PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS ĮSIGIJIMO

ĮSTATYMO NR. IX-1314 PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2769 (2)

  

2023-06-26

Vilnius

 

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

p.

1.

   1

(4)

 

(2)

 

 

 

 

(1) 

Argumentai:

     Įstatymo 1 straipsniu keičiamo nauja redakcija išdėstyto projekto 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad teisę be aukciono pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę Vyriausybės nustatyta tvarka,  turi  asmenys  „nuosavybės teise turintys žemės ūkio veiklai naudojamus statinius ir įrenginius, – šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti jų naudojamus žemės ūkio paskirties žemės sklypus“. Pagrindinė sąlyga lengvatine tvarka įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypus – tuos sklypus naudoti nuosavybės teise turimiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, nevertinant, ar iš tikrųjų lengvatine tvarka nuosavybėn įsigyjamas žemės sklypas yra būtinas konkrečiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti. Siekiant užtikrinti Įstatymo 1 straipsnyje nurodytą tikslą – racionaliai naudoti žemės ūkio paskirties žemę, siūlau taikant lengvatinį žemės sklypo įsigijimo būdą sieti jį su būtinumu naudoti konkretų žemės sklypą.

Pasiūlymas:

Pakeisti 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir išdėstyti jį taip:

“Teisę be aukciono pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę Vyriausybės nustatyta tvarka  turi:

1)  asmenys  nuosavybės teise turintys žemės ūkio veiklai naudojamus statinius ir įrenginius, – šiems statiniams ir įrenginiams būtinus eksploatuoti jų naudojamus žemės ūkio paskirties žemės sklypus;“

2.

1

(7)

 

4 

 

     Įstatymo 1 straipsniu keičiamo nauja redakcija išdėstomo įstatymo projekto 7 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad prašymas dėl žodinio proceso nagrinėjimo turi būti pateiktas per 5 darbo dienas. Atsižvelgiant į tai, kad asmuo turi susipažinti su bylos medžiaga, neretai pasitarti su advokatu dėl bylos esmės, kad nuspręsti dėl žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo, todėl 5 dienų terminas yra pernelyg trumpas. Siūlau vietoj 5 darbo dienų nurodyti 7 darbo dienas. Analogiškai šioje dalyje numatytas kitas terminas –   sužinojimas tik prieš 5 darbo dienas apie įvyksiantį  posėdį, kuriame nagrinėjama byla, nėra racionalus, nes asmeniui būtų sudėtinga surasti laisvą advokato laiką  posėdžiui ir tinkamai pasirengti gynybai, atsižvelgiant į tai, kad gali prireikti surinkti atitinkamus dokumentus, liudytojus ir kitus įrodymus, nes protokolas pagal Įstatymo 7 straipsnio 3 dalį gali būti surašytas ir asmeniui nedalyvaujant.  Todėl siūlau šiuo atveju palikti šiuo metu įstatyme galiojantį 10 kalendorinių dienų terminą.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Pažeidimo padarymu įtariamo juridinio asmens reikalavimu, pažeidimo bylos nagrinėjimas vyksta žodinio proceso tvarka. Reikalavimas dėl žodinio pažeidimo bylos nagrinėjimo turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 5 7 darbo dienas nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodyto prašymo išsiuntimo dienos. Pažeidimo padarymu įtariamas juridinis asmuo apie žodinio pažeidimo bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas 10 kalendorinių dienų informuojamas vienu iš šio straipsnio 3 dalyje nustatytų būdų. Jeigu pažeidimo padarymu įtariamo juridinio asmens atstovas neatvyksta į žodinį pažeidimo bylos nagrinėjimą, nors jam buvo tinkamai pranešta apie pažeidimo bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą, ir nepateikia neatvykimą pateisinančių dokumentų, pažeidimo byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka jam nedalyvaujant. Pažeidimo byla išnagrinėjama per 20 darbo dienų pasibaigus šio straipsnio 3 dalyje nurodytam 10 darbo dienų terminui pateikti paaiškinimus arba per 25 darbo dienas, bet ne ilgiau kaip per 30 darbo dienų pasibaigus šio straipsnio 3 dalyje nustatytam terminui pateikti paaiškinimus dėl naujų įrodymų.“

 

 Teikia Seimo narys                                                                                         Jurgis Razma