PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO NR. I-1593 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

NR. XIVP-3402

2024-04-17

Vilnius

Eil. Nr.	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
	str.	str. d.	p.
1.	(12)	2		Argumentai: Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 pakeitimo įstatymo projektu (toliau – ir Įstatymo projektas) numatoma patikslinti nuostatas ir dėl alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos administravimo, siekiant įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) nustatytą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 9 straipsnio (teisė į minties, sąžinės ir religijos laisvę) pažeidimą, konstatuotą 2022 m. rugsėjo 9 d. įsigaliojusiame sprendime byloje Teliatnikov prieš Lietuvą (peticijos Nr. 51914/19) dėl nesudarytos galimybės atlikti alternatyviąją civilinę krašto tarnybą. Įstatymo projekte nustatyta alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos administravimo tvarka, kuria karo prievolininkų prašymus dėl alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo nagrinėtų ir sprendimą dėl prašymų pagrįstumo priimtų komisija (toliau – ir Komisija), sudaroma ne tik iš nevyriausybinių organizacijų bei aukštųjų mokyklų atstovų, tačiau ir iš tradicinių religinių bendruomenių ir religijų bendrijų atstovų. Pasiūlymu siekiama nustatyti, jog į Komisijos sudėtį nuolatiniu statusu nebūtų įtraukiami nei tradicinių, nei netradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų atstovai. Atkreiptinas dėmesys, jog Komisijai teks nagrinėti įvairias religijas išpažįstančių ar įvairius įsitikinimus turinčių asmenų prašymus. Siekiant užtikrinti kiek įmanoma labiau objektyvų karo prievolininkų prašymų dėl alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo nagrinėjimo procesą, tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų atstovai bendrąja tvarka neturėtų vertinti kitas religijas išpažįstančių žmonių įsitikinimų, atsižvelgiant į tai, kad tradicinių religinių bendrijų atstovai nebūtinai yra nuodugniai susipažinę su kitų religinių bendrijų atstovų tradicijomis, išpažįstamomis vertybėmis ir (ar) kitais ypatumais. Visgi, pažymėtina, kad pasiūlyme Įstatymo projektui tam tikru atveju religinės bendruomenės ar bendrijos atstovo dalyvavimas Komisijos posėdyje yra numatytas. Jei individualus prašymas dėl alternatyvios krašto apsaugos tarnybos atlikimo būtų grindžiamas religiniais įsitikinimais, į Komisijos posėdį būtų kviečiamas tos konkrečios religinės bendrijos ar bendruomenės atstovas. Tikėtina, jog tai padės nustatyti prašymų, grindžiamų religiniais įsitikinimais, pagrįstumą. Pasiūlymu siekiama nustatyti, jog į Komisijos sudėtį būtų įtraukiami mokslo institucijų atstovai. Tikėtina, jog tiek teologijos, religijotyros ar kitomis susijusiomis disciplinomis besidarbuojančių specialistų įtraukimas į Komisijos sudėtį užtikrins objektyvesnį karo prievolininkų prašymų dėl alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo nagrinėjimo procesą. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Karo prievolininkų prašymus dėl alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo nagrinėja ir sprendimą dėl prašymų pagrįstumo priima komisija, sudaryta iš nevyriausybinių organizacijų, tradicinių religinių bendruomenių ir religinių bendrijų, mokslo institucijų ir aukštųjų mokyklų atstovų. Tuo atveju, jei individualus prašymas dėl alternatyvios krašto apsaugos tarnybos atlikimo yra grindžiamas religiniais įsitikinimais, į komisijos posėdį kviečiamas tos konkrečios religinės bendruomenės ar bendrijos atstovas. Šios komisijos narių skaičių, jos sudarymo ir darbo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Komisijai priėmus sprendimą, kad karo prievolininko prašymas pagrįstas, karo prievolininkas, vadovaujantis šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu, atleidžiamas nuo karo prievolės ir priskiriamas alternatyviosios tarnybos prievolininkams.“

Teikia

Seimo narys                                                                                              Tomas Vytautas Raskevičius