LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
žmogaus teisių komitetas
PAPILDOMO KOMITETO
I Š V A D A
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ NR. IX-2206 PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIIP-2427
2018 m. spalio 10 d.
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik: Komiteto nariai Viktorija Čmilytė-Nielsen, Sergejus Jovaiša, Andrius Navickas, Leonard Talmont, Gediminas Vasiliauskas; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė, komiteto biuro padėjėjos Inga Ališauskienė, Jūratė Mikulskienė.
Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų viceministras Darius Urbonas ir ministerijos patarėja Asta Klapatauskienė, Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė, Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento Šengeno skyriaus vedėjas Ugnius Labutis, Seimo kanceliarijos Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja Laura Plyniuvienė.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
Str. |
Str. d. |
P. |
|||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-09-12 |
|
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime 2018 m. kovo 5 d. užregistruotas su teikiamu projektu susijęs Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties Nr. IX-2206 3, 4, 21, 26, 28, 29, 31, 34, 36, 40, 51, 55, 67, 69, 86, 87, 99, 99(1), 100, 104, 105(1), 105(2), 105(4), 115, 116, 120, 127, 140, 141 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 50(1) straipsniu įstatymo projektas Reg. Nr. XIIIP-1747 (toliau – projektas Nr. XIIIP-1747). Teisės departamentas 2018 m. kovo 29 d. yra pateikęs išvadą dėl projekto Nr. XIIIP-1747. Šioje išvadoje Teisės departamentas atkreipė dėmesį dėl teikiamo projekto Nr. XIIIP-1747 galimo prieštaravimo Konstitucijai. 2018 m. balandžio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas priėmė sprendimą: „Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018 m. kovo 29 d. išvadą ir atsižvelgdamas į komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas projekto svarstyme nusprendė daryti pertrauką, kol Vyriausybė pateiks Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 įstatymo pakeitimo projektą bei lydinčiuosius įstatymų projektus, reguliuojančius migracijos klausimus.“ Dėl tos priežasties atsižvelgtina į Seimo statuto 137 straipsnio nuostatas.
|
Atsižvelgti |
|
|
|
|
63 |
|
|
2. Atsižvelgiant į tai, kad tam tikros įstatymo nuostatos projektuose Reg. Nr. XIIIP-1747 ir XIIIP-2427 sutampa, kartotina pastaba dėl projekto 63 straipsniu nustatomų Migracijos departamento valstybės tarnautojų įgaliojimų, susijusių su valstybinės prievartos naudojimu: „Šis teisinis reguliavimas svarstytinas keliais aspektais: 1) Atkreiptinas dėmesys, kad kartu su šiuo projektu teikiamas Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) pakeitimo įstatymo projektas (Reg. Nr. XIIIP-1750), kurio 2 straipsniu keičiamas ANK 589 straipsnis, numatant įgaliojimus Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnams pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus. ANK 595 straipsnyje numatytas baigtinis sąrašas administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonių, kurias gali taikyti administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai, siekdami užkirsti kelią administraciniams nusižengimams, taip pat siekdami užtikrinti, kad būtų išsamiai tiriami administraciniai nusižengimai ir nagrinėjamos administracinių nusižengimų bylos bei vykdomi administracinių nusižengimų bylose priimami sprendimai. Pabrėžtina, kad keičiamo įstatymo 141 straipsnio 2 dalyje numatytas platesnis įgaliojimų, susijusių su valstybės prievartos naudojimu, sąrašas nei yra būtina užtikrinti administracinių nusižengimų teiseną.
|
Nepritarti |
UTPĮ 141 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai skirti ne administraciniams nusižengimams tirti, o vykdyti Migracijos departamentui priskirtas viešojo administravimo funkcijas. Šios funkcijos susijusios su neteisėtos migracijos prevencija ir užsieniečių kontrole, siekiant išvengti, užkirsti kelią, užkardyti galimus pažeidimus tik toje apimtyje, kiek tai būtina užsieniečių teisinės padėties klausimų sprendimui. Neturint UTPĮ 141 straipsnio 2 dalyje nurodytų įgaliojimų nebus galima tinkamai vykdyti MD priskirtų funkcijų, taigi ir užtikrinti užsieniečių buvimo Lietuvos Respublikoje kontrolės, kuri neatsiejamai susijusiu su valstybės, visuomenės saugumu ir viešosios tvarkos užtikrinimu. |
|
|
|
63 |
|
|
2) Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 141 straipsnio 2 dalies 1 punkte („<...> be išankstinio perspėjimo lankytis <...> patalpose ir atlikti jų apžiūrą <...>“) numatyti įgaliojimai pagal turinį yra panašūs į Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 145 straipsnyje numatytą procesinę prievartos priemonę – kratą. Pabrėžtina, kad vadovaujantis BPK 145 straipsnio 3 dalimi, kratai daryti yra reikalinga teismo sankcija („Krata daroma motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. <...>“).
|
Nepritarti |
Pažymėtina, kad teisė lankytis patalpose ir jas apžiūrėti įtvirtinta ir ūkio subjektų veiklos kontrolę vykdančioms valstybės institucijoms, pvz., Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymas, Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymas, kurie numato įgaliotų pareigūnų teisę apžiūrėti patalpas ir daryti jose patikrinimus be teismo sankcijų. UTPĮ projekto 141 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta teisė lankytis patalpose ir atlikti jų apžiūrą būtų vykdoma ne baudžiamojo persekiojimo, bet užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolės tikslais, todėl šios teisės įgyvendinimui taikyti baudžiamojo proceso veiksmų (kratos) atlikimo taisykles būtų nepagrįsta.
|
|
|
|
|
|
|
3) Siejant Migracijos departamento tarnautojų įgaliojimus su tam tikra valstybės prievarta, būtina reglamentuoti ir prievartos priemonių panaudojimo sąlygas, tvarką ir pagrindus. Be to, atitinkami pareigūnai turi būti specialiai apmokyti ir paruošti.
|
Nepritarti |
Migracijos departamente pareigas eis ne statutiniai, bet karjeros valstybės tarnautojai, todėl jų atliekamos funkcijos nebus susijusios su fizinės prievartos ar specialiųjų priemonių panaudojimu, tad nėra pagrindo nustatyti prievartos panaudojimo sąlygas, tvarką ar vykdyti Migracijos departamento karjeros valstybės tarnautojų specialų rengimą (mokymą) kaip panaudoti prievartos priemones. Siekiant patikrinti, ar įmonės (jos filialo ar atstovybės) patalpose nėra laikomi neteisėtai Lietuvoje esantys ar gyvenantys užsieniečiai ir (ar) įmonė nėra fiktyvi, Migracijos departamento valstybės tarnautojai į įmonių patalpas (esant pasipriešinimui, teisėtų reikalavimų nevykdymui) galės patekti su Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų pagalba, kurie pagal keičiamą Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymą turės teisę irgi patekti į minėtas patalpas ir panaudoti prievartos priemones. |
|
|
|
|
|
|
4) Atkreipiame dėmesį, kad aptariamąja nuostata teisė taikyti valstybės prievartos priemones yra suteikiama Migracijos departamento valstybės tarnautojams. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal ANK 589 straipsnį administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinio nusižengimo tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo atitinkamų institucijų pareigūnai. Pagal Viešojo administravimo 2 straipsnio 7 dalį pareigūnas yra valstybės politikas, valstybės tarnautojas ar kitas asmuo, atliekantys viešojo administravimo funkcijas ir pagal įstatymus turintys įgaliojimus duoti nepavaldiems asmenims teisės aktų nustatytus privalomus vykdyti nurodymus. Pažymėtina, kad ANK 505 straipsnyje yra nustatyta atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas bei jų teisėtų reikalavimų nevykdymą. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 141 straipsnio 2 dalyje nurodomi įgaliojimai galėtų būti suteikti tik Migracijos departamento įgaliotiems pareigūnams. <...>“
|
Iš dalies pritarti |
Migracijos departamente pareigas eis ne statutiniai, bet karjeros valstybės tarnautojai, kuriems bus suteikti įgaliojimai atlikti UTPĮ projekto 141 straipsnio 2 dalyje nurodytus veiksmus. Todėl šie valstybės tarnautojai pateks į Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžtą „pareigūno“ sąvoką. |
|
|
|
|
|
|
3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis (toliau – Rekomendacijos), taip pat atsižvelgiant į tai, kad projektu teikiamas įstatymas nėra dėstomas nauja redakcija, jo pavadinimas turėtų būti patikslintas, nurodant visus keičiamus, papildomus ir (ar) pripažįstamus netekusiais galios įstatymo straipsnius. |
Pritarti |
|
|
|
|
3 |
|
|
4. Teikiamo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje yra naikinamas įvestas trumpinys „(toliau – Valstybės saugumo departamentas)“. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas trumpinys yra ir toliau vartojamas kituose projekto nuostatose, siūlytina šio trumpinio panaikinimo atsisakyti. |
Nepritarti |
Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 6,1 papunkčiu, inter alia nustatančiu, kad jei teisės akte institucijos pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“. |
|
|
|
|
|
|
5. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 po žodžių „<...> kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo“ siūlytina įrašyti žodį „dienos“. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies, kurioje po žodžių „<...> kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo“, siūlytina įrašyti žodį „dienos“. |
Pritarti |
|
|
|
|
4 |
|
|
6. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 41 straipsnyje siūloma nustatyti, kad fizinis ar juridinis asmuo, „kviesdamas užsienietį į Lietuvos Respubliką“ prisiima įsipareigojimus dėl tokio užsieniečio sveikatos draudimo bei su juo susijusių galimų valstybės išlaidų atlyginimo. Projekto 1 straipsniu keičiamame įstatyme atsisakius formalaus „kvietimo“ apibrėžimo bei nepateikus nuorodos į kituose įstatymuose įtvirtintą tokį apibrėžimą ar keičiamame įstatyme ar kituose teisės aktuose numatytus konkrečius „kvietimo“ atvejus, „kviečiančiojo asmens“ sąvoka keičiamame įstatyme taptų neformali, neapibrėžta, ir galimai keltų įstatymo taikymo problemų nustatant konkretų asmenį, kuriam nustatomi su užsieniečiu susiję įsipareigojimai. Pavyzdžiui, galėtų kilti diskusiją dėl įsipareigojimų taikymo asmeniui, kuris užsienietį kvietė atvykti neformaliai, įstatymo nenustatytais atvejais, nes pagal vertinamą normą ir toks asmuo galėtų būti laikomas „kviečiančiu asmeniu“. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl projekto nuostatų, apibrėžiančių užsienietį „kviečiančio“ ar „pakvietusio“ asmens teisės kreiptis su prašymu dėl vizos atšaukimo. |
Nepritarti |
Kadangi atsisakoma kvietimo tvirtinimo migracijos tarnyboje procedūros, tai ir sąvokos, kuri įstatyme nėra vartojama, taip pat turėtų būti atsisakyta. Įstatyme šiuo metu apibrėžtas kvietimas, kuris yra vienas iš galimų (bet neprivalomų) pateikti dokumentų Šengeno vizai gauti. Pažymėtina, kad Šengeno vizos išdavimą reglamentuoja Vizų kodeksas (tiesiogiai taikomas reglamentas), susijusias procedūras detalizuoja užsienio reikalų ir vidaus reikalų ministrų įsakymu tvirtinamas tvarkos aprašas, pagal kurį jau šiuo metu kvietimas (jeigu jis teikiamas kaip papildomas dokumentas), Šengeno vizą išduodančiai vizų tarnybai užsienio valstybėje teikiamas elektroniniu būdu, kvietėjui prisijungus prie elektroninių paslaugų informacinės sistemos (šiuo metu numatytas jo tvirtinimas migracijos tarnyboje netikslingas ir perteklinis, todėl jo ir siūloma atsisakyti). Tuo tarpu UTPĮ projekto 4 str. nustatoma pareiga nesiejama tik su Šengeno vizos išdavimu, bet apima ir atvejus, kai užsieniečiui išduodama D viza ar leidimas gyventi, Toks bendrinis išsireiškimas naudojamas įstatyme ir šiuo metu galiojančiame įstatyme (žr., 44(1) str. 4 d., 46 str. 1 d. 4 p., 131 str.). |
|
|
|
7 |
|
|
7. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 12 punkte siūlytina nurodyti, jog kita Šengeno valstybė į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įtraukia įspėjimą dėl neįsileidimo vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatomis, todėl po projekto žodžių „<...> yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo <...>“ įrašytini žodžiai „pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas“. |
Pritarti |
|
|
|
|
7 |
|
|
8. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14 punkte siūloma nustatyti atsisakymo išduoti nacionalinę vizą, jos panaikinimo ar atšaukimo pagrindą – jei užsienietis „yra nesumokėjęs skirtos baudos (baudų) <...>“. Iš pateiktos formuluotės neaiški jurisdikcija, pagal kurią paskirtos baudos (Lietuvos Respublika ar bet kuri kita valstybė), baudas paskyręs subjektas (valstybės institucija ar, pavyzdžiui, privatus subjektas civilinių sutartinių santykių pagrindu). Projekto 17 straipsnio 2 dalimi dėstomame keičiamo įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 2 punkte siūloma palikti galiojančio įstatymo formuluotę „už Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytą pažeidimą skirta <...> bauda“. Projekto 61 straipsniu keičiamo įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje siūloma atsisakyti galiojančiame įstatyme nustatyto baudos požymio „Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos“. Keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 11 punkto ir 16 dalies c papunkčio, 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto c papunkčio, kuriuose nurodytos „Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos” baudos keisti nesiūloma. Projektas tikslintinas numatant baudas skiriančius subjektus bei jurisdikciją, pagal kurią jos skiriamos ir suvienodinant projekto bei galiojančių keičiamo įstatymo nuostatų terminiją. |
Pritarti |
Siūloma patikslinti įstatymo nuostatas, kad būtų aišku, jog kalbama apie Lietuvos jurisdikcijoje skirtas baudas. |
|
|
|
7 |
|
|
9. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatomas naujas nacionalinės vizos „atšaukimo“ institutas, siejamas tik su asmens, pakvietusio užsienietį, arba paties užsieniečio prašymu. Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje dėstomi nacionalinės vizos „panaikinimo“ pagrindai siejami tiek su vizos išdavimo aplinkybėmis, tiek ir su jau išduotos vizos galiojimo metu atsiradusiomis aplinkybėmis. Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnyje reglamentuojamas abiejų tipų vizų (tiek nacionalinės, tiek ir Šengeno) ir panaikinimas ir atšaukimas (galiojančiame įstatyme „atšaukimas“ buvo siejamas tik su Šengeno viza). Atkreipiame dėmesį, kad 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 810/2009, nustatančiame Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodekse) Šengeno vizos panaikinimas siejamas tik su vizos išdavimo aplinkybėmis, o atšaukimas – tik su vizos galiojimo metu atsiradusiomis aplinkybėmis. Projektu nustatant nacionalinės vizos atšaukimo institute ir jį reglamentuojant kartu su Šengeno vizos institute svarstytina galimybė tarpusavyje suderinti ir abiejų rūšių vizų panaikinimą ar atšaukimą lemiančių aplinkybių grupes. |
Pritarti |
Siūlome atsisakyti įstatymo 19 straipsnio 2 dalies, kad nacionalinė viza atšaukiama užsienietį pakvietusio fizinio ar juridinio asmens prašymu ir palikti pagrindą atšaukti nacionalinę vizą tik paties užsieniečio prašymu. Siūlome tokią projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 d. redakciją:
,,2. Nacionalinė viza
|
|
|
|
7 |
|
|
10. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje siūloma numatyti, kad nacionalinė viza yra atšaukiama visais atvejais kai užsienietį pakvietę fiziniai ar juridiniai asmenys pateikia prašymą. Atkreiptinas dėmesys, kad nepaisant to, jog pakviesti užsieniečiai tinkamai vykdytų jiems įstatymų nustatytas pareigas, toks teisinis reguliavimas gali sudaryti prielaidas, fiziniams ir juridiniams asmenims pakvietusiems užsieniečius, piktnaudžiauti savo teisėmis be jokio pagrindo teikiant prašymus dėl nacionalinės vizos užsieniečiui atšaukimo. Atsižvelgiant į tai, svarstytina ar projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatos nereikėtų patikslinti, numatant pagrindus, kuriais vadovaujantis fiziniai ar juridiniai asmenys pakvietę užsienietį galėtų teikti prašymą dėl nacionalinės vizos atšaukimo. |
Pritarti |
|
|
|
|
16 |
|
|
11. Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 341 straipsnio 2 dalyje yra numatoma, kad „Šio Įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais prašymas naujai įforminti leidimą laikinai gyventi išnagrinėjamas ir leidimas laikinai gyventi naujai įforminamas skubos tvarka per perpus trumpesnį terminą, negu nustatytas šio Įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje.“, atkreiptinas dėmesys, kad iš teikiamos nuostatos nėra aišku ar visi prašymai naujai įforminti leidimą laikinai gyventi turi būti nagrinėjami skubos tvarka, ar tik tie prašymai, kuriuos užsieniečiai pateiks atskirai norėdami, kad jų prašymai naujai įforminti leidimą laikinai gyventi būtų nagrinėjami skubos tvarka. Atsižvelgiant į tai, bei siekiant teisinio aiškumo siūlytina projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 341 straipsnio 2 dalį atitinkamai patikslinti. |
Pritarti |
|
|
|
|
32 |
|
|
12. Pagal galiojančio įstatymo 86 straipsnio 3 dalį sprendimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo arba nesuteikimo priima Migracijos departamentas, todėl nėra aišku, kokiu tikslu policijos generalinio komisariato įgaliotai policijos įstaigai turėtų būti perduoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Migracijos departamento įgalioto valstybės tarnautojo paimti, užsieniečio, kuris pateikė prašymą suteikti prieglobstį, pirštų atspaudai, kaip tai numatyta projekto 32 straipsniu keičiamo įstatymo 69 straipsnio 3 dalyje. |
Nepritarti |
Vidaus reikalų ministro 2015-02-06 įsakymu Nr. 1V-73 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras paskirtas nacionaline Eurodac sistemos duomenų perdavimo įstaiga. Pirštų atspaudai perduodami Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrui (LPKTC), kad šis įvestų duomenis į EURODAC duomenų bazę. LPKTC, kaip nacionalinė Eurodac sistemos duomenų perdavimo įstaiga, atsako už Eurodac sistemos funkcionavimą Lietuvos Respublikoje. |
|
|
|
53 |
|
|
13. Projekto 53 straipsniu siūloma pakeisti įstatymo 114 straipsnio 1 dalį, nustatant, kad „Teisėsaugos institucijos, sulaikiusios užsienietį ir nustačiusios, kad yra pagrindas jį sulaikyti ilgiau nei 48 valandoms, per 5 valandas nuo užsieniečio sulaikymo momento perduoda jį Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams”. Atsižvelgiant į tai, kad apie pagrindą sulaikyti užsienietį ilgiau nei 48 valandoms teisėsaugos institucijoms gali tapti žinoma ne tik užsieniečio sulaikymo momentu, bet ir vėliau, siūlytina nustatyti 5 valandų termino skaičiavimą ne nuo užsieniečio sulaikymo momento, o nuo pagrindo jį sulaikyti ilgiau nei 48 valandom nustatymo momento. |
Nepritarti |
Teisėsaugos institucija gali sulaikyti užsienietį tik iki 48 valandų ir tai apimtų bendrą sulaikymą ir kitos teisėsaugos institucijos, ir VSAT. Pavyzdžiui, jeigu kita teisėsaugos institucija tik po 45 valandų nustato, kad reikia sulaikyti ilgiau ir perduoda užsienietį VSAT, tai VSAT lieka 3 val. visiems procesiniams veiksmams parengti dėl kreipimosi į teismą ir kreiptis į teismą dėl sulaikymo ilgiau nei 48 val., kas yra neįmanoma. Kaip tik dėl šios priežasties siūloma nustatyti 5 val. terminą nuo sulaikymo momento. |
|
|
|
54 |
|
|
14. Projekto 54 straipsniu keičiamo įstatymo 115 straipsnio 3 dalyje numatoma, kad „Jeigu nevykdomos teismo sprendimu paskirtos šio straipsnio 2 dalyje išvardytos alternatyvios sulaikymui priemonės, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą su teikimu sulaikyti užsienietį.“ Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose kaip alternatyvios sulaikymo priemonės yra nurodytos pareigos užsieniečiui nustatytu laiku periodiškai atvykti į Migracijos departamentą ar Valstybės sienos apsaugos tarybą ar šioms institucijoms elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti apie savo buvimo vietą, atsižvelgiant į tai, svarstytina ar projekto 54 straipsniu keičiamo įstatymo 115 straipsnio 3 dalis neturėtų būti patikslinta numatant, kad ne tik Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bet ir Migracijos departamentas turėtų teisę kreiptis į teismą su teikimu sulaikyti užsienietį. |
Nepritarti |
Kadangi pagal UTPĮ projekto 114 straipsnio 1 dalį sulaikyti užsienietį iki 48 val. turi teisę tik teisėsaugos institucijos, tai ir teikimus dėl užsieniečių sulaikymo ilgesniam laikotarpiui taip pat turėtų rengti teisėsaugos institucija (VSAT), nes užsieniečių sulaikymas ilgesniam negu 48 val. laikotarpiui yra susijęs ne tik su teikimų rengimu, bet ir su užsieniečių fiziniu pristatymu (konvojavimu) į teismą, su jo transportavimu į sulaikymo vietą – užsieniečių registravimo vietą, tuo tarpu MD negalėtų užtikrinti šių veiksmų atlikimo. Alternatyvos yra susijusios ne tik su Migracijos departamentu, bet ir su LR piliečiu ar teisėtai esančiu užsieniečiu. Taip pat UTPĮ 116 str. yra numatyta, kad su teikimu į teismą kreipiasi tik VSAT. |
|
|
|
63 |
|
|
15. Projekto 63 straipsniu keičiamo įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti, kad „Migracijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba turi teisę iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių neatlygintinai gauti duomenis, kurių reikia funkcijoms, susijusioms su užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje nustatymu, atlikti“. Kelia abejonių siūlomo teisinio reguliavimo pagrįstumas ir proporcingumas: nėra aišku, kodėl Migracijos departamento bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos funkcijoms vykdyti turėtų būti naudojami kitų valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių intelektinis potencialas bei finansiniai resursai. |
Nepritarti |
Neatlygintinas duomenų (informacijos) gavimas būtinas vykdant užsieniečių atvykimo, buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolę, kurios tinkamas vykdymas yra susijęs su viešuoju interesu – valstybės ir visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimu. Todėl informacijos pateikimas MD neturėtų būti vertinamas kaip nepagrįstas valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių intelektinio potencialo bei finansinių resursų naudojimas. |
|
|
|
9 |
|
|
16. Teikiamo projekto 9 straipsniu įstatymo 22 straipsnio 1 dalis papildoma 8 punktu. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad 2015 m. lapkričio 26 d. įstatymu Nr. XII-2080, įsigaliojusiu 2015 m. gruodžio 1 d., keičiamos dalies atitinkamo numerio punktas buvo pripažintas netekusiu galios. Vadovaujantis Rekomendacijų 81 punktu, „pildyti teisės aktą nauju straipsniu ar punktu su tuo pačiu numeriu, kaip jau pripažinto netekusiu galios straipsnio ar punkto numeris, nerekomenduotina.“ |
Pritarti |
|
|
|
|
14 |
|
|
17. Remiantis Rekomendacijų 81 ir 82 punktais, projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio atskirų dalių ir 1 dalies punktų numeracijos keisti nerekomenduotina. |
Nepritarti |
33 straipsnį išdėsčius nauja redakcija, nuosekliai buvo peržiūrėta ir šio straipsnio struktūrinių dalių numeracija. Atsisakius 33 straipsnio dalių pernumeravimo reikėtų peržiūrėti ir kitas projekto nuostatas, kuriose yra nuorodos į 33 straipsnį. |
|
|
|
17 |
|
|
18. Remiantis Rekomendacijų 81 ir 82 punktais, projekto 17 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 36 straipsnio 3 dalies punktų numeracijos keisti nerekomenduotina. |
Nepritarti |
36 straipsnio 3 dalį išdėsčius nauja redakcija, nuosekliai buvo peržiūrėta ir šios dalies punktų numeracija. Atsisakius 36 straipsnio 3 dalies punktų pernumeravimo reikėtų peržiūrėti ir kitas projekto nuostatas, kuriose yra nuorodos į 36 straipsnį. |
|
|
|
23 |
|
|
19. Teikiamo projekto 25 straipsniu keičiamo įstatymo 55 straipsnio 5 dalies pernumeruoti į naują 3 dalį nerekomenduotina. |
Nepritarti |
55 straipsnį išdėsčius nauja redakcija, nuosekliai buvo peržiūrėta ir šio straipsnio struktūrinių dalių numeracija. Atsisakius 55 straipsnio dalių pernumeravimo reikėtų peržiūrėti ir kitas projekto nuostatas, kuriose yra nuorodos į 55 straipsnį. |
3.Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.
6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-2427 ir Komiteto išvadoms. Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti projektą, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė, ir Žmogaus teisių komiteto siūlymą.
6.2. Pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
Str. |
Str. d. |
P. |
||||||
|
1. |
Žmogaus teisių komitetas 2018-10-10 |
7 |
|
|
|
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Vizų kodekse numatytas atskiras Šengeno vizos atšaukimo pagrindas ,,vizos turėtojo prašymu“ (VK 34 str. 3 d., VI priedo 11 p.,) siūlome tokį patį pagrindą numatyti ir dėl nacionalinės vizos, kuri dėl pasikeitusių užsieniečio asmeninių ar kitų aplinkybių galėtų būti jo paties iniciatyva atšaukta, nesukeliant jam neigiamų pasekmių. Siūlome atsisakyti įstatymo 19 straipsnio 2 dalies, kad nacionalinė viza atšaukiama užsienietį pakvietusio fizinio ar juridinio asmens prašymu ir palikti tik pagrindą atšaukti nacionalinę vizą paties užsieniečio prašymu. Siūlome tokią projekto 7 straipsniu keičiamo Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies redakciją:
,,2. Nacionalinė viza
|
Pritarti |
|
7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu ,,už“.
8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Viktorija Čmilytė – Nielsen.
Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik
Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja Rūta Ragaliauskienė