LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
TEISĖS IR TEISĖTVARKOS komitetas
PAGRINDINIO KOMITETO
I Š V A D O S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 2.18, 2.19, 2.27, 3.8, 3.18, 3.24, 3.37, 3.66, 3.138, 3.139, 3.140, 3.142, 3.143, 3.144, 3.145, 3.147, 3.152, 3.157, 3.167, 4.255 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, 3.19, 3.20, 3.21, 3.22, 3.23, 3.25 STRAIPSNIŲ IR KODEKSO TREČIOSIOS KNYGOS VIII DALIES PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS
ĮSTATYMO PROJEKTO (Nr. XIP-2018(2))
2014 m. birželio 18 d.
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Vilija Aleknaitė-Abramkienė, Juozas Bernatonis, Vytatutas Gapšys, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius, Komiteto biuro vedėja D. Latvelienė, Komiteto biuro patarėjai: I. Leonavičiūtė, M. Civilkienė, J Janušauskienė, R. Karpavičiūtė, G. Morkūnienė, Komiteto biuro padėjėjos M. Banytė, A. Bacevičienė.
Kviestieji asmenys: Seimo narė G. Purvaneckienė, Teisingumo ministerijos atstovai: viceministras G. Mozūraitis, direktorės pavaduotoja A. Godienė, vyr. specialistė N. Keršienė.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
Str. |
Str. d. |
P. |
|||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2012-08-29 |
1 |
2 |
|
Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta. Vertinant projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūloma Civilinio kodekso (toliau –CK) 2.18 straipsnio 9 punktą, kuris nustato, kad partnerystė yra valstybės privalomai registruotinas civilinės būklės aktas, pripažinti netekusiu galios. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal su teikiamu įstatymo projektu susijusio Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projekto Nr. XIP-2017(2) 2 straipsnio 1 dalį, civilinės būklės aktas yra oficialiai registruojamas teisinis faktas, kuris sukelia, pakeičia ar panaikina teises ir pareigas, ir tokiu būdu lemia fizinio asmens teisinę padėtį. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į CK 3.229 – 3.235 straipsnių nuostatas, partnerystės sudarymo faktas lemia fizinio asmens teisinę padėtį. Taigi partnerystė turi Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projekto Nr. XIP-2017(2) 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžto civilinės būklės akto požymius. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar pagrįstai siūloma CK 2.18 straipsnio 9 punktą pripažinti netekusiu galios. |
Nepritarti
|
Teikiamais Civilinio kodekso ir Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projektais yra siūloma partnerystės nelaikyti civilinės būklės aktu, siekiant atriboti santuokos institutą nuo partnerystės instituto ir atsižvelgiant į santuokos instituto svarbą. CK 3.229 straipsnis nenustato, kokia tvarka turėtų būti registruojama partnerystė, todėl manome, kad dėl to, jog partnerystė neturėtų būti laikoma civilinės būklės aktu, įstatymų leidėjas galėtų apsispęsti būtent priimdamas atitinkamus Civilinio kodekso pakeitimus. Vien tai, kad tam tikri veiksmai ar įvykiai atitinka Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projekte pateikiamą civilinės būklės akto sąvoką, jie netampa civiliniais būklės aktais, be atskiro įstatymų leidėjo pasisakymo, kas pripažįstama civilinės būklės aktu. |
|
2. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2012-08-29 |
3 |
|
|
2. Projekto 3 straipsniu siūloma atsisakyti CK nuostatos, kad Lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymai. Lyties pakeitimas būtų registruojamas, remiantis sveikatos priežiūros įstaigos išduota pažyma apie lyties pakeitimą, sudarant asmens gimimo įrašo pakeitimo įrašą, vadovaujantis CK 2.18 straipsnio 8 punktu ir kartu su vertinamu projektu teikiamo Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projekto Nr. XIP-2017(2) nuostatomis. Atkreiptinas dėmesys, kad CK 2.27 straipsnis norinčiam pasikeisti lytį asmeniui kelia tik santuokos nebuvimo reikalavimą. Tačiau lytį pakeitęs asmuo gali turėti vaikų/įvaikių. Taigi lyties pakeitimas gali įtakoti ne tik jo paties, bet ir jo vaikų teisinį statusą, pvz. išsiieškant išlaikymo lėšas, sprendžiant paveldėjimo klausimus ir pan. Lyties pakeitimas gali turėti įtakos ir kitų asmenų teisėms (pvz., lytį pakeitusio asmens kreditoriams), visuomenės interesams (pvz., įstatymai nustato nepriekaištingos reputacijos reikalavimus asmenims, norintiems užimti atitinkamas pareigas). Todėl teismui, valstybės institucijoms, kitiems asmenims prireikus identifikuoti lytį pakeitusį asmenį, būtų neaišku, kokia tvarka tai galima padaryti. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus svarstytina, ar lyties pakeitimo teisinis reguliavimas, nustatantis tik lyties pakeitimo registravimo tvarką, būtų pakankamas.
|
Nepritarti |
Civilinio kodekso 2.27 straipsnio 1 dalyje jau yra įtvirtintos pagrindinės teisės pakeisti lytį įgyvendinimo sąlygos, t. y. teisę medicininiu būdu pakeisti lytį turi nesusituokęs pilnametis asmuo, jeigu tai mediciniškai įmanoma. Teisingumo ministerija informavo, kad 2014-04-15 ministerijoje įvyko pasitarimas su Lietuvos Vyskupų Konferencijos atstovu, kuriame, be kita ko, buvo pateikti pasiūlymai papildyti teisės pakeiti lytį įgyvendinimo sąlygas papildomomis sąlygomis. Siūloma lyties pakeitimo sąlygas papildyti veiksnumo ir 2 metų gydymosi laikotarpio iki lyties pakeitimo medicininiu būdu sąlygomis. Siūloma 2.27 straipsnį išdėstyti taip: „2.27 straipsnis. Teisė pakeisti lytį „2.27 straipsnis. Teisė pakeisti lytį
Lyties pakeitimo sąlygos neturėtų būti aiškinamos kaip reiškiančios, esą visi lyties pakeitimo teisiniai santykiai turi būti reguliuojami įstatymu, kadangi Vyriausybė, kiti teisėkūros subjektai pagal savo kompetenciją šiuos santykius gali reguliuoti ir poįstatyminiais teisės aktais, kurie yra grindžiami įstatymu ir nekonkuruoja su juo. Projektu nesiekiama reglamentuoti išlaikymo, paveldėjimo, darbo ar kitų socialinių santykių, kurie gali būti susiję su lyties pakeitimu. Manytina, jog šiuos klausimus, įvardijus praktikoje egzistuojančias su tuo susijusias problemas ir įvertinus šių nuostatų įtvirtinimo norminiuose teisės aktuose tikslingumą, galėtų reglamentuoti atitinkamą socialinių santykių sritį reglamentuojantys teisės aktai. |
|
3. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2012-08-29 |
5 |
|
|
3. Projekto 5 straipsniu keičiamo CK 3.18 straipsnyje siūloma įtvirtinti nuostatą, kad santuoka sudaroma įregistruojant ją Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka. Projekto nuostata tobulintina, atsižvelgiant į tai, kad santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. Santuoka (jos sudarymo faktas) įforminama įregistruojant ją civilinės metrikacijos įstaigoje arba įtraukiant į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką. Taigi santuokos įregistravimas yra vienas iš sudarytos santuokos įforminimo būdų. |
Pritarti |
Siūloma 3.18 straipsnį išdėstyti taip: „3.18 straipsnis. Santuokos sudarymas Santuoka sudaroma norintiems susituokti asmenims padavus prašymą įregistruoti santuoką ir ją įregistravus Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka arba šio kodekso 3.24 straipsnio nustatyta tvarka.“ |
|
4. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2012-08-29 |
5, 7
|
|
|
4. Pritarus vertinamam projektui, CK trečiosios knygos II dalies II skyriaus trečiajame skirsnyje „Santuokos sudarymas” liktų tik du straipsniai: 3.18 ir 3.24. Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas CK trečiojoje knygoje, reglamentuojančioje šeimos teisinius santykius, santuokos sudarymo pagrindus ir tvarką (CK 3.1 straipsnis) būtų pakankamas. Siūlytume CK palikti nuostatas, nustatančias santuokos sudarymo tvarką, nes pagal kartu su projektu teikiamo Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projekto 1 straipsnį, pastarasis įstatymas skirtas reglamentuoti civilinės būklės aktų registravimo teisinius santykius, taigi ir santuokos registravimo, bet ne jos sudarymo santykius.
|
Nepritarti |
Šiuo metu galiojančio CK 3 knygos II dalies II skyriaus trečias skirsnis, kuris vadinasi „Santuokos sudarymas“, iš esmės įtvirtina santuokos registravimo procedūras, kurios yra įtvirtintos ir CK 3 knygos VIII dalies XXIV skyriuje „Santuokos registravimas“. Pavyzdžiui, 3.18 straipsnis duoda nuorodą į CK 3.299 straipsnį, kurio pavadinimas yra identiškas – „Prašymas įregistruoti santuoką“; 3.19 straipsnis duoda nuorodą į to paties pavadinimo 3.302 straipsnį; 3.20 straipsnio turinys atkartojamas 3.299 ir 3.303 straipsniuose; 3.21 straipsnis reglamentuoja civilinės metrikacijos įstaigos darbuotojo, priimančio prašymą tuoktis, veiksmus (būsimų sutuoktinių informavimo pareigą) ir nustato vieną iš santuokos negaliojimo pagrindų, kuris savo esme neatitinka II skyriaus trečio skirsnio pavadinimo, todėl projekte siūloma jį perkelti į 3.37 straipsnį, nustatantį santuokos negaliojimo pagrindus; 3.23 straipsnio nuostata dėl liudijimo išdavimo yra ir 3.303 straipsnyje; 3.25 straipsnis duoda nuorodą į 3.304 straipsnį. Taigi, galiojančio CK 3 knygos II dalies II skyriaus trečiajame skirsnyje yra tik pora straipsnių, kuriuose yra CK 3 knygos VIII dalies XXIV skyriuje „Santuokos registravimas“ neįtvirtintos taisyklės - 3.22 ir 3.24 straipsniai. 3.22 straipsnio nuostatos, kaip nuosekliai derančios su santuokos registravimo procedūriniais klausimais, perkeltos į Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projekto 18 straipsnį, o 3.24 straipsnis, kaip bene vienintelis, aptariantis santuokos sudarymo (bažnyčios nustatyta tvarka) klausimus, paliktas CK 3 knygos II dalies II skyriaus trečiajame skirsnyje. |
|
5. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2012-08-29 |
7 |
3 |
|
5. Projekto 11 straipsnyje dėstomo CK 3.24 straipsnio 3 dalies redakcija tobulintina, atsisakant jame jam nebūdingų nuostatų, dubliuojančių Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projekto Nr. XIP-2017(2) 21 straipsnio nuostatas.
|
Nepritarti |
Manome, kad nuostata, nustatanti religinės bendruomenės ar religinės bendrijos pareigą per dešimt dienų po tokios santuokos sudarymo pateikti santuokos sudarymo vietos civilinės metrikacijos įstaigai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytos formos pranešimą apie santuokos sudarymą bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, CK 3.24 straipsnio 3 dalyje nėra perteklinė, kadangi ji sąlygoja tokio pranešimo pateikimo ar nepateikimo nustatytu laiku pasekmes, nurodytas 3 ir 4 dalyse, t.y. santuokos sudarymo momentas. |
|
6. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2012-08-29 |
12 |
3 |
|
6. Neaiškus projekto 16 straipsnio 3 dalyje dėstomų CK 3.139 straipsnio 3 dalies nuostatų ir kartu su projektu teikiamo Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projekto Nr. XIP-2017(2) 11 straipsnio 1 dalies nuostatų tarpusavio santykis. Pagal projekto nuostatas, sveikatos priežiūros įstaiga medicininį gimimo įrašą privalo nedelsdama pateikti civilinės metrikacijos įstaigai, registruojančiai vaiko gimimą, o pagal Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projekto Nr. XIP-2017(2) 11 straipsnio 1 dalį galima suprasti, kad medicininis gimimo įrašas pateikiamas kartu su pareiškimu apie vaiko gimimą. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad neaišku, kokiu būdu sveikatos priežiūros įstaiga turėtų sužinoti, kuri civilinės metrikacijos įstaiga registruos vaiko gimimą, nes pagal Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projekto Nr. XIP-2017(2) 7 straipsnį, asmuo dėl civilinės būklės aktų registravimo gali kreiptis savo pasirinkimu į bet kurią civilinės metrikacijos įstaigą. Projektų nuostatos tobulintinos, pašalinant nurodytus neatitikimus ir neaiškumus.
|
Nepritarti |
Teisės normos, reglamentuojančios dokumentų, kuriuos sudarė valstybės institucijos, pateikimą civilinės metrikacijos įstaigai įtvirtintos Civilinio kodekso projekte. Projekte nurodomi tik dokumentai, kuriais remiantis įregistruojamas civilinės būklės aktas. Projekto tikslas − sumažinti administracinę naštą žmogui, kad jam dėl kai kurių civilinės būklės aktų patvirtinimo nereikėtų kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigas, o jo civilinė būklė būtų registruojama remiantis institucijos, konstatavusios tam tikrą civilinę būklę, elektroninių ryšių priemonėmis persiųstais dokumentais, be atskiro asmens kreipimosi. Vaiko gimimo atveju tėvų pareiškimas būtinas tam, kad jame būtų išreikšta valia dėl vaiko vardo ir pavardės. Atitinkamai CK projekto 11 straipsnio 1 dalyje išvardijami dokumentai, kurie turi būti pateikti civilinės metrikacijos įstaigai, registruojant vaiko gimimą. Pagal šią nuostatą, tėvai turi pateikti pareiškimą vaikui įregistruoti (pareiškime išreiškiama tėvų valia dėl vaiko vardo, pavardės). Tuo tarpu pareigą pateikti vaiko gimimo pažymėjimą turi sveikatos priežiūros įstaiga Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Prielaidas dokumentų judėjimui iš sveikatos priežiūros įstaigų į civilinės metrikacijos įstaigas sudaro Sveikatos apsaugos ministerijos įgyvendinama e. sveikatos sistema. Projektuojama, kad sveikatos priežiūros įstaigos vaiko gimimo pažymėjimą talpins e. sveikatos sistemos duomenų bazėje. Taigi, asmeniui kreipusis į civilinės metrikacijos įstaigą su pareiškimu įregistruoti vaiko gimimą, civilinės metrikacijos įstaiga, būdama e. sveikatos sistemos duomenų gavėju, prisijungs prie e. sveikatos sistemos ir pasiims jai reikiamus sveikatos priežiūros įstaigos patalpintus vaiko gimimo pažymėjimo duomenis. Konkrečią duomenų pateikimo ir gavimo tvarką nustatys poįstatyminiai teisės aktai. Elektroninių ryšių panaudojimas yra įtvirtintas ir kituose įstatymuose, pvz. CPK, Teismų įstatyme ir kt. Tikslintina CK projekto 12 straipsnio 1 dalyje nurodyto „medicininio gimimo įrašo“ formuluotė atsižvelgiant į galiojančiuose įstatymuose vartojamą ir e. sveikatos sistemoje formuojamą šios medicininės pažymos pavadinimą, šį dokumentą įvardijant „vaiko gimimo pažymėjimas“. |
|
7. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2012-08-29 |
21 24 |
2 |
|
7. Atsižvelgiant į tai, kad teisinis reguliavimas nustatantis asmens teises ar jas ribojantis paprastai nustatomas įstatymu, o ne poįstatyminiu teisės aktu, svarstytina, ar projekto 25 straipsnyje, kuriuo keičiama CK 3.167 straipsnio 4 dalis, nereikėtų įvardinti vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus, o ne pavesti juos nustatyti Vyriausybei. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atitinkamai turėtų būti tikslinama ir projekto 28 straipsnio 2 dalis.
|
Nepritarti |
Projektų tikslas yra sureguliuoti civilinės būklės aktų registravimo procedūras, perkeliant jas iš Civilinio kodekso į atskirą įstatymą ir sudaryti prielaidas patogesniam bei greitesniam paslaugų, susijusių su civilinės būklės registravimu, gavimui. Taigi projekto tikslas nėra nustatyti asmens vardo ir pavardės keitimo pagrindus ir tvarką. Pastebėtina, kad šiuo metu Civilinis kodeksas vaiko vardo ir pavardės keitimo pagrindus ir tvarką paveda tvirtinti teisingumo ministrui. |
|
8. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2012-08-29 |
22 |
|
|
8. Projekto 26 straipsniu siūloma CK Trečiosios knygos VIII dalį pripažinti netekusia galios. Taigi, priėmus įstatymą, netektų galios ir CK 3.25 ir 3.304 straipsniai. Atkreiptinas dėmesys, kad Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje yra reglamentuotas minėtų CK straipsnių taikymas. Pažymėtina, kad CK nelikus minėtų straipsnių, atitinkamai turėtų būti pripažintos netekusiomis galios ir Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatos, reglamentuojančios šių straipsnių taikymą. Atsižvelgus į tai, kartu su teikiamu įstatymo projektu atitinkamai turėtų būti teikiamas ir Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. |
Pritarti |
Parengtas Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. |
|
9. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2012-08-29 |
|
|
|
9. Svarstytina, ar CK reikia nurodyti, kokiu būdu (elektroninėmis ryšio priemonėmis ar kt.) valstybės institucijos ir kt. įstaigos turi perduoti atitinkamus dokumentus civilinės metrikacijos įstaigoms. Manytume, kad tai galėtų būti nurodyta poįstatyminiuose teisės aktuose.
|
Nepritarti |
Įstatyme nurodomas būdas, kuriuo vadovaujantis pateikiami duomenys civilinės metrikacijos įstaigai. Konkreti duomenų pateikimo tvarka bus reglamentuota poįstatyminiais teisės aktais. CK projektu skatinamas moderniųjų informacinių technologijų naudojimas, siekiama išnaudoti esamų ir kuriamų e. sistemų galimybes. Pareiga įstaigoms, sudarančioms dokumentus, pateikti dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis privalo būti nustatyta įstatymu, o ne poįstatyminiais teisės aktais. Elektroninių ryšių panaudojimas yra įtvirtintas ir kituose įstatymuose, pvz. CPK, Teismų įstatyme ir kt. |
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
Str. |
Str. d. |
P. |
||||||
|
1. |
Seimo narės: Dalia Kuodytė Marija Aušrinė Pavilionienė Giedrė Purvaneckienė 2013-03-26
|
1 |
2 |
|
|
Argumentai: Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad skirtingas santuokos ir partnerystės institutų reguliavimo turinys Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse reiškia įstatymų leidėjo ketinimą skatinti santuokos sudarymą, todėl partnerystė neturėtų būti pripažįstama civilinės būklės aktu valstybiniu lygmeniu, todėl tikslinamas dabar galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.18 straipsnis ir atsisakoma partnerystės, kaip civilinės būklės akto, registracijos. Įvertinus siūlomas pataisas, konstatuotina, kad jomis siekiama visiškai eliminuoti partnerystės institutą ir jo sukuriamas teisines pasekmes. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu ypač aktyviai diskutuojama dėl partnerystės instituto tinkamo reglamentavimo, siūlau įstatyme palikti partnerystę kaip valstybės privalomai registruojamą civilinės būklės aktą. Pasiūlymas: Išbraukti įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalį ir palikti galioti įstatymo 2.18 straipsnio 9 punktą:
|
Nepritarti |
Argumentai: teikiamais Civilinio kodekso ir Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projektais yra siūloma partnerystės nelaikyti civilinės būklės aktu. Partnerytės registravimo tvarka turėtų būti reglamentuojama atskiru įstatymu, kaip ir nustatyta Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 50 straipsnio 1 punkto f papunktyje.
|
|
2. |
Seimo nariai: Dalia Kuodytė Marija Aušrinė Pavilionienė Giedrė Purvaneckienė 2013-03-26
|
3 |
|
|
|
Argumentai: Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad: „Atsižvelgiant į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau – Konvencija), konstatavo valstybių narių pareigą pripažinti lyties pakeitimo teisines pasekmes, Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad lyties pakeitimą registruoja civilinės metrikacijos įstaiga, gavusi asmens prašymą ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka sveikatos priežiūros įstaigos išduotą pažymą apie lyties pakeitimą. Įsigaliojus kartu teikiamiems Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.27 straipsnio pakeitimams, būtų įvykdyti Lietuvos tarptautiniai įsipareigojimai, kylantys pagal 2007 m. rugsėjo 11 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą byloje L. prieš Lietuvą, užkirstas kelias galimiems Konvencijos 8 straipsnio pažeidimams ateityje ir bylinėjimuisi Lietuvos Respublikos teismuose.“ Pažymėtina, kad iš įstatymo išbraukus nuostatą, kad „Lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymai“, eliminuojama galimybė Lietuvoje nustatyti teisinį reglamentavimą dėl lyties pakeitimo, žmonėms paliekant tik vieną pasirinkimą ieškoti galimybių lytį pakeisti užsienyje, taip pažeidžiant jų teisėtus lūkesčius, todėl siūlau minėtą nuostatą palikti. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 2.27 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2.27 straipsnis. Teisė pakeisti lytį 1. Nesusituokęs pilnametis asmuo turi teisę medicininiu būdu pakeisti savo lytį, jeigu tai mediciniškai įmanoma. 2. Lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymai.“ |
Nepritarti |
Argumentai: Civilinio kodekso 2.27 straipsnio 1 dalyje jau yra įtvirtintos pagrindinės teisės pakeisti lytį įgyvendinimo sąlygos, t. y. teisę medicininiu būdu pakeisti lytį turi nesusituokęs pilnametis asmuo, jeigu tai mediciniškai įmanoma. Siūloma įdėti papildomas lyties pakeitimo sąlygas ir 2.27 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „2.27 straipsnis. Teisė pakeisti lytį „2.27 straipsnis. Teisė pakeisti lytį
Lyties pakeitimo sąlygos neturėtų būti aiškinamos kaip reiškiančios, esą visi lyties pakeitimo teisiniai santykiai turi būti reguliuojami įstatymu, kadangi Vyriausybė, kiti teisėkūros subjektai pagal savo kompetenciją šiuos santykius gali reguliuoti ir poįstatyminiais teisės aktais, kurie yra grindžiami įstatymu ir nekonkuruoja su juo.
|
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta.
7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai.
7.1. Sprendimas: Pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.18, 2.19, 2.27, 3.8, 3.18, 3.24, 3.37, 3.66, 3.138, 3.139, 3.140, 3.142, 3.143, 3.144, 3.145, 3.147, 3.152, 3.157, 3.167, 4.255 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 3.19, 3.20, 3.21, 3.22, 3.23, 3.25 straipsnių ir kodekso trečiosios knygos VIII dalies pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektui Nr. XIP-2018(2) ir komiteto išvadoms.
8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“.
9. Komiteto paskirti pranešėjai: Juozas Bernatonis.
10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.
PRIDEDAMA:
Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas