Lyginamasis

variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

FARMACIJOS  ĮSTATYMO NR. X-709

50 STRAIPNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2017 m.                  d.         

Vilnius

1. straipsnis. 50 straipsnio pakeitimas

1. Pripažinti netekusia galios 50 straipsnio 1 dalį

1. Gyventojams skirtoje reklamoje leidžiama reklamuoti tik nereceptinius vaistinius preparatus pateikiant būtiną sveikatos apsaugos ministro nustatytą informaciją ir nuorodas.

2. Pakeisti 50 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Gyventojams skirtoje reklamoje draudžiama reklamuoti visomis reklamos formomis:

1) vaistinius preparatus, kurių sudėtyje yra narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų, įrašytų į sveikatos apsaugos ministro tvirtinamus kontroliuojamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus;

2) receptinius vaistinius preparatus, išskyrus atvejus, kai vaistinių preparatų gamintojai, gavę sveikatos apsaugos ministro leidimą, vykdo gyventojų skiepijimo programą;

3) vaistinius preparatus (nepaisant jų stiprumo ar kiekio pakuotėje), kurių pavadinimai įrašyti į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną;

4) nereceptinius vaistinius preparatus;

5) maisto papildus;

6) homeopatinius preparatus.

3. Pripažinti netekusia galios 50 straipsnio 3 dalį

3. Homeopatinių preparatų, registruotų taikant supaprastintą registracijos procedūrą, reklamoje gali būti naudojama tik informacija, nurodyta pakuotės lapelyje ir ant pakuotės, taip pat turi būti pateikiamos sveikatos apsaugos ministro nustatytos nuorodos.

4. Pripažinti netekusia galios 50 straipsnio 4 dalį

4. Reklamuojant vaistinius preparatus gyventojams, draudžiama:

1) teigti, kad vaistinį preparatą vartoti pataria mokslininkai, sveikatos priežiūros specialistai ar asmenys, kurie nepriklauso nė vienai minimai grupei, bet būdami įžymūs galėtų paskatinti vartoti vaistinį preparatą;

2) pateikti konkrečią ligos istoriją, kuri galėtų tapti prielaida gyventojams patiems klaidingai diagnozuoti ligą;

3) klaidinančiu būdu tvirtinti, kad ligonis, vartodamas vaistinį preparatą, pasveiks;

4) vartoti klaidinančius terminus ir grafinę medžiagą, vaizduojančią žmogaus ar gyvūno organizmo pakitimus, kuriuos sukelia liga, sužalojimas ar reklamuojamas vaistinis preparatas;

5) pateikti medžiagą, orientuotą daugiausia vaikams ar tik jiems;

6) sudaryti prielaidą manyti, kad nebūtina gydytojo konsultacija ar operacija, ypač nurodyti konkrečią diagnozę ar siūlyti gydymą susirašinėjant paštu bei kitomis informavimo priemonėmis;

7) nurodyti, kad vartojant vaistinį preparatą užtikrinamas gydomasis jo poveikis ir nėra nepageidaujamų reakcijų;

8) nurodyti, kad reklamuojamas vaistinis preparatas veikia geriau ar taip pat kaip kitas vaistinis preparatas ar gydymo būdas;

9) nurodyti, kad vartojant reklamuojamą vaistinį preparatą pagerės sveikata;

10) nurodyti, kad jei reklamuojamas vaistinis preparatas nebus vartojamas, tai gali turėti neigiamos įtakos sveikatai; ši nuostata netaikoma vykdant skiepijimo programas;

11) nurodyti, kad vaistinis preparatas yra maisto produktas, kosmetikos ar kita plačiai vartojama priemonė;

12) nurodyti, kad vaistinis preparatas yra saugus ar efektyvus todėl, kad natūralus;

13) veikti gyventojus įkyriai siūlant vaistinius preparatus, nurodant kainoraščiuose, kainų etiketėse, vaistinių patalpose, kitose vietose kainų sumažinimą, kitais gerai moralei ir viešajai tvarkai prieštaraujančiais būdais ir priemonėmis.

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1.  Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d.

2.  Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas 

Teikia:

Seimo narys                                                                                        Remigijus Žemaitaitis