LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 250
STENOGRAMA
2018 m. gruodžio 20 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas R. ŽEMAITAITIS
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami kolegos Seimo nariai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio 20 d. posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 89 Seimo nariai.
10.01 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2018 m. gruodžio 20 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės tvirtinimas. Dėl darbotvarkės – V. Čmilytė-Nielsen. Prašom.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF*). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, norėčiau informuoti, kad Liberalų sąjūdžio frakcija kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją dėl galimų pažeidimų svarstant Referendumo įstatymo pakeitimo projektą skubos tvarka, todėl frakcijos vardu prašau išbraukti šį įstatymo projektą Nr. XIIIP-2559 iš šiandienos darbotvarkės.
PIRMININKAS. M. Adomėnas, prašom.
M. ADOMĖNAS (MSNG). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Mišrios grupės frakcijos vardu prašom išbraukti iš darbotvarkės 1-23 klausimą – rezoliuciją dėl laikinosios komisijos, dėl LRT tyrimo išvadų projektą Nr. XIIIP-2656, nes žiniasklaidos laisvę varžančios nuostatos neturėtų būti tvirtinamos šiandien Seime. Prašome išbraukti.
PIRMININKAS. S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkui, gerbiamasis Pirmininke. Taip pat frakcijos vardu prašau išbraukti iš darbotvarkės klausimą – Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo projektą Nr. XIIIP-2814. Kol kas dar nesuderintos institucijų pozicijos, norime padirbėti, kad jos suartėtų, išsiaiškintume papildomą informaciją, ir jeigu viskas gerai, sausio 11 dieną, jeigu įvyks toks posėdis, galėtume priimti. Ačiū.
PIRMININKAS. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Frakcijos vardu siūlau išbraukti keletą projektų iš darbotvarkės. Pirmas dalykas, LRT išvadų tvirtinimą. Mes nuosekliai visą laiką siūlome neįrašyti į darbotvarkę dėl to, kad yra kreipimasis į Konstitucinį Teismą. Būtų geriau svarstyti sulaukus Konstitucinio Teismo nutarimo. Toliau, 2-19 klausimą, tai yra Azartinių lošimų įstatymo pataisas, teikiamas Seimo nario A. Palionio, jos pamalonintų kazino savininkus, leisdamos laikyti videoįrašus keturis kartus trumpesnį laiką ir apsunkindamos FNTT pinigų plovimo tyrimus. Viskas… Tiesa, dar Seimo rezoliuciją dėl socialinio dialogo. Nors, kaip buvo sakyta, į darbotvarkę privalėjote įrašyti, bet mes siūlome išbraukti, manydami, kad tai nereikalingas dokumentas, matydami, kad Vyriausybė vis dėlto po tam tikros pauzės dėl to socialinio dialogo normaliai dabar sprendžia.
PIRMININKAS. Daugiau pasiūlymų nėra. Eisime pagal darbotvarkę, svarstysime pasiūlymus. 1-14 klausimas – Referendumo įstatymas, Liberalų frakcijos vardu yra siūlymas išbraukti iš darbotvarkės. Balsuojame.
Balsavo 110 Seimo narių: už – 51, prieš – 47, susilaikė 12 Seimo narių. Darbotvarkėje lieka.
Darbotvarkės 1-23 klausimą Mišrios grupės vardu M. Adomėnas siūlė išbraukti, tai yra Tėvynės sąjunga. Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos laikinosios tyrimo komisijos atlikto parlamentinio tyrimo dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos išvados“. Tie, kurie mano, kad reikia pritarti pasiūlymams, balsuoja už, kurie mano, kad turi likti darbotvarkėje, balsuoja prieš arba susilaiko. Dėl LRT tyrimo.
Balsavo 111 Seimo narių: už – 51, prieš – 45, susilaikė 15 Seimo narių. Darbotvarkėje 1-23 klausimas lieka.
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2814(2). S. Jakeliūnas siūlė frakcijos vardu išbraukti šį klausimą iš darbotvarkės. Tie, kurie mano, kad turi būti išbrauktas iš darbotvarkės, balsuoja už, kiti – kitaip. 2-8 klausimas – Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas. Pasiūlymas S. Jakeliūno išbraukti iš darbotvarkės.
Balsavo 113 Seimo narių: už – 90, prieš – 12, susilaikė 11 Seimo narių. Įstatymo projektas išbrauktas iš darbotvarkės.
Darbotvarkės 2-19 klausimas – Azartinių lošimų įstatymo projektas. Tėvynės sąjungos vardu J. Razma siūlė išbraukti šį klausimą iš darbotvarkės. Tie, kurie mano, kad reikia išbraukti, balsuoja už, kiti – kitaip.
Balsavo 117 Seimo narių: už – 49, prieš – 49, susilaikė 19 Seimo narių. Pasiūlymui nepritarta. Lieka darbotvarkėje.
J. Razma frakcijos vardu siūlė darbotvarkės 2-26 klausimą – Seimo rezoliucijos „Dėl socialinio dialogo normalizavimo“ projektą išbraukti iš darbotvarkės. Balsuojame. Pritariantieji J. Razmos pasiūlymui balsuoja už.
Balsavo 117 Seimo narių: už – 51, prieš – 48, susilaikė 18 Seimo narių. Rezoliucija darbotvarkėje lieka.
Gerbiami kolegos, Seniūnų sueigoje opozicinių frakcijų siūlymu buvo pasiūlyta nedaryti Vyriausybės valandos ir tuo metu svarstyti LRT išvadas. Ar galime sutarti visi drauge, kad darome taip? Bendru sutarimu. Ačiū, pritarta.
Dėl visos darbotvarkės. Ar galime pritarti jai bendru sutarimu? Negalime, balsuojame.
Balsavo 117 Seimo narių: už – 76, prieš – 13, susilaikė 28. Darbotvarkei pritarta.
10.11 val.
Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 6, 13, 18, 22, 24, 26, 291, 30, 311, 38, 45 ir 46 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1371 9 ir 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 81 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2520(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-2.1 klausimas – Vyriausybės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo 9 ir 13 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 81 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2520. Priėmimas. Liko tik balsavimas. Balsuojame.
Balsavimas atidedamas.
10.12 val.
Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1393 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2742(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.1 klausimas – Diplomatinės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2742. Priėmimas. Pranešėjas – J. Bernatonis, tačiau… (Balsai salėje) pasiūlymų nėra, priimame pastraipsniui.
Dėl 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 straipsnių pasiūlymų nėra. Straipsniams galime pritarti bendru sutarimu? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 116 Seimo narių: už – 115, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2742) priimtas. (Gongas)
10.13 val.
Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo Nr. X-1262 3, 5, 6, 7, 9, 12, 14, 15, 17 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2743(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.2 klausimas – Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2743.
Priėmimas. Pranešėjas – J. Bernatonis. Pasiūlymų taip pat nėra, todėl nuo 1 iki 11 straipsnio galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Dėkoju.
Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 122 Seimo nariai. Balsavo 121: už – 121, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2743) priimtas. (Gongas)
10.15 val.
Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo Nr. X-1262 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1844(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1844. 1 straipsnis, jį sudaro 26 straipsniai. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. Ir 3 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu.
Motyvai už, prieš. Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 114 Seimo narių: už – 114. Vienbalsiai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1844) priimtas. (Gongas)
10.16 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 60, 611 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2737(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5.1 klausimas – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2737. Priėmimas. Dėl straipsnių nuo 1 iki 4 pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu šiems straipsniams.
Dėl motyvų už užsirašė Seimo narys J. Olekas. Ar būtinai norite kalbėti, kolega?
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, aš kviesčiau pritarti pateiktam įstatymo projektui, nes iš tikrųjų tai svarbi sritis. Mūsų kariai dalyvauja įvairiose misijose, operacijose, todėl atlygis už šitą jų tarnybą turėtų būti tinkamai įvertinamas. Šios pataisos iš tikrųjų atitinka mano nurodytus motyvus, todėl kviečiu pritarti pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau motyvuojančių nėra. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 122 Seimo nariai: visi balsavo vienbalsiai už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2737) priimtas. (Gongas)
10.18 val.
Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 6, 13, 18, 22, 24, 26, 291, 30, 311, 38, 45 ir 46 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1371 9 ir 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 81 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2520(2) (priėmimo tęsinys)
Grįžtame prie 1-2.1 klausimo – projekto Nr. XIIIP-2520. Priėmimas. Balsavimas dėl Vyriausybės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. (Balsai salėje) Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 73 Seimo nariai. Balsavo 73: už – 69, prieš – 1, susilaikė 3 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2520) priimtas. (Gongas)
10.19 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1370 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2521(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-2.2 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2521. Priėmimas. Likęs balsavimas. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 74. Balsavo 74 Seimo nariai: už – 69, prieš – 1, susilaikė 4 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2521) priimtas. (Gongas)
10.20 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 1, 10, 42, 58, 59, 60, 61, 63, 65, 651, 67, 68, 69, 70, 72, 772 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 611 straipsniu, 1 ir 2 priedais įstatymo Nr. XIII-1312 9 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2738(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5.2 klausimas – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 611 straipsniu, 1 ir 2 priedais įstatymo 9 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2738(2). Pranešėjas – V. Bakas. Priėmimas. Kviečiu į tribūną pakomentuoti Teisės departamento išvadą.
V. BAKAS (LVŽSF). Komitetas pritarė Teisės departamento išvadai.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė Teisės departamento išvadai priimti be 3 straipsnio.
V. BAKAS (LVŽSF). Be abejo.
PIRMININKAS. Ačiū. Lieka du straipsniai, dėl tų straipsnių pasiūlymų nėra. Galime pritarti abiem straipsniams? Galime bendru sutarimu.
Dėl viso. Motyvai už. Seimo narys J. Olekas. (Balsai salėje) Tikrai kalbate? Prašau.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū. Ar jūs norite sužinoti prieš?
PIRMININKAS. Aš noriu taupyti laiką. (Balsai salėje) Kalbės, kalbės.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Bet jūsų tokie įsikišimai ir mikrofonų išjungimai kaip tik mums atima laiką, kurį mes galėtume sutaupyti, jeigu dirbtume pagal Statutą.
Gerbiami kolegos, kviečiu pritarti pateiktam įstatymo projektui, nes šiuo įstatymu ir dar priimdami Teisės departamento išvadą mes sutvarkome tą apmokėjimo tvarką, tai yra mokymosi išlaidų ir kitų kompensacijų, kurios yra būtinos kariams, kurie tobulina savo profesinį pasirengimą. Kviečiu pritarti pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ponia V. Gureckienė atsiprašo jūsų, nes buvo supratusi, kad jūs atsisakote žodžio.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū. Tai va…
PIRMININKAS. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 117 Seimo narių: už – 117. Vienbalsiai pritarta įstatymui (projektas Nr. XIIIP-2738). Įstatymas priimtas. (Gongas)
10.23 val.
Karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 41 straipsnio pakeitimo įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIIIP-2739(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5.3 klausimas – Karo prievolės įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIIIP-2739(2). Pasiūlymų nėra. Priimame pastraipsniui. Du straipsniai. Galime pritarti jiems bendru sutarimu.
Dėl motyvų už, prieš Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 116 Seimo narių, visi balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2739(2) priimtas. (Gongas)
10.24 val.
Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 69 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2740(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5.4 klausimas – Žvalgybos įstatymo 69 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2740. Priėmimas. Taip pat yra du straipsniai, pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu abiem straipsniams.
Motyvai dėl viso. Motyvai už – Seimo narys P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi yra čia Žvalgybos įstatymo pataisos, aš noriu pakalbėti apie mūsų žvalgybą, apie mūsų žvalgybos darbą. Jeigu Lietuvos žvalgyba sugeba sugauti tik A. Paleckį, kurį žino visa Lietuva, kad nėra lojalus Lietuvai, tai tokia žvalgyba turi atsistatydinti. Mes visi puikiai žinome, kad žvalgybininkai būna užmaskuoti, jie gauna, taip, konspiracija yra didelė, jie gauna tikrai labai rimtą informaciją. Ką galėjo gauti A. Paleckis? Nebent Gedimino prospekte suskaičiuoti, kiek tuo metu pravažiavo automobilių, ir perduoti Rusijos specialiosioms tarnyboms. Tokios mūsų tarnybos daro gėda mūsų valstybei. Geriau jau jie būtų uždarę ne A. Paleckį, o konservatorius bent dviem mėnesiams, tai biudžetą būtume patvirtinę lengviau, mokytojai nebūtų streikavę ir apskritai nebūtų griaunama mūsų valstybė. Todėl, aš manau, po šito viso įvykio turi atsistatydinti Saugumo departamento vadovas, generalinis policijos komisaras ir, be abejonės, generalinis prokuroras. Jie savo veiksmais daro gėdą mūsų valstybei.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Turiu pasakyti, ką tik mes girdėjome kalbą, kuri su motyvais niekuo nesusijusi. Aš turiu pasakyti, kad klausydamas šitą kalbą suprantu, kad mūsų tarnybų veiksmai yra labai teisingi. Tiesą sakant, tik laukiau, kada tokius Seimo politikus, paspaudus mygtuką, aktyvuos, kad politizuotų bylas, kurių turinio, tiesą sakant, mes iki galo ir nežinome. Žinome tik labai rimtus kaltinimus.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys K. Masiulis. Ar tikrai norite kalbėti?
K. MASIULIS (TS-LKDF). Noriu.
PIRMININKAS. Prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Į P. Gražulio kalbėjimus turbūt nereikėtų kreipti jokio dėmesio, bet kai žmogus bando kalbėti prieš valstybės institucijas, kurios suima ir pradeda tyrimus prieš galimai Lietuvą išduodančius asmenis, dirbančius užsienio valstybėms, pačiai pavojingiausiai užsienio valstybei – Rusijai, o Petras juos gina, tai tikrai (Balsas salėje: „Neginu!“) galima suprasti, ką jis daro, bet pritarti niekaip.
PIRMININKAS. Daugiau Seimo narių dėl nuomonių neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 118 Seimo narių: už – 117, prieš nėra, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2740) priimtas. (Gongas)
10.28 val.
Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2741(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5.5 klausimas – Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2741. Priėmimas. Yra du straipsniai, pasiūlymų nėra, straipsniams galime pritarti bendru sutarimu. Dėl motyvų už ir prieš Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 110 Seimo narių: visi balsavo už. Priimta vienbalsiai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2741) priimtas. (Gongas)
10.30 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 1, 2, 5, 9, 10, 25, 60, 611, 63, 65, 651 straipsnių ir šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, Įstatymo papildymo 612 straipsniu ir septintojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2864(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6.1 klausimas – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių ir šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, įstatymo papildymo 612 straipsniu ir septintojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2864.
Priėmimas. Dėl straipsnių nuo 1 iki 16 pasiūlymų nėra. Galime pritarti straipsniams bendru sutarimu.
Motyvai dėl viso. Motyvai už – Seimo narys J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Kaip žinote, Krašto apsaugos ministerijos teikimu šiuo įstatymo projektu atsisakoma statutinės tarnybos pareigybių, ir kariai, ir valstybės tarnautojai pervedami į kitas darbo sutarčių formas, todėl, man atrodo, tikrai yra svarbu.
Tam tikrą laikotarpį buvo būtina, kad statutinė tarnyba išliktų, nes kai kurios tarnybos prisijungė prie krašto apsaugos, turėjo tam tikras socialines garantijas, dėl to reikėjo šią tarnybą išlaikyti su tam tikromis pareigomis, teisėmis, įsipareigojimais bei atlygiu už tą darbą. Šiuo metu situacija yra pasikeitusi. Pervedant į naujas pareigybes svarbu, kad būtų užtikrintos tam tikros tiek žvalgybos pareigūnų, tiek valstybės tarnautojų, tiek karių socialinės garantijos. Šis įstatymas, jo pakeitimai numato, kad, įvykus nelaimingam atsitikimui, sužeidimui ar žūčiai, būtų suteikiamas bent iš dalies tokią netektį ar traumą kompensuojantis atlygis, todėl siūlau, kad visi pritartume pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau Seimo narių išsakyti nuomonių neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 117 Seimo narių: visi balsavo vienbalsiai už tai, kad būtų priimtas įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2864(2). (Gongas)
10.32 val.
Civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-1669 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2865(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6.2 klausimas – Civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2865. Pranešėjas – V. Bakas. Priėmimas. Tačiau pasiūlymų nėra, nekviečiame į tribūną. Yra du straipsniai, kuriems galime pritarti bendru sutarimu. Pritariame.
Dėl motyvų už ir prieš Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 113 Seimo narių. Vienbalsiai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2865(2) priimtas. (Gongas)
10.33 val.
Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2866(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6.3 klausimas – Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2866. Priėmimas. Du straipsniai. Pasiūlymų dėl jų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu šiems straipsniams. Dėl motyvų už ir prieš Seimo nariai neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 102 Seimo nariai ir visi vienbalsiai palaikė įstatymą (projektas Nr. XIIIP-2866(2). Įstatymas priimtas. (Gongas)
10.34 val.
Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo Nr. I-555 1 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2867(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6.4 klausimas – Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo 1 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2867. Taip pat priėmimas. Yra trys straipsniai, dėl jų pasiūlymų nėra. Pritariame visiems straipsniams bendru sutarimu. Motyvai už – Seimo narys J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Dar kartą kviečiu balsuoti už šį įstatymą, tai vėlgi bendro komplekso dalis, kuri kaip tik yra skirta karių, kurie atlieka, dalyvauja tarptautinėse operacijose, pratybose… Todėl reikia sutvarkyti jų atlyginimo nuostatas pagal naujas tvarkas. Kviečiu pritarti pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Daugiau dėl motyvų Seimo narių neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 111 Seimo narių – visi vienbalsiai balsavo už įstatymą (projektas Nr. XIIIP-2867). Jis priimtas. (Gongas)
10.36 val.
Karo policijos įstatymo Nr. VIII-911 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2868(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6.5 klausimas – Karo policijos įstatymo 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2868. Trys straipsniai. Dėl jų pasiūlymų nėra. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 111 Seimo narių ir vienbalsiai pritarė įstatymui (projektas Nr. XIIIP-2868). (Gongas)
10.37 val.
Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo Nr. X-1262 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2869(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6.6 klausimas – Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2869. Priėmimas. Yra du straipsniai, dėl jų pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl motyvų už, prieš Seimo narių neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 111 Seimo narių, visi vienbalsiai pritarė. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2869(2) priimtas. (Gongas)
10.38 val.
Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2870(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6.7 klausimas – Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2870. Priėmimas. Yra du straipsniai, dėl jų pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl motyvų už, prieš Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
114 Seimo narių vienbalsiai balsavo už įstatymą (projektas Nr. XIIIP-2870). Priimtas. (Gongas)
10.39 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1370 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2871(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6.8 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo projektas Nr. XIIIP-2871. Priėmimas. Yra vienas straipsnis, jam pritariame bendru sutarimu. Dėl motyvų už, prieš neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 104, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2871) priimtas. (Gongas)
10.40 val.
Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1393 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2872(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6.9 klausimas – Diplomatinės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2872. Priėmimas. Yra vienas straipsnis. Jam pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų už, prieš Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 107. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2872) vienbalsiai priimtas. (Gongas)
10.41 val.
Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1381 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2873(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6.10 klausimas – Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2873. Priėmimas. Yra vienas straipsnis, jam pritariame bendru sutarimu. Pasiūlymų, pataisų nėra.
Dėl motyvų už, prieš Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 109 Seimo nariai: vienbalsiai už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2873) priimtas. (Gongas)
10.42 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3068(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-7.1 klausimas – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3068. Svarstymas. Kviečiu V. Baką į tribūną. Vytautai Bakai, pakeiskite telefoną į tribūną.
V. BAKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Pagrindinis komitetas gruodžio 19 dieną svarstė įstatymo projektą. Nutarta pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai po svarstymo. Dėl motyvų neužsirašė Seimo nariai. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti projektui? Galime. Du straipsniai. Priėmimas. Du straipsniai. Dėl 1, 2 straipsnių pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime.
Motyvai. Dėl motyvų nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 108 Seimo nariai: vienbalsiai 108 Seimo nariai patvirtino, kad įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3068) priimtas. (Gongas)
10.45 val.
Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 29 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3069(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-7.2 klausimas – Žvalgybos įstatymo 29 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3069. Pranešėjas – V. Bakas. Prašau į tribūną. Svarstymas.
V. BAKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Taip pat tai yra susijęs įstatymo projektas. Komitetas bendru sutarimu pritarė jam.
PIRMININKAS. Pasiūlymų nėra, diskutuoti Seimo nariai neužsirašė. Priėmimas… Po svarstymo dėl viso dėl motyvų nėra. Ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.
Priėmimas pastraipsniui. Trys straipsniai. Dėl jų pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Motyvai. V. Bakas – motyvai už.
V. BAKAS (LVŽSF). Labai greitai priimame šį įstatymų paketą, bet noriu vis tiek kolegoms pasakyti, kad jis yra svarbus, ir priminti jo esmę. Šiais įstatymų projektais siekiama sukurti sąlygas, esant reikalui, krašto apsaugos sistemoje tarnaujančius karius, taip pat žvalgybos pareigūnus perkelti į valstybės tarnybos pareigas, kitaip tariant, esant tarnybiniam būtinumui, sudaromos galimybės perkelti į valstybės tarnybos nestatutines pareigas. To kartais tikrai prireikia. Kviečiu balsuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 111 Seimo narių: už – 111. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3069(2) priimtas. (Gongas)
10.47 val.
Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1381 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3070(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-7.3 klausimas – Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3070(2). Svarstymas. Pranešėjas – V. Bakas. Prašau.
V. BAKAS (LVŽSF). Tai taip pat lydimasis įstatymas, susijęs su ką tik priimtais. Komitetas bendru sutarimu pritarė.
PIRMININKAS. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Pasiūlymų nėra, galime pritarti. Ačiū.
Priėmimas. Yra vienas straipsnis. Pritariame vienam straipsniui bendru sutarimu. Motyvai dėl viso. (Balsai salėje) Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 106 Seimo nariai ir vienbalsiai pritarė įstatymui. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3070(2) priimtas. (Gongas)
10.48 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1370 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3071(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-7.4 kausimas – Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3071(2). Svarstymas. Pranešėjas – V. Bakas. Prašau.
V. BAKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, tai taip pat susijęs įstatymo projektas su ką tik svarstytais. Komitetas bendru sutarimu pritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti užsirašiusių nėra, dėl motyvų nėra, pasiūlymų taip pat nėra. Galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū, pritarta.
Priėmimas. Vienas straipsnis. Jam pritariame bendru sutarimu? Pritariame. Dėl motyvų? (Balsas salėje: „Nėra.“) Dėl motyvų taip pat Seimo narių neužsirašė. Balsuojame. Dėkojame pranešėjui.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 110 Seimo narių ir vienbalsiai pritarė įstatymui. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3071(2) priimtas. (Gongas)
10.49 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. XII-724 „Dėl Ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo plano patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-4671(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8.1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. gruodžio 19 d. nutarimo „Dėl Ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo plano patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-4671. Priėmimas. Vienas straipsnis. Priimame jį bendru sutarimu. Pasiūlymų dėl jo nėra. Motyvai dėl viso. Nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 102. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4671) priimtas. (Gongas)
10.51 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. liepos 4 d. nutarimo Nr. X-743 „Dėl Krašto apsaugos sistemos plėtros programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-4672(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8.2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. liepos 4 d. nutarimo „Dėl Krašto apsaugos sistemos plėtros programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-4672. Pranešėja – R. Juknevičienė. Jos nematau. Tada kviečiu V. Baką. Priėmimas. Yra du pasiūlymai. Vienas yra V. Bako ir L. Kasčiūno. Dėl programos yra jūsų pasiūlymas. Prašom pristatyti.
V. BAKAS (LVŽSF). Patį pasiūlymą? Gerbiami kolegos, iš tiesų svarstymo stadijoje mes pastebėjome tam tikrą galbūt galimybę dar labiau patobulinti šią ilgalaikę – dešimties metų krašto apsaugos sistemos plėtros programą. Kaip vieną iš vertinimo kriterijų, tai yra tai, kaip mes matuosime pažangą pačios krašto apsaugos sistemos, tai vieną iš vertinimo kriterijų pasiūlėme įtraukti tokį kriterijų: Lietuvos piliečių, pasirengusių ginti šalį, dalis procentais.
Ką reiškia šito kriterijaus priėmimas? Pirma, būtų sukurtos dar didesnės paskatos mūsų mokyklose, vidurinėse mokyklose, taip pat neformaliojoje ugdymo sistemoje dėstyti discipliną, susijusią su krašto gynyba ir su saugumu. Tai yra tai, ko mes ir siekiame. Pagrindinis, aišku, tikslas yra kuo labiau įtraukti žmones į veiklas, susijusias su krašto gynybos ir saugumo reikalais. Pagrindinis tikslas, kad augtų pilietinė galia, kad didėtų motyvacija prireikus ginti valstybę. Šiam mūsų pasiūlymui pritarė komitetas, svarstydamas…
PIRMININKAS. Yra du pasiūlymai ir abu 18 dienos, ir abiejų jūs este autorius, bendraautoris.
PIRMININKAS. Komitete buvo svarstomas mano pasiūlymas ir komitetas nutarė jį patikslinti.
PIRMININKAS. Patikslinti.
V. BAKAS (LVŽSF). Antrasis pasiūlymas.
PIRMININKAS. Antrasis pasiūlymas yra tas, dėl kurio… Pirmąjį atsiimate?
V. BAKAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Gerai. Turbūt manome, kad 29 pritariantys, kad būtų svarstomas pasiūlymas, yra. Svarstome. Ar J. Olekas nori kalbėti dėl pasiūlymo?
J. OLEKAS (LSDPF). Dėl pasiūlymo.
PIRMININKAS. Dėl pasiūlymo. Kalbėkite.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Aš noriu pasisakyti ir dėl pasiūlymo, ir dėl viso įstatymo projekto. Iš tikrųjų sveikinu, kad dabar jau yra priimama Krašto apsaugos sistemos plėtros programa. Jos mes laukėme beveik dvejus metus, ji buvo parengta dar 2016 metais. Deja, tuo metu nebuvo priimta ir užtruko beveik dvejus metus, kol mes ją vėl svarstome. Bet noriu pritarti šitam teikiamam pasiūlymui, nes iš tikrųjų mes matome daug pozityvių pasikeitimų krašto apsaugos sistemoje, tačiau valstybės gynyba nėra vien krašto apsaugos reikalas. Matome tam tikrų spragų kituose padaliniuose, tokiuose kaip Švietimo ministerijos sritis, iš dalies kultūros sritis, ypač dabar hibridinių grėsmių požiūriu.
Išnagrinėję Vyriausybės pateiktą Krašto apsaugos sistemos plėtros programą, mes manome, kad reikia turėti ir papildomus rodiklius, kurie yra už Krašto apsaugos ministerijos ribų. Šiuo pasiūlymu, kaip jau minėjo pranešėjas, mes norime matuoti, koks yra palaikymas visuomenėje. Laisvės kovų komisijoje mes susidūrėme su tuo, kad Švietimo ir mokslo ministerijoje baigėsi Pilietinio ugdymo programa, o nauja nėra sukurta. Žinome, kad nuo šių metų startavo mokyklose atskirų programų mokymo iniciatyva. Matome, kad ji nėra pakankama, todėl priėmę papildymą mes turėtume labai aiškų rodiklį, kuriuo galėtume pamatuoti pasikeitimus ir pareikalauti iš atitinkamų institucijų darbo. Todėl kviečiu pritarti pateiktam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau dėl motyvų Seimo narių neužsirašė. Ar galime pritarti šiam pasiūlymui bendru sutarimu? Pritarėme. Yra du straipsniai. Galime pritarti jiems bendru sutarimu? Galime.
Dėl viso. Ar J. Olekas dar kartą nori kalbėti?
J. OLEKAS (LSDPF). Taip, Pirmininke, tikrai noriu pasakyti, šiuo klausimu paprašyti kolegų bendro pritarimo, nes mes kartais turime skirtingas nuomones, diskutuojame, bet šiuo atveju kalbame apie mūsų valstybės saugumo stiprinimą. Krašto apsaugos plėtros programoje yra numatyti tokie dalykai, kaip sustiprinti mūsų krašto kariuomenę, yra numatyti labai aiškūs prioritetai. Džiaugiuosi, kad nemaža dalis tų prioritetų tęsiami iš vienos kadencijos į kitą, pavyzdžiui, pėstininkų kovos mašinų įsigijimo ir Kariuomenės aprūpinimo vidutinio nuotolio oro gynybos programa ir kita. Todėl yra labai svarbu tas tęstinumas, kuris garantuoja, kad mūsų kariams bus sudarytos sąlygos. Taip pat noriu pabrėžti, kad patikslinus čia yra ir keletas tokių dalykų kaip karių socialinės garantijos, tarnybos sąlygos ir, kaip minėjau, dabar mūsų priimtas pasiūlymas dėl platesnio matymo ne tik kariškių, bet ypač pilietinio, patriotinio ugdymo. Todėl kviečiu visus pritarti įstatymui.
PIRMININKAS. Daugiau dėl motyvų nėra. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 101, prieš nėra, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4672) priimtas. (Gongas)
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas R. Žemaitaitis.
10.58 val.
Vandens įstatymo Nr. VIII-474 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2383(3)ES (priėmimas)
PIRMININKAS (R. ŽEMAITAITIS, TTF). Ačiū Pirmininkui. Laba diena, gerbiami kolegos. Tęsiame mūsų darbotvarkę. Pagal mūsų darbotvarkę 1-9 klausimas – Vandens įstatymo projektas Nr. XIIIP-2383. Kviečiu į tribūną K. Mažeiką. Aplinkos apsaugos komiteto išvada.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Aplinkos apsaugos komitetas, apsvarstęs šį klausimą, pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Pirmininke, palaukite, kadangi esate vienas, gal galima tada pastraipsniui. 1 straipsnis. Kadangi yra naujos redakcijos, tai galime bendru sutarimu. (Balsai salėje) Nereikia, teisingai, bendra.
3 straipsnis. Yra Teisės departamento pastaba. Komitetas jai pritarė. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Yra gauta kita Teisės departamento pastaba. Komitetas nepritarė. Komiteto nuomonė. Prašom.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip, komitetas nepritarė, manome, kad sudarant baigtinį sąrašą reikėtų atitinkamai keisti įstatymą, o tas sąrašas nuolat kinta. Todėl komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Kolegos, galime bendru sutarimu pritarti pagrindinio komiteto pozicijai? Ačiū.
Dėl 11 straipsnio taip pat gauta Teisės departamento pastaba. Komitetas pritarė. Yra išdėstytas, kaip matau, naujas pasiūlymas. Galime pritarti? Galime. Dėl 14 straipsnio yra gautos trys Teisės departamento pastabos. Komitetas joms pritarė. Galime pritarti, kolegos? Yra išdėstytas pasiūlymas. Galime. Ačiū. Toliau 15 straipsnis. Taip pat gauta Teisės departamento pastaba. Komitetas jai pritarė. Galime, kolegos, pritarti? Komiteto yra išdėstyta, kaip matau. Ir dėl 25 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba. Prašom, kolega, nes komitetas nepritarė.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip, komitetas nepritarė, nes manome, kad netikslinga įstatymo lygmeniu nurodyti konkrečią instituciją, kuri vykdant reorganizacijas galėtų pasikeisti, o tai ir yra planuojama.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, ačiū, pirmininke. Galime bendru sutarimu pritarti. Kolegos, už, prieš nėra užsirašiusių. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymo projektas Nr. XIIIP-2383, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsuojame, kolegos.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 104. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2383) priimtas. (Gongas)
Kitas darbotvarkės klausimas – projektas Nr. XIIIP-3009, tačiau jį šiek tiek atidedame, nes tvarko konsoliduotą projektą.
11.02 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2965(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2965. Du straipsniai.
1 straipsniui, kolegos, galime pritarti, nes nėra gauta pastabų ir pasiūlymų? Ačiū, pritarta. 2 straipsniui galime pritarti dėl įsigaliojimo datos? Ačiū, kolegos, pritarta bendru sutarimu.
Už, prieš neužsirašė. Kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2965), balsuoja už, kas mano kitaip – prieš arba susilaiko. Balsuojame, kolegos.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 89, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2965) priimtas. (Gongas)
11.03 val.
Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1638(2) (priėmimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1638. Einame pastraipsniui. Du straipsniai.
Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, kolegos, pritarta. Dėl 2 straipsnio pastabų, pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, kolegos, pritarta. Dėl motyvų už, prieš niekas neužsirašė.
Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas projektas Nr. XIIIP-1638, balsuoja už, kas mano kitaip – prieš arba susilaiko. Balsuojame, kolegos. Čia yra Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo projektas, čia dėl kategorijos.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys: už – 79, prieš – 1, susilaikė 11. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1638) priimtas. (Gongas)
11.04 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos“ Nr. VIII-1021 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1052(2) (priėmimas)
Kitas mūsų įstatymo projektas – įstatymo „Dėl Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos“ įstatymo projektas Nr. XIIIP-1052. Einame pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, kolegos, pritarta. Dėl 2 straipsnio pastabų, pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, kolegos, pritarta. Dėl 3 straipsnio pastabų, pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų už, prieš. Gintare Skaiste, Juozai Olekai, norite kalbėti ar atsisakote, ir tada važiuojame? Atsisakote? (Balsas salėje)
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš, kaip įstatymo rengėja, tiesiog norėčiau padėkoti…
PIRMININKAS. Kolegos!
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). …ir pasidžiaugti, kad priėmus šį įstatymą išties kitais metais bus minimos 70-osios partizanų deklaracijos pasirašymo metinės. Tikrai šio įstatymo pagrindu bus parengta minėjimo programa. Ačiū visiems.
PIRMININKAS. Labai ačiū, kolege. J. Oleko irgi turėčiau… Ar norite dar už kalbėti?
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų, manau, galėtume stabtelti nuo to pirmininko bėrimo žirnių į sieną, nes svarstome, man atrodo, visai valstybei labai svarbų teisės aktą, kuris mums sugrąžina mūsų valstybės kūrėjų ir gynėjų dvasią. Mes, minėdami šiais metais valstybės atkūrimo šimtmetį, šiek tiek nuošalyje paliekame 1949 m. vasario 16 d. datą, todėl šis teisės aktas mums dar kartą primintų, kad net ir tomis sunkiomis okupacijos, kruvinos agresijos sąlygomis mūsų kariai, partizanai, išėję į miškus ginti nepriklausomybės, gynė ne bet kokią nepriklausomybę, o gynė demokratinę valstybės santvarką. Įsivaizduokite, po žeme, griaudint aplink okupanto karinei galiai, jie vis dėlto pasisakė už demokratinės valstybės atkūrimą. Manau, kad mes tą turėtume ne tik taip formaliai paminėti, bet kaip šiame įstatymo projekte ir yra nurodoma – turėti periodinį paminėjimą, turėti programą, turėti biudžeto lėšų tai programai įgyvendinti ir mūsų žmonių, mūsų gyventojų, ypač jaunimo, puoselėti ir ugdyti tą dvasią, kurios prireikia ir čia, Seime, kai matome kartais paleistą buldozerio balsavimą. Todėl aš kviečiu pritarti pačiam įstatymui ir tai demokratijos dvasiai, už kurią buvo pasisakyta…
PIRMININKAS. Laikas, kolega!
J. OLEKAS (LSDPF). …1949 metų deklaracijoje. Pusę laiko jūs šnekėjote, ne aš.
PIRMININKAS. Ne. Buvo nustatytos dvi minutės tiksliai pagal laiką, gerbiamas kolega. Ar norite, kolega, kalbėti? ( Balsas salėje) Ai, prieš. A. Navickas. Prašau.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Tikrai nebalsuosiu prieš, bet aš visgi dėkoju G. Skaistei už tai, kad ji pateikė, tik šiek tiek apgailestauju, kad užtruko tas įstatymo priėmimo procesas ir šitam jubiliejui mes turbūt pagal šitą įstatymą jau ne itin spėsime gerai pasiruošti. Bet geriau jau, aišku, vėliau negu niekada. Apskritai mane labiau išprovokavo J. Oleko kalbėjimas apie tai, kad pirmininkas per greitai kalba. Aš manau, kad labai gerai ir dar greičiau siūlyčiau. Ir tikrai tai yra… Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Tiesiog taupau visų laiką ir tikrai norime šiandien, man atrodo, baigti darbotvarkę laiku. Ar tikrai labai nori ponas A. Gumuliauskas kalbėti už? Tikrai žinome jūsų nuomonę. Prašau, kolega.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Aš tiktai norėčiau patikslinti, kad jau yra programa ir planas dėl 1949 m. vasario 16 d. Dabar taip išeina, kad jeigu mes nepriimtume šitos deklaracijos, mes nešvęstume. Seimo Parlamentarizmo skyrius bei Valstybės istorinės atminties komisija, buvusioji, jau visa tai padarė, bet ačiū G. Skaistei už iniciatyvą. Tikrai ji gera, reikia balsuoti už.
PIRMININKAS. Ir, matau, E. Zingeris nori užsirašyti. Prašau, Emanueli.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Kodėl tai svarbu? Tai svarbu todėl, kad turbūt 1940 metų okupacija ir 1941 metų vadinamasis Liaudies Seimas buvo paneigtas… jo visiškai fiktyvus turinys buvo paneigtas partizanų kovos. Suomijoje mes turime K. Manerheimą, o čia mes turime… kuris apgynė demokratiją su savo piliečiais, o 1949 m. vasario 16 d. yra Lietuvos demokratijos apgynimo aktas. Todėl aš pritariu J. Olekui ir siūlyčiau tikrai nuoširdžiai balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymo projektas Nr. XIIIP-1052, balsuoja už, kas mano kitaip – prieš arba susilaiko. Balsuojame, kolegos.
Šio įstatymo priėmimas
Kolegos, balsavo 95 Seimo nariai, visi balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1052) priimtas. (Gongas)
11.10 val.
Referendumo įstatymo Nr. IX-929 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2559(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Referendumo įstatymas. Prašom A. Širinskienę į tribūną.
P. GRAŽULIS (MSNG). Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašom. Per šoninį mikrofoną, atsiprašau.
J. JARUTIS (LVŽSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, šiuo klausimu frakcijos vardu norėčiau paprašyti pusės valandos pertraukos. Yra gauta pakankamai daug Teisės departamento pastabų. Norėtume pabaigti suderinti frakcijos pozicijas. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegos, sufleruoja, kad buvo paskelbta pertrauka, tai tada tęsiame svarstymą. Dvi pertraukos. Prašom, kolegė A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Vakar Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Referendumo įstatymą. Buvome gavę korekcinio techninio pobūdžio pastabų iš Teisės departamento. Į visas tas pastabas atsižvelgėme ir komitetas vienbalsiai, tai yra 12 balsų už, pritarė patobulintam variantui.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Pabūkite dar. Eikime pastraipsniui. 1 straipsnis. Nauja redakcija. Kolegos, galime pritarti? Ačiū, pritarta. Visiems… Gal siūlyčiau taip. Visiems pirmos redakcijos, dėl kurių buvo pateiktos pastabos ir pasiūlymai, komitetas pritarė. Siūlau bendru sutarimu pritarti nuo pirmo iki 40 puslapio, žiūrime puslapiais, arba iki 82 straipsnio. Kas turite konsoliduotą, tai 40 puslapis. Galime pritarti bendru sutarimu? Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė. Ačiū, kolegos, bendru sutarimu pritarta.
Dabar 82 straipsnio 2 straipsnis irgi naujos redakcijos. 2 straipsnis dėl įsigaliojimo irgi yra naujos redakcijos. Komitetas pritarė Teisės departamento pastabai. Galime bendru sutarimu, kolegos, pritarti visoms? (Balsai salėje) Ne? Galima, pritariame. Čia 2 straipsniui, gerbiamas kolega Juozai. Čia dėl įsigaliojimo. Neįsigaliojimo… Balsuoti siūlote? Gerai, kolegos. (Balsai salėje)
Kolegos, balsuojame dėl viso 2 straipsnio priėmimo. Balsuojame.
Balsavo, kolegos, 95 Seimo nariai: už – 56, prieš 3, susilaikė 36. 2 straipsnis priimtas.
3 straipsnio taip pat yra nauja redakcija. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Girdžiu, tikrai, Juozai, norite balsuoti, nes čia dėl įsigaliojimo nuo kitų metų birželio 30 dienos. Gerai, kolegos, yra toks prašymas, balsuojame, kas už tai, kad būtų priimtas 3 straipsnis, nes pastabų, pasiūlymų nebuvo gauta.
Taip, kolegos, balsavo 94 Seimo nariai: už – 68, 2 – prieš, 24 susilaikė. 3 straipsniui pritarta.
Dėl viso motyvai už, prieš. Už – A. Vinkus. Prašom, kolega Antanai, dėl Referendumo įstatymo. Už prašom kalbėti ar jūs atsisakote?
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamieji Seimo nariai, ne kartą kalbėjau referendumo klausimu dėl motyvų, dėl tikslo ir esmės. Noriu dar kartą pasakyti, kad kiekvienam lietuviui labai svarbus paties referendumo tikslas, kaip vakar sakiau, ir teigiami rezultatai. Privalome išsaugoti mūsų brolių ir seserų pilietybę ir ryšius su tėvyne Lietuva.
Visai neseniai Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė D. Henke po referendumo kartelės sumažinimo atmetimo, nepriėmimo, parašė, kad Pasaulio lietuvių bendruomenė mano, kad būtent dabar yra atvertos duris plačiam pilietiniam ir politiniam susitarimui pilietybės išsaugojimo klausimu, todėl kviečia visas Lietuvos valdžios institucijas, Lietuvos Seimą, Prezidentę, Vyriausybę, taip pat politines partijas ir tautiečius Lietuvoje ir pasaulyje susivienyti šiuo visai tautai svarbiu klausimu. Ponas Ž. Pavilionis girdi ir žino, kad aš sakau tiesą ir perskaitau, kas parašyta. „Suprantame, kad laimėti referendumą (rašo D. Henke) su tokia aukšta kartele yra neeilinis iššūkis, tačiau jį drąsiai priimame. Ypatingą dėmesį skirsime išeivijos pilietinio aktyvumo skatinimui. Neišbarstykime galimybės, nes Lietuvos jėga visuomet glūdėjo mūsų vienybėje.“
Parodykime, Seimo nariai, tie, kurie galite ir pakeisti savo nuomonę, kurie turėjote kitokią, balsuokime už visi kartu.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Prieš – M. Majauskas. Prašau, kolega Mykolai.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mūsų kalbas, kaip gerbiamas ambasadorius sakė, iš tiesų girdi ne tik Seimo nariai, bet ir nemažai kitų žmonių ir institucijų, taip pat ir Konstitucinis Teismas, kuris, aš net neabejoju, skaito Seimo priimtą Konstitucinių įstatymų sąrašą, kuris pabrėžia kelis įstatymus, tai yra Kalbos įstatymą, Herbo įstatymą, Vėliavos įstatymą, Himno įstatymą, dar keletą ir Referendumo įstatymą, ir pabrėžia, kad Referendumo… ir šitas įstatymas pabrėžia, kad Referendumo įstatymas turi būti konstitucinis įstatymas, o konstitucinis įstatymas, nes jis yra labai svarbus, nes juo vėliau gali būti keičiama Konstitucija.
Tą jums pasakė ir Teisės departamentas, kad jeigu yra keičiama viena ar kita nuostata jau galiojančio įstatymo, tai galbūt ir galima tą daryti, bet priimant naują įstatymą reikia vadovautis Seimo priimtu Konstitucinių įstatymų sąrašu ir priimti šį įstatymą kaip konstitucinį. Jūs vis dėlto renkatės nereaguoti į Teisės departamento išvadą, pažeisti teisę. Neliks jokio kito kelio, jeigu bus priimtas šis sprendimas, priimtas šis įstatymas pažeidžiant procedūras, kaip kreiptis į Konstitucinį Teismą, jog jis išaiškintų, ar iš tikrųjų Seimas, 3/5 dauguma priėmęs sprendimą sudaryti Konstitucinių įstatymų sąrašą, nepažeidė to įstatymo ir savo priimto sprendimo priimti Referendumo įstatymą kaip konstitucinį įstatymą.
Gerbiami kolegos, labai rimtai kviečiu susimąstyti ir tikrai pagalvoti, ar mes norime dar kartą referendumą įvelti į konstitucinius ginčus.
PIRMININKAS. Už – S. Tumėnas. Prašau, kolega.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, man regis, čia daugelis iš mūsų gyvena (…) sindromu ir tas sindromas dvigubos pilietybės kontekste ir panašiai. Noriu priminti, kad šita pataisa niekas nesikėsina į Konstituciją. Tiesiog šiomis pataisomis norima, kad būtų daugiau tvarkos, ir tą puikiai žino Pasaulio lietuvių bendruomenės ir Lietuvos Respublikos Seimo komisijos nariai, kurie girdi priekaištus, nuogąstavimus pasaulio lietuvių, nes per kiekvienus rinkimus ir per kiekvieną referendumą jie susiduria su problemomis, ten yra daug netvarkos. Užsienio lietuviai tiesiog negali pasiekti tų vietų, kur galėtų atlikti savo pilietinę pareigą. Šita pataisa mes sudarysime daugiau galimybių užsienio lietuviams atlikti savo tiesioginę pilietinę pareigą. Čia aptariami faktiškai techniniai dalykai, procedūros, patikslinama. Bus daugiau vietų, kur galės tą pilietinę pareigą atlikti.
Taigi aš kviečiu neabejoti ir pritarti šitai pataisai, nes, kaip aš ne kartą sakiau, tai yra daugiau tvarkos įstatymas.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. J. Sabatauskas – prieš.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerai, kad kolega S. Tumėnas atkreipė dėmesį, kad čia ne tas klausimas, dėl kurio kai kas kalbėjo, kad čia yra naujos redakcijos Referendumo įstatymas. Kaip ir būtų gerai, tarsi įvedami nauji dalykai, į kuriuos buvo atkreipęs dėmesį Konstitucinis Teismas, prisiminkite Žemės referendumą, tačiau vis dėlto tas aspektas, kad Konstitucinių įstatymų sąraše Referendumo įstatymas yra įrašytas, o mes dabar priimame naujos redakcijos įstatymą, tai akivaizdu, kad reikėjo nuo pat registravimo stadijos registruoti kaip konstitucinį įstatymą. Kas būtų nukentėję? Niekas nebūtų nukentėjęs. Būtume svarstę, tik šiek tiek būtų daugiau tvarkos, gerbiamas Stasy, dėl procedūrų atitikimo, dėl tarpų tarp balsavimų, aišku, ir reikėtų kvalifikuotos balsų daugumos, kitokios, negu priimant kaip dabar šitą įstatymą. Todėl aš susilaikiau balsuodamas komitete, manau, kad ir dabar dėl šio įstatymo, kaip naujos redakcijos įstatymo, bet ne konstitucinio, nebalsuosime už.
PIRMININKAS. Ačiū. Už – P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (MSNG). Man labai keista, opozicija prieštarauja vien tik dėl to, kad prieštarautų. Juk šita nuostata, kurią mes dabar į referendumą perkeliame, yra perkelta į kitus rinkimų įstatymus: Seimo rinkimų, Prezidento rinkimų, Europos Parlamento rinkimų. Nieko mes čia nepadarome, tik pratęsiame balsavimą paštu, užuot darę tris dienas, darome, kad balsavimas paštu gali būti penkios dienos. Ir antras dalykas, užsienyje, kad būtų patogiau užsienio lietuviams, įsteigėme daugiau balsavimo vietų. Viskas, nieko daugiau nėra daroma, tai kodėl reikia balsuoti prieš? Man tai labai keista.
Žinoma, buvo geras valstiečių pasiūlymas, bet jie, kadangi buvo didelis konservatorių ir opozicijos prieštaravimas… kad reikia mažinti bendrai atėjusiųjų kvotą ir kad nuo atėjusių žmonių balsuoja 50 % plius vienas. Būtų referendumas įvykęs, tai būtų buvusi esminė reforma, bet čia sukėlė didžiausią vajų, kad griūna Lietuva, kad didžiausi Lietuvos priešai yra lietuviai, kurie ateina balsuoti, baisesni už rusus, valstiečiai išsigando ir atsitraukė. Aš manyčiau, reikėjo priimti tą įstatymą. O tiems, kurie yra pasyvūs, niekas nedraudžia dalyvauti rinkimuose, jie gali ateiti, dalyvauti iš išsakyti savo valią, bet jeigu jie nepilietiški, neateina, tai kodėl čia kalti tie, kurie ateina? Bet šiandien tos nuostatos netaikomos dėl šito įstatymo pataisų, gerbiamieji. Balsuokite už ir neklabėkite prieš.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. K. Masiulis – prieš. Prašom, kolega.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Čia yra visai nauja įstatymo redakcija ir Petras neteisus, sakydamas, kad čia tik kažkas pakeista. Pakeista daug kas, daugiau kaip pusė straipsnių pakeista, kitaip negalėtų būti nauja redakcija. Didelių blogybių aš irgi neįžvelgiu, bet matau vieną blogybę, kurią gražiai įvardino Julius. Šis įstatymas… Vis dėlto yra įstatymų hierarchija, yra nusistovėjusios valstybės tradicijos, teisinės tradicijos, kuo valstybė brandesnė, tuo šias tradicijas linkusi labiau puoselėti, o ne laužyti ir naikinti. Ir reikėtų gerbti tai, kas šitokioje nematerialioje srityje buvo sukurta prieš tai. Įstatymų hierarchija ne šiaip sau buvo tokia sugalvota, o dėl to, kad yra kai kurie konstituciškai svarbūs įstatymai. Su tais įstatymais reikia ir elgtis pagarbiau.
Dabar mes bandome daryti Referendumo įstatymą eiliniu įstatymu, kurį būtų lengviau kaitalioti. Tai jau atveriamas pavojus ir galbūt yra bloga valia, ką čia gali žinoti, nes jau ne vieną kartą buvo bandoma tą įstatymą torpeduoti, turint visiškai netinkamą tikslą ir netinkamą valią. Aš matau galimybes atverti pavojus padarant tą įstatymą nekonstitucinį ir aš tikrai niekaip negalėsiu tam pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Kolega S. Šedbaras – prieš. Prašom, kolega.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Tiesiog irgi noriu, pratęsdamas kolegos Kęstučio pasisakymą, paaiškinti, kodėl susilaikiau komitete ir susilaikysiu čia. Tikrai nė kiek ne mažiau, kaip ir mano gerbiamas kolega A. Vinkus, domiuosi daugybinės pilietybės ir emigrantų klausimu ir tikrai, jeigu prisiminsite, 2010 metais buvo mūsų teiktos analogiškos pataisos, kokios dabar teikiamos dėl referendumo. Deja, po veto jos nebuvo priimtos. Šiuo atveju tikrai norime, kad referendumas įvyktų. Aš čia pasakysiu žodžius, kuriuos išgirdau po vieno mūsų balsavimo iš vienos Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovės. Nesakysiu pavardės. Sako, viskas čia yra daroma, kad referendumas neįvyktų. Štai paaiškinsiu kodėl. Užuot mes vienu balsu kalbėję su rinkėjais ir jiems aiškinę, o ten nuomonių bus visokių, ypač Lietuvoje, tai mes kartelę keičiame, tai mes balsavimo tvarką su dviejų savaičių pertrauka keičiame, tai dabar naują Referendumo įstatymą. O jeigu jis bus apskųstas dar sykį Konstituciniam Teismui, Konstitucinis Teismas prieš pat referendumą priims kažkokį nutarimą? Ką mes turime aiškinti žmonėms, ar tai yra stabilu? Pagal kokią tvarką? Kur? Kaip? Kada? Kas vyks? Užuot, kaip minėjau, surėmę pečius eitume pas žmones, kalbėtume ir pagal esamas procedūras darytume, tai ir padarytume. O jeigu iš tiesų reikėjo keletą pataisų padaryti, palengvinant ypač užsienyje gyvenantiems žmonėms, tai niekas dėl to nesipriešina. Bet čia iš tiesų yra visiškai nauja redakcija ir tikrai, man atrodo, sąrašui konstitucinių įstatymų, kurie yra aukštesni už eilinį įstatymą, tai gali prieštarauti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Balsuojame. Dar G. Burokienė. Atsiprašau, kolege. Prašau.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Labai ačiū. Tikrai būčiau nekalbėjusi, jeigu kolegos būtų perskaitę įstatymą ir pamatę, kad tai tikrai jokie neesminiai pakeitimai, o vienintelis pakeitimas yra, kad pailginamas balsavimo laikas ir techniškai sutikrinama, kas yra Prezidento ir kituose balsavimuose. Taigi, kolegos, tikrai ne šį kartą, nepataikėte. Ačiū. Balsuokime už.
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Referendumo įstatymas, balsuoja už, kas mano kitaip – prieš arba susilaiko. Balsuojame, kolegos.
Šio įstatymo priėmimas
Kolegos, balsavo 85 Seimo nariai: už – 65, prieš – 2, susilaikė 18. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2559) priimtas. (Gongas)
11.28 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-167 54 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3009(2) (priėmimas)
Mūsų darbotvarkės 1-10 klausimas – projektas Nr. XIIIP-3009. Kviečiu į tribūną R. Šalaševičiūtę. Gerbiama pirmininke, prašau į tribūną. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 straipsnis, dėl Teisės departamento pastabos. Kolegos, einame pagal… yra du straipsniai. 1 straipsnis. Yra gautos dvi Teisės departamento pastabos. Komitetas nepritarė. Prašom, komiteto pirmininke, pristatyti kodėl.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komitetas nepritarė pirmai pastabai todėl, kad lėšos, apie kurias pastaboje kalbama, yra skiriamos pedagogams, pedagogų padėjėjams ir kitiems specialistams. Yra skiriamos esamiems etatams išlaikyti, o ne darbo užmokesčiui didinti. Čia buvo pastaba, kad mes lyg ir norime didinti darbo užmokestį.
Antrai pastabai yra nepritarta, nes mes pastabą svarstydami projektą pirmą kartą buvome jau įvertinę ir todėl manome, kad jei jau buvome nepritarę, nepritariame ir pakartotai pastabai. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 1, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Kolegos, ar bendru sutarimu galime pritarti komiteto pozicijai, ar vis dėlto balsuosime? Nuomonės, mačiau, išsiskyrė. Atsiprašau.
1 straipsniui galime pritarti? 2 straipsniui galime, kolegos, pritarti? Dėl viso už, prieš? Nuomonės išsiskyrė. J. Varkalys – už. Nematau. T. Tomilinas labai nori kalbėti?
T. TOMILINAS (LVŽSF). Pasakysiu du žodžius.
PIRMININKAS. Prašau, kolega.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, tai nėra idealiausias sprendimas dėl pedagogams ir mokiniams padedančių žmonių, tačiau tai yra laikinas, šiuo metu būtinas sprendimas taip pat atsižvelgiant į destabilizuotą socialinį dialogą, kuris vyko dėl streikų.
Aš siūlau pritarti šį kartą, nes nuostata negalios amžinai, trumpą laiką, taip pat tai tiesiogiai siejasi su mano siūloma rezoliucija. Aš labai siūlau dešinei pusei perskaityti antrąjį rezoliucijos variantą, kompromisinį, kur yra visų frakcijų pastabos įvertintos, labai kviečiu atkreipti dėmesį, kad rezoliucija yra smarkiai patobulinta. Kviečiu balsuoti už šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. G. Skaistė. Prašau.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Nežinau, kodėl nuostata turėtų galioti trumpai, jeigu ji yra įrašoma į įstatymą. Ji bus priimta ir galios visiems ateinantiems laikotarpiams.
Tiesiog noriu pasakyti, kad šitas pasiūlymas yra lygiai toks pat nesisteminis, kaip ir prieš tai priimtas, kad 20 % sutaupytos socialinės paramos būtų galima skirti socialinių darbuotojų darbo užmokesčiui didinti. Bet jeigu tuo momentu mes socialinės paramos sutaupytus pinigus skiriam bent jau socialiniams darbuotojams, tai šiuo atveju lėšos yra skiriamos visai kitai sričiai, tai yra socialinės paramos sutaupytos lėšos yra skiriamos visai ne socialinei sričiai, tačiau švietimo sričiai. Ir šiuo atveju manau, kad Švietimo ir mokslo ministerija savo problemas sprendžia socialinių pinigų sąskaita.
Jeigu išties norima padidinti atlyginimus, ką sako ir Teisės departamentas, iš tikrųjų mokėti atlyginimams lėšos turi būti numatytos savivaldybės biudžete, o ne iš sutaupytų lėšų. Kas atsitiktų, jeigu tų lėšų niekas nesutaupytų? Tai ką, tada įdarbintų žmonių atlyginimams iš viso pinigų nebūtų? Man atrodo, pats pasiūlymas yra visiškai nesisteminis. Jeigu būtų pritarta Teisės departamento pastabai, kad tie pinigai yra skiriami atlyginimams didinti, aš suprasčiau, bet šiuo metu yra numatyta, kad atlyginimams mokėti. Žmonių, kurie bus įdarbinti, socialiniai pedagogai, psichologai ir panašiai, atlyginimas priklausys nuo to, ar apskritai bus sutaupyta lėšų iš socialinės paramos.
PIRMININKAS. E. Pupinis – prieš.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, dvejopos tokios mintys. Kad atlyginimą reikia didinti, savaime suprantama, turbūt niekas nėra prieš. Aišku, smagu, kad galbūt dalis ten buvo kompensuota tų etatų ir buvo rasta pinigų, tačiau didžioji dalis vis dėlto kabinama ant savivaldybių pečių. Turbūt visi žinome Savivaldybių chartijos nuostatas ir kitas, kad jeigu valstybė numato tam tikras funkcijas, tai turi skirti ir tam tikrą finansavimą.
Manyčiau, jeigu būtų peržiūrėtas kitais metais biudžetas, tai turbūt reikėtų skirti grynai iš biudžeto, nes, kaip čia buvo sakyta, tos lėšos, kurias savivaldybės sutaupo… Savivaldybės buvo kaip ir apgautos, nes tuo metu, kai jos buvo įkalbinėjamos perimti funkciją – savarankišką tų visų pašalpų mokėjimą, tai buvo pasakyta, kad jos pačios galės disponuoti, tik, aišku, apibrėžtai socialinių reikalų srityje. Šiuo metu, kaip matome, į tą stulpelį įrašoma daug daug sričių, kurioms iš sutaupytų lėšų turėtų savivaldybės kompensuoti tuos dalykus, kurių nefinansuoja pati valstybė.
Manau, tokiam dalykui negalima pritarti, juo labiau kad ieškoma tam tikrų rezervų, čia daug pažadų, galbūt sistemoje ieškoti tam tikrų rezervų, galbūt būtų galima daugiau finansuoti iš kitų švietimui skirtų lėšų. Aš negaliu pritarti savivaldybių skriaudimui.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Už – J. Džiugelis. Prašau, kolega.
J. DŽIUGELIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų pasiūlymas toks dviprasmiškas. Viena vertus, aš pritariu šiam siūlymui, nes bus atsižvelgta į vaikų, turinčių specialiuosius poreikius, galimybę mokytis bendrojo lavinimo klasėse, bent jau kaip aš suprantu iš to pasiūlymo, tačiau kitas dalykas, kodėl tik metai laiko?
Iš tiesų tai nedemonstruoja sisteminio sprendimo, o tiktai trumpalaikiškumą ir trumparegiškumą demonstruoja. Iš esmės mes tikrai turime pritarti šitam siūlymui, nes savivaldybės šiuo metu neturi galimybės finansuoti apmokėjimo socialinių darbuotojų, kurie labai dažnai klasėse dirba mokinių asistentais. Mes kalbame ne apie mokytojų, o apie mokinių asistentus. Todėl šiuo metu tikrai siūlau pritarti, tačiau raginu valdančiuosius žiūrėti ir sistemiškai, nes tai yra didžiulė problema, kuri liečia labai daug vaikų, turinčių specialiųjų poreikių.
PIRMININKAS. Prieš – A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, kažkas prieš metus ar dar anksčiau šioje salėje tikino mus visus, kad viską išspręs atskiras švietimo srities finansavimas. Ištraukėme iš pagrindinio Darbo apmokėjimo įstatymo švietimiečius, įdėjome juos į Švietimo įstatymą – nieko nesutvarkėme. Pamatėme, kad jovalas ir chaosas dar didesnis. Mokytojai pradėjo streikuoti. Tada ir lindėjo tos skylės ir neatsižvelgimas į tam tikras mokytojų grupes, kurios dirbo. Tada prasidėjo visokie gelbėjimo darbai. Tai vienas iš tokių įstatymų, kai bandoma šiaudo griebtis ne vienam, o dešimtims žmonių.
Priminsiu skaičius. Šitas įstatymas net neužtikrino socialinių darbuotojų darbo apmokėjimo padidinimo, galbūt tik iš dalies, labai mažos, nes apie tai mes komitete daug metų kalbėjome, daug metų raginome savivaldybes tai daryti – atsižvelgti į šitų žmonių atlyginimus, nes jų atlyginimai vidutiniškai beveik 300 eurų mažesni už pedagogų. 2017 metais darbo užmokesčiui iš 115 mln. sutaupytų lėšų buvo paskirta 1,5 mln. Įsidėmėkite šituos skaičius. Jeigu ir kitais metais bus skirta 1,5 mln. ir dar juos padalinsime ne tik socialiniams darbuotojams, bet dar ir švietimiečiams, vargu bau ar dėl to išspręsime ir vienų, ir kitų problemas. Aš manau, kad šitie mokytojai nusipelnė gauti tiesiogiai iš stabilaus šaltinio, o ne iš trapaus finansavimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega, laikas. E. Jovaiša. Prašom.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, taip ir yra. Aš turiu pasakyti skaičius, apie kuriuos mes šnekame. Mes šnekame apie tai, kad 10 mln. pagalbos mokiniui specialistams skiria valstybė iš savo biudžeto. Tai prašau nepamiršti. Poreikis yra maždaug apie 20 mln. Mes tuo 12 punktu sudarome galimybę savivaldybėms, jeigu yra galimybė, pasinaudoti vieneriems metams. Kaip J. Džiugelis pabrėžė, metai laiko yra tiktai dėl to, kad 2020 metų biudžete mes planuojame numatyti visas reikalingas lėšas. Šiemet dešimt metų, vėliau – likusi dalis. Tokia yra tiesa. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega J. Varkalys. Grįžote, užsiregistravote. Prašom, kolega.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Etatinis darbo apmokėjimo įvedimas mokytojams, be abejo, išsprendė daugelį klausimų dėl darbo tvarkos, dėl apmokėjimo, tačiau liko ir tam tikrų spragų. Viena iš tų spragų – tai būtent socialinių specialiųjų pedagogų darbo apmokėjimas, taip pat specialiųjų poreikių mokyklų darbo apmokėjimas, vadovų apmokėjimas ir daugelis kitų klausimų, kurie, aišku, bus tobulinami ateityje. Džiaugiuosi, kad yra ieškoma sprendimų, kaip padaryti, kad mokytojų darbas būtų apmokamas. Aišku, tai, kad įpareigotume savivaldybes iš sutaupytų lėšų sumokėti socialiniams pedagogams, nėra pats geriausias dalykas, bet, manau, laikinas sprendimas, kad vieneriems metams ir kad nemažintume socialinių pedagogų etatų, kad jie nebūtų atleisti, būtų išlaikyti, iš tos bėdos turbūt yra pats geriausias sprendimas. Todėl siūlau šį sprendimą ir projektą palaikyti.
PIRMININKAS. Kolegos, nuomonės už ir prieš išsakytos. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymo projektas Nr. XIIIP-3009, balsuoja už, kas mano kitaip – prieš arba susilaiko. Balsuojame, kolegos.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 83, prieš nėra, susilaikė 12. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3009(2) priimtas. (Gongas)
11.41 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 153 ir 16 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2990(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 153 ir 16 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2990. Kviečiu komiteto pirmininkę A. Širinskienę. Ai, nėra siūlymų. Aš galvojau, kad yra siūlymų. Galime eiti pastraipsniui. 1 straipsniui galime, kolegos, pritarti? (Balsai salėje) Ačiū. 2 straipsniui galime, kolegos, pritarti? Ačiū. 3 straipsniui galime pritarti? Ačiū, pritarta.
Dėl viso dėl motyvų už ir prieš? (Balsai salėje) Ai, Statutas. Kolegos, tada vis tiek reikia dėl 1 straipsnio, nes yra keičiamas Seimo statutas, vis tiek reikia balsuoti, nes reikia 71 balso. Balsuojame, kas už tai, kad būtų priimtas Seimo statuto 1 straipsnis, balsuojate už, kas manote kitaip – prieš arba susilaikote.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 68, prieš nėra, susilaikė 23 Seimo nariai. 1 straipsnio, kolegos, išeina, kad nepriėmėme. (Balsai salėje)
Dėl 2 straipsnio tada, kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo statuto 2 straipsnis, balsuoja už, kas mano kitaip – prieš arba susilaiko.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 64, prieš nėra, susilaikė 25. Taip pat nepritarta.
Dėl 3 straipsnio nėra pagrindo balsuoti, nes dviem prieš tai nepritarėte, tai ir dėl įsigaliojimo nėra ko balsuoti. Dėl viso tada nebalsuojame, kolegos.
11.43 val.
Apylinkių teismų įsteigimo įstatymo Nr. I-2375 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2476 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2534(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Apylinkių teismų įsteigimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2534. Žiūrime, ar mes turime. Nieko nėra. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Du, tiksliau, yra. Kolegos, 1 straipsniui galime pritarti? Galime. 2 straipsniui galime pritarti? Galime. Dėl už ir prieš nematau užsirašiusių. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Apylinkių teismų įsteigimo įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2534(2), balsuoja už, kas mano kitaip – prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 72, prieš nėra, susilaikė 16. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2534(2) priimtas. (Gongas)
11.44 val.
Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 25, 41, 42, 66, 70, 84, 97, 127, 132, 133, 138, 143, 144, 153 ir 161 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1781(2) (priėmimas)
Kitas įstatymo projektas – Nr. XIIIP-1781. Einame pastraipsniui. 1 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime pritarti? Galime. 2 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime pritarti? (Balsai salėje) Galime. 3 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Kolegos, galime pritarti? Galime. 4 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu? Galime. Ačiū. 5 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu? Galime. 6 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū. 7 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. 8 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. 9 straipsnis. Taip pat pastabų, pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. 10 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Taip, galime. 11 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, kolegos, galime.
12 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime. 13 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime. 14 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime. 15 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime. 16 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime, kolegos.
Už, prieš nėra, balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymo projektas Nr. XIIIP-1781, balsuoja už, kas mano kitaip – prieš. Administracinių bylų teisenos įstatymo daugelio straipsnių pakeitimai. Balsuojame, kolegos, visi.
Šio įstatymo priėmimas
Taip, kolegos, 99 Seimo nariai balsavo: 96 – už, prieš nėra, 3 susilaikė. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1781) priimtas. (Gongas)
11.46 val.
Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 2, 40, 44, 51, 56, 59, 67 ir 71 straipsnių pakeitimo ir papildymo 791 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1783(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Administracinių bylų teisenos įstatymo projektas Nr. XIIIP-1783(2). Einame pastraipsniui. 1 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta, galima bendru sutarimu? Ačiū, kolegos.
2 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Ačiū, kolegos, pritarta. 3 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta, galime bendru sutarimu? Galime, kolegos. 4 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta, galime bendru sutarimu pritarti? Galime. 5 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta, galime bendru sutarimu pritarti? Galime. 6 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta, galime bendru sutarimu pritarti? Galime, kolegos. 7 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta, galime bendru sutarimu pritarti? Galime. 8 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta, galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, kolegos, galime. 9 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta, galime bendru sutarimu pritarti? Galime, kolegos. 10 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta, galime bendru sutarimu pritarti? Galime.
Už, prieš nėra. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymo projektas Nr. XIIIP-1783, balsuoja už, kas mano kitaip – prieš arba susilaiko. Kolegos, balsuojame.
Tuojau, sekundėlę, tikrai matau.
Šio įstatymo priėmimas
Kolegos, balsavo 98 Seimo nariai: už – 98, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1783) priimtas. (Gongas)
Kaip kolegos ir minėjo, yra mūsų buvęs kolega A. Nedzinskas antrame aukšte, galime pasisveikinti. Gerbiamas Antanai, laba diena! Su jumis kolegos nori pasisveikinti.
11.47 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 12, 29, 33, 64, 99, 108, 109, 127, 132, 137, 143, 150, 151, 158, 159, 160, 161, 162, 163, 164, 165, 166, 167, 168, 170, 172, 173, 174, 176, 187, 188, 189, 190, 191, 192, 205, 207, 208, 209, 210, 211, 212, 213, 214, 215, 216, 217, 2171, 218, 426, 505, 546, 589, 599, 610, 613, 665 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 491, 2091 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-2207(2)ES (priėmimas)
Važiuojame toliau, kolegos. Mūsų įstatymo projektas Nr. XIIIP-2207. Einame pastraipsniui.
1 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, kolegos, galime.
2 straipsnis. Gauta Teisės departamento pastaba, ji yra techninio pobūdžio, nes keičiama 5 dalis. Komitetas nepritarė. Galime komiteto pozicijai pritarti? Galime, kolegos? Ačiū, pritarta.
3 straipsnis. Taip pat gauta Teisės departamento pastaba. Komitetas pritarė. Galime pritarti komiteto pozicijai? Ačiū, kolegos.
4 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū. 5 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime. 6 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū. 7 straipsnis. Taip pat pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu? Ačiū. 8 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu? Galime. 9 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu? Ačiū, galime. 10 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu? Galime. 11 straipsnis. Taip pat pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu? Ačiū.
12 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu? Ačiū. 13 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu? Galime, kolegos. 14 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu? Ačiū, kolegos. 15 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu? Galime. 16 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu? Galime. 17 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu? Ačiū, kolegos, galime. 18 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu? Galime. 19 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu? Galime. 20 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauna. Galime bendru sutarimu? Galime. 21 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu? Galime. 21 straipsnis taip pat pastabų, pasiūlymų… Bendru sutarimu galime? Galime.
22 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu? Galime. 23 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu? Galime. 24 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime.
25 straipsnis. Gauta Teisės departamento pastaba. Komitetas nepritarė, nes analogiškos ribos jau yra išdėstytos galiojančioje redakcijoje.
Galime pritarti komiteto nuomonei? Galime. Dėl viso 25 straipsnio galime bendru sutarimu pritarti? Galime, kolegos. 26 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime. 27 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime. 28 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime. (Balsai salėje) Kolegos, tylos, jeigu galima, salėje!
28 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime. 29 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime. 30 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime. 31 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime. 32 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime. 33 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime.
34 straipsnis, taip pat negauta pastabų, pasiūlymų. Galime bendru sutarimu? Galime. 35 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime. 36 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime. 37 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime. 38 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime.
39 straipsnis. Yra gauta Teisės departamento pastaba. Komitetas pritarė. Galime pritarti komiteto pozicijai? Galime. Dėl 40 straipsnio taip pat gauta Teisės departamento pastaba. Komitetas pritarė. Galime bendru sutarimu pritarti komiteto pozicijai? Galime. Visam taip pat galime pritarti? Galime.
41 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime. 42 straipsnis. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime. 43 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime. 44 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime. 45 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime. 46 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime. 47 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime. 48 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime.
49 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime?.. (Balsai salėje) Negalime. Deja, pastabų, pasiūlymų nėra. Jeigu norite, galime balsuoti, jeigu yra labai didelis noras. Nėra. Tai bendru sutarimu. Ačiū, kolegos. 50 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime. 51 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime. 52 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime. 53 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime. 54 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime. 55 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime. 56 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime. 57 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime. 58 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime. 59 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime. 60 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime.
Viskas kolegos. Už, prieš nėra. Balsuojame.
Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymo projektas Nr. XIIIP-2207, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsuojame, gerbiami kolegos.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 89, prieš nėra, susilaikė 10. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2207) priimtas. (Gongas)
Girdėjau A. Syso prašymą, nori pusės valandos pertraukos, nes paskubėjome pagal darbotvarkę į priekį. Norite pailsėti, kolega? (Balsai salėje) Važiuojame. Supratau, atsiimate. Juokas geras. Važiuojame į priekį. Gerai, pietausime 14 valandą. (Balsai salėje)
11.53 val.
Baudžiamojo kodekso 199, 1991, 1992 ir 200 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2697(4) (priėmimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Baudžiamojo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2697.
1 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu? Galime. 2 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu? Galime. 3 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu? Galime. 4 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu? Galime. 5 straipsnis – įsigaliojimas. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu? Galime.
Už… Prieš yra kolega S. Gentvilas. Prašau, kolega.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, tai, kas buvo iki šiol baudžiama tik administracine atsakomybe ir baudomis, nuo šiol bus baudžiama baudžiamąja atsakomybe ir net iki ketverių metų. Kai mes ką tik priiminėjome Amnestijos įstatymą, juokaudami su kolega V. Gailiumi sakėme, kad vėl reikės naujo amnestijos herojaus, nes smulkius ir suklydusius vadinamuosius kontrabandininkus mes sodinsime labai griežtai. O šiaip reikėtų iš esmės daryti išvadas, nes Lietuva ir taip jau pirmauja Europos Sąjungoje pagal kalinčių asmenų skaičių 100 tūkst. gyventojų, dar didesnės baudžiamosios bausmės neveda prie nusikaltimų skaičiaus mažėjimo. Reikia iš esmės turbūt pergalvoti, kaip mes galėtume kitaip kovoti su kontrabanda. Turbūt liberalų pirmasis atsakymas būtų – mažinant akcizus, nes iš tikrųjų dideli skirtumai tarp mūsų kaimyninių valstybių akcizinių prekių veda prie to, kad motyvacija yra milžiniška. Mes turėtume stengtis kaip maža valstybė ir mokestinėmis priemonėmis mažinti motyvaciją nusižengti įstatymui, ne tiktai kriminalizuoti juos milžiniškai užkeltomis bausmėmis. Aš kviečiu susilaikyti arba balsuoti prieš.
PIRMININKAS. A. Širinskienė. Norite už kalbėti? Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, tiesiog įgarsinkime tai, kas yra ta, anot liberalų, smulki ir nereikšminga kontrabanda, kur kontrabandininkai suklydo. Tai yra kontrabanda, kai yra gabenama per valstybės sieną nuo 150 iki 250 MGL.
Kitas dalykas. Dėl vadinamosios smulkios kontrabandos jūs norite sumažinti bausmes iki dvejų metų, tai reikštų, kad kriminalinės žvalgybos priemonės negalėtų būti taikomos, tai yra mūsų tarnybos ir institucijos iš esmės taptų aklomis kontrabandos bylose. Tikrai kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Taip, kolegos… Kolega V. Gailius – prieš. Prašau, kolega.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Jūs, kaip teisininkas, turbūt irgi pastebite pastaruoju metu daug teisės aktų projektų, kurie išbalansuoja Baudžiamąjį kodeksą. 2003 metais, prieš įsigaliojant naujam Baudžiamajam, Baudžiamojo proceso kodeksui, man teko vadovauti mokant beveik pusę Lietuvos pareigūnų dirbti su nauju europietišku, demokratišku baudžiamuoju procesu ir taikyti Baudžiamojo įstatymo nuostatas. Iš tikrųjų įstatymas, kurį rengė mokslininkai, praktikai, tuo metu buvo didelė pažanga, didelis žingsnis į priekį. Šiandien mes išbalansuojame, supriešiname bendrą, ypatingą dalį, išskiriame atskiras normas, nusikalstamas veikas ekonomikai, verslo tvarkai, nusikalstamas veikas ūkininkavimui, turtinius nusikaltimus sulyginame su nusikalstamomis veikomis, kurios sukelia negrįžtamas pasekmes, gyvybės atėmimą.
Aš manau, tai yra neteisinga. Su neteisėta prekių apyvarta, su neteisėta prekių gabenimo per valstybės sieną problema reikia ne vien represinėmis priemonėmis kovoti. Reikia kovoti ir prevencinėmis priemonėmis, stiprinant išorinių sienų apsaugą, o ne Rytų Lietuvos žmonėms grasinti, gąsdinti juos baudžiamaisiais įstatymais, kurie savo prasme prilyginami sankcijoms už nusikaltimus sveikatai ir žmogaus gyvybei. Aš manau, kad, darydami bet kokias pataisas, turime būti atsakingi ir žiūrėti į tai sistemiškai.
PIRMININKAS. Kolegos, nuomonės už, prieš išsakytos.
Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymo projektas Nr. XIP-2697, balsuoja už, kas mano kitaip – prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Kolegos, balsavo 103 Seimo nariai: už – 64, prieš – 2, susilaikė 37.
11.59 val.
Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2700(3) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas, lydimasis, – Kriminalinės žvalgybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2700. Svarstymo stadija. Kolegos, pastabų, pasiūlymų nėra gauta. Pristatyti išvadą… Tikrai labai atsiprašau. A. Širinskienė. Kriminalinės žvalgybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto svarstymo stadija.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, mes svarstėme minėtą įstatymo projektą, jis mums buvo grąžintas svarstyti ir komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Taip, kolegos, už, prieš nėra užsirašiusių. Gal galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Galime, kolegos.
Yra Seimo Pirmininko prašymas taikyti ypatingą skubą. Taip pat negauta jokių pastabų, pasiūlymų. Galime pereiti prie priėmimo stadijos? Motyvai už, prieš? Nematau, nėra. (Balsai salėje)
Balsuojame, kolegos. Kas už tai, kad būtų priimtas Kriminalinės žvalgybos įstatymo projektas Nr. XIP-2700(3), balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsuojame, kolegos.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 74, prieš nėra, susilaikė 25. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2700(3) priimtas. (Gongas)
12.01 val.
Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 5 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3081(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – projektas Nr. XIIIP-3081. Kviečiu į tribūną E. Jovaišą pristatyti Švietimo ir mokslo komiteto išvadą. Prašau, kolega. (Balsai salėje)
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, Seimo komitetas svarstė šitą įstatymo projektą ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Du kolegos užsirašė diskutuoti. A. Sysas. Prašau, kolega, kviečiame jus į tribūną išreikšti savo poziciją.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiami kolegos, aš nekalbėsiu apie šio įstatymo turinį, turbūt niekas čia, salėje, esantys neprieštarauja, kad mokytojai gautų didesnius atlyginimus. Aš manau, kad visi Lietuvos piliečiai po 28 nepriklausomybės metų turėtų gauti didesnius atlyginimus ir turėti geresnę gyvenimo kokybę. Aš kalbėsiu šiandien apie formą, nes šitas įstatymas buvo pateiktas antradienį. Čia gana karštos diskusijos buvo.
Kodėl mūsų salėje ir kodėl mūsų gyvenime vieni yra lygesni už kitus? To klausė dar D. Orvelas savo knygoje „Gyvulių ūkis“. Ji dabar dešimtoje vietoje, pasižiūrėkite perkamiausių knygų sąrašą. Mūsų pirmininkas labai gerai išreklamavo šitą knygą. Noriu paklausti, ar jūs skaitėte Teisės departamento išvadų 4 punktą, kuriame parašyta (cituoju pažodžiui): „Atsižvelgiant, kad šitas įstatymas pareikalaus papildomų lėšų, vadovaujantis Statuto 145 straipsniu dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gautos Biudžeto ir finansų komiteto išvados (pone pirmininke) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada.“ Deja, ponas pirmininkas arba melavo čia ir sakė, kad trečiadienį tokia išvada bus… Bet aš jos nematau.
Užkulisiuose girdėjau, kad yra Vyriausybės nepritarimas šiam įstatymui, nes nėra pinigų. Aš girdėjau, ką kalbėjo Finansų ministerijos atstovai, atėję į mūsų komiteto posėdį. Čia ir yra tas gyvulių ūkis, kai vienus dėl mažiausio įstatymo projekto siunčia gauti Vyriausybės išvadą, ir kitas dalykas, kai jį siūlo daugumos atstovas, komiteto pirmininkas. Tada Vyriausybės išvados nereikia ir į Statutą nusispjauti. Ir į Teisės departamento išvadą nusispjauti, todėl aš išėjau į tribūną priminti tokius dalykus, nes mes taip griauname elementarius demokratinius principus ir mes save, kaip Seimą, rinkėjų akyse visą laiką parodome, kokie mes esame. Mes esame dviveidžiai, vienu atveju reikalaujame, kitu atveju gali nieko neįvykti. Aš tada norėčiau, jūs turbūt kai kas turite ir Statutą, atsiverskite 145 straipsnį ir paskaitykite, kas ten parašyta. Tada būtų geriau. Aš manau, kad mūsų visi sprendimai būtų kur kas geresni, jeigu mes visi, kurie čia padėję ranką ant Konstitucijos pažadėjome, kad laikysimės įstatymų, Statuto ir Konstitucijos… Deja, kai mums reikia priimti kokį įstatymą, mes galime perlipti per Konstituciją, per Statutą ir per įstatymus.
Todėl tikrai susilaikysiu dėl šito įstatymo, nes taip negalima daryti. Mes darome blogą precedentą ir blogą pavyzdį ateities kartoms.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Kviečiu E. Pupinį. Prašom, kolega, pristatyti savo poziciją.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų gana svarbus įstatymo projektas keliais aspektais. Vienas yra tas, kad šiek tiek pageriname gyvenimą priešmokyklinio ir ikimokyklinio mokytojams, tai yra labai šaunu. Aišku, šiek tiek viskas eina atvirkščiai, kadangi biudžete jau numatytos lėšos, o šiuo metu priimamas įstatymas, bet viskas gerai, gal turėjo būti atvirkščiai.
Toliau. Dar vienas geras aspektas yra tas, kad žmonėms su specialiaisiais poreikiais, moksleiviams su specialiais poreikiais ir mokytojams sudaromos geresnės sąlygos, ypač mokytojams, nes jau esant vienam moksleiviui su specialiaisiais poreikiais mokytojai gaus tam tikrą priedą. Aišku, tai pareikalaus šiek tiek lėšų, tačiau su ta pozicija viskas gerai. Manau, nė vienas čia, Seimo salėje, esantis Seimo narys tam prieštarauti negali.
Savaime suprantama, ginčas čia vyks dėl 1 straipsnio. Tai yra mokytojų atlyginimams pakelti sudaromos galimybės – nuo 2020 metų 16 %, jeigu maksimumas. Savaime suprantama, yra ir minimumas, tai yra žemutinė šakutės riba. Šiuo pasiūlymu, kuriam pritarė dešimčia balsų mūsų Švietimo ir mokslo komitetas, atveriamos galimybės, nes yra numatytos šakutės ir galimybė varijuoti Vyriausybei. Esant galimybėms, kurias pristatė ir dabartinis ministras, pavaduojantis ministras R. Masiulis, ieškoti rezervų ir pagal galimybes didinti mokytojams atlyginimus, kadangi šakutės tai leidžia daryti. Paprastai biudžetas skaičiuojamas pagal tų šakučių numatyto atlyginimo dydžio vidurkį. Tai galimas variantas, kad 2020 metams Vyriausybė turės ieškoti rezervo ir numatyti mokytojų atlyginimo didėjimą.
Kodėl šitas klausimas svarbus? Savaime suprantama, mes visi gerai prisimename mokytojų profsąjungų pozicijas, vykstančias derybas. Mokytojai dabar pasitraukė iš ministerijos. Manau, kad šio įstatymo priėmimas, kaip pritarė komitetas, atvertų galimybes užtikrinti, kad mokytojai pradėtų ramiai dirbti, būtų nutraukti visi streikai ir visi nesutarimai, nes, kiek teko suprasti iš profesinių sąjungų, iš tiesų šis variantas, galbūt atidėtas šiek tiek į ateitį, pakankamai tenkina visas profesines sąjungas.
Šiandieną dar bus pateikti keli kiti variantai, tai aš manyčiau, kad neturėtume pritarti. Aš gerbiu gerbiamąjį E. Jovaišą, tačiau ta suma, kuri pasiūlyta visai švietimo sistemai pagal atskirą komiteto pirmininko pasiūlymą padidinti 1,5 mln., tai yra juokinga, tai yra paprasčiausiai niekinė suma, kuri labai labai mažai ką reiškia. Taip pat aš gerbiu A. Papirtienę dėl registruoto siūlymo. Jeigu jis bus svarstomas, taip pat būtų priimtinas siūlymas, tačiau yra problema, kad užfiksuotas pats viduriukas, tai yra konstanta, kuri nelabai turės būti pažeidžiama nuo 2020 metų. Tai yra numatyta 8 % didinimo suma ir nė kiek nei daugiau, nei mažiau.
Aš manyčiau, turėtume pasilikti prie komiteto varianto, kur yra užfiksuotos tam tikros šakutės, stengtis ieškoti rezervų. Turbūt ateinantis ministras taip pat ieškos rezervų. Turime dar metus laiko iki 2020 metų, galėsime svarstydami biudžetą taip pat tą problemą išspręsti. Tiek mano siūlymų. Siūlau palaikyti komiteto variantą.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. 1 straipsnis. Gal vis dėlto, pirmininke, jūs, nes ir jūsų pasiūlymas bus. Prašom, kolega. 1 straipsnis. Jūsų pasiūlymui nepritarė. Prašom pristatyti savo siūlymą tokiu atveju.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, aš noriu paaiškinti motyvus, kodėl ryžausi padaryti šią pataisą. Visų pirma motyvas padaryti šią pataisą kaip tik ir yra finansinė drausmė. Mes, valdantieji, kol kas negalime imtis tokios atsakomybės, juo labiau kad yra viso viešojo sektoriaus atlyginimų pertvarka. Bendrieji bruožai numatomi pristatyti iki kovo 10 dienos. Tai vienas dalykas.
Antras dalykas. Profsąjungų šakinėje sutartyje kaip tik akcentuojama tai, kad reikia naikinti vadinamąsias žirkles ir palikti tik vieną pareiginį koeficientą, kuris iš tikrųjų leistų mažiau manipuliuoti mokyklų vadovams atlyginimus keliant vieniems daugiau, kitiems mažiau.
Trečias dalykas. Labai svarbu, kodėl taip yra. Jei mes tokius didelius pinigus įmesime bendrojo ugdymo mokytojams, didinsime atotrūkį tarp kitų mokytojų grupių, pavyzdžiui, ikimokyklinis ir pradinis šiuo momentu atitrūkęs 38 %. Jeigu mes šituo įstatymo projektu sumažinsime 10 %, vis tiek 20 % su viršumi lieka, o kilstelėję dar tolyn tą kartelę mes visai padarome didelį atotrūkį, kurį bus sunku sumažinti.
Dar vienas motyvas, kodėl šito įstatymo projekto pataisą teikiau. Nepamirškime, kad 2020 metai ne už kalnų. Mes turime ir neformalųjį ugdymą, kuris, kaip sakoma, dabar yra pasodintas tik ant Europos Sąjungos lėšų. Jei mes į šią pusę sutelksime visas pinigines sumas, turint omenyje, kad etatiniam apmokėjimui ir taip yra 95 mln., tokiu atveju mes rizikuosime, kad neformalusis ugdymas, sumažėjus Europos Sąjungos lėšomis, galės būti sunkiai maitinamas iš biudžeto lėšų. Štai mano motyvai, dėl kurių aš padariau šią pataisą ir prašau palaikyti.
PIRMININKAS. Laikas, kolega!
Prieš pataisą – gerbiamas G. Steponavičius. Prašom, kolega.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Labai ačiū. Tribūnoje…
PIRMININKAS. Kolegos, salėje tylos, jeigu galima!
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Tribūnoje esantis pirmininkas turėjo pristatyti komiteto nuomonę, mes jos neišgirdome, nes komitetas, atkreipiu dėmesį, nepritarė šitam pasiūlymui, kurį pirmininkas teikia.
Motyvai, kodėl komitetas nepritaria ir kodėl aš manau, kad nereikėtų dabar pritarti, iš tiesų tas 1,5 % viršutinės ir apatinės ribos atotrūkis. Šiuo metu apatinė riba taikoma labai nedidelėje dalyje mokyklų. Faktiškai normaliai sukomplektuotos mokyklos, turinčios pilnas klases, iš savo biudžeto gali mokėti maksimalų dydį ir joms nekyla problemų.
Šituo sprendimu vėl jūs netiesiogiai nukreipsite lėšas, užuot darę struktūrinius ir reikalingus sprendimus vėl su papildomomis, kad ir simboliškomis, nedidelėmis lėšomis, jas nukreipsite ne į efektyvumą ir ne į kokybę. Čia yra svarbus aspektas ir manau, kad tai reikėtų akcentuoti.
Kita vertus, pirmininke, jūsų siūlymas yra nesisteminis, nes iš tiesų jūs apatinės ribos nesiūlote atsisakyti pedagogams, kurių kita kategorija. Kodėl jūs neregistravote pasiūlymo apatinės ribos atsisakyti ikimokyklinio ugdymo mokytojams? Man atrodo, kad skubėdami ir tokiais minimaliais siūlymais mes rezultato nepasieksime.
Taip pat aš atkreipiu dėmesį, kad pradinis, pagrindinis siūlymas, dėl kurio mes, visas komitetas – 11 Seimo narių – pasirašėme ir teikėme, mes matėme ir sutikome, kad tai nėra papildomų pinigų automatiškas numatymas, pabrėžiu, nuo 2020 metų. Tai yra papildomų pinigų galimybė, taip pat ir vidiniais resursais, apie kuriuos kalba ir šiuo metu einantis ministro pareigas. Kolegos, aš siūlau neužkibti ant šio minimalaus meduolio (jį galima turbūt taip pavadinti), kurį teikia pirmininkas, ir nepritarti pasiūlymui.
PIRMININKAS. Aš tiesiog, gerbiamas kolega, pasakiau… kadangi jis yra ir komiteto pranešėjas, ir pataisos iniciatorius, tokia dviprasmybė yra. Jūs tiesiog supraskite.
Dabar, kolegos, už dar matau. A. Gumuliauskas. Norite už? Prašom, kolega.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau pasakyti štai ką: mes, ar taip, ar taip, vis tiek turėsime priimti šitą įstatymą, nes jeigu jo nepriimsime, nuo sausio 1 dienos negaus pažadėtų algų nei pradinių klasių mokytojai, nei ikimokyklinio ugdymo pedagogai. Tačiau aš pasisakiau komitete už akademiko pataisą ir dabar noriu pakartoti, kad pirmiausia visi kiti pasiūlymai reikalauja labai daug lėšų, kurias iš tikrųjų bus sunku rasti. Vienas dalykas.
Antras dalykas yra tas, ministerijos kancleris pats pasakė, kad veikė komisija, kuri ieškojo vidinių resursų mokytojų algoms didinti, tačiau šita komisija nutraukė darbą dėl paprastų priežasčių, nes ministrė buvo atstatydinta. Ta komisija darbą baigs tik sausio mėnesį ir tik tada galės pasakyti, kiek lėšų galima gauti iš vidinių rezervų. Todėl galimybes, gerbiami kolegos, pedagogai dažnai supranta kaip realybę ir todėl vyksta tam tikras nepasitenkinimas. Galimybė – tai nėra realybė. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta E. Jovaišos pasiūlymui, balsuojate už.
Balsavo 117 Seimo narių: už – 68, prieš – 29, susilaikė 20. Kolegos E. Jovaišos pasiūlymui pritarta, todėl nebereikia nagrinėti kolegės A. Papirtienės siūlymo, nes yra pritarta pirmam pasiūlymui.
Kolegos, ką tik dar yra gauta Teisės departamento pastaba. Noriu visus informuoti – siūlomo projekto 2 straipsnio 3 dalyje nurodyti vėlesnę datą, nes buvo nurodyta, kad įsigalioja 2019 m. rugsėjo 1 dieną, tačiau įsigaliojimas turėtų būti rugsėjo 2 dieną. Toks techninis dalykas, kitaip neįmanoma. Kolegos, galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Dėl viso 2 straipsnio galime? (Balsai salėje) Atsiprašau, taip. Viskas, viso gero, po svarstymo. Ačiū, pirmininke.
Replika per šoninį mikrofoną – G. Steponavičius. Prašau, kolega.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Jūs bėgdamas prašuoliavote per klausimus, bet tikrai aš norėčiau paprašyti, kad stabteltume dėl A. Papirtienės pasiūlymo. Jis yra… (Balsai salėje) Palaukite. Jis yra taip pat susijęs, tik jos siūlymas yra kompromisas dėl E. Jovaišos ir pradinio varianto. Mūsų variante kalbama apie koeficientų padidinimą 16 %, E. Jovaišos variantas yra susijęs tik su apatinės ribos kilstelėjimu, o A. Papirtienės siūlymas yra 8 %. Mes tikrai turime balsuoti dėl šio varianto, nebent teikėja atsiimtų. Čia yra tiktai tokia procedūra. Lygiai taip pat ir komitete vyko balsavimas.
PIRMININKAS. Kolegos, palikime emocijas, yra Statutas, viską pagal Statutą išsprendžiama. 118 straipsnio 7 dalis: dėl skaičių balsuojama jų didėjimo tvarka. Tokiu atveju, kadangi buvo pirmas E. Jovaišos, tai pirmiau balsavome dėl jo ir tada dabar pritarėme. Todėl balsuoti dėl A. Papirtienės pagrindo… (Balsai salėje) Viskas, mes ir pritarėme, jis laimėtas yra. (Balsai salėje) Kolegos, tikrai taip. (Balsai salėje) Tuoj, sekundę. Kolegos, Statuto 152 straipsnio 8 dalies 4 punkte sakoma, kad pasiūlymų, prieštaraujančių anksčiau priimtiems posėdžio pirmininko… (Balsai salėje) Dar kartą. Kadangi prieštarauja, nes mes pritarėme, posėdžio pirmininkas neteikia balsuoti. Aš tiesiog vadovaujuosi mūsų Statutu. Kolegos, tikrai nenoriu džiazuoti ir po to jau atsidurti Etikos ir procedūrų komisijoje. Kaip yra pagal Statutą, taip aš darau pagal Statutą. Mielieji, tikrai. Kadangi pats jau buvau opozicijoje, tai, ko gero, irgi išmanau Statutą. Kolegos, po svarstymo. Ačiū, pirmininke. Kortelę pasiimkite, pirmininke.
Už, prieš motyvai. Už – E. Pupinis. Prašau, kolega.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, aišku, gaila, kad taip įvyko. Aišku, ir kai kurie komiteto nariai jaučiasi apgauti, kadangi buvo pasirašytas bendras įstatymo projektas, kurį pasirašė visi Seimo nariai. Jis buvo pasirašytas vien todėl, kad mes neteiktume siūlymo dėl įstatymo, kuris buvo teikiamas Prezidentės. Vėlgi buvo bendras sutarimas. Buvo galvota, kad tikrai tam variantui, kurį pasirašė komitetas, bus pritarta, tačiau gaila, kad atsirado kitų siūlymų, kad kai kada ir garbingi žmonės nesilaiko savo žodžio. Suprantama, kad galbūt nebuvo sutarta su Vyriausybe, ir komiteto pirmininkas buvo pastatytas prieš faktą, bet, aišku, visada reikia dalinti savo pažadus šiek tiek atsargiau, nes mes kaip ir pasitikėjome. Tikrai nesmagus variantas, tuo labiau kad ir profesinės sąjungos laukia, kad bus ta problema išspręsta.
Kitoms dalims, kurios yra tame pačiame įstatymo projekte, savaime suprantama, reikia pritarti, joms numatytas finansavimas: dėl priešmokyklinio ir ikimokyklinio mokymo, problemų, susijusių su mokytojais, kurie veda užsiėmimus su vaikučiais, kurie turi tam tikrų integracinių problemų, aišku, reikia pritarti.
Bet dėl 1 straipsnio iš tikrųjų problema, manau, lieka neišspręsta ir nežinau, kaip vystytis toliau reikalai su profesinėmis sąjungomis, nes, kiek suprantu, jos taip pat paliko kabinetą tikėdamos, kad įstatymo projektas visa apimtimi, kokiam buvo pritarta komitete, bus priimtas. Iš tikrųjų neturime kitos išeities, negu pritarti, bet gaila, kad nesilaikome pažadų.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Nuomonė išsakyta. Prieš – kolega A. Sysas. Prašau, kolega.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Prieš rinkimus valstiečiai ir žalieji sakė, kad tą senąjį pasaulį sugriaus, pastatys naują ir elgsis visiškai kitaip. Niekas pasaulyje nepasikeitė – nieko nesugriovė, elgiasi dar blogiau, pažeidžia Statutą patys. Paskutiniu momentu net Ministras Pirmininkas balsuoja už papildomas lėšas, nors apie tai nebuvo kalbėta. Visa tai parodo, koks gyvulių ūkis Lietuvoje klesti, kai galima būnant pozicijoje priimti sprendimus paskutinę minutę. Sakau, pagarba mokytojams – jiems reikia mokėti daugiau, socialiniams darbuotojams reikia mokėti, visiems reikia daugiau mokėti. Bet kaip elgiamasi, kaip sprendžiama šita problema, tai Seimo reitingai nuo to tikrai nekils. Jie tiktai leisis, nes kas šiek tiek išmano ir kas stebi tai, kas čia vyksta, tai vyksta būtent susitarimai ir politinė korupcija. Nežinau, ką kas kam pasiūlo, bet kad paskutinę sesijos dieną, priėmę biudžetą, keistume biudžetines išlaidas ir už tai balsuoja ir ministrai, ir Ministras Pirmininkas – dar to nebuvo.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, nuomonės išsakytos. Balsuojame. Kas už tai, kad po svarstymo būtų pritarta įstatymo projektui Nr. XIIIP-3081, balsuoja už, kas mano kitaip – prieš arba susilaiko. Balsuojame, kolegos. (Šurmulys salėje)
Kolegos, balsavo 112 Seimo narių: už – 84, prieš nėra, susilaikė 28. Kadangi taikoma ypatinga skuba, pereiname prie priėmimo. Keturi – už, keturi – prieš. Motyvai… Atsiprašau, pastraipsniui. 1 straipsniui su pataisomis tada galime pritarti, kolegos? Galime. 2 straipsniui – įsigaliojimas su Teisės departamento pastaba, kuriai pritarėme, galime pritarti, kolegos? Galime.
Dėl viso keturi – už, keturi – prieš. Kolegė A. Papirtienė. Ar tikrai labai?.. Prašau, kolege.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Ačiū. Gerbiami kolegos, raginu visus palaikyti šį įstatymo projektą, nes švietimo reforma, teisingesnės ir oresnės mokytojų darbo sąlygos, darbo užmokestis yra visų mūsų atsakomybė, nes ši Vyriausybė, prioritetu laikydama socialinį dialogą, nuosekliai laikosi įsipareigojimų, užfiksuotų Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinėje sutartyje. Mes jau radome 13,4 mln. eurų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimams, todėl privalome įstatymu pataisyti ir padidinti jų pareiginės algos koeficientus.
Beje, dėl ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų. Nuo sausio 1 dienos 10 % bus padidinti atlyginimai ir tai yra Seimo Švietimo ir mokslo komiteto, asmeniškai mano ir kolektyvinę švietimo šakos sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų daugiau kaip vienerių metų trukmės ilgų ir sunkių derybų su Švietimo ir mokslo ministerija ir Vyriausybe rezultatas. Man neatrodo garbingas elgesys, kai streikavusios profesinės sąjungos vadovas A. Navickas tai viešai įvardija kaip savo streiko pasiektą rezultatą. Tikrai negarbinga taip elgtis mokytojų lyderiui.
Taip pat raginu palaikyti šį įstatymo projektą, nes labai tikiu, kad mes turime ieškoti, rasti ir sudaryti galimybę didinti atlyginimus visiems pedagogams ir iki 2020 metų tikrai rasti tam lėšų. Raginu balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Prieš – A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji kolege, jeigu jūs pasakytumėte, kur jūs radote tuos 13 mln. eurų, mes visi išeitume, dabar neposėdžiautume, dar paieškotume ir gal rastume tų trūkstamų, nes mes šiandien čia nubalsavome vienbalsiai, kad reikės papildomų lėšų. Pasakykite tą vietą, mes visi pulsime ir ieškosime papildomų milijonų.
Gerbiami kolegos, tokiais sprendimais jūs duodate žmonėms viltį, kuri finansiškai neparemta, ir aš labai norėsiu pamatyti, ką jūs kalbėsite praėjus pusmečiui. Vadinasi, iš ko nors reikės paimti. Aišku, dabar Ministras Pirmininkas pasakys, kad Vyriausybės išvados nėra, jūs patys pažeidėte Statutą, čia jūsų galvos skausmas ir patys aiškinkitės. Aš žinau, kas bus atsakyta, jeigu bus priekaištų, kad įstatymas nevykdomas.
Aš labai norėčiau, kad tai liktų istorijai ir būtų galima priminti, kad taip įstatymai nepriimami, kai duodi viltį ir neduodi pažadų, nes jau ne viena Vyriausybė degė dėl to. Pažadėti labai lengva, išpildyti labai sunku. Tas sunkumas, mes girdėjome, kad biudžete niekam nėra nė vieno euro padidinti, o čia laisvai galima nubalsuoti, nežiūrit į turinį ir poreikį, ir eiti tolyn, nes kažkas taip norėjo.
PIRMININKAS. Kolegos, už – A. Gelūnas. Prašau, kolega.
A. GELŪNAS (LSF). Žinote, labai keista kalbėti už, buvau užsirašęs kalbėti už ir iš tiesų pritariu E. Pupiniui, kad kartu su kitais komiteto nariais jaučiuosi labai apgautas, nes mes beveik vienbalsiai balsavome tikrai už kitokį dokumentą, kuriame mokytojams buvo numatytas pastoviosios atlyginimo dalies koeficiento pakėlimas, tai būtų reikšmingai pagerinę jų padėtį. Dabar to neįvyks, nes balsavome už juokingą sumą.
Beje, kalbėti, kad pinigų nėra ir jų neįmanoma rasti, kai į sistemą įliejama 170 mln. eurų kitais metais, yra cinizmas ir demagogija. Tik šie milijonai yra įliejami fiksuoti ne kokybei, fiksuoti tam status quo, kuris tikrai nepagerins vargšų mokinukų, esančių regionuose, švietimo kokybės, o buvo galima kur kas tikslingiau nukreipti tas lėšas.
Aš raginu balsuoti bent už tai, kad ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimai padidėtų tais apgailėtinais 10 %, ką buvo galima svarstyti jau pavasarį, jie tiesiog buvo pamiršti. A. Papirtienės ir mano siūlymas bent iš dalies kompensuoja tą skriaudą. Jeigu galite, palaikykite bent tai.
PIRMININKAS. Prieš – kolegė D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Iš tikrųjų labai liūdna matyti, kad pažadas girdėti profesines sąjungas taip greitai baigėsi, nes A. Navicko švietimo darbuotojų profesinė sąjunga vienareikšmiškai dalyvaudama posėdžiuose būtent prašė palaikyti komiteto pasiūlymą, kurį mes visi, komiteto nariai, pasirašėme dėl viršutinės koeficiento ribos 16,4 % pakėlimo, ir taip sudaryti galimybę vis dėlto atradus lėšų skirti mokytojų atlyginimams. Todėl labai liūdna, kad šiandien mes turime tokį nusivylimą, ir aš negaliu balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. K. Masiulis – už. Prašom, kolega.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Buvau užsirašęs kalbėti prieš, bet po A. Papirtienės kalbos pakeičiau nuomonę. Man labai patinka žmonės, kurie moka ieškoti pinigų. Aš dažnai savo akinių nerandu ir kojinės kažkur dingsta, o A. Papirtienė surastų viską, ir kojines, ir akinius. Premjeras gal girdi – premjere, aūūū! – paklausykite, jūs turite kandidatą…
PIRMININKAS. Kolegos, jeigu galima, gale tylos, kalba kolega.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Jūs turite kandidatą į švietimo ministrus. Ministre galėtų būti A. Papirtienė, kuri viską moka surasti. Premjeras nudeda, kaip aš akinius, kažkur 13 mln., A. Papirtienė atranda. Premjeras gali būti per užmaršumą nukišęs ir daugiau pinigų. Aš siūlau A. Papirtienę daryti ministre, nes ji viską suranda. Ir asmeniškai suranda! Metus ieškojo – jūs galite įsivaizduoti, koks žmogus yra kantrus? – metus ieškojo ir surado tuos 13 mln. Būtinai reikėtų kažkaip imti pavyzdį visiems valstiečiams. Ir jeigu jūs, valstiečiai, ieškotumėte taip, kaip A. Papirtienė, užsispyrę tų pinigų, jūs pamatytumėte, kaip visus žmones nuauksintumėte. Ir ne milijardą, milijoną, jūs galėtume 2 mlrd. vienam milijonui paskirti. Tai ieškokite taip, kaip A. Papirtienė, mokykitės iš A. Papirtienės.
PIRMININKAS. Kolegos, jeigu galima, be pavardžių. Kęstuti, supratau jūsų humoro jausmą. P. Urbšys. Prašom, kolega.
P. URBŠYS (MSNG). Iš tikro galime viską paversti ironija, nes, man atrodo, tikra žmonių valdžia yra ta, kuri ne tik klausosi, bet girdi tuos žmones. Tai, kad buvo ieškoma sudėtingos situacijos sprendimo, manau, yra pliusas. Tik dabar girdime, kad viena pusė ironizuoja, kiti kalba tai, ką kalba A. Sysas, kad atseit ką jūs čia darote, dalinate nepamatuotus pažadus, kitiems per mažai. Bet sutinku su tuo, kad jeigu Seimo nariai pasirašė įstatymo projektą ir visi sutarė dėl to, ir įsivaizdavo pasirašydami, kad tas padidėjimas bus kitoks, negu dabar yra fiskuotas, mes iš tikrųjų suteikėme mokytojams nepagrįstų lūkesčių. Taip, kaip dabar darome, jeigu yra atsitraukimas, mes dar kartą bandome tą viltį vėl suniektini tų mokytojų, kurie ir vėl pabandė mumis patikėti. Todėl aš manyčiau, kad būtų geriausia, jeigu mes savo tų pirminių pažadų, kurie buvo pasakyti streiko metu, laikytumės ir nedarytume tokių žingsnių, kurie leistų manyti, kad tai yra veidmainiavimas mokytojų atžvilgiu.
PIRMININKAS. Už – A. Gumuliauskas. Gal po balsavimo, kolege? Gerai.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Aš tik norėjau patikslinti, kad nereikėtų klaidinti visų Seimo narių. Iš tikrųjų pasiūlymo 16 % pakelti tikrai nepasirašė visi, nereikėtų sakyti netiesos. Lygiai taip pat, kai balsavome, kolega sėdėjo tame pačiame kambaryje, bet niekaip nesuskaičiavo, kad ne visi balsavo vieningai už pasiūlymus, tiek už A. Papirtienės, tiek už trečią pasiūlymą. Dar, kolegos, aš norėčiau pasakyti, kad nepasirodykime, kad mes esame perskaitę tik vieną knygą. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegos, prašyčiau, toks šventinis periodas. E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų tokia situacija, kad nėra kito varianto, kaip susilaikyti, nes dėl pusės įstatymo yra aišku, viskas gerai, kaip ir galime pritarti, bet dėl antros pusės yra apgauti tiek komiteto nariai, tiek ir profesinių sąjungų atstovai. Aišku, tik viena mane šiek tiek džiugina, kad mokytojų problematika yra gana svarbi. Mes turbūt visi tai jaučiame galbūt todėl, kad sėdime visi šitoje salėje, bet taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ką sakė G. Steponavičius, kad iš tikrųjų buvęs komiteto variantas, būtų pats (…), kadangi neprivaloma didinti 16 %. Ten buvo šakutės – nuo 0 iki 16 %. Iš tikrųjų ta galimybė būtų palikta, kadangi, vėl grįžtu prie to, kad kaip ir A. Papirtienė, kai kurie taip pat žada ieškoti pinigų ir kažkur surasti. Bet kai kurie žmonės realiau galbūt nori ieškoti, nori žiūrėti, įvertinti visų švietimo sistemų efektyvumą ir galbūt tų lėšų atsiras. Iš tikrųjų buvo galima palaipsniui galbūt didinti pagal tam tikras galimybes. Šiuo metu šis įstatymas, kuris bus priimtas, bendrojo lavinimo mokytojams užkerta bet kokį kelią didinti atlyginimus. Nebent po pusės metų, keičiant įstatymų projektus, kas neįmanoma, jeigu biudžetai nebus peržiūrimi. Susilaikau dėl šito įstatymo.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 5 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3081, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsuojame, kolegos.
Šio įstatymo priėmimas
Taip, kolegos, balsavo 122 Seimo nariai: už – 90, prieš – 1, susilaikė 31. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3081) priimtas. (Gongas)
Per šoninį mikrofoną mūsų žavioji kolegė A. Papirtienė. Prašom.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Ačiū. Tikrai nuoširdžiai noriu padėkoti gerbiamam kolegai konservatoriui Kęstučiui už mano ir visų valstiečių vardo garsinimą, už tuos komplimentus, kad mes sugebame rasti pinigų Lietuvos žmonėms, ir jų rasime, nes mes mokame ieškoti. Iš jūsų tai mums tikrai labai didelis komplimentas. Iš konservatorių. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir mūsų kolega P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, konservatoriai šaukė, kada neskyrė pinigų. Kada šiek tiek surado, vėl šaukia. O jeigu surastų visą sumą, dar labiau šauktų. Jie visada šauks. Jų tokia prigimtis. Jiems niekada nebus gerai. Tai supraskite.
PIRMININKAS. Gerai, kolegos. Važiuojame toliau.
12.37 val.
Įstatymo „Dėl 2018 m. liepos 13 d. Tarybos sprendimo (ES, Euratomas) 2018/994, kuriuo iš dalies keičiamas prie 1976 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimo 76/787/EAPB, EEB, Euratomas pridėtas Aktas dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise, patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-2955(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – projektas Nr. XIIIP-2955. Svarstymas. 1 straipsnis. Teisingai, komiteto pozicija – G. Burokienė. Prašom.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Vakar Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas apsvarstė šį įstatymo projektą ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama kolege. Kolegos, galime po svarstymo bendru sutarimu pritarti, nes motyvų nėra. Kolegos, kadangi yra taikoma ypatinga skuba, priėmimas. Pastraipsniui.
1 straipsniui galime bendru sutarimu pritarti, kolegos? Galime. Ačiū. 2 straipsnis. Galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, kolegos, pritarta.
Už, prieš nematau. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymo projektas Nr. XIIIP-2955, balsuojate už, kas manote kitaip – prieš arba susilaikote, kolegos. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Kolegos, balsavo 103 Seimo nariai: už – 96, prieš nėra, susilaikė 7. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2955) priimtas. (Gongas)
Kolegos, norėčiau drįsti siūlyti, kad imame iš popietinės darbotvarkės toliau, ar norite pertraukos? Nenorite. Noriu vis tiek pasitarti, kad paskui nesakytumėte, kad kažką nusprendžiau.
12.39 val.
Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 2, 20, 201, 25, 31, 32, 63, 75 straipsnių ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2939(2)ES (priėmimas)
Iškart 1 klausimas – Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo projektas Nr. XIIIP-2939(2)ES. V. Kernagis. Kultūros komiteto nematau. Kas galėtų nuo Kultūros komiteto? Prašom, prašom – S. Tumėnas. Kultūros komiteto išvadą tuojau duosime, kolega, pristatysite. Sekundėlę. (Balsai salėje) Aš nežinau, ar yra, ar nėra ten pastabų. Nėra. Atsiprašau, kolega, nes tikrai nemačiau. Tada, kolegos, einame pastraipsniui. Viskas, nebereikia. Nėra pastabų, nes nemačiau.
Einame pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime bendru sutarimu pritarti, kolegos? Galime. 2 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? 3 straipsnis. Taip pat pastabų, pasiūlymų negauta. Galime? Ačiū. 4 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu? Galime. 5 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu? 6 straipsnis. Atsiprašau, bendru sutarimu galime? Galime. 6 straipsnis.
Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. 7 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. 8 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. 9 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. 10 straipsnis – įsigaliojimas. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime.
Dėl viso už, prieš. Už – A. Anušauskas. Norite pasisakyti? Norite. Prašau, kolega, trumpai.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Tai senokai pribrendęs reikalas, nes neįgaliųjų priėjimas prie kūrinių pas mus jau senokai netvarkytas, tiesą sakant, keičiantis ir kūrinių formoms, ir galimybėms juos gauti. Aš labai trumpai, tiesiog noriu tik pasidžiaugti, kad pirmas žingsnis jau padarytas. Tikiuosi, kad tie žmonės turės galimybę skaityti, tiksliau, išgirsti kūrinius, matyti juos, naujomis formomis pajusti. Šiuo atveju, manau, tai yra didelis žingsnis į priekį reglamentuojant jau seniai pribrendusius reikalus. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymo projektas, balsuojate už, kas manote kitaip – prieš arba susilaikote. Projektas Nr. XIIIP-2939. Balsuojame, kolegos.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 96, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2939) priimtas. (Gongas)
12.42 val.
Profesionaliojo scenos meno įstatymo Nr. IX-2257 2 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2936(2) (priėmimas)
Kitas įstatymo projektas – Profesionaliojo scenos meno įstatymas Nr. XIIIP-2936. Einame pastraipsniui.
1 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. 2 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime.
3 straipsnis. Yra gauta Teisės departamento pastaba. Komitetas pritarė. Galime pritarti komiteto pozicijai? Galime. Dėl viso 3 straipsnio galime pritarti bendru sutarimu? Galime.
Balsuojame, kolegos. (Balsai salėje) S. Tumėnas nori kalbėti? Atsisakote, ačiū. Kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymo projektas Nr. XIIIP-2936, balsuojate už, kas manote kitaip – prieš arba susilaikote. Balsuojame, kolegos.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 100 Seimo narių, už – 100. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2936) priimtas. (Gongas)
12.42 val.
Profesionaliojo scenos meno įstatymo IX-2257 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2812(2) (priėmimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – projektas Nr. XIIIP-2812. Einame pastraipsniui.
1 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu? Galime. 2 straipsnis – įsigaliojimas. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu? Galime.
Kolegos, už, prieš. S. Tumėnas, kaip matau iš akių, atsisako. (Balsai salėje) Ne. Norite kalbėti už. Prašau, kolega.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Tiesiog noriu pasidžiaugti, nes yra socialiai jautrus sprendimas, kuris padės tiems žmonėms, kurie anksčiau turėjo baigti savo darbo karjerą, tai yra balerinos, pūtikai, kiti atlikėjai. Tai nėra didelė suma, tai sudaro iš viso 76 eurus kiekvieną mėnesį, ir dabar jie gaus socialinę bazinę išmoką 380 eurų. Taigi tai yra socialiai jautrus sprendimas. Tikiuosi, kad pritarsime.
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymo projektas Nr. XIIIP-2812? Balsuojame, kolegos.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 99 Seimo nariai, už – 99. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2812) priimtas. (Gongas)
Per šoninį mikrofoną – kolega Kęstutis. Prašau, kolega.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš norėčiau paklausti pono S. Tumėno. Mano mama, kai įsipjaudavau ar užsigaudavau pirštuką, man irgi pūsdavo. Ji irgi gaus dabar papildomai prie pensijos?
PIRMININKAS. Kolega! (Balsai salėje) Gerai. Kolegos, taip ir pradedame. Prašau. Kolega S. Tumėnas. Prašau.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Tiesiog norėčiau, kad gerbiamas profesorius pastudijuotų „Muzikos terminų žodyną“.
PIRMININKAS. Supratome. Kolegos, šventinis laikotarpis. Labai gražiai pas mane dega – tai raudona, tai žalia, kaip ant kalėdinės eglutės.
12.45 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 581, 589, 609 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 5551 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2820(2) (priėmimas)
Mieli kolegos, kitas darbotvarkės klausimas – projektas Nr. XIIIP-2820. Einame pastraipsniui. 1 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu, kolegos? Galime. 2 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu? Galime. 3 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu? Galime. 4 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu? Galime. 5 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu? Galime. 6 straipsnis. Taip pat pastabų, pasiūlymų negauta. Galime, kolegos? Galime. 7 straipsnis – įsigaliojimas. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu? Galime.
Už, prieš. Už – A. Bilotaitė. Labai norite už? Prašom, kolege, jeigu.. Prašom, kolege.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas kolega. Tiesiog dar kartą, kolegos, norėčiau pasidžiaugti, kad po dešimties metų diskusijų, ar reikia pranešėjų apsaugos, ar nereikia, mes prieiname tą jau galutinę stadiją ir nuo sausio 1 dienos įsigalios pranešėjų apsauga. Tai yra aiškus signalas visiems pilietiškiems žmonėms, kad nuo šiol valstybė jais pasirūpins, kad jų negalės atleisti iš pareigų, pažeminti pareigas, kad tų žmonių konfidencialumas bus saugomas, kad tie žmonės galės pretenduoti į kompensaciją arba išmoką, kad galės būti atleisti nuo atsakomybės, jeigu dalyvavo toje veikoje.
Žinoma, taip pat labai aiškiai yra suformuluota, kad jeigu bus nesilaikoma pranešėjų apsaugos įstatymo, bus padaromi pažeidimai, atskleistas konfidencialumas, už tai bus ir reali atsakomybė. Tad tikrai kviečiu kolegas palaikyti visą įstatymų projektų paketą, nes visuomenė laukia šitų projektų, labai tikiuosi, kad realybėje šitas projektas veiks gerai ir turėsime realią pranešėjų apsaugą.
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymo projektas Nr. XIIIP-2820, balsuoja už, kas mano kitaip – prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 102 Seimo nariai ir 102 balsavo už įstatymo projektą Nr. XIIIP-2820. (Gongas)
12.48 val.
Baudžiamojo kodekso papildymo 392 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2821(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – projektas Nr. XIIIP-2821. Dėl 1, 2 straipsnių pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu, kolegos? Galime. Ačiū, kolegos. Pritarta. Dėl motyvų už, prieš niekas neužsirašė. Aš matau, kad nėra. (Balsas salėje: „Balsuojame!“) Aparatai neskuba taip greitai. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymo projektas Nr. XIIIP-2821, balsuoja už, kas mano kitaip – prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 104 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2821) priimtas. (Gongas)
12.49 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 212 ir 217 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2822(2) (priėmimas)
Kolegos, kitas darbotvarkės klausimas – projektas Nr. XIIIP-2822. Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio buvo kolegės A. Širinskienės pasiūlymas. Komitetas pritarė. Komiteto pirmininke, vis tiek reikia jūsų pozicijos. Tokia yra tvarka, gerbiama pirmininke. Komitetas pritarė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komitetas pritarė minėtam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Gerbiami Seimo nariai, ar galime laikyti, kad 29 Seimo nariai, kurie yra salėje, palaiko A. Širinskienės pasiūlymą? Bendru. Supratau. Kolegos, galime bendru sutarimu tada? Kolegos. Ačiū. Ačiū, gerbiama pirmininke. 1 straipsniui bendru sutarimu galime pritarti su pataisomis? Galima.
Kolegos, 2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. 3 straipsniui, įsigaliojimas, galime bendru sutarimu pritarti, kolegos? Ačiū. Galime. Dėl viso. Už, prieš nėra. Balsuojame, kolegos. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2822(2), balsuoja už, kas mano kitaip – prieš arba susilaiko. Balsuojame, kolegos.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 101 Seimo narys: už – 100, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2822(2) priimtas. (Gongas)
12.50 val.
Civilinio proceso kodekso 10, 192 ir 263 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2823(2) (priėmimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – įstatymo projektas Nr. XIIIP-2823. Pastraipsniui. 1, 2, 3, 4 straipsniai. Pastabų, pasiūlymų negauta. Kolegos, galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Bendru sutarimu pritarta. Už, prieš nėra. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2823(2), balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 103. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2823(2) priimtas. (Gongas)
12.51 val.
Darbo kodekso 31 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2824(2) (priėmimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – įstatymo projektas Nr. XIIIP-2824. Einame pastraipsniui. 1, 2, 3 straipsniai. Pastabų, pasiūlymų negauta. Kolegos, galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū. Galime. Už, prieš nematau. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2824(2), balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. Kolegos, balsuojame!
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 106. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2824(2) priimtas. (Gongas)
12.52 val.
Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 59 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2825(2) (priėmimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – įstatymo projektas Nr. XIIIP-2825. Einame pastraipsniui. 1, 2, 3, 4, 5 straipsniai. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Kolegos, galime? (Balsai salėje) Galime. Už, prieš nėra. Balsuojame dėl viso įstatymo projekto. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2825(2), balsuoja už, kas mano kitaip – prieš arba susilaiko. Balsuojame, kolegos.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 99. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2825(2) priimtas. (Gongas)
12.53 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2826(2) (priėmimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – įstatymo projektas Nr. XIIIP-2826. 1, 2 straipsniai. Pastabų, pasiūlymų negauta. Kolegos, galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Galime. Per šoninį mikrofoną – P. Urbšys. Prašau, kolega.
P. URBŠYS (MSNG). Dėl praeito balsavimo. Prašau mano balsą įskaityti už.
PIRMININKAS. Įskaitome – protokole „už“. Ačiū, kolega. P. Urbšys balsavo už.
Tęsiame toliau. Dėl motyvų už ir prieš nematau. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2826(2)? Balsuojame, gerbiami kolegos. Čia iš popietinės darbotvarkės, kolegos, dar kartą sakau. Darbotvarkės 2-4.7 klausimas. (Balsai salėje) Deja, aš baigiu pirmininkauti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 104. Kolegos, įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2826(2) priimtas. (Gongas)
12.54 val.
Pranešėjų apsaugos įstatymo Nr. XIII-804 12, 13 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2953(2) (priėmimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – įstatymo projektas Nr. XIIIP-2953. 1, 2, 3 straipsniai. Einame pastraipsniui. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu? Ačiū, kolegos. Pritarta. Dėl motyvų už ir prieš nėra užsirašiusių. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2953(2), balsuojate už, kas manote kitaip – prieš arba susilaikote. Kolegos, balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Kolegos, balsavo 107 Seimo nariai: už – 107. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2953) priimtas. (Gongas)
12.55 val.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 48 ir 91 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1166 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2977(2) (priėmimas)
Mūsų įstatymo projektas Nr. XIIIP-2977. Vienas straipsnis. Pastabų nėra. Kolegos, galime bendru sutarimu?
Motyvai už ir prieš. Nematau. Prieš – J. Razma. Kolega Jurgi Razma, dėl Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo norite kalbėti prieš?
J. RAZMA (TS-LKDF). Taip, trumpai.
PIRMININKAS. Prašom, kolega.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, priminsiu, kad mes ne taip seniai priėmėme tokį reikšmingą įstatymą, kad likus pusei metų iki rinkimų jokių pataisų nedarome. Tai kaip čia dabar bus – kuris bus viršesnis, ar tas priimtasis, ar šitas? O priežastis, kad darytume pataisas dėl to, kaip savivaldybių rinkimų programėles paskelbti, man atrodo, tikrai nėra reikšmingas pagrindas, kad mes dabar paskutinę sesijos dieną vaizduotume, kad darome kažką reikšmingo. Todėl aš žiūriu skeptiškai. Arba laikykimės to priimto bendresnio sprendimo, kad nieko nekeitinėjame, arba atšaukime jį ir muškimės į krūtinę, kad neprotingai balsavome.
PIRMININKAS. Tiesiog, kolegos… Pirmininkė nori už, tai paaiškins. Prašom, kolege.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Aš norėčiau priminti, kad tai nėra joks pakeitimas, tiesiog po daugelio įstatymų projektų, kurie priimti, čia yra techniškai sutvarkyta numeracija. Tie įstatymai buvo priimti jau rugsėjo mėnesį, gerbiamasis. Balsuojame už.
PIRMININKAS. Kolega K. Masiulis, matau, irgi nori. Prašom, kolega. (Balsai salėje)
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kad man baisiai smagu kalbėti. Ką dabar daryti Bernatoni? Kolegos, aš noriu pasidžiaugti…
PIRMININKAS. Kolegos!
K. MASIULIS (TS-LKDF). …iš tikrųjų, kaip valstiečiai laikosi principų. Konstitucinis principas buvo šiandien rytą laužomas ir pažeidinėjamas, priimant įstatymą dėl referendumo. Dabar priima patys principą, kad nereikia per daug dažnai keitinėti kai kurių įstatymų ir jį vėl laužo. Tai paaiškinti, kodėl laužomos… nesunku surasti paaiškinimą. Bet jeigu yra principas, tai principo laikomasi, o ne jis laužomas, atradus tinkamą paaiškinimą.
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame. Motyvai išsakyti. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymo projektas Nr. XIIIP-2977, balsuojate už, kas manote kitaip – prieš arba susilaikote. Pasakau tik tiek, kad tai yra techninio pobūdžio! (Balsai salėje) Aš sutinku, gerbiamas Jurgi, ką jūs sakote. Kolegos, balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Kolegos, balsavo 111 Seimo narių: už – 76, prieš – 1, susilaikė 34. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2977) priimtas. (Gongas)
12.59 val.
Profesinių pensijų kaupimo įstatymo Nr. X-745 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2807(2)ES (priėmimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Profesinių pensijų kaupimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2807. Mieli kolegos, kadangi tai yra… (Šurmulys salėje) Kolegos, klausykite visi, kadangi tai yra nauja redakcija, tai nuo 1 straipsnio iki 67 straipsnio, jeigu galima, bendru sutarimu, nes pastabų ir pasiūlymų negauta, sutaupytume šiek tiek laiko. Kolegos, galime? 1 straipsnis irgi naujos redakcijos. Bendru sutarimu? Taip, iš tikrųjų didelis įstatymas.
2 straipsnis – lygiai taip pat, kadangi pritarėme naujai redakcijai, kolegos, galime pritarti bendru sutarimu? Galime.
Už ir prieš nėra. Balsuojame. Dar norėčiau pasakyti, yra gauta Teisės departamento pastaba dėl numeracijos, techninio pobūdžio. Kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymo projektas Nr. XIIIP-2807, balsuoja už, kas mano kitaip – prieš arba susilaiko. Gerbiami kolegos, balsuojame. Teisės departamentas, techninio pobūdžio. Numeracijai pritarėme, viskas gerai. Tai yra grynai numeracija, nes nauja redakcija, keičiasi, tai yra pritarta. Ačiū.
Šio įstatymo priėmimas
Kolegos, balsavo 107 Seimo nariai: už – 105, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2807) priimtas. (Gongas)
13.00 val.
Draudimo įstatymo Nr. IX-1737 1, 2, 31, 45, 50, 95, 1581, 160, 162, 165, 169, 171 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2808(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Draudimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2808. Einame pastraipsniui. Dėl straipsnių nuo 1 iki 14 pastabų, pasiūlymų negauta. Gal galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Kolegos.
Dėl viso už, prieš nėra. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymo projektas Nr. XIIIP-2808, balsuojate už, kas manote kitaip – prieš arba susilaikote. Kolegos, balsuojame. Priėmimo stadija. Geriname statistiką.
Šio įstatymo priėmimas
Kolegos, balsavo 115 Seimo narių: už – 114, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2808) priimtas. (Gongas)
13.01 val.
Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 ir 43 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2809(2) (priėmimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – projektas Nr. XIIIP-2809. Einame pastraipsniui. 1 straipsnis. Gauta Teisės departamento pastaba. Komitetas pritarė. Galime bendru sutarimu pritarti komiteto pozicijai? Galime. Pasiūlymą jie išdėstė, atsižvelgė pagal pateiktą pasiūlymą. 1 straipsniui galime bendru sutarimu pritarti, kolegos? Su pasiūlymu, taip.
2 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. 3 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu? Galime, kolegos.
Už, prieš nėra. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymo projektas Nr. XIIIP-2809, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote. Kolegos, balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Kolegos, balsavo 112 Seimo narių: už – 111, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2809) priimtas. (Gongas)
13.02 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos atlikto parlamentinio tyrimo dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos išvados“ projektas Nr. XIIIP-2656(3) (priėmimas)
Grįžtame prie rytinės darbotvarkės, nes buvo paskelbta pertrauka dėl nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos atlikto parlamentinio tyrimo dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos išvados“. Kviečiu… Prašau? Priėmimą turite, nes, aš matote, nežinau, kokia procedūra buvo pabaigta. Priėmimas. Tai vis tiek reikia pranešėjo. Prašom poną R. Karbauskį ir einame pastraipsniui.
Kolegos, 1 straipsnis. Yra gautas A. Armonaitės pasiūlymas. Komitetas jam nepritarė. Pristato gerbiama kolegė pasiūlymą ir po to išgirsime poziciją. Prašom.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Aš tik pažymėsiu, kad 10 sekundžių jūs išnaudojote mano laiko.
Aš siūlau nepritarti toms tyrimo išvadoms, kuriose kalbama apie galimą LRT politizavimą. Jau kai buvo sukurta ši komisija ir Seime ji pradėjo darbą, kai politikai pradėjo aiškintis tuos dalykus, kuriuos turėtų aiškintis tarnybos, atrodė, kad tai bus politinė komisija. Šios išvados ir byloja, kad atveriamas kelias LRT valdymo politizacijai.
Taigi aš siūlau nepritarti tiems punktams, kuriais siūloma keisti LRT tarybos formavimo tvarką, kuriais siūloma keisti tarybos narių kadencijų trukmę, kuriais siūloma naikinti nesutampančių su politiniais ciklais tarybos narių kadencijų principą ir pagaliau mažina LRT tarybos galias. Aš tik atkreipsiu dėmesį, kad visiškai pritariu tiems ekspertams, kurie šiandien sako, kad kartais jau atrodo, kad de facto LRT tarybos funkciją yra perėmęs Seimo Kultūros komitetas.
Iš tikrųjų dar svarbiau atkreipti dėmesį, kaip bus reguliuojama LRT ir kad žurnalistų etikos inspektoriui ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijai yra suteikiama daugiau galių LRT reguliavimo atžvilgiu, palyginti su kitomis žiniasklaidos priemonėmis. Galiausiai išvadose net yra parašyti tokie žodžiai, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisija turėtų atlikti LRT programų struktūros ir turinio kryptingumo kontrolę, ir tai reiškia, jog ši valdančioji dauguma siekia nacionalinį transliuotoją paversti savo politiniu įrankiu. Kviečiu pritarti mano pasiūlymui.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Jūs netgi sutaupėte 10 sekundžių. Ar yra palaikantys kolegės pasiūlymą 29 Seimo nariai? (Balsai salėje) Nematau, kolegos. (Balsai salėje) Yra. Kolegos, deja, toks yra Statutas. (Balsai salėje) Kolegos, tikrai matau, 29 yra, pakėlėte rankas, viskas gerai. Komiteto pozicija. Prašom.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Komitetas konstatuoja, kad komisijos pasiūlymai yra rekomendacinio pobūdžio, o atitinkamai įvertinant tą demagogiją, kuri pilasi jau kelintą mėnesį, yra įregistruotas Seime įstatymo projektas, kuriame visi ties argumentai, kurie ką tik buvo išsakyti, kažkaip negaliotų. Iš tikrųjų tokių tikslų, kurie ką tik buvo įvardinti, Seimo dauguma ir Kultūros reikalų komitetas niekada neturėjo.
PIRMININKAS. M. Majauskas – už kolegės pateiktą pasiūlymą. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas R. Karbauskis, valdančiosios daugumos lyderis, sakė daugiau žodžių, čia jis tik labai trumpai pasakė, kad čia demagogija, bet aš labai norėčiau priminti, ką jis sakė lygiai prieš metus čia, kalbėdamas iš tribūnos, kai buvo kuriama LRT komisija. Sakė, niekas nieko nesirengia politizuoti. Bet dabar aišku, kad nuo pat pradžių buvo vykdomas planas perimti LRT kontrolę, politizuojant jos veiklą. Šiandien mes konkrečiai tai matome išvadose, matome tokius dalykus, kaip siūlomus naujos valdymo organus, kaip valdybą, kuri gali būti formuojama iš politiškai kontroliuojamų asmenų, tokiu būdu uždedant valdančiosios daugumos politinį apynasrį visuomeniniam transliuotojui. Gerbiamas kolega, panašu, kad žodžiai sau, o darbai sau, todėl vis dėlto siūlau pritarti kolegės A. Armonaitės siūlymui išbraukti tas nuostatas, kurios galėtų politizuoti LRT veiklą.
PIRMININKAS. Prieš – P. Gražulis. Prašau.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, aš tai visada suprantu konservatorius, nes televizija yra užvaldyta konservatorių, ir ne tik visuomeninis transliuotojas, bet ir komercinės televizijos. Mes galime stebėti paskutinius faktus. Jeigu paskutinę savaitę mokytojų streikavo gal kokia tik viena dešimtoji, net procentas nestreikavo, o visos kitos profsąjungos sutiko su priimtais įstatymais ir sėdo prie derybų stalo, tai visuomeninis transliuotojas parodė ir rodo, kad visai Lietuvai atstovauja penki ar dešimt mokytojų. Akivaizdu, tai yra faktų iškraipymas, tiesos neskelbimas.
Faktiškai nuo pat pirmų dienų valstiečiai, jeigu žiūrėsite LRT televiziją, nepadarė nė vieno teigiamo sprendimo dėl visuomenės. Aš manau, kad reikia išlaisvinti televiziją, ją padaryti nepriklausoma, to ir siekia sudaryta LRT komisija. Taip, jeigu išsprūs iš konservatorių rankų, tai jie labai daug neteks, jie neteks ruporo, per kurį klaidindavo ir mulkindavo tautą. O šis visuomeninis transliuotojas, finansuojamas iš mokesčių mokėtojų, turi būti nepriklausomas, objektyvus, ko ir siekiama. Sudaryta komisija nustatė trūkumus ir pasiūlė, kaip dėl tų trūkumų reikia spręsti, todėl pritarkime visi tie, kurie turime gerą valią ir norime, kad būtų laisva ir nepriklausoma, ir ne konservatorių užvaldyta televizija.
PIRMININKAS. Per šoninį mikrofoną dėl vedimo tvarkos – ponas V. Juozapaitis. Prašau, Vytautai.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį, kad tribūnoje esantis Kultūros reikalų komiteto pirmininkas R. Karbauskis turi privatų interesą, nes jo atžvilgiu dabar yra vykdomas tyrimas nacionalinio transliuotojo ir ten aiškėja faktų, dėl kurių išties gali kilti abejonių, ar jis gali būti nešališkas. Tai mažų mažiausiai aš prašyčiau, kad komiteto primininkas deleguotų į tribūną pavaduotoją, kuris galėtų tęsti toliau šitą procesą, ir nusišalintų nuo šio klausimo svarstymo. Aš manau, kad tai yra savaime suprantama.
O kolegai, kuris čia kalbėjo apie nacionalinio transliuotojo užėmimą ar išlaisvinimą, tai jis turi puikią tribūną – „MG Baltic“ kontroliuojamą televiziją, ta laida vadinama KK2. Kiekvienas turi savo vietą.
PIRMININKAS. Gerai, kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta kolegės A. Armonaitės pasiūlymui, balsuoja už, kas mano kitaip – prieš arba susilaiko. Balsuojame, kolegos.
(Balsai salėje) Čia net ne statutinis prašymas, kolega. Kaip žinote, komitetas… Jūs įgaliojate, kas yra išvadų rengėjas ir pranešėjas. Būkite geras, per dvi kadencijas jau turėtumėte išmokti skaityti Statutą, ką gali komitetas. Ar yra Etikos ir procedūrų komisijos sprendimas? Kai bus, tada galėsite man perskaityti.
Balsavo už – 62, prieš – 35, 15 susilaikė. Po svarstymo pritarta kolegės A. Armonaitės pasiūlymui.
Dėl vedimo tvarkos – A. Kubilius. Prašau.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Buvo iškeltas frakcijos vardu klausimas, ar gali R. Karbauskis tęsti pristatymą, nes komitetas nesusirinko, kad persvarstytų, kas gali atstovauti po to, kai paaiškėjo šiandien LRT atliekamo tyrimo rezultatai. Tai jūs turite pirmininkaudamas neatsakinėti už R. Karbauskį, o R. Karbauskiui suteikti žodį ir tegul jis asmeniškai priima sprendimą.
PIRMININKAS. Tikrai dar kartą, kolegos, nėra tokios statutinės normos, nes jis yra komiteto atstovas.
Dėl 1 straipsnio, kolegos. Reikia balsuoti, kadangi buvo pritarta A. Armonaitės pasiūlymui. Dėl 1 straipsnio. Dėl motyvų už, prieš nematau užsirašiusių. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta 1 straipsniui su A. Armonaitės pastabomis ir pasiūlymu? Kadangi pritarėte A. Armonaitės pasiūlymui, kolegos, balsuojate. (Balsai salėje) Jeigu galima, tylos salėje, kolegos! Dar kartą. Balsuojame už 1 straipsnį su A. Armonaitės pasiūlymu, nes jam pritarėte.
Už balsavo 69, prieš – 20, 22 susilaikė. 1 straipsniui pritarta.
2 straipsnis. Kolegų, matau… Viktorijos nematau. V. Alekna. Gal jūs tada pristatytumėte? Gerbiami kolegos, Viktorija, kas pristatote pasiūlymą? Prašau, kolege. Prašau pristatyti.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, laikinosios tyrimo komisijos išvadoje pateiktuose siūlymuose rekomenduojama parengti nemažai įstatymų projektų. Manome, kad kylant klausimams dėl galimo LRT politizavimo būtų ir logiška, ir racionalu pavesti būtent Vyriausybei, o ne Seimo Kultūros komitetui rengti įstatymų pakeitimų projektus. Tuo labiau kad tai ir paspartintų procesą, nes nereikėtų prašyti Vyriausybės išvados. Norėčiau paraginti valdančiąją daugumą pasitikėti savo pačių deleguota Vyriausybe ir jai pavesti atlikti šį darbą.
PIRMININKAS. Komiteto pozicija. Prašau, komiteto pirmininke.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Pirmiausia įstatymo projektas jau yra registruotas. Iš tikro mes tikrai kreipsimės į Vyriausybę dėl jos pozicijos per tas priėmimo fazes, per kurias tai reikia padaryti. Aš tik noriu pasakyti viena, kad iš tikrųjų prieš tai priimtas Seimo sprendimas nieko nekeičia, nes iš tikrųjų siūlymai, kurie buvo pateikti komisijos, tikrai neatitinka to, kas yra įstatymo projekte.
PIRMININKAS. Už – A. Armonaitė. Prašau, kolege.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Iš tikrųjų tai yra logiškas, nuoseklus ir teisingas kolegų pasiūlymas, kurį irgi prasminga palaikyti, nes Vyriausybė turi kur kas daugiau resursų, kur kas daugiau kompetencijos ir turi naują kultūros ministrą. Ji gali imtis ir nagrinėti tą visą situaciją, teikti pasiūlymus, kaip skaidrinti, jeigu to reikia, LRT veiklą. Tuo tarpu Seimo Kultūros komitetas iš tikrųjų pasižymi tuo, jog jau metus laiko šį klausimą nagrinėja. Nagrinėjo netgi didžiausias ir mažiausias ūkines smulkmenas LRT valdymo. Ko gero, mes vis dėlto turėtume iš parlamento šią įstatymų iniciatyvos funkciją dėl LRT deleguoti Vyriausybei. Be galo logiška. Vyriausybė daugelį įstatymų projektų neša čia, į Seimą, ir daugeliui jų mes ir pritariame, diskutuojame, palaikome. Tiesiog, ko gero, ir įtampa būtų pašalinta, jeigu būtent Vyriausybė darytų šitą darbą. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Ir prieš – A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Mano manymu, nieko nereikia keisti nei Vyriausybei, nei komitetui, nieko nereikia rengti. Jeigu iš tiesų reikia ką nors keisti, aš manau, pati LRT turėtų pateikti siūlymus. Aišku, ji neturi įstatymų leidybos teisės. O dabar mes pavesime Vyriausybei ką nors rengti, o ką rengti, patys nežinome. Todėl siūlau nepritarti, nes sistema funkcionuoja, viskas normaliai ir nieko keisti nereikia.
PIRMININKAS. Taip, kolegos, balsuojame. Nuomonės išsakytos. Kas už tai, kad būtų pritarta kolegų Seimo narių pasiūlymui, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. (Šurmulys salėje) Kolegos, balsuojate. Viskas, ačiū, pirmininke. (Šurmulys salėje) Kolegos, kas už kolegų pasiūlymą, balsuojate už, kas prieš arba manote kitaip – susilaikote arba balsuojate prieš.
Balsavo 118 Seimo narių: už – 56, prieš – 36, susilaikė 26. Kolegų pasiūlymui nepritarta.
Už visą straipsnį. Ar balsuojame, ar galime bendru sutarimu? Nuomonės išsiskyrė. Gerai, tikrai atsiprašau, balsuojame. Kas už tai, kas būtų pritarta 2 straipsniui, balsuojate… (Triukšmas salėje) Palaukite, nutraukiu. Gerai. Kolegos, gerai, teisūs esate. Esate teisūs, matau, stringa. Ir man neišmeta lentelės. Tikrai matau, kolegos. Dabar galite. Užsirašykite dėl 2 straipsnio, kadangi nepritarėme kolegų pasiūlymui.
Taip, užsirašė prieš J. Razma. Dėl 2 straipsnio, prašau, kolega.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šiuo straipsniu yra siūloma pavesti parengti įstatymų pakeitimus. Kadangi mes 1 straipsniu, pritarę A. Armonaitės pataisai, kaip ir pasakėme netiesiogiai, kad čia jokių įstatymo pataisų nereikia, kad valdymo modelio keisti nereikia, todėl aš siūlau balsuoti prieš šį 2 straipsnį. Tokiu atveju niekam nebus pavedama jokių įstatymų parengti.
PIRMININKAS. Atsiprašau. P. Gražulis, matau, už. Prašau, kolega. Tuojau, sekundėlę!
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad komisija dirbo ir tikrai pamatė nemažai trūkumų. Ir finansai yra eikvojami visiškai neatsakingai, daug pažeidimų. Perdavė kai kuriuos klausimus ir pavedė tirti ikiteisminio tyrimo institucijoms. Jeigu matome, kad būtina koreguoti ir valdymas yra labai neefektyvus, reikia tobulinti valdymą, tai, be abejonės, reikia keisti ir įstatymus. Nors, žinoma, įstatymų pataisas galima teikti ir be komisijos išvadų. Kiekvienas Seimo narys turi iniciatyvos teisę. Nėra galbūt esminis čia dalykas, ar bus, ar nebus ta nuostata komisijos sprendimu, bet jeigu jinai parašė savo išvadose, tai ir turėtų būti.
Bet man gėda dėl daugelio Seimo narių, ypač socialdemokratų, atrodo, tvirti vyrai, konservatorių, A. Butkevičiaus, kuris nuolat buvo mušamas žiniasklaidos ir dabar vyras vėl pridėjo į kelnes, ir vėl jo nėra salėje kartu su G. Kirkilu, J. Bernatoniu ir kitais socialdemokratais. Ant kiekvieno karklo… (Šurmulys salėje) Kaip sako, kiekvieną karklą ožka graužia, kiekvieną palinkusį karklą. Būkite vyrai nors kartą, Butkevičiau, būk tvirtas! Kas tave valdo? Kas tave įtakoja visą gyvenimą? (Balsai salėje) Aš nesuprantu tokių žmonių, kaip juos renka apskritai į Seimą.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Taip, prašau.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, ar jūs galite informuoti Seimą, ar P. Gražulis pradėjo valgyti, ar nepradėjo? Jeigu nepradėjo, tai aš siūlau duoti jam pavalgyti. Antras dalykas. Aš tikrai siūlau labai aiškiai formuluoti vieną aiškią rekomendaciją: Petrai nesinervink taip, nes liksi nevaisingas. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, po balsavimo galėsite šitą dalyką daryti. Petrai, tikrai po balsavimo. Tikrai leisiu, tikrai, kolegos! Nuomonės yra išsakytos dėl 1 straipsnio… dėl 2 straipsnio. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas 2 straipsnis, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. (Šurmulys salėje)
Balsavo 116 Seimo narių: už – 56, prieš – 54, susilaikė 6. 2 straipsnis nepriimtas.
Per centrinį mikrofoną – P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (MSNG). Ponas Kubiliau, nepavydėk. Jūsų pusėje yra daugiau nevaisingų, rūpinkis jais. Net ir kandidatai į aukštus postus – taip pat.
PIRMININKAS. Kolegos, pirmą kartą mūsų istorijoje įvykis, kai 1 straipsniui pritarta, 2 straipsniui ne. Tokiu atveju mes vis tiek turime baigti procedūrą dėl viso, tada bus be 2 straipsnio.
Kolegos, už – P. Gražulis. Prašom dėl viso. Palauk…
P. GRAŽULIS (MSNG). Taip. Gerbiami Seimo nariai, žiūriu į šitą salę, į opoziciją, konservatorius, kaip ir visada sakiau, suprantu. Jie yra užvaldę televiziją, žiniasklaidą, ne tik televiziją, prokuratūrą, teismus, bet galų gale ir Lietuvos saugumo departamentą. Prisiminkime pavyzdį: kai valstiečiai kvietė Saugumo departamento vadovą pas save, jis neatvyko ir neatsakinėjo į klausimus jiems. Bet kai konservatoriai – keliaklupsčiais lėkė pas konservatorius ant kilimėlio ir aiškinosi, vakar ar kada, kad jie čia niekuo dėti ir kad jie nėra susiję su Rusija, tik kažkodėl pervedinėja didžiausias sumas Rusijos kompanijai „Nukem“, jos kompanijai, kuri yra rusiška kompanija.
Taigi vis dėlto galvojau, kad visi esame vyriškesni, ypač valdančios daugumos atstovai, socialdemokratai darbiečiai, bet jie pabėgę iš salės. Jie ir šiandien drebina kinkomis ir galvoja: jau dabar mes pataikausime žiniasklaidai, tai mus, kaip sako, liaupsins. Negalvokite, jūs pataikavote visą gyvenimą žiniasklaidai, ponas Gediminai, ponas Bernatoni, ponas Butkevičiau, bet visada lupo iš peties už tai, kad žiniasklaida ne jūsų. Jeigu lupa, žinosite bent už ką – už tai, kad juos kritikuojate. Todėl man gaila, kad šitoms pataisoms buvo pritarta, o komisijos darbas faktiškai liko bevertis. Bet vis tiek tauta kažkiek praregėjo, pamatė, parodė tautai, kokia yra žiniasklaida, kad žiniasklaida yra užvaldyta.
Ir vis dėlto, manau, jeigu ne dabar, ateis laikas, priimsime įstatymo pataisas ir padarysime laisvą ir nepriklausomą žiniasklaidą, išvaduosime iš konservatorių jungo.
PIRMININKAS. Kolegos, per šoninį mikrofoną dėl vedimo tvarkos – ponia Radvilė.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Taip, aš norėčiau reaguoti į kolegos nuolat demonstruojamą verbalinį viduriavimą visais aspektais. Ir jūsų toksai…
PIRMININKAS. Čia ne dėl vedimo tvarkos.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). …buvęs kolega, aš suprantu, buvęs parlamentaras J. Imbrasas ką tik skaitė tokią knygą „Pagydyti nepagydomą“. Tai gal jūs paprašykite, gal jums dar padės, čia toks kolegiškas patarimas.
PIRMININKAS. Viskas, kolegos. Buvome sutarę, kad baigiame šitą dalyką. (Balsai salėje) Po balsavimo. Prieš – E. Gentvilas. Prašom, kolegos.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji, šiandien mes matome, kad valstiečiai jau net nebeslepia, kad nori užvaldyti LRT ir politizuoti jos valdymą, įvesdami naują valdymo grandį – valdybą, kur galėtų dalyvauti patys ją formuojant. Yra nebesiskaitoma su jokiais argumentais. Dar tik prasidėjus tyrimui ar net nepradėjus jo, R. Karbauskis pareiškė, kad yra nusikalstamų veikų, tokių kaip kilnojamosios televizijos stoties pirkimas.
Viešųjų pirkimų tarnyba patikrino ir pasakė – jokių nusižengimų nepadaryta. STT nenustatė tiesioginės korupcijos rizikos veiksnių, suteikiant LRT transliuojamos informacijos įkainius ir nuolaidas. Iš karto buvo pasakyta informacija, kad laida „Tūkstantmečio vaikai“ yra vykdoma ir transliuojama pažeidžiant įstatymus. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba tyrė, nieko nenustatė. Ūkio ministerija pasakė, kad nėra tų pažeidimų, kuriuos nustatinėja komisija. Valstiečiai nebesugeba nuslėpti, kad jiems nusispjauti į visuomenės nuomonę dėl visuomeninio transliuotojo nepriklausomybės.
Ponas R. Karbauskis šiandien siekį kontroliuoti LRT pavadino demagogija. Prisipažinkite, kad tai jūs užsiimate demagogija, išsikėlę prieš metus tikslą. Šitą tikslą nuosekliai realizuojate, ignoruodami 2006 metų Konstitucinio Teismo nuomonę dėl LRT valdymo struktūros. Mano manymu, tai peržengia visas ribas, kai parlamentas imasi visuomeninio transliuotojo kontrolės ir politizavimo. Akivaizdu, kad šiandien liberalai nepalaikys šitų išvadų, nepaisant kai kurių priimtų pasiūlymų. Mes buvome tie, kurie patys pirmieji pasakėme, net nedeleguojame į šitą galimai antikonstitucinę komisiją savo nario…
PIRMININKAS. Laikas, kolega!
E. GENTVILAS (LSF). …ir mes savo rankų tuo neteršiame.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Už – V. Poderys. Prašom.
V. PODERYS (LVŽSF). Dėkui, pirmininke. Gerbiami kolegos, siūlau balsuoti ir štai dėl ko. Kalbama dėl valdymo modelio. Tai nuo pradžių. Reikia nagrinėti šias išvadas kartu su pateiktomis įstatymo pataisomis. Esmė yra ta, kad siūlomas depolitizavimas, vietoj aštuonių politikų skiriamų narių taryboje siūlomi keturi. Tai, aišku, depolitizavimas dėl kvalifikacijos. Siūloma, kad būtų keliami reikalavimai tiek reputacijos, tiek kvalifikacijos, tiek išsilavinimo. Rotacija vyktų tik kitoje Seimo kadencijoje pagal naują tvarką. Kitaip sakant, politikų įtaka aiškiai ir akivaizdžiai mažėja pagal siūlymus.
Valdyba. Valdyba siūloma tam, kad nebūtų vienasmeniško valdymo. Ir kad Valdyboje dalyvautų taip pat profesionalai nepriklausomi valdybos nariai, kas yra pasiteisinę valstybės valdomų įmonių atveju. Valdybos narius skirtų taryba, jeigu kandidatus parinktų verslo konsultavimo įmonė. Politikų…
PIRMININKAS. Tylos, jeigu galima, salėje!
V. PODERYS (LVŽSF). …įtakos ar rankos jokios nėra. Taip pat būtų keliami kvalifikaciniai išsilavinimo ir reputacijos reikalavimai tokiems nariams, tiek tarybos, tiek valdybos.
Kitas, trečias, dalykas, kuris yra labai pozityvus, ombudsmeno institucija, kuri nagrinėtų ir skundus, ir pasiūlymus, ir būtų arbitras dėl ginčų ar dialogo su visuomene. Ir šis trečias, mano nuomone, tikrai tikrai yra pozityvus.
Ir, be abejo, ataskaita. Galų gale parašyta aiškiai, kas turi būti ataskaitoje, o ne taip, kaip dabar, aprašomojo pobūdžio ataskaita, ką veikiame. Pasakojame, ką veikiame, bet ne tai, kokie uždaviniai sprendžiami, kaip yra sprendžiami tie reikalai, kurie formuluojami įstatyme kaip prievolė.
Ir paskutinis. Man atrodo, kad šios komisijos pozityvioji, aiškiai pozityvioji pusė yra tai, kad galų gale viešai buvo galima kalbėti apie LRT veiklą kaip tokią. Tokių diskusijų absoliučiai trūko.
PIRMININKAS. Laikas, kolega!
V. PODERYS (LVŽSF). Dėkui, pirmininke.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš – M. Majauskas. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš dar norėčiau priminti keletą valdančiosios daugumos lyderio pasisakymų kuriant šią komisiją. Cituoju: „Jei LRT būtų pateikusi informaciją pilna apimtimi, nebūtų reikėję ir šitos komisijos.“ Taigi buvo teigiama, kad viso labo reikia papildomos finansinės informacijos ir viskas. Šiandien vis dėlto jau turime Ūkio ministerijos išaiškinimą, jog dokumentai buvo pateikti atitinkant teisės aktų reikalavimus. Taip pat turime STT ir FNTT išvadas, jog priekaištų neturi. Tuo tarpu Seime visus metus, sukūrus komisiją, buvo pradėta persekioti valstiečius kritikuojančius žurnalistus. Buvo siekiama sudaryti įspūdį, kad tie, kurie pasisako kritiškai apie valdančiąją daugumą ir valstiečius, turi rimtų teisinių ir finansinių problemų, norėta sudaryti įspūdį, kad visi kalti, tik ne pati valdžia. Bet juk žinome, ką liaudies išmintis byloja – ne veidrodis kaltas, kad fizionomija kreiva. Taigi kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Sysas – prieš. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, gana keistai vyksta visas svarstymas šių išvadų. Svarbiausia, apeliuojama į tai, kad komisija padarė didelį darbą. Pagarba, respektas jums už tą darbą. Ne vieną kartą apie tai čia kalbėjome, kad jeigu yra teisinių ir kitokių nusižengimų, tam yra įvairios tarnybos, prokuratūra, jeigu reikia, teismai tai problemai spręsti. Bet jūs perėjote į visiškai kitą lygmenį, tai yra norėjote politizuoti. Ir siūlymas, kad keturiais politikais ten bus mažiau, nereiškia, kad politinio kišimosi bus mažiau. Gali būti nė vieno, arba vienas, bet įtaka gali būti kur kas didesnė negu aštuonių, nes aštuoni yra pliuralizmas. Yra skirtingų nuomonių. Tada visuomeninis transliuotojas yra nepriklausomas, bet po diskusijų yra priimami sprendimai, kurie turbūt yra logiškesni, kadangi tas beatodairiškas politikų išbraukimas iš visur, aš manau, veda dar į didesnį košmarą ir didesnę netvarką. Todėl tie argumentai, sakau, neatlaiko kritikos. Manau, jeigu mes tikrai kalbame apie nepriklausomą visuomeninį transliuotoją, apie tai šneka ir jie patys, ir tarptautinės institucijos, kurios kuruoja… (Balsai salėje) Mano kolegos čia man labai rėkia į ausį. Kuruoja šitą sritį, laiškai gauti, todėl aš negaliu palaikyti. Manau, net balsavimas dėl atskirų straipsnių parodė, kad reikia sustoti, rezultatus parodys kitos išvados, bet šito nutarimo tikrai priimti nereikia.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. V. Čmilytė-Nielsen. Prašau, kolege.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, šiandien Seimas pasidalino į dvi apylyges dalis: į tuos, kurie teigia, kad laikinosios komisijos išvados dėl LRT veiklos ir jos suformuluoti siūlymai, kurių daliai mes, beje, nebepritariame, yra nukreipti tik į LRT veiklos optimizavimą, ir į tuos, kurie už fasadinių, skambių pasisakymų apie skaidrumą mato siekį kontroliuoti nacionalinį transliuotoją ir kėsinimąsi į žiniasklaidos laisvę.
Šiandien LRT valdyme yra pasiekta trapi pusiausvyra tarp įvairių visuomenės grupių interesų. Toks balansas valdantiesiems ne visada naudingas, tačiau plačiajai visuomenei dabartinė LRT veikla ir jos valdymo struktūra yra tinkama. Noriu pabrėžti, kad daugelis siūlymų, suformuluotų laikinosios komisijos, neturi nieko bendra su vykdytu ūkinės veiklos tyrimu. Akivaizdu, kad šiais siūlymais buvo siekiama paversti nacionalinį transliuotoją valdančiųjų įrankiu. Norėčiau tikėti, kad ir kitoje Seimo salės pusėje pakanka toliaregių politikų, suprantančių, kad nepriklausoma žiniasklaida yra didžiulė vertybė, kurios negalima aukoti tik dėl trumpalaikės politinės pergalės ar savo valdžios sutvirtinimo.
Gerbiami kolegos, šis balsavimas nepaprastai svarbus, nes mes balsuojame dėl visuomeninio transliuotojo suvalstybinimo, todėl kviečiu tam nepritarti.
PIRMININKAS. Kolegos, nuomonės už išsakytos, prieš taip pat. Balsuojame. Kas už tai, kad po svarstymo ir priėmimo būtų priimtas Seimo nutarimo projektas Nr. XIIIP-2656, balsuojate už, kas manote kitaip – prieš arba susilaikote. Balsuojame, kolegos. Tiesiog ne po svarstymo, o priėmimas, kolegos. Pataisau.
Balsavo 117 Seimo narių: už – 55, prieš – 57, susilaikė 5. Seimo nutarimo projektui nepritarta. (Plojimai, šūksniai)
Per centrinį mikrofoną – P. Gražulis. Jeigu galima, kolegos…
P. GRAŽULIS (MSNG). Taip, gerbiami Seimo nariai, tenka, be abejonės, labai apgailestauti, tačiau tokios išvados – ne pats svarbiausias dalykas, svarbiausi dalykai – įstatymas… Pasirodo, koks mūsų Seimas, kas jį valdo, kieno užvaldytas. Bet norėčiau… išprovokuotas A. Kubiliaus replikos, atsakiau replika, būdamas labai emocionalus, karštas, pasikarščiavau ir, manau, įžeidžiau ne vieną žmogų šioje salėje, todėl labai atsiprašau, nuoširdžiai atsiprašau. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. K. Masiulis. Prašau. Tuojau, Kęstuti, prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš pradžioje pasakysiu – Petrai, mane mama mokė neįžeidinėti, geriau neįžeidinėti, o neatsiprašinėti. Labai lengva čia priskaldyti malkų.
Dabar iš esmės. Noriu padėkoti visiems kolegoms, taip pat ir valdančiojoje koalicijoje esantiems socialdarbiečiams, kad ir jie supranta, koks pavojingas buvo šitas sprendimas bandyti užvaldyti televiziją. Valstiečiai vieninteliai liko su savo bandymais. Kas yra irgi labai žavu, prieš buvo 22 žmonės kalbėti užsisakę, o iš valstiečių vos du sugebėjo kažką pasakyti. Tai reikia ginti savo idėją, įrodinėti. Jūs net ir to nesugebate, bet užvaldyti televiziją labai norite. Aš norėčiau pažiūrėti, kokia televizija būtų buvusi.
PIRMININKAS. Ačiū. R. Karbauskis. Prašau, kolega. Matau, visus, matau… vienas iš tos, vienas iš tos…
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš kviečiu visus skaityti LRT įstatymo projektą, kuris yra užregistruotas. Iš tikro jis bus pateikiamas pavasario sesijoje. Manau, kad argumentai, kurie išsakyti pateikiant tą įstatymo projektą, ir tie siūlymai yra tikrai tie, kurių reikia norint sutvarkyti tuos klausimus, kad nuo vieno žmogaus sprendimo nepriklausytų LRT finansinės veiklos sėkmė ar nesėkmė.
Kitas dalykas. Šitas įstatymo projektas yra išsiųstas (…) 60 pasaulio ir Europos institucijų, kurios mums patars vienaip ar kitaip ir gerąją praktiką mes galėsime panaudoti.
PIRMININKAS. Prašau. V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Nežinau, ar yra tiek valstybių, į kurias buvo galima siųsti pasitarti. Gal į Venesuelą yra išsiųstas paklausimas. Bet aš dar kartą kartoju, kad R. Karbauskis turi privatų interesą – keršto akciją LRT, kuri vykdo šiandien tyrimą jo veiklos. Aš atkreipiu ir visuomenės dėmesį, kad šis žmogus turėtų bent jau nusišalinti nuo įvairių tokių įstatymų projektų pateikimo, juo labiau komentavimo, nes tai yra tiesioginis spaudimas turint omeny, kad jis yra dar ir komiteto pirmininkas, kuris tiesiogiai kontroliuoja LRT veiklą, turint omeny, kad tas žmogus taip pat kontroliuoja ir Vyriausybę, ir visą Seimo daugumą. Taigi mes tikrai neturime leisti, kad vienas žmogus kontroliuotų valstybę neturėdamas jokių oficialių pareigų.
Aš tik noriu dar atkreipti dėmesį, kolegos, kad kai prasidėjo šita psichozė ir tikrai buvo sukurta ta komisija, mes faktiškai vienbalsiai iš šitos pusės sakėme, kad tai bus bergždžias darbas. Taigi jūs suskaičiuokite, kiek buvo paaukota valandų, kiek mokesčių mokėtojų pinigų buvo išleista tam, kad šiandien mes viską kaip dūmus išleistume pro kaminą. Tvarka, mes pasikalbėjome, mes tikrai turime iš ko pasimokyti. Yra ten ir gerų dalykų, bet jūs patys sistemingai, tyčia ir kryptingai darėte ir vedėte tos komisijos išvadas prie to, kad…
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū, kolega.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). …jos nebūtų priimtos. Aš dar nebaigiau, mielas pirmininke. Čia tikrai ne vestuvės ir jūs ne piršlys, kuris nutrauktų Seimo narį…
PIRMININKAS. Aš atsakingas už posėdžių…
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). …kuris nutrauktų Seimo nario kalbą. Labai atsiprašau. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Aš dar kartą jums, gerbiamas Juozapaiti, noriu paminėti. Yra kalbama, ir jūsų kolegė I. Degutienė gali pasakyti, faktiškai duodama iš visų frakcijų atstovams po vieną. Jūs nuolat keliate savo kažkokį nepasitenkinimą. Siūlyčiau susipažinti su Statutu.
B. Matelis. Prašau, kolega. (Balsai salėje) Ir aš nutrauksiu visų pasisakymus. Prašau, kolega.
B. MATELIS (MSNG). Ačiū. Gerbiami kolegos, aš tik norėčiau pasakyti, kodėl tos išvados, kurios buvo pateiktos, iš tiesų nei moraliai, niekaip nėra teisingos. Mes prisiminkime: prieš metus laiko Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas atliko Lietuvai labai svarbų tyrimą. Ponas V. Bakas iki šiol prašo, pyksta ir maldauja, kad būtų pateikti įstatymai, kurie ateityje užkirstų kelią politikų ir verslo tokiam bendravimui, tačiau tų įstatymų mes nematome. Nenori jų, aš manau, nei seniūnas ponas R. Karbauskis, nei premjeras. Tačiau kai jau pateiktos išvados dėl LRT, tai įstatymai yra įregistruoti netgi anksčiau, negu išvados yra pateiktos Seimui. Sveikinu visus, kurie balsavo prieš arba susilaikė.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar kartą pacituoju ponui V. Juozapaičiui, kad jis žinotų, Seimo statuto (…) straipsnio 7 punktą: jeigu kalbėtojas nukrypsta nuo svarstomo klausimo esmės, gali jį įspėti, o po antro įspėjimo gali jį nutraukti. Tikrai aš norėčiau, kad kolega mokintųsi Statutą, nes šalia turi I. Degutienę, kuri turi ilgalaikę patirtį ir žino, kaip turi būti.
A. Širinskienė ir baigiame diskusijas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš, kolegos, tik nusistebėsiu tokia įdomia teisine situacija. Mes išvadoms nepritarėme, nepritarėme, kad komisija tyrimą atliko ir pabaigė darbą, tai greičiausiai logiškas klausimas peršasi, ar vis dėlto komisija neturi tęsti savo veiklos, nes tos pabaigos nėra. Tai kartu ir pajuokavimas, ir į kokią situaciją mes save įstūmėme.
13.39 val.
Seimo nutarimo „Dėl Daivos Pranytės-Zalieckienės skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja“ projektas Nr. XIIIP-3057 (pateikimas)
PIRMININKAS. Kitas darbotvarkės klausimas – projektas Nr. XIIIP-3057. Kviečiu Prezidento atstovę R. Svetikaitę pristatyti. Prašau, kolege.
R. SVETIKAITĖ. Gerbiami Seimo nariai, gerbiamas pirmininke, leiskite pristatyti tris Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko pasiūlytus kandidatus į Aukščiausiojo Teismo teisėjų pareigas. Šių teisėjų skyrimui vienbalsiai pritarė Teisėjų taryba. Kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus pagal Konstituciją Prezidento teikimu skiria Seimas, leiskite pristatyti pirmąją kandidatę D. Pranytę-Zalieckienę.
Tai šiuo metu Lietuvos apeliaciniame teisme dirbanti ir itin sudėtingas baudžiamąsias bylas nagrinėjanti teisėja, kuri karjerą pradėjo 1996 metais ir nuosekliai siekia karjeros teismų sistemoje. Turinti ilgametę – net 22 metų profesinę teisėjo darbo patirtį, pretendentė yra neabejotinai patyrusi teisės profesionalė, vertinama, kaip itin aukštos kvalifikacijos ir autoritetinga teisininkė.
PIRMININKAS. Tylos, kolegos, jeigu galima! (Skambinama varpeliu) Negirdėti.
R. SVETIKAITĖ. Atsižvelgdama į paminėtus pretendentę apibūdinančius duomenis, jos aukštą profesinę kvalifikaciją ir nepriekaištingą reputaciją, Prezidentė siūlo skirti D. Pranytę-Zalieckienę Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja ir prašo jūsų, gerbiami Seimo nariai, palaikyti šią kandidatūrą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji atstove. Kviečiu gerbiamąją pretendentę D. Pranytę-Zalieckienę prisistatyti. Prašau. Prašau, kolege.
D. PRANYTĖ-ZALIECKIENĖ. Gerbiami Seimo nariai, gerbiamasis posėdžio pirmininke, man yra didžiulė garbė ir atsakomybė stovėti šioje tribūnoje kaip pretendentei į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus. Tai vertinu kaip didžiulį mano darbo patirties, kvalifikacijos įvertinimą.
Mano biografija trumpai buvo pasakyta, aš jos nekartosiu, tiesiog norėčiau paminėti keletą aspektų. Darbo stažas, kaip jau buvo minėta, kaip teisėjos yra beveik dvidešimt treji metai. Iš jų teko dirbti šiuo laikotarpiu ne vienoje teismų sistemos pakopoje. Turiu šešiolikos metų pirmosios instancijos teismo teisėjo patirtį, būtent iš tų šešiolikos aštuonerius metus esu dirbusi Apylinkės teisme, po to aštuonerius metus nagrinėjau bylas pirmosios instancijos Vilniaus apygardos teisme, kur teko nagrinėti bylas dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, taip pat bylas, susijusias su organizuotu nusikalstamumu ir kitas sudėtingas baudžiamąsias bylas. Taip pat kaip teisėja turiu dvylikos metų apeliacinės instancijos stažą, tai yra tame pačiame Vilniaus apygardos teisme paraleliai nagrinėjau ir bylas apeliacine tvarka, taip pat, kaip pirmosios instancijos, tai minėjau, tiek apylinkės teisme, tiek ir apygardos teisme, pastaruosius ketverius metus – Lietuvos apeliaciniame teisme.
Pradėjus teisėjos karjerą, teko nagrinėti visų kategorijų bylas, tačiau atsiradus galimybei rinktis specializaciją, net neabejodama pasirinkau baudžiamosios teisės sritį, į kurią gilinausi visą savo darbinį veiklos periodą ir dabar.
Manau, kad mano ilgalaikė, ilgametė praktinio darbo patirtis būtų naudinga ir kasacinės instancijos teisme, manau, kad galėčiau savo patirtimi prisidėti prie Lietuvos teismuose ir Aukščiausiajame Teisme formuojamos (…) praktikos baudžiamosios justicijos srityje. Taip pat esu įsitikinusi, kad teisėjui yra labai svarbios ne tik dalykinės savybės, kurios yra apibrėžtos tiek Teismų įstatyme, tiek kituose teisės aktuose, bet taip pat aš manau, kad yra labai svarbus požiūris į žmogų, pagarba jam, būtent tuo aš ir stengiuosi vadovautis savo kasdieniame darbe.
Gerbiami Seimo nariai, jeigu būsiu paskirta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja, tai esu pasiryžusi ir toliau atsakingai, sąžiningai dirbti Lietuvos žmonėms, vykdydama teisingumą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, pranešėja. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Pirmas klausias V. Bakas. Prašau, kolega.
V. BAKAS (LVŽSF). Gerbiama pretendente, sveikinu su tuo, kad jūsų kandidatūra teikiama į Aukščiausiąjį Teismą. Jūs turite ilgą praktiką iš tiesų darbo teisme. Aš noriu jūsų paklausti kaip teisminės valdžios atstovės, kaip įstatymų leidžiamosios valdžios atstovės. Štai per 2015–2017 metus už sunkius korupcinius nusikaltimus vidutinė teismų skirta bauda buvo 5 tūkst. eurų, tai yra 9 % nuo galimo baudos maksimumo. Aš apskritai nekalbu, kad nėra skiriamos laisvės atėmimo bausmės. Galite pasakyti savo nuomonę, kas čia dedasi, kodėl tai vyko ir vyksta teismuose? Ar tai, kas ardo valstybę, korupcinės veikos, žmonės, kurie ima kyšius, didžiulius kyšius, silpnina šalį, tai yra koks nors lengvas nusikaltimas, už kurį galima tiesiog paleisti iš teismo salės iškelta galva žmones? Kas, jūsų nuomone, vyksta, kodėl taip atsitiko, kad mes turime tokia mažas baudas ir?..
PIRMININKAS. Laikas. Žinote, minutė klausti.
V. BAKAS (LVŽSF). Atsiprašau.
PIRMININKAS. Prašau, pretendente.
D. PRANYTĖ-ZALIECKIENĖ. Aš manau, kad kiekvienoje byloje… tikrai nenorėčiau absoliutinti, nes teisėjas tikrai kiekvienoje byloje vertina aplinkybių visumą, faktines aplinkybes, taip pat ir teisiamojo, kaltinamojo asmenybę, todėl sakyti ir absoliutinti, kad vienu atveju buvo labai menka bauda paskirta, o kitu, sakykim, daug griežtesnė bausmė, tikrai nesiryžčiau. Tačiau bet kuriuo atveju, jeigu tokia bausmė, kaip bauda, yra skiriama, tai vėlgi yra įvertinama. Ir visos aplinkybės, kurias privalo įvertinti teismas pagal Baudžiamajame kodekse nustatytas bausmių skyrimo taisykles. Lygiai taip pat, kaip yra paminėta, kad sakote, jeigu pirmą kartą, tai Baudžiamasis kodeksas teismą įpareigoja įvertinti ir nustatyti atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Viena iš jų būtent ir yra, ar žmogus nusikalto, ar gailisi dėl padaryto. Mes privalome tai įvertinti kiekvienu atveju. O baudos dydis tokios bausmės yra labai individualizuotinas dalykas. Absoliučiai to pasakyti tikrai negalėčiau.
Dabar dėl kito dalyko, dėl kitos bausmės rūšies – dėl laisvės atėmimo. Tai vėl kiekvienu atveju yra sprendžiama individualiai. Pasakyti, absoliučiai pasakyti, kas atsitiko, kad yra per švelnios bausmės skiriamos už korupcinio pobūdžio nusikaltimus… Be abejo, tai yra netoleruotina, tai yra baudžiama ir baustina, bet tikrai neleisčiau sau absoliutinti ir sakyti apskritai apibendrintą išvadą.
PIRMININKAS. Kolege, jūsų dar nori paklausti M. Majauskas. Prašom, kolega.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiama kandidate, iš tiesų nekyla jokių abejonių dėl jūsų kvalifikacijos, patirties ir profesinių žinių eiti Aukščiausiojo Teismo teisėjos pareigas. Aš vis dėlto norėčiau užduoti vertybinį klausimą. Man atrodo, kad mes turime vertinti ne tik profesinius dalykus, bet ir vertybinį požiūrį. Čia jis gali skirtis ir čia visi galime turėti nuomonę. Aš noriu jūsų paklausti, kaip jūs vertinate tos pačios lyties asmenų sąjungą? Ar Lietuvoje turi būti įteisintas partnerystės institutas įstatymu?
D. PRANYTĖ-ZALIECKIENĖ. Aš manau, jeigu valstybėje yra nustatytas toks teisinis reglamentavimas, kad tokia sąjunga, vienos lyties asmenų sąjunga, galima, tai aš manau, kad tai turėtų būti padaryta. Bet vėl čia, manau, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad mes gyvename demokratinėje valstybėje ir jokios diskriminacijos nei dėl lyties, nei dėl kitų dalykų, šiuo atveju dėl lyties, negalėtų būti.
PIRMININKAS. Kolega V. Gailius. Prašom.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Ačiū jums, kad stovite šioje tribūnoje. Tikrai jūsų kompetencija, jūsų patirtimi ir pilietiškumu, patriotizmu niekas neabejoja. Norėčiau patarimo kaip įstatymo leidėjas. Ar mes ne per dažnai keičiame baudžiamąjį įstatymą? Aš šis baudžiamojo įstatymo išbalansavimas nesukuria teisminio nagrinėjimo metu nežinomybės, neaiškumo, teisinio neaiškumo ir ar iš tikrųjų parlamentas netrukdo tais proginiais projektais teismų darbo?
PIRMININKAS. Prašom, kolege.
D. PRANYTĖ-ZALIECKIENĖ. Visų pirma, aš tikrai nesiimsiu vertinti parlamento darbo. Kiekvienas iš mūsų dirbame savo srityje. Bet, be abejo, bet koks įstatymų nestabilumas suteikia, paprastai tariant, neramybės mūsų darbui. Jeigu yra keletas įstatymų normų, kur viena kitai prieštarauja arba jeigu ir neprieštarauja, bet kelia vienokių ar kitokių abejonių, tai teisėjo darbe priimant procesinį sprendimą bet kuriuo atveju tai yra keblu. Be abejo, mes taikome tai, ką privalome taikyti, bet įstatymas, mano galva, turėtų būti stabilus ir keičiamas tada, kada tikrai reikia tai daryti.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti K. Starkevičius. Prašom, kolega.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš tikrai įsitikinęs, kad Seimas nesugadins jums nuotaikos ir mano, kaip ir buvusio kolegos, gal panašus klausimas. Aš noriu iš jūsų praktikos paklausti apie bylų kokybę, nes visų instancijų teismus perėjote. Kaip su kokybe, kaip tos, kurios patenka, ar tankiai tenka grąžinti atgal dar papildyti? Nemažai atvejų, kai dėl to kreipiamasi į Strasbūrą ir taip pat ten tam tikri trūkumai yra nurodomi.
D. PRANYTĖ-ZALIECKIENĖ. Jūs turite omeny grąžinti į žemesnę instanciją ar į prokuratūrą? Baudžiamojo proceso kodeksas yra labai minimaliai numatęs galimybių grąžinti bylą atgal į prokuratūrą, teisėsaugos institucijoms papildyti ikiteisminį tyrimą. Tokiu atveju, jeigu matoma, kad yra padaryta klaidų ar ne iki galo ištirtos, išsiaiškintos visos aplinkybės, ar yra kitokių procesinio pobūdžio klaidų, tai pagal dabartines galiojančias normas apeliacinės instancijos teismas, išskyrus kelias išimtis, kurios numatytos Baudžiamojo proceso kodekse, tas klaidas turi ištaisyti pats. Ir tas mūsų toks darbinis žargonas, kad byla negali eiti atgal, kad byla turi eiti į priekį ir yra tik išimtinai… Jeigu išnagrinėjo teismas, šališkas buvo nagrinėdamas bylą, arba nustatyti tam tikri kiti, neteismingą bylą išnagrinėjo teismas, tai galima ją grąžinti. O šiaip aukštesnės instancijos teismui privalu ištaisyti žemesnės instancijos klaidą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja.
13.50 val.
Seimo nutarimo „Dėl Godos Ambrasaitės-Balynienės skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja“ projektas Nr. XIIIP-3058 (pateikimas)
Kviečiu Prezidentės atstovę R. Svetikaitę pristatyti Godą Ambrasaitę-Balynienę. Prašom.
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, antroji kandidatė yra Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja G. Ambrasaitė-Balynienė. Dešimtmetį teisėja dirbanti ir nuosekliai karjeros siekianti pretendentė į Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas teisėjų bendruomenėje vertinama kaip civilinės teisės ir civilinio proceso specialistė. Jos specializacija – intelektinės nuosavybės bylų nagrinėjimas. Ji taip pat yra Mykolo Romerio universiteto docentė. 2004 metais jai suteiktas socialinių mokslų srities teisės krypties daktaro laipsnis. Ji yra daugelio mokslinių straipsnių autorė, aktyviai kelianti kvalifikaciją tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Jos mokslinių interesų kryptis sutampa su specializacija dirbant teisėja.
Prezidentės vertinimu, pretendentės profesinė patirtis, gebėjimas sėkmingai derinti teisėjo pareigas ir mokslinę veiklą, gilios teorinės žinios civilinės justicijos srityje leidžia neabejotinai teigti, kad savo žiniomis ji reikšmingai prisidėtų prie nuoseklios ir bendros teismų praktikos formavimo Lietuvos Aukščiausiajame Teisme.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama pranešėja. Kviečiu gerbiamą pretendentę. Prašom, kolege.
G. AMBRASAITĖ-BALYNIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš pritarsiu kolegei, kad mums visiems yra didelė garbė šiandien čia būti ir turėti galimybę į jus kreiptis. Aš žinau, kad jūsų darbotvarkė yra labai įtempta, tai pasistengsiu ilgai negaišinti jūsų prisistatydama, nes gerbiama Prezidentės patarėja jau pristatė pagrindinius mano biografijos faktus.
Keletas aspektų, kuriuos aš norėčiau paminėti. Aš turiu 10 metų teisėjo darbo patirtį, tačiau teismų sistemoje dirbu 18 metų, karjerą ten pradėjau nuo teismo personalo pozicijų. Esu dirbusi tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose. 18 metų taip pat dirbu mokslinį pedagoginį darbą Mykolo Romerio universitete. Kaip minėjo Prezidento patarėja, mano specializacija yra intelektinės nuosavybės bylų nagrinėjimas. Šioje srityje aš tikrai turiu nemažą įdirbį ir tikiuosi, kad jis galėtų būti naudingas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kaip teismų praktiką formuojančiam teismui.
Tai toks labai trumpas būtų mano prisistatymas. Aš mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū, pretendente. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis klausia M. Majauskas. Prašom, kolega.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama kandidate, jūsų biografija be galo įspūdinga ir tikrai nepalieka abejingų jūsų profesinė, taip pat ir akademinė patirtis.
Aš vis dėlto vėl norėčiau sugrįžti prie vertybinio klausimo ir paklausti to paties, ko klausiau jūsų kolegės: koks jūsų požiūris į tos pačios lyties asmenų sąjungą ir ar turi būti, jūsų manymu, įteisinta partnerystė Lietuvoje įstatymu? Čia vienas klausimas.
Ir antras klausimas. Seimas visai neseniai priėmė Amnestijos įstatymą. Norėjau paklausti, kaip, remdamasi savo patirtimi ir žiniomis, vertinate amnestijos veiksmingumą ir apskritai amnestijos principo teisingumą? Ar tai nediskredituoja teismų ir teisėjų priimtų sprendimų? Ačiū.
G. AMBRASAITĖ-BALYNIENĖ. Labai jums ačiū už klausimą. Dėl pirmo klausimo aš tikrai pritarsiu kolegei. Diskriminacija jokiais pagrindais yra negalima. Be jokios abejonės, ir tos pačios lyties asmenys turi visas teises tokias pačias, kaip ir priešingų lyčių, kokiu nors būdu tvarkyti savo šeiminius ir turtinius santykius. Kokiu būdu tai bus daroma, tai yra politinio apsisprendimo dalykas ir ne teisėjų kompetencija spręsti. Bet aš manau, kad tai turi būti reglamentuota taip, kad jie nebūtų diskriminuojami.
Dėl amnestijos. Tai galbūt ne visai civilinės teisės teisėjo sritis, bet jeigu žiūrėtume, kaip jūs sakėte, iš moralinės pusės, tai kiekvienas asmuo turi teisę pasitaisyti. Amnestija yra tam tikras mechanizmas „stabdžių ir atsvarų“ sistemose. Teisėjas priima sprendimą, amnestija jokiu būdu tam sprendimui neprieštarauja. Tai yra kitos valstybės valdžios institucijos teisė suteikti asmeniui galimybę iš naujo pradėti gyvenimą.
PIRMININKAS. Klausia V. Bakas. Prašom.
V. BAKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Taip pat sveikinu jus šioje tribūnoje, kad esate rekomenduojama į Aukščiausiojo Tesimo teisėjus. Norėčiau paklausti kaip teismų valdžios atstovės. Kokia jūsų nuomonė būtų dėl teismo tarėjų instituto kaip galimybės visuomenei įsitraukti į teismų veiklą ar didinti pasitikėjimą teismais, atvirumą, koks požiūris būtų į tarėjus?
G. AMBRASAITĖ-BALYNIENĖ. Daugumos teisėjų bendruomenės pozicija šiuo klausimu yra palanki, bet tai yra politinio apsisprendimo dalykas. Visuomenės dalyvavimas teismų veikloje yra žinomas kitose valstybėse, ne dėl visų bylų, bet tam tikrų bylų kategorijų. Tai vėl yra politinio sprendimo dalykas. Teisėjai yra pasiruošę dirbti su visuomenės atstovais, jeigu toks politinis sprendimas būtų priimtas. Kol kas lauksime jūsų sprendimo šiuo klausimu.
PIRMININKAS. Kolega S. Tumėnas. Prašau.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiama pretendente, pagarba jums už jūsų profesines kompetencijas. Bet jūs turite akademinio darbo patirtį, turite ryšį su Mykolo Romerio universitetu. Šiandien kaip tik mes priimsime arba nepriimsime sprendimą dėl Mykolo Romerio universiteto reorganizavimo prijungimo būdu prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto. Koks jūsų požiūris kaip teisininkės, kaip Lietuvos pilietės: ar, jūsų nuomone, tikslingas toks prijungimas Mykolo Romerio universiteto?
G. AMBRASAITĖ-BALYNIENĖ. Dėkoju jums už klausimą. Iš tiesų aš esu Mykolo Romerio universiteto docentė. Kaip dėstytojai struktūrinė universiteto pertvarka yra ne tiek svarbi. Mes dėstome studentams, nesvarbu, ar būtų prijungta universiteto dalis, mes toliau savo darbą atliktume. Vėlgi tai yra politinio apsisprendimo dalykas, tai yra valstybės politikos kryptis, kiek universitetų mes turime turėti, ar jų šiandien yra tiek, kiek reikia, ar jų valdymas galų gale yra efektyvus, jeigu jų yra daug. Tai turėtumėte spręsti jūs, Seimo nariai.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama pranešėja. Seimo nariai, kurie norėjo paklausti, paklausė. Ačiū.
13.57 val.
Seimo nutarimo „Dėl Arvydo Daugėlos skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju“ projektas Nr. XIIIP-3059 (pateikimas)
Taip pat į tribūną kviečiu Prezidentės atstovę R. Svetikaitę pristatyti A. Daugėlos kandidatūrą.
R. SVETIKAITĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju Prezidentė taip pat siūlo skirti vieną labiausiai patyrusių teisėjų visoje teismų sistemoje – Klaipėdos apygardos teismo teisėją, šio teismo pirmininką A. Daugėlą. Gerbiamasis A. Daugėla teisėjo karjerą pradėjo dar 1992 metais Klaipėdos miesto apylinkės teisme, o jau po ketverių metų buvo paskirtas Klaipėdos apygardos teismo, kuriame dirba iki šiol, teisėju. Solidžią profesinę teisėjo darbo patirtį ir beveik 20 metų trunkančią vadovavimo patirtį turintis pretendentas į kasacinės instancijos teismo teisėjo pareigas vertinamas kaip itin aukštos kvalifikacijos profesionalas, išsiskiriantis aukštais etikos ir moralės standartais.
Prezidentės vertinimu, gerbiamo A. Daugėlos, kaip patyrusio baudžiamosios justicijos specialisto, paskyrimas į Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas reikšmingai prisidėtų prie aukščiausios kokybės teisingumo vykdymo, standartų stiprinimo, vieningą teismų praktiką formuojančio aukščiausios instancijos teismo veikloje. Todėl šalies vadovė kviečia jus, gerbiami Seimo nariai, pritarti teikiamai kandidatūrai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama pranešėja. Kviečiu gerbiamą pretendentą A. Daugėlą prisistatyti. Prašau, kolega.
A. DAUGĖLA. Laba diena, gerbiami Seimo nariai, posėdžio pirmininke. Man pirmą kartą tenka stovėti šioje garbioje salėje prieš jus ir prisistatyti. Gerbiama Prezidentės patarėja mano darbinę biografiją šiek tiek nušvietė. Aš iš tiesų, išskyrus pirmuosius trejus metus apylinkės teisme, visą likusį laiką dirbau baudžiamosios teisės srityje, nagrinėjau baudžiamąsias, o pastaruoju metu ir administracinių nusižengimų bylas. Be abejo, kaip teismo vadovui nuo 2010 metų tenka spręsti ir civilinės teisės klausimus, kurie pagal įstatymą yra pirmininko kompetencija. Iš tiesų per visą tą laikotarpį teko nagrinėti ir labai sudėtingų bylų. Kaip žinote, apygardos teismas nagrinėja pirmąja instancija baudžiamąsias bylas dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų. Aš esu dėkingas už tai, kad apskritai galiu čia stovėti, kad esu įvertintas dėl savo veiklos, dėl, manau, motyvuotų ir teisingų procesinių sprendimų. Manau, kad turėdamas šią patirtį, ne tik ilgametę patirtį, bet ir gerąją patirtį, tikrai galėčiau reikšmingai prisidėti prie Aukščiausiojo Teismo vienodos praktikos formavimo, kuri, beje, pastaruoju metu iš tikrųjų yra… praktikos suvienodinimo prasme yra padaryta daug svarbių žingsnių. Mes tikrai kartais nebematome skirtingų kolegijų sprendimų dėl panašių klausimų. Šitą stabilumą, manau, taip pat galėčiau savo veikla sustiprinti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Pirmasis klausia V. Bakas. Prašau, kolega.
V. BAKAS (LVŽSF). Gerbiamas pretendente, vėlgi aš tęsiu tą diskusiją ir ne apie pavienius atvejus. Tiesiog nė vieno atvejo Lietuvos teismų, Aukščiausiojo Teismo, praktikoje nėra, kad būtų už korupciją žmonės nuteisti realia laisvės atėmimo bausme. Nė vieno! Baudos mediana yra žemesnė negu vidurkis. Aš noriu jūsų paklausti, ar čia… Beje, EBPO ekspertai pasakė ir akcentavo, kad Lietuvos bausmės už korupcines veikas yra neatgrasančios. Aš jūsų kaip profesionalo noriu paklausti, kas čia yra? Ar čia nebuvo politinės valios Seimo, įstatymų leidžiamosios valdžios, ar teismuose yra kažkas, nes į straipsnį žiūriu, lyg ir laisvės atėmimo bausmės numatytos, lyg ir prie sunkių nusikaltimų priskiriama? Kas čia yra?
A. DAUGĖLA. Iš tiesų dėl bausmių už korupcinio pobūdžio veikas… teismams galbūt tai irgi kelia nerimą. Tas klausimas buvo bene prieš porą metų iškeltas. Buvo diskusijos ir pasitarimai. Tam tikra dalimi teisėjai galbūt tą nedidelį baudos vidurkį sudaro dėl tos vadinamosios smulkiosios korupcijos, bet aš visiškai sutinku, kad už tokius stambiosios korupcijos atvejus… Po to, kai Seimas priėmė sprendimus griežtinti bausmes, baudų dydžius, manau, kad mes artimoje perspektyvoje matysime pokyčius šioje srityje.
PIRMININKAS. Klausia M. Majauskas. Prašau, Mykolai.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Gerbiamas kandidate, mano taip pat vienas trumpas klausimas jums, ar jungiatės prie kolegių, kurios pritarė, jog turėtų būti įteisinta partnerystė Lietuvoje įstatymu?
Kitas klausimas. Žinant, jog jūs buvote ir tardytojas, ir taip pat Baudžiamųjų bylų skyriui pirmininkavote, kaip jūs vertinate ir galėtumėte pakomentuoti situaciją, kai Lietuvoje visos bausmės už narkotinių medžiagų turėjimą be tikslo platinti yra perkeltos į Baudžiamąjį kodeksą? Ar tai nediskredituoja baudžiamosios teisės kaip ultima ratio priemonės? Ačiū.
A. DAUGĖLA. Dėl pirmojo klausimo. Aš prisijungsiu, matyt, prie kolegių nuomonės, palaikysiu. Iš tikrųjų tarptautiniai teisės aktai reikalauja tokių asmenų nediskriminuoti, verčiau apsispręsti, ar leisti santuokas, tai yra kiekvienos valstybės reikalas. Jeigu Seimas tokį sprendimą priima, tai kitaip kaip įstatymo galią turinčio akto aš negaliu įvertinti.
Dabar dėl kito klausimo. Taip, iš tiesų kai kuriais atvejais galima sutikti su tuo, kad baudžiamoji atsakomybė neturint platinti yra tikrai griežta ir teismas neretai… Man pačiam teko nagrinėti ne vieną bylą, kai nepilnametis moksleivis atsisiunčia nepilną gramą iš užsienio narkotinės medžiagos ar psichotropinės medžiagos, ir tai jau yra baudžiamoji atsakomybė, netgi kontrabanda. Tai yra sunkus nusikaltimas. Suprantama, kad toje situacijoje šito jauno žmogaus… Mes turi ieškoti būdų, kaip priimti teisingą sprendimą bausmės požiūriu.
PIRMININKAS. Ačiū.
A. DAUGĖLA. Šiuo atveju, manau, kad svarstytina, kad galbūt neturėtų būti visais atvejais… Teismas turėtų turėti daugiau, kaip sakant, laisvų rankų priimti teisingą sprendimą.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų dar nori paklausti V. Gailius.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pretendente, reikia turėti daug drąsos ryžtantis eiti į teismą, kuris formuoja teismų praktiką. Nuoširdžiai tikiu, kad jūs drąsos turėsite, kompetencijos turėsite, nors po jūsų atsakymo suabejojau, nes bandėte remtis savo drąsių, atsakingų kolegių nuomone, bandydamas palaikyti jų nuomonę. Savo nuomonę reikia turėti, ypač formuojant teismų praktiką.
Gerbiamasis pretendente, dažnai iškyla teismuose klausimų dėl vieno ar kito teisės akto galimo prieštaravimo Konstitucijai. Ar jūsų vadovaujamas Klaipėdos apygardos teismas dažnai inicijavo kreipimusis į Konstitucinį Teismą vienu ar kitu klausimu, kadangi iš Konstitucinio Teismo ateina tokia žinia, kad dėl kompetencijos stokos žemesnės instancijos teismai vengia kreipimųsi į Konstitucinį Teismą?
PIRMININKAS. Ačiū, kolega.
A. DAUGĖLA. Dėkui. Jeigu kalbėtume apie Klaipėdos apygardos teismą, turiu pripažinti iš tiesų, kad tai nėra dažni atvejai, yra buvę kreipimųsi, tačiau daugiau dėl civilinės teisės, civilinio proceso. Turbūt sunku atsakyti, ar tai yra kompetencijos stoka. Aš nemanau, kad iš tikrųjų… Apygardos teisme teisėjai yra, aš drįstu taip teigti, aukštos kompetencijos.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Paskutinis nori klausti S. Tumėnas. Prašau, kolega.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamasis pretendente, jūs esate iš uostamiesčio, mes čia žinome tokią keistą istoriją, kai šiuo metu, atrodo, uosto direkcija vienam mūsų kolegai yra pateikusi milijoninį ieškinį, ar, jūsų nuomone, tai galėtų būti politizuotas procesas, ar, jūsų nuomone, čia yra tokia teisinė norma?
A. DAUGĖLA. Aš tikrai negalėčiau pasakyti, kad tai būtų politizuota byla. Iš tikrųjų turbūt ne tik deklaratyviai, bet iš tiesų teismas ir mūsų teismas tikrai vengia… būti nepolitiškiems, apolitiškiems. Aš suprantu, jūsų klausimą ir, be to, šita byla, kiek aš žinau, yra perduota Vilniaus apygardos teismui nagrinėti. Visai neabejoju, kad ir šis teismas bus nepolitiškas ir bus teisingas.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis parnešėjau. Jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiami kolegos, tiesiog noriu… Ačiū, ačiū, pranešėjau. Viskas, galite sėsti atgal į savo vietą.
Gerbiami kolegos, tiesiog noriu informuoti, kad Socialdemokratų frakcija turėjo susitikti su kandidatais šiandien 14 valandą, bet susitiks 14 val. 15 min., Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija – sausio 11 dieną 8 val. 45 min. Kolegos, jeigu galite, netrukdykite pretendentams, nes jie turės pagal frakcijų laiką susitikti, kad tikrai žinotų kada. Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija – sausio 11 dieną 9 valandą, Tėvynės sąjunga – sausio 11 dieną 9 val. 30 min. Jeigu kitos frakcijos nori, tai gali pritarti.
Gerbiami kolegos, baigėme mūsų rytinę darbotvarkę. Baigėme rytinį posėdį. Registruojamės. Kaip matau… Kolegos, registruojamės.
Kolegos, iš viso užsiregistravo 28 Seimo nariai. Rytinė darbotvarkė baigta. (Gongas)
Ačiū, gerbiami kolegos. Susitinkame 15 val. 00 min. 15 valandą. 15 val. 00 min., gerbiamas mano bičiuli kolega Antanai Matulai.
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.