybės kontroliuojamoms profesijoms, kurios suprantamos kaip vykdančios viešąjį interesą užtikrinančias funkcijas.

Vertintojo profesija yra reglamentuojama profesija (jai keliami kvalifikaciniai reikalavimai), vertintojas vykdydamas veiklą  nepriima galutinių sprendimų, tik nustato turto vertę, nėra pagrindo jos laikyti valstybės kontroliuojama profesija. Manytina, kad savivaldos teisei įgyvendinti pakanka Konstitucijoje garantuojamos teisės savanoriškai jungtis į asociacijas. Pastebėtina, kad ne visos laisvosios profesijos yra reguliuojamos, pavyzdžiui, nereguliuojami apskaitos tvarkymo paslaugas teikiantys asmenenys, verslo, mokesčių, teisės konsultantai.

 

Biudžeto ir finansų komiteto patikslintu Įstatymo projektu Nr. XIVP-3007(2) skatinama savanoriška profesinė savivalda – vienai vertintojus atstovaujančiai asociacijai (Jungtinei vertintojų asociaciaji) deleguojamos vertintojo kvalifikacijos suteikimo ir vertintojo kvalifikacijos kėlimo užtikrinimo funkcijos, taip pat deleguojama funkcija skelbti vertintojų sąrašą.

Pažymėtina, jog narystė profesinėse organizacijose turėtų būti patraukli asmenims dėl iš dalyvavimo jose gaunamos naudos. Asociacija turi sukurti patrauklias sąlygas į ją jungtis, o ne įstatymas.

 

Balsavimo rezultatai (balsuota už Seimo narių siūlymą): už – 4, prieš – 6, susilaikė – 2.

 

4.

Seimo nariai:

Eugenijus Gentvilas,

Kazys Starkevičius,

2023-12-08

2

3

 

 

Argumentai:

Siekiant apsaugoti silpnesnę vertinimo paslaugų santykių šalį – vartotojus, taip pat viešuosius interesus, už turto ir verslo vertinimo teisinio reglamentavimo ribų nederėtų palikti visų vertinimų, kurie yra skirti ne paties vertinančio subjekto vidinių poreikių tenkinimui, o trečiųjų asmenų poreikių tenkinimui.

 

Pasiūlymas: projekto 2 straipsnio 2 dalį (buvusią 2 dalį) išdėstyti taip:

„23. Privalomasis turto arba verslo vertinimas (toliau – vertinimas) – turto arba verslo vertės nustatymas, atsižvelgiant į individualias turto arba verslo savybes, atliekamas kai vertinimo ataskaita skirta pateikti trečiajam asmeniui arba kitais teisės aktų, kuriuose reikalaujama atlikti tokį vertės nustatymą, nurodytais atvejais, siekiant užtikrinti viešuosius ir (arba) privačius interesus”.

Nepritarti.

Privalomojo turto ir verslo vertinimo sąvokos siūlomas papildymas yra perteklinis. Projektu siekiama reguliuoti atvejus kai vertinimas reikalaujamas pagal teisės aktus. Vertinimas pagal užsakovo pageidavimą, kai to nereikalauja teisės aktai gali būti atliekamas kvalifikaciją turinčio vertintojo, tai vertinimo užsakovo pasirinkimas.

 

Balsavimo rezultatai (balsuota už Seimo narių siūlymą): už – 5, prieš – 0, susilaikė – 7.

5.

Seimo nariai:

Eugenijus Gentvilas,

Kazys Starkevičius,

2023-12-08

2

9

 

 

Argumentai:

Viešojo sektoriaus turtui priskirti turtą, kuris jokiais pagrindais (nei nuosavybės, nei patikėjimo, nei nuomos, nei kitais) nepriklauso jokiems viešojo sektoriaus subjektams yra nelogiška. Tai, kad viešojo sektoriaus subjektas (mokesčių administratorius, muitinė, teismas, ikiteisminio tyrimo institucija ir pan.) siekia sužinoti tam tikro privačiam asmeniui priklausančio turto vertę šio turto negali transformuoti į „viešojo sektoriaus turtą”. Kita vertus, projekte kategorija „viešojo sektoriaus turtas” apibrėžiama ir naudojama siejant išimtinai tik su vertinimo ataskaitų duomenų viešinimu, todėl privatiems asmenims priklausančio turto vertinimo rezultatų automatinis viešinimas vien pagal vertinimo užsakovą yra asmenų privatumą nepamatuotai ribojanti ir jį galinti pažeisti priemonė.

 

Pasiūlymas: projekto 2 straipsnio 9 dalyje (pernumeravus atsižvelgiant į eil. nr. 3 esantį pasiūlymą – 10 dalis) atsisakyti žodžių „privalomojo vertinimo užsakovė ir (arba) turto” ir ją išdėstyti taip:

„910. Viešojo sektoriaus turtas – turtas arba verslas, kurio privalomojo vertinimo užsakovė ir (arba) turto nuosavybės (patikėjimo) teisių valdytoja ir (ar) naudotoja yra valstybės ar savivaldybės įmonė, valstybės valdoma įmonė, savivaldybės valdoma įmonė, įstaiga ar organizacija, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, ir (arba) viešojo sektoriaus subjektas, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme”.

Nepritarti.

Siūloma sąvoka siekiama apginti interesus, kai valstybė nebūdama turto savininike priima sprendimą vertinimo ataskaitos pagrindu, pvz. kai valstybė/savivaldybė perka turtą socialinės paramos atvejais, turto paėmimo visuomenės poreikiams atvejais; arba kai turto vertinimas atliekamas mokestinei vertei nustatyti, tuomet užsakovas pagal teisės aktų reikalavimus yra pats asmuo, o ne valstybė. Tokiais atvejais sprendimą vertinimo ataskaitos pagrindu priima valstybė, t.y. patiria išlaidas arba gauna pajamas. Todėl siekiant, kad valstybė sprendimus priimtų teisingos vertės pagrindu, tokios ataskaitos irgi turėtų būti viešinamos taip užtikrinant viešąją valstybės priimamų sprendimų kontrolę.

Atkreiptinas dėmesys, kad ir dabar LRV nutarimais yra nustatytas tokio turto, kuris jokiais pagrindais (nei nuosavybės, nei patikėjimo, nei nuomos, nei kitais) nepriklauso jokiems viešojo sektoriaus subjektams, vertinimo ataskaitų viešinimas  (pvz., LRV 2007-06-04 nutarimo Nr. 758 9.3 p.).

 

Tokios vertinimo ataskaitos bus viešinamos nuasmenintos, nebus viešinami privataus fizinio  asmens duomenys (nuostatos atitinka BDAR, suderintos su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija).

 

Balsavimo rezultatai (balsuota už Seimo narių siūlymą): už – 2, prieš – 0, susilaikė – 9.

6.

Seimo nariai:

Eugenijus Gentvilas,

Kazys Starkevičius,

2023-12-08

3

1

 

 

Argumentai:

Kadangi projekto 3 straipsnyje nustatomi reikalavimai vertinimui, o pagal šį pasiūlymą (žr. eil. nr. 2 ir 3) vertintojo veikla užsiimti galėtų tik tam tikrus reikalavimus atitinkantis asmuo, projekte šią sąlygą reikėtų išreikšti aiškiai ir nedviprasmiškai.

 

Be to, originali projekto redakcija nustato neapibrėžtą teisės aktų, kuriais privaloma vadovautis atliekant vertinimą, ratą. Atsižvelgiant į lokalinių teisės aktų kategoriją, į dabartinę aprėptį patenka ne tik institucijų, bet ir bet kokių privataus ar viešojo sektoriaus įmonių, įstaigų ir organizacijų vidiniai (lokaliniai) teisės aktai.

 

Toks neribotas atliekant vertinimą vertintojams privalomų teisės aktų rato išplėtimas yra nepagrįstas. Juo labiau, kad pagal esamą projekto redakciją Tarptautinių vertinimo standartų ir Europos vertinimo standartų nuostatos yra subordinuojamos iš esmės bet kokiems net ir paties žemiausio rango žinybiniams ir lokaliniams teisės aktams. Todėl numatomas reglamentavimas potencialiai nedera su reikšme, kuri minėtiems standartams pripažįstama Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/17/ES preambulės 26 punkte: „Siekiant, kad vertinimo standartai būtų laikomi patikimais, juose turėtų būti atsižvelgta į tarptautiniu lygiu pripažintus vertinimo standartus, ypač Tarptautinio vertinimo standartų komiteto, Europos vertintojų asociacijų grupės arba Royal Institution of Chartered Surveyors (Karališkojo atestuotųjų matininkų instituto) parengtus standartus”.

 

Pasiūlymas: projekto 3 straipsnio 1 dalį papildyti žodžiais „tik vertintojo statusą turinčio asmens arba asmenų” bei „Europos Sąjungos ir nacionaliniais” ir išdėstyti taip:

 

„Vertinimas atliekamas tik vertintojo statusą turinčio asmens arba asmenų, vadovaujantis šiuo įstatymu, Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais, kuriuose nustatomas reikalavimas atlikti vertinimą, ir Tarptautiniais vertinimo standartais arba Europos vertinimo standartais tiek, kiek jie neprieštarauja tuose teisės aktuose ir šiame įstatyme nustatytiems reikalavimams.“

Pritarti iš dalies.

 

Biudžeto ir finansų komitetas sutinka su siūlymu, jog vertinimas būtų atliekamas tik vertintojo statusą turinčio asmens arba asmenų, tačiau pažymi, jog siūlymas perteklinis, nes Įstatymo projektas reguliuoja privalomąjį vertinimą, kurį atlikti gali tik vertintojas, turintis kvalifikaciją. Pažymėtina, kad Įstatymo projekte Nr. XIVP-3007(2) patikslinta vertintojo sąvoka, joje nurodant, kad vertintojas tai fizinis asmuo, turintis kvalifikaciją atlikti turto arba verslo vertinimą arba juridinis asmuo, atliekantis turto arba verslo vertinimą, kuriame dirba turintis kvalifikaciją atlikti turto arba verslo vertinimą fizinis asmuo.

Papildomai pažymėti, kad vertinimas turi būti atliktas vadovaujantis Europos Sąjungos teise nėra poreikio, nes Europos sąjungos teisė neišvengiamai perkeliama į nacionalinę teisę arba taikoma tiesiogiai.

 

Balsavimo rezultatai (balsuota už Seimo narių siūlymą): už – 0, prieš – 11, susilaikė – 0.

7.

Seimo nariai:

Eugenijus Gentvilas,

Kazys Starkevičius,

2023-12-08

4

 

 

 

Argumentai:

Kadangi projektas nustato reikalavimus privalomajam turto arba verslo vertinimui (žr. 1 straipsnio 2 dalį), o pagal šį pasiūlymą (žr. eil. nr. 2 ir 3) vertintojo veikla užsiimti galėtų tik tam tikrus reikalavimus atitinkantis asmuo, projektas turėtų pateikti nuorodą į vertintojams keliamus reikalavimus ir, nedetalizuojant specialiame įstatyme detaliai reglamentuotinų dalykų, bendrais bruožais nurodyti kokiais pagrindais asmuo įgyja vertintojo statusą.

 

Pasiūlymas: pakeisti projekto 4 straipsnio pavadinimą, straipsnį papildyti nauja 3 dalimi ir straipsnio pavadinimą bei naują 3 dalį išdėstyti taip:

„4 straipsnis. Vertintojo nepriklausomumas Reikalavimai vertintojams

3. Fizinis arba juridinis asmuo vertintojo statusą įgyja pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų įstatyme nustatytas sąlygas gaudamas Vertintojų rūmų išduotą vertintojo atestacijos pažymėjimą. Fizinis arba juridinis asmuo vertintojo statusą praranda Vertintojų rūmams pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų įstatyme nustatytas sąlygas jo turimą vertintojo atestacijos pažymėjimą pripažinus negaliojančiu”.

Nepritarti.

Biudžeto ir finansų komiteto pateiktas kompromisinis įstatymo projektas Nr. XIVP-3007(2) atliepia vertinimo ataskaitų naudotojų[1] siūlymus dėl būtinumo turėti vertintojo kvalifikaciją ir vertinimų kokybės priežiūrą bei atsakomybės už pažeidimus taikymą deleguoti valstybei. Taigi projekte jau siūlomi nustatyti konkretūs reikalavimai vertintojo kvalifikacijai pagrįsti.

BFK registruotame įstatymo projekte Nr. XIVP-3007(2) Jungtinei vertintojų asociacijai deleguojamos funkcijos, susijusios su vertintojo kvalifikacija:

−     organizuoti vertintojo kvalifikacinį egzaminą;

−     prižiūrėti kvalifikacijos kėlimą;

−      skelbti vertintojo kvalifikaciją turinčių asmenų sąrašą.

Atsižvelgus į viešojo sektoriaus ir Lietuvos bankų asociacijos siūlymus vertinimo ataskaitų kokybės užtikrinimo priežiūa deleguojama vykdyti valstybei – Vyriausybės įgaliotai institucijai, nustatoma administracinė atsakomybė už pažeidimus, atliekant privalomąjį vertinimą.

Atskiro įstatymo ir privalomos narystės nustatymas yra perteklinis reikalavimas ir profesijos atstovų teisių ribojimas. Pažymėtina, jog narystė profesinėse organizacijose turėtų būti patraukli asmenims dėl iš dalyvavimo jose gaunamos naudos. Asociacija turi sukurti patrauklias sąlygas į ją jungtis, o ne įstatymas.

Vertintojai, atliekantys privalomąjį vertinimą tiesiogiai susiejami su Jungtines vertintojų asociacija (JVA), nes privalomai turi turėti vertintojo kvalifikaciją, bet neprivalo būti JVA nariais.

Taip pat, pastebėtina, kad daugumoje atvejų, išskyrus vieną dvi išimtis, profesinės asociacijos, net ir valstybės kontroliuojamų profesijų atveju, steigiamos pagal Asociacijų įstatymą, o ne atskirais įstatymais.

 

Balsavimo rezultatai (balsuota už Seimo narių siūlymą): už – 4, prieš – 0, susilaikė – 7.

8.

Seimo nariai:

Eugenijus Gentvilas,

Kazys Starkevičius,

2023-12-08

6

3

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad pagal projektą vertinimo veikla gali užsiimti ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys, vertinimo ataskaitos patvirtinimas turėtų tinkamai užtikrinti juridinių asmenų prisiimamą atsakomybę už vertinimo ataskaitos turinį ir kokybės monitoringą, kuris ir dabar įmonių praktikoje paprastai yra užtikrinamas vadovaujantis „keturių akių” principu.

 

Pasiūlymas: projekto 6 straipsnio 3 dalyje atsisakyti žodžių „su vertinimo užsakovu sutartį sudaręs ir”, šią dalį papildyti žodžiais „vertintojas fizinis asmuo ir, jei su vertinimo užsakovu sutartį sudarė vertintojas juridinis asmuo, šio juridinio asmens vadovas arba kitas įgaliotas atstovas” ir ją išdėstyti taip:

„3. Vertinimo ataskaitą pasirašo su vertinimo užsakovu sutartį sudaręs ir vertinimą atlikęs vertintojas fizinis asmuo ir, jei su vertinimo užsakovu sutartį sudarė vertintojas juridinis asmuo, šio juridinio asmens vadovas arba kitas įgaliotas atstovas”.

Pritarti.

Balsavimo rezultatai (balsuota už Seimo narių siūlymą): pritarta bendru sutarimu.

9.

Seimo nariai:

Eugenijus Gentvilas,

Kazys Starkevičius,

2023-12-08

7

1

1

 

Argumentai:

Pagrindinius vertintojų profesinės kompetencijos, kvalifikacijos kėlimo užtikrinimo ir veiklos kontrolės klausimus perdavus vertintojų profesinei savivaldai, Tarptautinių vertinimo standartų ir Europos vertinimo standartų taikymo Lietuvoje rekomendacijos turėtų būti rengiamos jei ne išimtinai vien tik pačių vertintojų savivaldos organų, tai bent jau jiems dalyvaujant pariteto pagrindais.

 

Juo labiau, kad sukūrus vertintojų profesinę savivaldą įgyvendinančius Vertintojų rūmus, jie numanomai taps minėtus standartus sukūrusių bei patvirtinusių tarptautinių nevyriausybinių organizacijų nariais ir turės aiškų mandatą šių standartų interpretavimui Lietuvos sąlygoms.

 

Pasiūlymas: projekto 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą papildyti žodžiais „kartu su Vertintojų rūmais” ir ją išdėstyti taip:

„1) kartu su Vertintojų rūmais rengia Tarptautinių vertinimo standartų ir Europos vertinimo standartų taikymo Lietuvoje rekomendacijas”.

Pritarti iš dalies.

Biudžeto ir finansų komitetas pritaria, jog rengiant rekomendacijas būtų konsultuojamasi su vertintojais (tai numatyta Biudžeto ir finansų komiteto patiklsinto projekto Nr, XIVP-3007(2) 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte)), tačiau siūloma nuostata, kad rekomendacijas turėtų rengti du subjektai, t.y. Vyriausybės įgaliota institucija ir Vertintojų rūmai, yra ydinga, nes nebūtų aiškiai apibrėžtos galutinės atsakomybės.

Todėl BFK įstatymo projekto Nr. XIVP-3007(2) 8 str. 1 dalies 1 punkte numatyta, kad Vyriausybės įgaliota institucija, pasikonsultavusi su Jungtine vertintojų asociacija rengia ir skelbia  Tarptautinių vertinimo standartų ir Europos vertinimo standartų taikymo Lietuvoje rekomendacijas. Rekomendacijomis galėtų naudotis ne tik vertintojai, bet ir vertinimo ataskaitų naudotojai.

 

Balsavimo rezultatai (balsuota už Seimo narių siūlymą): už – 4, prieš – 0, susilaikė – 7.

10.

Seimo nariai:

Eugenijus Gentvilas,

Kazys Starkevičius,

2023-12-08

7

1

2

 

Argumentai:

Valstybės institucijų kišimasis į privataus verslo ir vartotojų arba kitų užsakovų santykius nustatant gaires dėl prekes ar paslaugas teikiančių subjektų pasirinkimo yra visiškai nebūdinga praktika Lietuvoje.

 

Projekto aiškinamajame rašte nėra iš esmės jokių argumentų kodėl turto ir verslo vertinimo veikla šiuo požiūriu turėtų būti išskirtinė ir kitokia, kodėl būtent dėl vertinimo paslaugų teikėjų pasirinkimo turėtų būti teikiamos rekomendacijos.

 

Kita vertus, atsižvelgiant į tai, jog vertinimo paslaugos yra potencialus viešųjų pirkimų objektas, šiame kontekste galima pripažinti, kad valstybė turi pagrįstą interesą viešųjų pirkimų srityje tiesiogiai arba netiesiogiai pasisakyti dėl potencialių vertinimo paslaugų tiekėjų. Todėl viešajam sektoriui skirtos vertinimo paslaugų teikėjo pasirinkimo gairės yra nors sistemiškai nebūdingas, tačiau racionaliai bent jau pateisinamas dalykas. Vis dėlto tokios gairės turėtų būti suderintos su vertintojų profesinės savivaldos institucijomis.

 

Pasiūlymas: projekto 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą papildyti žodžiais „suderinusi su Vertintojų rūmais” ir „viešojo sektoriaus subjektams skirtas” ir ją išdėstyti taip:

„suderinusi su Vertintojų rūmais rengia viešojo sektoriaus subjektams skirtas vertintojo pasirinkimo gaires (toliau – Gairės).

Nepritarti.

Gairėmis gali naudotis ir kredito institucijos, ir kiti vertinimo užsakovai ar naudotojai, todėl apriboti gairių nėra būtinumo. Gairės, kaip įstatymą įgyvendinantis teisės aktas, bus derinamos su vertintojais

 

Balsavimo rezultatai (balsuota už Seimo narių siūlymą): už – 4, prieš – 0, susilaikė – 7.

11.

Seimo nariai:

Eugenijus Gentvilas,

Kazys Starkevičius,

2023-12-08

7

1

4

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į šiame pasiūlyme siūlomą numatyti Vertintojų rūmų kompetenciją, kuri be kita ko apima įgaliojimą netgi pripažinti negaliojančiu teisę atlikti vertinimus suteikiantį vertintojo atestacijos pažymėjimą (žr. šio pasiūlymo eil. nr. 3 ir 6), projekte numatoma naujovė – vertintojų administracinės atsakomybės pagal Administracinių nusižengimų kodeksą įvedimas – keičiantis reguliaciniam kontekstui nebeturi prasmės.

 

Todėl projekto 7 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatoma administracinė atsakomybė keistina su vertintojams iki šiol taikoma ir kitų laisvųjų profesijų (advokatų, architektų ir pan.) atstovų atsakomybės modelius sistemiškai atitinkančia priemone – drausmės bylos, galinčios pasibaigti netgi teisės užsiimti vertintojo veikla atėmimu, iškėlimu.

 

Pasiūlymas: projekto 7 straipsnio 1 dalies 4 punkte atsisakyti žodžių „priima sprendimą pradėti administracinio nusižengimo teiseną (tyrimą) arba jos (jo) nepradėti”, įrašyti žodžius „vertintojui iškelti drausmės bylą, kuri Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų įstatyme nustatyta tvarka yra nagrinėjama kompetentingų Vertinimo rūmų organų” ir ją išdėstyti taip:

„4. išnagrinėjusi skundą ir (arba) vertinimo ataskaitą gali priimti sprendimą vertintojui iškelti drausmės bylą, kuri Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų įstatyme nustatyta tvarka yra nagrinėjama kompetentingų Vertinimo rūmų organų „priima sprendimą pradėti administracinio nusižengimo teiseną (tyrimą) arba jos (jo) nepradėti”.

Nepritarti.

Siekiant išvengti šališkų sprendimų vykdant vertinimo ataskaitų kokybės priežiūrą, galutinio sprendimo teisė deleguojama Vyriausybės įgaliotai institucijai.

BFK įstatymo projekto Nr. XIVP-3007(2) 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, jog Vyriausybės įgaliota institucija išnagrinėjusi skundą ir (arba) vertinimo ataskaitą, prieš priimdama sprendimą, gauna Jungtinės vertintojų asociacijos nuomonę ir priima sprendimą pradėti administracinio nusižengimo teiseną (tyrimą) arba jos (jo) nepradėti.

Vadovaujantis galiojančia kitų profesijų praktika efektyvi priežiūra veikia tuomet, kai sprendimus dėl nuobaudų skyrimo priima nepriklausomi nuo profesijos asmenys (nemokumo administratoriai, auditoriai, kai buvo pakeista ES Audito direktyva, nustatant, kad viešojoje priežiūroje turi būti nepraktikuojančiųjų dauguma).

Drausminė atsakomybė keičiama į administracinę atsižvelgiant į tai, kad siekiama reguliuoti ne profesiją, o vertinimo ataskaitų kokybę. Tokiu atveju administracinė atsakomnybė yra veiksmingesnis sprendimas.

 

Pagal galiojantį reguliavimą drausminių nuobaudų skyrimas nėra efektyvi priemonė (nuo 2016 m. buvo panaikinti tik 2 kvalifikacijos pažymėjimo galiojimai). Drausminės nuobaudos – papeikimai ar kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymas – yra per siauro spektro ir neužtikrina pakankamo kontrolės poveikio.

 

Pažymėtina, kad viešasis sektorius ir Lietuvos bankų asociacija (vertinimo ataskaitų naudotojai) viešųjų konsultacijų metu ir derinant projektą nedviprasmiškai siūlė, kad vertinimų kokybės priežiūrą ir atsakomybės taikymą vykdytų valstybė. 

 

Balsavimo rezultatai (balsuota už Seimo narių siūlymą): už – 4, prieš – 0, susilaikė – 7.

12.

Seimo nariai:

Eugenijus Gentvilas,

Kazys Starkevičius,

2023-12-08

7

 

 

 

Argumentai:

Nagrinėti skundus dėl vertinimo, kuriam atlikti būtinos specialios žinios ir įgūdžiai bei patirtis, turėtų asmenys, kurie patys pakankamai gerai išmano vertinimui taikomus reikalavimus, procedūras bei metodologiją. Priešingu atveju skundų nagrinėjimas bus tik formalus ir kenks Vyriausybės įgaliotos institucijos ir valstybės, kurios vardu veikiama, prestižui, mažins pasitikėjimą valstybe ir jos institucine sistema.

Todėl skundus dėl vertinimo procedūrų ir ataskaitų nagrinėjantys asmenys turi būti įgiję deramą išsilavinimą ir išmanantys vertinimo specifiką tiek teoriškai, tiek ir praktiškai.

 

Pasiūlymas: projekto 7 straipsnį papildyti nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„3. Vyriausybės įgaliotai institucijai pateiktus skundus dėl vertinimo gali nagrinėti tik asmenys, kurie tenkina Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų įstatyme nustatytas su išsilavinimu, kvalifikacija ir darbo patirtimi susijusias sąlygas, taikomas vertintojo atestacijos pažymėjimui gauti”.

Nepritarti.

Vyriausybės įgaliotos institucijos darbuotojams keliami reikalavimai vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymu ir jį įgyvendinančiais teisės aktais. Vyriausybės įgaliota institucija nagrinės vertinimo ataskaitos atitiktį įstatyme ir teisės aktuose keliamiems reikalavimams, o ne atliks naują vertinimą. Ginčus dėl vertės spręs teismas. Valstybės tarnautojo pareigoms atlikti deramo išsilavinimo ir patirties reikalavimai nustatomi pareigybės aprašyme.  

 

Be to, Projekte Nr. XIVP-3007(2) numatyta, kad prieš Vyriausybės įgaliotai institucijai priimant sprendimą dėl atsakomybės taikymo, ji turi gauti vertintojų atstovų nuomonę. Taip pat pagal ANK pažeidimą nagrinėjantis subjektas turi teisę kreiptis konsultacijos į ekspertus; toks atsakomybės taikymo mechanizmas užtikrina, kad sprendimas būtų priimamas kompetentingų asmenų.

 

AVNT vertintojų veiklos priežiūrą vykdo nuo 2012 metų, nagrinėja vertinimo ataskaitos atitiktį įstatymo reikalavimams, todėl turi sukaupusį ilgalaikę patirtį šioje srityje.

 

Pastebėtina, kad ir kitų reguliuojamų profesijų paslaugų kokybės priežiūrą atliekantiems valstybės institucijų specialistams paprastai įstatymu nėra keliami profesinės patirties reikalavimai.

 

Balsavimo rezultatai (balsuota už Seimo narių siūlymą): už – 1, prieš – 0, susilaikė – 10.

13.

Seimo nariai:

Eugenijus Gentvilas,

Kazys Starkevičius,

2023-12-08

9

1

 

 

Argumentai:

Valstybės kuriama vertinimo ataskaitų informacinė sistema neturi būti kuriama vertintojams užkraunamos administracinės naštos sąskaita. Todėl vertintojų pareiga teikti informaciją į vertinimo ataskaitų informacinę sistemą turėtų apsiriboti pirminių duomenų (t. y. tik pačių ataskaitų ir jų priedų) pateikimu.

 

Bet kokia išvestinė informacija (t. y. vertinimo ataskaitose jau esančių tam tikrų duomenų atskiras talpinimas į kokias nors informacinėje sistemoje numatytas informacines grafas arba vertinimo ataskaitų pagrindu gautų naujų duomenų, kurie nėra privalomi vertinimo ataskaitose) turėtų būti renkama ir tvarkoma pačių vertinimo ataskaitų informacinės sistemos valdytojo ir tvarkytojo jėgomis ir kaštais.

 

Taip pat informacinės sistemos valdytojas negali tiesiogiai ar netiesiogiai versti vertintojų įsigyti brangią programinę įrangą, skirtą su informacine sistema suderinamų vertinimo ataskaitų parengimui. Priešingu atveju patirtos sąnaudos turėtų būti kompensuojamos.

 

Pasiūlymas: projekto 9 straipsnio 1 dalį papildyti žodžiais „Vertinimo ataskaita teikiama į informacinę sistemą pateikiant tik ištisinį originalų jos (įskaitant reikalingus priedus) tekstą. Valdytojas negali vertintojų įpareigoti į informacinę sistemą teikti išvestinių vertinimo ataskaitų duomenų arba vertinimo ataskaitose esančius duomenis pateikti tam tikromis dalimis. Valdytojas užtikrina informacinės sistemos programinį suderinamumą su daugumos vertintojų naudojama programine įranga arba kompensuoja su naujos programinės įrangos įdiegimu susijusias sąnaudas” ir ją išdėstyti taip:

„1. Vertintojas parengtą vertinimo ataskaitą teikia į informacinę sistemą informacinės sistemos valdytojo (toliau – Valdytojas) nustatyta tvarka. Vertinimo ataskaita teikiama į informacinę sistemą pateikiant tik ištisinį originalų jos (įskaitant reikalingus priedus) tekstą. Valdytojas negali vertintojų įpareigoti į informacinę sistemą teikti išvestinių vertinimo ataskaitų duomenų arba vertinimo ataskaitose esančius duomenis pateikti tam tikromis dalimis. Valdytojas užtikrina informacinės sistemos programinį suderinamumą su daugumos vertintojų naudojama programine įranga arba kompensuoja su naujos programinės įrangos įdiegimu susijusias sąnaudas”.

 

Pasiūlymas atsiimtas Biudžeto ir finansų komiteto posėdžio metu.

Siekiant minimalios administracinės ir prisitaikymo naštos ir skaitmeninio vertinimo ataskaitų (toliau – VA) duomenų naudojimo, numatoma sukurti VA techninį standartą, kurio pagalba VA duomenys bus nuskaitomi į Vertinimo ataskaitų informacinę sistemą (toliau – VAIS) iš vertintojo parengto dokumento, vertintojui rankiniu būdu duomenų vesti į VAIS nereikės.

Seimo narių siūlymu teikiami tikslinimai dėl vertinimo ataskaitos teikimo galės būti įgyvendinami poįstatyminiais teisės aktais

14.

Seimo nariai:

Eugenijus Gentvilas,

Kazys Starkevičius,

2023-12-08

9

3

 

 

Argumentai:

Siekiant teisinio aiškumo projekte derėtų konkrečiai numatyti, kad vertinimo ataskaitą perduodant į informacinę sistemą kartu pereina ir atsakomybė už šių dokumentų archyvavimą, saugumą ir viešinimo apribojimų paisymą.

 

Pasiūlymas: projekto 9 straipsnio 3 dalį papildyti žodžiais „Informacinės sistemos tvarkytojas ir valdytojas atsako už į informacinę sistemą pateiktos turto vertinimo ataskaitos su visais jos priedais saugojimą (archyvavimą), saugumą ir viešinimo apribojimų paisymą” ir ją išdėstyti taip:

„3. Vertinimo ataskaitos informacinėje sistemoje saugomos 10 metų nuo vertinimo ataskaitos pateikimo į informacinę sistemą dienos. Informacinės sistemos tvarkytojas ir valdytojas atsako už į informacinę sistemą pateiktos turto vertinimo ataskaitos su visais jos priedais saugojimą (archyvavimą), saugumą ir viešinimo apribojimų paisymą”.

Pasiūlymas atsiimtas Biudžeto ir finansų komiteto posėdžio metu.

Pagal LR valstybės informacinių išteklių įstatymą valstybės informacinės sistemos tvarkytojas – juridinis asmuo, pagal valstybės informacinės sistemos nuostatus įgaliotas tvarkyti informacinės sistemos duomenis ir atsakyti už jų saugą. Pareiga saugoti vertinimo ataskaitas pagal Projekto nuostatas tenka vertinimo ataskaitų informacinės sistemos tvarkytojui ir valdytojui. Papildomai nurodyti atsakomybės prisiėmimo nėra poreikio. Projekto 10 str. 3 d. nustato, kad Vertinimo ataskaitos vertinimo ataskaitų informacinėje sistemoje saugomos 10 metų nuo vertinimo ataskaitos pateikimo į šią informacinę sistemą dienos.

15.

Seimo nariai:

Eugenijus Gentvilas,

Kazys Starkevičius,

2023-12-08

9

4

 

 

Argumentai:

Projekto 9 straipsnio 4 dalyje numatytas apribojimas pagal kurį informacinės sistemos valdytojas galėtų riboti vertintojo galimybes gauti informaciją apie jo paties atliktą vertinimą ir vertinimo ataskaitos užsakovo galimybes gauti informaciją apie jo paties užsakytą (ir apmokėtą) vertinimą yra visiškai nepagrįstas ir nelogiškas.

 

Vertinimo ataskaitą betarpiškai sukūręs asmuo ir ją užsakęs bei vertinimo ataskaitos atlikimą finansavęs asmuo negali būti priklausomi nuo informacinės sistemos valdytojo „malonės”.

 

Pasiūlymas: išbraukti projekto 9 straipsnio 4 dalyje esančius žodžius „ir naudotojas”, šią dalį papildyti žodžiais „ir” bei „visą informaciją, o bet kuris kitas teisėtas vertinimo ataskaitos naudotojas” ir ją išdėstyti taip:

„4. Vertinimo ataskaitos iš informacinės sistemos Valdytojo nustatyta tvarka neatlygintinai teikiamos viešojo administravimo subjektams jų funkcijoms atlikti, siekiant gauti informaciją apie atliktą vertinimą. Vertinimą atlikęs vertintojas, ir vertinimo ataskaitos užsakovas ir naudotojas turi teisę iš informacinės sistemos neatlygintinai gauti visą informaciją, o bet kuris kitas teisėtas vertinimo ataskaitos naudotojas – Valdytojo nustatytą informaciją apie atliktą vertinimą”.

 

Pasiūlymas atsiimtas Biudžeto ir finansų komiteto posėdžio metu.

Nėra poreikio pildyti Projekto nuostatos. Vertintojui suteikiama teisė Valdytojo nustatyta tvarka neatlygintinai gauti vertinimo ataskaitą iš vertinimo ataskaitos informacinės sistemos.

 

16.

Seimo nariai:

Eugenijus Gentvilas,

Kazys Starkevičius,

2023-12-08

11

1

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į šiuo pasiūlymu numatomus projekto pakeitimus (žr. eil. nr. 3 ir 6), t. y. siūlomą vertintojų profesinės savivaldos atsiradimą ir vertintojų profesinės savivaldos klausimų reglamentavimui skirtiną specialų Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų įstatymą, projekto įsigaliojimas sietinas ne su konkrečia kalendorine data, o su Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų įstatymo parengimu ir įsigaliojimu.

 

Pasiūlymas: projekto 11 straipsnio 1 dalyje esančius žodžius „2025 m. gegužės 1 d.” išbraukti, šią dalį papildyti žodžiais „1 dalį ir” bei „praėjus 6 mėnesiams nuo Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų įstatymo, kurį parengti siūloma Lietuvos Respublikos Vyriausybei, įsigaliojimo” ir ją išdėstyti taip:

„1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 1 dalį ir 2 dalį, įsigalioja 2025 m. gegužės 1 d. praėjus 6 mėnesiams nuo Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų įstatymo, kurį parengti siūloma Lietuvos Respublikos Vyriausybei, įsigaliojimo”.

Nepritarti.

Atskiro įstatymo priėmimas nebūtinas.  BFK įstatymo projekte Nr. XIVP-3007(2) nurodyta Jungtinė vertintojų asociacija gali būti įsteigta pagal Asociacijų įstatymą, kaip ir didžiosios daugumos kitų profesijų atveju. Asociacijos narių teisės ir pareigos, tapimo nariu sąlygos nurodomos Asociacijos įstatuose (LR Asociacijų įstatymo 12 straipsnis).

 

Balsavimo rezultatai (balsuota už Seimo narių siūlymą): už – 4, prieš – 0, susilaikė – 7.

17.

Seimo nariai:

Eugenijus Gentvilas,

Kazys Starkevičius,

2023-12-08

11

2

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į šiuo pasiūlymu numatomus projekto pakeitimus (žr. eil. nr. 3, 6, 8, 9 ir 15) ir iš to kylantį konkrečiu kalendoriniu terminu neapibrėžtą Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo, išskyrus jo 11 straipsnio 2 dalį, įsigaliojimo laiką bei poreikį teisės aktus derinti su ateityje atsirasiančiais Vertintojų rūmais, tikslintinas ir įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo terminas.

 

Pasiūlymas: projekto 11 straipsnio 2 dalyje esančius žodžius „2025 m. sausio 31 d.” išbraukti, šią dalį papildyti žodžiais „ne vėliau nei per 3 mėnesius nuo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmime dalyvaujančių Vertintojų rūmų organų suformavimo” ir ją išdėstyti taip:

„2. Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos ne vėliau nei per 3 mėnesius nuo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmime dalyvaujančių Vertintojų rūmų organų suformavimo iki 2025 m. sausio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus”.

Nepritarti.

Atskiro įstatymo priėmimas nebūtinas.  BFK įstatymo projekte Nr. XIVP-3007(2) nurodyta Jungtinė vertintojų asociacija gali būti įsteigta pagal Asociacijų įstatymą, kaip ir didžiosios daugumos kitų profesijų atveju. Asociacijos narių teisės ir pareigos, tapimo nariu sąlygos nurodomos Asociacijos įstatuose (LR Asociacijų įstatymo 12 straipsnis).

 

Balsavimo rezultatai (balsuota už Seimo narių siūlymą): už – 4, prieš – 0, susilaikė – 7.

 

18.

Seimo nariai:

Eugenijus Gentvilas,

Kazys Starkevičius,

2023-12-08

11

3

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į šiuo pasiūlymu numatomus projekto pakeitimus (žr. eil. nr. 3 ir 6), t. y. siūlomą vertintojams taikomų kvalifikacinių reikalavimų bei drausminės atsakomybės instituto išlaikymą ir šiems klausimams skirtiną specialų Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų įstatymą, esamų vertintojų kvalifikacijos pažymėjimų galiojimo klausimas, esamo Turto arba verslo vertintojų garbės teismo veiklos tęstinumo bei kiti susiję klausimai šiame projekte neturėtų būti sprendžiami. Atitinkamas nuostatas derėtų įtraukti į būsimą Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų įstatymą.

 

Pasiūlymas: atsisakyti projekto 11 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktų ir juos išbraukti, o esamą projekto 11 straipsnio 3 dalies 3 punktą atitinkamai pernumeruoti ir išdėstyti taip:

„3. Įsigaliojus šiam įstatymui,

1) kituose teisės aktuose:

1)  a) nuorodos į Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą laikomos nuorodomis į Lietuvos Respublikos privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymą;

2)  b) nuorodos į sąvokas „individualusis turto arba verslo vertinimas“, „turto arba verslo vertinimas“, „Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytas individualus turto vertinimo būdas“, „Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nurodyti vertės nustatymo metodai ir nustatyta tvarka“, „Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka“, „vertė, apskaičiuota Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka“, „vertė, nustatoma pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą“, „rinkos kaina, nustatoma pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą“, „nepriklausomas turto vertinimo būdas“ laikomos nuorodomis į sąvoką „privalomasis turto arba verslo vertinimas“, nuorodos į sąvokas „išorės turto arba verslo vertintojas“, „turto vertintojas“, „nepriklausomas turto vertintojas“, „nepriklausoma turto arba verslo vertinimo įmonė“ laikomos nuorodomis į sąvoką „turto arba verslo vertintojas“;

2) pasibaigia iki šio įstatymo įsigaliojimo išduotų turto arba verslo vertintojų asistentų, vertintojų ir turto arba verslo vertintojų ekspertų kvalifikacijos pažymėjimų galiojimas;

3) nutraukiami Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Turto arba verslo vertintojų garbės teismo veiksmai ir procedūros, pradėti pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą”.

Nepritarti.

Pagal galiojantį reguliavimą įgyti vertintojų pažymėjimai laikomi kvalifikacijos įrodymu pagal siūlomą reguliavimą. BFK įstatymo projekte Nr. XIVP-3007(2) išlaikomas vertintojo kvalifikacijos tęstinumas, nustatoma, kad vertintojo kvalifikaciją įgiję asmenys pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą laikomi asmenimis turinčiais vertintojo kvalifikaciją.

Pagal BFK įstatymo projekte Nr. XIVP-3007(2) vertinimo ataskaitų kokybės priežiūra organizuojama Vyriausybės įgaliotos institucijos, todėl įsigaliojus naujam reguliavimui Turto ir verslo vertintojų Garbės teismas netenka įgaliojimų.

 

Balsavimo rezultatai (balsuota už Seimo narių siūlymą): už – 4, prieš – 0, susilaikė – 7.

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                         Mindaugas Lingė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Biuro patarėjos Agnė Gedraitytė ir Dalia Mudėnienė


[1] Viešasis sektorius, akademinė visuomenė, Lietuvos bankų asociacija, Lietuvos draudikų asociacija, Lietuvos verslo konfederacija