Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 20, 2024 |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 259
STENOGRAMA
2023 m. balandžio 6 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN,
Seimo Pirmininko pavaduotojai V. MITALAS ir P. SAUDARGAS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiami kolegos, kviečiu užimti vietas. Pradedame balandžio 6 dienos, ketvirtadienio, rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 110 Seimo narių.
10.01 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2023 m. balandžio 6 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės 1 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. R. Budbergytė.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF*). Ačiū, Pirmininke. Prašyčiau iš darbotvarkės dėl tam tikrų aplinkybių išbraukti 2-10 klausimą, Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1455. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Iniciatorė prašo. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Nematau reikalaujančių balsuoti. Dėkui, pritarta.
Taip pat atkreipiu dėmesį, kad rezervinis 4 klausimas, projektas Nr. XIVP-2545, nėra įrašytas į darbų programą. Ar galime bendru sutarimu pritarti jo svarstymui šiandieną? Dėkoju, pritarta.
V. Pranckietis. Prašau.
V. PRANCKIETIS (LSF). Siūlau atkreipti dėmesį, kad tik vakar vakare yra atsiradę trys protokoliniai nutarimai, tai r-1, r-2 ir r-3 klausimai – Seimo protokoliniai nutarimai dėl įstatymų, kitaip sakant, atleidžiant Kaimo reikalų komitetą nuo pareigos svarstyti visiškai kaimiškus reikalus. Manau, kad tai yra ydinga, tai yra neteisinga, tai pažeidžia mūsų teises, mūsų žmonių teises ir tai yra važiavimas volu per Statutą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pasiūlymo nenuskambėjo. Kadangi mes jau pradėjome spręsti dėl pasiūlymų, dėl išbraukimo R. Budbergytės prašymą jau įvykdėme, tai siūlau apsispręsti dėl darbotvarkės ir po to, po balsavimo, suteiksiu žodį. (Balsas salėje) Jau pradėjome balsuoti, jau dėl R. Budbergytės apsisprendėme, jūsų nebuvo prie mikrofono, tai šiek tiek nesužiūrėjote laiko.
V. PRANCKIETIS (LSF). Siūliau išbraukti, mano pasiūlymas buvo išbraukti.
PIRMININKĖ. Ar frakcijos vardu jūs siūlote išbraukti?
V. PRANCKIETIS (LSF). Demokratų frakcijos vardu siūlau išbraukti. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, siūlau balsuoti ir apsispręsti dėl darbotvarkės. Balsuokime. Kas pritariate darbotvarkei, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip. Balsuojame.
Balsavo 119: už – 72, prieš – 8, susilaikė 39. Darbotvarkei pritarta.
Replika po balsavimo – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas Viktorai, buvęs Seimo Pirmininke, jūs visą Žemės ūkio ministeriją atidavėte Aplinkos ministerijai, Žemės ūkio ministerija tapo tik Aplinkos ministerijos departamentu. Kur jūs buvote? Žemės reikalus tvarko Aplinkos ministerija, karves greitai melš Aplinkos ministerija, kiek ūkis turi turėti žemės, nustato Aplinkos ministerija. Pasileiskite greičiau jūs, šitas komitete, nes jūs nieko nedarote, nieko neveikiate.
PIRMININKĖ. Buvo paminėta V. Pranckiečio pavardė. Prašau, gerbiamas Viktorai.
V. PRANCKIETIS (LSF). Dėkoju už komplimentą ir priimu jį Žemės ūkio ministerijos vardu. Taip, jie kažkada pasirašė susitarimą perduoti tuos klausimus ir Seimas už juos balsavo. Ir jūs balsavote. Manau, kad tai yra neteisingi žingsniai, kuriuos bus galima ateityje atitaisyti, nes arba Žemės ūkio ministerijos visos funkcijos turi būti perkeltos į Aplinkos ministeriją, arba Aplinkos ministerija turi grįžti į žemės ūkį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, pereiname prie pagrindinės darbotvarkės.
10.05 val.
Vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi įstatymo Nr. X-1367 pakeitimo įstatymo projektas XIVP-2326(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.1 klausimas – Vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi įstatymo pakeitimo įstatymo projektas XIVP-2326(2). Tai yra priėmimo stadija. Priėmimo stadijoje neturime jokių registruotų pataisų, pasiūlymų, tačiau yra daug straipsnių.
Taigi nuo 1 straipsnio iki 40 straipsnio nėra pasiūlymų. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta. Ar galime visam 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Ar galime 2 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėl jo taip pat nėra pasiūlymų ir pataisų. Ačiū, pritarta ir 2 straipsniui.
Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsuosime numatytu laiku. Primenu, kad šiandien balsavimas yra nuo 11 val. 15 min.
10.06 val.
Juridinių asmenų registro įstatymo Nr. IX-368 2, 41 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2327(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės lydimasis 1-2.2 klausimas – Juridinių asmenų registro įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-2327(2). Priėmimo stadija. Sudaro keturi straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašiusių taip pat nėra. Balsuosime numatytu laiku.
10.07 val.
Įstatymo „Dėl darbuotojų dalyvavimo bendrovėje po vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi“ Nr. X-1607 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2328(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.1 klausimas – įstatymo „Dėl darbuotojų dalyvavimo bendrovėje po vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi“ pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2328(2). Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui. Šį įstatymo projektą sudaro du straipsniai. Pirmasis naujos redakcijos. Jame yra 27 straipsniai, pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš tų 27 straipsnių pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Ar galime visam 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Ar galime 2 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Motyvai. Tuoj patikrinsime, ar yra užsirašiusių kalbėti dėl motyvų. Ne, nėra. Taigi balsuosime numatytu laiku.
10.08 val.
Darbo kodekso 210 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2329(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-3.2 klausimas – Darbo kodekso 210 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2329(2). Priėmimo stadija. Šį projektą sudaro du straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašiusių taip pat nėra.
10.08 val.
Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 1, 2, 3, 7, 8, 9, 10, 101, 12, 15, 17, 20, 22, 30, 32, 34, 35, 36, 37 straipsnių, aštuntojo ir vienuoliktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 82, 102, 291 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-2331(2)ES (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-4 klausimas – Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-2331. Priėmimo stadija. Kviečiu A. Kupčinską į tribūną, nes yra Teisės departamento išvada. Priėmimas pastraipsniui. Nuo 1 straipsnio iki 7 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl 8 straipsnio yra keturios Teisės departamento pataisos, keturi pasiūlymai. Ar galėtumėte pristatyti komiteto nuomonę dėl kiekvieno iš jų?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Taip, komitetas visiems keturiems pritarė bendru sutarimu. Pasiūlymų daugiau nėra.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti pagal Teisės departamento pastabas suredaguotam 8 straipsniui? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Nuo 9 straipsnio iki 24 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 25 straipsnio yra viena Teisės departamento pastaba.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Analogiškai pritarta. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime ir šiam straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų dėl viso įstatymo, darbotvarkės 1-4 klausimo, užsirašė kalbėti R. Vaitkus. Motyvai už.
R. VAITKUS (LSF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, labai malonu ir džiugu, kad pagaliau įstatyme yra kalbama ir apie atliekinę šilumą. Įtvirtinamos naujos sąvokos: „atliekinę šilumą generuojantis asmuo“, „atliekinę šilumą generuojantis įrenginys“. Ypač šiuo metu yra svarbu kalbėti ir diskutuoti apie tai, nes yra daug bendrovių, įmonių, prekybos centrų, organizacijų, duomenų centrų, didelių energetikos koncernų, ta pati „Mažeikių nafta“ turi daug atliekinės šilumos ir gali efektyviai ją panaudoti energetikos sektoriuje. Taip sprendžiamas atliekinės šilumos supirkimo klausimas.
Taip pat svarbu, kad vietos savivaldai yra nustatyta galimybė ilgesnį laikotarpį savivaldybės specialiajame plane pagal nurodytus principus planuoti šilumos ūkio plėtrą. Įtvirtintas dešimties metų laikotarpio planavimas ir nustatyti dviejų lygių šilumos ūkio planavimo dokumentai, tai yra šilumos ūkio specialusis planas ir šilumos tiekimo įmonės dešimties metų laikotarpio šilumos ūkio plėtros investicinis planas. Taip pat įtvirtinti šilumos kainodaros principai, skatinantys investicijas į inovacijas ir šilumos tiekimo sistemų modernizavimą, sprendžiami dekarbonizacijos klausimai ir problemos. Kolegos, kviečiu palaikyti įstatymo projektą ir balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Skardžius – motyvai prieš.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, Pirmininke. Išties šis projektas orientuotas į šilumos tiekimo verslą. Yra daug teigiamų dalykų, tačiau negaliu sutikti su esmine nuostata, kad, tenkinant vartotojų šilumos poreikius, vartotojams bus teikiama ne mažiausiomis sąnaudomis pagrįsta šiluma, o pagrįsta būtinosiomis sąnaudomis. Tai reiškia, kad verslas, konkuruodamas dėl šilumos tiekimo, galės, suderinęs su savavaldybe, tas kainas išpūsti. Čia, manau, yra toks esminis skirtumas nuo buvusio reglamentavimo. Tikrai nekvestionuoju dėl atliekinės šilumos ir įvairių kitų dalykų, teigiamų dalykų, atsiradusių šiame įstatyme. Bet su šita nuostata negaliu sutikti, nes, panašiai kaip energetikoje, elektros energetikoje, tiekiant šilumą atsiranda galimybė išpūsti kainas vartotojams. Aš manau, kad tikrai šilumos tiekėjai, susitarę su kolegomis savivaldybėse, pasinaudos šia esmine nuostata.
Be abejo, atsiranda tokie taršūs šilumos šaltiniai kaip skystasis kuras. Matome, kad Vilniuje prireikė deginti mazutą dėl itin išbrangusių dujų. Todėl įstatyme atsiranda šios nuostatos. Taip pat aš nematau, kad įstatyme būtų kietasis atgautasis kuras, tai yra mes turime mechaninio, biologinio apdorojimo įrenginius, išleidome 1 mlrd. litų visiems dešimčiai įrenginių, mokame didžiulius kaštus, atseit tvarko atliekas. Bet jie nepagamina kietojo atgautojo kuro, nes jis nėra sertifikuotas. Ir čia mes galėtume turėti pigią šilumą. Kad atsirado kažkokia pareiga reguliuoti…
PIRMININKĖ. Laikas.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Taip, aš tiesiog susilaikysiu balsuodamas už šį projektą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai už – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, niekur nereikia tokio planavimo kaip šilumos ūkyje. Visi atsitiktiniai, nors ir labai pigūs, prisijungimai, atvirkščiai, kainuoja gana brangiai, nes šiuo metu gal ir pigi šiluma, bet dėl neplaningo įjungimo, savaime suprantama, iš pagrindinio tiekėjo sulaukiame tam tikrų problemų, nes ji vis tiek turi tam tikrus pajėgumus išlaikyti. Šiuo metu įstatyme įrašyta tam tikro planavimo penkerių metų perspektyva, be atsitiktinumų, iš tikrųjų yra geras dalykas.
Taip pat svarbu ir tai, kad apskritai atsiranda dešimties metų planavimas, nes, kaip parodė praktika, iš tiesų tas planavimas, reikalingas šilumos ūkiui, nėra vienadienis dalykas. Su tam tikra perspektyva, su tam tikra atsakomybe, su tam tikru naujų sistemų įdiegimu, tai diktuoja laikmetis, arba saulės energijos, arba kitos energijos panaudojimu.
Taip pat svarbu, kad vis dėlto VERTʼas jungiasi ir bus priežiūra tam tikrų namų, nes nemokamo nieko nėra. Aišku, valstybė kompensuoja žmonėms, kurie gyvena namuose, aišku, galbūt kompensuoja ir tiems, kurie gyvena daugiabučiuose namuose, kur neprižiūrimas pakankamai šilumos ūkis. Tai iš tiesų valstybė turi prižiūrėti tokius pastatus ir pasakyti, jeigu nesitvarkote, tai, savaime suprantama, tam tikros sankcijos turės atsirasti. Turime pritarti tam įstatymo projektui, nes, kiek suprantu, ir asociacijos yra tam pritarusios, ir Šilumos tiekėjų asociacija taip pat. Tai už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Apsispręsime balsuodami numatytu laiku.
10.15 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 13, 22, 40 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2238(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-5.1 klausimas – Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2238(2). Priėmimo stadija. Šį projektą sudaro penki straipsniai. Pasiūlymų nė dėl vieno iš jų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš straipsnių pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių nėra.
10.16 val.
Žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2239(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-5.2 klausimas – Žemės reformos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2239(2). Sudaro du straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta, ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių nėra.
10.16 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos pagrindinių tikslų NATO aukščiausiojo lygio susitikime Vilniuje“ projektas Nr. XIVP-2612 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-6 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos pagrindinių tikslų NATO aukščiausiojo lygio susitikime Vilniuje“ projektas Nr. XIVP-2612. Pranešėjas – Ž. Pavilionis. Kviečiu į tribūną.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Gerbiama Seimo Pirmininke, Seimo nariai, liko iš esmės 3 mėnesiai iki Vilniaus NATO viršūnių susitikimo. Jeigu mes norime, kad pasiektume rezultatų, kuriais didžiuotumės ne tik mes, bet ir mūsų broliai ir sesės ukrainiečiai, mes turime veikti kaip vienas kumštis. Nuo Prezidento iki diplomato bet kokioje NATO valstybėje, nuo 1 iki 141 Seimo nario, kairė ir dešinė, bet kada – dieną, naktį, paklausus klausimo, ko jūs siekiate, mes turime atsakyti vienu balsu, įvardinti savo pagrindinius tikslus ir, aišku, argumentus. Derybos laukia labai sunkios. Tai gali paliudyti ir mūsų ministras, neseniai grįžęs iš NATO ministrų susitikimo.
Taigi kokie argumentai, su kuo mes einame į Vilniaus viršūnių susitikimą? Visų pirma, noriu pabrėžti ir apie tai mini profesorius R. Lopata įvairiuose savo pasisakymuose, mes nenorime nieko naujo. Mes norime, kad būtų įgyvendinta tai, dėl ko yra sutarta. Bukarešte buvo sutarta, kad Ukraina taps NATO nare. Per 15 metų ji netapo. Madride buvo sutarta dėl priešakinės gynybos. Mes norime matyti rezultatus, nes laikas tikrai tiksi ne mūsų naudai. Mes pasisakome prieš pilkąsias saugumo zonas. Mes norime paneigti, kad Rusija turi veto teisę dėl Ukrainos narystės. Mes manome, kad Ukraina prisidės prie mūsų saugumo, padarys NATO stipresnę. Mes norime atkreipti viso pasaulio dėmesį, kad pagrindiniai Rusijos užsienio politikos tikslai šiuo metu yra kaimyninių valstybių okupacija, aneksija, kad ji didina savo karinį buvimą, kad ji grasina dislokuoti branduolinį ginklą dar ir Baltarusijoje.
Tai kokie yra mūsų pagrindiniai tikslai? Visų pirma – mūsų nacionalinio saugumo tikslai, susiję tiesiogiai su Lietuva. Tai, apie ką nuolat šneka Laurynas, – atgrasymas per paneigimą. Mes visi: nuo kairės iki dešinės, norime, kad iki brigados dydžio vieneto būtų padidintas sąjungininkų buvimas Lietuvoje. Mes visi norime, kad čia būtų sukurta integruota oro ir priešraketinė sistema, kad oro policija, kurią dabar turime, taptų oro gynyba. Mes visi norime, kad Lietuvoje būtų dislokuota iš anksto sąjungininkų karinė įranga. Tačiau dėl Ukrainos mes visi norime, kad Ukraina būtų pakviesta į NATO, tai, kas neįvyko per 15 metų.
Kalbant apie Šiaurę, mes visi džiaugiamės Suomija, bet visi darysime viską, kad Švedijos stojimo ratifikavimo protokolai būtų užbaigti, kad procesai būtų užbaigti Vengrijoje ir Turkijoje, kad mes galėtume pasveikinti ir mūsų brolius švedus.
Ketvirtas punktas. Mes darysime viską, kad finansavimas gynybai būtų padidintas ne mažiau kaip 2 % – 2 % yra tik grindys, bet ne lubos – ir kad būtų užtikrintos ilgalaikės investicijos į gynybos pramonę.
Ir paskutinis punktas. Mes pasisakome už tai, kad NATO išplėstų savo bendradarbiavimą su Indijos vandenyno ir Ramiojo vandenyno regionu, kur konfliktas lygiai taip pat gali kilti.
Mielieji, prašau jūsų pritarti šiai rezoliucijai kuo vieningiau. Aš esu dėkingas už visų institucijų paramą ir pagalbą rengiant tą tekstą, už visų partijų, už visų komitetų – tiek Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, tiek Užsienio reikalų komiteto – narių paramą jį rengiant. Labai ačiū, tikiuosi jūsų paramos, nes kartais mes nelabai tikimės, bet būtent tas lietuvių užsispyrimas, jeigu jis yra reiškiamas vieningai, pasiekia rezultatų. Tą įrodėme ne kartą ir, aš manau, tikrai visi džiaugsimės Vilniaus viršūnių susitikimo rezultatais, jeigu veiksime vieningai, kaip vienas kumštis. Ačiū, Pirmininke.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti Seimo nariai. Pirmas klausia J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas pranešėjau. Iš tiesų palaikau rezoliuciją ir jos tekstą, bet kartu rezoliucija išsiųs ir labai aiškų signalą užsienio partneriams, kad Lietuvos parlamentas pritaria šiam tekstui ir tikrai nori paspartinti Ukrainos integraciją į NATO. Bet yra skeptikų, kurie sako, kol valstybė kariauja, neva nėra galimybių žengti į NATO. Suprask, kaip čia kariaujanti valstybė prisijungs prie NATO? Tai gali peraugti į platesnio masto konfliktą. Ką jūs atsakytumėte tiems valstybių lyderiams, kurie krūpčioja ir bijo teroristo, ir nežengia tokio ambicingo žingsnio, kaip mes siūlome žengti pasaulio lyderiams priimant Ukrainą į NATO?
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Atsakyčiau buvusio Britanijos premjero žodžiais, kad mes, neišplėsdami NATO į Ukrainą ir Sakartvelą, išprovokavome karą patys, mes sukūrėme pilką zoną, kuri traukia agresorių užkariauti Ukrainą. Tai yra mūsų atsakomybė. Ir kol mes nepriimsime sprendimo pakviesti Ukrainą į NATO, tol karas tęsis.
PIRMININKĖ. Klausia L. Kasčiūnas, jo salėje dabar nematau. Klausia D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Jūsų vertinimu, kolega, kiek šioje rezoliucijoje iškelti tikslai galėtų sutapti su kitų mūsų kaimynų iš regiono keliamais tikslais ir prisidėti prie geresnio jų įgyvendinimo NATO samito metu?
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Aš manau, istoriškai yra sunkiausias būtent 2 punktas dėl Ukrainos. Mes turime įrodyti savo pačių pavyzdžiu, kad NATO politika Baltijos ar net Vidurio Europos šalių atžvilgiu yra visiška sėkmė. Vakarai užbrėžė labai aiškų strateginį brūkšnį. Baltijos šalys yra mūsų – Rusija, net negalvok apie jas. Taip nepasakėme Ukrainos atžvilgiu, tai turime pasakyti. Aš jaučiu vis daugiau paramos, tiesą pasakius, jaučiu vis daugiau paramos parlamentų lygiu, politikų lygiu, kur yra renkami žmonės, kurie turi sąžinę ir atsakomybę. Džiaugiuosi, kad mūsų Pirmininkė inicijavo parlamentų vadovų susitikimą birželio 1–3 dienomis, kur mes dar kartą apeliuosime į politikų sąžinę. Tada, aš tikiuosi, politikai kreipsis į savo administracijas, savo vyriausybes ir pasakys: na, gal užteks tos realpolitik, gal užteks investuoti į autokratinius režimus ir jiems nuolaidžiauti, gal užteks keliaklupsčiauti prieš Putiną? Nes jūs visi išgirdote Miunchene jo kalbą ir išsigandote, jūs pamanėte, kad NATO plėtra į Ukrainą išprovokuos karą. Įvyko atvirkščiai – jūsų sprendimas neišplėsti NATO į Ukrainą išprovokavo karą, nejaugi jūs iki šiol to nesupratote?
PIRMININKĖ. Klausia V. Semeška. Ruošiasi A. Lydeka.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, tikrai pritariu rezoliucijai, ji yra laiku ir vietoje, gana griežta ir aiški, sveikintina, ypač dėl Ukrainos. Toks paprastas mano klausimas. Ar nevertėtų mums į rezoliuciją įtraukti, ar galbūt buvo diskutuota įtraukti, ką mes, Lietuva, padarėme, ir pažymėti, kad mes planuojame įsteigti tokį junginį kaip diviziją ir skirti ne mažiau kaip 2,5 %, galbūt 3 % nuo BVP? Ar nebūtų tai stipriau – demonstruoti ne tik, ko mes prašome ir tikimės iš NATO, tačiau ką mes patys jau pažymime, esame įsipareigoję padaryti? Ačiū.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Visiškai sutinku, tačiau tai yra skirtingo žanro dokumentai. Čia mes sutariame, ką padarysime per 3 mėnesius diplomatiniuose frontuose bandydami įtikinti kitas NATO valstybes pritarti, kad tai būtų vieninga NATO šalių nuomonė ir dėl Ukrainos, ir dėl priešakinės gynybos.
Tai, ką jūs sakote, yra nacionaliniai tikslai, kurie susiję tiek su mūsų biudžeto planavimu, tiek su konkrečiais infrastruktūriniais projektais, kurie truks tam tikrą laiką, kurie taip pat yra susiję su pritarimu, pavyzdžiui, mūsų mokesčių reformai, nes iš kur tie pinigai infrastruktūrai. Čia yra visiškai kiti debatai.
Aš dabar siūlau pamiršti tuos skirtumus ir susikoncentruoti į tai, ką mes turime pasiekti kalbėdami Berlyne, Paryžiuje, Vašingtone, Londone, kalbėdami vienu balsu. Dabar jokių skirtumų būti negali. Mes dabar turime veikti kaip viena Lietuva. Kitaip mūsų niekas neišgirs. Kitaip mus padalins specialiai, kad mes to rezultato nepasiektume. Manau, to tikrai nenorime.
PIRMININKĖ. Klausia A. Lydeka. Ruošiasi R. Šarknickas.
A. LYDEKA (LSF). Labai ačiū, gerbiama Pirmininke. Žygimantai, pristatydamas šią rezoliuciją nepadėkojote aktyviai prisidėjusiems kitiems nariams, kitų partijų, tokių kaip Liberalų sąjūdis, kaip valstiečiai, kitų partijų atstovams, kurie aktyviai dirbo rengiant šią rezoliuciją. Bet paklausti norėčiau labai paprastai: gal galėtumėte visiems mums, Seimo nariams, patikslinti, paaiškinti, kodėl į rezoliuciją neįtraukti kur kas ambicingesni siekiai iš šio samito?
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Padėkojau, tiktai pačioje pabaigoje palikdamas pagrindinius padėkos žodžius pabaigai. Visiems padėkojau, bet dar kartą tikrai dėkoju ir manau, kad būtent mūsų vieningumas balsuojant už šią rezoliuciją yra svarbiausias.
Dėl ambicijų. Manau, kad ši rezoliucija bus ambicingiausia NATO parlamento rezoliucija, kurią jūs pamatysite iki pat NATO viršūnių susitikimo. Parodykite man nors vieną parlamentą, kuris šiandien visais balsais, tikiuosi, pasakys, kad Ukraina privalo būti pakviesta į NATO už 3 mėnesių. Nors vieną. Todėl, broliai ir seserys, mums reikės labai rimtai dirbti, kad tai taptų ne tik mūsų parlamento pareiškimu, bet ir lenkų, ir švedų, ir visų kitų mūsų mielų draugų, ypač didžiosiose sostinėse, pareiškimais. Jeigu ne viso parlamento, tai gal atskirų užsienio reikalų komitetų ar NSGK pareiškimu, ar parlamentų pirmininkų, ar politikų pasisakymais, bet tai yra labai svarbus darbas, kurį padarysime iš karto po to, kai balsuosime.
PIRMININKĖ. Klausia R. Šarknickas. Ruošiasi E. Zingeris.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš taip pat noriu padėkoti liberalams, Lietuvos valstiečiams ir žaliesiems, kurie prisidėjo prie šios rezoliucijos. Praėjusioje kadencijoje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga labai aktyviai dirbo prie to, kas susiję su geopolitine situacija Europos širdyje – Ukrainoje.
Aš jūsų norėjau paklausti, ar buvo galvota, bandyta kalbėtis su Latvija, Estija ir Lenkija dėl šios rezoliucijos regiono mastu, kad būtų gal net dar stipriau, negu šiuo metu būtume vieni? Ačiū jums.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Nuolat kalbame savo profesionaliu Užsienio reikalų komiteto lygiu, tačiau kalbėti kaip parlamentas su parlamentu galėsime, kai parlamentas turės poziciją. Jeigu mes, keli Seimo nariai iš Užsienio reikalų komiteto, pakalbame vienas su kitu, tai nėra tiek daug ir taip stipru kaip visos Tautos balsas, kuris, tikiuosi, bus pareikštas šiandien. Tik priėmę tą rezoliuciją, kreipsimės į kitų šalių parlamentus siekdami tos paramos. Ir regiono, ir gal net dar plačiau, nes, manau, šiandien mus remia šiuo klausimu ne tik įprastiniai mūsų regiono sąjungininkai. Jaučiu tokią paramą ir Londone, ir Kanadoje, ir pusėje Berlyno, ir pusėje Paryžiaus, ir daugiau negu pusėje Vašingtono, ir net pietinėse šalyse, kurios jaučiasi mums labai artimos, ypač po tos migrantų krizės, nes visi mes esame puolami ir visi turime tą savo laisvę ginti.
PIRMININKĖ. Klausia E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Bičiuliai, aš, kaip vienas iš rengėjų, ir pasveikinęs Ž. Pavilionį, visus raginčiau balsuoti šiandien už šią turbūt istorinę rezoliuciją. Tai rezoliucija, kuri, man atrodo, per 32 nepriklausomybės metus po mūsų įstojimo į Europos Sąjungą ir NATO yra centrinė, pagrindinė. Todėl parlamente jos tikslai galėtų būti nesiorientuojantys į tą skurdą, kuris yra aplink mus, ypač pietinėse šalyse, politinį skurdą link Ukrainos klausimo galutinio sprendimo, išgelbėjant ją per NATO narystę. Todėl čia iš tikrųjų puikus tekstas, tenka pasveikinti.
Man tik du dalykai, kuriuos ir Vilius paminėjo, ir kai kurie kiti, aš balsuosiu už, bet diskusijų metu iškilo klausimas dėl galimybių stogo mums viduje, tai yra Lietuvos…
PIRMININKĖ. Emanueli, laikas.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). …mums viduje, ir kartu dėl esamų galimybių. Tai dėl galimybių viduje, ta divizija, mes prieš porą metų dar abejojome dėl oro apsaugos. Aš manau, aš siūlau šį tekstą įvertinti labai gerai, bet kartu mano klausimas yra dėl tų dviejų punktų. Labai jums ačiū.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Gerai. Atsakysiu dar kartą dėl galimybių viduje. Čia toks tipiškas lietuviškas noras, kad NATO išspręstų už mus visas problemas. Mielieji, patys jas turime spręsti, patys turime didinti savo gynybos biudžetą, investuoti į infrastruktūrą ir tada problemos, dauguma problemų, kurias mes perkeliame ant kitų NATO sostinių pečių, bus išspręstos savaime.
Čia kalbame tik apie tai, ką mes galime padaryti su sąjungininkais per 3 mėnesius iki Vilniaus susitikimo. Ir kalbant apie tai, ką jūs sakote, kad esant sąlygoms, Vilniaus susitikime tikrai mums bus pastatytas paminklas, jeigu mes pakviesime Ukrainą narystės. Visa tai, kas vyks po pakvietimo, jau nebus mūsų laikotarpiu, tai bus laikotarpis labai svarbus iki Vašingtono NATO samito, kuris, manau, gali būti dar svarbesniems sprendimams priimti, ir dar kiti samitai bus, bet padarykime tai, ką mes galime dabar, per 3 mėnesius padarykime, kad Ukraina būtų pakviesta narystės NATO. Tai bus iš tikrųjų, kaip sakė Emanuelis, tai būtų istorinis pasiekimas, prilygstantis Kovo 11-ajai.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas Žygimantai. Klausimų laikas baigėsi. Dabar pereiname prie diskusijos. Diskutuoti užsirašė šeši Seimo nariai. Aš siūlyčiau susitarti dėl laiko limito. Skirkime, kaip įprasta tokiais atvejais, 20 minučių, tačiau aš norėčiau, kad kiekvienos frakcijos, atskirų frakcijų galėtų pasisakyti žmonės. Turime keturias frakcijas ir joms teikime prioritetą. Pirmasis kalba… Ar galime taip sutarti? 20 minučių ir kviečiame iš skirtingų frakcijų. Pirmasis kalba V. Semeška. Ruošiasi R. Lopata.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiami kolegos, tikrai ne frakcijos vardu, čia mano asmeninis pasisakymas. Visiškai pritariu, kad tai yra istorinė rezoliucija ir jeigu mums pavyks pasiekti pagrindinį tikslą, tai yra įtikinti mūsų partneres ir mūsų sąjungininkes pakviesti Ukrainą prisijungti prie Šiaurės Atlanto organizacijos, tai nebus paminklas tik metalinis, tai bus istorinis įvykis ateities kartoms. Todėl visiškai pritariu, kad mes ne tik turime pasistengti, mes turime šį stebuklą įvykdyti.
Tai yra toks pats stebuklas, kaip įvyko Kovo 11-oji. Ukraina turi būti pakviesta į NATO. Ir čia dėl to nėra jokio ginčo, ir aš tikiuosi, kad visi, tiek kairėje, tiek dešinėje, tiek žali, tiek raudoni, tiek geltoni, dėl to sutariame ir šio tikslo siekiame. Ukraina, be jokios abejonės, besąlygiškai nusipelno šiandien būti pakviesta artimiausiu metu į NATO. Visi juk sutinkame, kad būtent Ukraina kariaudama gina ir mus. Žūsta sūnūs, prievartaujamos moterys ir jos nepakvietimas į NATO reiškia visos organizacijos pralaimėjimą.
Be jokios abejonės, mes rezoliucijoje prašome daugiau NATO sąjungininkų Lietuvoje ir tai yra gerai, mums reikia NATO sąjungininkų Lietuvoje ir Lietuva investuoja milijonus eurų, ir planuoja investuoti šimtus milijonų į infrastruktūrą. Yra įregistruotas ir įteisintas naujasis poligonas, tikrai tai yra labai svarbu. Ką aš ir minėjau savo klausime pranešėjui, dar svarbiau būtų taip pat nepamiršti, kad NATO ir esame mes, ir būtent pažymėjimas to, kad Lietuva taip pat ketina ženkliai prisidėti, tai yra įsteigti tokį taktinį vienetą diviziją, taip pat ne mažesnę biudžeto dalį, tai yra ne mažiau kaip 2,5 %, dar geriau 3 % nuo BVP skirti ilguoju periodu – dar labiau sustiprintų mūsų šią rezoliuciją. Bet išklausęs pranešėjo supratau, kad tai yra galbūt ne šios rezoliucijos dalis.
Kolegos, labai kviečiu visus vieningai balsuoti ir nešti šį signalą į mūsų kaimynes Baltijos seses, į Latviją. Čia ypatingas darbas, matyt, laukia mūsų Užsienio reikalų ministerijos, Užsienio reikalų komiteto, kad mūsų šis stebuklas, kurio mes siekiame, tai yra Ukrainos kvietimo į NATO, būtų įgyvendintas. Todėl dėkoju rengėjams. Rezoliucija yra laiku ir vietoje. Kviečiu pritarti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Kviečiu R. Lopatą. Ruošiasi G. Surplys.
R. LOPATA (LSF). Pone Pirmininke. Šiandien svarstome rezoliuciją dėl Lietuvos pozicijos NATO viršūnių susitikime. Joje, be kita ko, numatyta įgyvendinant Madrido vadovų susitikimo įsipareigojimą gerokai padidinti sąjungininkų sausumos pajėgas, nuolat dislokuotas Lietuvoje, iki brigados dydžio.
Priminsiu, kad brigados dydžio įsipareigojimas jau buvo sutartas Prezidento ir Vokietijos kanclerio memorandume, todėl rezoliucijoje tai yra deklaratyvus įsipareigojimas tam, kas jau yra įsipareigota anksčiau. O ypač stebina Užsienio reikalų komiteto pirmininkas kaip tokios pozicijos autorius, kuris sako „ženkliai iki brigados“. Seimo parlamentinių partijų susitarime dėl gynybos stiprinimo buvo susitarta, kad sieksime divizijos dydžio NATO pajėgų. Todėl aš pateikiau pataisą, nurašytą tiesiai iš partijų susitarimo: „Ženkliai padidinti sąjungininkų sausumos pajėgas, nuolat dislokuotas Lietuvoje, iki brigados dydžio, o artimiausioje įmanomoje ateityje – ne mažiau kaip diviziją, 20 tūkst. sąjungininkų karių su įranga, technika ir atsargomis.“
Vakar vykusiame URKʼo posėdyje pirmininkas net nepateikė mano pasiūlymo svarstyti. Girdėjau argumentus, kad negalima rašyti skaičių arba kad divizija įsipareigota tik karo atveju. Jei skaičių nenorima rašyti, vietoj jų galima įrašyti diviziją. Ir divizijos, jei Užsienio reikalų komiteto pirmininkas būtų paskaitęs susitarimą, yra susitarta siekti artimiausioje įmanomoje ateityje, ne karo metu. Jei vyks karas, divizijos neužteks. Aš nenoriu agituoti, kad vienintelis sprendimas Lietuvai yra divizijos dislokavimas. Mano intencija tėra, kad tie, kas balsuoja, laikytųsi partijų susitarimo, ir nieko daugiau. Ši rezoliucija iš esmės daugiau nieko esminio ir nesukuria, kas nebūtų aišku ir taip. Ką iš tiesų ši rezoliucija sako naujo, tai nužemina mūsų siekį nuo divizijos iki brigados. Su tuo ir sveikinu. Siekti to, kas jau buvo sutarta.
Jei rimtai galvotume apie gynybą, svarbu būtų pradėti kalbėti su NATO apie NATO priešakinę diviziją kaip tikslą. Ne Suvalkų koridorius – V. Putino strategų požiūriu gali būti ir visa Lietuva. Jei kalbėtume apie NATO diviziją, tai beveik automatiškai reikštų ir divizijos, ir visos Lietuvos oro gynybą. Šis bandymas nužeminti susitarimo kartelę yra blogas precedentas partijų susitarimams, kurie, kaip čia demonstruojama, yra nieko verti. Tai yra viso įdirbio, kurį buvo atlikęs NSGK ir jo pirmininkas, pažeminimas. Tai gali iš tikrųjų turėti rimtų pasekmių ateities tarppartiniams susitarimams ir apie tai reikėtų pagalvoti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Replikuoti norėtų Ž. Pavilionis. Prašom.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Taip, matau, kad Seimo narys skaito iš anksto parengtą tekstą ir nereaguoja į tai, ką aš jam atrašiau į tą tekstą ir sureagavau. Noriu priminti, kad tai, apie ką jis kalba nacionaliniame susitarime, tai yra 8 punktas, aš jį cituoju: „Artimiausioje įmanomoje ateityje turime būti pajėgūs priimti ne mažiau kaip 20 tūkst. sąjungininkų karių su įranga.“ Tai yra garantuoti sklandų priimančios šalies paramos užtikrinimą. Šiuo metu kovojame, kad brigadą galėtume priimti. Jis kalba apie diviziją. Tai yra mūsų nacionalinė atsakomybė. Nepainiokite to su tikslais, kuriuos mes turime įtvirtinti Vilniaus viršūnių susitikime. Labai prašau paskaityti pačių pasirašytą dokumentą. Ir būtų gerai, kad profesorius dalyvautų bendruose Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pokalbiuose, kur buvo tai konkrečiai aptarta.
PIRMININKĖ. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas Žygimantai, greičiausiai vėl reikės pasėdėti ant atsarginių suolelio kažkiek už jūsų rezoliucijas, kurios nesuderintos su valdančiąja dauguma, su liberalais. Man atrodo, kad pastabos yra labai jau taiklios ir į jas turėtumėte atsižvelgti. Aš siūlyčiau po svarstymo tikrai padaryti pertrauką ir įrašyti tas pastabas, kurias siūlo Seimo narys ponas R. Lopata.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega Petrai Gražuli, aš tiesiog patikslinsiu, jog Užsienio reikalų komitete šiai rezoliucijai pritarta vienbalsiai ir ji derinta su visais Užsienio reikalų komiteto nariais. A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš vis dėlto norėčiau, Seimo Pirmininke, ir į jus kreiptis kaip į tikrai didelį autoritetą valdančiojoje daugumoje. Gal jūs užsienio politikos klausimus su valdančiąja dauguma išsiaiškinkite vieną kartą už uždarų durų, kad nedarytume gėdos ir NATO partneriams, ir patiems sau. Nes dėl brigados vyksta diskusijos viešai, kurios iš esmės sugriovė mūsų santykius su Vokietija ir, matyt, brigados atsiradimą, ir dabar vėl matome tą santykių aiškinimąsi. Na, būkite žmonės, bent jau tokius klausimus ne salėje aiškinkitės.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prašau gerbiamą G. Surplį į tribūną.
G. SURPLYS (LVŽSF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Pratęsdamas prieš tai buvusią diskusiją noriu išreikšti savo poziciją, kad, mano manymu, mūsų šita rezoliucija, dėl kurios mes šiandien diskutuojame, niekaip neprieštarauja partijų susitarimui dėl nacionalinio saugumo ir gynybos, kadangi ten įvardintas ilgesnis tikslas. Čia mes kalbame apie derybinį mandatą visiems mūsų pareigūnams, kurie derėsis dėl Vilniaus NATO viršūnių susitikimo sprendimų.
Norėčiau atkreipti dėmesį štai į ką. NATO 75 metus saugojo taiką Europoje, tačiau šiandien, kai liepsnoja Ukrainos ligoninės, vaikų namai, gyvenamieji namai, NATO neapsigins tik mojuodama Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsniu prie sienų su Baltarusija arba Rusija. Apie tai ir turi būti Vilniaus NATO viršūnių susitikimas, apie tai yra ir ši mūsų rezoliucija – apie tvirtas saugumo garantijas Lietuvai, Europai ir Ukrainai. Ir pagrindinė šios rezoliucijos pridėtinė vertė yra pirmiausia ta, kad ji pasiekta labai plačiu susitarimu tarp Seime atstovaujamų partijų atstovų. Tikrai diskusijų buvo ne viena, tačiau tai, kas pasiekta, yra pasiekta bendru sutarimu ir labai plataus spektro.
Dar kartą kartoju, ši rezoliucija yra Seimo mandatas visiems Lietuvos atstovams, kurie dalyvaus derybose dėl Vilniaus NATO viršūnių susitikimo susitarimų. Tai leidžia tikėtis, gerbiami kolegos, jeigu mes šiandien vieningai pritarsime, kuo aš tikrai tikiu, tai leidžia tikėtis, kad nuo to, kaip mes kaip Seimas išsakysime savo aiškius prioritetus NATO viršūnių susitarimui Vilniuje, ir Lietuvos Prezidentas, ir užsienio reikalų ministras, ir krašto apsaugos ministras, ir kiti Lietuvos atstovai pagaliau kalbės vienu balsu nebesiginčydami tarpusavyje ir išsakys vieningą poziciją, kad mes laukiame Vokietijos fizinės brigados Lietuvoje, mes esame pasiruošę pakviesti Ukrainą į NATO, mes jau skiriame 2,5 % Lietuvos krašto gynybai ir labai tikimės, kad 31 NATO valstybė Vilniuje bus pajėgi įsipareigoti skirti bent 2 %.
Taigi kviečiu pritarti ir labai tikiuosi, kad mes šiandien vieningai suformuosime tą mandatą, kuris leis išvengti būtent štai tokių padiskutavimų viešojoje erdvėje, kokius matėme šįryt ir kokių girdėjome prieš tai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu M. Matijošaitį. Ruošiasi L. Kasčiūnas.
M. MATIJOŠAITIS (LF). Gerbiami kolegos, NATO viršūnių susitikimas mums yra istorinis dėl trijų priežasčių. Pirmoji, kad vyks Vilniuje, antroji, kad vyks Vilniuje, tai yra Lietuvoje, pirmą kartą, trečioji, kad Ukraina jau nuožmiai kaunasi, 14-ą mėnesį ginasi nuo Rusijos agresijos.
Paskutinė priežastis mums suteikia mandatą siekti ambicingiausių tikslų, nes kada, jei ne šį kartą, mes kitąkart turėsime tokį šansą. Kitais metais NATO viršūnių susitikimas vyks Jungtinių Amerikos Valstijų sostinėje Vašingtone, todėl racionaliai žvelgiant tikėtina, kad didžiosios valstybės visgi pasilaikys, rezervuos šiek tiek ambicijų, kad pasiūlytų ir pristatytų su dideliu politiniu trenksmu kitais metais.
Dėl to išsikelkime ambiciją ir ši rezoliucija, turiu pripažinti, yra, kaip ir Ž. Pavilionis paminėjo, tinkamai subalansuota ir iš tikrųjų užsibrėžusi turbūt tiek, kiek mes racionaliai galime šiuo laikotarpiu prašyti. O prašyti… Aš išskirsiu tris punktus, kurie, mūsų frakcijos manymu, yra labai svarbūs. Tai yra, kaip ir minėta jau ne vieno atstovo, politinis kvietimas į NATO Ukrainai. Tai yra keli žingsniai ar bent žingsnis po Bukarešto susitarimo. Jeigu tai pasieksime, tai bus būtent tai, kas minėta, turbūt istorinis, nuo ko ir pradėjau, pasiekimas.
Antras dalykas. Sveikiname Suomiją, jos narystę NATO jau ratifikavo tiek Vengrija, tiek Turkija ir tai, akivaizdu, padidina mūsų gynybos pajėgumus regione – Rytų, Šiaurės Rytų Europoje. Su Rusija padidėja siena šimtais kilometrų. Mūsų pajėgumai padidėja šimtais naikintuvų, apskritai Skandinaviją sudarys po pirkimų 500 naikintuvų pajėgumų, kurių Baltijos šalys tiesiog neturi. Dėl to šie pajėgumai galės būti koordinuojami. Vadinasi, Baltijos šalių oro erdvė galės būti apsaugota iš Skandinavijos ir koordinuojami kariniai pajėgumai, karo laivynas akivaizdžiai bus daug stipresnis ir Baltijos jūra tampa NATO ežeru.
Trečias punktas yra Rytinio flango stiprinimas, tai mums tiesiogiai aktualu, bet norėčiau pažymėti, kad turėtume kalbėti ne tik apie brigadą, bet apskritai žiūrėti į kompleksinę gynybą. Tai yra žemė, oras, jūra, kibernetika ir kosmosas, nes Rusija turi pajėgumus pulti keliomis dimensijomis ir būdais vienu metu ir gynyba turi būti irgi atliepta sistemiškai.
Ši rezoliucija iš tikrųjų buvo derinama tarp Užsienio reikalų komiteto, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ir visi viską matėme. Tiek draftus, tiek penktadienį buvo sutarta kartu su ministerijų, prezidentūros atstovais, kad ši rezoliucija yra svarbus diaugiapartinis mandatas, kuris suteiks mums struktūrą vykstant į sostines ir vizitus, priimant svečius iš užsienio NATO valstybių čia išdėstyti savo pozicijas ir savo tikslus, juos kartoti. O diplomatija jau yra toks dalykas, kad reikia kartoti nuolat, nuolat, kad mes pasiektume bent šį tą.
Tačiau liko dar nebaigtų darbų, tokių kaip parlamentinių partijų užsienio politikos susitarimas. Manau, kad sutelkime savo energiją ir intelektą iki liepos mėnesio, kad pasirašytume tai. Tai yra darbas pradėtas nei daug, nei mažai – prieš 13 mėnesių, jeigu gerai atsimenu. Ganėtinai galbūt per ilgas dokumentas buvo tada, pasistenkime padaryti trumpesnį, bet tokį, kuris atlieps parlamentinių partijų užsienio politikos viziją ir ves šalį į priekį.
Taip pat trūksta kryptingos krašto gynybos plano ir tai, kad krašto apsaugos tarnyba būtų patraukli. Čia jau labiau vidaus politikos klausimas. O šiandien aš kviečiu palaikyti šią rezoliuciją. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiama Seimo Pirmininke, labai ačiū. Aš pabandysiu tiktai labai trumpai ir konkrečiai. Be abejo, labai pritariu, kad tai yra labai stiprus dokumentas. Nedažnas turbūt NATO valstybių parlamentas padaro tokius sprendimus, kurie brėžia strategines kryptis. Mes tai darome, tai yra džiugu, gerai, kad tai darome. Tikrai neabejoju, kad mes šiandien visi vieningai subalsuosime.
Noriu pasakyti galbūt kai kuriuos dalykus, kurie buvo šiek tiek paminėti čia kontekste. Suprantu, kad visi mes siekiame kuo daugiau sąjungininkų čia, Lietuvoje, vietoje. Mes visi suprantame, kad tai yra tas atgrasymo efektas, galintis atgrasyti mūsų rytinį priešą nuo bet kokių bandymų patestuoti 5 straipsnį, nuo bet kokių bandymų, sakykime, planuoti tam tikras intervencijas, invazijas ir panašiai. Bet yra tam tikras realizmas, yra suvokimas, kas iš tikrųjų gali būti padaryta ir kas yra realu. Kai mes kalbame apie partijų susitarimą, kalbame apie tuos įrašytus 20 tūkst., mes turime labai aiškiai atskirti, kas turima galvoje. Galvoje turima – 20 tūkst. priimti karo metu, kai nereikia, sakykime taip, apgyvendinimo infrastruktūros tokios, kokios reikėtų taikos metu esančiai brigadai arba divizijai. Kitaip tariant, norint, kad divizija ateitų mums į pagalbą karo metu, nebūtinai jai reikalingi kokie nors prabangūs ar kokie nors kitokie infrastruktūriniai objektai. Jie ateina, jie apsigyvena palapinėse ir jie gina Lietuvą, padeda mums gintis kartu, jeigu taip tiksliau.
Kai kalbame apie infrastruktūrą, apie nuolatinį arba rotacinį buvimą čia, tai mes kalbame apie pasirengimą priimti ilgesniam laikui. Su treniravimosi erdvėmis, apgyvendinimo kokybe ir visais kitas dalykais. Čia reikia labai aiškiai atskirti. Be jokios abejonės, turėti čia brigadą jau būtų labai daug. Labai gerai, kad tai parašyta rezoliucijoje. Aš manau, kad tai yra mūsų tikslas, jo turėtume ir siekti.
Apie tuos aspektus, kurie yra įtvirtinti, kuriuos reikia turėti galvoje, kurie yra be galo svarbūs, aš noriu pasakyti dar kelis dalykus. Be priešakinių pajėgų stiprinimo kaip atgrasymo, mes sakome mūsų sąjungininkams, kad atgrasyti yra pigiau negu ginti, kitaip tariant, daugiau būkite čia tam, kad nereikėtų ginti, nereikės kariauti, nes jūs atgrasysite. Tai yra vienas dalykas.
Antras be galo svarbus dalykas yra oro gynyba. Mūsų idėja, ambicija ir tikslas, kad oro policijos misija, dabar esanti Šiauliuose, iš esmės skirta tam, kad stebėtų, fiksuotų, praneštų apie incidentus, taptų oro gynybos misija, kad lėktuvai būtų kitokios kovinės parengties ir kitokio mandato veikti. Tai yra be galo svarbu, tu keli į kitą lygį.
Antras labai svarbus dalykas, jį mes irgi stipriai bandome kelti į NATO lygmenį, yra tai, kad Lietuvoje, Baltijos šalyse atsirastų, kad ir rotaciniu pagrindu, ilgojo nuotolio oro gynybos sistema arba sistemos. Jos galėtų judėti po Baltijos šalis, turėtume tvarkaraštį, kaip jos juda, ir tai jau rodytų, kad Baltijos šalys saugomos, jų dangus irgi saugomas. Tai yra be galo svarbu, jūs tai žinote.
Ir dar vienas labai svarbus dalykas, jis irgi yra įtvirtintas rezoliucijoje, kad mes turime turėti regioninius planus, paremtus realiais resursais, realiais pajėgumais. Ne popieriniais, ne virtualiais. O tai reiškia, kad nuo 0 dienų per 10 dienų tiek ir tiek pajėgų ateina į pagalbą Lietuvai, jei jau matome, kad yra krizė. Ne invazijos aktas, bet jau formuojasi pagal žvalgybinius duomenis krizė, rodanti, kad yra intencija mus pulti. Tada mažiausiai per 10 dienų… daugiausiai ar per tam tikrą trumpesnį laiką kuo daugiau pajėgų ateitų pas mus mūsų ginti. Ir taip toliau: Nuo 10 iki 30, nuo 30 iki 180. Man atrodo, rezoliucijoje tai labai gerai išdėstyta. Man atrodo, visai turime gerą strateginį paveikslą, ko siekiame, ir visi kartu, matyt, galime paremti šią rezoliuciją, aš tikrai raginu tai daryti. Labai ačiū, Pirmininke.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Visi užsirašę diskutuoti pakalbėjo tiek, kiek buvo skirta laiko. Dabar pereiname prie motyvų. Pirmasis už kalba A. Ažubalis. Prašom.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Kolegos, daug nesikartodamas pasakysiu vieną dalyką. Čia kai kas iš kalbėjusių sakė, kad ši rezoliucija nieko naujo nesako ir nužemina mūsų tikslus. Aš galiu tiek pasakyti. Kadangi dabar beveik nuolat dalyvauju diskusijose su NATO valstybių parlamentarais kaip delegacijos NATO Asamblėjoje vadovas, galiu pasakyti, kad tai, kas įrašyta, viršija daugelio valstybių šiuo metu, sakyčiau, priimtas politines nuostatas. Vien jau pakvietimas, tegu be iškart sekusios Ukrainos ratifikacijos, kai kam įvaro šoką. Nekalbu apie 2 % nors nuo 2025 metų, tačiau galiu pasakyti, kad dalis valstybių ir dabar nori turėti saugumą kitų sąskaita. Ir tai yra ne viena valstybė. Todėl šiuo atveju Lietuvos lyderystė, kurią aš čia matau, iš tikrųjų yra rimta, teisinga ir labai ambicinga, pagal NATO politines nuotaikas, kurios šiuo metu vyrauja.
Ir paskutinį dalyką pasakysiu apie Seimo partijų intelektualinį potencialą. Aš išgirdau naujieną, kad naujo politinio tarppartinio susitarimo dėl užsienio politikos Seimui trūksta, todėl reikalingi kažkokie tarpininkai iš šalies. Kolegos, aš manau, kad mes visi turime savo frakcijose ir partijose gana talentingų ir išprususių žmonių, kurie galės pasiekti tarppartinį susitarimą dėl užsienio politikos, kuris nebus, sakyčiau, ką čia gerai pasakė kolega iš Laisvės frakcijos, ilgas, o bus labai konkretus, esmingas…
PIRMININKĖ. Laikas!
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). …ir teikiantis mums visiems naudą ir bendrą sutarimą dėl ilgos perspektyvos. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. P. Gražulis – motyvai prieš.
P. GRAŽULIS (MSNG). Taip, tai, ką ponas A. Ažubalis pasakė, manau, kad nė viena nors kiek patriotiška save laikanti partija ir žiūrinti Lietuvos interesų užsienio politikoje niekada nesutars su konservatoriais, kurie nori užkariauti visą pasaulį ir nešti ten taiką, o kai pas mus yra demokratija, aš noriu jums priminti pono Barolio, Europos Sąjungos užsienio reikalų komisaro, žodžius: „Mažiau kalbų, daugiau darbų.“
Žiūrėkite, kas yra. Jūs kalbate apie tai, kad Ukraina taptų NATO nare dabartinėje NATO Asamblėjoje. Ar jūs žinote, ką vakar NATO generalinis sekretorius pasakė? Kol karas nesibaigs, kol Ukraina nelaimės, apie jokią narystę negalime ir kalbėti. Geriau jūs priimkite rezoliuciją ir paraginkite tą gerokai papuvusią Europą, kad skirtų tiek ginklų, tiek ginkluotės ir tokios ginkluotės Ukrainai, kad ji greičiau laimėtų. O dabar po vieną tanką, po vieną kažkokį naikintuvą nusiunčia, ir tas karas tęsiasi ir dar ilgai tęsis.
Kitas dalykas, ponai konservatoriai, ką jau kalbėti apie brigadą? Prezidentas kalba viena, užsienio reikalų ministras – trečia, ketvirta kalba krašto apsaugos ministras, o L. Kasčiūnas išvis nesupranta, ką kalba. Tai aš pasiūliau, klausykite, bent priimkime rezoliuciją mes viduje, kad nebūtų tokių ginčų, skirtingų nuomonių, tai, kas nuo mūsų priklauso, kad reikalinga Lietuvai Vokietijos brigada. Nepriimame tos rezoliucijos, nesusitariame. Kad čia viduje nekalbėtų skirtingai kiekvienas pareigūnas. Ką jūs šnekate? Jau priims Ukrainą į NATO bloką. Na, svaigstate…
PIRMININKĖ. Laikas!
P. GRAŽULIS (MSNG). …kažkokiais nesąmoningais – tiesiog nesuprantu.
PIRMININKĖ. Gerbiamas Petrai, suprantu, jūs citavote poną Ž. Borelį, ne Barolį.
P. GRAŽULIS (MSNG). Borelį, Borelį.
PIRMININKĖ. Taip. G. Surplys kalba vėl. Prašom. Motyvai už.
G. SURPLYS (LVŽSF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Aš norėčiau kreiptis į poną Petrą, savo mielą kaimyną. Petrai, labai prašau pritarti šiai rezoliucijai, nes kitaip Vilnius gali tapti tik NATO samito konferencijų centru ir viešbučių aikštele. Jeigu mes norime suformuoti tvirtą poziciją ir pasiekti kokių nors rezultatų, mes turime jų siekti vieningai. Ir dėl šios rezoliucijos tikrai labai daug šalių sutaria, kad štai tie penki yra mūsų kertiniai tikslai. Tai jeigu mes galėtume dėl šito susitarti čia, Seime, vadinasi, mes galėtume labai tvirtai derėtis su savo partneriais.
Dabar dėl brigadų ir kitų dalykų. Jeigu mes galime sutarti ir visi vieningai reikalauti, kad būtume ginami fiziškai čia esančios brigados, kas yra preliminariai sutarta Madrido NATO viršūnių susitikime, manau, kad to ir reikėtų siekti, o ne dabar pradėti dar kelti tikslus, kurie gali būti ilgalaikiai, taip ir yra numatyta, bet supraskime, kad dabar šia rezoliucija mes sprendžiame renginio, kuris vyks po 3 mėnesių, mandato klausimą. Tai tiesiog susitelkime ir padarykime šį vieningą pratimą dėl Ukrainos. Taip ir yra įrašyta: pakviesti į NATO, kai tam bus tinkamos sąlygos. Tai čia yra formuluotė, dėl kurios irgi buvo daug iečių sulaužyta, bet ji yra ambicinga ir, aš manau, mes turime jos laikytis.
Ir galiausiai dėl to užsienio susitarimo, kuris čia kažkur paraleliai plaukioja diskutuojant dėl rezoliucijos. Aš manau, kad jeigu mes šiandien vieningai čia pabalsuojame dėl tokio svarbaus mandato, mes parodome, kad iš principo partijos sutaria ir mums kokių nors šalutinių susitarimų su mediatoriais galbūt nelabai ir reikia. Labai kviečiu palaikyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Labai ačiū, gerbiama Pirmininke. Aš tikrai nebūsiu prieš tą rezoliuciją, tačiau aš noriu atkreipti dėmesį tų Seimo narių, kurie bus gal kokiame nors organizaciniame komitete. Vis dėlto pažiūrėkime į mūsų Seimo aplinką organizuodami samitą. Jeigu mes norime pasikviesti vokiečių brigadą, ko gero, vokiečiai čia atvažiuos pasižiūrėti, kaip mes ruošiamės. Pažiūrėkite, kokios prieigos prie Seimo, kokia Nepriklausomybės aikštė. Baisu. Mes turime pasirūpinti tų žmonių saugumu, kurie čia bus. Liko 3 mėnesiai. Aš nežinau, galbūt Seimo Pirmininkė turi kokių nors žinių, bet šiandien yra gėda, jeigu mes paliksime taip, kaip yra. Tai aš į tai noriu atkreipti dėmesį. Tikrai dar yra laiko ir galbūt reikia susitarti su kokiais nors rangovais. Žinau, kažkokie planai yra parengti ir kažkokie projektai yra, bet, kaip dabar yra, taip tikrai neturi būti. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. A. Lydeka – motyvai už.
A. LYDEKA (LSF). Labai ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Kviečiu visus kolegas vieningai balsuoti už šią rezoliuciją. Noriu tik atkreipti dėmesį į tokias rašytas ir nerašytas taisykles, kad, organizuojant aukšto lygio tarptautinius renginius, samitus, konferencijas, priimančioji šalis mažai gali turėti įtakos darbotvarkei, tai yra svarstomiems klausimams ir turiniui. Tad Seime šis surastas sprendimas vieningai mums priimti tokį teisės aktą, tokią rezoliuciją bus labai geras mandatas toliau dirbant tiek Prezidentui, tiek Vyriausybei, tiek konkrečiai ministrams, užsienio reikalų ministrui, krašto apsaugos ministrui ir kitiems Lietuvos atstovams, kad kuo labiau remdamiesi šiuo mandatu galėtų daryti įtaką ir samito darbotvarkei, ir baigiamųjų dokumentų turiniui.
Atkreipiu dėmesį, kad šioje rezoliucijoje yra paliesti du svarbiausi mūsų, Lietuvos, nacionaliniai interesai. Vienas yra kalbant apie Lietuvos saugumą ir gynybą, kitas – apie kariaujančią valstybę Ukrainą, kurią mes visi vienareikšmiškai remiame, ir tos valstybės perspektyvą NATO. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir motyvai už – D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Manau, visi sutinkame, kad vienas iš svarbiausių mūsų tikslų yra vis dėlto galutinai panaikinti pilkąsias saugumo zonas Europoje ir Ukrainos narystės NATO neapibrėžtumą, nes vien iliuzija, kad Rusija tariamai turi veto teisę, yra vienas iš labai stiprių veiksnių, skatinančių tolesnę Rusijos agresiją, kuriančių tolesnę iliuziją, kad ji gali valdyti mūsų regioną, kad ji gali vykdyti imperinę plėtrą į mūsų regioną. Rusija neturi veto teisės dėl NATO plėtros ir todėl vienas iš tikrai labai svarbių tikslų yra, kad mes, lietuviai, turime labai tvirtai stovėti už Ukrainos pakvietimą į NATO. Kaip jau pasakė kolegos, būtent mūsų vienybė, nacionalinė vienybė – visų politinių partijų, visų valstybės institucijų, regiono vienybė, visos NATO vienybė yra tai, kas mums gali leisti užtikrinti mūsų saugumą šiame labai sunkiame dešimtmetyje.
Manau, kad visi sutinkame, kad Vilniuje vyksiantis NATO samitas gali tapti tiesiog, na, konferencija, bet gali tapti istoriniu lūžiu. Ir mes galime labai ženkliai prisidėti prie to, kad NATO samito Vilniuje darbotvarkė atneštų ne tik esminių pokyčių mūsų pačių saugumui, susijusių su Lietuvos, apskritai Baltijos regiono, visos rytinės NATO dalies priešakine gynyba ir tvirtu, absoliučiu garantavimo principu – atgrasymas per paneigimą, nes tik užtikrindami, kad net nekiltų minties kėsintis į mūsų teritoriją, į mūsų saugumą, mes galime būti saugūs. (Balsai salėje) Matau, kad kolegos labai emocingai reaguoja į šią rezoliuciją. Tai rodo, kad visiems ji labai rūpi.
Dar labai svarbu, kad mes taip pat galime aktyviai iki pat samito dirbti, kad Švedija vis dėlto taip pat kuo greičiau taptų NATO nare ir Vilniaus samite galėtume tai švęsti, pagaliau Baltijos jūra taptų NATO ežeru, nes tai vienas iš svarbiausių mūsų visų saugumui veiksnių. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, visi motyvai išsakyti. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
11.05 val.
Seimo nutarimo „Dėl Gintaro Godos skyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininku“ projektas Nr. XIVP-2586(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-7 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Gintaro Godos skyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininku“ projektas Nr. XIVP-2586(2). Svarstymo stadija. Kviečiu gerbiamą komiteto pranešėją I. Haase, kad pristatytų komiteto išvadą po svarstymo. Primenu, svarstome 1-7 klausimą – projektą Nr. XIVP-2586.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, 2023 m. balandžio 5 d. svarstė komiteto išvadą dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Gintaro Godos skyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininku“ projekto. Projektui buvo pritarta visais 9 balsais, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą išvadą. Diskusijoje užsirašė kalbėti vienas Seimo narys. Kalba P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, aš irgi jaučiuosi šiek tiek prisidėjęs prie to, kad Prezidentas teiktų poną G. Godą Konstitucinio Teismo teisėju. Buvau sunerimęs, nes Seimo užkulisiuose Seimo nariai kalbėjo, kad, ko gero, gali teikti buvusį Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką konservatorių poną S. Šedbarą Konstitucinio Teismo pirmininku. Kaip jūs žinote, dabartinėje kadencijoje jis yra nemažai priėmęs nutarimų, būdamas Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininku, kad vienas ar kitas teisės aktas ar prieštarauja, ar neprieštarauja Konstitucijai, o nuo šitokios Teisės ir teisėtvarkos komiteto pozicijos priklauso, ar teisės aktas gali būti svarstomas Seime, ar negali būti svarstomas Seime. Be abejonės, ateis toks metas, kai tais klausimais bus kreiptasi į Konstitucinį Teismą ir tada ponas S. Šedbaras…
PIRMININKĖ. Gerbiamas Petrai, aš atsiprašau, pertraukiu, tačiau yra kalbama apie gerbiamą kandidatą į Konstitucinio Teismo pirmininkus.
P. GRAŽULIS (MSNG). Ponia Pirmininke, jūs nepertraukite manęs. Apie ką aš noriu, ir kalbu. Mano reikalas. Jūs čia man ne kažkokia mokytoja esate.
PIRMININKĖ. Jūs kalbate visiškai ne į temą.
P. GRAŽULIS (MSNG). Į temą. Jūs man nesate mokytoja. Vienu žodžiu, aš noriu pasidžiaugti, kad vis dėlto Prezidentas skyrė poną G. Godą Konstitucinio Teismo pirmininku. Bet dabar konservatoriai jam jau kerštauja. Vienas kerštas – ištraukė, kad jis 1988 metais apie gegužės mėnesį įstojo į Komunistų partiją, ir dabar jau jį terorizuoja. Taip pat greičiausiai vėl dėl to, kad jis ne S. Šedbarą skyrė Konstitucinio Teismo pirmininku, o poną G. Godą, sudarys komisiją ir aiškinsis, ar teisėtai, ar neteisėtai dabartinis Prezidentas prašė saugumo vadovo rinkti apie jo aplinkos kai kuriuos asmenis informaciją. Keršto banga prasidėjo.
Bet aš noriu vis tiek pasidžiaugti. Šį kartą Prezidentas tikrai parodė kietą savo ranką, bet matome tikrai nė kiek ne mažiau neapykantos iš konservatorių bloko Seime.
PIRMININKĖ. A. Navickas norėtų replikuoti. Prašau.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Viktorija, aš labai didžiuojuosi jūsų kantrybe, bet pagal Statutą jūs turite teisę nurodyti, kai žmogus kalba ne pagal temą, ir netgi pašalinti iš salės žmogų, jeigu jis nesilaiko Statuto. Bet aš suprantu, kad P. Gražuliui turbūt tai negalioja. Bet Didįjį ketvirtadienį jis visada moka ką nors gražaus pasakyti.
PIRMININKĖ. Gerbiamas Andriau, aš tikrai žinau, bet norisi vengti kraštutinių priemonių.
P. Gražulis buvo paminėtas. Prašau.
P. GRAŽULIS (MSNG). Taip, dar vienas mokytojas atsirado. Žiūrėk, kur K. Bartoševičius yra, ir nedangstyk. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Norėčiau kreiptis į gerbiamą pretendentą, ar norėtumėte pasisakyti? Ne. Dėkoju.
Priėmimo stadija. Motyvai už – kalba E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiama Pirmininke, tikiuosi, kad savo pasisakymu nesukelsiu poreikio imtis kraštutinių priemonių. Kolega Petras tikrai geriausiai tinka laidose „Sąmokslo teorija“, jeigu dar nenumirė tos laidos. O aš pasakysiu, kad mes, Liberalų sąjūdžio frakcija, buvome vienintelė frakcija, kuri susitiko su pretendentu ponu G. Goda. Iš tiesų paliko… ir žinome iš ankstesnės veiklos kaip profesionalų Konstitucinio Teismo teisėją, profesionalų teisininką. Tikrai turėjome daug klausimų, į juos sulaukėme profesionalių atsakymų. Tai aš agituoju visus kolegas pasisakyti už pretendento kandidatūrą slapto balsavimo metu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, su Konstitucinio Teismo teisėju gerbiamu G. Goda buvome susitikę Teisės ir teisėtvarkos komitete ir tikrai paliko įspūdį kuo geriausią: profesionalas, žinantis ir išmanantis savo darbą. Ir čia tų sąmokslo teorijų, tokių negarbingų, menkinančių ir žeminančių, tiesiog apgailėtina klausyti, bet tie, kurie Seime jau yra ne vienerius metus, matyt, jau pripratę. Man dar rėžia ausį, bet, matyt, neteks ilgai klausyti. Toks asmuo apskritai yra… Klausimas, ar yra garbingas šios salės veikėjas.
Bet grįžtant prie Konstitucinio Teismo teisėjo, visus kviečiu balsuoti ir palaikyti. Ir čia nėra jokio ginčo, ar mūsų frakcijoje ir partijoje, mes tikrai pritariame šiai kandidatūrai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Matau, kad P. Gražulis, ką tik diskusijoje kalbėjęs už kandidatą, dabar užsirašė kalbėti prieš. Kadangi tai prieštarauja visam tam, ką iki tol pasakėte, aš vis dėlto siūlyčiau judėti į priekį. Kolegos… Gerai, kalbėkite už. Prašom.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš tik norėjau pasakyti prieš konservatorius, bet tikrai pasisakau už G. Godą. Aš linkėčiau konservatoriams, kad taip, ką kalba, ir balsuotų slaptu balsavimu ir kad nesudarinėtų daugiau jokių komisijų prieš Prezidentą ir nerengtų jam apkaltos. Tai mano būtų toks palinkėjimas, kad Prezidentui nerengtų apkaltos. Gerbiami konservatoriai, o jūs pakentėkite pusantrų metų, baigiasi jūsų kadencija ir ponas… Nereikės jums čia sėdėti, man atrodo, tauta pasirinks kitaip.
PIRMININKAS. Motyvai už – V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Gerbiamas Gintarai Goda, aš tiesiog noriu jums padėkoti, kad jūs imatės šių sunkių ir atsakingų pareigų. Sėkmės jums, ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, turime standartiškai patvirtinti slapto balsavimo biuletenį. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Slaptas balsavimas yra numatytas 13 valandą. Nuo 13 valandos iki 13 val. 20 min.
11.13 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolierių įstaigos vadovo paskyrimo“ projektas Nr. XIVP-2608(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-8 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolierių įstaigos vadovo paskyrimo“ projektas Nr. XIVP-2608(2). Kviečiu pranešėją L. Kasčiūną, kad pristatytų Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą. Ruošiasi D. Kepenis, jis pristatys Žmogaus teisių komiteto išvadą.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiama Pirmininke, tik trumpai pasakysiu, kad mes vakar svarstėme ir pritarėme kandidatūrai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Žmogaus teisių komitetas, apsvarstęs kandidatūrą, taip pat pritarė vienbalsiai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti užsirašiusių nėra. Ar gerbiamas kandidatas norėtų pasisakyti? Ne. Priėmimo stadija. Motyvai. Dėl motyvų užsirašiusių taip pat nėra. Taigi, apsispręsime per numatytą slapto balsavimo laiką. Patvirtinkime protokolą. Jis yra standartinis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju.
11.14 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Sauliaus Luko Kalėdos kandidatūros siūlymui į Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėjus“ projektas Nr. XIVP-2064(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-9 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Sauliaus Luko Kalėdos kandidatūros siūlymui į Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėjus“ projektas Nr. XIVP-2064(2). Kviečiu pranešėją gerbiamą R. Morkūnaitę-Mikulėnienę, ji pristatys Europos reikalų komiteto išvadą. Gerbiama Radvile, reikėtų pristatyti Europos reikalų komiteto išvadą dėl projekto Nr. XIVP-2064.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, vakar vykusio posėdžio metu bendru sutarimu pritarėme minėtai kandidatūrai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Taip pat norėčiau pakviesti I. Haase, kad pristatytų Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą dėl kandidato.
I. HAASE (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Sauliaus Luko Kalėdos kandidatūros siūlymui į Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėjus“ projektą. Projektui pritarta: 6 balsai – už, prieš nebuvo, susilaikė 3.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti užsirašiusių nėra. Ar gerbiamas pretendentas norėtų pasisakyti? Ne. Dėl motyvų priėmimo stadijoje. Nėra užsirašiusių.
Kadangi mes jau pasiekėme balsavimo intervalą, tai ir kviečiu balsuojant apsispręsti dėl 1-9 klausimo – Seimo nutarimo projekto Nr. XIVP-2064, tai yra priėmimas pastraipsniui. Sudaro vienas straipsnis. Ar galime jam pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Tuomet kviečiu kolegas užimti vietas ir balsuoti dėl 1-9 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Sauliaus Luko Kalėdos kandidatūros siūlymui į Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėjus“ projekto Nr. XIVP-2064(2). Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 117: už – 107, prieš nebuvo, susilaikė 10. Taigi nutarimas (projektas Nr. XIVP- 2064) priimtas. (Gongas) (Plojimai) Sveikiname ir linkime sėkmės.
11.17 val.
Vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi įstatymo Nr. X-1367 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2326(2)ES (priėmimo tęsinys)
Kitas balsavimas. Grįžtame į pačią darbotvarkės pradžią. Darbotvarkės 1-2.1 klausimas – Vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2326(2). Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 124: už – 124, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2326) priimtas. (Gongas)
11.18 val.
Juridinių asmenų registro įstatymo Nr. IX-368 2, 41 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2327(2) (priėmimo tęsinys)
Apsispręskime dėl lydimojo 1-2.2 klausimo – įstatymo projekto Nr. XIVP-2327(2). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 129: už – 129, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Juridinių asmenų registro įstatymo pakeitimas priimtas. (Gongas)
11.19 val.
Įstatymo „Dėl darbuotojų dalyvavimo bendrovėje po vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi“ Nr. X-1607 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2328(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 1-3.1 klausimas – įstatymo „Dėl darbuotojų dalyvavimo bendrovėje po vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi“ įstatymo projektas Nr. XIVP-2328(2). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 127: už – 127, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2328) priimtas. (Gongas)
11.20 val.
Darbo kodekso 210 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2329(2) (priėmimo tęsinys)
Apsispręskime dėl 1-3.2 klausimo, lydimojo projekto Nr. XIVP-2329. Balsuokime.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 127: už – 127, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2329) priimtas. (Gongas)
11.21 val.
Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 1, 2, 3, 7, 8, 9, 10, 101, 12, 15, 17, 20, 22, 30, 32, 34, 35, 36, 37 straipsnių, aštuntojo ir vienuoliktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 82, 102, 291 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-2331(2)ES (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2331. Balsuokime.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 128: už – 122, prieš nėra, susilaikė 6. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2331) priimtas. (Gongas)
11.22 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 13, 22, 40 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2238(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-5.1 klausimas – Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2238(2). Balsuokime.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 127: už – 126, prieš nėra, susilaikė 1. Žemės įstatymo pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
11.22 val.
Žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2239(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-5.2 klausimas – lydimasis projektas Nr. XIVP-2239(2). Balsuokime.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 128: už – 127, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2239) priimtas. (Gongas)
11.23 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos pagrindinių tikslų NATO aukščiausiojo lygio susitikime Vilniuje“ projektas Nr. XIVP-2612 (priėmimo tęsinys)
Dabar apsispręskime balsuodami dėl 1-6 klausimo – Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos pagrindinių tikslų NATO aukščiausiojo lygio susitikime Vilniuje“ projekto Nr. XIVP-2612. Kas pritariate tam, kad priimtume rezoliuciją be pataisų, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šios rezoliucijos priėmimas
Balsavo 129: už – 129, prieš ir susilaikiusių nėra. Taigi Seimo rezoliucija „Dėl Lietuvos pagrindinių tikslų NATO aukščiausiojo lygio susitikime Vilniuje“ priimta vienbalsiai. (Gongas) (Plojimai)
Darbotvarkės 1-7 klausimas. Atsiprašau, dėl šito mes apsispręsime slaptu balsavimu.
Dabar, kadangi apsvarstėme visus klausimus, kuriuos buvome iki balsavimo intervalo pradžios apsvarstę, siūlau tęsti mūsų darbotvarkę ir taip pat tęsti balsavimo intervalą balsuojant po kiekvieno klausimo.
11.24 val.
Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2237(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2237(2). Svarstymo stadija. Kviečiu Kaimo reikalų komiteto pranešėją J. Gudauską, kad pristatytų komiteto išvadą dėl Žemės ūkio pakeitimo įstatymo. Prašau.
J. GUDAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Kaimo reikalų komitetas kaip pagrindinis kovo 22 dieną nusprendė pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-2237(2) ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu 6 – už. Komitetas patobulino įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir STT pastabas. Siūlo tobulinti įsiterpusio valstybinės žemės ūkio paskirties žemės ploto apibrėžimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti užsirašiusių nėra. Dėl motyvų užsirašiusių taip pat nėra. Galbūt po svarstymo galime bendru sutarimu pritarti? Nematau prieštaraujančių. (Balsas salėje) Norite balsuoti? (Balsas salėje) Balsuojame. Gerai, balsuokime dėl 1-10 klausimo – Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2237 po svarstymo.
Balsavo 126: už – 122, prieš nebuvo, susilaikė 4. Po svarstymo pritarta.
11.27 val.
Kelių įstatymo Nr. I-891 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2184(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 1-11 klausimas – Kelių įstatymo Nr. I-891 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2184(2). Kviečiu L. Mogenienę, kad pristatytų Ekonomikos komiteto išvadą.
L. MOGENIENĖ (DFVL). Gerbiama Pirmininke, kolegos, Ekonomikos komitetas svarstė šį projektą kovo 29 dieną ir bendru sprendimu pritarė įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto išvadą.
Diskutuoti užsirašiusių nėra. Pataisų nėra. Dėl motyvų užsirašiusių taip pat nėra. Taigi galime apsispręsti balsavimu dėl 1-11 klausimo – Kelių įstatymo pakeitimo įstatymo projekto. Balsuokime.
Balsavo 116: už – 115, prieš nebuvo, susilaikė 1. Po svarstymo pritarta.
11.28 val.
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo Nr. I-108 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2377(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 1-12 klausimas – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2377(2). Svarstymo stadija. Pranešėja – E. Rudelienė.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, kovo 29 dieną Švietimo ir mokslo komitetas svarstė šį klausimą ir bendru sutarimu pritarė patobulintam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti užsirašiusių nėra. Pataisų nėra. Dėl motyvų užsirašiusių po svarstymo taip pat nėra. Taigi balsuokime dėl 1-12 klausimo – projekto Nr. XIVP-2377.
Balsavo 114: už – 114, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Po svarstymo pritarta vienbalsiai.
11.30 val.
Seimo nutarimo „Dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo paskelbimo“ projektas Nr. XIVP-2578 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 1-13 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo paskelbimo“ projektas Nr. XIVP-2578. Pateikimas. Pranešėja – D. Asanavičiūtė.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos ir gerbiamos kolegės, noriu pristatyti nutarimo „Dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo paskelbimo“ projektą. Seimo valdybos 2022 m. birželio 8 d. nutarimu iš visų frakcijų suburta darbo grupė ilgai svarstė, kartu pasitelkė ir konstitucinės teisės specialistus, diasporos organizacijų atstovus, dėl galimos ir siūlomos Konstitucijos 12 straipsnio formuluotės, taip pat ir dėl Pilietybės konstitucinio įstatymo, jis šį rytą jau yra įregistruotas ir matomas.
Taigi šiame nutarime siūloma paskelbti privalomą referendumą dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo kitų metų gegužės 12 dieną. Pateikiama tokia formuluotė: Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais Konstitucinio įstatymo numatytais pagrindais ir tvarka. Konstitucinis įstatymas taip pat nustato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką. Taip pat siūloma pavesti Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai valstybės biudžeto lėšomis referendumo agitacijos laikotarpiu informuoti visuomenę apie referendumu spręsti teikiamo klausimo svarbą valstybės ir tautos gyvenime. Kolegos, kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti Seimo nariai. Pirmasis klausia E. Pupinis. Ruošiasi L. Nagienė.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama kolege, tikrai reikia pasidžiaugti, kad Teisės departamentas neįžiūrėjo jokių problemų ir pritarė šiai formuluotei. Kadangi jūs daug dalyvavote svarstant su konstitucinės teisės žinovais, tai ar iš tiesų į Konstitucinį įstatymą galima įrašyti tokią formuluotę, kad ir visais kitais atvejais? Čia kyla klausimas, nes paprastai visada buvo traktuojama, kad formuluotės turi būti tikslios, baigtinės ir visos surašytos. Ką apie tai kalba konstitucinės teisės žinovai? Ačiū.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Būtent tokia formuluotė ir buvo pasiūlyta konstitucinės teisės žinovų. Kodėl? Todėl, kad Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimimu, tai yra pirmas ir pagrindinis sakinys, tačiau yra ir kitų atvejų, jau dabar numatytų Pilietybės įstatyme, kada Lietuvos pilietybę galima atkurti. Tai tie patys tremtiniai, tremtinių palikuonys, išvykę iš Lietuvos iki okupacijos, vaikai, gimę užsienyje ir Lietuvoje ir įgiję iki pilnametystės kitos valstybės pilietybę, ir kiti atvejai, jau numatyti dabartiniame Pilietybės įstatyme, susiklosčius tam tikroms istorinėms aplinkybėms ir vykdant teisingumą. Todėl ir yra numatyta Konstitucijoje kiti Konstitucinio įstatymo numatyti pagrindai ir tvarka.
Konstitucinis įstatymas, kaip minėjau, taip pat apsvarstytas darbo grupėje šį rytą, jau yra registruotas Teisės aktų informacinėje sistemoje. Jame yra labai aiškiai nusakyta ir apibūdinta, kokiais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis galės turėti ir kitos valstybės pilietybę, tai yra 7 straipsnis. Tarp kitko, yra tie patys kriterijai, kaip ir buvo 2019 metų referendume. Tai yra valstybės narystė Europos Sąjungoje ir (ar) valstybės dalyvavimas Europos ekonominės erdvės sutarime, taip pat Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje ir narystė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje. Tačiau yra labai aiškūs apribojimai, kada Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų neatitinka tos valstybės, kurios kartu yra Baltarusijos ir Rusijos sąjunginės valstybės, Eurazijos ekonominės sąjungos, Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos, Nepriklausomų valstybių sandraugos, Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos ir kitų buvusios SSRS pagrindu sukurtų politinių, karinių, ekonominių ar kitokių valstybių sąjungų ar sandraugų narės. Tai yra aiškūs apribojimai, kada gali būti tie kiti atvejai, kai asmuo gali turėti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietybę.
PIRMININKĖ. Klausia L. Nagienė. Ruošiasi S. Tumėnas.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Manau, ne viena lietuvių šeima, kuri gyvena ne Lietuvoje, bet šaknys yra lietuviškos, yra išvažiavusi, dalis norėtų turėti dvigubą pilietybę, dalis galbūt planuoja ir sugrįžti po kažkurio laikotarpio, bet jau pilietybė jo yra kita. Taip, manau, kad mes, lietuviai, tikrai pasiryžę tam referendumui. Bet kaip padaryti, kad tai sėkmingai įgyvendintume? Yra labai aukšta riba. Ar nemanėte mažinti referendumo narių skaičiaus būtent pataisa dėl Referendumo įstatymo dar?
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Jūs turite mintyje referendumo kartelę?
L. NAGIENĖ (DFVL). Taip, referendumo kartelę. Nes virš milijono surinkti, tai žinote, kad nebūtų kaip jau vieną kartą ir vėl neįvykęs, jeigu mes to kriterijaus nepasieksime.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Jūs esate visiškai teisi, kad pagal Konstitucijos pirmąjį skirsnį taikoma labai aukšta kartelė, tai yra visų rinkimų teisę turinčių 50+1. Bet turėkime mintyje, kad Konstitucijos pirmasis skirsnis yra mūsų valstybės pagrindai: kalba, suverenumas, priklausomybė Europos Sąjungai, teritorijos nedalomumas ir taip toliau, todėl pažeminę pirmojo skirsnio kartelę, nes 12 straipsnis yra būtent pirmajame skirsnyje, mes galime iš tikrųjų turėti pavojingą situaciją, kai gali būti rengiami referendumai, pasikeitus kažkokioms aplinkybėms ir dėl kalbos, ir dėl suvereniteto, nepriklausomybės, priklausomybės Europos Sąjungai ir panašiai. Čia buvo tokių pasvarstymų, pakalbėjimų apie tai, kai buvo svarstomas Referendumo įstatymas. Mes prieš priėmimą turėjome ir plačių diskusijų, bet tai yra pavojinga mūsų valstybei, o kad teisiškai pakeistume kartelę vieno straipsnio, tai yra taip tiesiog nedaroma. Todėl šios kalbos apie kartelės mažinimą tiesiog padėtos į šalį.
PIRMININKĖ. Klausia S. Tumėnas. Ruošiasi V. Ąžuolas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Kolegė L. Nagienė palietė tą didžiausią problemą, kuri daugiausia pesimizmo ir kelia Pasaulio lietuvių bendruomenei, kai ta kartelė tokia pat, kuri buvo ir tada, kai buvo daugiau milijonu žmonių, gyvenusių, bet išsibarsčiusių po pasaulį ir išvykusių iš Lietuvos. Tačiau ne apie tai.
Aš visiškai pritariu, kad keičiame tą nuostatą ir kad pilietybė įgyjama gimstant – šventas dalykas, tačiau toliau prasideda teksto analizės diskursas, manyčiau. Mes išbraukiame sakinį „išskyrus įstatymu numatytus atskirus atvejus“, kad neatsirastų įvairiausių čia galimybių, tačiau lieka „ir kitais Konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais“. Lingvistiškai ir visaip kitaip diskutuojant…
PIRMININKĖ. Laikas!
S. TUMĖNAS (LVŽSF). …tai yra tas pats, ar atskiri atvejai, ar kiti nustatyti atvejai. Atsiranda tik Konstituciniame įstatyme numatyti atvejai, o su to Konstitucinio įstatymo atvejais mes…
PIRMININKAS. Laikas!
S. TUMĖNAS (LVŽSF). …ne per daug dar ir susipažinti spėjome, jeigu jis šįryt pasirodė.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, na, visų pirma Konstitucijos formuluotė yra ne tik lingvistikos ar kalbininkų dalykas, bet yra teisės žodynas ir teisės terminai, todėl buvo pasirinkta būtent tokia terminuotė ir būtent tokie sprendimai.
Dabar dėl tų kitų atvejų. Na, žiūrėkite. Mes dabar turime 11 kitų atvejų, tai yra kad pilietybė įgyjama gimimu, bet kartais pilietybė įgyjama išsaugant, turint lietuvišką kilmę. Tas pats: mes turime dabar iki 1940 metų okupacijos išvykusią tikrai didelę dalį mūsų buvusių piliečių ir jų palikuonių arba tremtinių ir jų palikuonių, kurie jau įgiję kitas pilietybes gimimu, pavyzdžiui, JAV gimę ar gimę, sakysime, toje pačioje Rusijoje tremtinių vaikai ir vaikaičiai. Jie gimimu įgyja kitos valstybės pilietybę. Taigi mes įstatymais numatome pilietybės, kuri priklausė jų tėvams, išsaugojimą arba grąžinimą, nes mūsų pilietybė paveldima pagal tėvų liniją, ne pagal gimimo vietą. Tai čia jums, ko gero, aš atsakiau į klausimą, nes jeigu mes…
Kodėl dabar išbraukiame „atskirais atvejais“? „Atskirais“ arba „retais atvejais“ ir „kitais atvejais“ yra didžiulis skirtumas. Konstitucinis Teismas keturis kartus pasakė, kad atskiri atvejai yra labai reti atvejai. Mes turime tą 11 labai retų atvejų ir daugiau plėsti, deja, mes negalime. Buvo bandymas gerbiamojo Žygimanto, rodos, 2017 metais įstatymu pabandyti įteisinti galimybę po nepriklausomybės išvykusiems turėti Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitų mums draugiškų valstybių pilietybę. Na, Konstitucinis Teismas pasisakė, kad, deja, tai būtų jau nebe atskiras arba retas atvejis ir įstatymu mes to padaryti negalime. Vadinasi, mes einame vėl prie to paties pratimo, tai yra keisti Konstituciją referendumo būdu.
Tikrai, kolegos, aš labai raginu nepolitizuoti šito dalyko, susitelkti. Gerbiama Laima sakė, kartelė yra be proto aukšta – čia reikia mūsų visų susitelkimo, prašyti artimųjų ateiti, dalyvauti, balsuoti, nes kito kelio mes neturime. Jeigu šį kartą nepavyks referendumo būdu, na, nežinau, ar trečią kartą tai galės būti vykdoma bent jau artimiausiu metu. Todėl, mieli kolegos, prašau kauptis ir kartu susiėmus įvykdyti šitą referendumą, kad jis būtų sėkmingas.
PIRMININKĖ. Toliau užsirašė klausti V. Ąžuolas, tačiau jo salėje nematau. Klausia Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Visų pirma aš norėjau pasveikinti Dalią dėl ryžto tęsti tas pastangas, nes mes ką tik šioje salėje kalbėjome apie vienybę ir būtinybę mums susivienyti dėl Ukrainos pergalės ir tapimo NATO nare, bet lygiai taip pat mums svarbu suvienyti visą mūsų tautą (bent trečdalis jos yra už jūrų marių, įvairiose šalyse) tam, kad laimėtume apskritai tą karą dėl ateities, įsitvirtintume ateityje. Žiūrint į Izraelį, žiūrint į Airiją, į tuos visus pavyzdžius, tai yra vienintelis kelias, kuris tas tautas padarė stiprias. Kaip jūs manote, gerbiama Dalia, dabar, kai, atrodo, visas dėmesys yra kažkur kitur, Rytų fronte, kodėl tai yra svarbu daryti, kodėl mes neturime pamiršti šito savo strateginio tikslo susivienyti visai lietuvių tautai, kad ir kur ji būtų?
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Manau, jūs puikiai žinote, kaip yra, kad būtent karo metu mūsų diaspora, kaip tada, sovietų okupacijos metu, labai aiškiai stojo į Ukrainos pusę, stovėjo mitinguose prie Rusijos ambasadų, reikalavo savo vyriausybių padėti Ukrainai. Tai tikrai labai labai didelė jėga užsienyje.
Bet taip pat buvo aiškiai identifikuota, kad žmogaus, kuris neturi tos valstybės pilietybės, deja, politikai neišgirsta. Pavyzdžiui, parašė Kongresui laišką turintis ir Amerikos, ir Lietuvos pilietybę, atsakė per 30 dienų, sureagavo, parašė tas, kuris turėjo tik Lietuvos pilietybę, atsakymo niekada ir negavo. Vadinasi, mūsų įtaka būtent užsienio vyriausybėms didelė, mūsų įtaka užsienio politikai didelė ypač tada, kai to labai reikia, šiuo atveju Ukrainai, o jeigu atsitiktų ir Lietuvai, neduok Dieve, nelaimė, taip pat ir Lietuvai. Todėl kiekvienas pilietis yra brangus, ypač jei yra lojalus Lietuvai ir yra mūsų kilmės žmogus, lietuvių kilmės žmogus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Laikas klausti baigėsi. Motyvai. Visi užsirašė kalbėti už, bet suteikiu žodį A. Bagdonui – motyvai už. Vienas – už, vienas – prieš.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke, už suteiktą žodį. 2019 metais vykusio referendumo dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo įgijus kitą rezultatai yra daugiau nei aiškūs. Daugiau kaip 70 % balsavusių Lietuvos žmonių pritarė tokiam siūlymui, tačiau balsuojančių už tam, kad Konstitucija būtų pakeista, balsų pritrūko. Įvertinę visas padarytas klaidas šiandien renkamės kitą būdą – balsuosime dėl privalomo referendumo, kurio tikslas – pakeisti Konstitucijos 12 straipsnį bei konstituciniu įstatymu įtvirtinti galimybę neprarasti Lietuvos pilietybės įgijus kitą.
Net neabejoju, kad dauguma Seimo narių šiandien balsuos už šį nutarimą, jis nepaprastai svarbus mūsų piliečiams, šiuo metu gyvenantiems ne Lietuvoje, tačiau norintiems išsaugoti ryšį su Lietuva. Kviečiu jau šiandien skleisti žinią, žinią dėl referendumo, kuris vyks 2024 metais kartu su Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimais, bei suteikti galimybę mūsų bendrapiliečiams visavertiškai gyventi kitoje šalyje, stovėti ant žemės dviem kojomis, būti visaverčiais tos šalies gyventojais, tačiau neprarasti ryšio su Lietuva. Kadangi trečios galimybės mes tikrai nebeturėsime, kviečiu visus būti vieningus ir ne tik palaikyti šį nutarimą dėl referendumo surengimo, bet ir tapti šio referendumo ambasadoriais ne tik Lietuvoje, bet ir už Lietuvos ribų, ypač kalbant, diskutuojant, lankantis, bendraujant su Lietuvos diaspora. Kviečiu vieningai palaikyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Motyvai prieš – G. Surplys.
G. SURPLYS (LVŽSF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Aš tikrai nesu prieš ir tikrai visą laiką palaikiau ir palaikysiu referendumą. Prisidedu prie to, ką Andrius sakė, kad reikia padaryti viską, kad tas referendumas įvyktų. Tačiau norėjau pasiūlyti, kad mes pratęstume klausimo laiką, nes kalbame apie referendumą, o jis yra susijęs su Konstitucijos 12 straipsniu, iš kurio dabar po komisijos pusantrų metų darbo yra išbraukiama esminė nuostata, kad Lietuvos Respublikos pilietis negali vienu metu būti ir Lietuvos Respublikos, ir kitos valstybės piliečiu, ir viskas paliekama migloje konstitucinio įstatymo, kurio mes dar nematėme. Žinote, man tai šiek tiek priminė kažkada buvusią reklaminę kampaniją, kai Škotija išleido 3 mln. eurų, dirbo komisijos ir išėjo su šūkiu Welcome to Scotland.
Lieka labai daug neatsakytų klausimų. Aš labai raginu, Dalia, jus ir visą komisiją tikrai pagalvoti ne tik apie teisinę kazuistiką, bet ir apie tai, ką pilietybė duoda žmogui, ką atima. Aš manau, kad tokiu būdu mes galime daugiau žmonių pritraukti į referendumą, o ne kaip tik juos išgąsdinti tuo, kad mūsų Konstitucija liks nuogesnė išbraukus šitą pastraipą, šitą paragrafą ir palikus viską konstituciniame įstatyme, kurį paskui konstitucinė Seimo dauguma gali pakeisti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamas Giedriau, kadangi jau motyvai yra, mes dabar tikrai negrįšime prie ankstesnės stadijos. Aš siūlau pabalsuoti. Matau, kad dvi Seimo narės stovi prie mikrofonų, jeigu bus noras pasakyti replikas po balsavimo, pasakysime. Balsuokime dėl 1-13 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo paskelbimo“ projekto.
Balsavo 106: už – 101, prieš – 1, susilaikė 4. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai. Teisės ir teisėtvarkos komitetas – pagrindinis. Siūloma svarstyti birželio 13 dieną. Ar galime pritarti? Nematau… Siūlymas svarstyti birželio 13 dieną. (Balsai salėje) Siūlymas yra birželio 13 dieną. Teisės ir teisėtvarkos komitetas gali pasisakyti, tačiau toks yra pasiūlymas.
Kviečiu I. Haase – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkę. Kokią datą siūlytumėte dėl klausimo svarstymo?
I. HAASE (TS-LKDF). Gal siūlyčiau gegužės 17 dieną.
PIRMININKĖ. Gegužės 17 dieną. Gerbiami kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsas salėje) Gegužės 18 dieną, nes tą dieną mes turėsime posėdį. Ar galime pritarti? Teisės ir teisėtvarkos komitetas – pagrindinis. Dėkoju.
Dabar replikos po balsavimo. Pirma kalba A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš vis tiek, kadangi vyksta vieša transliacija ir kad neliktų žmonėms neaiškumų, savo gilia nuostaba nusistebėsiu, nes čia, salėje, ką tik nuskambėjo pastabos dėl formuluočių, kaip neva nesuderintų, nežinomų Seimo nariams. Kadangi buvau darbo grupėje, noriu pasakyti, kad visos frakcijos buvo išklausytos, visos galėjo teikti pasiūlymus. Iš minėtų frakcijų, kurių Seimo nariai kalbėjo, pasiūlymų nebuvo gauta ir buvo patvirtinta, kad viskas yra gerai.
Kolegos, jeigu laiku nesidomėjome ir kažko nesužinojome, tai paskui neklaidinkime visuomenės kalbėdami, kad kažkas yra nesuderinta, nes tikrai visi sprendimai buvo priimti bendru sutarimu. Labai ačiū komisijos, darbo grupės pirmininkei, kuri ne važiavo buldozeriu, o maksimaliai į viską atsižvelgė.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. A. Vinkus.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiama pirmininke, noriu… Miela Dalia, paklausykite. Noriu pasakyti, kad pereitą kartą, kai įvyko referendumas, tie, kurie sako – nepasisekė, taip, bet aš sakau, kad pasisekė, nes iš atėjusių balsuoti 73 % balsavo už. Nepavyko mums įtikinti tam tikrą grupę ir labai atsakingų žmonių, kurie kai kam darė įtaką, kad nebalsuotų. Tai aš linkiu jums ištaisyti tas klaidas, kurias mes padarėme. Yra sakoma: klysti žmogiška, o klaidą laiku ištaisyti yra dieviška. Laikykitės, Dalia, dieviško varianto ir jums seksis. Mums visiems seksis, nes nuo šios dienos kiekvienas jūsų žingsnis bus labai atsakingas dėl referendumo sėkmės.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, replikos išsakytos. Kadangi šiuo metu matau, kad… Taip, S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, kad leidote. Ar nebūtų galima pastiprinti svarstymą dar Pasaulio lietuvių ir Seimo komisijai, nes greitai ta komisija rinksis?
PIRMININKĖ. Mes jau apsisprendėme dėl komiteto.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Na, kaip antras dar.
PIRMININKĖ. D. Asanavičiūtė.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Dėl komisijos yra jau seniai priimtos rezoliucijos, tai čia nieko naujo komisija nepasakys.
PIRMININKĖ. Labai ačiū, gerbiami kolegos. Matau, kad nėra užsirašiusių Seimo narių dėl pareiškimų, vadinasi, mes turime dar 10 minučių iki Vyriausybės valandos.
11.51 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo paskirto papildomo komiteto Akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 3, 27, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 581, 59 straipsnių, II skyriaus penktojo skirsnio pakeitimo, 40 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 3 priedu įstatymo projektui Nr. XIVP-1185 svarstyti atsisakymo“ projektas (priėmimas)
Siūlau pratęsti balsavimo laiką ir apsvarstykime rezervinius klausimus. Rezervinis 1 klausimas. Kviečiu S. Gentvilą į tribūną. Prašom. Pratęsiu 10 minučių balsavimo laiką. Tai yra iki 12 valandos.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, teikiame protokolinio nutarimo projektą dėl Akcizų įstatymo. Kadangi Kaimo reikalų komitete yra paimta šiek tiek ilgoka pauzė, o pavasario darbų programoje numatyta šį projektą priimti jau kovo mėnesį, tai susiję su RRF’o pinigų atlaisvinimu, pats projektas pavasario darbų sesijos programoje pažymėtas NKL raidelėmis ir jos yra referencija į tai, kad tai yra svarbus projektas dėl RRF’o pinigų atlaisvinimo, kuris yra sustabdytas.
Kaimo reikalų komitetas jau 15 mėnuo turi galimybę apsvarstyti projektą, pateikti pasiūlymus, teikti išvadas, neigiamas. Tačiau to nepadaro. Taip pat priminsiu, kad yra vykę kompromisiniai pasitarimai su Biudžeto ir finansų komiteto ir Kaimo reikalų komiteto pirmininkais dėl ūkininkams aktualių žaliojo ir raudonojo dyzelino apmokestinimo, tai į kompromisus tikrai bus einama. Kalbama apie tai, kad tikrai neviršytų Europos Sąjungos minimalių normatyvų.
Tačiau klausimas yra aktualus, kad mes jį priimtume ir atlaisvintume RRF’o lėšas, todėl prašytume šiuo metu apsiriboti Biudžeto ir finansų komitetu ir išbraukti KRK iš papildomų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl motyvų po vieną. Už kalba premjerė I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Išties Vyriausybė gana dažnai susilaukia kritikos, kad užtrunka išvadų pateikimas, bet tai, kas vyksta su šiuo įstatymo projektu papildomame komitete, sunkiai pavadintina normaliu. Jeigu komitetas išties norėjo klausimą apsvarstyti, turbūt galėjo to klausimo svarstymo imtis šioje sesijoje. Vietoj to vakar komitetas priėmė gana keistą sprendimą kreiptis į visas keturias puses ir ten tame sąraše pritrūko tik „Sportloto“, kuris galėtų pateikti savo nuomonę dėl įstatymo projekto.
Akivaizdu, kad nėra noro įstatymo projektą svarstyti. O, kaip sakė ministras S. Gentvilas, tai yra projektas, kuris yra susijęs su žaliuoju kursu. Atitinkamai, būdamas susijęs su žaliuoju kursu, jis yra susijęs su planu „Naujos kartos Lietuva“ arba, paprastai kalbant, su RRF’o lėšomis, kurios yra suplanuotos Lietuvai, bet šiuo metu yra neatlaisvinamos ir nepervedamos, nes nėra priimami sutarti sprendimai.
Vis dėlto prašyčiau leisti Seimui šį klausimą svarstyti normaliai plenariniame posėdyje tada, kai komitetai pateiks išvadas. Ir kadangi papildomas komitetas nepateikia tos išvados, Seimas jau Vyriausybę įpareigojo, kaip Vyriausybė turėtų pateikti savo išvadas tada, kai vėluoja. Būtų gerai, kad pats Seimas tokių dalykų nedarytų ir leistų pagrindiniam komitetui įstatymo projektą svarstyti.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Dėkoju už tokią antireklamą arba reklamą Kaimo reikalų komitetui, kuris tikrai rūpinasi žemdirbių interesais. Kai yra klaidos daromos pačiame projekte ir projekte, kuris teikiamas šiandien, yra elementari klaida, kur yra rašoma, kad buvo numatyta sesijoje kovo mėnesį, bet iš tikrųjų yra įrašyta į balandžio mėnesį. Tai jau yra klaida, dėl kurios neturėtume pritarti šiam projektui. O iš esmės paties projekto preambulėje parašyta: „Nesusiję su jokiais dokumentais.“ Šiandien aš girdžiu argumentus, kad turi būti atlaisvinamos lėšos. RRF’o lėšos nelabai yra kaip nors nukeliaujančios į žemės ūkį, tačiau mokesčių įstatymus žemės ūkiui mes darome. Aš labai noriu tikėti, kad pagrindinis komitetas tą, ką kalbėjo, ir įrašys į pataisas, kad šiuo metu nei raudonojo, nei žaliojo dyzelino naudojimo sąlygos nebūtų niekaip keičiamos. Žemės ūkio ministerija, tos pačios Vyriausybės dalis, 2022 m. sausio 10 d. parašė, kad tie pasiūlymai svarstytini, įgyvendintini nuo 2029 metų, nuo 2030 metų. Taigi kodėl mes šiandien turime svarstyti ir priimti papildomų mokesčių įstatymus, aš niekaip nesu įsitikinęs ir dėl to mes klausiame. Paklausėme ir Europos Komisijos. Raštas yra išsiųstas komisarui J. Voicechovskiui apie tai, kaip tai yra susiję su bendra Europos Sąjungos misija arba su bendra žemės ūkio politika visoje Europoje, ar taip bus įvesta ir kitose valstybėse arba kaip yra planuojama įvesti kitose valstybėse? Ačiū už dėmesingumą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame. Kas pritariate protokoliniam nutarimui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 103: už – 72, prieš – 23, susilaikė 8. V. Ąžuolas norėtų replikuoti.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Premjere, vienas prašymas, nustokite meluoti, kad jeigu nedidinsime mokesčių, negausime RRF’o lėšų. Totalus melas. Lenkai naudoja RRF’o lėšas ir mažina mokesčius. Jeigu jūs plane pati prisirašėte, kad didinsite mokesčius, tai ir pasakykite visai tautai, kad jūs pati į tą planą ten įsirašėte, ir nemeluokite, kad tą Europa liepia. Nustokite meluoti vieną kartą!
11.57 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo paskirto papildomo komiteto Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 3, 10, 12 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1104 ir Laukinės gyvūnijos įstatymo Nr. VIII-498 8 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1105 svarstyti atsisakymo“ projektas (priėmimas)
PIRMININKĖ. Kitas darbotvarkės rezervinis 2 klausimas – protokolinis nutarimas. Kviečiu pranešėją A. Gedvilienę.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Teikiu Seimui protokolinio nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo paskirto papildomo komiteto Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1104 ir Laukinės gyvūnijos įstatymo poros straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1105 svarstyti atsisakymo projektą.
Atsižvelgdami į Seimo statuto 50 straipsnio 5 dalies nuostatą, kad, nagrinėjant įstatymo projektą Seimo paskirtas papildomas komitetas savo išvadas turi pateikti Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui ir Seimui, pažymime, kad 2021 m. lapkričio 23 d. po pateikimo Seimo plenariniame posėdyje buvo pritarta Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui ir Laukinės gyvūnijos įstatymo poros straipsnių pakeitimo įstatymo projektui ir preliminariai numatyta projektus svarstyti Seimo posėdyje pavasario sesijoje kovo mėnesį. Įstatymų projektams svarstyti pagrindiniu komitetu paskirtas Aplinkos apsaugos komitetas, o papildomu – Kaimo reikalų komitetas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė šių metų kovo 8 dieną iš esmės pritarė įstatymų projektams. O Kaimo reikalų komitetas iki šiol nėra apsvarstęs ir pateikęs papildomo komiteto išvados dėl įstatymų projektų, todėl Aplinkos apsaugos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, yra priverstas ilgai laukti ir negali pradėti įstatymų projektų svarstyti komitete.
Atsižvelgdami į tai, prašome atsisakyti Kaimo reikalų komiteto, kaip papildomo komiteto, dėl šių dviejų įstatymų projektų ir atiduoti projektą svarstyti pagrindiniam komitetui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl motyvų už kalba I. Pakarklytė.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Kailinių žvėrelių fermų projektas Seime yra nuo 2021 metų lapkričio mėnesio. Vadinasi, mes artėjame prie pusantrų metų ribos. Vyriausybės išvada užtruko ilgai, galiausiai gauta, tačiau Kaimo reikalų komitetas jau mėnesį niekaip nesuranda laiko šitam klausimui. Per tą laiką įvykdė 11 parlamentinės kontrolės klausimų įvairiausiomis temomis – nuo prieglaudų veiklos, gyvūnų gerovės klausimai štai, pasirodo, pasidarė įdomūs ir Kaimo reikalų komitetui, iki kitų pačių įvairiausių, bet štai šiam projektui laiko niekaip neatsiranda. Gaila, kad nepavyksta apsvarstyti.
Ir vis dėlto atėjo metas apsispręsti Seimui dėl kailinių žvėrelių fermų ir sugrąžinti šį klausimą į posėdžio salę. Diskusijos komitetuose turi vykti dabar, tad tikrai raginu palaikyti šį sprendimą ir galiausiai nebevilkinti šio klausimo, visiems mums apsispręsti Seimo salėje.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Gerbiami kolegos valdantieji, aš noriu paprašyti jūsų būti nuoseklius. Aš prisimenu diskusiją, kai buvo diskutuojama dėl Vyriausybės išvadų pateikimo, tai jūs radote milijoną argumentų, kodėl ne laiku, ne vietoje, ten turite visokių reikalų, ir nusprendėte, kad užtenka Vyriausybei pateikti pasiaiškinimą, kodėl tų išvadų negalite pateikti. Tai darykite analogiškai ir čia. Paprašykite komiteto pirmininko, kad jis jums paaiškintų, kodėl jis tų išvadų nepateikė, ir to užteks, galėsite įskaityti.
Kalbant apie turinį, Vyriausybė nusprendė mokėti apgailėtinus pinigus kaip kompensaciją augintojams, nes pasakė, kad neturi pinigų. Jeigu neturite pinigų, gal nereikia planuoti ir tokių darbų, kuriems pinigų nėra Vyriausybėje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Taigi balsuokime. Kas pritariate nutarimui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 102: už – 74, prieš – 21, susilaikė 7.
Replika po balsavimo – I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš ponui A. Verygai norėčiau pasakyti labai paprastą dalyką, kad Vyriausybė tikrai nemokės kompensacijų, kurios neatitinka nuostolių, kuriuos patiria uždaromi verslai. O tuos nuostolius galima įvertinti pagal finansines ataskaitas, kurios yra tikrai įmanomos pažiūrėti ir jums. Jeigu jūs jas detaliau pažiūrėtumėte, dar būtų klausimas, kas čia kam turėtų primokėti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Toliau posėdžiui pirmininkaus P. Saudargas.
P. Gražulis labai nori vėl replikuoti.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas Viktorai, buvęs Seimo Pirmininke Pranckieti, dabar Kaimo reikalų komiteto pirmininke, mūsų visa mišri grupė reiškia jums gilią užuojautą ir kviečia jus į mūsų frakciją, mišrią mūsų frakciją, ir jūs tikrai būsite gerbiamas. Dabar jus ten žemina, niekina, neatsižvelgia į jūsų poziciją, laiko jus niekuo. Ateikite pas mus, tikrai būsite mylimas ir gerbiamas.
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Dėkoju. Per šoninį mikrofoną – A. Veryga. Prašau.
A. VERYGA (LVŽSF). Iš tikrųjų gal kitą kartą būtų gerai, kad premjerė ir neskubėtų, ir taip nesinervintų, nelėktų prie mikrofono, bet kadangi atėjo, aš priminsiu, kad pati Vyriausybė buvo užsakiusi vertinimą. Gal jūs galėtumėte pasakyti, kiek ten buvo įrašyta kompensacijos už vieną žvėrelį? Jeigu gerai prisimenu, ar ne 50 eurų. Jūs nusprendėte mokėti 1 eurą. Tai kam tada yra užsakomi tie visi vertinimai ir visos ekspertizės, jeigu jūs vienašališkai nusprendžiate 50 kartų sumažinti išmokas?
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, bet mes ne turinio klausimą dabar svarstome, o dėl komiteto. Dabar atsivėrė tokia gili diskusija. Aš gal siūlau baigti per šoninį mikrofoną. Ar galėtume? (Balsai salėje) Nebaigiame. Gerai. K. Mažeika stovėjo. Prašom.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pirmininke. Na, iš tiesų tam, ką premjerė pasakė, labai tinka patarlė: už vieną muštą – du nemušti. Jeigu jau uždarome, tai uždarome, ir dar jie turi primokėti. Tai iš tikrųjų, premjere, jeigu yra apskaičiuota pagal metodiką, tai bent jau būkite sąžiningi ir laikykitės iki galo. Ir Kaimo reikalų komiteto pirmininkas, ir visi nariai vienbalsiai pritarė, kad būtų kreiptasi į Europos Komisiją, į kitas šalis, pagal kokią metodiką, pagal kokią praktiką, kad jeigu jau žmonės pas mus yra lygūs, ar dar yra lygesnių, kurie turi už kažką kita sumokėti. Na, to gyvulių ūkio tikrai nekurkite, o vadovaukitės esama europine praktika.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, bet iš tiesų čia dabar vos ne motyvai dėl balsavimo, o ne replikos. Gerbiamas V. Pranckietis – per šoninį mikrofoną. Prašau.
V. PRANCKIETIS (LSF). Aš ne apie motyvus. Gerbiamasis, reikšdamas man užuojautą, prieš tai užsakykite mišias. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar V. Ąžuolas – per šoninį mikrofoną.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Aš suprantu, kad čia Vyriausybės, ypač konservatorių, sprendimams didžiausią įtaką daro performansai. Performansai „Tuščių narvų“, prieš kailinius žvėrelius. Gerai, panaikinkime. Ką tik įvyko performansas prieš vištas. Panaikinkime. Ką dar naikinkime? Gal visą gyvulininkystę panaikinkite? Nesąmonių muziejus jau kažkaip atrodo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Per šoninį mikrofoną taip pat kartais būna performansų. Gerbiama I. Šimonytė. Prašau.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš pasistengsiu be performanso. Tiktai pakomentuosiu, kad ta studija, kurią užsakė Žemės ūkio ministerija, man labai gaila, bet žmonėms, kurie skaičius pažįsta ir geba analizuoti duomenis, tikrai nepagrindžia tų sumų, kurias kažkas įsivaizduoja kaip norimas gauti. Čia yra labai tipiška. Aš galiu paprašyti, kad jūs man sumokėtumėte už sėdėjimą su jumis salėje 150 eurų, bet tai nereiškia, kad jūs privalote tai daryti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Bet, gerbiamas Petrai, jūs jau kalbėjote šiuo klausimu per šoninį mikrofoną. Antrą kartą aš tikrai nesuteiksiu. Jūs jau… (Balsas salėje) Daugiau šiandien nekalbėsite? Gerai. Viešai patvirtinta – paskutinis P. Gražulio šiandien kalbėjimas per šoninį mikrofoną. Prašau.
P. GRAŽULIS (MSNG). Žiūrėkite, aš sutikau žemdirbius, vaikščiojančius po Seimo koridorių, jie man pasakė, kai į žemės ūkį ateina Vyšniauskas, žemės ūkiui ateina lazdauskas. Aš nesakau raidės p. Vienu žodžiu, dėl visko kaltas ne žemės ūkio ministras ir ne premjerė, o už tas studijas, kurios nepasiteisino, premjere, atsiimkite pinigus.
PIRMININKAS. Labai dėkoju.
P. GRAŽULIS (MSNG). O mišias jau užprašėme.
PIRMININKAS. Ačiū. Finalinis P. Gražulio pasisakymas šiandien.
Gerbiamas A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamas pirmininke, kadangi šiandien pilnatis, paskelbkime memorandumą kalbėjimui per šoninį mikrofoną. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Man atrodo, išseko ir be memorandumo. Dėkoju už pasiūlymus.
12.07 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo paskirto papildomo komiteto Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 6, 14, 141, 143, 144,15, 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2334 svarstyti atsisakymo“ projektas (priėmimas)
Gerbiami kolegos, gal tada ta pačia dvasia dar pasvarstome rezervinį 3 klausimą, nes greitai eina protokoliniai nutarimai ir… (Balsai salėje) Kaip matau, sutinkate, netgi pirštais rodote, nors kitiems rekomenduoju to nedaryti. Aš pratęsiu tada dar balsavimo langą, kol apsvarstysime rezervinį 3 klausimą, iki Vyriausybės valandos ir galėsime tada jau paskui ramesniu tonu diskutuoti.
Tada kviečiu į tribūną rezervinį 3 klausimą gerbiamą A. Gedvilienę taip pat pateikti, nes visi susiję. Prašom.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Taigi protokolinio nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo paskirto papildomo komiteto Žuvininkystės įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui svarstyti atsisakymo projektas. Atsižvelgiant į Seimo statuto 50 straipsnio 5 dalies nuostatą, kad nagrinėjant įstatymo projektą Seimo paskirtas papildomas komitetas savo išvadas turi pateikti Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui ir Seimui, pažymėtina, kad 2022 m. gruodžio 22 d. po pateikimo Seimo plenariniame posėdyje buvo pritarta Žuvininkystės įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui ir preliminariai numatyta projektą svarstyti Seimo pavasario sesijoje kovo mėnesį. Įstatymo projektui svarstyti pagrindiniu komitetu paskirtas Aplinkos apsaugos komitetas, o papildomu – Kaimo reikalų komitetas.
Vyriausybė kovo 29 dieną nutarimu Nr. 196 iš esmės pritarė įstatymo projektui. Kaimo reikalų komitetas iki šiol nėra apsvarstęs ir pateikęs papildomo komiteto išvados dėl įstatymo projekto, todėl Aplinkos apsaugos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, yra priverstas ilgai laukti ir negali pradėti įstatymo projekto svarstymo komitete. Todėl mes prašome atsisakyti Kaimo reikalų komiteto, kaip papildomo komiteto, svarstant šį klausimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar motyvai. Gerbiamas A. Vyšniauskas kalbės už. Prašau.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų šitas klausimas dėl verslinės žuvininkystės yra labai senas. Jau ne pirmą kadenciją buvo daugybė įvairių versijų ir dabar turime įstatymo versiją, kuri yra suderinta su Vyriausybe, su suinteresuotomis pusėmis ir dėl jo konfliktų labai daug nekyla. Tačiau labai gaila, kad Kaimo reikalų komitetas nesiima jo svarstymo, neteikia jokių pasiūlymų, tiesiog laiko stalčiuje.
Aš tiesiog noriu pasakyti, kad aš suprantu Kaimo reikalų komitetą, nes tai yra komitetas, kuris iš tikrųjų turi labai daug darbo, labai daug parlamentinės kontrolės ir, matyt, šiam klausimui svarstyti tiesiog neranda laiko. Aš labai rekomenduočiau šiandien išbraukti šią Kaimo reikalų komiteto prievolę ir toliau tęsti visus svarstymus Aplinkos komitete. Jis iš tikrųjų yra pajėgus įstatymą sutvarkyti taip, kad jame neliktų jokių jokių niuansų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas V. Pranckietis kalbės prieš. Prašom.
V. PRANCKIETIS (LSF). Gerbiami melagiai, vakar Kaimo reikalų komitetas svarstė visus tuos tris klausimus, apie kuriuos ką tik čia buvo pasakyta, ir labai gaila, kad jūs negirdite, ką mes svarstome ir ko paklausėme Europos komisaro. Apie tai, kokia kiekvienu klausimu politika bus bendroji žemės ūkio politika Europos Sąjungoje. Šiandien ką tik girdėjote premjerės kalbą, ji apkaltino Žemės ūkio ministeriją neteisingai vertinant nuostolius žmonėms. Buvo pasiūlyta kaip už stovėjimo aikštelę, žinote, jeigu moki per valandą vieną eurą, tai atėmus aikštelę sumokėtų vieno euro kompensaciją. Labai yra keista.
Dėl Statuto 50 straipsnio 5 dalies. Ir taip jis neriboja pagrindinio komiteto svarstymo, nesulaukus papildomo komiteto išvados. Šitas šou buvo visiškai nereikalingas, jo galėjote net nedaryti, tiesiog svarstyti. Bet, gavę kovo 8 dienos Vyriausybės išvadą, net nesiėmėte kreiptis į STT dėl išvados, Vyriausybės išvadoje ir parašyta, kad reikia STT. Čia aš kalbu apie prieš tai buvusį projektą. Tai dabar sėkmės tęsiant šou.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar sėkmės balsuojant už projektą visiems palinkėsiu. Balsuojame. Ar prieš, ar už, ar susilaikote, jau čia kaip kieno valia. Balsuojame dėl Seimo protokolinio nutarimo, dėl rezervinio 3 klausimo, dėl Lietuvos Respublikos Seimo paskirto papildomo komiteto svarstyti Žuvininkystės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Priėmimas. Balsuojame.
Užsiregistravo 102, balsavo 101 Seimo narys: už – 69, prieš – 22, susilaikė 10. Protokolinis nutarimas yra priimtas. (Gongas)
Ir dabar gerbiamas S. Gentvilas per šoninį mikrofoną.
S. GENTVILAS (LSF). Nėra jaukūs šitie balsavimai, bet aš labai prašau Kaimo reikalų komitetą, jeigu jie pradeda svarstyti klausimus, pasikviesti Finansų ministeriją, projektų iniciatorius, išvadų rengėjus ir panašiai. Nes tai, kas vyko vakar Kaimo reikalų komitete, nebuvo pakviesta nei Finansų ministerija, nei Aplinkos ministerija, nei projektų iniciatoriai, o buvo tiesiai kreiptasi į Europos komisarą. Mes galime jums padėti susikalbėti su Komisija, galime duoti atsakymus, bet labai prašome ne dirbti monologu, o kviesti tiek projekto iniciatorius, tiek ekspertus. Tikrai padėsime.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tik aš labai prašau, gerbiami kolegos, mes jau vėluojame pagal darbotvarkę, kiek įmanoma glausčiau. Gerbiamas V. Pranckietis per centrinį mikrofoną. Prašom.
V. PRANCKIETIS (LSF). Penktadienį, gavęs ministro S. Gentvilo laišką, kuriame komitetas raginamas imtis svarstyti šiuos klausimus, pradėjus posėdį, komitetui pasiūliau įtraukti šiuos klausimus ir svarstyti. Jie buvo svarstomi. Taigi, ministre, atsižvelgiant į jūsų prašymą, tai buvo padaryta. Todėl visiški išvedžiojimai yra labai nekuklūs.
PIRMININKAS. Dėkoju. (Balsas salėje) Labai ačiū. Dabar, gerbiami kolegos, pasitarkime truputį dėl darbotvarkės, nes jau 14 minučių, kai mes įvažiavome į Vyriausybės valandą. Slaptas balsavimas yra numatytas 13 valandą. Ar mes galėtume sutrumpinti Vyriausybės valandą iki 45 minučių ir laiku pradėti slaptą balsavimą? Ar visi sutinka taip? (Balsai salėje) Užtenka, ar ne? Daugumai, matau, užtenka. Gal balsuojame? Balsuojame. Yra mano siūlymas sutrumpinti iki 45 minučių tam, kad galėtume pabaigti pirmą valandą, kaip yra numatyta, nes taip pat slaptas balsavimas. Tuomet balsuojame dėl tokio siūlymo. (Balsai salėje) Mes taip kalbame, kai tariamės dėl pusvalandžio, šiuo atveju vis tiek daugiau opozicija užsirašė klausti pagal sąrašą. Jūs pažiūrėkite į sąrašą.
Dėkoju. Užsiregistravo 80, balsavo 80 Seimo narių: už – 48, prieš – 20, susilaikė 12. Kaip susitarėme, tada dirbsime, bet A. Skardžius dar nori repliką. Prašom.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Gerbiamas pirmininke, yra statutinė pareiga jums Vyriausybės valandą skelbti, jeigu dalyvauja ir pozicija. Bet jeigu pozicija nedalyvauja, galbūt užtektų ir 40 minučių arba pusės valandos opozicijai. Bet jūs čia pažeidžiate Statutą kaip tik galite ir kaip tik norite.
PIRMININKAS. Prašom. Gerbiami kolegos, kviečiu ministrus susėsti. Iš tikrųjų tik vienintelis gerbiamas V. Mitalas iš koalicijos, man atrodo, yra užsirašęs, o visi kiti – tik iš opozicijos. Bent šiek tiek protingumo kriterijumi vadovaujantis, visi yra opozicijos klausėjai.
12.14 val.
Vyriausybės valanda
Tada pradedame Vyriausybės valandą. Pirmasis klausia gerbiamas A. Dumbrava. Prašom įjungti.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Norėčiau paklausti teisingumo ministrę. Gerbiama ministre, Visagine gegužės 7 dieną bus organizuojamas trečias merų rinkimų turas. Sakykite, ar jus tenkina ta situacija, su kuria susiduria Lietuva? Tai yra nonsensas, ko gero, rinkimų istorijoje, kada mes niekaip negalime išrinkti mero dėl visokių teisinių dalykų. Aš žinau, kad į ministeriją kreipėsi Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto teisininkai su prašymu pakeisti Baudžiamąjį kodeksą ir Rinkimų kodeksą. Prašau pasakyti, ar jūs pati manote, kad ką nors reiktų daryti? Ar toks teisinis nihilizmas ir toliau tęsis, kada nuteisti žmonės gali vėl dalyvauti rinkimuose į tas pačias pareigas, kurias eidami jie padarė nusikaltimus? Kaip jums atrodo, ar tai yra gerai?
E. DOBROWOLSKA (LF). Dėkoju už klausimą. Aš turbūt atsakysiu pradėdama nuo to, ką šiandien jau turime Baudžiamajame kodekse. Baudžiamasis kodeksas, kai kalbama apie galimas poveikio priemones, numato jų alternatyvas. Galima kalbėti apie baudžiamojo poveikio priemonę, kai yra apribojama asmeniui teisė dirbti valstybės tarnyboje. Taip pat Baudžiamasis kodeksas jau dabar turi poveikio priemonę, kuri gali uždrausti kandidatuoti šiuo atveju, jeigu mes kalbėtume apie kandidatavimą į politikus. Teismas turi diskreciją, vadovaujantis jau egzistuojančiu Baudžiamuoju kodeksu, taikyti vieną iš jų arba abi kartu, tai komentuoti teismo sprendimą, ar jis buvo tinkamas, ar netinkamas ir kaip jis buvo aiškinamas, negalėčiau vis dėlto gerbdama teismų nepriklausomumą. Teisminis klausimas yra: kurioje vietoje turbūt įvyko tai, kas įvyko, nes prielaidas taikyti abi poveikio priemones tikrai gali ir dabar jau teismai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausimą užduos gerbiamas A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano klausimas finansų ministrei konkrečiai apie Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektą. Įsigilinus į jūsų pateiktą informaciją, aišku, dar paties naujo įstatymo projekto nematėme, vis dėlto, taikant nekilnojamojo turto mokestį, yra labai svarbu išlaikyti dvi teisingumo dominantes, tai yra horizontaliąją, nustatant nekilnojamojo turto apmokestinimo vertę, ir vertikaliąją, nustatant mokesčių tarifus irgi apmokestinamam nekilnojamajam turtui. Tai yra teisingumo principo laikymasis.
Pagal jūsų dabartinį variantą neišlaikoma nei horizontalioji, nei vertikalioji. Jeigu taikysime medianas, pagal atskirus rajonus, miestus, miestelius jūs pasidarysite analizę ir paskaičiuosite, tai reikš, kad tam tikrose vietovėse jokio mokesčio nemokės, o kai kur rajonuose turės tą mokestį mokėti. Aš nežinau, ar analizė neatlikta. O vertikalioji dominantė rodo tai, kad gyvenamajam būstui bus vienas tarifas taikomas, antram, trečiam, jeigu turi, vėl nustatys savivaldybės. Tikrai niekur neteko giliai susipažinti pasaulyje, Europoje su tokia taikoma tvarka. Atleiskite.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Išties nežinau, kur klausimas, nes šiaip visų… (Balsai salėje)
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Aš norėjau paklausti: kokie ekspertai rekomendavo taikyti tokią tvarką? Vakar su Lietuvos banku diskutavau, tai jie šimtu procentų irgi nepritaria.
PIRMININKAS. Bet laikas jūsų baigėsi.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Lietuvos bankas turi savo poziciją. Vis dėlto yra apmokestinimas ir taptų municipaliniu mokesčiu, jeigu būtų pritarta projektui. Tai reiškia, kad mokestis yra nustatomas savivaldybės mastu. Tai toje savivaldybėje pusė pirmų būstų būtų neapmokestinami, pusė pirmų būstų būtų apmokestinami. Jūsų teiginys, kad kai kuriose savivaldybėse niekas nemokės, turbūt neatitinka tikrovės, nes mokestis keliauja konkrečiai savivaldybei į biudžetą, tokiu atveju atsižvelgiama į aplinką, kurioje tas būstas yra. Antram būstui būtų taikomas tarifas, kurį irgi savivaldybė galėtų nustatyti pagal tam tikrus įstatyme numatytus kriterijus, o pirmam būstui būtų taikoma lengvata, lengvatinis apmokestinimas pagal pirmąją medianą – iki vidurinės tos savivaldybės vertės būtų neapmokestinama, kas virš vidurinės savivaldybės vertės, būtų apmokestinama. Tai natūralu, kad toje savivaldybėje esančių būstų aplinkoje iki vidurinio būtų neapmokestinama, virš vidurinio būtų apmokestinama. Sakyti, kad kažkur bus mokestis nemokamas, tiesiog yra netiesa.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausimą užduos gerbiamas A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas bus švietimo ministrei. Praeitą ketvirtadienį aš jos klausiau apie sporto federacijų finansavimą, žinau, kad ministrė pareiginga, žadėjo pasidomėti. Turbūt įsitikino, kad mano pasakyti žodžiai buvo teisingi, kad ne padidėjo, o sumažėjo.
Mano klausimas dabar iš panašios operos, apie sporto finansavimą, tai yra apie sportininkų apdovanojimus. Olimpinėms ir neolimpinėms sporto šakoms yra taikomi skirtingi kriterijai dėl varžybose dalyvaujančių šalių skaičiaus. Tai mano klausimas, kodėl taip padaryta? Vyriausybė skatina, kad lietuviai nedalyvautų tose varžybose, kur dalyvauja Rusijos ir Baltarusijos sportininkai, o tokiose varžybose dažniausiai jie dalyvauja, skaičius 16, nežinau, kodėl 16, kodėl ne 20 pasirinkote kaip kriterijų, jį reikėtų sumažinti iki 14, tada tikrai skatintų nedalyvauti… dalyvauti ir siekti rezultatų. Laukiu jūsų atsakymo.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui, kolega. Tikrai pasidomėjau ir skaičius turiu, galvojau, prieisiu prie jūsų asmeniškai pasakyti. Taip, šiek tiek, labai nedaug sumažėjo finansavimas Orientavimosi sporto federacijai. Formulė nesikeičia, formulė automatiškai apskaičiuoja finansavimą, turbūt buvo prastesni rezultatai.
A. SYSAS (LSDPF). Buvo geresni rezultatai.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Jūs gal galvojate, kad geresni, bet, matyt, pagal kriterijus buvo prastesni. 164 tūkst. už rezultatus, 14 tūkst. 285 eurai už masiškumą (yra toks kriterijus) ir 8 tūkst. už vadybą. Tai čia galima pasižiūrėti pačią formulę. Aš patarčiau su Sporto agentūra detaliai pasižiūrėti, bet tikrai viskas pagal formulę.
O dėl skaičiaus, tai taip, yra nustatytas reikalavimas, kiek turi būti sportininkų varžybose. Aš labai tikiuosi, kad karas vieną dieną baigsis ir mes… Kaip sakant, dėl sąsajos su karu neturėtume kaitalioti kriterijų, kurie yra visuotiniai, čia tiesiog yra, kad turi būti 16. (Balsas salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju. Nepereikime jau į debatus, tai nėra toks žanras. Ačiū už atsakymą. Toliau klausimą užduos gerbiamas V. Fiodorovas.
V. FIODOROVAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas sveikatos apsaugos ministrui. Neseniai lankėmės Kėdainių ligoninėje, sprendėme ir kalbėjomės dėl vienų problemų, gaila, neturėjau tokios ataskaitos, kurią dabar matau, šiandien ir žiniasklaidoje yra klausimų apie atlyginimus. 2022 metais gruodžio mėnesį tiek Vyriausybė, tiek Seimas buvo apsisprendę, kad 2023 metams yra skiriami papildomi pinigai, kad medicinos darbuotojų atlyginimai augtų, taip? Visą laiką buvo, keleri metai tas augimas yra išlaikomas, kad galėtų augti atlyginimai. Bet aš pasiimu dabar Kėdainių ligoninės ataskaitą, joje yra lyginami 2021 ir 2022 metai, pavyzdžiui, gydytojui – minus 5 eurai. Čia, aišku, pokytis nėra didelis, bet vis tiek yra minusinis, ne pliusinis. Slaugos personalui – minus daugiau negu 100 eurų, didelis pokytis atlyginimo prasme. Pasiimu administracijos palyginimą – plius 300 eurų. Kaip gali nutikti taip, kad, net įtraukus įstaigos vadovo atlyginimą šiais metais, nes praėjusiais metais buvo mažesnis (2021 metais buvo mažesnis, lyginant su 2022 metais), ir įstaigos vadovui skiriant beveik 80 tūkst. eurų metinį atlyginimą, bendras visos ligoninės, viso personalo vidurkis…
PIRMININKAS. Laikas.
V. FIODOROVAS (DPF). …sumažėjo 30 eurų? Kaip taip gali būti, kai visa valstybės politika augina atlyginimus?
PIRMININKAS. Laikas.
A. DULKYS. Ačiū už klausimą. Matyt, mes galėsime su jumis patikrinti tuos skaičius, nes tokie dalykai gali nutikti tik tada, jeigu imame duomenis, kurie galbūt atspindi visai kitus dalykus. Žiūrėkite, sutarkime taip. Jūs dabar disponuojate kažkokiais skaičiais. Mano skaičiai yra tokie, kad tiek su parlamento pagalba, tiek pakeitus atitinkamus teisės aktus šiems metams kaip tik buvo galimybė jau nuo sausio 1 dienos visoms gydymo įstaigoms viską pakeisti, mūsų visą sistemą, kad jau nuo sausio 1 dienos augtų 8–10 %, ir nėra nė vienos grupės, kuriai turėjo neaugti. Kodėl jūsų skaičiai, dabar iš kažkur paimti, rodo, kad ten kažkam kažkas sumažėjo? Gal kažkokie priedai neįskaičiuoti, gal lygina su, sakykime, kovido metu mokėtais kažkokiais priedais. Nežinau. Gal sutarkime, kad mes tiesiog pažiūrėsime, kokius jūs tuos skaičius turite, ir kartu su Valstybinės ligonių kasos pagalba susitikrinsime. Gerai? Bet tikrai turėjo būti augimas.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš norėjau truputį papildyti, bet ministras iš esmės pabaigoje jau tai pasakė. Labai svarbu, kad mes lygintume palyginamus duomenis, nes jūs puikiai žinote, kad 2020–2021 metais, kai kovido pandemijos buvo pats pikas ir tikrai labai daug medikų buvo priskirta šitam darbui, aišku, pačios ligoninės vertino, kiek ir kuris, dėl to papildomo darbo ir papildomo krūvio, kuris buvo su tuo susijęs, buvo skiriami papildomi visiškai atskiri pinigai. Klausimas, ar tai skaičiavimuose atsispindi, ar tai neatsispindi, nes tai nėra visiškai tapati situacija, kokia yra šiuo metu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar klausimą užduos gerbiamas A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Norėčiau paklausti energetikos ministro. Europos Sąjungos šalys narės derina veiksmus koordinuodamos dujų įsigijimą 2023–2024 metų žiemai. Kaip mūsų Energetikos ministerija dalyvaus šioje koordinacijoje, nes Europos Sąjunga yra viena didžiausių vartotojų ir galėtų pasiekti ženklius susitarimus dėl įperkamos dujų kainos, kad nereikėtų kompensuoti? Kaip žinome, šiandieną Nyderlandų biržos kaina yra apie 45 eurus už megavatvalandę. Tai yra apie 50 centų už 1 kub. metrą. Mes mokame su kompensacija 2 eurus 50 centų, jeigu nebūtų kompensacijos. Mūsų kaina yra aukšta.
Gerbiamas ministre, kada jūs atsakysite į klausimą, kokia kaina Lietuva perka dujas iš „Equinoro“, kurio sutartis galioja iki 2024 metų pabaigos? Jūs prižadėjote, bet metus nesulaukiame.
PIRMININKAS. Laikas!
A. SKARDŽIUS (MSNG). 330 mln. kub. metrų kas metai. Ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Europinė platforma pradės veikti gegužės mėnesį. Lietuva yra pateikusi paraišką dalyvauti šiuose pirkimuose. Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad Lietuvos buitinis vartojimas, kuris yra garantuojamas ir tiekiamas valstybės, nėra didelis, todėl įsitraukimas komercinių įmonių, kurios naudoja daugiau dujų, taip pat yra labai skatintinas. Tai tiek.
O dėl „Equinoro“ dujų, tai kaina yra dinaminė, jinai nuolat kinta pagal formulę. Aš tos formulės jums čia nepasakysiu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar klausimą užduos gerbiamas V. Mitalas. Prašau.
V. MITALAS (LF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Ačiū už galimybę paklausti. Aš norėčiau gerbiamam kultūros ministrui užduoti klausimą.
Ar jums, kaip kultūros ministrui, kaip nariui Vyriausybės, kuri deda visas pastangas padėti Ukrainai ir ukrainiečiams, yra priimtini jūsų kuruojamos Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo pareiškimai ir inspekcijos inspektūros, kurių metu žadama tikrinti Ukrainos karo pabėgėlius Lietuvoje, kaip jie gerai moka lietuvių kalbą, palikę savo namus, savo šeimas Ukrainoje? Ar ta intencija atrodo logiška šiems žmonėms, kurie ir taip savo kasdienybėje turi didelių problemų ir net turbūt, reikia pasakyti, egzistencinių iššūkių, dabar imti ir prikabinti dar vieną problemą prie jų problemų sąrašo grasinant įpareigojimu laikyti egzaminą? Ar jums taip pat atrodo pagrįsti teiginiai, o gal esate kažkur girdėjęs, kad kažkas Lietuvoje yra pasakęs (ar nutylimai) – priima ukrainiečius kaip ekonominę mėsą? Jeigu ne, tai gal ką nors planuojate daryti? Ačiū.
S. KAIRYS. Ačiū už klausimą. Vakar viešai komentavau, kad man nesuprantami tokie inspekcijos vadovo teiginiai. Man nesuprantama, kaip ši inspekcija, būdama pavaldi Kultūros ministerijai, rašo raštus, formuluoja tam tikras pozicijas, kreipiasi į Seimo komitetą, kreipiasi į tris kitas ministerijas, Kultūros ministeriją iš esmės palikdama už borto. Ir aš nemanau, kad politikos formavimas yra irgi būtent inspekcijos funkcija, tuo labiau kad Vyriausybė savo laikinais sprendimais ir sprendžia tas problemas, kurios gal kažkiek nesutampa su pačiu Kalbos įstatymu. Mano galva, įstatymą žiūrėti yra viena, bet į bendrą paveikslą yra visai kas kita. Su šiuo vadovu ir šiandien dar laukia pokalbis, truputį pasitikrinti, ar vienodai matome situaciją, ar vienodai viską suprantame, nes, kaip ir vakar minėjau, ne kalba yra pavojuje, o žmonės.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos D. Kepenis. Prašom.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamas sveikatos ministre, jums ne naujiena, kokią grėsmę žmonių sveikatai daro perteklinio cukraus vartojimas. Tai yra stichinė nelaimė, kuri veikia ne tik suaugusiuosius, ypač ši grėsmė liečia mūsų augančią kartą, mūsų vaikų sveikatą. Vengi… Saldūs spalvoti gėrimai, saldumynai dabar tapo jau manija.
Aš dabar nekalbu apie tai, kad ir prieinamumas sporto būrelių, sporto infrastruktūra negerėja, kad auga narkotikų vartojimas, ypač dabar jūsų koalicijos dėka. Bet tikrai nesunku suvaldyti perteklinį cukrų, kurio pramonė deda visur, kur tik galime jį rasti. Kokių priemonių artimiausiu metu asmeniškai jūs, jūsų ministerija žada imtis, kad sumažintų perteklinio cukraus vartojimą, kaip didžiulės grėsmės mūsų vaikų sveikatai problemą? Ačiū.
A. DULKYS. Supratau. Vietoj cukraus fabriko, nežinau ką, vakcinas gaminsime. Artimiausia mūsų priemonė, manau, jums patiks. Šį penktadienį kviečiame visus į laiptinių varžytuves. Kviesime visą viešąjį sektorių ir jaunimą, kuris… Na, mūsų paaugliai nedaug kuo čia skiriasi nuo Europos paauglių, bet vėliau, kai tampame suaugę, mes lėtiname judėjimą. Tai nuo šio penktadienio prasidės labai aktyvi akcija visur naudotis tik laiptinėmis, mažiau liftais, daugiau judėti. Tai darys savo pavyzdžiu šį penktadienį ryte ir ministras. Jūs irgi galite prisijungti tada. Aš manau, kad tai yra kur kas geresnė priemonė nei fabriko uždarymas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiamas K. Mažeika. Prašom.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš turėjau kitą klausimą, bet daug klausimų premjerė kelia, ką jūs kalbėjote apie tą studiją. Turbūt jūs žinote, kiek ji kainavo. Jeigu nežinote, tai galėsite įvardinti, kiek ten tų kotletų porcijų išeitų. Bet jeigu nepasitikite skaičiais, kurie toje studijoje yra, ir kad iš to buvo išleisti pinigai ir niekaip jų nesusigrąžinta, tai vis dėlto, jeigu tuos skaičius ministras pateikia Vyriausybei per Vyriausybės pasitarimą ir posėdį, bet Vyriausybė jais nesiremia, atmeta, tai ar tas… Jeigu nepasitikite skaičiais, ar vis dar pasitikite ministru?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Kaip ten sako: kas apie ką, o kažkas apie pirtį. Tai jūs panašiai visada, kur sukęs, kur nesukęs, visada apie tą patį ministrą. Ministerija mums pateikė užsakytą studiją, nes ir buvo toks sprendimas užsakyti studiją. Kiek kainavo? Turbūt 30 tūkst. (Balsai salėje: „Oho!“ ) Su šituo „oho“ aš sutinku, nes kokybės požiūriu aš turbūt panašiai iš palubinsko nukabintų skaičių galėčiau parašyti studiją taip pat.
Nežinau, kas yra studijos rengėjai, ir man yra visiškai neįdomu, bet išvedžiojimai, kurie yra ten išdėstyti, kad tai maždaug yra toks verslas, kuris BVP mūsų struktūroje yra kažkaip toks reikšmingas, kad mes čia turime kalbėti apie šimtus ir galbūt kelis šimtus milijonų, nepykite, bet man tiesiog neišeina vadovautis tuo, kur akivaizdu, kad teiginiai, taip pasakysiu, pritempti.
Žemės ūkio ministerija nepasakė, kad tai yra jų skaičiai ar kad jie už tai prisiima atsakomybę. Tai ir buvo pateikta kaip studija. Bet tuomet kodėl užtruko Vyriausybės išvados rengimas? Todėl ir užtruko, kad kai buvo tarpinstitucinis derinimas, buvo daug žmonių, kurie kvestionavo tuos skaičius, ekonomistų nemažai ir kitų analitikų. Tie skaičiai buvo kvestionuojami ir dienų gale vis dėlto buvo nuspręsta, kad mes vadovausimės tuo, kas yra objektyvu, tai yra Statistikos departamento duomenimis, Duomenų agentūros finansinėmis ataskaitomis ir taip toliau, ir panašiai. Man labai gaila, kad, sakyčiau, čia nėra protingiausiai išleisti pinigai. Tik tiek, kad jie buvo atrinkti, spėju, pagal viešojo pirkimo procedūrą, o jau kokybę įvertinti paprastai tik post factum pavyksta tokiais atvejais. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiamas K. Vilkauskas. Prašom.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Klausimas vidaus reikalų ministrei. Gerbiama ministre, kaip sekasi vykdyti centralizuotą nusikalstamumo prevenciją? Kai buvo atvejų dėl smurto su paaugliais, kai girdime, kad Klaipėdos mokyklose iš septynių šešiose randama narkotikų pėdsakų, jūs teigėte, kad po šito užsiimsite tuo aktyviau ir imsitės konkrečių priemonių. Kad nebūtų vien tik klausimas, bet pasiūlymai, tai skamba ir iš mūsų konferencijos, kurią organizavome anksčiau, dalyviai siūlo atgaivinti nepilnamečių inspektorių… Jie buvo apylinkių inspektoriai, tai galėtų būti prie seniūnijų inspektoriai, kurie vykdytų tą konkrečiai, operatyviai ir greitai. Ačiū iš anksto už atsakymus.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū už tikrai svarbų klausimą. Noriu pasakyti, kad Vidaus reikalų ministerija yra parengusi naują nusikalstamumo prevencijos modelį ir jis turėtų keliauti, šiuo metu jau yra derinamas tarp institucijų ir turėtų būti artimiausiu metu Vyriausybėje svarstomas. Aš tikiuosi pritarimo, tada keliaus į parlamentą. Noriu pabrėžti, kas susiję su nusikalstama veika, dažniausiai yra tapatinama tik su policijos funkcija, kad ji yra už tai atsakinga, bet visi suprantame, kad čia turėtų būti įtraukiama daugiau institucijų, kurios tikrai yra susijusios, tai yra ir švietimas, ir socialiniai reikalai. Todėl labai tikimės, kad šis naujas modelis leis įtraukti. O viso modelio esmė yra ta, kad kiekviena savivaldybė turi, matyt, skirtingą savo kriminogeninę situaciją ir kiekvienu atveju turi būti taikomi skirtingi metodai, skirtingos priemonės, skirtingų institucijų įsitraukimas. Aš labai tikiuosi to postūmio.
O kas susiję su narkotinėmis medžiagomis, kas dabar, kaip matome, paaiškėjo atlikus Nacionaliniam sveikatos centrui tyrimą mokyklose, pamatėme, kad yra tokios informacijos apie tai, kad tokia problema yra. Tikrai turėjau pokalbį su Policijos departamentu, konkrečiai su generaliniu komisaru, ir generalinis komisaras yra pavedęs savo padaliniams imtis tam tikrų papildomų priemonių, pirmiausia tam tikrų prevencinių priemonių, papildomo patruliavimo būtent prie mokyklų. Taip pat dėliojamės, artimiausiu metu turėsime planus apie tarpinstitucinį pasitarimą, ką galima būtų padaryti šioje srityje įtraukiant ir kitas institucijas, kurios atlieka tuos tyrimus, švietimo įstaigas, tą patį Nacionalinį sveikatos centrą tam, kad matytume visą paveikslą.
Bet jei kalbėtume apie narkotines medžiagas stambiu mastu, aš tikrai noriu pažymėti policijos didelį darbą, kuris yra susijęs su dideliu nusikalstamumu, tai pernai 10 tonų narkotinių medžiagų buvo išimta mūsų tarnybų dėka, dėl efektyvaus jų darbo. Bet aš tikiu, taip, mes tikrai dar pastiprinsime ir, kas susiję su mūsų vaikais, mūsų vaikų saugumu, tai yra prioritetas. Tikrai dirbsime tuo klausimu dar intensyviau ir intensyviau.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiamas V. Valkiūnas. Prašom.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, Pauliau, už suteiktą žodį. Mano klausimas krašto apsaugos ministrui. Prisidedu prie Amerikos generolo kritikos dėl, taip sakant, veiksnumo, neveiksnumo. Mano klausimas, štai poligonai 30 kilometrų nuo manomo priešo, infrastruktūra, tiltai, ar atlaikys 70 tonų krūvį? Turi atlaikyti. Kur bendradarbiavimas su Latvija pasienio zonose? Biržų ta gynybos zona turi būti Biržų rajonas, Rokiškio, Zarasų rajonas, o ne 30 kilometrų nuo numatomo priešo. Ir ant tų upių turi būti tiltai, kuriais technika galėtų važiuoti, manevringumas. Pone ministre, koks čia reikalas dėl tokio neveiksnumo…
PIRMININKAS. Laikas.
V. VALKIŪNAS (DPF). …darbų imitacijos ir gyvenimo, klaidų? Ačiū.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Nesupratau klausimo, nes iš tikrųjų nežinau, jūs su Latvija ruošiatės kariauti ar su kuo? Šiuo atveju mano atsakymas būtų toks: nedarykite operatyvinių planų už kariuomenę, už kariškius. Nei jūs kariausite, nei ką, kariuomenė kariaus, Lietuvos žmonės, kurie bus mobilizuoti.
Jeigu kalbėtume apie karinį mobilumą, apie kelius, tiltus, taip, tai yra rimtas klausimas, bet jis yra sprendžiamas. Šiuo atveju paskutiniai sprendimai yra ir bus nukreipti būtent į karinio mobilumo klausimą, kad būtų privažiavimo keliai prie karinių poligonų, kad būtų stiprinami ir gerinami tie keliai, kurie eina link Lietuvos pasienio su Lenkija ir nuo Lenkijos pusės. Tai yra būtent kariuomenė dalyvauja tuos prioritetus nustatant ir sprendžiant. Šiuo atveju aš siūlau jums toliau su Latvija nekariauti, sudarykite taikos sutartį. Aš manau, kad atsakiau į antrąją jūsų klausimo dalį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausimą užduos gerbiamas A. Gedvilas. Prašau.
A. GEDVILAS (MSNG). Gerbiama švietimo ministre, praėjusią savaitę šalies gimnazijų vadovai rinkosi į Lietuvos gimnazijų asociacijos konferenciją. Atvyko su daug klausimų, išvyko su dar daugiau. Jie sako, kad mokiniams nesiūlys rinktis nei filosofijos, nei ekonomikos, nei inžinerijos, nes nėra mokytojų, o gyvenimo įgūdžių ir dirbtinio intelekto mokys, kaip jau išeis. Jų teigimu, bet kurioje valstybėje pirma parengiama programa, tada naujų dalykų turinys, dar vėliau vadovėliai ir metodinė medžiaga, tuomet parengiami mokytojai ir tik tuomet naujovė paleidžiama į gyvenimą. O pas mus viskas vyksta lygiai atvirkščiai. Todėl Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją jie vadina mėgėjiška ir neprofesionalia. Ar pritariate tokiai kritikai ir kokių veiksmų imsitės?
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Na, turbūt būtų solidu pacituoti, ką jūs cituojate, turbūt G. Serafino postą šiandien feisbuke, taip? Aš tikrai negaliu komentuoti, nes tai, ką jūs cituojate, paskaitykite, ką rašo vadovai, tai yra visiška nesąmonė. Vadovai niekada taip neteigė, ką jūs čia teigiate, buvo normali diskusija, keliami klausimai, pateikiami atsakymai ir normali konferencija. O tai, ką jūs cituojate, ką kažkas kažkur pasakė ir kiekvieną dieną sako, aš tikrai nesiruošiu komentuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausimą užduos gerbiamas A. Vinkus. Prašau.
A. VINKUS (LVŽSF). Klausimas gerbiamai ministrei G. Skaistei. Laikas bėga ir netruks ateiti kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų projekto formavimo pradžia. Aš, kaip ir mano kolegos, negaliu nesirūpinti savo rinkimų apygardoje esančiais objektais, kurie yra avarinės būklės, o finansavimo kelinti metai negauna.
Norėčiau, gerbiama ministre, jūsų paklausti, kokia numatoma tolesnė Valstybės investicijų programos strateginė politika, ar tos programos finansavimo apimtis bus mažinama, išliks stabili ar bus didinama? Ir kaip išeiti iš padėties, kai iš esmės yra finansuojami tik pradėti objektai, o nauji objektai, net ir tie, kurių būklė yra avarinė, negali būti finansuojami, nes jie pagal vykdomą politiką yra nauji?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Biudžetas dar tik pradedamas formuoti ir visų ministerijų prioritetai dar tik bus išskirti. Sudėjus visus prioritetus į vieną vietą, pažiūrėjus ekonomines projekcijas, kiek apskritai lėšų planuojama surinkti 2024 metais, tik tuomet bus aišku, kam ministerijos skiria didesnį prioritetą, ir tokiu atveju bus matyti didesnė ar mažesnė vienos ar kitos programos finansavimo apimtis. Šiuo metu dar šiek tiek per anksti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiama V. Targamadzė. Prašau.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Aš švietimo ministrei dėl valstybinio matematikos brandos egzamino. Pernai 35 % neišlaikė, dabar buvo bandomasis – 15,2 % ir 23 %. Klausimas, ar užduotys tikrai išliks objektyvios, nes praktika rodo, kad paprastai yra supaprastinamos užduotys? Yra atsakinga Nacionalinė švietimo agentūra tiek už mokytojų profesinį tobulėjimą, tiek už užduočių rengimą, vertinimą ir panašiai. Metai iš metų yra tas pats žmogus atsakingas – direktoriaus pavaduotoja. Girdėti įvairių interpretacijų, bet rezultatai negerėja. Ar bus atsakomybė šitų žmonių? Ačiū.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui. Profesore, nelabai supratau, už ką atsakomybė? Už prastus matematikos rezultatus ar už užduotis? Man atrodo, kas šiandien vyksta, jūs turbūt žinote, jog yra dirbama su užduotimis, ko niekada nebuvo – įvedamas užduočių kalibravimas, ko niekada Lietuvoje nebuvo. Tai yra poslinkiai į tikrai labai teigiamą pusę.
Taip pat vyksta ir stiprinimas pačios Nacionalinės švietimo agentūros. Labai gaila, kad yra nuskurdintas šiandien viešasis sektorius tiek, kad jūs žinote, kokie yra atlyginimai su šituo Nacionalinės švietimo agentūros statusu, kur yra iš esmės neįmanoma net mokytojo prisikviesti. Kai mes visi mėgstame sakyti, kad mokytojo atlyginimas yra nepakankamas, tad palaikykime pokyčius, neprieštaraukime pokyčiams ir turėsime teigiamus rezultatus. Bet jų nebus rytoj.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiamas A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Aš gal finansų ministrės norėčiau… Gal pataisyti šiek tiek buvusį premjerą A. Butkevičių, panašiai, ko jis klausė, tik kažkaip labai sudėtingai klausė su horizontaliomis, vertikaliomis dedamosiomis apie nekilnojamojo turto mokestį. Aš gal paklausiu daug paprasčiau.
Žiūrėkite, gerbiama ministre, štai „Verslo žinios“ praeitą savaitę išspausdino tokią lentelę, kad pagal jūsų siūlomą modelį už Vilniuje, Fabijoniškėse, 56 tūkst. eurų butą nereikės mokėti nieko, Nidoje už 60 kv. metrų, 85 tūkst. – nieko, Juodkrantėje už 115 tūkst. vertės būstą nieko nereikės mokėti, Kaune, Vytauto prospekte – nieko, tačiau Varėnos miesto centre už 16,3 tūkst. eurų reikės mokėti 9,2 euro, Anykščiuose miesto centre taip pat už 19 tūkst. eurų vertės būstą reikės mokėti 12,4 euro už tokį būstą.
Gerbiama ministre, ar jūs tikrai manote, kad jūsų siūlomas modelis yra pats teisingiausias ne atskirų savivaldybių mastu, bet visos valstybės mastu, ir ką reikėtų perduoti Varėnos ar Anykščių miestų liūdintiems gyventojams, matantiems tokį nekilnojamojo turto mokesčio modelį, kokį siūlote jūs?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Perduoti turbūt nieko nereikia. Žmonės gali įstatymą patys pasiskaityti ir išvadas daryti patys. Visgi, mūsų siūlymu, tai yra municipalinis mokestis. Tokiu atveju turtas yra lyginamas tos savivaldybės apimtyje. Mes galime turbūt lyginti su labai daug kuo. Mes galime pasilyginti ir su kaimyninėmis valstybėmis, dar su kažkuo, apskritimis. Turbūt tie lyginimai gali būti įvairiausi. Šiuo atveju, kadangi yra lengvatinis tarifas gyvenamajam būstui toje aplinkoje, kurioje žmogus gyvena, ir yra lyginama jo pirmojo būsto vertė, kuris yra apmokestinamas lengvatiniu tarifu, jo būstas yra lyginamas su jo kaimyno, su ta bendruomene, kurioje jis gyvena, būtent toje aplinkoje. Mokestis, kuris būtų surinktas, keliauja į tos savivaldybės biudžetą būtent aplink tą būstą esančiai infrastruktūrai išlaikyti. Tokiu atveju tai yra municipalinis mokestis. Man atrodo, lengvatinio tarifo taikymą nustatyti tos savivaldybės apimtyje yra teisingas pasirinkimas.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Jeigu galėčiau papildyti. Kolega, o kokia yra alternatyva? Alternatyva yra turėti vieną medianą, arba vieną vidurkį, visai Lietuvai. Jūs labai puikiai suprantate, kokios bus tokio sprendimo praktinės pasekmės. Praktinės pasekmės bus tokios, kad mokestį mokės tiktai kažkokia dalis Vilniaus gyventojų ir tai savaime paneigs būtent tai, ką ministrė sakė, kad tai yra municipalinis mokestis, nustatomas pagal konkrečios savivaldybės kainų rėžius, nes už 56 tūkst. eurų Vilniuje nėra kažin koks labai prabangus butas. Turbūt jūs su manimi sutiksite. Pagal standartą, pagal medianą, pagal tai, kad pusė butų yra iki šitos vertės, kiekvienoje savivaldybėje tas pasirinkimas yra logiškas, nes priešingas sprendimas yra turėti vieną kokį nors slenkstį, bet tas vienas slenkstis tada bus skaičiuojamas pagal Vilniaus miestą, pagal brangiausią turtą. Tai reiškia, kad tiktai Vilniaus mieste tas mokestis ir egzistuos gamtoje, nes niekaip kitaip tiesiog neišeis. Arba turės būti slenkstis labai žemai, o tai vėlgi bus didelė socialinė problema.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar klausimą užduos gerbiama R. Tamašunienė. Prašau.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Mano klausimas tiek krašto apsaugos ministrui, tiek susisiekimo ministrui. Į dalį klausimo dėl karinio mobilumo pagerinimo krašto apsaugos ministras jau atsakė. Be abejo, pagrindinės jungtys, svarbūs infrastruktūros projektai bus finansuojami iš daugiametės Europos Sąjungos finansinės programos: jūsų paminėta „Via Baltica“, geležinkeliai, privažiavimai prie poligono. Bet paliekami, mano vertinimu, mūsų regiono krašto ir vietinės reikšmės keliai, tai yra nuolatiniai kariuomenės vilkstinių maršrutai. Abipus tų kelių miesteliuose, miestuose, kaimuose gyvena žmonės. Danga yra labai bloga. Tos išdaužos, asfalto nuolaužos krenta į kiemus, į langus, tai sukelia dar didesnį triukšmą. Kaip bus sprendžiama? Ar tai bus tos programos apimtis, ar galbūt abu ministrai turi bendrą…
PIRMININKAS. Laikas.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). …programą šiems klausimams spręsti ir pagerinti? Taip pat ar planuojami aplinkkeliai dėl šitų žmonių, kurie nuolat susiduria su gyvenimo kokybės problema?
M. SKUODIS. Dėkui už klausimą. Gal mes viešojoje erdvėje, natūralu, daugiausia kalbame apie strateginius, didelius, dvejopos paskirties projektus. Bet, kiek aš žinau, kaip tik šiuo metu su Krašto apsaugos ministerija darbiniu lygmeniu yra peržiūrimas tas sąrašas, kalbant apie smulkesnius objektus, kuriuos reikėtų tvarkyti. Aišku, man jau čia reikėtų žiūrėti, kur koks konkretus kelias, kurį jūs galbūt turite galvoje, turėtų būti įtraukiamas. Bet tikrai šiuo atveju galiu užtikrinti, kad yra peržiūrima. Ten, kur šalia poligono, yra viena, bet yra kitų objektų, kur juda iš vieno į kitą. Sakau, to galutinio sąrašo dabar tiesiog neturiu prieš akis.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiamas S. Tumėnas. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Norėčiau išgirsti dviejų ministrių atsakymą – ekonomikos ir inovacijų bei švietimo, mokslo ir sporto. Gerbiamos ministrės, neseniai nuskambėjo toks skandaliukas iš karjeros ir studijų mugės, parodos, organizuotos „Litexpo“. Ačiū Dievui, jis išsisprendė, bet iš pradžių nuskambėjo, kad buvo uždrausta užsienio universitetams pristatyti savo ekspozicijas, savo universitetus mūsų abiturientams. Įdomu, kas čia darosi. „Litexpo“ 98 % akcijų yra jūsų vadovaujamos ministerijos. Neseniai knygų mugėje buvo uždrausta pristatyti (pono O. Šurajevo pastangomis, atrodo) vieną knygą, išardytas stendas. Kieno čia iniciatyva vyksta tokie dalykai? Švietimo ministre, ar čia Lietuvos universitetai darė spaudimą, kad nebūtų užsienio universitetai pristatomi tose mugėse, ar čia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija?
PIRMININKAS. Laikas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Kokia yra jūsų pozicija? Norėčiau išgirsti atsakymą.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui už klausimą. Tikrai visi universitetai turi galimybę Lietuvoje prisistatyti studentams. Renginys, kuris buvo „Litexpo“, yra komercinis renginys, ministerija niekaip nesusijusi, užsakymą duoda universitetai, „Litexpo“ pateikia galimybę jiems prisistatyti. Čia ir reikėtų klausti pačių universitetų. Tikrai negaliu komentuoti apie kokį nors spaudimą. Nemanau, kad kas nors kam nors darė kažkokį spaudimą. Tikrai turi galimybę visi studentai susipažinti su… (Balsas salėje) Taip, bet, sakau, tai yra komercinis renginys. Užsienio universitetams irgi niekas nedraudžia daryti renginį. Aišku, labai gerai, kad yra viskas vienoje vietoje, bet čia jau reikia klausti pačių universitetų, kurie organizavo renginį.
A. ARMONAITĖ (LF). „Litexpo“ savo darbus organizuoja pats. Apskritai mes siekiame, kad Lietuvoje valstybės valdomos įmonės būtų maksimaliai atribotos nuo politikų įtakos. Tikrai jau seniai negyvename planinės ekonomikos laikais, kai tuometis Valstybinis plano komitetas užsiimdavo ir renginių organizavimu, ir ekonomikos planavimu, ir dar visokių mugių turiniu. Tikrai, žinokite, ne Ekonomikos ir inovacijų ministerijos čia yra reikalas. Mes dirbame savo darbus. „Litexpo“ organizuoja parodas, muges. Jeigu ten kokių nors ginčų kyla, tikiuosi, kad viskas bus išsiaiškinta ir taip kiekvienas dirbsime savo darbą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiamas G. Kindurys. Prašom.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas gal daugiau krašto apsaugos ministrui, nors, aišku, tai liečia ir finansus, ir gal visą Vyriausybę. Lietuvoje kelių savivaldybių teritorijoje yra kariniai poligonai ir, aišku, veikla juose kelia tam tikrų nepatogumų gyventojams. Pirmiausia turbūt triukšmas, ką minėjo gerbiama R. Tamašunienė, tai ir infrastruktūrai kenkia. Tikrai galima sakyti, kad kitose keliasdešimtyje savivaldybių žmonės gyvena komfortiškiau.
Sakykite, ar palaikytumėte tokią (iniciatyva bus) tų savivaldybių iniciatyvą, kad reikia ieškoti kokio nors sutarimo ar kompensacinių priemonių? Aišku, paprasčiausia būtų finansinės priemonės, kad kaip nors tas savivaldybes paremtume dėl to diskomforto, bet tikrai niekas neabejoja dėl tų objektų svarbos ir reikalingumo. Ar galima būtų tikėtis jūsų ar visos Vyriausybės bendradarbiavimo, ieškojimo kokio nors kompromiso?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Apie kokius nors kompensacinius mechanizmus tikrai nieko nepasakysiu. Aš tik tiek, kiek bendrauju su kariuomene, vis dėlto jų bendravimas su vietos bendruomenėmis, savivaldybėmis yra labai glaudus ir stiprus. Informuojama apie planuojamas pratybas, yra išankstinė informacija apie visa tai, kas vyksta poligonuose, kad žmonės žinotų, dėl ko, pavyzdžiui, girdi sprogimų garsus ar šaudymą, ar dar ką nors.
Kitas dalykas, bet kuris buvimas didesnių karinių dalinių šalia tokių miestelių, kad ir laikinai, išties labai stipriai pagyvina vietinį verslą, labai stipriai. Ar tai būtų Pabradė, ar tai būtų kitos vietovės. Tie žmonės, kurie ten gyvena, užsiima tuo smulkiuoju verslu, išties žino šias aplinkybes. Negaliu pasakyti, kad jie tai jaučia kaip kokį nors kompensacinį mechanizmą, bet aplinkybės yra tokios, kad jiems padeda tą verslą išlaikyti ir ugdyti. Yra tiesiog ir kariuomenei keliamas reikalavimas bendrauti su bendruomenėmis, aiškinti žmonėms. Deja, iššaunamo ginklo triukšmo mes išvengti negalime, pratybų nutraukti negalime.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiamas V. Ąžuolas. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Mano klausimas būtų finansų ministrei dėl RRF’o lėšų, nes jis jau mitais baigia apaugti. Pavyzdys: buvusi valstiečių Vyriausybė buvo parengusi DNR planą, kuris buvo skirtas RRF’o lėšoms naudoti. Tenai tokių mokesčių didinimo įsipareigojimų, kokie dabar yra numatyti, nebuvo. Jis buvo neoficialiai suderintas.
Gerai, jūs panaikinote tą planą, sukūrėte savo, bet kodėl į tą savo sukurtą planą jūs įrašėte mokesčių didinimus ir įsipareigojimus tą daryti? Šalia kaimynai lenkai naudoja RRF’o lėšas ir mažina mokesčius. Kodėl jūs tokiu būdu kuriate planą, kad didinsite mokesčius? Ar visos Europos Sąjungos valstybės didina mokesčius, norėdamos gauti RRF’o lėšų? Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Tų mitų yra labai daug, turbūt jūs labai ženkliai ir prisidedate, kad tų mitų būtų daugiau. Vienas iš tų mitų, kad DNR planas buvo suderintas su Europos Komisija. Planas nebuvo suderintas su Europos Komisija nei formaliai, nei neformaliai. DNR plane buvo tik investiciniai projektai, kurie turėjo būti įgyvendinami trumpuoju laikotarpiu. Tuo tarpu RRF’o instrumentas yra reformų ir investicijų sinergija, kai pirmiausia reikia atsiskaityti didžiąja dalimi už įgyvendintas reformas ir tik tuomet galima daryti investicinius veiksmus. Konkretus pavyzdys – Tūkstantmečio mokyklos. Priimami reguliaciniai sprendimai, po to ateina investicijos į tą pačią sritį tam, kad tuos reguliacinius sprendimus būtų galima priimti lengviau. Jūsų planas nebuvo pripildytas jokių reformų, tai tiesiog buvo investicijų sąrašas, kuris turėjo būti padarytas.
Kalbant apie įsipareigojimus, kuriuos mes prisiėmėme, tai įsipareigojimai turėjo atliepti arba RRF’o iškeltus tikslus, tai yra žalinimą ir skaitmenizaciją, arba šaliai narei atliepti Europos Tarybos skirtas rekomendacijas. Daugelį metų iki šiol daugeliui vyriausybių Europos Taryba teikia tas pačias rekomendacijas vienus metus po kitų. Tai yra susiję su aplinkosauginių mokesčių ir turto mokesčių bazės plėtra, kuri santykinai stipriai atsilieka nuo kitų Europos Sąjungos šalių vidurkio. Atliepiant tas rekomendacijas buvo pateikti tam tikri įsipareigojimai, jie taip pat yra užfiksuoti Vyriausybės programoje. Balsuodami už Vyriausybės programą turbūt visi galėjo savo nuomonę vienaip ar kitaip pateikti. Tai, kas yra RRF’o instrumente, yra suderinta su Vyriausybės programa, kadangi buvo rengta lygiai tuo pačiu metu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir paskutinį klausimą užduos gerbiama L. Girskienė, nes taip, ji susirpo… Prašau.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Dėkui, kad leidote paklausti. Aš klausimą turiu teisingumo ministrei. Viešojoje erdvėje iš tikrųjų girdime, kad kritinė situacija, skundžiasi teismai – trūksta darbuotojų, infrastruktūra susidėvėjusi, atlyginimai, na, irgi tam tikro lygio. Noriu paklausti, kokia bus jūsų reakcija į pagalbos šauksmą, kokius veiksmus esate numatę gelbėdami teisėsaugos institucijas – tiek prokuratūrą, tiek teismus, nes, kaip suprantate, vienas iš stiprios demokratijos pamatinių ramsčių yra būtent stipri teisėsaugos sistema?
E. DOBROWOLSKA (LF). Labai ačiū. Kaip suprantu, klausimas yra tiek apie teismus, tiek apie teisėsaugos institucijas. Turbūt puikiai suprantame, kad tai yra nepriklausomos institucijos. Net jeigu žiūrėtume arba Teismų įstatymą, arba Prokuratūros įstatymą, jie atstovauja ir derasi dėl biudžeto savarankiškai, nė viena ministerija neatstovauja. Tas Teisingumo ministerijos pavaldumo ar netgi atstovavimo biudžeto derybose pokytis buvo panaikintas jau prieš kelis dešimtmečius. Teisingumo ministerija nėra tiesiogiai atsakinga ir nesidera dėl biudžeto.
Jeigu mes kalbėtume dėl teismų, čia pirmoji grandis, kuri nuskambėjo, tai nėra diskusijos, kad šiandieną teisėjų atlyginimai neatitinka tikrovės ir poreikių. Sprendimas yra, sprendimas jau yra pateiktas Seime, egzistuoja ir pateikimą įveikęs – valstybės tarnybos reforma. Noriu atkreipti dėmesį, kad teisėjų atlyginimai nėra tie atlyginimai, kur Vyriausybė galėtų tiesiog duoti daugiau pinigų. Jų atlygis yra reglamentuojamas koeficientais, kurie yra įrašyti į įstatymą. Jeigu mes nepakeisime įstatymo, tai tiesiog duoti daugiau pinigų… jų panaudoti teisėjai tiesiog negalės. Įstatymo projektas, kuris yra dalis valstybės tarnybos reformos, kuri yra Seime, atliepia Teisėjų tarybos, Nacionalinės teismų administracijos lūkestį. Pagal tą pateiktą reformą apie 40 % kiekvienai teismų grandžiai pakiltų atlyginimai. Jeigu mes kalbame apie teisėjų korpusą, sprendimas yra, jis yra Seimo rankose. Labai tikiuosi, kad jis bus priimtas pavasario sesijos metu tam, kad Vyriausybė, jau numačiusi tuos biudžetus, šiemet galėtų panaudoti.
Antra dalis, jeigu mes kalbėtume apie teismus, tai yra ne teisėjų atlyginimus, o kitą dalį. Šiandien mes jau turbūt 8 mėnesius praleidę kartu su teisėjais, Nacionaline teismų administracija kalbėdami dėl optimalaus teismų žemėlapio, kokiu būdu galėtume įsivertinti ir Valstybės kontrolės teiktas rekomendacijas, kaip išdėlioti ir efektyvinti tą žemėlapį, bet kartu užtikrinti tinkamą finansavimą ir visam korpusui. Tai su šiais sprendimais taip pat tikiuosi ateiti į Seimą dar pavasario sesijos metu, kad galėtume pristatyti ir užtikrinti, kad ir antra korpuso dalis būtų finansuojama ir atlieptų nepriklausomumo poreikį.
Jeigu mes kalbėtume dėl teisėsaugos institucijų, turbūt prokuratūrą turėjote omenyje, tai prokuratūra pagal savo įstatymą tiesiogiai atstovauja derėdamasi dėl biudžeto su Finansų ministerija.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš dar kartą tą patį paminėčiau, ką minėjo ministrė apie teismus. Valstybės tarnybos reforma, kuri yra pateikta Seimui, apima visas viešojo administravimo institucijas: teisines institucijas, teisėtvarkos, teisėsaugos institucijas, ir leistų nustatyti palyginamąjį atlygį visam viešajam administravimui. Būtų labai gerai, jeigu Seimas galiausiai prie šitų diskusijų grįžtų. Mes jau buvome net pasiryžę, kad pirmos dalies pokyčiai įsigaliotų nuo liepos 1 dienos, ir tie pinigai netgi buvo suplanuoti biudžete, juos mes būtume perskirstę, Seimui priėmus įstatymą. Na, panašu, kad diskusijos dėl labai nesuprantamų priežasčių trunka šiek tiek ilgiau, negu kad racionalu būtų, bet bent jau nuo 2024 metų tikrai visos tos darbo užmokesčio sistemos galėtų būti peržiūrėtos ir priartintos viena prie kitos tam, kad nebūtų taip, kad prokuratūra pyksta ant STT, STT ant teismų, teismai ant policijos, policija ant žvalgybos, nes kažkas kažkur išsirūpino sau kažkokias specialias sąlygas. Būtų gerai, kad į tokią harmoningą tarpusavio dermę sudėlioti apmokėjimo principai būtų priimti, tuomet tais metais atitinkamai biudžetas tikrai tam būtų numatytas. Būtume tą padarę dar ir šiemet, bet, gaila, diskusijos užtruko.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėkoju gerbiamai premjerei, visiems ministrams. Baigiame Vyriausybės valandą.
Taip pat pranešu, primenu, kad šiandien yra žydų Velykų diena – tai išsilaisvinimo iš vergijos šventė. Taigi visus judėjų tikėjimo žmones sveikiname su Pesachu, su laisvės diena.
Taip pat atkreipiu dėmesį, primenu, kad balsų skaičiavimo grupę, nes tuoj eisime į slaptą balsavimą, sudaro: G. Burokienė, V. Gapšys, S. Lengvinienė, E. Sabutis, M. Skritulskas, R. Tamašunienė, V. Targamadzė, R. Vaitkus.
Dabar darome posėdžio pertrauką ir einame į slaptą balsavimą. Dėkoju, gerbiami kolegos.
Pertrauka
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF). Gerbiamieji kolegos, sveiki sugrįžę į posėdžių salę. Rytinio posėdžio metu turėjome slaptą balsavimą.
14.00 val.
Seimo nutarimo „Dėl Gintaro Godos skyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininku“ projektas Nr. XIVP-2586(2) (priėmimo tęsinys)
Prieš mano akis balsų skaičiavimo protokolas dėl Seimo nutarimo „Dėl Gintaro Godos skyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininku“ priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduoti 93 biuleteniai, rasta biuletenių – 93, galiojančių – 93, negaliojančių nėra.
Už – 85, prieš – 3, susilaikė 5. Seimo nutarimas yra priimtas. (Gongas) Sveikinimai Konstitucinio Teismo pirmininkui. (Plojimai)
14.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolierių įstaigos vadovo paskyrimo“ projektas Nr. XIVP-2608(2) (priėmimo tęsinys)
Taip pat kitas balsų skaičiavimo protokolas dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolierių įstaigos vadovo paskyrimo“, dėl N. Statkaus paskyrimo.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduoti 93 biuleteniai, rasta biuletenių – 93, galiojančių – 92, negaliojančių – 1.
Už – 80, prieš – 4, susilaikė 8. Nutarimas yra priimtas. (Gongas) Sveikinimai Žvalgybos kontrolierių įstaigos vadovui. (Plojimai)
Taigi skelbiu rytinį posėdį baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.