LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO 2002 M. GEGUŽĖS 28 D. NUTARIMO NR. IX-907 „DĖL NACIONALINIO SAUGUMO STRATEGIJOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO“ PROJEKTO NR. XIVP-1085
2021-12-10 d. Nr. 104-P-81.
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Gaižauskas, Komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Jonas Jarutis, Arvydas Pocius, Valdas Rakutis, Dovilė Šakalienė, Komiteto biuro vedėjas Evaldas Sinkevičius, patarėjai: Vilma Greckaitė, Vilma Kaminskienė, Agnija Tumkevič, Mantas Lapinskas, Nortautas Statkus, padėjėjas Justas Gaidys, padėjėjas Justas Gaidys. Kviestieji asmenys: KAM viceministras Žilvinas Tomkus, KAM Gynybos politikos grupės patarėjas Vytautas Keršanskas, LRVK Grėsmių valdymo ir krizių prevencijos grupės vadovas Vilmantas Vitkauskas, Vidaus reikalų ministerijos Strateginių sprendimų paramos grupės vadovas Dainius Žilinskas.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
str. |
str. d. |
p. |
|||||
1 |
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-15 |
|
|
1 |
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projektu teikiamos naujos redakcijos Nacionalinio saugumo strategijos (toliau – Strategija) 1 punkte apibrėžiama Strategijos samprata nevisiškai dera su galiojančiuose Strateginio valdymo bei Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymuose ir Seime svarstomuose Strateginio valdymo įstatymo pakeitimo įstatymo projekte (Nr. XIVP-1004) bei Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte (Nr. XIVP-1011) pateikiamomis Strategijos apibrėžtimis. Poįstatyminiu teisės aktu – Seimo nutarimu tvirtinamos Strategijos nuostatos turi būti suderintos su įstatymų nuostatomis.
|
Pritarti |
Tikslinga suderinti su dabar Seime svarstomų Lietuvos Respublikos Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo NR. VIII–49 3 straipsnio pakeitimo Įstatymo ir Strateginio valdymo įstatymo pakeitimo įstatymo (Nr. XIVP-1004) nuostatomis, kurios apibrėžia Nacionalinio saugumo strategiją kaip „svarbiausių saugios valstybės raidą apibrėžiančių nuostatų visumą, – kurioje nustatomi esminiai nacionalinio saugumo interesai, pagrindiniai rizikos veiksniai, pavojai ir grėsmės šiems interesams, įtvirtinami valstybės nacionalinio saugumo sistemos plėtros, užsienio, gynybos ir vidaus politikos prioritetai, ilgojo laikotarpio uždaviniai valstybės saugumo būklei užtikrinti. Atitinkami pakeitimai atlikti projektu Nr. XIVP-1085(2) tvirtinamos Nacionalinio saugumo strategijos (toliau – Strategija) 1 punkte. |
2. |
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-15 |
|
|
3 |
Strategijos 3 punkte kaip vienas nacionalinio saugumo elementų nurodomas „lietuvių Tautos“ saugaus būvio užtikrinimas. Atsižvelgiant į tai, kad Konstitucijos preambulėje pavartota sąvoka „lietuvių tauta“ reiškia etninę tautą, o kitose Konstitucijos nuostatose vartojama sąvoka „Tauta“ oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje yra išaiškinta kaip pilietinė Tauta, t. y. valstybinė bendruomenė, jungianti valstybės piliečius („Lietuvos pilietinė Tauta – valstybinė bendruomenė jungia atitinkamos valstybės piliečius (nepriklausomai nuo jų etninės kilmės), <...> Lietuvos pilietinei Tautai priklauso visi Lietuvos Respublikos piliečiai – nesvarbu, ar jie priklauso titulinei nacijai (yra lietuviai), ar tautinėms mažumoms“; žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimą), Strategijos 3 punkto nuostatų kontekste vietoj formuluotės „lietuvių Tauta“ reikėtų vartoti sąvoką „Tauta“ (arba „pilietinė Tauta“, „Lietuvos pilietinė Tauta“). |
Pritarti |
Pakeisti projektu Nr. XIVP-1085(2) tvirtinamos Nacionalinio saugumo strategijos (toliau – Strategija) 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3.
Lietuvos Respublika savo nacionalinį saugumą suvokia kaip sutelktomis
Lietuvos valstybės ir piliečių pastangomis vykdomą valstybingumo ir
demokratijos plėtrą bei stiprinimą, |
3. |
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-15 |
|
|
5 |
Strategijos 5 punkte įvardijant Šiaurės Atlanto Sutarties Organizaciją visi šios organizacijos pavadinimą sudarantys žodžiai rašytini iš didžiosios raidės. |
Pritarti |
Atitinkami pakeitimai atlikti projektu Nr. XIVP-1085(2) tvirtinamos Nacionalinio saugumo strategijos (toliau – Strategija) 5 punkte. |
4. |
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-15 |
|
|
5 |
Strategijos 5 punkte pavartota sąvoka „nedalomo saugumo politika“, o 7 punkte minimas „visa apimantis saugumas“. Sąvokų „nedalomas saugumas“ ir „visa apimantis saugumas“ turinio santykis yra neaiškus ir svarstytinas. |
Nepritarti |
„Saugumo nedalomumas“ (ang. Indivisibility of Security) ir „Visa apimantis saugumas“ (ang. Comprehensive security) yra dvi skirtingos politikos ir dvi skirtingos būklės jei tokias politinės darbotvarkes valstybėms pavyksta įgyvendinti. Euroatlantinė bendruomenė suvokia „saugumo nedalomumą“ kaip kiekvienos valstybės teisę laisvai pasirinkti saugumo susitarimus, jungtis į sąjungas ar aljansus, atmetant įtakos sferų privilegijas. Taip pat saugumo nedalomumas suprantamas kaip transatlantinės kolektyvinės gynybos nedalomumas (360 laipsnių požiūris į saugumą)[1]. „Visa apimantis saugumas“ arba visuotinis saugumas įtvirtintas XVIII vyriausybės programoje (226 punkte), ir yra suvokiamas ne tik kaip kariuomenės, bet ir visos valstybės, jos piliečių aktyvus dalyvavimas ir pasirengimas tiek ginkluotai gynybai, tiek nekarinėms grėsmėms; tiek valstybės institucijų, tiek ir visuomenės įsitraukimas sujungiant karinių ir civilinių valstybės institucijų, privataus sektoriaus ir visuomenės veiksmus. |
5. |
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-15 |
|
|
9.2. |
Atsižvelgiant į šios išvados 2 punkte išdėstytą pastabą, Strategijos 9.2 papunktyje vietoj formuluotės „Tautos kultūrinę tapatybę ir kalbą“ reikėtų vartoti formuluotę „lietuvių tautos kultūrinę tapatybę ir kalbą“. |
Pritarti |
Pakeisti projektu Nr. XIVP-1085(2) tvirtinamos Nacionalinio saugumo strategijos (toliau – Strategija) 9.2. papunktį ir jį išdėstyti taip: „9.2.
per daugelį amžių susikūrusią valstybingumo tradiciją, kuri buvo išsaugota
Europą vienijančios krikščioniškosios kultūros pagrindu, nepriklausomos Lietuvos
valstybės istorinę atmintį, lietuvių tautos |
6. |
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-15 |
|
|
|
Kai kuriose Strategijos nuostatose (9.3, 11.2 papunkčiuose, 25 punkte, 38.3, 42.2 papunkčiuose), mūsų nuomone, nepagrįstai vartojama sąvoka „piliečiai“, nes šios nuostatos aktualios ne tik Lietuvos Respublikos pilietybę turintiems asmenims, bet ir kitiems Lietuvos Respublikos gyventojams, todėl siūlytume Strategijos tekstą atitinkamai patikslinti. |
Pritarti iš dalies |
9.3, 11.2 38.3, 42.2 papunkčius papildyti sąvoka „gyventojai“. Atitinkami pakeitimai atlikti projektu Nr. XIVP-1085(2) tvirtinamos Nacionalinio saugumo strategijos (toliau – Strategija) 9.3, 11.2 38.3, 42.2 papunkčiuose. |
7. |
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-15 |
|
|
11.1. |
Nevisai aišku, ar Strategijos 11.1 papunktyje nurodyta „<…> piliečių teisė laisvai rinkti savo politinius atstovus laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų“ (čia ir toliau išskirta mūsų), kuri „užtikrina gyvybingą demokratinę konstitucinę santvarką, žmogaus ir piliečių teisių bei laisvių apsaugą, valstybės suverenumą, teritorijos vientisumą ir nepriklausomybę bei yra valstybės raidos ir piliečių gerovės kūrimo pagrindas“, apima tik teisę rinkti Seimą ir Respublikos Prezidentą, ar turima mintyje ir teisė rinkti savivaldybės tarybas bei merus. Jei turima mintyje ir teisė rinkti savivaldos institucijas, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Konstituciją ir įstatymus ši teisė suteikta ne tik piliečiams, bet ir atitinkamo administracinio vieneto nuolatiniams gyventojams, todėl, atsižvelgiant į siūlomo teisinio reguliavimo tikslą ir apimtį, aptariamo Strategijos papunkčio redakcija tikslintina. |
Nepritarti |
Strategijos 11.1 papunkčio nuostata apima tik piliečių teisę rinkti Seimą ir Respublikos Prezidentą. Strategijoje kaip vienas iš nacionalinio saugumo interesų suvokiama Lietuvos Respublikos piliečių teisė laisvai rinkti savo politinius atstovus laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų, nes tai užtikrina gyvybingą demokratinę konstitucinę santvarką, žmogaus ir piliečių teisių bei laisvių apsaugą, valstybės suverenumą, teritorijos vientisumą ir nepriklausomybę bei yra valstybės raidos ir piliečių gerovės kūrimo pagrindas. |
8 |
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-15 |
|
|
22
36.4. 43.8. |
Strategijos 22 punkte, 36.4, 43.8 papunkčiuose nenuosekliai ir skirtingai įvardijama „Baltarusijos atominė elektrinė (BelAE) Astrave“ (žr. 22 punktą). Strategijos tekstas šiuo aspektu tikslintinas. |
Pritarti |
Tikslinga vienodai visame strategijos tekste naudoti Baltarusijos atominės elektrinės (BelAE) Astrave pavadinimą. Atitinkami pakeitimai atlikti projektu Nr. XIVP-1085(2) tvirtinamos Nacionalinio saugumo strategijos (toliau – Strategija) 22 punkte, 36.4, 43.8 papunkčiuose. |
9. |
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-15 |
|
|
23 |
Strategijos 23 punkte pavartotą formuluotę „užsienio piliečius bei įmones“ siūlytume patikslinti ir rašyti „užsienio valstybių piliečius bei įmones“. |
Pritarti |
Atitinkami pakeitimai atlikti projektu Nr. XIVP-1085(2) tvirtinamos Nacionalinio saugumo strategijos (toliau – Strategija) 23 punkte. |
10. |
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-15 |
|
|
28 |
Strategijos 28 punkte žodis „didinat“ taisytinas į „didinant“. |
Pritarti |
Atitinkami pakeitimai atlikti projektu Nr. XIVP-1085(2) tvirtinamos Nacionalinio saugumo strategijos (toliau – Strategija) 28 punkte. |
11. |
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-15 |
|
|
33.1. |
Strategijos 33.1 papunktyje įvardijant Šiaurės Atlanto Sutartį visi žodžiai rašytini iš didžiosios raidės. |
Pritarti |
Atitinkami pakeitimai atlikti projektu Nr. XIVP-1085(2) tvirtinamos Nacionalinio saugumo strategijos (toliau – Strategija) 33.1 papunktyje. |
12. |
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-15 |
|
|
33.7. |
Strategijos 33.7 papunktyje vietoj organizacijos pavadinimo „Jungtinių Tautų“ vartotina Strategijos 6 punkte nurodyta santrumpa „JT“. |
Pritarti |
Atitinkami pakeitimai atlikti projektu Nr. XIVP-1085(2) tvirtinamos Nacionalinio saugumo strategijos (toliau – Strategija) 33.7 papunktyje. |
13. |
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-15 |
|
|
37.5.
42.2 |
Strategijos 37.5 papunktyje siūloma „plėtoti valstybės institucijų gebėjimus vykdyti kryptingą kovą su dezinformacija“, nors, mūsų nuomone, turėtų būti plėtojami ne tik valstybės institucijų, bet ir atitinkami valstybės įstaigų gebėjimai. Analogiška pastaba išsakytina dėl Strategijos 42.2 papunkčio, kuriame siūloma „formuoti valstybės institucijų, verslo ir visuomenės antikorupcines nuostatas ir didinti antikorupcines kompetencijas“. |
Pritarti |
Atitinkami pakeitimai atlikti projektu Nr. XIVP-1085(2) tvirtinamos Nacionalinio saugumo strategijos (toliau – Strategija) 37.5 ir 42.2. papunkčiuose. |
14. |
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-15 |
|
|
41.2. |
Strategijos 41.2. papunktyje siūloma „plėtoti nacionalinio lygmens teisėsaugos sistemą ir specializuotų padalinių, skirtų kovoti su organizuotomis nusikalstamomis grupėmis, veiklą, tobulinti gebėjimus rasti nusikalstamu būdu įgytą pelną“. Neaišku, dėl kokių motyvų iš nusikalstamu būdu įgyto turto (žr. Baudžiamojo kodekso 189 ir 1891 straipsnių nuostatas ir juose vartojamą terminiją) išskiriamas nusikalstamu būdu įgytas pelnas, kuris tėra viena nusikalstamu būdu įgyto turto rūšių. |
Pritarti |
Pakeisti 41.2. papunktyje sąvoką „nusikalstamu būdu įgytą pelną“ keisti į „nusikalstamu būdu įgytą turtą“, nes nusikalstamu būdu įgytas pelnas, tėra viena nusikalstamu būdu įgyto turto rūšių. Atitinkami pakeitimai atlikti projektu Nr. XIVP-1085(2) tvirtinamos Nacionalinio saugumo strategijos (toliau – Strategija) 41.2. papunktyje. |
15. |
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-15 |
|
|
43.2. |
Strategijos 43.2 papunktyje numatoma „plėtoti ir veiksmingai įgyvendinti užsienio investicijų ir sandorių strateginiuose sektoriuose kontrolės sistemą, siekiant, kad investicijos į nacionaliniam saugumui svarbius ūkio sektorius, objektus ir jų apsaugos zonas ateitų tik iš Lietuvos Respublikos pasirinktos transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančių investuotojų, perėjusių nacionalinį patikros mechanizmą“. Manome, kad šios nuostatos turinį reikėtų papildyti, numatant galimybę į nurodytus ūkio sektorius, objektus ir jų apsaugos zonas investuoti europinės integracijos kriterijų atitinkantiems investuotojams, t. y. prieš žodį „transatlantinės“ įrašyti žodžius „europinės ir“ arba vietoj formuluotės „iš Lietuvos Respublikos pasirinktos transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančių investuotojų“ įrašyti formuluotę „iš Lietuvos Respublikos geopolitinę orientaciją atitinkančių investuotojų“ (pagal oficialiąją konstitucinę doktriną Lietuvos valstybės geopolitinė orientacija suponuoja Lietuvos Respublikos pasirinktą europinę ir transatlantinę integraciją; žr. Konstitucinio Teismo 2014 m. sausio 24 d. nutarimą, 2017 m. spalio 20 d. sprendimą). |
Pritarti |
Papildyti 43.2 papunktį ir įrašyti prieš žodį „transatlantinės“ žodžius „europinės ir“ pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo Konstitucinis Įstatymo 4 straipsnyje naudojamą formuluotę. Atitinkami pakeitimai atlikti projektu Nr. XIVP-1085(2) tvirtinamos Nacionalinio saugumo strategijos (toliau – Strategija) 43.2. papunktyje. |
16. |
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-15 |
|
|
45.4. |
Strategijos 45.4 papunktyje siūloma „mažinti autoritarinių valstybių galimybę daryti neigiamą įtaką minkštosios galios instrumentais, siekti, kad Lietuvos Respublikoje veikiantys subjektai turėtų kuo mažiau neekonominės kilmės ryšių ir santykių su autoritarinių valstybių subjektais“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad formuluotė „Lietuvos Respublikoje veikiantys subjektai“ yra labai plati ir įvairiai interpretuotina, dėl to aptariamos Strategijos nuostatos turinys yra neapibrėžtas, neaiškus. Atsižvelgiant į tai, šios nuostatos redakciją reikėtų patikslinti. |
Pritarti |
Patikslinti 45.4 papunktį išbraukiant žodį „subjektai“ ir papildant „formuluote „mokslo ir studijų, kultūros, meno, pramogų srities juridiniai asmenys, kitos organizacijos, jų padaliniai“. Atitinkami pakeitimai atlikti projektu Nr. XIVP-1085(2) tvirtinamos Nacionalinio saugumo strategijos (toliau – Strategija) 45.4. papunktyje. |
17. |
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-15 |
|
|
47.3. |
17. Strategijos 47.3 papunktyje vietoj formuluotės „nacionalinių saugumo interesus“ įrašytina „nacionalinio saugumo interesus“. |
Pritarti |
Techninė klaida. Atitinkami pakeitimai atlikti projektu Nr. XIVP-1085(2) tvirtinamos Nacionalinio saugumo strategijos (toliau – Strategija) 47.3. papunktyje. |
18. |
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-15 |
|
|
48.1. |
Strategijos 48.1 papunktyje numatoma „plėtoti ir stiprinti transatlantinį ryšį“, o 48.2 papunktyje – „akcentuoti transatlantinio ryšio svarbą dvišaliais ir daugiašaliais formatais“. Šių uždavinių tarpusavio santykis nėra aiškus, svarstytina, ar šios formuluotės nedubliuoja viena kitos. |
Nepritarti |
48.1 papunktyje numatoma, kad pati Lietuva plėtos ir stiprins transatlantinį ryšį, o 48.2 numatoma Lietuva imsis aktyvių veiksmų kad transatlantinio ryšio svarba būtų suprasta kitų NATO aljanso ir jo partnerių. Todėl tai yra atskiri uždaviniai. |
19. |
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-15 |
|
|
48.9. |
Strategijos 48.9 papunktyje vietoj formuluotės „siekti šalių atsakomybės už cheminio ginklo panaudojimo nustatymą“ siūlytume rašyti „siekti šalių atsakomybės už cheminio ginklo panaudojimą“. |
Pritarti |
Atitinkami pakeitimai atlikti projektu Nr. XIVP-1085(2) tvirtinamos Nacionalinio saugumo strategijos (toliau – Strategija) 48.9. papunktyje. |
20. |
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-15 |
|
|
49.9. |
Strategijos 49.9 papunktyje vietoje abreviatūros ASEAN nurodytinas pilnas šios organizacijos pavadinimas, nes aptariamoje Strategijos nuostatoje ši organizacija minima pirmą ir vienintelį kartą. |
Pritarti |
Atitinkami pakeitimai atlikti projektu Nr. XIVP-1085(2) tvirtinamos Nacionalinio saugumo strategijos (toliau – Strategija) 49.9. papunktyje. |
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai:
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
|||||||||
str. |
str. d. |
p. |
|||||||||||||
1. |
Užsienio reikalų komitetas, 2021-12-08 |
|
|
|
|
Pritarti pateiktam nutarimo projektui Nr. XIVP-1085 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Užsienio reikalų komiteto pasiūlymus, ir pritarti Komiteto išvadoms. Sprendimui pritarta bendru sutarimu. |
Pritarti
|
|
|||||||
2. |
Užsienio reikalų komitetas, 2021-12-08 |
|
|
47.2. |
|
Pasiūlymas: Pakeisti Strategijos 47.2. punktą ir jį išdėstyti taip: „47.2. siekti, kad bendradarbiavimas daugiašaliais formatais, įskaitant JT, Europos Tarybą (ET) ir ESBO, prisidėtų prie taisyklėmis ir tarptautine teise paremtos tvarkos užtikrinimo, skatinti globalų demokratijų bendradarbiavimą, glaudesnį ES ir JT bendradarbiavimą saugumo srityje;“ |
Pritarti
|
|
|||||||
3.
|
Užsienio reikalų komitetas, 2021-12-08
|
|
|
48.2. |
|
Pasiūlymas: Pakeisti Strategijos 48.2. punktą ir jį išdėstyti taip: „48.2.
palaikyti iniciatyvas,
orientuotas į euroatlantinės bendruomenės vienybės ir solidarumo stiprinimą,
akcentuo |
Pritarti |
|
|||||||
4. |
Užsienio reikalų komitetas, 2021-12-08
|
|
|
49.7. |
|
Pakeisti Strategijos 49.7. punktą ir jį išdėstyti taip: „49.7. siekti palankių sprendimų Lietuvos Respublikai plėtojant, kuriant ir stiprinant bendraminčių koalicijas ir regioninius, taip pat parlamentinius formatus, kurie prisideda prie Lietuvos Respublikos ir partnerių saugumo, įskaitant Sustiprintos partnerystės Šiaurės Europoje iniciatyvą (E-PINE), JAV ir Baltijos šalių strateginį dialogą (USBD), JAV ir Šiaurės–Baltijos šalių formatą (NBUS), Šiaurės ir Baltijos šalių aštuoneto (NB8), Bukarešto 9 NATO rytinio flango šalių grupę, NATO Parlamentinę asamblėją, Baltijos šalių, Liublino trikampio veiklą.“
|
Pritarti |
|
|||||||
5. |
Biudžeto ir finansų komitetas, 2021-12-01 |
|
|
|
Iš esmės pritarti Seimo nutarimo projektui Nr. XIVP-1085, kuriuo siūloma patvirtinti Nacionalinio saugumo strategiją ir šioje Strategijoje nustatomiems nacionalinio saugumo politikos prioritetams ir uždaviniams, kartu atkreipiant dėmesį į poreikį užtikrinti pakankamą finansavimą nacionalinio saugumo uždaviniams įgyvendinti. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 1. |
Pritarti |
|
||||||||
7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Komiteto sprendimas: pritarti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. IX-907 „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektui Nr. XIVP-1085(2) bei komiteto išvadai.
7.2. Komiteto pasiūlymai:
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
str. |
str. d. |
p. |
|||||
1. |
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2021-12-10 |
|
|
1 |
Argumentai Tikslinga suderinti su Lietuvos Respublikos Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo NR. VIII–49 3 straipsnio pakeitimo Įstatymo nuostatomis,
Pasiūlymas Papildyti projektu tvirtinamos Strategijos 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1. Nacionalinio
saugumo strategija (toliau – Strategija) – |
Pritarti |
Atitinkami pataisymai atlikti Projektu Nr. XIVP-1085(2) tvirtinamos Strategijos 1 punkte. |
2. |
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2021-12-10 |
|
|
9.3. |
Argumentai Pastaba skirta patikslinti 9.3. papunktyje Lietuvos Respublikos saugomų vertybių formuluotę. Pasiūlymas Pakeisti projektu Nr. XIVP-1085(2) tvirtinamos Strategijos 9.3. papunktį ir išdėstyti jį taip: „9.3. tvarų bendros gyventojų |
Pritarti |
Atitinkami pataisymai atlikti Projektu Nr. XIVP-1085(2) tvirtinamos Strategijos 9.3. papunktyje. |
3. |
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2021-12-10 |
|
|
11.1. |
Argumentai Pastaba skirta patikslinti 11.1. papunktyje Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesų formuluotę. Pasiūlymas Pakeisti projektu Nr. XIVP-1085(2) tvirtinamos Strategijos 11.1. papunktį ir išdėstyti jį taip: „11.1. valstybės suverenumas, teritorijos vientisumas ir
demokratinė konstitucinė santvarka. Lietuvos Respublikos piliečių teisė
laisvai rinkti savo politinius atstovus laikantis Lietuvos Respublikos
Konstitucijos nuostatų užtikrina gyvybingą demokratinę konstitucinę
santvarką, žmogaus |
Pritarti |
Atitinkami pataisymai atlikti Projektu Nr. XIVP-1085(2) tvirtinamos Strategijos 11.1. papunktyje. |
4. |
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2021-12-10 |
|
|
15 |
Argumentai Pastaba skirta patikslinti Rusijos Federacijos vykdomų karinių pratybų Vakarų karinėje apygardoje tikslus.
Pasiūlymas Pakeisti projektu Nr. XIVP-1085(2) tvirtinamos Strategijos 15 punktą ir išdėstyti jį taip: „15. Rusijos Federacija intensyviai vysto puolamuosius karinius pajėgumus, toliau tęsia agresiją kaimyninių valstybių atžvilgiu, pažeidžia tarptautinės teisės normas ir principus. Vakarų karinėje apygardoje vykdoma intensyvi kariuomenės modernizacija, didinamas karinis kontingentas Kaliningrado srityje, vykdomos plataus masto puolamojo pobūdžio pratybos, grįstos konflikto su NATO valstybėmis scenarijais ir skirtos trumpinti pasirengimo kariniams veiksmams laiką. Rusijos Federacija taip pat deklaruoja pasirengimą ir valią naudoti karinę jėgą siekdama savo tikslų, neatmesdama branduolinio ginklo panaudojimo galimybės prieš jo neturinčias valstybes, todėl karinėms grėsmėms Lietuvos Respublika turi ir toliau skirti daug dėmesio.“ |
Pritarti |
Atitinkami pataisymai atlikti Projektu Nr. XIVP-1085(2) tvirtinamos Strategijos 15 punkte. |
5. |
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2021-12-10 |
|
|
16 |
Argumentai A.Lukašenkos retorinis ir praktinis priešiškumas yra beprecedentis, todėl jo dinaminio aspekto apibūdinimas netenka prasmės.
Pasiūlymas Pakeisti projektu Nr. XIVP-1085(2) tvirtinamos Strategijos 16 punktą ir išdėstyti jį taip: „16.
|
Pritarti |
Atitinkami pataisymai atlikti Projektu Nr. XIVP-1085(2) tvirtinamos Strategijos 16 punkte. |
6. |
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2021-12-10 |
|
|
17 |
Argumentai Stebima didėjantis technologijų panaudojimas priešiškai mūsų valstybei veiklai.
Pasiūlymas Pakeisti projektu Nr. XIVP-1085(2) tvirtinamos Strategijos 17 punktą ir išdėstyti jį taip: „17. Kinijos Liaudies Respublikos ekonominės ir karinės galios augimas, ambicijos perkurti tarptautinę tvarką ir vis agresyvesnis to siekimas tampa svarbiausia geopolitinės konkurencijos ir augančios įtampos tarp demokratinių ir autoritarinių valstybių ašimi. Kinijos Liaudies Respublikos komunistinė ideologija prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintoms vertybėms ir kartu valstybės nacionaliniams interesams. Europoje Kinijos Liaudies Respublika savo pozicijas daugiausia stiprina kurdama ekonominę ir technologinę priklausomybę. Kinijos Liaudies Respublika remia privataus kiniško verslo plėtrą Vakaruose, tuo pačiu įpareigodama jį veikti šalies naudai, įskaitant neteisėtą duomenų rinkimą ir perdavimą jos vyriausybei. Tai sudaro prielaidas stabdyti Vakarų valstybių ekonominę ir technologinę pažangą, ardyti vienybę ir mažinti savarankiškumą, vykdyti šnipinėjimą, todėl šios tendencijos kelia grėsmę viso demokratinio pasaulio saugumui.” |
Pritarti |
Atitinkami pataisymai atlikti Projektu Nr. XIVP-1085(2) tvirtinamos Strategijos 17 punkte. |
7. |
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2021-12-10 |
|
|
19 |
Argumentai Siūloma suvienodinti su euroatlantinės bendruomenės naudojamais terminais.
Pasiūlymas Pakeisti projektu Nr. XIVP-1085(2) tvirtinamos Strategijos 19 punktą ir išdėstyti jį taip: „19. Vakarų
valstybių grėsmių vertinimo skirtumai ar ne visada sutampantys interesai
autoritarinių valstybių yra išnaudojami euroatlantinės bendrijos vienybei
skaldyti. Nacionaliniai ir regioniniai procesai ar
trečiųjų šalių veikla, kuria siekiama euroatlantinių saugumo struktūrų
dezintegracijos ar |
Pritarti |
Atitinkami pataisymai atlikti Projektu Nr. XIVP-1085(2) tvirtinamos Strategijos 19 punkte. |
8. |
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2021-12-10 |
|
|
22 |
Argumentai Grėsmės vertinimas susideda iš priešiško subjekto ketinimų ir galimybių vertinimo. Nesant aiškaus atitikimo abiem kriterijams, Baltarusijos atominės elektrinės (BelAE) Astrave eksploatavimas vertintinas kaip neabejotinas pavojaus veiksnys.
Pasiūlymas Pakeisti projektu Nr. XIVP-1085(2) tvirtinamos Strategijos 22 punktą ir išdėstyti jį taip: „22. Baltarusijos atominės elektrinės
(BelAE) Astrave statybas, fizinį paleidimą ir eksploatavimo pradžią lydėję
incidentai, atsakingų Baltarusijos Respublikos institucijų nenoras
bendradarbiauti užtikrinant elektrinės saugumą bei neatsakingas požiūris į
branduolinę saugą sukuria prielaidas rimtam branduoliniam incidentui. Todėl Baltarusijos atominės elektrinės (BelAE) Astrave eksploatavimas |
Pritarti |
Atitinkami pataisymai atlikti Projektu Nr. XIVP-1085(2) tvirtinamos Strategijos 22 punkte. |
9. |
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2021-12-10 |
|
|
32.4. |
Argumentai Siūlyti įtvirtinti, kad Strategijos įgyvendinimo laikotarpiu būtų priimti sprendimai dėl visuotinės karo prievolės.
Pasiūlymas Pakeisti projektu Nr. XIVP-1085(2) tvirtinamos Strategijos 32.4. papunktį ir išdėstyti jį taip: „32.4. Lietuvos kariuomenę komplektuoti
mišriu principu iš profesinės karo tarnybos, privalomosios pradinės karo
tarnybos karių ir karių savanorių, kad būtų užtikrintas pakankamas taikos
meto Lietuvos kariuomenės struktūros užpildymas, įvertinti poreikį ir
priimti sprendimus dėl privalomosios pradinės karo tarnybos karių
skaičiaus augimo ir perėjimo prie visuotinės karo prievolės |
Pritarti |
Atitinkami pataisymai atlikti Projektu Nr. XIVP-1085(2) tvirtinamos Strategijos 32.4. papunktyje. |
10. |
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2021-12-10 |
|
|
32.6. |
Argumentai Strategijos 14 punkte konstatuojama, kad didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos Federacijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Rusijos Federacijos valdžia vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui. Siūloma siekti kaip įmanoma konceptualesnio nuoseklumo tarp saugumo aplinkos vertinimo ir nacionalinio saugumo prioritetų ir uždavinių nustatymo.
Pasiūlymas Pakeisti projektu Nr. XIVP-1085(2) tvirtinamos Strategijos 32.6. papunktį ir išdėstyti jį taip: „32.6. užtikrinti nuoseklų Lietuvos kariuomenės parengtumo didinimą, išlaikyti ir vystyti aukštos parengties, įskaitant ypač aukštos parengties, kariuomenės vienetus, skirtus nedelsiant reaguoti tiek į karines grėsmes, tiek į hibridinius vietinio pobūdžio ginkluotus incidentus ir Lietuvos Respublikos valstybės sienos pažeidimus, pagal savo pobūdį neprilygstančius agresijos aktams, stiprinti sąveiką ir pasirengimą tokioms situacijoms su viešąjį saugumą užtikrinančiomis institucijomis;“ |
Pritarti |
Atitinkami pataisymai atlikti Projektu Nr. XIVP-1085(2) tvirtinamos Strategijos 32.6. papunktyje. |
11. |
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2021-12-10 |
|
|
34.7. |
Argumentai Lietuvos geopolitinė situacija diktuoja, kad būtina tęsti Lietuvos šaulių sąjungos integraciją į valstybės gynybą, ugdant visuomenės pilietiškumą ir patriotizmą, valią gintis, stiprinant atsparumą šiuolaikinėms grėsmėms, užtikrinant organizuotą dalyvavimą ginkluotoje gynyboje ir neginkluotame pilietiniame pasipriešinime. Šaulių sąjungos veikla yra efektyvus būdas įtraukti ir organizuoti visuomenę neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui, ugdyti patriotizmą ir valią gintis, taip sustiprinant Lietuvos gynybą.
Pasiūlymas Pakeisti projektu Nr. XIVP-1085(2) tvirtinamos Strategijos 34.7 papunktį ir išdėstyti jį taip: „34. |
Pritarti |
Atitinkami pataisymai atlikti Projektu Nr. XIVP-1085(2) tvirtinamos Strategijos 34.7. papunktyje. |
12. |
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2021-12-10 |
|
|
34.8. |
Argumentai Piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui sistema iki šiol nėra iki galo sukurta. Pilietinė valia gintis yra santykinai nedidelė palyginus su kitomis Baltijos ir Šiaurės šalimis.
Pasiūlymas Pakeisti projektu Nr. XIVP-1085(2) tvirtinamos Strategijos 34.8. papunktį ir išdėstyti jį taip: „34.7 |
Pritarti |
Atitinkami pataisymai atlikti Projektu Nr. XIVP-1085(2) tvirtinamos Strategijos 34.8. papunktyje. |
13. |
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2021-12-10 |
|
|
36.4. |
Argumentai Strategijos 22 punkte konstatuojama, kad Baltarusijos atominės elektrinės (BelAE) Astrave eksploatavimas sukuria prielaidas rimtam branduoliniam incidentui. Taip pat vertinama, kad tai yra pavojus Lietuvos Respublikos gyventojams ir reikalauja papildomų išteklių pasirengti galimų grėsmių valdymui ir kelia neigiamo poveikio aplinkai riziką.
Pasiūlymas Pakeisti projektu Nr. XIVP-1085(2) tvirtinamos Strategijos 36.4. punktą ir išdėstyti jį taip: „36.4. ypatingą dėmesį skirti pasirengimui galimoms avarijoms
Baltarusijos atominėje elektrinėje (BelAE) Astrave, didinant valstybės ir
savivaldybių institucijų pasirengimą, civilinės saugos sistemos ir Lietuvos
kariuomenės pajėgumus, kad būtų užtikrintas efektyvus
|
Pritarti |
Atitinkami pataisymai atlikti Projektu Nr. XIVP-1085(2) tvirtinamos Strategijos 36.4. papunktyje. |
14. |
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2021-12-10 |
36 |
|
5 |
Argumentai Šiuolaikinės krizės yra kompleksinės ir dėl hibridinių grėsmių gali eskaluotis per skirtingus poveikio kanalus (neteisėtų migrantų srautai, kibernetinės atakos, riaušės, socialiniai neramumai, teroro aktai ir kt.), ir gali būti sunku atskirti civilius ir karinius komponentus. Nesuvaldytos hibridinės grėsmės gali daryti didelę žalą valstybės ir visuomenės saugumui, visuomenės rimčiai bei gali sutrikdyti valstybės institucijų ir įstaigų darbą. Nelegalios migracijos krizės suvaldyme vidaus reikalų sistemos statutinės įstaigos, būdamos pirmąja reagavimo grandimi, suvaidino kertinį vaidmenį užkertant nelegalios migracijos srautą per Lietuvą, ir taip atremiant šią hibridinę ataką.
Pasiūlymas Pakeisti projektu Nr. XIVP-1085(2) tvirtinamos Strategijos 36.5. papunktį ir išdėstyti jį taip: „36.5. vystyti viešąjį saugumą užtikrinančių institucijų
gebėjimus ir pajėgumus veikti krizių, ekstremaliųjų situacijų metu ar |
Pritarti |
Atitinkami pataisymai atlikti Projektu Nr. XIVP-1085(2) tvirtinamos Strategijos 36.5. papunktyje. |
15. |
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2021-12-10 |
39 |
|
1 |
Argumentai Nuolat besikeičianti Lietuvos geopolitinė aplinka kelia siekį užtikrinti tvirtesnę ir atsparesnę Šengeno erdvę - vieną didžiausių Europos integracijos ir europinės gyvensenos laimėjimų. Lietuvos nacionalinis įsipareigojimas saugoti rytinę ES išorės sieną, tinkamai ir laiku reaguoti į sienos saugumo išbandymus, lemia veiksmingas ir patikimas išorės sienų valdymas. Tai yra kertinis Šengeno erdvės ramstis, todėl siūlytina siekti didinti valstybių narių pasitikėjimą didžiausios pasaulyje erdvės be vidaus sienų kontrolės patikimumu.
Pasiūlymas Pakeisti projektu Nr. XIVP-1085(2) tvirtinamos Strategijos 39.1. papunktį ir išdėstyti jį taip: „39.1.stiprinti ES išorės sienos apsaugą, siekti atnaujinti bendrą ES strateginį požiūrį į išorės sienų valdymą, nustatyti bendrus ES išorės sienų stebėjimo standartus bei veiksmingai integruoti naujas priemones ES migracijos ir prieglobsčio srityje, kurios užkirstų kelią migracijos procesų instrumentalizavimui ir piktnaudžiavimui prieglobsčio teise, taip pat prioriteto tvarka įgyvendinti visos Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos modernizavimą, ypatingą dėmesį skiriant pažangių techninių sienos stebėjimo priemonių diegimui, fizinės sienos apsaugos ir įtvirtinimo stiprinimui, kompetentingų institucijų sąveikumo gerinimui, ryšių su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra „Frontex“ stiprinimui, funkcijoms vykdyti reikalingų priemonių užtikrinimui;“ |
Pritarti |
Atitinkami pataisymai atlikti Projektu Nr. XIVP-1085(2) tvirtinamos Strategijos 39.1. punkte |
16. |
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2021-12-10 |
|
|
45.6. |
Argumentai Žvelgiant iš tarptautinės perspektyvos, specialiai ir profesionaliai būtent Lietuvos nacionalinio saugumo problemomis specialiai niekas nuodugniai nesidomi. Todėl būtina remti sistemingą ir nuoseklią Lietuvos nacionalinio saugumo ir gynybos politikai svarbių pokyčių ir procesų analizę bei krašto gynybos poreikiams reikalingus mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą.
Pasiūlymas Papildyti projektu Nr. XIVP-1085(2) tvirtinamą Strategiją nauju 45.6. papunkčiu: „45.6. skatinti Lietuvos nacionalinio saugumo ir gynybos problematikos mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą vystant viešojo, privataus, nevyriausybinio sektorių bendradarbiavimą.“ |
Pritarti |
Atitinkami pataisymai atlikti Projektu Nr. XIVP-1085(2) tvirtinamos Strategijos 45.6. papunktyje. |
17. |
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2021-12-10 |
|
|
46 |
Argumentai Siūloma suvienodinti su euroatlantinės bendruomenės naudojamais terminais.
Pasiūlymas Pakeisti projektu Nr. XIVP-1085(2) tvirtinamos Strategijos 46 punktą ir išdėstyti jį taip: „46. Lietuvos Respublikos nacionalinių
saugumo interesų užtikrinimas labai priklauso nuo tarptautinių politinių
procesų. Lietuvos Respublika turi aktyviai siekti dalyvauti šiuose procesuose
gindama savo interesus ir užtikrindama kuo palankesnę tarptautinę saugumo
aplinką, stiprindama |
Pritarti |
Atitinkami pataisymai atlikti Projektu Nr. XIVP-1085(2) tvirtinamos Strategijos 46 punkte. |
18. |
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2021-12-10 |
|
|
47 |
Argumentai Siūloma suvienodinti su euroatlantinės bendruomenės naudojamais terminais.
Pasiūlymas Pakeisti projektu Nr. XIVP-1085(2) tvirtinamos Strategijos 47 punktą ir išdėstyti jį taip: „47. |
Pritarti |
Atitinkami pataisymai atlikti Projektu Nr. XIVP-1085(2) tvirtinamos Strategijos 47 punkte. |
19. |
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2021-12-10 |
|
|
49.2. |
Argumentai Projekte tikslinga reglamentuoti praktinio karinio bendradarbiavimo su Lenkija stiprinimą.
Pasiūlymas: Pakeisti 49.2. dalį ir ją išdėstyti taip: „49.2. vystyti strateginę partnerystę su Lenkijos Respublika ir siekti naujų bendradarbiavimo formų saugumo ir gynybos srityje ypač stiprinti praktinį karinį bendradarbiavimą, įgyvendinti Lietuvos ir Lenkijos bendrus energetikos ir susisiekimo infrastruktūros projektus, atsižvelgiant į karinio mobilumo reikalavimus, vystyti dvejopos paskirties civilinę infrastruktūrą;“ |
Pritarti |
Atitinkami pataisymai atlikti Projektu Nr. XIVP-1085(2) tvirtinamos Strategijos 49.2. papunktyje. |
20. |
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2021-12-10 |
|
|
49.4. |
Argumentai Jungtinės Karalystės vadovaujamos Jungtinės ekspedicinės pajėgos (JEF) yra svarbus papildantis NATO saugumo ir gynybos regioninis formatas Šiaurės Europoje ir Baltijos jūros regione. Šiame formate Lietuvai yra svarbu dalyvauti.
Pasiūlymas Papildyti projektu Nr. XIVP-1085(2) tvirtinamos Strategijos 49.4. papunktį ir išdėstyti jį taip: „49.4. vystyti dvišalį bendradarbiavimą su Jungtine Karalyste saugumo ir gynybos srityje, siekiant jį pakelti iki strateginės partnerystės lygio, aktyviai dalyvauti Jungtinės Karalystės vadovaujamų aukštos parengties Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF) veikloje ir stiprinti dėmesį Baltijos jūros regiono saugumo klausimams;“ |
Pritarti |
Atitinkami pataisymai atlikti Projektu Nr. XIVP-1085(2) tvirtinamos Strategijos 49.4. papunktyje. |
21. |
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2021-12-10 |
|
|
51 |
Argumentai Siūloma suderinti 51 punkto nuostatas su Strateginio valdymo įstatymo ir Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nuostatomis.
Pasiūlymas Pakeisti projektu Nr. XIVP-1085(2) tvirtinamos Strategijos 51 punktą ir išdėstyti jį taip: „51. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi Strategijos
nuostatomis, kiekvienais metais nustato grėsmių šalinimo ar mažinimo
prioritetus ir užtikrina jų įgyvendinimą. Strategijoje nustatyti ilgojo |
Pritarti |
Atitinkami pataisymai atlikti Projektu Nr. XIVP-1085(2) tvirtinamos Strategijos 51 punkte. |
22. |
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2021-12-10 |
|
|
55 |
Argumentai Parlamentinės kontrolės tikslu, Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui prasminga reguliariai, bet kartą metuose svarstyti Strategijos vykdymą. Labai svarbu nacionalinio saugumo strategijos nuostatų vykdymo svarstymui panaudoti mokslo, strateginės analizės ir tyrimų institucijų bei nevyriausybinių organizacijų atliktų tyrimų bei darbo rezultatus. Todėl siūloma į Strategijos kasmetinius svarstymus Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitete kviesti aukščiau paminėtų organizacijų ir institucijų atstovus.
Pasiūlymas Papildyti projektu Nr. XIVP-1085(2) tvirtinamą Strategiją nauju 55 punktu: „55. Lietuvos Respublikos Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas kasmet svarsto Strategijos nuostatų įgyvendinimą ir rengia atitinkamus klausymus, į kuriuos paprastai kviečiama valstybės institucijų ir įstaigų bei mokslo, strateginių tyrimų ir analizės institucijų, ir nevyriausybinių organizacijų, veikiančių nacionalinio saugumo ir gynybos srityje atstovai.“ |
Pritarti |
Atitinkami pataisymai atlikti Projektu Nr. XIVP-1085(2) tvirtinamos Strategijos 55 punkte. |
8. Balsavimo rezultatai: už – 7 , prieš - 0, susilaikė - 0. Pritarta bendru sutarimu.
9. Komiteto paskirti pranešėjai: Valdas Rakutis, Andrius Mazuronis
Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas
Komiteto biuro patarėjas Nortautas Statkus
[1]Brussels Summit Communiqué, Issued by the Heads of State and Government participating in the meeting of the North Atlantic Council in Brussels 14 June 2021,https://www.nato.int/cps/en/natohq/news_185000.htm