LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IX (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 441
STENOGRAMA
2020 m. rugsėjo 24 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS,
Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotoja I. DEGUTIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami kolegos Seimo nariai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. rugsėjo 24 d. posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 80 Seimo narių.
Prieš pradedant darbotvarkės svarstymą, noriu pagarsinti, kad skaičiavimo grupė, nuo rugsėjo 10 dienos iki spalio 10 dienos bus slaptų balsavimų, tai skaičiavimo grupė yra tokia: L. Balsys – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija, Z. Jedinskis – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija, K. Masiulis – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija, M. Puidokas – Mišri Seimo narių grupė, V. Rastenis – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija, G. Vaičekauskas – Liberalų sąjūdžio frakcija, O. Valiukevičiūtė – Lietuvos socialdemokratų darbo partijos frakcija.
Pirmą valandą bus slaptas balsavimas dėl teisėjo paskyrimo, prašom nepamiršti.
10.01 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2020 m. rugsėjo 24 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės tvirtinimas. E. Gentvilas dėl darbotvarkės. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF*). Labas rytas, kolegos. Frakcijos vardu prašau išbraukti iš darbotvarkės 1-6 klausimą dėl Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymo 1 straipsnio pakeitimo. Manome, kad tikrai ne laikas daryti invazijas į savivaldą. Tuo labiau kad ką tik, prieš nepilnus du mėnesius, priimtas įstatymas ir jau puolame jį taisyti.
PIRMININKAS. Daugiau pasiūlymų nematau. Balsuosime dėl E. Gentvilo pasiūlymo frakcijos vardu išbraukti 1-6 darbotvarkės klausimą, projektas Nr. XIIIP-5203. Balsuojame. Pritariantieji E. Gentvilui balsuoja už.
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 33, prieš – 29, susilaikė 22 Seimo nariai. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl visos darbotvarkės. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. (Balsai salėje) Negalite. A. Armonaitė reikalauja balsuoti. Balsuojame.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 65, prieš – 2, susilaikė 22 Seimo nariai. Darbotvarkė patvirtinta.
10.04 val.
Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo Nr. X-1238 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3899(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.1 klausimas – Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3899. Priėmimas.
Priėmimo stadijoje yra gautas vienas pasiūlymas. Yra du straipsniai. 1 straipsnį sudaro 32 straipsniai. Ir dėl 3 straipsnio iš tų 32 yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Tai mes bendru sutarimu galime pritarti. Taigi galime pritarti visam 1 straipsniui su 32 vidiniais straipsniais. Pritariame.
2 straipsnis. Taip pat galime jam pritarti – tai įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas. Galime pritarti bendru sutarimu šiam straipsniui? Pritariame.
Motyvai dėl viso. E. Pupinis – motyvai už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų geras įstatymas, nes pritaikytas prie Švietimo įstatymo pakeitimo ir taip pat prie Vaiko teisių įstatymo. Manau, kad kalbėti daug nėra ko, nes klausimų nebuvo. Manyčiau, įstatymas veiks, nes ir savivaldos įstatymą pakeičiame. Taip pat savivaldai atiduodame kai kurias funkcijas, administracijos direktoriui, kad būtų didesnis aiškumas, kad paslaugos būtų teikiamos koordinuotai. Siūlau pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Daugiau motyvuojančių Seimo narių dėl motyvų neužsirašė. Balsuojame dėl projekto Nr. XIIIP-3899 priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 98 Seimo nariai – visi vienbalsiai balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3899) priimtas. (Gongas)
10.06 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3900(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.2 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3900 priėmimas. Yra du straipsniai. Priimame pastraipsniui. 1 straipsniui galime pritarti? Pritariame bendru sutarimu.
2 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas. Taip pat galime pritarti ir pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai, užsiregistravo 93: už – 91, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3900) priimtas. (Gongas)
10.08 val.
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo Nr. VIII-1764 1, 2, 6, 8, 11 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4382(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4382 priėmimas. Priėmimo stadijoje pasiūlymų nėra gauta. Priimame pastraipsniui.
1, 2, 3, straipsniams galime pritarti? Pritariame bendru sutarimu. 5 ir 6 straipsniams pritariame bendru sutarimu? Pritariame.
7 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas. Taip pat pritariame bendru sutarimu.
Motyvai. Motyvai už – V. Ačienė.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Atsisakau žodžio.
PIRMININKAS. Daugiau motyvuojančių nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 92, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4382) priimtas. (Gongas)
10.09 val.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3779(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3779 priėmimas. Priėmimo stadija. Yra du straipsniai. Priėmimo stadijoje yra gauti du Teisės departamento pasiūlymai. Pirmajam pasiūlymui komitetas nepritarė.
N. Puteikis galėtų pakomentuoti Teisės departamento pasiūlymą? Nėra. A. Jankuvienė. Prašau.
A. JANKUVIENĖ (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Audito komitetas rugsėjo 23 dieną svarstė dėl įstatymo projekto pateiktas Teisės departamento pastabas. Po svarstymo komitete priimta papildoma išvada ir jai pritarta bendru sutarimu. Už balsavo 5, susilaikiusių ir balsavusių prieš nebuvo.
PIRMININKAS. Ačiū. Čia dėl 1 straipsnio. Ir tada 1 straipsniui be šio pasiūlymo galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Kadangi Teisės departamento pasiūlymui komitetas pritarė, tai 2 straipsnis yra išbraukiamas. Lieka vienas straipsnis, kuriam mes jau pritarėme.
Motyvai dėl viso. Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 88 Seimo nariai, balsavo 86: už – 84, prieš nebuvo, susilaikė 2 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3799) priimtas. (Gongas)
10.12 val.
Laukinės augalijos įstatymo Nr. VIII-1226 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3816(3) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-5.1 klausimas – Laukinės augalijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3816(3). Seimas praeitą kartą yra nusprendęs pagal 2-6.1 grįžti ir svarstyti pasiūlymus. Dabar yra nuspręsta, kad 7 ir 2 straipsniai laikytini nepriimtais. Ar galime pritarti bendru sutarimu, ar sutinka Seimas, kad taip būtų? Tai yra kompromisinis sprendimas. Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Kviečiu į tribūną V. Vingrienę, svarstysime pasiūlymus.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, šio įstatymo…
PIRMININKAS. 7 straipsnio 2 dalies 10 punktą.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). …10 punktą. Čia aš pateikiu pasiūlymus pataisant arba surandant kompromisinį sprendimą dėl šiuo metu patvirtintos nuostatos, kad renkant miške grybus, riešutus, uogas privačioje žemėje arčiau kaip 100 metrų atstumu būtų suderinta su savininkais. Tačiau šita nuostata, kurią patvirtino praėjusį kartą, iš dabartinio projekto nėra pakankamai aiški, kurio savininko – sodybos ar privačios žemės savininko reikėtų atsiklausti to leidimo, nes dažniausiai sodybų savininkai ir miškų savininkai nebūna tie patys asmenys, todėl kartu apribojama teisė piliečiams laisvai lankytis miškuose ir juose rinkti laukinius augalus, grybus, uogas. Tai prieštarauja Miškų įstatymui, nes Miškų įstatymas leidžia laisvai lankytis miškuose ir draudžia drausti rinkti laukines miško gėrybes. Nuostata, kad 100 metrų atstumu miške reikėtų suderinti su sodybos savininku, tikrai pažeistų miškų nuostatas ir galiausiai piliečių teisę laisvai lankytis miškuose ir rinkti miško gėrybes.
Yra mano du siūlymai išbraukti tą nuostatą, kad būtų privaloma atsiklausti savininko miško žemėje renkant miško gėrybes, ir pateikiamas kompromisinis sprendimas, kad tokio suderinimo reikia tuo atveju, jeigu miško gėrybės renkamos privačioje ne miško žemėje. Sodyba dažniausiai turi namų valdą ar galbūt ten žemės ūkio paskirties žemė, nebūtinai miškas, tai tą teritoriją savininkas ir gali apsitverti. Miško jis negali apsitverti, nesvarbu, ar tai yra privatus, ar valstybinis miškas. Kaip minėjau, bet kuriuo atveju gali būti, kad sodybos savininkas tikrai nėra to miško, su kuriuo ribojasi jo sodyba, savininkas, todėl čia apribojama laisva piliečių teisė lankytis miškuose ir laisvai rinkti miško gėrybes. Taigi siūlyčiau mano siūlymams pritarti.
PIRMININKAS. Taip, tie siūlymai susiję ir dėl abiejų turime atsiklausti, ar turime 29 pritariančius, kad būtų svarstomas šis pasiūlymas? Balsuojame.
Yra 45. Taigi svarstome šį pasiūlymą.
Motyvai dėl pasiūlymo. P. Urbšys – motyvai už.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, iš tikro čia kai kas platina per visą Lietuvą žurnalą „Neliečiamieji“. Dabar čia nuo pat ryto gali būti priimtas įstatymas, kuris apibrėš, kas iš tikrųjų yra tie neliečiamieji mūsų valstybėje. Yra kalbama apie tai, kad norima nubrėžti apsaugos zonas savo privačiose valdose, kad žmogus, neduok Dieve, neprieitų arti jų. Ir yra kalbama apie miškus. Įsivaizduokite, koks žmogus, įėjęs į mišką… kur yra riboženklis, kad jis suprastų, ar jis jau yra privačiame miške, ar ne, ar čia jau 100 metrų, ar ne? Jeigu mes nepritarsime gerbiamai V. Vingrienei, mes tikrai įvesime tam tikrą tvarką, kuri iš esmės suskirstys Lietuvą į tam tikras neliečiamųjų zonas. Jos siūlymas yra kompromisinis. Ji siūlo būtent pievose, kur yra aiškiai matyti, kur būtų galima nustatyti tuos 100 metrų, ir ten galimas, sakykime, sutikimas.
Dar turėkite omeny, Seimo nariai, nes dabar yra įstatymas, reglamentuojantis, kad turi leisti žmogui prieiti prie vandens telkinių. Jeigu mes įvedame tas 100 metrų apsaugines zonas, kokiu būdu jis gali prieiti prie vandens telkinio? Jeigu mes norime kadencijos pabaigoje pradėti kurti neliečiamųjų Lietuvą, tada nepritarkime gerbiamos V. Vingrienės siūlymui.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Nesu labai griežtai prieš nusiteikęs, tačiau laikausi tos nuostatos, kad privati nuosavybė yra privati nuosavybė ir ji yra gerbtina. Savininkas gali turėti įvairių interesų savo nuosavybėje. Aš pats kažkada turėjau sodybą ir nelabai man patikdavo, kai medžiotojai atvažiuodavo ir palei mano namo langus pasistatydavo, nes ji niekaip neaptverta, pasistatydavo savo džipą ir paskui ten išsitraukę šautuvus keliaudavo į mišką. Tokie dalykai, savaime suprantama, savininkams gali atrodyti šokiruojantys. Reikėtų labai aiškiai nustatyti tas ribas, kas, kur ir kada galima. Dabar vis tiek čia matau tokį labai išplautą sprendimą, kuriam negalėčiau pritarti.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Balsuojame dėl V. Vingrienės pasiūlymų.
Balsavo 80 Seimo narių: už – 31, prieš – 6, susilaikė 43 Seimo nariai. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl viso 7 straipsnio. Ar galime pritarti straipsniui bendru sutarimu? Galime. Tada dėl įsigaliojimo, taip?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip, čia dar dėl įsigaliojimo datos. Kadangi užtruko šio įstatymo projekto derinimas, tai nukeliame įsigaliojimo datą iš 2021 m. sausio 1 d. į 2021 m. gegužės 31 d. Atitinkamai tada įgyvendinamuosius teisės aktus Vyriausybė arba Aplinkos ministerija turėtų parengti iki 2021 m. balandžio 30 d. Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Ar turime 29 pritariančius, kad būtų svarstomas šis pasiūlymas? Turbūt turime, nebalsuodami pritarkime, kad yra. (Balsai salėje) Komitetas pritarė. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Galime bendru sutarimu pritarti šiam pasiūlymui? Pritariame. Dėl viso 2 straipsnio dėl motyvų taip pat neužsirašė Seimo nariai. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. (Balsai salėje) Dėl viso įstatymo. P. Saudargas – motyvai už. Dėkoju pranešėjai.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamas Pirmininke. Dabar, kai balsavome dėl pataisos, atmetėme gerbiamos V. Vingrienės pataisą, iš tiesų sudėtinga apsispręsti, kaip balsuoti, nesu toks įsitikinęs, kad reikėtų balsuoti už. Apskritai teikdama šitą įstatymą valdžia dar kartą atskleidė savo šizofrenišką būklę, nes kairė nežino, ką daro dešinė. Ministerija pateikė vienokią filosofiją, kad dabar jau nebereikės dėl nieko atsiklausti savininkų einant arčiau kaip 100 metrų iki sodybų, jau gali ten rinkti grybus, uogas, riešutus, ką tik nori, kolegų valstiečių pataisos plenarinių posėdžių salėje atsuko tą reikalą atgal, kad vėl reikia atsiklausti. Komitetas iš antro karto sugebėjo kažką išgeneruoti, vėl sudėlioti, dabar plenarinių posėdžių salėje mes vėl, atmesdami Virginijos pataisas, grįžome į pradinę situaciją. Tai jūs ar galite apsispręsti, ar gali apskritai aplinkosaugos srityje būti kokia nors lyderystė, aiški linija, kokią poziciją jūs teikiate? Dabar čia nėra nei pozicijos, nei opozicijos, čia yra kažkokia palaida bala. Tiesą sakant, yra iš tikrųjų sudėtinga vertinti šį įstatymą, kurį mes dabar padarėme, ir kaip čia balsuoti. Gal geriau išvis nedalyvauti balsavime, jūs srėbkite tą košę, kurią jūs pridarėte. Aš irgi manau, kad čia reikėjo kompromiso, dėl to kompromiso reikėjo susėsti su visomis interesų grupėmis, su žemės savininkais ir kitomis, ir suderinti, rasti, kokios gėrybės, kokiu atstumu, kokioje žemėje. Manau, kad buvo bandymų tą padaryti, bet viskas yra atmesta. Tiesą sakant, nežinau, kaip čia ir balsuoti. Negaliu jums nieko parekomenduoti. Patys ir srėbkite.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, atkreipkite dėmesį, kas balsavo iš Valstiečių frakcijos prieš V. Vingrienės siūlymą? R. Karbauskis, J. Rimkus, A. Stančikas. Tai yra būtent tie, kurie čia atstovauja stambiųjų žemvaldžių interesams. (Balsai salėje) Jeigu mes dabar pritarsime šiam įstatymui ir dalyvausime šiame farse, mes tada pripažinsime, kad esame tų žemvaldžių samdiniai. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Motyvai už – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos… (Šurmulys salėje) Gerbiami kolegos…
PIRMININKAS. Išklausykime T. Tomiliną.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Duokite man dvi minutes, nes aš galvojau, kad čia kolega kalbės. Žiūrėkite, nedarykime diskusijos ir svarbiausio politinio konflikto dėl to, kas galioja 22 metus. 22 metus nekyla jokių konfliktų miške dėl grybų rinkimo. Tiesiog nekyla. Tai vadovaukimės galiojančiais įstatymais, gerbkime įstatymus, kurie galioja šiuo metu, ir taisykles, kurie dabar nesukelia problemų. Visą lyderystę, aš jus meldžiu, rodykite Aplinkos apsaugos komitete dėl miškų kirtimų apribojimų, tai yra pagrindinė Lietuvos aplinkosaugos tema, ne grybai, ne uogos, ne vaistažolės, o būtent miškų kirtimai. Ten tos lyderystės praeitą savaitę buvo daugiau, vakar buvo mažiau.
Susitelkime į svarbiausią tikslą tam, kad Lietuvos miškai būtų kertami mažiau, kad mes turėtume daugiau apribojimų saugomose teritorijose. Būtent to nori Lietuvos žmonės. Tikrai ne grybai yra ta tema, dėl kurios reikia laužyti ietis, ištraukinėti korteles ir taip toliau. Tiesiog gerbkime šiuo metu galiojančius įstatymus, kurie nesukelia žmonių konfliktų, yra teisinis nuoseklumas. Jeigu mes dabar pradėsime žlugdyti labai svarbių direktyvų ir svarbių reguliavimų priėmimą, vėlgi bus chaosas. Jūs visi turite Lietuvos apklausų rezultatus – nesukelkime chaoso, tai nekelkime to chaoso. Jau apsisprendėme dėl pataisos, einame toliau.
PIRMININKAS. Laikas. Ačiū. Motyvai prieš – V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Aš nesu prieš patį įstatymą todėl, kad iš tikrųjų perkeliamos direktyvinės nuostatos, ir tai yra labai svarbu, mes vėluojame. Ir praeitą kartą buvo sustabdytas šito įstatymo priėmimas būtent dėl šitos nuostatos – dėl piliečių teisės laisvai miškuose rinkti miško gėrybes, kurias mums dovanoja gamta. Tai pirmiausia aš noriu pabrėžti, kad, taip, įstatymai prieštaravo vienas kitam: Laukinės augalijos įstatymas, suteikiantis nuostatą uždrausti 100 metro atstumu grybauti nuo sodybos, kur ten neaišku, ar tos sodybos savininkas, gyvenantis 100 metrų nuo miško, kartu ir miško savininkas, ar apskritai jie yra skirtingi savininkai. Ir kitas aspektas – Miškų įstatymas leidžia visiems grybauti, uogauti, riešutauti, rinkti vaistažoles visuose miškuose, nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos. Čia sudaromas nelygiateisiškumas galiausiai ir kitų miškų savininkų atžvilgiu. Mes tikrai neturime uždrausti vaikui rinkti žemuoges, gal jis netyčia nuklydo prie tos sodybos. Tai čia ta nuostata buvo, kad jeigu yra namų valda, tai namų valdą galima ir apsitverti, ir neleisti, bet jeigu miškas, negalime prieštarauti Miškų įstatymo nuostatoms.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Neturiu daug ką pasakyti, įstatymo projektas su V. Vingrienės pataisa būtų geresnis negu dabartinis, bet dar geresnis, jeigu būtų neleidžiama 100 metrų kėsintis į nuosavybę. Nuosavybė yra nuosavybė. Aš, kaip dešinysis, negaliu pasakyti, kad nuosavybės reikia negerbti.
PIRMININKAS. Motyvai už – V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, pakartosiu, ką sakė Tomas. Ta nuostata veikia 30 metų ir ji nebuvo nei bloga, nei gera, ir niekam nekliuvo. Bet atsiminkime vieną dalyką – kaip buvo sugrąžinti miškai, žemės prieš 10 metų, prieš 20, prieš 30 metų. Daug vienkiemių yra pavadinti miškais, deja, bet tokia realybė. Jie buvo grąžinti. Ten stovėjo medžiai, augo sodai, obelys ir pavadinti miškais. Tai dabar išeitų taip, kad tame vienkiemyje, kuris stovi viduryje lauko su obelim, bet jis pavadintas miško žeme, tenai pas močiutę po langais rinksime uogas. Neeskaluokime to, čia nėra pas baisiausias ir svarbiausias dalykas. Miškų kirtimas yra daug svarbesnis, kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Daugiau dėl motyvų nėra. Balsuojame dėl viso įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 88 Seimo nariai, balsavo 81 Seimo narys: už – 47, prieš – 3, susilaikė 31 Seimo narys. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Replikos po balsavimo. A. Stančikas pirmas stovėjo.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Kadangi Povilas jau irgi stovi, norėčiau pabendrauti. Iš kur tu žinai, kiek aš žemės turiu? Kodėl visą laiką traktuojama kaip kažkoks žemgrobys ir taip toliau? Šiandien pagal mano turimą žemės plotą aš, ko gero, esu priskiriamas prie smulkiųjų ūkininkų. Pirmiausia, kai nežinai, tai ir, atsiprašant, nepliurpk. Vienas dalykas.
O grįžtant prie įstatymo, kaip ir kolegos sakė, tiek metų veikė šis įstatymas, buvo viskas gerai. Šiandien tragedija – reikia grybauti kaimynų šaldytuve.
PIRMININKAS. P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš tikrai negaliu pakęsti demagogijos. Jūs sakote, jūsų pusė, kad 30 metų galiojo tokia tvarka, tai kam ją griauti? Taigi jūsų ministerija ir atnešė pataisas, kurios tą tvarką griovė. Apie ką jūs kalbate? Tai aš ir klausiu, kur jūsų lyderystė, kur ministras? Jūs susitarkite tarpusavyje. Mes iš opozicijos bandome ieškoti kompromiso ir suderinti tą situaciją. Jūs patys atnešėte griaunančias pataisas. Jūs patys esate, kodėl jūs mus kaltinate, patys jūs tie neliečiamieji, kurie užsiima demagogija!
PIRMININKAS. P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Jei iš tikrųjų gerbiamas A. Stančikas pasijuto nuskriaustas, tai tikrai aš jo atsiprašau, bet aš nevadinau jo žemgrobiu, jis žemvaldys. Kad jis yra vienas iš stambesnių gyvulininkystės sektoriaus atstovų Seime, tai gal jis irgi įsižeis. Bet ne apie tai.
Buvo įdomus balsavimas. Būtent dėl konservatorių balsavimo šis įstatymas yra priimtas. Aš taip suprantu, kad čia yra pirmieji reveransai valstiečiams, kad galbūt po rinkimų reikės nulenkus galvą eiti su jais kartu į koaliciją. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, kviečiu nusiraminti, nešūkauti ir noriu jus visus pakviesti susikaupti ir tyla, tylos minute, pagerbti Lietuvos žydų genocido aukas.
Tylos minutė
Ačiū.
10.32 val.
Laukinės gyvūnijos įstatymo Nr. VIII-498 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3817(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5.2 klausimas – lydimasis Laukinės gyvūnijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3817. Priėmimas. V. Vingrienė jau tribūnoje. Priimame pastraipsniui.
1, 2 straipsniai. Ne. 1 straipsniui galime pritarti, pasiūlymų nėra. Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti, nes jis buvo redakcinio pobūdžio.
PIRMININKAS. Su tokiu pritarimu pritariame bendru sutarimu 2 straipsniui.
Dėl 3 straipsnio nėra pasiūlymų. Pritariame bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl 4 straipsnio yra Seimo narių V. Rinkevičiaus, A. Šimo, A. Gaidžiūno pasiūlymas. Kas pristatote? V. Rinkevičius? A. Gaidžiūnas? V. Rinkevičius. Prašom.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Aš nebeatsimenu savo pasiūlymo, gal galite priminti?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Atsiimate?
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Neatsiimu, ne. Siūlau balsuoti, bet neatsimenu apie ką.
PIRMININKAS. Sako, kad neprisimena.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Gal pranešėja V. Vingrienė gali perskaityti?
PIRMININKAS. V. Vingrienės paprašykime, ji prisimena.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Čia buvo pasiūlymas, kad būtų kompensuojama už laukinių paukščių padarytą žalą ir kad Žemės ūkio ministerija tvirtina griežtai saugomų gyvūnų rūšių padarytos žalos apskaičiavimo metodiką. Žemės ūkio ministerija kartu su Aplinkos ministerija.
PIRMININKAS. Dėl padarytos žalos metodikos. Komiteto nuomonė?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti.
PIRMININKAS. Atsiprašau, paklauskime, ar turime 29 pritariančius, kad šis pasiūlymas būtų svarstomas. Turime. Prieštaraujančių nėra, gerai, tada prašau komiteto nuomonės.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Pirmiausia visi paukščiai Lietuvoje pagal Europos Sąjungos direktyvą yra saugomi ir tam, jeigu priimtume šią nuostatą, tam reikėtų 6 mln. eurų kompensacijai skirtų lėšų. Tai klausimas tada, kolegos, iš kokios srities mes turėtume paimti tuos pinigus arba kokius dar mokesčius reikėtų įvesti, kad kompensuotume tą žalą? Ir kitas aspektas yra tai, kad teisinės galimybės skirti lėšų negali numatyti ministerijos, tai yra visų mokesčių mokėtojų pinigai, tai turi būti nustatyta įstatymu. Ši nuostata tikrai būtų prasilenkimas su įstatymų nuostatomis. Dar kitas aspektas, pati Europos Sąjunga nepritartų ir neleistų naudoti atitinkamų lėšų kompensuoti tokioms kompensacijoms. Siūlytume šiam siūlymui nepritarti, juo labiau kad būtų kreiptasi dėl kompensacijos įvairiais atvejais, tarkim, varnėnai nulesė vyšnias, kregždutės apdergė nudažyto namo sienas. Čia būtų įvairiausių tokių interpretacijų ir aspektų ir tikrai žalos atlyginimas biudžetui būtų didelė našta.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – ūkininkas V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Deja, ne ūkininkas, Seimo narys. Iš tikrųjų, kolegos, jeigu yra įvedami tam tikri apribojimai, tai turi būti ir kompensuojama. Yra paprastos situacijos, kai ką nors uždraudžiame, sakome, kad draudžiame, o kompensacijų nėra. Kompensacijos turėtų būti. Aišku, galime diskutuoti dėl kompensacijų dydžio nustatymo, žalos dydžio, kitų dalykų. Bet pavyzdys, netgi dabar, jeigu laukiniai žvėrys padaro tam tikrą žalą, yra tam tikras kompensacijos mechanizmas, kaip tai yra atlygintina. Vadinasi, ir kitokiais atvejais turėtų būti kompensacija. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Be abejo, jeigu mes jau įteisiname neliečiamųjų zonas, tai čia kitas įstatymo siūlymas yra tas, kad padarytume išskirtines sąlygas tiems neliečiamiesiems, nes iki tol įstatymas būtent numato, jeigu padaroma žala… tie, kurie yra griežtai saugomi gyvūnai. Dabar yra siūloma praplėsti tą dalyką – kurie ne griežtai, o saugomi, tai yra gervės, kregždės, antys, žąsys, nors yra nuoroda, kad pinigų nėra. Bet kadangi galbūt socialinio jautrumo sargas T. Tomilinas jau irgi pasidaro aklas, kad čia geriau skirti dalį pinigų ne socialinei atskirčiai mažinti, o būtent reikia skirti tiems vargšams, visada nuskriaustiems didiesiems žemės ūkio verslo atstovams kompensuoti jų nuostolius. Šiuo atveju pritarkime komiteto nuomonei, kad šis projektas, tas V. Rinkevičiaus siūlymas yra tikrai neadekvatus. Jūs pastebėkite, kas vyko pačioje pradžioje. Tikrai čia, Seimo salėje, kartais vyksta spektakliai. Tai čia ką mes matėme, kad V. Rinkevičius neva apsimetė, kad, žinote, jis net neprisimena, ką jis čia siūlė, nors aišku yra tai, kad jis inicijavo tą įstatymo pataisą ir būtent tą įstatymo pataisą inicijavo dėl savo asmeninių interesų.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl pasiūlymo.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėl pasiūlymo ar dėl komiteto nuomonės?
PIRMININKAS. Dėl pasiūlymo. Pritariantieji V. Rinkevičiaus, A. Šimo, A. Gaidžiūno pasiūlymui balsuoja už, pritariantieji komiteto nuomonei balsuoja prieš arba susilaiko.
Užsiregistravo 78, balsavo 77: už – 37, prieš – 10, susilaikė 30. Pasiūlymui nepritarta.
T. Tomilinas – replika po balsavimo.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamas Povilai, nesupriešinkite aplinkosaugos su socialine politika. Pavyzdinė šalis šiuo klausimu yra Lenkija, kuri saugo, pavyzdžiui, vilkus ir taip toliau daug daugiau negu mes, ir taip, kompensacijos, kurios yra skiriamos ūkininkams ar kitiems savininkams, tiesiog skatina sistemiškai saugoti saugomas rūšis. Mes turime eiti koja kojon su pasauliu. Taip, gyvūnijos saugojimas yra prioritetas. Kompensacijos padeda saugoti tuos gyvūnus, kurie kitaip medžiojami intensyviau. Nesuprantu, kam jūs priešinate?
PIRMININKAS. Kitas pasiūlymas yra Teisės departamento dėl to paties 4 straipsnio. Komiteto nuomonė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Čia redakcinio pobūdžio pastaba ir komitetas siūlo pritarti.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Ir su tokiu pritarimu galime bendru sutarimu pritarti visam 4 straipsniui? Pritariame.
5 straipsnis. Taip pat Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip, redakcinio pobūdžio. Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir pritariame bendru sutarimu visam 5 straipsniui.
6, 7 straipsniai. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Ir pritariame bendru sutarimu.
Dėl 8 straipsnio yra Teisės departamento pastaba.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip pat redakcinio pobūdžio. Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Mes turime dar vieną Teisės departamento pasiūlymą. Komitetas jam…
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Irgi pritarė, nes irgi redakcinio pobūdžio.
PIRMININKAS. Taip pat pritarė ir su tokiu pritarimu pritariame bendru sutarimu visam 8 straipsniui? Pritariame.
9 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 10 straipsnis. Yra…
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Redakcinio pobūdžio. Irgi pritariame.
PIRMININKAS. Ir mes galime pritarti visam 10 straipsniui bendru sutarimu. 11 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 12, 13 straipsniai. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 14 straipsnis. Yra Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas…
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Pritarė, nes irgi redakcinio pobūdžio.
PIRMININKAS. Ir su tokiu pritarimu pritariame visam 14 straipsniui bendru sutarimu. 15 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Redakcinio pobūdžio. Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Ir pritariame bendru sutarimu visam straipsniui. 16 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 17 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Redakcinio pobūdžio. Komitetas irgi pritaria.
PIRMININKAS. Kitas pasiūlymas – taip pat Teisės departamento.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Teisės departamento irgi redakcinio pobūdžio. Ai, čia, palaukite, atsiprašau.
PIRMININKAS. Čia komitetas nepritarė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Komitetas nepritarė. Čia dėl zoologijos sodo siūloma, dėl dalies zoologijos sodo uždarymo. Teisės departamentas siūlo, jeigu, tarkim, nevykdo mokslinių tyrimų ar organizuotų mokymų, kad irgi būtų galima uždaryti dalį zoologijos sodo, tačiau komitetas nepritarė, nes jeigu nevykdo tokių įsipareigojimų, tada reikėtų uždaryti visą zoologijos sodą. Todėl nepritarėme šitam siūlymui.
PIRMININKAS. Kitas Teisės departamento pasiūlymas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Čia redakcinio pobūdžio ir komitetas pritarė.
PIRMININKAS. 11-as Teisės departamento pasiūlymas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Pritarė. Redakcinio pobūdžio.
PIRMININKAS. Visam 17 straipsniui su tokia komiteto nuomone galime pritarti bendru sutarimu ir pritariame. 18 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 19 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 20, 21 ir 22 straipsniai. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 23 straipsnis…
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Redakcinio pobūdžio pastaba. Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Ir visam 23 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 24, 25 straipsniai. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 26 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 27 straipsnyje yra Teisės departamento 13-as pasiūlymas. Prašau…
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Redakcinio pobūdžio. Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. 14-as pasiūlymas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Irgi redakcinio pobūdžio. Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. 15-as pasiūlymas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip pat redakcinio pobūdžio ir komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir visam 27 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 28 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 29, 30, 31, 32 straipsniai. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 33 straipsnis.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Redakcinio pobūdžio pastaba.
PIRMININKAS. Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Komitetas pritaria.
PIRMININKAS. Ir pritariame bendru sutarimu visam 33 straipsniui. 34 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 35 straipsnis. Yra Seimo narių V. Rinkevičiaus, A. Šimo, A. Gaidžiūno pasiūlymas. Prašau…
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Čia, kadangi mes nepritarėme ankstesniam jų siūlymui, jie visi susiję, tai tada…
PIRMININKAS. Jis yra susijęs, todėl balsuoti jau nebereikia ir pristatyti nebereikia.
Kitas pasiūlymas yra Teisės departamento. Komiteto nuomonė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Redakcinio pobūdžio pastaba ir pritarti.
PIRMININKAS. Pritaria. Toliau kitas V. Rinkevičiaus, A. Šimo ir A. Gaidžiūno pasiūlymas. Taip pat buvo…
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip pat susiję.
PIRMININKAS. Nereikia, jie susiję. Dar vienas taip pat tų pačių Seimo narių pasiūlymas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip pat susijęs, taip pat nereikia balsuoti.
PIRMININKAS. Taip pat susijęs ir balsuoti nereikia. 9-as Seimo narių pasiūlymas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip pat susijęs ir…
PIRMININKAS. Taip pat susijęs ir nebalsuojame. 11-as pasiūlymas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip pat susijęs.
PIRMININKAS. Taip pat susijęs. Toliau yra Seimo narių 12-as pasiūlymas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip pat susijęs.
PIRMININKAS. Susijęs ir nebalsuojame. Toliau – Teisės departamento 18-as pasiūlymas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Redakcinio pobūdžio, komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Taigi, galime pritarti visam šiam straipsniui bendru sutarimu? Pritariame.
Viso įstatymo 2 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas. Yra Seimo narės V. Vingrienės pasiūlymas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Pasiūlymas dėl įsigaliojimo, datos nukėlimo iš 2021 m. sausio 1 d. į gegužės 1 dieną. Ir atitinkamai įgyvendinamuosius teisės aktus (dalį jų) parengti iki kitų metų balandžio 30 dienos, o dalis įstatymų įsigaliotų 2021 m. lapkričio 1 d. Komitetas pritarė ir siūlo pritarti.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Turbūt nereikia svarstyti, ar turime 29? Pritariame. Ir pritariame visam V. Vingrienės pasiūlymui, kuriam pritarė ir komitetas. Pritariame bendru sutarimu. Ir visam straipsniui galime pritarti bendru sutarimu. Dėkoju pranešėjai.
Dėl motyvų. Motyvai prieš. Yra dėl motyvų už – P. Saudargas, prašau.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Atkreipiu dėmesį, kad šiame įstatyme yra nurodyta, kad nustatomas draudimas tam tikrų rūšių laukinius gyvūnus naudoti cirkuose, draudžiama naudoti laukinių žinduolių, paukščių, roplių ir varliagyvių rūšių gyvūnus cirkuose, išskyrus atvejus, kai cirkuose demonstruojami ir naudojami triukus ir manevrus atliekantys šių rūšių laukiniai žinduoliai, paukščiai, ropliai ir varliagyviai priskiriami rūšims, įrašytoms į Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nurodytą sąrašą.
Kitaip tariant, Seimas taip ir neprisiima visos atsakomybės ir galimybės reguliuoti cirkų veiklą ir perkelia tai, trumpai tariant, valdininkams. Su tokiu nuogąstavimu siūlyčiau balsuoti už, bet norėjau atkreipti kolegų dėmesį, kad mes šiek tiek nukeliame nuo savęs tą atsakomybę.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl viso įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 87, balsavo 87: už – 86, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3816) priimtas. (Gongas)
10.48 val.
Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo Nr. VIII-499 2, 3, 10, 11, 14, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 101, 102 ir 103 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-3818(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5.3 klausimas – Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIIP-3818(2) priėmimas. Pranešėja – taip pat V. Vingrienė.
Priimame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl 2 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Tai redakcinio pobūdžio pasiūlymas ir komitetas siūlo pritarti.
PIRMININKAS. Su tokiu pritarimu pritariame visam 2 straipsniui bendru sutarimu. 3 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl 4 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip pat redakcinio pobūdžio ir komitetas siūlo pritarti.
PIRMININKAS. Pritaria komitetas, pritariame ir mes bendru sutarimu visam 4 straipsniui.
Dėl 5 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Redakcinio pobūdžio. Komitetas siūlo pritarti.
PIRMININKAS. Komitetas pritaria ir su tokiu pritarimu pritariame visam 5 straipsniui bendru sutarimu. Dėl 6 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 7, 8, 9 ir 10 straipsnių pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl 11 straipsnio yra Seimo narės V. Vingrienės pasiūlymas. Prašau pristatyti.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Pasiūlymas dėl įsigaliojimo datos nukėlimo nuo sausio 1 dienos iki 2021 m. gegužės 1 d. ir atitinkamai įgyvendinamųjų teisės aktų parengimas iki 2021 m. balandžio 30 d. Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Ir tai yra lydimasis, jau kartą apie tai pasisakėte. Pritarėme bendru sutarimu ir dėl įsigaliojimo datų.
Todėl 11 straipsniui su visu V. Vingrienės pasiūlymu pritariame bendru sutarimu? Pritariame. Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 87 Seimo nariai, balsavo 85 Seimo nariai: už – 85, prieš nėra, susilaikiusių taip pat nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3818) priimtas. (Gongas)
10.51 val.
Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3819(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5.4 klausimas – Medžioklės įstatymo 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3819. Priėmimas. Priimame pastraipsniui. Yra trys straipsniai. 1 ir 2 straipsniams (jie be pasiūlymų) galime pritarti bendru sutarimu ir pritariame.
Dėl 3 straipsnio yra analogiškas Seimo narės V. Vingrienės pasiūlymas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėl įsigaliojimo datos nukėlimo į gegužės 1 dieną. Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Pritarėme kituose projektuose dėl įsigaliojimo datos, tai pritariame ir šiame projekte. Ir visam 3 straipsniui bendru sutarimu pritariame. Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 83 Seimo nariai, balsavo 81 Seimo narys: už – 81, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3819) priimtas. (Gongas)
10.52 val.
Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 2 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3820(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5.5 klausimas – Saugomų teritorijų įstatymo 2 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3820. Priėmimas. Yra trys straipsniai. Priimame pastraipsniui. Dėl 1, 2 straipsnių pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
3 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas. Taip pat yra atitinkamas V. Vingrienės pasiūlymas, kuriam jau pritarėme tris kartus. Pritariame ir šį kartą, kad datos įsigaliojimas būtų suderintas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Pristatyti nereikia.
PIRMININKAS. Visam 3 straipsniui taip pat galime pritarti bendru sutarimu. Dėl motyvų už ir prieš Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 82 Seimo nariai: vienbalsiai 82 Seimo nariai nusprendė, kad projektas Nr. XIIIP-3820 taptų įstatymu. Jis priimtas (Gongas)
10.53 val.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3821(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5.6 klausimas – Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3821. Priėmimas. Taip pat yra trys straipsniai. Pirmieji du straipsniai yra be pasiūlymų. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio – įstatymo įsigaliojimo, yra V. Vingrienės pasiūlymas, toks kaip ir dėl kitų lydimųjų ir pagrindinio įstatymo, todėl siūlau nesvarstyti, pritarti šiam pasiūlymui ir pritarti visam 3 straipsniui bendru sutarimu. Pritariame. Motyvai dėl viso. P. Saudargas – motyvai už.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Atsiprašau. Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Iš tiesų, pasinaudodamas proga, aš dar pirmiau norėčiau atsakyti į repliką, kuri nuskambėjo mūsų atžvilgiu, svarstant šį įstatymo paktą. Sako, jūs dabar nesikiškite dėl šio įstatymo, nieko čia nevelkite, jūs geriau eikite ir išsaugokite miškus nuo iškirtimo. Mielieji, tai dar vienas demagogijos ir šizofrenijos pliūpsnis, nes kai jūs darėte miškų reformą per kraujus, mes klausėme, o kartais neatsitiks taip, kad bus iškertama daugiau miškų? Sakėte, kad mes nusikalbame. Jūs kėlėte kirtimo normą. Mes irgi klausėme, ar kartais neatsitiks taip, kad iškirs per daug miškų? Sakėte – ne, nusikalbate, netrukdykite dirbti ir nelieskite čia mūsų reformų.
Dabar jūs susigriebėte trys savaitės prieš rinkimus, apsidairėte: hm, gal Lietuvoje tikrai per daug miškų kerta? Reikia viską drausti, viską stabdyti, dar 2,5 tūkst. atleisti į gatvę, užkalti langines fanera ir turbūt miškų sektorių paleisti, taip? Ir kaltinate mus dėl visko, kad dėl visko turbūt kalti konservatoriai.
Aš siūlyčiau tikrai pažiūrėti į veidrodį, nustoti mėtytis nepagrįstais kaltinimais ir pagalvoti, ką jūs Lietuvoje padarėte su miškų sektoriumi. Ir labai rimtai pagalvoti. Dabar kalbėti dvi savaitės iki rinkimų apie miškų išsaugojimą, kai jums esant valdžioje ketverius metus susiklostė ši situacija, na, tikrai yra neetiška ir negarbinga. Juolab dar pirštu rodyti į mus. Linkiu toliau žurnaliukus spausdinti ir laimingai laukti rinkimų.
PIRMININKAS. Motyvai už – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, niekas į jus pirštu nerodo. Miškų kirtimo ir miškų politikos reguliavimo problema Lietuvoje atsirado tikrai ne per šią kadenciją. Labanoro masiniai kirtimai atsirado prieš 10–15 metų. Taip, reikia pripažinti, kad šioje kadencijoje ne visi sprendimai buvo teisingi, bet tikrai ne reforma kerta miškus. Miškus kerta konkretūs žmonės, konkrečios įmonės. Mes turime galimybę, ir jūs turite, visi mes turime rodyti lyderystę Aplinkos komitete ir šioje salėje dėl miškų kirtimų apribojimo ir civilizuoto santykių sureguliavimo. Niekada nėra vėlu. Yra svarstomos pataisos ir opozicijos atstovo, ir gerbiamo L. Balsio, ir Prezidento, ir mūsų frakcijos narių. Yra pataisos, kurios padės realiai. O kai mes pradedame diskutuoti tais grybų klausimais įstatymų metu, tai neatrodo labai rimta. Komitete tikrai užbaikite tą darbą, priimkite kompromisinius sprendimus ir būsime padarę pažangą. Tikrai ne reformos kokie nors administraciniai pertvarkymai kerta miškus. Didžioji problema yra, kad tikrai tai miškų temai politinės valios per visas kadencijas buvo per mažai. Visuomenė akivaizdžiai iš mūsų reikalauja čia didesnio dėmesio ir sutarimo, kad apribojimų reikia daugiau.
PIRMININKAS. K. Mažeika – motyvai už.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Tikrai nesiruošiau kalbėti, bet negaliu neklausyti ir nereaguoti į tai, ką meluoja mielas kolega, prieš tai kalbėjęs. Iš tiesų, gerbiamas Pauliau, jūs prisiminkite urėdijų reformą, prisiminkite, kiek urėdų buvo socialdemokratų, kiek konservatorių ir kaip jie čia, prie Seimo rūmų, krito kryžiumi. Pažiūrėkite į tuos skaičius. Manau, ir visiems turbūt yra aišku, kodėl niekada tos politinės valios nebuvo. Iš tiesų atsakymas, manau, yra paprastas.
O kad reikia priimti sprendimus, kad reikia diskutuoti ir toliau, kad komitete ir vakar tikrai buvo gana jautriai ir aštriai diskutuojama, manau, tai yra gerai. Tegul būna sprendimai tokie, kad visuomenė turi būti išgirsta. Ne emocijomis kalbėkite, ne kokiais nors prisiminimais, bet pakalbėkite su savo buvusiais kolegomis, kaip jie tuos miškus „tvarkė“ 30 metų. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai už – S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Gerai, kad prabilo ir ministras. Ministre, prisiminkite, kokį aš prašymą jums rašiau prieš gerus tris ar keturis mėnesius. Žmonės pastebėjo, kad Labanoro girioje po patikrinimų atsinaujino nelegalūs kirtimai. Aš parašiau jums raštą prašydamas patikrinti šį faktą. Atsakymo iki šiol nėra. Taip jūs rūpinatės miškų saugojimu? Gėda būtų net ir kalbėti!
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Balsuojame. Replikos bus po balsavimo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 86, balsavo 84: už – 84, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas Nr. XIIIP-3821 priimtas. (Gongas)
O dabar, atrodo, prie mikrofono išsirikiavo kalbučiai. Pirmoji – A. Kubilienė. Prašom.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas Saudargai, aš norėčiau jus pakviesti nevartoti medicininių diagnozių, nes šizofrenija yra liga kaip ir kitos ligos ir tokiu būdu nereikėtų stigmatizuoti pacientų grupės.
PIRMININKAS. P. Saudargas, atrodo, anksčiau atsistojo.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Aš ne apie pacientus, aš apie jūsų valdžią kalbu. Tai vienas dalykas.
Antras. Man atrodo, kad ta diagnozė tikrai tvirtinasi, nes kolegos dabar jau aiškiai pripažino tikruosius motyvus miškų reformos – suskaičiavo, kiek urėdų konservatorių, kiek socialdemokratų, beje, būtų labai įdomu pamatyti tuos skaičiavimus, kiek gi buvo tų konservatorių. Visus atleidote ir pasistatėte savo. Po kiek laiko, kaip suprantu, ir tas netiko, pasistatėte naują. Ir, kaip suprantu, vis tiek jūs nesusitvarkote su sistema, nes norite dvi savaites prieš rinkimus tiesiog uždrausti kirtimus, nes su savo žmonėmis, kuriuos pastatėte padarę reformą, jūs nesusitvarkote. Tiesiog pripažinkite šitas klaidas ir pripažinkite, kad padarėte visišką chaosą. Dvi savaites prieš rinkimus jūs dabar susirūpinote miškais ir darote politinį šou, ir dar vėl rodote į mus! Ot, neliečiamieji!
PIRMININKAS. L. Balsys.
L. BALSYS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Čia kalbėjęs kolega pilku švarku, ne tas, kur prie mikrofono, kitas kolega prieš tai kalbėjęs, pilku švarku, mano pavardę paminėjo, sakęs, kad svarsto mano pataisas, na, labai ačiū, bet jūs jų nesvarstote, jūs jas marinuojate, vilkinate, atidėliojate, iškraipote ir visaip stengiatės nepriimti pataisų, kad saugomose teritorijose būtų uždrausti plynieji kirtimai. Jeigu tai vadinate svarstymu, tai paskaitykite žodyne, kas yra demagogija.
PIRMININKAS. Buvo paminėta tik švarko spalva, pavardės nebuvo. (Balsai salėje) K. Mažeikos vardo nebuvo minima. Ar buvo minimas K. Mažeika? (Balsai salėje) Nebuvo. Viskas. Maloniai prašome sėstis. (Šurmulys salėje) Kolegos, įstatymas priimtas vienbalsiai, apie ką dar norite diskutuoti? Šou darykite kitoje aplinkoje. Ačiū. (Balsai salėje)
Einame toliau. Darbotvarkės 1-6 klausimas kol kas negali būti svarstomas, nes nėra Teisės departamento išvados. Tai galime žygiuoti tolyn.
11.04 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 3, 5 ir 111 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5191(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3, 5 ir 111 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5191(2). Pranešėja – R. Šalaševičiūtė, nematau, arba kas nors iš Socialinių reikalų ir darbo komiteto. T. Tomilinas galėtų pristatyti? Svarstymas. Ar. R. Baškienė galėtų pristatyti paskelbtą projektą? Dėl vedimo tvarkos – T. Tomilinas. Maloniai prašom.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamas Pirmininke, bendros taisyklės galioja visiems. Replikos po balsavimo yra leidžiamos visų partijų atstovams. Aš pristatysiu klausimą, bet replikos po balsavimo yra Seimo narių teisė. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai. Tai dabar jūs pristatykite ir laukime replikų.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, teikiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3, 5 ir 111 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė šiam projektui rugsėjo 22 dienos posėdyje bendru sutarimu. Atsižvelgta į Teisės departamento pastabas. Komitetas suformulavo pasiūlymus, kuriems vienbalsiai buvo pritarta.
PIRMININKAS. Ačiū. Pataisų nėra. Diskutuoti Seimo nariai neužsirašė.
Motyvai. Motyvai už – E. Gentvilas. Nėra salėje. R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Manau, kad visi pritars šiam įstatymo projektui. Gal čia ilgai ir nereikia diskutuoti, nes apie tai buvo ne vienerius metus kalbama, o dabar priėjome iki finišo tiesiosios priimti sprendimą. Dėkoju.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, kadangi nėra prieštaraujančių, gal po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Gerbiami kolegos, noriu perskaityti 106 straipsnio 4 dalį: „Replikos sakomos reaguojant į kieno nors kalbą arba prašant ką nors paaiškinti. Ar suteikti žodį replikai, sprendžia posėdžio pirmininkas.“ Ta teise aš ir naudojausi.
A. Širinskienė nori replikuoti. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tiesiog, kolegos, siūlyčiau grįžti prie Lukiškių aikštės įstatymo projekto, nes, kaip suprantu, Teisės departamentas jau yra pateikęs visas reikalingas išvadas.
PIRMININKAS. Kai gausime, iš karto sugrįšime. Mes neturime Teisės departamento išvados.
11.07 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5117 (pateikimas)
Popietinės darbotvarkės 2-8 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5117. Pateikimas. Pranešėjas – A. Anušauskas. Esate pasiruošęs? Prašau į tribūną.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, siūlau Valstybės tarnybos įstatymo vieno straipsnio pakeitimą. Prieš kelerius metus mes priėmėme įstatymo pataisą, kad nuo 2021 metų Seimo nario patarėjai ir Seimo nario padėjėjai negalėtų eiti daugiau kaip vienų politinio pasitikėjimo pareigų. Niekam ne paslaptis, kad dabar dažnai jie užima vieną etatą ir ketvirtį, vieną etatą ir pusę vien todėl, kad dažnai tenka dirbti ir apygardose, ir per išeigines ir tų dalykų jiems niekas nekompensuoja. Todėl aš siūlau vis dėlto…
Tie lūkesčiai, kurie buvo dėl jų atlyginimo kilimo, ne visai pasitvirtino – atlyginimas pakilo, bet tikrai ne tiek, kad būtų galima samdyti aukštos kvalifikacijos žmones, todėl dažnas Seimo narys stengiasi duoti tam žmogui pusantro etato, kad dirbtų daugiau ir uždirbtų bent šiek tiek daugiau, tai yra vidutinio dydžio atlyginimą.
Todėl aš siūlau atsisakyti nuostatos, kad nuo sausio 1 dienos galėtų eiti tik vienas pareigas, tai yra užimtų vieną etatą. Priešingu atveju jūs liksite be dalies padėjėjų ir mes vėl būsime priversti samdyti paskutinių kursų studentus.
PIRMININKAS. Nenueikite. R. Šarknickas nori paklausti.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju. Veikia, gerai. Dėkoju jums už šitą pataisą. Tikrai yra teisinga ir socialiai teisinga. Dėl kompetencijų. Kad mes jų neprarastume, nes išties yra grėsmė nuo sausio mėnesio netekti gerų specialistų. Juk vienas patarėjas faktiškai yra vos ne, kaip sakoma, pusė Seimo nario ir jie vienu etatu dirbti tikrai negali dėl mažo atlyginimo. Jūsų sprendimas yra tiesiog puikus, panašus buvo ir mano projektas. Tikrai kviečiu pritarti. Ačiū jums.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš nekomentuosiu. Jūs pats atsakėte. Ačiū.
PIRMININKAS. Yra dėl motyvų? Dėkoju. Motyvai už po pateikimo. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamieji kolegos. Iš tiesų būtų nesusipratimas, ypač tiems parlamentarams, kurie galbūt liks kitose kadencijose. Iš tikrųjų yra nemažai žmonių, dirbančių patarėjais ir turinčių 1,25 ar 1,5 etato, manyčiau, reikėtų saugoti kompetenciją ir tokiu būdu galbūt ne silpninti Seimo darbo, o stiprinti. Tad pritarsiu tam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Po pateikimo prieš motyvuojančių nebuvo. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritariame bendru sutarimu. (Balsai salėje) Komitetas. Siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ir siūloma svarstyti spalio 20 dieną. Pritariame bendru sutarimu.
A. Sysas. Prašau, replika po balsavimo.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, ypač dauguma, noriu priminti, kad 2017 metais jūs tą ir padarėte, priimdami Valstybės tarnybos įstatymą. Kvailysčių tame įstatyme yra dar daugiau, nes kai mes kalbame apie darbo užmokestį, kuo šiandien viešasis sektorius nepatenkintas, ten labai daug subjektyvumo. Viena iš nuostatų yra ta, kuriai dabar pritarėte, kad reikia taisyti. Reikėjo galvoti, kai opozicija jums sakė, nepriimkime to įstatymo. (Balsai salėje)
11.12 val.
Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymo Nr. XIII-3202 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5203 (pateikimas)
PIRMININKAS. Turime išvadą. Galime grįžti prie darbotvarkės 1-6 klausimo – Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5203. Pranešėjas – A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Pirmiausia norėčiau pasakyti, kokios priežastys vis dėlto paskatino šio projekto parengimą. Pirmiausia neseniai priimtu Seimo įstatymu buvo apibrėžtas memorialinis Lukiškių aikštės statusas bei nustatyti jos tvarkymo principai, kurie prioritetus suteikia laisvės kovų įamžinimo, o ne rekreacinei aikštės funkcijai. Dėl to yra manytina, kad ne Vilniaus miesto savivaldybė, o biudžetinė įstaiga Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, kuriam priklauso šioje Lukiškių aikštėje esantis Okupacijų ir laisvės kovų muziejus, būtų tinkamesnis šios aikštės valdytojas. Manau, kad Okupacijų ir laisvės kovų muziejus kartu su Lukiškių aikšte sudarytų vieną architektūrinę erdvę, taip pat memorialinę erdvę. Juolab kad šioje aikštėje dar yra ir Lukiškių kalėjimas, kuris tikrai galėtų įeiti į tą bendrą memorialinį darinį. Tai tiek trumpai dėl įstatymo pakeitimo.
PIRMININKAS. Klausia A. Armonaitė. Ruošiasi A. Anušauskas.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Per keletą mėnesių jau trečias įstatymo projektas, reguliuojantis, kaip turėtų atrodyti Lukiškių aikštė. Jau pradedu galvoti, kad Lukiškių aikštė yra tam tikra R. Karbauskio, jūsų lyderio, erotinė fantazija, be kurios jis negali, leidžia kas antrą dieną pranešimus spaudai ir vis randa naujų idėjų, kas turi joje būti ir kaip ją turi tvarkyti. Klausimas jums. Kodėl vis dėlto ne pats R. Karbauskis į tribūną eina, o šį kartą jūs? Praeitą kartą ponas S. Tumėnas. Kodėl jūs padedate R. Karbauskiui įgyvendinti jo erotines fantazijas, kodėl ne jis pats imasi to darbo?
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Gerbiama Aušrine, aš tikrai esu istorikas, o ne erotikos specialistas. Kadangi esu istorikas, tai man labai svarbu, kad Lietuvos Respublikos sostinėje būtų tokio pobūdžio aikštė. Man labai svarbu, kad atliktų memorialinės aikštės funkcijas. Kam, jeigu ne istorikui pristatyti šitą projektą.
PIRMININKAS. Klausia A. Anušauskas. Ruošiasi E. Gentvilas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, iki šiol mes visi siekėme, kad Lukiškių aikštėje pagaliau būtų pastatytas paminklas laisvės kovoms, tai visada buvo tikslas. Ne aikštės valdymas, ne kokie nors kiti dalykai trukdo, o neįgalumas suorganizuoti tą procesą, sutarti, kad laisvės kovų paminklas pagaliau atsirastų. Kai prieš ketvirtį amžiaus šalia Krašto apsaugos ministerijos išdygo paminklas partizanų generolui J. Žemaičiui, tai niekam nešovė į galvą atimti sklypo ir tik tada statyti paminklą. Kai net dabar, kai Vyriausybė parėmė lėšomis partizanų memorialo atsiradimą, tai tam veiksmui juk nereikėjo konfiskuoti sklypo, kuriame pastatytas memorialas. Pagaliau Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras tūkstantį ženklų partizanų žuvimo vietose yra pastatęs, irgi nereikėjo nacionalizuoti sklypų ir atiduoti valdyti centrui. Tai kodėl tas tuščias politikavimas vietoj adekvačių sprendimų ir pagaliau laisvės kovų paminklo statymo?
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Gerbiamas Arvydai, jūs kaip istorikas tikrai žinote nacionalizacijos sąvokos esmę. Jeigu žemė duodama panaudos būdu, tai aš nemanyčiau, kad tai yra nacionalizacija, nes tai yra valstybinė žemė. Čia labiau tiktų terminas „pakeisti valdytoją“, o ne „nacionalizuoti“.
PIRMININKAS. Klausia J. Razma. Ruošiasi R. Šarknickas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, atrodo, ką tik priėmėme įstatymą tokį, kokio norėjo R. Karbauskis, turbūt ir jūs, ir aš balsavau už jį. Bet štai šis teikimas, ar jis nerodo, kad jūs įsivaizduojate, kad Vilniaus savivaldybė gali ir nevykdyti įstatymų. Jūs bejėgiškai nuleidžiate rankas ir teikiate, kad tą aikštę jau reikia atimti iš Vilniaus savivaldybės. Ar vis dėlto nereikėtų mums būti tikriems, kad visi privalo vykdyti įstatymus, taip pat ir Vilniaus savivaldybė? O ar jūs galite paminėti nors vieną precedentą, kad kurioje nors šalyje centrinė sostinės aikštė priklausytų mokslinių tyrimų institucijai?
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Aš noriu štai ką pasakyti, kad tikrai niekas neatima, tik nutraukia panaudos sutartį. Aš manau, kad pasikeitęs valdytojas neturės įtakos tam, ką ta aikštė turėtų atlikti. Aš dar kartą kalbu apie memorialinės savivaldybės svarbą, atsiprašau, memorialinės aikštės svarbą. (Balsas salėje) Tikrai nesusipažinęs, negaliu pasakyti.
PIRMININKAS. Klausia R. Šarknickas. Ruošiasi L. Balsys.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Į mano klausimą yra atsakyta. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia L. Balsys.
L. BALSYS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, aš nebuvau iš tų, kurie pritarė, kad Lukiškių aikštę reikia padaryti reprezentacine Lietuvos valstybės aikšte. Čia turbūt nedažnas atvejis, kai turgaus aikštė, visą laiką buvusi istoriškai, daroma centrine aikšte. Kodėl ne Nepriklausomybės aikštė, kodėl ne V. Kudirkos aikštė? Katedros aikštė turėtų būti pagrindinė valstybės aikštė, bet jūs taip nusprendėte. Bet dabar atiduoti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui vykdyti tokią funkciją – priežiūros, ūkinę, iš esmės, kaip jūs jaučiatės? Ar jūs nejaučiate, kad čia yra tiesiog kerštas, ir jūs dalyvaujate tame keršte, ir bandote apginti tai, kas skamba visiškai absurdiškai?
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Aš manau, gerbiamas Linai, kad tai yra optimalios išeities paieška. Jeigu mes kalbame apie tos visos aikštės reprezentacinę ir memorialinę reikšmę, tai čia naujo valdytojo atsiradimas neturėtų kelti didelių nuostabų. Ir juo labiau kalbėti apie kerštą. Aišku, sakykime, turgaus aikštės viduramžiais buvo pagrindinės daugelio miestų aikštės.
Man atrodo, nereikėtų man čia jums kalbėti apie miestų atsiradimo istorijas. Puikiai žinote, kad Rotušė ir turgaus aikštė simbolizavo miestą.
PIRMININKAS. Klausia I. Haase.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, aš noriu pradėti nuo to, kad 2018 m. rugsėjo 26 d. susitikimo su Vyčio paramos fondo, su laisvės kovotojų memorialo projekto atstovais metu buvo nuspręsta pritarti laisvės kovotojų relikvijų, įamžintų Lukiškių aikštės šimtmečio rato centre, išsaugojimui dabartinėje vietoje. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija šį objektą įtraukė į priežiūros sąrašą ir esant reikalui jis yra prižiūrimas. Jeigu galima susitarti, tai klausimas būtų tik dėl aikštės tinkamo naudojimo. Tai gal būtų paprasčiau ir lengviau parengti tvarką, kaip naudojama ta aikštė, atsižvelgiant į vertybių prioritetus, išsaugant istorinę atmintį, pagarbą laisvės kovotojams?
Kitas dalykas. Kodėl jūs klaidinate, teigdamas aiškinamajame rašte, kad šis projektas nepareikalaus jokių papildomų lėšų? Juk objektas perduodamas biudžetinei įstaigai.
PIRMININKAS. Laikas!
I. HAASE (TS-LKDF). Prašom pasakyti, kiek kainuos valstybei šito objekto priežiūra.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Dėl kaštų aš tikrai negaliu atsakyti, tačiau jūs puikiai žinote, kad kaip savivaldybė tvarkydama aikštę naudojasi tam tikrų institucijų paslaugomis, lygiai tą patį galės daryti ir šitas centras. Kaštai yra, manau, analogiški. Tai tiek.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Atsakėte į visus klausimus.
Motyvai po pateikimo už – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, parodykite nors vieną save gerbiančią valstybę, kuri savo reprezentacinėje aikštėje leistų įrengti pliažus. Parodykite tokį sostinės merą, kuris nesugebėtų suvokti, kas yra reprezentacinė valstybės aikštė. Kurie dabar kalba apie savivaldybės savarankiškumą, aš norėčiau priminti: iki 2012 metų ši aikštė nepriklausė Vilniaus savivaldybei. Būtent 2012 metais ji kreipėsi į Vyriausybę, kad Lukiškių aikštėje turi būti įamžintas Lietuvos laisvės kovotojų atminimas, todėl būtina kuo skubiau paskirstyti atsakomybes tarp įgaliotų institucijų, numatyti finansavimą darbams atlikti. Žmonių kalba sakant, savivaldybė paprašė perduoti jos žinion, nes artėjo Nepriklausomybės šimtmetis, reikėjo įamžinti laisvės kovotojus. Ką jie padarė iš įamžinimo, mes visi matome. Jiems tas įamžinimas nerūpi. Jiems rūpi tai: poilsis, laisvė, beatsakomybė ir vertybinių sėdmenų demonstravimas prieš tas vietas, kur buvo kankinami ir žudomi mūsų tautos didvyriai.
Tai yra būtinoji gintis. Tikrai yra blogai, kai įstatymu reikia priimti, kad turi būti Vytis. Yra blogai, kai iš savivaldybės reikia perimti aikštę ir perduoti valstybinei institucijai, bet kito kelio nėra. Ir aš todėl linkiu – pritarkime, svarstymo metu bus siūlymų, galėsime tobulinti.
PIRMININKAS. A. Armonaitė – motyvai prieš.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Pasižiūrėkime, kiek svarbaus valstybei laiko buvo sugaišta dėl šito beprasmio klausimo. Įstatymo pakeitimas – jau trečias per keletą pastarųjų mėnesių. Seimo narių padėjėjai iš kairės ir dešinės skrebeno raštus į įvairias institucijas. Buvo sudaryta darbo grupė Vyriausybėje, kuri aiškinosi, kaip vykdyti šitą neadekvatų įstatymą. Kultūros ministerija, savivaldybė, Nacionalinė žemės tarnyba taip pat narpliojo šitą įstatymą, kaip jį vis dėlto reikėtų įgyvendinti.
Dėl Lukiškių aikštės pasisakė šios institucijos: Valstybinė kalbos komisija, Laisvės kovų komisija Seime, kuri posėdžiavo dėl higienos aikštėje, Visuomenės sveikatos centras, Vyriausioji rinkimų komisija, Kultūros paveldo departamentas, Valstybinė kultūros paveldo komisija, prokuratūra, prezidentūra, Genocido tyrimų centras.
Taip yra šokdinama valstybė, dėmesio, taip yra šokdinama valstybė, kai reikia pirkti vakciną nuo koronos, kuri yra gaminama čia, Lietuvoje: „Thermo Fisher Scientific“ Amerikos rinkai Lietuvoje gamina vakciną, mes nesiderame dėl jos – mes, 20 institucijų, narpliojame Lukiškių aikštės įstatymą. Nieko nedarome, kad į Lietuvą neatitekėtų kruvina A. Lukašenkos atominės elektrinės elektra, ir dar leidžiame, kad iš aukščiausių valstybės tribūnų mokytojai būtų kaltinami dėl didžiausių problemų šioje valstybėje – dėl švietimo. Tai yra apgailėtina. Nedalyvaukime, kolegos, prašau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Balsuokime. Nuomonės išsiskyrė po pateikimo dėl Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5203.
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 53, prieš – 15, susilaikė 8 Seimo nariai. Po pateikimo pritarta.
Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja, atsiprašau. Dar komitetas. Siūlomas Kultūros reikalų komitetas ir siūloma svarstyti spalio 15 dieną. Pritariame bendru sutarimu? Pritarėme. P. Saudargas. Prašom.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas Pirmininke. Iš tiesų keista girdėti, kai kolegė sako, kad yra gaištamas laikas dėl šio nereikšmingo projekto. Palaukite, o kiek laiko ir pastangų, ir energijos sugaišo jūsų meras, kovodamas dėl projektų, kurie laimėjo konkursus, kad tik, neduok Dieve, nestovėtų valstybės simbolis Lukiškių aikštėje? Tai kas pradėjo visą šitą cirką? Kiek buvo energijos ir laiko sugaišta, kai pripylėte smėlio? Tai ar ne čia buvo sukiršinta visuomenė?
Mielieji, pasižiūrėkite, kas pradėjo šitą dalyką. Dabar bandoma, matyt, išspręsti gal ne visai tinkamais teisiniais būdais, bet išspręsti susidariusią situaciją, kurią jūs sukėlėte vien todėl, kad nenorite valstybės simbolio matyti Lukiškių aikštėje.
A. SYSAS (LSDPF). Pirmininke.
PIRMININKAS. A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Prašau frakcijos vardu Vyriausybės išvados, nes autorius nesugebėjo pasakyti, kiek valstybės pinigų reikės šitai reformai.
PIRMININKAS. Gerai. Galime bendru sutarimu iš karto pritarti, kad būtų prašoma Vyriausybės išvada? (Balsai salėje) Negalime. Gerai, balsuosime vėliau. P. Urbšys – replika… Povilai Urbšy, nenorite kalbėti?
P. URBŠYS (MSNG). Noriu, noriu, galima? Gerbiamas Seimo nary Saudargai, jūs, kaltindamas tuo, kad nebuvo leista įamžinti šitą aikštę kaip pridera, kažkodėl žiūrėjote į liberalus. Aš jums siūlau atsigręžti atgal ir pažiūrėti būtent į savo frakciją – būtent ten daugiausia balsavo prieš šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). To pono, kuris ką tik kalbėjo, gebėjimais skaičiuoti ir matyti jau galima abejoti, ar jis iš viso ką nors mato šioje salėje. Įstatymo projektą mes palaikėme, o šios pataisos, kuria simuliuojamas laisvės kovų paminklo statymas pakišant po visokiais valdymo dalykais, mes nepalaikome.
Ir antras dalykas. Genocido tyrimo centrui yra priskirta krūva funkcijų, bet nepaskirti pinigai, ir tai – ne pirmas kartas. Pamėginkite balsuoti prieš Vyriausybės išvadą. Jūs dar kartą mažinsite tiems žmonėms atlyginimus!
PIRMININKAS. A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos, Seimo statutas numato, kad jeigu reikia valstybės biudžeto lėšų įstatymo projektui, Vyriausybės išvada yra privaloma. Todėl aš prašau, kad Vyriausybės išvada būtų, nes kitaip mes pažeisime Statutą. O pranešėjas pats pripažino, kad biudžeto lėšų reikės, bet jis nežino kiek.
PIRMININKAS. Balsuosime dėl šio pasiūlymo.
E. Jovaiša.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Aš tiktai prašau, kad būtų demokratiškai, kad būtų balsuojama dėl šio pasiūlymo. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai. Niekas neprieštaravo, kad būtų balsuojama. Balsuojame. (Šurmulys salėje) Gerbiami Seimo nariai, balsuokite, kad būtų prašoma Vyriausybės išvados. (Balsai salėje)
Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Mielieji kolegos, balsavimo rezultatai. Balsavo 87: už pasiūlymą – 37… (Balsai salėje) Dingo rezultatai. (Šurmulys salėje) Seimas šiuo atveju yra aukščiausia institucija. Sprendimus priima Seimas. (Balsai salėje) Už – 37, prieš – 22, susilaikė 28. Tokie balsavimo rezultatai.
Kitas darbotvarkės klausimas… (Balsai salėje) Pirmiausia atsistojo I. Haase. Prašom, kolege. Replika.
I. HAASE (TS-LKDF). Aš noriu gerbiamiems kolegoms priminti Genocido centro nuostatus, jeigu jau ruošiame įstatymo projektą, kuris ateityje suponuos amžinus konfliktus. Pirmiausia, ar mes norime tų konfliktų? Mes norime, kad būtų viskas tvarkinga ir gražu, kad istorinė atmintis būtų išsaugota tinkamai. Aš noriu priminti gerbiamiems kolegoms, nuostatai nurodo, kad Genocido centro funkcija – koordinuoti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ar asociacijų iniciatyva vykdomą paminklų statybą, konsultuoti, teikti rekomendacijas ir metodinę pagalbą įamžinant laisvės kovas. Centro teisė – iš institucijų gauti informaciją, kaip įgyvendinami įstatymai bei kiti teisės aktai.
Kyla klausimas, ar ne perteklinė ši įstatymo nuostata, dėl kurios šiandien mes diskutuojame ir kuri yra pateikta? Jeigu Genocido centro nuostatuose yra nurodytos teisės, tada Genocido centras ir be įstatymo pataisos turi teisę reikalauti tinkamo vykdymo įstatymo, už kurį mes jau balsavome ir jį priėmėme.
PIRMININKĖ. Dėkoju už jūsų repliką.
V. Juozapaitis – replika. Prašau.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Aš tik norėčiau dėl archyvo palikti komentarą, kad iš tikrųjų virš Seimo nieko nėra, bet vis dėlto egzistuoja protingumo kriterijus, privalomas taip pat ir Seimo nariams, kurie priima įstatymus ar priima kokius nors sprendimus. Iš tikrųjų taip neatsakingai taškyti pinigus, steigti tokias naujas institucijas arba joms pavesti, nenurodant pajamų šaltinio, gali arba neatsakingi žmonės, arba valstybės kenkėjai.
Kita vertus, jūs, nepasitikėdami savo Vyriausybe, netgi rodote ir jiems nepagarbą. Čiagi sėdi dar, štai ir vieną ministrą matau, gal du ministrai ir jie balsuoja prieš Vyriausybės išvadą. Ponai, ar jūs suvokiate, ką jūs darote? Ar jums tikrai viskas gerai su logika, su jūsų atsakomybe, su jūsų pareigomis, su priesaika, kurią jūs davėte? Gerai, už poros savaičių baigsis ta kadencija, matyt, po mūsų nors ir tvanas, bet vis dėlto mes juk gyvename ne vieną dieną ir palikuonims turėsime palikti šią valstybę. Iš kur jūs imsite pinigų? Kodėl jūs taškote visų mokesčių mokėtojų pinigus netgi neatsiklausdami savo Vyriausybės? Tai yra tiesiog nedovanotina.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Aš manau, kad kolegos paskaitys Statuto 145 straipsnį. O ten rašoma, kad ir komitetai gali priimti sprendimą, prašyti Vyriausybės išvados ir taip toliau, jeigu to reikės.
A. Armonaitė. Balsavimas jau įvykęs. Taip.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Replika po balsavimo. Perdavėme naują funkciją, panašu, kad bus perduota Genocido tyrimo centrui, nes labai skuba, nenumačius lėšų šaltinio.
Gerbiamieji, ką tai reiškia? Kuo virs aikštė? Šiukšlynu? Kas ją tvarkys? Už kokius pinigus? Jeigu jau imatės tvarkyti miesto reikalus, tai prašau numatyti pinigus. Apgailėtina! Antikonstitucinis projektas tikrai atsidurs Konstituciniame Teisme.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Išankstinės išvados, bet gal E. Jovaiša suteiks mums daugiau ramybės.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji, vis dėlto šita aikštė tvarkoma ir dabar ir jai yra skiriami pinigai, ir skiriami pinigai iš valstybės biudžeto. Sunku įsivaizduoti, kad mes, perdavę aikštės valdymą, neperduosime pakeliui ir iš paskos tų pinigų, kurie buvo iki tol naudojami aikštei. Tokia būtų logika. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Mieli kolegos, pratęsiant ankstesnę repliką – V. Juozapaitis ir baigiame jo…
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Labai gerbdamas akademiką ir jo nuomonę, vis dėlto noriu priminti, kad dabar yra tvarkoma iš savivaldos lėšų, ir tikrai paimti iš savivaldybės, ir perduoti kitoms funkcijos turbūt būtų sudėtinga. Kita vertus, gerai, viskas gerai, bet, ponai, jūs suprantate, kad šitas projektas, kuriuo yra spekuliuojama, yra skirtas priskirti tam tikrai įstaigai naują funkciją, padidinti biudžetą ir ten įdarbinti po rinkimų žmones, kurie nepateks į Seimą. Tai yra elementari politinė korupciją. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, jau mes ypač ilgai ir apie tai tikriausiai P. Urbšys pasakys… P. Urbšys – paskutinė replika. Viskas, daugiau replikų dėl šio klausimo nebebus.
P. URBŠYS (MSNG). Aš tik mažą patikslinimą. Lukiškių aikštė iš esmės tvarkoma iš biudžeto lėšų. Šitos biudžeto lėšos būtų patikėtos valstybinei institucijai.
PIRMININKĖ. Dėkoju už paskutinius išsakytus akcentus.
11.36 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Marių Bajorą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininku“ projektas Nr. XIIIP-5133(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Marių Bajorą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininku“ projektas Nr. XIIIP-5133(2). Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada. Svarstymo stadija. Gerbiamoji Agne Širinskiene, prašome perskaityti jūsų komiteto išvadą.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė gerbiamo teisėjo kandidatūrai bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusija. Norinčių kalbėti nėra. Niekas neužsirašė. Aš noriu atsiklausti gerbiamo pretendento, ar norite dar kalbėti? Ne, atsisakote. Priėmimas. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra.
Gerbiamieji kolegos, vykdant šią procedūrą, mums reikia patvirtinti slapto balsavimo biuletenį. Galime bendru sutarimu patvirtinti? Patvirtiname. Dar kartą noriu priminti jums slapto balsavimo balsų skaičiavimo grupę: L. Balsys, Z. Jedinskis, K. Masiulis, M. Puidokas, V. Rastenis, G. Vaicekauskas, O. Valiukevičiūtė. (Balsai salėje) G. Vaičekauskas, O. Valiukevičiūtė. Viskas tiko? Linksniai ir kirčiai taip pat.
Mieli kolegos, balsų skaičiavimo grupė bus pasiruošusi darbui ir 13 valandą, po Vyriausybės valandos, pradėsime slapto balsavimo procedūrą. Prašome užtikrinti frakcijų ir visų mūsų dalyvavimą slapto balsavimo procedūroje. (Balsai salėje) Balsavimo pabaiga būtų 13 val. 20 min. Visi viską supratome. Dirbame toliau.
11.39 val.
Transporto lengvatų įstatymo Nr. VIII-1605 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4083(3) (svarstymas)
Iki Vyriausybės valandos liko 20 minučių. Noriu jūsų atsiklausti, ar galime pateikti darbotvarkės 2-7 klausimą? (Balsai salėje) Galime. Sutrumpinsime vakarinę darbotvarkę. Iš vakarinės darbotvarkės 2-7 klausimas – Transporto lengvatų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4083(2). V. Rinkevičius, matau, visada pasiruošęs. Prašome pateikti Biudžeto ir finansų komiteto išvadą, nes tai yra svarstymas.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė projektą ir pritarė jam. Balsavimo rezultatai: už – 10, susilaikė 1. Yra gautas vienas pasiūlymas. Jį vėliau pristatyti?
PIRMININKĖ. Pasiūlymą aptarsime po to, kai išgirsime papildomo Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą. P. Kuzmickienė, maloniai prašau perskaityti.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Mūsų komitetas kaip papildomas svarstė ir pritarė iniciatorės pateiktam įstatymo projektui, siūlo pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą ir Vyriausybės išvadą, ir įvertinti Seimo nario K. Smirnovo pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu pagrindinio Biudžeto ir finansų komiteto pranešėją. S. Gentvilas. Prašom pristatyti savo pasiūlymą. Jūsų pasiūlymas buvo dėl 1 straipsnio – 5 straipsnio pakeitimo. Prašom. 1 straipsnis, S. Gentvilas teikia pasiūlymą pakeisti 1 straipsnį.
S. GENTVILAS (LSF). Atsiprašau, gerbiami kolegos.
PIRMININKĖ. Viskas gerai, atsiradote.
S. GENTVILAS (LSF). Šiandien šiuo įstatymu yra reguliuojama ir Smiltynės perkėlos keltų lengvatų tvarka. Smiltynės perkėlos keltai yra vidaus transportas klaipėdiečiams, nes abipus sąsiaurio yra Klaipėdos savivaldybė. Tačiau šiandien galioja tokia nuostata, kad vaikai iki 7 metų keliami nemokamai, 7–10 metų vaikai keliami su 50 % nuolaida, o vaikai nuo 10 metų yra keliami visa kaina. 10 metų vaikas jau perka suaugusiojo bilietą. Yra siūlymas pritarti iš dalies iki 14 metų, parodžius moksleivio pažymėjimą.
Aš, kaip iniciatorius, sutinku su tokiu komiteto pritarimu iš dalies ir nereikalauju balsuoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Tikriausiai yra pritariančių dešimt Seimo narių, kad būtų svarstoma. Yra. Komiteto išvada – pritarti iš dalies ir prašome komentaro.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Kaip ir minėjo šios pataisos teikėjas, komitetas pritarė iš dalies ir siūlo, kad reguliaraus susisiekimo laivais ar keltais asmenims, turintiems mokinio pažymėjimą, esantiems nuo 7 iki 14 metų, būtų taikoma lengvata.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Balsavimo rezultatai: už – 4, susilaikė 3.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, norinčių kalbėti nėra. Galime bendru sutarimu pritarti pasiūlymui, kuriam pagrindinis komitetas pritarė iš dalies? Dėkoju.
K. Smirnovas. Jūsų pasiūlymas. Ar reikalaujate, nes komitetas nepritarė? Atsisakote ir neprašote balsuoti. Pasiūlymas atsiimtas. Viskas, visi pasiūlymai aptarti.
Motyvai po svarstymo. Norinčių kalbėti nėra. Gerbiamieji kolegos, galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo Transporto lengvatų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Dėkoju.
11.44 val.
Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymo Nr. I-1494 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4447(6), Asociacijų įstatymo Nr. IX-1969 1, 9 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4448(6) (pateikimas)
Toliau 2-6 klausimas – Asociacijų įstatymo 1, 9 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4448. Kviečiu gerbiamąjį V. Juozapaitį. Prašom. Pateikimas.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, teikiu Asociacijų įstatymo pakeitimą ir kartu prašau priimti ir Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymo pakeitimo įstatymo projektą svarstyti, jeigu pavyks pateikti.
PIRMININKĖ. Jeigu spėsime, taip.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Jeigu spėsime.
PIRMININKĖ. Dabar pradėkime nuo asociacijų.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Jie yra abu vienas su kitu susiję ir faktiškai yra apie tą patį. Įstatymų pakeitimo prasmė yra tokia. Mes drauge su akademiku Ginu Jovaiša siūlome įvesti naują opciją, priimant arba skiriant asociacijų vadovus, tai yra nepriekaištingos reputacijos sąlyga, taip pat ir galimai asociacijų kolektyviniams organams.
Kas paskatino? Paskatino turbūt ne vieną iš mūsų pribloškiančios žinios iš tų įstaigų arba iš tų asociacijų, kuriose kartkartėmis pasigirsta įvairiausių kriminalinių istorijų arba atsiranda asmenų su tikrai labai ryškiai išreikšta kriminaline praeitimi. Tai iš tikrųjų diskredituoja tų asociacijų vykdomą veiklą ir meta šešėlį visai asociacijų bendruomenei.
Iš karto kils, be jokios abejonės, konstitucingumo klausimas, kad asociacijos turi specialų statusą, jose gali dalyvauti žmonės ir į jų veiklą šiukštu kištis valstybei, bet čia ir yra visa išlyga, kad tie įstatymai galiotų arba tie pakeitimai galiotų asociacijoms, kurios yra finansuojamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Taigi būtent kai asociacijos gauna valstybinių lėšų ir jas naudoja savo arba visuomenės reikmėms, tuomet mes turėtume užtikrinti, kad jas vykdo arba tomis lėšomis disponuoja asmenys, kurie neturi jokio kriminalinio šešėlio ir iš tikrųjų nėra jokių priežasčių įtarti juos pažeidžiant viešąjį interesą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti S. Gentvilas. Prašom, kolega.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas kolega, norėčiau paklausti dėl konkrečiai keleto futbolo arba sporto federacijų, kurios gauna valstybės asignavimus. Ar jos pateks į šią tvarką? Ir norėčiau paklausti apie kai kurias verslo asociacijas, kurios kartais pretenduoja į projektines lėšas, žinome, kad kartais ten yra konfliktinių situacijų. Kaip šitai palies tiek sporto asociacijas, tiek asociacijas, kurios iš dalies tik į projektines lėšas pretenduoja?
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Būtent aš tą ir teikiu, kad tos asociacijos, kurios pretenduoja į valstybės finansavimą, jos ir turėtų laikytis tų nuostatų, kurias siūlau pakeisti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių paklausti nėra. Motyvai po pateikimo. P. Urbšys. Prašom, kolega.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, aš, ko gero, be reikalo čia trukdau vėl jūsų laiką, nes siūlymas yra labai geras. Dabar tos asociacijos, kurios iš tikrųjų atlieka tą viešąjį interesą ir viešąsias paslaugas, tokius reikšmingus kultūrinius projektus, neturi galimybės gauti finansavimo iš valstybės biudžeto. Tą nuostatą dabar bandoma išgryninti ir, be abejo, su atsakomybe yra įdedami, siūloma įdėti labai konkrečius saugiklius, kad tie, kurie neatsakingai ir neskaidriai naudotų tas lėšas, to negalėtų daryti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių kalbėti prieš nėra, bet yra pageidavimas balsuoti. Gerbiami kolegos, balsuojame. Kadangi buvo pateiktas Asociacijų įstatymas, o dėl antrojo, jis buvo registruotas atskirai, tai mes tada po to pasitarsime, kaip…
Ar gerbiamas pranešėjas nori sakyti ir akcentuoti? Atsiprašau, sustabdome balsavimą. Vis tiek jūs kalbėjote apie Asociacijų įstatymą? Taip, gerbiamas V. Juozapaitis. Prašom.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Aš prašiau turėti omenyje, kad tie du įstatymai yra tarpusavyje susiję, ir aš kalbėjau apie abu.
PIRMININKĖ. Abu. Tada taip ir fiksuokime. Nors jie buvo registruoti kaip 2-5 ir 2-6 klausimai – projektai Nr. XIIIP-4447 ir Nr. XIIIP-4448, pateikęs Asociacijų įstatymo projektą pranešėjas kartu minėjo Meno kūrėjo ir Meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymo 10 straipsnio pakeitimą, kadangi jie susiję, tad, gerbiami kolegos, kartu balsuojame dėl šių abiejų įstatymų po pateikimo. Balsuojame.
Balsavo 77 Seimo nariai. Vienbalsiai 77 Seimo nariai po pateikimo pritarė Asociacijų įstatymo ir taip pat Meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektams.
Dėl pirmojo – Asociacijų įstatymo kaip pagrindinis yra siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Dėl antrojo įstatymo – Meno kūrėjų kaip pagrindinis siūlomas Kultūros reikalų komitetas ir papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Pritariame komitetams? Pritariame. Siūloma svarstyti lapkričio 12 dieną. Jeigu komitetų išvados bus greičiau, tokiu atveju svarstysime greičiau.
V. Juozapaitis per šoninį mikrofoną turi pasiūlymą.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Aš turiu klausimą. O kada yra paskutinis šios kadencijos posėdis?
PIRMININKĖ. Paskutinis šios kadencijos posėdis vėlų vėliausiai bus lapkričio 16 dieną.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Aha, tai 12 dieną dar yra šansų…
PIRMININKĖ. Čia priklausys nuo Prezidento dekreto. Todėl jūsų reakcija labai teisinga ir tiksli. Jeigu komitetai, o prašymas ir būtų, kad komitetai svarstytų anksčiau… Arba galbūt ir mes patys galime nutarti skirti ankstesnę svarstymo datą?
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Tai turbūt būtų logiška, nes kelti kitai kadencijai…
PIRMININKĖ. Būtų labai logiška, todėl iš karto imkime ir kartu pažiūrėkime, kada būtų galima tai padaryti. Siūlyčiau lapkričio 5 dieną svarstymą ir tada mes puikiai suspėjame priimti. Galime taip sutarti? Galime. Fiksuojame, kad svarstymas lapkričio 5 dieną. Ačiū, gerbiamieji kolegos.
Nematau pranešėjų, nei G. Landsbergio, nei R. Morkūnaitės-Mikulėnienės. Galėtume pateikti Seimo rinkimų įstatymą. (Balsai salėje) Supratau. Mielieji kolegos, iki Vyriausybės valandos liko aštuonios minutės. Atokvėpio pertrauka, o 12 valandą pradėsime Vyriausybės valandą. Dar kartą kartoju, kad slaptas balsavimas prasidės 13 valandą ir baigsis 13 val. 20 min. Dėkoju. 12 valandą pradėsime Vyriausybės valandą.
Pertrauka
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, prašome užimti darbo vietas. Pradėsime Vyriausybės valandą. Prieš pradedant ją, dar kartą noriu informuoti, kad slaptas balsavimas prasidės 13 valandą po Vyriausybės valandos, ir yra pakeitimas – vietoj M. Puidoko Mišri Seimo narių grupė deleguoja P. Urbšį. Balsavimą baigsime 13 val. 20 min.
12.00 val.
Vyriausybės valanda
Dabar Vyriausybės valanda. Opozicijos lyderio nematau. Pradedame nuo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos, yra užsirašiusi A. Bilotaitė. Ruošiasi V. Čmilytė-Nielsen.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Pirmiausia tikrai tenka apgailestauti, kad šiandien mes nematome gerbiamo premjero, nes vis dar norime užduoti jam klausimus, į kuriuos jis taip ir nepateikė atsakymų, bet užsipuolė klausimus uždavusias parlamento nares. Gal pasirinktinai arba pavaduojantis premjerą galėtų atsakyti, kodėl buvo nupirkti greitieji testai, kurie kainavo keturis kartus brangiau, nei tai padarė Krašto apsaugos ministerija? Kodėl kitų tiekėjų pateikti siūlymai nesulaukė jokios reakcijos? Kokiais ekspertais buvo remtasi įsigyjant testus ir svarbiausia – atsakyti Lietuvos žmonėms, kieno kišenėje atsidūrė 4,5 mln. eurų? Labai laukiame atsakymų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš atsakant, aš tiesiog informuoju kolegas, kad nemažai ministrų yra išvykę į komandiruotes ar turi susitikimus. Lenkijos susitikimas, Nyderlandai, ministras V. Šapoka dalyvauja EBPO, M. Kvietkauskas turi nedarbingumą, A. Palionis atostogauja… (Balsas salėje) Kaip ministras, čia man taip parašyta iš ministerijos, tai yra iš Vyriausybės. Kaip ministras, jis turi teisę. (Balsas salėje) Jis šiandien yra ministras ir Vyriausybės valandoje dalyvauja gerbiami kolegos ministrai. Premjerą pavaduoja Ž. Vaičiūnas. Jūs galite atsakyti? Prašau.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Šia tema ne kartą šitas jūsų klausimas klaustas, bet dar kartą galiu užtikrinti, kad ir Vyriausybėje tie sprendimai, kurie buvo priimti, reikalavo operatyvių ir greitų sprendimų ir dėl visos situacijos suvaldymo, taip pat ir dėl greitųjų testų pirkimo. Lyginti situaciją tuo metu, kai buvo priimti sprendimai, buvo viena kaina, po to, be abejo, kainos keitėsi, tai situacija nėra tokia, kurią būtų galima iš šiandienos perspektyvos lyginti. Dar turbūt sveikatos apsaugos ministras detalizuos.
A. VERYGA (LVŽSF). Taip, aš gal truputį papildysiu kolegą. Į dalį klausimų jūs atsakymų ir negausite, nes tai yra tyrimo objektas. Kur nusėdo, kaip jūs sakote, tie pinigai ir vertina Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Aš manau, kad ji tuos atsakymus ir duos. Nežinau, iš kur jūs turite tokių duomenų apie tai, kad buvo kažkieno kitų siūlymai teikti. Iš tikrųjų yra klausimas, kas nutekino visą ikiteisminio tyrimo medžiagą, kuri atsidūrė žiniasklaidoje, ir kodėl už tai yra nereikalaujama jokios atsakomybės?
Aš tiesiog noriu priminti, kad Lietuva taip, kaip ir kitos valstybės, pirko panašų kiekį greitųjų testų milijonui gyventojų, nusipirko tokius testus, kurie yra veikiantys, tinkami. Galiu tik priminti, kad dalis valstybių, kurios gal irgi pigiau pirko, vėliau turėjo juos arba išmesti, arba grąžinti, nes nusipirko nekokybiškus. Mūsų reikalavimas buvo, kad tai būtų validuoti testai ir panašūs dalykai, pristatymo terminai. Galima pasiūlyti įvairiausių dalykų. Mes turėjome dešimtis pasiūlymų pirkti asmens apsaugos priemones. Tai paklausius tiekėjų, kada jie planuoja pristatyti tokią prekę, būdavo atsakymas, kad birželio ar liepos mėnesį. Turbūt šituos reikėjo pirkti, būtume daug pigiau nupirkę. O šiaip atsakymus į dalį jūsų klausimų, aš manau, duos tarnybos, kurios tiria ir atlieka šitą tyrimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Viktorijos nėra. Klausia G. Vaičekauskas. Ruošiasi D. Šakalienė.
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Ačiū, pirmininke, už suteiktą žodį.
Gerbiamas sveikatos apsaugos ministre, šiandien šoktelėjus COVID-19 apsikrėtusiųjų žmonių skaičiui, kokie bus tolesni jūsų veiksmai? Ar nesiruošiate aptverti tvoromis židinių – Radviliškio, Šiaulių ir Raseinių? Ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Ne, nesiruošiame aptverti tvoromis nei Šiaulių, nei Radviliškio, nei Raseinių. Savivaldybės reagavo tinkamai, jau priėmė sprendimus, sustabdė viešuosius renginius. Rekomendacijos priimtos labai seniai, patvirtintos Vyriausybės. Yra visas paketas sudėliotas pagal sektorius, tad kiekviena savivaldybė, reaguodama į tokią situaciją, gali tas priemones priimti. Jeigu nereaguoja, mes pateikiame rekomendacijas arba nurodymus, pavyzdžiui, dėl mobiliojo punkto steigimo ir panašių dalykų. Tikrai niekas nieko neplanuoja aptverti, yra stengiamasi reaguoti tose savivaldybėse, kuriose liga išplinta, ir taip valdyti židinius.
PIRMININKĖ. Dėkoju. D. Šakalienės nėra. Klausia R. Budbergytė. Ruošiasi P. Čimbaras. Jau įjungta. Prašom.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Labai ačiū. Aš taip pat norėjau paklausti premjero, bet kadangi jo nėra, paklausiu to, kas jį pavaduoja. Pagal Vyriausybės įstatymą politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai neturi teisės priimti sprendimų, jie tiktai vykdo aukštesnių stovinčių pareigūnų nurodymus, todėl mano klausimas yra apie greitųjų testų pirkimą. Kaip ikiteisminio tyrimo byloje atsiranda vicekancleris L. Savickas, juk jis yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo pareigūnas? Mano klausimas: kieno nurodymus jis perdavinėjo Sveikatos apsaugos ministerijai, kad šiuo metu yra atsidūręs tokioje nemalonioje situacijoje?
Ž. VAIČIŪNAS. Aš trumpai atsakysiu. Visi šie dalykai yra ikiteisminio tyrimo objektas ir jie tikrai neturėtų būti plačiai komentuojami ar aptarinėjami.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia P. Čimbaras. Ruošiasi R. Šarknickas.
P. ČIMBARAS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau kreiptis į gerbiamą Ž. Vaičiūną. Kažkada kreipiausi į jūsų ministeriją su raštu dėl skaitiklių daugiabučiuose. Gavau atsakymą iš viceministro – tokį biurokratinį atsakymą. Pakartojau jums antrą asmeniškai, ministre. Kol kas dar atsakymo negavau, bet aš norėčiau paklausti. Gerbiamas ministre, Energetikos ministerija, atsiprašau, inspekcija įpareigoja, kad būtų administruojamos dujų trasos daugiabučiuose, kurie naudoja suskystintąsias dujas. Dabar yra tokia situacija: dujų tiekėjas atveža, suleidžia į rezervuarus ir išvažiuoja, bet yra ydingas mokestis už skaitiklį. Skaitikliai nekeičiami 15–20 metų arba net nuo tarybinių laikų, bet imamas mokestis didesnis negu dujų suvartojimo. Dabar ant gyventojų pečių gali užgulti naujas mokestis, tai yra dujų priežiūros administravimas. Ar nereikėtų pagalvoti ir ką nors daryti dėl skaitiklių, kad nebūtų to ydingo mokesčio ir kad neatsirastų naujas mokestis?
PIRMININKĖ. Laikas!
P. ČIMBARAS (MSNG). Ačiū.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Į jį atsakysiu – iš tikrųjų yra jūsų minėta VERTʼo kompetencija, bet yra ir kitas dalykas: be Šilumos ūkio įstatymo atitinkamų nuostatų pakeitimo šie pokyčiai, matyt, negalės įvykti, todėl tokį projektą kaip tik rengiame.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. Šarknickas. Ruošiasi A. Vinkus.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Mano klausimas būtų buvęs Finansų ministerijai, kuri kuruoja Turto banką. Gal aš užduosiu klausimą ponui Ž. Vaičiūnui, nes jis ne sykį laikinai ėjo premjero pareigas. Aš norėjau paklausti, ar Turto bankas gali perduoti savivaldybei šiuo metu bendrabučio pastatą ir įrengti socialinius būstus nepasitaręs su vietos bendruomene? Toks įvykis šiuo metu vyksta Avižienių seniūnijoje, Bukiškio kaime, Vilniaus rajono savivaldybėje. Šiuo metu gausiai renkami parašai, nes Vilniaus rajono savivaldybė apie tai nepranešė, nekalbėjo, viskas vyko už nugaros, dabar, kiek žinau, penktadienį rengiamas piketas ir panašiai. Ar iš teisinės pusės Turto bankas gali perduoti pastatą rajono savivaldybei, kai vyksta toks ažiotažas?
PIRMININKĖ. Laikas, kolega!
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Aš tikrai tikiu ir manau, kad Turto bankas daro tai pagal nustatytus teisės aktus. Paprastai, be abejo, yra praktika, kad su turto nuomotojais ar naudotojais taip pat yra komunikuojama ir tariamasi. Jūsų konkrečiu atveju dar tada atskirai pasidomėsiu, ar tikrai viskas atlikta pagal procedūras.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Vinkus. Ruošiasi V. Juozapaitis.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamas ministre, aš drįstu kreiptis į sveikatos apsaugos ministrą, gal galėtumėte išsamiai papasakoti, kaip ruošiatės COVID-19 rudens ir žiemos sezonui. Net mokslininkai negali atsakyti, manau, kaip atrodys antroji banga. Yra pagrindo galvoti, kad virusas plis sparčiau negu vasarą dėl jam tinkamesnių rudens ir žiemos sezonų sąlygų.
Klausimas. Ar esant plačiam viruso plitimui nepritrūks apsaugos priemonių nei gydymo įstaigoms, nei žmonėms? Kokiai situacijai susidarius gali būti grąžintas karantino režimas? Duok Dieve, kad jo nebūtų, bet kokioms sąlygoms esant gali būti sugrąžintas?
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Kaip jūs teisingai paminėjote, ir pasaulio mokslininkai kol kas dėl daugybės dalykų nesutaria ir negali pasakyti, kaip viskas bus. Tikrai stengsimės ir darysime viską, kad karantinas nebūtų skelbiamas ir situacija būtų valdoma lokaliai.
Vienas iš tokių rodiklių, kurį labai atidžiai stebime ir kuris kol kas tikrai yra neblogas, arba bent jau reikšmingai neblogėja, tai yra COVID-19 sergantys pacientai, kuriems reikia sudėtingos pagalbos, – reikia deguonies terapijos, reanimacijos arba dirbtinės plaučių ventiliacijos. Tai yra stebimas šitas rodiklis. Jeigu staiga skaičius šitų pacientų pradėtų labai staigiai augti, jeigu ligoninės nespėtų teikti pagalbos, žinoma, kad tektų priimti kokius nors sprendimus, nebūtinai tai būtų karantinas, galbūt kokios nors kitos, labiau specifinės priemonės.
Dėl asmens sveikatos priemonių. Jų yra tikrai nemažai sukaupta. Dar birželio 1 dieną buvo įstaigoms duotas nurodymas pasiruošti tam tikras atsargas priemonių, pirkimai ir toliau vyksta. Aišku, ateina naujų dalykų, ateina naujų testavimo metodikų, jų mes laukiame. Tikėtina, kad greitai atsiras tokių testų, kurie leis greitai vertinti, galbūt net atpiginti arba labai smarkiai išplėsti pačias testavimo galimybes. Jų, kaip ir visos kitos valstybės, laukiame. Dalyvaujame bendruose vakcinų pirkimuose su Europos Komisija. Žodžiu, tikrai stengiamės taikyti visas priemones, tiek specifines, tiek nespecifines, kad karantino neprireiktų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Vietoj V. Juozapaičio klausia R. Petrauskienė. Ruošiasi J. Baublys. Bet jo nėra, tai E. Gentvilas.
R. PETRAUSKIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju. Mano klausimas taip pat buvo premjerui, bet kadangi jo nėra, tai aš norėčiau užduoti klausimą gerbiamai R. Tamašunienei. Gerbiama vidaus reikalų ministre Rita Tamašuniene, kreipiuosi į jus ne tik kaip į ministrę, bet ir kaip į vienintelę moterį šioje Vyriausybėje. Praėjusią savaitę premjero S. Skvernelio mes, dešimt skirtingų frakcijų moterų parlamentarių, paprašėme atsakyti į klausimą, kodėl Vyriausybėje buvo nuspręsta įsigyti keturis kartus brangesnių testų ir vicekancleris L. Savickas visa tai koordinavo. Tačiau premjeras neatsakė į šį klausimą, o išplūdo mano koleges. Kaip jūs vertinate tokį premjero elgesį? Kodėl Vyriausybė nurodė įsigyti keturis kartus brangesnius testus?
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Įdomiai formuluojate klausimą, miela kolege, nes Seime mes visi esame parlamentarai ir Seimo nariai. Seimo nariai kreipėsi, o premjeras atsakė arba neatsakė į jūsų pateiktus klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Gentvilas. Ruošiasi A. Sysas.
E. GENTVILAS (LSF). Klausimas ministrui A. Verygai. Jūs šiandien pasakėte, kad nebuvo kitų pasiūlymų dėl testų. Aš primenu, kad įmonė „Pro Aris“, rodos, pasiūlė už 3 eurus plius PVM kovo 18 dieną. Tą informaciją turiu ne iš ikiteisminio tyrimo informacijos, o iš „Pro Aris“ vadovo, direktoriaus, kuris kalbėjo per Lietuvos radiją, pasakojo apie tai, kad kovo 18 dieną jie pateikė pasiūlymą. Tačiau vicekancleris L. Savickas tą dieną, kovo 18 dieną, informavo Sveikatos apsaugos ministeriją, kad reikia skubiai užtikrinti pirkimą, ir kovo 19 dieną buvo perkama už 12 eurų. O jūs sakote, kad nebuvo kito pasiūlymo? Kodėl jūs iškraipote informaciją, kuri viešai skambėjo iš paties pasiūlymą teikusio tarpininko, įmonės vadovo?
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Bet aš prašyčiau neiškraipyti mano atsakymo. Aš nesakiau, kad nebuvo kitų pasiūlymų. Aš kaip tik paminėjau pavyzdį, kad būdavo pasiūlymų, bet dažnu atveju tai būdavo pasiūlymai, susiję su labai vėlyvais pristatymo terminais, su neturėjimu validavimo ir kitų dalykų. O kadangi jūsų užduodami klausimai yra susiję su ikiteisminiu tyrimu ir aš esu pasirašęs pasižadėjimą nekomentuoti ikiteisiminio tyrimo, aš jums jo ir nekomentuosiu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Sysas. Ruošiasi A. Armonaitė.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Džiaugiuosi, kad mano klausimu nebus ikiteisminio tyrimo, tai gal ministras galės atsakyti.
Aš kreipiuosi į aplinkos apsaugos ministrą. Noriu priminti, kad jūsų Vyriausybė ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga savo visuose dokumentuose, kalbose labai daug dėmesio skyrė socialiniam dialogui. Visur stengiatės tuo pasigirti, deja, realybė yra šiek tiek kitokia, todėl mano klausimas yra labai konkretus, jūsų santykiai su Aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profsąjunga nėra patys geriausi, kiek aš matau iš santykių. Tiesus klausimas. Yra pasirašyta kolektyvinė sutartis, kurioje numatytos darbuotojams kai kuriais atvejais priemokos, ar tai būtų pavadavimas, kiti atvejai. Deja, visi metai ši nuostata nevykdoma, nors tam buvo ir pinigai skirti, noriu priminti, kad mes papildomai biudžete per antrą svarstymą skyrėme netgi daugiau lėšų. Mano klausimas jums: kodėl nevykdote kolektyvinės sutarties, kur yra ir jūsų parašas?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą ir jūsų rūpestį aplinkosauga, tikrai šaunu iš jūsų tą girdėti. Darbuotojais rūpinamės visi ir per šiuos metus darbuotojų atlyginimas pakilo, jeigu neklystu, apie 30 %, turbūt daugiausia negu per paskutinius dešimt metų. Turbūt tai, ką jūs matėte, yra kelių darbuotojų, kurie iš tiesų turi savo nuomonę, tai yra jų nuomonė, jie kūrė savo sistemą, bet tai sistemai buvo užkirstas kelias ir šiandien aplinkosaugos sektorius tikrai yra skaidrėjanti sistema, veikianti sistema ir tikiu, kad ateityje ji bus dar stipresnė. Aš manau, kad pirmiausia turbūt, kad finansavimas būtų skiriamas ne tik vieno, kito ar kelių Seimo narių siūlymu, bet kad būtų nuolat didinamas. Tas ir yra tikslas. Vyriausybės yra tam pritarta, kad aplinkosaugininkų atlyginimas taip pat turi siekti kaip ir policijos pareigūnų apie 1 tūkst. eurų, bent jau pradžioje, kad būtų motyvuoti dirbti ir kad dirbtų tuos darbus, kurie ir buvo daromi paskutiniu metu, – iš esmės kova ne tik su pavieniais brakonieriaujančiais prie Vilniaus, bet ir su atliekų tvarkytojais, su korupcijos atvejais ir taip toliau, taip toliau, kas paskutiniu metu tikrai buvo garsiai diskutuojama. Ačiū už klausimą. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Sugebėjo… Atsakė taip, kaip sugebėjo. Klausia A. Armonaitė. Ruošiasi T. Tomilinas.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Mano klausimas sveikatos ministrui dėl vakcinos pirkimo. Ar jums yra žinoma, kad Lietuvoje „Thermo Fisher Scientific“ gamina COVID-19 Amerikos rinkai ir netgi, kaip suprantu, priestatą stato „Moderno“ ir „Pfizerio“ vakcinoms? Ar jūs deratės su jais, kad mes nusipirktume vakciną, kuri yra gaminama čia, Lietuvoje, kad galėtume ją gauti greičiau? Man atrodo, tai yra labai svarbu, kad nepakartotume tų klaidų, kurios vyko dėl reagentų, dėl testų. Jeigu čia, Lietuvoje, yra vakcina, nusipirkime ją.
A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Nežinojau, kad Lietuvoje yra gaminami reagentai, kur nors būtume nupirkę, matyt. Tuos, kuriuos gamina, įsigijome. Bet jūs painiojate greituosius testus su reagentais, tai neklaidinkime.
Dabar dėl vakcinos. Tiesiog ką turėtumėte žinoti, kad Europos Sąjungos šalys narės, prisijungusios prie bendro pirkimo mechanizmo, negali atskirai derėtis su gamintojais, tai yra sąlyga, kuri yra iškelta valstybėms narėms. Lietuvoje stovi galbūt viena gamykla, Vokietijoje ir Prancūzijoje stovi kitos gamyklos ir kiekviena valstybė, kurioje atsirastų toks gamintojas, turėtų interesą derėtis ir šie procesai, tiesą sakant, buvo prasidėję, juos Komisija sustabdė, sukūrė bendrą mechanizmą, kad nebūtų kokio nors užbėgimo už akių ir kad visos valstybės narės turėtų vienodas galimybes aprūpinti savo gyventojus vakcinomis.
Atsakant į jūsų klausimą – ne, nesiderame. Jeigu pradėtume tą daryti, iškristume iš bendro Europos Sąjungos pirkimo mechanizmo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia T. Tomilinas. Ruošiasi J. Razma.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Sveiki, gerbiamieji ministrai. Mano klausimas gerbiamam energetikos ministrui. Kaip žinote, Seimas visai neseniai priėmė rezoliuciją dėl branduolinės saugos ir Astravo paleidimo. Kokia yra naujausia informacija iš Baltarusijos?
Kadangi mes pasiūlėme kreiptis į visas Europos branduolinės saugos priežiūros tarnybas ir taip pat didinti spaudimą baltarusių reguliuotojui, gal turite informacijos apie situaciją dėl jėgainės paleidimo, nes yra visokių gandų apie įvykius, taip pat apie jau planuojamus atidėjimus. Mums reikėtų tikslesnės informacijos ir ar mūsų reguliuotojas vis dėlto tą spaudimą…
PIRMININKĖ. Laikas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). …baltarusių profesionalams daro?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų ta situacija, politinė situacija, Baltarusijoje šiuo metu verčia ir leidžia mums tą situaciją išnaudoti ir reguliatoriaus lygmeniu, turiu omenyje, VATESI lygmeniu. Kaip jums žinoma, neseniai buvo kreiptasi mūsų reguliatoriaus į nepaprastųjų situacijų ministeriją ir į jų reguliatorių. Yra rengiamas atskiras kreipimasis mūsų reguliatoriaus į Baltarusijos reguliatorių.
Kreipimosi principas ir tikslas yra vienas ir labai aiškus, tai yra, nepaisant to, kokie yra išankstinio perspėjimo apie esminius įvykius susitarimai, Lietuva turi žinoti iš anksto visą informaciją apie visus kitus planuojamus etapus. Vienas toks kreipimasis yra išsiųstas, kitas yra rengiamas ir bus pateiktas.
Dėl faktinės situacijos – taip, tai yra vieša informacija, kuri buvo pateikta apie tai, kad trečiasis etapas, tai yra būtent nebranduolinio kuro atvežimo, ne įkrovimo, bet jau energetinio starto, yra planuojamas lapkričio 7 dieną. Kitokios oficialios informacijos mūsų reguliatorius ir ministerija šiandien nėra gavę.
Taip pat pabrėžiu, kad, greta to, išnaudojome ne tik reguliatoriaus lygmenį, bet taip pat yra Europos Sąjungos streso testų visas pratimas, visa sistema. Kadangi buvo pateiktos 29 rekomendacijos visais formatais, ar tai būtų TATENA, dabar rengiame kreipimąsi ir į Europos Komisijos komisarę, kad turi būti užtikrinta, kad iki energetinio starto, kol nėra įgyvendintos streso testų rekomendacijos, toks paleidimas neturėtų būti daromas, ir ENSREG, kurioje dalyvauja reguliatoriai, turi turėti principinę poziciją.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia J. Razma. Ruošiasi S. Gentvilas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Klausiu krašto apsaugos ministro, nes panašu, kad energetikos ministrui nelabai rūpi nacionalinio saugumo aspektai, kai mūsų strateginėse energetikos įmonėse svarbius užsakymus laimi kinų kapitalo bendrovė, beje, susijusi, kaip skelbiama spaudoje, su Astravo atominės elektrinės statytojais pagal tuos pačius savininkus.
O kaip krašto apsaugos ministras žiūri į šitą situaciją kaip ministras, atsakingas už nacionalinio saugumo dalykus, ar čia viskas normalu, kad kinų bendrovės gauna priėjimą prie jautrių mūsų energetikos sistemos strateginių įmonių duomenų ir sistemų, ar vis dėlto turėtų būti gaunamos išvados iš atitinkamos vyriausybinės komisijos, kai pretenduojama į tokius užsakymus?
R. KAROBLIS. Labai ačiū. Vertinimas turi būti atliekamas, mano supratimu. Taip pat tas yra numatyta įstatyme atsižvelgiant į proporcingumo, objektyvumo ir panašius principus, kurie yra. O dėl konkretaus atvejo aš negaliu atsakyti, bet galimybė yra numatyta įstatyme, įskaitant ir… Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimas buvo padarytas daugiau negu prieš metus. Buvo padaryti tam tikri patikslinimai, bet kiekvienos įmonės pareiga yra įsivertinti ir yra jos atsakomybė, kokias technologijas naudoti ir kiek tos technologijos yra nesaugios. Beje, jeigu kiniška, tai nereiškia, kad visa įranga yra bloga. Čia irgi tie įvertinimai. Pagal įstatymą taip pat yra numatytas mechanizmas, kaip yra daroma, ne tik vyriausybinėje komisijoje, bet tą filtrą daro Krašto apsaugos ministerijos tam tikri padaliniai, kurie vertina, ar reikia kreiptis į atitinkamą komisiją, ar ne. Yra toks mechanizmas, yra visos galimybės ir tai vienas iš, taip sakant, būdų, kurie numatyti Viešųjų pirkimų tarnyboje, tai yra kaina, tai yra ekonominio naudingumo kriterijus ir saugumas. Tuos tris kriterijus vertinant ir vykdomi viešieji pirkimai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ž. Vaičiūnas nori papildyti.
Ž. VAIČIŪNAS. Aš tik trumpai papildysiu. Taip, tai yra įmonės atsakomybė užtikrinti visas reikalingas procedūras pagal įstatymą. Šiuo konkrečiu atveju taip pat, netgi nesant tokios prievolės, teisiškai tokios prievolės kreiptis į komisiją nebuvo, prevenciškai taip pat buvo atlikti visi reikalingi veiksmai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia S. Gentvilas. Ruošiasi L. Jonaitis.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Norėčiau užduoti klausimą trims ministrams, tai užsienio reikalų, energetikos ir aplinkos ministrams. Praeitą savaitę U. fon der Lejen pristatė metinį pranešimą, kuriame dar kartą akcentavo skaitmenizaciją ir žaliąjį kursą kaip prioritetą. Šiuo atveju jūs, kaip Vyriausybės nariai, sėdite Investicijų komitete, svarstydami ateities DNR planą. Ir čia pagal Europos Komisijos gaires bent 37 % valstybių išteklių turi būti investuojama į atsinaujinančią energetiką, žaliąjį kursą, 20 % – į skaitmenizaciją. Tačiau kai pasižiūri į dabar suplanuotas tas DNR ateities plano priemones, vos 211 mln. yra skirta žaliajam kursui, o pagal poreikį ir Europos Komisijos gaires turėtų būti bent 1 mlrd. Tai reiškia, kad penkiais kartais mažiau yra skirta.
Mano klausimas jums, atsakingiems už žaliąjį kursą, ar nemanytumėte, kad būtų verčiau iš tikrųjų…
PIRMININKĖ. Laikas!
S. GENTVILAS (LSF). …penkis kartus padidinti ir atliepti metinį pranešimą, o ne asfaltuoti toliau gatves aplinkui Lietuvą?
PIRMININKĖ. Trumpi atsakymai, nes prašėte trijų trumpų komentarų.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėl ekonomikos DNR ir dėl Komisijos kaip ir rekomendacijų, tuo keliu tikrai einame ir eisime. Galiu tik tiek patikinti, kad reikėtų į tai žiūrėti kompleksiškai – ne tik dėl ekonomikos DNR plano, bet ir Europos ekonomikos gaivinimo plano kontekste, šio fondo kontekste. Kaip tik šiuo metu Vyriausybėje yra rengiami pasiūlymai Europos Komisijai dėl visos reformų darbotvarkės apimties ir būtent dėl to finansavimo, kuris turėtų būti skiriamas tiek žaliajai energetikai, tiek kitoms sritims. Galiu užtikrinti, mūsų preliminariais skaičiavimais, tikrai Lietuvos siūlymas dėl žaliosios energetikos viršys tuos numatytus 37 %. Šiandien yra tiek. O po to Komisijai šie siūlymai bus suformuluoti Vyriausybės ir bus priimti sprendimai iki spalio vidurio.
PIRMININKĖ. Dėkoju. K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Gerbiamas kolega, aš galiu suklysti, bet man atrodo, tokia suma, kurią jūs minėjote, kalbama vien apie pastatų modernizavimą, kur yra vėlgi energijos efektyvumas ir taupymas, kas yra vienas iš prioritetų. Manau, yra turbūt beveik tokia suma, jeigu neklystu. Reikėtų patikslinti. Bet tai, ką mes, ką ir kolega minėjo, tikrai tikslai yra didesni. Manau, mūsų prioritetas ir būtent tie pagrindiniai prioritetai yra kuo daugiau tiek ir atsinaujinančios energetikos, tiek ir energijos taupymo transporto srityse ir visur kitur tikrai tuos skaičius gerokai viršyti. Nėra kolegos žemės ūkio ministro, tačiau žemės ūkio taip pat yra ir pasiūlymų, ir idėjų, kur tikrai tie skaičiai bus pasiekti. Aš manau, kad ta informacija, kurią jūs turite, galbūt nėra dar visiškai tiksli.
PIRMININKĖ. Dėkoju. L. Jonaitis. Ruošiasi M. Puidokas. Prašau.
L. JONAITIS (LSDPF). Mano klausimas švietimo ir mokslo ministrui gerbiamam A. Monkevičiui. Mes mokytojams jau kėlėme atlyginimus ir dabar matome didžiulę problemą su ugdymo įstaigų vadovais – tiek direktoriais, tiek jų pavaduotojais. Vadovo atlyginimas susilyginęs yra su mokytojo atlyginimu. Kas numatoma artimiausiu metu padaryti dėl atlyginimų pakėlimo? Jūs minėjote, kad savivaldybės turi rezervų, savivaldybių įstaigų ugdymo vadovams gali savivaldybės kelti atlyginimus, tačiau aš įsitikinęs ir žinau, kad savivaldybės neturi tokių rezervų. Kokios jūsų mintys tuo klausimu?
A. MONKEVIČIUS. Ačiū už šitą klausimą. Mes jį aptarėme su Savivaldybių asociacijos valdyba ir pasitarėme, kad iš tiesų tvirtinant šių metų biudžetą buvo numatytos ženklios lėšos didinti pedagogų atlyginimą, ypač tam, kad būtų sulygintas atlyginimas ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo pedagogų su likusių visų pedagogų, taip pat ir aukštųjų mokyklų dėstytojų dar padidintas 10 %. Visa tai yra įgyvendinama.
Dėl mokyklų vadovų atlyginimų siūlėme Seimui spręsti ir pateikę argumentus dėl šakučių panaikinimo. Tam reikėtų 18 mln., bet dėl įtempto biudžeto prioritetas buvo skirtas mokytojų darbo užmokesčiui. Tiesą sakant, kol kas dar nesusilygino vidurkiai. Mokytojų vidurkis yra daug mažesnis negu vadovų, bet aš sutinku su tuo, kad tikrai neadekvatus konkurencinėje aplinkoje, būtina didinti vadovų atlyginimą. Mes dabar esame pateikę biudžeto projekte 18 mln. šakutėms panaikinti. Vyriausybė svarstys ir tvirtindama biudžetą apsispręs, be to, bus svarstoma Seime.
O šių metų galimybės yra tokios, kad yra įstatymuose numatyta galimybė už sudėtingas darbo sąlygas iki 30 % nustatyti atlyginimo priedą. Mes pasitarėme su savivaldybių vadovais. Kai kurios savivaldybės tą jau ir padarė, kai kurios ruošiasi daryti, kurios galės, tą padarys. Aš tiesiog padrąsinau, paprašiau atkreipti dėmesį į sudėtingas sąlygas. Ir ten, kur savivaldybės galės, matydamos, kiek yra sutaupyta administracijos lėšų, matydamos kitas galimybes, yra pasirengusios atsižvelgti ir padėti vadovams, ir padidinti jų darbo užmokestį.
Dar kartą sakau, kad didinti darbo užmokestį yra labai svarbu, tai yra vienas iš kompleksinių dalykų, kuomet mes kalbame apie tai, kad investuoti į vadovus be galo svarbu užtikrinant apskritai švietimo kokybę ir sudarant sąlygas vadovams, kurie yra pasirengę šiek tiek skaidriau, aiškiau dalyvauti konkursuose, atrankoje, supaprastinti tą tvarką. Kvalifikacijos tobulinimo dalykai, tie visi klausimai kompleksiškai yra svarstomi, o darbo užmokestis yra vienas iš tų klausimų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia M. Puidokas. Ruošiasi A. Nekrošius.
M. PUIDOKAS (MSNG). Turiu keletą svarbių klausimų sveikatos apsaugos ministrui. Pirmas būtų dėl pačios COVID-19 pandemijos suvaldymo situacijos. Mes matome epidemiologų duomenis, mokslininkų iš Vokietijos, iš Švedijos, kad pats virusas silpsta, kad jo, vadinkim, stiprumas nėra toks, koks buvo pačioje viruso pradžioje, kad situacija yra panaši, kokia buvo ir su SARS virusu, kuris buvo viena iš COVID atmainų, ir kad tuomet, kada atėjo tos brangios vakcinos, jau jų praktiškai nebereikėjo. Ar iš tikrųjų Lietuvai reikia tokių brangių ir tokio didelio kiekio tų vakcinų? Ir ar iš tiesų yra ketinama skirstyti žmones į tuos, kurie pasiskiepijo ir nepasiskiepijo, tai, kas buvo pateikta viešumoje? Kitas klausimas, ar yra sprendžiama situacija su aiškiais nurodymais gydymo įstaigų vadovams dėl sunkių pacientų patekimo į gydymo įstaigas?
PIRMININKĖ. Laikas!
M. PUIDOKAS (MSNG). Nes tikrai daug žmonių ten patekti negali.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už klausimus. Pirmiausia dėl paties viruso silpimo ar nesilpimo – tikrai ne man klausimas. Aš manau, kad į jį kada nors atsakys mokslininkai, kurie tyrinėja patį virusą kaip tokį. Bendrąja prasme gamtoje virusas, būdamas gyvosios gamtos dalis, turi turėti tikslą išgyventi, išlikti, prisitaikyti. Norėdamas tokiu būdu išlikti, jis turėtų nenužudyti visų savo nešiotojų. Tam tikra prasme galima sakyti, tokia teorija gali būti ir gali kartais pasiteisinti, bet mes to dar nežinome. Tai yra tik spėlionės. Kas tikrai pasaulyje yra stebima, ypač Europoje, kad daugiau užsikrėtusių, skirtingai negu pavasarį, dabar yra jauno amžiaus asmenų, kuriems ir pats užsikrėtimas rečiau baigiasi įvairiomis komplikacijomis. O tų komplikacijų yra mažiau dar ir dėl to, kad kuo žmogus yra jaunesnis, tuo mažiau jis turi lėtinių ligų, pavyzdžiui, tokių kaip diabetas, kuris jau būna pažeidęs kraujagysles ir dėl to kyla tam tikrų nepageidaujamų reakcijų.
Dėl vakcinos. Kol mes neturime kokio nors patvirtinimo, kad virusas užges arba jo neliks, tai nemanau, kad čia mes turime būti kaip nors unikalūs ir nesistengti gauti vakcinos, tikrai ją reikia gauti. Dėl gyventojų skirstymo – ne mes juos skirstysime. Jeigu valstybės suvakcinuos savo piliečius, tai jos tiesiog neįsileis kitų, kurie bus neskiepyti. Gali atsirasti tokie reikalavimai, kaip kad ir dabar yra, pavyzdžiui, važiuojant į kai kurias pasaulio valstybes yra reikalavimai būti pasiskiepijus nuo tam tikrų ligų. Tai ne mes ką nors skirstysime. Gali taip susiklostyti, kad mus skirstys ir mes tiesiog negalėsime kur nors važiuoti ir judėti.
O dėl nurodymų gydymo įstaigoms, tai ne tik nurodymai, yra nustatyti mokėjimo principai, kurių nepasiekus įstaiga negauna 1/12 apmokėjimo. Vadovai yra daugiau negu motyvuoti stengtis, kad pacientai būtų priimami ir gydomi.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Nekrošius. Ruošiasi Ž. Pavilionis.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Aš norėčiau paklausti apie Raseinių krašte išplitusią COVID-19 situaciją. Daug žmonių kreipiasi ir klausia, ką reikia daryti ir kaip bus? Tai aš norėčiau tiesiog tuos klausimus pagarsinti ir sulaukti atsakymo.
Šiuo metu yra sustabdytas tiesioginis ugdymo procesas daugelyje mokyklų ir natūralu, kad perkelta į nuotolinį. Ir žmonės susiduria su keliomis problemomis. Pirmoji yra, kad gydymo įstaigos neišduoda biuletenių, sako, nėra pagrindo ir taip toliau. Daugeliui yra pasakyta, kad tie biuleteniai galbūt bus net neapmokami. Tai norėčiau to komentaro.
Ir kitas dalykas – tai yra pagal individualią veiklą ir verslo liudijimą dirbantys žmonės iš esmės turi sustabdyti savo veiklą ir taip netenka pajamų. Galbūt Vyriausybė svarsto kiek nors kompensuoti pajamas tiems žmonėms, galbūt kaip buvo karantino metu? Labai ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Klausimas man, bet galbūt tik dalis man. Pirmiausia dėl ugdymo įstaigų, dėl nedarbingumo tai jūs puikiai žinote, kad vyksta svarstymai, ir tikėtina, kad bus priimti tie sprendimai ir bus galima apmokėti tėvams. Aišku, tikėkimės, kad neilgam laikui vaikai išeina į nuotolinį mokymąsi. Reikia taikyti visas priemones, kad jie kaip galima greičiau grįžtų, nes buvimas nuotoliniame mokymesi atsiliepia ir ugdymo kokybei. Taip, tai yra teisinis klausimas, jį reikia išspręsti, nes matant visus tyrimus, pradedamus dabar, aš manau, kad ir medikai nenori rizikuoti, ir niekas nenori rizikuoti, pažeisti kažkokių teisės aktų ir paskui už tai finansiškai ir asmeniškai nukentėti.
O dėl Vyriausybės svarstymo dėl individualios veiklos tai kolega papildys.
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą.
PIRMININKĖ. Ministras L. Kukuraitis. Prašom.
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Apmokėjimas už biuletenius yra tiesiogiai susijęs su žmogaus darbo užmokesčiu, kuris buvo mokamas ir buvo mokamos socialinio draudimo įmokos. Biuletenio išmokos dydis yra tam tikras procentas nuo to darbo užmokesčio. Kitaip yra su individualia veikla ir verslo liudijimais, jos yra niekaip nesusietos, nes didžioji dalis tų, kurie turi individualias veiklas, deklaruoja metų pabaigoje, todėl yra sunku įvertinti pajamas ir taip toliau. Ir lygiai taip pat, kai buvo skelbiamas karantinas ir uždaromos mokyklos, buvo kompensuojama tik tiems, kurie dirbo pagal darbo sutartis.
Tuo tarpu karantino metu ir po jo buvo išmoka skirta atskirai verslo liudijimus turintiems ir individualią veiklą vykdantiems, visiems savarankiškai dirbantiems asmenims dėl to, kad apskritai buvo stabdomi tam tikri sektoriai, kuriuose dalyvavo labai daug savarankišką darbą dirbančių asmenų. Kol kas tokios sąlygos nesusidaro, kad būtų uždaromi tam tikri sektoriai ir mes priimtume nacionalines priemones, kad kompensuotume šiems asmenims pajamų praradimą. Jeigu matysime, kad tam tikri sektoriai ženkliai praranda lėšas ir juose didžioji dalis yra savarankiškai dirbančių, tuomet turėtume svarstyti apie universalias išmokas, kaip kad turėjome penkių mėnesių išmoką – 257 eurų dydžio.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia Ž. Pavilionis. Ruošiasi V. Bakas.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Norėjau paklausti premjero, kuris, matyt, vengia atsakyti į nepatogius klausimus, bet dar vieną klausimą užduosiu, į kurį galbūt padėtų atsakyti ministrai gerbiamas V. Sinkevičius ir L. A. Linkevičius, nes ir jiems adresavo tokį paklausimą. Žiniasklaidoje išplito Tarptautinės tiriamosios žurnalistikos centro tyrimas apie tai, kad didžiausia Lietuvos Respublikos įmonė „PKN Orlen“ ypač 2012–2015 metais dideliais kiekiais prekiavo su Padniestre per dviejų KGB pareigūnų įsteigtą korporaciją „Šerif“, kuri šiaip kontroliuoja Padniestrę kartu su Kremliumi. Ar jums žinomi tokie faktai ir kaip jūs vertintumėte tokius faktus, jeigu jie pasitvirtintų, kad mes viena ranka remiame laisvės darbotvarkę tose šalyse, kovojame su okupacija, o kita ranka mūsų įmonės prekiauja ar padeda toms įmonėms, kurios iš esmės tą okupaciją įtvirtina?
L. A. LINKEVIČIUS (LSDDF). Taip, gavome šį kreipimąsi. Iš tikrųjų galiu atsakyti trumpai: nėra žinoma ta informacija, žinoma, reikia detalių. Jeigu faktai pasitvirtintų, be abejo, neigiamai vertiname. Padniestrė yra Moldovos teritorijoje su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Reikia daugiau detalių. Sunku dabar pasakyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Bakas. Ruošiasi A. Dumbrava. Po to – G. Steponavičius.
V. BAKAS (MSNG). Klausimas būtų energetikos ministrui. Vakar turėjau nemažą renginį Alytuje. Ir ten paaiškėjo tokia įdomi aplinkybė, matyt, yra visos Lietuvos mastu. Dabar, kai žmonės pasirenka elektros tiekėją, didelė dalis žmonių, ypač vyresnio amžiaus, nežino, ką jie pasirašo. Sako, kad jiems atneša kažkokias sutartis, tada artimieji pamato, ką pasirašo. Žmonės net nesupranta. Mano toks klausimas ir pasiūlymas: gal vis dėlto įgyvendinant reikėtų parengti kokią nors komunikacijos viešinimo kampaniją, paaiškinti žmonėms, kaip, ką, kokios pasekmės?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Tikrai klausimas aktualus. Pirmas dalykas yra tai, kad iki gruodžio 10 dienos nepriklausomą tiekėją turi pasirinkti tie vartotojai, kurie per praeitus metus suvartojo daugiau negu 5 tūkst. kilovatvalandžių. Tokių vartotojų Lietuvoje palyginti tikrai nedaug. Visų buitinių elektros vartotojų Lietuvoje yra 1 mln. 700 tūkst., o tokių, kurie privalo pasirinkti tiekėją iki gruodžio 10 dienos, yra 98 tūkst. Tai čia vienas svarbus momentas, kurį svarbu suprasti.
Antras dalykas, tikrai džiugu, kad vartotojai gana aktyviai domisi, net tie, kurie net neprivalo pasirinkti, bet tai gali padaryti anksčiau ir renkasi tiekėjus.
Dėl jūsų konkretaus klausimo: kadangi Lietuvoje turime tik penkis tiekėjus ir iš esmės planai yra skirtingi palyginamumo požiūriu ir kitais dalykais, tai vienas dalykas, dėl pačių sutarčių VERTʼas (būtent mūsų reguliatorius) yra dabar išleidęs rekomendacijas ir, jeigu yra tam tikrų nesklandumų, taip pat turi savų instrumentų, kaip kontroliuoti pačius tiekėjus. Tikrai dirbame ta linkme, kad komunikacija būtų dar aiškesnė.
Kitas dalykas dar yra pačių tiekėjų planai, kurie yra siūlomi, tai yra patys vartotojai tikrai gali pasirinkti jiems priimtiniausią variantą, o ministerija ar reguliavimo institucija negali pateikti konkrečios rekomendacijos, kad vieno ar kito tiekėjo pasiūlymas yra geresnis ar patrauklesnis. Pats vartotojas dažniausiai sprendžia.
Dar kartą pakartosiu, tai yra pirmasis liberalizacijos žingsnis, tai yra daroma tam, kad nebūtų pasirinkimo šoko patiems vartotojams, ir kitais metais jau bus kitas etapas. Šiandien privalo pasirinkti tik 98 tūkst. ir jie yra gavę tokią informaciją.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Dumbrava. Ruošiasi G. Steponavičius.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Norėčiau klausimą užduoti aplinkos ministrui. Gerbiamas ministre, yra parengtas Lietuvos Respublikos bendrasis planas ir dabar iki spalio 5 dienos dar turime teisę teikti siūlymus dėl kultūros ir rekreacijos.
Aš noriu pasakyti apie Zarasų kraštą, nes esame truputį šokiruoti. Tikrai kultūros reikšme Zarasai yra labai pasistūmėję, nes įgyvendino daug projektų per paskutinį laikotarpį, įsisavinta 8,4 mln. eurų, vyksta projektai, vyksta darbas, o kažkodėl bendrajame plane tas pats rimčiausias rajonas, Zarasų, numatytas kaip ekstensyvaus vystymosi, arba, gal ne taip aš sakau (ekstensyvus gali būti?), tai prastas finansavimas ir prastas priemonių įgyvendinimas. Aš norėčiau žinoti, jeigu savivaldybė pateiks argumentuotus siūlymus, ar galima būtų dar ką nors pateikti, ar mes čia dabar jau priimsime Seime faktiškai nelabai ir svarstydami? Labai ačiū.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Tikrai kokios nors baimės, kad vienas ar kitas rajonas bus labiau mylimas ar mažiau mylimas, nėra. Bendrasis planas yra tik koncepcija, kuri… Na, apskritai žiūrima, kurie Lietuvos regionai… Jūs paminėjote Zarasus, aš pats buvau visai neseniai, tikrai puiki rekreacinė teritorija, kurioje vystyti pramonines zonas turbūt tikrai būtų neatsakinga gamtos atžvilgiu, ir bendrajame plane numatyta ta paskirtis. Tai nereiškia, kad žmonės ten bus kaip nors labiau nuskriausti. Tikrai to nėra. Manau, kad galbūt ne taip supratote arba… Manau, galėsime padaryti atskirą diskusiją tuo klausimu ir galėsime pristatyti, kokie yra prioritetai, galbūt ir tas stipriąsias puses.
Turbūt reikėtų galvoti apie tai, kad Zarasai ribojasi su Latvija, iš tiesų būtų galima pritraukti į tas rekreacines teritorijas Latvijos piliečius ir iš to turėti didesnę pridėtinę vertę. Manau, kad tuo keliu ir einama. Čia vėlgi savivaldybės vaidmuo yra labai didelis. Manau, jeigu bus papildomų klausimų, tikrai galima ir su iniciatyvine grupe, su projektų rengėjais padiskutuoti ir išsiaiškinti tuos klausimus, galbūt keliančius tam tikrų abejonių. Bet tikrai nėra kokio nors skirstymo, kurie mylimi arba mažiau mylimi.
PIRMININKĖ. Dėkoju. G. Steponavičius. Klauskite. Ruošiasi E. Pupinis.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Norėčiau paklausti švietimo, mokslo ir sporto ministro. Gerbiamas ministre, mano klausimas susijęs su iki 100 Baltarusijos studentų pakvietimu studijuoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Nerimą kelia šiuo metu jūsų parengtas įstatymo projektas. Po Vyriausybės pasitarimo protokoliniu nutarimu numatoma, kad jūs tokią tvarką turite paruošti. Šita tvarka, dabar jau ir viešai pasiekiama, ir derinama su Užsienio reikalų ministerija, numato, kad iš esmės tiems jau įstojusiems studentams iš Baltarusijos būtų apmokėta studijų kaina. Tokių studentų, pagal aukštųjų mokyklų duomenis, yra viso labo keliasdešimt.
Iš esmės šita idėja, tokia, kokią jūs dabar projekte numatote, griauna pačią idėją pakviesti studentus, kurie kaip tik šiandien yra fronto linijose, stovi susikabinę už alkūnių ir yra išstumiami iš savo aukštųjų mokyklų. Ar jūs sutiktumėte koreguoti savo įsakymo projektą ta linkme, kad būtų leista papildomai iki 100 studentų…
PIRMININKĖ. Laikas.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). …aukštosioms priimti, tarkime, iki gruodžio 1 dienos ar mėnesio vidurio tam, kad nesugadintume gražios idėjos, kurią ir Vyriausybė, ir aukštosios mokyklos yra paskelbę?
A. MONKEVIČIUS. Ačiū už šį klausimą. Mes kaip tik rytoj Rektorių konferencijoje bandysime apie tai kalbėtis ir susitarti. Be abejonės, mano galva, turėsime pasirūpinti ir studentais, ir visais žmonėmis, kurie atvyks iš Baltarusijos. Dabar tikrai matome, kad net IT specialistų galime pakviesti, ir jų bus nemažai, kurių vaikai, iš jų kai kurie gal ir studentai, turės turėti galimybę Lietuvos švietimo įstaigose turėti vietą. Sukūrėme vieną langelį, kai ikimokyklinėse, bendrojo ugdymo mokyklose jie iš karto galės susitarti ir pratęsti savo mokslus. Dėl aukštųjų mokyklų yra šiek tiek sudėtingesnis klausimas, bet jis irgi panašiai bus sprendžiamas. Jeigu atvyktų vidury, na, tarkim, mes nežinome, gal kai kurie iš kalėjimo bus paleisti kada nors, tik lapkričio mėnesį ar kada, kiekvienas toks atvejis bus tiesiogiai nagrinėjamas su aukštąja mokykla ir padedama spręsti dėl to studento galimybės studijuoti.
Dabar dėl tų 100 apmokamų vietų. Tai mes sprendžiame šitaip: iki spalio 15 dienos, taip sutarėme ir rytoj dar su rektoriais pasitarsime, tiems, kurie bus įstoję, mes negalime nenumatyti finansų. Finansus reikia suprojektuoti dabar, juos numatyti, alokuoti ir nukreipti aukštosioms mokykloms pagal tą faktą, kuris bus iki spalio 15 dienos, kas bus priimtas. Jeigu jų bus dar toliau, tikrai mes, bendradarbiaudami su Užsienio reikalų ministerija, tiesiog kviesime atvykti į Lietuvą, jeigu jie mato, kuriame universitete pagal kurią studijų programą jie norėtų studijuoti. Sutarėme, kad aukštosios mokyklos, bendradarbiaudamos jau ir anksčiau turėjo ryšius su Baltarusijos aukštosiomis mokyklomis, savo kanalais praneš šitą žinią ir sudarys tokią galimybę.
Dabar tas 100 stipendijų yra tam, kad galėtume iš karto jau tuos studentus, kurie įstojo arba iki spalio 15 dienos dar įstos… kad jie turėtų finansavimo mechanizmą. Trumpai tiek. Panašiai buvo su iš Ukrainos karo konflikto zonos atvykusiais studentais ir kitais, panašus mechanizmas irgi buvo įtvirtintas. Šiuo atveju panašiai ir elgiamės.
PIRMININKĖ. Dėkoju. E. Pupinis. Ruošiasi A. Kupčinskas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Norėčiau paklausti socialinių reikalų ir darbo ministro L. Kukuraičio. Norėčiau paklausti apie profesinę reabilitaciją. Iš tiesų žmonės, besilankantys (…) mokymo įstaigose, skundžiasi, kad kažkaip yra sutrikęs finansavimas. Nežinote, kas šioje srityje darosi, ir apskritai, koks jūsų požiūris yra į profesinę reabilitaciją? Ar tai iš tikrųjų bus plečiama ir skatinama, ar ši įtraukimo į darbo rinką forma jūsų netenkina? Ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų taip, profesinė reabilitacija vis dar finansuojama iš Europos struktūrinių lėšų. Jeigu yra kažkokių sutrikimų projekte, tai tegul kreipiasi tiesiai, tiesiogiai. Įvertinsime sąlygas.
Kalbant apie profesinės reabilitacijos ateitį, reikia įvardinti, kad šiuo metu kaip tik mes vertiname negalios nustatymo sistemą ir planuojame ten pakeitimus. Remdamiesi ta reforma, turėtume įvertinti tada ir visas priemones, kaip žmonės yra integruojami po negalios nustatymo į darbo rinką. Profesinei reabilitacijai turėtų būti ženkli, reikšminga vieta toje sistemoje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir paskutinis klausia A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Atsiprašau, buvau išėmęs kortelę. Kadangi susisiekimo ministro nėra, aš norėčiau jį pavaduojančiam užduoti klausimą ir pasiteirauti dėl tolesnės perspektyvos, kas susiję su Kauno ir Klaipėdos centriniais paštais. Man iš tikrųjų labai keista, kad Susisiekimo ministerija nesugeba organizuoti darbo grupės posėdžių nuotoliniu būdu, kitais būdais. Įvyko vos vienas posėdis ir toliau – vėl mirtina tyla. Ar tas deklaratyvus noras, sakykim, išsaugoti unikalius Kauno ir Klaipėdos centrinius paštus ir liks tiktai deklaratyvus dabartinės Vyriausybės įsipareigojimas, ar tikrai bus imamasi vis dėlto realių veiksmų, nes kol kas tėra įvykęs vienas darbo grupės posėdis? Nežinau, gal vasara, gal kiti dalykai sutrukdė organizuoti, bet tas dalykas, kad Susisiekimo ministerija nesugeba organizuoti posėdžių, yra akivaizdus. Ačiū.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Gerbiama pirmininke, aš pavaduoju kolegą. Mielas kolega, tikrai nežinau paties ministro nuomonės, bet turbūt jūs, kaip buvęs ilgametis Kauno meras, žinote, kokioje puikioje vietoje… Aš supratau iš klausimo… Nežinau, ar jūs norite, kad jis būtų privatizuojamas, ar ne, nesupratau, kokia jūsų mintis, bet, pasitarę su kolega, manome, kad tikrai puikios vietos, galėtų būti įrengti kovidiniai centrai, kurie galėtų atlikti tą praktišką ir labai gerą funkciją, – patogu susisiekti, daug vietos, daug erdvės. Iš tiesų bus matyti, bet turbūt reikia sulaukti paties ministro, darbo grupė, manau, tikrai savo darbą padarys. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamieji ministrai. Ačiū už dalyvavimą Vyriausybės valandoje ir atsakymus.
Mieli kolegos, dėkoju jums. Rytinio posėdžio pabaigti negalime, nes laukia slapto balsavimo procedūra. Prašome eiti atlikti savo pareigą ir tik tada baigsime rytinį posėdį.
Pertrauka
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF). Gerbiami kolegos, rytinis plenarinis posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.