Stenogramą galima rasti

Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 24, 2024

Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

VII (RUDENS) SESIJOS

RYTINIO posėdžio NR. 312

STENOGRAMA

 

2023 m. spalio 26 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai
V. MITALAS ir P. SAUDARGAS

 

 

PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF*). Ger­bia­mi ko­le­gos, iš­mu­šė 10 va­lan­da. Kvie­čiu su­sės­ti į sa­vo dar­bo vie­tas ir skel­biu, kad pra­de­da­me Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo spa­lio 26 die­nos ry­ti­nį ple­na­ri­nį po­sė­dį. (Gon­gas)

 

10.00 val.

Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rų Bro­nis­lo­vo Lu­bio 85-ųjų gi­mi­mo metinių ir Vy­tau­to Ko­les­ni­ko­vo 75-ųjų gi­mi­mo me­ti­nių pa­mi­nė­ji­mas

 

Ger­bia­mie­ji, pra­de­da­me Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rų Bro­nis­lo­vo Lu­bio 85-ųjų gi­mi­mo me­ti­nių ir Vy­tau­to Ko­les­ni­ko­vo 75-ųjų gi­mi­mo me­ti­nių pa­mi­nė­ji­mą. Kar­tu su mu­mis, Sei­mo na­riais, mi­nė­ji­me da­ly­vau­ja Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos Pir­mi­nin­kas, Pir­ma­sis at­kur­tos ne­pri­klau­so­mos Lie­tu­vos vals­ty­bės va­do­vas V. Land­sber­gis, nors, ma­tyt, vė­luo­ja, Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rai, sig­na­ta­rų ar­ti­mie­ji, gar­bin­gi sve­čiai. Pra­šau vi­sų ko­le­gų ty­los mi­nu­te pa­gerb­ti sig­na­ta­rų at­mi­ni­mą.

 

Ty­los mi­nu­tė

 

Dė­ko­ju. Kvie­čiu Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rą G. Vag­no­rių pir­mą pa­si­da­lin­ti min­ti­mis apie Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rą B. Lu­bį. Pra­šau, tri­bū­na jū­sų.

 

Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ro Ge­di­mi­no Vag­no­riaus kal­ba

 

G. VAGNORIUS. Ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi Sei­mo na­riai, šian­dien man ten­ka ypa­tin­ga gar­bė kar­tu su ju­mis pa­mi­nė­ti vie­no iš­ki­liau­sių Lie­tu­vos vals­ty­bi­nin­kų, bu­vu­sio Mi­nis­tro Pir­mi­nin­ko ir il­ga­me­čio ša­lies pra­mo­ni­nin­kų ved­lio, gar­saus me­ce­na­to dak­ta­ro B. Lu­bio 85-ųjų me­tų su­kak­tį ir pri­si­min­ti jo iš­skir­ti­nius nuo­pel­nus Lie­tu­vai. Ly­giai prieš 12 me­tų, taip pat spa­lio mė­ne­sį, Lie­tu­vos vi­suo­me­nė iš­ly­dė­jo gar­bų­jį sig­na­ta­rą į am­ži­ną­jį po­il­sį. Prieš ke­le­tą die­nų, pa­gerb­da­mi už di­džius nuo­pel­nus vals­ty­bei, Plun­gės kul­tū­ri­niam at­gi­mi­mui, kraš­tie­čiai My­ko­lo Ogins­kio dva­ro par­ke­ly­je ati­den­gė jam gra­žų pa­min­klą. Tik­ro­vė­je at­gi­mi­mo pa­min­k­lai rei­ka­lin­gi ne tiek dak­ta­rui B. Lu­biui ar ki­toms am­ži­ny­bėn pa­si­trau­ku­sioms iš­ki­lioms as­me­ny­bėms, bet mums, li­ku­siems že­mė­je, kad šiais lai­kais ras­tų­si vis dau­giau ti­kė­ji­mo, jog nuo­pel­nai Tė­vy­nei ne­bus pa­mirš­ti. Li­ki­mas ma­ne pra­tur­ti­no leis­da­mas iš ar­čiau pa­žin­ti dak­ta­rą B. Lu­bį. Ne­pri­klau­so­my­bės at­kū­ri­mo lai­ko­tar­piu te­ko su juo keis­tis vie­to­mis einant prem­je­ro pa­rei­gas ir bū­nant opo­zi­ci­jo­je, ta­čiau sig­na­ta­ras B. Lu­bys vi­sa­da iš­li­ko pa­trio­tiš­kas ir iš­ti­ki­mas Lie­tu­vos de­mo­kra­tijai, ša­lies eko­no­mi­kos li­be­ra­li­za­vi­mui, nie­ka­da ne­sie­kė pi­gaus po­pu­liz­mo, vie­no­dai prin­ci­pin­gas tiek bū­da­mas opo­zi­ci­jo­je, tiek val­džio­je, kur dar ga­jų so­cia­li­nio po­pu­liz­mo spau­di­mą pa­ti­ria net tvir­čiau­si li­be­ra­lai. Jei­gu anais per­mai­nin­gais 1993 me­tais dak­ta­ras B. Lu­bys bū­tų su­ti­kęs lik­ti Mi­nist­ro Pir­mi­nin­ko pos­te, tvir­tai ti­kiu, jog anuo­met bū­ti­nos ša­lies eko­no­mi­nės re­for­mos bū­tų bu­vu­sios ir grei­tes­nės, ir leng­ves­nės.

Leis­ki­te su ju­mis pa­si­da­lin­ti ma­žai kam ži­no­ma is­to­ri­ja, kaip 1998 me­tais, ap­len­kiant lai­ko de­šimt­me­čius, Lie­tu­vo­je at­si­ra­do pa­žan­gus nu­li­nio pel­no mo­kes­čio re­ži­mas in­ves­ti­ci­joms, ir tai su­ža­vė­jo Eu­ro­pos in­ves­tuo­to­jus, pra­tur­ti­no ša­lies iž­dą, taip pat Va­ka­rų vals­ty­bių pa­vyz­džiu įves­tos lu­bos „Sod­ros“ mo­kes­čiui. Anuo­met to­kias eko­no­mi­kos au­gi­ni­mo idė­jas Pra­mo­ni­nin­kų kon­fe­de­ra­ci­jos var­du pa­siū­lė eks­prem­je­ras B. Lu­bys, jos bu­vo sėk­min­gai įgy­ven­din­tos sun­kme­čiu, Ru­si­jos fi­nan­sų kri­zės me­tu ir, prie­šin­gai, ne­bu­vo gąs­di­na­ma vi­suo­me­nė, ši ma­žes­nių mo­kes­čių re­for­ma at­ne­šė di­džiu­lę nau­dą ša­lies iž­dui. Pa­me­nu, kaip dėl lei­di­mo ne­ap­mo­kes­tin­ti Lie­tu­vo­je in­ves­tuo­ja­mą pel­ną bu­vo sun­ku de­rė­tis su Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja, ku­ri prie­kaiš­ta­vo mums, jog taip per­vi­lio­si­me ka­pi­ta­lą iš Va­ka­rų Eu­ro­pos ša­lių. De­ja, po po­ros me­tų per po­li­ti­nį skers­vė­jį šis la­bai nau­din­gas ša­lies eko­no­mi­kai in­ves­ti­ci­jų ne­ap­mo­kes­ti­ni­mas bu­vo at­šauk­tas. Po de­šim­ties me­tų šį nu­li­nį re­ži­mą įsi­ve­dė Es­ti­ja, o Lie­tu­va, de­ja, pa­su­ko ki­tu ke­liu – su­dvi­gu­bi­no pel­no mo­kes­tį iš­stum­da­ma iš ša­lies di­des­nius mo­kes­čių mo­kė­to­jus į Es­ti­ją, Ai­ri­ją, Olan­di­ją ar Liuk­sem­bur­gą.

Dak­ta­ras B. Lu­bys iš­si­sky­rė sa­vo stra­te­gi­niu mąs­ty­mu ir pi­lie­ti­ne drą­sa. Pri­va­čiuo­se po­kal­biuo­se jis ne kar­tą mi­nė­jo, kaip Ru­si­jos du­jų mo­no­po­lis­tas jį spau­dė per­leis­ti „Ache­mos“ ga­myk­lą, kaip dėl to sun­ku bu­vo ap­si­rū­pin­ti du­jų ža­lia­va, o Lie­tu­vo­je kai kas ne­pel­ny­tai jį kal­ti­no dėl ta­ria­mo pa­lan­ku­mo tuo­me­ti­niam Eu­ro­pos vi­sa­ga­liui „Gaz­pro­mui“. Ta­čiau jis ne­verkš­le­no, o drą­siai sie­kė at­ver­ti Lie­tu­vai al­ter­na­ty­vaus tie­ki­mo ke­lią. Ri­zi­kuo­da­mas du­jų tie­ki­mo „Ache­mai“ blo­ka­da, B. Lu­bys dar iki da­bar­ti­nio Klai­pė­dos su­skys­tin­tų­jų du­jų ter­mi­na­lo at­si­ra­di­mo drą­siai ini­ci­ja­vo pir­mo­jo ter­mi­na­lo įren­gi­mo pro­jek­tą, ku­ria­me sa­vo „Ache­mai“ pa­li­ko tik sim­bo­li­nę da­lį ben­dra­me su vals­ty­be ka­pi­ta­le. De­ja, šis stra­te­gi­nis pro­jek­tas anuo­met bu­vo triukš­min­gai su­stab­dy­tas. Vė­liau ma­žai kas iš­gir­do, jog ša­lies teis­mai pri­pa­ži­no pro­jek­to tei­sė­tu­mą ir jo nau­dą Lie­tu­vai.

Pa­mi­nė­jau tik ke­le­tą ryš­kes­nių veik­los epi­zo­dų, liu­di­jan­čių apie gar­saus sig­na­ta­ro veik­los mas­te­lį. Ne­abe­jo­ju, kad dar dau­giau įvy­kių ga­lė­tų pa­pa­sa­ko­ti šei­mos na­riai ar ar­ti­mi ben­dra­žy­giai. Anuo­met dak­ta­ro B. Lu­bio va­do­vau­ja­ma Pra­mo­ni­nin­kų kon­fe­de­ra­ci­ja ryž­tin­gai ska­ti­no eko­no­mi­kos plėt­rą pa­gal įpras­tą Va­ka­rų Eu­ro­po­je ver­slo aso­cia­ci­jos mo­de­lį. Ji bu­vo svar­bi be­si­kei­čian­čių vy­riau­sy­bių part­ne­rė for­muo­jant ša­ly­je pa­lan­kes­nę in­ves­ti­ci­nę, mo­kes­ti­nę ir re­gu­lia­vi­mo ap­lin­ką, taip ku­riant eko­no­mi­nį pa­ma­tą so­cia­li­nei ge­ro­vei. Taip bu­vo.

B. Lu­bio trūks­ta ne tik ver­slo, bet ir po­li­ti­nei vi­suo­me­nei. Taip pat pa­si­gen­da­me jo ir kaip me­ce­na­to, at­gai­vi­nu­sio ne vie­ną is­to­ri­jos ir kul­tū­ros pus­la­pį. Tai, kad jo mums trūks­ta ir pra­ėjus 12 me­tų, yra di­džiau­sias iš­skir­ti­nės is­to­ri­nės as­me­ny­bės pri­pa­ži­ni­mas.

Džiu­gu, kad B. Lu­bio su­kur­tos vie­nos di­džiau­sių ša­lies ver­slo gru­pių ir jos iš­skir­ti­nai su­dė­tin­gos „Ache­mos“ ben­dro­vės stra­te­gi­nį val­dy­mą sėk­min­gai pe­rė­mė žmo­na Ly­da. Ši ben­dro­vė iš­lie­ka vie­na dau­giau­siai su­mo­kan­čių mo­kes­čių iž­dui ir da­bar. Ji be vals­ty­bės pa­gal­bos iš­gy­ve­na ir šį iš­skir­ti­nį trą­šų ga­min­to­jams sun­kme­tį, kai pa­ti­ria ne tik mil­ži­niš­ką ener­ge­ti­nį spau­di­mą, bet ir iš Ry­tų at­ei­nan­čius rin­kos iš­krai­py­mus.

Leis­ki­te baig­ti šį pa­mi­nė­ji­mą sig­na­ta­ro B. Lu­bio mėg­tais po­zi­ty­viais žo­džiais: „Sėk­mės vi­siems!“ (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Dė­ko­ju sig­na­ta­rui G. Vag­no­riui.

Da­bar kvie­čiu į tri­bū­ną ki­tą Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rą, ger­bia­mą mū­sų ko­le­gą Sei­mo na­rį E. Gent­vi­lą. Pra­šau.

 

Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ro, Sei­mo na­rio Eu­ge­ni­jaus Gent­vi­lo kal­ba

 

E. GENTVILAS (LSF). Mie­li ko­le­gos, pa­ban­dy­siu pri­min­ti trum­pai B. Lu­bio klai­pė­die­tiš­ką­jį pe­ri­odą. Dak­ta­rą B. Lu­bį vi­si pri­si­me­na­me kaip sig­na­ta­rą, prem­je­rą, Jo­na­vos „Azo­to“, vė­liau „Ache­mos“ va­do­vą bei sa­vi­nin­ką, Lie­tu­vos pra­mo­nin­kų kon­fe­de­ra­ci­jos il­ga­me­tį pre­zi­den­tą.

Šie ti­tu­lai ge­og­ra­fiš­kai sie­ja­mi su Jo­na­va bei Vil­niu­mi, ta­čiau gu­vus ir kū­ry­biš­kas Bro­nis­lo­vo pro­tas krei­pia jį ir jo veik­lą į nau­jas erd­ves. 1999 me­tų pra­džio­je jis žen­gė di­džiu­lį žin­gs­nį į Klai­pė­dą – pri­va­ti­za­vo di­džiau­sią uos­to kro­vi­nių kom­pa­ni­ją „Klas­co“, ar­ba Klai­pe­da Ste­ve­do­ring Com­pa­ny, bu­vu­sį Klai­pė­dos pre­ky­bos uos­tą. Taip pra­si­dė­jo B. Lu­bio tu­zi­nas me­tų, pra­leis­tų Klai­pė­do­je.

Pa­ma­žu B. Lu­bys ir „Ache­ma“ ta­po pen­kių stam­bių uos­to kom­pa­ni­jų sa­vi­nin­ku. Be „Klas­co“, dar Kro­vi­nių ter­mi­na­las, ku­ris spe­cia­li­za­vo­si su naf­tos pro­duk­tų kro­va, Cen­tri­nis Klai­pė­dos ter­mi­na­las, ku­ris šian­dien ži­no­mas kaip ke­lei­vių ir kro­vi­nių ter­mi­na­las, daug kas plau­kia per Bal­ti­jos jū­rą, „Be­ga“ – sau­sų­jų kro­vi­nių ter­mi­na­las bei Klai­pė­dos lai­vų re­mon­tas. Šio­se įmo­nė­se da­li­nai ar­ba vi­siš­kai bu­vo B. Lu­bio ar­ba „Ache­mos“ gru­pės nuo­sa­vy­bė.

Nuo pir­mų­jų me­tų Klai­pė­do­je Bro­nis­lo­vas ta­po ryš­kia fi­gū­ra uos­ta­mies­čio gy­ve­ni­me ir tai bu­vo ne tik dėl eko­no­mi­nės jo val­do­mų įmo­nių ga­lios – daug lė­mė įgim­tas ko­mu­ni­ka­bi­lu­mas, ly­de­rio sa­vy­bės, o kar­tu – įsi­ti­ki­ni­mas, kad ver­slas ir jo sa­vi­nin­kai tu­ri bū­ti in­te­grali ben­druo­me­nės da­lis, ne kaž­kur at­ski­rai ar gre­ta, bet kar­tu, pa­re­miant vie­niems ki­tus. B. Lu­biui pra­dė­jus ak­ty­vią veik­lą Klai­pė­do­je, bu­vau mies­to me­ras. Kaip sig­na­ta­rai su­ta­rė­me, kad tu­ri­me ką nors reikš­min­go kar­tu nu­veik­ti vie­nin­te­liam Lie­tu­vos uos­ta­mies­čiui. Grei­tai su­ta­rė­me ir gi­mė gat­vių tin­klo plėt­ros su­tar­tis, ku­ria mies­tas „Klas­co“ reik­mėms per­da­vė da­lį is­to­ri­nio Vi­tės kvar­ta­lo te­ri­to­ri­jos, mai­nais gau­da­mas lė­šas gre­ti­mų mies­to gat­vių re­konst­ruk­ci­jai bei plėt­rai. Dau­ge­ly­je sa­vi­val­dy­bių ma­ty­da­vau si­tu­a­ci­ją, kai vie­ti­nė val­džia kon­ku­ruo­ja su vie­ti­niu stip­riu ver­slu. B. Lu­bys bu­vo tas, ku­ris sie­kė ko­o­pe­ra­vi­mo­si ir vai­sin­go ben­dra­dar­bia­vi­mo. Bro­nis­lo­vo val­do­mos įmo­nės ta­po di­džiau­siais kul­tū­ros, me­no, spor­to ko­lek­ty­vų bei ren­gi­nių rė­mė­jais Klai­pė­do­je. Bro­nis­lo­vas ta­po ryš­kia ir ne­at­ski­ria­ma Klai­pė­dos gy­ve­ni­mo da­li­mi. Man bu­vo net sun­ku įsi­vaiz­duo­ti, kaip in­ten­sy­vi veik­la dau­gia­kam­py­je Jonava–Vilnius–Plungė–Palanga–Klaipėda lei­do taip įsi­gi­lin­ti ir įsi­jaus­ti į nau­jos jam vie­tos – uos­ta­mies­čio – spe­ci­fi­ką ir ben­d­ruo­me­nės gy­ve­ni­mą. O kur dar jo veik­la už­sie­ny­je ver­slo bei Lie­tu­vos pra­mo­ni­nin­kų kon­fe­de­ra­ci­jos rei­ka­lais? Pa­vy­dė­ti­na ener­gi­ja.

Laips­niš­kai B. Lu­bys ėmė­si ener­ge­ti­kos te­mos. Di­džiu­lis du­jų po­rei­kis „Ache­mai“ ver­tė jį ana­li­zuo­ti du­jų bei ki­tas ener­ge­ti­kos rin­kas. Kar­tais juok­da­vo­mės, kad jo val­do­mas dien­raš­tis „Lie­tu­vos ži­nios“ ta­po ener­ge­ti­kų laik­raš­čiu. Jei­gu no­rė­jai per­pras­ti Lie­tu­vos ener­ge­ti­kos rin­kų sub­ti­ly­bes, tai „Lie­tu­vos ži­nios“ bu­vo pir­ma­sis pa­ta­rė­jas. Kai „Gaz­prom“ Lie­tu­vai ėmė­si tai­ky­ti aukš­čiau­sią pa­sau­ly­je du­jų tie­ki­mo kai­ną, ta­po aiš­ku, kad ne tik „Ache­ma“, bet ir vi­sa vals­ty­bė tu­ri im­tis ener­ge­ti­nės ne­pri­klau­so­my­bės žings­nių. Ki­lu­si idė­ja sta­ty­ti su­skys­tin­tų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lą ir B. Lu­bio bu­vo pri­si­im­ta kaip jo mi­si­ja vals­ty­bei, kar­tu gal­vo­jant ir apie „Ache­mos“ iš­li­ki­mą. A. Ku­bi­liaus Vy­riau­sy­bei pra­dė­jus re­a­li­zuo­ti su­skys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lo sta­ty­bos Klai­pė­do­je pro­jek­tą, Bro­nis­lo­vas taip pat ėmė reng­ti sa­vą­jį pro­jek­tą. Iki šiol dar tu­riu jo už­sa­ky­mu pa­reng­tus prieš­pro­jek­ti­nius siū­ly­mus bei brė­ži­nius SGD ter­mi­na­lo sta­ty­bai Kur­šių ma­rio­se.

Bro­nis­lo­vas, tu­rė­da­mas vals­ty­bi­nio dar­bo pa­tir­tį ir veik­da­mas kaip pri­va­taus ver­slo at­sto­vas, pui­kiai jau­tė ir ga­li­my­bes, ir skir­tu­mus tarp pri­va­čios ir vals­ty­bi­nės ini­cia­ty­vos. Ta pras­me jis tik­rai bu­vo li­be­ra­las: jis bu­vo įsi­ti­ki­nęs, kad pri­va­tus ga­li pa­da­ry­ti grei­čiau, spar­čiau, efek­ty­viau, gal­būt ir pi­giau. Vis tik lai­mė­jo vals­ty­bės val­do­mo ter­mi­na­lo mo­de­lis. Tu­riu šian­dien pri­pa­žin­ti, daug su Bro­nis­lo­vu apie tai kal­bė­da­vo­me, bet jis ne­si­jau­tė pra­lai­mė­jęs, – svar­biau­sia juk bu­vo Lie­tu­vos ener­ge­ti­nė ne­pri­klau­so­my­bė, ne­pai­sant to, kad ne jis ėmė­si tą re­a­li­zuo­ti, bet vals­ty­bės val­do­mos įmo­nės SGD ter­mi­na­lo mo­de­lis bu­vo pri­pa­žin­tas ir re­a­li­zuo­tas.

Ta­čiau vis tik ne kar­tą Bro­nis­lo­vas skun­dė­si ir guo­dė­si dėl jo ad­re­su kaž­ka­da pa­sa­ky­tų žo­džių: „Už kiek­vie­no Lie­tu­vos ver­sli­nin­ko vis tiek sto­vi ru­sas“. Aš pats gir­dė­jau tuos žo­džius 2011 me­tų lie­pą, mat tuo­met bu­vau Uos­to di­rek­ci­jos va­do­vas, kar­tu bu­vo­me su B. Lu­biu ir šių žo­džių au­to­riu­mi. Su­pra­tau Bro­nis­lo­vo jaut­ru­mą, už­gau­tą sty­gą: jis tu­rė­jo daug ry­šių Ru­si­jo­je. Tai bu­vo žmo­gus, jau se­niai įpra­tęs dirb­ti to­je rin­ko­je, ta­čiau la­bai grei­tai per­sio­rien­ta­vęs ir jau tu­rė­jo įvai­rius ver­slo ry­šius Švei­ca­ri­jo­je, Bel­gi­jo­je, Olan­di­jo­je. Man su juo te­ko ke­liau­ti po tų ša­lių uos­tus, kal­bė­ti apie su­skys­tin­tų gam­ti­nių du­jų per­spek­ty­vas mū­sų rin­ko­je. Bro­nis­lo­vas dir­bo sau, dirb­da­mas su Ru­si­ja, bet dir­bo ir Lie­tu­vai. Dir­bo su ru­sais, be ne Ru­si­jo­je ir ne ru­sams.

Pa­bai­gai. Klai­pė­do­je gy­ve­no ar dir­bo 11 Ko­vo 11-osios Ak­to sig­na­ta­rų. Ofi­cia­lu­sis Sig­na­ta­rų klu­bas Vil­niu­je daž­nai pa­sken­dęs sa­vo rei­ka­luo­se. Bro­nis­lo­vas, at­vy­kęs į Klai­pė­dą, pa­siū­lė kur­ti sa­vo re­gio­ni­nį Klai­pė­dos Ko­vo 11-osios Ak­to sig­na­ta­rų klu­bą. Ne­bu­vo jo­kio tiks­lo kon­ku­ruo­ti ar tap­ti al­ter­na­ty­va vi­sų pri­pa­žin­tam ofi­cia­lia­jam Sig­na­ta­rų klu­bui. Tie­siog pats Bro­nis­lo­vas no­rė­jo pa­dė­ti uos­ta­mies­ty­je gy­ve­nu­siems daž­nu at­ve­ju už jį vy­res­niems ben­dra­žy­giams ir ben­dra­min­čiams. „Klas­co“ ta­po ofi­cia­liu Klai­pė­dos Ko­vo 11-osios sig­na­ta­rų klu­bo rė­mė­ju. De­ja, lai­kas pa­da­rė sa­vo, am­ži­non at­min­tin nu­ke­lia­vo šio klu­bo sig­na­ta­rai A. Ža­lys, A. Ul­ba, R. Ho­fer­tie­nė, J. Kar­ve­lis, šie­met N. Ra­si­ma­vi­čius, taip pat prieš tu­zi­ną me­tų B. Lu­bys po tu­zi­no me­tų, pra­smin­gai ati­duo­tų Klai­pė­dai. Gar­bė ir švie­sus at­mi­ni­mas B. Lu­biui, že­mai­čiui, ta­pu­siam vi­sos Lie­tu­vos ąžuo­lu. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Dė­ko­ju Sei­mo na­riui E. Gent­vi­lui. Į tri­bū­ną kvie­čiu Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rą A. Nor­vi­lą pri­si­min­ti Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rą V. Ko­les­ni­ko­vą. Pra­šom.

 

Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ro Al­gi­man­to Nor­vi­lo kal­ba

 

A. NORVILAS. Ger­bia­mas pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi Sei­mo na­riai. Mi­ni­me taip ne­se­niai iš­ėju­sio la­bai švie­saus žmo­gaus 75-me­tį. V. Ko­les­ni­ko­vas – as­me­ny­bė, ku­rios mas­tą, dy­dį ir reik­š­mę su­pran­ta ne­dau­ge­lis, nors jo at­lik­tų dar­bų skry­nia ku­pi­na mei­lės, švie­sos ir gi­lios pras­mės. Dzū­ki­ja Vy­to iš­vaikš­čio­ta, jo ko­jų pri­pė­duo­ta, jo dar­bais pa­puoš­ta, jo mei­le iš­aukš­tin­ta. Ty­lus, ra­mus, ne­šęs lais­vę, ne­šęs gro­žį, tvar­kęs, pri­žiū­rė­jęs. Vy­tau­tas tu­rė­jo Die­vo do­va­ną bur­ti žmo­nes per ty­lią, ra­mią cha­riz­mą ir kie­tą bet ku­rį že­mai­tį pa­puo­šian­tį cha­rak­te­rį. Man pa­si­se­kė tu­rė­ti to­kį drau­gą.

Dzū­ki­jo­je ne­ra­si­te švie­suo­lio, ku­ris ne­ži­no­tų Vy­to. Štai toks kul­tū­ros ver­ty­bių ap­sau­gos va­do­vas, ku­ris vi­siems vie­no­dai tei­sin­gas, ku­rį my­li ir ger­bia net ta­da, kai jis drau­džia, ap­ri­bo­ja vyk­dy­da­mas pa­vel­do­sau­gos rei­ka­la­vi­mus. Įsta­ty­mą Vy­tas vyk­dė ki­taip, bet ne fa­na­tiš­kai: ap­gal­vo­tai, pro­tin­gai, steng­da­ma­sis pa­dė­ti, pa­tar­da­mas, kaip iš­tai­sy­ti klai­das, siū­ly­da­mas spren­di­nius ir ka­te­go­riš­kai sta­ty­da­mas į vie­tą at­ly­gio siū­ly­to­jus. Ne kar­tą ir ne du te­ko lan­ky­tis pas Vy­tą dar­be. Ma­čiau, kaip jį my­li ko­lek­ty­vas – to ne­su­vai­din­si ir to rei­kia nu­si­pel­ny­ti. Tu­rė­jo pui­kų hu­mo­ro jaus­mą, o jo au­to­iro­ni­ja tie­siog gul­dė. Su iš­ti­ki­ma ben­dra­žy­ge žmo­na Ni­jo­le ke­lis de­šimt­me­čius kas­met or­ga­ni­zuo­da­vo drau­gų su­si­bū­ri­mus, va­di­na­mus „Aly­vų žy­dė­ji­mu“. Vy­tas pa­ruoš­da­vo marš­ru­tą po žy­mias Dzū­ki­jos vie­tas, pi­lia­kal­nius, dva­rus, baž­ny­čias, o va­ka­re grį­žus – pik­ni­kas po aly­vo­mis Ko­les­ni­ko­vų kie­me. Su­va­žiuo­da­vo iš vi­sų Lie­tu­vos pa­kam­pių drau­gai, sig­na­ta­rai, po­li­ti­kai. Žmo­nių pil­nas kie­mas. Vy­to ir Ni­jo­lės su­da­ry­ti marš­ru­tai uni­ka­lūs. Dau­ge­liui, man taip pat, Dzū­ki­ja at­si­vė­rė nau­jo­mis spal­vo­mis. Vy­tas la­bai gi­lus, la­bai pa­pras­tas žmo­gus, be la­še­lio pui­ky­bės, la­bai tei­sin­gas ir la­bai at­sa­kin­gas. Pui­kiai su­pra­to at­ėji­mo šį pa­sau­lį pras­mę ir už­da­vi­nį. Abu su­ti­ko­me, kad blo­gis, net min­tis, su­grįž­ta au­to­riui, o mei­lė yra ta jė­ga, ta pir­map­ra­dė ląs­te­lė, su­kū­ru­si pa­sau­lį. Tai at­si­spin­di jo pa­veiks­luo­se. Die­vas – tai ab­so­liu­ti, be­są­ly­giš­ka mei­lė. Taip V. Ko­les­ni­ko­vas ma­tė sa­vo ta­py­bos pras­mę. Ne­var­din­siu Vy­to pre­mi­jų, pos­tų ir re­ga­li­jų, o jų bū­tų tik­rai ne­ma­žai, tik pa­bai­go­je pa­sa­ky­siu: Ana­pi­lio dva­si­nė­je hie­rar­chi­jo­je jo vie­ta la­bai aukš­tai. Vi­sus už­da­vi­nius šia­me gy­ve­ni­me jis la­bai gar­bin­gai įvyk­dė. Gar­bė Tau, Vy­tau­tai Ko­les­ni­ko­vai.

Ir dar. La­bai ne­se­niai vie­nas ge­riau­sių da­bar­ties smui­ki­nin­kų Dž. Bel­as, at­lik­da­mas so­cia­li­nį eks­pe­ri­men­tą, gro­jo Va­šing­to­no met­ro. Gro­jo Stra­di­va­ri­jaus smui­ku, gro­jo su­dė­tin­giau­sius kū­ri­nius smui­kui, gro­jo il­gai – 45 mi­nu­tes. Pro mu­zi­kan­tą pra­ėjo tūks­tan­čiai žmo­nių ir tik še­ši su­sto­jo ir klau­sė­si. Iš­va­ka­rė­se Dž. Bel­as gro­jo di­džiau­sio an­šla­go są­ly­go­mis pres­ti­ži­nė­je sa­lė­je ša­lia šios met­ro sto­ties. Gal ir mes, ve­da­mi mū­sų bui­ties pro­ble­mų, ne­gir­di­me aukš­tų­jų kas­die­ny­bės są­skam­bių? Bū­ties pras­mė ir tiks­las nuo­la­tos tran­sliuo­ja švie­są, są­ži­nę, at­jau­tą ir dar, ir dar dau­gy­bę nuo­sta­biau­sių są­skam­bių. Kaip gai­la, kad dau­ge­lis iš­girs­ta tuos dan­giš­kus gar­sus ant am­ži­ny­bės slenks­čio ir tik ta­da at­ei­na su­pra­ti­mas, kaip tai ma­te­ria­lu ir pras­min­ga. Gar­bė Tau, Vy­tau­tai! Ačiū. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Dė­ko­ju sig­na­ta­rui A. Nor­vi­lui ir kvie­čiu į tri­bū­ną ko­le­gą Sei­mo na­rį J. Sa­ba­taus­ką. Pra­šau, ger­bia­mas ko­le­ga, tri­bū­na jū­sų.

 

Sei­mo na­rio Ju­liaus Sa­ba­taus­ko kal­ba

 

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Mie­li Vy­tau­to ar­ti­mie­ji, žmo­na Ni­jo­le, sū­nau Al­gir­dai, ger­bia­mi sig­na­ta­rai, ger­bia­mi ko­le­gos, mie­li Lie­tu­vos žmo­nės, prieš dve­jus me­tus at­si­svei­ki­na­me su V. Ko­les­ni­ko­vu, Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ru, Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos-At­ku­ria­mo­jo Sei­mo na­riu. Sig­na­ta­rų kal­ne­lis pri­glo­bė dar vie­ną tik­rą są­jū­di­nin­ką iš di­džio­sios rai­dės, iš­ki­lų, tie­sų, bet san­tū­rų žmo­gų. Šei­mai lei­dus, pa­nau­do­siu po­rą Vy­tau­to ci­ta­tų. Pir­mo­ji: „Is­to­ri­ją ra­šo žmo­nės, iš­ei­nan­tys am­ži­ny­bėn. Iš­si­ne­ša sa­vo­jo laik­me­čio is­to­ri­jos at­kar­pą. Lai­ko įvy­kiai, per­duo­da­mi iš lū­pų į lū­pas, jau se­kan­čio­je kar­to­je pa­kin­ta, ati­trūksta nuo tik­ro­vės ir kuo to­liau, tuo la­biau tols­ta, kol ga­lu­ti­nai tam­pa le­gen­do­mis, pa­da­vi­mais ar vi­sai už­mirš­ta­mi. Ta­čiau gy­vų­jų liu­di­nin­kų vie­naip ar ki­taip už­ra­šy­ti jie iš­lie­ka tik­ri, ne­iš­krai­py­ti.“

Jis tar­si iš anks­to nu­ma­tė, kad to­kie da­ly­kai – tai tie­siog ak­sio­ma, jie vyks­ta vi­są lai­ką, bet mū­sų vi­suo­me­nė­je dar dėl to kei­čia­mi ir įsta­ty­mai. Jis bu­vo drą­sus, tvir­to cha­rak­te­rio, kaip sa­ko­ma, tvir­to stu­bu­ro, jis nie­kam ne­pa­tai­ka­vo, ne­bi­jo­jo pa­sa­ky­ti sa­vo nuo­mo­nės, be rei­ka­lo ne­kal­bė­jo, ki­taip sa­kant, ne­bu­vo po­pu­lis­tas, bu­vo at­vi­ras ir nie­ko ne­slė­pė. Ki­ta jo ci­ta­ta: „Bu­vau spa­liu­kas, bu­vau pio­nie­rius, bu­vau kom­jau­nuo­lis, bu­vau ko­mu­nis­tas, bu­vau par­ti­nis sek­re­to­rius, ben­drau­ju su V. Pet­ke­vi­čiu­mi, skai­tau J. Bal­tu­šį, skai­tau S. Nė­ries ei­les, tu­riu žmo­ną, du vai­kus, šu­nį, esu aly­tiš­kis.“ Tar­si iš pra­ei­ties, ne to­kios jau to­li­mos pra­ei­ties, jis at­si­lie­pia į tą dis­ku­si­ją, kur su ma­raz­mu dis­ku­tuo­ja­ma, ar ga­lė­jo bū­ti to­kie žmo­nės Lie­tu­vos pat­rio­tais.

V. Ko­les­ni­ko­vas bu­vo ži­no­mas Aly­taus ta­py­to­jas. Kiek­vie­nas, ap­si­lan­kęs jo na­muo­se, ne­ga­lė­jo ne­ma­ty­ti to pui­kaus so­de­lio ir jo ka­ra­lys­tės, to na­me­lio, ku­ris pil­nas pa­veiks­lų, – tai jo stu­di­ja, ku­rio­je jis kur­da­vo, ku­rio­je jis ta­py­da­vo ir mąs­ty­da­vo. Pas­ku­ti­nė jo dar­bų pa­ro­da bu­vo eks­po­nuo­ja­ma Aly­taus kraš­to­ty­ros mu­zie­ju­je. De­ja, pa­ro­dos ati­da­ry­mas ne­įvy­ko – Vy­riau­sy­bė pa­skel­bė ka­ran­ti­ną ir vi­si vie­šie­ji ren­gi­niai bu­vo už­draus­ti. Mu­zie­ji­nin­kė G. Mar­ke­vi­čie­nė ra­do bū­dą, kaip jo pa­veiks­lai ga­li pa­siek­ti žmo­nes. Po vie­ną pa­veiks­lą iš­ke­lia­vo į at­ski­ras įstai­gas, į įmo­nes, į pri­va­čius žmo­nių būs­tus ir ten ga­lė­jo jais gro­žė­tis žmo­nės. Da­lį tos pa­ro­dos dar­bų ma­tė ir tie žmo­nės, ku­rie pa­ly­dė­jo Vy­tau­tą į pas­ku­ti­nę ke­lio­nę, nes jie bu­vo eks­po­nuo­ja­mi, da­lis tos pa­ro­dos bu­vo eks­po­nuo­ja­ma Aly­taus mies­to te­at­ro fo­jė.

Dar iki Są­jū­džio įsi­stei­gi­mo Vy­tau­tas kar­tu su ki­tu dai­li­nin­ku A. Švir­mic­ku įkū­rė me­ni­nin­kų ben­dro­vę „Har­mo­ni­ja“. Šios ben­dro­vės pa­stan­go­mis bu­vo iš­puoš­tos kai ku­rios mo­kyk­los, at­si­ra­do fres­kos vie­šo­se vie­to­se. Pri­si­dė­ju­si prie ka­ri­nin­ko A. Juo­za­pa­vi­čiaus at­mi­ni­mo len­tų at­kū­ri­mo prie da­bar to pa­ties pa­va­di­ni­mo til­to per Ne­mu­ną, ši ben­dro­vė vė­liau su­vai­di­no reikš­min­gą vaid­me­nį ku­riant me­mo­ria­lus ir įam­ži­nant par­ti­za­nų at­mi­ni­mą Kal­niš­kė­se, Kle­po­čiuo­se, at­sta­tant Ne­pri­klau­so­my­bės ko­vų da­ly­viams skir­tą pa­min­klą, aly­tiš­kių va­di­na­mą „Lai­s­vės an­ge­lu“. Tarp kit­ko, tai bu­vo ir Aly­taus Są­jū­džio, ku­rio pir­mi­nin­ku jis bu­vo, ini­cia­ty­vos.

Ge­rai ži­nau, koks svar­bus ir reikš­min­gas bu­vo jo vaid­muo bu­riant Są­jū­džio žmo­nes ir sie­kiant at­kur­ti Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bę. Me­no ir kul­tū­ros žmo­nės bu­vo pir­mie­ji ir pa­tys drą­siau­si, ėmė­si įvai­riau­siuo­se Lie­tu­vos kraš­tuo­se ak­ty­viai kur­ti Są­jū­džio gru­pes. Aly­tu­je taip pat bu­vo įkur­ta ga­na anks­ti, jau lie­pos pra­džio­je. Gal vis dėl­to lais­vės po­rei­kis ir jaus­mas jam bu­vo na­tū­ra­lus ir so­viet­me­čiu, so­viet­me­tis tam ne­da­rė jo­kios įta­kos. V. Ko­les­ni­ko­vas bu­vo Lie­tu­vos Są­jū­džio kū­rė­jų bran­duo­ly­je. Kaip va­kar Aly­taus mu­zie­ju­je per kon­fe­ren­ci­ją mu­zie­ji­nin­kas V. Dun­de­ris sa­kė, kad jis bu­vo Aly­taus Są­jū­džio va­ro­mo­ji jė­ga. Sa­kė, bu­vo du Vy­tau­tai: V. Le­das, ku­ris iš­ke­lia­vo ana­pi­lin dar anks­čiau, ir V. Ko­les­ni­ko­vas. Tik vie­nas bu­vo ener­gin­gas, per kraš­tus lie­jo­si emo­ci­jos, o Vy­tau­tas bu­vo san­tū­rus, ta­čiau tai ne­reiš­kia, kad jis ne­už­kur­da­vo ki­tų, ne­už­ves­da­vo.

Vy­tau­tas, kaip mi­nė­jau, bu­vo drą­sus, nes iš tik­rų­jų rei­kė­jo drą­sos iš­ei­ti prieš žmo­nes ir pa­čia­me pir­ma­me stei­gia­ma­ja­me ini­cia­ty­vi­nės gru­pės pa­si­ro­dy­me kal­bė­ti vie­šai, bet jis ėmė­si ly­de­rys­tės. Kar­tu su ko­le­go­mis or­ga­ni­zuo­da­vo įvai­rius ren­gi­nius, mi­tin­gus, su­si­ti­ki­mus. Bu­vo la­bai pra­smin­gos dis­ku­si­jos kiek­vie­ną sa­vai­tę Dai­lės mo­kyk­lo­je. Lei­do Aly­taus Są­jū­džio laik­raš­tį – tai bu­vo vie­nin­te­lis bū­das in­for­muo­ti žmo­nes, kad ta ob­jek­ty­vi tie­sa pa­siek­tų juos ke­ly­je į Lie­tu­vos lais­vę. Jis vi­suo­met at­kak­liai, kryp­tin­gai ėjo ne­pri­klau­so­my­bės tiks­lo link. Bu­vo Aly­taus Są­jū­džio ta­ry­bos pir­mi­nin­kas, Stei­gia­mo­jo su­va­žia­vi­mo de­le­ga­tas, Są­jū­džio Sei­mo na­rys.

Na­tū­ra­lu, kad jis kan­di­da­ta­vo į Aukš­čiau­si­ą­ją Ta­ry­bą. Kai jo pa­klau­sė, ką jis ten veik­si­ąs, jis at­sa­kė: „Aš ma­nau, kad nau­jai iš­rink­tas par­la­men­tas pir­miau­sia tu­ri pa­skelb­ti Ne­pri­klau­somy­bės de­kla­ra­ci­ją.“ Ir bū­tent to įvy­kio ne tik liu­dy­to­ju, bet ir ak­ty­viu da­ly­viu jis bu­vo, nes rin­ki­muo­se lai­mė­jo prieš par­ti­jos pir­mą­jį sek­re­to­rių, prieš sa­vo bu­vu­sį įmo­nės, ku­rio­je dir­bo, va­do­vą.

Tas mo­men­tas, kai Ko­vo 11-ąją 124 sig­na­ta­rai… Mes juos va­di­na­me sig­na­ta­rais, nes jie vė­liau pa­si­ra­šė tą Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­tą. Tu­ri­me čia dar vie­ną vei­kian­tį sig­na­ta­rą, ku­ris ką tik kal­bė­jo prieš ma­ne, tai pui­kiai pri­si­me­na tą die­ną kaip ir vi­sa Lie­tu­va.

Vy­tau­tas, pa­sie­kęs sa­vo aukš­tų tiks­lų ir įvyk­dęs mi­si­ją At­ku­ria­ma­ja­me Sei­me, vė­liau tę­sė ak­ty­vų gy­ve­ni­mą Aly­tu­je. Aly­taus ap­skri­ty­je dir­bo Ap­lin­kos ver­ty­bių ap­sau­gos ins­pek­ci­jo­je, po to de­par­ta­men­te. Ga­li­ma sa­ky­ti, kad ir Liš­kia­vos an­sam­blis yra Vy­tau­to pri­si­dė­ji­mas ir nuo­pel­nas, ir ki­ti ob­jek­tai.

Be­je, yra toks vie­nas mo­men­tas dėl Grū­to par­ko. Jis bu­vo tos su­da­ry­tos ko­mi­si­jos, ku­ri tu­rė­jo įver­tin­ti, ar ga­li­ma leis­ti Grū­to par­ke eks­po­nuo­ti nuim­tus so­vie­ti­nius pa­min­klus… Kaip ži­no­te, jie da­bar ten sto­vi. Vy­tau­to spren­di­mas bu­vo tei­gia­mas.

San­tū­rus, in­te­li­gen­tiš­kas, jis bu­vo mėgs­ta­mas Aly­taus gy­ven­to­jų. Bai­gęs ak­ty­vų dar­bą val­s­ty­bei, vėl at­si­da­vė kū­ry­bai, ta­py­bai. To­kį mes me­na­me jį – kaip Są­jū­džio ak­ty­vis­tą, kaip Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rą, mū­sų vi­sų at­gau­tos lais­vės kū­rė­ją. Ačiū. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Dė­ko­ju ger­bia­mam ko­le­gai J. Sa­ba­taus­kui.

Da­bar mi­nė­ji­mo pa­bai­gai kvie­čiu Sig­na­ta­rų klu­bo pre­zi­den­tę B. Va­lio­ny­tę ir Sig­na­ta­rų klu­bo kanc­le­rę ger­bia­mą I. An­dru­kai­tie­nę. Pra­šom.

 

Sig­na­ta­rų klu­bo pre­zi­den­tės Bi­ru­tės Va­lio­ny­tės kal­ba

 

B. VALIONYTĖ. La­ba die­na, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke, Sei­mo na­riai, Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rai ir sig­na­ta­rų ar­ti­mie­ji. Šian­dien mes mi­ni­me Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ro B. Lu­bio 85-ąsias gi­mi­mo me­ti­nes. Apie jį čia tik­rai bu­vo, pra­ne­šė­jams no­riu pa­dė­ko­ti, sa­ky­čiau, la­bai gra­žiai ir ob­jek­ty­viai pa­sa­ky­ta, bet aš no­rė­čiau trum­pai pri­min­ti pa­pras­tą tie­są.

Įsi­vaiz­duo­ki­me, jei­gu ne­bū­tų B. Lu­bio: jis iš es­mės su­kū­rė mū­sų ne­pri­klau­so­mos Lie­tu­vos ūkio di­dži­ą­ją dram­blio da­lį sa­vo pro­tu, su­ge­bė­ji­mais ir ėmė­si įgy­ven­din­ti tu­rė­da­mas in­te­re­są ne tik as­me­ni­nį, bet ir vi­sos Lie­tu­vos pir­miau­sia. Aš pri­si­me­nu, kai mes, Sig­na­ta­rų klu­bas, nu­ė­jo­me jo svei­kin­ti su ju­bi­lie­ju­mi, jis man sa­ko: „Ne­kal­ba­me čia apie tai, čia yra ma­no dar­bas, nes kaip tu ži­nai ir iš­ma­nai sa­vo dar­bą, taip aš sa­vą­jį, man se­ka­si ir aš jį mo­ku da­ry­ti. Bet aš la­biau­siai ver­ti­nu štai ką.“ Jis iš­trau­kė iš kny­gų spin­tos sa­vo me­ce­nuo­tus lei­di­nius, „Va­sa­rio 16-osios Ak­to sig­na­ta­rai“, ki­tos iš­ki­lios as­me­ny­bės, jo nu­veik­ti, pa­sta­ty­ti, įam­žin­ti pa­min­klai ir vi­sa ki­ta pa­sa­kė: „Va štai tuo aš di­džiuo­juo­siׅ. Ma­no dar­bas – tai yra ma­no kas­die­ny­bė, nes man tai se­ka­si ir aš mo­ku dirb­ti.“ Toks bu­vo B. Lu­bys. Šian­dien su mu­mis yra B. Lu­bio duk­ros Jū­ra­tės šei­mos at­sto­vai. B. Lu­bys už­au­gi­no duk­rą Jū­ra­tę ir iš­ke­liau­da­mas ana­pi­lin pa­li­ko pa­aug­lę Vik­to­ri­ją. Sig­na­ta­rų klu­bas dė­ko­ja Jū­ra­tės šei­mai, Jū­ra­tė vi­siš­kai ne­se­niai, pra­ei­tą sa­vai­tę, iš­ke­lia­vo ana­pi­lin. Jū­ra­tės šei­ma iš es­mės fi­nan­sa­vo B. Lu­bio, Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ro, įam­ži­ni­mą ar pa­min­klo pa­sta­ty­mą Plun­gė­je, sa­vi­val­dy­bė pri­si­dė­jo su­tvar­ky­da­ma ap­lin­ką. Ačiū jums už tai. O aš už­duo­du klau­si­mą, o kaip sig­na­ta­ro var­dą įam­ži­no Lie­tu­vos vals­ty­bė? Te­gu lie­ka klau­si­mas jums. Tai­gi Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ras Jū­ra­tės šei­mai do­va­no­jo ne­daug, tik „Lais­vės vė­ją“. (Plo­ji­mai)

Šian­dien mes mi­ni­me 75-uo­sius gi­mi­mo me­tus Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ro V. Ko­les­ni­ko­vo, tik­ro dzū­ko, pro­fe­sio­na­laus dai­li­nin­ko, cir­ko ar­tis­to su tvir­tu stu­bu­ru, tik­ro lie­tu­vio, ku­ris ne­bi­jo­jo pra­dė­ti kur­ti Są­jū­dį Aly­tu­je, jį ves­ti į prie­kį ir la­bai tvir­tai ženg­ti pir­muo­sius žings­nius, nes rei­kia bū­ti tvir­tam žmo­gui, kad už jo ei­tų ki­ti žmo­nės. Vy­tau­tas bu­vo toks – be ga­lo tvir­tas ir stip­rus. Šian­dien su mu­mis yra Ni­jo­lė, ben­dra­žy­gė. Aly­taus Są­jū­dis be Vy­tau­to ir be Ni­jo­lės, Są­jū­džio sek­re­to­rės, ap­skri­tai ne­įsi­vaiz­duo­ja­mas, tai bu­vo šei­ma, pa­kė­lu­si ir ve­dan­tį į prie­kį. Ačiū, Ni­jo­le, ačiū, Al­gir­dai, sū­nau, ir dar duk­ra Skais­tė yra, bet ne čia, ne ši­to­je sa­lė­je. Sig­na­ta­rų klu­bas jums taip pat do­va­no­ja tik „Lais­vės vė­jąׅ“, ku­rio Vy­tau­tas taip troš­ko ir jį taip my­lė­jo. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Dė­ko­ju ger­bia­mai B. Va­lio­ny­tei, ger­bia­mai I. An­dru­kai­tie­nei, vi­siems kal­bė­ju­siems – sig­na­ta­rų B. Lu­bio ir V. Ko­les­ni­ko­vo ar­ti­mie­siems, Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rams, vi­siems da­ly­va­vu­siems šia­me mi­nė­ji­me. Skel­biu mi­nė­ji­mą baig­tą.

 

10.41 val.

Sei­mo se­niū­nų su­ei­gos pa­tiks­lin­tos 2023 m. spa­lio 26 d. (ket­vir­ta­die­nio) po­sė­džių dar­bo­tvarkės tiks­li­ni­mas ir tvir­ti­ni­mas

 

Ger­bia­mi ko­le­gos, per­ei­ki­me prie mū­sų dar­bi­nės po­sė­džio da­lies ir pra­dė­ki­me ją re­gist­ra­ci­ja. Re­gist­ruo­ja­mės.

Už­si­re­gist­ra­vo 107 Sei­mo na­riai. Tu­ri­me kvo­ru­mą pri­im­ti įsta­ty­mus ir ga­li­me dirb­ti. Pra­dė­ki­me nuo dar­bo­tvarkės. Ar tin­ka ko­le­goms taip, kaip pa­siū­ly­ta, ar tu­rė­si­te nau­jų pa­siū­ly­mų?

Ger­bia­mas L. Jo­naus­kas per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną. Pra­šom.

L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū. Frak­ci­jos var­du pra­šau iš dar­bo­tvarkės iš­brauk­ti Ge­ria­mo­jo van­dens tie­ki­mo ir nuo­te­kų tvar­ky­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą Nr. XIVP-3165. Ačiū.

PIRMININKAS. Dar­bo­tvarkės 2-23 klau­si­mas, pro­jek­tas Nr. XIVP-3165. Siū­ly­mas yra frak­ci­jos var­du iš­brauk­ti. Ar bū­tų dar ko­kių nors siū­ly­mų dėl dar­bo­tvarkės – pa­pil­dy­ti, iš­brau­k­ti? Ne­ma­tau. Ge­rai, jei­gu nė­ra jo­kių siū­ly­mų, ta­da bal­suo­si­me dėl šio nu­skam­bė­ju­sio… (Bal­sai sa­lė­je) Dar yra? Ge­rai.

Pra­šom. Ger­bia­mas J. Sa­ba­taus­kas.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ger­bia­mas ko­le­ga, Se­niū­nų su­ei­go­je ne­pa­vy­ko ap­si­spręs­ti dėl vie­no mū­sų siū­ly­mo. Dar­bo­tvarkės 2-24 klau­si­mas dėl van­dens.

PIRMININKAS. Ger­bia­mas Ju­liau, dėl ge­ria­mo­jo van­dens ką tik pa­siū­lė. Tai jau da­bar ge­rai? Yra pa­siū­ly­mas iš­brauk­ti. Jūs to pa­ties no­rė­jo­te.

Ger­bia­ma L. Girs­kie­nė per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną.

L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Pra­šau iš­brauk­ti dar­bo­tvarkės 2-22.1 klau­si­mą – Sta­ty­bos įsta­ty­mą ir ly­di­muo­sius.

PIRMININKAS. Ar frak­ci­jos var­du? Tai jūs tu­ri­te ome­ny­je ši­tą mil­ži­niš­ką įsta­ty­mų blo­ką, kur yra la­bai daug: 2-22.1, 2-22.2, 2-22.3 ir taip iki 2-22.13? Sta­ty­bos įsta­ty­mą ir vi­sus ly­di­muo­sius, ši­tą tu­ri­te ome­ny­je? Dar­bo­tvarkė stip­riai su­trum­pė­tų. Tai­gi, tu­ri­me vie­nu ypu net 13 pro­jek­tų. Ge­rai, bal­suo­si­me, dėl vis­ko ap­si­sprę­si­me. Ar dar tu­ri­me pa­siū­ly­mų? Ne­ma­tau. Ge­rai. Ta­da ei­lės tvar­ka ap­si­sprę­si­me, kaip bu­vo pa­siū­ly­ta. Ger­bia­mas L. Jo­naus­kas siū­lė.

Ko­le­gos, at­krei­piu dė­me­sį, da­bar bal­suo­si­me dėl dar­bo­tvarkės pa­siū­ly­mų iš­brauk­ti. Tai dar­bo­tvarkės 2-23 klau­si­mas – Ge­ria­mo­jo van­dens tie­ki­mo ir nuo­te­kų tvar­ky­mo įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3165. Frak­ci­jos var­du siū­lo iš­brauk­ti iš dar­bo­tvarkės. Bal­suo­ja­me dėl to, ar pri­ta­ria­me iš­brau­ki­mui.

Už­si­re­gist­ra­vo 111, bal­sa­vo 111: už – tik 16, prieš – 57, su­si­lai­kė 38. Aki­vaiz­džiai nė­ra pri­tar­ta šiam siū­ly­mui.

Da­bar bu­vo ger­bia­mos L. Girs­kie­nės nu­skam­bė­jęs siū­ly­mas – iš­brauk­ti vi­są 2-22 blo­ką: tai 2-22.1 klau­si­mas ir taip iki 2-22.13 klau­si­mo, čia yra Sta­ty­bos įsta­ty­mas, Te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo įstatymas, Pa­jū­rio juos­tos įstatymas ir vi­si ly­di­mie­ji. Tai da­bar bal­suo­si­me dėl pa­siū­ly­mo iš­brauk­ti. Bal­suo­ja­me: kas už – tai iš­brauk­ti, kas ki­taip ma­no – kad rei­kia pa­lik­ti dar­bo­tvarkėje, bal­suo­ja kaž­kaip ki­taip. Sta­ty­bos įsta­ty­mas ir vi­si ly­di­mie­ji. Taip.

Už­si­re­gist­ra­vo 114, bal­sa­vo 114: už – 51, prieš – 51, ta­čiau su­si­lai­kė 12. Ir taip iš­ei­na, kad siū­ly­mui ne­pri­tar­ta.

Dau­giau pa­siū­ly­mų dėl dar­bo­tvarkės ne­bu­vo. Tai da­bar aš no­rė­čiau at­kreip­ti dė­me­sį ir pa­pra­šy­ti ko­le­gų pri­ta­ri­mo vie­nam da­ly­kui. Nė­ra įra­šy­ta į Sei­mo ru­dens se­si­jos dar­bų pro­gra­mą pro­jek­tas Nr. XIVP-3165, ta­da Pen­si­jų kau­pi­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2467 ir du re­zer­vi­niai, taip pat dėl Sta­tu­to pro­jek­tas Nr. XIVP-3105 ir 3 re­zer­vi­nis klau­si­mas – tai pro­jek­tas Nr. XIVP-3115 dėl vals­ty­bės vė­lia­vos – nė­ra įra­šy­ta į pro­gra­mą. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu su­tar­ti, kad mes įra­šo­me ir ga­lė­si­me svars­ty­ti ta­da? Dė­ko­ju, dė­ko­ju, pri­tar­ta.

Da­bar dėl vi­sos dar­bo­tvarkės, ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu, ar yra rei­ka­lau­jan­čių bal­suo­ti? (Bal­sai sa­lė­je: „Ben­dru!“) Gir­džiu, kad ben­dru, tai, va­di­na­si, dar­bo­tvarkę ta­da pa­tvir­tin­ki­me ben­dru su­ta­ri­mu. Dė­ko­ju.

 

10.47 val.

In­for­ma­ci­niai pra­ne­ši­mai

 

Da­bar ta­da dar dėl dar­bo­tvarkės vie­nas as­pek­tas, jau pa­tvir­ti­nus dar­bo­tvarkę, nes po pie­tų at­ei­na ger­bia­ma ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ro­rė dėl P. Gra­žu­lio ne­lie­čia­my­bės sta­tu­so. Tai­gi ko­mi­si­ją siū­lo­ma su­da­ry­ti iš 11 na­rių. Kvie­čiu frak­ci­jas de­le­guo­ti po sa­vo at­sto­vą į šią ko­mi­si­ją. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Čia pro­ce­dū­ri­nis veiks­mas, ku­rį vis tiek rei­kės mums at­lik­ti. 11 na­rių, frak­ci­jos de­le­guo­ja sa­vo at­sto­vus, pra­ne­ša Sek­re­to­ria­tui. Dė­ko­ju, ger­bia­mi ko­le­gos.

 

10.48 val.

Di­plo­ma­ti­nės tar­ny­bos įsta­ty­mo Nr. VIII-1012 pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3181, As­me­nų de­le­ga­vi­mo į tarp­tau­ti­nes ir Eu­ro­pos Są­jun­gos ins­ti­tu­ci­jas ar už­sie­nio vals­ty­bių ins­ti­tu­ci­jas įsta­ty­mo Nr. X-1262 pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3182 (pa­tei­ki­mas)

 

Nuo­sek­liai per­ei­na­me prie mū­sų dar­bo­tvarkės. 1-3.1 klau­si­mas – Di­plo­ma­ti­nės tar­ny­bos įsta­ty­mo Nr. VIII-1012 pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3181. Ger­bia­mas E. Mei­lū­nas, vi­ce­mi­nist­ras, ma­čiau, yra su mu­mis. Tai pra­šo­me į tri­bū­ną pa­teik­ti Sei­mui šį pro­jek­tą.

E. MEILŪNAS. Ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ger­bia­ma prem­je­re, ger­bia­mi Sei­mo na­riai, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bė tei­kia Di­plo­ma­ti­nės tar­ny­bos įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo… (Šur­mu­lys sa­lė­je)

PIRMININKAS. Aš la­bai at­si­pra­šau pra­ne­šė­jo. Ger­bia­mi ko­le­gos, gal ga­lė­tu­mė­te šiek tiek la­biau rim­ties sa­lė­je, da­bar yra pri­sta­to­mas pro­jek­tas. Mus ste­bi mo­ki­nu­kai, tai­gi rim­ties ir klau­so­me pri­sta­to­mo pro­jek­to. Pra­šau.

E. MEILŪNAS. Dė­ko­ju. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bė tei­kia Di­plo­ma­ti­nės tar­ny­bos įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą ir As­me­nų de­le­ga­vi­mo į tarp­tau­ti­nes ir Eu­ro­pos Są­jun­gos ins­ti­tu­ci­jas ar už­sie­nio vals­ty­bių ins­ti­tu­ci­jas įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą. Šie du įsta­ty­mų pro­jek­tai yra vals­ty­bės tar­ny­bos per­tvar­kos ant­ro­jo eta­po da­lis, jie pa­reng­ti at­si­žvel­giant į 2024 m. sau­sio 1 d., nuo sau­sio 1 die­nos įsi­ga­lio­sian­tį Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pa­rei­gi­nės al­gos ba­zi­nio įsta­ty­mo nu­sta­ty­mo ir asig­na­vi­mų dar­bo už­mo­kes­čiui per­skai­čia­vi­mo įsta­ty­mą.

Da­bar no­rė­čiau, ger­bia­mi Sei­mo na­riai, pir­miau­sia pri­sta­ty­ti Di­plo­ma­ti­nės tar­ny­bos įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą. Šiuo pa­kei­ti­mu sie­kia­ma įtvir­tin­ti vals­ty­bės tar­ny­bos per­tvar­kos pir­mo­jo eta­po pa­grin­di­nius prin­ci­pus, iš­lai­kant di­plo­ma­ti­nei tar­ny­bai, kaip sta­tu­ti­nei vals­ty­bės tar­ny­bai, bū­din­gą spe­ci­fi­ką to­liau di­din­ti di­plo­ma­ti­nės tar­ny­bos veiks­min­gu­mą, už­tik­rin­ti įsta­ty­mo ati­tik­tį Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo spren­di­mams, įsta­ty­mo nuo­sta­tų nuo­sek­lu­mą ir su­de­ri­na­mu­mą su ki­tais tei­sės ak­tais.

As­me­nų de­le­ga­vi­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mu bus sie­kia­ma už­tik­rin­ti įsta­ty­mo ati­tik­tį Pa­rei­gi­nės al­gos ba­zi­nio dy­džio nu­sta­ty­mo įsta­ty­mui, taip pat su­da­ry­ti tei­si­nes są­ly­gas į tarp­tau­ti­nes ir Eu­ro­pos Są­jun­gos ins­ti­tu­ci­jas ar už­sie­nio vals­ty­bių ins­ti­tu­ci­jas de­le­guo­ti dar­buo­to­jus toms vie­šo­sioms įstai­goms ir na­cio­na­li­nės plėt­ros įstai­goms, ku­rios ad­mi­nist­ruo­ja Eu­ro­pos Są­jun­gos, tarp­tau­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų, už­sie­nio vals­ty­bių fi­nan­suo­ja­mos pa­ra­mos tei­ki­mo ir Lie­tu­vos vys­to­mo­jo ben­dra­dar­bia­vi­mo pro­jek­tus ar­ba vyk­do veik­lą, ska­ti­nan­čią ino­va­ci­jas, ver­slo plėt­rą ir in­ves­ti­ci­jų pri­trau­ki­mą.

Da­bar no­rė­čiau pri­sta­ty­ti šias pa­grin­di­nes Di­plo­ma­ti­nės tar­ny­bos įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo pro­jek­to nuo­sta­tas. Pir­ma nuo­sta­tų gru­pė – pro­jek­tu sis­te­miš­kai per­žiū­ri­mas di­plo­ma­tų dar­bo už­mo­kes­čio tei­si­nis re­gu­lia­vi­mas. Pir­ma, įsta­ty­me nu­sta­ty­ti mi­ni­ma­lie­ji pa­rei­gi­nių al­gų ko­e­fi­cien­tų dy­džiai per­skai­čiuo­ja­mi at­si­žvel­giant į Pa­rei­gi­nės al­gos ba­zi­nio dy­džio nu­sta­ty­mo įsta­ty­mą.

An­tra, prie­das už di­plo­ma­ti­nį ran­gą in­teg­ruo­ja­mas į dar­bo už­mo­kes­čio sis­te­mą, nu­sta­to­ma, kad di­plo­ma­ti­nis ran­gas yra vie­nas iš kri­te­ri­jų, į ku­rį at­si­žvel­giant bus nu­sta­to­ma di­plo­ma­to pa­rei­gi­nė al­ga.

Tre­čia. Nu­sta­to­ma, kad prie­do už tar­ny­bos Lie­tu­vos vals­ty­bei sta­žą su­ma ne­ga­li vir­šy­ti 20 % pa­rei­gi­nės al­gos. Di­plo­ma­tams, ku­rių tar­ny­bos Lie­tu­vos vals­ty­bei sta­žas yra di­des­nis ne­gu 20 me­tų, prie­do dy­dis yra fik­suo­ja­mas, ne­kin­ta ir mo­ka­mas tol, kol di­plo­ma­tai ei­na pa­rei­gas di­plo­ma­ti­nė­je ar vals­ty­bės tar­ny­bo­je.

Ket­vir­ta. Nu­sta­to­mas tei­si­nis pa­grin­das mo­kė­ti di­plo­ma­tui prie­mo­ką už pa­va­da­vi­mą, kai jam raš­tu pa­ve­da­ma lai­ki­nai at­lik­ti ir ki­to di­plo­ma­to, vals­ty­bės tar­nau­to­jo ar dar­buo­to­jo pa­rei­gy­bei nu­sta­ty­tas funk­ci­jas.

Penk­ta. Di­plo­ma­tų, taip pat vals­ty­bės tar­nau­to­jų ir dar­buo­to­jų, dir­ban­čių pa­gal dar­bo su­tar­tis, dar­bo ap­mo­kė­ji­mo sis­te­ma bus nu­sta­ty­ta ko­lek­ty­vi­nė­je su­tar­ty­je, o jos ne­sant, ją nu­sta­tys už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras, prieš tai įvyk­džius in­for­ma­vi­mo ir kon­sul­ta­vi­mo­si su dar­buo­to­jų at­sto­vais pro­ce­dū­ras.

Šeš­ta. Sie­kiant ap­sau­go­ti as­me­nų tei­ses ir ne­pa­žeis­ti jų tei­sė­tų lū­kes­čių nu­sta­to­ma, kad di­plo­ma­tams iki įsta­ty­mo įsi­ga­lio­ji­mo nu­sta­ty­ta pa­rei­gi­nė al­ga kar­tu su prie­du už di­plo­ma­ti­nį ran­gą ne­ga­li bū­ti su­ma­žin­ta tol, kol jis ei­na tas pa­čias pa­rei­gas, iš­sky­rus įsta­ty­me nu­sta­ty­tus at­ve­jus, kai di­plo­ma­to tar­ny­bi­nė veik­la įver­ti­na­ma kaip ne­ati­tin­kan­ti lū­kes­čių.

 An­tra nuo­sta­tų gru­pė – per­tvar­ko­ma Lie­tu­vos Res­pub­li­kos di­plo­ma­ti­nių at­sto­vy­bių dar­buo­to­jų, dir­ban­čių pa­gal dar­bo su­tar­tis, pa­rei­gi­nės al­gos nu­sta­ty­mo sis­te­ma. Nu­ma­to­ma, kad dar­buo­to­jų mi­ni­ma­lu­sis pa­rei­gi­nės al­gos dy­dis yra ly­gus Vy­riau­sy­bės pa­tvir­tin­tai mi­ni­ma­lia­jai mė­ne­si­nei al­gai, o kon­kre­tus pa­rei­gi­nės al­gos dy­dis bus nu­sta­to­mas pa­gal dar­bo ap­mo­kė­ji­mo sis­te­mą. Kar­tu įtvir­ti­na­ma ga­ran­ti­ja, kad pa­rei­gi­nė al­ga ne­ga­li bū­ti su­ma­žin­ta iki dar­bo su­tar­čių ga­lio­ji­mo pa­bai­gos.

Taip pat siū­lo­ma nau­ja di­plo­ma­tų tar­ny­bi­nės veik­los ver­ti­ni­mo sis­te­ma. Nu­sta­to­ma, kad ver­ti­na­ma di­plo­ma­to kom­pe­ten­ci­ja ir pa­siek­ti veik­los re­zul­ta­tai vyk­dant jam su­for­mu­luo­tas už­duo­tis. Sis­te­ma bū­tų grin­džia­ma ke­tu­riais ga­li­mais ver­ti­ni­mo re­zul­ta­tais: di­plo­ma­to tar­ny­bi­nė veik­la ver­ti­na­ma kaip vir­ši­jan­ti lū­kes­čius, ati­tin­kan­ti lū­kes­čius, iš da­lies ati­tin­kan­ti lū­kes­čius ar­ba ne­ati­tin­kan­ti lū­kes­čių.

Taip pat įgy­ven­di­nant Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo 2021 m. gruo­džio 22 d. ir 2022 m. spa­lio 20 d. nu­ta­ri­mus įsta­ty­mo pro­jek­tu tiks­li­na­mos nuo­sta­tos dėl nu­ša­li­ni­mo nuo pa­rei­gų ir dėl ne­pri­ekaiš­tin­gos re­pu­ta­ci­jos. Nu­sta­to­mas tei­si­nis pa­grin­das lai­ki­nai pa­si­telk­ti di­plo­ma­tą pa­dė­ti ki­toms vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių ins­ti­tu­ci­joms ir įstai­goms įgy­ven­din­ti funk­ci­jas.

Di­plo­ma­tai dėl sa­vo veik­los spe­ci­fi­kos pa­ti­ria di­des­nes sau­gu­mo ir ki­to­kias ri­zi­kas, to­dėl iš­lai­ko­ma nuo­sta­ta, kad di­plo­ma­tas pri­va­lo gau­ti lei­di­mą dirb­ti ki­tą dar­bą. Kar­tu siū­lo­ma nu­sta­ty­ti, kad tu­ri bū­ti gau­tas lei­di­mas už­si­im­ti ir ki­ta veik­la, už ku­rią gau­na­mos pa­ja­mos. Taip pat at­lie­ka­mi ki­ti pa­kei­ti­mai, sie­kiant su­de­rin­ti įsta­ty­mo nuo­sta­tas su ki­tais įsta­ty­mais ir už­tik­rin­ti nuo­sta­tų nuo­sek­lu­mą. To­kios, ger­bia­mi Sei­mo na­riai, bū­tų Di­plo­ma­ti­nės tar­ny­bos įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pa­grin­di­nės nuo­sta­tos.

Ger­bia­mas pir­mi­nin­ke, no­rė­jau pa­klaus­ti. Ar da­bar ga­lė­čiau pri­sta­ty­ti ir De­le­ga­vi­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo nuo­sta­tas, ar čia tu­rė­čiau?..

PIRMININKAS. Mes ti­kė­jo­mės, kad jūs jau kar­tu vis­ką kaip ir pri­sta­tė­te, tai gal trum­pai ta­da, nes ma­tau, kad jū­sų no­ri ne­ma­žai Sei­mo na­rių pa­klaus­ti. Gal dar iš­ryš­kės įsta­ty­mų bruo­žai ir at­sa­kant į klau­si­mus. Jei­gu taip la­ko­niš­kai, trum­pai, pra­šo­me.

E. MEILŪNAS. Ge­rai. La­bai trum­pai ta­da leis­ki­te pa­mi­nė­ti ke­lias svar­biau­sias As­me­nų de­le­ga­vi­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­to nuo­sta­tas.

Pir­ma. Pro­jek­tu tiks­li­na­mos įsta­ty­mo nuo­sta­tos dėl de­le­guo­ja­mų as­me­nų pa­rei­gi­nės al­gos, per­skai­čiuo­jant ko­e­fi­cien­tų dy­džius pa­gal 2021 m. sau­sio 1 d. įsi­ga­lio­ju­sį Pa­rei­gi­nės al­gos ba­zi­nio dy­džio nu­sta­ty­mo įsta­ty­mą.

An­tra. Su­da­ro­mos tei­si­nės są­ly­gos į tarp­tau­ti­nes ir Eu­ro­pos Są­jun­gos ins­ti­tu­ci­jas ar už­sie­nio vals­ty­bių ins­ti­tu­ci­jas de­le­guo­ti ir vie­šų­jų įstai­gų, ir na­cio­na­li­nės plėt­ros įstai­gų, ku­rios ad­mi­nist­ruo­ja Eu­ro­pos Są­jun­gos, tarp­tau­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų, už­sie­nio vals­ty­bių fi­nan­suo­ja­mos pa­ra­mos tei­ki­mo ar­ba Lie­tu­vos vys­to­mo­jo ben­dra­dar­bia­vi­mo pro­jek­tus ar­ba vyk­do veik­lą, ska­ti­nan­čią ino­va­ci­jas, ver­slo plėt­rą ir in­ves­ti­ci­jų pri­trau­ki­mą, dar­buo­to­jus.

Taip pat tiks­li­na­mos ki­tos įsta­ty­mo nuo­sta­tos dėl de­le­ga­vi­mo re­zer­vo, dėl de­le­guo­tų as­me­nų per­kė­li­mo į ki­tas pa­rei­gas, de­le­ga­vi­mo pra­tę­si­mo, ata­skai­tų tei­ki­mo ir ki­tos, sie­kiant spręs­ti įsta­ty­mo tai­ky­mo prak­ti­nes pro­ble­mas.

Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, pra­šo­me jū­sų pri­tar­ti šiems įsta­ty­mų pro­jek­tams po pa­tei­ki­mo.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Ta­čiau pir­miau­sia pra­šy­si­me jus at­sa­ky­ti į klau­si­mus. Jų ne­ma­žai ko­le­gų už­si­ra­šė už­duo­ti. Pir­ma­sis – ger­bia­mas Ž. Pa­vi­lio­nis. Pra­šau.

Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). La­bai ačiū. Ger­bia­mas vi­ce­mi­nist­re, aš no­rė­jau pa­klaus­ti, nes, kiek su­pran­tu, vie­nas iš es­mi­nių šio įsta­ty­mo siū­ly­mų yra prie­dą už di­plo­ma­ti­nį ran­gą in­kor­po­ruo­ti į už­mo­kes­čio sis­te­mą. Jei­gu aš ge­rai su­pran­tu, ku­rį lai­ką mi­nis­te­ri­ja net ne­su­ge­bė­jo ap­mo­kė­ti už tuos ran­gus, ran­gai bu­vo tie­siog ne­su­tei­kia­mi, nes biu­dže­tas bu­vo ma­žas. Ačiū Die­vui, jau ko­kius ket­ve­rius me­tus ar tre­jus bent jau iš ei­lės tas biu­dže­tas di­dė­ja. Ar ga­li­ma pa­sa­ky­ti, kad su ši­tuo pa­kei­ti­mu ga­lų ga­le di­plo­ma­tams bus at­si­ly­gi­na­ma už dar­bą ir ta tar­ny­ba ga­lų ga­le iš tik­rų­jų taps pa­trauk­les­nė, ko­kios mi­nist­ras sie­kė nuo pat pra­džių?

E. MEILŪNAS. Dė­ko­ju, ger­bia­mas Sei­mo na­ry, už klau­si­mą. Taip, iš tik­rų­jų no­rė­čiau jums pri­tar­ti, kad šis įsta­ty­mas pri­si­dės prie Vy­riau­sy­bės pro­gra­mo­je nu­ma­ty­to pro­jek­to su­grą­žin­ti pa­gar­bą ir pres­ti­žą di­plo­ma­ti­nei tar­ny­bai įgy­ven­di­ni­mo, ypač dėl nuo­sta­tos su­ku­riant mo­ty­vuo­jan­čią ir kon­ku­ren­cin­gą dar­bo už­mo­kes­čio tvar­ką. Jū­sų pa­mi­nė­tas vie­nas iš in­stru­men­tų, pa­va­din­ki­me taip, prie­do už di­plo­ma­ti­nį ran­gą in­kor­po­ra­vi­mas į pa­rei­gi­nę al­gą, bū­tent pri­si­dės prie šių nuo­sta­tų įgy­ven­di­ni­mo, nes jūs esa­te iš tik­rų­jų tei­sus – bu­vo lai­ko­tar­pių, kai di­plo­ma­ti­niai ran­gai tie­siog dėl lė­šų trū­ku­mo bu­vo ne­su­tei­kia­mi, o at­li­kus Di­plo­ma­ti­nės tar­ny­bos įsta­ty­mo ir anks­tes­nius pa­kei­ti­mus da­bar yra la­bai aiš­ki di­plo­ma­ti­nių ran­gų su­tei­ki­mo tvar­ka, per ko­kį lai­ko­tar­pį ir ko­kio­mis są­ly­go­mis tie di­plo­ma­ti­niai ran­gai yra su­tei­kia­mi.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti ger­bia­mas A. Sy­sas. Pra­šau.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas vi­ce­mi­nist­re, prieš me­tus čia bu­vo di­de­li de­ba­tai dėl Di­plo­ma­ti­nės tar­ny­bos įsta­ty­mo ir vi­si kal­bė­jo apie tą pa­tį pa­trauk­lu­mą. De­ja, ty­ri­mas, ku­rį pa­da­rė Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja jū­sų mi­nis­te­ri­jo­je, ką ro­do, kaip ver­ti­na žmo­nės, dir­ban­tys URMʼe, ga­li­my­bes da­ry­ti kar­je­rą – 17 %, ska­ti­ni­mo mo­ty­va­ci­ja – 18 %, vi­di­nė ko­mu­ni­ka­ci­ja – 22 %. Yra be­ga­lės pro­ble­mų. Da­bar aš vėl ma­tau įsta­ty­mą. Jūs ape­liuo­ja­te vėl į Vals­ty­bės tar­ny­bos įsta­ty­mą, kad rei­kia su­sie­ti, bet Vals­ty­bės tar­ny­bos įsta­ty­me aiš­kiai ak­cen­tuo­ja­mas so­cia­li­nių part­ne­rių da­ly­va­vi­mas skaid­ri­nant, aiš­ki­nant ši­tą sis­te­mą. Da­bar aš ne­ma­tau nė vie­nos pa­tai­sos. Kal­bė­jau su jū­sų dar­buo­to­jais. Į jų siū­ly­mus vėl ab­so­liu­čiai neat­si­žvelg­ta, jūs vėl at­ei­na­te su įsta­ty­mu ir kal­ba­te, kad jis da­bar jau bus tik­rai pa­trauk­les­nis. Tai ko­dėl iš­kart ne­tai­so­ma, kad tiek Dar­bo ta­ry­ba, tiek prof­są­jun­ga da­ly­vau­tų vi­so­se ates­ta­ci­jo­se, sky­ri­muo­se, dis­ku­si­jo­se, gal tie ro­dik­liai bū­tų gra­žes­ni? Da­bar ne­ma­tau nė vie­nos pa­tai­sos, ku­ri pa­dė­tų ši­tuos ro­dik­lius jums pa­ge­rin­ti. Tai ką da­ry­si­te?

E. MEILŪNAS. Taip. Ger­bia­mas Sei­mo na­ry, dė­ko­ju jums už klau­si­mą, jis iš tik­rų­jų yra ak­tu­a­lus. Aš gal pa­mė­gin­siu at­sa­ky­ti in­for­muo­da­mas apie ke­lis da­ly­kus. Pir­miau­sia, jū­sų mi­ni­mas ty­ri­mas bu­vo pa­skelb­tas, jei­gu ne­klys­tu, 2022 me­tų pa­va­sa­rį ir jis, aiš­ku, at­spin­dė­jo si­tu­a­ci­ją, sis­te­mo­je su­si­klos­čiu­sią per il­gą lai­ką, dau­ge­lį me­tų. Pra­ėju­sių me­tų ru­de­nį bu­vo pri­im­ti (la­bai dė­ko­ja­me ger­bia­miems Sei­mo na­riams už pri­ta­ri­mą) Di­plo­ma­ti­nės tar­ny­bos įsta­ty­mo pa­kei­ti­mai, ku­rie ėjo bū­tent si­tu­a­ci­jos pa­ge­ri­ni­mo lin­kme. No­rė­čiau in­for­muo­ti, kad ar­ti­miau­sią pir­ma­die­nį, spa­lio 30 die­ną, bus pa­skelb­ti nau­jau­sio įsi­trau­ki­mo ty­ri­mo duo­me­nys, ma­ty­si­me, ko­kie yra įvy­kę ko­ky­bi­niai ir kie­ky­bi­niai po­ky­čiai.

Da­bar dėl part­ne­rių įsi­trau­ki­mo. Ger­bia­mas Sei­mo na­ry, no­rė­čiau in­for­muo­ti, kad iš tik­rų­jų di­plo­ma­ti­nės tar­ny­bos sis­te­mo­je vei­kia ir dar­buo­to­jų pro­fe­si­nė są­jun­ga, ir Dar­bo ta­ry­ba, ji taip pat tei­kia sa­vo siū­ly­mus dėl tei­sės ak­tų, reg­la­men­tuo­jan­čių mū­sų tar­ny­bos veik­lą, pa­kei­ti­mų. Dėl šio įsta­ty­mo pro­jek­to taip pat bu­vo teik­tos pa­sta­bos, į da­lį iš jų bu­vo at­si­žvelg­ta. Ates­ta­ci­nė­je ko­mi­si­jo­je da­ly­vau­ja mi­nis­te­ri­jos Dar­bo ta­ry­bos pir­mi­nin­kė, tai ben­dra­dar­bia­vi­mas tiek su prof­są­jun­ga, tiek su Dar­bo ta­ry­ba yra la­bai glau­dus.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­si­mą no­ri už­duo­ti ger­bia­mas M. Ma­ti­jo­šai­tis. Pra­šau.

M. MATIJOŠAITIS (LF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas vi­ce­mi­nist­re, jūs mi­nė­jo­te ir aš taip pat pa­si­žy­mė­jau, kad čia siū­lo­ma, įtei­si­na­ma nau­ja di­plo­ma­tų tar­ny­bi­nės veik­los ver­ti­ni­mo sis­te­ma. At­si­ran­da ga­li­my­bė at­lik­ti ne­ei­li­nį di­plo­ma­to tar­ny­bi­nės veik­los ver­ti­ni­mą ir siū­lo­ma nu­sta­ty­ti tei­si­nį pa­grin­dą di­plo­ma­tą su jo ra­šy­ti­niu su­ti­ki­mu pa­si­telk­ti pa­dė­ti ki­tai vals­ty­bės ar sa­vi­val­dy­bės ins­ti­tu­ci­jai ar įstai­gai įgy­ven­din­ti funk­ci­jas. Ma­no trum­pas klau­si­mas, ko­dėl da­bar? Ar tai tie­siog yra vals­ty­bės tar­ny­bos re­for­mos da­lis, ar vis dėl­to, na, šios nuo­sta­tos ska­ti­na lanks­tu­mą, tai yra svei­kin­ti­na, bet ar jos ne­bu­vo, ar ne­bu­vo vie­šo­ji dis­ku­si­ja apie kon­kre­čiai Lon­do­no am­ba­sa­dos at­ve­jus pa­da­riu­si šiek tiek įta­kos, kad to lanks­tu­mo bū­tent šiais as­pek­tais yra dau­giau?

E. MEILŪNAS. Ger­bia­mas Sei­mo na­ry, dė­ko­ju už klau­si­mą. Ši­tie siū­ly­mai at­spin­di ne tik­tai da­bar­ti­nę si­tu­a­ci­ją. Di­plo­ma­ti­nei tar­ny­bai, kaip ir Lie­tu­vai, yra 34 me­tai, tai mes vi­są lai­ką sie­kė­me to­bu­lin­ti. Pa­vyz­džiui, dėl pa­siū­ly­mų dėl ver­ti­ni­mo tvar­kos, tai tie­siog ši­tas siū­ly­mas nu­sta­ty­ti ke­tu­rias, pa­va­din­ki­me taip, ver­ti­ni­mo ka­te­go­ri­jas ir­gi yra, ma­nau, ge­ras žings­nis to­bu­li­nant tą sis­te­mą. Iki šiol, da­bar ga­lio­jan­ti ver­ti­ni­mo tvar­ka nu­ma­to, kad di­plo­ma­ti­nė tar­ny­bi­nė veik­la už ver­ti­na­mą­jį lai­ko­tar­pį ga­li bū­ti įver­tin­ta la­bai ge­rai, ge­rai ir ne­pa­ten­ki­na­mai. Da­bar vie­to­je tri­jų at­si­ran­da ke­tu­rios ka­te­go­ri­jos: vir­ši­jan­tis lū­kes­čius, ati­tin­kan­tis lū­kes­čius, iš da­lies ati­tin­kan­tis lū­kes­čius ir ne­ati­tin­kan­tis lū­kes­čių. Tai čia tik­tai yra vie­nas iš pa­vyz­džių, kad bū­tent ei­na­me to­bu­les­nės tvar­kos kū­ri­mo lin­kme. Taip pat dėl jū­sų mi­ni­mo di­plo­ma­tų ga­li­mo pa­si­tel­ki­mo į pa­gal­bą ki­toms ins­ti­tu­ci­joms – tai ir­gi ei­na­me ga­li­my­bių di­dė­ji­mo lin­kme.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­si­mą už­duo­tų ger­bia­mas G. Sur­plys, bet jo nė­ra. Ger­bia­mas S. Tu­mė­nas yra, tai pra­šau klaus­ti, ger­bia­mas ko­le­ga.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū už ga­li­my­bę. Ger­bia­mas pra­ne­šė­jau, ačiū už pri­sta­ty­mą. Daž­nai vi­ce­mi­nist­rai, mi­nist­rai su įsta­ty­mo pro­jek­tu ei­na po ko­kių nors skan­da­liu­kų, nesu­si­pra­ti­mų ir pa­na­šiai. Da­bar jūs ne­su­py­ki­te, bet aš ir­gi tuoj ko­re­liuo­ju ši­tą jū­sų pri­sta­ty­mą su vie­no am­ba­sa­do­riaus skan­da­liu­ku, nes tiek daug to­kių su­ta­pi­mų, kad nu­ma­to­ma ga­li­my­bė at­lik­ti ne­ei­li­nį tar­ny­bos dar­buo­to­jo pa­tik­ri­ni­mą, ver­ti­ni­mą, tiks­li­na­mos ne­pri­ekaiš­tin­gos re­pu­ta­ci­jos nuo­sta­tos, kad rei­kia vis­ką de­rin­ti su mi­nist­ru, tar­si… Tuoj aš su­sie­ju, kad rei­kia de­rin­ti, ar ga­li, pa­vyz­džiui, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tą į te­at­rą nu­si­ves­ti. Kaž­kaip daug to­kių su­ta­pi­mų tar­si va­jaus prin­ci­pu. Kai įvy­ko to­kių įvai­rių nesu­si­pra­ti­mų, jūs ta­da tei­kia­te, ar man tik at­ro­do, to­kia re­gi­my­bė, ar čia ne­ty­čia vis­kas taip su­tam­pa? Ačiū.

E. MEILŪNAS. Dė­ko­ju, ger­bia­mas Sei­mo na­ry, už klau­si­mą. Iš tik­rų­jų tur­būt tu­rė­čiau pa­an­trin­ti jums, kad yra su­ta­pi­mas. Ši­to įsta­ty­mo… tiek Di­plo­ma­ti­nės tar­ny­bos įsta­ty­mo, tiek As­me­nų de­le­ga­vi­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mų pro­jek­tai bu­vo ruo­šia­mi il­gą lai­ką. Kaip mi­nė­jau įžan­go­je, jei­gu lei­si­te, dar kar­tą pa­ci­tuo­siu, ko­dėl mes pri­sta­to­me: šiais pa­kei­ti­mais no­ri­me įtvir­tin­ti vals­ty­bės tar­ny­bos per­tvar­kos pir­mo­jo eta­po pa­grin­di­nius prin­ci­pus ir no­ri­me už­tik­rin­ti įsta­ty­mo ati­tik­tį Pa­rei­gi­nės al­gos ba­zi­nio dy­džio nu­sta­ty­mo įsta­ty­mui, ku­ris įsi­ga­lios nuo ki­tų me­tų sau­sio 1 die­nos. Šian­dien taip pat ir ki­tų ins­ti­tu­ci­jų at­sto­vai pri­sta­tys ati­tin­ka­mas jų tar­ny­bų, jų ins­ti­tu­ci­jų veik­lą re­gu­liuo­jan­čių įsta­ty­mų pa­tai­sas.

O at­si­lie­piant į jū­sų kai ku­rias pa­mi­nė­tas nuo­sta­tas dėl ne­ei­li­nio tar­ny­bi­nio ver­ti­ni­mo, tai čia nė­ra kaž­kas nau­ja. Ir da­bar­ti­nė­je ver­ti­ni­mo tvar­ko­je yra to­kia ga­li­my­bė at­lik­ti ne­ei­li­nį ver­ti­ni­mą. Jei­gu tie­siog pa­im­si­te ly­gi­na­mą­jį va­rian­tą da­bar ga­lio­jan­čio Di­plo­ma­ti­nės tar­ny­bos įsta­ty­mo ir mū­sų tei­kia­mų pa­tai­sų, tai ma­ty­si­te, kad tai nė­ra vi­siš­kai nau­ja nuo­sta­ta.

Tik dėl ver­ti­ni­mo at­si­ran­da nau­ja nuo­sta­ta, kad iš­ple­čia­mas ver­ti­ni­mo ka­te­go­ri­jų, jei­gu ga­lė­čiau taip įvar­din­ti, skai­čius. Pa­vyz­džiui, da­bar eg­zis­tuo­jan­čio­je tvar­ko­je yra ga­li­my­bė ver­tin­ti di­plo­ma­to tar­ny­bi­nę veik­lą la­bai ge­rai, ge­rai ir ne­pa­ten­ki­na­mai. Įve­da­me vie­ną pa­pil­do­mą ka­te­go­ri­ją, to­dėl da­bar tu­rė­si­me ke­tu­rias: veik­la, kaip vir­ši­jan­ti lū­kes­čius (ar­ba bū­tų ati­tik­muo la­bai ge­rai); veik­la, ati­tin­kan­ti lū­kes­čius (tai bū­tų ge­rai); taip pat įve­da­me veik­lą, kaip iš da­lies ati­tin­kan­čią lū­kes­čius ir kaip ne­ati­tin­kan­čią lū­kes­čių (ar­ba da­bar­ti­nis ver­ti­ni­mo ati­tik­muo – ne­pa­ten­ki­na­mai). Tai toks bū­tų ma­no at­sa­ky­mas į jū­sų klau­si­mą.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju ger­bia­mam vi­ce­mi­nist­rui. Lai­kas klaus­ti bai­gė­si. Dė­ko­ju už pa­tei­ki­mą. Aš la­bai at­si­pra­šau ko­le­gų, ku­rie ne­spė­jo pa­klaus­ti, bet tik­rai mes vė­luo­ja­me pa­gal dar­bo­tvarkę maž­daug jau pus­va­lan­džiu. Dar kar­tą dė­ko­ju vi­ce­mi­nist­rui. Jūs ga­li­te už­im­ti sa­vo dar­bo vie­tą.

O da­bar mo­ty­vai yra tik prieš. Ger­bia­mas A. Sy­sas. Pra­šom.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas vi­ce­mi­nist­ras ma­nęs ne­įti­ki­no. Ka­dan­gi tei­kiau kar­tu su URM’o dar­buo­to­jais pa­tai­sas, ku­rios leis­tų pa­ge­rin­ti kli­ma­tą URM’e, man bu­vo už­tik­rin­ta, kad ir pi­ni­gų už­teks, ir kli­ma­tas bus ge­res­nis. Po pa­va­sa­rio pa­da­ry­tas Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos ty­ri­mas aki­vaiz­džiai pa­ro­dė, kad ten yra di­de­lė ne­tvar­ka. Aš net ne­sa­ky­siu ki­to­kių žo­džių. Jei­gu tik 33 % dar­buo­to­jų re­ko­men­duo­tų sa­vo pa­žįs­ta­miems dirb­ti ši­to­je įstai­go­je, tai čia tu­rė­tų bū­ti su­si­rū­pi­ni­mas. Po me­tų at­ei­na­me vėl su pa­kei­ti­mu 40 straips­nių, ku­rių… Pa­kar­to­siu.

Dėl ko ky­la tie nesu­si­pra­ti­mai? Tai­gi ten vi­si, di­džio­ji da­lis di­plo­ma­tų. Tai sa­kau, kas įvy­ko per pu­sę me­tų, kad mes pir­ma­die­nį su­lauk­si­me nau­jo ty­ri­mo? Per va­sa­rą vie­šo­jo­je erd­vė­je bu­vo du skan­da­lai su am­ba­sa­do­riais, apie juos mes gir­dė­jo­me. Dar gir­dė­jo­me, kad ūkio dar­buo­to­jams no­ri­ma su­ma­žin­ti at­ly­gi­ni­mus ma­žiau nei mi­ni­mu­mas. Tą ir­gi gir­dė­jo­me, ra­šė spau­da. Dau­giau ge­rų, taip sa­kant, ži­nių iš URMʼo aš ne­gir­dė­jau. Tai ne­ži­nau, ko­kie ten ge­ri, tei­gia­mi ty­ri­mo po­slin­kiai ga­li bū­ti, bet, kaip sa­ko, ne tas lai­mi, kas bal­suo­ja – tas, kas skai­čiuo­ja. Tai žiū­rint, pas ką už­sa­kai ko­kį ty­ri­mą ir ką no­ri­me gau­ti. Ger­bia­mie­ji, aš ma­nau, kad rei­kia grą­žin­ti to­bu­lin­ti ši­tą įsta­ty­mą, kad at­si­ras­tų vis­gi di­des­nis da­ly­va­vi­mas tų pa­čių di­plo­ma­tų, dar­buo­to­jų, ku­rie dir­ba URMʼe, pri­imant spren­di­mus, kad tai ne­bū­tų koks nors as­me­ni­nis ar gru­pe­lės žmo­nių spren­di­mų pri­ėmi­mas, kad tai bū­tų ko­le­gia­lus pri­ėmi­mas. Aš ma­nau, ta­da ir kli­ma­tas URMʼe pa­si­keis­tų. Aiš­ku, aš su­pran­tu, kad da­lis bi­jo kaž­ką gar­siai pa­sa­ky­ti. Bet tie, ku­rie drą­ses­ni, aš ži­nau, kaip el­gia­ma­si ir su jais. To­dėl, ger­bia­mi ko­le­gos, bus pro­ga gau­ti kur kas ge­res­nį įsta­ty­mą. Siū­lau bal­suo­ti prieš.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju, lai­kas! Už kal­bės ger­bia­mas Ž. Pa­vi­lio­nis, pra­šau.

Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Aš kaž­kaip ban­dau su­lai­ky­ti sa­vo emo­ci­jas, nes aš pats, ma­to­te, bu­vau di­plo­ma­tas ir iš­ėjau iš tos tar­ny­bos, kai jai va­do­va­vo cen­tro kai­rio­ji Vy­riau­sy­bė, ku­ri aš­tuo­ne­rius me­tus ne­di­di­no biu­dže­to šiai mi­nis­te­ri­jai ir jos biu­dže­tas nu­si­ri­to iki pas­ku­ti­nės mi­nis­te­ri­jos, ly­gi­nant su ki­to­mis mi­nis­te­ri­jo­mis. Bū­tent tuo me­tu su­si­da­rė tos pro­ble­mos. O tai, ką jūs da­bar įvar­di­no­te, iš es­mės yra tų iš­ei­nan­čių, dar so­vie­ti­niais lai­kais už­au­gin­tų am­ba­sa­do­rių skun­dai. Jie nie­kaip ne­at­spin­di lū­kes­čių jau­no­sios kar­tos, ku­riai ši Vy­riau­sy­bė ir pi­ni­gais ket­ve­rius me­tus iš ei­lės di­din­da­ma biu­dže­tą, ir įsta­ty­mais ban­do su­kur­ti tas są­ly­gas. Tai, ger­bia­mas Sy­sai, tik­rai ne­ži­no­te tos sis­te­mos ir bū­ki­te ge­ras, to­kių prie­kaiš­tų ne­iš­sa­ki­nė­ki­te.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju, mo­ty­vai iš­sa­ky­ti. O ap­si­sprę­si­me bal­suo­da­mi tam nu­ma­ty­tu lai­ku. (Bal­sai sa­lė­je) Re­pli­ka po bal­sa­vi­mo. Pa­lau­ki­te, ger­bia­mas A. Sy­sas dar. Pa­lau­ki­te, pa­lau­ki­te, tei­sin­gai, bal­sa­vi­mo ne­bu­vo dar. (Bal­sas sa­lė­je: „Ka­da bus?“) Tai va, po bal­sa­vi­mo. (Bal­sas sa­lė­je: „Ma­no pa­var­dę pa­mi­nė­jo.“) Tai ge­rai, pra­šau, re­pli­kuo­ki­te.

A. SYSAS (LSDPF). Ma­no re­pli­ka yra to­kia. Ger­bia­mas ko­le­ga, aš ne­ben­drau­ju su ko­mu­nia­gom, kaip kad čia vie­nas jū­sų ko­le­ga pa­sa­kė. Aš ben­drau­ju su dar­buo­to­jais, jau­nais, ku­rie šian­dien dir­ba URMʼe, ir gir­džiu jų nuo­mo­nę. Ben­dra­vau ir su Dar­bo ta­ry­ba, ir su prof­są­jun­ga, ir ten se­nų, no­men­kla­tū­ri­nių, par­ti­nių tur­būt nė­ra, nes mi­nis­te­ri­ja lyg ir de­po­li­ti­zuo­ta. Tai ne­mes­ki­te man kaž­ko­kių kal­ti­ni­mų, kad aš kaž­ko ne­ži­nau. Aš va­do­vau­juo­si tuo, ką jie man pa­sa­ko. Jei­gu jie ty­ri­mą pa­da­ro to­kį, ne jie pa­tys, ne mi­nist­ras ti­ria, Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja pa­gal stan­dar­ti­nę ap­klau­są pa­da­rė ap­klau­są, kur vi­si ro­dik­liai mi­nu­si­niai, tai apie ką mes čia kal­ba­me? Ste­buk­lų ne­bū­na, žmo­nės ten dir­ba.

PIRMININKAS. Ger­bia­mi ko­le­gos, ma­tau, įsi­vel­si­me į re­pli­kų ka­rą, o mes vė­luo­ja­me pus­va­lan­džiu pa­gal dar­bo­tvarkę. Jau pu­sė po­sė­džio pra­ėjo, mes dar tik vie­ną klau­si­mą ap­svars­tė­me. Mie­li ko­le­gos, tik­rai kvie­čiu jus su­si­klau­sy­mo. Ap­si­sprę­si­me bal­suo­da­mi, pas­kui ga­li­ma bus re­pli­kas sa­ky­ti.

 

11.13 val.

Kraš­to ap­sau­gos sis­te­mos or­ga­ni­za­vi­mo ir ka­ro tar­ny­bos įsta­ty­mo Nr. VIII-723 pakei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3183, Kraš­to ap­sau­gos sis­te­mos or­ga­ni­za­vi­mo ir ka­ro tar­ny­bos įsta­ty­mo Nr. VIII-723 pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo Nr. XIV-1179 19, 28, 29, 31 ir 32 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3184, Ka­rių ma­te­ria­li­nės atsakomy­bės įsta­ty­mo Nr. VIII-1857 4 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3185, Lie­tu­vos šau­lių są­jun­gos įsta­ty­mo Nr. VIII-375 30 ir 50 straips­nių pakei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3186 (pa­tei­ki­mas)

 

Da­bar dar­bo­tvarkės 1-4.1, 1-4.2, 1-4.3, 1-4.4 klau­si­mai ir tiek, tai yra Kraš­to ap­sau­gos sis­te­mos or­ga­ni­za­vi­mo ir ka­ro tar­ny­bos įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3183 ir ly­di­mie­ji. Ger­bia­mas mi­nist­ras A. Anu­šaus­kas mums juos pa­teiks. Pra­šau.

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, įsta­ty­mų pro­jek­tų ren­gi­mą pa­ska­ti­no po­rei­kis to­bu­lin­ti tei­si­nį reg­la­men­ta­vi­mą, su­si­ju­sį su ka­rių tar­ny­bos są­ly­gų ge­ri­ni­mu.

Pir­miau­sia – įgy­ven­di­nant Pa­rei­gi­nės al­gos ba­zi­nio dy­džio nu­sta­ty­mo ir asig­na­vi­mų dar­bo už­mo­kes­čiui per­skai­čia­vi­mo įsta­ty­mą, nu­ma­to­ma per­skai­čiuo­ti ir nu­sta­ty­ti ka­riams tai­ko­mų tar­ny­bi­nio at­ly­gi­ni­mo prie­dų, iš­mo­kų, kom­pen­sa­ci­jų, ža­los at­ly­gi­ni­mo ir ki­tų ga­ran­ti­jų ko­e­fi­cien­tų dy­džius, ku­riems ap­skai­čiuo­ti tai­ko­mas jau nau­jas ba­zi­nis dy­dis.

Ant­ras pa­pil­dy­mas – nu­sta­ty­ti pro­fe­si­nės ka­ro tar­ny­bos ka­riams tar­ny­bi­nio at­ly­gi­ni­mo prie­mo­kos už pa­va­da­vi­mą sky­ri­mą, tai yra kai raš­tu pa­ve­da­ma lai­ki­nai at­lik­ti ki­to ka­rio, vals­ty­bės tar­nau­to­jo, dar­bo su­tar­ti­nin­ko pa­rei­gy­bei nu­sta­ty­tas funk­ci­jas, prie­mo­kos šiuo me­tu tai­ko­mos tik vals­ty­bės tar­ny­bos ir dar­bo su­tar­ti­nin­kams, įskai­tant, kai jie pa­va­duo­ja ka­rius, prie­mo­kos dy­dis nuo 0,1 iki 0,25 pa­rei­gi­nės al­gos ba­zi­nio dy­džio per mė­ne­sį.

To­liau. Nu­ma­to­ma kom­pen­suo­ti pro­fe­si­nės ka­ro tar­ny­bos ka­riams už po­il­sio die­nas, ne­su­teik­tas dėl tar­ny­bos in­te­re­sų. Ypač tai pa­si­ju­to tuo me­tu, kai per­nai ir už­per­nai, tie­są sa­kant, ir šie­met vy­ko ne­pa­pras­tai daug pa­pil­do­mų pra­ty­bų, bu­vo pa­pil­do­mų už­duo­čių, daug bu­dė­ji­mų ir, be abe­jo, dėl tar­ny­bos in­te­re­sų ka­riai ne­ga­lė­jo atos­to­gau­ti tą lai­ką, ku­ris bu­vo nu­ma­ty­tas, ir jiems kom­pen­sa­ci­jos už po­il­sio die­nas tu­rė­tų bū­ti mo­ka­mos.

Taip pat nu­sta­to­mas ap­ri­bo­ji­mas pro­fe­si­nės ka­ro tar­ny­bos ka­riams ne tar­ny­bos tiks­lais, iš­sky­rus nu­sta­ty­tus at­ve­jus, vyk­ti į už­sie­nio vals­ty­bės te­ri­to­ri­jas, ku­rio­se bu­vi­mas ga­lė­tų pa­kenk­ti na­cio­na­li­niam sau­gu­mui. Ši nuo­sta­ta yra su­de­rin­ta ir su Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja, nes tai nu­ma­to­ma ir jų tei­kia­ma­me Sta­tu­to pro­jek­te.

Taip pat nu­ma­to­ma su­teik­ti tei­sę į aukš­tes­nius ka­rio laips­nius ak­ty­vio­jo ka­riuo­me­nės per­so­na­lo re­zer­vo ka­riams. Aš ma­nau, kad tai yra svar­bu, nes rei­kia di­din­ti mo­ty­va­ci­ją da­ly­vau­ti kar­to­ti­niuo­se mo­ky­muo­se ir skir­ti į aukš­tes­nes pa­rei­gas, kai ky­la po­rei­kis jiems su­teik­ti aukš­tes­nius ka­ri­nius laips­nius.

Ki­ta pa­tai­sa: pro­fe­si­nės ka­ro tar­ny­bos ka­riams tai­ky­ti Dar­bo ko­dek­se nu­ma­ty­tą ga­ran­ti­ją – pa­pil­do­mas po­il­sio die­nas au­gi­nan­tiems vai­kus. Dar­bo ko­dek­se ši ga­ran­ti­ja nu­ma­ty­ta, ka­riams rei­kia ją įves­ti.

Taip pat ki­tas pa­tai­sy­mas – su­da­ry­ti są­ly­gas aka­de­mi­jo­je vyk­dy­ti ir vie­nos stu­di­jų kryp­ties stu­di­jas, stu­di­juo­ti aka­de­mi­jo­je vals­ty­bės ne­fi­nan­suo­ja­mo­se vie­to­se. Toks po­rei­kis eg­zis­tuo­ja, kad už sa­vo lė­šas žmo­nės stu­di­juo­tų ir, sėk­min­gai pa­bai­gę stu­di­jas, ga­lė­tų sto­ti į pro­fe­si­nę ka­ro tar­ny­bą.

Ki­tas pa­tai­sy­mas. Nu­ma­ty­ti ga­li­my­bę me­di­ci­nos psi­cho­lo­gus siųs­ti dirb­ti į ki­tas svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gas. Ki­tiems kraš­to ap­sau­gos sis­te­mos svei­ka­tos prie­žiū­ros spe­cia­lis­tams yra nu­ma­ty­ta ga­li­my­bė, nes rei­kia iš­lai­ky­ti kva­li­fi­ka­ci­ją. Siū­lo­ma šiai ka­te­go­ri­jai taip pat nu­ma­ty­ti to­kią ga­li­my­bę.

To­liau. Siū­lo­ma iš­plės­ti ka­riams kom­pen­suo­ja­mų­jų svei­ka­ti­ni­mo prie­mo­nių są­ra­šą, kom­pen­suo­ti už vais­ti­nius pre­pa­ra­tus, me­di­ci­nos pa­gal­bos prie­mo­nes. Čia tiems, ku­rie tar­ny­bos me­tu yra pa­ty­rę trau­mas, yra su­žeis­tų ka­rių ka­te­go­ri­ja, be abe­jo­nės, tai yra su­si­ję su tuo. Taip pat nu­ma­ty­ti li­gos iš­mo­kos už dvi lai­ki­no ne­dar­bin­gu­mo die­nas mo­kė­ji­mą iš KAM skir­tų lė­šų ka­riams sa­va­no­riams, ki­tiems sa­va­no­riš­kos ne­nu­ola­ti­nės ka­ro tar­ny­bos ka­riams, ak­ty­vio­jo per­so­na­lo re­zer­vo ka­riams.

Be abe­jo, įgy­ven­di­nant šiuos pro­jek­tus rei­kės lė­šų, jos yra nu­ma­ty­tos Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos ki­tuo­se vals­ty­bės biu­dže­to asig­na­vi­muo­se. Pa­rei­gi­nės al­gos at­ly­gi­ni­mo įsta­ty­mo vyk­dy­mui pri­reik­tų 6,25 mln. eu­rų, o siū­lo­moms kom­pen­sa­ci­joms už po­il­sio die­nas – 5,7 mln. eu­rų, pakeitimui dėl prie­mo­kų skyrimo už pa­va­da­vi­mą – iki 4,9 mln. eu­rų.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Jūsų no­ri pa­klaus­ti ke­tu­ri Sei­mo na­riai. Ger­bia­mas V. Ra­ku­tis klau­sia pir­ma­sis. Pra­šau, ko­le­ga.

V. RAKUTIS (TS-LKDF). Ger­bia­ma­sis mi­nist­re, iš tik­rų­jų daug pa­kei­ti­mų, pa­ke­tas ap­ima la­bai daug įvai­rių sri­čių. Ir aš tu­rė­čiau jums tik vie­ną klau­si­mą. Dau­gu­mo­je vie­tų ar nu­sta­tant sta­žą, ar nu­sta­tant tam tik­ras pri­vi­le­gi­jas ne­šio­ti uni­for­mą, ar ki­tur yra re­mia­ma­si iš­tar­nau­tų me­tų skai­čiu­mi. Ar jūs ne­ma­to­te po­rei­kio, kad bū­tų ga­li­ma at­si­žvelg­ti ne tik į iš­tar­nau­tus me­tus, bet ir į in­ten­sy­vu­mą, tar­ki­me, žmo­gui, ku­ris ėjo pa­rei­gas mi­si­jo­je, už­skai­ty­ti il­ges­nį tar­ny­bos lai­ką, taip pat ka­re da­ly­va­vu­siam žmo­gui taip pat nu­sta­ty­ti tam tik­rą ki­tą lai­ko skai­čia­vi­mo in­dek­są? Dė­kui.

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Iš­ties yra 20 straips­nio, 50 straips­nio pa­kei­ti­mas pro­fe­si­nės ka­ro tar­ny­bos ka­riams, ku­rie nė­ra ne­per­trau­kia­mai iš­tar­na­vę dve­jų me­tų kraš­to ap­sau­gos sis­temo­je.

Dėl in­ten­sy­vu­mo. Taip, šis pro­jek­tas da­bar yra per­duo­da­mas į ko­mi­te­tus. Ži­no­ma, kad ga­li­ma svars­ty­ti ir ki­tas pa­pil­do­mas ap­lin­ky­bes, jas ati­tin­ka­mai tei­siš­kai su­for­mu­la­vus. Tie­siog no­rė­tų­si… Lū­kes­tis yra toks, kad tą tei­sę tu­rė­tų žmo­nės, ku­rie iš tik­rų­jų tar­na­vo ne mė­ne­sį ar ten ne pu­sę me­tų, iš­tar­na­vo bent jau mi­ni­ma­lų to­kį lai­ko­tar­pį, per ku­rį įgi­jo pa­pil­do­mas kva­li­fi­ka­ci­jas ir taip to­liau, ki­tais žo­džiais ta­riant, įgi­jo pa­tir­tį.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Taip pat jū­sų no­ri pa­klaus­ti ger­bia­mas K. Vil­kaus­kas. Pra­šau.

K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas mi­nist­re, vi­siš­kai pri­tar­da­mas jū­sų pa­teik­tam mo­ty­va­ci­niam pa­ke­tui, no­riu pa­klaus­ti dėl ak­ty­vio­jo ka­riuo­me­nės per­so­na­lo re­zer­vo, nes, ma­tyt, vis tiek vyks­ta da­bar ta da­li­nė mo­bi­li­za­ci­ja ir ka­rių mo­ky­mai (ne­ži­nau, ko­kio­je jie sta­di­jo­je), bet ar ir­gi nu­ma­ty­ta, sa­ky­ki­me, pa­deng­ti tas iš­lai­das bū­tent šios ka­riuo­me­nės da­lies? Ačiū.

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ne, da­li­nė mo­bi­li­za­ci­ja tik­rai ne­vyks­ta. Čia tik ka­ro at­ve­ju ji­nai ga­li įvyk­ti. Bet šiaip jau no­rė­tų­si, kad ak­ty­vio­jo re­zer­vo ka­riai tu­rė­tų ga­li­my­bes aug­ti, tu­riu gal­vo­je, tar­ny­bo­je. Pa­vyz­džiui, šia­me pro­jek­te yra nu­ma­to­ma jų laips­nių pa­kė­li­mas kaip pa­pil­do­ma mo­ty­va­ci­ja. Dau­gy­bę dau­gy­bę me­tų, sa­ky­čiau, gal­būt per il­gai, žmo­nės, bu­vę ak­ty­via­ja­me re­zer­ve, o pas­kui per­ėję į pa­reng­tą­jį re­zer­vą, šiuo at­ve­ju su­si­dur­da­vo su tuo, kad jų toks, sa­ky­čiau, ka­ri­nis sta­tu­sas ne­si­keis­da­vo. O vi­sos ki­tos ap­lin­ky­bės, ku­rios mo­ty­vuo­tų juos la­biau da­ly­vau­ti tar­ny­bo­je…

Kai žmo­nės kvie­čia­mi iš ak­ty­vio­jo re­zer­vo, ži­no­te, su kuo su­si­du­ria or­ga­ni­zuo­jan­tys šau­ki­mą? Kad ne vi­si ga­li dėl įvai­rių prie­žas­čių at­vyk­ti, at­si­liep­ti į tą šau­ki­mą. Kvie­čia­me dau­giau, at­vyks­ta ma­žiau (daž­niau­siai tas skai­čius, ku­ris yra rei­ka­lin­gas). Ži­no­ma, kad no­ri­me mo­ty­vuo­ti įvai­rio­mis prie­mo­nė­mis. Jei­gu bū­tų kon­kre­čių siū­ly­mų, su­for­mu­luo­tų tei­siš­kai, ži­no­ma, kad ko­mi­te­tas ga­lė­tų svars­ty­ti.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Da­bar no­ri pa­klaus­ti ger­bia­mas A. Po­cius. Pra­šau.

A. POCIUS (TS-LKDF). Ger­bia­mas mi­nist­re, aš du klau­si­mus tu­riu.

Pir­mas dėl to mo­ty­va­ci­nio pa­ke­to. Aš tik­rai pri­ta­riu jū­sų vi­siems tiems siū­ly­mams, pa­kei­ti­mams. No­riu pa­si­tei­rau­ti, ar ka­riai, ku­rie da­ly­vau­ja tarp­tau­ti­nė­se ope­ra­ci­jo­se, mi­si­jo­se, ar jų tar­ny­bos lai­kas, kaip bū­da­vo anks­čiau, pri­ly­gi­na­mas vie­nam su tri­mis, ar iš­lie­ka tas pats? Kaip yra? Čia ma­no pir­mas klau­si­mas.

Ant­ras yra su­si­jęs bū­tent su tuo pa­siū­ly­mu, kad pul­ki­nin­ko laips­niui gau­ti yra rei­ka­la­vi­mas tu­rė­ti ma­gist­ro laips­nį. Kiek ži­nau, kad kai ku­rios stu­di­jos bū­tent už­sie­nio vals­ty­bė­se, stra­te­gi­nio lyg­mens stu­di­jos, kai stu­di­juo­ja pul­ki­nin­kai ar pul­ki­nin­kai lei­te­nan­tai, ten ma­gist­ro laips­nių ne­su­tei­kia, tik­tai su­tei­kia tą to­kį kva­li­fi­ka­ci­nį stra­te­gi­nių stu­di­jų iš­si­la­vi­ni­mą. Kaip jums at­ro­do, ar čia toks la­bai jau pa­grįs­tas tik­tai ma­gist­ro stu­di­jų, ar ga­lė­tų bū­ti ir bū­tent tas, sa­ky­ki­me, kaž­ku­rio už­sie­nio ka­ro ko­le­džo lyg­muo, ku­ria­me yra stra­te­gi­nės stu­di­jos? Ar ga­lė­tų bū­ti jie vie­no­di, su­ly­gi­na­mi?

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). At­sa­kant į pas­ta­rą­jį klau­si­mą, čia pa­grin­di­nė pa­tai­sa yra… Ką jūs pa­lie­tė­te, tai mes, tu­riu pa­sa­ky­ti, ne­kei­čia­me, bet mes įra­šo­me Ak­ty­vio­jo ka­riuo­me­nės per­so­na­lo re­zer­vo tar­ny­bą, kad jiems ir­gi laips­niai tu­rė­tų bū­ti pa­gal tas są­ly­gas kei­čia­mi.

Dėl iš­si­la­vi­ni­mo. Ma­no gal­va, kiek­vie­nas, jau pre­ten­duo­jan­tis į ka­ri­nin­ko laips­nį, tu­ri tu­rė­ti kuo ge­res­nį iš­si­la­vi­ni­mą, juo la­biau kad yra nu­ma­ty­tos net ke­tu­rios ka­ri­nės pa­ko­pos. Šiuo at­ve­ju pa­grin­di­nė pa­tai­sa, kad mes ak­ty­viai įtrau­kia­me ka­riuo­me­nės per­so­na­lo re­zer­vą.

Ki­tos są­ly­gos, ži­no­ma, svars­ty­ti­nos, bet pul­ki­nin­ko laips­nis (yra pa­ra­šy­ta) su­tei­kia­mas ka­riui, tu­rin­čiam ne že­mes­nį kaip ma­gist­ro kva­li­fi­ka­ci­nį laips­nį. Bet jūs pa­tys su­pran­ta­te, no­rė­da­mi gau­ti pul­ki­nin­ko laips­nį, jūs jau bū­si­te per­ėję tas pa­ko­pas, pri­ly­gi­na­mas ma­gist­ro laips­niui, ko ge­ro, jau bū­si­te pa­bai­gęs tą prieš­pas­ku­ti­nį ka­ri­nio iš­si­la­vi­ni­mo ly­gį. Tai bet ku­riuo at­ve­ju tu­rė­si­te, čia tik­tai toks pa­tvir­ti­ni­mas.

O dėl pir­mo klau­si­mo… (Bal­sas sa­lė­je) Tu­riu pa­sa­ky­ti, ši­to ne­pa­tvir­tin­siu, bet mes nuo per­nai pa­dvi­gu­bi­no­me ka­rių, tar­nau­jan­čių mi­si­jo­se, at­ly­gį, ji­sai yra dvi­gu­bai di­des­nis, ne­gu bu­vo anks­čiau. (Bal­sas sa­lė­je) O dėl sta­žo da­bar ne­at­sa­ky­siu, ne­pa­si­ruo­šęs.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Po vie­ną klau­si­mą ban­dy­ki­me, ne dėl vi­sų iš kar­to dis­ku­tuo­ki­me. Ger­bia­mas V. Se­meš­ka pas­ku­ti­nis klau­sia. Pra­šom.

V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas mi­nist­re, kiek pa­me­nu, nuo pat pra­džių jū­sų pa­grin­di­nis pri­ori­te­tas bu­vo ka­rių ge­ro­vė, ypač so­cia­li­nė ka­rių ge­ro­vė, tai yra pa­trauk­lu­mas, už­tik­rin­tu­mas, sau­gu­mas tų ka­rių, ku­rie tar­nau­ja mū­sų vals­ty­bei. Tas pri­ori­te­tas tik­rai bu­vo įgy­ven­di­na­mas nuo pir­mų die­nų. Dar vie­nas mo­ty­va­ci­nis pa­ke­tas, jį tik­rai la­bai svei­ki­nu, aš net ne­abe­jo­ju, pri­si­dės prie dar di­des­nio pa­trauk­lu­mo bū­ti ka­riu pro­fe­sio­na­lu, at­ei­ti į pro­fe­si­nę ka­ro tar­ny­bą.

Klau­si­mas bū­tų toks. Kaip jūs jau­čia­te nuo pat ka­den­ci­jos pra­džios, ar to­kie mo­ty­va­ci­niai pa­ke­tai tu­ri įta­kos pa­trauk­lu­mui tap­ti ka­ro tar­ny­bos ka­riu pro­fe­sio­na­lu ir ar ma­ži­na tą ka­rių pro­fe­sio­na­lų nu­te­kė­ji­mą? La­bai ačiū.

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Tu­riu pa­sa­ky­ti, tas so­cia­li­nis pa­ke­tas tik­tai nuo per­nai jau pra­dė­jo iš es­mės ga­lio­ti, čia yra tos pa­pil­do­mos prie­mo­nės, tai dar sun­ku įver­tin­ti, ko­kį po­vei­kį tu­rės. Bet NATO pa­rei­gū­nai, kas po­rą me­tų tik­ri­nan­tys ka­riuo­me­nę, įvai­riais kam­pais ap­žiū­rin­tys, so­cia­li­nę da­lį įver­ti­no la­bai po­zi­ty­viai, la­bai pa­lan­kiai, kaip prie­mo­nę, ska­ti­nan­čią ka­rių mo­ty­va­ci­ją.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju ger­bia­mam mi­nist­rui. Jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus. Da­bar mo­ty­vai už, prieš. V. Ra­ku­tis – už. Pra­šom.

V. RAKUTIS (TS-LKDF). Aš ma­nau, kad ši­tas pa­ke­tas yra di­de­lio dar­bo re­zul­ta­tas. Iš­spręs­ta daug įvai­rių pro­ble­mų, truk­džiu­sių žmo­nėms pa­si­ti­kė­ti šia tar­ny­ba ir siek­ti aukš­tu­mų. Aš no­rė­čiau la­bai pa­brėž­ti Ka­ro aka­de­mi­jos su­de­da­mą­ją da­lį, kai yra kal­ba­ma apie stu­di­jų iš­plė­ti­mą pla­tes­niais skai­čiais. Kai mes kal­ba­me apie vi­suo­ti­nės gy­ny­bos prin­ci­pą, šiuo me­tu Ka­ro aka­de­mi­ja tu­rė­tų bū­ti ne tik ka­riū­nų, ne tik ka­ri­nin­kų ren­gi­mo mo­kyk­la, bet ir vi­sų kra­što ap­sau­gos spe­cia­lis­tų ug­dy­mo vie­ta. Ma­nau, toks jos veik­los iš­plė­ti­mas tik­rai pri­si­dės prie ben­dro mū­sų kraš­to pa­jė­gu­mo su­stip­ri­ni­mo.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Mo­ty­vai iš­sa­ky­ti. Prieš nie­kas ne­kal­bės. Bal­suo­si­me tam nu­ma­ty­tu lai­ku. Čia ger­bia­mi ko­le­gos klau­sia. Kaip nu­ma­ty­ta, 11 val. 45 min. pra­si­dės bal­sa­vi­mo lan­gas, ma­ty­si­me pa­gal dar­bo­tvarkę, ar dar pro­jek­tus svars­ty­si­me ir iš­kart bal­suo­si­me, ar kaip nors ki­taip.

 

11.29 val.

Kraš­to ap­sau­gos sis­te­mos or­ga­ni­za­vi­mo ir ka­ro tar­ny­bos įsta­ty­mo Nr. VIII-723 59 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2534 (pa­tei­ki­mas)

 

Da­bar dar­bo­tvarkės 1-5 klau­si­mas – Kraš­to ap­sau­gos sis­te­mos or­ga­ni­za­vi­mo ir ka­ro tar­ny­bos įsta­ty­mo 59 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2534. Ger­bia­mas K. Vil­kaus­kas mums pa­teiks pro­jek­tą. Pra­šom.

K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, Kra­š­to ap­sau­gos sa­va­no­rių pa­jė­gos – ne­at­ski­ria­ma mo­der­niai or­ga­ni­zuo­ja­mos Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės da­lis. Jos už­duo­tis – pa­si­ruoš­ti te­ri­to­ri­nei kraš­to gy­ny­bai. Ka­riai sa­va­no­riai per pra­ty­bas mo­ko­si ko­vo­ti ma­žais ko­vi­niais vie­ne­tais jiems ge­rai pa­žįs­ta­mo­je ap­lin­ko­je, reng­ti pa­sa­las, grei­tus ap­šau­dy­mus, sa­bo­tuo­ti ir pa­na­šiai. Jei­gu sa­vo ša­ly­je su­lauk­tu­me prie­šiš­kai nu­si­tei­ku­sių pa­jė­gų, ka­riai sa­va­no­riai bū­tų tie, ku­rie pa­si­rū­pin­tų, kad prie­šams mū­sų že­mė­je bū­tų ypač ne­mie­la: kad mū­sų upės bū­tų srau­nes­nės, mū­sų pel­kės gi­les­nės, mū­sų nak­tys šal­tes­nės, mū­sų miš­kai du kar­tus gū­des­ni. Dėl to tei­kiu šį įsta­ty­mo pro­jek­tą, siū­lau jį pa­pil­dy­ti (59 straips­nį) nau­ja 22 da­li­mi ir ka­riui sa­va­no­riui, jo mo­ty­vuo­tu pra­šy­mu ir darb­da­vio su­ti­ki­mu, sa­vai­tės, ei­nan­čios po sa­vait­ga­li­nių pla­ni­nių pra­ty­bų, die­no­mis ga­li bū­ti su­teik­tos iki dvie­jų ka­len­do­ri­nių die­nų ne­ap­mo­ka­mos atos­to­gos, sie­kiant vi­siš­kai at­kur­ti jo dar­bin­gu­mą, rei­ka­lin­gą tin­ka­mai at­lik­ti dar­bi­nę pro­fe­si­nę veik­lą. Ben­dra šių atos­to­gų truk­mė ne­ga­li bū­ti il­ges­nė kaip 24 ka­len­dori­nės die­nos per me­tus. Siū­lau pri­tar­ti ši­tam pro­jek­tui ir pri­si­jung­ti prie prieš tai pa­teik­to pro­jek­to, mo­ty­vuo­jant tiek pro­fe­si­nės ka­ro tar­ny­bos, tiek ypač ka­rius sa­va­no­rius. Ačiū, lau­kiu klau­si­mų.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti ke­le­tas Sei­mo na­rių. Pir­ma­sis – ger­bia­mas A. Po­cius. Pra­šom.

A. POCIUS (TS-LKDF). Ačiū vi­sų pir­ma, Kęs­tu­ti, už jū­sų ini­cia­ty­vą. Jūs, kaip ka­rys, bu­vęs sa­va­no­ris, pui­kiai su­pran­ta­te ir ži­no­te tas ak­tu­a­li­jas. Ma­no klau­si­mas yra toks: ar jums te­ko ben­drau­ti su darb­da­viais, na, šiek tiek, ir kaip jie žiū­ri į to­kį jū­sų siū­ly­mą pa­rem­ti ka­rius sa­va­no­rius bū­tent to­kiu bū­du, su­da­rant ga­li­my­bę jiems po sa­vait­ga­lio pra­ty­bų tu­rė­ti po­rą iš­ei­gi­nių die­nų, kad jie ga­lė­tų pail­sė­ti ir to­liau dirb­ti tą dar­bą, ku­rį jie dir­ba?

K. VILKAUSKAS (LSDPF). Iš tik­rų­jų su vi­sais darb­da­viais ne­su­si­sie­kiau, nes tai yra fi­ziš­kai ne­įma­no­ma. Aiš­ku, tu­riu pa­tir­ties ir dau­gu­ma darb­da­vių at­si­lie­pia į ka­rių sa­va­no­rių pra­šy­mus. Ši­tas įsta­ty­mo pro­jek­tas pa­dės la­biau su­tar­ti ir aiš­kiau iš­reikš­ti sie­kį tiek ka­riams sa­va­no­riams, tiek pa­leng­vins darb­da­viui jo sie­kį pri­si­dė­ti prie kraš­to ap­sau­gos, gy­ny­bos.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Jums klau­si­mų už­duos ger­bia­mas S. Tu­mė­nas. Pra­šom.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Ger­bia­mas ko­le­ga, ka­ry sa­va­no­ri, jau se­niai mes čia, Sei­mo sa­lė­je, gir­dė­jo­me to­kį po­etiš­ką įsta­ty­mo pri­sta­ty­mą, to­kią lie­tu­vių ko­vo­to­jų dva­sią, kur prie­šams lin­ki­ma, kad pel­kės bū­tų gi­les­nės, kad nak­tys šal­tes­nės, kad miš­kai du­kart gū­des­ni. Tai čia nu­tei­kia ko­vin­gai ta jū­sų įžan­ga. Bet ar jūs ne­mąs­tė­te, ar tik­rai yra to­kių darb­da­vių, ku­rie ig­no­ruo­ja, ma­ty­da­mi, kad ka­riai sa­va­no­riai dir­ba, per­vargs­ta, bū­na įvai­rių pro­ble­mų, ar yra to­kių darb­da­vių, ku­rie ne­iš­lei­džia?

Ir ant­ras, ma­no nuo­mo­ne, svar­bes­nis da­ly­kas, kad ne­ap­mo­ka­mas atos­to­gas ima­me eks­tre­ma­liais at­ve­jais: mir­ties at­ve­ju, ar­ti­mų­jų li­gos, vai­kų li­gos. Ar jūs ne­ma­ny­tu­mė­te, kad reik­tų mąs­ty­ti apie ko­dek­so pa­kei­ti­mą, įtei­si­nant ka­riams sa­va­no­riams ap­mo­ka­mas die­nas, ap­mo­ka­mas atos­to­gų die­nas? Ar dėl to ne­bu­vo tar­ta­si su ins­ti­tu­ci­jo­mis?

K. VILKAUSKAS (LSDPF). Mie­las ko­le­ga, aš esu pa­tei­kęs dar vie­ną įsta­ty­mo pro­jek­tą, ku­ris per­ėjo po pa­tei­ki­mo, ten yra ir­gi įdė­ta bū­tent pa­gal Tei­sės de­par­ta­men­tą, ten jau yra su­si­ję su Dar­bo ko­dek­su, kad ga­lė­tų bū­ti vie­na die­na ka­riui sa­va­no­riui ap­mo­ka­ma. Ta­čiau jis da­bar dar ne­pa­sie­kė svars­ty­mo sta­di­jos. Dar kar­tą pa­kar­to­siu, kad darb­da­viams tai pa­dė­tų tei­siš­kai aiš­kiai tam ka­riui sa­va­no­riui su­teik­ti po­il­sio ga­li­my­bę, nes pra­ty­bos, kal­ba­me apie vi­suo­ti­nes pra­ty­bas, yra ga­na sun­kios ir var­gi­nan­čios, aš pats esu jo­se da­ly­va­vęs. Ma­nau, jau grį­žus po tų pra­ty­bų, nes vis tiek jos yra in­ten­sy­vios ir bū­na be­mie­gių nak­tų, kai rei­kia at­lik­ti ko­vi­nes už­duo­tis, esant įvai­rioms si­tu­a­ci­joms, tai tik­rai pa­dė­tų su­si­tar­ti tie­siog darb­da­viui dar ge­riau, reg­la­men­tuo­tai su ka­riu sa­va­no­riu.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Da­bar, ka­dan­gi ger­bia­mo R. Šar­knic­ko ne­ma­tau, tai ger­bia­mas A. Anu­šaus­kas klau­sia. Pra­šau.

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ger­bia­mas ko­le­ga, pir­miau­sia aš ma­nau, kad ir darb­da­viai tu­ri bū­ti su­in­te­re­suo­ti, kad ka­riai sa­va­no­riai bū­tų at­leis­ti nuo dar­bo, kai yra pa­šau­kia­mi į tar­ny­bą. Bet dėl ne­mo­ka­mų atos­to­gų jūs ne­gal­vo­ja­te, kad vis dėl­to rei­kė­tų (tiek ir mo­ka­mų, ly­giai tas pats) tai­sy­ti, pil­dy­ti Dar­bo ko­dek­so 137 straips­nį? Tie­siog tai yra net ne šio įsta­ty­mo re­gu­lia­vi­mo da­ly­kas. Pa­pil­do­mų atos­to­gų su­tei­ki­mas, ne­mo­ka­mų atos­to­gų su­tei­ki­mas jau iš es­mės, kai san­ty­kis sa­va­no­rio nu­trūks­ta su ka­riuo­me­ne, ji­sai jau ne­be­pa­šauk­tas į tar­ny­bą… Čia san­ty­kiai su darb­da­viu, darb­da­vio su­in­te­re­suo­tu­mas ir iš prin­ci­po to­kie da­ly­kai svars­to­mi Tri­ša­lė­je ta­ry­bo­je.

K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas mi­nist­re. Aš prieš tai ir mi­nė­jau, kad jū­sų pa­teik­tas įsta­ty­mas ap­ima vi­są mo­ty­va­ci­nį pa­ke­tą tiek pri­va­lo­mo­sios ka­ro tar­ny­bos, tiek ka­rių sa­va­no­rių. Ma­nau, tik­rai mes ga­lė­tu­me po pa­tei­ki­mo šį pro­jek­tą svars­ty­ti ben­dra­me jū­sų pa­teik­to pro­jek­to kon­teks­te. Tai, ma­nau, ši­tuos klau­si­mus ga­li­ma iš­spręs­ti.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Pas­ku­ti­nis klau­sia ger­bia­mas S. Jo­vai­ša. Pra­šau.

S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū po­sė­džio pir­mi­nin­kui. Ger­bia­mas ko­le­ga, aš po­ros to­kių pa­tiks­li­ni­mų no­rė­čiau. Pir­miau­sia rei­kė­tų tur­būt sa­va­no­riui prieš pa­tei­kiant pra­šy­mą darb­da­viui pa­teik­ti ko­kį nors įro­dy­mą, kad jis tik­rai da­ly­va­vo, ar ne? Ma­ža kur jis ga­li bū­ti, at­eis be nie­ko, sa­kys: aš da­ly­va­vau ten ir su­teik man 2 die­nas.

Ant­ras da­ly­kas, kas, ma­nau, yra svar­biau. Čia jūs ra­šo­te, kad mo­ty­vuo­tu pra­šy­mu ir darb­da­vio su­ti­ki­mu. O kas, jei­gu darb­da­vys ne­su­tin­ka? Tai ta­da jis atos­to­gų ne­gau­tų. Jei­gu mes iš­brauk­tu­me šią da­lį ir pa­lik­tu­me tik­tai „pra­šy­mu“, ten jau de­ry­bos dėl 1 ar 2 die­nų su darb­da­viu, čia vis­kas su­pran­ta­ma, bet jei­gu mes pa­ra­šo­me „su darb­da­vio su­ti­ki­mu“ ir jis ne­su­tin­ka, tai fak­tiš­kai ta­da ne­veiks­min­gas čia šis pa­siū­ly­mas. Kaip jūs iš­spręs­tu­mė­te? Ačiū.

K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas ko­le­ga. Taip, jūs tei­sus, čia ši­tas ak­cen­tuo­ja­mas mo­ty­va­ci­nis bū­tent su­ta­ri­mo at­ve­ju, tai yra kai pri­ta­rė darb­da­vys. Bet prieš tai, kaip mi­nė­jo­me, mes ga­li­me tas są­ly­gas tvar­ky­ti – griež­tin­ti ar pa­na­šiai, ar nu­ma­ty­ti tas mo­ka­mas atos­to­gas. Bū­tent, kaip ir mi­nė­jau, tai ga­li­ma da­ry­ti ta­me la­bai ge­rai prieš tai ger­bia­mo mi­nist­ro pa­teik­ta­me vi­sa­me mo­ty­va­ci­nia­me pa­ke­te ir tai su­tvar­ky­ti.

O dėl pa­čių ka­rių įro­dy­mų, kad jie bu­vo, tai yra pa­šau­ki­mas. Kiek­vie­na ka­rių sa­va­no­rių kuo­pa ka­riui sa­va­no­riui tei­kia pa­šau­ki­mą ir tai yra įro­dy­mas, kad jis da­ly­va­vo.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus. Ačiū už pa­tei­ki­mą.

Da­bar mo­ty­vai. Už – ger­bia­mas A. Pet­ro­šius. Pra­šau.

A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Iš tie­sų mes, ma­tyt, tu­ri­me bū­ti dė­kin­gi ka­riams sa­va­no­riams už tą sa­va­no­rys­tės lai­ką, spe­ci­fiš­kai ski­ria­mą Lie­tu­vai ir tar­nys­tei Lie­tu­vai bei pa­si­ren­gi­mui. Iš tie­sų ger­bia­mas Kęs­tu­tis jau mi­nė­jo, kad su ko­le­go­mis yra įre­gist­ra­vęs ir ki­tą pro­jek­tą, ku­ris pa­tei­ki­mo sta­di­ją yra per­ėjęs anks­čiau ir dėl ku­rio ne­gau­ta tei­gia­ma Vy­riau­sy­bės iš­va­da, kuo­met kal­ba­me apie ga­li­my­bę ka­riams sa­va­no­riams po to­kių pra­ty­bų su­teik­ti 1 mo­ka­mą die­ną tik­tai mo­ty­vuo­tu jų pra­šy­mu. Šian­dien, ma­no gal­va, ši­tas pro­jek­tas yra kur kas vi­sa­pu­siš­kes­nis ir la­biau pri­im­ti­nas, jei­gu lai­ko­mės po­zi­ci­jos, kad ka­rys sa­va­no­ris sa­va­no­riš­kai at­lie­ka tą veik­lą. Dar­bų bū­na įvai­rių, ar ne, kur gal­būt yra ga­na su­dė­tin­ga ne­pla­nuo­tai iš­leis­ti tų lais­vų die­nų tam tik­rus as­me­nis, ku­rie už­si­i­ma sa­va­no­rys­tės veik­la. Šiuo at­ve­ju šis pro­jek­tas at­lie­pia ši­tą as­pek­tą ir kal­ba­me apie tai, kad tu­ri bū­ti ir mo­ty­vuo­tas pra­šy­mas, ir darb­da­vio su­ti­ki­mas. Va­di­na­si, jie tu­ri su­si­tar­ti. Man at­ro­do, ga­na vi­sa­pu­siš­kas va­rian­tas. 2 ne­mo­ka­mos atos­to­gų die­nos ir­gi, ma­tyt, yra tai, ko ra­cio­na­liai ga­li­ma ti­kė­tis.

Įver­ti­nę abu pro­jek­tus kartu, tiek pir­mi­nį, tiek ant­ri­nį pa­teik­tą, juos su­jun­gę, ma­nau, tik­rai ga­li­me ras­ti vi­siems tin­ka­mą spren­di­mą, tin­ka­mai įver­tin­ti ši­tą veik­lą per tą sa­va­no­riš­ko da­ly­va­vi­mo šio­je veik­lo­je priz­mę. Na, jei­gu rei­ka­lin­gi tam tik­ri įsta­ty­mi­niai pa­kei­ti­mai Dar­bo ko­dek­so, tai čia ma­tant ši­tuos po­rei­kius ga­li­ma tik­rai pa­pil­dy­ti ir už­re­gist­ruo­ti pa­pil­do­mus tei­sės ak­tus. Šian­dien tik­rai ši­tas pro­jek­tas, ka­dan­gi nė­ra įpa­rei­go­jan­tis darb­da­vio prie­var­ta at­lik­ti kaž­ko­kius veiks­mus, tik­rai nu­si­pel­no, ma­tyt, pri­ta­ri­mo pa­tei­ki­mo sta­di­jo­je ir ra­gi­nu ko­le­gas bal­suo­ti už.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju, prieš ne­bus kal­ban­čių. Tai­gi bal­suo­si­me, kai bus lai­kas, jau ne­tru­kus.

 

11.40 val.

Vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių įstai­gų dar­buo­to­jų dar­bo ap­mo­kė­ji­mo ir ko­mi­si­jų na­rių at­ly­gio už dar­bą įsta­ty­mo Nr. XIII-198 pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3187, Vals­ty­bės po­li­ti­kų ir vals­ty­bės pa­rei­gū­nų dar­bo ap­mo­kė­ji­mo įsta­ty­mo Nr. VIII-1904 pakei­ti­mo įsta­ty­mo Nr. XIV-2012 1 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3188, Švie­ti­mo įsta­ty­mo Nr. I-1489 59 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3189, Vals­ty­bės tar­ny­bos įsta­ty­mo Nr. VIII-1316 pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo Nr. XIV-1985 2 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3190, Vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių įstai­gų dar­buo­to­jų dar­bo ap­mo­kė­ji­mo ir ko­mi­si­jų na­rių at­ly­gio už dar­bą įsta­ty­mo Nr. XIII-198 7 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo Nr. XIV-1731 pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siu ga­lios įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3191, Vie­šų­jų įstai­gų, ku­rių sa­vi­nin­kė ar da­li­nin­kė, tu­rin­ti dau­giau ne­gu pu­sę bal­sų vi­suo­ti­nia­me da­li­nin­kų su­si­rin­ki­me, yra vals­ty­bė ar sa­vi­val­dy­bė, va­do­vų ir darbuo­to­jų dar­bo ap­mo­kė­ji­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3192 (pa­tei­ki­mas)

 

Per­ei­na­me prie ki­to klau­si­mo – 1-6.1. 1-6.2, 1-6.3, 1-6.4, 1-6.5, 1-6.6. Tai yra pro­jek­tas Nr. XIVP-3187 – Val­s­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių įstai­gų dar­buo­to­jų dar­bo ap­mo­kė­ji­mo įsta­ty­mas ir ki­ti ly­di­mie­ji su­si­ję pro­jek­tai. Kvie­čiu ger­bia­mą­jį vi­ce­mi­nist­rą V. Ši­lins­ką į tri­bū­ną pa­teik­ti.

V. ŠILINSKAS. La­ba die­na, ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai. Pra­dė­siu įžan­gą nuo tru­pu­tį to­liau. Pi­lie­čių lai­mę vals­ty­bė­je la­biau­siai le­mia vie­šų­jų pa­slau­gų ko­ky­bė – ne kie­ky­bė, bet ko­ky­bė, nes pi­lie­čiai yra lai­min­gi ir pa­ten­kin­ti sa­vo vals­ty­be ir Nau­jo­jo­je Ze­lan­di­jo­je, ir Ny­der­lan­duo­se, kur vie­šų­jų pa­slau­gų yra są­ly­gi­nai ma­žiau, bet ir Skan­di­na­vi­jo­je, kur ši­tų pa­slau­gų yra daug. Ben­dra yra ši­tų pa­slau­gų ko­ky­bė. Ko­kią mes tu­ri­me si­tu­a­ci­ją Lie­tu­vo­je?

Tai vi­sų pir­ma at­ly­gi­ni­mai. Tru­pu­tį mi­tas yra, kad jie že­mi, nes vi­du­ti­niai at­ly­gi­ni­mai vie­ša­ja­me sek­to­riu­je yra di­des­ni ne­gu pri­va­čia­me sek­to­riu­je. Iš­lei­džia­me Lie­tu­vo­je vie­šo­jo sek­to­riaus at­ly­gi­ni­mams dau­giau nuo BVP, ne­gu tai da­ro vo­kie­čiai ar EBPO ša­lių vi­dur­kis. Si­tu­a­ci­ja nė­ra vie­na­reikš­mė, nes pui­kiai su­pran­ta­me, kad vi­du­ti­nis dy­dis pa­sle­pia daug ne­ly­gy­bės ir pa­tys žmo­nės, kuo­met yra ap­klau­sia­mi, daž­nai at­sa­ko, kad yra di­de­lis vi­di­nis ne­tei­sin­gu­mas. Ne­ma­ža ap­klau­sa bu­vo, tik apie 40 % žmo­nių at­sa­kė, kad jie su­tin­ka, kad jų at­ly­gi­ni­mas ati­tin­ka tai, ką jie gau­tų rin­ko­je, ar­ba kad ati­tin­ka tai, ką da­ro ki­ti ko­le­gos, įstai­ga.

Pro­ble­ma yra ta, kad mes šiuo at­ve­ju vie­ša­ja­me sek­to­riu­je daž­nai per­mo­ka­me už že­mą kva­li­fi­ka­ci­ją ir ne­pa­kan­ka­mai mo­ka­me už at­sa­kin­gą ir aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos dar­bą. Daug iš­lei­džia­me ap­skri­tai, nes mes tu­ri­me di­de­lį vie­šą­jį sek­to­rių – be­veik 30 % dar­buo­to­jų Lie­tu­vo­je dir­ba vie­ša­ja­me sek­to­riu­je. Iš va­dy­bos iš­ei­na, kad mes daž­nai pro­ble­mas – pa­slau­gų ne­pa­kan­ka­mu­mą ar ko­ky­bės ne­pa­kan­ka­mu­mą – spręs­da­vo­me pa­pil­do­mo­mis ran­ko­mis, o ne ge­res­ne žmo­nių kva­li­fi­ka­ci­ja ir aukš­tes­ne va­dy­bos ko­ky­be.

Ką da­ro pa­žan­gios vals­ty­bės ir ką šiuo at­ve­ju rei­kia da­ry­ti? Ži­no­te, ir S. P. Džob­sas sa­kė: aš ne tam sam­dau pro­tin­gus žmo­nes, kad liep­čiau jiems, ką rei­kia da­ry­ti, – aš sam­dau pro­tin­gus žmo­nes, kad jie man pa­sa­ky­tų, ką rei­kia da­ry­ti. Ten, kur tu­ri­me efek­ty­vų vie­šą­jį sek­to­rių, yra stip­riai de­cen­tra­li­zuo­tas spren­di­mų pri­ėmi­mas. Tai reiš­kia, kad sam­do­mi ir ug­do­mi pro­tin­gi va­do­vai ir lei­džia­ma jiems spręs­ti. Ry­tų Eu­ro­pai, ne tik Lie­tu­vai, yra bū­din­gas itin cen­tra­li­zuo­tas spren­di­mų pri­ėmi­mas. Šiuo at­ve­ju jūs, ger­bia­mie­ji Tau­tos at­sto­vai, daž­nu at­ve­ju spren­džia­te, kiek koks žmo­gus įstai­go­je už­dirbs. Aki­vaiz­du, kad ne taip tu­rė­tų bū­ti, aki­vaiz­du, kad įstai­ga kar­tu su ko­lek­ty­vu ir su va­do­vu spręs­da­ma tu­rė­tų nu­spręs­ti, ko­kia ap­mo­kė­ji­mo sis­te­ma tu­ri bū­ti, už ką mes mo­ty­vuo­ja­me ir kaip ska­ti­na­me žmo­nes.

Vals­ty­bės tar­ny­bos po­ky­čiai bū­tent ir ei­na ta kryp­ti­mi, mes ar­tė­si­me šiuo at­ve­ju link Skan­di­na­vi­jos ir Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos, bet dar tik­rai ne­pa­siek­si­me to ly­gio de­cen­tra­li­za­ci­jos ke­liu. Tai reiš­kia, kad dau­giau spren­di­mų bus pri­ima­ma įstai­gos va­do­vo lyg­me­niu, o ne Sei­me. Jau yra pri­im­tas Vals­ty­bės tar­ny­bos įsta­ty­mas bū­tent ši­tuo prin­ci­pu ir da­bar ei­na­me to­liau tuo pa­čiu prin­ci­pu su biu­dže­ti­nių įstai­gų dar­buo­to­jų ap­mo­kė­ji­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mais. Tai bū­tų stip­res­ni va­do­vai ir dau­giau at­sa­ko­my­bės jiems, di­des­nė ga­li­my­bė mo­kė­ti dau­giau dar­buo­to­jams, įstai­gų va­do­vams di­dė­ja mi­ni­ma­lūs, mak­si­ma­lūs rė­žiai, ki­tiems dar­buo­to­jams di­dė­ja mi­ni­ma­lūs ir mak­si­ma­lūs rė­žiai taip pat.

Iš­lai­ko­me tam tik­ras iš­ly­gas, nes vis dėl­to gir­di­me so­cia­li­nius part­ne­rius. Pa­vyz­džiui, so­cia­li­niams dar­buo­to­jams lie­ka įsta­ty­mu pa­di­din­ti ko­e­fi­cien­tai, ga­li vir­šy­ti va­do­vų tam tik­rų dar­buo­to­jų at­ly­gi­ni­mas spe­ci­fi­niais da­ly­kais, kai yra pri­pa­žin­ti kul­tū­ros, me­no dar­buo­to­jai ir ki­tais at­ve­jais. Tai iš­lai­ko­mos iš­im­tys, ku­rios yra svar­bios jau esa­miems dar­buo­to­jams.

Jei­gu įsta­ty­mai bus pri­im­ti, tai bus be­veik 39 mln. eu­rų skir­ta mi­ni­ma­liems ko­e­fi­cien­tams pa­di­din­ti. Čia yra, ma­to­te, in­di­kuo­ja­ma, kiek ir kam di­dė­tų. Va­do­vų ši­to­je gru­pė­je yra ne­daug, va­do­vų yra apie 120 žmo­nių, ku­rie ir gau­na mi­ni­ma­lius ar šiek tiek di­des­nius ko­e­fi­cien­tus. Čia di­džio­ji su­ma tik­rai ei­na ne va­do­vams, o dar­buo­to­jams, jų pa­lies­tų apie 48 tūkst.

Taip pat kar­tu šiuo įsta­ty­mu di­di­na­mas pe­da­go­gi­nių dar­buo­to­jų dar­bo už­mo­kes­tis. Jiems iš va­dy­bos nė­ra po­ky­čių, tai yra lie­ka vis dar de­ta­liai reg­la­men­tuo­ta įsta­ty­mu. Tie­siog ma­no­me, kad nė­ra šiuo me­tu tin­ka­mas lai­kas keis­ti ir per­ei­ti prie ki­to­kios va­dy­bos sis­te­mos. Bet jei­gu žiū­rė­tu­me į Va­ka­rus, tai Vy­riau­sy­bei su­si­ta­rus su dar­buo­to­jų at­sto­vais, su­si­ta­ri­mai pa­pras­tai tvir­ti­na­mi ko­lek­ty­vi­nė­se su­tar­ty­se. Pas mus yra prak­ti­ka, kad ši­tie su­si­ta­ri­mai tvir­ti­na­mi įsta­ty­mu ir mes ši­tos prak­ti­kos vis dar lai­ko­mės. Ma­tyt, at­ei­ties kar­toms bus pa­keis­ti. Čia ma­to­te, kiek yra di­di­na­ma. Reikš­min­gas di­di­ni­mas ir tik­rai dau­giau ne­gu ki­tų vie­šo­jo sek­to­riaus dar­buo­to­jų augs pe­da­go­gų at­ly­gi­ni­mai. Pa­gal tuos di­di­ni­mus ir eko­no­mi­nės rai­dos sce­na­ri­jų, kas yra Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos pla­nuo­ja­ma (o jų prog­no­zės bū­na tiks­liau­sios), tu­rė­tų pa­siek­ti 130 % vi­du­ti­nio at­ly­gi­ni­mo, kaip tai yra su­si­tar­ta.

Taip pat ir tam tik­ros ska­ti­ni­mo sis­te­mos biu­dže­ti­nių įstai­gų dar­buo­to­jų pri­ar­ti­na­ma prie Vals­ty­bės tar­ny­bos įsta­ty­mo tam, kad iš­veng­tu­me tos si­tu­a­ci­jos, kad vie­ša­ja­me sek­to­riu­je vie­ni žmo­nės dir­ba pa­gal vie­nas sis­te­mas, o ki­ti pa­gal ki­tas, o kar­tais net ir to­je pa­čio­je įstai­go­je dir­ba­ma pa­gal dvi skir­tin­gas sis­te­mas, o tai di­di­na žmo­nių ne­pa­si­ten­ki­ni­mą, ko­dėl man mo­ka­ma vie­naip, o tau ki­taip, ne­pri­klau­so­mai nuo to, kad ga­lu­ti­nis dy­dis gal­būt yra ir vie­no­das ar pa­na­šus. Žmo­nėms rei­kia vie­no­dų ir tei­sin­go ap­mo­kė­ji­mo sis­te­mų, mes tai la­biau įga­lin­tu­me. Iki ga­lo vie­no­dai ne­bus. Vis dėl­to iš­lie­ka tam tik­rų niu­an­sų, kur ir so­cia­li­niai part­ne­riai ban­dė iš­lai­ky­ti, tai liks. Pa­vyz­dys yra kin­ta­mo­ji da­lis. Biu­dže­ti­nėms įstai­goms jos yra svar­bi da­lis ir mes nu­ma­to­me, kad bus tiek per­ei­na­muo­ju lai­ko­tar­piu ga­li­my­bė ją iš­lai­ky­ti me­tus, tiek at­ei­ty­je, jei­gu tai bus įtvir­tin­ta ko­lek­ty­vi­nė­je su­tar­ty­je ar­ba dar­bo ap­mo­kė­ji­mo sis­te­mo­je.

Taip pat yra tam tik­rų po­ky­čių ly­di­muo­siuo­se tei­sės ak­tuo­se, kad, pa­vyz­džiui, at­krei­pia­me dė­me­sį, kad pa­gal vals­ty­bės tar­ny­bos re­for­mą da­lis tar­nau­to­jų taps dar­bo su­tar­ti­nin­kais. Ki­lo daug klau­si­mų ir ne­už­tik­rin­tu­mo žmo­nėms: kas nu­tiks su ma­no atos­to­go­mis, kuo­met aš bu­vau vals­ty­bės tar­nau­to­jas, o da­bar lik­siu dar­bo su­tar­ti­nin­kas? Kad žmo­nėms ne­kil­tų abe­jo­nių, mes aiš­kiai įtvir­ti­na­me įsta­ty­mu, kad atos­to­gos lie­ka, per­si­ke­lia, kad ne­dings­ta ši­tos ga­ran­ti­jos, kad žmo­nėms bū­tų ra­miau.

Vie­šų­jų įstai­gų va­do­vų dau­giau­sia ap­mo­kė­ji­mo reg­la­men­ta­vi­mo pa­kei­ti­mas ir šiek tiek dar­buo­to­jų reg­la­men­ta­vi­mo, bet va­do­vų pa­kei­ti­mai ar­tė­ja link to, kas yra la­biau vals­ty­bės val­do­mų įmo­nių ne­gu kad vals­ty­bės tar­ny­bos, nes vals­ty­bės val­do­mų įmo­nių ap­mo­kė­ji­mo yra jau se­niau pa­da­ry­ta re­for­ma. Ma­to­me, kad pa­si­tvir­ti­no. Ma­to­me, kad vals­ty­bės val­do­mo­se įmo­nė­se ir vie­šo­jo sek­to­riaus at­ly­gi­ni­mai yra pa­kan­ka­mai ge­ri, ir efek­ty­vu­mas, ir re­zul­ta­tai. Tik­rai pa­si­vir­ti­nu­si re­for­ma ir ta kryp­ti­mi ei­na­me bū­tent ir su vie­šų­jų įstai­gų va­do­vų dar­bo ap­mo­kė­ji­mu, kur vėl­gi tas pats prin­ci­pas, kad at­si­ran­da di­des­nis lanks­tu­mas.

Dėl dar­buo­to­jų at­si­ran­da ba­zi­nės nuo­sta­tos, dėl vie­šų­jų įstai­gų dar­buo­to­jų mo­kė­ji­mo, bet tai vėl­gi nė­ra de­ta­lus reg­la­men­ta­vi­mas. Šiuo at­ve­ju esa­me pri­vers­ti šiek tiek Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo prak­ti­kos nu­sta­ty­ti tam tik­rą reg­la­men­ta­vi­mą, bent jau ba­zi­nį įsta­ty­mą. Ma­no as­me­ni­ne nuo­mo­ne, jis nė­ra bū­ti­nas ir nie­kas ne­pra­šė, kad jo rei­kė­tų, bet tei­si­nin­kai rei­ka­lau­ja ir aš pats tei­si­nin­kas tu­riu at­si­žvelg­ti. Dė­ko­ju. Pa­si­ruo­šęs at­sa­ky­ti į jū­sų klau­si­mus.

PIRMININKAS. La­bai ačiū, nes ma­niau, kad dar tik įpu­sė­jo­te. Džiau­giuo­si už to­kį iš­sa­mų pri­sta­ty­mą su skaid­rė­mis, bet la­bai daug ko­le­gų no­ri pa­klaus­ti, dėl to rei­kia orien­tuo­tis ir į tai. Pir­mas klau­sia ger­bia­mas S. Tu­mė­nas. Pra­šau.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Ger­bia­ma­sis vi­ce­mi­nist­re, ačiū už pri­sta­ty­mą. Šian­dien Sei­me tu­ri­me daug sve­čių, moks­lei­vių. Tai yra Lie­tu­vos at­ei­tis. Ar di­dės jų mo­ky­to­jų at­ly­gi­ni­mai, pe­da­go­gi­nių dar­buo­to­jų at­ly­gi­ni­mai, kaip tik yra su­si­ję su jū­sų ši­tuo įsta­ty­mu. De­ja, va­kar Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­te Lie­tu­vos mo­ky­to­jai iš­gir­do ži­nią, kad nė vie­nam siū­ly­mui di­din­ti at­ly­gi­ni­mus ne­bu­vo pri­tar­ta, ne­svar­bu, kad juos tei­kia ar at­ski­ri Sei­mo na­riai, ar frak­ci­jos, ir daž­nai bu­vo ne­pri­tar­ta ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko le­mia­mu žo­džiu. Ko­kia prie­žas­tis? Ar jūs mi­nist­rų, vi­ce­mi­nist­rų lyg­me­niu tuos da­ly­kus ap­ta­ria­te ir duo­da­te nu­ro­dy­mą ko­mi­te­tui, kad jis nie­kam ne­pri­tar­tų, nes ne­va jūs to­kiais tei­kia­mais įsta­ty­mais iš­sprę­si­te pro­ble­mas ir pa­di­dės at­lygi­ni­mai mo­ky­to­jams, pe­da­go­gi­niams dar­buo­to­jams nuo 2024 me­tų? Ar čia taip at­si­tik­ti­nai vyks­ta tie da­ly­kai? Ar jūs de­ri­na­te su…

PIRMININKAS. Lai­kas!

S. TUMĖNAS (LVŽSF). …su švie­ti­mo mi­nist­ru de­ri­na­te tuos da­ly­kus?

PIRMININKAS. Vis­kas, lai­kas. La­bai jau…

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, vi­ce­pir­mi­nin­ke. Ačiū.

PIRMININKAS. Pra­šo­me.

V. ŠILINSKAS. Ačiū. Dar kar­tą ak­cen­tuo­ju, kad pe­da­go­gų at­ly­gi­ni­mai di­dės ir di­dės reikš­min­gai. Jau ki­tų me­tų biu­dže­te tam yra nu­ma­ty­ta 219 mln. eu­rų, tai yra dau­giau, reikš­min­gai dau­giau ne­gu bet ku­ria­me ki­ta­me sek­to­riu­je. 2025 me­tais, pla­nuo­ja­ma, bus 329 mln. Mo­ky­to­jams at­ly­gi­ni­mas nuo sau­sio 1 die­nos di­dės 10 %, nuo 2024 m. rug­sė­jo 1 d. – dar 10 %, tai yra ben­dra su­ma, ly­gi­nant su šių me­tų gruo­džio 31 die­na, ki­tų me­tų gruo­džio 31 die­ną jų at­ly­gi­ni­mas bus 21 % di­des­nis ne­gu da­bar.

Kaip ži­no­te, vėl­gi čia rei­kia grįž­ti prie va­dy­bos, nes švie­ti­mas yra vie­nin­te­lė sri­tis, ku­riai Lie­tu­vo­je mes ski­ria­me vi­du­ti­nį fi­nan­sa­vi­mą nuo BVP, ly­gi­nant su Eu­ro­pos Są­jun­gos svei­ka­tos ap­sau­gos, so­cia­li­ne sri­ti­mi. Tai klau­si­mas, kur tie pi­ni­gai nu­ei­na ir kaip mes juos efek­ty­viai nau­do­ja­me. Ir pa­nau­do­ti tuos pi­ni­gus taip, kad mo­ky­to­jai gau­tų di­des­nius at­ly­gi­nimus, yra ir va­dy­bos klau­si­mas. Čia ar di­din­ti dau­giau, tai vėl­gi, ma­tyt, pro­ble­ma yra tik ta, iš kur ir kam, iš kur pa­im­ti, nes nie­kas ne­pri­eš­ta­rau­ja, kad mo­ky­to­jai tu­ri bū­ti ap­mo­ka­mi la­bai ge­rai.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju, jūsų no­ri pa­klaus­ti ger­bia­ma L. Na­gie­nė. Pra­šom.

L. NAGIENĖ (DFVL). Ger­bia­mas vi­ce­mi­nist­re, gal ne­rei­kė­jo pa­si­ra­šy­ti ir par­ti­jų su­si­ta­ri­mo dėl švie­ti­mo dar­buo­to­jų dar­bo už­mo­kes­čio ir ki­tų rei­ka­la­vi­mų? Tai vie­na to­kia ma­no re­pli­ka. Ma­no klau­si­mas kon­kre­čiai da­bar apie pe­da­go­gus ir prog­no­zes. Jūs pa­sa­kė­te, kad prog­no­zės yra pa­čios tiks­liau­sios, ta­čiau mes tu­ri­me at­ski­rus do­ku­men­tus ir raš­tus, kur Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos prog­no­zės yra vie­no­kios, ban­ko prog­no­zės yra ki­to­kios, jos žen­kliai ski­ria­si. Tai ku­rio­mis prog­no­zė­mis mes tu­rė­tu­me va­do­vau­tis, jei­gu jūs sa­ko­te, prog­no­zės tiks­liau­sios?

To­liau no­riu pa­klaus­ti. Koks yra pe­da­go­gų kon­tak­ti­nis va­lan­dų skai­čius vie­no pa­rei­gy­bi­nio eta­to dar­bo už­mo­kes­čio, jei­gu jūs mak­si­ma­lų įvar­di­na­te 888 va­lan­das? Ačiū.

V. ŠILINSKAS. Dėl prog­no­zių. Aš as­me­niš­kai žiū­riu Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos prog­no­zes, nes per dau­ge­lį me­tų, kaip pa­žiū­rė­jo­me, jos bū­da­vo tiks­liau­sios. Na, bet jūs ži­no­te, kad pra­ei­tis ne­ga­ran­tuo­ja at­ei­ties, tai kaip at­ei­nan­čiais me­tais bus, aš ne­ga­liu at­sa­ky­ti, ir čia ir­gi ban­dy­mas nu­spė­ti. Tie­siog sa­kau, kad jų eks­per­tai tik­rai ga­na tiks­liai su­prog­no­zuo­da­vo, kiek bū­tų, nes tu­ri dau­giau­sia in­for­ma­ci­jos.

Dėl kon­tak­ti­nių va­lan­dų, at­si­pra­šau, ne­ga­lė­siu at­sa­ky­ti, ne­su įsi­gi­li­nęs tiek į švie­ti­mo sri­ties spe­ci­fi­ką. Ma­čiau tam tik­rų spe­ku­lia­ci­jų, ne spe­ku­lia­ci­jų, bet no­riu at­kreip­ti dė­me­sį, kad kai mes skai­čiuo­ja­me at­ly­gi­ni­mus, ma­no nuo­mo­ne, ir aš kai skai­čiuo­ju at­ly­gi­ni­mus, ko­kie yra Lie­tu­vo­je ir už­sie­ny­je, ne pe­da­go­gų, bet ap­skri­tai dar­bo rin­kos, žiū­rė­ti į va­lan­di­nį at­ly­gi­ni­mą, nes kaip pa­vyz­dys… Ge­riau­sia, kai mes žiū­ri­me už va­lan­dą, nes kai mes žiū­ri­me už mė­ne­sį, tai vie­nas žmo­gus gal dir­ba pus­an­tro eta­to ir už­dir­ba per mė­ne­sį vi­sai nor­ma­liai, o ki­tas dir­ba pu­sę me­tų ir iš­ei­na, kad jis už­dir­ba la­bai ma­žai. Ši­to­kiu bū­du tik­rai siū­lau žiū­rė­ti ir kar­tais to pa­si­gen­du.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­si­mą no­ri pa­klaus­ti ger­bia­mas T. To­mi­li­nas, bet aš jo ne­ma­tau sa­lė­je, ar ne? Ta­da ger­bia­ma E. Ru­de­lie­nė. Pra­šom.

E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ačiū, ger­bia­mas vi­ce­mi­nist­re, už pri­sta­ty­mą. Iš­ties ma­to­me, kad po­ky­čiai apims, nors dau­giau­sia klau­si­mų bu­vo apie mo­ky­to­jus, bet fak­tiš­kai vi­sas biu­dže­ti­nes įstai­gas ir šiais pa­kei­ti­mais yra su­tei­kia­ma daug ga­lių įstai­gų va­do­vams. Kaip jūs pats sa­kė­te, kad tu­ri at­ei­ti žmo­nės, ku­riems ne aš tu­riu pa­sa­ky­ti, o kad jie pa­sa­ky­tų, ką rei­kia pa­da­ry­ti. Bet vi­si su­pran­ta­me, kad vie­šų­jų pi­ni­gų, nors po­ky­tis yra di­de­lis, kei­čia­si ir at­ly­gi­ni­mų sis­te­ma, ir vi­sa ki­ta, jų daug, na, la­bai daug ne­at­si­ras. Tai kiek dėl ši­tų vi­sų nu­ma­ty­tų įsta­ty­mo pa­kei­ti­mų, kaip jūs skai­čiuo­ja­te, su­ma­žės dar­buo­to­jų vi­sa­me vie­ša­ja­me sek­to­riu­je? Nes tai, ką gir­džiu, ką sa­ko­te, kad rei­kia di­din­ti efek­ty­vu­mą ir kar­tais gal­būt vie­to­je dvie­jų dar­buo­to­jų pa­si­rink­ti vie­ną efek­ty­viai dir­ban­tį. Tai kaip ma­no­te, kaip čia vyks vis­kas?

V. ŠILINSKAS. Ne, tiks­las nė­ra toks, aš tie­siog ma­tau daug ga­li­my­bių, kad su tuo pa­čiu dar­buo­to­jų skai­čiu­mi mes ga­li­me pa­da­ry­ti ir pa­teik­ti pa­slau­gų daug dau­giau ir daug ge­res­nių. Tiks­las nė­ra pa­da­ry­ti ma­žiau žmo­nių ir ma­žiau pa­slau­gų, tiks­las – dau­giau ir ko­ky­biš­kes­nių vie­šo­jo sek­to­riaus pa­slau­gų pa­da­ry­ti. O tam, kad tai ga­lė­tu­me pa­da­ry­ti, kaip sa­ko va­dy­ba, rei­ka­lin­gi trys da­ly­kai, tai yra žmo­gaus mo­ty­va­ci­ja… O mo­ty­va­ci­ja – tai, aiš­ku, rei­kia už­tik­rin­ti ba­zi­nius da­ly­kus, at­ly­gi­ni­mą, tuš­čiu skran­džiu žmo­gui sun­ku dirb­ti, bet ir už­tik­rin­ti, ką ir daug ty­ri­mų sa­ko, ly­de­rys­tę – va­do­vas, mik­ro­kli­ma­tas, ar tin­ka­mai skirs­to už­duo­tis, ar įga­li­na. Tuo­met yra to­bu­lė­ji­mas ir vi­sos ap­lin­ky­bės – ar mes tin­ka­mus įran­kius duo­da­me, ar tin­ka­mas pa­tal­pas gy­dy­to­jui, ar tin­ka­mas prie­mo­nes pe­da­go­gui. Tai mo­ty­va­ci­ja, kva­li­fi­ka­ci­ja ir ap­lin­ky­bės.

Mes ban­do­me spręs­ti, su­da­ry­ti dau­giau są­ly­gų, kad bū­tų mo­ty­va­ci­ja, kad bū­tų žmo­nių kva­li­fi­ka­ci­ja ir kad bū­tų ap­lin­ky­bės teik­ti ko­ky­biš­kas pa­slau­gas žmo­nėms. Ta­da ir pa­tys žmo­nės jau­čia­si lai­min­ges­ni, ir jie lai­min­ges­ni tei­kia ge­res­nes pa­slau­gas.

Tai kaip sa­ky­ti, jūs tei­sin­gai sa­ko­te, čia per die­ną ne­at­si­ras­tų va­do­vų ir vis­kas per die­ną ne­pa­si­da­rys, bet kiek­vie­na re­for­ma… Aš ly­gi­nu ne su va­rik­lio pa­kei­ti­mu au­to­mo­bi­ly­je, bet su tuo, kad žmo­gus nė­jo į spor­to klu­bą ir pra­dė­jo ei­ti į spor­to klu­bą. Tai jei­gu to­liau nuo­sek­liai ta kryp­ti­mi dirb­si­me, įga­lin­si­me va­do­vus, įga­lin­si­me žmo­nes, įga­lin­si­me dar­buo­to­jus pa­tiems pri­im­ti spren­di­mus ir tai da­ry­ti kas­dien ge­riau, ir kas­dien to­bu­lė­ti, ir mo­ky­tis iš klai­dų, tai mes tu­rė­si­me tik­rai itin efek­ty­vų vie­šą­jį sek­to­rių. Ir šiuo me­tu ji­sai tik­rai nė­ra pras­tas – už tai, ką mes mo­ka­me, gau­na­me daug, bet ga­li­me dar dau­giau.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­si­mą ruo­šia­si už­duo­ti ger­bia­mas A. Sy­sas, o mes ga­li­me pa­mo­juo­ti „Ąžuo­ly­no“ pro­gim­na­zi­jos moks­lei­viams. Džiau­gia­mės, kad jūs mus ste­bi­te.

A. SYSAS (LSDPF). Aš ga­liu ir mo­juo­da­mas už­duo­ti klau­si­mą.

PIRMININKAS. Ger­bia­mas A. Sy­sas mo­juo­da­mas už­duo­da klau­si­mą. Pra­šau.

A. SYSAS (LSDPF). Ger­bia­mas vi­ce­mi­nist­re, kad jū­sų žo­džius bū­tų iš­gir­dęs jū­sų ko­le­ga iš URM’o, nes jūs kal­ba­te apie dar­buo­to­jų įtrau­ki­mą pri­imant spren­di­mus, ir di­des­nį, taip sa­kant, pa­si­ten­ki­ni­mą re­zul­ta­tu, o jie da­ro vis­ką at­virkš­čiai. Tai bū­ki­te, per­skai­ty­ki­te jiems ko­kią lek­ci­ją.

O ma­no klau­si­mas vis­gi bū­tų dėl fi­nan­sa­vi­mo. Aiš­ku, su­pran­tu, kad vis­kas mo­ky­to­jams: 2024 me­tais skir­ta 219 mln., o vi­siems li­ku­siems, ku­rių yra maž­daug 200 tūkst., yra 38 mln., ir tai tik tiems, ku­rie gau­na mi­ni­ma­lią al­gą ar­ba ku­rių ko­e­fi­cien­tai pa­ten­ka į mi­ni­ma­lios mė­ne­si­nės al­gos dy­dį. O kaip bus su ki­tais dar­buo­to­jais? Nes jie la­bai no­rė­tų ge­ros mo­ty­va­ci­jos dirb­ti dar ge­riau. Bet, taip sa­ko­te, jūs gi sa­ko­te, kad skran­dis rei­ka­lau­ja ir ko­kių nors ka­lo­ri­jų. Tai kaip bus su ki­tais biu­dže­ti­nių įstai­gų dar­buo­to­jais, ne mo­ky­to­jais?

V. ŠILINSKAS. Al­gir­dai, jei­gu pa­sa­ky­si­te, iš kur dau­giau pa­di­din­ti, ir pa­teik­si­te to­kį pa­siū­ly­mą, tai ma­nau, kad vi­si pri­tars. Tai vėl­gi, pro­ble­ma – ne kiek di­din­ti, o iš kur pa­im­ti. Vie­nas da­ly­kas.

Ant­ras, ką su Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja esa­me su­ta­rę, bus di­di­na­ma lais­vė va­do­vams per­skirs­ty­ti lė­šas. Tai reiš­kia, kad šiuo me­tu, jei­gu va­do­vas su­tau­py­da­vo ad­mi­nist­ra­vi­mo iš­lai­dų (ne­ži­nau, pa­tal­poms ar dar kaž­kam), jis ne­ga­lė­da­vo to skir­ti at­ly­gi­ni­mams. Tai šiuo me­tu jis po re­for­mos ga­lės tą da­ry­ti. Vėl­gi, tai ska­tins ir pa­čius dar­buo­to­jus pa­žiū­rė­ti, kur mes švais­to­me re­sur­sus, kur mes ga­li­me su­tau­py­ti ir iš tik­rų­jų skir­ti ten, kur svar­biau­sia, tai yra žmo­nių at­ly­gi­ni­mams.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Pas­ku­ti­nė pa­gal lai­ką spės pa­klaus­ti ger­bia­ma V. Gi­rai­ty­tė-Juš­ke­vi­čie­nė. Pra­šau.

V. GIRAITYTĖ-JUŠKEVIČIENĖ (DPF). Dė­ko­ju. Ger­bia­mas Vy­tau­tai, ma­ne gal­būt la­bai ne­ra­mi­na dar­bo už­mo­kes­čio san­da­ra ir ta kin­ta­mo­ji da­lis, ku­ri anks­čiau įsta­ty­me bu­vo kaip ir pri­va­lo­mas ele­men­tas dar­bo už­mo­kes­čio san­da­ro­je, o šia­me įsta­ty­mo pa­kei­ti­me yra taip: jei­gu bus nu­ma­ty­ta ko­lek­ty­vi­nė­je su­tar­ty­je. Tai tik­riau­siai iš prak­ti­kos ži­no­me, kad darb­da­viai ne­la­bai lin­kę duo­ti to, ko nė­ra įsta­ty­me nu­ma­ty­ta, nes tai yra pa­pil­do­mi re­sur­sai. Ar ne­ma­to­te, kad tos nuo­sta­tos pa­blo­gins si­tu­a­ci­ją bū­tent dar­buo­to­jų at­žvil­giu?

V. ŠILINSKAS. Gir­džiu. Čia bu­vo di­džiau­sias, ką jūs sa­ko­te, so­cia­li­nių part­ne­rių dis­ku­si­jo­se klau­si­mas, ko­dėl čia kei­čia­te. Tai, vi­sų pir­ma, kei­čia­me tam, kad su­vie­no­din­tu­me su vals­ty­bės tar­ny­bos mo­ty­va­ci­ne sis­te­ma, nes šian­dien ten nė­ra. Eg­zis­tuo­ja to­kių įstai­gų, kur žmo­nės dir­ba pa­gal du skir­tin­gus įsta­ty­mus: pa­gal Vals­ty­bės tar­ny­bos ir pa­gal Biu­dže­ti­nių įstai­gų įsta­ty­mus to­je pa­čio­je įstai­go­je. Kai nė­ra vie­nin­gos sis­te­mos, abi pu­sės lie­ka ne­pa­ten­kin­tos, nes kiek­vie­na žiū­ri, kas pas juos yra ge­riau, o ki­ta – kas pas juos ge­riau. Tai mes ban­do­me, kad at­si­ras­tų ga­li­my­bė su­vie­no­din­ti ir vie­nai įstai­gai bū­tų vie­na ap­mo­kė­ji­mo sis­te­ma.

Sie­kiant at­liep­ti tą ne­ra­mu­mą, kas yra, kad žmo­nės… Tai ir nu­ma­tė­me, kad me­tus į prie­kį po įsta­ty­mo įsi­ga­lio­ji­mo lie­ka kin­ta­ma da­lis (žmo­nės pla­na­vo, vyk­dė re­zul­ta­tus, juos pa­sie­kė), kad žmo­nės bū­tų įver­ti­na­mi ir bū­tų mo­ka­ma me­tus į prie­kį pa­gal se­ną sis­te­mą.

O at­ei­ty­je jau ta­da rei­kė­tų su­sės­ti įstai­go­se ir pa­si­žiū­rė­ti – tai vis dėl­to mums rei­kia įstai­go­je ši­tos sis­te­mos ar ne­rei­kia? Tai ne­bū­ti­nai ko­lek­ty­vi­nė su­tar­tis ga­lės bū­ti, tai ga­lės bū­ti ir dar­bo ap­mo­kė­ji­mo sis­te­ma. Bet vėl­gi, čia lū­kes­tis yra – ir dar­bo ap­mo­kė­ji­mo sis­te­ma, ir ypač ko­lek­ty­vi­nė su­tar­tis yra de­ri­na­ma su ko­lek­ty­vu. Tik yra skir­tu­mas, kad de­ri­nant dar­bo ap­mo­kė­ji­mo sis­te­mą už­ten­ka in­for­muo­ti ir kon­sul­tuo­tis, o ko­lek­ty­vi­nę su­tar­tį – rei­kia jau ir su­sitar­ti su dar­buo­to­jais. Bet abiem at­ve­jais rei­kia įtrauk­ti dar­buo­to­jus ir rei­kia iš­girs­ti dar­buo­tojus, bū­tent ko jie no­ri ir ko­kios ap­mo­kė­ji­mo sis­te­mos. Kon­kre­tus pa­vyz­dys – Vals­ty­bės tar­ny­bos įsta­ty­mas. Jūs ma­tė­te, bu­vo daug dis­ku­si­jų: ar mes no­ri­me mo­kė­ti už sta­žą, ar ne? Ir žmo­nės įstai­go­se skir­tin­gai iš­si­ski­ria. Pa­vyz­džiui, ir VVT strei­kas bu­vo vie­nas iš ar­gu­men­tų, kad žmo­nės no­rė­jo iš­lai­ky­ti mo­kė­ji­mą už sta­žą. Bet ki­to­se įstai­go­se sa­ko – tai ne­tei­sin­ga. Aš at­ėjęs nau­jas žmo­gus, aš no­riu gau­ti už kva­li­fi­ka­ci­ją, už kom­pe­ten­ci­jas, už tai, ką da­rau, aš ne­su už sta­žą. Ir skir­tin­go­se įstai­go­se bus skir­tin­gi spren­di­mai.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju vi­ce­mi­nist­rui. Jū­sų lai­kas at­sa­ky­ti bai­gė­si. Ga­li­te už­im­ti sa­vo vie­tą. Dė­ko­ju už pa­tei­ki­mą. Da­bar kaž­ko no­ri ger­bia­mas E. Gent­vi­las. Dėl ve­di­mo tvar­kos tur­būt, ar ne?

E. GENTVILAS (LSF). Dėl ve­di­mo tvar­kos, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Lie­tu­vo­je yra daug mies­tų. Kai pa­sa­ko­te, kad vai­ku­čiai yra iš „Ąžuo­ly­no“ pro­gim­na­zi­jos, bū­tų sma­gu, kad nu­ro­dy­tu­mė­te ge­og­ra­fi­nę vie­to­vę, iš kur jie at­vy­ko.

PIRMININKAS. La­bai ačiū. Tu­riu pa­tvir­tin­ti, nes ir pats esu bu­vęs tur­būt ma­žiau­siai ke­lio­se „Ąžuo­ly­no“ pro­gim­na­zi­jo­se. Spė­ju, kad Vil­niaus. (Bal­sai sa­lė­je) De­ja, tik spė­ju, nes bi­jau vie­šai ap­si­me­luo­ti. Bet di­de­lė ti­ki­my­bė, kad Vil­niaus, nes Vil­niu­je rink­tas Sei­mo na­rys at­krei­pė į tai dė­me­sį. Ačiū už pa­sta­bą.

Da­bar, ger­bia­mi ko­le­gos, mo­ty­vai už – ger­bia­mas A. Sy­sas. Pra­šau.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Pa­pras­čiau­siai mes pri­vers­ti bal­suo­ti už ši­tą įsta­ty­mą, nors da­lies at­sa­ky­mų ne­gau­na­me. Kal­ba­ma apie dar­bo už­mo­kes­tį, ku­rį nuo šiol, tiks­liau, nuo Nau­jų­jų me­tų, pra­dės di­din­ti ar­ba ma­žin­ti va­do­vas – ne vals­ty­bė, ku­ri už­tik­rin­tų nor­ma­lų fi­nan­sa­vi­mą, bet va­do­vas. Mes pri­vers­ti bal­suo­ti už ši­tą įsta­ty­mą vien dėl to, kad čia yra 219 mln. mo­ky­to­jams, vi­si su­pran­ta­me, kad ža­dė­jo­me tai pa­da­ry­ti. Bet dar kar­tą pa­kar­to­siu. Vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių įstai­go­se dir­ba apie 200 tūkst., at­ro­do. Tai di­de­lis skai­čius žmo­nių. Man at­ro­do, gal­būt bus va­do­vų bur­ti­nin­kų, ku­rie su­ge­bės iš ke­pu­rės, iš ki­bi­ro, iš ne­at­ra­kin­to stal­čiaus su­ras­ti kaž­kiek pi­ni­gų ir skir­ti, bet dau­ge­lis dar­buo­to­jų ga­li pa­si­jus­ti, na, iš kaž­ko atims, va­di­na­si, jiems su­ma­žės at­ly­gi­ni­mas. Ne­ma­nau, kad tai yra ge­ras bū­das spręs­ti. Taip bu­vo su Val­s­ty­bės tar­ny­bos įsta­ty­mu. Aš ma­nau, da­ro­me ei­li­nę klai­dą, kai su­tei­kia­me daug ob­jek­ty­vu­mo nu­sta­ty­ti dar­bo už­mo­kes­tį vie­nam va­do­vui. Aš tik­rai ne­bal­suo­siu už.

PIRMININKAS. Ne­bal­suo­si­te už, bet kal­bė­jo­te už. La­bai įdo­mu. Ger­bia­ma I. Ka­čins­kai­tė-Ur­bo­nie­nė kal­bės prieš, o bal­suos už?

I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ma­ne pa­ska­ti­no pa­sa­ky­ti ger­bia­mas A. Sy­sas. Aš no­rė­jau pa­sa­ky­ti, kad jei­gu ne vis­kas ge­rai, tai ir ne­rei­kia bal­suo­ti už, bet už­si­ra­šė kal­bė­ti už. Tik dėl to ir už­si­ra­šiau. Ga­li­ma iš­spręs­ti at­ly­gi­ni­mų klau­si­mus ir vi­sus ki­tus da­ly­kus tei­kiant tei­sin­gą įsta­ty­mo pro­jek­tą. Taip pat rei­kė­tų at­skir­ti du klau­si­mus: vie­nas – dėl ko­e­fi­cien­tų, ki­tas – kaip bus nu­sta­to­ma ki­tais me­tais. Ka­dan­gi tik­rai yra klau­si­mų ir dar ne­baig­tas biu­dže­to svar­s­ty­mas, dėl šios prie­žas­ties siū­lo­me su­si­lai­ky­ti. Dar­bo par­ti­jos frak­ci­ja su­si­lai­kys šiuo klau­si­mu.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Ka­dan­gi ger­bia­ma prem­je­rė ga­li po­sė­dy­je kal­bė­ti be ei­lės, aš tuo­met su­teik­siu žo­dį iš vie­tos, gal to­kiu bū­du, nors lai­ky­si­me, kad per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną. Pra­šau.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ka­dan­gi čia tas kal­bė­ji­mas už bu­vo la­bai keis­tas, tai aš no­rė­čiau at­kreip­ti ko­le­gų dė­me­sį į tai, kad tai yra įsta­ty­mo pro­jek­tas, ku­riam įgy­ven­din­ti lė­šos yra su­pla­nuo­tos biu­dže­te. Ir ne tik švie­ti­mo dar­buo­to­jams, bet ir ki­tų biu­dže­ti­nin­kų mi­ni­ma­liems ko­e­fi­cien­tams pa­di­din­ti tam, kad jie ati­tol­tų nuo at­nau­jin­tos mi­ni­ma­lios al­gos, ir taip to­liau, ir pa­na­šiai. Na, jū­sų va­lia ne­pri­im­ti ši­to įsta­ty­mo, bet pa­gal ko­kį įsta­ty­mą tuo­met rei­kės mo­kė­ti at­ly­gi­ni­mus ki­tais me­tais mo­ky­to­jams, so­cia­li­niams dar­buo­to­jams, kul­tū­ros dar­buo­to­jams ar ki­tiems dir­ban­tiems sam­do­mą dar­bą biu­dže­ti­nė­se įstai­go­se, ne vals­ty­bės tar­nau­to­jams, aš, tie­są sa­kant, ne­ži­nau. Man at­ro­do, čia kve­pia to­kia vi­siš­ka ma­ni­pu­lia­ci­ja jau ne pir­mą kar­tą. Jei­gu jums kas nors kon­kre­čiai ne­pa­tin­ka įsta­ty­mo pro­jek­te, jei­gu jūs ži­no­te, kas yra to­bu­la, be jo­kios abe­jo­nės, jūs tik­rai tuos to­bu­lus pa­siū­ly­mus įre­gist­ruo­si­te dėl mū­sų ši­to la­bai ne­vy­ku­sio įsta­ty­mo pro­jek­to. Bet svars­ty­ti klau­si­mą vis tiek rei­kia pra­dė­ti. La­bai ačiū. Siū­lau bal­suo­ti už.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Mo­ty­vai iš­sa­ky­ti. Da­bar, ger­bia­mi ko­le­gos, kvie­čiu su­si­kaup­ti. Da­bar pra­dė­si­me bal­sa­vi­mą. Aš pra­tę­siu bal­sa­vi­mo lan­gą, kol bal­suo­si­me dėl šian­die­ną ap­svars­ty­tų įsta­ty­mo pro­jek­tų, ar­ba anks­čiau, kur li­kęs tik bal­sa­vi­mas dėl vie­no kon­kre­taus pro­jek­to. Tai kvie­čiu su­sės­ti. Bal­suo­si­me dėl šio pro­jek­to, ku­rį ką tik pa­tei­kė ger­bia­mas vi­ce­mi­nist­ras. Tai yra dar­bo­tvarkės 1-6.1–1-6.6 klau­si­mų blo­kas. Pra­dė­si­me pro­jek­tu Nr. XIVP-3187 ir pas­kui im­si­me li­ku­sius ly­di­muo­sius pro­jek­tus. Bal­suo­ja­me, bal­suo­ja­me, ko­le­gos, dėl ką tik ap­tar­to pro­jek­to. Tra­di­ciš­kai nuo jo ir pra­de­da­me bal­suo­ti.

Bal­suo­ja­me dėl Vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių įstai­gų dar­buo­to­jų dar­bo ap­mo­kė­ji­mo ir ko­mi­si­jos na­rių at­ly­gio už dar­bą įsta­ty­mo ir ly­di­mų­jų įsta­ty­mų pro­jek­tų po pa­tei­ki­mo.

Už­si­re­gist­ra­vo 115, bal­sa­vo 115: už – 74, prieš – 1, su­si­lai­kė 40. Tai­gi po pa­tei­ki­mo yra pri­tar­ta.

Su­si­tar­ki­me dėl ko­mi­te­tų. Dėl pa­grin­di­nio pro­jek­to siū­lo­mi ko­mi­te­tai: pa­grin­di­nis – So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tas, o pa­pil­do­mi – Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­tas ir Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­tas. Dėl ly­di­mų­jų: pa­grin­di­nis – tas pats So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mas – Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­tas (dėl vi­sų: 1-6.2, 1-6.3, 1-6.4, 1-6.5 ir 1-6.6). Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu to­kiems ko­mi­te­tams pri­tar­ti? Dė­ko­ju, pri­tar­ta. Siū­lo­ma svars­ty­ti gruo­džio 7 die­ną. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta. Klau­si­mas ap­svars­ty­tas.

 

12.06 val.

Di­plo­ma­ti­nės tar­ny­bos įsta­ty­mo Nr. VIII-1012 pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3181, As­me­nų de­le­ga­vi­mo į tarp­tau­ti­nes ir Eu­ro­pos Są­jun­gos ins­ti­tu­ci­jas ar už­sie­nio vals­ty­bių ins­ti­tu­ci­jas įsta­ty­mo Nr. X-1262 pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3182 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Da­bar ke­liau­ja­me į dar­bo­tvarkės pra­džią, klau­si­mai 1-3.1, 1-3.2, tai yra Di­plo­ma­ti­nės tar­ny­bos įsta­ty­mo ir As­me­nų de­le­ga­vi­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mai. Pir­mas pro­jek­tas Nr. XIVP-3181. Ga­lė­si­me pa­leis­ti trum­pą­jį bal­sa­vi­mą, nes vi­si jau su­si­kau­pę bal­suo­ja sa­vo vie­to­se. Grei­tas bal­sa­vi­mas. Nie­kas ne­pri­eš­ta­rau­ja, vi­si yra ap­si­spren­dę.

Už­si­re­gist­ra­vo 113, bal­sa­vo 112: už – 93, prieš – 2, su­si­lai­kė 17. Po pa­tei­ki­mo yra pri­tar­ta.

Siū­lo­mi ko­mi­te­tai: pa­grin­di­nis – Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mas – Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­tas. Čia dėl abie­jų pro­jek­tų. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta. Siū­lo­ma svars­ty­ti gruo­džio 5 die­ną. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta. Klau­si­mas ap­svars­ty­tas.

 

12.07 val.

Kraš­to ap­sau­gos sis­te­mos or­ga­ni­za­vi­mo ir ka­ro tar­ny­bos įsta­ty­mo Nr. VIII-723 pakei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3183, Kraš­to ap­sau­gos sis­te­mos or­ga­ni­za­vi­mo ir ka­ro tar­ny­bos įsta­ty­mo Nr. VIII-723 pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo Nr. XIV-1179 19, 28, 29, 31 ir 32 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3184, Ka­rių ma­te­ria­li­nės atsakomy­bės įsta­ty­mo Nr. VIII-1857 4 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3185, Lie­tu­vos šau­lių są­jun­gos įsta­ty­mo Nr. VIII-375 30 ir 50 straips­nių pakei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3186 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Da­bar dar­bo­tvarkės 1-4.1, 1-4.2, 1-4.3, 1-4.4 klau­si­mai, tai yra Kraš­to ap­sau­gos sis­te­mos or­ga­ni­za­vi­mo pa­kei­ti­mo ir ly­di­mie­ji pro­jek­tai. Taip pat bu­vo pa­tei­ki­mas, kraš­to ap­sau­gos mi­nist­ras pri­sta­tė Kraš­to ap­sau­gos sis­te­mos or­ga­ni­za­vi­mo ir ka­ro tar­ny­bos įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo pro­jek­tą Nr. XIVP-3183 ir ly­di­mų­jų įsta­ty­mų pa­kei­ti­mų pro­jek­tus.

Už­si­re­gist­ra­vo 115, bal­sa­vo 114, už – 113, prieš nie­kas ne­bal­sa­vo, su­si­lai­kė 1. Tai­gi po pa­tei­ki­mo yra pri­tar­ta.

Dėl vi­sų pro­jek­tų pa­grin­di­niu ko­mi­te­tu siū­lo­mas Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­tas. Ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Pri­tar­ta. Ir pa­pil­do­mu – Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­tas. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta. Siū­lo­ma svars­ty­ti gruo­džio 12 die­ną. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta. Klau­si­mas ap­svars­ty­tas.

 

12.08 val.

Kraš­to ap­sau­gos sis­te­mos or­ga­ni­za­vi­mo ir ka­ro tar­ny­bos įsta­ty­mo Nr. VIII-723 59 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2534 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Da­bar per­ei­na­me prie 1-5 klau­si­mo – Kraš­to ap­sau­gos sis­te­mos or­ga­ni­za­vi­mo ir ka­ro tar­ny­bos įsta­ty­mas Nr. XIVP-2534. K. Vil­kaus­kas pa­tei­kė. Taip pat mes ap­svars­tė­me ir ga­li­me… (Bal­sai sa­lė­je)

Už­si­re­gist­ra­vo 117, bal­sa­vo 117: už – 100, prieš – 1, su­si­lai­kė 16. Tai­gi taip pat po pa­tei­ki­mo yra pri­tar­ta.

Pa­grin­di­niu ko­mi­te­tu siū­lo­mas Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­tas. Ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju.

Da­bar li­ko vie­nas ne­bal­suo­tas klau­si­mas, tai yra 1-8 klau­si­mas, pro­jek­tas Nr. XIVP-2713(2).

Na, dar tur­būt ne­pa­sa­kiau, kad gruo­džio 12 die­ną, ar ne, siū­lo­ma svars­ty­ti? Tai gruo­džio 12 die­ną. Ben­dru su­ta­ri­mu. Dė­ko­ju.

 

12.10 val.

Gam­ti­nių du­jų įsta­ty­mo Nr. VIII-1973 46 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2713(2) (pri­ėmi­mas)

 

Ir da­bar li­ko 1-8 klau­si­mas, tai yra pro­jek­tas Nr. XIVP-2713. Čia yra li­kęs tik bal­sa­vi­mas. Yra du straips­niai, pri­ėmi­mo sta­di­ja. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti 1 straips­niui? Dė­ko­ju, pri­tar­ta. 2 straips­niui ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta. Tai­gi bal­suo­ja­me dėl vi­so Gam­ti­nių du­jų įsta­ty­mo 46 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­to Nr. XIVP-2713. At­krei­piu dė­me­sį, kad tai yra pri­ėmi­mas, li­kęs tik bal­sa­vi­mas.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Už­si­re­gist­ra­vo 118, bal­sa­vo 117: už – 111, prieš ne­bu­vo, su­si­lai­kė 6. Tai­gi įsta­ty­mas yra pri­im­tas. (Gon­gas)

Ger­bia­mi ko­le­gos, to­liau po­sė­džiui pir­mi­nin­kaus ger­bia­mas vi­ce­pir­mi­nin­kas V. Mi­ta­las. Mes, ma­tyt, pra­dė­si­me Vy­riau­sy­bės va­lan­dą. La­bai at­si­pra­šo­me mi­nist­rų, nes vė­luo­ja­me jau 10 mi­nu­čių. Vy­riau­sy­bės va­lan­da.

 

12.11 val.

Vy­riau­sy­bės va­lan­da

 

PIRMININKAS (V. MITALAS, LF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, mes pra­dė­si­me Vy­riau­sy­bės va­lan­dą. Jau tur­būt ta Sei­mo re­zo­liu­ci­ja dėl švie­ti­mo dar­buo­to­jų dar­bo už­mo­kes­čio bus svars­to­ma va­ka­ri­nia­me Sei­mo po­sė­dy­je.

Pir­ma­sis klau­sia V. Ąžuo­las. Pra­šau.

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Ma­no klau­si­mas bū­tų prem­je­rei. Jei­gu ga­li­ma, prem­je­re, šiek tiek dė­me­sio. Jū­sų va­do­vau­ja­ma Vy­riau­sy­bė pa­tei­kė Sei­mui mo­kes­tį už lie­tų, tiks­liau, pa­vir­ši­nio van­dens nau­do­to­jams, ku­rie nau­do­ja pa­vir­ši­nį van­de­nį. Šis įsta­ty­mas įsi­ga­lios nuo ki­tų me­tų, į jį pa­puo­lė ir hid­ro­e­lek­tri­nės. Kuo dau­giau ly­ja, kuo dau­giau pa­vir­ši­nio van­dens, tuo dau­giau hid­ro­e­lek­tri­nės pa­ga­mi­na elek­tros ir joms rei­kės su­si­mo­kė­ti mo­kes­tį už šį van­de­nį, ku­ris pra­te­ka pro jas, o jos jo ne­su­nau­do­ja, ne­su­val­go. Aš no­rė­jau pa­klaus­ti. Va­do­vau­da­mie­si to­kia lo­gi­ka, kad hid­ro­e­lek­tri­nės už van­de­nį tu­ri mo­kė­ti, ka­da ža­da­te pri­im­ti vė­jo mo­kes­tį vė­jo jė­gai­nėms, nes kuo dau­giau vė­jo, tuo dau­giau vė­jo jė­gai­nės pa­ga­mins elek­tros? Ka­da ža­da­te tai da­ry­ti? Ačiū.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū už klau­si­mą. To­kių pla­nų ne­tu­ri­me. Ačiū.

PIRMININKAS. Klau­sia D. Griš­ke­vi­čius.

D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Ačiū, prem­je­re. Man, ti­kiuo­si, dau­giau at­sa­ky­si­te. (Juo­kia­si) Klau­si­mas gal prem­je­rei. Ant­ra­die­nį Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­te vy­ko Re­gio­nų plėt­ros pro­gra­mos pri­sta­ty­mas, kaip se­ka­si įgy­ven­din­ti. Apie pro­ble­ma­ti­ką ži­no­te, ne­si­kar­to­si­me. Tik­rai sma­gu, kad, gir­džiu, ir­gi ski­ria­te pa­pil­do­mą dė­me­sį toms pro­ble­moms, bet vis dėl­to yra tas vie­nas vis ak­tu­a­lus ir vie­šo­jo­je erd­vė­je ir­gi ne kar­tą ap­ta­ri­nė­tas klau­si­mas dėl to ski­ria­mo fi­nan­sa­vi­mo dy­džio. Re­gio­nų plėt­ros įsta­ty­mo 5 straips­nio 2 punk­te yra nu­sta­ty­ta for­mu­lė ir tie dy­džiai yra vie­no­kie, bet tar­si pro­gra­mo­je yra ki­to­kie.

Gal­būt tas klau­si­mas toks ne iki ga­lo etiš­kas, bet ar tik­rai įma­no­ma ne­si­lai­ky­ti įsta­ty­mų? Jei­gu ką nors kei­čia­me, gal­būt ta­da ver­ta keis­ti for­mu­lę, nes da­bar ly­gio­je vie­to­je ky­la daug įtam­pos. Ar pla­nuo­ja­te gal­būt per­žiū­rė­ti – at­ras­ti pa­pil­do­mą fi­nan­sa­vi­mą ar keis­ti for­mu­lę? Ačiū.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū. Tik­rai pa­pil­do­mas fi­nan­sa­vi­mas šiuo at­ve­ju nė­ra spren­di­mas, nes, kaip jūs pui­kiai ži­no­te, da­bar di­de­lė da­lis pro­ble­mų, ku­rios yra su­si­ju­sios su lė­šų įsi­sa­vi­ni­mu, yra ad­mi­nist­ra­ci­nės. Aš gir­džiu ko­le­gų iš sa­vi­val­dos pa­stan­gas sa­ky­ti, kad čia dėl vis­ko kal­ta Vy­riau­sy­bė, nes ji ne vi­sas pro­gra­mas yra pa­tvir­ti­nu­si, ne vi­sas prie­mo­nes. Tai yra tie­sa, tik­rai aš tu­riu dėl to pri­si­im­ti at­sa­ko­my­bę. Bet vis dėl­to mes tu­ri­me de­šimt re­gio­nų ta­ry­bų, ku­rio­se pa­tvir­tin­tų prie­mo­nių skai­čius ski­ria­si la­bai stip­riai. Mes tu­ri­me ta­ry­bas, ku­rio­se yra pa­tvir­tin­tos ke­tu­rios pen­kios, o vi­sos ki­tos tu­ri po vie­ną, gal dvi, nes lau­kia tur­būt tos pas­ku­ti­nės pas­ku­ti­nės prie­mo­nės, ku­ri gal­būt tam kon­kre­čiam re­gio­nui nė­ra la­bai ak­tu­a­li. Nuo to ir­gi pri­klau­so lė­šų įsi­sa­vi­ni­mas, nes pri­klau­so pro­jek­ta­vi­mas, pri­klau­so kon­kur­sų skel­bi­mas ir taip to­liau, ir pa­na­šiai. Plius vi­są lai­ką yra tas fe­no­me­nas, ku­rį jūs tur­būt ir­gi esa­te ma­tę per bet ko­kią fi­nan­si­nę per­spek­ty­vą, kad pra­džio­je fi­nan­si­nės per­spek­ty­vos, kol vyks­ta pa­per work, tas po­pie­ri­nis dar­bas, vi­są lai­ką bū­na tok­sai lė­tė­ji­mas. Bu­vu­sios per­spek­ty­vos, kai bū­na pa­bai­ga, tai yra la­bai di­de­lis pa­spar­tė­ji­mas. Aki­vaiz­du, kad tą to­ly­gu­mą iš­lai­ky­ti kiek­vie­nais me­tais yra su­dė­tin­ga dėl ši­tų pla­na­vi­mo ypa­tu­mų, ypač, pa­vyz­džiui, jei­gu dėl fi­nan­si­nės per­spek­ty­vos Eu­ro­pos Są­jun­ga su­si­ta­ria la­bai vė­lai, kaip šį kar­tą bu­vo, ir la­bai vė­lai ta­da pra­si­de­da vi­sų ki­tų pa­ren­gia­mų­jų dar­bų ren­gi­mas.

Ma­nau, kad da­bar už­duo­tis nu­me­ris vie­nas yra tik­rai pa­baig­ti. Ti­kiuo­si, kad vi­sos mi­nis­te­ri­jos iki šio mė­ne­sio pa­bai­gos pa­tvir­tins vi­sus trūks­ta­mus do­ku­men­tus. Ta­da jau ka­muo­lys bus re­gio­nų plėt­ros ta­ry­bų ran­ko­se. Mū­sų pu­sė­je – me­to­do­lo­gi­nė pa­gal­ba ir ki­ta pa­gal­ba. Bet apie įsta­ty­mo for­mu­luo­tę gal­būt ir­gi rei­kia svars­ty­ti, nes tai nė­ra va­lios klau­si­mas, čia yra per daug veiks­nių, ku­rie yra už Vy­riau­sy­bės kon­tro­lės ri­bų, kad ji ga­lė­tų iš­lai­ky­ti tą pro­cen­tą. Nors žiū­rint per lai­ko­tar­pį, jis iš prin­ci­po yra iš­lai­ko­mas. Gal­būt jį rei­kia skai­čiuo­ti per lai­ko­tar­pį, pa­vyz­džiui, ne kiek­vie­nais me­tais, dėl to, kad na­tū­ra­liai kiek­vie­nais me­tais ga­li bū­ti tie pro­ble­mi­niai pla­na­vi­mo da­ly­kai. Bet tik­rai sten­giuo­si tam skir­ti pa­kan­ka­mai dė­me­sio ir ma­nau, kad mes tuos spren­di­mus ga­li­me ben­drai pa­ieš­ko­ję su­ras­ti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­sia J. Sa­ba­taus­kas.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ma­no klau­si­mas svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­rui. Va­kar su­lau­kiau ne­ti­kė­to skam­bu­čio, vie­nas iš pa­cien­tų, aš taip su­pran­tu, tik­rai rim­ta li­ga, jei­gu aš tei­sin­gai su­pran­tu, „Hyd­rea 500“ pre­pa­ra­tas, ku­rio da­bar nė­ra, ne­be­ga­mi­na­mas, žmo­gus skun­džia­si, kad nė­ra pa­kai­ta­lo. Jei­gu aš tei­sin­gai su­pra­tau, tai yra vais­tai nuo leu­ke­mi­jos. Ger­bia­mas mi­nist­re, ką ga­lė­tu­mė­te pa­sa­ky­ti to­kiems žmo­nėms, kad dar šan­sas bū­tų pa­gy­ven­ti kiek nors lai­ko? Kaip iš­gy­ven­ti, jei­gu nė­ra vais­tų? Ačiū.

A. DULKYS. Ačiū už klau­si­mą. Ma­tyt, dėl to kon­kre­taus jū­sų pa­mi­nė­to vais­to tu­rė­čiau pa­si­do­mė­ti ir pa­si­do­mė­siu Vals­ty­bi­nė­je vais­tų kon­tro­lės tar­ny­bo­je. Bet šiaip iš tik­rų­jų vi­sas kai­ny­nas tik­rai yra su­da­ro­mas pa­gal jau daug me­tų pa­si­tei­si­nu­sias tai­syk­les, kad yra ja­me tik­rai vi­si rei­ka­lin­gi vais­tai. Vi­są lai­ką yra re­zer­vi­nis są­ra­šas, kai pri­trū­kus tie­ki­mo yra re­a­guo­ja­ma, nes ga­min­to­jai tu­ri in­for­muo­ti, kad nu­trū­ko tie­ki­mas, ir vi­są lai­ką Vals­ty­bi­nė li­go­nių ka­sa su VVKT (tam yra me­cha­niz­mas) tuo pa­si­rū­pi­na, kad tų pa­kai­ta­lų bū­tų.

Gal­būt yra dau­giau ki­ta pro­ble­ma – pa­si­ti­kė­ji­mas tarp pa­cien­to ir jį gy­dan­čio gy­dy­to­jo. Kar­tais bū­na, kad la­bai jau ti­ki kon­kre­čiu vais­tu, nors ir yra, sa­ky­ki­me, tų pa­kai­ta­lų. Ga­liu jums pa­sa­ky­ti, kad tuo kon­kre­čiu vais­tu aš pa­si­do­mė­siu, ko­kia yra si­tu­a­ci­ja, ir in­for­muo­si­me jus. La­bai ačiū jums už klau­si­mą.

PIRMININKAS. Dė­kui. Klau­sia A. Ged­vi­las. Pra­šom.

A. GEDVILAS (MSNG). Kaip ži­no­me, mo­ky­to­jai lai­ki­nai su­stab­dė sa­vo strei­ką ir pla­nuo­ja pra­tęs­ti lap­kri­čio–g­ruo­džio mė­ne­siais. Ste­bė­da­mas vi­sa tai ne­ga­liu su­pras­ti, kaip vals­ty­bė ga­li taip že­min­ti sa­vo pi­lie­čius, mo­ky­to­jus ir pa­ti sa­ve, kad ne­su­ge­ba ras­ti kom­pro­mi­so su strei­kuo­jan­čiais. Dar dau­giau kaip prieš 4 mė­ne­sius Vy­riau­sy­bė kal­bė­jo apie tai, kad mo­ky­to­jo pro­fe­si­ja bus pres­ti­ži­nė.

No­riu jū­sų pa­klaus­ti. Pa­pras­tai vals­ty­bė sa­vo sko­li­nin­kų at­žvil­giu yra la­bai griež­ta – už­del­sus su­mo­kė­ti bet ko­kį mo­kes­tį ar bau­dą fak­tiš­kai nuo pir­mos die­nos pra­de­da­mi skai­čiuo­ti dels­pi­ni­giai. Ar bus vals­ty­bė to­kia pat prin­ci­pin­ga ir mo­ky­to­jų at­žvil­giu? Ar ne­ma­no­te, kad tu­rė­tų bū­ti su­mo­kė­ti ir dels­pi­ni­giai? Ir ar ne­ma­no­te, kad tai tu­rė­tų bū­ti pa­da­ry­ta iš kal­ti­nin­kų ki­še­nės, iš tų žmo­nių, ku­rie mo­ky­to­jus ver­čia že­min­tis, pės­čio­mis ke­liau­ti į sos­ti­nę iš vi­sos Lie­tu­vos ir mal­dau­ti to, kas jiems au­to­ma­tiš­kai pri­klau­so?

PIRMININKAS. Kam čia bu­vo klau­si­mas, ko­le­ga?

A. GEDVILAS (MSNG). Kas ga­lė­tų su­ge­bė­ti at­sa­ky­ti į tuos klau­si­mus? Prem­je­rė, kaip vi­sa­da.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Į jū­sų klau­si­mus at­sa­ky­ti vi­sa­da yra su­dė­tin­ga, nes jū­sų klau­si­muo­se nie­ka­da nė­ra klau­si­mo ir vi­są lai­ką yra tei­gi­niai. Jūs sa­ko­te, kad kaž­kam kaž­kas pri­klau­so. Jūs tei­gia­te, kad kaž­kam kaž­kas pri­klau­so. Tai aš jums no­riu pa­sa­ky­ti, kad vals­ty­bės biu­dže­tas tai nė­ra kaž­kas, kas yra duo­ta. Vals­ty­bės biu­dže­tas yra tai, ką su­mo­ka Lie­tu­vos Res­pub­li­kos mo­kes­čių mo­kė­to­jai ir ką Vy­riau­sy­bė, Sei­mo įga­lio­ta, pa­si­sko­li­na ant Lie­tu­vos mo­kes­čių mo­kė­to­jų kup­ros ir pa­skirs­to tas lė­šas taip, kaip nu­ta­ria Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mas. Tai aš ti­kiuo­si, kad jūs, nors da­bar ne­pri­klau­so­te Dar­bo par­ti­jai, kaip su­pran­tu, bet ta­da, kai jūs jai pri­klau­sė­te, par­ti­ja pa­si­ra­šė su­si­ta­ri­mą dėl švie­ti­mo, ja­me yra nu­ma­ty­ta, ko­kius dy­džius tu­ri pa­siek­ti mo­ky­to­jų, dės­ty­to­jų ir moks­li­nin­kų at­ly­gi­ni­mai at­ei­nan­čių me­tų pa­bai­go­je, o biu­dže­te nu­ma­ty­ta, kad ši­tie dy­džiai bus pa­siek­ti at­ei­nan­čių me­tų rug­sė­jo mė­ne­sį. Ir tam, ką vi­ce­mi­nist­ras pri­sta­tė įsta­ty­me, kur tie dy­džiai taip pat yra nu­sta­ty­ti, aš la­bai ti­kiuo­si, kad jūs už biu­dže­tą ir už tą įsta­ty­mą bal­suo­si­te. Ki­taip Vy­riau­sy­bė tų sa­vo įsi­pa­rei­go­ji­mų mo­ky­to­jams įgy­ven­din­ti tie­siog ne­ga­lės. Ačiū.

PIRMININKAS. Klau­sia A. Kup­čins­kas.

A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas su­si­sie­ki­mo mi­nist­re, kaip jums ži­no­ma, mes kar­tu su Eko­no­mi­kos ko­mi­te­to na­riais pra­ei­tą sa­vai­tę lan­kė­mės Len­ki­jo­je, tu­rė­jo­me ga­li­my­bę par­la­men­ti­nės kon­tro­lės me­tu pa­tik­rin­ti il­ga­lai­kio fi­nan­sa­vi­mo, ke­lių fi­nan­sa­vi­mo in­stru­men­tus. Iš tie­sų ta prak­ti­ka per ke­lis de­šimt­me­čius len­kus ge­ro­kai pa­stū­mė­jo į prie­kį ir pra­len­kė mus. Tik­rai tu­ri­me pa­siū­ly­mų jums.

Ki­tas da­ly­kas, grįž­tant šiek tiek nu­vi­lia kai ku­rie Lie­tu­vos pa­sie­nio da­ly­kai, tai yra ne­ap­švies­tu­mas, tai yra at­ro­do­me kaip po­li­ci­nė vals­ty­bė. Ant­ras žen­klas po ri­bo­žen­klio, kiek Lie­tu­vo­je su­ren­ka­me bau­dų už grei­čio vir­ši­ji­mą ir pa­na­šiai. Nė vie­no­je Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bė­je to ne­ma­čiau va­žiuo­da­mas. Aiš­ku, aš su­pran­tu, 2025 me­tais jau at­ei­si­me su ke­tu­rio­mis juos­to­mis iki Len­ki­jos sie­nos, bet tuos me­tus to­kie da­ly­kai tik­rai ne­puo­šia grįž­tan­čių ir at­vyk­s­tan­čių sve­čių.

M. SKUODIS. Aš šiaip ap­skri­tai la­bai džiau­giuo­si ko­mi­te­to vi­zi­tu, kur ir ma­no ko­man­da da­ly­va­vo. La­bai džiau­giuo­si skai­ty­da­mas Sei­mo na­rių iš­va­das po ko­mi­te­to vi­zi­to. Man at­ro­do, tik­rai bus toks su­telk­tu­mas, kaip už­tik­rin­ti Au­to­mo­bi­lių ke­lių di­rek­ci­jai tam tik­ras pa­ja­mas, ku­rios leis­tų daug ką pa­da­ry­ti.

O dėl žen­klų aš as­me­niš­kai pa­žiū­rė­siu, kiek ži­nau, jau ir ko­man­da žiū­rė­jo. Kon­kre­čiai, jei­gu klau­si­mas apie žen­klus. O su ko­mi­te­to pir­mi­nin­ku esa­me su­ta­rę da­ry­ti dar ben­drą ko­mi­te­to ir Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos kon­fe­ren­ci­ją, po ku­rios tu­rė­si­me ben­dras su­telk­tas iš­va­das, ką Lie­tu­vo­je ir kaip ga­lė­tu­mė­me pa­da­ry­ti.

PIRMININKAS. Klau­sia K. Ado­mai­tis. Pra­šom.

K. ADOMAITIS (LF). Dė­kui. Tu­riu klau­si­mą apie sau­lės ener­ge­ti­nes ben­dri­jas skur­dui ma­žin­ti ir jų fi­nan­sa­vi­mą. Tai čia tur­būt bū­tų ener­ge­ti­kos mi­nist­rui ir kar­tu fi­nan­sų mi­nist­rei, iš jos trum­po at­sa­ky­mo esu su­lau­kęs, bet, de­ja, jis tik­rai ne­at­sa­ko į vi­sus klau­si­mus. Skur­dą ma­žin­ti, sta­tant sau­lės elek­tri­nes, yra toks la­bai keis­tas bū­das tą skur­dą ma­žin­ti, čia lyg pirk­ti bio­de­ga­lus žmo­nėms, ne­tu­rin­tiems pi­ni­gų, ne­pai­sant to, kad jie ne­tu­ri nor­ma­lių au­to­mo­bi­lių. Tai ne­pai­sant to, kad žmo­nės kiau­ruo­se na­muo­se gy­ve­na, mes jiems per­ka­me sau­lės elek­tri­nes, ku­rios at­si­per­ka tik dėl to, kad jos dar tu­ri to­kią va­di­na­mą­ją net me­te­ring sis­te­mą ir ga­li ba­lan­suo­ti. Iki šiol tai bu­vo ga­li­ma fi­nan­suo­ti iš RRF sub­si­di­jų, tai dar bū­tų vi­sai su­vo­kia­ma. Bet šiuo me­tu aš ma­tau ir gir­džiu, kad tai bus fi­nan­suo­ja­ma iš vals­ty­bės biu­dže­to, tai net nė­ra RRF pa­sko­la, ku­ri yra su­tei­kia­ma, ma­no su­pra­ti­mu, leng­va­ti­nė­mis pa­lū­ka­no­mis. Tai aš no­riu pa­klaus­ti, ar čia tik­rai yra mū­sų pri­ori­te­ti­nis ob­jek­tas, ku­rį mes tu­rė­tu­me fi­nan­suo­ti iš vals­ty­bės biu­dže­to vals­ty­bės pa­sko­lo­mis?

D. KREIVYS (TS-LKDF). Pir­miau­sia mes tu­ri­me su­pras­ti vie­ną da­ly­ką, kad tai nė­ra sub­si­di­ja, tai yra in­ves­ti­ci­ja. Ką tai reiš­kia in­ves­ti­ci­ja? Reiš­kia, kad šie žmo­nės, ku­rie yra ne­pri­tek­liu­je il­gą lai­ką, tol, kol bus ne­pri­tek­liu­je, ga­lės gau­ti elek­trą iš es­mės ne­mo­ka­mai. Pa­pil­do­mai vals­ty­bės pi­ni­gų tam ne­rei­kės, tai yra prie­mo­nė, ku­ri pa­ti ge­ne­ruos pa­ja­mas. Jei­gu mū­sų vals­ty­bė­je vi­sos iš­lai­dos ge­ne­ruo­tų pa­ja­mas, tai mes tur­būt su ju­mis ne­tu­rė­tu­me kam skirs­ty­ti tų pi­ni­gų, ku­riuos su­ren­ka­me iš mo­kes­čių. Šiuo at­ve­ju jūs esa­te ne­tei­sus. Dar kar­tą pa­kar­to­siu, tai nė­ra sub­si­di­ja. Tai yra vie­na ge­riau­sių in­ves­ti­ci­jų, ku­ri ga­li bū­ti pa­da­ry­ta.

Dar kar­tą no­riu pa­sa­ky­ti, kad elek­tri­nė ne­pri­klau­sys skur­de ir ne­pri­tek­liu­je esan­tiems žmo­nėms, jiems bus tik pri­skir­ta nau­da. Ir ši­tuo at­ve­ju, so­cia­li­ne pras­me žiū­rint, nau­dą iš ža­lio­sios trans­for­ma­ci­jos gaus žmo­nės ir gau­na, ir toks yra tiks­las tiek Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­jos, tiek ši­tos Vy­riau­sy­bės, kad nau­dą iš ža­lio­sios trans­for­ma­ci­jos gau­tų žmo­nės – nuo tų, ku­rie yra ne­pri­tek­liu­je, iki stam­bių pro­jek­tų vys­ty­to­jų. Aš gal­vo­ju, kad tai yra va­di­na­ma­sis just tran­si­tion. Ir man la­bai keis­ta, kad mes ap­skri­tai ke­lia­me klau­si­mą, ar žmo­nės, ku­rie yra ne­pri­tek­liu­je, ap­skri­tai ga­li gau­ti tam tik­rą vals­ty­bės pa­ra­mą. Kaip tai re­flek­tuo­sis į ly­gį pa­ja­mų, ku­rias jie gau­na dėl to, kad yra ne­pri­tek­liu­je, spręs jau ki­tos mi­nis­te­ri­jos, bet Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­jos tiks­las, dar kar­tą pa­kar­to­siu, kad nau­dą iš ža­lio­sios trans­for­ma­ci­jos gau­tų vi­si.

G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš gal pa­pil­dy­siu dėl fi­nan­si­nės da­lies. Ka­dan­gi aš jau at­ra­šiau elek­tro­ni­niu paš­tu, bet, man at­ro­do, ar­ba aš bu­vau ne­su­pras­ta, ar­ba jū­sų pri­ori­te­tai tie­siog yra ki­ti. Kaip Dai­nius pa­sa­kė, kad skur­do ma­ži­ni­mas di­di­nant pri­ei­gą prie pi­ges­nės elek­tros ener­gi­jos skur­dą pa­ti­rian­tiems žmo­nėms yra Vy­riau­sy­bės pri­ori­te­tas, tai bu­vo įra­šy­ta ir į pla­ną „Nau­jos kar­tos Lie­tu­va“.

Dėl tech­ni­nių prie­žas­čių, kuo­met su­ma­žė­jo mū­sų BVP kri­ti­mas pan­de­mi­jos me­tu, Lie­tu­vos sub­si­di­jos da­lis nuo 2,2 mlrd. bu­vo su­ma­žin­ta 125 mln. eu­rų. Vy­riau­sy­bė ap­si­spren­dė tam, kad ne­ma­žin­tų ben­dro in­ves­ti­ci­jų ly­gio, ku­ris yra su­pla­nuo­tas, ir skur­do ben­dri­jos iš tų pi­ni­gų taip pat… lė­šų da­lį, ku­ri yra su­ma­žin­ta mums sub­si­di­jos ly­gio, dėl eko­no­mi­kos ma­žes­nio nu­ken­tė­ji­mo pa­si­sko­lin­ti ir fi­nan­suo­ti tas prie­mo­nes ne­ma­ži­nant ben­dro in­ves­ti­ci­jų ly­gio. Dėl to tech­ni­nio spren­di­mo bu­vo nu­spręs­ta skur­do ben­dri­jas, at­si­nau­ji­nan­čios ener­ge­ti­kos ben­dri­jas fi­nan­suo­ti iš pa­sko­li­nės da­lies, nes tai yra fi­nan­si­nė prie­mo­nė, į ku­rią įei­na ir sub­si­di­nė da­lis, ir pa­sko­li­nė da­lis. Jei­gu jūs kves­tio­nuo­ja­te pa­ties in­stru­men­to po­rei­kį, tu­rė­ji­mą šia­me kon­teks­te, to­kiu at­ve­ju, ma­nau, mes tu­ri­me grįž­ti prie klau­si­mo, kas ap­skri­tai „Nau­jos kar­tos Lie­tu­vos“ pla­ne yra fi­nan­suo­ja­ma ir ku­rias ki­tas in­ves­ti­ci­jas gal­būt bū­tų ga­li­ma ma­žin­ti, nes man as­me­niš­kai at­si­nau­ji­nan­čios ener­ge­ti­kos skur­do ben­dri­jos pri­ori­te­tas yra aki­vaiz­dus.

Ki­tos prie­mo­nės gal­būt man at­ro­do ma­žiau aki­vaiz­džios. Jei­gu no­ri­te pa­si­de­rė­ti dėl ki­tų prie­mo­nių įga­li­ni­mo, in­ves­ta­vi­mo, tuo­met, ma­nau, tu­ri­me grįž­ti prie ben­dro pa­ke­to. Nes kol kas tai bu­vo tech­ni­nis spren­di­mas, o ne po­li­ti­nis pa­si­rin­ki­mas, kad vie­no ar ki­to pro­jek­to ne­rei­kia da­ry­ti.

PIRMININKAS. Klau­sia D. Ke­pe­nis, žen­gian­tis į po­sė­džių sa­lę. Pra­šau, ko­le­ga. Jū­sų ga­li­my­bė pa­klaus­ti.

D. KEPENIS (LVŽSF). At­si­pra­šau. Ger­bia­ma prem­je­re, štai už lan­go šim­tai žmo­nių kal­ba apie ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­tį. Gir­dė­jau, kad ne kar­tą kvie­tė jus taip pat, na, at­sa­ky­ti. Mes pa­me­na­me, prieš po­rą me­tų jus taip pat kvie­tė, ir ka­dan­gi ne­iš­ėjo­te, tai čia įvy­ko riau­šės. Šian­dien jie pa­tys sa­ko, kad riau­šių ne­da­rys, bet ko­dėl mes ne­no­ri­me iš­girs­ti, ką žmo­nės sa­ko, ir at­sa­ky­ti į klau­si­mus? Ir iš kar­to tą klau­si­mą mes iš­spręs­tu­me il­gam. Ko­dėl jūs ne­no­ri­te kal­bė­ti su jais tie­siai? Ačiū.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ger­bia­mas Dai­niau, man at­ro­do, dau­gy­bę kar­tų į tuos klau­si­mus bu­vo at­sa­ky­ta. Bet aš jums to­kį is­to­ri­nį eks­kur­są pa­teik­siu, nes žmo­nės, ku­rie yra ten, už lan­go, bent jau kiek man te­ko gir­dė­ti, iš­gy­ve­na dėl to, kad ka­da bus nu­sta­ty­tas ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­tis, tai žiū, die­nų ga­le iš jų val­džia atims ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą. Tai aš jums no­riu pri­min­ti, kad ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­tis fi­zi­nių as­me­nų tu­ri­mam ne­ko­mer­ci­niam tur­tui, žmo­nių tu­ri­mam ne­ko­mer­ci­niam tur­tui, bu­vo įves­tas 2011 me­tų ru­de­nį. Ta­da jis va­di­no­si „mi­li­jo­nie­rių mo­kes­čiu“, nes ta­da tur­to ver­tė, nuo ku­rios rei­kė­jo mo­kė­ti mo­kes­tį, pra­si­dė­jo nuo 1 mln. li­tų. Jū­sų Vy­riau­sy­bė (jū­sų Vy­riau­sy­bė!) 2018 me­tais ši­tą ri­bą su­ma­ži­no iki 150 tūkst. eu­rų. Su­ti­ki­te, kad tai yra ge­ro­kai ma­žiau ne­gu kad mi­li­jo­nas li­tų. Tie­są sa­kant, įvy­ko la­bai pa­ra­dok­sa­lus da­ly­kas, ku­rio ne­bū­tų, jei­gu Sei­mas svars­ty­tų tą pro­jek­tą, ku­rį pa­tei­kė Vy­riau­sy­bė, ku­ria­me nė­ra to­kių ne­są­mo­nių, kad tur­to ver­tė rin­ko­je di­dė­ja, o mo­kes­čių ne­ap­mo­kes­ti­na­mas mi­ni­mu­mas kaž­ko­dėl ma­žė­ja, ką jūs esa­te pa­da­rę prieš ke­le­tą me­tų.

Tai, man at­ro­do, čia yra tra­di­ci­nė si­tu­a­ci­ja, ka­da kaž­kas ne­ži­no, kaž­kas ne­gir­di, kaž­kas ne­no­ri gir­dė­ti, kaž­kas ma­ni­pu­liuo­ja, bet bū­tų ge­riau nei ma­ni­pu­liuo­ti, nei ap­si­me­ti­nė­ti, nei gąs­din­ti, o tie­siog svars­ty­ti tai, kas yra pa­ra­šy­ta pro­jek­tuo­se ir dėl to pri­im­ti spren­di­mus. Tai toks bū­tų ma­no pa­siū­ly­mas šiuo at­ve­ju. Jūs da­bar taip kal­ba­te tar­si iš­kri­tote iš me­džio, ir dis­ku­si­jos apie ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­tį ne­bū­tų bu­vę pra­ėju­sia­me Sei­me, ka­da jū­sų Vy­riau­sy­bė tei­kė mo­kes­čių re­for­mą ir jūs ta­da už ją bal­sa­vo­te, ir la­bai ne­si­jau­di­no­te, ką sa­kys žmo­nės, at­si­sto­ję už Sei­mo rū­mų, nes tuo­met tur­būt nie­kas tų žmo­nių at­ei­ti už Sei­mo rū­mų ir ne­kvie­tė. Ačiū.

PIRMININKAS. Klau­sia Z. Bal­čy­tis.

Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, ger­bia­ma­sis pir­mi­nin­ke. Ma­no klau­si­mas tok­sai spe­ci­fi­nis ir jį no­rė­jau už­duo­ti dau­giau ap­lin­kos mi­nist­rui, bet aš jo ne­ma­tau, tai ne­ži­nau, ar jis…

PIRMININKAS. Jis yra ko­man­di­ruo­tė­je, ap­lin­kos mi­nist­ras, tai ap­si­spręs­ki­te, ar už­duo­da­te klau­si­mą, ar ne.

Z. BALČYTIS (DFVL). Tai la­bai pa­pras­tas klau­si­mas. Yra at­lie­ka­ma tam tik­ra re­for­ma, ka­da Na­cio­na­li­nė že­mės tar­ny­ba per­ėjo į Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ją, ir ra­jo­nuo­se yra daug nu­si­skun­di­mų, kad tam tik­ri da­ly­kai, ap­skai­ti­niai da­ly­kai tik­rai ne­ati­tin­ka. Net­gi pa­ti Vals­ty­bės kon­tro­lė už 2022 me­tus at­li­ko au­di­tą ir nu­sta­tė, kad be­veik 600 mln. eu­rų duo­me­nų apie miš­ko že­mės ver­tę ne­ati­tin­ka vi­siš­kai ir nė­ra įtrauk­ta, tam tik­ros funk­ci­jos ir­gi taip pat nevi­siš­kai funk­cio­nuo­ja iki ga­lo, ne­tei­sin­gai nu­sta­ty­ta že­mės tik­ro­ji ver­tė, ne­tei­sin­gai at­lik­ta že­mės skly­pų in­ven­to­ri­za­ci­ja ir daug ki­tų da­ly­kų. Ma­no klau­si­mas re­to­ri­nis: kaip, jū­sų ma­ny­mu, ka­da pra­dės nor­ma­liai veik­ti sis­te­ma Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jo­je, ku­ri su­si­ju­si su Na­cio­na­li­ne že­mės tar­ny­ba?

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ka­dan­gi mi­nist­ro nė­ra, tai tur­būt mi­nist­ras bus pa­pra­šy­tas jums de­ta­liau sa­vo pla­nus su­ra­šy­ti tie­siog raš­tu ir raš­tu at­sa­ky­ti. Bet jūs pui­kiai ži­no­te, kad ši­tos pa­sta­bos dėl vals­ty­bės fi­nan­si­nių ata­skai­tų ne­at­si­ra­do už 2022 me­tus, o jos yra tei­kia­mos jau tik­rai ne pir­mus me­tus – dar ta­da, kai aš va­do­va­vau Au­di­to ko­mi­te­tui, tos pa­čios pa­sta­bos bu­vo tei­kia­mos. Si­tu­a­ci­ja tai­so­si, bet tai­so­si ga­na lė­tai. Aš ma­ty­čiau vil­ties, kad, įvy­kus ši­tai re­for­mai, tie­są sa­kant, yra dau­giau šan­sų, kad ap­skai­ta ir tin­ka­mas pa­tei­ki­mas fi­nan­si­nė­se ata­skai­to­se su­si­tvar­kys grei­čiau, ne­gu kad bu­vo iki šiol.

PIRMININKAS. Klau­sia A. Sy­sas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ma­no klau­si­mas bus ne laiš­kas, ne­su­si­ra­ši­nė­ja­me su mi­nist­re, tai da­bar aš jos no­riu pa­klaus­ti. Ar jūs skai­to­te jums ad­re­suo­tus laiš­kus? Aš ne­kal­bu apie 500 ar 1000 laiš­kų, ku­riuos mes vi­si ga­vo­me iš mo­ky­to­jų, bet iš jums pa­val­džių įstai­gų dar­buo­to­jų, ku­rie krei­pė­si į jus, ka­dan­gi jie dub­liuo­ja – ir į ko­mi­te­tą, ir aš as­me­niš­kai gau­nu apie Ne­įga­lu­mo ir dar­bin­gu­mo nu­sta­ty­mo tar­ny­bą. Pra­ei­tą sa­vai­tę mes da­rė­me klau­sy­mus dėl ne­įga­lu­mo re­for­mos, taip sa­kant, įgy­ven­di­ni­mo ga­li­my­bių ir ar nie­kas ne­strin­ga. Vėl bu­vo bra­vū­riš­kai pa­sa­ky­ta, kad vis­kas ge­rai, vis­kas pa­si­ruoš­ta. Pas­ku­ti­nia­me laiš­ke dar­buo­to­jai tvir­ti­na, kad nė­ra pa­rei­gy­bių, jie ne­ži­no, ar ei­ti, ar nei­ti, yra ne­nor­ma­lios dar­bo są­ly­gos, di­džiu­liai dar­bo krū­viai, spe­cia­lis­tų trū­ku­mas, ma­si­nis dar­buo­to­jų iš­ėji­mas iš dar­bo, ma­žas dar­bo už­mo­kes­tis. Ten dar pri­ra­šy­ta la­bai daug. Tai, ger­bia­ma mi­nist­re, ar skai­to­te ir jei­gu skai­to­te, tai ką ruo­šia­tės da­ry­ti? Na, Gin­čų ko­mi­si­ją mes nai­ki­na­me, taip sa­kant, vyks­ta agen­tū­rų kū­ri­mo­si me­tas…

PIRMININKAS. Lai­kas.

A. SYSAS (LSDPF). …vi­si me­si­mės į agen­tū­ras. Ar už­tik­rin­si­me po sau­sio 1 die­nos ne­įga­lių­jų žmo­nių ga­li­my­bes, taip sa­kant, kreip­tis ir gau­ti at­sa­ky­mą? Ačiū.

M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mas ko­le­ga, už klau­si­mą. Ne tik skai­to­me laiš­kus, bet ir į juos re­a­guo­ja­me. Bu­vo įvyk­dy­tas ir su­si­ti­ki­mas su at­sto­vais, bū­tent tais, ku­rie pa­si­ra­šė ši­tą raš­tą ir įvyk­dė ap­klau­są. Aš gal pa­sa­ky­siu pa­pras­tai. Kiek­vie­nas per­ei­na­ma­sis lai­ko­tar­pis, kiek­vie­na re­for­ma ar re­or­ga­ni­za­ci­ja at­ne­ša ir tam tik­ros ne­ži­no­my­bės, ir nuo­gąs­ta­vi­mo, ir bai­mės. Aš tik­rai no­riu dar kar­tą nu­ra­min­ti vi­sus dar­buo­to­jus, kad į kiek­vie­no po­rei­kius steng­si­mės pa­gal ga­li­my­bes at­si­žvelg­ti. Agen­tū­ra dar ne­pra­dė­jo veik­ti. Nuo sau­sio 1 die­nos tas po­ky­tis tu­ri įvyk­ti. Da­bar ren­gia­me ir vi­są dar­bo už­mo­kes­čio po­li­ti­ką, kaip at­ro­dys, pri­sta­ty­si­me ją dar­buo­to­jams. Ir kal­ba­mės, ir re­a­guo­ja­me. Ta ne­ži­no­my­bė man žmo­giš­kai yra su­pran­ta­mas da­ly­kas, bet net jau ir prieš vi­są ši­tą re­or­ga­ni­za­ci­ją bu­vo­me su­si­ti­kę su NDNT dar­buo­to­jais ir pa­ti­ki­no­me juos, kad steng­si­mės ir dar­bo są­ly­gas ge­rin­ti, ir at­ly­gio po­li­ti­ką pa­gal ga­li­my­bes ge­rin­ti. Su­pran­tu, kad daug kom­pe­ten­ci­jų yra žmo­nių su­kaup­ta to­je tar­ny­bo­je. Ti­kiuo­si, kad mes ją vi­są ga­lė­si­me to­liau nau­do­ti už­tik­rin­da­mi ge­res­nes žmo­nių su ne­ga­lia ga­li­my­bes įstei­gus agen­tū­rą. Da­ro­me vis­ką, ką ga­li­me, kal­ba­mės. Bet ir žmo­nių ne­ri­mą su­pran­tu, nes jis tur­būt per kiek­vie­ną per­ei­na­mą­jį lai­ko­tar­pį yra, at­si­ran­da. Re­a­guo­ti į vi­sus skun­dus, nuo­gąs­ta­vi­mus tik­rai sten­gia­mės ir in­di­vi­du­a­liai, ir ben­dra tvar­ka.

PIRMININKAS. Klau­sia A. Skar­džius.

A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ma­no klau­si­mas bū­tų ener­ge­ti­kos mi­nist­rui. Ger­bia­mas mi­nist­re, jūs for­muo­ja­te ener­ge­ti­kos po­li­ti­ką. Štai Vals­ty­bės kon­tro­lė at­sklei­dė jums se­niai ži­no­mą fak­tą, kad net 160 mln. nu­gvelb­ta iš elek­tros var­to­to­jų. Užuot in­ves­ta­vę į nu­si­dė­vė­ju­sį, Vals­ty­bės kon­tro­lė kon­sta­tuo­ja, kad 50 % elek­tros tin­klo nu­si­dė­vė­jo, nu­si­dė­vė­ji­mas jau vir­ši­ja ke­lio­li­ka me­tų. Jūs da­bar juos gi­na­te, sa­ko­te, ne­va tai ki­ta įmo­nė, kaž­ko­kį ka­lam­bū­rą vie­šai sklei­džia­te, kad per­da­vi­mo tin­klų ope­ra­to­rius su­mo­kė­jo per­kro­vos pa­ja­mas. Aš ne­su­pran­tu, ko­dėl jums ne­svar­bus gy­ven­to­jų ener­ge­ti­nis skur­das, ne­pa­ke­lia­mos du­jų, elek­tros kai­nos? Da­bar ap­va­gia­mi vi­du­ry bal­tos die­nos, o jūs kaž­kaip ma­ni­pu­liuo­ja­te. Kam šie pi­ni­gai bu­vo iš­mo­kė­ti? Bu­vo iš­mo­kė­ti ak­ci­joms „Ig­ni­čiui“, kad mo­ti­ni­nė įmo­nė ga­lė­tų iš­si­mo­kė­ti ak­ci­jas. Aš jū­sų ne kaip ak­ci­nin­ko klau­siu, aš tie­siog klau­siu kaip mi­nist­ro.

D. KREIVYS (TS-LKDF). Ačiū už ka­lam­bū­rus, ku­riuos čia jau se­ri­jo­mis va­rė­te. No­riu pir­mą da­ly­ką pa­sa­ky­ti. Pir­miau­sia, iš kur su­si­da­rė tas skir­tu­mas? Skir­tu­mas su­si­da­rė iš to, kad kei­tė­si (…) skai­čia­vi­mo me­to­di­ka, tai jūs su­pran­ta­te, kei­čian­tis me­to­di­kai at­si­ra­do tarp „Ig­ni­čio“ ir re­gu­lia­to­riaus, tarp ESO ir re­gu­lia­to­riaus, skir­tin­gas po­žiū­ris į in­ves­ti­ci­jų su­mą. Vė­liau bu­vo tai su­de­rin­ta. ESO in­ves­ta­vo per ki­tus dve­jus me­tus 800 mln. eu­rų į tin­klą (pa­brė­žiu, 800 mln. eu­rų į tin­klą), o ši­tą su­mą, kaip su­tar­ta su re­gu­lia­to­riu­mi, pa­gal nau­ją me­to­di­ką iš­mo­ka per tam tik­rą lai­ko­tar­pį.

Dėl di­vi­den­dų po­li­ti­kos. Di­vi­den­dais yra iš­mo­kė­ta gal de­šim­to­ji da­lis tos su­mos iš duk­te­ri­nės į mo­ti­ni­nę įmo­nę. Tai yra nor­ma­li po­li­ti­ka. Ši­tų da­ly­kų tur­būt ne­rei­kia pai­nio­ti.

Dėl in­ves­ti­ci­jų ir ne­in­ves­ti­ci­jų į tin­klą. Rei­kia pa­sa­ky­ti, kad 50 % nu­si­dė­vė­ji­mas pa­gal bu­hal­te­ri­nius po­pie­rius yra nie­kas. Šian­dien dau­gy­bės ato­mi­nių elek­tri­nių lai­kas yra pra­tę­sia­mas 20, 30 me­tų, ne­pai­sant to, kad jos jau se­niai tu­rė­jo bū­ti už­da­ry­tos.

Klau­si­mas tur­būt ir apie tai. Kai mes tu­ri­me au­to­mo­bi­lį ir jis nor­ma­liai va­žiuo­ja, tur­būt mes jo ne­kei­čia­me. Jei­gu su de­ta­le kaž­kas at­si­tin­ka, taip, mes ją pa­kei­čia­me. Ma­no gal­va, tai, ką da­ro ESO, aš kaip mi­nist­ras ste­biu, ką jie da­ro, ne­pai­sant to, kad įmo­nės Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­ja ne­re­gu­liuo­ja, taip pat ir ne­val­do re­gu­lia­to­riaus. Tai jūs taip pat tu­rė­tu­mė­te ži­no­ti ir ati­tin­ka­mai kreip­tis. Dar kar­tą pa­kar­to­siu, kad šiuo at­ve­ju kri­mi­na­lo čia nė­ra, kri­mi­na­lo nė­ra jo­kio. Ki­ta ver­tus, kaip Vals­ty­bės kon­tro­lė in­ter­pre­ta­vo šiuos da­ly­kus, gi­liai ne­įsi­gi­li­nu­si į si­tu­a­ci­ją, tur­būt ir­gi nė­ra ge­ras pa­vyz­dys.

PIRMININKAS. Klau­sia J. Raz­ma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Gal prem­je­rės klaus­čiau? Tur­būt prem­je­rei te­ko žiū­rė­ti lai­dą „Dė­me­sio cen­tre“, kur Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas bi­čiu­liš­ka­me po­kal­by­je su žur­na­lis­tu įro­dė tur­būt, kad be­bai­giąs kur­ti ge­ro­vės vals­ty­bę. Bu­vo ak­cen­tuo­tas ir at­ly­gi­ni­mų iš­au­gi­mas, ir pa­di­din­tos pen­si­jos, pa­ge­rė­ję so­cia­li­niai ro­dik­liai. No­rė­čiau klaus­ti, kaip jau­tė­tės žiū­rė­da­ma tą lai­dą ir kiek, taip sa­kant, Vy­riau­sy­bė, vyk­dy­da­ma so­cia­li­nę po­li­ti­ką, ma­to Pre­zi­den­to ko­kį nors in­dė­lį per tą ge­ro­vės vals­ty­bės kū­ri­mo priz­mę?

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Na, kad jūs šmaikš­tau­ja­te, tai ir aš sau lei­siu pa­šmaikš­tau­ti. Čia ne pir­mas kar­tas. Man yra te­kę skai­ty­ti in­ter­viu vie­na­me sa­vait­raš­ty­je taip pat, kur per­skai­čiau, kad Pre­zi­den­tas pa­di­di­no per­skirs­ty­mo per biu­dže­tą iki 32 % BVP. Il­gai ban­džiau pri­si­min­ti, ko­kį įsta­ty­mo pro­jek­tą bu­vo pa­tei­kęs, kad taip at­si­tik­tų, ir man ne­pa­vy­ko. Tai taip jau kal­bu tur­būt ne­be iro­niš­kai, o sar­kas­tiš­kai, kad, pri­si­min­da­ma Lie­tu­vo­je kar­tais vyks­tan­čias dis­ku­si­jas, ar Lie­tu­vai rei­ka­lin­ga Pre­zi­den­to ins­ti­tu­ci­ja ir ko­kios tu­rė­tų bū­ti jos funk­ci­jos, pa­gal­vo­jau, kad tur­būt yra prie­šin­gai – Lie­tu­vai vi­siš­kai ne­rei­kia Vy­riau­sy­bės ir Sei­mo, o ne Pre­zi­den­to ins­ti­tu­ci­jos, nes, tie­są sa­kant, iš kon­teks­to ga­li­ma su­pras­ti, kad Vy­riau­sy­bė ir Sei­mas la­biau truk­do ir kad gal ta­da Pre­zi­den­tas pa­da­ry­tų dau­giau ge­rų dar­bų, ne­gu kad da­bar ga­li pa­da­ry­ti kaip Pre­zi­den­tas, kai Pre­zi­den­tui truk­do Vy­riau­sy­bė ir Sei­mas. Tai čia yra iro­ni­ja ir sar­kaz­mas tiems, kas ne­su­pran­ta.

O šiaip rim­tai kal­bė­da­ma, tai ma­nau, kad Vy­riau­sy­bė vyk­do sa­vo pro­gra­mą. Tai, kad per pas­ta­rą­jį lai­ko­tar­pį ga­na spar­čiai au­go dar­bo už­mo­kes­čiai biu­dže­ti­nia­me sek­to­riu­je ir taip pat pen­si­jos, yra nei ypa­tin­gas Vy­riau­sy­bės nuo­pel­nas, nei ypa­tin­gas Sei­mo nuo­pel­nas, nei juo la­biau ypa­tin­gas koks nors Pre­zi­den­to nuo­pel­nas. Pen­si­jos yra in­dek­suo­ja­mos pa­gal įsta­ty­me nu­sta­ty­tą for­mu­lę, kur yra nau­do­ja­mi ob­jek­ty­vūs dy­džiai, vie­ni iš jų yra dar­bo už­mo­kes­čio di­dė­ji­mas. Pas­ta­ruo­sius ke­le­tą me­tų dar­bo už­mo­kes­čio di­dė­ji­mas eko­no­mi­ko­je bu­vo dvi­žen­klis, na­tū­ra­lu, kad ir pen­si­jų in­dek­sa­vi­mas ir­gi at­liep­da­mas tą di­dė­ji­mą, na, šiek tiek vė­luo­da­mas, bet vis tiek at­liep­da­mas, bu­vo ir­gi pa­na­šus. Taip, pra­ėju­siais me­tais bu­vo daug to­kių si­tu­a­ci­jų, kai rei­kė­jo re­a­guo­ti į ener­ge­ti­nę kri­zę ir nu­ma­ty­ti tam tik­rus lai­ki­nus pa­pil­do­mus sau­gik­lius ir var­to­to­jams, ir ver­slams tol, kol ener­ge­ti­kos kai­nos nor­ma­li­zuo­sis, tai tą ir­gi Vy­riau­sy­bė da­rė. Biu­dže­ti­nio sek­to­riaus dar­bo už­mo­kes­tis vi­so­se sri­ty­se taip pat di­dė­jo, sten­gia­mės ap­lenk­ti pri­va­taus sek­to­riaus dar­bo už­mo­kes­čio di­dė­ji­mą, tu­rė­da­mi min­tyje, kad tas at­si­li­ki­mas daug kur yra dar ga­na žen­klus. Ne­vi­siš­kai pa­vy­ko, nes vis dėl­to pri­va­čia­me sek­to­riu­je dar­bo už­mo­kes­tis ir­gi au­ga la­bai spar­čiai vi­sus tuos tre­jus me­tus. Ži­note, kaž­ka­da A. Ku­bi­lius mėg­da­vo sa­ky­ti, kad yra da­ly­kai, ku­rie vyks­ta „dėl“ ar­ba „ne­pai­sant“. Tai aš la­biau sa­ky­čiau, kad čia yra tie da­ly­kai, ku­rie vyks­ta „ne­pai­sant“, ka­dan­gi tai, kad eko­no­mi­ka au­ga, dar­bo už­mo­kes­čiai au­ga, yra pir­miau­sia pri­va­taus sek­to­riaus ini­cia­ty­vos nuo­pel­nas. Pa­gal tai, ži­no­ma, vals­ty­bė su­ren­ka lė­šas, ku­rias ga­li nau­do­ti, jas skirs­to ar­ba pa­gal įsta­ty­me nu­sta­ty­tus prin­ci­pus, kaip pen­si­jų in­dek­sa­vi­mo at­ve­ju, ar­ba pa­gal nu­sta­ty­tus pri­ori­te­tus (pri­ori­te­tus dik­tuo­ja Vy­riau­sy­bės pro­gra­ma, ku­ri yra pa­tvir­tin­ta Sei­mo). Ma­tyt, tiek čia ir bū­tų to ko­men­ta­ro. Ačiū.

PIRMININKAS. Klau­sia A. Vin­kus. Pra­šom.

A. VINKUS (LVŽSF). Ma­no klau­si­mas svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­rui. Ger­bia­mas mi­nist­re, prieš dvi sa­vai­tes lan­kiau­si Skuo­de. Ga­liu pa­si­džiaug­ti, iš tie­sų įmo­nė­se, įstai­go­se tvar­ka, žmo­nės, taip sa­kant, tu­ri rū­pes­čių, bet tvar­ko­si. Bu­vau su­si­ti­kęs su vi­sais grei­to­sios pa­gal­bos dar­buo­to­jais. Iš tie­sų Grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos tar­ny­bos vir­ši­nin­kas, va­do­vas N. Mi­ke­lio­nis la­bai pa­do­riai el­gia­si ir pa­skam­bi­na, kvie­čia į se­mi­na­rus. Kaip jie sa­kė, nau­ji rū­bai, tvar­kin­gi, apa­ra­tū­ra tam tik­ra me­di­ci­ni­ne ap­rū­pi­na, bet yra ka­tast­ro­fa su at­ly­gi­ni­mais, Skuo­de vie­nin­te­lės Grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos tar­ny­bos me­di­kų at­ly­gi­ni­mas yra pats ma­žiau­sias. Jau ke­li iš­ėjo ir ruo­šia­si. Taip to­liau dirbs ar ne­dirbs…

PIRMININKAS. Lai­kas.

A. VINKUS (LVŽSF). Bet su­ti­ko po­nas N. Mi­ke­lio­nis, te­le­fo­nu kal­bė­jo pats su ko­lek­ty­vu, tą ži­no, gal jam mo­kos fon­do trūks­ta. Pa­sa­ky­ki­te, kaip se­ka­si su re­for­ma grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos tar­ny­boms?

A. DULKYS. Ačiū jums už klau­si­mą. Tai iš tik­rų­jų la­bai di­džiu­lis po­ky­tis. Man čia skir­to lai­ko tik­rai tam ne­už­tek­tų. Pa­si­steng­siu su­re­a­guo­ti į pa­grin­di­nius da­ly­kus, ko jūs klau­sia­te. Skuo­de tu­ri­me ir ki­tų pro­ble­mų, ne tik dėl dar­bo už­mo­kes­čio, bet ir ap­skri­tai dėl bri­ga­dų skai­čiaus. Taip pat esa­me nu­ma­tę ir tik­rai ži­nau, kad va­do­vas pri­ims spren­di­mus ir Skuo­de ta si­tua­ci­ja pa­si­keis. La­bai džiau­giuo­si, kad jis ran­da va­rian­tų, kaip keis­ti tą si­tu­a­ci­ją, kai dar net mes ne­sa­me nu­pir­kę nau­jų au­to­mo­bi­lių ir kai dar nė­ra skir­tas fi­nan­sa­vi­mas nau­joms bri­ga­doms, bet tai da­ro­me jau iš efek­ty­viau nau­do­ja­mų da­bar­ti­nių iš­tek­lių.

Dar­bo už­mo­kes­tis. Taip, su­jun­gę į vie­ną or­ga­ni­za­ci­ją ra­do­me skir­tu­mų iki dvie­jų kar­tų. Nors, kas yra įdo­mu, ke­lis de­šimt­me­čius Lie­tu­vo­je vi­soms bri­ga­doms bu­vo mo­ka­ma pa­gal tuos pa­čius įkai­nius, ta­čiau re­zul­ta­tas iš­ėjo, kad dar­bo už­mo­kes­čiai ski­ria­si iki dvie­jų kar­tų. Tai tiek su šiuo PSDF’u, tiek su pro­jek­tu, ku­ris yra da­bar par­la­men­te, ma­to­me, ga­lė­si­me tai iš­spręs­ti dar iki šių me­tų pa­bai­gos vi­so­je Grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos tar­ny­bo­je, ne tik Skuo­de dir­ban­čių žmo­nių at­žvil­giu. Ne tik pa­di­din­si­me iki vi­du­ti­nio, bet, pa­na­šu, ir su­ba­lan­suo­si­me vi­siš­kai dar­bo už­mo­kes­čius, nors ši­tas pla­nas bu­vo tik 2024 me­tams. Džiau­giuo­si, kad tru­pu­tė­lį ei­na­me prie­ky­je pir­mi­nio pla­no.

Ir dar la­bai svar­bi in­for­ma­ci­ja. Ma­nau, tai bus įdo­mu ir ki­tiems Sei­mo na­riams. Ži­nau, kad kai kur la­bai trūks­ta pa­sto­čių, tai Ra­my­ga­lo­je, Juod­kran­tė­je, Ario­ga­lo­je, Vie­vy­je jau yra pri­im­ti spren­di­mai. Ar­ti­miau­siu me­tu bus Birš­to­ne, Bai­sio­ga­lo­je, Už­ven­ty­je, Se­do­je, Skaud­vi­lė­je, Ven­to­je, Tra­kų Vo­kė­je. Ge­ros ži­nios. Vi­sur čia jau ju­da­me link to, kad bus pa­pil­do­mos pa­sto­tės, kur daug me­tų bu­vo klau­si­mas ne­iš­spręs­tas. Pa­na­šu, kad jau ju­da­me link kon­kre­čių re­zul­ta­tų. Ačiū.

PIRMININKAS. Klau­sia T. To­mi­li­nas.

T. TOMILINAS (DFVL). Klau­si­mas taip pat svei­ka­tos mi­nist­rui. Ger­bia­mas mi­nist­re, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ly­gių ga­li­my­bių kon­tro­lie­rius yra pa­tei­kęs ne­ma­žai spren­di­mų, man te­ko juos iš­nag­ri­nė­ti, dėl dis­kri­mi­na­vi­mo pa­gal am­žių tei­kiant svei­ka­tos pro­fi­lak­ti­kos pa­slau­gas. Pa­vyz­džiui, taip pat ir pa­čias pa­slau­gas… vy­res­niems nei 65 me­tų pa­cien­tams nė­ra ski­ria­mi rei­kia­mi be­ce­men­čio tvir­ti­ni­mo en­dop­ro­te­zai. Vy­res­niems nei 70 me­tų ne­fi­nan­suo­ja­ma pro­sta­tos vė­žio diag­nos­ti­ka. Yra ma­to­ma dis­kri­mi­na­ci­ja dėl pa­gal­bi­nio ap­vai­si­ni­mo pa­slau­gų ir dia­be­to gy­dy­mo prie­mo­nių kom­pen­sa­vi­mo. Kon­tro­lie­riaus iš­va­do­se nuo­lat kar­to­ja­ma, kad tu­ri bū­ti tai­ko­mas in­di­vi­du­a­lus po­žiū­ris, o ne se­niai nu­sta­ty­tos am­žiaus ri­bos. Jūs, pri­sta­ty­da­mas biu­dže­tą, mi­nė­jo­te, kad yra la­bai daug su­tau­py­mų iš pre­ven­ci­nių pro­gra­mų, su­tau­po­ma pi­ni­gų. Tai gal me­tas pa­ga­liau tą dis­kri­mi­na­ci­ją dėl am­žiaus ten, kur tai yra lo­giš­ka ir pras­min­ga, nu­trauk­ti? Ačiū.

A. DULKYS. Ačiū už klau­si­mą. Jūs pa­bai­go­je ir pra­dė­jo­te ma­no at­sa­ky­mą, kad kai jau bū­na ga­li­my­bė dėl iš­tek­lių, kur prie­žas­tis bū­na tai, kad trū­ko iš­tek­lių, tai mes taip ir iš­spren­džia­me. Ta­čiau kai ku­rie da­ly­kai yra ne šiaip dis­kri­mi­na­ci­ja, o tai yra me­di­ci­nos moks­las, tai yra spe­cia­lis­tai. Ne kiek­vie­nai am­žiaus gru­pei, pa­ti­kė­ki­te, ga­li­ma me­di­ci­no­je da­ry­ti tai, ką no­ri­si. (Bal­sai sa­lė­je) Žiū­rė­ki­te, ten, kur iš tik­rų­jų yra, kaip sa­ko­te, ne­lo­giš­ka, yra tik­tai iš­tek­lių trū­ku­mas, tai taip, tie da­ly­kai ir spren­džia­mi, bū­tent jie yra ski­ria­mi. Bet, pa­ti­kė­ki­te, esu ma­tęs ir to­kių raš­tų ir iš vai­kų tei­sių, ir iš ly­gių ga­li­my­bių, kai yra tie­siog žiū­ri­ma ak­lai. Bet yra me­di­ci­na kaip moks­las, kai ku­rių da­ly­kų ne­ga­li­me va­din­ti tie­siog dis­kri­mi­na­ci­ja, ten yra me­di­ci­na. Ačiū.

PIRMININKAS. Klau­sia K. Vil­kaus­kas.

K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Klau­si­mas ger­bia­ma­jai so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nist­rei. Džiau­giuo­si, kad mi­nist­rei se­ka­si ge­rai dirb­ti, va­do­vau­ti mi­nis­te­ri­jai. Lin­kė­da­mas, kad sek­tų­si dar ge­riau, tu­riu klau­si­mą – pa­pras­tą, kas­die­nį.

Ka­dan­gi da­bar ver­ti­na­mas kom­pen­sa­ci­joms gau­ti ir tur­tas, yra to­kių at­ve­jų, kai net, sa­ky­ki­me, su­skai­čiuo­ja­mas koks se­nas au­to­mo­bi­lis, nes tai yra ir­gi tur­tas, se­nas au­to­mo­bi­liu­kas, ar­ba mo­čiu­tė tu­ri su­kau­pu­si sa­vo są­skai­to­je lai­do­tu­vėms kaž­ko­kią su­mą, pas­kui ta su­ma jau vir­ši­ja tas jos tur­to pa­ja­mas ir ji ne­gau­na kom­pen­sa­ci­jos. Ar ne­ma­no­te, kad tai kaž­kiek bū­tų ga­li­ma ko­re­guo­ti?

M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). La­bai ačiū. Tik­rai ge­ras klau­si­mas. Aš ne­pa­lai­kau to­kio prin­ci­po, ku­rį tai­ko kai ku­rios sa­vi­val­dy­bės. Ne­ga­liu pa­sa­ky­ti, ar vi­sos sa­vi­val­dy­bės tą da­ro, bet tos sa­vi­val­dy­bės, ku­rios ta­ry­bų spren­di­mais yra nu­ma­čiu­sios, kad jos ver­ti­na at­ski­rai kiek­vie­ną tur­to ei­lu­tę, ar tai bū­tų pi­ni­gai, ar tai bū­tų ne­kil­no­ja­ma­sis tur­tas, o ne ben­drą su­mą… Man at­ro­do, tik­rai bū­tų tei­sin­giau žmo­nių at­žvil­giu ver­tin­ti ben­drą pa­ja­mų, tur­to su­mą, ku­rią vir­ši­jus ta­da jau kom­pen­sa­ci­jos ga­lė­tų svars­ty­ti ne­skir­ti. Tai tik­rai ra­gi­nu ir pa­tys tu­rė­si­me dar vie­ną su­si­ti­ki­mą su sa­vi­val­dy­bių at­sto­vais. Vis tiek tu­ri­me žiū­rė­ti žmo­gaus in­te­re­so. Bet tai yra tik­rai sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų spren­di­mai ir jie pa­tys nu­sta­to, kaip jie ver­ti­na. Man at­ro­do, kad tei­sin­giau bū­tų ver­tin­ti vi­sų tu­ri­mų žmo­gaus tur­to vie­ne­tų ben­drą su­mą, o ne at­ski­ras ei­lu­tes. Tai kal­bė­si­mės apie tai su sa­vi­val­dy­bė­mis, ban­dy­si­me at­kreip­ti į tai jų dė­me­sį.

PIRMININKAS. Klau­sia R. Šar­knic­kas.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ma­no klau­si­mas bū­tų švie­ti­mo mi­nist­rui dėl Aly­taus ko­le­gi­jos. Kaip ži­no­me, Aly­taus ko­le­gi­ja ir Klai­pė­dos uni­ver­si­te­tas yra pa­da­vę Vy­riau­sy­bę į teis­mą, kaip tik ir įvy­ko ne­se­niai pir­mas po­sė­dis. No­rė­jau pa­klaus­ti, kaip se­ka­si, ei­na­si tie pir­mi­niai fi­nan­si­niai ko­le­gi­joms su­jung­ti pi­ni­gi­niai rei­ka­lai iš RRF’o? Ačiū.

G. JAKŠTAS. Dė­kui už klau­si­mą. Kol kas nė­ra pra­si­dė­jęs nė vie­nos ins­ti­tu­ci­jos jun­gi­mas. Lė­šos bus ski­ria­mos ta­da, kai jos bus su­jung­tos, tai yra re­a­liems su­si­jun­gi­mams po to, kai su­si­jun­gi­mai įvyks do­ku­men­tiš­kai. Tai kol kas dar nė­ra nė vie­na ko­le­gi­ja pri­si­jun­gu­si prie ki­tos aukš­to­sios mo­kyk­los, tad ir lė­šos dar nė­ra pa­skir­tos.

PIRMININKAS. Klau­sia L. Sa­vic­kas.

L. SAVICKAS (DFVL). La­bai ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma prem­je­re, no­rė­čiau už­duo­ti klau­si­mą jums. Jis su­si­jęs tik­riau­siai su pa­grin­di­niu ru­dens se­si­jos dar­bu – tai, be abe­jo, su vals­ty­bės biu­dže­tu. Vie­nas iš punk­tų mū­sų pa­si­ra­šy­ta­me Švie­ti­mo su­si­ta­ri­me yra su­si­jęs su at­ei­ties eko­no­mi­ką ku­rian­čiu… nuo­sta­ta, su­si­ju­si su moks­lo ir ino­va­ci­jų fi­nan­sa­vi­mu. Mū­sų su­si­ta­ri­me yra la­bai kon­kre­tus įsi­pa­rei­go­ji­mas, jis toks yra fik­suo­tas, tai yra 0,75 % 2024 me­tų BVP iki ki­tų me­tų pa­bai­gos. Šiuo me­tu nu­ma­ty­ta­me vals­ty­bės pro­jek­te fi­nan­sa­vi­mas su­da­ro vos 0,43 % BVP. Trūks­ta iš es­mės pa­pil­do­mai 245 mln. Ar ga­li­me ti­kė­tis, kad per ant­rą­jį svars­ty­mą mes ga­lė­si­me jau ma­ty­ti at­nau­jin­tą šia ap­im­ti­mi biu­dže­to pro­jek­tą, ku­ris įgy­ven­di­na su­si­ta­ri­mą? Ačiū.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū už klau­si­mą. Lau­kiau ši­to klau­si­mo. Bet jūs tur­būt la­bai ge­rai ži­no­te, ko­dėl taip yra. Taip yra to­dėl, kad nuo 2021 me­tų, kai bu­vo su­tar­ta dėl Na­cio­na­li­nio su­si­ta­ri­mo, iki šios die­nos dve­jus me­tus yra at­si­ti­kę, kad no­mi­na­lus ben­dra­sis vi­daus pro­duk­tas, jo au­gi­mas, nuo ku­rio yra skai­čiuo­ja­mas pro­cen­tas, au­go dvi­žen­kliais pro­cen­tais. To­dėl net su tuo pro­cen­tu, ku­rį jūs mi­ni­te, fi­nan­sa­vi­mas ši­tai sri­čiai per tre­jus me­tus, per šios Vy­riau­sy­bės ka­den­ci­ją, iš­au­go 117 %.

Aš esu skai­čiu­si Na­cio­na­li­nio su­si­ta­ri­mo prie­žiū­ros dar­bo gru­pės pro­to­ko­lus, kai šie klau­si­mai bu­vo dis­ku­tuo­ja­mi. Bu­vo la­bai aiš­kiai dis­ku­tuo­ja­mas klau­si­mas, ko­kį biu­dže­to prie­au­gį sis­te­ma yra pa­jė­gi (žo­dis „su­val­gy­ti“ čia ne­la­bai ge­ras tur­būt) pa­nau­do­ti taip, kad iš to iš­ei­tų ne tik pi­ni­gų pa­nau­do­ji­mas, bet taip pat ir efek­tas. Tuo­se pro­to­ko­luo­se yra la­bai aiš­kiai už­fik­suo­ta ir šiaip or­ga­ni­za­ci­jų te­ori­ja tą pa­tį sa­ko, kad bet ko­kiai or­ga­ni­za­ci­jai di­des­nis ne­gu 30 % fi­nan­sa­vi­mo au­gi­mas yra pro­ble­ma. Tai dėl to, kad ši­tie dve­ji me­tai bu­vo to­kie iš­skir­ti­niai, taip, ši­taip bus, kaip jūs sa­ko­te, nes au­gi­mas yra pa­kan­ka­mai spar­tus ir su­mos yra pa­kan­ka­mai žen­klios, ta­čiau pro­cen­to 2024 me­tais mes ne­iš­ly­gin­si­me, bet tą pro­cen­tą bus daug leng­viau iš­ly­gin­ti per li­ku­sį lai­ko­tar­pį, ka­dan­gi no­mi­na­lus BVP tur­būt augs 4–5 %, o pa­pil­do­mas MTEP fi­nan­sa­vi­mas jau vien 2025 me­tais, įver­ti­nant, kiek au­ga mo­ky­to­jų, moks­li­nin­kų ir dės­ty­to­jų dar­bo už­mo­kes­tis, tik­rai augs daug spar­čiau ne­gu no­mi­na­lus BVP ir tas san­ty­kis pa­si­tai­sys la­bai grei­tai. Aš esu vi­siš­kai tik­ra, kad iki 2030 me­tų 1 % tiks­las bus pa­siek­tas.

PIRMININKAS. Klau­sia G. Kin­du­rys.

G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ma­no klau­si­mas su­si­sie­ki­mo mi­nist­rui, aš kaž­ka­da pa­na­šiai klau­siau. Ke­lių di­rek­ci­jos duo­me­ni­mis, šie­met ke­liams, ku­rie yra įra­šy­ti pre­ven­ci­jos prie­žiū­ros ei­lė­se, tai yra tiems ke­liams, ku­rie san­ty­ki­nai yra ne­blo­gi, bu­vo skir­ta 29 mln. eu­rų. Dau­ge­lis žmo­nių, įskai­tant ke­li­nin­kus, su ku­riais aš ben­dra­vau, iš tie­sų šiuo me­tu, na, taip pa­sa­kius, ne­la­bai su­pran­ta, ko­dėl šiems ruo­žams skir­tos lė­šos, kai yra daug blo­ges­nės ko­ky­bės ke­lių. Tai ma­no toks klau­si­mas. Ar im­si­tės ini­cia­ty­vos, kad at­ei­nan­čiais me­tais ne­bū­tų fi­nan­suo­ja­mi dar­bai ke­lių, ku­rie įra­šy­ti pre­ven­ci­nė­se ei­lė­se, o šiuos pi­ni­gus, šias lė­šas skir­tu­mė­te ki­tiems, la­biau di­des­nį po­rei­kį tu­rin­tiems ke­liams?

M. SKUODIS. Tai gal ma­no at­sa­ky­mas iš dvie­jų da­lių. Taip, Val­dy­bai yra pa­ves­ta per­žiū­rė­ti vi­sas pri­ori­te­ti­nes ei­les, kad to­kių klau­si­mų ne­lik­tų ir ne­kil­tų. Ant­ras da­ly­kas, ki­tais me­tais, at­si­žvel­giant į biu­dže­tą ir pri­ori­te­ti­nius pro­jek­tus, ap­skri­tai ti­kė­ti­na, kad pre­ven­ci­nės prie­žiū­ros dar­bų, ti­kė­ti­na, ki­tais me­tais tie­siog ne­bus, nes bus ski­ria­ma ka­pi­ta­li­niams re­mon­tams til­tų, via­du­kų ir taip to­liau.

PIRMININKAS. Klau­sia V. Tar­ga­ma­dzė.

V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Aš no­riu švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to mi­nist­ro pa­klaus­ti, gal at­kreip­ti dė­me­sį dėl švie­ti­mo pa­gal­bos spe­cia­lis­tų ap­ra­šų. La­bai di­dė­ja nor­ma­ty­vai ir 16,2, 2 mi­nu­tės lo­go­pe­do skir­ta vai­kui – tai yra ne­įma­no­ma. Rei­kė­tų ši­tą da­ly­ką pa­žiū­rė­ti, juo la­biau kad da­bar, žiū­rė­ki­me, įsta­ty­mo pro­jek­tu Nr. XIVP-3187 bus su­ly­gi­na­mos jų va­lan­dos su mo­ky­to­jų va­lan­do­mis, vadinasi, – nuo 32 iki 36. Lo­go­pe­dai iš­eis į pri­va­tų sek­to­rių, jų ne­pa­pras­tai trūks­ta. Ir ki­tas klau­si­mas yra. Vi­ce­mi­nist­ras V. Ši­lins­kas sa­ko, kad pa­si­ti­ki Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos prog­no­zė­mis, jūs va­kar tei­gė­te, kad Vals­ty­bės duo­me­nų agen­tū­ros. Tai ga­lų ga­le pa­sa­ky­ki­te, su­si­tar­ki­te jūs Vy­riau­sy­bė­je, kuo rem­tis. Ačiū.

G. JAKŠTAS. Ačiū. Pa­si­do­mė­siu dėl pa­gal­bos spe­cia­lis­tų ir iš­kel­to jū­sų klau­si­mo.

Ma­tyt, ne taip su­pra­to­te. Va­kar sa­kiau, kad Vals­ty­bės duo­me­nų agen­tū­ros yra nau­do­ja­mi fak­ti­niai duo­me­nys, tai yra sta­tis­ti­ka, ta­čiau prog­no­zės nė­ra fak­ti­niai duo­me­nys ir sta­tis­ti­ka, tai yra pro­g­no­zės, ir prog­no­zės yra nau­do­ja­mos Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos. Vi­sa Vy­riau­sy­bė, pla­nuo­da­ma biu­dže­tą, nau­do­ja­si Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos prog­no­zė­mis. Tą da­ro­me ir mes.

PIRMININKAS. Klau­sia R. Ša­la­še­vi­čiū­tė.

R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. No­rė­jau klaus­ti vi­daus rei­ka­lų mi­nist­rės A. Bi­lo­tai­tės, bet jos nė­ra, o ka­dan­gi mū­sų prem­je­rė vi­sa­da vis­ką ži­no, tai ad­re­suo­siu klau­simą jai. Šiuo me­tu pra­dė­ta vyk­dy­ti ir bus vyk­do­ma po­li­ci­jos re­for­ma, ta­čiau, kaip prak­ti­ka ro­do, tos re­for­mos, ku­rios jau įvy­ko ir kur ne­bu­vo tin­ka­mų, tin­ka­mai pa­reng­tų, kva­li­fi­kuo­tų dar­buo­to­jų, jų re­zul­ta­tai tik­rai yra ne­ko­kie. Kaip ži­no­me, gal toje re­for­moje ir tei­sin­gai vis­kas su­sty­guo­ta, bet trūks­ta po­li­ci­jos dar­buo­to­jų, trūks­ta la­bai daug pro­cen­tais, mes tuos skai­čius gir­dė­jo­me. Pro­ble­ma yra ta, kad di­de­li dar­bo krū­viai, ma­ži at­ly­gi­ni­mai ir so­cia­li­nės ga­ran­ti­jos – pa­grin­di­nės pro­ble­mos. Šiuo me­tu tu­ri bū­ti svars­to­mas ir, kaip ži­nau, šian­dien lyg ir dar­bo­tvarkėje bu­vo, bet iš­brauk­tas Vi­daus tar­ny­bos sta­tu­tas, ku­ris la­bai…

PIRMININKAS. Lai­kas.

R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). …ap­ri­bo­ja (aš tuoj bai­giu), jau la­bai ap­ri­bo­ja so­cia­li­nes ga­ran­ti­jas ir dėl to iš­ėji­mas iš dar­bo po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų bus dar di­des­nis. To­kios yra prog­no­zės. Ką pla­nuo­ja­te da­ry­ti ir kaip spręs­ti šią pro­ble­mą?

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū už klau­si­mą. Jūs tei­gia­te, kad Vi­daus tar­ny­bos sta­tu­to pa­tai­sos la­bai ap­ri­bo­ja so­cia­li­nes ga­ran­ti­jas, o aš tei­giu vi­siš­kai prie­šin­gai, kad Vi­daus tar­ny­bos sta­tu­tas nu­ma­to, vi­sų pir­ma, žen­kliai ge­res­nes dar­bo są­ly­gas pa­rei­gū­nams, ku­riems da­bar yra mo­ka­mas ma­žiau­sias dar­bo už­mo­kes­tis, ma­ži­na at­ly­gi­ni­mų skir­tu­mus ir tas per­si­den­gian­čias ša­ku­tes, nu­ma­to pla­tes­nes ga­li­my­bes tai­ky­ti įvai­rias ki­tas mo­ty­va­ci­jos prie­mo­nes. Man at­ro­do vi­siš­kai ki­taip tas pats įsta­ty­mas, apie ku­rį jūs kal­ba­te. To­dėl kol kas įsta­ty­mo pa­tei­ki­mas ir yra ati­dė­tas, kad tik­rai mi­nist­rė ga­lė­tų mie­lai at­ei­ti į jū­sų frak­ci­ją ir pri­sta­ty­ti tuos pa­kei­ti­mus, nes gal­būt jūs tų pa­kei­ti­mų ne­gir­dė­jo­te, nors tų pri­sta­ty­mų bu­vo la­bai daug.

Taip pat Vy­riau­sy­bės pro­gra­mo­je yra nu­ma­ty­tas pa­teik­ti pa­siū­ly­mas dėl vals­ty­bi­nių pen­si­jų, ku­rios yra mo­ka­mos pa­rei­gū­nams. Jis nu­ma­ty­tų pa­lan­kes­nę vals­ty­bi­nių pen­si­jų sis­te­mą ir jos įsi­ga­lio­ji­mą per per­ei­na­mą­jį lai­ko­tar­pį. Jūs tei­gia­te, bet sa­vo tei­gi­nių kon­kre­čio­mis nuo­sta­to­mis ne­pa­grin­džia­te. Man at­ro­do, kad ge­riau­sia bū­tų dis­ku­tuo­ti dėl kon­kre­taus įsta­ty­mo pro­jek­to, kon­kre­čių nuo­sta­tų ir ką jūs jo­se ma­to­te, nes ap­skri­tai api­bū­di­nant įsta­ty­mo pro­jek­tą ma­no api­bū­di­ni­mas bū­tų vi­siš­kai prie­šin­gas. Kaip jūs pui­kiai ži­no­te, at­ei­nan­tiems me­tams (tur­būt tai bu­vo pri­sta­ty­ta ir biu­dže­to pri­sta­ty­mo me­tu), tar­kim, ko­kiai nors ka­lė­ji­mų sis­te­mai, Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos pa­val­džiai sis­te­mai, vien tam, kad įgy­ven­din­tu­me tą blo­gą sta­tu­tą, apie ku­rį jūs kal­ba­te, yra nu­ma­ty­ta 20 % dau­giau asig­na­vi­mų dar­bo už­mo­kes­čiui, ne­gu yra šiuo me­tu. Po­li­ci­jai – šiek tiek ma­žiau sta­tu­tui, ta­čiau taip pat yra nu­ma­ty­tos pa­pil­do­mos lė­šos, ku­rios jau ga­lė­tų bū­ti va­do­vų nau­do­ja­mos mo­ty­va­ci­jai per ko­lek­ty­vi­nes su­tar­tis.

Man at­ro­do, vi­sas so­cia­li­nis dia­lo­gas Lie­tu­vo­je tu­ri to­kią pro­ble­mą, kad pro­fe­si­nės są­jun­gos, užuot dis­ku­ta­vu­sios dėl ko­lek­ty­vi­nės su­tar­ties su sa­vo ins­ti­tu­ci­jų va­do­vais, no­ri de­rė­tis dėl ko­lek­ty­vi­nės su­tar­ties su Vy­riau­sy­be ir su Sei­mu, bet darb­da­vys tai yra pir­miau­sia ins­ti­tu­ci­ja. Ins­ti­tu­ci­jos va­do­vas taip pat tu­ri steng­tis ir tu­rė­ti in­te­re­są už­tik­rin­ti sa­vo dar­buo­to­jams ge­ras dar­bo są­ly­gas.

PIRMININKAS. Klau­sia K. Ma­žei­ka.

K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Prem­je­re, klau­si­mas jums, nes jūs šio­je Vy­riau­sy­bė­je ge­riau­siai iš­ma­no­te apie že­mės ūkį, be to, jums ge­ri žmo­nės, kaip sa­kė­te, pa­ta­ria. No­riu pa­klaus­ti apie grū­dų tran­zi­tą, apie ko­ri­do­rių, apie ku­rį čia la­bai daug kal­bė­ta. Iki šiol įva­žia­vę į Lie­tu­vą apie 0,5 mln. to­nų grū­dų, bet ne­iš­va­žia­vę nė tru­pu­čio iš tre­čių­jų ša­lių. Pa­gal siū­lo­mą mo­de­lį Ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­ba tu­rės im­ti mė­gi­nius ir tir­ti grū­dus. Bet gal ga­li­te pa­sa­ky­ti, kaip at­ro­dys pa­ti sche­ma ju­dė­ji­mo nuo Len­ki­jos sie­nos iki lai­vo Klai­pė­do­je? Kas už­tik­rins ju­dė­ji­mo kon­tro­lę, rin­kos ap­sau­gą, kad su tais grū­dais ne­at­si­tik­tų taip kaip iki šiol? Ačiū.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ma­to­te, to­kius da­ly­kus už­tik­ri­na tran­zi­to pro­ce­dū­ros. Ir šiaip čia yra ne že­mės ūkio klau­si­mas, sa­ky­čiau, o trans­por­to klau­si­mas, tai aš pa­pra­šy­čiau abie­jų mi­nist­rų pa­ko­men­tuo­ti.

K. NAVICKAS (TS-LKDF). Pir­miau­sia tai skai­čiai iš lu­bų. Iš kur tas 0,5 mln. grū­dų? (Bal­sas sa­lė­je) Ne­bu­vo to­kių skai­čių. Iš tre­čių­jų – tai ne Uk­rai­na. Tai pra­šo­me ne­mai­šy­ti, to­kių skai­čių nė­ra. Šiais me­tais nė vie­nas trau­ki­nių są­sta­tas ne­pra­va­žia­vo. Va­žiuo­ja tik­rai ma­žais kie­kiais. Bu­vau su­si­ti­kęs su Uk­rai­nos mi­nist­ru sek­ma­die­nį va­ka­re ir kal­bė­jo­mės. Jie de­da vi­sas pa­stan­gas ir vi­sas dė­me­sys yra Juo­da­jai jū­rai per Du­no­jaus upę. Mū­sų ši­tiems eu­ro­pi­niams ko­ri­do­riams aukš­to pri­ori­te­to nė­ra. Mū­sų kon­tro­lę, tu­rint min­ty­je ko­ky­bės kon­tro­lę, tai, kas ir pri­klau­so ir kas yra su­si­ta­ri­me, da­ro Mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­ba, jei­gu tai yra pa­ša­rams ir žmo­nėms skir­ti grū­dai ir lie­ka vi­daus rin­ko­je. Tran­zi­tas kol kas, ma­no duo­me­ni­mis, ne­vyks­ta, bet gal mi­nist­ras ži­no dau­giau.

PIRMININKAS. Ir pas­ku­ti­ny­sis klau­sia S. Tu­mė­nas.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Krei­piuo­si į mi­nist­rą S. Kai­rį. Ger­bia­mas mi­nist­re, šmėkš­te­lė­jo to­kia vil­tin­ga ži­nia, kad ki­tų me­tų biu­dže­te bus nu­ma­ty­ta šiek tiek lė­šų iš­ei­vi­jos pa­vel­diniams ob­jek­tams tvar­ky­ti. Jūs va­kar ko­mi­te­te ža­dė­jo­te šian­dien man at­sa­ky­ti šio po­sė­džio me­tu. Tai ar pa­si­tik­ri­no­te, ar ga­li­ma ti­kė­tis to­kiems ob­jek­tams kaip Kliv­lan­do Kultūrų so­dai ir pa­na­šūs da­ly­kai? Ant­ras kon­kre­tus bu­vo. Mi­nist­rės Pir­mi­nin­kės pa­ta­rė­jas D. Že­ruo­lis to­kį vil­tin­gą pa­ža­dą bu­vo da­vęs Či­ka­gos li­tu­a­nis­ti­kos ty­ri­mų cen­trui, kad Lie­tu­vos vals­ty­bė šiek tiek skirs lė­šų do­ku­men­tams skait­me­nin­ti. Ar šian­dien ga­lė­čiau iš­girs­ti vil­tin­gą at­sa­ky­mą?

G. JAKŠTAS. Ti­kė­tis vi­sa­da ver­ta ir rei­ka­lin­ga. Kal­bant šiek tiek kon­kre­čiau, tai taip, ma­no ži­nio­mis, ar­chy­vai ben­dra­dar­biau­ja su už­sie­nio ša­ly­se esan­čio­mis to­kio­mis ins­ti­tu­ci­jo­mis, įstai­go­mis, ku­rias jūs mi­nė­jo­te, ir­gi tei­kia vi­so­ke­rio­pą pa­gal­bą, pa­de­da ir pa­na­šiai. Kai kur yra tam tik­rų pro­ble­mų įsi­gy­jant, tar­ki­me, ko­kį nors tur­tą. Kad tas skait­me­ni­ni­mas, pa­vyz­džiui, vyk­tų grei­čiau ir spar­čiau, tai čia yra tru­pu­tė­lį ki­ta pro­ble­ma­ti­kos da­lis.

O kal­bant apie pa­tį pa­vel­dą už­sie­nio ša­ly­se, de­ja, ši­ta te­ma bu­vo Lie­tu­vo­je ge­ro­kai pri­mirš­ta ir da­bar yra ir­gi bu­ria­ma ir to­kia tar­pins­ti­tu­ci­nė ko­mi­si­ja, gru­pė, ku­ri ir­gi pir­miau­sia tu­rė­tų iš­ana­li­zuo­ti, in­ven­to­ri­zuo­ti, ko­kią mes iš­vis si­tu­a­ci­ją tu­ri­me. Ki­tos ša­lys jau se­niai tuos da­ly­kus yra pa­da­riu­sios. Aš gal ver­tin­čiau ir api­brėž­čiau tai kaip pro­ce­so, tik­rai la­bai reikš­min­go ir įdo­maus, pra­džią šiuo me­tu.

PIRMININKAS. Dė­kui. Pas­ku­ti­nio­jo klau­sian­čio­jo nė­ra, J. Ja­ru­čio, tai bai­gė­me Vy­riau­sy­bės va­lan­dą. Ačiū Vy­riau­sy­bės na­riams. (Bal­sai sa­lė­je) Ne­bu­vo bal­sa­vi­mo, re­pli­kos ir­gi nė­ra.

 

13.06 val.

Sei­mo na­rių pa­reiš­ki­mai

 

Da­bar yra Sei­mo na­rių pa­reiš­ki­mai. Pir­ma­sis kal­bės A. Skar­džius. Pra­šau. (Bal­sai sa­lė­je) Re­pli­kos nė­ra, bal­sa­vi­mas ne­įvy­ko. Pra­šau, kal­bė­ti no­ri žmo­gus – ga­li už­si­ra­šy­ti.

A. SKARDŽIUS (MSNG). Kiek čia man ski­ria­te lai­ko, 1 mi­nu­tę?

PIRMININKAS. Vi­sas 5 mi­nu­tes.

A. SKARDŽIUS (MSNG). Kaž­ko­dėl ma­n 1 mi­nu­tę ro­do.

Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, tur­būt nie­kam ne pa­slap­tis, kad ener­ge­ti­nis skur­das, Eu­ros­ta­to duo­me­ni­mis, Lie­tu­vo­je yra vie­nas iš di­džiau­sių, ta­čiau ener­ge­ti­kos sek­to­rius yra mo­no­po­li­zuo­tas. Mes ką tik su­si­pa­ži­no­me su Vals­ty­bės kon­tro­lės ata­skai­ta ir ma­to­me, kad 2018–2021 me­tais elek­tros tin­klų ope­ra­to­rius ESO nu­gvel­bė iš mū­sų elek­tros var­to­to­jų nei daug, nei ma­žai – 160 mln., ku­riuos tu­rė­jo in­ves­tuo­ti į se­niai pa­se­nu­sius, nu­si­dė­vė­ju­sius elek­tros tin­klus. Elek­tros ener­ge­ti­kos per­da­vi­mo ope­ra­to­rius „Lit­grid“ per­nai pa­gau­tas už ran­kos, kad ne­si­da­li­na per­kro­vos pa­ja­mo­mis, tai yra pa­ja­mo­mis, gau­na­mo­mis tie­siog iš oro. Skir­tu­mas tarp Šve­di­jos pi­gių kai­nų ir Lie­tu­vos yra di­džiu­lis, tą skir­tu­mą da­li­na­si abie­jų tin­klų ope­ra­to­riai – tiek Šve­di­jos, tiek Lie­tu­vos. „Lit­grid“ grą­ži­no 140 mln., tai bu­vo už pra­ei­tus me­tus, o už šiuos me­tus? Kai­nų skir­tu­mas taip pat di­džiu­lis. Jo­kių kal­bų ne­gir­di­me ir ne­ma­to­me, kad „Lit­grid“ grą­žin­tų, prie­šin­gai – ji­sai di­di­na, du kar­tus di­di­na per­da­vi­mo de­da­mą­ją elek­tros kai­no­je var­to­to­jams, dau­giau ne­gu du kar­tus.

Gy­ve­na­me pa­ra­dok­sų ša­ly­je. Ener­ge­ti­kos va­do­vai, da­bar­ti­nės val­dan­čio­sios dau­gu­mos for­muo­to­jai įžū­liai me­luo­ja, ta­čiau per ener­ge­ti­nes kai­nas pel­no­si pri­va­tūs ju­ri­di­niai as­me­nys.

Štai, du­jų sek­to­rius. Au­di­to ko­mi­te­te nag­ri­nė­jo­me „Ig­ni­tis“ me­tų veik­los re­zul­ta­tus. Pa­si­ro­do, UAB „Ig­ni­tis“, tas, ku­ris per­ka du­jas, vie­nin­te­lis tie­kė­jas Lie­tu­vos žmo­nėms, su­gal­vo­jo už­si­sa­ky­ti du­jų už itin di­de­lę kai­ną – 125 eu­rai už me­ga­vat­va­lan­dę, ar­ba 1 eu­ras 30 cen­tų už 1 kub. met­rą, kai du­jų kai­na šiais me­tais bir­žo­je bir­že­lio mė­ne­sį bu­vo tik­tai 23 cen­tai, tai eu­ru pi­giau. Var­to­to­jai su­var­to­ja apie 300 mln. kub. met­rų. Vi­si Eu­ro­po­je sau­gyk­las pil­do pirk­da­mi va­sa­rą, o nau­do­ja žie­mą. Bu­vo ga­li­ma pui­kiai nu­pirk­ti du­jas šių me­tų ant­ra­jam pus­me­čiui, ki­tų me­tų pir­ma­jam pus­me­čiui po 23–25 cen­tus. Su pri­dė­ti­nė­mis iš­lai­do­mis, in­fra­struk­tū­ros, PVM bū­tu­me mo­kė­ję po 45–50 cen­tų, ta­čiau ant­rą­jį pus­me­tį mo­kė­si­me po 87 cen­tus, plius dar 63 cen­tus kom­pen­suos vals­ty­bė iš mū­sų tų pa­čių pi­ni­gų per biu­dže­tą. Pir­mam pus­me­čiui bu­vo iš­leis­ta 90 mln., kom­pen­sa­ci­joms su­si­šla­vė UAB „Ig­ni­tis“, tie­ki­mo kai­nos da­liai kom­pen­suo­ti. Ant­ram pus­me­čiui rei­kės 54 mln. Iš vi­so 144 mln. tie­ki­mo kai­nos da­liai kom­pen­suo­ti. Ko­dėl ne­kom­pen­suo­ja iš sa­vo pel­no? Klau­si­mas at­vi­ras tiek ger­bia­mam ener­ge­ti­kos mi­nist­rui, tiek vi­sai val­dan­čia­jai dau­gu­mai. Ko­dėl lei­džia­ma ma­ni­pu­liuo­ti ir plė­ši­kau­ti? Ir pa­tys var­to­to­jai, užuot mo­kė­ję po 50 ar 45 cen­tus, tu­rės mo­kė­ti po 87 cen­tus. Pa­pras­ta arit­me­ti­ka.

To­dėl aš ma­nau, kad to­kia si­tu­a­ci­ja yra tik­rai ne­pa­ten­ki­na­ma. Ener­ge­ti­kos po­li­ti­kos for­muo­to­jai ne­tu­rė­tų ro­dy­ti vie­nas ki­tam pirš­tu – tiek Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja, ku­ri yra mo­no­po­li­nin­ko „Ig­ni­čio“ ak­ci­jų val­dy­to­ja, tiek Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­ja, ku­ri taip pat val­do per­da­vi­mo tin­klo ope­ra­to­rių „Lit­grid“. Pra­šom im­tis veiks­mų ir vyk­dy­ti sa­vo pa­rei­gas, kad ne­bū­tų plė­ši­kau­ja­ma mū­sų, ener­ge­ti­kos var­to­to­jų, są­skai­ta.

PIRMININKAS. Kvie­čiu kal­bė­ti M. Pui­do­ką.

M. PUIDOKAS (MSNG). Šian­dien ša­lia mū­sų Sei­mo yra su­si­rin­kę Lie­tu­vos pi­lie­čiai, žmo­nės, ku­rie pro­tes­tuo­ja prieš ga­li­mą ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čio įve­di­mą. Žmo­nės klau­sia, kur dau­giau Sei­mo na­rių, ko­dėl vos ke­le­tas iš­ėjo su jais pa­si­kal­bė­ti, pa­ben­drau­ti, pa­aiš­kin­ti, ko sie­kia­ma to­kiais ne­tei­sin­gais mo­kes­čiais? Lie­tu­vių tau­ta, vi­si žmo­nės, ku­rie gy­ve­na šio­je ša­ly­je, yra tik­rai skau­džiai nu­ken­tė­ję per tar­pu­ka­rį, kai bu­vo na­cio­na­li­zuo­tas žmo­nių tur­tas. Jie me­na, kaip yra sun­ku tą ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą sa­vo sun­kiu triū­su ir dar­bu už­dirb­ti. Šian­dien yra at­si­ti­ku­si to­kia si­tu­a­ci­ja, kai val­dan­tie­ji li­be­ral­kon­ser­va­to­riai, ve­di­ni sa­vo ved­lių, no­ri įves­ti ne­tei­sin­gą mo­kes­tį, ne­pa­aiš­ki­na žmo­nėms, ko­dėl ji­sai yra rei­ka­lin­gas, nors Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja to iš Lie­tu­vos vi­siš­kai ne­rei­ka­lau­ja. Mū­sų kai­my­ni­nės ša­lys, to­kios kaip Len­ki­ja, Lat­vi­ja, Es­ti­ja, nie­ko ta lin­kme ne­da­ro. Už ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą ga­liau­siai mū­sų žmo­nės šian­die­ną Lie­tu­vo­je jau mo­ka. Mes mo­ka­me už sa­vo že­mę. Ar to ne­ga­na? Ko­dėl rei­kia pa­sau­li­nės kri­zės ir ka­rų su­maiš­ties są­ly­go­mis mū­sų žmo­nes skan­din­ti, kel­ti jiems pa­ja­mų mo­kes­tį ir įves­ti vi­suo­ti­nį ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­tį? Ko­dėl žmo­nėms me­luo­ja­ma, kad tas mo­kes­tis yra bū­ti­nas mū­sų ša­liai ir jos eko­no­mi­kai? Ko­dėl žmo­nėms me­luo­ja­ma, kad 4 % ta­ri­fas yra tam, kad jis ne­bū­tų nau­do­ja­mas. Jei­gu ji­sai ne­bus nau­do­ja­mas, kam ta­da tą 4 % ta­ri­fą įdė­ti kaip vir­šu­ti­nę šio ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čio kar­te­lę? Ko­dėl yra taip el­gia­ma­si? Ko­dėl yra tik­rai ne­gir­di­mas ne tik pa­pras­tas pi­lie­tis, bet ir skir­tin­gų sri­čių dar­buo­to­jai? Ko­dėl mes gy­ve­na­me vals­ty­bė­je, kur vai­kai tu­ri mo­ky­tis be va­do­vė­lių? Ko­dėl mes gy­ve­na­me to­je vals­ty­bė­je, kur mo­kyk­loms ski­ria­ma įvai­rioms prie­mo­nėms du ar tris kar­tus ma­žiau pi­ni­gų, ne­gu tu­rė­tų bū­ti ski­ria­ma? Ko­dėl svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­ma yra tie­siog be­ato­dai­riš­kai griau­na­ma? Re­gio­nuo­se tuoj ne­liks vie­tų, kur žmo­nės ga­lė­tų gau­ti tin­ka­mas svei­ka­tos ap­sau­gos pa­slau­gas. Ko­dėl gim­dy­vės tu­ri vyk­ti de­šim­tis ki­lo­met­rų, kad ga­lė­tų pa­gim­dy­ti sa­vo vai­ke­lį? Ar to­kia vals­ty­bė tu­ri bū­ti ku­ria­ma? Ar vi­suo­ti­nio bū­tent ne­sta­bi­lu­mo ir glo­ba­lios kri­zės są­ly­go­mis Vy­riau­sy­bė taip tu­rė­tų elg­tis su sa­vo pi­lie­čiais? Ko­dėl bi­jo­ma kal­bė­tis su žmo­nė­mis? Ko­dėl ig­no­ruo­ja­ma, kad žmo­nės ma­to tas pro­ble­mas? Ko­dėl ne­sie­kia­ma jiems aiš­kin­ti ir spręs­ti ši­tų pro­ble­mų? Ir kam yra nau­din­ga, kad mū­sų vi­suo­me­nė yra ak­ty­viai skal­do­ma? Ko­dėl žmo­nės yra prie­ši­na­mi vie­ni su ki­tais? Vi­si tie da­ly­kai kren­ta ant da­bar­ti­nės I. Ši­mo­ny­tės Vy­riau­sy­bės.

Mū­sų už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras G. Land­sber­gis ska­ti­na ka­rus, ka­rus su Ki­ni­ja. Tai po­li­ti­nis ir eko­no­mi­nis ka­ras, ku­ris Lie­tu­vai yra ža­lin­gas. Jau nag­ri­nė­ja tarp­tau­ti­niai ži­niask­lai­dos šal­ti­niai, kad Lie­tu­va yra iš­skir­ti­nė vals­ty­bė, ku­ri pa­si­rin­ko to­kį už­sie­nio po­li­ti­kos ke­lią. Nė vie­na vals­ty­bė Eu­ro­pos Są­jun­go­je ir Eu­ro­po­je to­kio ke­lio ne­pa­si­rin­ko kaip Lie­tu­va. Bet ar tai rū­pi mū­sų už­sie­nio po­li­ti­kos for­muo­to­jams? Ar tai rū­pi G. Land­sber­giui? Ne, ji­sai tuo ne­si­rū­pi­na, nors Lie­tu­va, kaip ir Jung­ti­nės Ame­ri­kos Vals­ti­jos, lai­ko­si vie­nos Ki­ni­jos po­li­ti­kos ir Tai­va­ną, Tai­va­no vals­ty­bę, ofi­cia­liai pri­pa­žįs­ta kaip su­dė­ti­nę Ki­ni­jos Liau­dies Res­pub­li­kos da­lį. Ar jis ini­ci­ja­vo, kad rei­kia at­šauk­ti tarp­tau­ti­nius su­si­ta­ri­mus, ku­riais Lie­tu­va tą pri­pa­žįs­ta? Ko­dėl Sei­mo Pir­mi­nin­kė V. Čmi­ly­tė-Niel­sen vyks­ta į Tai­va­ną tam, kad dar gi­lin­tų po­li­ti­nį ir eko­no­mi­nį ka­rą tarp Lie­tu­vos ir Ki­ni­jos? Ar ga­li to­kia ma­ža vals­ty­bė, ne­tu­rin­ti re­sur­sų, kaip Lie­tu­va „pa­sta­ty­ti į vie­tą Ki­ni­ją“ ir ro­dy­ti pa­vyz­dį, kaip ko­vo­ti su Ki­ni­ja? Na, at­vi­rai tiek Lie­tu­vo­je, tiek už­sie­ny­je vi­si eks­per­tai iš to­kio po­žiū­rio ir iš to­kio el­ge­sio mū­sų Vy­riau­sy­bės tiek vals­ty­bės vi­daus po­li­ti­ko­je, tiek už­sie­nio po­li­ti­ko­je juo­kia­si ir ne­su­pran­ta, kas vyks­ta, koks tik­s­las yra kenk­ti sa­vo ša­liai, pra­ras­ti ket­vir­tį mi­li­jar­do eks­por­to ir dau­gy­bę ga­li­my­bių, kad mū­sų ša­lis ir ša­lies gy­ven­to­jai ga­lė­tų gy­ven­ti ki­taip.

PIRMININKAS. Taip mes bai­gia­me spa­lio 26 die­nos ry­ti­nį Sei­mo po­sė­dį. (Gon­gas)


* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija;  LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.