LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 374
STENOGRAMA
2020 m. sausio 14 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ,
Seimo Pirmininko pavaduotojai A. NEKROŠIUS ir I. ŠIAULIENĖ
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF*). Gerbiami kolegos, pradedame vakarinį Seimo posėdį. Kviečiu visus registruotis.
Užsiregistravo 91 Seimo narys.
14.01 val.
Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 89 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3737GR (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (svarstymas)
Darbotvarkės 1 klausimas – Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 89 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3737. Per šoninį mikrofoną A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas kolega, kad mūsų svarstymas būtų nuoseklesnis ir darnesnis, tiesiog siūlytume padaryti pusės valandos pertrauką ir tada grįžti prie klausimo svarstymo frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu. Prašymas frakcijos vardu, kviečiu balsuoti dėl pasiūlymo pusės valandos pertraukos šiuo klausimu.
Balsavo 100 Seimo narių: už – 62, prieš – 33, susilaikė 5. Pusės valandos pertrauka.
Replika po balsavimo – A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, kadangi Seimas buvo opozicijos suklaidintas dėl protokolinių nutarimų, tai leiskite man tiesiog paskelbti 2015 m. rugsėjo 30 d. Etikos ir procedūrų komisijos išvadą, kai buvo svarstoma analogiška situacija ir Etikos ir procedūrų komisija atkreipė dėmesį į Konstitucinio Teismo 2006 metų nutarimą sakydama, kad Seimo valia negali būti pareikšta kitaip, kaip tik Seimo nariams balsuojant posėdyje, ir buvo konstatuota, kad vis dėlto remdamasis 151, 113 straipsniais Seimas gali priimti protokolinius nutarimus ir perskirstyti komitetus, nes situacija, kuri yra čia, iš esmės buvo analogiška. Tiesiog įvertinusi tai, kad turime Statuto 113 straipsnio 2 dalį, kuri sako, kad gali būti protokoliniai (įrašomi į protokolą) Seimo nutarimai, aš tiesiog siūlyčiau vis dėlto mums protokole padaryti ar prabalsuoti dėl to įrašo, kad būtų atsisakoma Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, kaip papildomo komiteto, dėl projekto Nr. XIIIP-3010, tai yra svarstyti LRT įstatymą. Siūlau Seimui balsuoti dėl tokio protokole įrašomo nutarimo.
PIRMININKAS. G. Landsbergis. Prašom.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Aš norėčiau atkreipti ponios Agnės dėmesį, kad prabalsuoti galima nebent tik pro šalį. Lietuviškai balsuojame, bet smulkmena. Vėlgi tai, ką jūs išvardinote, neprieštarauja tam, kas buvo pasakyta anksčiau. Taip, Seimas turi teisę apsispręsti balsuodamas, tai yra faktas. Vienintelis dalykas, kas liko neapsispręsta, kas pirmininkauja posėdžiui. Pirmojoje posėdžio dalyje pirmininkavo ponas V. Pranckietis ir jis klausimo neįtraukė. Dabar, jei pirmininkauja ponas A. Nekrošius, tai jis gali pasirinkti įtraukti šį klausimą ir pasiūlyti balsuoti. Jeigu vis dėlto tai yra ponia A. Širinskienė, tai mes tada turėtume kitą balsavimą turėti ir išsirinkti naują Seimo Pirmininką arba bent jau vicepirmininkę.
PIRMININKAS. A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū. Kolege, nei A. Širinskienė, nei A. Salamakinas, nei dar kas kitas neturi teisės teikti tokius siūlymus. Yra Seimo vadovybė, yra Seimo Pirmininkas. Jeigu iš tiesų yra komiteto kreipimasis į Seimo valdybą, į Pirmininką, jie turi priimti sprendimą. Kaip jūs įsivaizduojate padaryti Seime chaosą, jeigu kiekvienam 141 užeis noras teikti tokius siūlymus? Kaip mes tada atrodysime? Man nepatinka, kad jūsų komitetas svarsto tam tikrą įstatymą, aš turiu teisę teikti, kad iš jūsų būtų atimta? Ne. O jūs nieko bendro neturite su Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu. Kokią jūs teisę turite išvis kištis į to komiteto reikalus?
PIRMININKAS. P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Iš tikrųjų daugumos atstovai A. Širinskienės asmenyje, na, jūsų tas desperatiškas skubėjimas tarsi daro įspūdį, kad jūs nepasitikite savimi ir tikrai norite priimti tokį sprendimą, kuris nieko bendro neturės su tiesa, nes jūs liečiate labai jautrią temą – laisvą žodį, visuomeninį transliuotoją. Jūs įtikinėjate, kad norite priimti objektyvų sprendimą, nebūtų jis kaip politinio keršto įrankis. Jeigu mes dabar kalbame apie susidariusią situaciją, kas trukdo vis dėlto palaukti Etikos ir procedūrų komisijos išvados? Įkvėpkite oro, vasario dvidešimt kelintą dieną iškvėpkite ir galėsite eiti toliau.
PIRMININKAS. Kadangi tris kartus buvo paminėta pavardė – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš tik priminsiu gerbiamam Seimo nariui, kuris kalbėjo, kad jis buvo vienas iš tokių protokolinių nutarimų teikėjų praeities Seime dėl šeimos politikos ir Konstitucijos, ir tikrai manau, kad mūsų vicepirmininkas gali apsispręsti. Tiesiog norėjau Seimą informuoti, kad Etikos ir procedūrų komisijos išaiškinimai praeityje buvo tokie, kokie buvo, mes jų tikriausiai netaikome, nepriimame vienu atveju vienokių, kitu kitokių, o Etikos ir procedūrų komisija labai aiškiai pasakė, kad Seimo nariai gali teikti tokius protokolinius nutarimus ir Seimas gali apsispręsti. Tai nėra mūsų Seimo Etikos ir procedūrų komisija, tai yra praeitos kadencijos. Tai nebent patys savimi abejojate dėl praėjusios kadencijos.
PIRMININKAS. Prašau. D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Dėl vedimo tvarkos dvi trumpos pastabos. Vienas dalykas, šios dienos darbotvarkė jau yra patvirtinta ir joje pakeitimų negalima daryti. Antras dalykas, kalbant apie Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pašalinimą iš LRT įstatymo nagrinėjimo, noriu atkreipti dėmesį, kad tai yra nacionalinio saugumo klausimas ir mums spręsti, ar mes tą klausimą turime nagrinėti, ar jo neturime nagrinėti.
PIRMININKAS. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas Povilai, na, aš manau, kad tą kadenciją tu visiškai sukonservatyvėjai, pasidarei konservatoriumi. Na, kiek galima laukti? Visą kadenciją laukiame, lauksime, kol pasibaigs ketverių metų kadencija? Ar nematai, kad konservatoriai užvaldė visuomeninį transliuotoją, kad ne žmonių… Mokesčių mokėtojai visi moka pinigus, o tarnauja tik konservatoriams, ar nematai būdamas Seime? Ar tu žinai nors vieną darbą, nors vieną sprendimą, kurį būtų objektyviai pateikęs visuomeninis transliuotojas? Šiandien ką daro dabartinė valdančioji dauguma, viskas yra blogai, viskas yra blogai, nieko nėra gerai – pensijų didinimas yra blogai, atlyginimų didinimas yra blogai. Žiūrėkite, kaip jie išverčia, kad pensijas padidins tik trimis eurais, tiek, kiek Prezidentas pasiūlė papildomai, bet nepasako, kiek suma didės.
Ar jūs nematote, kaip pateikė viską dabartinė žiniasklaida, išlaikoma iš mokesčių mokėtojų pinigų? Jau vakar, užvakar, prieš metus reikėjo išspręsti šitą klausimą – išlaisvinti užvaldytą D. Grybauskaitės ir konservatorių žiniasklaidą. Jūs ginate tai, ką mato visi žmonės, kad šiandien nėra laisvos žiniasklaidos. Amerikoje užvaldyta demokratų 60 % žiniasklaidos, D. Trampą palaiko apie 40 %, o Lietuvoje užvaldyta visa žiniasklaida. Buvo „Lietuvos ryte“ dar R. Grinevičiūtė, buvo dar A. Klivečka. Jau nebeliko nieko, visi išguiti. Valstiečius žmonės tik išrinko, o valdžią sau per D. Grybauskaitę pasiliko konservatoriai. Ar jūs nematote, kad žiniasklaidą valdo konservatoriai?
PIRMININKAS. K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Yra pas mus aukšto lygio aktorių, jie taip įsijaučia į vaidmenį, kad patys juo patiki.
Kolegos, jeigu kalbėtume rimtai apie reikalą, galbūt praeityje buvo daromi neteisingi veiksmai. Kai paaiškėjo, kad jie buvo daromi, tai mes dabar remdamiesi tuo, kad praeityje buvo daromi neteisingi veiksmai, galime motyvuoti, kad ir dabar turi būti daromas neteisingas veiksmas, nors kaip tik dabar paaiškėjo, kad taip nebuvo galima daryti ir praeityje. Ar čia geras motyvas, kur čia logika? Pagal tokią logiką galima sakyti: žmogau, jeigu tu apsivogei šį kartą… bet jis sako, aš ir anksčiau apsivogdavau, tai jis pasiteisino, jis ir anksčiau apsivogdavo. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. A. Matulas. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, norėčiau pasakyti pastabą jums. Nesakysiu pavardės, bet kai vienas snargliuoja ant palangių, tepliotojas dergia Lietuvą, dergia žiniasklaidą, jūs sėdite, šypsotės ir nesugebate nutraukti jo. Taip tikriausiai nereikėtų daryti.
Dabar dėl LRT įstatymo. Seimo Pirmininkas neteikė Seimui balsuoti dėl šio siūlymo išbraukti papildomą komitetą, ir klausimas, man atrodo, baigtas. Aš šnekėjau su Seimo Pirmininku, jis patvirtino, kad nėra apsisprendęs, ar kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją dėl šio sprendimo. Todėl būtų labai neetiška, nekorektiška, pakeitus pirmininką, vėl iš naujo kelti šį klausimą perbalsuoti vien dėl to, kad jums taip norisi.
Kolegos, negalvokite, kad lietuviai, Lietuva nesupranta, ką jūs čia darote. Tie jūsų sprendimai jus jau pastatė į tokią poziciją, į tokią reitingų vietą, kad jūs toliau naudojate tuos pačius brutalius metodus. Todėl apsigalvokite. Aš manau, kad tas žmogus, kurio pavardės aš neminėjau, man nereplikuos, nes kitaip išsiduos, ką čia parlamente veikia.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, matau, kad jau įsisiūbavote. Tai dar keliems, ir baigiame diskusiją. Kadangi Povilas buvo paminėtas, prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Kadangi paminėjo tą pavardę tokiame kontekste, bet aš to žmogaus nesuprantu. Jis lyg ir kalba apie tai, kad tą situaciją reikia keisti, bet viską padaro, kad tą situaciją dar labiau komplikuotų. Šį įrašą tikrai galima išsaugoti ir panaudoti ar Europos Žmogaus Teisių Teisme, ar kitur, kur tarptautinė, sakykim, žurnalistų asociacija, ir aiškiai pademonstruoti, kokiais motyvais vadovaujantis vis dėlto norima padaryti šitą tyrimą, tada apie kokį išvadų objektyvumą mes galime kalbėti?
Vis dėlto mes turime turėti omeny – patinka ar nepatinka, mes turime kalbėti apie laisvą žodį. Jeigu mes kalbame apie laisvą žodį, kad jis turi būti užvaldytas politinės jėgos, tai nėra laisvas žodis. Kiekvienas gali sakyti – dabar užvaldytas, bet tamsta irgi nori įgyvendinti tą patį principą. Aš noriu pačiam asmeniškai pasakyti: ne kartą aš sakiau – ne jėga yra tiesa, o tiesa yra jėga. O pačiam tas komunistinis principas yra įkaltas į galvą, nors ne kartą nuo tos tarybinės santvarkos esi nukentėjęs.
PIRMININKAS. D. Gaižauskas, J. Razma ir baigiame diskusiją.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš pakartosiu, ką sakiau ryte. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas yra tapęs savotišku įkaitu šioje situacijoje. Komiteto narys G. Landsbergis yra pasakęs – šito klausimo net nepradėsiu nagrinėti, o jeigu pradedame nagrinėti mūsų komitete, mes išeiname, ir nebus kvorumo, nes šiandien komitete yra 12 žmonių. 12 iš opozicijos ir 12 iš pozicijos (…). Todėl 6:6. Jiems išėjus, niekada nebus sudarytas kvorumas. Vytautas norės pasisakyti, nors šiaip, Vytautai, irgi palaikai tas pačias pozicijas, kaip ir opozicija. Todėl šio klausimo (nemeluokite) niekada net nepradėsime svarstyti. Aš, kaip komiteto pirmininkas, prašau Seimo padėti išspręsti šią situaciją, nes neišeina priimti vienokio ar kitokio sprendimo šiuo klausimu. Todėl labai prašau balsuoti už.
PIRMININKAS. J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš manau, kad LRT įstatymo pataisų svarstymas šiandien yra ir taip sukėlęs didelę reakciją ir įvairius susipriešinimus. Aš tikrai siūlau neplėtoti tokių protokolinių nutarimų, kaip siūloma šiandien. Aš manau, kad vis tiek turbūt bus priimtas sprendimas pratęsti sesiją ir nieko čia neatsitiks, jeigu ir dėl šio protokolinio nutarimo svarstymo mes palauksime kokią savaitę, kai Etikos ir procedūrų komisija galės pasakyti, kaip turėtų būti svarstomi klausimai dėl papildomų komitetų išbraukimo ar įrašymo, nes nėra tas klausimas reglamentuotas Statute. Galbūt atsirastų ir kitokių veiksnių, kurie panaikintų tą įtampą. Tiesiog tikrai siūlau šiandien neįrašyti to klausimo į darbotvarkę abejotinu teisiniu pagrindu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Visi argumentai išsakyti.
Buvo prašymas frakcijos vardu. Kadangi, vadovaujantis 261 Seimo statuto straipsniu, tokio klausimo sprendimo būdas nėra reglamentuotas, aš norėčiau remtis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. balandžio 4 d. nutarimu, kuriame sakoma, kad vienas iš sprendimų priėmimo demokratinių principų – daugumos principas Seimo sprendimuose atsispindi Seimo narių daugumos politine valia. Seimo valia negali būti pareikšta kitaip, kaip tik Seimo nariams balsuojant Seimo posėdyje. Todėl, gerbiami kolegos, kviečiu visus balsuoti dėl protokolinio nutarimo – Nr. XIIIP-3010. (Balsai salėje) Kad jį įrašytų… Dar prašau patikslinti prašymą, Agne. Per šoninį mikrofoną – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, mano prašymas buvo įrašyti Seimo posėdžių protokole, kad Seimas atsisako Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, kaip papildomo komiteto, klausimui Nr. XIIIP-3010 svarstyti, tai yra LRT įstatymui.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, kviečiu balsuoti. Prašau. Balsuojame. (Šurmulys salėje) Dėl vedimo tvarkos – V. Bakas. Prašau.
V. BAKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, aš tiktai noriu jums priminti visiškai neseną Konstitucinio Teismo nutarimą, kai iš vienos komisijos buvo pašalintas konservatorių atstovas ir teismas pripažino, kad šis veiksmas yra antikonstitucinis. Dabar mes darome tą patį, mes bandome priderinti komiteto valią prie daugumos valios. Jeigu taip atsitiks, bus dar vienas antikonstitucinis sprendimas. Jeigu pirmininkas pripažįsta, kad negali susitvarkyti su komitetu, nes nėra balsų daugumos, tada reikėtų ieškoti sprendimų, bet ne buldozeriu.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, dar kartelį kviečiu visus balsuoti dėl protokolinio nutarimo… (Šurmulys salėje) …atsisakyti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, kaip papildomo komiteto, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3010 svarstyti. Balsuojame.
Balsavo 115 Seimo narių: už – 64, prieš – 50, susilaikė 1. Protokoliniam nutarimui pritarta.
Replika po balsavimo – P. Urbšys. Prašau.
P. URBŠYS (MSNG). Aš tikrai neatsistebiu dauguma. Na, kiek kartų jūs A. Širinskienę, kaip tas I. Susaninas, buvote įvedę į tas konstitucines pelkes? Eilinį kartą jūs pasiduodate tarsi užhipnotizuoti. Aiškiai matyti, kad iš tikrųjų yra prieštaravimas Konstitucijoje. Jeigu jūs norite tikrai pasiekti tą tikslą, na, praktiškai jūs viską padarėte eilinį kartą, kad to tikslo nepasiektumėte. Tikrai sudarėte pagrindą kreiptis į Konstitucinį Teismą. Ir, man atrodo, Konstitucinis Teismas tikrai aiškiai išaiškins, kas kaip vertina šitą savivalę. Bet, be abejo, žmonių neapsaugosi. Jeigu jie turi priklausomybę lipti ant grėblio, tai ką padarysi. Pirmyn!
PIRMININKAS. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, mes matome, kas yra Konstitucinis Teismas, kad taip pat tapo politiniu įrankiu konservatorių, valdančiosios daugumos ir D. Grybauskaitės. Kieno suformuotas Konstitucinis Teismas? D. Žalimas kieno? Buvęs ilgalaikis Konservatorių partijos narys. Ir jūs norite, kad Konstitucinis Teismas priimtų teisingus sprendimus? Juokaujate? Jis tapo politiniu įrankiu, priima… Statutą keičia Konstitucinis Teismas! Koks turi būti Seimo statutas, per kiek valandų turi apsvarstyti įstatymus. Konstitucinis Teismas pradėjo dirbti už Seimą! Kur tai matyta! Tai jau nereikia nė Seimo. Atiduokime, tegu priima įstatymus ir keičia Konstitucinis Teismas. Kam tas Seimas? Virš Konstitucinio Teismo nieko nėra. Ar taip demokratinėje valstybėje gali būti? Ir aš manyčiau, šiandien vyksta kova, kad būtų ir toliau užvaldyta žiniasklaida. Aš kalbu apie žiniasklaidos išlaisvinimą, kad ji būtų laisva ir nepriklausoma. Šitos įstatymo pataisos, kurias pateikė V. Poderys, tik iš dalies išlaisvins žiniasklaidą. Ji vis tiek neliks visiškai laisva, ypač kalbu apie visuomeninį transliuotoją. Visi tą mato.
O dabar Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkui. Jeigu būtų laisva nors kiek save gerbianti žiniasklaida, ar jie mano kažkokį nosies krapštymą rodytų per visas televizijas? Pažiūrėkite, konservatoriai išsiskyrė, kiek jų išsiskyrusių yra, rodo televizija?! Mano kiekvieną sakinį rodo užvaldyta žiniasklaida! Kiekvieną mano sakinį išpučia dešimt kartų. Gyvename demokratinėje valstybėje?! Gyvename užvaldytoje valstybėje. Visiškai. STT, prokuratūra – viskas užvaldyta!
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, šiek tiek nusiraminkite, nesikarščiuokite, nieko baisaus. (Balsai salėje) Prašom, B. Matelis per šoninį mikrofoną.
B. MATELIS (TS-LKDF). Ačiū. Pirmiausia aš norėčiau kreiptis į posėdžio pirmininką. Man susidarė toks įspūdis, kad kai tik reikia ką nors manipuliuoti Seimo statutu, ką nors apgauti, iš karto jus pastato ir jūs tą darbą atliekate. Jau ne pirmą kartą jūs paslydote. Etikos ir procedūrų komisija yra pripažinusi jūsų klaidas. Štai ir dabar vėl jus pastatė, kad jūs ką nors apgautumėte. Siūlyčiau jums atsisakyti pirmininkavimo ir parodysite, kad esate sąžiningas žmogus. Tai vienas dalykas.
PIRMININKAS. Pasiūlykite.
B. MATELIS (TS-LKDF). Antras dalykas. Gerbiamas posėdžio pirmininke, ką tik kalbėjęs žmogus drabstėsi purvais. Gerai, kai drabstosi ant savo artimųjų ar kur nors, tegu. Bet ant Konstitucinio Teismo, ant žiniasklaidos, ant visų be jokio pagrindo, be nieko drabstosi purvais, ant visų kabina savo snarglius, gal jūs turėtumėte drąsos sustabdyti tą žmogų ir paprašyti, kad bent kokius nors faktus pateiktų.
PIRMININKAS. Dėkoju už jūsų nuomonę. J. Sabatauskas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamas pirmininke, jūs dabar tikrai pažeidėte Statutą, nes šios dienos pradžioje, kai svarstėme darbotvarkę, Seimo Pirmininkas, reaguodamas į prašymą dėl protokolinio nutarimo priėmimo, pasakė, kad kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją, prašydamas išaiškinti šitas peripetijas, ar galima priimti tokį sprendimą. Dabar klausimas dėl to… Iš tikrųjų norėtųsi, kad kolegos kreiptųsi vienas į kitą pagarbiau, bet klausimas šiandien dėl nosies turinio pasidarė kur kas svarbesnis, net nepaminėjus vardo, žmogus atsiliepė.
Priimdami protokolinį nutarimą, mes turime turėti tekstą. Teksto mes neturėjome. Tai kaip jūs galėjote paleisti tokį balsavimą, kai mes nė vienas neturėjome teksto, kuris bus įrašomas į protokolą. Prašau visiems Seimo nariams išdalinti protokolinio nutarimo tekstą ir balsuoti iš naujo, nes mes neturime teksto. Iš klausos negalime balsuoti dėl tokių… Kiekvieną kartą kas nors sugalvos ir paleis kažkokią frazę, kurią mes turime prisiminti. Tai vienas momentas.
Iš kitos pusės, tikrai prižadu jums, kad kreipsimės į Konstitucinį Teismą, ir įstatymo priėmimo atveju bus dar vienas pagrindas pripažinti įstatymą pažeidus priėmimo procedūrą.
PIRMININKAS. Nutraukiu diskusiją, kadangi tam jau skyrėme faktiškai 24 minutes. Einame prie darbotvarkės klausimų.
Yra atidėti balsavimai. Pirmiausia… (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos. Prašom. Dėl vedimo tvarkos – M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, nėra aišku, kaip mes toliau dirbame ir kaip mes toliau balsuojame. Ką išsakė gerbiamas J. Sabatauskas, mes, pirmas dalykas, neturime teksto, mes nepasitikime, kad jūsų teiktas balsavimas buvo teisėtas, ir frakcijos…
Lygiai taip pat aš manau, kad jūs, kaip posėdžio pirmininkas, ne visai žinote, kam yra skirtas mikrofono įjungimo ir išjungimo mygtukas, kai kalba žmogus nesąmones, diskredituodamas apskritai absoliučiai visas Lietuvos institucijas, jūs neišjungiate tokiam žmogui mikrofono. Bet kuriuo atveju mes, kaip frakcija, prašome jūsų nusišalinti nuo pirmininkavimo arba teikti balsuoti mūsų tokį prašymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Aš manau, kad tuo pasiūlymu tikrai pasinaudosiu. Nutraukiu diskusiją ir prašau vicepirmininko, kuris norėtų mane pakeisti.
Techninė penkių minučių pertrauka.
Pertrauka
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Gerbiami kolegos, galime baigti techninę pertrauką? Galime tęsti posėdį ir ar jūs sutinkate, kad posėdžiui pirmininkaučiau aš? Ar reikia dėl to balsuoti? Nes buvo nustatytas grafikas, kad pirmininkautų A. Nekrošius, ir jis, jums pasiūlius, labai etiškai ir gražiai pasitraukė. (Balsai salėje)
Prašau balsuoti, ar sutinkate, kad aš, R. Baškienė, Seimo Pirmininko pavaduotoja, toliau pirmininkaučiau posėdžiui? Nes jūs nušalinote kolegą, pasiūlėte nusišalinti.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke!
PIRMININKĖ. Ramybės!
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Labai ramiai. Aš galiu…
PIRMININKĖ. G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiama pirmininke, mes paprastai nebalsuojame dėl posėdžio pirmininkų. (R. Baškienė: „Na, bet jūs…“) Aš suprantu, kad jūs naudojate teisingus, etinius imperatyvus, ir šiuo atveju ponas A. Nekrošius pasitraukė dėl to, kad pripažino padaręs klaidą. Tai mes turime apibrėžti tik šį momentą, klaida yra fiksuota. Jis pasitraukė ir jokio papildomo balsavimo nereikia. Jis šiandien sutinka daugiau nebevesti posėdžio, jūs perimate vedimą iš jo ir mes toliau imame pagal darbotvarkę kitus klausimus. Prie klaidos grįžti aš nekviesčiau.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Gerbiami kolegos, labai prašau atsisėsti, užimti darbo vietas, praėjo pusė valandos. Replikos buvo ganėtinai ilgai sakytos. Pusę valandos darbo laiko praradome.
14.30 val.
Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 89 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3737GR (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
Dabar grįžtame prie įstatymo tolesnio svarstymo. Darbotvarkės 2-1 klausimas – Seimo rinkimų įstatymo 89 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3737. Svarstymas ir priėmimas. Pusės valandos pertrauka praėjo. Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkę G. Burokienę perskaityti išvadą.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Šiandien Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė Lietuvos Respublikos Prezidento 2019 m. gruodžio 19 d. dekretą 1K-173 ir nepritarė jam. Siūlo Seimui Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 89 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2633 priimti be pakeitimų.
Balsavimo rezultatai. Buvo alternatyvus balsavimas. Pirmas balsavimas – nepritarti Lietuvos Respublikos Prezidento dekretui: 6 – už, pritarti buvo 4.
PIRMININKĖ. Dėkoju komiteto pranešėjai. Gerbiami kolegos, Statuto 166 straipsnis numato, kad (pagrindinio komiteto išvada pasakyta, papildomo komiteto nebuvo) po svarstymo tame pačiame posėdyje rengiamas pakartotinis balsavimas dėl priėmimo.
O dabar diskusija. Susitarkime, kiek laiko skiriame diskusijai. Galime sutarti dėl pusės valandos? Sutariame skirti pusės valandos laikotarpį. Kaip posėdžio pirmininkė turiu teisę pagal frakcijas kviesti pasisakančius. Gerai?
Balsuojame. Kas už tai, kad diskusijai skirtume 30 minučių? Kalbėkime trumpai, konstruktyviai ir tam užteks laiko. Jeigu bus numatyta kitaip, siūlykite ilgesnį laiką. Kolegos, kito pasiūlymo nebuvo. Aš pasiūliau 30 minučių.
Balsavo 113 Seimo narių: už – 68, prieš – 30, susilaikė 15. Diskusijai – 30 minučių. L. Kasčiūnas. (Balsai salėje) Balsavimas jau įvyko, diskusiją pradedame, nebegaišiname laiko. L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, pasikalbėkime apie tai, kas šiandien vyksta čia, Seime. Turbūt visi suprantame, kad bandymas įveikti Prezidento veto nėra nuoširdus noras padidinti demokratiją Lietuvoje, o tai yra žmonių noras išspręsti savo asmeninius arba tam tikrus grupinius interesus. Tai nėra nuoširdu vien dėl to, kad priėmę šitą įstatymą jūs sukursite politinį ir teisinį chaosą Lietuvoje. Jau dabar Europos Parlamento kartelė yra 5 %, savivaldybių tarybų rinkimų kartelė – 4 %, įveikus Prezidento veto – liks 3 %. Tai yra chaosas, kuris liudija, kad jūs sprendžiate asmeninius, grupinius interesus, o ne bandote pertvarkyti sistemiškai mūsų rinkimų sistemą.
Svarbiausia taisyklė demokratinėje šalyje – nespręsti savo pačių politinio likimo. Todėl visi tarptautiniai dokumentai liudija, kad jeigu priimi reformą, keiti sprendimą, tai turi būti dar nuo kitų rinkimų. Tad jeigu jūs būtumėte įregistravę šį pasiūlymą nuo 2024 metų Seimo rinkimų, būtų galima kalbėti kitaip. Deja, bet yra kaip yra.
Aš suprantu, kad kai kurie 20 ar 30 metų Seime sėdintys politikai save mato Lietuvos lordais. Lordas G. Kirkilas, lordas J. Bernatonis – skamba gražiai, bet ar visa to verta. Todėl aš kreipiuosi į kitus parlamentarus, kurie dabar balsuoja prieš Prezidento veto, pagalvoti, kam jūs žaidžiate šį primestą ir svetimą žaidimą, kam jūs leidžiate savimi manipuliuoti.
Vakar išgirdau tezę: valstybė, kuri turi didesnį negu 3 % barjerą, yra nelaikoma demokratine. Gerbiamas Ramūnai, man regis, kažkas jus stipriai klaidina, ir tikiuosi, kad tai nėra lietuviškieji lordai. Jungtinėje Karalystėje Bendruomenių Rūmų vienmandatėse apygardose užtenka surinkti tik daugiau balsų, tai gali būti ir 30 %, ir tu tapsi parlamentaru. Vokietijoje, Bundestage, galioja ta pati 5 % taisyklė. Ar kas nors gali šias valstybes pavadinti nedemokratinėmis?
Tarptautiniai dokumentai ir ta vadinamoji Venecijos komisija, tai yra esminis dokumentas vertinant rinkimų procesų skaidrumą ir demokratiškumą, aiškiai sako, kad bet kokie rinkimų sistemos pakeitimai negali vykti likus mažiau nei metams iki rinkimų. Taip, aš esu girdėjęs apie Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją, bet, mielieji, tai yra vienas iš šimto susirinkusių parlamentarų priimtas dokumentas, kuris neturi jokio įpareigojančio pobūdžio, jokio politinio svorio. Tai ne Venecijos komisijos dokumentas, kurį mes visą laiką rodome Rytų šalims, kai kalbame apie jų demokratiją, apie jų skaidrumą, apie jų politines reformas.
Dar įdomiau yra šios rezoliucijos Parlamentinėje Asamblėjoje 2007 metais atsiradimo istorija. Ji nebūtų įmanoma, jeigu jai nepritartų atskiri Parlamentinės Asamblėjos komitetai. Ir štai įdomus faktas, kad vieno iš komitetų, be kurio pritarimo šios rezoliucijos nebūtų, autorė, pranešėja yra „Vieningosios Rusijos“ (Jedinaja Rossija“) atstovė L. Pirožnikova. Kitaip sakant, šitas sprendimas buvo palaimintas toje pačioje Rusijoje, turinčioje nemažą įtaką Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje.
Dar daugiau. Aš nežinau, ar tai atsitiktinumas, ar galbūt yra priežastinis ryšys, bet šiandien Rusijoje kaip tik prasidėjo svarstymai: kai rekordiškai nukrito „Vieningosios Rusijos“ parama, nusprendė irgi sumažinti rinkimų kartelę iki 3 %, kad jų satelitinės politinės jėgos patektų į jų Valstybės Dūmą ir galėtų sukurti absoliučią daugumą. Ar tai yra mūsų kelias, aš noriu jūsų paklausti ir tikiuosi, jūs atsakysite, kad tai nėra mūsų kelias. Rusijos kelias nėra mūsų kelias.
Ir baigdamas noriu visų gražiai ir nuoširdžiai paprašyti: galvokite savo galva, jūs esate drąsūs, išmintingi žmonės, neleiskite, kad kas nors tampytų už virvučių. Pilkieji kardinolai sėdi dabar kampe, džiaugiasi ir trina rankomis, kad jus kažkas kaip šachmatų figūrėles stumdo.
PIRMININKĖ. Laikas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Neleiskite stumdyti savęs, būkite stiprūs ir nebijokite. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Laikas. Mišrios Seimo narių grupės pirmasis užsirašęs kalbėti P. Urbšys. Prašau. Penkios minutės. Ruošiasi N. Puteikis.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, iš karto noriu pasakyti vieną dalyką. Jeigu dalyvausiu kituose Seimo rinkimuose, tikrai nedalyvausiu jokiame sąraše. Kaip ir šį kartą, ir kitą kartą, jeigu kelsiu save, tai kelsiu kaip save išsikėlęs. Todėl kalbėjimas apie tuos 3 % nėra siejamas su kokiu nors politiniu išskaičiavimu.
Mano galva, nėra nuoširdu kalbėti, kad tie, kurie kalba apie 5 % kartelės išsaugojimą, neturi savo grupinio intereso. Na, netiesa. Ir netiesa kalbėti, kad tie, kurie kalba apie 3 %, neturi irgi intereso, rūpi tik demokratijos raida.
Taip jau yra, politika paremta tam tikru interesu ir išskaičiavimu. Bet gal vis dėlto šis veto yra pagrindas šiek tiek pakalbėti, kuo skiriasi globos valstybė nuo gerovės valstybės. Ir čia būtų gerai, kad prezidentūros atstovai vis dėlto įsiklausytų į kai kuriuos argumentus, kuo skiriasi globos valstybė nuo gerovės valstybės. Globos valstybėje iš tikrųjų labai svarbus yra dalintojas ar paskirstytojas, ar to pyrago raikytojas. Būtent globos valstybėje yra rūpinamasi įgalinimu institucijų ir partijų. Būtent tie globėjai žino, kaip žmogus turi gyventi, kas yra gera, kas bloga jo gyvenime. Būtent prie šito modelio ir buvo pritaikyta mūsų partinė sistema. 1992 metais buvo nustatyta 4 % kartelė ir ten dar tarp partijų figūravo visuomeniniai judėjimai, nes nebuvo galima ignoruoti, kad ta politinė dauguma, kuri susidarė, susidarė ne partiniu pagrindu, o Sąjūdžio pagrindu. Bet, deja, 1996 metais buvo pasukta būtent tuo pramintu tarybiniu globos valstybės keliu ir buvo pakelta kartelė.
Jeigu mes kalbame apie gerovės valstybę, tai visų pirma mes turime kalbėti apie piliečių įgalinimą. Gaila, kad iš Prezidento ir jo aplinkos iš esmės nieko negirdėti, kiek jie tą problemą suvokia. Aš nieko negirdėjau nė iš vienų, kurie dabar yra susirūpinę demokratijos procesu dėl kartelės, kad jie kalbėtų apie problemą, kuri susijusi su pilietinės galios indeksu. Jis mūsų valstybėje yra komos būsenos. Šiandien nėra institucijos ar viešosios įstaigos, kuri galėtų atlikti ir diagnozuoti šitą būseną.
Aš ne kartą iš šitos tribūnos sakiau – yra didžiausia problema, kad žmogus, gyvenantis šitoje valstybėje, nepasitiki savo asmeninėmis galiomis. Jis netiki, kad jis ką nors lemia šitoje valstybėje. Tai yra pasekmė tos globos valstybės. Kai jūs sakote, negalima suteikti papildomų įgaliojimų piliečiui, nes nežinia, ką jis čia išrinks į šitą Seimą, tai jūs išreiškiate nepasitikėjimą tauta. Kažkodėl ta tauta, kuri gyveno daugiau negu pusę šimto metų tarybinės okupacijos metais, sugebėjo atrasti savyje sąmoningumo ir atkurti valstybingumą. Kas atsitiko su ta tauta, kad mes švęsime 30 metų nepriklausomybės atkūrimą ir mes bijome jai suteikti galių?
Man atrodo, jeigu Prezidentas iš tikrųjų nori kurti gerovės valstybę, jis vis dėlto turėjo eiti kompromiso keliu. Suformuoti siūlymą dėl 4 % kartelės. Deja, jis vis dėlto pasirinko tą konjunktūrinį kelią. Dar daugiau, ką aš girdžiu, kai kalbame apie kompleksinį problemos sprendimą, tai yra apie vienmandačių apygardų naikinimą, aš noriu priminti gerbiamam Prezidentui ir jo artimam ratui: žmonės išrinko šitą Prezidentą vien tik todėl, kad jį mažiausiai sieja su partine priklausomybe. Kodėl šitas Prezidentas dabar kalba apie tai, kad būtent šitą partinę priklausomybę ir tą galią reikia dar labiau suabsoliutinti? Gal reikia pradėti kalbėti, kad partijos atgautų savo tapatybę ir galų gale taptų žmonių dariniais, o ne kokiais nors nomenklatūriniais pavidalais?
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nematau salėje N. Puteikio. Kviečiu Z. Jedinskį. Ruošiasi J. Sabatauskas.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Gerbiami kolegos, dėl ko yra kaltinami šito įstatymo iniciatoriai? Dėl to, kad nori lyg ir sudaryti galimybę mažoms partijoms, kurios yra ant slenksčio ribos, patekti į Seimą. Bet iki šiol niekas nekalba, kodėl konservatoriai tam įstatymui priešinasi? Kaip paminėjo mano kolega ponas Povilas, jie irgi turi labai konkretų interesą. Aš dabar jums pateiksiu faktus.
Per Seimo rinkimus 2016 metais Tėvynės sąjunga vienmandatėje apygardoje gavo 21,7%. Dalinama yra 70 mandatų. Pagal procentą jie gautų tik 15 mandatų, bet todėl, kad tai buvo partija, kuri gavo daugiausia mandatų, jiems buvo papildomai skirti 5 mandatai. Vadinasi, iš viso 19 % rinkėjų negavo Seime nei savo atstovų, nei tų žmonių, kurie atstovautų jų interesams. Dabar kyla klausimas, ar tie 19 % rinkėjų visi patenkinti tuo, kad konservatoriai gavo tuos 5 papildomus mandatus? Manau, kad ne.
Gerbiami kolegos iš dešinės, būkime biedni, bet teisingi. Jūs irgi turite labai labai konkretų interesą, o tas interesas yra, kad neinvestuodami nei lėšų, nei laiko agitacijai, jūs gaunate nemokamai apie 30 % papildomų rinkėjų balsų, ką parodė 2016 metais 5 mandatai.
Taigi, kviečiu palaikyti šitą įstatymą, čia yra demokratiškas įstatymas. Penktadalis mūsų rinkėjų neturi savo atstovų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu J. Sabatauską. Nėra J. Sabatausko. Yra. Prašome. Ruošiasi M. Majauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų svarstome įdomų dalyką. Galima sakyti, jau pajudėjus arba prasidėjus varžyboms, įsivaizduokite, Dakaras prasidėjo ir jo viduryje keičiame taisykles. Realiai yra taip, kad rinkimų kampanija jau įsibėgėja, nors data dar nepaskelbta, bet mes visi puikiai žinome, kad ta data yra 2020 m. spalio 11 d., nes Konstitucijoje parašyta, kad tai yra antras spalio sekmadienis rinkimų metais.
Kas gi atsitinka? Vieni aiškina, kad sumažinus rinkimų kartelę iki 3 % padidės demokratijos, kiti, kad sumažės, bet visi pamiršta vieną dalyką. Baksnodami pirštais į tas valstybes, kur yra 3 %, užmiršta, kad tose valstybėse yra proporcinė rinkimų sistema, tai yra visas parlamentas arba tie parlamento rūmai renkami tik pagal sąrašus, pagal partinius sąrašus. Tose valstybėse, kur yra mišri rinkimų sistema, realiai atitinka tą patį reikalavimą, kaip ir Lietuvoje dabar yra, 5 % partiniam sąrašui, kad jisai surinktų.
Nepamirškime, mes nekeliame klausimo, kad kažkodėl demokratijos yra per mažai, renkant kitą pusę Seimo narių, tai yra 71, o ten tikrai demokratijos yra labai mažai, nes ten reikalavimas yra 50 %. Reikia surinkti 50 % balsavusiųjų balsų, kad būtų nustatytas laimėtojas, o kiti 50 % keliauja į šiukšliadėžę. Niekam neįdomu, kam atstovaus tie rinkėjai. Vienmandatėse tokia žiauri tiesa, todėl tose valstybėse, kur yra proporcinė rinkimų sistema, kad yra ir 5, ir 4, ir 3 %, nieko tokio. Gali būti, bet ten proporcinė rinkimų sistema.
Todėl šiandien, jeigu mes norime keisti žaidimo taisykles arba rinkimų taisykles, keiskime jas dar kitiems rinkimams – 2024 metams, tada bus teisinga, bus sąžininga, priešingai negu dabar. Taip, kaip Seimo nariai negali balsuoti ir priimti sprendimų dėl savo atlyginimų, tai yra tos kadencijos atlyginimų, tik dėl ateities Seimo, priimkime sprendimą dėl ateities, dėl 2024 metų rinkimų. Ne, ne, ne, mes balsuojame dabar dėl savo tų žmonių, kurie yra Seime ir nori vėl dalyvauti rinkimuose, ir įtaria, ir turbūt gana teisingai įtaria, kad jiems nepavyks peržengti nė 4 %, ką jau kalbėti apie 5 % barjerą. Tai vienas momentas.
Šiuo atveju kalbėti apie tai, kad štai siūloma Europos Tarybos rekomendacija… reikia visada žinoti, kokiomis sąlygomis ir kokiomis aplinkybėmis rekomendacijos atsiranda. Jeigu mes atkreipsime dėmesį į tas valstybes, kur yra 7 %, kur yra 10 %, taip, ši rekomendacija būtent joms, nes jos irgi Europos Tarybos narės. Aš turiu omeny ne Europos Sąjungą, bet būtent tą Europos Tarybą, kuri priėmė tą rekomendaciją, ir ten siekiama, kad nė opozicinės partijos nepakliūtų į parlamentą, o ką jau kalbėti apie kai kurias tautines mažumas, kurios šiandien užėmė labai ryškią vietą, ypač kovojant prieš ISIS. Šiandien, priimdami tą sprendimą, mes atsakysime sau, ar esame sąžiningi, ar mums nerūpi tik savi marškiniai…
PIRMININKĖ. Dėkoju, laikas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …todėl siūlau pritarti Prezidento veto be jokių išankstinių susitarimų.
PIRMININKĖ. Ačiū, jūsų laikas baigėsi. M. Majauskas ir, matau, sugrįžto N. Puteikis. Ruošiasi N. Puteikis. M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Kalbėsiu trumpai ir iš esmės. Mes jau ne vieną karštą diskusiją šiuo klausimu turėjome. Ir man atrodo, kad tos diskusijos tikrai prasmingos ir vertingos. Ir mes galėtume dar šiek tiek padiskutuoti ir galbūt rasti bendrą sutarimą. Deja, atrodo, kad valdančioji dauguma skuba ir skuba pažeisdama ne tik tokią racionalią, prasmingą diskusiją, bet pažeisdama Statutą ir Seimo susitarimą.
Seimas yra labai aiškiai pasakęs Statuto 162 straipsnyje, kad tokius sprendimus skuba priimti galima tik ypatingais atvejais. Ir tik tais atvejais, kai būtina skubiai nustatyti arba pakeisti galiojantį teisinį reglamentavimą, siekiant apsaugoti konstitucines vertybes. Atkreipsiu dėmesį, skuba tik tais atvejais, kai būtina apsaugoti konstitucines vertybes.
Mieli kolegos, prašau atskleisti, kas yra ta konstitucinė vertybė, kurią mes čia šiandien skubame apsaugoti: ar Centro partija, ar Socialdemokratų darbo partija yra konstitucinė vertybė, kurią taip svarbu skubiai apsaugoti? Aš vis dėlto manau, kad mes dar galėtume padiskutuoti ir priimti sprendimus nepažeisdami Statuto ir išdiskutuodami sprendimus taip, kad mes visi rastume reikalingą sutarimą.
Antras dalykas, apie kurį mes šiandien ne vieną kartą girdėjome, esu registravęs tam tikrą pasiūlymą dėl šio projekto. Deja, jūs jam nepritarėte. Tai, kad šis sprendimas galiotų ne 2020 metų rinkimams, o 2024 metų rinkimams, man atrodo, buvo racionalus siūlymas. Džiaugiuosi, jog panašią poziciją išsakė ir prezidentūra.
Trečias dalykas. Priminsiu, jog rinkimų kartelė jau ir taip yra žema. Ne kartą kalbėjome, kad norint gauti darbą šiandien Lietuvoje, net ir norint būti sargu, reikia darbo patirties, reikia rekomendacijų, reikia magistro laipsnio ir daugybės visokių kitokių dalykų. Norint tapti Seimo nariu, nereikia nei anglų kalbos žinių, nereikia nei ekonominio išsilavinimo, valstybės valdymo žinių, jokio magistro – nieko. 26 metai – štai laisvas, eik ir tapk Seimo nariu. Man atrodo, kad kartelė jau ir taip yra gana žema visiems, kurie nori tapti Seimo nariais ir atstovauti Lietuvai bei jos žmonėms.
Ketvirtas dalykas. Esu įsitikinęs, kad problema yra ne partijų įvairovės trūkumas, o žemas aktyvumas. Saldi buvo pergalė Žirmūnuose, kai P. Kuzmickienė laimėjo prieš socialdemokratų pirmininką G. Palucką. Tačiau nepalieka kartėlis, žinant, kad rinkimuose dalyvavo vos 10 % žmonių. Aš manau, kad tai yra mūsų visų problema ir mūsų visų užduotis – ne nuleisti kartelę, o užtikrinti, kad vis daugiau ir daugiau žmonių ateitų į rinkimus ir dalyvautų. Šiandien dalyvauja vos 50 %. Man atrodo, mes turėtume susitelkti ir susikoncentruoti, kaip galėtume paskatinti vis daugiau žmonių ateiti ir dalyvauti rinkimuose.
Ir galų galiausiai. Taip, atstovauju vienai didžiausių partijų Lietuvoje, tačiau mes visuomenės pasitikėjimą užsitarnavome ne per vieną dieną – klydome, mokėmės, kėlėmės ir ėjome toliau. To paties linkiu ir valdantiesiems. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu N. Puteikį.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Negaliu pritarti Prezidento veto argumentui, kad svarbiausia yra sistemos stabilumas, politinės sistemos stabilumas. Aš manau, kad svarbiausia yra galimybė rinkėjams turėti savo atstovus Seime. Dabartinė sistema – per 2016 metų rinkimus daugiamandatėje apygardoje 20 % rinkėjų, pažymėjusių savo partijas biuleteniuose, liko be tų partijų atstovų. Tie balsai buvo perskirstyti stipriausioms parlamento partijoms, iš kurių daugiausia balsų gavo (iš tokių paskirstytų) konservatoriai. Tai ta prasme Tėvynės sąjunga yra šališka. Ir noriu padėkoti valstiečiams, kad jie yra draugiški, jie yra už demokratiją, nors jie gavo mažiau balsų. Bet kokiu atveju, kolegos, palaikantys Prezidento veto, jūs minite tuos pačius argumentus, jūs kalbate apie sistemos stabilumą. Vadinasi, jūs, kaip politikai, rūpinatės sistema. O man atrodo, kad jūs turėtumėte rūpintis rinkėjais. Jūs net ir patys tą dalyką pripažįstate, kad kartelės nuleidimas yra demokratiškesnis.
Dabar aš noriu pakalbėti apie metodus, kuriais yra siekiama įgyvendinti šį veto. Daugybė mano kolegų sako, kad jiems skambino iš prezidentūros. Palaukite, D. Grybauskaitės elektroninį tulpių paštą dalis iš jūsų pasmerkė, o skambučiai Seimo nariams iš prezidentūros, mano galva, yra didesnis blogis negu D. Grybauskaitės elektroninis paštas. (Balsai salėje) Nuo kada prezidentūra užsiima tokia praktika? Ir ar neišauš valanda, kai buvusi Prezidentė D. Grybauskaitė pasakys, kad ji, kaip nepritarė dėl žvalgybos galių išplėtimo dabartiniam Prezidentui… ar nebus taip, kad ji pasakys smerkianti tokią praktiką, nes ji neskambindavo arba neprašydavo savo padėjėjų skambinti eiliniams Seimo nariams? (Balsai salėje)
Dar ne viskas. Jeigu Tėvynės sąjunga savo pavadinime turi žodį „demokratai“, tai, gerbiami demokratai, atkreipkite dėmesį, prezidentūra davė pavedimą atlikti analizę, kiek lenkų tautybės asmenų buvo priimta į susisiekimo sferą nuo tada, kai ministru tapo J. Narkevičius. Jūs įsivaizduojate, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose D. Trampo administracija paveda specialiosioms tarnyboms paduoti paraišką, kiek dirba lotynų kilmės amerikiečių arba tamsiaodžių kokioje nors sferoje po to, kai pasikeitė ten valstybės sekretorius. Tai Lietuvoje dabar šis dalykas vyksta. Taip, buvo priimta 500 žmonių į 20 tūkst. žmonių kolektyvus Susisiekimo ministerijos sferoje. Iš tų 500 žmonių specialiosios tarnybos surado 14 lenkų kilmės asmenų, iš kurių absoliuti dauguma yra paštininkai, ir šią pažymą pateikė Prezidentui. Mano giliu įsitikinimu, prezidentūros skambučiai Seimo nariams dėl 3 % barjero yra antikonstituciniai! (Balsai salėje) Mano giliu įsitikinimu, Prezidento patarėjų duotas pavedimas…
PIRMININKĖ. Nešaukite! Ramybės! (Skambina varpeliu)
N. PUTEIKIS (LVŽSF). …specialiosioms tarnyboms atlikti analizę, kiek lenkų kilmės asmenų dirba Susisiekimo ministerijoje, yra dar didesnis Konstitucijos pažeidimas!
PIRMININKĖ. Prašome nešaukti. Ramiai kalbėkime.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Aš šaukiu todėl, kad konservatoriai man visą laiką replikuodami trukdo kalbėti. Tai, ponai mieli Seimo nariai, gerbkite Seimo galias, Seimo teises ir neleiskite prezidentūrai tokiu būdu reguliuoti įstatymų leidimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, diskusijų laikas baigėsi. J. Razma – dėl vedimo tvarkos.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš manau, kad Seimo nariai iš tribūnos neturėtų svaidytis tokiais abstrakčiais kaltinimais svarbiai valstybės institucijai, kokia mes turbūt laikome Respublikos Prezidentą. Ir jeigu formuluojate kokius nors kaltinimus, pagrįskite juos konkrečiais faktais. Kai kalbate, kad kažkokie Seimo nariai sulaukė skambučių, tai įvardinkite, kokie Seimo nariai, iš kokių prezidentūros darbuotojų, arba tiesiog prisipažinkite, kad meluojate ir užsiimate demagogija.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kiekvieno Seimo nario teisė pasakyti. Replika po balsavimo – K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, aš turiu dvi replikas, vieną – jums. Vis dėlto neleidote mums apsispręsti, jūs pati nutarėte, kiek mes čia diskutuosime.
PIRMININKĖ. Seimas balsavo ir priėmė sprendimą, gerbiamas Kęstuti. (Šurmulys salėje)
K. MASIULIS (TS-LKDF). Taip, bet neleidote kitokių nuomonių. O kitą norėčiau N. Puteikiui pasakyti. Na, Puteiki, reikėtų dabar tave vadinant sakyti puteikis.ru, nes tavo uždavinys yra diskredituoti pagrindines Lietuvos institucijas. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, labai norėtųsi ramybės, neįžeidinėkime vieni kitų. Tęsiame. Po diskusijos išsakomi motyvai, keturi – už, keturi – prieš. P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Ne kartą buvo minėtas žodis „stabilumas“. Jūs man pasakykite, ar mūsų valstybėje tai nėra stagnacijos sinonimas? Jeigu mes vis dėlto suvokiame, kad kažkas yra negerai su politine sistema, aišku, atsiranda skirtingų požiūrių. Vienas požiūris yra nieko nekeisti, palikti, kaip yra. Tvarka. Ką rodo paskutiniai reitingai, kam jūs norite atverti papildomą galimybę? Paskutiniai reitingai rodo, kad jeigu išlieka 5 %, viena iš dominuojančių politinių jėgų tampa Darbo partija. Tai vėl tas feniksas pakyla iš pelenų ir jūs norite V. Uspaskichui suteikti, sakykime, tą pagrindinę vietą prie politinio stalo? Tai, kad savo ruožtu, kai, konservatoriai, turėjote mažumą, nesvarbu, kad buvo juodosios buhalterijos šleifas toje partijoje, jūs buvote priversti bendradarbiauti su V. Uspaskichu. Kai kas sako puteikis.ru. Man vis dėlto niekas nepanaikino tos abejonės, kad V. Uspaskichas yra laisvas nuo įpareigojimų kaimyninei Rytų valstybei.
Jeigu mes kalbame apie tuos 3 %, tai fragmentacija vyks ne tradicinių partijų elektorate, ji vyks tame elektorate, kuris rengsis, ieškos kito pasirinkimo. Mes kalbame tik apie vieną darinį, kuris gali atsirasti, tai – Lietuvos centro partija, nes Lenkų rinkimų akcija, ar šiaip ar taip, pereis ir 5 %, ir tuos 3 %. Tai pasakykite man, ko verta mūsų demokratija valstybėje, jeigu ją gali sugriauti tokia politikė kaip R. Janutienė? Jeigu valstybė yra tokia, kad mes bijome, kad tas žmogus čia gali apversti aukštyn kojomis Seimą ir įkalinti mus, ir padaryti mus įkaitais, tiek mes ir verti. Aš apie jus esu geresnės nuomonės. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tiesų įsiklausykite į žodį „nebijokite“. Kažkas bando jumis manipuliuoti, kažkas bando už jus nuspręsti, kažkas bando iš viršaus jums nuleisti politinę valią. Valstybiškai mąstantys žmonės, sąžiningi žmonės žino, kad rinkimų sistema nekeičiama finišo tiesiojoje, tą rodo tarptautiniai dokumentai. Nebūkite tie, kuriuos gali stumdyti kaip šachmatų figūras, būkite stiprūs ir nebijokite. Aš tikiu, tikiu, tvirtai tikiu, kad kai jūs tvirtai išreikšite savo poziciją taip, kaip jūs nuoširdžiai galvojate, vėliau, 2020 metais, jums kolegos už tai padėkos. Taigi nebijokite, pirmyn ir balsuokite pagal savo sąžinę. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, aš tik primenu, matau, kad gal ir teisingai užsirašėte, kad pirmiausia užsirašę už kalba už tai, kad būtų priimtas visas įstatymas be pakeitimų. M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Dėkui, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų gaila, kad pritrūko galimybės pasisakyti šiuo klausimu diskusijoje, bet akivaizdu, kad daug pasisakymų buvo labai emocingų, nevertinančių konkrečių, objektyvių faktų. Ponas N. Puteikis, kaip ilgalaikis konservatorius, bandė spręsti savo santykius su šia politine jėga, bet noriu visiems priminti, kad mes priimame labai svarbų mūsų valstybei sprendimą, nuo kurio priklausys, kaip bus renkamas mūsų valstybės parlamentas.
Vis dėlto objektyviai vertindami situaciją, mes matome, kad ir ta pati Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rekomendacija, rezoliucija visų pirma buvo skirta toms valstybėms, kurios turi tik proporcinę rinkimų sistemą. Proporcinė rinkimų sistema Lietuvoje yra mišri, yra ir vienmandatės apygardos mūsų valstybėje, todėl akivaizdu, kad ir proporcinė, ir vienmandatės apygardos suponuoja tai, kad jeigu mes įvestume 3 % kartelę, tai mes būtume unikali valstybė. Šitame kontekste, iš tiesų Europos kontekste, mes turime suprasti, kad Prezidento veto atsirado neatsitiktinai. Jis visų pirma atsirado dėl to, kad Lietuvos rinkimų sistema yra kitokia. Visose šalyse, tai yra Vokietijoje, Rumunijoje, Vengrijoje, kuriose yra mišrios sistemos, yra 5 % kartelė. Taigi, be abejonės, būtų galima kalbėti apie kartelės nuleidimą 1 % ir galbūt tai tikrai nesukeltų kokių nors rimtesnių padarinių mūsų rinkimų sistemai, bet toks drastiškas pakeitimas, arba pakeitimas iki 3 %, iš tikrųjų tų įvairių problemų tikrai galėtų sukelti. Tas argumentas, kad taip, akivaizdu, jeigu konservatoriai 2016 metais laimėjo rinkimus arba pirmąjį turą, jiems buvo proporcinė sistema naudingiausia ir jie gavo penkiais mandatais daugiau, bet jeigu laimėtų tuos rinkimus…
PIRMININKĖ. Dėkoju. Laikas!
M. PUIDOKAS (MSNG). …kuri nors kita politinė jėga, tai būtų naudingiausia jai.
PIRMININKĖ. M. Majauskas – motyvai prieš.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Mieli kolegos, kartelės mažinimas, kaip matome, yra ne pavienis atvejis vakuume, o vienas iš daugelio simptomų visoje grandinėje. Prisiminkime Seimo narių rentas, partijų finansavimo keitimą, partijų finansavimą iš gynybos biudžeto, ponios A. Širinskienės skolinimą. Tai yra desperatiški bandymai išspręsti asmeninius interesus ir pabandyti laimėti rinkimus.
Vis dėlto aš manau, kad siūlytojų šansai laimėti rinkimus yra tokie patys kaip Lietuvos futbolo rinktinės šansai laimėti kitas rungtynes – kai nesugebama įmušti įvarčio, bandoma platinti vartus. Taigi sėkmės, mielieji, bet aš manau, kad jums nepavyks.
PIRMININKĖ. Dėkoju. N. Puteikis – motyvai už.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Kiek buvo neoficialių apklausų portaluose, su didele persvara laimėdavo tie žmonės, kurie sakydavo, kad kartelę reikia mažinti. Aš tikrai nesuprantu Prezidento ir jo komandos pozicijos. Aš suprantu konservatorius, iš dalies socialdemokratus, nes jie, kaip minėjau, gauna nuo daugiamandatėje likusių barjero neperžengusių partijų, tuos mandatus pasiskirsto sau, kaip daugiausia balsų gavę 2016 metais ir galvojantys, kad gaus 2020 metais, jie didžiausią naudą iš tų nusavintų mandatų ir gauna.
Bet šiuo atveju aš noriu pasakyti, kad Prezidentas, jo komanda turėtų žiūrėti visuomenės nuomonės. Ji yra labai nevienareikšmiška, kad už kartelės mažinimą, o keleto dešiniųjų partijų nusamdytų politologų, kurių mamos dirba, yra tų partijų ilgametės darbuotojos, tų frakcijų, nuomone tikrai neturėtų prezidentūra vadovautis.
Dar vieną dalyką norėjau pasakyti – niekas jokio įstatymo dabar nepažeidžia. Patys konservatoriai ir socialdemokratai prieš kelerius metus neparėmė Lenkų frakcijos pasiūlymo, kai buvo siūloma palikti ramybėje įstatymus, susijusius su rinkimais, likus metams iki rinkimų. Jūs patys, kolegos, kurie dabar kritikuojate valdančiąją koaliciją, balsavote prieš šitą Lenkų frakcijos pasiūlymą. Dabar jūs pakeitėte savo nuomonę. Pagal įstatymą likus pusei metų galima keisti, tą patį sako ir Venecijos komisija, kad galima keisti, tai mes šį keitimą ir darome.
Galų gale koks skirtumas, kada tai įvyktų, svarbu, kad kuo greičiau. Kuo daugiau rinkėjų turės galimybę turėti savo atstovų Seime, tuo geriau Lietuvos demokratijai. O mažų partijų atstovai yra piktesni, aršesni, bet dabartinei Lietuvos politikos sistemai mažų partijų atstovai, tokie kaip R. Dagys, V. Radžvilas, D. Kuolys, A. Juozaitis, būtų labai geri pipirai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Laikas!
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Tai būtų tik rinkėjų naudai.
PIRMININKĖ. J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, manau, neatsitiktinai diskutuojant čia dėl veto nekalba valstiečių ir žaliųjų lyderiai, tyli ir G. Kirkilo, J. Bernatonio atstovai. Matyt, ir jiems jau nebepatogu aiškinti apie kokias nors tarptautines konvencijas, nes situacija čia yra labai elementari.
Štai yra minėta G. Kirkilo, J. Bernatonio grupuotė, kuriai buvo per sunku atsisveikinti su šiltomis valdžios kėdėmis. Ryžosi sudraskyti Socialdemokratų partiją. Gal galvojo, kad be jų ji žlugs, bet, deja, rinkėjai tą jų veiksmą gana kritiškai įvertino. Mato jie savo varganus reitingus ir kaip išsigelbėjimo griebiasi barjero mažinimo. Be abejo, jie turi galimybę šantažuoti valstiečius ir žaliuosius, jie supranta, kad be jų svarbių balsų koalicija žlugs. Tai mes šiandien ir matome to šantažo išdavą, kai priimami privalomi balsavimai valstiečiams žaliesiems, nors nė vienas iš jų turbūt nemano, kad dėl to sprendimo keli prarasti mandatai yra toks jau gėris, kai vietoj jų ateis kažkokie marginalai ir papildys čia pono P. Gražulio solo partijas.
Tokia ta situacija, o aš tik dar pabaigoje atkreipčiau dėmesį, kad dėl šio įstatymo, priimto Seimo, bene pirmą kartą Lietuvos istorijoje žymiausi Lietuvos politologai kreipėsi į Prezidentą ir paprašė vetuoti. Jie tikrai jokių čia interesų neturi, išskyrus suvoktą atsakomybę už to įstatymo padarinius Lietuvos politinei sistemai. Jeigu netikite mūsų argumentais, vis dėlto pagalvokite apie jų išreikštą poziciją.
PIRMININKĖ. Dėkoju, laikas. D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Mieli kolegos, mes visi kalbame apie gerovės valstybę. (Balsai salėje) Tos valstybės pagrindas yra sveikas žmogus, sveikas, saugus, laimingas žmogus, dėl kurio mes čia visi sėdime. Ir štai pasirodo, kad Europoje tos valstybės, kurios turi mažiau negu 3 %, visos yra Europos gerovės valstybių priekyje. Tos valstybės, kuriose gyvena laimingiausi žmonės, turi 2–3 %, 1 %. Pažiūrėkite. Jūs puikiai žinote, kadangi aš buvau… Už tai ir atsakingi, kad mes dabar esame paskutiniai Europoje pagal savo gyvenseną, pagal savo sveikatą, yra atsakingi tie žmonės, kurie 30 metų vedė Lietuvą į sveiką Lietuvą. Kur atvedė, mes dabar žinome, esame Europoje paskutinėje vietoje, patys paskutiniai pagal mūsų sveikatą. Kas yra už tai atsakingi? Dėkite ranką prie širdies ir pasakykite: tik ne aš.
Aš kreipiuosi į savo kolegas, buvusius savo bendrapartiečius. Aš jūsų partijos narys. Kodėl aš tą partiją palikau? O todėl, jūs sužinosite apie tai penktadienį, kai mes su kai kuriais savo kolegomis, kurie buvo jūsų partijoje (mus kaltina kaip perbėgėlius), tai pasakysime. Kodėl mes radome tvirtą komandą, su kuria galime išspręsti visus klausimus čia, Seime, ir mes dabar esame laimingi, nes galime dirbti savo darbą. Mums niekas nedraudžia, kaip būdavo anksčiau, kai liepdavo susimokėti už vietą sąraše. Aš gi žinau, čia yra pats didžiausias Lietuvos įdarbinimo biuras. Anoje pusėje sėdi…
PIRMININKĖ. Kalbėkime apie įstatymą.
D. KEPENIS (LVŽSF). …paties didžiausio įdarbinimo biuro žmonės. Dėl to aš sakau, aš siūlau balsuoti už tai, kad mes turėtume tikrai demokratinę valstybę, laimingą valstybę, gerovės valstybę. Tai yra pagrindas, ir aš rekomenduoju visiems pagalvoti apie tai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paskutinė kalba G. Skaistė. Maloniai prašau.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš išties rekomenduoju labai pagalvoti prieš balsuojant vien todėl, kad tokių žmonių, taip nusimanančių apie klausimą kaip ponas D. Kepenis, šiame ir kitame Seime būtų mažiau. Išties, kai mes kalbame apie mūsų demokratijos likimą, apie tai, kaip bus sprendžiama dėl partinės sistemos, žmogus kalba apie tai, kokie mes sveiki ar nesveiki esame, iš tikrųjų kyla klausimas pirmiausia dėl jo galvos sveikatos būklės.
Kalbant apie patį klausimo svarstymą, jūsų rūpinimasis partine sistema ir mūsų demokratija atrodo absoliučiai nenuoširdus ir parodomasis. Jūs matote 5 % kartelę ir norite ją sumažinti iki 3 %, tačiau visiškai nematote tų praradimų, kurie yra vienmandatėse apygardose. Prarandama gerokai daugiau balsų ir žmonės tikrai neranda to žmogaus, už kurį jie balsavo, jo paskui neranda Seime, ten problemos jūs nematote. O politologai sako, kad pagrindinis mūsų rinkimų sistemos blogis yra visa jų sandara, kad mes turime mišrią sistemą. Dalis yra proporcinė, dalis yra vienmandačių. Ir tokiu atveju išeina taip, kad praradimai realiai yra patys didžiausi.
Ir kalbant apie tai, kurios šalys turi didesnes karteles, tai išties Europoje yra šalių, kurios turi didesnes karteles, negu dabar turi Lietuva, ir, ko gero, daug daugiau turės jų po šio įstatymo priėmimo, jeigu jūs vis dėlto taip nubalsuosite.
Kalbame apie garsiąją Europos Tarybos rekomendaciją, tačiau pamirštame perskaityti visą ją, kur kalbama apie tai, kad 3 % kartelė rekomenduojama brandžioms demokratijoms, o naujoms demokratijoms rekomenduojama aukštesnė kartelė, tačiau ne didesnė kaip 10 %.
Kurioje vietoje šiandien yra Lietuva brandžių demokratijų lygyje, man labai lengva atsakyti, vien žiūrint į tai, kad jūs šiandien siūlote pakeisti rinkimų sistemą likus mažiau nei vieniems metams iki pačių rinkimų.
Žiūrint į tai, kas būtų patekę į Seimą, jeigu kartelė būtų galiojusi per praėjusius rinkimus, tai būtent ponas N. Puteikis…
PIRMININKĖ. Dėkoju.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). …su savo draugu ponu K. Krivicku turėtų penkias papildomas vietas kaip ir Darbo partija. Ar nuo to Lietuvai būtų geriau? Aš labai tuo abejoju.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašau visų dėmesio, primenu Statuto 167 straipsnį. Ar galiu paprašyti tylos, kad paskui nesakytumėte, kad kažkas kažko nesuprato. Statuto 167 straipsnio 1 dalis: „Grąžinto įstatymo priėmimo metu pirmiausia balsuojama, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų.“ Tai reiškia, kad liktų tas įstatymas, kokį Seimas buvo priėmęs. Balsuojantys už balsuoja, kad be pakeitimų. Manantys kitaip, spaudžia kitus mygtukus. Prašom, balsuojame.
Kolegos, balsavimas įvyko. (Triukšmas salėje, plojimai) Balsavo 100… Atstatykite balsavimą, nematau. Išsijungė mikrofonas. Balsavo 123 Seimo nariai: už – 70, prieš – 51, susilaikė 2.
Gerbiami kolegos, toliau. Jeigu įstatymas be pakeitimų nepriimtas, balsuojama, ar priimti įstatymą su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais. (Balsas salėje) Nebuvo, bet Prezidento dekretas yra ir mes balsuojame dėl šio sprendimo. Prašome.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 56, prieš – 4, susilaikė 25. (Plojimai) Gerbiami kolegos, konstatuoju, kad įstatymas nepriimtas. Lieka galioti tas įstatymas, kurį vetavo Prezidentas. Kuris galiojo anksčiau, prieš Seimo priėmimą.
Mieli kolegos, prašyčiau… P. Gražulis būtinai nori replikos.
P. GRAŽULIS (MSNG). Taip, aš būtinai noriu replikos. Jeigu konservatoriai ploja, tai tikrai turėtų džiaugtis prezidentūra. Niekada nebus konservatoriai sąjungininkai šito kandidato, šito Prezidento. Tą Prezidentas turi suprasti. Gerbiamieji, kaip suprasti, jeigu trūksta trijų dalelyčių iki 5 % ar koalicijai kažkokių 0,3 % iki 7 % ir viską naikina, tai toms partijoms, kurios gavo daugiau, ar tai yra demokratija? Tai kodėl nepridėti to 0,3 %. Čia demokratija? Ne.
PIRMININKĖ. Ačiū.
P. GRAŽULIS (MSNG). Ne, viską naikina.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, mes dabar… Neduosiu dėl replikos, vėluojame. Prašau nepasimesti ir dirbame toliau. Prisikalbėjome, dirbame toliau.
Gerbiami kolegos, iš rytinės darbotvarkės… Labai prašau visų dėmesio! (Skambina varpeliu) Rytiniame posėdyje liko atidėti balsavimai. Klausimas 1-4… (P. Urbšys: „Dėl vedimo tvarkos.“) Leiskite man, kaip posėdžio pirmininkei, tęsti posėdį, gerbiamas Povilai Urbšy, ir taip labai nešaukti. Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Aš atsiprašau. Aš matau susirūpinusį Seimo narį R. J. Dagį, nes jis žiūri į savo kortelę ir sako, kad ji jam nesuveikė.
PIRMININKĖ. Na, šaukštai po pietų, Povilai.
P. URBŠYS (MSNG). Aš norėčiau, kad jūs suteiktumėte galimybę jam išsakyti savo tą nuomonę.
PIRMININKĖ. Atleiskite, bet, deja, gerbiami kolegos, po tam tikro laiko, kai visi išsiskirstę, jūs pradedate kelti šitą klausimą. Leiskite jau nebetęsti šio klausimo svarstymo.
Grįžtame prie darbotvarkės. Ar galime grįžti prie atidėtų balsavimų? (Triukšmas salėje) Galime.
15.20 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 1, 2, 3, 15 ir 55 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3163(2) (priėmimo tęsinys)
Aš, kaip posėdžio pirmininkė, turiu tokią teisę ir prašau. Dėl 1-4 klausimo – Sveikatos priežiūros įstatymo projekto Nr. XIIIP-3163(2) pritrūko balsų balsuojant. (Triukšmas salėje) Gerbiami kolegos, prašome balsuoti. Ar yra salėje ta dauguma, kuri nori priimti šį įstatymą? Balsų neužtenka ir, matyt, atidėtų kitų balsavimų netęsime.
Kaip ir buvome sutarę rytiniame posėdyje, toliau po šio klausimo priimsime įstatymų projektus, kurių nespėjome priimti per rytinį posėdį.
15.22 val.
Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 1, 3, 6, 7, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3200(2) (priėmimas)
Tad 1-15 klausimas – Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3200(2). Priėmimas. Kviečiu A. Dumbravą. (Šurmulys salėje) Ar apskritai kas nors dar girdi šioje salėje ką nors? J. Varkalys. Prašom. Dar kartą maloniai prašau. Ar reikia skelbti pertrauką, kad nusiramintume? Dirbame. Ačiū.
Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas tam pritarė.
J. VARKALYS (LSF). Taip, pritarta.
PIRMININKĖ. Toliau buvo Seimo narių G. Vasiliausko ir A. Papirtienės. Šie pasiūlymai vienodi, analogiški? Galime sutarti, kad yra 29 ir galime leisti kolegoms, taip? Bendru sutarimu. G. Vasiliauskas.
A. Papirtienė. Prašom. Aušrele Papirtiene, prašom pristatyti.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, trumpai pristatau šį savo kompleksinį pasiūlymą, išsidėstytą penkiuose šio įstatymo projekto straipsniuose. Mano pasiūlymo tikslai. Pirma, į turinčių teisę gauti valstybinę pareigūnų pensiją sąrašą įtraukti visus muitinėje tarnaujančius pareigūnus, taip pat ir tuos, kurie tik neseniai buvo išstatutinti, nors prieš tai daugybę metų buvo statutiniai pareigūnai.
Ir antra, skaičiuoti ir įskaityti statutinių muitinės pareigūnų stažą pensijai gauti nuo tos dienos, kai jie pradėjo tarnybą, o ne tik nuo 2019 m. sausio 1 d. Toks buvo pirminis Vyriausybės ir Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymas ir sprendimas.
Komitetas dar kartą svarstė mano ir kolegos G. Vasiliausko panašų pasiūlymą ir rado kompromisinį bei muitinės pareigūnams palankų sprendimą. Todėl dėl tų pasiūlymo dalių, kurioms komitetas nepritarė arba pritarė iš dalies, aš balsuoti neprašau. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs balsuoti neprašote. G. Vasiliauskas sutinka taip pat. Dėkoju. Gerbiami kolegos, 1 straipsnį galime priimti? Priimame.
Dėl 2 straipsnio – taip pat A. Papirtienės ir G. Vasiliausko pasiūlymai. Taip pat sutinka ir neprašo balsuoti.
Antrasis jūsų pasiūlymas dėl šio straipsnio. Jūs taip pat sutinkate? Sutinkate. G. Vasiliauskas taip pat. 2 straipsnį galime priimti? Galime priimti su pataisomis, taip.
3 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas tam pritarė.
J. VARKALYS (LSF). Pritaria, pritaria.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl 3 straipsnio A. Papirtienė ir G. Vasiliauskas teikė pasiūlymus, komitetas pritarė iš dalies.
J. VARKALYS (LSF). Pritarta iš dalies.
PIRMININKĖ. Komitetas sutinka ir Seimo nariai tam neprieštarauja. 3 straipsnį galime priimti? Galime. 4 straipsnis. Taip pat yra Seimo narių A. Papirtienės ir G. Vasiliausko pasiūlymų. Kolegos sutinka su komiteto pozicija, nes komitetas tam pritaria. 4 straipsnį galime priimti? Priimame. 5 straipsnis. G. Vasiliausko ir A. Papirtienės pasiūlymas. Pritarta iš dalies.
J. VARKALYS (LSF). Taip, pritarta iš dalies.
PIRMININKĖ. Kolegos sutinka, Seimo nariai tam neprieštarauja. Ir 6 straipsnį galime priimti? Priimame. 7 straipsnis. R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (MSNG). Mano pasiūlymui komitetas pritarė, tai neturiu tam prieštarauti.
J. VARKALYS (LSF). Pritarta.
PIRMININKĖ. Dėl įsigaliojimo datos. 7 straipsnį galime priimti? Galime priimti. Dėkoju pranešėjui. Dėl viso įstatymo projekto priėmimo metu.
Priėmimas. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. (Balsai salėje) Kolegos, prašau grįžti į realybę, sprendimai jau vykdomi kiti. Dabar balsuojame dėl kito įstatymo priėmimo – Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo. Prašom balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 81 Seimo narys: 81 vienbalsiai pritarė įstatymui.
15.27 val.
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 83 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3699(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-16 klausimas – Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 83 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3699(2). Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui.
1 straipsnį galime priimti, pasiūlymų nėra. Galime priimti. 2 straipsnį galime priimti taip pat. 3 straipsnis, Teisės departamento pasiūlymas, nekviesiu pranešėjo, dėl įsigaliojimo datos. Ją komitetas suderino ir pritardamas Teisės departamento pasiūlymui pakoregavo, kad kovo 1 diena. Galime tam pritarti? Pritariame. Ir 3 straipsnį galime priimti? Priimame.
Motyvai dėl viso įstatymo projekto. A. Vinkus – motyvai už.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamieji Seimo nariai, dabar Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme galioja įpareigojimas verslui pakeisti vaizdinių įspėjimų rinkinius ant tabako gaminių vienetinių pakelių ir ant bet kokios jų išorinės pakuotės kasmet iki sausio 1 dienos. Projektu siūlome šią datą pakeisti ir ją atidėti iki einamųjų metų gegužės 1 dienos. Pakeista įvardinta įstatyminė nuostata yra logiška, nesvarbu, ar vaizdinių pakeitimų data daro lemiamą poveikį tabako vartojimui. Leisti verslininkams keisti vaizdinius ant tabako gaminių galimai jiems patogesniu laiku prisiderinus prie šių gaminių kainų keitimo ar kitais verslui patogesniais atvejais sumažins jiems tokio pakeitimo sąlygas ir atpalaiduos nuo griežto režimo tai įgyvendinti nuo kiekvienų metų sausio 1 dienos. Kadangi tokia praktika taikoma jau daugelyje Europos valstybių, tai rodo, kad siūloma tvarka yra lankstesnė, patogesnė verslui, o valstybės vykdomai tabako vartojimo mažinimo politikai neigiamos įtakos, manau, tikrai neturės. Todėl prašau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, daugiau norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo priėmimo. (Balsai salėje)
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 83, prieš – 1, susilaikė 12. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.30 val.
Seimo nutarimo „Dėl Šv. Jono bažnyčios su bokštu atkūrimo Klaipėdoje projekto“ projektas Nr. XIIIP-4352(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-17 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Šv. Jono bažnyčios su bokštu atkūrimo Klaipėdoje projekto“ projektas Nr. XIIIP-4352(2).
Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Dėl preambulės pasiūlymų nėra. 1 straipsnį priimti galime? Galime. 2 straipsnį priimti galime? Jūs dėl šio įstatymo projekto? (Balsai salėje) Pabaikime šitą. Taip, Seimo nutarimas. Daugiau pasiūlymų nėra. (Šurmulys salėje)
Motyvai. Naglis… (Balsai salėje) Motyvai. Ar sutinka kolegos? Jeigu sutinka nekalbėti, tai taip. (Balsai salėje) N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Sutinku nekalbėti.
PIRMININKĖ. Aušrine Norkiene, norite kalbėti? (Balsai salėje)
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Kolegos, tikrai siūlyčiau balsuoti už šį nutarimą, kadangi iš tikrųjų tai yra labai svarbu ne tik gausiai tikinčiųjų bendruomenei, bet ir visam Klaipėdos kraštui, Klaipėdos inteligentijai. Pats objektas tikrai svarbus. Jeigu mes jį politiškai įvertinsime, tai bus ir tikrai labai gerų Lietuvos ir Vokietijos santykių įprasminimas. Prašau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčiųjų kalbėti nėra. Balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl Šv. Jono bažnyčios su bokštu atkūrimo Klaipėdoje projekto“.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 91, prieš nėra, susilaikė 4. (Gongas) Priimta.
Labai atsiprašau, kad nepastebėjau V. Bako. Dėl vedimo tvarkos.
V. BAKAS (MSNG). Labai ačiū. Gerbiama pirmininke, aš suklydau dėl praeito įstatymo, ir protokole…
PIRMININKĖ. Protokole įrašome, kad V. Bakas balsavo už. Lieka protokole.
Dėkoju. Rytinio posėdžio darbotvarkę pabaigėme. Dabar vėl grįžtame į vakarinio posėdžio darbotvarkę.
15.32 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 59 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4188(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 59 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkę. A. Širinskienės nematau. Kas iš komiteto narių? Visada pasiruošęs S. Šedbaras. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas svarstė projektą gruodžio 19 dieną. Kadangi nebuvo jokių pasiūlymų, tiesiog visų 7 balsais už buvo šiam projektui pritarta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pasiūlymų nėra gauta. Norinčiųjų dalyvauti diskusijoje nėra. Išsakyti motyvus po svarstymo taip pat niekas neužsirašė. Galime balsuoti. Ar pritariame bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu. Dėkoju.
15.33 val.
Įstatymo „Dėl Europos Tarybos konvencijos dėl nusikalstamu būdu įgytų pajamų plovimo, paieškos, arešto ir konfiskavimo bei terorizmo finansavimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-4177(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – įstatymo „Dėl Europos Tarybos konvencijos dėl nusikalstamu būdu įgytų pajamų plovimo, paieškos, arešto ir konfiskavimo bei terorizmo finansavimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-4177(2). Svarstymas. E. Vareikis. Maloniai prašome. Užsienio reikalų komiteto išvada.
E. VAREIKIS (LVŽSF). Sveiki visi. Aš kalbėsiu Užsienio reikalų komiteto vardu. Klausimas buvo svarstytas praeitų metų gruodžio 11 dieną. Pritarta bendru sutarimu. Jokių atskirųjų nuomonių taip pat nebuvo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu papildomo komiteto, Teisės ir teisėtvarkos komiteto, išvadą perskaityti. Gal S. Šedbaras sutiktų perskaityti ir išvadą dėl šio įstatymo svarstymo jūsų komitete? Ačiū.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kaip matote, tai Europos Tarybos konvencijos klausimo įgyvendinimas. Gruodžio 4 dieną komitetas svarstė ir visų 11 dalyvavusiųjų balsais už buvo pritarta iniciatorių pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pasiūlymų taip pat nėra. Norinčiųjų dalyvauti diskusijoje nėra.
Motyvai. Norinčių kalbėti… Taip pat niekas neužsirašė. Pritariame po svarstymo bendru sutarimu. (Balsai salėje) Balsuojame. Prašau, kolegos, balsuojame.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 97, prieš nėra, susilaikiusių taip pat nėra. Po svarstymo pritarta.
15.36 val.
Seimo nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje įstatymo Nr. IX-1165 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4338(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Seimo nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4338(2). Europos reikalų komiteto išvada. Kas iš kolegų galėtumėte perskaityti? Ž. Pavilionis. Prašom perskaityti komiteto išvadą.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Surinkti 29 Seimo narių parašai iš esmės dėl techninio pasiūlymo…
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, dabar dėl Seimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4338. Išvadą perskaitykite, o po to bus jūsų teikiamas įstatymo projektas.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Gerai. Išvada – pritarti.
PIRMININKĖ. Komiteto išvada – pritarti. Diskutuoti niekas neužsirašė. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime, po svarstymo.
15.37 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4409 (pateikimas)
O dabar Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4409. Kviečiu Ž. Pavilionį, jis pateiks su tuo susijusį, su ką tik mūsų po svarstymo… susijusį įstatymo projektą.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Iš esmės yra techninis sulyginimas visų specialiųjų atašė, nes, kaip jūs žinote, Seimo atstovas turi specialiojo atašė statutą, bet jis neturi tokių pačių teisių, kaip ir kitų ministerijų specialiųjų atašė, tai yra teisės turėti pavaduotoją. Aš manau, tai yra teisinga, kad Seimo atstovas turėtų tokias teises, savo ruožtu žinant, kad mes visą laiką norime, kad tų nacionalinių parlamentų balsas būtų geriau Briuselyje girdimas. Dabar prasidės procesai kurti Europos Sąjungos ateitį, keisti įstatymus, tai, aš manau, ir politiškai, ir teisiškai tas pasiūlymas yra labai logiškas ir siūlyčiau jam pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar yra norinčių paklausti? Niekas neužsirašė klausti. Galime po pateikimo bendru sutarimu pritarti? Galime.
Pagrindiniu komitetu siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Papildomas nėra numatytas. Ir siūloma svarstyti pratęstoje sesijoje. Pritariame? Pritariame bendru sutarimu. Dėkoju.
V. Šapoka. Nematau atvykusio ministro. Būtų galima pateikti jo įstatymo projektą, bet yra atvykęs kitas ministras.
15.38 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 7, 9, 35, 38, 40, 41, 42, 43, 44, 46, 47, 49, 51, 52, 59, 60, 61, 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4385 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Elektros energetikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4385. Kviečiu ministrą Ž. Vaičiūną. Pateikimas.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, teikiu Elektros energetikos įstatymo pakeitimus, jiems yra pritarusi Vyriausybė. Šių pakeitimų tikslas – vadovaujantis teigiama telekomunikacijų sektoriaus patirtimi, atsisakyti mažmeninių kainų reguliavimo buitiniams vartotojams ir taip užtikrinti jiems konkurencingą elektros kainą, taip pat geresnį vartotojų aptarnavimą paslaugų teikimo požiūriu ir, trečia, didesnį pačių paslaugų spektrą.
Šiais įstatymo pakeitimais taip pat įgyvendinama direktyva dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, Baltijos energijos jungčių plane numatyti įsipareigojimai, taip pat nacionalinės energetikos nepriklausomybės strategijos nuostatos. Įstatymo projekto pagrindiniai tikslai yra du: pirmas – palaipsniui skirtingais etapais atsisakyti mažmeninių elektros energijos kainų reguliavimo buitiniams vartotojams; antras dalykas – sudaryti sąlygas, reikalingas efektyviam elektros energijos teikimo paslaugų rinkos vystymuisi ir funkcionavimui. Taip pat yra dar papildomų tikslų, tokių kaip buitiniams vartotojams sudaryti sąlygas rinktis jų poreikius atitinkančius elektros energijos vartojimo planus, taip pat sudaryti sąlygas užtikrinti nuoseklią ir aiškią informavimo, vartotojų informavimo, kampaniją ir sudaryti teisines prielaidas, reikalingas sukurti bazinę elektros energijos vartojimo duomenų kaupimo ir mainų platformą, kuri užtikrins efektyvesnę rinkos plėtrą ir vartotojams supaprastins procesus, renkantis ar keičiant elektros tiekėją.
Šis liberalizavimas, arba dereguliavimas, bus vykdomas etapais. Toks etapiškumas užtikrintų visos rinkos pasirengimą, tai yra tiek pačių vartotojų, tiek pačių tiekėjų tinkamą pasirengimą, dereguliavimui.
Projekte numatoma, kad vartotojams skirtingais etapais bus baigtas visuomeninis elektros energijos tiekimas. Pirmuoju etapu, tai yra nuo 2021 m. sausio 1 d., būtų atsisakyta galutinės elektros energijos kainos reguliavimo daugiausia elektros suvartojantiems vartotojams, tai yra tiems vartotojams, kurie per metus suvartoja daugiau kaip 5 tūkst. kilovatvalandžių. Tokių vartotojų Lietuvoje yra maždaug 8,5 %. Antruoju etapu, tai yra nuo 2022 m. sausio 1 d., būtų atsisakyta galutinio kainų reguliavimo tiems vartotojams, kurie per metus suvartoja daugiau negu 1 tūkst. kilovatvalandžių. Tokių vartotojų Lietuvoje yra 46 %. Trečiuoju etapu, tai yra nuo 2023 m. sausio 1 d., būtų atsisakyta reguliavimo tiems vartotojams, kurie per metus suvartoja mažiau nei 1 tūkst. kilovatvalandžių. Tokių vartotojų Lietuvoje yra 46 %. Taip būtų užtikrintas sklandus šio dereguliavimo įgyvendinimas.
Be abejo, yra svarbi pažeidžiamų vartotojų apsauga, todėl siekiant apsaugoti pažeidžiamus vartotojus yra numatoma, kad visuomeninis elektros energijos tiekimas jiems būtų baigtas paskutiniuoju etapu, neatsižvelgiant į suvartojamos elektros energijos kiekį. Taip pat svarbu pažymėti, kad jie galėtų bet kuriame etape pasirinkti elektros energijos tiekėją, bet tai nebūtų privaloma nuostata. Trečias dalykas. Taip pat siūloma įtvirtinti, kad jiems bus taikoma palankesnė garantinio tiekimo kainodara tais atvejais, jeigu jie nepasirinks nepriklausomo elektros energijos tiekėjo.
Pabaigoje svarbu pabrėžti, kad šis įstatymas, jeigu jam būtų pritarta, įsigaliotų šių metų gegužės 1 dieną ir dereguliavimas prasidėtų nuo 2021 m. sausio 1 d. Šiuo įstatymu būtų sukurta konkurencinga elektros energijos rinka, panaikinamas de facto egzistuojantis tiekimo monopolis, taip pat užtikrinti vartotojų interesai, kad vartotojai galėtų pasirinkti jų interesus labiausiai atitinkantį elektros energijos vartojimo planą.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
Ž. VAIČIŪNAS. Tai būtų tiek. Prašau pritarti po pateikimo.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas ministre. Trys Seimo nariai nori jūsų paklausti. Pirmasis klausia V. Poderys. Ruošiasi K. Masiulis. V. Poderio nematau. Yra K. Masiulis. Prašau. Ruošiasi L. Balsys.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Labai įdomus projektas ir, manau, daug ką ateityje pakeisiantis. Paprastas žmogus, vartotojas, gyvenantis daugiabutyje ar privačiame name, turės kiek, keletą operatorių, į kuriuos galės kreiptis, ir jie turės siūlyti taip, kaip „Bitė“, „Telekomas“ savo telefono paslaugas, taip pat bus ir su tais planais? Ar teisingai tai traktuoju?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Taip, praktiškai veiks taip, kad bus viena sąskaita. Svarbu pabrėžti, kad nebus papildomos naštos ir bus viena sąskaita. Bet už tinklus bus mokama viena eilute, kita eilute bus mokama pasirinktam operatoriui, kuris bus elektros energijos tiekėjas. Lietuvoje šiuo metu yra maždaug 20 elektros energijos tiekėjų. Jie jau dabar gali siūlyti šias paslaugas, bet šita rinka kol kas neveikia, nes nėra sudaryta tam tinkamų sąlygų.
Iš esmės, viena verta, tai skatintų tuos vartotojus, kurie suvartoja daugiausiai elektros energijos. Dėl jų, be abejo, konkuruotų tiekėjai. Tikėtina, kad ir kaina galėtų būti konkurencingesnė. Antras dalykas, yra svarbus momentas, tas jau veikia gana gerai tiek Estijoje, tiek Latvijoje, kad išplečiamas pačių paslaugų spektras. Greta elektros energijos tiekimo, taip pat galėtų būti ir kitos paslaugos, kurias tiekėjas galėtų pasiūlyti vartotojams.
Tik dar pabrėžčiau vieną dalyką, kad patiems vartotojams nebūtų jokios naštos, nes realiai pagal šio įstatymo nuostatas visi gautų automatiškai pasiūlymus iš visų tiekėjų, kurie pateiktų, ir reikėtų pasirinkti optimalų variantą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia L. Balsys.
L. BALSYS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, konkurencija yra gerai turbūt visose srityse, bet elektros energija priskiriama turbūt prie tų vadinamųjų natūraliųjų monopolijų ir čia įgyvendinti konkurenciją yra labai specifiška ir ne taip paprasta. Mano klausimas būtų, kaip jūs sugebėsite garantuoti, arba, nežinau, kaip rinka sugebės garantuoti, kad visi rinkos dalyviai turėtų lygias žaidimo sąlygas, nes startinė pozicija nėra vienoda. Vienas klausimas.
O antras klausimas, koks tada ar kaip keisis vadinamųjų gaminančių vartotojų statusas? Dabar jie moka tam tikrą mokestį už elektros energijos, kurią atiduoda į tinklus, saugojimą? Ar galės jie rinktis, kam atiduoti, ir ar jiems tada irgi nebebus reguliuojamas saugojimo mokestis, o kažkaip konkurencijos būdu susiformuos? Ačiū.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už labai aktualius klausimus. Iš tiesų tam, kad ši konkurencija pasiektų savo tikslus, yra du pagrindiniai dalykai. Pirmas dalykas, turi būti sukurta vadinamoji duomenų platforma. Tai yra tie duomenys, kurie dabar de facto saugomi pas vieną monopolistą, būtent ESO, turės būti atverti visiems tiekėjams. Tiekėjai tuomet matys, kokie vartotojai kiek suvartoja, ir pagal tai galės siūlyti savo planus. Visi tiekėjai turės prieinamumą prie šių duomenų. Tai yra vienas dalykas dėl pačios konkurencijos.
Dėl užtikrintumo, kad kainos ne augtų, o būtų gal net mažesnės, yra tam tikras instrumentas. Numatoma tam tikra marža, jeigu nepasirenkamas tiekėjas, yra mokama plius 1,25 % koeficientas. Tai reiškia, kad toje dalyje, kuri yra rinkoje, yra paskatų, kad tiekėjas negalėtų didinti daugiau kainos negu 1,25 % pagal tą koeficientą.
Pabrėžčiau vieną svarbiausią dalyką, kad šiuo metu elektros rinka maždaug 50 % yra reguliuojama, 50 % nereguliuojama visiems kitiems vartotojams. Mes kalbame tik apie 50 % kainos dalį, kuri turėtų būti reguliuojama.
O dėl jūsų klausimo dėl gaminančių vartotojų, būtent tai yra dar papildoma galimybė, nes patys tiekėjai galėtų siūlyti gamintojams vartotojams, kad, pavyzdžiui, tas perteklius, kuris yra pagaminamas, nebūtų nusavinamas, o galėtų būti įskaičiuojamas į vieną ar kitą planą. Šis įstatymas sukuria pagrindus tiekėjams siūlyti papildomas paslaugas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai po pateikimo. Norinčių išsakyti motyvus nėra. Galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galime.
Kaip pagrindinis yra siūlomas Ekonomikos komitetas ir siūloma svarstyti pavasario sesijoje.
15.48 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 6, 7, 9, 18, 31 ir 78 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo dešimtuoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4401 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Elektros energetikos įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4401. Ministras tribūnoje. Prašom jūsų pateikti minėtą įstatymo projektą. Toliau posėdžiui pirmininkauja I. Šiaulienė.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiu Elektros energetikos įstatymo projektą, kuris sukurs sąlygas Lietuvos elektros sistemos stabilumui ir adekvatumui užtikrinti.
Būtent šiais pakeitimais yra įgyvendinami Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos tikslai, o konkrečiai tai yra susiję su trimis labai svarbiais dalykais. Pirmiausia – su elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių ir šių išteklių plėtra. Antras dalykas – vietinės elektros energijos gamybos didinimas. Ir trečias dalykas – sklandus Lietuvos elektros energetikos sistemos integravimas į kontinentinius Europos tinklus, taip pat šio proceso desinchronizacija.
Šiuo įstatymo projektu siūloma įtvirtinti pajėgumų užtikrinimo mechanizmą, kuris leistų užtikrinti Lietuvos elektros sistemos adekvatumą ir pakankamą elektros energijos tiekimo saugumo lygį po 2025 metų, tai yra po Lietuvos elektros energetikos sistemos desinchronizacijos nuo IPS/UPS sistemos.
Antras dalykas, nustatoma šiuo metu teisės aktuose nenustatyta tikėtina apkrovos praradimo tikimybės vertė, tai yra būtent tas matmuo, pagal kurį matuojamas elektros sistemos adekvatumas ir patikimumas. Siūloma nustatyti šią tikėtiną apkrovos praradimo tikimybės vertę ne didesnę kaip aštuonios valandos per metus.
Trečias dalykas, nustatyti, kad pajėgumų užtikrinimo mechanizmas bus įgyvendinamas organizuojant aukcionus. Šie aukcionai būtų vykdomi technologinio neutralumo principu. Tai reiškia, kad šiuose aukcionuose galėtų dalyvauti ne tik elektros energijos gamybos, bet ir kaupimo, taip pat nepriklausomų elektros energijos paklausos telkėjų valdomi įrenginiai. Taip pat galėtų būti panaudojami ne tik esami elektros įrenginiai, bet ir būsimi elektros įrenginiai, kuriuos iki pajėgumų pateikimo laikotarpio pradžios įsipareigotų pateikti pajėgumų aukcionų dalyviai. Taip pat šiuose aukcionuose galėtų dalyvauti ne tik Lietuva, bet ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kurių elektros energetikos sistema yra jungiamąja linija ar linijomis sujungta su Lietuvos elektros energetikos sistema.
Naudos. Būtent šiuo įstatymu užtikrinamas pakankamas elektros energijos adekvatumo lygis, taip pat sukuriama paskata vystyti naujus pajėgumus užtikrinančius įrenginius ir atnaujinti bei išlaikyti ekonomiškai pagrįstus esamus pajėgumus užtikrinančius įrenginius. Nauji įrenginiai pakeistų technologiškai pasenusius, neefektyvius ir neatitinkančius aplinkosauginių reikalavimų įrenginius, todėl tai taip pat prisidėtų prie tikslų, susijusių su klimato kaitos mažinimo siekiu. Galiausiai užtikrinamas patikimas Lietuvos elektros energetikos sistemos darbas ir pakankamas tiekimo saugumo lygis po 2025 metų.
Šis įstatymas įsigaliotų šių metų liepos 1 dieną ir jis taip pat įsigaliotų tokiu atveju, jeigu būtų gautas Europos Komisijos pritarimas pagal valstybės pagalbos suderinimo reikalavimus. Iš tiesų tai yra strateginis ir praktiškai svarbus įstatymas tam, kad užtikrintume mūsų elektros sistemos adekvatumą ir kad nuo rugsėjo mėnesio jau būtų galima organizuoti aukcionus šiam sistemos patikimumui užtikrinti. Prašau pritarti po pateikimo.
PIRMININKĖ (I. ŠIAULIENĖ, LSDDF). Dėkoju, gerbiamas ministre. Jūsų nori klausti trejetas Seimo narių. Pirmasis klausia V. Poderys. Prašom. Nėra, salėje nematau. V. Rinkevičius. Prašau.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Energetikoje labai svarbu, kadangi tai kol kas monopolinė paslauga, skaidrumas, patikimumas. Dabar visi daug kalbame apie įvairius aukcionus, sakykim, sudėtingą sistemą darome, o ten, kur ji sudėtinga, tai paprastai tada lengva daryti visokias manipuliacijas ir taip toliau. Ar čia mes užtikrinsime skaidrumą, ar tikrai čia viskas bus gerai? Kažkaip nėra viduje tokio visiško įsitikinimo tuo.
Dėl patikimumo. Čia kalbame apie gamybos pajėgumus, o patikimumas? Turiu pasakyti, kad paskutiniu metu suprastėjo patikimumas, dažnai dingsta elektra regionuose ir negali rasti, kas, kodėl, nes dabar viskas optimizuota, negali išsiaiškinti priežasčių ir nieko. Kaip šitai bus sprendžiama toliau?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimus. Iš tiesų toks ir yra tikslas. Kaip ir minėjote, skaidrumas ir patikimumas esminiai šio įstatymo tikslai. Dėl skaidrumo užtikrinimo noriu labai aiškiai pasakyti, kad būtent šis įstatymas yra parengtas pagal geriausią Europos Sąjungos valstybių praktiką. Būtent tokiu atveju, jeigu sistemai reikia generavimo pajėgumų, gamybos pajėgumų, yra organizuojami aukcionai ir tam yra derinama valstybės pagalba. Tai dėl skaidrumo užtikrinimo abejonių tikrai neturėtų kilti. Tai, be abejo, bus prižiūrima Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, pačių aukcionų organizavimas, taip pat sėkmingai, kaip ir daroma iki šiol su atsinaujinančios energetikos aukcionais.
Dėl sistemos, dėl paties patikimumo svarbu atskirti du dalykus. Šiame įstatyme reguliuojamas pakankamas generavimo užtikrinimas dėl pačios sistemos stabilumo ir patikimumo. Mes kalbame apie tai, kad mūsų sistemos poreikis yra maždaug 3 tūkst. megavatų, tai šiam visam poreikiui turi būti užtikrinamas patikimumas. Jūs kalbate turbūt ir apie perdavimo, ir apie skirstymo tinklą. Tai šiuo atveju taip pat yra pakankami papildomi veiksmai su perdavimo sistemos operatoriumi ir skirstymo sistemos operatoriumi.
PIRMININKĖ. Klausia L. Balsys.
L. BALSYS (LSDPF). Gerbiamas ministre, čia kalbama apie pajėgumų užtikrinimo mechanizmą. Tai kaip tas mechanizmas įsigaliojus įstatymui paveiktų, pavyzdžiui, esamus pajėgumus, na, tarkime, Elektrėnų devintąjį bloką, galbūt kitus pajėgumus, kurių dar nėra, bet kurių galbūt reikės? Kaip tai paskatins tą visą pajėgumų rezervo buvimą?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Priėmus šį įstatymą, jam įsigaliojus, gavus Europos Komisijos pritarimą, galėtų būti organizuojami aukcionai ir būtent tų aukcionų metu galėtų būti teikiami pasiūlymai dėl naujų pajėgumų. Tokiu atveju gali būti sudaroma sutartis iki 12 metų šiems pajėgumams užtikrinti, jeigu tai yra nauji pajėgumai. Jeigu yra senieji pajėgumai, kuriems taip pat išlaikyti gali reikėti tam tikrų finansinių išteklių, jie taip pat galėtų teikti tuos pajėgumus į šį aukcioną. Tokiu atveju, jeigu yra daromos tam tikros rekonstrukcijos, sutartis sudaroma penkeriems metams. Taip pat yra papildomi aukcionai dėl vienų metų papildomam kiekiui užtikrinti. Tai reikštų, kad senieji pajėgumai galėtų būti naudojami pačiu efektyviausiu būdu ir tai būtų užtikrinta konkurencijos metodu. Jie pateikia per aukcioną ir lyginami rinkoje patys konkurencingiausi variantai tam, kad nebūtų pasirinkimo būdu skirstoma, kam kiekvienais metais reikėtų skirti lėšų.
PIRMININKĖ. Dėkojame, ministre. Jūs atsakėte į visų norinčių klausti Seimo narių klausimus.
Gerbiami kolegos, ar bendru sutarimu galime po pateikimo pritarti? Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomo nėra. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje.
15.56 val.
Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 papildymo 251 ir 252 straipsniais ir 8, 13, 191, 34, 36 straipsnių bei šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4346, Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4347 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, imsimės kito įstatymų projektų bloko, jį pristatys mums socialinių reikalų ministras L. Kukuraitis. Tai pagal darbotvarkę yra klausimai 2-9.1 ir 2-9.2 – Socialinių paslaugų įstatymo kai kurių straipsnių bei šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4346 ir lydimasis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4347. Prašom, ministre.
L. KUKURAITIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, teikiame Socialinių paslaugų įstatymo papildymo projektą ir kartu Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Šių projektų tikslas – užtikrinti socialinės priežiūros paslaugų kokybę, nustatyti bendrus jos teikimo reikalavimus, reglamentuoti ir įtvirtinti socialinės priežiūros akreditavimą, perduoti savivaldybėms akredituotos vaikų dienos socialinės priežiūros, tai yra vaikų dienos centrų, finansavimą, kad būtų finansuojama iš valstybės biudžeto dotacijų ir savivaldybių biudžetų lėšų.
Socialinių paslaugų įstatymo projekte siūloma įpareigoti savivaldybes akredituoti socialinę priežiūrą, nustatyti socialinės priežiūros akreditavimo pagrindus, įteisinti galimybes savivaldybėms tiesiogiai finansuoti akredituotą socialinę priežiūrą bei socialinę globą teikiančias socialinių paslaugų įstaigas, patikslinti finansavimo šaltinius, kai kurias sąvokas ir atlikti kitus redakcinio pobūdžio taisymus.
Vietos savivaldos įstatymo projekte siūloma patikslinti savivaldybių savarankiškosios funkcijos formuluotę, ją suderinant su Socialinių paslaugų įstatymo nuostatomis socialinių paslaugų srityje. Įteisinus akreditavimą turėtų pagerėti socialinės priežiūros kokybė, supaprastėti socialinių paslaugų finansavimo mechanizmai. Įvairaus pavaldumo socialinę priežiūrą teikiančios įstaigos turėtų vienodas galimybes gauti finansavimą ir pagerėtų socialinės priežiūros paslaugų prieinamumas.
Šiuo metu socialinės priežiūros paslaugas sudaro devyni paslaugų tipai, kurie labai skirtingai yra išvystyti savivaldybėse, labai skirtingose savivaldybėse yra skirtingas nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių dalyvavimas teikiant šias paslaugas. Todėl mūsų siūlomo įstatymo projekto pakeitimai turėtų pagerinti sąlygas dalyvauti nevyriausybinėms organizacijoms, bendruomenėms, privačioms iniciatyvoms teikiant socialinės priežiūros paslaugas. Iš viso socialinių paslaugų yra teikiama apie 550 Lietuvoje. Dėl to akreditavimo instrumentas, akreditavimo būdas bus įgyvendintas dviem etapais 2021 metais. Jeigu būtų priimtas įstatymas, būtų testuojama su vaikų dienos centrais, o jau 2022 metais visos kitos socialinės priežiūros paslaugos būtų atkredituotos ir finansuojamos naujais finansavimo mechanizmais, numatytais įstatyme.
Socialinę paslaugų sritį iš tiesų reikia vystyti ir, mūsų galva, tai yra vienas iš tokių reforminių siūlymų, kaip palengvinti paslaugų finansavimą, planavimą ir teikimą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame ministrui. Pirmasis jūsų nori klausti R. Šarknickas. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Sveiki, ministre. Iš pradžių norėčiau jums padėkoti už tuos trejus metus, kurie tikrai jautėsi Lietuvos gyvenime, vaikų gyvenime, nes mes pamatėme, kad ir jų sumažėję yra eilėse prie Raudonojo Kryžiaus ir kitų jautrių organizacijų. Tai tikrai yra akivaizdu, juolab po vaiko pinigų pakėlimo. Mano klausimas būtų, gal pasitikslinti norėčiau, ar visi vaikų dienos centrai, kuriuos kuruoja ir pasaulinė organizacija „Gelbėkit vaikus“, taip pat įeina į tą jūsų projektą? Ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų vaikų dienos centrai patenka į socialinės priežiūros paslaugų sąrašą, ir būtent vaikų dienos centrų finansavimas ir buvo mums pradžia pradėti šiuos pertvarkymus, nes matėme, kad tas projektinis konkurso būdu teikiamas finansavimas, kai kasmet turi teikti paraišką ir gauti arba negauti finansavimą, neužtikrina paslaugų tvarumo, vadinasi, dienos centras niekada nežino, ar kitais metais gaus finansavimą, ar ne.
Šiuo būdu siūlomi pakeitimai įpareigotų savivaldybes: jeigu dienos centras atitinka minimalius standartus, tai turi akreditavimą, jeigu vaikai ir šeimos renkasi eiti į šį centrą – teikti finansavimą, tai reiškia tiesioginį finansavimą kiekvienam vaikui. Vadinasi, centras turėtų finansavimą ne konkurso būdu, bet pagal tai, kiek jame yra dalyvaujančių, jo paslaugas gaunančių žmonių. Jeigu paslaugos teikiamos, jeigu jos yra populiarios, jeigu jos yra reikalingos bendruomenei ir jeigu bendruomenė renkasi, savivaldybė, naudodama valstybės ir savo finansus, turėtų finansuoti šias paslaugas pagal šį projektą. Tai būtų kur kas tvariau ir tada centras galėtų planuoti savo vystymąsi, plėtrą, kurti kitus centrus ir taip toliau.
Atsakymas – taip, tai apims ir „Gelbėkit vaikus“ kuruojamus centrus, taip pat ir visų kitų tarptautinių ir vietos organizacijų.
PIRMININKĖ. Klausia S. Jovaiša. Prašom.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, teko ne vieną kartą girdėti, kai valstybė savivaldybėms užkrauna papildomų funkcijų ir pamiršta finansavimą. Aš norėčiau jūsų dar kartą paklausti, kad patikslintumėte, kokie vis dėlto yra atskirų savivaldybių socialinės priežiūros kaštai, pagal ką jūs numatysite, kiek jūs ten dotuosite ir kiek savivaldybė pati turės ant savo pečių prisiimti, nes ta našta kartais jau per sunki, ir visoms funkcijoms atlikti savivaldybė tiesiog nebeturi resursų.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų socialinė priežiūra patenka į savarankiškas savivaldybių funkcijas. Vadinasi, savivaldybė yra atsakinga už visų devynių socialinės priežiūros paslaugų vystymą savivaldybėje savo kaštais, savo lėšomis. Šiuo atveju, kai mes kalbame apie vaikų dienos centrus, kurie yra nacionalinėje programoje, kur mes per konkursus finansuojame iki 400 vaikų dienos centrų, ir jų perdavimą savivaldybei, kad jos gautų tuos finansus ir galėtų šiuos socialinės priežiūros… naujuoju finansavimo būdu skirti finansus tiems dienos centrams, kurie yra savivaldybėse, tai mes kalbame kartu ir apie finansus, kad tokiu būdu mes irgi duotume finansus ir rastume formulę, kuria užtikrintume bazinius kiekvieno dienos centro poreikius ir tuo savivaldybėms nereikėtų rūpintis – tai būtų deleguotos funkcijos užtikrinimas. Bet savarankiška dalis būtų, kur jie prisidėtų, vadinasi, pagal vaikų skaičių – kiek vaikų ateina, tiek daugiau dienos centrui reikia pervesti, nes tas konkretus centras teikia naudą tos konkrečios savivaldybės funkcijoms.
Pačios lėšos. Jų savivaldoje… jų yra. Dabar, kiek skiria grynai socialinei priežiūrai, mes čia turėtume išrankioti ir pateikti informaciją atskirai, tokių duomenų neturiu, bet kad skirtingos savivaldybės skirtingai finansuoja socialines paslaugas – kai kurios iki 10 % nuo savo biudžeto skiria socialinėms paslaugoms, kai kurios 1–2 %, tai mes tokią situaciją turime. Dėl to šis finansavimo būdas, naujas finansavimo būdas, mūsų siūlomas, beje, jau taikomas socialinei globai – kai vaikai patenka į globą ir neįgalieji patenka į globą, tokiu būdu finansuojama. Matome, kad paslaugos kur kas lengviau vystosi. Aišku, kol nebus paslaugų teikėjų, kol nebus tų, kurie pristato paslaugas ir gali pateikti siūlymų savivaldybei, tol jos ir nesivystys. Šis finansavimo būdas leidžia organizacijoms tikėtis, kad savivaldybės investuos daugiau į paslaugas, nes būtent per paslaugas jų neužtikriname, mes patiriame ir vaiko teisių pažeidimus, ir visas kitas socialines problemas, nes prevencija per paslaugas neveikia. Kol kas tą informaciją mes galime pateikti pagal savivaldybes, kiek kuri teikia socialinėms paslaugoms bendrai, o socialinei priežiūrai – mums reikėtų išpjaustyti ir atskirai jums atsiųsti.
PIRMININKĖ. Dėkojame, ministre. Jūs atsakėte į visų, norinčių paklausti, klausimus. Gerbiami kolegos, prašom balsuoti dėl teikiamų įstatymų projektų Nr. XIIIP-4346 ir Nr. XIIIP-4347 po pateikimo.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 90, prieš nėra, susilaikė 1. Taigi po pateikimo įstatymų projektams yra pritarta. Siūlomi komitetai abiem projektams: pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ir siūloma svarstymo data – pavasario sesijoje.
16.08 val.
Darbo kodekso 108, 109 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4264, Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4265 (pateikimas)
Dar yra likę kiti du socialinės apsaugos ministro teikiami įstatymų projektai, tai yra Darbo kodekso 108, 109 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4264 ir Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4265. Prašom, ministre.
L. KUKURAITIS. Abu kartu pristatau, taip?
PIRMININKĖ. Taip. Prašom.
L. KUKURAITIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 108, 109 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto tikslas – įgyvendinti 2018 m. birželio 28 d. priimtos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2018/957, kuria iš dalies keičiama Direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje, nuostatas. Direktyva siekiama užtikrinti vienodo darbo užmokesčio už tą patį darbą toje pačioje vietoje principo taikymą ir sudaryti vienodas sąlygas komandiruojančioms ir vietos įmonėms priimančiojoje šalyje. Įstatymo projektu keičiami Lietuvos Respublikos darbo kodekso 108 ir 109 straipsniai, kurie reguliuoja darbuotojų komandiravimą į Lietuvos Respublikos teritoriją.
Įstatymo projektu siūlomi šie pagrindiniai pakeitimai: minimaliojo darbo užmokesčio sąvoka pakeičiama į darbo užmokesčio sąvoką, numatomos dvi naujos sąlygos, kurios turėtų būti taikomos komandiruotiems darbuotojams, jeigu būtų taikomos vietiniams darbuotojams, – darbuotojų apgyvendinimą, kai jie nenuolatinėje darbo vietoje, dirbantiems darbuotojams užtikrina darbdavys bei išlaidų apmokėjimas vykstant į pagrindinę darbo funkcijų atlikimo vietą ir iš jos Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat komandiruojant Lietuvos Respublikos teritorijoje ir į užsienį ne paslaugų teikimo tikslu. Papildoma nuostata – dėl dienpinigių ir kitų išmokų aiškaus atskyrimo nuo faktinių kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidų, siekiant, kad dienpinigiai būtų įskaityti į darbo užmokestį.
Naujos nuostatos, nustatančios, kad jei komandiruotės trukmė trunka ilgiau nei 12 mėnesių, tokiu atveju pradedamos taikyti visos darbo santykius reglamentuojančių Lietuvos Respublikos norminių teisės aktų, įskaitant išplėstinės nacionalinės šakos ir teritorines kolektyvines sutartis, normos, išskyrus tam tikras išimtis, kurias numato pati direktyva, normas dėl darbo sutarties sudarymo ir pasibaigimo sąlygų bei susitarimo dėl nekonkuravimo sąlygų. Galimas 12 mėnesių trukmės pratęsimas darbdavio motyvuotu pranešimu, pateiktu VDI teritoriniam skyriui, tačiau šis pratęsimas negali viršyti 18 mėnesių faktinės komandiruotės trukmės. Taip pat siekiant, kad šios nuostatos nebūtų apeinamos vieną komandiruotą darbuotoją pakeičiant kitu, iki sueinant 12 mėnesių trukmei, numatoma, kad kai komandiruotas darbuotojas pakeičiamas kitu komandiruotu darbuotoju, atliekančiu tą patį darbą toje pačioje darbo funkcijų atlikimo vietoje, komandiruotės trukme laikoma bendra atitinkamų atskirų komandiruotų darbuotojų komandiruotės laikotarpių trukmė. Faktinė komandiruotės trukmė bus pradedama skaičiuoti nuo įstatymo įsigaliojimo, tai yra 2020 m. liepos 30 d. Komandiruočių laikotarpiai, buvę iki šio įstatymo įsigaliojimo, nebus įskaitomi į bendrą faktinės komandiruotės trukmę.
Numatomos išimtys kelių transportui, nes direktyva 2018/957 kelių transportui nebus taikoma iki tol, kol bus priimtas specialus teisės aktas, numatantis vairuotojų komandiravimo taisykles, tai vienas iš Mobilumo paketo dokumentų. Kelių transportui laikinai išlieka minimalaus darbo užmokesčio reikalavimas, netaikomos naujos nuostatos dėl darbuotojų apgyvendinimo ir išlaidų kompensavimo bei nuostatos, skirtos ilgesnėms nei 12 mėnesių komandiruotėms. Numatoma VDI pareiga užtikrinti informacijos apie darbo užmokesčio sudedamųjų dalių ir papildomo darbo sutarties sąlygų, taikomų ilgesnių nei 12 mėnesių komandiruočių atveju, teikimą bei jos atnaujinimą laiku.
Įstatymo projektu taip pat papildomas Darbo kodekso priedas, nuoroda į šią direktyvą. Siūlomi pasikeitimai prisidės prie vienodų sąlygų komandiruotėms ir vietos darbuotojams užtikrinimo. Tai ne tik pagerins komandiruotų darbuotojų darbo sąlygas, bet ir sudarys sąlygas sąžiningai konkurencijai.
Kitu projektu – Lietuvos Respublikos Darbo kodekso patvirtinimo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo pakeitimo projektu… Jo tikslas yra įgyvendinti tos pačios direktyvos nuostatas dėl komandiruojamų darbuotojų stebėsenos. Šiuo įstatymo projektu įtvirtinama, kad VDI papildomai turėtų įtraukti į kasmet Vyriausybei ir Seimui teikiamą Darbo kodekso įgyvendinimo, stebėsenos ir pasiektų rezultatų įvertinimo pažymą, tai yra: gautų pranešimų apie komandiruotus darbuotojus skaičių pagal tam tikrus atskirus kriterijus, pagal komandiravimo tipą, valstybės, iš kurių komandiruojami darbuotojai, veiklos sektorių, į kurį komandiruojami darbuotojai, ir komandiruotės trukmę, taip pat komandiruotiems darbuotojams taikomų darbo sąlygų pažeidimų skaičių. Šiuo pakeitimu bus turima daugiau statistinių duomenų komandiruotų darbuotojų srityje, o tai užtikrins efektyvesnę komandiruojamų darbuotojų stebėseną ir kartu šiems darbuotojams taikomų darbo sąlygų kontrolę.
Prašom projektams pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkojame, ministre. Jūsų nori klausti. Pirmasis klausia T. Tomilinas. Prašom.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, aš suprantu, kad situacija, kuri susiklostė Kaune dėl Turkijos piliečių, negaunančių savo uždirbtų pinigų, nėra tiesiogiai susijusi su šiuo įstatymo projektu, bet mano klausimas – galbūt tai kaip tik tos Darbo kodekso nuostatos, kai mes galėtume aptarti tas problemas? Akivaizdu, kad teisinės spragos yra labai didelės, ir, svarstydami komitete, galbūt kartu galėtume ir šią problematiką aprėpti, priimdami galutinai šį įstatymą, nes problema yra didelė. Žmonės dirba Lietuvoje, neaišku, kokių sutarčių pagrindu, rodos, Turkijos, kaip šiandien paaiškėjo pasitarime, mūsų komiteto patalpose darytame, bet taip neturėtų būti. Tos spragos turėtų būti užpildytos aiškiu reglamentavimu.
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Iš tiesų visiškai su jumis sutinku. Tai nepatenka į šį, kaip ir minėjote, teikiamą reglamentavimą pagal Europos direktyvą, bet visų kitų užsieniečių, dirbančių Lietuvoje, teisės turėtų būti apsaugomos taip pat, kaip saugomos Lietuvos piliečių. Mes turime sutvarkyti reglamentavimą kartu su jumis diskutuodami. Dėkoju už jūsų lyderystę.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, iš tikrųjų jūs čia paminėjote, kad dėl vežėjų bus daromas koks nors specialus teisinis reglamentavimas, nes jau turbūt ir patys straipsniuose skaitėte, kad nemažai mūsų vežėjų traukiasi iš Lietuvos. Iš tikrųjų direktyvos yra direktyvos, bet tam tikros konkurencijos sąlygos ir Europos Sąjungoje nėra tokios vienodos dėl Mobilumo paketo. Ar vyksta kokios nors derybos, siekiant galutinai nesužlugdyti mūsų vežėjų, jeigu dar bus apsunkintos sąlygos, ypač kas susiję su komandiruotėmis ir, savaime suprantama, su tomis sąlygomis, kurios bus pakeistos? Ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Iš tiesų Briuselyje vyksta labai intensyvios derybos, labai daug įtakos proceso, kad diskriminacinės nuostatos, kad transportas turėtų grįžti į registracijos vietą, nebūtų priimtos Parlamente. Kol kas yra labai intensyvus politinis procesas Briuselyje ir lietuvių delegacija, taip pat sostinė dirba.
PIRMININKĖ. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Panašų klausimą uždavė kolega. Tik pasakysiu, kad nemažai vežėjų net nesiruošia emigruoti, jie lieka Lietuvoje. Ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkui.
PIRMININKĖ. Klausia I. Haase.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Gerbiamas ministre, jūs pateikėte pasiūlymą dėl Darbo kodekso 108 straipsnio 3 dalies. Šiame pasiūlyme jūs vartojate dvi sąvokas, tai yra „dienpinigiai ir kitos išmokos“ ir „dienpinigiai ir kitos su komandiruote susijusios išmokos“. Kuo skiriasi tos formuluotės ir ar nemanote, kad jas reikėtų tarpusavyje kaip nors suderinti, nes kalbama apie tas pačias išmokas? Taip pat kaip jūs suprantate sąvoką „atskyrimas dienpinigių ir kitų išmokų“, kad jie nebūtų laikomi darbo užmokesčio dalimi, ir kas tą atskyrimą, jūsų manymu, turėtų atlikti, ar bus kokia tvarka tų dienpinigių ir kitų išmokų atskyrimo?
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų 108 straipsnio 3 dalyje kalbama apie dienpinigius ir detalizuojama detaliau, negu buvo iki šiol. Dabar į dienpinigių sąvoką patekdavo viskas. Faktiškai praktiniame gyvenime mes turime dienpinigius, mokamus atskirai nuo faktinių išlaidų, kai apmokama nakvynė arba maitinimo dalis ar kitkas. Tai iki šiol buvo nereglamentuota. Mes atskiriame, kad dienpinigiai yra kita negu faktinės jau užtikrintos išlaidos.
Dabar kas turėtų tuo rūpintis? Žinoma, kad tie, kas išmoka dienpinigius, tai yra savininkai, darbdaviai. Dėl priežiūros, kaip iki šiol būdavo, jeigu būtų pažeidimų, turėtų įsitraukti Valstybinė darbo inspekcija. Deja, tokiuose sektoriuose kaip transporto sektorius dienpinigiai yra naudojami kaip darbo užmokesčio dalis, todėl mes įvedėme koeficientą, kad didesne dalimi būtų apdrausti darbuotojai, ir tai jau yra dalis, kad mes stebime, kas vyksta su dienpinigiais, ir darome sprendimus. Lygiai taip pat, jeigu šita norma nebus įgyvendinama, ieškosime dar kitų sprendimų, kaip reglamentuoti, kad dienpinigiai būtų dienpinigiai, o ne darbo užmokestis.
PIRMININKĖ. Klausimus baigia S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, šiame Darbo kodekse aprašyta geranoriška Trišalės tarybos derinimo tvarka. Norėjau paklausti. Pernai spalio 16 dieną Vyriausybė ryte įkėlė Vyriausybės nutarimą, per pietus priėmė Vyriausybės nutarimą, visiškai nederinusi jo nei su Trišale taryba, nei su profsąjungomis, nei su asocijuotomis verslo struktūromis. Kalbu apie indeksavimą, apie kurį jūs užsiminėte.
Ar tęsite šiemet tą praktiką, kad Vyriausybės nutarimas įkeliamas ryte, o po pietų, 13 valandą, jau pritariama jam, ar vis dėlto derinsite jį su Trišale taryba, asocijuotomis struktūromis ir profsąjungomis? Grupė Seimo narių konkrečiai kreipėsi į Konstitucinį Teismą nuginčydami iš tikrųjų priėmimo procedūrą, nes tai nėra gera praktika, ypač kai visą ligšiolinį laiką buvo kalbama apie visai kitokį koeficientą. Ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Iš tiesų istorija nėra vieno ryto ar vieno nutarimo. Procesas buvo pradėtas prieš dvejus metus. Trišalė taryba įpareigojo abi šalis – darbdavius ir darbuotojus – susitarti ir metus stebėjo procesą. Mes ten dalyvavome trimis šalimis – darbdaviai, Vyriausybė ir darbuotojai – vertindami, ar procesas juda į priekį. Aš pats asmeniškai buvau susikvietęs abi šalis ir sakiau, kad tai yra paskutinis jų terminas. Tai buvo rugpjūčio mėnesį.
Per tiek laiko, kiek buvo skirta, taip pat ir per paskutines dienas, visą laiką kvietėme susitarti. Sakėme, kokį sutarsite koeficientą, toks ir bus. Vyriausybė nuo pat pradžių deklaravo, kad koeficientas bus 2. Tuo metu buvo 1,3. Mes priėjome prie 1,65. Kitaip sakant, priėmėme pusę to, kas buvo nuo pirminės deklaracijos. Profsąjungos siūlė 1,8, o darbdaviai – 1,5. Priėmėme pusę tarp profsąjungų ir darbdavių.
Kitaip sakant, po dvejų metų derybų, kai, deja, nebuvo surasta valios susitarti, mes turėjome priimti sprendimą, kuris būtų visiškai kompromisinis. Taip, tai nutiko paskutinėmis dienomis, bet tarimosi procesas, patys darbdaviai paliudys, kad buvo ir pas premjerą, buvo ir pas Vyriausybės kanclerį, buvo ir pas mane. Ir derėjomės, ir kvietėme susitarti. Deja, susitarimo nebuvo iki paskutinės minutės ir mes turėjome priimti sprendimą. Derybų procesas buvo turbūt intensyviausias, kokį mes turėjome nuo Darbo kodekso laikų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas ministre.
Gerbiami kolegos, prašau po pateikimo balsuoti dėl teikiamų įstatymų projektų Nr. XIIIP-4264 ir Nr. XIIIP-4265.
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 77, prieš nėra ir susilaikė 7. Taigi po pateikimo įstatymų projektams yra pritarta. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomo nėra numatoma. Svarstymas pavasario sesijoje.
16.23 val.
Strateginio valdymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4294, Seimo nutarimo „Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Seimo nutarimų pripažinimo netekusiais galios“ projektas Nr. XIIIP-4295, Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4296, Energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 4, 5, 6, 7, 131, 14, 15, 18 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4297, Sporto įstatymo Nr. I-1151 6, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4298, Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 6, 46, 60, 61, 64, 65, 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4299, Švietimo įstatymo Nr. I-1489 2, 54, 55, 56, 58 ir 66 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4300, Technologijų ir inovacijų įstatymo Nr. XIII-1414 7, 11 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4301, Turizmo įstatymo Nr. VIII-667 2, 36, 37, 38, 39, 40 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4302, Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 10, 18, 20 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4303, Aplinkos oro apsaugos įstatymo Nr. VIII-1392 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4304, Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 4, 8, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4305, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 5, 6, 13, 22, 50 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4306, Bibliotekų įstatymo Nr. I-920 4, 6 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4307, Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 2, 8, 17, 18, 32 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 141 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4308, Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4309, Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo Nr. VIII-1328 61 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4310, Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo įstatymo Nr. VIII-1661 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4311, Jūros aplinkos apsaugos įstatymo Nr. VIII-512 3, 4, 6 straipsnių ir antrojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4312, Kibernetinio saugumo įstatymo Nr. XII-1428 2, 4, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4313, Miškų įstatymo Nr. I-671 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4314, Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 20 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4315, Muziejų įstatymo Nr. I-930 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4316, Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 5 straipsnio ir Įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4317, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 6 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4318, Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo Nr. VIII-822 8, 12 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4319, Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-1190 2, 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4320, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 7, 8, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4321, Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 2, 3, 6, 7, 8, 81, 9, 10 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4322, Tautinio paveldo produktų įstatymo Nr. VIII-822 4, 6, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4323, Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 7, 11, 13, 14, 16, 17, 25 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4324, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 10 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4325, Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 ir 103 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4326, Investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 2 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4327, Civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4328, Korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 7, 13, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4329, Melioracijos įstatymo Nr. I-323 4, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4330, Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo Nr. XI-329 3, 4, 9, 10 straipsnių, antrojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir 23 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-4331, Teismų įstatymo Nr. I-480 120, 124 ir 128 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4332, Nacionalinės teismų administracijos įstatymo Nr. IX-787 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4333, Profesionaliojo scenos meno įstatymo Nr. IX-2257 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4334 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, toliau imsimės kompleksinio labai didelio įstatymo projekto pradėdami darbotvarkės 2-5.1 punktu ir baigdami 2-5.41. Tai yra 40 įstatymų kompleksas. Pristatydamas Strateginio valdymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4294, finansų ministras V. Šapoka pateiks visą įstatymų projektų kompleksą. Prašom.
V. ŠAPOKA. Laba diena, gerbiami kolegos. Pristatysiu Strateginio valdymo įstatymo ir lydimųjų teisės aktų projektų paketą.
Visų pirma apie priežastis, kurios paskatino šį paketą parengti. Šiuo metu strateginio planavimo sistemą reglamentuoja strateginio planavimo metodika, kuri nėra taikoma Seimui ir regionų plėtros taryboms, savivaldybėms, todėl esami instrumentai yra nepakankami, kad veiktų tikrai efektyvi nacionalinė strateginio planavimo sistema. Nėra suderinamumo tarp valstybės, regionų, savivaldybių strateginio planavimo dokumentų. Apskritai strateginio planavimo dokumentų yra labai daug. Jau vien Seimo ir Vyriausybės tvirtinamų yra apie 100, o juose nustatomi strateginiai tikslai nesusieti arba silpnai susieti su biudžetu.
Taip pat egzistuoja skirtinga Europos Sąjungos lėšų, kitų paramos šaltinių ir valstybės biudžeto lėšų planavimo ir skyrimo tvarka. Ne visi sprendimai priimami atliekant kaštų ir naudos analizę ir vertinant esamus stebėsenos duomenis. Taigi šiuo paketu yra siekiama šių pagrindinių rezultatų, kad būtų sukurta vieninga integruota strateginio, teritorinio-erdvinio ir regioninio planavimo sistema, kad būtų nuosekli ir aiški valstybės strateginių tikslų sąsaja su biudžetu, integruotas tikslų įgyvendinimo ir biudžeto valdymas, sumažintas ir susistemintas strateginio planavimo dokumentų ir vertinimo rodiklių skaičius, suvienodinta Europos Sąjungos lėšų, kitų paramos šaltinių ir valstybės biudžeto lėšų planavimo ir skyrimo tvarka. Taip pat strateginio ir programavimo lygio atskyrimas, vieningas valstybės programų portfelis su efektyvia valdymo sistema ir įrodymais grįsti sprendimai planuojant investicijas.
Strateginio valdymo įstatymo projekte nustatomi planavimo dokumentų tipai, apibrėžta jų struktūra ir turinio reikalavimai. Nustatomi aiškūs hierarchiniai ryšiai tarp planavimo dokumentų ir jų sudedamųjų elementų, nustatomos aiškios sąsajos tarp nacionalinių, erdvinių, regioninių dokumentų ir jų elementų. Nustatoma strateginio valdymo sistemos sąsaja su biudžeto formavimo sistema, nustatoma integruota valdymo ir kontrolės sistema, įtvirtinamos aiškios sistemos dalyvių funkcijos ir atsakomybė ir įtvirtinami integruoti atsiskaitymo procesai.
Strateginio valdymo įstatymu, tai yra šiuo paketu, taip pat yra siūloma Biudžeto sandaros įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekte įtvirtinti aukščiausią biudžeto klasifikavimo lygmenį, valstybės veiklos sritis, kurioms Finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme būtų tvirtinami asignavimai pagal sritims priskirtus valstybės biudžeto asignavimų valdytojus ir nurodomi srityse siekiami Nacionaliniame pažangos plane nustatyti pagrindiniai uždaviniai, jų vertinimo rodikliai bei tvirtinamos atitinkamais biudžetiniais metais siekiamos rodiklių reikšmės ministerijoms ir ministrų valdymo sričių įstaigoms. Taip pat siūloma iki 2022 metų pabaigos Seimui patvirtinti naują – platesnę valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“, į ją integruoti valstybės erdvinės plėtros kryptis ir dabar esamas Seimo tvirtintas strategijos nuostatas. Rengiant 2021–2030 metų nacionalinį pažangos planą, integruoti į jį esmines Seimo patvirtintų ilgos trukmės planavimo dokumentų nuostatas, atsisakyti įstatymo nuostatų, įpareigojančių rengti ir tvirtinti atskirus planavimo dokumentus, visų pirma tų, kurie neatitinka Strateginio valdymo įstatymo projekte apibrėžiamų, o jų elementus integruoti į naujos strateginio valdymo sistemos planavimo dokumentus.
Palyginus buvusią ir siūlomą planavimo sistemą, tai iki šiol esamoje strateginio planavimo dokumentų sistemoje buvo strateguojama iš esmės visais lygmenimis, tai yra strateginiai tikslai buvo keliami ir Seimo tvirtinamose strategijose, ir Vyriausybės tvirtinamose plėtros programose, ir ministro tvirtinamuose strateginiuose veiklos planuose, todėl vienas svarbiausių strateginio planavimo sistemos pokyčių – tai strateginio planavimo programavimo ir veiklos lygmenų atskyrimas. Naujoje strateginio valdymo sistemoje valstybės ilgalaikė vizija, plėtros kryptys, strateginiai tikslai ir pažangos uždaviniai nustatomi strateginiu lygmeniu, o įgyvendinimas suplanuojamas programavimo lygmeniu, kur nustatomos priemonės šiems tikslams ir uždaviniams pasiekti.
Pagal naują strateginio valdymo sistemą Seimas tvirtina pagrindinius aukščiausio lygmens ilgalaikius planavimo dokumentus, Vyriausybė rengia ir tvirtina vidutinio laikotarpio planavimo dokumentus, kurie įgyvendina Seimo patvirtintuose dokumentuose nustatytus elementus, tai yra viziją, plėtros kryptis, kitus elementus, skirtus nacionalinio saugumo politikos prioritetams ir (arba) Europos Sąjungos teisės aktams bei kitiems tarptautiniams įsipareigojimams įgyvendinti.
Nacionalinės pažangos plane Vyriausybės patvirtinti strateginiai tikslai ir pažangos uždaviniai kaskaduojami į plėtros programas, kur suplanuojamos priemonės jiems įgyvendinti. Plėtros programų priemonės, kurias planuojama finansuoti artimiausiais metais, perkeliamos į strateginius veiklos planus, kuriuose planuojamos ir tęstinės veiklos priemonės.
Seimo patvirtinti dokumentai į naują sistemą migruos dviem etapais. Visų pirma, rengiant Nacionalinį pažangos planą, įvertintos galiojančių strategijų, programų, koncepcijų nuostatos, nustatyti tikslai, uždaviniai, rodikliai pagal poreikį perkeliami į Nacionalinį pažangos planą. Patys Seimo patvirtinti dokumentai iš karto nebus keičiami. Nuo 2022 metų pradėjus rengti naują Valstybės pažangos strategiją vietoj dabar esančios „Lietuva 2030“, galiojantys Seimo patvirtinti dokumentai bus integruojami į naująją Valstybės pažangos strategiją, siekiant, kad būtų apimamos visos sritys ir derinant siekius skirtingose srityse būtų užtikrinama sinergija.
Seimo vaidmuo. Tvirtindamas svarbiausius aukščiausio lygmens strateginio planavimo dokumentus, Seimas nustato visos valstybės plėtros kryptis ilguoju laikotarpiu, tvirtina Vyriausybės veiklos prioritetus Vyriausybės kadencijos laikotarpiui, dalyvauja rengiant Valstybės pažangos strategiją, teikia pasiūlymus dėl Pažangos strategijos įgyvendinimo, bendradarbiaudamas su Vyriausybe teikia pasiūlymus dėl Nacionalinio pažangos plano, teikia pasiūlymus dėl ilgalaikių valstybinių plėtros programų keitimo arba papildymo, tvirtindamas valstybės biudžetą nustato artimiausių metų Vyriausybės siekiamus tikslus ir rodiklius ir, žinoma, svarsto ir vertina panaudotas valstybės lėšas ir pasiektus rezultatus. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkojame, ministre. Jūsų nori klausti aštuoni Seimo nariai. Pirmasis klausia D. Kreivys. Prašom.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Ministre, pirmiausia noriu pasakyti, kad pristatant tokios apimties ir tokios svarbos dokumentą tikrai pasigedau normalios prezentacijos, kuri iš esmės parodytų visą mastą, kaip mes perplanuojame visą valstybės valdymą. Aš suprantu logiką, ką mes darome, suprantu, strateginiame lygmenyje, taip, mes turime krūvą strategijų, kurios vienos veikia, kitos neveikia, daugybę planavimo dokumentų, regioninių planavimo dokumentų ir panašiai.
Tačiau iš tos pusės, kur mes dabar einame, ką aš matau, ką ir V. Nakrošis, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius, sako, kad tai yra bandymas nustumti politikus į strateginio valdymo paribius. Vyriausybės politikai turėtų ir turės mažesnes galimybes įgyvendinti savo naujus prioritetus, nes pagal pasiūlytą reglamentavimą Vyriausybės programos įgyvendinimo plane turėtų būti numatytos jau parengtų nacionalinės plėtros programų priemonės, o ne kokios nors naujos politinės iniciatyvos. Tai reiškia iš esmės, kad tą visą schemą, piramidę, kuri yra sudėliota… Atėjusiai naujai politinei galiai į parlamentą, į Vyriausybę bus surištos rankos jau prieš tai patvirtintų visų dokumentų, visos schemos.
Jeigu žiūrėtume dar giliau, matytume, kad sistema iš principo yra depolitizuojama. Priemonių planus, kaip mes žinome, dažniausiai rengia ministerijos vyriausieji specialistai. Taigi, gausime, kad valstybę valdys ne politikai, o ministerijų vyriausieji specialistai, tai yra sistema depolitizuojama ir biurokratizuojama. Aš norėjau paklausti, ar tai turi ką nors bendra su parlamentine demokratija?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Tikrai nesutiksiu su tokiu vertinimu. Mes dabar turime labai daug strategijų, visi puikiai tą suvokiame, kad jų yra per daug, per daug rodiklių. Kryptis nėra aiški vien dėl to, kad kai kurie tikslai vienoje strategijoje prieštarauja kitiems.
Aiškesnė sistema tikrai nesuriša rankų nei demokratinei, nei politinei sistemai, nei rinkimų programai, nei vėliau Vyriausybės programai, nes tie dokumentai, jeigu jie yra tvirtinami Seime, lygiai taip pat turi būti. (Balsai salėje) Ne, tai jeigu patvirtina, įsivaizduokite, jeigu mes… (Balsai salėje) Ne, bet pažiūrėkite, pagal tokią, jeigu priimtume už gryną pinigą jūsų išdėstytą logiką, valstybė niekada negalėtų turėti ilgalaikių strategijų. (Balsai salėje) Aš manau, kad šiuo atveju įrankis tiesiog bus, nes yra paremta geriausia kitų šalių praktika, toks dokumentas, kai jį lengva adaptuoti… žinoma, dėl ilgalaikių šalies tikslų sprendimą turi priimti Seimas, dėl vidutinės trukmės – Seimas kartu su Vyriausybe. Trumpalaikiai… tas viskas yra tas, kas skenuojama, jeigu reikia pasikeitimo, nes de facto (kaip vyksta šiuo metu), kai turime begalę strategijų, jos net neperžiūrimos. Pavyzdžiui, pasikeičia Vyriausybė, ir tos strategijos… pasikeičia Seimas, neperžiūrės – neįmanoma jų sužiūrėti, nes jų tiesiog yra per daug. Dabar paprastesnė tvarka įgalins taip pat ir visas politines jėgas, kurios mano, kad ta ilgalaikė kryptis galbūt neatitinka elektorato, paimti ir teikti savo siūlymus, kad tai būtų pakeista. Kuo paprastesnė sistema ir kuo mažiau dokumentų, tuo juos pakeisti yra paprasčiau.
PIRMININKĖ. Ar, kolega, norėsite dar papildyti klausimą?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Ne, nes turbūt diskusija yra…
PIRMININKĖ. Paliksime komitetuose.
D. KREIVYS (TS-LKDF). …gana gili ir esminė, nes strategijų… Paimkime strategiją: šiandien mes patvirtinome vieną strategiją Seime ir komitete – ilgalaikę Energetikos strategiją, kuri buvo visų konsensusu sudėliota, ir tikrai ji veiks ir veikia. O daugybė kitų dalykų, tokių kaip klimato kaitos ir kiti dalykai eina net Seimo nepasiekdami arba tik trumpai parodomos prezentacijos ir realiai konsensuso daugybe kitų klausimų nėra Seime.
V. ŠAPOKA. Aš tikrai girdžiu, ką sakote. Kad būtų ilgalaikis produktas, jis maksimaliai turėtų turėti konsensusą. Šiuo atveju aš manau, kad nauja sistema leidžia pasiekti geresnį konsensusą, negu yra šiuo metu, kai tiesiog fiziškai neįmanoma sužiūrėti visų strategijų, nes jų yra per daug.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, iš vietos nedebatuosime. Paklausite. Leidau kolegai D. Kreiviui papildyti savo klausimą. Kitas klausia S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, čia galima leistis į profesines ir labai profesionalias diskusijas, bet trys tokie klausimai, kuriuos galbūt kaip finansų ministras jaučiate kiekvienais metais.
Prieš Kalėdas būna masinis biudžetinis įstaigų pinigų įsisavinimo vajus. Čia gal apie finansinį planavimą. Kaip prisidės ši tvarka, kad iš tikrųjų būtų siekiama rezultato, o ne pinigų įsisavinimo, kaip, pavyzdžiui, prieš Naujuosius metus norint išnaudoti biudžetą?
Antrasis dalykas. Kelių priežiūros paramos fondas patvirtinamas, pavyzdžiui, tik metams įsibėgėjus, darbus reikia atlikti vasarą, o kur dar paskelbti konkursus? Kaip suspėti su tuo? Savivaldybės, kurioms perduodamos lėšos, tiesiog nebespėja.
Ir trečias klausimas. Kaip ši tvarka prisidės prie valstybės funkcijų decentralizavimo ir stipresnės savivaldos? Ačiū.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Kalbant apie metų pabaigą, čia jau mūsų įvesta nauja tvarka, kiekvienų biudžeto derybų metu yra labai detaliai analizuojamos išlaidos ir tai, kaip jos skirstomos per metus. Ir jeigu yra indikacijų, kad metų pabaigoje lėšos yra tiesiog išleidžiamos tam, kad po to kas nors nepagalvotų, kad jeigu nepanaudojau, tai ir nereikia, tai šie atvejai tikrai yra išgaudomi ir toms įstaigoms ta apimtimi atsižvelgiant į tai yra mažinami asignavimai. Tą pratimą mes jau esame kelis kartus pakartoję, čia nereikia strateginio planavimo dokumentų tam, kad su šiuo metų pabaigos fenomenu, žinomu visame pasaulyje, būtų galima susitvarkyti. Tai tvarkomės.
Kalbant apskritai apie efektyvesnį lėšų panaudojimą, šiuo atveju bus mažiau rodiklių, jie bus aiškesni ir ministrai turės atsiskaityti labai aiškiai už lėšų panaudojimo efektyvumo… kaip yra prisidedama prie tikslų siekimo. Aš manau, kad bendrąja prasme efektyvumas padidės.
Kalbant apie Kelių fondą, vėlgi efektyviau bus ta prasme, jog bus taikomi lėšų panaudojimo kriterijai – nepriklausomai nuo lėšų šaltinio, ar tai Europos Sąjungos lėšos, ar tai biudžetinės lėšos, bus taikoma ta pati ir tais pačiais principais pagrįsta kaštų ir naudos analizė, tai vėlgi leis siekti efektyvesnio lėšų panaudojimo ir, matyt, greitesnio sutarimo dėl einamųjų metų sąmatos.
Kalbant apie savivaldą, na, šiuo metu, aišku, turime problemą, jog teritorinis erdvinis planavimas, regioninis planavimas, planavimas savivaldos lygiu ir nacionalinis planavimas neretai tarpusavyje neturi ko bendro. Tai ne tik savarankiškumo stoka. Kai reikia bendrų sprendimų, stokojama tos valios rasti tuos bendrus sprendimus. Tai ši sistema leidžia integruoti tiek nacionalinį, tiek teritorinį erdvinį, regioninį ir savivaldos lygiu planavimą. Aš manau, kad tose srityse, kur savivalda galės turėti daugiau savarankiškumo, tikrai bus galima jį suteikti, atsižvelgiant į tai, kad tais atvejais, kai reikia regioninio arba nacionalinio susitelkimo, savivalda prisideda, kai įmanomas visiškas savarankiškumas. Įmanomas visiškas savarankiškumas. Tiesiog aiškesnė sistema, kur funkcijos būtų atskirtos. Dabar išeina taip, kad strategai visi, bet dirbti nelabai kas atsiranda.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, nežinau, ten į vieną dokumentą surašyti planavimo terminai, įvairūs planavimai gal ką nors ir duos, bendrą vaizdą, nors iš tikrųjų planavimas ir iki šiol vyko. Jeigu pradėjote kalbėti apie savivaldos reikalus, aišku, savarankiškumo galbūt ir nepraras. Jeigu pažiūrėtume į Savivaldos įstatymo pakeitimus, rašoma, kad strateginis planavimas atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymu. O toliau pačiame įstatyme rašoma: savivaldybių strateginiai plėtros planai rengiami vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymu ir Strateginio valdymo metodika, tvirtinami vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymu. Iš esmės ratas apeina ir vis tiek pagrindu lieka tas pats įstatymas. Tik nežinau, na, kaip čia įsipaišys į visą bendrą vaizdą. Ratu apeiname, vienu žodžiu, ir vis tiek pagrindu lieka…
V. ŠAPOKA. Bet kuriuo atveju vis dėlto pagrindas turi būti įstatyminis. Na, tai čia labai aišku. Jeigu pasižiūrėtume į pačią sistemą, aš manau, komitetuose tikrai bus galima detaliai pristatyti, kaip kiekvienoje grandyje veikia, tai sistema yra tokia: ilgalaikis 30 metų planavimas, yra 10… nuo 4 iki 10 metų strateginiai trejų metų veiklos planai. Tais atvejais, kai sprendžiame kokią nors horizontalią problemą, yra nacionalinės pažangos darbotvarkės. Tai yra visi lygiai yra numatyti. Na ir, žinoma, savivaldybės siekiai ir tikslai neturėtų prieštarauti nacionaliniams tiek ilgalaikiams, tiek vidutinės trukmės tikslams. Visa tai yra numatyta. Tai yra aptarta ir su savivalda ir aptarta su turbūt daugeliu iš jūsų komitetuose, ir turėsime dar diskusijų. Manau, kad tikrai svarbus dokumentas.
PIRMININKĖ. Klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, 1999 metais, kai premjeru buvo A. Kubilius, buvau pakviestas dirbti (…) ir kartu su tokia E. Leontjeva iš Laisvosios rinkos instituto mes ir pasiūlėme strateginį planavimą. Buvo tokia Saulėlydžio komisija. Dabar labai gailiuosi, gailėjausi ir tada, kai universitete dėsčiau naująją viešąją vadybą, New Public Management, nes planavimas neužbaigia strateginio valdymo. Tai yra tikslų nustatymas, tai yra tik menkniekis, tai tik pradžia.
Klausimas: atversite procesus inovacijoms? Kokiu būdu? Kaip bus leidžiama reformuotis, taikytis organizacinėms struktūroms ir struktūras?.. Kas čia bus daroma? Aš nieko nematau, nežinau. O svarbiausia – personalas! Juk personalas turi adaptuotis, keistis. Turi būti labai lanksčiai viskas vykdoma su personalu. Viso to vėl nebus. Tai jeigu nebus vadinamojo IOP, inovacijų, organizacijų, personalo, tai strateginė valdyba yra nulis, šnipštas. Yra tik biurokratinis planavimas, kurio niekas nepaiso. Kaip jūs ir sakėte – vieni sukurs planus, kiti ateis – paneigs, pasirašys savus planus, ir viskas. Neįvyks čia nieko. Arba giliai einame į tikrą vadybinį viešojo sektoriaus valdymą, tada taip, su visais strateginės vadybos valdymo ingredientais. Jūs įstatymą vadinate Strateginio valdymo, o yra tik planavimas.
V. ŠAPOKA. Ačiū. Turbūt čia ne klausimas, o komentaras, bet jums, kaip strategui, priminsiu, kad strateginis valdymas prasideda nuo tikslų formulavimo. Tai ir yra apie tai – tiek tikslai, tiek atsakingos institucijos, tiek atskaitomybė. Aš manau, kad tai yra gera pradžia, ir visiškai sutinku, kad kitos dedamosios, kurias įvardinote, taip pat yra didžioji dalis sėkmės, bet pradėti tai reikia nuo tikslų. (Balsas salėje) Na, kaip? Tai sistema.
PIRMININKĖ. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Sveiki. Jūs pradžioje (nežinau, kas klausė) kažkuriam Seimo nariui pasakėte, kad per daug tų strategijų. Gal iš tikrųjų tiesos yra, bet kas liečia kultūros lauką – Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymą, tai, suprantate, toks dalykas, kadangi yra praeities istorijos dalykas, šiuo atveju, ko gero, politikavimo mažiausiai turi būti, bet jūs išėmėte visur žodį „strategija“, ką jie numatydavo 10 ar 5 metams į priekį. Čia gal daugiau turbūt klausimas būtų kitai ministerijai, ne jums, bet vis tiek čia jūs tarpusavyje kuruojate ir panašiai. Gal nelabai ir atsakysite į šitą klausimą, nes vis dėlto pats žodis „strategija“ mūsų laukui labai stipriai yra reikalingas ir jo netekimas kelia, drįstu pasakyti, didelį pavojų. Ačiū.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Tikrai nėra taip, kad kultūros sritis yra kažkur pamesta. Lygiai taip pat, kaip ir visos kitos svarbios sritys, ji yra numatyta. Tiesiog kalbėdamas bendrai, kai komentavau strategijų skaičių… Sutikite, jeigu mes turime aukščiausio lygmens strategijų, kurias tvirtina arba Seimas, arba Vyriausybė, jeigu mes jų turime virš 100, tai iš esmės neturime nė vienos. Todėl dabartinė sistema leidžia turėti integruotą sistemą – aukščiausio lygmens strateginiai dokumentai, ilgiausios trukmės, juos sunkiausia yra pakeisti, su apibrėžtu skaičiumi rodiklių, siekiamų rezultatų, yra vidutinės trukmės ir trumpalaikiai. Nelendant į pačią semantiką, bet kuriuo atveju tai yra tikslų piramidė. Šiuo požiūriu labai svarbu, kad finansavimo šaltiniai taip pat būtų integruoti, nes dabar atskirai planuojame Europos Sąjungos lėšas, atskirai iš valstybės biudžeto, iš kitų šaltinių. Manau, kad tikrai kultūra dėl to nenukentės, o apskritai paėmus visos sritys turės įvardinti aiškesnius rodiklius, pavaizduotus, siekiamus, planuojamus tikslus ir rezultatus, ir atsiskaityti, kaip sekasi jų įgyvendinimas.
PIRMININKĖ. Klausimus užbaigia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, strategijų mes tikrai nemažai jau priėmėme Seime, ir ilgalaikių, ir trumpalaikių, ir visos dabar kažkodėl dingsta. Jūsų noriu paklausti, ar čia jūs kuriate kaip Vyriausybės programą, tam tikros Vyriausybės programą, tą strategiją, ar tik patį strateginį valdymą? Strategija yra sukurta, reikia tik teisingai valdyti. Ką vis dėlto reiškia šito įstatymo projektas iš esmės?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Šitas paketas yra skirtas padaryti paprastesnę, efektyvesnę, su aiškiai kaskaduotais tikslais sistemą. Tai yra įrankis tam, kad būtų peržiūrėti strateginiai tikslai, siekiami rezultatai, įgyvendinimo priemonės. Strateginio valdymo sistema nėra pati strategija. Tikrai tai yra įrankis, tikrai jisai nepolitizuotas, tai įrankis, kad visas idėjas, su kuriomis ateina politinės jėgos, būtų galima realizuoti, nes dabar, kai mes turime labai daug strategijų, dažnai būna, kad parengta strategija patvirtinama ir lyg ir sukuriama iliuzija, kad kažkas vyksta. Iš tiesų svarbiausias dalykas yra turėti strategiją, sekti, matuoti, kaip sekasi, ar mes judame link strategijos įgyvendinimo, ar nuo jos tolstame, ir, priklausomai nuo to, formuoti priemones, peržiūrėti, galbūt nepakankamos esamos priemonės, ir žiūrėti, kad strategijos tarpusavyje nesikirstų.
PIRMININKĖ. Dėkojame, ministre. Motyvai. Už kalba R. Tamašunienė. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū. Iš tiesų labai svarbu, pats pavadinimas šio įstatymo projekto kalba apie strateginius dalykus. Iš tiesų strateginis planavimas yra vienas iš svarbiausių valstybės atsakingo valdymo momentų. Iš tikrųjų, kaip ministras minėjo, nacionaliniu lygmeniu (nacionaliniu lygmeniu!) mes turime 290 galiojančių planavimo dokumentų, kurie dažnai neturi aiškių sąsajų tarpusavyje, ir atlikti stebėseną, kaip mes vieną ar kitą strategiją įgyvendiname, iš tikrųjų labai sudėtinga.
Būtent toks planavimo modelis, kurį pristato ministras ir kuriuo siekiama padaryti tvarkingą planavimo piramidę, kaip minėjo čia Seimo narys K. Masiulis, kad iš tiesų ne tik tikslai, bet ir įgyvendinimo visi etapai, tai yra ir žmogiškieji ištekliai, ir kiti vadybiniai elementai, ir finansai, kalbant apie naują Europos Sąjungos laikotarpį, efektyvų finansų panaudojimą, taip pat atsakingą valstybės finansų naudojimą, įgyvendinant mūsų strategijas, įgyvendinant valstybės reformas, be abejo, toks planavimo dokumentas leis integruoti ir nacionalinio, ir teritorinio, ir regioninio, ir vietos savivaldos planavimo procesus, taip pat nustatyti vertinimo kriterijus pagal išankstinius rodiklius ir mes matuosime, kaip siekiama vienų ar kitų nacionalinių tikslų, kurie iš esmės (ar yra šita valdžia, ar kitokia) yra vienodi.
Mes siekiame ekonominio augimo, mes siekiame socialinės atskirties mažinimo, mes siekiame regionų efektyvumo, o pakeisti priemones – tas lygmuo iš tikrųjų paliekamas regionams ir savivaldai, ne mažinant jų teises ir galias, bet suteikiant jiems instrumentų, kad kiekvienas kitokiu būdu pasiektų nacionalinius tikslus.
Aš labai norėčiau, kad palaikytume šį įstatymo projektą, o diskusijose išsiaiškintume, kaip iš tikrųjų tarpusavyje sąveikaus ir kaip į bendrą strateginę sistemą paklius daugybė šiuo metu esančių planavimo dokumentų.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Tik nenorėčiau, kad kas nors suprastų, jog esu prieš strateginį valdymą. Anaiptol. Esu karščiausias fanas, vertęs studentams vadovėlį ir dėstęs. Tikrai karščiausias fanas. Bet palaukite, to, kas yra, kas Lietuvoje yra, šimtai strategijų… Atsiprašau, apie avių apsėklinimą turbūt kokią nors strategiją rasite. Čia yra pasišaipymas.
Atleiskite už didaktiškumą. Bet strategija yra, kaip padaryti kaitą, kaip padaryti ką nors, ko nebuvo, kas yra labai svarbu. Tai reiškia, mano personalas to nemoka, valstybės personalas to nemoka, tokių procesų mes neturime, organizacijos tam neprisitaikiusios. Tereikės organizacijas smarkiai keisti, bus pasipriešinimas, lindimas pro langus, piketai, streikai. Būtinai tai bus, jeigu neteisingai darysime, jeigu… Čia yra mokslas, kaip padaryti, kad taip nebūtų. Mes turime lindimus pro langus, nes tas mokslas niekam nerūpi šioje valstybėje. Tai yra vadovėliniai dalykai, dėstomi, pats dėsčiau.
Kai mes pakeisime, padarysime projektų hierarchiją, na, tvarka, bus didesnė tvarka. Bet nepaliesime kitų esminių, kompleksinių dalykų. Strateginis valdymas prasideda nuo tikslų, bet neužsibaigia, o mes ir užbaigiame, padedame tašką, o paskui viską, kiekvieną projektą pradedame vadinti strategija. Pasidaro betvarkė, pasidaro gėda. Studentai šaiposi, aš pats tai darydavau auditorijoje.
Mes dabar pagerinsime situaciją. Kolegos, jeigu mes norime rimtai, o aš matau, kad ministras lyg ir norėtų rimtai, tai pradėkime esminę diskusiją ir esmines reformas, valstybės valdymo reformas. Bet tada paaiškės, kad valstybės tarnyba trukdo, kad organizacijos nelanksčios ir mes neturime instrumentų jų keisti, kad procesai labai sunkiai keičiami, kad mes nemokame dirbti su pasipriešinimu ir kliūčių įveikimu, nes tikrai nemokame. Turime mokytis iš privataus sektoriaus, kuris (atsiprašau, baigėsi laikas) tai daro. Tai tada tikrai didelė diskusija. O jeigu taip darome, na, tai ką, man tada tik skauda širdį, nieko čia gero, labai naudingo nepadarysime, pagerinsite truputį.
PIRMININKĖ. Kadangi didelis kompleksinis klausimas, dar vieni motyvai prieš. Suteikiu žodį J. Liesiui. Prašom.
J. LIESYS (LSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Vis dėlto kyla tikrai daug klausimų dėl šio projekto. Aš manyčiau, baltoji knyga netenka prasmės ir nereikalinga. Čia dabar kiek priežiūros institucijų bus sukurta šiam reikalui, kiek darbo vietų, koks finansavimas. Finansų ministras apie tai kalbėjo, kad finansavimas turėtų būti skirtas. Užuot valdymo įstaigas arba struktūras mažinę, mes čia dabar didiname net be skaičiaus, nežinodami tikslaus skaičiaus, kiek gali būti priežiūros. Aš manyčiau, kad reikėtų susilaikyti šiuo klausimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, prašau balsuoti dėl pagrindinio Strateginio valdymo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4294.
Balsavo 81 Seimo narys: už – 65, prieš nėra, susilaikė 16. Taigi po pateikimo projektui Nr. XIIIP-4294 yra pritarta. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomi skiriami aštuoni Seimo komitetai: Aplinkos apsaugos, Audito, Biudžeto ir finansų, Ekonomikos, Europos reikalų, Nacionalinio saugumo ir gynybos, Sveikatos reikalų ir Švietimo ir mokslo.
Dabar, kolegos, dėl lydimųjų. Pritarę pagrindiniam mes laikomės principo, kad pritariame ir visam kompleksui lydimųjų įstatymų projektų, ir dėl kai kurių, kur darbotvarkėje yra įrašyta, kad į pagrindinį pretenduoja du komitetai, mes turėsime apsispręsti. Dėl daugumos yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas arba kitas šakinis komitetas.
Prašom, G. Burokienė – per šoninį mikrofoną. Ar jūs prisiimsite visus įstatymų projektus?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Gerbiama pirmininke, aš prašau gerbiamo Seimo pritarti, kad VVSK būtų pagrindinis komitetas, nes tikrai labai platus, labai daug lydimųjų aktų. Kad konsoliduotume, sužiūrėtume visus, būtų gerai, kad būtų vienas pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dar V. Ąžuolas per pagrindinį.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Aš tai norėčiau pasiūlyti nepridėti Audito komiteto prie visų projektų, nes dabar jis prie visų projektų yra pridėtas ir faktiškai išeina kaip perteklinis. Prie tam tikrų, suprasčiau, bet ne prie visų.
PIRMININKĖ. Gerai, kolegos. Dar R. Šarknickas per šoninį mikrofoną? Ar jūs kalbėsite, Robertai? Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš prašysiu kaip papildomo Kultūros komiteto, nes vienas iš jų yra Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo projektas. Tai kaip papildomo mes prašytume.
PIRMININKĖ. Įrašyti… Tai čia kuris darbotvarkės klausimas? Kuris lydimasis, galėtumėte patikslinti?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Nr. XIIIP-4310.
PIRMININKĖ. Darbotvarkės? Pagal darbotvarkę?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Numeris 2-6.17.
PIRMININKĖ. Du… Ne projekto man, o reikėtų darbotvarkės. 2-5.17?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Etninės kultūros, taip, 2-6.17, aš ir sakau. Penki jau? Gerai, tegul būna penki.
PIRMININKĖ. Etninės kultūros 2-5.17 yra Kultūros komitetas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Papildomas?
PIRMININKĖ. Taip, yra.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Gerai, dėkoju.
PIRMININKĖ. Dabar, kolegos… Dar per šoninį mikrofoną – K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Pirmininke, jeigu jūs čia norite įskaityti už visus tuos dokumentus mūsų balsavimą, tai tada įskaitykite tą pradinį. Aš nenoriu pritarti ir dėl kitų.
PIRMININKĖ. Jūs ne visiems lydimiesiems norite pritarti?
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš visiems nepritariu, dėl visko esu skeptiškas.
PIRMININKĖ. Tai tas pats balsavimas dėl viso komplekso. (Balsai salėje) Taip, dėl viso lydimųjų komplekso.
Per šoninį mikrofoną I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Aš norėčiau palaikyti tai, ką sakė ponia G. Burokienė, kad šiaip nėra labai gera mada, kai mes įstatymų paketus išdraskome po skirtingus komitetus, kai dėl vieno pagrindinis komitetas yra vienas, o dėl kito komitetas yra kitas ir išeina toks kryžminis, kai vieni laukia kitų išvadų, nors iš esmės pagrindinis įstatymas yra pagrindinis. Aš tikrai siūlyčiau Seimui dėl viso paketo paskirti vieną pagrindinį komitetą ir siūlyčiau kolegai Valiui labai neišgyventi dėl Audito komiteto, nes aš įstatymo projektą tikrai palaikau ir manau, kad bus geriau, jeigu visi komitetai svarstys kompleksą. Visą kompleksą. Kadangi tai yra vis dėlto strateginio planavimo dalykai, tai jau malonėkite pasitikėti Audito komitetu. Mes tikrai neturime jokio intereso šį įstatymo projektą kaip nors vilkinti. Bet pagrindinė mano pastaba buvo palaikyti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkę, nes jau patys esame ne kartą susidūrę, kad su tais paketų dalinimais patenkame kartais į labai nepatogias situacijas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos. Dar S. Jovaiša, prašom per šoninį.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke, ten yra dar ir sporto strategijos dalis, tai aš nežinau, kuris komitetas tada imsis būtent šito specifinio klausimo. Aš nesiūlyčiau Jaunimo ir sporto komisijos, nes dabar išgirdau gerbiamos kolegės I. Šimonytės nuomonę, tai gal neperimkime, nedraskykime po vieną projektėlį, bet…
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, dėl visų lydimųjų ir pagrindinio yra papildomi komitetai. Dėl pagrindinio, kaip sakiau, pagrindiniai yra aštuoni Seimo komitetai, dėl papildomų – pagal lydimąjį įstatymą eina komitetas. Jeigu konkrečiai dėl sporto, tai papildomi yra ir Audito, ir Švietimo ir mokslo. Taip pagal tai šakinis, kuris ir kuruoja, dėl sporto, kaip žinote, yra Švietimo ir sporto ministerija, taigi, viskas yra kuravimo zonoje, čia nematau problemos.
Kolegos, visų pirma mes turime sutarti, ar sutinkame su principu, pasiūlytu G. Burokienės ir pritartu I. Šimonytės, kad mums nereikėtų skirstyti pagal šakinius ir paskirti vieną Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą, jis būtų pagrindinis ir dėl pagrindinio įstatymo, ir visų lydimųjų, o toliau būtų papildomi komitetai, kaip siūloma darbotvarkėje.
Ir dar nori A. Širinskienė. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kolegos, tikrai labai keistai atrodys, jeigu saugų eismą pradės kuruoti kiti komitetai, kurie nedirba šitoje srityje ir nėra dirbę. Aš manau, mes tikrai visada viską apsvarstome laiku. Tie paketo dokumentai, teisės aktai, kurie yra paprastai Teisės ir teisėtvarkos komiteto sritis… Aš labai prašau mus paskirti kaip pagrindinį, o mes tikrai laiku spėsime, tuo labiau kad esame įpratę tris kartus per savaitę rinktis.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, neturiu kitos išeities, kaip siūlyti alternatyvų balsavimą. Visų pirma formuluoju: ar pritariate, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas būtų pagrindinis visam įstatymų kompleksui? Kas pritariate, balsuojate už, nepritariantys – prieš.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 81, prieš – 7. Taigi visam įstatymų kompleksui – ir baziniam, ir lydimiesiems – pagrindiniu komitetu tampa ir yra Seimo paskiriamas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
Kolegos, tie, kurie buvo įrašyti kaip alternatyva apsispręsti, tai bendru sutarimu mes pavedame jiems ir paliekame juos kaip papildomus. Tinka? Visiems įstatymų projektams.
Ir dar V. Ąžuolas. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Dėl papildomo klausimo 2-6.34 – Investicijų įstatymo – Biudžeto ir finansų komitetas, nes nėra šiuo metu.
PIRMININKĖ. Kuris būtų darbotvarkės punktas?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). 2-6.34 – Investicijų įstatymo straipsnių…
PIRMININKĖ. Projektas Nr. XIIIP-4327. Jūs norite, kad būtų…
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Papildomas.
PIRMININKĖ. Papildomas. Prašau, aš manau, niekas neprieštaraus. Dėl Investicijų įstatymo. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Projektas Nr. XIIIP-4327. Greta Audito komiteto papildomas bus Biudžeto ir finansų komitetas. Viskas, kolegos, išsprendėme. Viso komplekso svarstymas numatomas pavasario sesijoje.
17.09 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimo Nr. XI-2375 „Dėl nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4400 (pateikimas)
Keliaujame toliau pagal mūsų patvirtintą darbotvarkę. Imsimės darbotvarkės 2-8 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimo Nr. XI-2375 „Dėl nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4400. Pateiks aplinkos apsaugos ministras K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Strategijoje numatomi klimato kaitos švelninimo ir priskaitymo prie klimato kaitos tikslai ir uždaviniai iki 2030 metų ir indikatyvūs tikslai iki 2040 bei 2050 metų. Strategijoje siūloma suformuoti ilgalaikę Lietuvos klimato kaitos valdymo politikos viziją iki 2050 metų, pasiekti šalies ekonomikos klimato neutralumą, užtikrinti šalies ūkio sektorių ir ekosistemų atsparumą klimato kaitos keliamiems aplinkos pokyčiams ir taikant darnų finansavimą ir investavimą išplėtoti mažo anglies dioksido kiekio konkurencingą, socialiai teisingą ekonomiką, kuriant naujas žaliąsias darbo vietas, diegiant ekoinovatyvias technologijas, didinant energijos gamybos ir vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą visuose šalies ūkio sektoriuose. Tai apima energetiką, pramonę, transportą, žemės ūkį ir kitas.
Lietuvos klimato kaitos švelninimo politikos strateginis tikslas – užtikrinti darnų vystymąsi ir pasiekti, kad šalies ekonomika augtų sparčiai ir mažėtų išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos direktyvose numatytus reikalavimus, Lietuva iki 2030 metų kartu su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis turi 43 % sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje dalyvaujančiuose sektoriuose ir 9 % nedalyvaujančiuose sektoriuose, palyginti su 2005 metais, užtikrinant Lietuvai numatytus metinius šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo limitus.
Klimato kaitos švelninimo srityje numatyti indikatyvūs tikslai yra iki 2040 metų 70 % sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 1990 metais, o iki 2050 metų sumažinti 80 % ir 20 % padengti absorbentais iš žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriaus, taikant aplinkosaugos požiūriu saugias anglies dioksido sugavimo ir panaudojimo technologijas.
Lietuvos prisitaikymo prie klimato kaitos keliamų aplinkos pokyčių politikos strateginis tikslas yra sumažinti esamą ir numatyti galimą gamtinių ekosistemų ir šalies ūkio ekonomikos sektorių pažeidžiamumą ir sustiprinti gebėjimą prisitaikyti. Taip pat pažymėtina, kad strategijos tikslus ir uždavinius iki 2030 metų įgyvendinantis Nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas 2021–2030, patvirtintas Vyriausybės gruodžio 30 dieną protokoliniu sprendimu, yra pateiktas Europos Komisijai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūsų klausia D. Kreivys. Prašom.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Ministre, tikrai ši strategija yra suderinta su Paryžiaus…
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Nesigirdi.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Ačiū. Džiaugiuosi, kad ši strategija yra suderinta su Paryžiaus susitarimu ir taip pat su visų tiek Europos Sąjungos šalių, tiek Lietuvos prisiimtais įsipareigojimais, kurie atspindi Paryžiaus susitarimo tikslus. Bet atsitiko taip, kad Vyriausybė pirmiau gruodžio mėnesį patvirtino gana strateginį Klimato kaitos veiksmų planą, jis taip tyliai tyliai praėjo, net visuomenė turbūt apie jį daug nesužinojo, o dabar keičiate strategiją, nors pagal logiką turėjo būti atvirkščiai – pirmiausia strategija, tada Vyriausybėje – Klimato kaitos planas ir panašiai. Mes ką tiktai prieš tai diskusijoje diskutavome apie strateginius dokumentus, kokia tvarka jie turi būti ir panašiai.
Aš norėjau paklausti, kaip čia atsitiko, kad ministerija, praėjus ketveriems metams nuo Paryžiaus klimato kaitos susitarimo, iki šio laiko neturėjo strategijos?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Galiu tiktai pasakyti, kad tas darbas vyko ministerijoje ir tos diskusijos tikrai buvo ne kur nors ministerijos kabinetuose, o tikrai buvo plačios, buvo daugybė atvirų diskusijų formų, konferencijų, tikrai išdiskutuota su visuomene, ypač netgi ir su kiekvienu sektoriumi atskirai, gauta pasiūlymų. Jūs turbūt žinote, kad tiek pramonė, žemės ūkis, ypač daug kas susiję su ūkininkais ir žemdirbiais, jie turėjo ypač daug įvairių pastabų, abejonių ir baimių… Kalbant apie tai, kad buvo ta diskusija (kalbu apie jos platumą), tikrai buvo įsiklausyta į pasiūlymus ir rekomendacijas.
Dėl pastabos, kad galbūt turėjome anksčiau priimti strategiją, turėti, tai iš tiesų darbai, kurie vyko, ir paskutiniai Europos aplinkos ministrų tarybos sprendimai, tai pernai ir buvo tiktai bendra rezoliucija, kai buvo susitarta visų šalių. Kadangi nuo Paryžiaus susitarimo daugybė šalių dar turėjo tikrai įvairių abejonių, reikalavo tam tikrų išimčių, galbūt tam tikrų privilegijų, tam tikrų didesnių subsidijų, ta diskusija vyko tikrai gana ilgai ir tiktai praeitų metų, prisimename, turbūt antrame ar trečiame ketvirtyje buvo priimtas bendras susitarimas. Iš tiesų nuo to laiko mes turėjome integruoti į savo strategijas. Taip ta strategija atsirado čia.
PIRMININKĖ. Klausia V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Šiame projekte yra pateikti duomenys, kai kurios lentutės, 1990 metų ir 2019 metų palyginimai. Man kelia įtarimą duomenys dėl žemės ūkio išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų skaičiaus. Bendras balansas: 1990 metais žemės ūkio šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas sudarė 19 %. 2017 metais – jau 21 %. Padidėjo, kai nuo 1990 metų iki šių metų gyvulių skaičius sumažėjo kelis kartus. Pavyzdžiui, galvijų turėjome 1990 metais 3 mln., dabar turime 653 tūkst. Melžiamų karvių turėjome 1 mln. 200, dabar viso labo turime 256 tūkst., ir tos migruoja į Lenkiją. Migruos ir toliau, gal tik keliasdešimt liks. Kiaulių turėjome 3 mln., dabar turime 0,5 mln. Kaip čia išeina, kad žemės ūkio produkcijos gamyba sumažėjo kelis kartus, ypač gyvulininkystės, grūdų galbūt šiek tiek padidėjo, o šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas padidėjo, ir bendrame balanse padidėjo? Man niekaip… aš suprantu, kad Lietuvoje, ypač Seime, šie kolegos labai nekenčia žemės ūkio, bet kodėl? Vis tiek kažkokia logika turi būti.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Tikrai galiu atsakyti, nes yra tarptautinė skaičiavimo metodika. Jeigu mes apie gyvulių skaičių kalbame, tai nėra pagrindinė dedamoji dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Pagrindinis turbūt skirtumas atsirado dėl to, kad, palyginti ar su 1990, ar su 2005 metais, Lietuvoje gerokai išsiplėtė turbūt dirbamos žemės, ariamos, pievos tikrai masiškai buvo verčiamos ariamomis dirvomis, o jeigu dirva yra ariama, nėra daugiametė pieva, tada skaičiuojama kaip emisijos, nes tokia yra europinė metodika ir taip skaičiuojama visoje Europoje vieningai.
Kalbant apie gyvulius, tai tikrai nėra esminis faktorius. Šiuo atveju daugiausia pokyčių yra kalbant apie technologijas.
PIRMININKĖ. Klausia S. Gentvilas. (Šurmulys salėje)
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre… Nežinau, ar čia gerbiamas Viktoras replikuoja, ar aš klausiu? Gerbiamas ministre… (Balsai salėje) Gerbiamas Viktorai, galiu paklausti? Ačiū.
Gerbiamas ministre, D. Kreivys uždavė labai teisingą klausimą, kodėl nacionalinė strategija ateina po to, kai mes ką nors Europai įsipareigojame? Tai čia pirmas klausimas.
Antras klausimas. Jūs, aplinkos ministre, pasakykite, kaip mes galime tikėti šia strategija, kai aplinkosaugai 2020 metų biudžete skirta mažiausiai lėšų, tai yra papildomi 4 mln. visame biudžete? Negana to, Klimato kaitos specialusis fondas panaudojamas socialinėms reikmėms, ir jūs, kaip ministras, nubalsuojate, kad 18 mln. iš aplinkos taršos leidimų surinktų pinigų yra perskirstoma nuo šitų. Kaip galima tikėti šia strategija, kai specialiai surinktos lėšos iš teršiančių įmonių nueina visai kitiems – ar biurokratijai, ar socialinei nelygybei mažinti? Kaip galima tikėti šia strategija, kai jūs, ministre, darote antiįstatyminius veiksmus? Gal galite paaiškinti? Dvejus metus iš eilės Klimato kaitos fondas yra perskirstomas, jis nėra išnaudojamas, nes ministerija yra pernelyg biurokratizavusi procesą.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimus. Aš tiktai turbūt teisingumo dėlei turiu priminti, kad tos Vyriausybės, kai dauguma buvo liberalų, iš Klimato kaitos programos buvo spausdinami leidiniai, sąsiuviniai, knygos ir visa kita makulatūra. Tai turbūt yra dar blogiau nei pasiskolinti trumpam periodui ir po to grąžinti. Iš tiesų galbūt būkime teisingi iki galo, tie pinigai nėra pravalgomi arba kaip nors kitaip.
O dėl aplinkosaugai skirtų milijonų, tai galiu tik pasakyti ir turbūt galime pasidžiaugti kartu – yra pirmas kartas, kai bent šiek tiek finansavimas aplinkosaugai didėja. Per paskutiniuosius dešimt metų nė vieno bent panašaus didėjimo nebuvo, tai turbūt čia reikėtų labiau džiaugtis, o ne guostis. Tikiuosi, kad kitais metais, jeigu bus poreikis, mes tikrai galėsime kalbėti apie dar didesnius skaičius ir tai bus galbūt bendra iniciatyva, kaip ir šį kartą. Iš tiesų tai yra racionalus sprendimas, dėl kurio, manau, tikrai čia nereikia laužyti iečių, o reikia pasidžiaugti ir tikėti, kad ta sistema keisis, ir siūlyti tuos įrankius, kad ta sistema galėtų veikti ir funkcionuoti maksimaliai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia A. Anušauskas. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, įgyvendinus ir šiuos planus, ir europinius planus, klimato kaita kaip buvo, taip ir vyks, ir Grenlandijos ledynai, matyt, ir toliau tirps. Šiuo atveju mes šiek tiek ta leksika, kuri ateina iš Europos, apgaudinėjame save. Tie tikslai nebus pasiekti, jie gražūs, bet nebus pasiekti. Ir jūs puikiai žinote kodėl. Todėl, kad didelė dalis Europos įmonių Pietryčių Azijoje, kur nėra tokių įsipareigojimų, vysto savo gamybinę veiklą. Bet mano klausimas ne apie tai. Vis dėlto Lietuvos strateginis tikslas yra sinchronizacija su Europos tinklais, elektros gamybai ten taip pat naudojamas iškastinis kuras, nes nei saulės, nei vėjo gamyba neužtikrina tam tikrų dalykų. Kaip šiuo atveju, ar šie planai yra suderinti su Lietuvos kitais strateginiais tikslais, mano paminėtu?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega. Aš viliuosi, jūs nenorite pasakyti, kad tai, ką daro Lietuva ir visa Europa, yra bergždžias reikalas, tikiuosi, kad jūs esate toje pusėje, kad reikia siekti ir pradėti kiekvienam nuo savęs, ir ne tik žmogui, bet ir verslininkui kai kuriais atvejais. Tai ačiū už tą bendrą poziciją.
O kalbant apie atsinaujinančius išteklius, taip, yra didelis iššūkis ir yra tikrai pasirinkta kryptis į investicijas į atsinaujinančių išteklių, tiek saulės, tiek vėjo, plėtrą. Ir sinchronizacija, ką jūs minite, turbūt yra tiktai palaikymui ir siekis būti energetiškai nepriklausomiems, juolab kad ir ta pati kogeneracija, atsirandančios kogeneracinės elektrinės, kurios iki 5 % gamins elektros, tai vėl tam tikras nemažas postūmis, ir tas ūkių ir namų individualizavimas, netgi galimybė atsijungti nuo centrinės elektros sistemos ir kurti individualias, tapimas gaminančiu vartotoju – tai yra būtent tie žingsniai, tuo keliu einant tikrai galima pasiekti tuos rezultatus. Ir tie 2050 metai bent jau tam, mūsų skaičiavimais, yra realu. Nes jeigu pažiūrėtume, kas padaryta per šiuos trejus metus, tie, kas yra Energetikos komisijoje, kokie sprendimai buvo priimti Seime, kokie patrauklūs įrankiai gyventojams tapti gaminančiais vartotojais, galimybės verslui, tai manau, kad esame tikrai tame teisingame kelyje, kur tą potencialą turime išnaudoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Laikas, skirtas šiems klausimams, baigėsi.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Kolegos, prašom, balsuodami apsispręskite dėl teikiamo Seimo nutarimo projekto. Dėl motyvų niekas nepageidavo kalbėti.
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 67, prieš – 1, susilaikė 6. Po pateikimo yra pritarta. Ir per centrinį mikrofoną – V. Ąžuolas. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Siūlyčiau kaip papildomą komitetą Biudžeto ir finansų komitetą, nes šis projektas liečia ir finansus.
PIRMININKĖ. Jūs siūlote kaip papildomą?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, dėl šio klausimo kaip pagrindinis siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas, papildomi – Kaimo reikalų komitetas ir dabar siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Svarstymas pavasario sesijoje.
Gerbiami kolegos, laikas baigėsi, bet pratęsiame posėdį, iki baigsime šios dienos darbotvarkės klausimus. Nėra daug likę ir manau, kad mes tai gebėsime operatyviai sutvarkyti.
17.25 val.
Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei atlikti valstybinį auditą“ projektas Nr. XIIIP-4413 (pateikimas)
Imsimės kito klausimo – Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei atlikti valstybinį auditą“ projektas Nr. XIIIP-4413. Jį pateikia I. Šimonytė. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Nutarimo esmė yra labai paprasta. Valstybės kontrolė šiaip jau savarankiškai nustato savo metų auditų, kuriuos atlieka per tam tikrus metus, planą, tačiau Seimas gali kreiptis į Valstybės kontrolę ir paprašyti įtraukti tam tikrą klausimą į valstybinio audito planą, jeigu pati Valstybės kontrolė nėra to numačiusi.
Šiuo nutarimu yra siūloma, kad atsižvelgiant į tas nelaimes, ekologines nelaimes, su kuriomis teko susidurti pastaruoju metu, vis dėlto būtų vertingas Valstybės kontrolės, kaip išorės audito institucijos, vertinimas, kas aplinkosaugos sistemoje veikia netinkamai, tiek kalbant apie prevenciją, tiek kalbant apie kontrolę, tiek kalbant apie atsakomybę. Turėdamas tokio audito išvadas, taip pat ir vidinio audito, kurį, kaip suprantu, ketinama daryti, išvadas, parlamentas, kaip įstatymų leidėjas, galės priimti gerokai labiau informuotus sprendimus dėl įstatymo keitimo.
Tokia yra nutarimo esmė. Tiesiog pasiūlymas Valstybės kontrolei įtraukti šį auditą privaloma tvarka į savo darbo planą ir pateikti Seimui tokio audito išvadas, kurias jau paskui Seimas tam tikra tvarka svarstytų.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūsų nori klausti keletas Seimo narių. Pirmasis – S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiama ministre, buvusi ministre, bet kokiu atveju.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Buvusių nebūna… (Juokiasi)
S. GENTVILAS (LSF). Buvusių nebūna. Gerbiama Ingrida, iš tikrųjų pritarsiu projektui, bet Valstybės kontrolė nevertina politikų elgesio. Aš jūsų, kaip politikės, norėčiau paklausti dėl politikų elgesio.
Štai penktadienį buvo išvažiuojamasis Aplinkos apsaugos komiteto posėdis Klaipėdoje. Ministras, kuris yra komiteto narys, važiuoja į savo vienmandatę ir Klaipėdoje dar net nėra apsilankęs po šito skandalo. Šiandien, kai Prezidentas sukviečia didelį tarpinstitucinį pasitarimą, ministras sėdi čia, salėje, ir ignoruoja Prezidento kvietimą, nors reikėtų jo sektoriaus problemas spręsti. Aš suprantu, kad Valstybės kontrolė padarys savo darbą, bet iš esmės kada ateis politinis vertinimas, kad ministerija iš esmės neturi nei vizijos, nei perspektyvos, kaip tai tvarkyti?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš manau, kad kiekvienas klausimas turi būti vertinamas pagal jo vertinimo rėmus. Savaime suprantama, kad Valstybės kontrolės darbas nėra vertinti politikų darbą. Valstybės kontrolė aplinkosaugos auditą paskutinį kartą yra atlikusi 2012 metais, beje, vandens, vandens apsaugos nuo taršos. Bet čia būtų ir gera proga pasižiūrėti, o kas vis dėlto nebuvo įgyvendinta ir kodėl, kad šiandien turime tą situaciją, kokią turime. Manau, kad politikų politinės atsakomybės klausimas ir yra sprendžiamas politinės atsakomybės instrumentais ir, matyt, Valstybės kontrolės į šituos dalykus velti nei reikėtų, nei derėtų.
PIRMININKĖ. Klausia A. Gedvilienė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Gal daugiau pasisakymas negu klausimas. Aš noriu tiesiog atkreipti dėmesį, kad šiuo metu yra susidariusi tokia situacija, kad visuomenė visiškai nepasitiki aplinkosaugininkais, o aplinkosaugininkai teigia, kad jie neturi pakankamai svertų, kad galėtų atlikti tinkamai savo darbus. Todėl aš manau, kad atliktas auditas galėtų padėti tiek politikams priimti teisingus sprendimus ir įvertinti situaciją, kokia ji dabar yra, tiek atsakytų į tam tikrus klausimus, kurių pastaruoju metu viešojoje erdvėje yra tikrai daug. Todėl aš tiesiog kviečiu visus palaikyti iniciatyvą. Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Turbūt svarbu pažymėti, ko nepaminėjau pristatydama, kad paskutinis aplinkosaugos srities auditas buvo atliktas ganėtinai seniai ir tik vienos dalies, tai yra tiek, kiek tai yra susiję su vandens apsauga nuo taršos. O turėjome ir Alytaus situaciją. Manau, kad kompleksinis požiūris, kur vis dėlto trūksta įrankių, o kur trūksta kokių nors valdymo procesų ar kokių nors kitų dalykų, iš Valstybės kontrolės, kaip išorinio audito, tikrai nepakenktų.
PIRMININKĖ. Klausia A. Bilotaitė, bet jos salėje nėra. Taigi T. Tomilinas. Taip pat nėra. V. Rinkevičius. Prašom klausti.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū. Na, pati mintis gera, aš jai pritariu, bet man truputį kelia nerimą, ar sugebės Valstybės kontrolė tinkamai įvertinti aplinkos taršos prevencijos veiklos efektyvumą ir rezultatyvumą, ar turės specialistų. Aš suprantu, kad finansinius rodiklius ir taip toliau, bet čia pačios veiklos… Aš nežinau, ar Lietuvoje apskritai yra, gal yra vienas kitas specialistas, kuris sugebėtų tai padaryti kompetentingai. Kad Valstybės kontrolė turėtų tokių specialistų… Aš tikrai esu įsitikinęs, jie neturi. Ar tai bus kompetentinga ir atskleis tą tikrąją tiesą, kaip jums atrodo?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Gerbiamas Viktorai, aš tokį labai mandagų nusistebėjimą gal tik išreikšiu, nes viena iš Valstybės kontrolės darbo sričių yra veiklos auditas. Valstybės kontrolė atlieka veiklos auditą įvairiausiose srityse: ir sveikatos apsaugos, ir švietimo, ir taip pat aplinkosaugos, jau minėjau 2012 metais atliktą auditą, ir ekstremalių situacijų valdymo, ir kokių tik neatlieka. Komitetuose visus tuos auditus tikrai galite svarstyti. Juose labai dažnai būna labai vertingų įžvalgų. Jas mes, matyt, per skubėjimą ne visą laiką turime laiko tinkamai įvertinti ir tam neskiriame deramo dėmesio.
Net tais atvejais, kai Valstybės kontrolė neturi savų specialistų, tikrai gali pasitelkti išorės ekspertus. Ir metodai, kurie yra naudojami – ir apklausos, ir susitikimai su tos srities, tarkim, asociacijomis, ir iš valstybės institucijų informacijos rinkimas.
Valstybės kontrolė juk nepretenduoja į absoliučią tiesą, bet tam tikrus dalykus procesuose, kurie kliūva, kurie stringa, kurie galbūt vienas kitam prieštarauja, kurių mes užsisukę savo kasdienybėje dažnai net nematome, tikrai pastebi. Manau, tos įžvalgos būtų tikrai vertingos.
Jeigu Seimui šis klausimas yra svarbus, jis tikrai gali paprašyti Valstybės kontrolės, kaip pagrindinės Seimo pagalbinės institucijos, pagrindinio pagalbininko, tiesiog tokias įžvalgas taip pat pateikti, nes bus vidaus auditas koks nors, matyt, ministerijos atliekamas, bus kiti vertinimai. Visa tai sudėję į vieną krūvą, visus tuos pastebėjimus ir pastabas, mes tiesiog galėsime priimti kur kas kokybiškesnius įstatymus ten, kur reikės priimti įstatymus, o institucijos – pertvarkyti savo darbą ten, kur jį reikės pertvarkyti.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis klausia E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama kolege, ko gero, tai atrodo truputį kaip ir gaisro gesinimas. Kokia čia ta pagrindinė problema, nes ne vienoje tokioje sistemoje kaip aplinkosaugos pasitaiko tokių rimtų problemų, bet ir švietimo. Atrodo, mes reaguojame tik į pasekmes. Ar nematote, kad vis dėlto turėtų būti kokia nors sistema, galbūt ir politikai per mažai aktyvumo rodo vertindami tas grėsmes, ar neturėtų būti koks nors nuolatinis mechanizmas? Aš suprantu, kad Valstybės kontrolė nuolatos dirba, nuolatos ką nors randa ir žiūri, bet vis tiek, kai pasižiūri, dešimt metų nepastebėti tokie dalykai, ir niekas nepastebėjo, nei vietinė valdžia, nei vietiniai politikai, nei galbūt vykdomoji valdžia. Ar neturėtų būti sukurta kokia nors grėsmių vertinimo sistema, metodika, kai mes kartkartėmis diagnozuotume tas pagrindines problemas, ypač aplinkosaugos ir kitas? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš taip pasakyčiau atsakydama, kad, mano asmeniniu vertinimu, čia asmeninis vertinimas, tikrai mes, kaip parlamentas, neskiriame užtektinai dėmesio tam, ką Valstybės kontrolė nustato įvairiose srityse. Jeigu skirtume daugiau laiko būtent ataskaitoms nagrinėti ir problemoms spręsti, matytume turbūt daugiau tų problemų ir galimų sprendimo būdų. Bet aplinkosaugos galbūt šiuo atveju specifika yra ta, kad mes neturime kokios nors labai aktualios ataskaitos, kuri būtų gana išsami, apimanti visą sistemą ir tokį išsamų vertinimą. Turime tik tą 2012 metų ataskaitą dėl vandens taršos. Todėl toks auditas pats savaime galėtų būti vertingas. Švietimo ir sveikatos sistemos gana neseno laikotarpio auditų mes turime gana nemažai. Duok Dieve, bent dalį tų rekomendacijų kada nors artimiausiu metu įgyvendinti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiama pranešėja, jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai už, kalbės S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju konservatoriams, inicijavusiems šį Valstybės kontrolės neeilinį tyrimą, ir iš karto nusistebiu, kad ministras užsirašė kalbėti prieš. Gerbiamas ministre, jūs nebuvote penktadienį Klaipėdoje. Tyrimą atlikusi prokurorė, aš ją pabandysiu pacituoti, ką pasakė: „Kodėl prokuratūra užsiėmė šituo tyrimu? Dėl to, kad aplinkos apsaugos institucijos Klaipėdoje aplinkosaugos funkcijas vykdė formaliai.“ Negana to, prokurorė dar pridūrė, kad vien Klaipėdos apskrityje vykdoma dar papildomų dešimt ikiteisminių tyrimų dėl nenustatytos taršos pagal skundus iš gyventojų tiesiogiai prokuratūrai. Pasitikėjimas yra milžiniškas.
Ministre, jūs šiandien pasakote, kad pagrindiniu inspektoriumi, tai yra Aplinkos apsaugos departamento vadovu, nebepasitikite (matau, užsirašęs kalbėti prieš), kad išorinės institucijos patikrintų jūsų struktūrą. Tai reikėjo daryti jau po Alytaus gaisro, gerbiamas ministre. Jūs dar net Klaipėdoje nebuvęs. Jūs tiek pasitikite savo struktūros teisingu veikimu, kad, matyt, net nenorite įsileisti kitų. Ką tik prezidentūra… Pagrindinis Prezidento patarėjas kalba apie tai, kad iš esmės yra rizika, kad aplinkosaugoje ginama ne gamta, bet pažeidėjai. Reikėtų suklusti ir leisti atlikti išorinį tyrimą ir tai daryti visiškai išoriškai, o ne sakyti, kad dabar ministras, kuris nenumatė šitų prevencinių priemonių, viską ištirs ir nustatys kaltuosius. Ministre, pirma atvažiuokite į Klaipėdą.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš ir galimybė ministrui atsakyti. K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Tikrai nekalbėsiu prieš. Užsirašiau prieš tik dėl to, kad galėčiau pasakyti. Gerbiamas Simonai, šiandien ryte buvau susitikęs su „Grigeo“ vadovu, jis tik patvirtino faktą, kad puikiai jus pažįsta, daug bendravote ir daugiau turbūt tęsti nebereikia. Tai, ką jūs kalbate, yra visiškas jūsų melas ir turėsite, manau, atsakyti į tuos klausimus, kurie jums yra keliami. Turbūt yra kiti dalykai. O šiuo atveju tikrai kviečiu palaikyti, nes ta priemonė ir įrankis būtinas. Šiandien aptarėme tai ir su prezidentūra. Ačiū kolegoms už pasiūlymą. Tikrai siūlau tam pritarti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, prašau balsuoti dėl teikiamo Seimo nutarimo projekto Nr. XIIIP-4413 po pateikimo.
Balsavo 81 Seimo narys ir visi balsavote už. Taigi siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas. Tinka? Taip. Dabar dėl papildomo. Matyt, kolega A. Stančikas nori būti papildomas?
A. STANČIKAS (LVŽSF). Ne, ne dėl komiteto. Iš tikrųjų aš tik repliką po balsavimo dėl jaunesniojo Gentvilo. Šiaip, aš manau, jūs esate iš Klaipėdos krašto. Labai daug kritikos dėl ministro – nebuvo, nematė. O ką jūs padarėte, kad ten būtų tvarka, švaru, gražu ir visa kita? (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, gal aš paskui duosiu atsakyti. Noriu pabaigti procedūrą. Prašom iš karto, Simonai.
S. GENTVILAS (LSF). Pirmiausia replika ministrui. Ministre, susitikinėsiu visada su verslininkais, kurie kuria Lietuvą, bet už jų kontrolę yra atsakinga Aplinkos ministerija.
Dabar, gerbiamas Stančikai, kai kokiame Kelmės rajone dvokia kiaulių ūkis, iš tikrųjų ne meras kaltas, kai visiems aišku, iš kur eina dvokas. Tai yra Aplinkos apsaugos departamentas, kuris nustato ir turi teisę įeiti į įmonių teritoriją, nustatyti technologijas, kuriomis… Tikrai aš didžiuojuosi tuo, kad esu iš Klaipėdos, bet šiandien čia yra aplinkosaugininkų fiasko. Nekiškite savivaldybių, nes kiekvienas regioninis meras, kuris turi savo regione fermą, ūkį ar dar ką nors, tikrai ne jis kontroliuoja technologinį procesą, o tai daro aplinkosaugininkai.
PIRMININKĖ. Gerai, kolegos, pasiaiškinome. Papildomo komiteto nėra. Siūloma svarstymo data sausio 23-ioji, kadangi pratęsime sesiją.
17.40 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. XIII-2426 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4419 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas, taip pat Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4419. Kviečiu L. Matkevičienę jį pateikti. (Šurmulys salėje) Mes pratęsėme, gerbiamas Eugenijau. (Balsai salėje) Nedezorganizuokite Seimo darbo! Ir prašom pirštu nerodyti į pirmininkę. Prašom.
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, aš prašau, kad rudens sesijos darbų programą mes papildytume dviem įstatymų pakeitimo įstatymų projektais – tai Odontologijos praktikos įstatymo projektu Nr. XIIIP-4404 ir Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4405.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Valstiečiai viską uždraudžia, tai ką čia dabar odontologams uždrausite?
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Aš pristatysiu, aš dabar tiesiog prašau, kad įtrauktumėte į programą.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, po pateikimo bendru sutarimu galime pritarti? (Balsai salėje) Dėkoju. Svarstymas. Ar bus kalbančių? Nėra. Ar po svarstymo bendru sutarimu galime pritarti? Dėkoju.
Ir priėmimas. Dėl motyvų niekas nenori kalbėti? Prašau balsuoti. Balsuojame dėl Seimo nutarimo. Projektas Nr. XIIIP-4419.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 71, prieš – 1, susilaikė 4. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-4419) yra priimtas.
17.42 val.
Odontologijos praktikos įstatymo Nr. I-1246 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4404, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4405 (pateikimas)
Pagal šį priimtą nutarimą mes į rudens sesijos darbų programą įtraukėme du lydimuosius projektus, tai yra Odontologijos praktikos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4404 ir Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4405, juos ir pateiks mums L. Matkevičienė. Prašom.
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Ačiū. Odontologų rengimo studijų programa apima, kaip žinote, tiek teorinį, tiek praktinį studentų rengimą, kuris suteikia baigusiems šias studijas praktinių įgūdžių, jeigu ateini savarankiškai dirbti praktinį darbą gydyti pacientus, Odontologijos ikidiplominės studijos yra vykdomos Lietuvos sveikatos mokslų Odontologijos fakultete ir Vilniaus universiteto Medicinos fakultete.
Įvertinus Europos Sąjungos šalių narių praktiką, vidutiniškai apie 50 % odontologų rengimo studijų programų sudaro praktinių studento įgūdžių dalis. Šis mokymas vykdomas dviem etapais. Pirmajame studentams yra ugdomi praktiniai įgūdžiai klinikinę aplinką imituojančiose simuliatorių klasėse, vadovaujant licencijuotiems gydytojams odontologams, tai yra dėstytojams. Toks mokymo modelis buvo naudotas Lietuvoje dar iki 1990 metų ir po to, jau šiais nepriklausomybės atkūrimo laikais.
Tačiau pagal galiojančius teisės aktus Lietuvoje toks studentų rengimas nėra teisėtas, nes studentas, net ir prižiūrimas dėstytojo, neturi teisės pats tiesiogiai atlikti jokių gydomųjų veiksmų. Ir tam, kad universitetai galėtų teisėtai vykdyti ikidiplominių odontologijos studijų programas, būtina keisti Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymą bei Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą, nes juose nėra reglamentuota odontologijos studijų krypties studentų galimybė dalyvauti ir teikti licencijuoto specialisto prižiūrimiems sveikatos priežiūros paslaugas, kai vyksta praktinis šių paslaugų teikimo mokymas studijų programos ribose. Taip pat būtina nustatyti pacientų dalyvavimą mokymo procese. Taigi tiek.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Pirmas jūsų klausia S. Tumėnas. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiama kolege, ačiū už reikalingą pataisą, jos pristatymą. O kolegai K. Masiuliui norėjau pasakyti, kad, atvirkščiai – šį kartą valstiečiai nedraudžia, tiesiog nori pataisyti, kas nebuvo daryta iki 1990 metų. Studentų praktika šios srities nesikeitė, lygiai tas pats, kas buvo iki 1990 metų, taip ir dabar. Sunku suvokti ir ar jūs galėtumėte paaiškinti, kaip taip atsitiko, kad studentams skirta 50 % praktikos, o jie faktiškai neprileidžiami prie paciento. Ir ar galite išvardinti, kas tie dalykai, kurie buvo neteisėti? Faktiškai viskas buvo neteisėta, kaip čia taip atsitiko, kad visiškai…
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Nuo trečio kurso, kaip žinote, odontologijos studijų studentai faktiškai dirba simuliacinėse klasėse. Ir iki šiol tiesiog nebuvo to reikalavimo. Kreipėsi universitetai, kad nuo trečio kurso studentas galėtų (prižiūrimas dėstytojo) atlikti, tarkime, regioninę nejautrą, galėtų prisiliesti prie dantų kanalų, gal net ir kaip prie tokių lengvų chirurginių manipuliacijų… Nuo trečio kurso palaipsniui iki šešto kurso jis dabar tiesiog dirbs su pacientu ir turės tokią teisę. Iki šiol jie neturėjo tokios teisės, deja.
PIRMININKĖ. Klausia A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiama kolega, paskui kalbėdamas dėl įstatymo projekto pasakysiu, kad jūs ne visai teisi, kad jie tokios teisės neturėjo. Tuo labiau paskaitykite Teisės departamento išvadą ir jums bus aišku, kad jie ir dabar turi tokią teisę.
Bet noriu paklausti, vakar lankiausi Pakruojo rajono keliuose medicinos punktuose. Dviejose ambulatorijose situacija yra tokia: vienoje ambulatorijoje stovi puiki odontologinė įranga, gydytojas atvažiuoja du kartus per savaitę, rodos, po tris valandas, į kitą ambulatoriją visai neatvažiuoja. Kaip sakė gydytojai ir sesutės, žmonių dantų būklės situacija kaime tragiška, žmonėms reikia važiuoti po 20 kilometrų, registruotis ir panašiai. Sveikatos apsaugos ministerijai nusispjauti, kas vyksta regionuose, ji toliau teigia, kad medikai regionuose dirba nekvalifikuotai, nekokybiškai, ir jokių priemonių nesiima. Gal šis įstatymo projektas iš esmės yra tam tikras etapinis kompetencijos įgyvendinimas? Kaip jūs manote, gal šis jūsų pasiūlytas įstatymo projektas bent šiek tiek spręstų tą problemą ir leistų elementariausias procedūras atlikti gydytojams odontologams rezidentams, išėjusiems tos srities studijas?
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Kaip aš ir minėjau, prižiūrint dėstytojui, kodėl gi ne. Galėtų atlikti tas paslaugas ir tuose jūsų minėtuose.
PIRMININKĖ. Klausia K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Jeigu taip buvo, kad nebuvo galima, man keista. Aš prisimenu Sveikatos universitete Kaune (tada dar Medicinos universitete, klinikose) pats mačiau, man ne studentė taisė, ne studentai taisė, bet gydytoja. Bet studentai nemokamai taisydavo tiems, kurie neturi pinigų, tai jie tada nelegaliai viską darydavo? Ten dėstytojas prižiūrėdavo, bet tas veiksmas, aš galvoju, ir dabar vyksta. Jeigu reikia įteisinti, tai tikrai sveikintina. Ačiū.
PIRMININKĖ. Atsakymo nėra. V. Juozapaitis baigia klausimus.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Taip, aš tik norėjau pasitikslinti: ar iki šiol buvo neteisėta ir vykdoma tokia veikla, ar nebuvo vykdoma tokia veikla? Nes aš turiu pavyzdžių ir esu matęs savo akimis, kai dar nebaigę studijų odontologai vykdo tokią veiklą ir vykdo ne kur nors, o socialinės globos namuose. Ar tai reiškia, kad tai buvo visiškai neteisėta ir iš tikrųjų turi būti kažkaip baudžiama?
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Taip, ta veikla buvo vykdoma, tačiau dabar mes galbūt atidžiau įsiskaitėme į Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą, kad tokio sutikimo, sutikimo tokia forma nėra parašyta, kad odontologai studentai gali teikti tokią paslaugą. Sveikatos priežiūros įstaigose – taip, gali teikti, tačiau nėra tos formuluotės, kad studentai odontologai gali teikti. Todėl čia būtent ir reikia tos įstatymo pataisos. Studentai nuo trečio kurso… kaip minėjau, kad tas studentas nuo trečio kurso gali prieiti prie kėdės ir jau gali mokytis, atlikti, tarkime, regioninę nejautrą. Kaip jis gali išmokti, nepriėjęs prie kėdės?
PIRMININKĖ. Dėkojame. Motyvai už – A. Matulas. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama kolege, ačiū už tikrai gerą įstatymo projektą. Aš manau, viena iš pagrindinių šios daugumos bėdų ta, kad faktiškai pristatydami vos ne kas antrą įstatymo projektą jūs visada teigiate – iki jūsų nieko nebuvo. Niekas nieko nedarė. Bet, kolegos, kai baigsis jūsų kadencija, apie jus taip šnekės, nes sveikatos sistemoje daugybė dalykų nepadaryta arba situacija pasikeitusi tik į blogąją pusę. Tas mano pavyzdys dėl odontologų, dėl medikų trūkumo, dėl apleidžiamų ambulatorijų. Kaip jūs įsivaizduojate, kam reikalingas optimizavimas stacionarių įstaigų tinklo ir kokias pasekmes ji sukels, jei iš esmės neveikia, gydytojai neprieinami, šeimos gydytojai sunkiai prieinami regionuose? Aš dirbau vyriausiuoju gydytoju. Pasvalio rajono kiekvienoje iš 11 ambulatorijų dirbo šeimos gydytojas. Šiandien vienas gydytojas aptarnauja tris ambulatorijas. Bėga žmonės, nes jūs vykdote tokią politiką, kad ten žmonės nereikalingi, ne tokia kvalifikacija. Civilizuotos valstybės remia, nustato kriterijus, kas kurioje vietoje turėtų dirbti, kokie gydytojai konsultantai, ir remia tokių gydytojų darbą, pasiskirstymą mokėdami priedus. Tai yra civilizuotos valstybės principas. Savivaldybės siūlo ir butus, ir kitus dalykus, o gydytojai nevažiuoja. Todėl turi būti vykdoma valstybės politika. Šiandien tos valstybės politikos nėra. Svarbu Kaunas, svarbu Kauno klinikos. Šiandien rezidentų po tūkstantį dviejose didelėse universitetinėse ligoninėse. Kalbi su gydytojais jaunaisiais rezidentais: mes prašome leisti kai kuriuos ciklus atlikti periferijoje, apskričių ligoninėse, neleidžia, nes mokslininkams… vadovams mokami didžiuliai priedai ir jie, žinote, nesutinka. Todėl, gerbiama kolege, jie ir neprieina prie to paciento.
PIRMININKĖ. Kolega, laikas!
A. MATULAS (TS-LKDF). Baigiu jau. Ir rezidentais dirbdami jie negauna, jie stovi už nugaros ir stebi arba laiko šaukštus operacijos metu. Todėl jūsų projektas yra sveikintinas, galbūt šiek tiek tą situaciją išspręs. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, prašome balsuoti dėl siūlomų įstatymų projektų Nr. XIIIP-4404 ir Nr. XIIIP-4405 po pateikimo.
Balsavo 76 Seimo nariai ir visi balsavo už, prieš ir susilaikiusių nėra. Taigi po pateikimo yra pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas, papildomų nėra. Svarstymas – pavasario sesijoje. (Balsas salėje)
Per centrinį mikrofoną – S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, man atrodo, šis pristatymas liudija, kad teorija ir praktika dažnai nesišneka tarpusavyje. Ar nereikėtų Švietimo ir mokslo komiteto? Čia reiktų, kad ir Švietimo ministerija įsitrauktų. Dabar akivaizdu, kad nėra susikalbėjimo, kai praktika neatitinka teorijos ir taip toliau. Čia yra…
PIRMININKĖ. Jūs manote, kad papildomas turėtų būti Švietimo ir mokslo komitetas?
S. TUMĖNAS (LVŽSF). …tiesiogiai susiję su studijų procesu.
PIRMININKĖ. Kolegos ne prieš, kad papildomas būtų Švietimo ir mokslo komitetas? Gerai, pritariame bendru sutarimu. Papildomas – Švietimo ir mokslo komitetas.
Ir dar per šoninį mikrofoną – V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Aš dėl Švietimo ir mokslo komiteto. Būdamas komiteto pirmininko pavaduotoju leidžiu sau paprašyti neskirti šio komiteto, nes čia labiau yra Sveikatos reikalų komiteto, tikrai bus perteklinis. Baigsis tuo, kaip šiandien baigėsi su Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu. Aš manau, kad čia yra toks techninis klausimas, dėl kurio Švietimo komitete mes tikrai neturėsime nei galimybių, nei kompetencijos spręsti apie tai, kiek odontologai gali krapštytis žmonių burnose.
PIRMININKĖ. Kolegos, nuomonės išsiskyrė. Prašom balsuoti, ar skirti kaip papildomą, tai yra pritarti S. Tumėno siūlymui, kad kaip papildomas būtų skiriamas Švietimo ir mokslo komitetas. Prašom balsuoti, ar skirti kaip papildomą Švietimo ir mokslo komitetą.
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 27, prieš – 15, susilaikė 30. Taigi nėra pritarta, gerbiamas Stasy, jūsų siūlymui.
17.56 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 5 straipsnio papildymo, 14, 21, 29, 34, 36, 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3794 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Švietimo įstatymo 5 straipsnio papildymo, 14, 21, 29, 34, 36, 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3794. Pateikti kviečiu J. Džiugelį. Prašom.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Sveiki, gerbiami kolegos. Tikriausiai niekas nesiginčys, kad švietimas privalo tapti prioritetine šalies kryptimi. Jau kuris laikas apie tai kalbame, tačiau visi puikiai suprantame, kad tai dar toli gražu nėra pasiekta. Šį faktą puikiai iliustruoja rengiamas partijų susitarimas dėl švietimo, kuriame taip pat kalbame ir apie siekį naikinti diskriminuojančią Švietimo įstatymo nuostatą, leidžiančią rūšiuoti vaikus. Nemanau, kad reikalauti formalaus susitarimo pasirašymo… juolab kad mano iniciatyva Seime jau prieš metus šia tema buvo pradėtos diskusijos su švietimo srities specialistais ir kitais ekspertais. Buvo rengiami pasitarimai ir konferencijos, atsižvelgta ir į profesionalų įžvalgas.
Šis įstatymo pakeitimo projektas buvo aptartas ir prezidentūroje, ir įregistruotas Seime. Jo tikslas ir yra pakeisti diskriminuojančias dabar galiojančio įstatymo nuostatas ir suteikti visiems vaikams galimybę mokytis bei įgyti išsilavinimą pagal savo gebėjimus. Pabrėšiu, kad šis įstatymo pakeitimo projektas aktualus ne tik vaikams su negalia. Problemų kyla ir sunkiau besiverčiančių šeimų atžaloms, nedidelių miestelių ugdymo įstaigų auklėtiniams, kurie negauna tinkamos pagalbos. Jis lygiai taip pat liečia ir nepaprastai gabius vaikus, kurių gabumams vystyti reikia ypatingo ugdytojų dėmesio.
Kitas ne mažiau svarbus aspektas – auganti visuomenės nelygybė, kurią nuolat, taip pat ir praėjusiais metais, savo rekomendacijose, skirtose Lietuvai, ypatingai akcentavo įvairios tarptautinės organizacijos. Viena iš tos augančios visuomenės nelygybės priežasčių – prasta, pasenusi švietimo sistema, kuri neatliepia šiuolaikiškos visuomenės poreikių. Prisidengiant dabar galiojančia Švietimo įstatymo nuostata, mokyklų vadovams paliekama galimybė rūšiuoti vaikus į patogius ir nepatogius. Dažnai nepatogūs vaikai siuntinėjami iš vienos mokyklos į kitą, kol galiausiai atsiduria specializuotose mokyklose, kurios negali užtikrinti aukštesnių mokslo pasiekimų. Šiuo metu specialiose ugdymo įstaigose mokosi daugiau nei 40 %, kolegos, 40 % specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų.
Su siaubu turime pripažinti, kad bėgant metams, keičiantis visuomenei, bendravimui tampant atviresniam šis skaičius nemažėja. Situaciją gali pakeisti progresyvi įtraukiojo švietimo sistema, kurią jau dešimtmečius yra įdiegusios pažangiausios Europos šalys. Daugiau nei dešimtmetį apie šią sistemą diskutuoja ir Lietuva, tačiau viskas baigiasi tik specialistų įžvalgomis. Manau, metas imtis ir konkrečių veiksmų.
Taigi mūsų su kolegomis registruotame Švietimo įstatymo pakeitimo projekte siūloma įtvirtinti įtraukiojo švietimo principais paremtas nuostatas, kuriomis vadovaujantis specialiųjų poreikių turintiems vaikams ugdymo įstaigose būtų suteikta reikalinga pagalba. Tai ir papildomi mokytojai, pagalbos specialistai, mokinių asistentai ir kitos priemonės, padėsiančios specialiųjų poreikių turintiems vaikams įveikti sunkumus.
Taip pat labai svarbus dalykas – siūlome įstatyme naikinti diskriminuojančią nuostatą, kuria vadovaudamasi mokykla, negalinti užtikrinti mokiniui, kuris mokosi pagal privalomąją švietimo programą, psichologinės, specialiosios pedagoginės, specialiosios ar socialinės pedagoginės pagalbos, turi teisę nepriimti vaiko į ugdymo įstaigą.
Kalbėdami apie įtraukųjį švietimą, neturėtume apsiriboti tik Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atsakomybe. Norint, kad šis įstatymas būtų veiksmingas, būtina parengti pagalbos priemonių planą, o tam reikalingas ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsitraukimas.
Tikiu, kad šis įstatymo projektas sulauks jūsų palaikymo pateikimo stadijoje ir drauge galėsime pradėti kurti palankesnę ir visus vaikus įtraukiančią švietimo sistemą. Taigi prašau, kad svarstymo stadijoje kaip pagrindinis komitetas būtų Švietimo ir mokslo komitetas, o papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Maloniai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkojame, kolega, už pateikimą. Jūsų klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų turbūt niekas neabejoja, kad vis dėlto ugdymas turi būti suteikiamas visiems vienodas ir ypač dėmesio verti asmenys su specialiaisiais poreikiais, nes jie turbūt daugiausia kenčia dėl švietimo neprieinamumo. Iš tikrųjų, ko gero, reikėtų pamažu atsisakyti ir galbūt didelės koncentracijos su tam tikrais specialiaisiais poreikiais. Tačiau vėlgi realijos turbūt šiek tiek kitokios, nes ir dabar, žinome, švietimo sistemoje trūksta specialistų. Vis dėlto ypač asmenys su specialiaisiais poreikiais kaip niekas kitas reikalauja profesinio požiūrio, nes bet kokiems specialistams, išmanantiems galbūt tik tam tikrus dalykus, turbūt būtų sudėtinga dirbti, tarkim, su asmenimis, turinčiais klausos negalią arba regos negalią, o kai kuriais atvejais netgi galbūt turinčiais ir tam tikrą kalbos negalią, su jais dirba logopedai.
Ar nemanote, kad vis dėlto bent pradžioje savivaldybėms būtų galima leisti sudaryti sąlygas padidinti prieinamumą tam tikrose mokyklose, o ne spręsti problemą globaliai visose mokyklose iškart, nes tam, kaip aš sakiau, nei resursų yra, nei yra per daug specialistų? Ačiū.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Gerbiamas kolega, iš tiesų ši priemonė yra numatyta ir rengiamame, kaip minėjau, susitarime tarp partijų. Aš manau, kad turėtų būti parengtas nuodugnus priemonių planas, kuris taip pat atlieptų ir mokykloms, kurios šiuo metu negali pasirūpinti tokių vaikų ugdymo kokybe, pagalbą. Be abejo, procesas yra ilgalaikis, bet mes jau daugiau negu dešimtmetį diskutuojame būtent apie įtraukųjį švietimą Lietuvoje. Aš manau, kad mes turėtume pereiti prie realesnių veiksmų, kai įstatymo leidėjai įsigilintų į įtraukiojo švietimo esmę ir prasmę. Todėl kviesčiau pritarti po pateikimo, kad, kaip minėjau, tos diskusijos būtų perkeltos į politinį lygmenį.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolegos. Gerbiami kolegos, kviečiu balsuoti dėl Švietimo įstatymo pakeitimo. (Balsai salėje) Dėl motyvų dar nori. E. Pupinis – už. Ar kalbėsite?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš dėl to, kad nesusidarytų įvaizdis, kad aš prieš, nes esu pateikęs ir siūlymus. Iš tikrųjų pritariu, tikrai reikalinga diskusija. Aišku, tikėkimės, kad ir Savivaldybių asociacija įsitrauks į šią diskusiją, ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, nes, kaip ir minėjau, tai yra ne tik materialinių resursų klausimas, bet ir specialistų klausimas, nes iš tikrųjų jų trūksta, bet tai susiję ir su materialine situacija. Manau, tikrai svarbus klausimas, reikia jį svarstyti, bet siūlau ir pritarti po pateikimo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, prašom balsuoti dėl teikiamo Švietimo įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3724 po pateikimo.
Balsavo 66 Seimo nariai: už – 56, prieš nėra, susilaikė 10. Taigi po pateikimo yra pritarta. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Švietimo ir mokslo komitetas, kaip papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ir svarstymo data – pavasario sesija.
Gerbiami kolegos, imsimės baigiamųjų rezervinių. Dar per šoninį mikrofoną – V. Ąžuolas. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Kadangi tam reikia daug finansinių išteklių, kaip papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Ir paprašyti Vyriausybės išvados dėl šito.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, galime pritarti siūlymui? Dėkoju.
Prašoma Vyriausybės išvados ir kaip papildomo greta Socialinių reikalų ir darbo komiteto – Biudžeto ir finansų komiteto.
18.07 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. XIIIP-2717 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos pratęsimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4422(2) (pateikimas ir svarstymas)
Imsimės, gerbiamieji, rezervinių klausimų. Manyčiau, kad jie labai operatyviai bus čia išspręsti. Kviečiu Seimo Pirmininką pateikti Seimo nutarimo dėl rudens sesijos pratęsimo pakeitimo projektą Nr. XIIIP-4422(2). Prašom, Pirmininke.
V. PRANCKIETIS. Siūlymas yra labai paprastas – pratęsti Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesiją iki 2020 m. vasario 4 d.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti trys Seimo nariai. Pirmasis – J. Sabatauskas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamas Pirmininke, norėčiau paklausti, kokie gi tie neatidėliotini darbai, kad reikia pratęsti Seimo rudens sesiją, kai buvo gruodžio mėnesį kalbama, kad pakaks ir sausio 14 dienos posėdžio. Vakar mes darėme neeilinį posėdį ir šiandien paaiškėja, kad dar reikia pratęsti. Ar vėl mes sulauksime pateikimų per Seimo sesijos pratęsimą, kas, mano manymu, neleistina, nes jeigu mes norime užbaigti rudens sesijos darbus, turėtų būti tik, geriausiu atveju, priėmimai. (Balsai salėje)
V. PRANCKIETIS. Viskas? Pateikimų taip pat sulauksime, bet pateikimų laukia projektai, registruoti, pavyzdžiui, spalio mėnesį, lapkričio mėnesį. Jie tiesiog nebuvo nešami ir nebuvo svarstomi, nes buvo pereita prie biudžeto ir tada buvo susilaikyta nuo tų projektų, kurie nebūtini buvo tuo metu. Bet šiaip diskusija dėl aplinkos apsaugos turbūt būtų laiku ir šiandien patvirtinta, pasiūlyta Audito komiteto atlikti auditą toje srityje taip pat. Tie klausimai susiję ir diskusija bus nemaža, ministras pateiks savo per metus atliktus darbus, o toliau yra daug priėmimų, kurie yra ir šiandien pasvarstyti, ir anksčiau pasvarstyti, ir yra tų, kurių svarstymas yra įvykęs lapkričio mėnesį ir po to palikta vien dėl to, kad buvo biudžeto svarstymai. Taigi buvo tokių susijusių klausimų. Daug yra nebaigtų darbų. Ir jeigu pratęsime sesiją, tada galėsiu pateikti posėdžių darbų programą.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas Pirmininke, šiandien Seniūnų sueigoje kaip tik klausiau dėl datų, tai pasakėte 23–28 dienomis. Kodėl atsiranda vasario 4 diena? Iš tikrųjų ar nesuspėsime per 23 ir 28 dienas? O kada vis dėlto giedosime himną?
V. PRANCKIETIS. Jeigu suspėsime giedoti himną 28 dieną, tai giedosime 28 dieną.
PIRMININKĖ. Ir E. Zingeris.
V. PRANCKIETIS. Himną giedoti visada galima.
PIRMININKĖ. Prašom.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, kadangi jūs jau atsakėte, kad galime giedoti 28 dieną, jeigu jūs tai dabar patvirtintumėte, būtų labai gerai.
V. PRANCKIETIS. Patvirtinti turėtų Seimas, bet mūsų laukia dar vienas klausimas, tai yra ministro klausimas. Matyt, po Prezidento apsisprendimo, sutarimo su Vyriausybe vis dėlto mes turėsime paskirti ministrą. Taigi pasiliekame tokį rezervo laiką.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Motyvai prieš – J. Sabatauskas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Iš tiesų Seimo Pirmininkas tikrai keičia nuomonę, tą, kurią buvo išsakęs gruodžio mėnesį. Aš manau, kad tikrai nėra jokio poreikio daryti sesijos pratęsimą. Aš taip suprantu, kad valdantieji ruošiasi vėl iš naujo svarstyti Seimo rinkimų kartelės pakeitimą, tą jau suskubo kai kas registruoti. (Balsai salėje) Taip, matau. Iš tiesų, mano manymu, nėra tikrai jokio poreikio, mes galime… Tiesiog reikia geriau planuoti laiką, gerbiamieji. Negaišti laiko niekams, pavyzdžiui, kaip Kliento dienai. O svarstyti tikrai rimtus įstatymų projektus.
PIRMININKĖ. Kalba palaikantis A. Vinkus. Prašom.
A. VINKUS (LSDDF). Aš noriu tik pasakyti, gerbiamas Seimo Pirmininke, labai ačiū už labai konkretų dalykišką pasiūlymą, be jokių išvedžiojimų. Džiaugiamės, kad tokia data bus pratęsta sesija.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, prašom po pateikimo balsuodami apsispręsti, ar pritariate teikiamam Seimo nutarimo projektui pratęsti rudens sesiją.
Balsavo 62 Seimo nariai: už – 43, prieš – 6, susilaikė 13. Po pateikimo Seimo nutarimo projektui yra pritarta.
Svarstymas. Nėra norinčių. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Per šoninį mikrofoną V. Juozapaitis dėl vedimo tvarkos. Jūs ką čia dabar?
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Aš gavau frakcijos pavedimą paprašyti frakcijos vardu pertraukos iki kito posėdžio šiuo klausimu.
PIRMININKĖ. Teisėtas prašymas. Kolegos, prašom balsuoti, ar pritariame prašymui padaryti pertrauką iki kito posėdžio? Prašom balsuoti.
Užtenka ar neužtenka? Gerbiami kolegos, užtenka. Aš siūlau pasitarti, gal tiesiog, gerbiamieji kolegos, galime dar balsuoti. Prašom, per šoninį mikrofoną Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, aš suprantu jūsų humoro jausmą. Jūs patys kalbėjote apie atsakomybę, apie būtinybę svarstyti tuos įstatymų projektus, ypač susijusius su tarša, jų iš tikrųjų reikia. Žinote, galbūt reikės ir ministro priesaikos, ir taip toliau, ir taip toliau. (Balsai salėje) Noras atostogauti kai kurių kolegų ir išvykti kuo greičiau iš Lietuvos suprantamas, bet galbūt mes laikykimės.
O kita vertus, balsavimo rezultatas yra, jūs nieko neišgąsdinote. Posėdis vis tiek bus, neeilinė sesija nedelsiant bus, parašai surinkti. Taigi, planuokite laiką atvykti į neeilinę sesiją ir dirbsime tada. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos…
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gerbiama…
PIRMININKĖ. Tuoj, gerbiamas Gabrieliau Landsbergi. Aš manau, kad patikrinote daugumą, bet galbūt teisingai, raskime protingą kompromisą, nes vis tiek Seimo posėdis gali būti sušauktas. Prašom, Gabrieliau.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Išties, ponia Rima, jūs pati puikiai suprantate, kad kalbate apie mūsų juokavimą. Mums atrodote, kad jūs juokaujate su Lietuvos Respublikos Konstitucija, teikdami įvairius pakeitimus ir Rinkimų įstatymo pakeitimus. Man atrodo, čia yra kur kas šiurkštesni juokai. Ir, tiesą sakant, nežinau, gal jums jie būna juokingi, mums atrodo jie mažokai juokingi.
Dabar dėl darbotvarkės. Aš suprantu, jūs sakote, kad galima surinkti tuos parašus. Surinkite, viskas gerai. Mes posėdyje dalyvausime taip, kaip yra privaloma, ir niekas čia neišsigandęs. Dabar darbotvarkės sudarymas. Ūkio ministro priesaika. Kodėl ją reikia atlikti būtent sausio viduryje, nors ūkio ministro nėra jau nuo lapkričio mėnesio, na, to atsakymo aš negaliu žinoti. Kodėl reikia teikimus daryti per pratęstą sesiją, vėlgi atsakymo nėra.
Taigi, mielieji kolegos, planavimas nėra stiprioji šios valdančiosios daugumos pusė. Tuo pagrindu, man rodos, mes leidžiame, suteikiame jums visas galimybes sušaukti neeilinį posėdį, jeigu manote, kad jo reikia, ar neeilinę sesiją.
PIRMININKĖ. Ir per šoninį mikrofoną dar N. Puteikis. Prašom.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Gerbiamas Landsbergi, R. Baškienė jums pasakė pagrindinę priežastį, tai yra aplinkosauginių įstatymų paketas, atsižvelgiant į tai, kas atsitiko „Grigeo“. Tai būkite žmonės, neginkite G. Pangonio, padėkite mums.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, ar kartojame balsavimą? Ir per šoninį mikrofoną – J. Sabatauskas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, gruodžio mėnesį buvo tartasi ir frakcijų atstovai buvo kviečiami – nieko nebuvo iki šios dienos ryto apie sesijos pratęsimą dar ilgesniam laikui. Tai vienas momentas.
Prieš trejus metus, kai atsitiko ta kraupi istorija su nukankintu berniuku, kai iš karto buvo susirūpinta, kad reikia, kad ir socialinės apsaugos ir darbo ministras teiks įstatymų projektus, tada ir Prezidentė teikė įstatymų projektus, susijusius su vaiko teisių sistemos pertvarka, visas Seimas susitelkė ir susirinko į neeilinę sesiją vasario mėnesį.
Jeigu reikės, iš tikrųjų bus parengti projektai. Tų projektų, kiek suprantame, dar nėra. Tai, gerbiamieji, pirma parenkite, o tada kalbėkite.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, vadinasi, pertrauka ar dar per šoninį mikrofoną K. Mažeika. Prašom.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kolegos, tikrai jūsų vaizduotei ribų nėra ir ta baimė, kad dar bus siūlomas kitas alternatyvus, tai turbūt atmeskime tuos politinius žaidimus. Mes kalbame apie rimtus dalykus, apie Klaipėdos paketą. Svarstymo stadijoje yra projektas ir jo priėmimui reikia būtent savaitės, dviejų laiko, kai turime pabaigti diskutuoti.
Ir man keista, kaip kolega J. Sabatauskas, Alytaus gaisre stovėdamas, lingavo galvą ir keikė Seimą, kaip reikia greičiau priimti ir suteikti įrankį, šiandien, kai Alytuje gaisras užgesintas, jis ramiai stovi ir Klaipėda jam nerūpi. Gaila, kolega. Norėtųsi to supratimo ir iš jūsų. Pagaliau sėskime ir susitarkime, ir priimkime sprendimus, kad nereikėtų kaltinti ar vieno, ar kito. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Kolegos, baigiame diskusijas.
Balsavimas įvyko, užsiregistravo 55, už buvo 14, prieš 34 ir 7 susilaikė, vadinasi, po svarstymo yra pertrauka iki kito. (Balsai salėje)
Toliau baigsime klausimus. Prašom, gerbiamas Sabatauskai.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamieji, aš juk sakiau, jeigu yra darbo, kaip sako ministras, porai savaičių, projekto svarstymo stadija, tai tegul komitetas dirba. Ir kai praneš, kad jau pasirengę, prašom daryti neeilinę sesiją, mes tam būsime pasirengę. Mes lauksime jūsų kvietimo.
PIRMININKĖ. Viską supratome, gerai, patikrinome. (Balsai salėje)
18.21 val.
Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 2 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3536 (svarstymas)
Gerbiami kolegos, patvirtintą darbotvarkę mes šiandien baigėme ir kviečiu Kaimo reikalų komiteto pirmininką A. Stančiką pateikti projektą Nr. XIIIP-3536. Svarstymas. Tiesiog būtų komiteto išvada dėl Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 2 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Prašom.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Dėkoju gerbiamai posėdžio pirmininkei. Gerbiami kolegos, šį vėlyvą žiemos vakarą teikiu Kaimo reikalų komiteto sprendimą dėl Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 2 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3536. Kaimo reikalų komiteto sprendimas – grąžinti iniciatoriams tobulinti. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Siūlau palaikyti Kaimo reikalų komiteto sprendimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas komiteto pirmininke. Gerbiami kolegos, ar bendru sutarimu galime pritarti Kaimo reikalų komiteto siūlymui grąžinti iniciatoriams tobulinti? Dėkoju.
18.22 val.
Geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr. IX-415 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2857 (svarstymas)
Ir Geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr. IX-415 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2857. Kviečiu A. Gaidžiūną jį pateikti. Taip pat Kaimo reikalų komiteto išvada. Svarstymo stadija.
A. GAIDŽIŪNAS (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, Kaimo reikalų komitetas kaip pagrindinis 2019 m. spalio 2 d. nusprendė atmesti įstatymo projektą Nr. XIIIP-2857. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu pritarti Kaimo reikalų komiteto išvadai, jog projektas Nr. XIIIP-2857 yra atmetamas?
18.23 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Dariaus Japkevičiaus peticijos“ (projektas Nr. PNP-87) priėmimas
Ir paskutinis rezervinis klausimas – Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Dariaus Japkevičiaus peticijos“ projektas. Pranešėjas – P. Čimbaras.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Peticijų komisija praėjusių metų gruodžio 18 dienos posėdyje iš esmės išnagrinėjo D. Japkevičiaus peticiją ir priėmė tokius sprendimus.
Pirma. Atmesti joje pateiktą pasiūlymą pakeisti Šalpos pensijų įstatymą ir nustatyti, kad šalpos pensijos būtų skiriamos ir mokamos asmenims, kuriems paskirtos Baudžiamajame kodekse nustatytos priverčiamosios medicinos priemonės stacionarinio stebėjimo bendro, sustiprinto ar griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose sveikatos priežiūros įstaigose.
Antra. Tenkinti peticijoje pateiktą pasiūlymą pakeisti Šalpos pensijų įstatymą ir nustatyti, kad šalpos našlaičių pensija būtų mokama, nepaisant asmens gaunamos socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos.
Komisija mano, kad pareiškėjo siūlymas šalpos našlaičių pensiją mokėti, nepaisant asmens gaunamos socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos, yra tenkintinas. Tai patvirtina ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, ji siūlė komisijai tenkinti. Taigi prašau pritarti komisijos išvadai, ji parengs įstatymo pakeitimo projektą. Prašau pritarti komisijos išvadai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar pritariame Peticijų komisijos siūlymui bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
18.25 val.
Seimo narių pareiškimai
Darbotvarkės klausimai išsemti. Tiktai noriu paskelbti 11 Seimo narių grupės pareiškimą dėl jungimosi į laikinąją grupę. Pranešama, kad šį pareiškimą pasirašę Lietuvos Respublikos Seimo nariai jungiasi į grupę „Dėl Lietuvos švietimo ateities“. Laikinosios grupės pirmininku išrinktas E. Jovaiša, o pavaduotoja – V. Čmilytė-Nielsen.
Gerbiami kolegos, kadangi sesijos nepratęsiame daugiau, rudens sesiją turime baigti, kviečiu sugiedoti himną.
Giedamas Lietuvos valstybės himnas
Gerbiami kolegos, rudens sesiją ir šio vakaro posėdį skelbiu baigtą. (Gongas) Gero vakaro!
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.