PASIŪLYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
2023 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2146(2)
2022-11-17
Vilnius
Eil. Nr. |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
||
str. |
str. d. |
p. |
||
|
|
|
|
Argumentai: Šiuo metu pagalba nuo seksualinio smurto nukentėjusiems asmenims teikiama fragmentiškai, tad pagalbą norintys gauti asmenys turi kreiptis į ne vieną instituciją. Net ir tokiu atveju, teikiama pagalba yra nevisavertė – pagrindinis dėmesys skiriamas įrodymų surinkimui ir fizinių pasekmių likvidavimui, tačiau emocinė ir psichologinė pagalba, jeigu ir yra skiriama, dažnai būna neatliepianti specifinių nuo tokio pobūdžio smurto nukentėjusių asmenų poreikių. Seksualinio smurto patyrimas tebeturi stigmą, atgrasančią nemažą dalį jį patyrusių asmenų kreiptis pagalbos. Atskirų, nebendradarbiaujančių institucijų nepilnavertiškai teikiama pagalba dar labiau apsunkina nukentėjusiųjų sprendimą kreiptis dėl jos suteikimo. Siekiant spręsti seksualinio smurto sukeltų ilgalaikių padarinių problemą sistemiškai, būtina investuoti į kompetentingai teikiamą kompleksinę pagalbą. Visų pirma, Lietuvoje veikiančios įvairios pagalbos institucijos šiuo metu negali suteikti visos būtinos pagalbos – seksualinio smurto problema yra specifinė, todėl pagalbos teikimui reikalingos specifinės žinios bei infrastruktūra. Būtina optimizuoti visą pagalbos sistemą, kuri leistų papildomai netraumuojant nukentėjusių asmenų surinkti įrodymus apie patirtą seksualinį smurtą, gauti greitą ir kompetentingą medicinos pagalbą bei ilgalaikę ir specifinę psichologinę pagalbą. Savo funkciją tinkamai atlieka specializuotos kompleksinės pagalbos centrai, dirbantys su smurtą ir prievartą artimoje aplinkoje patyrusiais asmenimis, tačiau šių centrų teikiamos paslaugos nėra pritaikytos seksualinį smurtą patyrusiems asmenims. Dėl šios priežasties svarbu užtikrinti paralelias pagalbos paslaugas antram pagalbos žingsniui, kad medikai turėtų kur nukreipti nukentėjusius asmenis ilgalaikės pagalbos teikimui. Antra, atsižvelgiant į šiandieninę politinę situaciją matyti, kad besitęsiant Rusijos pradėtam karui Ukrainoje, į Lietuvą atvyko tūkstančiai karo pabėgėlių, tarp kurių yra daugybė asmenų, patyrusių seksualinę prievartą. Jiems reikalinga specializuota kompleksinė pagalba, nes be tinkamos pagalbos ši trauma sukelia ilgalaikes pasekmes jų gerovei, psichologinei ir fizinei sveikatai. Trečia, atsižvelgiant į esamą reglamentavimą, medicininė pagalba prievartą patyrusioms moterims yra teikiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2021 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. V-1756 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo galimai seksualinį smurtą patyrusiems moteriškosios lyties asmenims aprašo patvirtinimo“. Ji yra nepakankama, kadangi minimas teisės aktas numato tik išimtinai biomedicinines priemones, surenkant prievartos įrodymus bei vykdant ligų ir neplanuoto nėštumo prevenciją – iš esmės nepasisakoma apie seksualinio išnaudojimo traumos psichologinių pasekmių valdymą bei krizės intervenciją, jau nekalbant apie reikiamos pagalbos suteikimą seksualinį smurtą patyrusiems vyrams. Tai parodo, jog dabartinė pagalbos apimtis nėra pakankama ir reikalauja didesnių investicijų. Bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis buvo gautas jų vertinimas, jog nuo seksualinio smurto nukentėjusiems asmenims teikti platesnės apimties paslaugas, vykdyti specialistų mokymus kvalifikacijos kėlimą reikėtų bent 400 000 eurų.
Pasiūlymas:
Siūlome padidinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai numatytus asignavimus ir skirti 400 000 eurų specializuotos kompleksinės pagalbos nuo seksualinio smurto nukentėjusiems asmenims teikti ir finansavimą šioms paslaugoms palaipsniui didinti tolesnių metų valstybės biudžetuose.
Lėšų šaltinis: Viršplaninių biudžeto pajamų ir pajamų, gautų iš akcizų už alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius, panaudojimas. |