Stenogramą galima rasti: |
Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 39, 2021 |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 6, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 73
STENOGRAMA
2021 m. birželio 15 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN,
Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. MAZURONIS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiami kolegos! Pradedame birželio 15 dienos rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Skelbiu registraciją.
Užsiregistravo 109 Seimo nariai.
10.00 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2020 m. birželio 15 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės 1 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF*). Frakcijos vardu prašyčiau išbraukti iš darbotvarkės klausimą – Darbo kodekso pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-419. Valdantieji apgavo, iš pradžių teikė abu projektus dėl bankomatų tinklo ir atlyginimų mokėjimo tik pavedimu, bet, kaip žinome, bankomatų tinklas padėtas į stalčių. Šiuo atveju žmonės bus apgauti, jeigu nebus tie įstatymai priimti abu kartu.
PIRMININKĖ. Jūs galėtumėte pasakyti darbotvarkės klausimą?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Darbotvarkės 1-6 klausimas, projektas Nr. XIVP-419.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Darbotvarkės 1-6 klausimas. Frakcijos vardu, taip?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Frakcijos.
PIRMININKĖ. Dėkui. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiama Pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Ką tik bendravau su mitingo dalyviais, kuriems R. Šimašius neišdavė leidimo. Jie prašo, kad Seimo vadovybė, Seimo nariai ateitų, su jais susitiktų. Gal galite padaryti pusės valandos pertrauką ir pabendrauti su žmonėmis? Jie nesikandžioja, nesispardo, jie nėra tokie baisūs, kaip žiniasklaida piešia.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, darbotvarkė yra sudaryta, jums žinoma, bus pertrauka tarp posėdžių, kiekvienas Seimo narys yra laisvas susitikti su tuo, kuo nori. Prašom. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Frakcijos vardu noriu pateikti du pasiūlymus. Vienas – išbraukti iš darbotvarkės 2-6 klausimą, tai yra projektą Nr. XIVP-636, alkoholio akcizų įstatymą. Manau, ketvirtadienį būtų labai tikslinga svarstyti kartu su kitu einančiu įstatymo projektu, o įtraukti projektą Nr. XIVP-516 – dėl PVM lengvatos elektromobiliams. Frakcijos vardu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau pasiūlymų nėra, taigi iš eilės. Pirmasis. LVŽS frakcijos vardu prašoma išbraukti darbotvarkės 1-6 klausimą – Darbo kodekso 139 straipsnio pakeitimo projektą Nr. XIVP-419. Kas pritariate LVŽS frakcijos siūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 120 Seimo narių: už – 48, prieš – 55, susilaikė 17. Pasiūlymui nepritarta, klausimas lieka darbotvarkėje.
Antrasis. E. Gentvilo prašymas frakcijos vardu išbraukti projektą Nr. XIVP-636. Informuoju, kad su iniciatoriais yra suderinta ir šis klausimas yra keliamas į ketvirtadienio darbotvarkę. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Dėkoju.
Kitas. Taip pat Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu prašymas įtraukti į darbotvarkę Pridėtinės vertės mokesčio vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-516 dėl lengvatos elektromobiliams. Ar galime pritarti šiam pasiūlymui bendru sutarimu? Reikia balsuoti? Balsuojame.
Balsavo 118 Seimo narių: už – 90, prieš – 3, susilaikė 25. Pasiūlymui pritarta.
Dar dėl dviejų įstatymų turime apsispręsti. Tai yra darbotvarkės 2-8 klausimas – projektas Nr. XIVP-452(2). Šis įstatymo projektas neįrašytas į pavasario darbų programą. Ar galime pritarti bendru sutarimu jo įrašymui į pavasario darbų programą? Galima, dėkoju.
Taip pat analogiška situacija dėl 2-10 klausimo – Pilietybės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-430(2). Jo nėra darbų programoje. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju.
Dėl visos darbotvarkės. Ar galime jai pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta bendru sutarimu.
10.05 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl didžiųjų netekčių ir pasipriešinimo totalitarinių režimų okupacijoms 80-ųjų metinių sukakties minėjimo“ projektas Nr. XIVP-637 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl didžiųjų netekčių ir pasipriešinimo totalitarinių režimų okupacijoms 80-ųjų metinių sukakties minėjimo“ projektas Nr. XIVP-637. Kviečiu pranešėją gerbiamą A. Anušauską.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, prieš 80 metų iš Lietuvos buvo išvežta į Sibirą daugiau kaip 20 tūkst. žmonių. Terorą per metus patyrė 30 tūkst. Būtent 1941 metų birželis tapo ta riba, kuomet ne tik buvo prasidėję lietuvių, lenkų, žydų, kitų tautybių Lietuvos piliečių trėmimai į Sibirą, siekiant išnaikinti šviesiausią visuomenės dalį ir pakirsti galimybę atsikurti nepriklausomai valstybei ateityje, tačiau priešinantis sovietų okupacijai tauta sukilo, siekdama išsivaduoti iš okupacijos, iš raudonojo teroro. Būtent 1941 metų birželį nacistinė Vokietija, okupavusi Lietuvą, pradėjo vykdyti ir Lietuvos žydų genocidą. Tas atvėrė kelią masinėms žudynėms ir smurtui ir nulėmė didelės dalies žydų bendruomenės netektį.
Tuo pat metu pagerbdami 50 metų trukusios okupacijos aukas, kuomet Lietuva neteko milijono piliečių dėl smurto, dėl kankinimų, dėl žudynių, dėl tremčių, tarp jų buvo ir 40 tūkst. vaikų, kurie buvo išgabenti į Sibirą kartu su savo tėvais, dalis iš jų ten ir liko amžiams, mes negalime apeiti tylomis šios datos. Siūlau priimti Seimo rezoliuciją, kuri ne tik pasmerktų visų formų totalitarizmą ir jo nusikaltimus, bet ir pasipriešintų tai dezinformacijai, kuri skleidžiama iš Rusijos pusės. Ji skirta kurstyti ir skaldyti visuomenę, mažinti piliečių tarpusavio pasitikėjimą ir perrašyti mūsų istoriją menkinant rezistentų atmintį, neigiant okupacijos faktą ir jos padarytą žalą.
Aš manau, kad rezoliucijoje įrašyti žodžiai, raginimai ne tik stiprinti pilietiškumą, bet ir išvaduoti Lietuvos viešąsias erdves nuo simbolių, kurie priskirtini okupaciniams režimams ar juos įprasmino, yra labai svarbūs. Mano siūlymas būtų šią rezoliuciją priimti, nes 80 metų, kurie praėjo nuo okupacijos ir didžiųjų trėmimų, vis dėlto neištrynė tų gilių žaizdų, kurios liko visuomenėje. Jos jaučiamos ir iki šiol.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti keli Seimo nariai. Pirmasis klausia V. Rakutis.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, tikrai atidžiai perskaičiau šią rezoliuciją. Tikrai gerai, kad ji šiomis dienomis atsiranda. Čia ir 14, ir 15 diena, tačiau, mano supratimu, įvertinime yra praleistas pats 1940 metų Lietuvos okupacijos faktas ir nepaminėtas Ribentropo–Molotovo paktas, kurie yra visų šitų nelaimių tikroji priežastis. Todėl siūlau papildyti jūsų rezoliuciją pradinėje dalyje įrašant šiuos labai svarbius faktus, kurie yra priežastis visų šių nelaimių. Dėkui.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Jūs siūlote, tačiau šiuo atveju, aš įsivaizduoju, galima daug priežasčių surašyti. Taip, Molotovo–Ribentropo paktas yra nepaprastai svarbus, europiniuose dokumentuose jis yra irgi pažymėtas. Mūsų ankstesnėse rezoliucijose apie tai taip pat kalbėta, tam yra irgi skirti Seimo nutarimai ir rezoliucijos. Tiesiog šiuo atveju norėjome atkreipti dėmesį į tuos lydimuosius dalykus, ne tiek į preambulę, kiek į siūlymus, kuriuose raginame, aš minėjau, tvarkyti Lietuvos viešąsias erdves išvaduojant nuo simbolių, susijusių su totalitariniais režimais, stiprinti pilietiškumą ir taip toliau. Be abejonės, kiekviena preambulė nėra tobula, ji gali būti tobulinama, tiesiog pasirinkome tokį kelią.
PIRMININKĖ. Klausia E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Malonu. Gerbiamas Arvydai, jūs daugybę metų dirbate tarptautinėje komisijoje ir įnešėte didelį teigiamą įnašą, žinote mano politinę valią, kad jūs būtumėte toje komisijoje, ir žinote tarptautinės opinijos nuomonę apie formuluotę, kurią mes priėmėme kartu 1991 metais: naciai ir jų vietiniai kolaborantai, arba vietiniai pakalikai, kurie iškalti yra 220 vietų Lietuvos Respublikoje, visose sušaudymo vietose. Naciai ir jų vietiniai pakalikai. Aš pateikiau pataisą, kad šią formuluotę, kuri jau buvo priimta Lietuvos Atkuriamajame Seime, o vėliau ir kituose seimuose, šiek tiek pataisytume. Labai dėkoju jums už puikią rezoliuciją, bet šis techninis pataisymas, kuris yra ne visai techninis, o vertybinis, aš manyčiau, būtų reikalingas.
Gerbiamas Arvydai, sveikindamas jūsų rezoliuciją, norėčiau jūsų kuklaus santykio su mano užregistruota pataisa. Linkiu jums sėkmės ir sveikinu su rezoliucija. Ačiū.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Kadangi rezoliucija buvo užregistruota ne taip seniai, aš nesu susipažinęs su pačia pataisa, tai dabar negalėčiau jos įvertinti, kurioje vietoje ir kaip įsikomponuotų. Aš, deja, nemačiau.
PIRMININKĖ. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, ačiū už pristatymą. Nekvestionuoju jo turinio, tačiau, pats irgi užsiminėte, jaučiama, kad truputį yra skubota. Ar rezoliucijos žanras dar leidžia truputį tvarkyti stilių, kalbinius dalykus, nes tame tekste tokio grakštumo, trūksta žodžio grakštumo ten. Kaip jums atrodo, pavyzdžiui, „išvaduoti iš simbolių“, na, skamba taip, žinote, tokie pasakymai… Dar reikėtų truputį padirbėti, kad, mano nuomone, grakštesnis būtų tekstas. Ar jums taip neatrodo?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Tobulumui ribų nėra. Mano galva, žodis „išvaduoti“ yra pakankamai grakštus, kai kalbame apie viešąsias erdves. Jas iš tikrųjų reikia išvaduoti, ne tiek daug Lietuvoje jų liko su tais simboliais, kurie įprasmina okupacinius totalitarinius režimus. Tačiau žodis „išvaduoti“ grakštus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Pereiname prie diskusijos. Diskusijoje užsirašė dalyvauti E. Zingeris. Gerbiamas Emanueli, kviečiu jus į tribūną dalyvauti diskusijoje.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Aš manau, kad iš tikrųjų tai yra be galo svarbios metinės ir labai atsakinga imant visą Lietuvą, gerbiama Pirmininke ir gerbiami kolegos, visą Lietuvos praeitį parašyti rezoliuciją. Aš manyčiau, kad mes remiamės tuo, ką pasakė I. Šimonytė, rodos, vakar per minėjimą. Jinai pasakė, kad kur būtų Lietuva, jeigu nebūtų buvę tų dviejų okupacijų. Tų dviejų okupacijų kontekste yra tarptautinės visuomenės priimtas holokausto unikalumas. Sovietai įvykdė terorą, o naciai įvykdė galutinį holokaustą. Iš tų dviejų tautų, gerbiama Seimo Pirmininke ir mieli kolegos, viena tauta, Lietuvos tauta, žuvo, kita tauta, tai yra žydai žuvo, o lietuviai, susvyravę prie sunaikinimo duobės, išliko. Dabar, kai mes neturime nė vienos dainuojamos iki karo 250 tūkst. žmonių jidiš kalba lopšinės vaikui Lietuvoje, man atrodytų, reikėtų šios rezoliucijos kontekste įrašyti tai, ką visi buvę Seimai priėmė iki šiol, tai yra naciai ir vietiniai kolaborantai arba pakalikai. Šitų dviejų žodžių nėra ir, deja, man atrodo, pasaulis neteisingai supras šitą puikų tekstą.
Dėl sukilimo, aš manyčiau, reikėtų visgi įrašyti sakinį, kad sukilimo metu, deja, buvo ir nekaltai žuvusių žmonių. Čia irgi yra būtinas dalykas. Turint tokius pažangius žmones, kurie pasirašė šį tekstą, būtų labai gaila, jeigu būtų kokių nors nereikalingų obalsių tarp solidžių akademinių sluoksnių. Aš prašyčiau į tai atsižvelgti šios rezoliucijos svarstymo metu.
Kartu reikia pridurti, kad pereitą savaitę Rusijos Dūma priėmė visiškai klaikų tekstą, kuriame Rusija kartu galutinai įveda baudas ir nubaudimus už tų dviejų dalykų lyginimą, todėl aš būčiau už tai, kad jie būtų, nes Rusijos Federacija tiesiog Prezidento V. Putino nurodymu eina absoliutaus revizionizmo linkme. Todėl šitas tekstas gal ir galėtų priešintis Rusijos Federacijos pereitą savaitę priimtam baudimui už tų dviejų dalykų lyginimą. Aš būčiau už lyginimą, bet su šitais jautriais pataisymais. Tiek aš miela, gerbiama Pirmininke, norėčiau pasakyti. Aš siūlau šitą tekstą priimti su pataisymais ir jokiu būdu nepriimti be pataisymų. Tikrai dėkingas iniciatoriams už jų gerą norą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas Emanueli. Daugiau diskusijoje užsirašiusiųjų nėra.
Einame prie priėmimo stadijos. Priėmimo stadijoje motyvai už, prieš. Už… (Balsas salėje) Dar nėra užregistruota pataisų.
Už kalba E. Gentvilas. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Aš girdžiu ir suprantu, ir vertinu kolegų pasiūlymus dėl papildymų. Tikrai galima diskutuoti, nuo ko prasidėjo visi šitie nelaimingi įvykiai Lietuvoje. Tai ir Molotovo–Ribentropo paktas, ir 1940 metų okupacija abejonių nekelia, nes tai labai artimi įvykiai, bet, žinote, tada mes galime grįžti į praeitį 150 metų – Žečpospolitos trys padalinimai, Abiejų Tautų Respublikos išnykimas ir carinės Rusijos įsigalėjimas. Kitaip sakant, mes galime išplėsti labai platų kontekstą ir tapti nerezultatyvūs, neatspindintys esminių dalykų.
Jeigu kalbame apie tų esminių dalykų ir problemų atspindėjimą, aš jį čia matau. Pono Emanuelio iškeltas klausimas – Rusijos Federacijos propagandinis revizionistinis požiūris į praeities istoriją, jis šiandien įsigali tam tikroje pasaulio dalyje, mes tai turime matyti kaip labai esminį mūsų smegenų plovimo instrumentą ir matyti jį nepaisant to, kad tai nėra istorinis kūrinys, tai yra politinė rezoliucija ir ne viską mes joje atspindėsime. Aš suprantu, ponas V. Rakutis, pats būdamas profesionalas istorikas, nori detaliai, kruopščiai viską išanalizuoti. Ir tai yra teisinga, tačiau tai nėra istorinis veikalas, tai yra politinis pareiškimas, kuriam aš pritariu ir raginu kolegas pritarti.
PIRMININKĖ. Motyvai už – P. Kuzmickienė.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Mieli kolegos, iš tikrųjų kviečiu palaikyti šią rezoliuciją, kuri pakankamai gera aprėptimi mums nusako, kokie prieš 80 metų iššūkiai, kokios dramos mūsų valstybę ištiko. Atliepiant kolegų pastebėjimus, tikrai negali sutikti ir su profesoriaus V. Rakučio pastebėjimu, kad turime kalbėti apie tai, kokia buvo priežastis visų mūsų valstybės nelaimių – ir Molotovo–Ribentropo paktas, ir 1940 m. birželio 15 d. okupacija. Taip pat atliepiu ir gerbiamo E. Zingerio pastebėjimą dėl tų žmonių, kurie vis dėlto kolaboravo ir su sovietais, ir su nacių okupantais. Emanueli, yra tai pabrėžta būtent šioje rezoliucijoje ir pasakyta vis dėlto, kad didelę pagarbą išreiškiame totalitarinių režimų aukoms ir tiems, kurie nekolaboravo su sovietais ir su naciais, su sovietų ir nacių okupantais. Tikrai labai svarbu pabrėžti, kad mes gerbiame tuos, kurie nenusižengė žmogiškumui ir rizikavo savo gyvybėmis gelbėdami žydus, priešindamiesi totalitariniams režimams ir kovojo, nuosekliai kovojo už Lietuvos nepriklausomybės ir valstybingumo atkūrimą.
Kviečiu, kolegos, palaikyti šią rezoliuciją ir taip prisidėti prie šio garbingo mums svarbaus, mūsų valstybei svarbaus, jubiliejaus minėjimo.
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos – profesorius V. Rakutis.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Kadangi buvo paminėta mano pavardė, gerbiamam E. Gentvilui noriu atsakyti, kad kalbama ne tik apie priežastinius ryšius, bet taip pat kalbama apie tuos žmones, kurie iki 1941 m. birželio 14 d. jau buvo išvežti arba suimti. Yra keli tūkstančiai žmonių, kurie buvo suimti 1940 metų rugpjūčio mėnesį, o šitoje formuluotėje parašyta, kad tik nuo 1941 metų. Aš labai gerbiu tą pasirinkimą, kad birželio 14-ąją esminis įvykis, bet mes vis tiek turime būti teisūs. Įrašę šituos dalykus atkursime istorinį teisingumą. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Žinote, mieli kolegos, aš apgailestauju dėl šito teksto skuboto registravimo. Tie žmonės, kurie tą tekstą teikė, man kelia pasitikėjimą, bet tekstas, kuriam aš paskyriau visą gyvenimą, 30 metų, ir jokiu būdu ne vien atstovaudamas žydų kilmės žmonėms, man kelia, sakyčiau, sisteminių rūpesčių. Tos geranoriškai suformuluotos formuluotės yra iš dalies klaidingos, ir aš labai apgailestauju, kad mes negalėjome jų truputį plačiau aptarti. Todėl aš tikrai tikėdamas gera valia iš esmės matau šiokį tokį atsitraukimą šiame tekste nuo to, ką mes 30 metų šitame Seime teikdavome. Žinodamas savo kolegų gerą valią, aš visgi žiūriu į kai kuriuos punktus kritiškai. Su daugeliu punktų sutinku, bet esminius punktus, susijusius su milžiniškais Lietuvos nuostoliais, ir ne tik dėl holokausto, man atrodo, buvo galima tiksliau suformuluoti. Todėl, gerbiama Seimo Pirmininke, man tenka šį kartą kritiškai pažiūrėti į šį tekstą dėl konsultacijų stokos. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Gerbiami kolegos, primenu procedūrą. Mes balsuosime nustatytu laiku ir Seimas apsispręs pagal Statuto 184 straipsnį, ar pritarti rezoliucijos tekstui be pataisymų, tai yra neįmanoma, jeigu daugiau nei vienas trečdalis Seimo narių prieštarauja. Tuomet bus sudaryta redakcinė komisija ir tekstas bus redaguojamas. Seimas dėl šito apsispręs balsuoti numatytu laiku.
10.25 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 585 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-324(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 585 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-324(2). Priėmimo stadija. Šį įstatymo projektą sudaro vienas straipsnis. Dėl jo pataisų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkui. Galime pritarti bendru sutarimu. Pritarta bendru sutarimu.
10.26 val.
Civilinio kodekso 1.125, 6.2281, 6.22812, 6.22814, 6.363, 6.364, 6.419 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 6.22817, 6.22818, 6.22819, 6.22820, 6.22821, 6.22822, 6.22823, 6.22824, 6.3501, 6.3641, 6.3642, 6.3643 ir 6.3644 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-450(2), Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 12, 40 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-451(2) (svarstymas)
Darbotvarkė 1-4.1 klausimas – Civilinio kodekso kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo ir kodekso papildymo kai kuriais straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-450(2). Svarstymas. Ir lydimasis 1-4.2 klausimas – projektas Nr. XIVP-451(2). Kviečiu pranešėjus. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėja – gerbiama I. Haase.
I. HAASE (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas birželio 9 dieną išnagrinėjo įstatymo projektą, atsižvelgė į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktus pasiūlymus, jų išvadas. Komitetas priėmė sprendimą pritarti komiteto patobulintiems Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nurodytiems straipsniams ir kodekso papildymo nurodytiems straipsniams. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš nėra, susilaikiusių nėra.
PIRMININKĖ. Taip pat pristatykite ir lydimąjį, jeigu galite, 1-4.2 klausimą.
I. HAASE (TS-LKDF). Tame pačiame posėdyje buvo išnagrinėtas ir lydimasis įstatymo projektas, jam komitetas taip pat pritarė: už – 6, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Žmogaus teisių komiteto pranešėją S. Jovaišą.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Aš kalbėsiu nuo komiteto iš karto dėl abiejų projektų. Komitetas kaip papildomas išnagrinėjo, apsvarstė ir priėmė sprendimą pritarti abiem projektams bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti užsirašė V. Ąžuolas, tačiau jo salėje nematau. Daugiau diskutuoti nėra norinčių. Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Balsavimas numatytu laiku nuo 11 val. 20 min.
10.28 val.
Įstatymo „Dėl pareiškimų pagal 1959 m. balandžio 20 d. Europos konvenciją dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose ir 1978 m. kovo 17 d. Europos konvencijos dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose papildomą protokolą“ projektas Nr. XIVP-460(2), Įstatymo „Dėl Europos konvencijos dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose antrojo papildomo protokolo ratifikavimo“ Nr. IX-1997 papildymo 4 ir 5 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-461(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-5.1 klausimas – įstatymo „Dėl pareiškimų pagal 1959 m. balandžio 20 d. Europos konvenciją dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose“ projektas Nr. XIVP-460(2). Pranešėjas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiama Pirmininke, gerbiami kolegos, šiaip yra du projektai, jie tarpusavyje visiškai susiję. Tai susiję su Europos prokuratūra. Kaip žinote, Europos prokuratūra jau veikia, ir čia yra dokumentai dėl jos pripažinimo kompetentinga teismine institucija pagal 1978 metų konvenciją. Komitetas šiuos abu tarpusavyje susijusius projektus svarstė birželio 9 dieną ir visų 6 balsais už pritarė projektams.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs pristatėte komiteto išvadą. Diskutuoti užsirašiusių nėra. Dėl motyvų užsirašiusių taip pat nėra. Balsavimas numatytu laiku.
10.29 val.
Darbo kodekso 139 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-419(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Darbo kodekso 139 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-419(2). Kviečiu pranešėją M. Ošmianskienę – Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėją. (Balsai salėje) Kviečiu L. Kukuraitį. Prašom, gerbiamas Linai.
L. KUKURAITIS (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Komiteto išvada yra pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui, komiteto pasiūlymui ir išvadoms ir sujungti įstatymų projektus Nr. XIVP-419 ir Nr. XIIIP-4928, į šio projekto siūlomas nuostatas dėl dienpinigių mokėjimo pavedimu inkorporuoti įstatymo projektą Nr. XIVP-419 ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą projektą Nr. XIVP-419(2). Pritarta bendru sutarimu.
Šiandien taip pat buvo svarstyta pora siūlymų, juos abu komitetas atmetė. Tikiuosi, kad svarstymo stadijoje jie bus svarstomi ir Seime, galės Seimas apsispręsti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl vedimo tvarkos – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama Seimo Pirmininke, atsižvelgiant į tai, kad svarbus ir sudėtingas klausimas, mes frakcijos vardu norėtume dar pusės valandos pertraukos dėl šio klausimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti bendru sutarimu pusės valandos pertraukai? Ne. Balsuojame. Kas pritariate pusės valandos pertraukai, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 52 Seimo nariai: už – 38, prieš – 9, susilaikė 5. Pertraukai pritarta. Dėl vedimo tvarkos – A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Man atrodo, mes esame sutarę, kad dėl svarbių balsavimų, esminių, kai salėje yra labai mažai žmonių, mes balsuojame įprastu laiku. Aš manau, kad šis klausimas taip pat buvo vienas iš svarbesnių, nes tai keičia paties projekto, kaip čia pasakyti, pristatymo eigą, tai mes turėjome dėl jo balsuoti balsavimo metu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamas Arvydai, pusės valandos pertrauka tikrai nekeičia įstatymo svarstymo eigos, mes balsuosime dėl jo numatytu laiku, kad kiekvienas Seimo narys turėtų galimybę pabalsuoti. Tikrai laikysimės to sutarto darbo organizavimo.
10.33 val.
Jūros aplinkos apsaugos įstatymo Nr. VIII-512 3, 8, 9, 11, 15, 16, 17, 18, 20 straipsnių, ketvirtojo skirsnio pavadinimo ir 3 priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 151 straipsniu ir 19 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-459(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 1-7 klausimas – Jūros aplinkos apsaugos įstatymo Nr. VIII-512 kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-459(2). Pranešėjas – R. Vaitkus, Aplinkos apsaugos komiteto narys.
R. VAITKUS (LSF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiami kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas birželio 9 dieną svarstė Jūros aplinkos apsaugos įstatymo kelių straipsnių, ketvirtojo skirsnio pavadinimo ir 3 priedo pakeitimo, įstatymo papildymo 151 straipsniu ir 19 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą ir buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs pristatėte komiteto išvadą. Diskutuoti užsirašiusių nėra, dėl motyvų užsirašiusių taip pat nėra. Balsavimas dėl šio įstatymo projekto – numatytu laiku.
10.34 val.
Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. XI-1307 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-456(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 1-8 klausimas – Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. XI-1307 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-456(2). Kviečiu pranešėją – Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkę A. Gedvilienę.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komitetas šių metų birželio 9 dieną posėdyje apsvarstė Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Iniciatorių pateiktam ir pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu J. Gudauską, Kaimo reikalų komiteto pranešėją.
J. GUDAUSKAS (TS-LKDF). Kaimo reikalų komiteto, kaip papildomo komiteto, išvada dėl Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. XI-1307 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-456(2) – pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymui. Balsavimo rezultatai: už – 6. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komitetų išvados pristatytos. Diskutuoti užsirašiusių nėra, dėl motyvų užsirašiusių nėra.
10.36 val.
Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. I-2455 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-436(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. I-2455 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-436(2). Svarstymo stadija. Kviečiu komiteto pranešėją A. Gedvilą. Jo salėje nematau. Galbūt kolegos iš Aplinkos apsaugos komiteto galėtų pristatyti komiteto išvadą? Matau, ateina komiteto pirmininkė. Dėkoju. Prašau pristatyti komiteto išvadą dėl projekto Nr. XIVP-436(2).
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Komitetas birželio 9 dieną svarstė Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje užsirašė kalbėti A. Butkevičius. Kviečiu į tribūną.
A. BUTKEVIČIUS (MSNG). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, kalbėsiu labai trumpai. Pirmiausia norėčiau pabrėžti, kad šita gyvenamųjų namų, pastatų renovavimo programa buvo kuriama gana ilgą laikotarpį. Tą programą kuriant dalyvavo labai daug ekspertų iš užsienio. Galiu pasakyti, kad pasinaudojome Vokietijos valstybės praktika, kai kurių ekspertų pasiūlymais ir pavyzdžiais, kai Vokietija susijungė ir pradėjo buvusioje Rytų Vokietijoje renovuoti arba griauti pastatus. Man pačiam asmeniškai teko ten lankytis galbūt porą kartų, taip pat teko bendradarbiauti su Europos investicijų banku, su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko specialistais.
Dėl ko aš noriu tai pabrėžti ir iš šios tribūnos truputį akcentuoti? Dėl to, kad šios Vyriausybės programos priemonių plane tikrai yra dar ambicingesnių planų, kad kiekvienais metais turi būti renovuojama tūkstantis gyvenamųjų namų. Aišku, rekordiniai metai buvo 2016 metai, kai buvo renovuoti 767 namai. Man kelia truputį abejonių, kad daroma reforma toje srityje, kur šiuo metu visiškai nėra būtinumo, nes mes matome, kad statybų sektoriuje ir taip susidarė labai daug problemų dėl kainų augimo, dėl to, kad mes matome, kad gyventojų patvirtintų investicijų planų skaičius auga, išaugo beveik iki 4 tūkst. 700, rangos darbų sutarčių skaičius pasiekė tik 3 tūkst. 445 namus. Pastaruoju metu matome, kad rangos sutarčių pasirašymo skaičius pradėjo mažėti ir taip pat gyventojų patvirtintų investicijų planų skaičius iš esmės sustojo. Man kyla natūralus klausimas, ar kas nors bus atsakingas už šios Vyriausybės programoje numatytos priemonės įgyvendinimą. Man būnant premjeru žurnalistai, ypač Klaipėdoje, mėgdavo užduoti klausimą: Butkevičiau, ar atsistatydinsi, jeigu gamtinių dujų terminalo laiku nepastatysite? Toks klausimas būdavo užduodamas kiekvieną kartą per ketvirtį, kai lankydavausi ir dalyvaudavau spaudos konferencijoje. Aišku, antras toks panašus klausimas būdavo dėl euro įvedimo.
Aš dabar irgi norėčiau užduoti klausimą labai atsakingiems žmonėms, kurie atsako už šią sritį. Dar šie metai yra suprantami – gal pirmi metai, iš dalies galima pasiteisinti atliekamomis reformomis, bet jeigu 2022 metais nebus pasiektas įsipareigojimas, kad Lietuvoje turi būti renovuota 1 tūkst. gyvenamųjų namų, ar tikrai išdrįs tie asmenys atsistatydinti dėl to, kad neįgyvendino duotų savo pažadų? Aš manau, kad mes turime įvertinti savo galimybes, įvertinti savo pajėgumus ir atsakingai elgtis prieš visuomenę įrašydami tam tikrose programose numatytus savo tikslus, uždavinius ir pamatuoti, ir pagalvoti, kaip juos įgyvendinsime.
Duok Dieve, jiems sėkmės, kad mes tikrai pamatytume tą progresą, bet tikrai šį klausimą labai aktyviai stebėsiu ir nuolat pasisakysiu, jeigu matysiu, kad kyla problemų, ir iš to taško, kurį mes šiandien turime. Mes šiandien turime tik 138 užbaigtus renovuotus gyvenamuosius namus Lietuvoje. Aš manau, tai pats mažiausias skaičius iš esmės per šių metų pusmetį. Linkiu sėkmės darant tam tikrus pakeitimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje taip pat užsirašė kalbėti L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Laba diena. Nuo 1996 metų įvairios valdžios bando sukelti senų, neefektyvių pastatų renovacijos bangą, tačiau iki šiol pavyko pasiekti tik šiokį tokį raibuliavimą. Viešojoje erdvėje skelbiamos skambios antraštės apie ambicingus tikslus modernizuoti po 500 ar net 1 tūkst. daugiabučių gyvenamųjų namų kasmet, 60 % sumažinti energijos vartojimą pastatuose, netgi 100 % sumažinti iškastinio kuro vartojimą bei išskiriamą CO2 emisijos kiekį. Pirštu baksnojama į Europos Sąjungos direktyvas, kurias privalome vykdyti, ir grasinama sankcijomis, jeigu nepasieksime Europos Sąjungos nustatytų rodiklių.
Kodėl pastatų renovacija vyksta taip lėtai ir kas ne taip? Viešai skelbiama, kad nuo 1996 metų Lietuvoje renovuota šiek tiek daugiau nei 3 tūkst. daugiabučių namų, nors iš viso šalyje yra beveik 40 tūkst. daugiabučių, pastatytų iki 1993 metų. Šiuo metu renovuota vos 8% daugiabučių. Vieno daugiabučio renovacijai skirta apie 290 tūkst. eurų. 2020 metų lapkričio mėnesį šalyje buvo vykdomi 513 daugiabučių namų atnaujinimo projektai. Baigti tik 403.
Taigi skaičiai nerodo jokio proveržio. Miestų ir miestelių veidas nesikeičia, sovietmečiu statyti daugiabučiai kasmet vis labiau nusidėvi ir netgi ima griūti. Gyventojai užverčia namų administratorius skundais dėl pelijančių ir drėgmę praleidžiančių namo konstrukcijų. Tokiu tempu įgyvendinti įsipareigojimus Europos Sąjungai bus labai sudėtinga.
Aplinkos ministras S. Gentvilas, pažadėjęs naują jėgą renovacijos procese, mano, kad pastatų modernizaciją paspartins dviejų panašias funkcijas atliekančių agentūrų – Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) ir Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) sujungimas į vieną kompetencijų centrą. Seime šiandien turėsime apsispręsti dėl šios pertvarkos.
Apmaudu, kad sprendimai yra priimami skubotai, neįsigilinus į realias priežastis, dėl ko niekaip neįsibėgėja pastatų renovacijos procesas. Tokiu sudėtingu laikotarpiu vykdoma esamos sistemos pertvarka gali sukelti tik dar daugiau chaoso pastatų modernizacijos procese, jis gali visiškai sustoti, tuo labiau kad net pats aplinkos ministras negali paaiškinti, kokių konkrečių rezultatų siekia naikindamas Būsto energijos taupymo agentūrą.
Taigi, ką daryti, kad renovacija vis dėlto įsibėgėtų. Apklausus daugiabučių namų, butų ir kitų patalpų savininkus paaiškėjo, kad daugumos jų netenkina šiuo metu esantis modernizacijos finansavimo-kompensavimo modelis, tai yra per mažas kompensavimo intensyvumas. Taip pat kaip labai svarbų barjerą savininkai įvardija nepasitikėjimą savivaldybių skiriamais daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriais, kurie dažnai yra ir modernizacijos projektų vadovai. Dar vienas labai svarbus barjeras, trukdantis priimti sprendimą dalyvauti modernizacijos programoje, kokybės trūkumas, šlubuojanti techninė priežiūra, rangovų patikimumas, medžiagų atitiktis nustatytiems reikalavimams ir panašiai. Žmonės yra prisiklausę įvairių blogų patirčių ir netiki, kad renovacijos nauda bus užtikrinta. Asmeniškai aš sulaukiu labai daug gyventojų kreipimųsi dėl nekokybiškos renovacijos iš įvairių Lietuvos vietovių.
Ką daryti? Pirmiausia iš esmės reikia peržiūrėti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo sistemą, reikėtų kontroliuoti bendrijų ir savivaldybės skiriamų administratorių veiklą, būtina užtikrinti jų veiklos skaidrumą ir efektyvumą, svarbų vaidmenį čia galėtų atlikti savivaldybių administracijos, kurios, nors ir turėdamos visus teisės aktais suteiktus įrankius, nesiima tinkamai vykdyti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos kontrolės. Šioje srityje vyrauja visiškas chaosas. Butų ir kitų patalpų savininkai dažnai yra likę beteisiais sprendžiant jų turto klausimus, namų administratoriai dažnu atveju vienašališkai priima sprendimus dėl gyventojų sukauptų lėšų naudojimo, neklausia jų nuomonės dėl name planuojamų remontų, neteikia informacijos. Šiandien net neįmanoma prisiskambinti namo administratoriui, ką ir kalbėti apie bendravimą su juo vykdant namo modernizacijos projektą.
Antra. Būtina peržiūrėti…
PIRMININKĖ. Laikas, prašau trumpinti pasisakymą.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). …daugiabučių namų atnaujinamo finansavimo modelį ir spartinti intensyvumą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu į tribūną S. Gentvilą.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, gerbiamas premjere Butkevičiau, iš tikrųjų pagiriamasis žodis dešimtmetį veikiančiai renovacijos programai. Reta valstybė turi tokią gerai veikiančią programą ir kažkada startavusi jūsų Vyriausybė startavo iš tikrųjų su labai aukštu tempu – 500–700 daugiabučių per metus, tačiau reikia žiūrėti, kad tempas išsikvepia, reikia peržiūrėti taisykles ir šiuo metu turime vos 250–300 renovuojamų daugiabučių per metus. Nepaisant to, kad paleidome mažosios renovacijos programą, nepaisant to, kad pinigų yra prieinama, kvietimai yra skelbiami po keletą kartų per metus. Reikia iš esmės pokyčių ir čia yra vienas iš struktūrinių pokyčių, ką vadyboje, man atrodo, gali iliustruoti vienas baltiškos sesės pavyzdys. Pas Baltijos sesę Estiją Europos Sąjungos paramą, struktūrinę paramą dalina ne penkios institucijos kaip Lietuvoje, o viena institucija.
Prie Aplinkos ministerijos yra dvi agentūros, tai yra Aplinkos projektų valdymo agentūra ir Būsto energijos taupymo agentūra, abi užsiima pastatų efektyvumo priemonėmis. Viena – viešųjų pastatų, kita – gyvenamųjų pastatų. Tikrai papildomų resursų neprašau šitai reformai, manau, kad su tomis pačiomis rankomis, su tais pačiais gerais specialistais ir tais pačiais gerais vadovais, kaip ir gerbiamu V. Serbenta, kuris tikrai turi gerą vardą tiek tarp savivaldybių administratorių, tiek tarp privačių administratorių, norime padaryti daugiau. Labai norisi paprašyti leisti konsoliduoti dviejų agentūrų veiklą, nes man tai atrodo gera praktika. Vienoje agentūroje dirba 141 specialistas (APVA), kitoje dirba 42 specialistai (BETA). Kadangi tinklas yra per visą Lietuvą, tai norėtųsi ir tinklo apimties, ir pavadavimo, kad nebūtų strigimo.
Tikrai prašyčiau žiūrėti į tai kaip į vadybinę reformą, tai yra Vyriausybės kompetencija. Įstatyme keičiama tik viena eilutė, kad Aplinkos ministerijos įgaliota institucija. Leiskite apsispręsti Aplinkos ministerijai. Planus pristatėme Aplinkos apsaugos komitete. Truputį keista girdėti iš opozicijos nuogąstavimų, nes komitete buvo vienbalsiai pritarta šitam klausimui ir komiteto išvadoje tai atsispindės. Kviečiu nesibaiminti, tikrai diskutuojame. Visus skaičius, kiek reikės, pateiksime Seimo nariams. Kviečiu pritarti šitam projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Užsirašę diskutuoti pasisakė.
Motyvai dėl viso. Už kalba E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, daugelio metų problema yra daugiabučių ir apskritai pastatų renovacijos tempas. Savaime suprantama, turbūt visada buvo tam tikrų problemų. Tie projektai, kurie gerai teoriškai guldavo ant popieriaus, galbūt ne visada praktiškai būdavo įgyvendinami. Galbūt per daug tikėjomės, kad žmonės patikės tam tikrais renovacijos privalumais, patys investuos pinigus ir tokiu būdu, padedant valstybei, renovuos pastatus. Savaime suprantama, kai ką pakoreguoja ir energetikos kainos, kurios, perėjus prie biodegalų, krito. Ir reikia pasidžiaugti, kad tos kainos krito. Iš kitos pusės, galbūt krito ir tas noras efektyviai naudoti savo pastatus juos apšiltinant.
Deja, ir pastaruoju metu nelengvi laikai, kuomet pakoreguoja epidemiologinė situacija, o pastaruoju metu, ko gero, pakoreguos ir medžiagų kainų kilimas. Pastaruoju metu teko girdėti, kai kurios bendrovės džiaugiasi, kad anksčiau nelaimėjo konkursų renovuoti pastatus, nes iš esmės jų sąmatos rodo, kad esant tokioms kainoms jos negalės įgyvendinti savo projektų.
Bet turbūt šiandien svarstome visai ne tą klausimą, o efektyvaus valdymo to, ką turime, tų lėšų ir tų projektų. Savaime suprantama, ministerijai reikia suteikti tam tikrą atsakomybę, jeigu ji mato, kad gali būti efektyvesnis valdymas. Logika sako tai, kad vis dėlto tiek viešieji pastatai, tiek privatūs pastatai renovuojami gana panašiai. Efektyvumui ir lėšų efektyviam panaudojimui tikrai gali pasitarnauti tas siūlymas sukurti pastatų renovacijos kompetencijų centrą. Renovacijos sistemą matytume kaip bendrą sistemą, o ne atidalintą. Tikrai pritariu šiam įstatymo projektui ir siūlau kitiems pritarti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl motyvų prieš – V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Tikrai nepasisakau prieš renovaciją, bet patys metodai turbūt ne visada pasiekia savo tikslus. Šiuo atveju organizacijų jungimas iš tikrųjų sukels tam tikrą chaosą, nes metus laiko tos institucijos bus tarsi užšalusios, žmonės nežinos dėl savo ateities, ar jie galės likti, ar galės dirbti. Dalis žmonių išeis vien išgirdę, kad yra planuojamas tas dalykas. Mes prarasime beveik metus laiko ir tos įstaigos bus užšalusios, renovacijai tikrai tai nepadės.
Kitas labai svarbus klausimas, kas šiandien yra sprendžiama, tai jau masiškai bankrutuoja rangovai tiek dėl statybinių medžiagų didelių kainų, tiek kitų situacijų. Bet ar mes matome iš valdančiųjų, kad atneštų kokį nors sprendimo būdą, įstatymo pakeitimą ar kitų dalykų, kaip išgelbėti jau šiuo metu renovuojamus namus. Tai nėra daroma, bet einama kitu keliu – jungimo, prijungimo ir galvojama, kad tai padės. Todėl pasisakau prieš.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai po svarstymo išsakyti. Balsavimas numatytas nuo 11 val. 20 min.
10.54 val.
Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 2, 5, 6, 8, 12, 16, 24, 28, 33, 35, 41, 45, 46, 47, 49, 52 straipsnių ir 3 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 411 straipsniu ir III skyriaus dešimtuoju skirsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-532(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Aviacijos įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-532(2). Kviečiu pranešėją I. Pakarklytę.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, birželio 9 dieną Ekonomikos komitetas svarstė Aviacijos įstatymo kai kurių straipsnių ir 3 priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 411 straipsniu ir III skyriaus dešimtuoju skirsniu pakeitimus. Trumpai gal dar pasakysiu, kad tai labai platus projektas, kuriuo suderinama su Europos Sąjungos reglamentais dėl tarptautinių oro uostų žemės, dėl asmenų reputacijos patikrinimo, orlaivių laikino registravimo termino pratęsimo, antžeminio aptarnavimo oro uostuose ir daug dar kitų pakeitimų. Platus projektas. Komitetas birželio 9 dieną svarstė ir pritarė bendru sutarimu komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs pristatėte komiteto išvadą. Diskusijoje užsirašiusiųjų nėra, dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsavimas numatytuoju laiku.
10.56 val.
Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-543(2), Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. sausio 15 d. nutarimo Nr. VIII-612 „Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-549(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-11 klausimas – Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-543(2) ir lydimasis. Kviečiu Sveikatos reikalų komiteto pranešėją A. Verygą.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiami kolegos, dėl minėto projekto buvo gautos aštuonios Teisės departamento pastabos ir septynioms iš jų komitetas pritarė bendru sutarimu, o vienai iš pastabų dėl tarybos narių delegavimo, įvardinant argumentus, buvo nepritarta taip pat bendru sutarimu. Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, Sveikatos reikalų komitetas suformulavo siūlymus, kuriems komiteto nariai taip pat pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ir lydimąjį, jeigu galima? Dėkoju. Jūs pristatėte komiteto išvadas.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėl lydimojo lygiai tokia pat situacija. Buvo gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento keturiolika pastabų, jos faktiškai visos yra techninio, redakcinio, tikslinamojo pobūdžio, ir visoms joms komitetas pritarė bendru sutarimu. Atsižvelgiant į pastabas buvo suformuluoti komiteto siūlymai, kuriems komiteto nariai taip pat pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs pristatėte komiteto išvadas. Dėl motyvų užsirašė kalbėti A. Vinkus. Motyvai už. Dėl motyvų, taip, iš vietos. Motyvai už – A. Vinkus.
A. VINKUS (LVŽSF). Atsiprašau už susikaupimo minutę. Gerbiama Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš jau praėjusiame posėdyje šio projekto pateikimo stadijoje pasisakiau. Nacionalinė sveikatos taryba atitinkamu laikotarpiu buvo solidi institucija, suvaidinusi labai reikšmingą vaidmenį formuojant sveikatos apsaugos sistemos politiką. Dauguma iš mūsų esame patyrę, kad sunkiausias politinių ir ekonominių priemonių įgyvendinimo etapas susiformuoja tada, kai šis procesas priklauso daugelio institucijų kompetencijai. Nacionalinė sveikatos taryba šia prasme buvo labai svarbus veiksnys, nes jos statusas leido telkti minėtas institucijas. Taip pat taryba buvo puikus, argumentuotas ir iškalbingas informacijos apie Lietuvos gyventojų sveikatą, sveikatos sistemos būklės šaltinis. Su tokia informacija išsamiai buvo kasmet supažindinami ir Seimo nariai per metinius tarybos pirmininko pranešimus, tai ir V. Grabausko, ir profesoriaus J. Pundziaus, kuriuos šiandien minime su pagarba. Ačiū ponui A. Verygai už šio klausimo ir tos iniciatyvos pristatymą. Tenka apgailestauti, kad pastaraisiais metais Nacionalinės sveikatos tarybos veikla sumenko, bet šiandien turbūt svarbiausia ne išsiaiškinti šio fakto priežastis, o dėti pastangas padaryti aktyvesnę šios tarybos veiklą, sugrąžinti ir sustiprinti jos vaidmenį sveikatos politikai. Todėl manau, kad siūlymas sustiprinti tarybos teises ir funkcijas, patobulinti tarybos sudėtį, darbo apmokėjimą yra tikslingas ir reikalingas. Pritariu projektui ir kviečiu visus balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai svarstymo stadijoje išsakyti. Balsavimas numatytu laiku.
11.00 val.
Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo Nr. XIII-2771 10 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-558(2), Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 15 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-559(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 1-12 klausimas – Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-558(2) ir lydimasis. Kviečiu pranešėją L. Slušnį.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo svarstymą Seimas buvo nutaręs atidėti pusei metų, nes buvo pasiūlyta pataisų. Pagrindiniai dalykai, kuriuos reikia paminėti, kad į įstatymą įtrauktas didesnis žmonių, kurie, įgiję aukštąjį išsilavinimą, galės teikti sveikatinimo paslaugas, skaičius. Tik vienas dalykas yra labai aiškiai apibrėžtas: jie galės teikti paslaugas, tačiau ne gydyti. Buvo gautos dvi Teisės departamento labiau techninio pobūdžio pastabos, į jas buvo atsižvelgta bendru sutarimu. Įvertinęs visas įstatymo pataisas, Seimo komitetas pritarė ir siūlo balsuoti už.
Dar yra vienas prašymas Seimui – vis dėlto priimti skubos tvarka šį įstatymą. Įstatymas turėtų įsigalioti nuo liepos 1 dienos. Reikia dar palikti Jo Ekscelencijai Prezidentui laiko įstatymui perskaityti ir pasirašyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ar lydimąjį taip pat pristatėte?
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Tuoj lydimąjį. Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-559. Teisės departamento pastabų nebuvo gauta, politinių partijų, asociacijų ir kitų suinteresuotų asmenų pastabų taip pat negauta. Buvo pritarta komiteto išvadai ir pritarta, kad šį įstatymą siūlome priimti ir sakome už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs pristatėte komiteto išvadą dėl abiejų projektų. Dėl motyvų dėl lydimojo užsirašė kalbėti J. Sejonienė. Kalba už.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Labai dėkui, gerbiama Pirmininke. Aš iš tiesų norėčiau pasisakyti dėl viso projekto. Labai kviesčiau balsuoti už. Iš tiesų darbo grupė dirbo tikrai intensyviai, išklausė visų suinteresuotų grupių nuomones, požiūrius, stengėsi atsižvelgti. Kuo šitas projektas yra geras? Tuo, kad visų atskiras paslaugas teikiančių grupių kvalifikacijos yra aiškiai apibrėžtos. Neturėtų žmonėms kilti daugiau klausimų, ar jie gali užsiimti gydymo veikla, ar negali užsiimti, kokios kvalifikacijos tai veiklai reikia. Visiems kitiems, aišku, neatimamos galimybės veikti, jie tiesiog turės savo veiklą traktuoti ne kaip gydymą, bet kaip kitą ūkinę komercinę veiklą. Manau, kad šis įstatymo projektas išaiškina visas sąlygas suinteresuotoms grupėms, labai konkretus, labai aiškus. Labai siūlau palaikyti visą projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsavimas dėl šio projekto – numatytu laiku.
11.04 val.
Darbo kodekso 139 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-419(2) (svarstymo tęsinys)
Grįžtame prie darbotvarkės 1-6 klausimo – Darbo kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-419(2). Dėl jo buvo paprašyta pusės valandos pertraukos. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto išvadą pristatyti pirmininką M. Majauską.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, komitetas apsvarstė Darbo kodekso projektą ir balsavo. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 1, susilaikė 1. Taigi komitetas pritarė šiam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Taip pat kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininką M. Lingę, jeigu galėtų, pristatyti komiteto išvadą dėl Darbo kodekso pakeitimo projekto, kadangi kolegės šiuo metu salėje nėra. (Balsai salėje) Jau pristatėte? Dėkoju. Gerai, tuomet pradedame diskusiją. Diskusijoje užsirašė dalyvauti šeši Seimo nariai. Pirmasis kalba M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, dauguma mūsų su klausimu yra gana gerai susipažinę. Aš pradėsiu diskusiją nuo valstybinių institucijų, kurios vienbalsiai tvirtina, jog reikalingos esminės permainos skaidrinant darbo užmokesčio mokėjimą ir užtikrinant tai, jog šešėlis rizikingiausiuose sektoriuose trauktųsi.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba atlieka ikiteisminius tyrimus konkrečiai vežėjų sektoriuje pagal Baudžiamojo kodekso 222 straipsnį „Apgaulingas apskaitos tvarkymas“, 220 straipsnį „Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ir turtą pateikimas“, 182 straipsnį „Sukčiavimas“, 183 straipsnį „Turto pasisavinimas“, 300 straipsnį „Dokumentų klastojimas“.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos rekomendacija – viena, konkreti ir labai aiški – riboti grynųjų pinigų apyvartą ir nustatyti, kad darbo užmokestis būtų pervedamas į asmenines darbuotojų sąskaitas, uždraudžiant mokėti grynaisiais pinigais. Labai svarbu, jog Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba sako, jog tas pats pasakytina ir dėl kitų rizikingų darbo sektorių, pavyzdžiui, statybos ir kitų.
Valstybinė darbo inspekcija lygiai taip pat konstatuoja esmines problemas rizikingiausiuose sektoriuose, įskaitant ir transporto sektorių, ir kalba apie labai rimtas problemas. Jų rekomendacija taip pat viena – labai konkreti ir labai aiški. Valstybinė darbo inspekcija sako, kad darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos privalo būti mokamos pinigais, pervedamais į darbuotojo nurodytą banko sąskaitą. Kitais žodžiais, uždrausti atlyginimų mokėjimą vokeliuose, nes būtent vokeliuose ir mokami grynieji pinigai. Kam nors gali kilti klausimas – tai vokeliai automatiškai yra šešėlis? Galbūt. Tai nėra automatiškai šešėlis, bet dažnai, valstybinių institucijų nuomone, tai sudaro sąlygas šešėliui plisti, tai sudaro sąlygas išnaudoti darbuotojus, tai sudaro sąlygas vengti mokėti mokesčius.
Tokios nuomonės laikosi ir Valstybinė mokesčių inspekcija. Lygiai tokios pačios nuomonės laikosi ir Lietuvos bankas. Iš esmės kalbant, aš nežinau valstybinės institucijos, kuri turi bet kokį priežiūros santykį, kaip yra mokamas atlyginimas, kaip yra užtikrinamos darbuotojų garantijos, kaip yra mokami mokesčiai, kuri sakytų, kad atlyginimų mokėjimas grynaisiais pinigais yra pateisinamas. Iki šiol negirdėjau nė vienos valstybinės institucijos, kuri deklaruotų tokią poziciją. Kaip minėjau, FNTT, VMI, Darbo inspekcija, Lietuvos bankas – visos valstybinės institucijos unisonu kalba, kad čia reikia permainų. Su tuo yra susijusios dvi problemos.
Viena – smulkusis verslas ir mes smulkiajam verslui turime užtikrinti nuotolinius elektroninius atsiskaitymo aparatus. Tą turime padaryti ir tai valstybės atsakomybė. Mano supratimu, mes turėsime įdėti ranką į kišenę ir užtikrinti kompensaciją smulkiajam verslui. Antra problema yra galimybė išsigryninti pinigus. Mieli kolegos, per pastaruosius ketverius metus praeita valdančioji dauguma, deja, nepadarė nieko, kad bankomatų šalyje daugėtų. Atvirkščiai, per ketverius metus bankomatų skaičius dramatiškai sumažėjo. Ir prieš jus čia stovėjęs buvęs Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas nepajudino nė piršto, kad realiai situacija dėl išsigryninimo pasikeistų. Ir dabar, kai ateina įstatymų projektai, kai ateina Lietuvos banko iniciatyva, kuri sako, kad mes per metus užtikrinsime 100 naujų bankomatų Lietuvoje, įskaitant ir mažus kaimelius, mažus miestelius, kur gyventojų yra apie 2 tūkst., buvęs Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas sako, kad negerai, nors pats nepajudino nė piršto, kad realiai situacija pasikeistų.
Gerbiami kolegos, apibendrindamas noriu pasakyti kelis dalykus. Viena, turime spręsti situaciją dėl bankomatų, kad vyresnio amžiaus socialiai atskirti žmonės regionuose turėtų galimybę išsigryninti, ir čia turime Lietuvos banko garantiją, kad per metus atsiras 100 bankomatų šalyje –mažuose kaimeliuose, mažuose miesteliuose.
PIRMININKĖ. Kolega, laikas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Jeigu jie to neįgyvendins, priimsime įstatymą. Jau pabaigiau. Antras dalykas, kompensuoti smulkiajam verslui elektroninius atsiskaitymo aparatus. Ir trečias dalykas, gerbiami kolegos, mes negalime negirdėti svarbiausių valstybinių institucijų aiškios rekomendacijos apriboti ir uždrausti grynųjų pinigų mokėjimą pagal darbo santykius. Tai yra atlyginimai turi būti mokami į darbuotojo sąskaitą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Kviečiu V. Ąžuolą pasisakyti frakcijos vardu. Diskutuoti skirta 20 minučių.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų labai įdomu klausytis komiteto pirmininko pasisakymo, nors prieš tai jis buvo Biudžeto ir finansų komiteto narys, taip pat dirbo darbo grupėje dėl finansinių paslaugų prieinamumo. Gaila, kad jis ten būdavo retas svečias, bet kartais užsukdavo. Ir jau tada toje darbo grupėje, kuri buvo įkurta mano iniciatyva, Seimo valdyba ją patvirtino, dirbome daugiau kaip pusmetį, atstovavo visos pusės, visos šalys (žinoma, užėjo virusas, prasidėjo kitos problemos) ir ten buvo atmesti visi argumentai, kad šiandien tarsi yra „Perlo“ terminalai, tarsi kasos, tarsi dar kažkas ir ten yra galimybė gauti grynųjų. Tai buvo į viską atsakyta, kad galimybės ten gauti nėra, dažniausiai būna, kad tu gali gauti tik tiek, kiek yra kasoje pinigų. Jeigu ten yra 5 eurai, tai tiek ir gausi.
O kai buvo pradedama kalbėti apie mokesčius, pavyzdžiui, „Perlo“ terminale už 5 eurų išgryninimą reikia mokėti 1 euro mokestį, tai yra 20 % nuo sumos, ar tai yra adekvatu? Tikrai neadekvatu. Dar kitas elementarus pavyzdys, kai „Swedbanko“ naudotojai su kortele išsiimdami pinigų kito banko bankomate už 400 eurų turi sumokėti 8 eurų išgryninimo mokestį. Tai yra didžiulės ir žvėriškos sumos.
Aš iš tikrųjų puikiai suprantu, dėl ko reikia šio įstatymo. Įvesti prievartą atlyginimą mokėti tik pavedimu, nes bankomatams… didžiausiems bankams apskritai didžiausias pelnas yra ne iš bankomatų, o iš to, kad atsiskaitome kortele. Pavyzdžiui, jūs nuvažiuokite į kai kurias degalines, jeigu atsiskaitai grynais, gausi 3 % nuolaidą, nes beveik tokį pat mokestį paima bankai. Paklausiau banko, kodėl netaiko tokios kainodaros, kuri būtų patraukli, kad verslas imtų skaitytuvus, imtų visa kita, galėtų naudotis tomis paslaugomis, tai buvo atsakoma, kad čia kiekvieno banko politika, kiek nori, tiek plėšia iš žmonių.
Iš tikrųjų kas dabar atsitiko? O atsitiko labai gudrus planas. Iš pradžių ėjome su įstatymų projektais, agitavome, visiems sakėme, kaip bus gražu, kaip gerai, pervesime atlyginimą į kortelę, užtikrinsime bankomatų ir grynųjų pinigų prieigos tinklą, visos pusės bus patenkintos ir laimingos. Bet įvyko gudrybė kaip visada. Vairuotojų dienpinigius ir atlyginimo mokėjimą pavedimu sujungėme į krūvą. Bankomatų įstatymas guli komiteto pirmininko stalčiuje ir veiksmas toks, kad pasikliausime memorandumais. O iš tikrųjų Biudžeto ir finansų komitete jau buvo pateiktas labai geras pavyzdys, kai po euro įvedimo su bankais buvo pasirašytas memorandumas. Tik, deja, bankai tą memorandumą sulaužė labai greitai ir jo nesilaikė. Ar šiandien galime jais tikėti? Tikrai negalima.
O pasakymas, kad buvęs Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas nieko nedarė, tai darbo grupėje aš jau įvardinau bankams ir rinkos dalyviams: jūs turite gražius pusantrų metų laiko, parodykite savo gerą valią, padarykite tą tinklą didelį, kad žmonėms būtų gerai, jūsų klientams būtų gerai. Bet praėjo pusantrų metų, nepadaryta nieko. Tai dabar tikėti ta gera valia, kai jie turėjo tokį laiką, kad jie padarytų, tai tikrai nepadarys ir nesirengia daryti. Bet, žinoma, bus labai geras pavyzdys, atneš žemėlapį, pridėlios taškų ir sakys, kad ten yra galimybė gauti pinigų. Bet šiandien mes žinome, kad tų pinigų ten dažniausiai net nėra. Ir iš tikrųjų kokia situacija, ką žmonės turės daryti?
Aš net klausiu žmonių, gyvenančių regionuose, ką jūs darysite, kai gyvenate atokiausiose vietose, kai neturite automobilio, kitos transporto priemonės, ką jūs darysite, kaip jūs nusipirksite maisto? Jų atsakymas buvo labai paprastas. Jeigu man reikės rinktis tarp atlyginimo ir vokely mokamų pinigų, vien dėl to, kad turėčiau grynųjų, aš pasirinksiu vokelį, nes man reikia valgyti. Man reikia kiekvieną dieną valgyti ir kažką nusipirkti. Tai šiuo atveju valdančiųjų tikslas ir yra sukurti kuo didesnį pelną bankams, bankomatų tinklo įstatyme nėra, kad žmonės galėtų vėl eiti į šešėlį ir imti vokelius, nes kitaip negalės gauti pinigų. Ir pats kelias, kuriuo mes dabar einame, jeigu eitume kartu su abiem projektais, kur yra įstatymu įpareigota, mes galime ne memorandume įrašyti tai, kas bus neprivaloma, o įrašyti į įstatymą viską – vietas, išdėstymą, skaičių, galimybes – ir priimtas įstatymas turės būti vykdomas.
Man net įdomiausia situacija yra ta, kodėl švedų 2019 metais parlamentas nepatikėjo bankų memorandumais ir geranoriškumu, kad jie padarys tinklą, o priėmė įstatymą metų gale, nes pamatė, kad kito kelio nebėra. Tai ar mes esame tokie naivūs, ar mes tikime skandinavų bankais ir jų gera valia ir geru noru? Tikrai turbūt ne. Bet valdantieji tuo tiki. Bet nieko nepadarysi, valdantieji greitai užmirš ir padidinti pelno mokestį bankams, nes jis yra laikinas, iki 2023 metų, ir turbūt nieko nesiims, kad tas pelno mokestis nesumažėtų. Taip valstybė neteks virš 20 mln. pajamų ir, žinoma, galėsime apmokestinti gyventojus dar labiau, kad būtų iš ko surinkti tas pajamas. Tai sėkmės įgyvendinant tokius įstatymus.
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Labai dėkoju, gerbiama Pirmininke. Aš norėčiau patikslinimo. Klausydamas diskusijos išgirdau, kad M. Majauskas davė tam tikrą pažadą, kad jis imsis šios iniciatyvos ir vadinamąjį Bankomatų įstatymą dar pamatysime priimamą šioje sesijoje. Tai norėčiau aiškumo. Ar imsis M. Majauskas lyderystės, kad bankomatai kiekviename rajone, kiekviename kaime atsirastų? Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, tai ne visai dėl vedimo tvarkos, tai dėl turinio. Tačiau dabar perduodu žodį gerbiamai J. Sejonienei dėl vedimo tvarkos.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dėkui, gerbiama Pirmininke. Iš tiesų dėl vedimo tvarkos ir dėl tvarkos posėdžių salėje. Visų dalyvaujančių norėčiau pasitikslinti ir jums priminti, kad ir jūs primintumėte kolegoms, kad iš tiesų yra tam tikros taisyklės, infekcijų kontrolės taisyklės. Veido apsaugos priemonės turi būti dėvimos. Turi būti dėvimos tinkamos priemonės ir dėvimos apskritai tinkamai. Taip mes ne tik rodome pavyzdį vienas kitam, rodome pavyzdį piliečiams, rodome pagarbą, bet iš tiesų ir užtikriname infekcijų kontrolės laikymąsi. Labai dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju už priminimą. Išties turime prisiminti, kad veido apsaugos priemonės turi būti dėvimos taisyklingai, kad saugotume save ir vieni kitus.
M. Majauskas
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, aš atkreipsiu dėmesį, kad pasikeitus Biudžeto ir finansų komiteto sudėčiai mes pirmą dieną ėmėmės iniciatyvos, nes matėme, kad ketverius metus prieš tai nebuvo realių veiksmų, kad bankomatai atsirastų, priešingai, bankomatų skaičius mažėjo. Mes padarėme tyrimą, susiradome Europos Sąjungos šalis, kur buvo įstatymais įpareigoti bankai atidaryti bankomatus, išvertėme tuos įstatymus, susiradome Europos Centrinio Banko išvadas, kurios leidžia būtent tai daryti. Padarėme pateikimą. Aš net atnešiau gerbiamiems valstiečiams pasirašyti šį įstatymo projektą, net ir sulaukiau iš valstiečių prašymo, kad jie galėtų jį pristatyti, nes čia koks puikus, žiūrėk, projektas. Tas projektas parklupdė bankus ant kelių ir privertė juos pasirašyti įsipareigojimą su Lietuvos banko lyderyste, kad jie įsteigs papildomus 100 punktų Lietuvoje, kur būtų galima išsigryninti pinigus. Duodu jums žodį, kad jeigu šis įsipareigojimas įgyvendintas nebus, mes grįšime čia ir priimsime tą įstatymą, priverčiantį juos atidaryti tuos išsigryninimo punktus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos. Prašau.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Aš norėčiau reaguoti į dabartinį Mykolo paaiškinimą. Jis sako, 100 bankomatų. Ukmergė, Širvintos, kiti rajonai – ten, deja, tame žemėlapyje nėra nė vieno bankomato.
PIRMININKĖ. Kviečiu diskusijoje kalbėti M. Lingę.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Klausant diskusijos ir kur dedami akcentai, iš tiesų pamirštamas net ir klausimas, apie ką mes diskutuojame ir ką šiuo metu svarstome. Skleidžiant mintis ir tokius gandus, pavadinkime baimių platinimu, kad tai yra bankų pelnams skirtas įstatymas, tai tikrai tie kalbantieji nežino tos diskusijos apie darbuotojų sąlygas, apie išnaudojamus darbuotojus, apie atliktą fūrų vergų tyrimą, kuris tikrai susilaukė didelio rezonanso.
O klausimas ir tema yra tikrai ne nauja, ne pirmi metai ir ne viena kadencija svarstoma šiame Seime. Vienas iš pirminių Profesinių sąjungų sandraugos raštų atėjo mums, Seimo nariams, kviesdamas įteisinti atsiskaitymą pavedimu, atlyginimų ir visų kitų susijusių išmokų. Pirmiausia šio įstatymo reikia darbuotojams, kad jie būtų labiau apsaugoti. Išties per daug tų baimių ir mitų yra platinama. Svarstant komitete tikrai teko išgirsti ne vieną, todėl gal būtų svarbu sureaguoti į keletą populiariausių.
Sakoma, kad gyventojams kils problemų atsiskaityti regionuose. Pasižiūrėkime, kiek šiuo metu žmonių visoje Lietuvoje gauna įvairias socialines išmokas pavedimu. Vaiko pinigų gavėjų skaičius – per 500 tūkst., pervedami atlyginimai viešojo sektoriaus darbuotojams, kurių yra virš 400 tūkst., darbo paieškos išmoka, kuri buvo mokama per piką – praėjusių metų gruodžio mėnesį, kai daugiausia gavėjų gavo, pasiekė virš 250 tūkst. sąskaitas, nedarbo draudimo išmokos gavėjų buvo apie 85 tūkst. Net ir vyriausi mūsų senjorai (didžioji dauguma) jau gauna pensijas į korteles, į sąskaitas ir nekelia problemų ir klausimų, kad dabar kažkas sugrius, žemė apsivers ir nesugebėsime atsiskaityti ir išspręsti tų klausimų. Sakoma, kad darbuotojai patirs papildomas sąnaudas dėl pinigų gryninimo. Jau dabar bankų bankomatų tinkle per mėnesį nemokamai galima išgryninti ne mažiau kaip 550 eurų. Problema dėl išgryninimo vietų egzistuoja, ją pripažįsta ir bankų atstovai ir yra pasirengę geranoriškai spręsti.
Sakoma, leiskite darbdaviui ir darbuotojui susitarti, kaip patogiau atsiskaityti. Tačiau, kaip rodo Darbo ginčų komisijos nagrinėjami atvejai, susitarimai dažniausiai būna naudingi arba gryniesiems, arba darbdaviui, stipresniajai pusei. Susitarti bus galima ir po įstatymo priėmimo per šakos kolektyvinius susitarimus, kurie yra įtvirtinti Darbo kodekse. Tad jeigu kuri nors profesinės sąjungos šaka priims tokį susitarimą, kad vis dėlto reikia atsiskaityti grynaisiais, tai bus gerbtina valia ir tokia įstatymo galimybė tebėra.
Sakoma, verslas bus apsunkintas dėl pavedimų, tačiau verslas jau ir dabar moka mokesčius pavedimu tiek „Sodrai“, tiek Valstybinei mokesčių inspekcijai. Sakoma, kad sunku sąskaitas atidaryti ne šalies nuolatiniams gyventojams, tačiau pažymima informacija, kad per 100 tūkst. ukrainiečių, baltarusių ir kitų šalyje dirbančių žmonių, darbuotojų turi atsidarę sąskaitas Lietuvoje.
Sakoma, kad didins bankų pajamas. Svarbu pažymėti, kad kainuoja tiek grynųjų, tiek elektroninių pinigų apskaitymas, o šiuo metu Lietuvoje sąskaitas jau turi per 90 % piliečių, neturi galbūt vyresni žmonės, vyresni pensininkai. Pasitaiko atvejų, kai neveikia kortelių terminalai ir maisto prekių parduotuvėje galimas atsiskaitymas tik grynaisiais pinigais. Na, iš tiesų gyvenimas labai įvarus ir pasitaiko visokių situacijų. Būna, kad sankryžoje užgęsta mašina arba duše dingsta vanduo, arba elektra dingsta įdomiausių varžybų metu. Iš tikrųjų tas gyvenimas yra įvairus ir sudėtingas, bet vienaip ar kitaip mes išsprendžiame tas situacijas, todėl ir šiuo atveju atkreipiame dėmesį, ir Valstybinė darbo inspekcija pamini, kad 76 % atvejų į Darbo ginčų komisiją kreipiasi dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų išieškojimo. Todėl išties nepameskime fokuso, nepameskime pagrindinio klausimo, kad mes sprendžiame ir darome šiuo įstatymu saugesnius darbuotojus.
PIRMININKĖ. Diskutuoti skirtas laikas baigėsi. Norėčiau pakviesti gerbiamąjį J. Razmą toliau vesti posėdį. O mes netrukus pereiname prie balsavimo.
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). Toliau diskutuoti kviečiame Seimo narį L. Kukuraitį. (Balsai salėje) Ne diskutuoti, kaip mane patikslinto, o pasisakyti komiteto vardu dėl pasiūlymų kaip išvadų atstovui. (Balsai salėje) Pirmasis pasiūlymas. Ne, jūs turite būti tribūnoje arba prašykite, kad kas nors pakeistų, jeigu negalite. (Balsai salėje) Pirmasis pasiūlymas yra Seimo nario M. Lingės. Suteikiu žodį pasiūlymo autoriui.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Tai yra bendras pasiūlymas, suderintas su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teisininkais, mūsų Teisės departamentu ir Susisiekimo ministerija. Jūrininkų tokia specifinė kategorija, kuri jau turėjo ir savo konvencijoje, ir direktyvoje įtvirtintas nuostatas dėl atsiskaitymo grynaisiais. Šios nuostatos jau dabar yra perkeltos į Jūreivystės įstatymą. Jeigu būtų buvęs priimtas įstatymas be šio pasiūlymo, jau būtų kėlęs prieštaravimų, nors labai nesinori daryti įvairias išimtis įvairioms kategorijoms, bet tai yra specifinė sritis, kur reglamentavimas jau yra sureglamentuotas kitais teisės aktais, kad nebūtų prieštaros ir kokios nors kolizijos, todėl būtina šiame įstatyme numatyti tam tikrą išimtį, kurią ir siūlome, kad šiai kategorijai būtų galimybė atsiskaityti grynaisiais.
PIRMININKAS. Kad pataisą svarstytume, turi būti dešimt palaikančių. Aš prašyčiau rankų pakėlimu parodyti, ar tiek yra? Tikrai yra gerokai daugiau. Prašom komitetų nuomonę dėl pasiūlymo. Gerbiamas L. Kukuraitis.
L. KUKURAITIS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Komitetas bendru sutarimu pritarė šiam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Ar dabar balsuojame? Gal bendru sutarimu dėl jūreivių čia visi sutarsime, kad reikia. (Balsai salėje) Nematau prieštaraujančių, pritariame pasiūlymui bendru sutarimu.
Kitą pasiūlymą teikia Seimo nariai V. Ąžuolas ir kiti. Prašom – žodis pasiūlymo autoriams, kas pageidauja iš jūsų kalbėti? V. Ąžuolo nėra, gal tada gerbiamas L. Savickas. Prašom.
L. SAVICKAS (LVŽSF). Pasiūlymas buvo įgarsintas diskusijos metu. Kartu su kolegomis teikiame siūlymą, kad tol, kol nėra priimtas sprendimas dėl Bankų įstatymo grąžinimo į darbotvarkę, siūlome atsisakyti nuostatos, kuri buvo pristatyta.
PIRMININKAS. Ar yra dešimt palaikančių pasiūlymą? Pakelkite rankas. (Balsai salėje) Bus dešimt. Motyvai. Už nėra pasisakančių, prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mane iš tikrųjų nustebino tokių, aš sakyčiau, tikrai racionalių, atsakingų žmonių, kuriuos drįsčiau pavadinti valstybininkais, kaip L. Savickas, jis buvo Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas… Jisai pasisako prieš visų svarbiausių valstybinių institucijų rekomendaciją. Gerbiamas Lukai, Lietuvos bankas sako, kad taip reikia daryti. Valstybinė mokesčių inspekcija sako, kad taip reikia daryti. Darbo inspekcija sako, kad reikia taip daryti. Aš nežinau, kas dar, FNTT sako, kad reikia imtis šių sprendimų būtent dabar, neatidėlioti. Man atrodo, metas tą daryti. Atkreipiu dėmesį, kad Lietuvos bankas, ne M. Majauskas, ne Biudžeto ir finansų komitetas, ne Seimas, Lietuvos bankas įsipareigojo užtikrinti, kad komerciniai bankai atidarytų 100 naujų vietų, kur bus galima išsigryninti pinigus regionuose, per metus. Ir tai bus įgyvendinta, o jeigu ne, mes grįšime prie įstatymo priėmimo. Todėl aš kviečiu nepalaikyti šio siūlymo ir balsuoti prieš. Kitu atveju visas šitas projektas keliauja į šiukšlių dėžę, nes valstiečiai šiuo atveju pasidavė lobistų įtakai.
PIRMININKAS. Nors užsirašė L. Savickas, pagal Statutą pasiūlymo autorius negali kalbėti dėl motyvų. Iš karto balsuojame, nes yra balsavimo laikas. (Balsas salėje) Jūs pristatėte pasiūlymą, pasiskaitykite Statutą. Asmuo, pristatęs pasiūlymą, negali kalbėti dėl motyvų, yra tokia Statuto nuostata. (Balsai salėje) Komiteto nuomonę pristatykite, taip.
L. KUKURAITIS (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra nepritarti. Balsavimo rezultatai: už pasiūlymą – 1, prieš – 6, susilaikė 3.
PIRMININKAS. Išklausėme motyvus ir komiteto poziciją. Balsuojame dėl pasiūlymo, jį teikia V. Ąžuolas, L. Savickas ir kiti Seimo nariai. Balsavimo laikas, todėl tikrai galime balsuoti. Balsuojame už pasiūlymą.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 34, prieš – 46, susilaikė 23. Pasiūlymui nepritarta.
Ir paskutinis pasiūlymas, jo autorius yra pats L. Kukuraitis su kolegomis. Prašysime gerbiamą L. Kukuraitį pristatyti kartu ir pasiūlymą, ir komiteto išvadą.
L. KUKURAITIS (LVŽSF). Dėkoju. Pasiūlymo esmė yra ta pati. Kadangi pats Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas pripažįsta, kad yra prieinamumo problema, ne veltui jis teikia Bankų įstatymą. Mūsų siūlymas, kad ta problema būtų sprendžiama tuo pačiu būdu, tai yra įstatymo būdu, o ne memorandumo, kaip siūlo Lietuvos bankas. Daug memorandumų yra neįgyvendinta. Kai Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas sako, kad po metų pažiūrėsime, tai įstatymas jau įsigaliojia, šis Darbo kodeksas jau pusę ar daugiau metų, žmonės išgyvens problemas, jeigu memorandumas nebus įgyvendinamas. Klausimas, kodėl tokia pareigų disproporcija yra uždedama darbdaviams, kad vieni turi mokėti į banko korteles, o kiti – bankai tik memorandumu įsipareigoja išplėsti tinklą? Turėkime pareigų balansą ir įstatymu įpareigoti, ir įstatymu sutvarkyti tinklą. Todėl mūsų siūlymas suvienodinti šių dviejų įstatymų įgyvendinimo datas. Mūsų siūlymas – liepos 1 diena. Jeigu galime, darykime nuo 2022 m. sausio 1 d. ir įpareigokime bankus tinklą sutvarkyti anksčiau. Bet tegu būna pareigų balansas. Šiuo atveju vienais yra pasitikima, kitais nepasitikima. Kodėl taip yra siūloma, man nėra aišku. Mūsų siūlymas – suvienodinti.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
L. KUKURAITIS (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra nepritarti. Balsavimo rezultatai: už pasiūlymą buvo 4, prieš – 5, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Aš manau, kad yra dešimt palaikančių, net neklausime. Motyvai: vienas už, vienas prieš. A. Skardžius kalba už.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Buvo toks viešas pareiškimas Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko – jis deklaravo, kad štai mes bankams nurodysime, kad jie privalo paisyti piliečių reikalavimų ir įrengti bankomatus pagal nustatytą sistemą geografiškai juos išdėstant, kad būtų patogu jais naudotis. Tačiau visas tas entuziazmas labai greitai išgaravo. Įdomu būtų Seimui sužinoti motyvus, kodėl tas entuziazmas staiga ėmė ir išgaravo. Ar čia nėra lobizmo pasekmė, ar dar kitos priežastys, kad staiga privatūs bankai pradėjo diktuoti Biudžeto ir finansų komitetui, dėl ko jis pakeitė nuomonę. O svarbiausia, pirmininkas, kurio veiksmus visi palaikėme be išimties, kalbu ir už save, kad tikrai reikia galų gale tvarkos.
Aš manau, galbūt pats pirmininkas į tai galėtų atsakyti, nes dabar tas atsitraukimas sukelia tikrai įvairiausių minčių ir verčia abejoti naujais pasiūlytais sprendimais. Todėl palaikau šią pataisą ir manau, kad tai būtų labai proporcingai išdėstyta ir iš vienos pusės, ir iš kitos, ir įpareigojimas, ir sukurta sistema, palanki ir prieinama visiems Lietuvos gyventojams. Ačiū.
PIRMININKAS. Prieš pasisako J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Nenorėčiau labai stipriai veltis į debatus, kurie neliečia pataisos, tik palinkėčiau kolegai apie kitus nespręsti pagal savo standartus. Bet apie pačią pataisos esmę.
Norėčiau atkreipti dėmesį, kad įstatymo projektas atsirado po to, kai išryškėjo negerovių kai kuriuose sektoriuose atsiskaitant grynaisiais pinigais. Pabrėžiu, atsiskaitant, darbo užmokestį mokant grynaisiais pinigais. Šio įstatymo siekis yra mažinti šešėlį atsiskaitymo grynaisiais srityje. Iš tiesų kviesčiau kolegas nepritarti siūlymui vėlinti įsigaliojimo datą, nes taip mes tiesiog atitolinsime didesnį surinkimą į valstybės biudžetą ir kaip ir raginsime toliau verslus mokėti atlyginimus grynaisiais pinigais, o mes, ko gero, čia visi esame suinteresuoti, kad šešėlio nebūtų.
Kolegos, negaliu pritarti šiai pataisai, kaip nepritarė ir mūsų Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Todėl kviečiu visus balsuoti prieš, juolab kad visos institucijos pažadėjo ir įsipareigojo iki tam tikrų datų įgyvendinti savo įsipareigojimus. Kviečiu balsuoti prieš. Ačiū.
PIRMININKAS. Visi pasisakė. Balsuojame dėl L. Kukuraičio pasiūlymo dėl įsigaliojimo datos nutolinimo.
Balsavo 112: už – 51, prieš – 38, susilaikė 23. Pasiūlymui nepritarta.
Dabar dėl viso projekto vienas už, vienas prieš.
Už kalba A. Sysas. Nėra. V. Ąžuolas kalba prieš. Taip pat nėra. I. Kačinskaitė-Urbonienė kalba prieš. Atbėga, gerai, laukiame.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tiesų įstatymas yra reikalingas, apie tai diskutuoja įvairios institucijos, turime sudaryti visas galimybes apsaugoti pirmiausia darbuotojų teises, bet įstatymas parengtas ir įsigaliojimo data yra pernelyg skubota. Turime tik pusmetį iki jo įsigaliojimo ir tai turėtų tikrai didelių pasekmių verslui, kuris yra įpratęs kitaip organizuoti savo darbus.
Yra iš tiesų padaryta gerų darbų, tiek įvairių bankų įstatymų pataisos, tiek pradėta gerbiamo Biudžeto ir finansų komiteto diskusija su Bankų asociacija dėl bankomatų plėtros, yra pradėti parengiamieji darbai. Na, o mes su šiuo įstatymo pakeitimu ir priėjimu greitu metu prie priėmimo stadijos, ko gero, užkirstume kelią tam tokiam tvariam, tolygiam procesui. Todėl negalėsiu šiandien palaikyti šio projekto. Nors pačią idėją ir palaikau, manau, kad įsigaliojimo terminas yra pernelyg skubotas ir verslininkai nebus pakankamai pasiruošę jį įgyvendinti. Taigi mes turėsime daugiau nesusipratimų, daugiau įvairių skundų, negu turėsime naudos.
PIRMININKAS. Už kalba M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, jau ir dabar, šiuo metu, įvairiai socialiai pažeidžiamos grupės yra prisitaikiusios prie esamos situacijos, kai gauna įvairias išmokas į sąskaitas ir pinigai jiems yra pervedami. Jau yra sugebama ir atsiskaityti, ir išsigryninti, ir įgyvendinti tuos sprendimus taip, kaip naudojantis esamais mechanizmais. Todėl iš tiesų siūlau nepamesti pagrindinio, esminio tikslo apsaugoti pažeidžiamiausią grandį – darbuotojus. Būtent jiems šis įstatymas reikalingas.
VMI tyrimai, nuolatinės ataskaitos rodo, kad būtent dėl atsiskaitymų ir kyla didžiausių problemų. O įrodinėti darbuotojams yra kur kas sunkiau, kai pinigai yra išmokami grynaisiais. Šiuo atveju bankai prisiima įsipareigojimą, iš tiesų yra ir fiksuota, ir, be abejo, parlamentinės kontrolės metu tai tikrai bus sekama ir bus stebima, kaip jis vykdomas. Šiuo atveju siūlau visiems nesiblaškyti ir atliepti pačių darbuotojų prašymą, iš jų kyla iniciatyva gauti atsiskaitymus į korteles ir į sąskaitas.
PIRMININKAS. Ačiū pasisakiusiems. Dabar balsuosime, ar pritarti projektui po svarstymo.
Balsavo 118: už – 77, prieš – 9, susilaikė 32. Projektui po svarstymo pritarta.
11.44 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl didžiųjų netekčių ir pasipriešinimo totalitarinių režimų okupacijoms 80-ųjų metinių sukakties minėjimo“ projektas Nr. XIVP-637 (priėmimo tęsinys)
Dabar balsuosime už projektus eilės tvarka. Pirmiausia balsuosime dėl Seimo rezoliucijos „Dėl didžiųjų netekčių ir pasipriešinimo totalitarinių režimų okupacijoms 80-ųjų metinių sukakties minėjimo“ Nr. XIVP-637. Balsuojame, ar priimti rezoliuciją be pataisų.
Šios rezoliucijos priėmimas
Balsavo 107: už – 103, prieš – 1, susilaikė 3. Rezoliucija priimta. (Gongas)
11.45 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 585 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-324(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau balsuojame dėl Administracinių nusižengimų kodekso 585 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-324(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 114: už – 113, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.46 val.
Civilinio kodekso 1.125, 6.2281, 6.22812, 6.22814, 6.363, 6.364, 6.419 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 6.22817, 6.22818, 6.22819, 6.22820, 6.22821, 6.22822, 6.22823, 6.22824, 6.3501, 6.3641, 6.3642, 6.3643 ir 6.3644 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-450(2), Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 12, 40 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-451(2) (svarstymo tęsinys)
Toliau projektai svarstymo stadijos. Kompleksinis darbotvarkės 1-4 klausimas – Civilinio kodekso kai kurių straipsnių pataisų projektas Nr. XIVP-450(2) ir lydimasis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-451(2). Balsuojame, ar pritarti po svarstymo. (Balsai salėje)
Balsavo 113: už – 112, susilaikė 1. Projektams po svarstymo pritarta. Replika po balsavimo – E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Matyt, būdamas šiame parlamente ne vieną dešimtmetį aš turėčiau teisę pagrįsti savo balsavimą, ypač dėl to, kad rezoliuciją dėl netekčių teikia man labai artimi ir gerbiami žmonės. Aš norėčiau pasakyti, kad rezoliucija buvo parengta truputį skubotai ir į mano pateiktas pataisas, kurios yra užregistruotos, nebuvo atsižvelgta. Tik tiek. Nieko nekaltindamas norėčiau pasakyti, gal tai atrodo jums ironiška, man teko šį kartą balsuoti taip, kaip pasikonsultavau su savo dar gyva mama (jai 99 metai) iš Kauno geto. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū.
Balsuojame toliau. (Balsai salėje) Abiem projektams pritarėme, kaip minėjau, tai buvo balsavimas dėl kompleksinių projektų.
11.48 val.
Įstatymo „Dėl pareiškimų pagal 1959 m. balandžio 20 d. Europos konvenciją dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose ir 1978 m. kovo 17 d. Europos konvencijos dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose papildomą protokolą“ projektas Nr. XIVP-460(2), Įstatymo „Dėl Europos konvencijos dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose antrojo papildomo protokolo ratifikavimo“ Nr. IX-1997 papildymo 4 ir 5 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-461(2) (svarstymo tęsinys)
Toliau balsuojame dėl projektų, taip pat kompleksinio mūsų darbotvarkės 1-5 klausimo – įstatymo „Dėl pareiškimų pagal 1959 m. balandžio 20 d. Europos konvenciją dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose ir 1978 m. kovo 17 d. Europos konvencijos dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose papildomą protokolą“ projekto Nr. XIVP-460(2) ir įstatymo „Dėl Europos konvencijos dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose antrojo papildomo protokolo ratifikavimo“ papildymo 4 ir 5 straipsniais įstatymo projekto Nr. XIVP-461(2). (Balsai salėje)
Balsavo 111: už – 111, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Po svarstymo pritarta.
Dabar grįžtame prie darbotvarkės, nes daugiau balsuoti teikiamų projektų neturime. Šiek tiek atsiliekame, reikia pasistengti padirbėti sparčiau. (Balsas salėje) Mane patikslino, nebuvau salėje, pasirodo, dėl Darbo kodekso buvo paskelbta pertrauka, tada tęsiame balsavimą dėl kitų projektų.
11.49 val.
Jūros aplinkos apsaugos įstatymo Nr. VIII-512 3, 8, 9, 11, 15, 16, 17, 18, 20 straipsnių, ketvirtojo skirsnio pavadinimo ir 3 priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 151 straipsniu ir 19 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-459(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Jūros aplinkos apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-459(2). Po svarstymo.
Už – 115, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Pritarta po svarstymo.
11.50 val.
Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. XI-1307 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-456(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Žemės paėmimo visuomenės poreikiams 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-456(2). Po svarstymo.
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 96, prieš – 1, susilaikė 10. Pritarta po svarstymo.
11.51 val.
Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. I-2455 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-436(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-436(2).
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 78, prieš – 5, susilaikė 24. Projektui po svarstymo pritarta.
11.52 val.
Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 2, 5, 6, 8, 12, 16, 24, 28, 33, 35, 41, 45, 46, 47, 49, 52 straipsnių ir 3 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 411 straipsniu ir III skyriaus dešimtuoju skirsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-532(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Aviacijos įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-532(2). Balsuojame po svarstymo.
Už – 102, prieš nėra, susilaikė 2. Projektui po svarstymo pritarta.
11.53 val.
Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-543(2), Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. sausio 15 d. nutarimo Nr. VIII-612 „Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-549(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-11.1 ir 1-11.2 klausimai – Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-543(2) ir Seimo nutarimo pakeitimo projektas Nr. XIVP-549(2). Balsuojame po svarstymo.
Balsavo 110 Seimo narių: už – 108, prieš nėra, susilaikė 2. Projektams po svarstymo pritarta.
11.54 val.
Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo Nr. XIII-2771 10 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-558(2), Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 15 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-559(2) (svarstymo tęsinys)
Kompleksinis 1-12 klausimas – Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo projektas Nr. XIVP-558(2) ir Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-559(2). Po svarstymo.
Balsavo 111: už – 110, prieš nėra, susilaikė 1. Kaip mane informavo, buvo pateiktas prašymas dėl skubos, nes yra noras suformuoti naują tarybą jau pagal naują įstatymą. Gal galime bendru sutarimu dėl skubos sutarti? (Balsai salėje) Balsuojame dėl skubos. Kas pritariate dėl skubos, balsuojate.
Už skubą, dėl skubos pritarta: už – 97, prieš – 1, susilaikė 10. Tik aš atsiprašau, dėl skubos paminėjau ne tuos projektus, nes dėl tų skuba buvo duota jau anksčiau. Kad nebūtų kokių nors abejonių, aš pakartosiu balsavimą, kad nebūtų kas nors per klaidą ne taip balsavęs. Čia skubos prašoma dėl Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros ir Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymų projektų, o dėl Sveikatos tarybos projektų skuba buvo duota anksčiau. Iš naujo balsuojame dėl skubos dėl mano minėtų projektų.
Balsavo: už – 105, prieš nėra, susilaikė 3. Dėl skubos pritarta dar geresniu santykiu.
Tęsiame mūsų posėdį. Dabar balsavimus per numatytą pertrauką baigėme.
11.57 val.
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 92 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3849(2) (svarstymas)
Toliau svarstome 1-14 klausimą – įstatymo projektą Nr. XIIIP-3849(2). Svarstymo stadija. Komiteto išvadą pateiks Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, projektas teiktas kolegos M. Majausko praeitoje kadencijoje. Buvo gauta įvairių organizacijų, institucijų, Vyriausybės, Europos teisės departamento pasiūlymų, į didžiąją dalį atsižvelgta. Atsižvelgiant į Teisės departamento pasiūlymus suformuoti komiteto pasiūlymai iš esmės redakcinio pobūdžio, jiems komitetas pritarė ir galutinė išvada – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-3849(2) ir komiteto išvadai. 9 balsavo už, 1 – prieš, 1 susilaikė.
Prašyčiau pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui ir tada darysime pertrauką. Atsižvelgę į Vyriausybės ir Europos teisės departamento pasiūlymus, prašysime Europos Komisijos notifikuoti šį projektą.
PIRMININKAS. Dabar diskusija. Užsirašė trys Seimo nariai. Pirmoji kalbės M. Danielė. Kviečiame į tribūną.
M. DANIELĖ (LF). Dėkui. Ši valdžia žadėjo mažiau draudimų, tačiau štai ir vėl turime įstatymo projektą, pagal kurį taptume trečia valstybe Europos Sąjungoje – unikalia valstybe vėl savo unikaliu draudimu. Ant mano stalo yra šita elektroninė cigaretė. Esu tikra, kad dauguma iš jūsų nesate ne tik kad ją rūkę, bet tikrai nei žinote, kaip veikia šita technologija, nei esate ją bandę, nei žinote, kuo skiriasi šita pirmos kartos technologija nuo, sakykime, ketvirtos kartos elektroninės cigaretės. Šita cigaretė yra užpildyta mėtų ir vyšnių aromatu, skysčiu su aromatu, ir joje nėra jokio nikotino. Daugybė žmonių visame pasaulyje siekia mažinti rūkymo keliamą žalą ir ieško alternatyvų. Technologijų amžiuje tokių alternatyvų vis daugėja, technologijos tobulėja.
Šių cigarečių esminė dalis yra jų skoniai. Būtent skoniai padeda pajusti, koks nemalonus yra tabakas, rinktis mažiau žalingą alternatyvą ir pereiti prie jos. Tai yra pagrindinis motyvatorius, tai rodo ir apklausos. Ką dabar mes darome su šiuo draudimu? Tai reiškia, kad e. cigaretės ne tik neišnyks, tačiau skysčius šiai technologijai pildyti pirksime internetu iš Lenkijos, Latvijos arba Kinijos. Jeigu mes atidarome kokią nors Pandoros skrynią šiame Seime ir šioje sesijoje, tai čia yra ta skrynia, nes mes sukuriame labai patrauklų dar vieną draudžiamą, neleidžiamą produktą nepilnamečiams, o uždraudę elektroninių cigarečių skysčius toliau turėtume drausti ir e. parduotuves, jeigu norime, kad jie neįsigytų šių produktų. Žinome, kokia yra to kaina. Ne kontroliuojamų skysčių, ne reguliuojamų skysčių, ne licencijuojamų skysčių kaina yra mirtis. 60 žmonių JAV mirė įsigiję iš juodosios rinkos šiuos skysčius ir užpildę jais savo elektronines cigaretes, 3 tūkst. žmonių buvo hospitalizuota. Tai tokia yra jūsų kaina šiandien, kai spausite savo mygtuką ir apsispręsite, ar įvesti dar vieną labai pavojingą draudimą, ar sukurti dar vieną labai pavojingą juodąją rinką. Ačiū.
PIRMININKAS. Toliau diskusijoje kalba M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, mieli kolegos, atkreipsiu dėmesį, kad mes šiandien iš tiesų kalbame apie chemines medžiagas, kurios yra patobulintos taip, jog būtų patrauklesnės nepilnamečiams. Tai yra įvairiausių šokolado, sausainių, bananų, vyšnių, aviečių, kokių tik nori skonių, jog nepilnamečiai išbandytų tuos produktus. Kai kalba, kad jie yra mažiau žalingi, aš atkreipsiu dėmesį, kad viskas priklauso nuo koncentracijos nikotino druskos tuose produktuose. Žinome ne vieną atvejį apsinuodijusių žmonių, jaunuolių, nepilnamečių, kai vartoja šiuos produktus. Jeigu kam trūksta argumentų, jog šie produktai yra skirti nepilnamečiams, aš kviečiu nueiti į prekybos centrą ir pažiūrėti, kas stovi eilėse prie elektroninių cigarečių parduotuvių. Jūs netruksite įsitikinti, jog būtent nepilnamečiai, jaunuoliai stovi prie šių parduotuvių ir bando įsigyti šiuos produktus. Taip, didelė dalis mokyklose yra ir nelegalių produktų. Atkreipsiu dėmesį, kad šių produktų plėtra yra itin didelė, tėvams nustatyti vaikus, besinaudojančius elektroninių cigarečių prietaisais ir vartojančius dideliais kiekiais nikotiną, yra labai sudėtinga, nes pavartojus šį produktą nelieka kvapo ant rūbų, ant rankų, tėveliai labai sunkiai gali sukontroliuoti vaikus, lygiai kaip ir mokytojai.
Todėl, gerbiami kolegos, atkreipsiu dėmesį, kad šis įstatymo projektas ir siūlymas apriboti yra tik kvapams, jais jaunimas yra skatinamas vartoti nikotiną. Taip, kaip Europos Sąjunga labai aiškiai priėmė sprendimą apriboti mėtines cigaretes, aš neabejoju, kad prieis prie sprendimo ir dėl elektroninių cigarečių. Tad mes šiuo įstatymo projektu paliekame aiškią išimtį, kad elektroninis skystis, kuris yra tabako skonio, ir toliau galės būti prieinamas, tačiau skysčiai, kuriais yra pratinamas nepilnametis: sausainio, šokolado, kramtomos gumos skonio, turėtų būti apriboti. Aš suprantu, kad kam nors gali būti šiek tiek nepatogu, bet aš manau, kad mes patogumą ir nepatogumą turėtume vertinti per mūsų vaikų sveikatą ir žiūrėti į tai per socialinę atsakomybę. Todėl kviečiu palaikyti, gerbiami kolegos, šį įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Kalbės M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (DPF). Gerbiami kolegos, iš tiesų svarbus įstatymo projektas. Jo esmė, kad yra draudžiama pateikti rinkai elektronines cigaretes ir pildykles su skysčiu, pritaikytu elektroninėms cigaretėms pildyti, jeigu šiame skystyje yra tam tikrų cheminių medžiagų. Vis dėlto tos cheminės medžiagos, kaip ir įvardijo teisingai savo argumentacijoje kolega M. Majauskas, iš tiesų yra pavojingos, nes jos ne tik kenksmingos sveikatai, bet jos taip pat skatina jaunus žmones, nepilnamečius žmones naudoti beribį kiekį nikotino. Kai būtent tokio pobūdžio tas elektroninių cigarečių pildykles užpildytu skysčiu naudoja, iš tiesų tėvai nejaučia jokio kvapo, kai jų vaikai grįžta prisirūkę tokių cigarečių, ir tai yra tikrai didelė žala.
Aš manau, kad būtina atsižvelgti ir į tai, ką kalbėjo kolegė M. Danielė. Mes turime padaryti viską, kad iš elektroninių parduotuvių kenksmingų produktų patekimas į rinką būtų visiškai užkardytas. Šiandien tai yra didelė problema. Teko bendrauti su policija, ji mato dėl to didelių bėdų. Taigi turime tiek šiuo įstatymo projektu, tiek kitomis įstatymų pataisų priemonėmis padaryti viską, kad tokio pobūdžio tabako gaminiai, kurie daro didžiulę žalą mūsų jaunimo ir vaikų sveikatai, turėtų būti draudžiami. Tos draudimo priemonės turėtų būti efektyvios ir veiksmingos. Taigi kviečiu palaikyti šį projektą. Dėkui.
PIRMININKAS. Diskusijas baigėme. Dabar kviečiu į tribūną komiteto pirmininką. Prapuolė komiteto pirmininkas, bet čia tik viena pataisa, gal ir be pirmininko mes išspręsime.
Yra paties Seimo nario A. Matulo pasiūlymas dėl 2 straipsnio. Jis siūlo pakeisti datas. Siūlo, kad įstatymas įsigaliotų 2022 m. liepos 1 d. ir atitinkamai iki tų metų birželio 30 dienos turėtų būti parengti įgyvendinamieji teisės aktai. Komitetas pasiūlymui pritarė. Balsavimą dėl pasiūlymo turbūt reikės kelti į balsuoti skirtą laiką, kad nebūtų ginčų paskui.
Dėl motyvų nėra užsirašiusių, liks tik balsavimas. Baigėme šio projekto aptarimą. (Balsai salėje) Motyvų yra, atsiprašau. Motyvai dėl viso projekto. J. Sejonienė kalba už.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Iš tiesų norėjau pasakyti, kad į bet kokį, ypač su sveikatos priežiūra susijusį, projektą turėtume žiūrėti remdamiesi pirmiausia mokslininkų rekomendacijomis ir moksliniais įrodymais. Šiuo atveju buvo bandoma įteigti, kad neva tai siūloma alternatyva rūkymui, kuri galimai yra mažiau žalinga. Nėra to mokslinių įrodymų, nėra alternatyvų rūkymui. Vienintelė alternatyva rūkymui yra metimas rūkyti ir tai yra moksliškai įrodyta.
Labai teisingas argumentas. Be to, kad mes apskritai didiname rūkymo patrauklumą, mes didiname tą patrauklumą ir paaugliams, nes skonis, ką ir gerbiamas Mykolas minėjo, bananai, arbūzai ar bet koks, tai yra ne tik patrauklus pats procesas, jis dar, be to, yra ir skanus. Aš tikrai labai raginu palaikyti įstatymo projektą, kuris riboja tokią galimybę. Mes negalime uždrausti rūkyti, bet mažinti prieinamumą ir mažinti patrauklumą privalome. Ačiū.
PIRMININKAS. Prieš kalba M. Danielė.
M. DANIELĖ (LF). Ačiū. Aš noriu atkreipti dėmesį taip pat į mokslo įrodymus ir kalbėti apie tai, kad kitose šalyse ši technologija yra siūloma metantiems rūkyti net nemokamai, kad žmonės išbandytų ir kuo skubiau pereitų prie alternatyvų, kurios yra mažiau žalingos sveikatai.
Noriu atkreipti jūsų dėmesį, Seimo nariai, kurie rūkote, jūs taip pat dauguma rūkote kaitinamąjį tabaką, aš tai pastebiu. Ir kodėl? Todėl, kad jis buvo geriau išmarketinguotas Lietuvoje, o apie elektronines cigaretes mes ilgai turėjome milžinišką demonizuojantį naratyvą ir labai trūksta informacijos apie šią technologiją.
Taigi, tiesa yra ta, kad žmonės nori, ieško ir bando mažinti rūkymo keliamą žalą, ieškodami alternatyvų. Skysčiai ir aromatizuojančios medžiagos yra neatskiriama šios technologijos dalis. Jų įvairovė yra būtina, kad žmonės kuo skubiau pereitų nuo degiojo tabako prie tų alternatyvų, kurios atveria didelių galimybių mažinti rūkymo keliamą žalą. Technologijos šiame amžiuje taip pat labai greitai tobulėja. Ačiū, kviečiu nepalaikyti šio projekto.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Balsuosime numatytu laiku.
12.11 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 2, 9, 20, 35, 43, 51, 63, 631, 64, 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-458(2) (svarstymas)
Pagal mūsų darbotvarkę kitas 1-15 klausimas – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Pranešėjas – L. Kasčiūnas. Jo nėra. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto kitas atstovas. Galbūt gerbiamas A. Pocius gali pateikti komiteto išvadą? Ruošiasi M. Maldeikis. Jeigu nėra, tada prašysime M. Majausko kaip komiteto pirmininko.
A. POCIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė, pagrindinio komiteto išvada buvo dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių… Buvo apsvarstyti visi siūlymai. Balsavimo rezultatai: pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas pateiks komiteto išvadą.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, mieli kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pakeitimo projektą. Balsavo ir jam pritarė bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskutuoti užsirašė A. Pocius. Ar pageidaujate kalbėti? Kalbėti reikės iš tribūnos.
A. POCIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kadangi turiu tikrai ilgametę patirtį tarnybos Lietuvos kariuomenėje ir gyvenimas nestovi vietoje tiek visuomenėje, tiek kariuomenėje, būtent šio įstatymo pataisos yra reikalingos, atsižvelgiant į besikeičiančią situaciją ir mūsų karių. Kadangi tenka jiems išvykti mokytis ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, taip pat mūsų būsimieji karininkai mokosi ne tik Karo akademijoje, bet ir kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose, kariai taip pat yra rotuojami iš vienos tarnybos vietos į kitą, tam reikalingos tam tikros papildomos išmokos. Aš turiu omenyje kelionės kompensaciją, taip pat kariams turi būti sudarytos tinkamos maitinimosi sąlygos. Visos šios gyvenimo tiesiog padiktuotos situacijos yra numatytos šiame įstatyme. Reikalingi tie pokyčiai. Tai raginu pritarti šiam įstatymui ir balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū už pasisakymą. Pasiūlymų dėl šio projekto nesame gavę. Dėl motyvų užsirašiusių nėra, tai balsavimas bus nustatytu laiku.
12.15 val.
Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 1, 2, 5, 8, 14, 20, 42, 49, 67 straipsnių pakeitimo ir Statuto I dalies papildymo VII1 skyriumi įstatymo projektas Nr. XIVP-423(2) (svarstymas)
Kitas 1-16 klausimas – Lietuvos kariuomenės drausmės statuto kai kurių straipsnių pakeitimo ir statuto I dalies papildymo VII1 skyriumi įstatymo projektas Nr. XIVP-423(2). Pranešėjas vėl bus A. Pocius. Jis pateiks Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą.
A. POCIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, svarstydamas šio įstatymo projektą, atsižvelgė į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus, Krašto apsaugos ministerijos teisininkų pastabas ir balsuojant buvo pritarta šio įstatymo pataisoms bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Čia pasiūlymų taip pat neturime. Diskusijoje vėl jūs esate užsirašęs, tai nenueikite toli, prašom grįžti jau kaip diskusijos dalyvis.
A. POCIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, vėl noriu sugrįžti būtent prie praktinių dalykų, kurie susiję ir su šiuo įstatymu, tai yra Drausmės statuto pakeitimai. Kadangi vėlgi laikui bėgant keičiasi situacija ir pagal Karo padėties įstatymą, kai atsiranda ginkluotosios pajėgos, būtent pradėjus galioti šiam įstatymui, nebuvo numatyta, kad į ginkluotųjų pajėgų sudėtį įeina ne tik Lietuvos kariuomenės vienetai, bet įeina ir kiti Vidaus reikalų ministerijai pavaldūs vienetai, Šaulių sąjungos koviniai būriai, taip pat Lietuvos piliečių ginkluotojo pasipriešinimo… narių statusas karo padėties metu taip pat yra tolygus kariams. Ankstesniuose įstatymuose nebuvo numatyta, kad būtent Drausmės statute numatytos situacijos už tam tikrus drausmės pažeidimus turėtų būti vertinamos vienodai tiek karių, tiek kitų institucijų, kurios priklauso ginkluotosioms pajėgoms, asmenų, kurie taip pat įgauna kario statusą, kad jų drausmės pažeidimai taip pat vienodai būtų traktuojami. Taigi šio įstatymo pataisoms siūlau pritarti, nes tai yra gyvenimo padiktuotos situacijos, ir būtina keisti ankstesnių įstatymų formuluotes. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl motyvų ar turime? Nėra norinčių kalbėti dėl motyvų. Balsavimas nustatytu laiku, šiek tiek vėliau, negu nustatytu laiku, matyt. Girdžiu klausimus, kada balsuosime. Na, mano vertinimu, prie dabartinio laiko pridėkime kokias 15 minučių ir bus balsavimo laikas.
12.18 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4388(2), Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4389(2) (svarstymas)
Toliau 1-17.1, 1-17.2 klausimai – Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4388(2) ir Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4389(2). Išklausysime Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadas, jas pateiks G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas siūlo pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4388(2) ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. O kitą atmesti nepaminėjote. Galbūt ir priežastis pasakytumėte.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). O kitas yra įstatymo projektą atmesti kaip nebeaktualų, nes šis Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio pakeitimas buvo tiesiogiai susijęs su kartu teikiamo įstatymo projekte Nr. XIIIP-4388 komiteto atsisakytu teisiniu reguliavimu.
PIRMININKAS. Dabar dėl motyvų A. Vinkus kalba už. Nėra kalbėtojo. Tai tada, manau, nustatytu laiku balsuosime dėl atmetimo.
12.20 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-204(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-18 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-204(2). Pranešėja – R. Tamašunienė, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas apsvarstė projektą ir siūlo atmesti, kadangi įstatymo projektu, pirma, siūlomas įtvirtinti savivaldybės tarybos daugumos sąvokos pakeitimas yra perteklinis ir tai daugiausia yra praktikos taikymo klaidos. Ir antra, siūloma įtvirtinti savivaldybės tarybos nario pareiga nusišalinti jau yra nustatyta Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme bei Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimu patvirtintoje rekomendacijoje dėl savivaldybės mero ir savivaldybės tarybos narių nusišalinimo tvarkos. Argumentų pakako ir komiteto nariai pritarė tam pasiūlymui bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsavimas dėl atmetimo bus nustatytu laiku.
12.22 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. XIV-320 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-560(2) (svarstymas ir priėmimas)
Dabar paskutinis mūsų projektas, dėl kurio reikės balsuoti. Darbotvarkės 1-19 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. gegužės 18 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-560(2). Klausome Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvados. Ją pateiks komiteto pirmininkas R. Juška.
R. JUŠKA (LSF). Laba diena. Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkui. Diskusijoje niekas nepageidauja pasisakyti. Kandidatas greičiausiai taip pat nenori kalbėti. Tada pradedame priėmimą, bet jį užbaigsime, kaip žinote, slaptu balsavimu vėliau, 13 valandą. Pagal nustatytą tvarką 2 straipsnį priimame dabar.
2 straipsnis skamba taip: „Nustatyti, kad Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos narys Maksimas Reznikovas prisiekė Lietuvos Respublikos Seime 2021 m. birželio 22 d.“ Galime bendru sutarimu? Girdžiu pritarimą. Priimame bendru sutarimu.
O 1 straipsnis, kur būtų paskyrimo faktas, bus, kaip minėjau, tikėtina, balsuojant slaptai nuo 13 valandos ar trupučiuką vėliau, priklausys, kiek mes čia laikysime generalinę prokurorę. Slapto balsavimo biuletenis tradicinės formos: „Dėl Maksimo Reznikovo skyrimo Vyriausiosios rinkimų komisijos nariu“, už, prieš, susilaikoma. Paliekamas tas langelis, kuris išreiškia jūsų poziciją. Bendru sutarimu galime patvirtinti? Patvirtiname.
Primenu komisiją: K. Adomaitis – Laisvės frakcija, A. Gedvilas – Darbo partijos frakcija, L. Girskienė – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija, I. Haase – Tėvynės sąjungos frakcija, V. Kanopa – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija, E. Rudelienė – Liberalų sąjūdžio frakcija, R. Tamašunienė – Mišri Seimo narių grupė, atsiprašau, Regionų frakcija, nes čia dar likusi klaida, parašyta Mišri Seimo narių grupė. Jeigu kuris nors iš komisijos narių dėl svarbių priežasčių negali atlikti pareigos, prašyčiau frakcijos atstovus informuoti ir turėsime galimybę pakeisti.
Baigėme aptarti šį klausimą.
12.25 val.
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 92 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3849(2) (svarstymo tęsinys)
Dabar galime balsuoti dėl tų projektų, kurie jau apsvarstyti. Pirmiausia grįžtame prie Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3849(2). Čia, kaip minėjau, yra viena pataisa, kurią teikia A. Matulas. Jo pataisos esmė – nukelti įsigaliojimą iki 2022 m. liepos 1 d. Reikėtų dešimties balsų, bet, matyt, galime sutarti, kad tiek balsų yra. Tada motyvai už, prieš? Nėra motyvų. Tiesiog balsuojame, ar pritariame A. Matulo pataisai, tai yra įsigaliojimo nukėlimui.
Balsavo 72: už – 60, prieš nėra, susilaikė 12. Pasiūlymui pritarta.
Dabar balsuosime dėl viso projekto. Motyvai buvo išsakyti. Balsuojame dėl Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 92 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto po svarstymo.
Balsavo 76: už – 59, prieš – 5, susilaikė 12. Projektui po svarstymo pritarta.
12.27 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 2, 9, 20, 35, 43, 51, 63, 631, 64, 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-458(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas projektas – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-458(2). Balsuojame, ar pritariame po svarstymo.
Balsavo 86: už – 86, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Po svarstymo pritarta.
12.28 val.
Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 1, 2, 5, 8, 14, 20, 42, 49, 67 straipsnių pakeitimo ir Statuto I dalies papildymo VII1 skyriumi įstatymo projektas Nr. XIVP-423(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas projektas – Lietuvos kariuomenės drausmės statuto kai kurių straipsnių pakeitimo ir statuto I dalies papildymo VII1 skyriumi įstatymo projektas Nr. XIVP-423(2). Balsuojame, ar pritarti po svarstymo.
Balsavo 91: už – 91, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Projektui po svarstymo pritarta.
12.29 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4388(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas projektas. Darbotvarkės 1-17.1 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4388(2). Balsuojame, ar pritarti po svarstymo.
Už – 84, prieš – 1, susilaikė 6. Pritarta po svarstymo.
12.30 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4389 (svarstymo tęsinys)
Lydimasis, jį pagrindinis komitetas siūlo atmesti, tai Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4389. Balsuojame, ar pritarti atmetimui.
Už – 91, prieš – 1, susilaikė 3. Projektas atmestas.
12.31 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-204(2) (svarstymo tęsinys)
Ir paskutinis darbotvarkės 1-18 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo 3, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-204. Jį vėl pagrindinis komitetas siūlo atmesti. Balsuojame, ar pritarti atmetimui.
Už atmetimą – 90, prieš – 7, susilaikė 1. Projektas atmestas.
12.32 val.
Generalinės prokurorės Nidos Grunskienės kalba
Džiugu, kad beveik pasivijome darbotvarkę. Kaip joje pažymėta, dabar bus generalinės prokurorės N. Grunskienės trumpas pranešimas ir atsakymai į Seimo narių klausimus. Kviečiu generalinę prokurorę į centrinę tribūną.
N. GRUNSKIENĖ. Gerbiamas Seimo Pirmininko pavaduotojau, gerbiami Seimo nariai, praėjusią savaitę viešai buvo pranešta apie ikiteisminį tyrimą, pradėtą šių metų balandžio 27 dieną, Specialiųjų tyrimų tarnyboje gavus Seimo nario M. Maldeikio pranešimą apie bandymą jį papirkti. Specialiųjų tyrimų tarnyba, atliekanti šį ikiteisminį tyrimą, atlieka jį pagal du Baudžiamojo kodekso straipsnius, tai yra dėl papirkimo ir prekybos poveikiu, birželio 10 dieną sulaikė du asmenis, tarp kurių ir Seimo nario M. Puidoko padėjėjas.
Noriu pateikti keletą faktų, susijusių su plačiai aptariamu praėjusios savaitės įvykiu Seime. Krata, kuri vyko Seimo nario M. Puidoko kabinete, buvo atlikta vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį. Teismo nutartimi kratą Seimo nario M. Puidoko kabinete leista atlikti, siekiant surasti ir paimti ikiteisminiam tyrimui reikšmingus dokumentus ir daiktus, įskaitant ir du Seimo nario M. Puidoko mobiliojo ryšio telefonus. Ši teismo nutartis buvo pateikta Seimo nariui, jis buvo pasirašytinai… Atsiprašau. Nutartis buvo pateikta Seimo nariui, jis buvo paprašytas susipažinti su ja, pasirašyti ir pateikti pareigūnams nutartyje nurodytus daiktus. Seimo narys taip pat buvo perspėtas, kad jeigu nepateiks nurodytų mobiliojo ryšio telefonų aparatų, bus atlikta jo asmens krata. Pareigūnai kratos metu nefilmavo, nes, jų teigimu, buvo tikimasi, kad Seimo narys vykdys teisėtus pareigūnų nurodymus geranoriškai. Tačiau Seimo narys M. Puidokas teismo nutartyje nurodytus daiktus pateikti pareigūnams atsisakė, paprašė iškviesti jo advokatą, tai ir buvo padaryta. Krata buvo tęsiama advokatui atvykus. Susidarius tokiai situacijai, kai Seimo narys nevykdė teisėto pareigūnų reikalavimo, kratos veiksmus vykdę Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai priėmė sprendimą teismo nutartyje nurodytus mobiliojo ryšio telefonus, tai yra ryšio priemones, paimti atlikdami Seimo nario M. Puidoko asmens kratą. Seimo nariui aktyviai pasipriešinus, pareigūnai daiktus perėmė taikydami prievartinius veiksmus. Kratoje taip pat dalyvavo ir Seimo kanceliarijos atstovai. Prokuroras kratoje nedalyvavo. Paėmus telefonus, krata buvo baigta. Seimo narys, jo advokatas ir kratos metu dalyvavę asmenys, susipažinę su protokolu, jį pasirašė pateikdami pastabas.
Po to, kai apie įvykį buvo pranešta ir visuomenei kilo klausimų dėl tokių pareigūnų veiksmų teisėtumo ir proporcingumo, nedelsdama kreipiausi į Specialiųjų tyrimų tarnybą prašydama pateikti įvykio įvertinimą. Taip pat inicijavau vidinį patikrinimą ir prokuratūroje, siekdama nustatyti ir išsiaiškinti, ar tyrimui vadovaujantis prokuroras buvo davęs kokį nors nurodymą taikyti Seimo nario atžvilgiu prievartą. Vidaus tyrimas prokuratūroje jau yra baigtas, jokių duomenų apie tai, kad tyrimui vadovavęs prokuroras būtų davęs leidimą naudoti prievartą Seimo nario M. Puidoko atžvilgiu nėra, nenustatyta.
Tarnybinį patikrinimą taip pat pradėjo ir Specialiųjų tyrimų tarnyba. Šiuo metu yra apklausiami kratos veiksmuose dalyvavę asmenys, toliau nustatomos faktinės įvykio aplinkybės. Tyrimas turėtų būti atliktas per 30 dienų. Čia kalbu apie vidaus tyrimą Specialiųjų tyrimų tarnyboje, ne apie ikiteisminį tyrimą. Baigus jį bus atsakyta į klausimus, ar pareigūnų veiksmai buvo proporcingi.
Taip pat noriu informuoti, kad Seimo nario M. Puidoko advokatas tyrėjams yra pateikęs jo paties įvykio metu darytą vaizdo įrašą. Su šiuo įrašu aš esu susipažinusi.
Noriu priminti kai kuriuos teisinius aspektus, kurie yra svarbūs, vertinant šią situaciją.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 149 straipsniu, atliekantys kratą pareigūnai turi teisę asmenims, esantiems patalpoje, kurioje yra daroma krata, uždrausti iš jos išeiti ir susižinoti tarpusavyje iki kratos pabaigos. Baudžiamojo proceso kodekse taip pat yra nustatyta, nurodyta, kad asmens krata nepriėmus atskiros nutarties gali būti daroma, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo slepia prie savęs daiktus ar dokumentus, galinčius turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti.
Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad krata ir asmens krata nėra Seimo nario laisvių suvaržymas. Taip pat Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad jeigu nebūtų galima atlikti asmens kratos Seimui nariui, galėtų susiklostyti ydinga teisinė situacija, kai taptų neįmanoma surinkti nusikalstamai veikai reikalingus įrodymus.
Taip pat noriu informuoti, kad šiandien priėmiau sprendimą, kad šį ikiteisminį tyrimą ne tik organizuos, bet ir atliks Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos departamento prokuroras. Tokį sprendimą priėmiau siekdama, kad šis ikiteisminis tyrimas, jo eiga nekeltų niekam abejonių dėl objektyvumo, nešališkumo ir išsamumo.
Dėkoju už dėmesį. Gerbiamieji Seimo nariai, pabandysiu atsakyti į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Klausti turbūt suteiksime žodį užsirašymo eilės tvarka. Pirmas opozicijos lyderis turi teisę be eilės. Prašom. Klausia S. Skvernelis.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Laba diena, gerbiama prokurore. Jūsų paaiškinimą norėčiau pasitikslinti. Kiek suprantu, teismo sankcijos arba nutarimo atlikti Seimo nario M. Puidoko kratą nebuvo iš anksto?
Antras patikslinantis dalykas. Bent jau kiek mes iš viešosios erdvės žinome, jūs turbūt geriau, kad Seimo narys nebuvo tuo metu kabinete ir jis, kaip sakoma, buvo pakviestas į kabinetą ateiti, o po to iš jo neišleistas, kol buvo atlikti procesiniai veiksmai. Tai gal reikėjo juos atlikti ir po to tada Seimo narį pasikviesti, jeigu reikia. Na, nežinau, nekomentuosiu.
Ir trečias dalykas. Kaip jums atrodo apylinkės teismo nutartys? Ar tais atvejais, kai procesiniai prievartos veiksmai liečia asmenis arba institucijas, turinčius Konstitucijoje įtvirtintą neliečiamybę, galbūt reikėtų, kad tas sankcionavimas arba nutartys būtų priimamos aukštesnės kompetencijos teismuose?
Šiandien ta diskusija – ir jūsų pasakyta apie Konstitucinio Teismo atskirus nutarimus, ir viešojoje erdvėje dėl Seimo nario asmens neliečiamybės – yra tokia gana plati ir nėra iki galo atsakyta. Ar nemanytumėte, kad čia galbūt irgi reikėtų kokių nors įstatymų iniciatyvų ir ar nepalengvintų situacijos ir patiems ikiteisminio tyrimo institucijos pareigūnams? Ačiū.
N. GRUNSKIENĖ. Dėkoju už klausimą. Jeigu galima, pradėčiau nuo trečio atsakymo – dėl kratos. Mes kreipėmės į ikiteisminio tyrimo teisėją ir paprašėme, kad būtų patenkintas prokuroro prašymas ir priimta nutartis. Tai numato Baudžiamojo proceso kodeksas ir mes kreipėmės būtent į apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją, kuris ir turi atlikti šiuos veiksmus. Jeigu Seimas priimtų pataisą ir nuspręstų, kad kitokia tvarka, mes, žinoma, paklusime ir kreipsimės ten, kur bus nurodyta Baudžiamojo proceso kodekso atskirame straipsnyje.
Kaip jau minėjau, asmens karta nebuvo sankcionuota, buvo krata Seimo nario M. Puidoko darbo vietoje. Kadangi, kaip jau minėjau, Baudžiamojo proceso kodeksas numato, jeigu asmuo atsisako kratos metu pateikti daiktus, reikšmingus ikiteisminiam tyrimui, ir jis juos turi su savimi, gali būti atliekama asmens krata. Tam teismo atskira nutartis nėra reikalinga.
Manau, atsakiau. Dėkoju.
PIRMININKAS. Gerai. Toliau klausia A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Gerbiama prokurore, tikrai nesu įsitikinęs, ar Seimo posėdžių salė yra būtent ta vieta, kur reikėtų aiškinti konkrečias bylos detales ar epizodus. Matyt, tam yra kitos vietos.
Aš jūsų apie konkrečiai įvykdytus tiek procesinio, tiek bylos turinio kokius nors elementus neklausinėsiu, tačiau norėčiau paklausti apie jūsų pavaduotojo čia, šioje tribūnoje, praeitą savaitę išsakytas mintis, kad jis siekia ar džiaugiasi, kad ši byla bus geras būdas, kaip suformuoti praktiką ar kažkokį precedentą, kaip fizinė jėga gali būti taikoma prieš Seimo narius. Čia cituoju iš esmės pažodžiui, nieko nuo savęs nepridėjęs. Galbūt galėtumėte šiek tiek plačiau išplėtoti tą jo pasakytą mintį, ko toje praktikoje šiandien jums trūksta ir kokie fizinės jėgos taikymo prieš Seimo narius aspektai šiandien jums nėra aiškūs ar nėra aiškiai apibrėžti teisinėje sistemoje?
N. GRUNSKIENĖ. Dėkoju už klausimą. Aišku, būtų buvę gerai, jeigu būtumėte tą klausimą uždavęs ir pavaduotojui. Aš manau, kad teisminė praktika, kaip nurodė pavaduotojas, yra normalu teisinėje valstybėje. Aš manau, kad toks atvejis, kai Seimo nario atžvilgiu reikėjo panaudoti prievartą, kad kratos metu paimtų reikiamus daiktus, manau, pirmas Seime, tai reikėtų teisminio įvertinimo, ar tinkamai, ar proporcingai buvo panaudota jėga šiuo atveju, ar Specialiųjų tyrimų tarnybos tyrėjai proporcingai panaudojo jėgą Seimo nario atžvilgiu.
PIRMININKAS. Toliau klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji prokurore, turbūt sunku būtų įsivaizduoti nepriklausomoje Lietuvoje tokį Seimo pažeminimą, kurį patyrė praėjusį ketvirtadienį Seimas. Seimo narys plenarinio posėdžio metu buvo apgaule įviliotas į kabinetą ir atlikta jo asmeninė krata. Seimo nariui buvo suplėšyti rūbai, buvo, na, sakykime, prieš jį atliekami smurto veiksmai, kad ir pačiu kilniausiu tikslu, ką jūs sakote, cituojate Baudžiamąjį kodeksą, bet mes gyvename nepriklausomoje Lietuvoje. Ar tai nauja formuojama praktika? Galbūt mes lygiuojamės į tas valstybes, kurios prasideda ten į rytus nuo Astravo atominės elektrinės? Ar tai būdas įbauginti parlamentą, ar formuoti naują praktiką? Ir kas bus toliau? Ačiū.
N. GRUNSKIENĖ. Dėkoju už klausimą. Taip, aš pakartosiu, kad prievarta Seimo nario atžvilgiu buvo panaudota. Ar buvo padaryta sužalojimų? Aš manau, kad nustatys tyrimas. Galbūt drabužiai buvo suplėšyti, kadangi reikėjo paimti daiktus, kurie buvo prie Seimo nario. Aš manau, jeigu Seimo narys būtų nesipriešinęs ir pateikęs daiktus, kurių paprašė pareigūnai vykdydami teismo nutartį, manau, kad to, kas įvyko ketvirtadienį, tikrai nebūtų įvykę.
PIRMININKAS. Klausia A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama prokurore.
N. GRUNSKIENĖ. Atsiprašau, labai norėčiau pamatyti. Ačiū.
A. GEDVILAS (DPF). Smulkiai apžvelgėte visas aplinkybes dėl telefonų poėmio, tačiau man vis tiek liko toks klausimas. Telefonai, kurie buvo paimti iš Seimo nario, niekaip nebuvo aprašyti teismo išduotuose dokumentuose, nei jų modelis, nei tai, kad jie priklauso Seimo nariui. Kaip šitą vietą galėtumėte pakomentuoti?
Taip pat kitas klausimas. Ar reikalausite atsakomybės iš pareigūnų, kurie galimai suvaržė Seimo nario judėjimą, darbą. Jis negalėjo vykdyti savo pareigų.
Taip pat dar būtų įdomu sužinoti, aš nesu informuotas, vis dėlto tą dieną mes klausėmės jūsų pavaduotojo paaiškinimų, tačiau didesnė dalis Seimo narių norėjo matyti jus. Ar jūs buvote išvykusi? Kodėl jūs tik šiandien tą pristatėte?
N. GRUNSKIENĖ. Supratau. Dėkoju už klausimus. Pabandysiu į juos atsakyti. Kadangi buvo trys, pradėsiu nuo trečiojo. Negalėjau dalyvauti posėdyje, nes visi esame suplanavę savo darbus. Per tokį trumpą laikotarpį, buvo panašiai apie 30 minučių, aš tikrai negalėjau pakeisti savo darbotvarkės. Į susitikimą su jumis, sakykim, į Seimo rūmus atvyko pavaduotojas, kuris būtent kuruoja šią sritį ir buvo pasirengęs atsakyti į visus rūpimus klausimus.
Dėl nutarties, dėl teismo nutarties. Teismo nutartyje buvo nurodyti telefonų IMEI numeriai, kuriais disponuoja Seimo narys M. Puidokas. Jeigu jūs turite ką nors pataisyti, aš mielai išklausyčiau jus. Buvo nurodyti IMEI numeriai, kuriais disponuoja Seimo narys M. Puidokas. Šie numeriai buvo nurodyti ir šiuo metu negaliu atsakyti, ar tie telefonai jau yra apžiūrėti, nes tai yra atskiras ikiteisminio tyrimo veiksmas, būtent daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, apžiūros protokolas. (Balsai salėje) Į klausimą, ar šiuo metu apžiūrėti, atsakyti negaliu, nes tai jau yra ikiteisminio tyrimo duomenys.
PIRMININKAS. Gerbiamoji generaline prokurore, man atrodo, kad mes čia tikrai pradedame aptarinėti ikiteisminio tyrimo detales. Stebėtina, kad kai kurie Seimo nariai jas žino arba sako, kad žino. Galbūt tikrai palikime tas detales nagrinėti tiems, kam priklauso, nes čia mes jau daromės panašūs į teisminę instituciją.
N. GRUNSKIENĖ. Taip.
PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, tikiuosi, toliau klausime pagal savo statusą. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiama prokurore, žiūrėkite į dešinę nuo savęs. Aš mojuoju.
N. GRUNSKIENĖ. Ačiū, matau.
A. SYSAS (LSDPF). Labai malonu. Du klausimėliai. Vienas klausimėlis dėl ne ar „kompetencijos“, ar „nekompetencijos“. Visgi dėl pareigūnų, kurie daro tokias operacijas ir dar Seimo rūmuose, taip sakant, ir be mikroskopo matyti, kad kažkas ne visai gerai, nes skriaudžiamasis filmuoja, o tie, kas turėtų turėti tvirtą alibi, to nedaro. Tai vienas klausimas.
Antras. Visgi jeigu teismas davė sankciją atimti ar paimti telefonus iš įtariamo Seimo nario, tai kodėl jis tada neturi jokio statuso, o iš jo reikalaujama paimti jo telefoną, nes, kiek aš girdžiu, tai jis šioje byloje nefigūruoja, taip sakant, tik kaip darbdavys. Ačiū.
N. GRUNSKIENĖ. Supratau. Dėkoju už klausimus, pabandysiu atsakyti nuo pirmo klausimo. Tikrai negalėčiau pasakyti, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai yra nekompetentingi. Tai tikrai aukštos kvalifikacijos pareigūnai. Kad buvo panaudota jėga Seimo nario atžvilgiu, aš manau, tai įvyko todėl, kad Seimo narys nesutiko perduoti reikalaujamų dokumentų atliekant asmens kratą. Ar padarė pareigūnai pažeidimus, ar jie tinkamai atliko savo pareigą, nustatys vidaus tyrimas, kurį šiuo metu atlieka Specialiųjų tyrimų tarnybos Imuniteto skyrius. Kai gausime išvadas, tada mes ir galėsime kalbėti apie tai, ar buvo padaryti kokie pažeidimai.
Dėl Seimo nario M. Puidoko statuso. Tai nedraudžia atlikti kratos asmens, kuris nėra jokio statuso – nei įtariamasis, nei liudytojas, nei nukentėjusysis ar panašiai. Jeigu tyrimo metu pasireiškė tokios aplinkybės, ikiteisminio tyrimo metu bus sprendžiamas klausimas. (Balsas salėje) Aš atsiprašau, negirdėjau.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos. Kad pačiam aptariamam asmeniui nebūtų interesų konflikto, tai, manau, kalbėsite dėl vedimo tvarkos.
M. PUIDOKAS (DPF). Galima mikrofoną įjungti?
PIRMININKAS. Įjungtas.
M. PUIDOKAS (DPF). Dėkui. Gerbiama generaline prokurore, kadangi buvo užduoti tam tikri klausimai, tai vis tiktai vienas ir esminis patikslinimas. Jūs visą laiką įvardinote, kad buvo teisėti reikalavimai. Kodėl taip įvyko, kad būtent man nebuvo įvardinta, kad tai yra būtent mano telefonai ir man sutikus net sutikrinti tuos IMEI numerius tai nebuvo padaryta? Jeigu tai nėra aišku, ar tai mano telefonai, tie IMEI numeriai nėra sutikrinti, tai aš visiškai nebuvau įsitikinęs. Ir advokatas tą patį patvirtino, kad jokių teisėtų reikalavimų atiduoti telefonus tokiu atveju negali būti. Kaip tokią situaciją vertintumėte jūs? Ačiū.
N. GRUNSKIENĖ. Dėkoju. Kadangi aš… (Balsai salėje) Ne, aš galiu atsakyti. Kadangi kratos metu nedalyvavau, aš negaliu nei patvirtinti, nei paneigti jūsų versijos, kad nebuvo sutikrinta. Kratos nutartyje kratai buvo nurodyti telefonai, jų IMEI numeriai. Jūs turėjote juos pateikti. Dar pakartosiu – kratos metu nedalyvavau, tų aplinkybių, kurias žinote jūs, aš nežinau.
PIRMININKAS. Tikrai, kolegos, aš kviesčiau nekalbėti apie proceso detales ir nedaryti čia pusiau teismo mūsų Seimo salėje.
Klausia E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Kadangi jūs sakote, kad matėte tą filmuotą medžiagą, kurią filmavo M. Puidoko advokatas, jūs dabar taip preliminariai, kaip suprantame, įvardinote, kad M. Puidokas pasipriešino pareigūnams. Pažįstant kolegą M. Puidoką, jo aštrumą, aršumą, klausimas: ar nenukentėjo pareigūnai jam besipriešinant? Tuo labiau kad tarp tų pareigūnų buvo ir moteris. Ar viskas gerai pareigūnams?
N. GRUNSKIENĖ. Dėkoju už klausimą. Norėčiau patikslinti tai, kad kratos metu dalyvavusi moteris, atliekant Seimo nario asmens kratą, iš patalpos išėjo, kaip ir kitas kviestas asmuo, kuris taip pat buvo moteriškos lyties. Taigi atliekant Seimo nario asmens kratą moterys nedalyvavo. Ar nukentėjo kiti pareigūnai, atsakyti aš jums negaliu.
PIRMININKAS. Klausia T. V. Raskevičius.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Dėkoju už suteiktą žodį. Dėkoju gerbiamai prokurorei, kad skyrėte laiko atsakyti į Seimo narių klausimus. Žinote, kolegos, man kartais ima atrodyti, kad gyvename iškreiptų veidrodžių karalystėje, o Seimo nariai yra atsidūrę ne kur kitur, o pačiame to iškreipto pasaulėvaizdžio epicentre.
Iš jūsų pranešimo šiandien akivaizdžiai girdime, kad vyksta ikiteisminio tyrimo veiksmai dėl korupcinių veiksmų ir prekybos poveikiu, tam tikriems asmenims yra pareikšti įtarimai, sankcionuotų operatyvinių veiksmų metu renkami įrodymai, tačiau šiandien mes kalbame apie ką kita. Kalbame apie suplėšytas kelnes ar apie nubrozdintą ranką. Ir, žinoma, pati geriausia gynyba yra puolimas. Pasakysiu labai aiškiai – mušti negalima ne tik Seimo nario, bet ir apskritai jokio žmogaus. Tačiau yra maža smulkmena: jei nėra vykdomi sankcionuoti, tai yra teisėti, pareigūnų veiksmai pateikti tyrimui reikalingus įrodymus, kalbame ne apie prievartą, o apie pasipriešinimą teisėtiems pareigūnų reikalavimams, siekiant nuslėpti galimai vykdytas nusikalstamas veikas.
Gerbiama prokurore, klausimas jums dar kartelį. Ar galėtumėte iš Seimo tribūnos patvirtinti, kad praėjusią savaitę vykdant kratą Seimo nario kabinete Seimo narys nepakluso teisėtiems pareigūnų reikalavimams? Ačiū.
N. GRUNSKIENĖ. Dėkui už klausimą. Taip, galiu patvirtinti, kad Seimo narys nepakluso teisėtiems pareigūno reikalavimams perduoti kratos nutartyje kratai daryti nurodytus daiktus, todėl buvo atlikta Seimo nario asmens krata, o Seimo nariui pasipriešinus buvo panaudota jėga. Ar ji buvo proporcingai panaudota, bus atliktas tyrimas, kaip jau minėjau savo kalboje.
PIRMININKAS. Klausia V. Bakas.
N. GRUNSKIENĖ. Teisėtai, tai čia faktas, kad teisėtai. Atsiprašau, krata atlikta teisėtai. Ar proporcingi veiksmai? Tai nustatys vidaus tyrimas, kurį atlieka Specialiųjų tyrimų tarnybos Imuniteto skyrius.
PIRMININKAS. Gerbiama generaline prokurore, nereaguokite į replikas, kurios išsakomos…
N. GRUNSKIENĖ. Aš tik pasitaisiau…
PIRMININKAS. …nesuteikus žodžio. Dabar klausia V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama prokurore, iš tiesų šiandien „Transparency“ paskelbė tyrimą, esame ketvirta valstybė Europoje pagal kyšininkavimo lygį. Mes čia visi klausomės apie M. Puidoko kelnes ir pamirštame, kad vis dėlto yra įtarimų, jog jo aplinka… arba šioje situacijoje galėjo būti paimtas 50 tūkst. eurų kyšis dėl parlamento veiklos, kitaip tariant.
Aš noriu jūsų paklausti. Seimo narys prisiekia gerbti ir vykdyti įstatymus, sąžiningai tarnauti tėvynei. Jūsų nuomone, ar ponas M. Puidokas kratos metu, jūs matėte įrašą, aš noriu patikslinti klausimą, ar priešinosi pareigūnams kratos metu, ar trukdė jiems atlikti savo pareigas?
Antra, ar ketinate pareikšti įtarimus ponui M. Puidokui arba kitiems parlamentarams, jeigu taip yra? Ar ruošiamasi tai daryti?
N. GRUNSKIENĖ. Dėkoju už klausimą. Į trečią klausimą, jeigu leisite, nuo trečio. Ar ketiname pareikšti įtarimus, į šį klausimą aš jums atsakyti negaliu. Ikiteisminį tyrimą kontroliuoja, kaip jau dabar nurodžiau, Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras. Jis galėtų jums atsakyti į tokį klausimą. Ar priešinosi, aš jau paminėjau: taip, nevykdė teismo nutarties, nesutiko perduoti nutartyje nurodytų telefonų, todėl buvo panaudota jėga.
PIRMININKAS. Klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiama generaline prokurore, norėčiau vieną repliką. Jūs sakėte, kad jeigu tapsite generaline prokurore, tikrai tos rezonansinės bylos pajudės. Deja, sėdite tyliai kaip pelytė. Mano klausimas, kaip jūs vertinate generalinio prokuroro pavaduotojo viešai išsakytas mintis, kad Aukščiausiasis Teismas, kuris išteisino Prezidentą R. Paksą, neteisus? Vienas. Ar pradėjote tyrimą dėl jo?
Kitas dalykas. Teismo paskyroje europarlamentarė ponia A. Maldeikienė rašo, cituoju (aš jums dėl to ruošiu skundą): „Tie tradicinių šeimų gynėjai (įskaitant juos remiančius kardinolus, vyskupus, kunigus ir zakristijonus) yra primityvūs ir gašlūs – visa ta jų tradicija tėra labai mažo protelio žmogaus mėgavimasis bent svajonėse apie seksą…“ Ar jūs nemanote, kad tai yra įžeidimas, ir ar nežadėtumėte pradėti ikiteisminio tyrimo dėl šitokių europarlamentarės pasisakymų, įžeidžiant visus žmones, kurie dalyvavo marše ir kuriuos rėmė…
PIRMININKAS. Ačiū. Laikas baigėsi.
N. GRUNSKIENĖ. Dėkoju.
P. GRAŽULIS (LRF). Įžeidžia kitus, kaip…
PIRMININKAS. Viskas gerai, suformulavo klausimą, nors nelabai susijęs su iškvietimo tema. (Balsai salėje)
N. GRUNSKIENĖ. Galiu atsakyti.
PIRMININKAS. Prašom, jeigu turite ką.
N. GRUNSKIENĖ. Gerbiamas Seimo nary, jūs paminėjote, kad jūs kreipsitės dėl ponios A. Maldeikienės pasisakymo į prokuratūrą. Kai jūs kreipsitės, mes jums raštu ir atsakysime. Šiuo metu aš tikrai nenorėčiau veltis į tokią diskusiją.
Ir kitas dalykas dėl generalinio prokuroro pavaduotojo pasisakymo R. Pakso ir G. Vainausko byloje. Norėčiau patikslinti, kad tas komentaras, jeigu mes kalbame apie tą patį, tai ne generalinio prokuroro pavaduotojas kalbėjo, o Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, ir jisai nesakė, jis kaip tik pasakė, kad gerbia teismo priimtą nutartį, tačiau turi savo motyvų ir argumentų, kodėl tokia byla buvo perduota į teismą. O teismas priėmė kitokį sprendimą, nes tai buvo įrodymų vertinimas. Į šitą klausimą galėčiau jums atsakyti tiek.
PIRMININKAS. Klausia V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Gerbiama generaline prokurore, aš pabandžiau pasiklausyti visų tų atsakymų į klausimus ir man dabar susidaro dar keistesnis vaizdas, negu buvo pradžioje. Pirmiausia, kaip aš suprantu, buvo gauta sankcija atlikti kratą Seimo nario darbo kabinete.
N. GRUNSKIENĖ. Taip.
V. GAPŠYS (DPF). Ir ten buvo nurodyta paimti telefonus, turinčius IMEI kodus, kaip suprantu, tai yra mobiliojo ryšio telefonai. Ką jūsų pareigūnai būtų darę, jeigu M. Puidokas būtų negrįžęs į kabinetą? Kaip jie būtų juos paėmę? Man kyla klausimas. Jeigu jis juos būtų palikęs Seimo salėje, kaip jie būtų paėmę? Klausimas, ar buvo tuomet toje kratos nutartyje išvis nurodyta, kad ten yra Seimo nario telefonai? Ar tiesiog IMEI kodai nurodyti? Gal ten ne Seimo nario išvis tie telefonai yra? Kaip buvo nurodyta nutartyje? Kas priėmė nutartį atlikti Seimo nario asmens kratą? Ar teismo nutartyje buvo nurodyta, kad yra teisė atlikti asmens kratą? Kaip jie būtų paimti, jie jis nebūtų grįžęs į Seimo nario darbo kabinetą?
N. GRUNSKIENĖ. Dėkoju už klausimą. Norėčiau pasakyti taip. Teismo nutartis buvo atlikti kratą. Dėl asmens kratos Baudžiamojo proceso kodekse yra numatyta, kad tokiu atveju, jeigu asmuo, kuriam daroma krata, atsisako pateikti prašomus pateikti dokumentus ar daiktus ir slepia juos prie savęs, nereikalaujant teismo nutarties gali būti atlikta asmens krata. Kaip būtų pareigūnai atlikę kratą, jeigu Seimo narys būtų juos palikęs arba neišėjęs, aš jums atsakyti į šį klausimą negaliu, aš pati kratos neatlieku, nutarties vykdymas buvo pavestas pareigūnams. Taktiką renkasi pareigūnai, kurie atlieka kratą.
PIRMININKAS. J. Sabatauskas klausia.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū. Šiaip kyla klausimas, gerbiama prokurore, Seimo narys M. Puidokas turi kokį nors statusą šioje ikiteisminio tyrimo byloje?
N. GRUNSKIENĖ. Neturi.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Jeigu kratos dokumentuose, tai yra nutartyje buvo pažymėta paimti mobiliuosius telefonus, o atlikti kratą tik kabinete, aš suprantu, kad kabinete yra laidinis telefonas, tai buvo galima jį ir paimti. Bet turbūt elementari logika sako, kad mobilusis telefonas visada būna su asmeniu kartu, jis retai jį palieka, nebent pamiršęs.
Dar vienas klausimas dėl nusikaltimo senaties. Jeigu būtų pranešimas arba atliktas veiksmas prieš kokius 10–15 metų, ar jūs pradėtumėte ikiteisminį tyrimą? Kaip, pavyzdžiui, dabar pradėtas ikiteisminis tyrimas prieš menininką D. Liškevičių dėl performanso, atlikto Venecijos bienalėje, už simbolių išniekinimą. Tai buvo atlikta 2000 metais, tai yra prieš 21 metus. Ir niekam nekilo klausimas, ar čia yra Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio…
PIRMININKAS. Laikas! Jau ir taip pridėjau 20 sekundžių.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …dėl nusikaltimo senaties taikymo. Ačiū.
N. GRUNSKIENĖ. Dėkoju už klausimą. Į klausimą, kas būtų, jeigu būtų, tikrai nenorėčiau šiandien aš atsakinėti. Taip, aš žinau, kad yra pareikštas įtarimas, jeigu neklystu, pagal Baudžiamojo kodekso 127 straipsnį – vėliavos išniekinimas, įtarimas, jeigu gerai pamenu, pareikštas yra balandžio ar birželio mėnesį, atleiskite, galiu tiksliai nežinoti, būtent ikiteisminis tyrimas yra pradėtas, išsiaiškinus visas aplinkybes, prokuroras priims sprendimą.
Dėl mobiliojo ryšio telefonų. Nutartyje ir nurodyti mobiliojo ryšio telefonai, nurodyti ir jų IMEI, apie tai, kad paimtų stacionarų telefoną, nutartyje tokių duomenų nėra. Ačiū.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiama prokurore, gal šiek tiek patikslinti galėtumėte? Ar leidimas buvo duotas atlikti Seimo nario M. Puidoko kratą, ar Seimo nario kabineto kratą? Mes žinome, kad tas kabinetas yra priskirtas Seimo nariui, jis nėra priskirtas nė vienam iš padėjėjų. Tai koks buvo tikslas? Ar, kaip sakant, tikslas buvo padėjėjo kokius nors duomenis surinkti, ar būtent konkrečiai Seimo nario ir Seimo nario kabineto?
N. GRUNSKIENĖ. Seimo nario ir jo padėjėjo darbo vietoje.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Bet ten ne padėjėjo darbo vieta. Padėjėjai neturi darbo vietos. Jie yra priskirti…
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, pagal Statutą yra parašyta, kad Seimo narių padėjėjams kartu su Seimo nariu yra skiriamos darbo vietos. Vėl mes kalbame apie kažkokias detales.
Ačiū generalinei prokurorei. Sąrašas tų, kurie norėjo paklausti, baigtas.
N. GRUNSKIENĖ. Ačiū jums. Dėkoju. Viso geriausio.
PIRMININKAS. Dabar slaptas balsavimas. Jam skiriama 20 minučių, tai atitinkamai daugmaž 13 val. 25 min. būtų jo pabaiga.
Pertrauka
14.02 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. XIV-320 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-560(2) (priėmimo tęsinys)
PIRMININKAS (A. MAZURONIS, DPF). Gerbiami kolegos, yra gautas balsų skaičiavimo protokolas dėl M. Reznikovo skyrimo Vyriausiosios rinkimų komisijos nariu.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduoti 88 biuleteniai, rasta biuletenių – 88, galiojančių – 87, negaliojančių – 1.
Už – 64, prieš – 13, susilaikė 10. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIVP-560(2) priimtas. (Gongas)
Skelbiu birželio 15 dienos rytinį plenarinį posėdį baigtu. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.