LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATKŪRIMO įstatymo Nr. VIII-359 4, 17 IR 21 STRAIPSNIŲ pakeitimo

ĮSTATYMO PROJEKTO

2023-05-22 Nr. XIVP-2772

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Projekto 1 straipsnio 1 ir 2 dalyse dėstomose Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnio 4 ir 8 dalyse, projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje siūloma išbraukti nuostatą, kad minėtuose keičiamo įstatymo straipsniuose nustatytas funkcijas atlieka Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, ją pakeičiant nuostata, kad tas pačias funkcijas atlieka Vyriausybės įgaliota institucija.

Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Žemės įstatymo (ir kituose lydimuosiuose įstatymų pakeitimų projektuose) pakeitime atsisakoma konkrečių institucijų pavadinimų, visos institucijos įvardijamos kaip „Vyriausybės įgaliota institucija“ ar „Vyriausybės įgaliota institucija ir (ar) įstaiga“, nenurodomi „politiką įgyvendinančių“ institucijų pavadinimai, kad Vyriausybė galėtų spręsti ir tokiu būdu užtikrinama, kad pasikeitus institucijos pavadinimui nebus poreikio keisti daugelio įstatymų vien dėl pasikeitusio pavadinimo. Pažymėtina, kad rengiant ir teikiant teisės aktų projektus turėtų būti laikomasi teisėkūros ekonomiškumo principo, kas reikštų, kad turi būti siekiama mažinti priimamų teisės aktų skaičių, ir teisėkūros tvarumo, konkrečiu atveju įvertinant, ar tikslinga atitinkama teisinio reguliavimo keitimo intervencija <...>“. Kyla abejonių, ar siekis sumažinti priimamų teisės aktų skaičių, keičiant įstatyme nurodytos institucijos pavadinimą, yra labiau svarbus už siekį, kad priimami teisės aktai būtų labiau suprantami, aiškūs tiems asmenims, kuriems ir yra adresuojamos teisės aktų normos, t. y. „teisės vartotojams“. Svarstytina, ar pagrįsta valstybės instituciją, kuri yra konkrečiai įvardinta galiojančio keičiamo įstatymo nuostatose ir ji, atsižvelgiant į projekto aiškinamojo rašto nuostatas, ir toliau vykdys analogiškas funkcijas, įvardinti Vyriausybės įgaliota institucija. Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatytos viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo formos, 1 punkto b papunktyje įtvirtinta, kad viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikti įstatymų įgaliotos valstybės institucijos priimtu teisės aktu, kai tame teisės akte, vadovaujantis įstatymu, reglamentuojančiu bendrą tam tikros visuomenės gyvenimo srities viešojo administravimo subjektų sudarymo ir veiklos tvarką, nurodomas veikiantis ar numatomas steigti viešojo administravimo subjektas (jo pavadinimas ir teisinė forma) ir šiam subjektui nustatomi konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai. Taigi, pagal minėtą Viešojo administravimo įstatymo nuostatą subjektas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus, galėtų būti nurodytas poįstatyminiame teisės akte, jeigu tokia galimybė yra įtvirtinta įstatyme, tačiau tokiu atveju ir viešojo administravimo įgaliojimai taip pat nurodomi tame pačiame poįstatyminiame teisės akte. Todėl kyla abejonių, ar projektu keičiamame įstatyme siūloma viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo forma atitinka Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pažymėtina ir tai, kad keičiamame įstatyme pakeitus institucijos pavadinimą, poįstatyminiai teisės aktai, juos derinant su pakeisto įstatymo nuostatomis, taip pat turėtų būti keičiami, vietoj juose nurodyto konkretaus institucijos pavadinimo nurodant, kad atitinkamas funkcijas vykdo Vyriausybės įgaliota institucija. Tai teisinį reguliavimą padarytu dar mažiau aiškesniu.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar projekte nuostata „Vyriausybės įgaliota institucija“ neturėtų būti pakeista nurodant konkrečią valstybės instituciją – Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos. Šame kontekste pažymėtina ir tai, kad projekto 4 straipsnio 2 dalyje, kuri, atsižvelgiant į projekto 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, įsigalios 2024 m. sausio 1 d. yra nurodomas konkretus institucijos pavadinimas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos apsaugos ministerijos.

2. Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybės įgaliotos institucijos kompetencijai priklausančiais klausimais teisės aktus ir privalomos galios administracinius sprendimus priima šios institucijos vadovas, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 ir 8 dalyse po žodžių „Vyriausybės įgaliotos institucijos“ reikėtų įrašyti žodį „vadovas“.

3. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų visiško ir tinkamo įvykdymo gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba įvykdytas iš dalies, ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią neatlyginta, atlyginti lygiaverčiu kitos paskirties žemės sklypo plotu. Pažymėtina, kad galiojančiame įstatyme nėra numatyta, kad piliečiams, turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, už iš jų išperkamą miesto žemę būtų atlyginama kitos paskirties žemės sklypu. Taigi, projektu yra siūloma keisti nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo sąlygas.

Vertinant projektu siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, pažymėtina, kad naujų sąlygų, kurios taikomos atstatant nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą nustatymas yra įstatymų leidėjo kompetencija, jei nustatant nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką atsižvelgiama į konstitucinius nuosavybės teisių apsaugos principus (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimas). Tačiau kartu tenka pažymėti, kad Konstitucinio Teismo praktikoje yra precedentų, kai nuosavybės teisių atstatymo sąlygų keitimas jau prasidėjus nuosavybės grąžinimo procesui buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai (1994 m. gegužės 27 d. nutarimas, 1994 m. birželio 15 d. nutarimas). Tai reiškia, kad vertinant siūlomos įstatymo nuostatos konstitucingumą inter alia būtina įvertinti: 1) siūlomų priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams ir 2) tikslų, kurių siekiama siūlomais įstatymo pakeitimais, evoliuciją. Tik naujai atsiradę tikslai, kurie nebuvo žinomi ir kurių nebuvo galima numatyti nuosavybės teisių atstatymo ir žemės grąžinimo pirminio reglamentavimo stadijoje, išimtiniais atvejais galėtų tapti pagrindu keisti nusistovėjusias ir praktikoje jau taikomas nuosavybės grąžinimo sąlygas.

Be to, svarstytina, ar, priėmus įstatymą, piliečiai, kuriems iki įstatymo įsigaliojimo jau buvo atkurtos nuosavybės teisės į miesto teritorijoje esančią žemę, lyginant su piliečiais, kuriems po įstatymo įsigaliojimo nuosavybės teisės už miesto teritorijoje turėtą žemę galėtų būti atkuriamos jiems neatlygintinai suteikiant miesto teritorijoje esančius kitos paskirties žemės sklypus, neatsidurtų nelygiateisėje padėtyje. Be to, kyla abejonių, ar toks siūlomas naujas teisinis reguliavimas nesukeltų priešpriešos tarp minėtų piliečių. Konstitucinis Teismas 2007 m. liepos 5 d. nutarime pažymėjo, kad teisėtų lūkesčių apsauga suponuoja inter alia tai, kad valstybė turi pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus.

Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną.

4. Projekto 3 straipsnio 2 dalimi pildomo įstatymo 21 straipsnio 4¹ dalyje siūloma nustatyti, kad „Institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, <...> privalo ne vėliau kaip per du mėnesius nuo įstatymo pakeitimo priėmimo dienos informuoti piliečius <...>“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 4 straipsnio 1 dalį priimtas įstatymas įsigalios 2024 m. sausio 1 d., taigi, tik nuo 2024 m. sausio 1 d. minėta institucija turėtų teisinį pagrindą vykdyti jai įstatyme nustatytas pareigas dėl piliečių informavimo. Be to, iš šių projekto nuostatų nėra aišku, kokio įstatymo pakeitimas turimas omenyje. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos.

5. Projekto 4 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad savivaldybių administracijos savivaldybėse, kuriose nebaigtos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros iki 2023 m. gruodžio 31 d., turi baigti žymėjimą kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) natūra grąžintiną žemę. Atkreipiame dėmesį, kad atsižvelgiant į projekto 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, projekto 4 straipsnio 2 dalis įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d. Taigi, savivaldybių administracijos iki 2023 m. gruodžio 31 d. neturėtų teisinio pagrindo vykdyti veiksmus, nurodytus projekto 4 straipsnio 2 dalyje. Siekiant to išvengti, projekto 4 straipsnio 2 dalis turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas. Todėl projekto 4 straipsnio 1 dalis turėtų būti papildyta išlyga dėl projekto 4 straipsnio 2 dalies įsigaliojimo.

6. Projekto 4 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybė iki 2023 m. spalio 1 d. priima nutarimą, suteikiantį reikiamus įgaliojimus įstaigoms ir (ar) institucijoms pagal kompetenciją atlikti atitinkamus šiame įstatyme Vyriausybės įgaliotai institucijai priskirtus veiksmus. Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas yra pakankamas, o Vyriausybė papildomai neturėtų pakeisti keičiamo įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nurodytą metodiką, pagal kurią būtų apskaičiuojama piliečiams už išperkamą miesto žemę neatlygintinai perduodamų lygiaverčių kitos paskirties žemės sklypų vertė. Svarstytina, ar projekto 4 straipsnio 3 dalies nuostatų nereikėtų papildyti, pasiūlant Vyriausybei priimti ir kitus įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.

Departamento direktorius                                                                                       Dainius Zebleckis

N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected]

M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]

S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]