LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

UŽSIENIO REIKALŲ KOMITETAS

 

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ ĮSTATYMO NR. IX-2135

 68 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

Nr. XIIIP-5108

 

2021 m. gegužės 5 d.  Nr. 105-P-50

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis, Užsienio reikalų komiteto nariai Audronius Ažubalis, Marius Matijošaitis, Aušrinė Norkienė, Giedrius Surplys, Antanas Vinkus, Emanuelis Zingeris.

Užsienio reikalų komiteto biuras: vedėjas Evaldas Zelenka, patarėjos Eglė Maželė, Inga Milašiūtė ir Laura Plyniuvienė, padėjėjos Salvinija Jurėnaitė ir Silvija Vaičiulytė.

Kviestieji asmenys: užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.       

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2020-08-20

1

 

 

Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:

 

1. Projekto 1 straipsniu pildomo įstatymo 68 straipsnio 7 dalies pirmojoje pastraipoje siūloma nustatyti, kad ypatingų aplinkybių ar kitų aplinkybių, dėl kurių yra kilusi grėsmė žmonių gyvybei, sveikatai ir (ar) saugumui užsienio valstybėje ar jos tam tikroje dalyje atvejais, siekiant užtikrinti konsulinės pagalbos teikimą, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos prašymu viešųjų  judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjai Užsienio reikalų ministerijai teikia informaciją apie užsienio valstybėje esančių faktinių viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų naudotojų skaičių ir (arba) siunčia Užsienio reikalų ministerijos nustatyto turinio pranešimus užsienio valstybėje ar jos tam tikroje dalyje esantiems faktiniams viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų naudotojams. Siūlomos nuostatos turinys diskutuotinas dėl kelių priežasčių.

 

Pirma, nėra aišku, kodėl siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos piliečių teisių ir interesų apsaugą užsienyje, Užsienio reikalų ministerijai reikia žinoti visų užsienio valstybėje esančių faktinių viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų, kurias teikia Lietuvos Respublikos ūkio subjektai, naudotojų skaičių, t.y. ir tų naudotojų, kurių teisių apsauga bei konsulinės pagalbos jiems teikimas užsienyje nepriklauso Užsienio reikalų ministerijos jurisdikcijai. Antra, kadangi siūlomas reguliavimas dėl asmenų vietos buvimo duomenų teikimo Užsienio reikalų ministerijai betarpiškai susijęs su asmenų teise į privatumą (o  Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu), įstatyme reikėtų aiškiai apibrėžti atvejus, kada Užsienio reikalų ministerijai gali būti teikiama informacija apie faktinį paslaugų naudotojų skaičių ir jų buvimo vietą (pvz., jeigu Užsienio reikalų ministerija planuotų tam tikrus konkrečius piliečių išgabenimo iš užsienio valstybių darbus), o kada tik siųstų užsienio reikalų ministro nustatyto turinio žinutes (informavimo tikslais). Trečia, atsižvelgiant į tai, kad asmens teisė į privatumą gali būti ribojama tik įstatymų nustatytais atvejais ir tik laikantis proporcingumo reikalavimų, įstatyme reikėtų nustatyti, kad minėtosios priemonės gali būti naudojamos tik tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos piliečių buvimo vietos užsienyje negalima nustatyti kitomis priemonėmis arba kitų priemonių naudojimas negalimas ar netikslingas, o šių duomenų teikimas nutraukiamas, bei gauti ir tvarkomi duomenys nedelsiant sunaikinami, kai nebelieka ypatingų aplinkybių arba jie nebereikalingi tikslams, dėl kurių buvo teikiami. Ketvirta, žodžiai „ar kitų aplinkybių“ brauktini, nes „ypatingų aplinkybių“ sąvokos apibrėžtyje nėra pateiktas baigtinis tam tikrų aplinkybių ar teisinių režimų sąrašas, o numatytos ir kitos panašios aplinkybės, kurios gali būti pagrindas specialiam teisinių santykių elektroninių ryšių srityje reguliavimui.

 

 

Nepritarti

Atsižvelgiant į Įstatymo projekto svarstymo metu pateiktus Užsienio reikalų ministerijos paaiškinimus, atkreiptinas dėmesys, kad pagal LR konsulinio statuto 2 straipsnio 3 dalį, konsulinė pagalba yra konsulinės funkcijos, kurias atlieka konsuliniai pareigūnai ne tik užsienyje į nelaimę patekusiems Lietuvos Respublikos piliečiams, bet ir jų sutuoktiniams (sugyventiniams) ar artimiems giminaičiams, taip pat šeimos nariams, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės piliečiai, o Konsuliniame statute numatytais atvejais – asmenims be pilietybės, turintiems leidimą gyventi Lietuvoje, taip pat ES piliečiams.

Kadangi galimybės išskirti judriojo telefono ryšio paslaugų iš Lietuvos viešojo judriojo telefono ryšio operatorių naudotojų (toliau - paslaugų naudotojai) pagal pilietybę ar turimą leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje nėra, rekomendaciniai pranešimai turi būti siunčiami visiems toje užsienio valstybėje ar jos teritorijoje esantiems paslaugų naudotojams. Operatyvios žinios apie faktinių paslaugų naudotojų skaičių užsienio valstybėje ir galimybė persiųsti pranešimus į šių asmenų mobiliuosius telefonus yra svarbūs efektyvios konsulinės pagalbos teikimo įrankiai. Pažymėtina, kad duomenų apie užsienio valstybėse esančių paslaugų naudotojų skaičių rinkimas neturėtų būti traktuojamas kaip asmens duomenų tvarkymas, kadangi nėra nustatoma paslaugų naudotojų tapatybė. Šių duomenų rinkimo tikslas – operatyviai identifikuoti konsulinės pagalbos teikimo poreikį konkrečioje užsienio valstybėje ar jos dalyje nerenkant subjektus identifikuojančių duomenų.

Viešųjų judriojo ryšio telefono paslaugų teikėjai Užsienio reikalų ministerijos nustatyto turinio informaciją paslaugų naudotojams teiktų tuo pačiu pagrindu, kaip ir, pavyzdžiui, informuodami juos apie atvykimą į užsienio valstybę ir toje valstybėje esančios konsulinės įstaigos kontaktus.

Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatyme projekte apibrėžiami aiškūs atvejai, kuomet viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų tiekėjai siųstų Užsienio reikalų ministerijos nustatyto turinio pranešimus užsienio valstybėje ar jos tam tikroje dalyje esantiems faktiniams paslaugų naudotojams, t. y. ypatingos aplinkybės ir kitos aplinkybės, dėl kurių yra kilusi grėsmė žmonių gyvybei, sveikatai ir (ar) saugumui užsienio valstybėje ar jos tam tikroje dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekto tikslas yra užtikrinti efektyvų konsulinės pagalbos teikimą pirmiau minėtiems asmenims ne tik ypatingomis aplinkybėmis, kaip jos apibrėžtos Elektroninių ryšių įstatymo 3 straipsnio 27 dalyje (nepaprastoji ar karo padėtis, ekstremaliosios situacijos, tarp jų gaivalinės nelaimės, ir kitos nenugalimos jėgos ir panašios aplinkybės), bet ir kitais atvejais, kuomet yra kilusi grėsmė užsienyje esančių asmenų gyvybei, sveikatai ir (ar) saugumui, siūlytina numatyti platesnį aplinkybių sąrašą ir nepritarti žodžių „ar kitų aplinkybių“ išbraukimui.

 

Žr. URK pasiūlymą

2.       

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2020-08-20

1

 

 

2. Vertinant projektu pildomo įstatymo 68 straipsnio 7 dalies antrojoje pastraipoje įtvirtintas nuostatas, kuriose nustatyta, kad Užsienio reikalų ministerijos prašymu viešųjų  judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjai pateikia visą turimą informaciją, kuri yra būtina ar galėtų padėti susisiekti su užsienio valstybėje ar jos tam tikroje dalyje esančiu asmeniu ir (ar) siunčia šiam asmeniui Užsienio reikalų ministerijos nustatyto turinio pranešimus, būtina dar kartą pažymėti, kad įstatyme turėtų būti aiškiai nustatyta kokie duomenys ir kokia apimtimi gali būti teikiami įgaliotai institucijai, nes didelė dalis duomenų, kuriais disponuoja viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjai, nėra ir negali būti vertinami kaip būtini. Kitaip sakant, tokių duomenų apimtis negali priklausyti nuo poįstatyminio teisės akto turinio, o turi būti aiški iš įstatymo nuostatų, siekiant užkirsti kelią institucijų piktnaudžiavimui ir užtikrinti asmenų duomenų apsaugą bei teisę į privatų gyvenimą. Be to, nuostata pildytina ir tuo požiūriu, kad minėtieji vietos nustatymo duomenys gali būti teikiami tik tuo atveju, kai kitų priemonių naudojimas negalimas ar netikslingas.

 

Pritarti

Atsižvelgiant į Užsienio reikalų ministerijos nuomonę, kad pavieniais būtinosios pagalbos poreikio atvejais, kilus grėsmei konkretaus Lietuvos Respublikos ar ES piliečio ar jo sutuoktinio (sugyventinio) ar artimo giminaičio ar asmens be pilietybės, turinčio leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, sveikatai ar gyvybei, būtų pasitelkiamos kitos tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėje veikiančios institucijos, atsakingos už pagalbos teikimą, siūlytina 68 straipsnio 7 dalies antrąjį sakinį išbraukti.

 

Žr. URK pasiūlymą

3.       

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2020-08-20

1

 

 

3. Projektu pildomo įstatymo 68 straipsnio 7 dalies trečiojoje pastraipoje reikėtų nurodyti, iš kokiam subjektui skirtų valstybės biudžeto asignavimų būtų kompensuojamos viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjų patirtos išlaidos.

 

 

Nepritarti

Atsižvelgiant į tai, kad siekiant užtikrinti konsulinės pagalbos teikimą, Užsienio reikalų ministerija į pagalbą pasitelktų viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjus tik esant įstatyme apibrėžtoms ypatingoms aplinkybėms, kas pagal Įstatymo 3 straipsnio 27 dalį, apibrėžiama kaip nepaprastoji ar karo padėtis, ekstremaliosios situacijos, tarp jų gaivalinės nelaimės, ir kitos nenugalimos jėgos ir panašios aplinkybės (dėl kurių yra kilusi grėsmė žmonių gyvybei, sveikatai ir (ar) saugumui užsienio valstybėje ar jos tam tikroje dalyje atvejais), pažymėtina, kad biudžeto lėšų Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti panaudojimas reglamentuotas LR biudžeto sandaros įstatyme ir LR valstybės rezervo įstatyme, todėl šių nuostatų kartoti Projektu pildomame įstatyme netikslinga. Pagal Biudžeto sandaros įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 1 punktą, Vyriausybės rezervo lėšos naudojamos ekstremaliosioms situacijoms  ar krizėms likviduoti, jų padariniams šalinti ir padarytiems nuostoliams iš dalies padengti, o pagal Valstybės rezervo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, valstybės rezervo lėšos yra skirtos materialiniams ištekliams įsigyti, gelbėjimo ir atstatymo darbams ir kitoms reikmėms finansuoti ekstremaliųjų situacijų ar krizės metu, jų padariniams likviduoti, paskelbus mobilizaciją, įvedus nepaprastąją ar karo padėtį ir kitais šio įstatymo nustatytais atvejais.

4.       

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2020-08-20

1

 

 

4. Pažymėtina, kad įstatymo straipsnių dalys neturi struktūrinių dalių – pastraipų, todėl siūlomas keičiamo įstatymo 68 straipsnio 7 dalies pastraipas reikėtų sujungti į  vieną pastraipą, arba dėstyti kaip atskiras 68 straipsnio dalis.

 

Pritarti

 

5.       

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2020-08-20

2

1

 

5. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytini skaičius ir žodžiai „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“.

 

Pritarti

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1. 

Lietuvos verslo konfederacija,
2021-04-21

1

 

 

DĖL 2021 M. BALANDŽIO 22 D. LR SEIMO POSĖDYJE PATEIKIAMŲ ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO PROJEKTŲ SVARSTYMO PROCESO

Lietuvos verslo konfederacija (toliau – LVK) yra paslaugų, prekybos ir aukštųjų technologijų įmones vienijanti verslo organizacija, kurios tikslas yra telkti Lietuvos verslą ir kurti konkurencinę ekonominę aplinką, skatinti rinkos ekonomikos sistemos plėtrą ir kt., šių tikslų įgyvendinimo siekiant per socialinį dialogą. Šiuo pagrindu ir atstovaudami LVK narių interesus kreipiamės į Jus dėl 2021 m. balandžio 22 d. LR Seimo posėdyje pateikiamų įstatymų projektų, susijusių su elektroninių ryšių sektoriumi: Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (XIIIP-5108), Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 12, 50 ir 71 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 571 straipsniu įstatymo projekto (XIVP-413) ir Elektroninių ryšių įstatymo IX-2135 3, 9, 12, 17 ir 72 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (XIVP-9).

Pirmasis įstatymo projektas, Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (XIIIP-5108), svarbus dėl išplečiamo LR užsienio reikalų ministerijos bendradarbiavimo su Lietuvoje veikiančiais mobiliojo ryšio operatoriais informuojant užsienyje esančius Lietuvos piliečius apie ekstremalias situacijas. Siūlomi Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimai reglamentuoja tokio pobūdžio bendradarbiavimą su Lietuvoje veikiančiais mobiliojo ryšio operatoriais, įskaitant Lietuvos piliečių informavimą laiku apie bręstančią krizę ir grįžimo į Lietuvą sąlygas bei informacijos suteikimą apie užsienio valstybėje esančių faktinių Lietuvos viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų naudotojų skaičių, siekiant užtikrinti efektyvią  konsulinę pagalbą.<...>

<....>Atsižvelgiant į rašte aptartų Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimo projektais (XIIIP-5108, XIVP-413, XIVP-9) inicijuojamų pokyčių svarbą, LVK pritaria jų pateikimui LR Seimo posėdyje 2021 m. balandžio 22 d. ir tolesnei diskusijai dėl šių projektų Seime bei siūlo, kad visi trys Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimo projektai Ekonomikos komitete būti svarstomi kartu. Manome, kad tai yra pozityvi teisėkūros praktika, kai tarpusavyje susiję įstatymų projektai yra svarstomi bendru paketu. Atsižvelgiant į Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimo projektų aktualumą ir poveikį visam elektroninių ryšių sektoriui, prašome į tolesnę diskusiją dėl šių projektų įtraukti ir socialinius partnerius, LVK bei elektroninių ryšių sektoriaus atstovus.

Pritarti

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1. 

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija,
2021-04-27

1

 

 

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (toliau – VDAI), pagal kompetenciją išnagrinėjusi pateiktą derinti Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (toliau – ERĮ) projektą, papildantį ERĮ 68 straipsnį 7 dalimi, teikia šias pastabas ir pasiūlymus:

1. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos nuostatų 8.2.1 papunktyje nustatyta, kad užsienio reikalų ministerija (toliau – URM) vykdo šiame papunktyje išvardintas funkcijas Lietuvos Respublikos, jos piliečių ir juridinių asmenų teisių ir interesų apsaugos užsienyje srityje. Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 ir 8 punktai ir 3 dalis nustato, kad diplomatinės atstovybės užsienio valstybėje ir konsulinės įstaigos gina Lietuvos Respublikos, jos piliečių, įmonių, įstaigų ir organizacijų teises ir teisėtus interesus, taip pat rūpinasi priimančiojoje valstybėje gyvenančių lietuvių ryšių su Lietuvos Respublika palaikymu ir stiprinimu. Kitaip tariant, URM ir jos diplomatinių atstovybių funkcijos apima tik Lietuvos Respublikos piliečių teisių ir teisėtų interesų apsauga, todėl nėra aišku, dėl kokių priežasčių ERĮ projektu siekiama tvarkyti kitų valstybių piliečių ir (ar) jų sutuoktinių ar artimų giminaičių ar kitų asmenų asmens duomenis. Tačiau įstatymo projektu siekiama nustatyti, kad, siekiant užtikrinti, kad būtų suteikta būtinoji medicinos ar kita būtina pagalba, URM informacija teikiama ne tik apie Lietuvos Respublikos pilietį (-ius), bet ir apie Europos Sąjungos pilietį ar jo sutuoktinį (sugyventinį) ar artimą giminaitį ar asmenį be pilietybės, turintį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Pastebėtina, kad vienas iš kriterijų vertinant asmens duomenų teikimo teisėtumą, yra tinkamas gavėjas, t. y. siekiant užtikrinti atitiktį 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – BDAR) įtvirtintiems su asmens duomenų apsauga susijusiems principams ir teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlygoms, asmens duomenys gali būti teikiami tik tiems subjektams, kurie turi teisę juos gauti. Atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytą URM ir jos diplomatinių atstovybių kompetenciją ir į tai, kas išdėstyta, abejotina, ar ne Lietuvos Respublikos piliečių buvimo vietos ar kitų asmens duomenų teikimas būtų teisėtas.

2. VDAI palaiko Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento antrą pastabą, atkreipiančią dėmesį, kad siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (taip pat Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo) nustatytus reikalavimus, ERĮ projekte „reikėtų aiškiai apibrėžti atvejus, kada Užsienio reikalų ministerijai gali būti teikiama informacija apie faktinį paslaugų naudotojų skaičių ir jų buvimo vietą (pvz., jeigu Užsienio reikalų ministerija planuotų tam tikrus konkrečius piliečių išgabenimo iš užsienio valstybių darbus), o kada tik siųstų užsienio reikalų ministro nustatyto turinio žinutes (informavimo tikslais)“.

Papildomai pastebėtina ir tai, kad ERĮ projekto, papildančio ERĮ 68 straipsnį 7 dalimi, antroje pastraipoje nustatyta, kad operatoriai teikia URM visą turimą informaciją, kuri yra būtina ar galėtų padėti susisiekti su užsienio valstybėje ar jos tam tikroje dalyje esančiu asmeniu. VDAI kelia abejonių siekiamų atlikti veiksmų (teikti visą turimą informaciją) santykis su asmens duomenų teikimo tikslu (pirma, kuri yra būtina, antra, padėtų susisiekti). Pirmasis asmens duomenų teikimo tikslas („kuri yra būtina“) yra pernelyg abstraktus, nes iš jo nėra aišku, kam konkrečiai asmens duomenų teikimas yra būtinas (pvz. suteikti būtinai medicinos pagalbai, kitai pagalbai, susijusiais su grėsmės gyvybei, sveikatai ir (ar) saugumui pašalinimui ar pan.). Antrasis asmens duomenų teikimo tikslas nesudaro pagrindo asmens duomenų teikimui, nes siekiant susisiekti su asmeniu, asmens duomenų teikimas nėra būtinas, pavyzdžiui, tokiu atveju operatorių išsiųstas URM pranešimas pasiektų minėtą tikslą be asmens duomenų teikimo. Taigi, projektas tikslintinas, nustatant pirma, aiškius asmens duomenų teikimo tikslus, kriterijus (sąlygas), antra, teiktinas asmens duomenų kategorijas, siekiant užtikrinti, kad siekiamos įtvirtinti teisinės priemonės atitiktų būtinumo, tinkamumo ir proporcingumo kriterijus.

3. VDAI palaiko Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento trečią ir ketvirtą pastabas, pabrėžiančią pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo proporcingumą ir tikslumą.

Atsižvelgti

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nebuvo.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: pritarti ir siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Užsienio reikalų komiteto pasiūlymus patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-5108 ir pritarti Užsienio reikalų komiteto išvadai.

6.2. Pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo Užsienio reikalų komitetas,
2021-05-05

1

 

 

 

Argumentai:

Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pastabas, kurioms komitetas pritarė ar siūlė atsižvelgti, siūlo Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 68 straipsnio 7 dalį dėstyti vienoje pastraipoje, neišskiriant atskirų sakinių į pastraipas, pirmąjį sakinį po žodžių „teikia informaciją“ papildyti žodžiais „reikalingą identifikuoti konsulinės pagalbos teikimo poreikį ir mastą“ tam, kad būtų pagrįstas renkamos informacijos apie konkrečioje valstybėje ar jos dalyje esančių judriojo telefono ryšio paslaugų iš Lietuvos viešojo judriojo telefono ryšio operatorių naudotojų skaičių, ir išbraukti antrąjį sakinį.

 

Pasiūlymas:

Papildyti Įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„1 straipsnis. 68 straipsnio pakeitimas

Papildyti 68 straipsnį 7 dalimi:

„7. Ypatingų aplinkybių ar kitų aplinkybių, dėl kurių yra kilusi grėsmė žmonių gyvybei, sveikatai ir (ar) saugumui užsienio valstybėje ar jos tam tikroje dalyje, atvejais, siekiant užtikrinti konsulinės pagalbos teikimą, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos prašymu viešųjų  judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjai Užsienio reikalų ministerijai teikia informaciją, reikalingą identifikuoti konsulinės pagalbos teikimo poreikį ir mastą, apie užsienio valstybėje esančių faktinių viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų naudotojų skaičių ir (arba) siunčia Užsienio reikalų ministerijos nustatyto turinio pranešimus užsienio valstybėje ar jos tam tikroje dalyje esantiems faktiniams viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų naudotojams. Siekiant užtikrinti, kad būtų suteikta būtinoji medicinos ar kita būtina pagalba, kai turima informacijos, kad kilo grėsmė užsienio valstybėje ar jos tam tikroje dalyje esančio Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos piliečio ar jo sutuoktinio (sugyventinio) ar artimo giminaičio ar asmens be pilietybės, turinčio leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, gyvybei, sveikatai ir (ar) saugumui, Užsienio reikalų ministerijos prašymu viešųjų  judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjai pateikia visą turimą informaciją, kuri yra būtina ar galėtų padėti susisiekti su užsienio valstybėje ar jos tam tikroje dalyje esančiu asmeniu, ir (ar) siunčia šiam asmeniui Užsienio reikalų ministerijos nustatyto turinio pranešimus. Užsienio reikalų ministras nustato šioje dalyje nustatytos informacijos iš viešųjų  judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjų gavimo ir su šioje dalyje nustatytų pareigų viešųjų judriojo telefono ryšių paslaugų teikėjams vykdymu patirtų išlaidų, neviršijančių Užsienio ministerijos prašymu suteiktų paslaugų sąnaudų, kompensavimo tvarką.“

Pritarti

 

2.

Seimo Užsienio reikalų komitetas,
2021-05-05

2

 

 

 

Argumentai:

Užsienio reikalų komitetas siūlo numatyti vėlesnę priimto įstatymo įsigaliojimo datą – 2021 m. rugpjūčio 2 d.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. spalio 1 d  2021 m. rugpjūčio 2 d.

2. Užsienio reikalų ministras iki 2020 m. rugsėjo 30 d. 2021 m. rugpjūčio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“

 

Pritarti

 

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Žygimantas Pavilionis, Giedrius Surplys.

9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nebuvo.

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                         Žygimantas Pavilionis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja Laura Plyniuvienė