LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
KULTŪROS KOMITETAS
PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS NACIONALINIO RADIJO IR TELEVIZIJOS ĮSTATYMO NR. I-1571 19 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3943
2024-07-03 Nr. 121-P-34
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis, komiteto pirmininko pavaduotojas Robertas Šarknickas, komiteto nariai Angelė Jakavonytė, Vytautas Kernagis, Silva Lengvinienė, Liuda Pociūnienė, Stasys Tumėnas, Kęstutis Vilkauskas. Komiteto biuro vedėja Agnė Jonaitienė, komiteto biuro patarėjos Aušra Pocienė, Deimantė Pukytė, padėjėja Danguolė Zabulėnienė.
Kviestieji asmenys: Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė.Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos Teisės ir vindikacijos skyriaus vadovė Lina Joskaudaitė – Dmitrijeva, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas Jonas Staselis, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos Tarybos pirmininkas Eugenijus Valatka, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos Tarybos pirmininko pavaduotoja Irena Vaišvilaitė, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos Tarybos narys Deimantas Jastramskis, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos Tarybos narė Rėda Brandišauskienė, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos Tarybos narys Jonas Staselis.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Teisės departamentas 2024-06-17 |
|
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Teikiamu projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 19 straipsnio 5 dalį ir vietoj šiuo metu galiojančios nuostatos, kad LRT skiriamų asignavimų dydis neturi būti mažesnis už 2019 metais LRT skirtus valstybės biudžeto asignavimus, įrašyti nuostatą, kad LRT skiriamų asignavimų dydis, palyginti su ankstesniais metais, negali augti sparčiau nei praėjusiais metais kito šalies bendrasis vidaus produktas to meto kainomis. Ši nuostata turėtų būti tikslintina dėl kelių priežasčių. Pirma, pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas savo doktrinoje yra gana aiškiai pasisakęs apie ypatingą nacionalinio visuomeninio transliuotojo (LRT) statusą ir jo finansavimo principus. Konstitucinio Teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutarime pažymėta, kad visuomeninio transliuotojo pobūdis ir konstitucinė misija suponuoja ne tik valstybės priedermę įsteigti visuomeninį transliuotoją, bet ir jos pareigą užtikrinti jo veiklą, inter alia pareigą visuomeniniam transliuotojui skirti deramą finansavimą, kad jis galėtų vykdyti šią misiją, teikti atitinkamas viešąsias transliavimo paslaugas. Aiškindamas pagal Konstituciją galimą nustatyti nacionalinio visuomeninio transliuotojo finansavimo modelį, Konstitucinis Teismas minėtame nutarime pažymėjo, kad įsteigus visuomeninį nacionalinį transliuotoją Seimui pagal Konstituciją privalu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad šiam transliuotojui pakaktų lėšų jo ypatingai konstitucinei misijai vykdyti; Konstitucija netoleruoja tokio nacionalinio visuomeninio transliuotojo (kaip ir bet kurio kito visuomeninio transliuotojo) nepakankamo (jo ypatingai konstitucinei misijai vykdyti) finansavimo iš valstybės biudžeto (ar jo mažinimo), kai tuo siekiama (arba gali būti siekiama) pažeisti jo nepriklausomumą ir šitaip daryti įtaką jo transliuojamoms programoms ir laidoms. Konstitucinis Teismas 2006 m. gruodžio 21 d. nutarime pabrėžė, kad turi būti sudarytos materialiosios, organizacinės, finansinės sąlygos visuomeniniam transliuotojui veiksmingai vykdyti savo misiją, ir kad tai yra conditio sine qua non. Taip pat pastebėtina, kad Konstitucinis Teismas 2020 m. lapkričio 3 d. nutarime pažymėjo, kad tokios finansavimo iš valstybės biudžeto garantijos kaip konkretus kiekvienais metais iš valstybės biudžeto LRT skiriamų lėšų dydis – procentais išreikšta per užpraeitus metus faktiškai gautų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio ir akcizo dalis bei nustatytas draudimas mažinti LRT skiriamą finansavimą iš valstybės biudžeto asignavimų, atsižvelgiant į tam tikrais metais iš gyventojų pajamų mokesčio ir akcizo gautas pajamas (įplaukas), yra pagrįstos. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, manytina, kad projektas turėtų būti tikslinamas, nustatant konstituciškai pagrįstą nacionalinio visuomeninio transliuotojo finansavimo iš valstybės biudžeto garantiją, t. y. įstatymu įtvirtinti ir minimalų valstybės biudžeto lėšų, kurios kasmet turėtų būti skiriamos nacionaliniam visuomeniniam transliuotojui, užtikrinant jo nepriklausomumą ir tinkamą konstitucinės misijos vykdymą, dydį. Antra, vietoj siūlomos formuluotės „negali augti sparčiau“ reikėtų vartoti aiškesnę ir suprantamo turinio formuluotę „skiriamų asignavimų dydis negali būti didesnis negu (arba - už)“. Jeigu siekiama nustatyti tam tikrą asignavimų dydžio ribojimo taisyklę, siejamą ne su pačiu asignavimų dydžiu, o dydžio pokyčiu lyginant su ankstesniais metais, reikėtų vartoti formuluotę „skiriami asignavimai negali didėti labiau negu“. Trečia, iš siūlomos formuluotės nėra aišku nei kuris konkretus ekonominis rodiklis (realus BVP, nominalus BVP, ar BVP metinis pokytis) turimas omenyje, nei koks būtų šio ekonominio rodiklio (ar jo metinio pokyčio) santykis su LRT skiriamais valstybės biudžeto asignavimais. Kitaip sakant, reikėtų aiškiai įvardinti ir nustatyti pasirinkto ekonominio rodiklio dydžio (ar jo pokyčio) ir LRT skiriamų valstybės biudžeto asignavimų dydžio (ar jo pokyčio) tiesioginio proporcingumo santykį. Ketvirta, tikslintinos vartojamos formuluotės „ankstesniais metais“, „praėjusiais metais“ ir „to meto“ turinį, nes skaičiuojant ir tvirtinant ateinantiems metams skiriamus valstybės biudžeto asignavimus nebūtų aišku kurie kalendoriniai metai turimi omenyje. Penkta, siūlomą nuostatą siūlytina dėstyti atskiroje dalyje kaip specialiąją normą bendrosios taisyklės (kad LRT iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų dydis kiekvienais metais sudaro užpraeitų metų faktiškai gautų 1 procento valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3 procento iš akcizo pajamų) atžvilgiu. Tai yra siūlome galimai vienas kitai prieštaraujančiais nuostatas dėl LRT skiriamų valstybės asignavimų dydžio dėstyti ne vienoje, o atskirose dalyse. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina projekto 1 straipsniu pildyti įstatymo 19 straipsnį 6 dalimi, ją formuluojant taip: „Jeigu pagal šio straipsnio 5 dalį apskaičiuotų LRT skiriamų valstybės biudžeto asignavimų dydis yra didesnis (arba - didėja daugiau negu) <...>“.
|
Pritarti |
|
|
2. |
Teisės departamentas 2024-06-17 |
|
|
|
Siekiant teisinio aiškumo, projekto 2 straipsnį siūlytina papildyti 2 dalimi, nustatančia, kad šis įstatymas taikomas apskaičiuojant ir skiriant LRT valstybės biudžeto asignavimus 2026 ir vėlesniems metams. Jeigu būtų atsižvelgta į šią pastabą, projekto 2 straipsnio pavadinimas dėstytinas taip: „Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas“. |
Pritarti |
|
|
3. |
Teisės departamentas 2024-06-17 |
|
|
|
Atsižvelgus į tai, kad LRT finansuojama iš valstybės biudžeto asignavimų bei į tai, kad Finansų ministerijos nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. 1088 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 7.1 papunktyje nustatyta, kad Finansų ministerija formuoja valstybės politiką viešųjų finansų valdymo srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. |
Pritarti iš dalies |
2024 m. birželio 26 d. įvyko bendri Kultūros komiteto ir Biudžeto ir finansų komiteto klausymai dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (toliau – LRT) įstatymo Nr. I-1571 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3943. Klausymų metu Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos buvo paprašyta pateikti informaciją apie prognozuojamas išlaidas.
|
|
4. |
Teisės departamentas 2024-06-17 |
|
|
|
Projekto pavadinime esantis žodis „PAKEITMO“ keistinas žodžiu „PAKEITIMO“. |
Pritarti |
|
|
5. |
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2024-06-26 |
|
|
|
Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3943 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. |
Pritarti |
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Europos žurnalistų federacija, Tarptautinė žurnalistų federacija, Tarptautinio spaudos institutas 2024-06-24
|
|
|
|
Tarptautinė žurnalistų federacija bei Europos žurnalistų federacija kartu su Tarptautiniu spaudos institutu yra susirūpinusios dėl 2024 m. birželio 14 d. Seimo nario Mindaugo Lingės pateikto Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pakeitimo projekto. Šiuo įstatymo projektu keliama rimta grėsmė visuomeninio transliuotojo finansavimo modeliui. Šiuo metu galiojančiu LRT įstatymu užtikrinama, kad LRT biudžetas niekada nenukristų žemiau 2019 m. lygio. Siūlomu pakeitimu siekiama atsisakyti šios esminės nuostatos ir pakeisti ją mechanizmu, kuris apribotų LRT biudžeto augimą. Įstatymo projektas buvo pateiktas iš anksto nepasikonsultavus su visuomeniniu transliuotoju. Kaip nurodyta naujai priimto Europos žiniasklaidos laisvės akto 5 straipsnio 3 dalyje, finansavimo procedūros turi būti „grindžiamos iš anksto nustatytais skaidriais ir objektyviais kriterijais“. Tokių pakeitimų pateikimas neinformavus visuomeninio transliuotojo ir nesikonsultavus su juo sustiprina mūsų susirūpinimą dėl transliuotojo ateities. Siūlomas minimalios finansavimo ribos panaikinimas, keldamas grėsmę LRT nepriklausomumui ir mažindamas jo galimybes vykdyti savo įgaliojimus, kenkia ilgalaikiam LRT tvarumui. Įstatymo pakeitimai grindžiami tuo, kad jie yra būtini siekiant perskirstyti lėšas Lietuvos gynybos išlaidoms didinti. Gynybos biudžeto didinimas negali būti vykdomas silpninat Lietuvos demokratijos išsaugojimui svarbias institucijas, įskaitant visuomeninį transliuotoją. LRT, kaip visuomeninės žiniasklaidos tarnyba, turi būti tinkamai finansuojama, kad galėtų vykdyti savo misiją, vystytis kartu su sparčiais technologiniais ir socialiniais pokyčiais ir užtikrinti tinkamą pasirengimą nenutrūkstamam transliavimui ekstremalių situacijų metu. Be to, visuomeninės žiniasklaidos vaidmuo kovojant su dezinformacija taip pat labai svarbus siekiant apsisaugoti nuo informacinio karo. Raginame valdžios institucijas atvirai konsultuotis ir diskutuoti su LRT, siekiant užtikrinti, kad bet kokie finansavimo modelio pakeitimai išlaikytų garantijas, jog LRT bus visiškai finansuojamas ir galės vykdyti savo viešųjų paslaugų teikimo įgaliojimus. Dėkojame, kad skiriate dėmesio šiam svarbiam klausimui. Esame pasirengę suteikti bet kokią papildomą informaciją ar pagalbą. |
Spręsti pagrindiniame komitete |
|
|
2. |
Lietuvos meno kūrėjų asociacija, 2024-06-25 |
|
|
|
LR Seime svarstomi LRT įstatymo pakeitimai Nr. XIVP-3943, numatantys Nacionalinio transliuotojo finansavimo pokyčius, kuriais jų palaikytojai demonstruoja arba LRT svarbos ir misijos nesupratimą, arba nenori jų suprasti. Priėmus pakeitimus bus įvykdyta antikonstitucinė intervencija į Nacionalinio transliuotojo finansavimo mechanizmą, kuriamas pavojus nacionaliniam saugumui, pažeidžiant LRT pasirengimą rezistencijai ar agresoriaus veiksmų atrėmimui. Tarptautinis spaudos Institutas (International Press Institute, IPI) ir Europos žurnalistų federacija (European Federation of Journalists, EFJ) specialioje „Žiniasklaidos laisvės platformoje“ (Mapping Media Freedom) jau paskelbė perspėjimą apie inicijuojamų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisų keliamą grėsmę Lietuvos visuomeninio transliuotojo finansavimo modeliui. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas išvadoje pažymi, kad „Konstitucinis Teismas savo doktrinoje yra gana aiškiai pasisakęs apie ypatingą nacionalinio visuomeninio transliuotojo (LRT) statusą ir jo finansavimo principus.“ Teisės departamento išvadoje taip pat rašoma: „Teikiamu projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 19 straipsnio 5 dalį ir vietoj šiuo metu galiojančios nuostatos, kad LRT skiriamų asignavimų dydis neturi būti mažesnis už 2019 metais LRT skirtus valstybės biudžeto asignavimus, įrašyti nuostatą, kad LRT skiriamų asignavimų dydis, palyginti su ankstesniais metais, negali augti sparčiau nei praėjusiais metais kito šalies bendrasis vidaus produktas to meto kainomis. Ši nuostata turėtų būti tikslintina dėl kelių priežasčių.“ Toliau minėtoje išvadoje išvardinti svarbiausia argumentai, verčiantys abejoti siūlomų LRT finansavimo teisėtumu. Neabejojame, kad šiandien Lietuvoje pagrindinis prioritetas yra gynybos finansavimas, todėl logiška įvairių įstaigų ir institucijų finansavimo peržiūra, tačiau tai daryti privaloma atsakingai, įvertinus visas aplinkybes, ypač kai keičiamas finansavimo modelis gali kenkti visuomeninio transliuotojo misijai karo grėsmės akivaizdoje. Neaiškios siūlomo įstatymo pakeitimo formuluotės (apie ką rašoma ir Teisės departamento išvadoje), neigiamai vertiname naikinamą minimumą, kuris užtikrina minimalų LRT finansavimą (šiuo metu įstatyme: „neturi būti mažesnis už 2019 metais LRT skirtus valstybės biudžeto asignavimus“), be jo LRT situacija tampa ne tik nestabili, bet ir nesaugi, bei politiškai pažeidžiama. Dėl siūlomų pakeitimų netinkamumo 2024 06 24 laišku į LR seimą ir LR Prezidentą jau kreipėsi Europos žurnalistų federacija (European Federation of Journalists), Tarptautinės žurnalistų federacija (International Federation of Journalists) ir Tarptautinis spaudos institutas (International Press Institute, IPI), kurie rašo, jog projektas buvo pateiktas iš anksto nepasitarus su visuomeniniu transliuotoju, mini, kad naujai priimto Europos žiniasklaidos laisvės įstatymo (EMFA) 5 straipsnio 3 dalyje, finansavimo procedūros turėtų būti pagrįstos „iš anksto nustatytais skaidriais ir objektyviais kriterijais“. Visuomeninio transliuotojo indėlis į demokratiją yra svarbus taikos metu, tačiau dar svarbesnis LRT būtų karo atveju. LRT transliacijos negali nutrūkti, o visi Lietuvos gyventojai turi gauti operatyvią ir patikrintą informaciją. Kaip dirbti karo metu, LRT ne kartą konsultavosi ir su Ukrainos visuomeniniu transliuotoju, atstovai buvo ir nuvykę į jų biurą Kyjive. Dalis pasiruošimo darbų jau atlikta, pavyzdžiui, portalo LRT.lt kopijos jau iškeltos į užsienio serverius. Netekus infrastruktūros Konarskio g. 49, LRT.lt savo transliacijas galėtų pradėti iš duomenų centro Vakarų Europoje per 10-15 min. Tačiau didžioji pasirengimo dalis (TV signalo išleidimas iš užsienio, atsarginių korespondentų punktų ir bunkerių steigimas, įrangos sukomplektavimas ir pan.) dar laukia. Taip pat netolimoje ateityje LRT teks daryti dideles investicijas į įrangos atnaujinimą, kuris negali palaukti: turime atnaujinti kilnojamųjų TV stočių parką, kuris baigia nusidėvėti. Šios stotys užtikrina, kad Lietuvos gyventojai galėtų matyti Dainų šventę, valstybinius minėjimus ar Šv. Mišias ir kitus renginius. Jos būtų itin svarbios karo metu, nes jų dėka galėtume transliuoti iš kitų Lietuvos vietų ar, jei prireiktų, iš užsienio. Šiuo metu taikomas LRT finansavimo modelis Europoje yra laikomas pavyzdiniu, todėl būtų prasminga išlaikyti jo principus ir taip sudaryti sąlygas visuomeniniam transliuotojui užtikrinti savo misiją taikos ar karo metu. |
Spręsti pagrindiniame komitete |
|
|
3. |
Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, 2024-07-02 |
|
|
|
Lietuvos radijo ir televizijos asociacija (toliau – LRTA) susipažino su Lietuvos Respublikos Seimo nario Mindaugo Lingės parengtu Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-3943 (toliau – Įstatymo projektas) ir teikia savo pastabas bei komentarus. Šiuo metu nustatyta, kad Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (toliau – LRT) iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų dydis kiekvienais metais sudaro užpraeitų metų faktiškai gautų 1 procento valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3 procento iš akcizo pajamų, o LRT skiriamų asignavimų dydis neturi būti mažesnis už 2019 metais LRT skirtus valstybės biudžeto asignavimus. Teikiamu Įstatymo projektu siūloma nustatyti papildomą sąlygą susiejančią LRT iš valstybės biudžeto skiriamus asignavimus su bendrojo vidaus produkto augimu. Pastaraisiais metais LRT finansavimas iš valstybės biudžeto sparčiai augo ir 2024 m. LRT asignavimai viršijo 72 mln. eurų. Lyginant su 2023 m. LRT biudžetas paaugo net 15%. Seimui 2024 m. birželio 20 d. priėmus Gynybos fondo paketą, kurį taip pat sudaro ir Akcizų įstatymo pataisos numatančios reikšmingai padidintus tarifus už tabaką, alkoholį bei kurą, LRT gaunami valstybės biudžeto asignavimai dar labiau išaugtų.
Norime atkreipti dėmesį, kad toks neproporcingas visuomeninio transliuotojo biudžeto augimas iškreipia sąžiningą konkurenciją visuomenės informavimo rinkoje, kurioje veikia ir kiti nepriklausomi transliuotojai. Remiantis viešai prieinamais duomenimis, galima teigti, kad LRT biudžetas yra didesnis nei visų likusių transliuotojų biudžetus kartu sudėjus. Remiantis „Kantar“ duomenimis, visa reklamos rinka 2023 m. sudarė 140,8 mln. eurų1, įskaitant reklamą televizijose, spaudoje, radijuje, internete, lauko ir vidaus reklamą bei kino reklamą. Manome, kad tokia proporcija, kai vienas transliuotojas sudaro puse rinkos yra neadekvati ir žalinga nepriklausomos žiniasklaidos atžvilgiu. Lyginant tik žiniasklaidos kanalų grupes, disproporcija tarp nacionalinio transliuotojo ir kitų stambiausių transliuotojų yra dar didesnė. Pavyzdžiui, žvelgiant į dvi didžiausias šalyje nepriklausomos žiniasklaidos grupes – All Media Lithuania (valdanti TV3 kanalų grupę) ir Laisvas ir nepriklausomas kanalas (valdantis LNK kanalų grupę) – jų pajamos 2022 m. sudarė atitinkamai 33 mln. eurų2 ir 28 mln. eurų3. Galiausiai norime akcentuoti, kad suprantame LRT įstatymų paskirtą vykdyti misiją bei jos svarbą, tačiau svarbu, kad visuomeninio transliuotojo biudžetas ir būtų naudojamas būtent šiai misijai vykdyti, o ne įvairiems komerciniams bei pramoginiams projektams finansuoti. Nemažiau svarbu ir tai, kad valstybės biudžeto asignavimų panaudojimas vyktų skaidriai ir atsakingai, taip pat, kad būtų vykdoma efektyvi lėšų panaudojimo stebėsena ir kontrolė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau raginame pritarti Seimo nario Mindaugo Lingės registruotam Įstatymo projektui, kuris užtikrintų, kad LRT biudžetas augtų proporcingai ir nuosekliai, bei neiškraipytų konkurencijos Lietuvos žiniasklaidos rinkoje. |
Spręsti pagrindiniame komitete |
|
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
|||||||||||||||||||||||
|
str. |
str. d. |
p. |
||||||||||||||||||||||||||
|
|
VĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija 2024-06-26 |
|
|
|
2024 m. birželio 14 d. Seime įregistruotas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo (toliau – LNRTĮ) Nr. I-1571 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3943 (toliau – Projektas), Projekto lyginamasis variantas bei Projekto aiškinamasis raštas (toliau – Aiškinamasis raštas). Viešoji įstaiga Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (toliau – LRT) susipažino su Projektu ir teikia šias pastabas. Numatoma, kad Projektu siūlomas finansavimo modelis įsigaliotų jau 2025 m. sausio 1 d. Projektas 2024 m. birželio 14 d. įregistruotas Seimo teisės aktų projektų registre. 2024 m. birželio 18 d. Projektas buvo pateiktas Seimo vakariniame posėdyje. Posėdyje nutarta paskirti šio projekto svarstymą Seimo posėdyje 2024 m. VIII (pavasario) sesijoje[1], t.y. dar iki 2024 m. birželio 30 d. Susiklosto situacija, kai Projektas, kuriuo nulemiamas LRT finansavimas, gali būti priimtas per 9 darbo dienas nuo Projekto įregistravimo išsamiai neišnagrinėjus situacijos ir neatsižvelgus į LRT poziciją. Projekto nagrinėjimo skuba motyvuojama Gynybos fondo pakete numatytu akcizų tarifų padidinimu, dėl kurių, neva, neproporcingai didėtų LRT finansavimas. Pažymėtina, kad LRT finansavimui akcizų pakeitimai įtakos turės tik nuo 2027 m. Pažymėtina, jog Projektu panaikinamas minimalus LRT finansavimo lygis, dėl ko LRT atsiduria nežinioje dėl jai numatomo skirti biudžeto asignavimų 2025 m. Priėmus Projektą likus 6 mėnesiams iki 2025 m., LRT negali planuoti išlaidų ir investicijų į savo veiklą. LRT finansavimo konstitucingumas jau buvo nagrinėtas 2020 m. lapkričio 3 d. ir pripažintas nepažeidžiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija). Dėl to, vertinant teisinius aspektus, Projekto nagrinėjimo skuba yra nepagrįsta. Šiuo metu pagal LNRTĮ 19 str. 5 d., Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai (toliau – LRT) iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų dydis kiekvienais metais sudaro užpraeitų metų faktiškai gautų 1% valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3% iš akcizo pajamų. LRT skiriamų asignavimų dydis pagal galiojančią tvarką neturi būti mažesnis už 2019 metais LRT skirtus valstybės biudžeto asignavimus. Projektu siūloma, kad LRT skiriamų asignavimų dydis, palyginti su ankstesniais metais, negalėtų augti sparčiau nei praėjusiais metais kito šalies bendrasis vidaus produktas (toliau – BVP) to meto kainomis. Šiuo metu LNRTĮ apribojimų LRT finansavimo padidėjimui nenumato. Taip pat Projektu siūloma panaikinti užtikrintą minimalų LRT finansavimo lygį, lygų 2019 m. skirtų asignavimų sumai. LRT vertinimu, Projektas yra nepriimtinas dėl šių priežasčių: 1. Projektas paneigia LRT veiklos stabilaus finansavimo garantijas, nes: 1.2. Projektas prieštarauja Konstitucijai, nes nenumato pakankamo LRT finansavimo viešosioms funkcijoms vykdyti, 1.3. LRT yra nacionaliniam saugumui svarbi įstaiga, dėl ko papildomai finansuojant gynybą, LRT taip pat yra būtinas didesnis finansavimas, 1.5. BVP to meto kainomis yra nepastovus duomuo, todėl neturėtų būti naudojamas teisės aktuose viešųjų funkcijų finansavimui nustatyti. 2. Projektas sudaro sąlygas paveikti LRT nepriklausomumą, nes: 2.1. Projektas prieštarauja tarptautiniams teisės aktams, reikalaujantiems, kad valdžios institucijos, priimant sprendimus dėl finansavimo negalėtų siekti daryti įtaką LRT, 2.2. Projektas neatitinka Konstitucijos, nes sudaro sąlygas LRT nepriklausomumui pažeisti, 2.3. Seimas kasmet gauna informaciją apie LRT pajamas ir išlaidas, dėl ko papildomi suvaržymai LRT finansavimui nėra pagrįsti. 3. Akcizų pakeitimai dėl gynybos finansavimo turės nedidelę įtaką LRT finansavimui, kuri prasidėtų tik nuo 2027 m.: 3.1. LR Akcizų įstatymo (toliau – AĮ) pakeitimų įtaka LRT finansavimui yra nedidelė ir prasidėtų tik nuo 2027 m. Minėtas priežastis LRT plačiau išdėsto ir pagrindžia žemiau. 1. Projektas paneigia LRT veiklos stabilaus finansavimo garantijas 1.1. Projektas prieštarauja tarptautiniams teisės aktams, reikalaujantiems numatyti ilgalaikį LRT finansavimą atsižvelgiant į augančias išlaidas technologiniame kontekste Tarptautiniuose ES dokumentuose pabrėžiama visuomeninio transliuotojo tinkamo ir ilgalaikio finansavimo svarba demokratinėje santvarkoje, kelis jų pateikiame toliau. Naujai priimtame Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2024/1083 - Europos žiniasklaidos laisvės akte (EMFA) aiškiai numatyta, kad finansavimo procedūros (pvz. finansavimo schema) turi būti "grindžiamos skaidriais ir objektyviais iš anksto nustatytais kriterijais". EMFA reglamente reikalaujama (5 straipsnio 3 dalis): “Valstybės narės užtikrina, kad visuomeninių žiniasklaidos paslaugų teikėjų finansavimo procedūros būtų grindžiamos iš anksto nustatytais skaidriais ir objektyviais kriterijais. Tomis finansavimo procedūromis užtikrinama, kad visuomeniniai žiniasklaidos paslaugų teikėjai turėtų pakankamus, tvarius ir nuspėjamus finansinius isšeklius, atitinkančius jų su viešosiomis paslaugomis susijusių įgaliojimų vykdymą ir gebėjimą plėtotis pagal tuos įgaliojimus. Tie finansiniai ištekliai turi būti tokie, kad būtų užtikrinta visuomeninių žiniasklaidos paslaugų teikėjų redakcinė nepriklausomybė”. EMFA 31 konstatuojamojoje dalyje numatyta, kad būtina užtikrinti, kad visuomeniniai žiniasklaidos paslaugų teikėjai galėtų pasinaudoti skaidriomis ir objektyviomis finansavimo procedūromis, kuriomis užtikrinami pakankami ir stabilūs finansiniai ištekliai jų su viešosiomis paslaugomis susijusiems įgaliojimams vykdyti, sudaromos sąlygos nuspėjamumui planuojant veiklą ir sudaromos sąlygos vystytis neviršijant su viešosiomis paslaugomis susijusių įgaliojimų. Pageidautina, kad sprendimas dėl tokio finansavimo būtų priimamas ir lėšos skiriamos keleriems metams, atsižvelgiant į visuomeninių žiniasklaidos paslaugų teikėjų su viešosiomis paslaugomis susijusius įgaliojimus, kad būtų išvengta galimo nederamo poveikio per kasmetines derybas dėl biudžeto. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos valstybėms narėms dėl viešųjų paslaugų transliavimo nepriklausomumo garantijos[2] priedo V skirsnyje pažymėta, jog visuomeninių transliuotojų organizacijų finansavimą reglamentuojančios taisyklės turėtų būti pagrįstos valstybių narių įsipareigojimu išlaikyti ir prireikus sukurti tinkamą, saugią ir skaidrią finansavimo sistemą, kuri garantuotų visuomeninėms transliavimo organizacijoms priemones, būtinas jų misijai atlikti. Rekomendacijoje nurodoma, kad finansuojant visuomeninius transliuotojus turi būti laikomasi šių principų: - įnašo dydis turėtų būti nustatytas pasikonsultavus su atitinkama visuomenine transliuotojo organizacija, atsižvelgiant į jos veiklos sąnaudų tendencijas ir tokiu būdu, kad organizacija galėtų visapusiškai atlikti įvairias savo užduotis; - įnašas turi būti mokamas taip, kad būtų užtikrintas visuomeninės transliuotojo organizacijos veiklos tęstinumas ir leistų vykdyti ilgalaikį planavimą. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos valstybėms narėms dėl priemonių, skatinančių demokratinį ir socialinį skaitmeninio transliavimo indėlį,[3] priedo 2.2. c skirsnyje nurodoma, jog moderniame technologiniame kontekste, neturint saugios ir tinkamos finansavimo sistemos, visuomeninių transliuotojų pasiekiamumas ir jų indėlio į visuomenę mastas gali sumažėti. Susidūrus su didėjančiomis programų įsigijimo, kūrimo ir saugojimo išlaidomis, o kartais ir transliavimo išlaidomis, valstybės narės turėtų suteikti visuomeniniams transliuotojams galimybę gauti reikalingas finansines priemones, kad galėtų vykdyti savo pareigas. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje valstybėms narėms dėl viešosios žiniasklaidos kompetencijos informacinėje visuomenėje[4] priedo III c skirsnyje nurodoma, jog valstybės narės turėtų užtikrinti tinkamą visuomeninės žiniasklaidos finansavimą, kad ji galėtų atlikti savo vaidmenį informacinėje visuomenėje. Kurdamos finansavimo sistemas, valstybės narės turėtų atkreipti deramą dėmesį į teikiamo turinio pobūdį visuomenės ir bendro intereso labui. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rekomendacijoje dėl visuomeninio transliavimo finansavimo[5] pabrėžiama nacionalinių įstatymų leidėjų galia ir atsakomybė spręsti dėl konkrečios savo visuomeninių transliuotojų misijos, struktūros ir finansavimo pagal nacionalines aplinkybes ir reikalavimus. Asamblėja taip pat atkreipia dėmesį į nacionaliniuose parlamentuose vykstančias diskusijas dėl jų visuomeninių transliuotojų misijos ir finansavimo ir ragina visų valstybių narių parlamentus užtikrinti, kad jų visuomeniniai transliuotojai turėtų tinkamą ilgalaikį finansavimą bei galimybes įvykdyti savo misijas. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos valstybėms narėms dėl viešosios žiniasklaidos valdymo[6] priedo 26 punktas numato, jog finansavimo metodo ir dydžio nustatymas neišvengiamai yra valstybės pareiga, dėl to būtina, kad sistema būtų sukurta taip, kad: - su visuomenine žiniasklaida konsultuojamasi dėl finansavimo, reikalingo jų misijai ir tikslams įgyvendinti, ir į jų nuomonę atsižvelgiama nustatant finansavimo dydį; - numatomas pakankamas finansavimas, kad būtų įvykdytas visuomeninės žiniasklaidos vaidmuo ir kompetencija, įskaitant pakankamą saugumą ateičiai, kad būtų galima pagrįstai planuoti ateitį. Visų pirma, su LRT nebuvo konsultuotasi dėl Projektu numatomo galimo LRT finansavimo sumažėjimo. Antra, nenumatant mažiausio galimo LRT finansavimo lygio, nėra užtikrinamas tęstinis LRT veiklos planavimas ir programų ilgalaikiškumas, nes neatsižvelgiama į veiklos sąnaudų tendencijas. Trečia, apribojant LRT finansavimą su BVP to meto kainomis augimu, LRT praranda galimybę gauti reikalingas finansines priemones, būtinas augančioms išlaidoms technologiniame kontekste ( LRT šiuo metu skiria ženklias lėšas savo veiklos tęstinumui užtikrinti, esant galimoms ekstremalioms situacijoms (karas, Astravo incidentai, riaušės, užgrobimas ir pan.) padengti. Dėl šių priežasčių Projektas neatitinka tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintų visuomeninių transliuotojų finansavimo standartų ir negali užtikrinti LRT veiklos finansavimo, būtino LRT viešosioms funkcijoms įgyvendinti. 1.2. Projektas prieštarauja Konstitucijai, nes nenumato pakankamo LRT finansavimo viešosioms funkcijoms vykdyti LRT finansavimo klausimas buvo nagrinėtas Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme (toliau – KT) tris kartus.[7] KT nutarimuose konstatavo, jog LRT yra viešojo intereso reiškėjas, kurio konstitucinei misijai[8] vykdyti ir viešosioms transliavimo paslaugoms teikti turi būti sudarytos materialiosios, organizacinės, finansinės sąlygos.[9] LRT, kaip visuomeninio transliuotojo pobūdis ir konstitucinė misija, suponuoja valstybės pareigą skirti deramą finansavimą. LNRTĮ nustato LRT veiklos garantijas,[10] inter alia: - LRT finansavimas iš valstybės biudžeto asignavimų (LNRTĮ 19 str. 5 d.): konkretus kiekvienais metais iš valstybės biudžeto LRT skiriamų lėšų dydis – procentais išreikšta per užpraeitus metus faktiškai gautų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio ir akcizo dalis bei nustatytas draudimas mažinti LRT skiriamą finansavimą iš valstybės biudžeto asignavimų, atsižvelgiant į 2019 metais LRT skirtus valstybės biudžeto asignavimus; - LRT skiriamų lėšų nurodymas atskira eilute Lietuvos Respublikos valstybės biudžete (LNRTĮ 19 str. 3 d.); draudimas LRT taikyti bankrotą (LNRTĮ 19 str. 4 d.).[11] Nacionalinio visuomeninio transliuotojo finansavimo modelio pasirinkimas yra socialinio, politinio ir ekonominio tikslingumo dalykas, kuris priklauso įstatymų leidėjo kompetencijai. Tai darydamas įstatymų leidėjas turi paisyti Konstitucijos.[12] Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi diskreciją visuomeninio transliuotojo finansavimo modelį pasirinkti atsižvelgdamas į valstybės ir visuomenės išteklius, materialines ir finansines galimybes, paisydamas kitų svarbių veiksnių, inter alia tikslingumo.[13] Iš Konstitucijos išplaukia, kad jeigu įstatymų leidėjas yra įsteigęs kokią nors instituciją, kuriai patikėta vykdyti tam tikrą valstybės funkciją ar funkcijas, jis turi numatyti ir jos finansavimo šaltinius, nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad tas finansavimas būtų pakankamas atitinkamai funkcijai (funkcijoms) vykdyti. Taigi įsteigus visuomeninį nacionalinį transliuotoją Seimui pagal Konstituciją privalu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad šiam transliuotojui pakaktų lėšų jo ypatingai konstitucinei misijai vykdyti.[14] Negali būti nustatomas toks teisinis reguliavimas, kad iškart matyti, jog lėšų tam tikroms reikmėms (tikslams) numatoma akivaizdžiai nepakankamai arba išvis nenumatoma, kartu nenumatant kitų (alternatyvių) finansavimo šaltinių, kurie pagal Konstituciją atitinkamoms reikmėms gali būti numatyti[15] – pagal Konstituciją įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų yra neskiriama arba jų skiriama nepakankamai.[16] Iš Seimo 2013 m. gruodžio 23 d. priimto LNRTĮ 6, 7, 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo matyti, kad, šiuo įstatymu uždraudus LRT vykdyti komercinę reklamą, t. y. panaikinus vieną iš jos finansavimo šaltinių, kuris sudarė reikšmingą jos biudžeto dalį, juo buvo siekta nustatyti tokį LRT finansavimą iš valstybės biudžeto asignavimų, kuris užtikrintų LRT nepriklausomumą, ilgalaikį ir stabilų jo finansavimą, taip sudarant sąlygas įgyvendinti LRT, kaip nacionalinio visuomeninio transliuotojo, misiją. Be to, iš Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 6, 7, 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto aiškinamojo rašto matyti, kad šio įstatymo projekto tikslas – „nepriklausomo, skaidraus, stabilaus, ilgalaikio, protingo ir visuomenei naudingo LRT finansavimo nustatymas (sureguliavimas), kuris sudarytų sąlygas LRT tinkamai vykdyti kultūrinę, šviečiamąją misiją ir atitiktų valstybės nacionalinio saugumo poreikius“.[17] Projektu numatomas minimalios LRT finansavimo ribos panaikinimas bei su BVP pokyčiu susieto apribojimo įvedimas, neatitinka konstitucinių reikalavimų, įtvirtintų KT jurisprudencijoje. Aiškinamajame rašte nurodoma, jog, neva, įvertinus, jog akcizai ateinančiais metais ženkliai augs, LRT pajamų, skiriamų iš valstybės biudžeto augimo tempas gali būti neproporcingas ir tikėtina, viršytų realius asignavimo gavėjo poreikius. Dėl padidintų akcizų tarifų gynybos finansavimo tikslu LRT finansavimas neženkliai paaugs tik 2027 metais. Be to, tai nereiškia, jog LRT asignavimai turėtų būti automatiškai mažinami ar apribojami. LRT, kaip nacionalinis transliuotojas, yra nepriklausomas nuo politinės įtakos ir atlieka esminę visuomeninę funkciją, dėl ko LRT būtinas pakankamas ir stabilus finansavimas. Be to, papildomos pajamos iš akcizų galėtų būti nukreiptos LRT veiklos kokybei ir infrastruktūrai. Vykstant karo veiksmams kaimyninėse valstybėse LRT veiklos sąnaudos neišvengiamai didės ateityje. Visuomeninis transliuotojas privalo užtikrinti operatyvų ir patikimą informavimą, reikalaujantį papildomų žurnalistinių išteklių ir technologijų. LRT išlaidos augs ir dėl vis plačiau plintančios dezinformacijos bei propagandos srautų, nes LRT privalo užtikrinti patikimą visuomenės informavimą. Taip pat būtinos investicijos į infrastruktūros apsaugą nuo galimų kibernetinių ir fizinių išpuolių, siekiant išlaikyti transliacijų tęstinumą ir saugumą. Projektu siūlomas finansavimo modelis gali pakenkti LRT gebėjimui vykdyti savo viešąsias funkcijas. Projektas neleis LRT vykdyti didelių ir sparčių technologinių atsinaujinimo darbų, nes, esant poreikiui, LRT negalės būti skiriamos tokio dydžio lėšos. Be to, projektas nenumato atvejų, kai LRT patirtų nenumatytų sąnaudų, kas dar labiau apsunkintų LRT galimybes tinkamai atlikti savo funkcijas susidūrus su nenumatytais finansiniais iššūkiais, pavyzdžiui, karo grėsmės ar kibernetinių atakų atveju. Todėl argumentas, kad LRT pajamų augimas iš biudžeto turėtų būti ribojamas dėl galimų akcizų padidėjimo, yra nepagrįstas ir neatsižvelgia į svarbų visuomeninio transliuotojo vaidmenį. 1.3. LRT yra nacionaliniam saugumui svarbi įstaiga, dėl ko papildomai finansuojant gynybą, LRT taip pat yra būtinas didesnis finansavimas Aiškinamajame rašte nurodoma, neva, esant nepalankiai geopolitinei situacijai, manytina, jog valstybės biudžeto lėšomis finansuojama LRT, taip pat solidariai turėtų prisidėti prie Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo stiprinimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog akcizų didėjimo planas taip pat siejamas su Krašto gynybos finansavimu, todėl nebūtų teisinga, jei papildomas pajamų didėjimas iš akcizų tektų ne tik Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo stiprinimui, bet ir LRT. Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 6 str. 1 d. 3 p. numato, jog telekomunikacijų sektorius, kuriame veikia LRT, yra nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbus ūkio sektorius. Ūkinės veiklos sričių, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, sąrašo 3.14 ir 3.15 punktai numato, jog nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbios ūkio sektoriaus dalys yra radijo programų transliavimas bei televizijos programų transliavimas, t.y. LRT atliekama veikla. Elektroninių ryšių tinklai ir elektroninių ryšių paslaugoms teikti numatyti radijo dažniai (kanalai), t.y. LRT veikloje naudojami objektai, pagal Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 132 straipsnį laikomi Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiais objektais. Priešingai nei nurodoma Aiškinamajame rašte, LRT taip pat yra svarbi nacionaliniam saugumui įstaiga, kurios veiklai reikalingas papildomas finansavimas karo grėsmės atveju. Norint užtikrinti LRT veiklos efektyvumą ir saugumą nuo kibernetinių atakų bei kitų grėsmių, būtina investuoti į infrastruktūros atnaujinimą ir technologinę apsaugą. Tai reikalinga siekiant užtikrinti, kad LRT galėtų patikimai ir nepriklausomai teikti teisingą informaciją visuomenei, ypač krizių ar konfliktų metu. 1.4. Projekte nurodytas nominalusis BVP neatspindi infliacijos ir vidutinio darbo užmokesčio pokyčių, dėl ko LRT negalėtų būti užtikrintas pakankamas finansavimas, ir nelieka minimalaus LRT finansavimo lygio pagal 2019 m. Projektu siūloma, kad LRT skiriamų asignavimų dydis negalėtų augti sparčiau nei praėjusiais metais kito šalies BVP to meto kainomis. Ši formuluotė reiškia, kad LRT asignavimai būtų skaičiuojami pagal nominalųjį BVP. Nominalusis BVP yra einamaisiais metais pagamintų prekių bei paslaugų vertė, išmatuota einamųjų metų galiojusiomis kainomis[18]. Tai reiškia, kad nominalusis BVP nėra koreguojamas atsižvelgiant į infliaciją ar kainų pokyčius, todėl jis gali pervertinti ar nuvertinti tikrąją ekonomikos būklę, jei kainos keičiasi per tą laikotarpį. Projektu suteikiamas finansavimas LRT gali neatspindėti ekonominių realijų ir realių LRT poreikių. Tai reiškia, kad jei LRT finansavimas bus susietas su nominaliuoju BVP, faktinės infliacijos metu LRT finansavimas gali mažėti. Jei LRT būtų skiriami asignavimai pagal užpraėjusių metų nominalaus BVP pokytį, neatsižvelgiant į realias sąlygas šalyje, toks finansavimas būtų tiesiog atsitiktinis matematinis skaičius, kuris logiškai ir praktiškai būtų nepagrįstas. Grafikas žemiau parodo BVP to meto kainomis ir infliacijos netapatumą:
LRT pritaria Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento dėl Projekto pateiktoje išvadoje[19] nurodytiems trūkumams. Nekorektiškos vartojamos sąvokos „ankstesniais metais“, „praėjusiais metais“ ir „to meto“, nes nėra aiškus jų turinys. Skaičiuojant ir tvirtinant ateinantiems metams skiriamus valstybės biudžeto asignavimus nėra aišku, kurie kalendoriniai metai turimi omenyje. Projekte numatytos visuomeninio transliuotojo valstybinio finansavimo sąlygos turi būti apibrėžtos kur kas konkrečiau, turi būti užtikrintas LRT finansavimo skaidrumas. 1.5. BVP to meto kainomis yra nepastovus duomuo, todėl neturėtų būti naudojamas teisės aktuose viešųjų funkcijų finansavimui nustatyti. BVP yra nevienareikšmis rodiklis, apskaičiuojamas keliais skirtingais būdais, naudojant skirtingus metodologinius požiūrius ir šaltinius, bei kasmet tikslinamas dėl įvairių veiksnių. Dėl skaičiavimų masto BVP duomenys sužinomi su atsilikimu laike. Pirma, yra keli BVP rodikliai – BVP gamybos metodu, BVP išlaidų metodu ir BVP pajamų metodų. Dar yra skelbiami ir BVP dydžiai nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos. Antra, BVP įtaką daro revizijos ir BVP apskaičiavimo metodų pokyčiai. Revizijos metu naudojami nauji duomenų šaltiniai ir patobulinti vertinimo metodai, dėl kurių BVP rodikliai gali kisti. 2009 metais Jungtinių Tautų Statistikos Komisija patvirtino Nacionalinių sąskaitų sistemos (SNA) peržiūrą, kuri lėmė BVP skaičiavimo pakeitimus. Eurostat atnaujino Europos sąskaitų sistemą (ESA), siekdamas suderinti su SNA standartais, o tai lėmė BVP peržiūrą. Pavyzdžiui, mokslinių tyrimų ir plėtros (R&D) išlaidos bei karinės ginklų sistemos buvo perkvalifikuotos iš tarpinio vartojimo į investicijas, o tai padidino pridėtinę vertę ir taip pat BVP. Taip pat pasikeitė pensijų įsipareigojimų apskaita, kas tiesiogiai paveikė darbo užmokesčio ir namų ūkių santaupų rodiklius. Tokie pokyčiai gali sukelti reikšmingą BVP skirtumą priklausomai nuo taikomų metodų. Europos Sąjungoje rekomenduojama periodiškai peržiūrėti nacionalinių sąskaitų rodiklių laiko eilutes, kad būtų užtikrintas palyginamumas tarp šalių. 2010–2017 m. laikotarpio rodiklių laiko eilutės buvo revizuotos, pereinant prie 2015 m. atskaitos laikotarpio vietoj 2010 m. Tai lėmė, kad BVP ir jo komponentai buvo perskaičiuoti. BVP, vertinant to meto kainomis, skyrėsi nuo anksčiau skelbto ir kito nevienodai[20]. Trečia, BVP rezultatą veikia įvedami nauji šaltiniai ir metodai. BVP apskaičiavimas gali kisti dėl naujų statistinių duomenų šaltinių ir metodų įvedimo. Tokie pokyčiai gali lemti reikšmingus skirtumus tarp senų ir naujų BVP rodiklių. Įdiegus naujus duomenų šaltinius ir atsižvelgus į Europos Komisijos rekomendacijas, buvo patobulinti tam tikrų Lietuvos BVP komponentų vertinimai. Tai lėmė BVP skirtumus, pvz., nuo -0,3 proc. 2010 m. iki +0,2 proc. 2017 m. Tai parodo BVP rodiklio neužtikrintumą. Taigi, ekonominis rodiklis BVP to meto kainomis turi svarbų trūkumą – jis yra nevienareikšmis. Šis rodiklis dažnai neperspėja apie ekonominės veiklos struktūrinius pokyčius ir galimus ateities ekonominius nesklandumus. BVP to meto kainomis taip pat nesiderina su dabartiniais realiais sąnaudų ir pajamų standartais. Tai gali sąlygoti nepakankamą ir neaiškų LRT finansavimą viešosioms funkcijoms vykdyti. LRT finansavimą siejant su šio nestabilaus rodiklio pokyčiais, LRT neturės galimybių suplanuoti ateities išlaidų ir tinkamai nustatyti bei parengti kitų metų tikslus. LRT pritaria Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento dėl Projekto pateiktoje išvadoje[21] nurodytiems trūkumams. Iš siūlomos Projekto formuluotės nėra aišku, kuris konkretus ekonominis rodiklis apribotų LRT asignavimus ir kaip būtų apskaičiuojamas Projektu numatomas BVP pokytis. Taip pat akivaizdu, kad nėra ryšio tarp šio ekonominio rodiklio ir LRT skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. Projekte numatytos visuomeninio transliuotojo valstybinio finansavimo sąlygos turi būti apibrėžtos kur kas konkrečiau, turi būti užtikrintas LRT finansavimo skaidrumas.
2. Akcizų pakeitimai dėl gynybos finansavimo turės nedidelę įtaką LRT finansavimui, kuri prasidėtų tik nuo 2027 m.
2.1 Akcizo įstatymo (toliau – AĮ) pakeitimų įtaka LRT finansavimui yra nedidelė ir prasidėtų tik nuo 2027 m. AĮ pakeitimas, įsigaliosiantis 2025 m., tik nuo 2027 metų įtakos LRT finansavimui skirtas lėšas. 2025 m. surinkus daugiau akcizo gynybos finansavimui 141,8 mln. EUR, pagal dabartinę LRNTĮ redakciją LRT asignavimai 2027 m. didėtų 1,8 mln. EUR ( 141,8 mln. EUR * 1,3% ). Atitinkamai 2028 m. didėtų 2 mln. EUR ( 157,4 mln. EUR * 1,3% ), o 2029 m. apie 2,2 mln. EUR ( 172,7 mln. * 1,3% ). Siekiant eliminuoti minėtą akcizų pakeitimo įtaką LRT finansavimui LRNTĮ 19 str. 5 d. numatytas procentas LRT asignavimams iš akcizų nuo 2027 m. galėtų būti ne 1,3%, o 1,2103% ( 1,3% * ( 100% - 6,9% ), kur 6,9% yra dalis akcizų sumoje, kiek akcizai 2025 m. padidinami dėl gynybos finansavimo). 2028 m. tas procentas būtų 1,202% ( 1,3% * (100% - 7,5% )), o 2029 m. – 1,196% (1,3% * ( 100% - 8% )). Dėl šios priežasties siekiant LRNTĮ suderinti su AĮ pakeitimu dėl gynybos finansavimo, LRNTĮ 19 str. 5 d. numatytas procentas iš akcizų galėtų būti tikslinamas į 1,2%. Kitoks LRNTĮ 19 str. 5 d. numatytų procentų pakeitimas ar finansavimo viršutinės ribos įvedimas būtų nesusijęs su įstatymų pakeitimų paketu dėl Valstybės gynybos fondo ir turėtų būti išsamiai apsvarstytas įprastine, ne skubos tvarka. Visiškai nepagrįstas yra LRT finansavimo ribojimas 2025 ar 2026 metais, kai faktiškai 2025 m. ir 2026 m. jokio LRT finansavimo didėjimo dėl gynybos reikmėms keliamų mokesčių nebus, nes LRT finansavimas 2025 m. bus skaičiuojamas nuo 2023 metais surinktų mokesčių, o 2026 metais – nuo 2024 metais surinktų mokesčių. LR Finansų ministerija nurodo, kad 2023 m. BVP to meto kainomis kilo 6,7%, o 2024 m. prognozuoja 5% kilimą (iš Projekto teksto nėra aišku, į kurių metų pokytį reikėtų žiūrėti)[22]. 2025 metams apribojimas sumažintų LRT asignavimus -3,1 mln. EUR, taikant 5% ribą. 2025 metams LR Finansų ministerija prognozuoja 5,4% BVP to meto kainomis didėjimą. Skaičiuojant, kad 2026 m. LRT finansavimas neturėtų didėti labiau nei 5,4% palyginus su 2025 m., toks apribojimas 2026 m. sumažintų LRT asignavimus -4,6 mln. EUR ( 2025 m. LRT finansavimas * 5,4% - ( 2024 m. surinktas GPM * 1% + 2024 m. surinkti akcizai * 1,3% ). Tuo tarpu papildomam gynybos finansavimui akcizai didinami tik nuo 2025 m., todėl akcizų padidinimo įtaka LRT finansavimui 2025 m. ir 2026 m. yra 0 EUR. 2027 m. LRT finansavimą skaičiuojant analogiškai kaip ir 2026 metams, apribojimas 2027 m. LRT asignavimus sumažintų -6,4 mln. EUR, nors akcizų padidinimo dėl gynybos finansavimo įtaka 2027 m. yra tik 1,8 mln. EUR.
*Įvertis, taikant prielaidą, kad GPM ir akcizų surinkimas didės tuo pačiu dydžiu ir BVP to meto kainomis didės 5,4% 2019 m. buvęs LRT asignavimų dydis nebeatspindi realijų, todėl turėtų būti peržiūrėtas ir asignavimų minimalus dydis pakeistas į esantį 2024 m. Nuo 2019 m. iki dabar įvyko reikšmingų pokyčių, dėl kurių 2019 m. buvęs LRT asignavimų dydis nebėra reprezentatyvus nustatant, koks nacionalinio visuomeninio transliuotojo finansavimas yra minimaliai pakankamas pavestoms funkcijoms vykdyti. - Infliacija nuo 2019 m. iki dabar paskutiniais duomenimis Lietuvoje sudarė 41,2%. Žinoma, Europos centrinis bankas deda pastangas sumažinti infliaciją iki 2% tikslo, tačiau 40% dydžio defliacija neprognozuojama, ir LRT reikia prisitaikyti prie susidariusios situacijos. - Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Lietuvoje nuo 2019 m. I ketv. iki dabar paaugo 71,1%. Tai daro įtaką ne tik išlaidoms LRT kuriamam turiniui, tačiau ir įsigyjamoms autorinėms laidoms. LR Finansų ministerija prognozuoja, kad vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalyje 2025 m. ir 2026 m. galėtų augti po 6,4 proc. kasmet, o 2027 m. – 5,5 proc.[24]
- AB Lietuvos radijo ir televizijos centro (Toliau – Telecentras) prašomas užmokestis 2025 m., palyginti su 2019 m. didėja +57%. Akivaizdu, kad LRT turėtų ir naudotis Telecentro infrastruktūra bei paslaugomis, tačiau be tinkamo finansavimo LRT nebus pajėgi sumokėti tokių papildomų sumų Telecentrui, kurio visos akcijos priklauso valstybei. Bet kuriuo atveju valstybės LRT skiriami asignavimai toje dalyje naudojami pervedimams į valstybei priklausančią įmonė Telecentras, tad ir nepriemoka būtų lygiai taip pat tarp valstybei priklausančių įstaigų. - Turinio kūrimo ir įsigijimo išlaidos LRT televizijai, radijui ir interneto svetainei nuo 2019 m. iki 2023 m. pakilo 49%. Šis augimas tiesiog atspindi realybę, kad infliacija kelis metus buvo dviženklė. LRT teikdama pirmenybę nacionalinei kultūrai, užtikrindama temų ir žanrų įvairovę, kuria ir įsigyja autorines laidas Lietuvoje, kas atitinkamai ir sukelia kaštų paaugimą, palyginus su 2019 m. - Šiuo metu LRT pradeda naujo pastato projektavimo etapą, kuris kainuos 1,5 mln. EUR, o pagal 2019 m. studiją viso pastato kaina, neskaitant vėliau sekusios infliacijos ir po Covid išbrangusio tiekimo, buvo suplanuota 40 mln. EUR. Kiekvienais metais LRT pastato statybai reikės nuo 1,5 iki 2 mln. EUR savų lėšų, neskaitant paskolos grąžinimo. - LRT naudojama ilgalaikė įranga dėvisi natūralia eiga ir ją vis tiek reikės atnaujinti, tam skiriant investicijas. Dabartinės LRT investicijoms skiriamos sumos pakanka esamam turimos įrangos lygiui palaikyti ir dalinai atnaujinti. Neišvengiamai anksčiau įsigyta įranga galutinai nusidėvės ir baigs savo naudingą tarnavimo laiką. Tuo metu naują įrangą reikės įsigyti jau naujomis kainomis, kurios dėl infliacijos bus pakilusios, nekalbant apie technologines naujoves ir pažangą. LRT skaičiavimais ateinančių 5-6 metų investicijų suma tokiems poreikiams sudarytų apie 30 mln. EUR dabartinėmis įrangos kainomis. Ši suma būtų papildoma prie palaikomųjų investicijų, užtikrinančių, kad esama įranga nepertraukiamai veiktų. Ilgalaikių investicijų nepakankamas finansavimas ir strategiškai svarbių klausimų atidėliojimas atveda prie to paties, kad vis tiek jas atlikti reikia, tik tam prireikia daugiau resursų ir infrastruktūra neveikia sklandžiai, kaip kad yra atsitikę su kelių transporto tiltais ir viadukais.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, siūlome tokią LRNTĮ pakeitimo formuluotę: 1 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. LRT iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų dydis kiekvienais metais sudaro užpraeitų metų faktiškai gautų 1 procento valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio ir 1,2 procento iš akcizo pajamų. LRT skiriamų asignavimų dydis, neturi būti mažesnis už 2024 metais LRT skirtus valstybės biudžeto asignavimus.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2026 m. balandžio 1 d. ir taikomas apskaičiuojant ir skiriant LRT valstybės biudžeto asignavimus 2027 ir vėlesniems metams.
|
Spręsti pagrindiniame komitete |
|
|||||||||||||||||||||
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.
6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIVP – 3943 grąžinti iniciatoriams patobulinti.
7. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0.
8. Komiteto paskirti pranešėjai: Vytautas Kernagis.
Komiteto pirmininkas (Parašas) Vytautas Juozapaitis
Komiteto biuro vedėja Agnė Jonaitienė