2018-03-16

PASIŪLYMAS

NUTARIMO PROJEKTUI XIIIP-1727

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO LAIKINOSIOS TYRIMO KOMISIJOS SUDARYMO IR PAVEDIMO JAI ATLIKTI PARLAMENTINĮ TYRIMĄ

DĖL NERIMĄ KELIANČIOS PADĖTIES LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO SEKTORIUJE

 

 

 

 Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

  

Straipsnis

Straipsnio dalis

Punktas

 

 

 

Argumentai:

Kol dar nėra atliktas tyrimas, siekiant nesuformuluoti išankstinės nuomonės apie žemės ūkio sektorių yra tikslintinas Seimo nutarimo pavadinimas. Taip pat atsižvelgtina į teisės departamento pastabą, jog „Projektu siūlomo nutarimo pavadinime bei projekto 1 straipsnio 1 dalyje sudaromos komisijos pavadinime vartojama subjektyvaus vertinimo formuluotė „dėl nerimą keliančios padėties“, kuri gali būti suprantama nevienareikšmiškai.“

 

Pasiūlymas:

Pakeisti nutarimo pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO LAIKINOSIOS TYRIMO KOMISIJOS SUDARYMO IR PAVEDIMO JAI ATLIKTI PARLAMENTINĮ TYRIMĄ

DĖL NERIMĄ KELIANČIOS PADĖTIES LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO SEKTORIUJE“

 

preambulė

 

 

Argumentai:

Kol dar nėra atliktas tyrimas, siekiant nesuformuluoti išankstinės nuomonės apie žemės ūkio sektorių yra tikslintinos preambulės formuluotės. Taip pat preambulė turėtų būti taisoma atsižvelgiant į tai, kad Teisės departamentas šiam projektui pateikė daug pastabų dėl vartojamų formuluočių tikslumo, taisyklingumo, aiškumo, nedviprasmiškumo.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti nutarimo preambulę ir ją išdėstyti taip:

 

„Lietuvos Respublikos Seimas,

atkreipdamas dėmesį, kad žemės ūkio paskirties žemės užvaldymo ir koncentracijos stambiųjų žemvaldžių rankose problema Lietuvoje yra ryški ir opi;

pažymėdamas, kad pagal Europos Sąjungos duomenis 3 procentai žemvaldžių Lietuvoje valdo beveik 50 procentų žemės ūkio paskirties žemės ir Lietuva vis labiau panašėja į stambiomis latifundijomis pagarsėjusias trečiojo pasaulio valstybes;

susirūpinęs žemės ūkio paskirties žemės naudojimo padėtimi Lietuvoje ir didelėmis socialinėmis bei ekonominėmis problemomis, su kuriomis susiduria Lietuvos kaimas, o prie šių problemų masto, galimai, prisideda paplitusios žemės ūkio paskirties žemės užvaldymo schemos ir žemės koncentracija stambiųjų žemvaldžių rankose;

pabrėždamas, kad žemė yra ne tik nuosavybė, bet ir viešoji gėrybė, kuri turi būti saugoma, puoselėjama ir prieinama visiems Lietuvos žmonėms;

susipažinęs su 2017 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento rezoliucija „Žemės ūkio paskirties žemės Europos Sąjungoje koncentracijos padėtis. Kaip padėti ūkininkams įgyti galimybę naudotis žeme“ (Nr.: P8_TA(2017)0197);

įvertinęs 2017 m. lapkričio 29 d. Europos Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui Maisto ir ūkininkavimo ateitis COM(2017) 713 nuostatas;

atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 18 d. Komisijos aiškinamąjį komunikatą dėl žemės ūkio paskirties žemės įgijimo ir Europos Sąjungos teisės;

pažymėdamas savo susirūpinimą Lietuvos trąšų rinkos, kuri yra itin svarbi tvariai ir efektyviai žemės ūkio sektoriaus plėtrai, padėtimi ir galimais Europos Sąjungos antidempingo taisyklių pažeidimais;

sunerimęs dėl vekselių, kaip finansinio kreditavimo instrumento, nekontroliuojamo paplitimo žemės ūkio sektoriaus veikloje ir pripažindamas, kad vekselių naudojimas žemės ūkio sektoriuje vis labiau primena tas problemas, su kuriomis Lietuvos žmonės susidūrė prasidėjus greitųjų kreditų plėtrai, todėl reikalauja išsamios teisinės bazės peržiūros ir naujo reglamentavimo pagal aukščiausius atsakingo skolinimosi standartus;

susirūpinęs žiniasklaidos priemonėse pateikiama informacija apie atvejus, kai stambūs žemės ūkio koncernai ir juos valdantys asmenys (patys būdami ir stambiais žemvaldžiais) naudodamiesi dominuojančia padėtimi rinkoje į bankrotą stumia paprastus ūkininkus ir jų šeimų ūkius;

konstatuodamas, kad skaidrumas žemės ūkio paskirties žemės, žemės ūkio technikos, grūdų supirkimo, sėklų pardavimo, žemės ūkio kreditavimo ir trąšų rinkose yra vienas svarbiausių šios kadencijos Seimo siekių;

atkreipdamas dėmesį, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, o ypač su jais susiję politikai, visomis išgalėmis vengia tiesiai ir sąžiningai atsakyti į klausimus, kuriuos jiems kelia visuomenė;

vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 71 straipsniu, n u t a r i a:“

 

1

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į teisės departamento pastabą, kad „Projekto 1 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad kadangi „tyrimo metu gali būti susiduriama su konfidencialiais fizinių ir juridinių asmenų duomenimis, todėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos (toliau – Komisija) nariais gali būti tik tie Seimo nariai, kurie pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą turi teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“. Siūloma nuostata diskutuotina.

Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 2 straipsnio 3 punkte nurodyta, kad įslaptinta informacija – bet kokios formos duomenys, neatsižvelgiant į jų fiksavimo ar perdavimo būdą, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį. Šio įstatymo 7 straipsnyje išdėstytas įslaptinamos informacijos kategorijų sąrašas. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės paslaptimi ar tarnybos paslaptimi nėra laikomi konfidencialūs fizinių ar juridinių asmenų duomenys. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad nėra tikslingas reikalavimas Komisijos nariams turėti teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija dėl galimai gaunamos informacijos, susijusios su fizinių ar juridinių asmenų duomenimis.“ Nutarimo 1 straipsnis yra taisytinas.

Pasiūlymas:

Pakeisti nutarimo 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

„1 straipsnis.

1.    Sudaryti Lietuvos Respublikos Seimo laikinąją tyrimo komisiją „Dėl nerimą keliančios padėties Lietuvos žemės ūkio sektoriuje“ (toliau – Komisija) iš 13 Seimo narių.

2.    Komisijos nariais gali būti tik tie Seimo nariai, kuriems dėl atliekamo tyrimo objektų nekyla viešųjų ir privačių interesų konfliktai.

3.    Tyrimo metu gali būti susiduriama su konfidencialiais fizinių ir juridinių asmenų duomenimis, todėl Komisijos nariais gali būti tik tie Seimo nariai, kurie pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą turi teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“.“

 

2

 

 

Argumentai

Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas dėl vartojamų formuluočių tikslumo, taisyklingumo, aiškumo, nedviprasmiškumo, o ypač pastabas nr. 8-13, taisytinas nutarimo 4 straipsnis.

 

Pasiūlymas

Pakeisti nutarimo 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

„4 straipsnis.

Pavesti Komisijai:

1. Nustatyti fizinius ir juridinius asmenis, kurie patys ar kartu su susijusiais fiziniais ar juridiniais asmenimis valdo daugiau kaip 500 ha žemės ūkio paskirties žemės.

Surinkti duomenis, ištirti ir įvertinti teisės aktų, kuriais įteisintas ir reguliuotas žemės perkėlimas, parengimo ir priėmimo aplinkybes bei ištirti ir įtvirtinti, ar politikai, dalyvavę žemės perkėlimo galimybės įteisinime bei jų artimieji giminaičiai vėliau patys nepasinaudojo žemės perkėlimo galimybe. Jeigu minėtomis galimybėmis buvo pasinaudota – nustatyti, kokius žemės plotus minėtieji asmenys valdo dėl to, kad buvo priimti atitinkami įstatymai.

2.  Nustatyti, kiek fiziniai ir juridiniai asmenys, šiuo metu patys ar kartu su susijusiais fiziniais ar juridiniais asmenimis valdantys daugiau kaip 500 ha žemės ūkio paskirties žemės, jos valdė 2006 m. birželio 30 d., 2013 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d., t.y. prieš įsigaliojant naujoms Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nuostatoms.

3.  Nustatyti, kiek žemės ūkio paskirties žemės yra įsigijusios Lietuvos įmonės, užsiimančios žemės ūkio veikla, žemės ūkio produktų supirkimu, trąšų, žemės ūkio technikos prekyba ar kita su žemės ūkiu susijusia komercine veikla.

4.  Nustatyti, kokios schemos yra naudojamos žemės ūkio paskirties žemę įsigyjančių fizinių ir juridinių asmenų, siekiant apeiti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias maksimalų 500 ha galimos įsigyti žemės ūkio paskirties žemės vienam asmeniui ar susijusiems fiziniams ir juridiniams asmenims, tokiu būdu realiai valdant ir dirbant didesnius žemės ūkio paskirties žemės plotus, nei tai leidžia įstatymas.

5.  Atsižvelgiant į viešųjų žiniasklaidos priemonių pateiktus faktus ir kreipiantis į gyventojus prašant pagalbos (vadovaujantis Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 4 straipsniu, kuris laikinajai tyrimo komisijai numato teisę kreiptis į gyventojus per visuomenės informavimo priemones ir prašyti jų pagalbos tiriamu klausimu) ištirti ir nustatyti atvejus bei schemas, kai stambūs žemvaldžiai ir žemės ūkio įmonės pasinaudodamos dominuojančia padėtimi, savo finansine ir kitokia įtaka yra įstūmusios ūkininkus į skolas, o jiems negebant skolų grąžinti - privertusios joms perleisti ūkininkų nuosavybės teise valdytą žemę.

2. Ištirti ir įvertinti, kaip kito žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo reguliavimas 1991-2016 metais, inter alia įvertinant šio reguliavimo pokyčių skaidrumą. Jei būtų nustatyta, kad priimtus sprendimus dėl reguliavimo pokyčių lėmė galimai neskaidrios aplinkybės, nustatyti atsakingus asmenis, kreiptis į kompetentingas institucijas ir parengti teisės aktus, šalinančius nustatytus reguliavimo trūkumus.

6.  Nustatyti schemas, kuriomis naudojantis fiziniai ir juridiniai asmenys įsigyja žemės ūkio bendroves (jų pajus) ir išaiškinti, ar Lietuvoje nėra vykdomas masinis žemės ūkio bendrovių supirkimas ir koncentracija kelių stambių žemės ūkio koncernų (grupių) ar žemvaldžių rankose.

7.  Surinkti duomenis ir įvertinti, kiek šiuo metu yra žemės ūkio bendrovių, kurias vis dar valdo patys nepriklausomi ūkininkai (pajininkai), o kiek žemės ūkio bendrovių ir su kokiais žemės kiekiais jau yra perimta į stambiųjų žemvaldžių (vieno ar grupės susijusių fizinių ar juridinių asmenų) rankas.

8.  Išsiaiškinti, ar siekiant įgyti smulkiųjų akcininkų (pajininkų) valdomas žemės ūkio bendroves mažesne nei rinkos kaina, jos dominuojančią padėtį žemės ūkio sektoriuje užimančių fizinių ir juridinių asmenų nėra sąmoningai ir sistemingai stumiamos į bankrotą.

3. Ištirti ir įvertinti, ar 1991-2016 metais priimti žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo reguliavimo sprendimai nesukūrė prielaidų atskirų rinkos dalyvių dominuojančiai padėčiai atsirasti. Jeigu paaiškėtų, kad tokios prielaidos buvo, nustatyti atsakingus asmenis ir parengti teisės aktus, šalinančius nustatytus reguliavimo trūkumus.

9.         Nustatyti, ar šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas tinkamai reglamentuoja Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo tikslus ir ar nėra paaiškėjusios įstatymų spragos, kurios leidžia vykdyti žemės ūkio paskirties žemės užgrobimą iš nepriklausomų ūkininkų ir žemės koncentraciją kelių stambių žemvaldžių rankose.

10. 4.   Nustatyti, ar šiuo metu galiojanti institucinė sąranga, kuri turėtų užtikrinti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo laikymąsi ir garantuoti, kad Lietuvoje nebūtų vykdomas žemės ūkio paskirties žemės užgrobimas iš nepriklausomų ūkininkų ir žemės koncentracija stambiųjų žemvaldžių rankose, yra skaidri, tinkama ir efektyvi. Jei būtų nustatyti reguliavimo trūkumai, nustatyti už tai atsakingus asmenis ir parengti teisės aktus, šalinančius tuos trūkumus.

11.       Išanalizuoti, kaip žemės ūkio paskirties žemės koncentraciją veikia tiesioginės išmokos žemdirbiams ir ar ši sistema neskatina dar didesnės žemės ūkio paskirties žemės koncentracijos.

5. Ištirti ir įvertinti Europos Sąjungos fondų paramos žemės ūkio sektoriui skirstymo skaidrumą 1991-2016 metais, be kita ko įvertinant paramos skyrimo aplinkybes cukrinių runkelių auginimui, žuvininkystės sektoriui ir žemės ūkio technikai ar kitai technikai, naudotinai ūkininko ūkyje, įsigyti. Jei būtų nustatyti reguliavimo trūkumai, nustatyti už tai atsakingus asmenis ir parengti teisės aktus, šalinančius tuos trūkumus.

12. 6.   Išanalizuoti Europos Sąjungos valstybių patirtį kovojant su žemės ūkio paskirties žemės užgrobimu ir koncentracija stambiųjų žemvaldžių rankose skaidrinant žemės ūkio sektorių, užtikrinant skaidrų žemės ūkio sektoriaus institucinės sąrangos funkcionavimą ir pateikti pasiūlymus, kurie gerąją Europos Sąjungos valstybių narių patirtį perkeltų į nacionalinius teisės aktus.   kaip būtų galima vadovaujantis kitų šalių patirtimi spręsti žemės ūkio paskirties žemės užgrobimo ir koncentracijos problemas Lietuvoje.

13.  Nustatyti, kokią įtaką žemės ūkio paskirties žemės užgrobimo iš šeimos ūkių schemos ir koncentracija stambiųjų žemvaldžių rankose turi šeimos ūkiams ir Lietuvos kaimo gyventojų socialinei bei ekonominei raidai.

14.  Nustatyti, kaip plačiai yra paplitęs vekselių naudojimas žemės ūkio sektoriuje ir kiek ūkininkų dėl vekselinių įsipareigojimų yra praradę savo žemę ar kitą turtą.

15.  Nustatyti, kokias socialines ir ekonomines pasekmes sukelia vekselių naudojimas žemės ūkio sektoriuje ir įvertinti, ar vekselių naudojimas žemės ūkio sektoriuje yra pakankamai reglamentuotas ir reguliuojamas.

7. Ištirti ir įvertinti, kurie 1991-2016 metais priimti politiniai sprendimai lėmė žemės ūkio sektoriuje dirbančių asmenų padėtį. Jei būtų nustatyta, kad priimtais politiniais sprendimais žemės ūkio sektoriuje dirbančių asmenų padėtis buvo apsunkinta, nustatyti už tai atsakingus asmenis, kartu įvertinant jų priimtus sprendimus skaidrumo aspektu. Jei būtų nustatyti reguliavimo trūkumai, nustatyti už tai atsakingus asmenis ir parengti teisės aktus, šalinančius tuos trūkumus.

16.       Surinkti duomenis, kaip per pastaruosius dešimt metų keitėsi į Lietuvą iš trečiųjų šalių įvežamų kompleksinių trąšų, kuriose amonio nitratas sudaro nuo 50 iki 80 procentų, apimtys.

17.       Surinkti duomenis, kokios per pastaruosius dešimt metų buvo kompleksinių trąšų, kuriose amonio nitratas sudaro nuo 50 iki 80 procentų, pardavimo Lietuvos rinkoje bei eksporto apimtys ir nustatyti, kokią įtaką muitais neapmokestinamų kompleksinių trąšų įvežimas iš trečiųjų šalių padarė konkurencijos sąlygoms Lietuvos trąšų rinkoje.

18.       Surinkti duomenis, kokiomis apimtimis Europos Sąjungos valstybėse naudojamos kompleksinės trąšos, kuriose amonio nitratas sudaro nuo 50 iki 80 procentų, ir palyginti, kaip šių trąšų naudojimas skiriasi nuo Lietuvos trąšų rinkos situacijos.

19.       Surinkti duomenis, kaip per pastaruosius dešimt metų Lietuvoje keitėsi teisinis kokybės reikalavimų reglamentavimas į vidaus rinką iš trečiųjų šalių importuojamoms trąšoms nuo įvežimo iki sunaudojimo, dėl kokių priežasčių tie reikalavimai keitėsi ir nustatyti, ar jie atitinka kitose Europos Sąjungos šalyse trąšoms taikomus kokybės reikalavimus.

20.       Surinkti duomenis apie tai, kas yra didžiausi Lietuvoje trąšų didmeninės prekybos rinkos dalyviai, kokios yra tų įmonių iš trąšų pardavimo gaunamos pajamos, taip pat nustatyti, kas yra tų įmonių savininkai.

21.       Surinkti duomenis apie tai, kas yra didžiausi Lietuvoje augalų apsaugos priemonių didmeninės prekybos rinkos dalyviai, kokios yra tų įmonių iš augalų apsaugos priemonių pardavimo gaunamos pajamos, taip pat nustatyti, kas yra tų įmonių savininkai.

8. Ištirti ir įvertinti 1991-2016 metais įvykusius trašų, žemės ūkyje auginamų augalų sėklų rinkos reguliavimo pokyčius, kartu įvertinant šių rinkų reguliavimą skaidrumo aspektu. Jei būtų nustatyta, kad yra reguliavimo trūkumų, nustatyti už tai atsakingus asmenis ir parengti teisės aktus, šalinančius tuos trūkumus.

 

22.  Ištirti ir surinkti duomenis apie tai, kaip šiuo metu atrodo žemės ūkio technikos pardavimo Lietuvos žemdirbiams rinka, kokios įmonės joje užima didžiausią rinkos dalį ir nustatyti, kas yra tų įmonių savininkai.

23.  Ištirti ir surinkti duomenis apie grūdų ir aliejinių augalų rinką Lietuvoje. Nustatyti, kokios įmonės ir kokiomis apimtis superka grūdų ir aliejinių augalų derlių Lietuvoje, kiek jos išleidžia lėšų grūdams supirkti ir kas yra jų savininkai.

24.  Ištirti ir nustatyti, kas valdo grūdų elevatorius Lietuvoje ir ar nėra susidariusi oligopolinė arba monopolinė padėti grūdų saugojimo elevatoriuose rinkoje. Jeigu regimos grūdų elevatorių nuosavybės koncentracijos apraiškos, nustatyti, kaip tai veikia Lietuvos grūdų rinką.

25.  Nustatyti, ar Lietuvoje yra tinkamai ir kokybiškai užtikrinama superkamų grūdų ir aliejinių augalų kokybė. Išsiaiškinti, ar Lietuvoje superkamų grūdų ir aliejinių augalų kokybės standartai atitinka Europos Sąjungos kokybės standartus ir nustatyti, ar superkamų grūdų ir aliejinių augalų kokybės užtikrinimo teisinis reguliavimas ir institucinė sąranga Lietuvoje yra pakankama.

26.  Ištirti ir surinkti duomenis apie žemės ūkio augalų sėklų rinką Lietuvoje. Nustatyti, kokios įmonės ir kokiomis apimtis parduoda žemės ūkio augalų sėklas ūkininkams Lietuvoje, kas yra jų savininkai.“

 

5,6

.

 

Argumentai

Įvertinus tai, kad dalis 5 straipsnio turinio, kiek tai susiję su teisėkūros iniciatyvomis, šiais pasiūlymais jau perkelta į 4 straipsnį bei tai, kad Laikinųjų komisijų įstatyme laikinajai komisijai sutektų įgaliojimų atkartojimas Seimo nutarime nėra tikslingas, yra siūlytina atsisakyti nutarimo 5 straipsnio ir pakeisti po jo esančių straipsnių numeraciją. Taip pat siūlytina užtikrinti tyrimo operatyvumą ir paankstinti jo išvadų pateikimo datą.

 

Pasiūlymas

Išbraukti nutarimo 5 straipsnį ir pakeisti 6 straipsnio numeraciją

 

„5 straipsnis

Įpareigoti Komisiją:

1.    Nustačius galimos neteisėtos veiklos atvejus nedelsiant kreiptis į teisėsaugos institucijas;

2.    Tais atvejais, kai dėl duomenų apsaugos reikalavimų ar kitokio reglamentavimo nėra galimybės tyrimui ir jo išvadoms reikalingų duomenų pateikti pilnai, juos pateikti nuasmenintai arba apibendrinus, tačiau išlaikant maksimalų aiškumą ir konkrečiai atsakant į tyrime suformuluotus klausimus.

3.    Nustačius įstatymų spragas ir netinkamą šiame nutarime apibrėžtos problematikos teisinį reguliavimą, kartu su išvadomis Seimui pateikti reikiamas įstatymų pataisas ir rekomendacijas kitų teisės aktų pakeitimams.

4.    Kartu su tyrimo išvadomis pateikti:

1)    pasiūlymus dėl esminės Lietuvos žemės ūkio politikos nuostatų peržiūros, siekiant išvaduoti smulkiuosius šeimos ūkius ir nepriklausomas žemės ūkio bendroves iš stambiųjų žemvaldžių ir su jais susijusio verslo dominavimo;

2)    priemones, kurių įgyvendinimas leistų ateityje užtikrinti, kad Lietuvos žemės ūkyje bus išvengiama žemės koncentracijos stambiųjų žemvaldžių rankose, o jau susiformavusios koncentracijos viršijančios nustatytą 500 ha ribą nepažeidžiant laisvos rinkos principų, būtų pertvarkomos į ūkius, kurie neviršija 500 ha žemės ūkio paskirties žemės;

3)    priemones, kurių įgyvendinimas leistų apsaugoti ūkininkus nuo dominuojančią padėtį trąšų ir sėklų tiekimo, žemės ūkio technikos, grūdų supirkimo rinkose užimančių subjektų diktato;

4)    priemones, kurių įgyvendinimas skolos vekselių finansinį mechanizmą priartintų prie komercinių bankų atsakingo skolinimo kokybės standartų.

 

6 5 straipsnis

Pavesti Komisijai tyrimą atlikti bei išvadą ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui iki 2018 m. lapkričio liepos 1 d.

 

 

 

 

 Teikia                                                                                                                        

Seimo nariai                                       

Jonas Jarutis (atsiėmė parašą 2018-03-22)

Agnė Širinskienė (atsiėmė parašą 2018-03-20)